LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS
FAKULTETAS
VAIKŲ LIGŲ KLINIKA
MINDAUGAS ŠILKŪNAS
TĖVŲ ŽINIOS APIE TRACHEOSTOMINIO VAMZDELIO VALYMĄ
Medicinos studijų programos baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė
Doc. Dovilė Evalda Grinkevičiūtė
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 5
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
SANTRUMPOS ... 7
SĄVOKOS ... 8
ĮVADAS... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1.Vaikų gerklų ir trachėjos ypatumai ... 11
1.2. Tracheostomijos indikacijos ... 11
1.3. Tracheostomijos rūšys ... 12
1.4. Tracheostominių vamzdelių tipai ... 13
1.5. Tracheostomijos komplikacijos... 14
1.6. Tracheostominio vamzdelio priežiūra namuose ... 15
1.6.1. Sekreto atsiurbimas ... 15
1.6.2. Vamzdelio keitimas ... 16
1.6.3. Odos priežiūra ... 16
1.6.4. Oro drėgnumo palaikymas ... 16
2. TYRIMO METODIKA... 18
2.1. Tyrimo organizavimas ... 18
2.2. Tyrimo objektas ir atranka ... 18
2.3. Tyrimo ir duomenų analizės metodai ... 19
3. REZULTATAI ... 21
3.1.Demografiniai duomenys ... 21
3.2.Tėvų žinios apie tracheostominio vamzdelio valymą sekreto siurbimo metu ... 21
3.3.Tėvų žinios apie natrio chlorido tirpalo panaudojimą tracheostominio vamzdelio valymo metu ... 25
3.5. Pasireiškusios komplikacijos tracheostominio vamzdelio valymo metu bei tėvų naudojami būdai
sudrėkinti įkvepiamą orą ... 28
3.6.Tėvų žinių apie tracheostominio vamzdelio valymą žinių šaltiniai ... 29
3.7.Anketos teisingų ir neteisingų atsakymo variantų analizė ... 29
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
5. IŠVADOS ... 34
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 35
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36
SANTRAUKA
Mindaugas Šilkūnas. Tėvų žinios apie tracheostominio vamzdelio valymą. Baigiamasis magistrinis darbas, mokslinė vadovė doc. Dovilė Evalda Grinkevičiūtė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Medicina.– Kaunas, 2020,-39 p.
Darbo tikslas – išanalizuoti tėvų žinias atliekant tracheostomos priežiūrą.
Darbo uždaviniai: 1. Ištirti tėvų žinias apie tracheostomos priežiūrą bei apsaugos priemonių naudojimą
sekreto atsiurbimo metu. 2. Nustatyti, kokios yra tėvų žinios periodiškai apžiūrint tracheostominį vamzdelį dėl pažeidimų bei kai yra atliekama odos priežiūra aplink tracheostomą. 3. Palyginti gautus rezultatus, kaip skiriasi tėvų žinios tracheostominio vamzdelio priežiūroje priklausomai nuo vaiko lyties, kokiame amžiuje suformuota tracheostoma, koks vaiko amžius tyrimo metu ir liga, dėl kurios įdėtas tracheostominis vamzdelis.
Tyrimo metodai: Tyrimas buvo atliktas nuo 2020-01-08, iki 2020-02-29 Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto ligoninėje Kauno klinikose, Vaikų ligų klinikoje. Šio tyrimo metu buvo tiriamos tėvų, slaugančių vaikus su suformuotomis tracheostomomis, žinios. Tyrimas atliktas atliekant anketinę apklausą. Tyrimo populiacija – tikslinė tikimybinė, kai visi populiacijos nariai turi galimybę patekti į tiriamąją imtį. Tyrimo metu apklausti 37 pacientų tėvai, išdalintos 37 anketos. Atsako dažnis – 83,77%.
Rezultatai. Gautas statistiškai reikšmingas duomenų pasiskirstymas analizuojant duomenis apie
apsaugos priemoniųi naudojimą, sekreto atsiurbimą, NaCl panaudojimą, odos priežiūrą. Statistiškai reikšmingų rezultatų gauta palyginus tėvų žinias pagal tam tikrus kriterijus (pvz., vaiko, kuriuo rūpinamasi, ligą).
Išvados: 1. Tyrimo metu statistiškai reikšmingai nustatyta, jog tėvai turi pakankamai žinių apie
tracheostominio vamzdelio valymo procesą ir apsauginių priemonių naudojimą. 2. Tėvai turi pakankamai žinių, kad galėtų atlikti kvalifikuotą odos aplink tracheostomą priežiūrą, naudojant tinkamas priemones. 3. Statistiškai reikšmingai geresnės žinios tų tėvų, kurių vaikams tracheostominis vamzdelis buvo įdėtas virš metų amžiaus, kurie rūpinasi mergaitėmis.
Praktinės rekomendacijos: 1. Tėvams, namuose slaugantiems vaikus su tracheostominiu vamzdeliu,
SUMMARY
Mindaugas Šilkūnas. Parents’ knowledge in tracheostomy tube care. Master’s thesis, supervisor associate professor Dovilė Evalda Grinkevičiūtė. Lithuanian University of Human Sciences, Faculty of Medicine, Medicine study programme.– Kaunas, 2020,-39 p.
The aim of this study – to analyze parental knowledge on tracheostomy tube care.
Objectives: 1. To examine parents’ knowledge on tracheostomy tube care and protective equipment
use during suctioning. 2. To identify parents’ knowledge about tracheostomy tube inspection and skin care around the tube. 3. To compare parents’ knowledge on tracheostomy tube care, depending on the sex, age, illness of the child and whether the tracheostomy tube was inserted during infancy.
Research methods: The research was conducted from 08/01/2020 to 29/02/2020 at the hospital of
Lithuanian University of Human Sciences Kaunas Clinics, in the department of Pediatrics. During this research, parents‘ knowledge about tracheostomy tube care was investigated. The research was conducted by giving out a questionnaire. The population of this study was a targeted probabilistic because all members had a possibility to get in to the research sample. 37 respondents were questioned. The response rate was 83,77%.
Results. There was a statistically significant distribution while analyzing the data about the use of
protective gear, suctioning of secretions, saline solution use, skin care. Statistically significant results were found after dividing the respondents into certain groups.
Conclusions: 1. The research has shown that parents’ knowledge about tracheostomy tube care and
protective gear use is sufficient 2. Parents have enough knowledge in order to perform quality skin care around the tracheostomy tube while using suitable skin care products. 3. Parents, whose children had their tubes inplanted during infancy, showed statistically significantly worse knowledge, while parents, who cared for girls, showed better knowledge.
Practical recommendations: 1. There should be additional training held for parents that wish to
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konfliktų nebuvo, darbo niekas nerėmė.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
SANTRUMPOS
HME (ang. Heat and Moisture Exchanger) – šilumos ir drėgmės keitiklis KK – Kauno klinikos
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė MRT – Magnetinio rezonanso tomografija
NaCl – natrio chloridas PVC – polivinil chloridas
SĄVOKOS
Atsiurbimo kateteris – kateteris, kuris naudojamas pašalinti gleives ir kitas išskyras iš viršutinių
kvėpavimo takų, trachėjos ir pagrindinių bronchų [1].
Nepageidaujamas reiškinys – tai įvykis, reakcija, reiškinys, aplinkybės, atsiradę dėl veikos, galėjusios
sukelti nepageidaujamą išeitį pacientui.
Tracheomaliacija – atraminės trachėjos kremzlės trapumas, užpakalinės membraninės sienos
prasiplėtimas, sumažėjęs viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų spindis [2].
Perkutatinė tracheostomija – angos pro kaklo odą suformavimas, ir vamzdelio įdėjimas, pro kurį vykstą
kvėpavimas ir sekreto evakuacija [3].
Pneumotoraksas – oro ar kitų dujų susikaupimas krūtinės arba pleuros ertmėje, dėl kurio subliūkšta dalis
arba visas plautis [4].
Cerebrinis paralyžius – grupė skirtingo sunkumo sutrikimų, sukeltų smegenų traumos gimdymo ar prieš
jį metu, dėl kurio atsiranda raumenų judėjimo sutrikimų, tokių kaip spastiškumas, nevalingi judesiai, pusiausvyros sutrikimai [5].
Pjero-Robino seka – autosominiu recesyviniu būdu paveldimas sutrikimas, pasireiškiantis mažu apatiniu
žandikauliu, neužsidariusiu gomuriu, liežuvio išsikišimu, ryklės formos sutrikimu [6].
ĮVADAS
Tracheostomija – tai procedūra, atliekama pacientams, kuria siekiama užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą, taip pat esant reikalingai ilgalaikei plaučių ventiliacijai. Vaiko su tracheostoma priežiūrai tiek slaugos personalas, tiek vaiko tėvai turi skirti ypatingą dėmesį, kadangi netinkamai suteikiama slauga gali sutrikdyti oro patekimą į kvėpavimo takus [8]. Gali būti kelios priežastys, dėl kurios atliekama tracheostomos suformavimo procedūra: širdies ir plaučių ligos, neurologiniai sutrikimai, kvėpavimo takų obstrukcija, veido ar viršutinių kvėpavimo takų deformacijos arba traumos [9]. Taikant įrodymais pagrįstą slaugą galima pagerinti pacientų išgyvenamumą bei sušvelninti ligos eigą, kadangi vaikų su tracheostoma ligotumo ir mirtingumo rizika didesnė [10].
Temos aktualumas. Siekiant kokybiškai atlikti vaiko su tracheostoma priežiūrą, tinkamos žinios
reikalingos ne tik slaugytojams, bet ir vaiko priežiūrą namuose atliekantiems tėvams. Ypač tėvai turi turėti pakankamai kompetencijos apie sekreto atsiurbimo iš tracheostomos procedūrą. Yra atliktų tyrimų, kuriais atrasta sąsajų tarp tracheostomos priežiūros kokybės namuose bei infekcijų dažnio [11]. Jeigu gimdytojai tinkamai edukuojami ir apmokomi, jų vaikus galima lengvai slaugyti namuose ir išvengti blogų baigčių [12].
Tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Mokslinės literatūros apie ligoninės personalo tinkamų
įgūdžių būtinybę atliekant pediatrinės tracheostomos priežiūrą netrūksta [13–15], o šaltinių, skirtų tracheostomuotų vaikų priežiūrai namuose, nėra daug. Tačiau net ir tie reti straipsniai daro tokias pat išvadas: vaikų su tracheostominiais vamzdeliais priežiūra namuose sudėtinga ir reikalauja itin atidaus tęstinio mokymo [16] bei tam tikros žinių ir įgūdžių kontrolės [17].
Temos ryšys su tyrimo metodika ir rezultatais. Šio tyrimo metu tėvų žinios apie tracheostominio
vamzdelio valymą buvo surinktos pasitelkus anketinę apklausą, atsakymo variantai išanalizuoti specialia programine įranga. Klausimai anketoje atspindi tam tikrą tracheostomos valymo, priežiūros sritį. Atsakymo variantai buvo susieti su nepageidaujamais reiškiniais, kuriuos pastebėjo tracheostomos valymo metu. Taip buvo galima įvardinti žinių spragas, kurias užtaisius būtų galima pasiekti dar geresnės ir kokybiškesnės vaiko, kuriam įdėtas tracheostominis vamzdelis, priežiūros namuose.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo kryptis ir problemos. Tyrimas nukreiptas į tėvus, namuose arba ligoninėje slaugančius vaikus, kuriems suformuota tracheostoma. Tyrimo metu analizuojama, ar teorinės ir praktinės žinios, įgytos mokymų metu ar iš kitų šaltinių, yra adekvačios, ar jomis naudojantis vaikams nepasireiškė nepageidaujamų reiškinių.
Darbo tikslas – išanalizuoti tėvų žinias atliekant tracheostomos priežiūrą.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti tėvų žinias apie tracheostominio vamzdelio priežiūrą bei apsaugos priemonių naudojimą sekreto atsiurbimo metu.
2. Nustatyti, kokios yra tėvų žinios periodiškai apžiūrint tracheostominį vamzdelį dėl pažeidimų bei kaip yra atliekama odos priežiūra aplink tracheostomą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Vaikų gerklų ir trachėjos ypatumai
Tiek planuojant atlikti, tiek prižiūrint pediatrinę tracheostomą, reikia atkreipti dėmesį į vaikų (kūdikių) ir suaugusiųjų gerklės skirtumus. Siauriausia vaiko kvėpavimo takų dalis – postyginis tarpas. Kūdikių kaklai trumpesni, nei suaugusių. Jų gerklos išsidėsčiusios labiau į priekį bei į viršų C3-C4 stuburo
slankstelių aukštyje ir pradeda nusileisti dviejų metų amžiuje. Poliežuvinis kaulas dažniausiai uždengia skydinės kremzlės kraštą, dėl to sunku išpalpuoti anatominius taškus ruošiantis atlikti inciziją. Vaikams stenozė gali greitai išsivystyti dėl didelės gleivinės vaskuliarizacijos. Dėl minkšto, nesubrendusio kremzlinio audinio kūdikiams dažnai dažnai išsivysto laringomaliacija. Trachėja siaura, gleivinėje gausus kraujagyslių tinklas, mažai gleives gaminančių liaukučių. Nesubrendę kremzliniai žiedai ir mažas elastinių skaidulų kiekis sienelėse gali sąlygoti tracheomaliaciją [18,19].
1.2. Tracheostomijos indikacijos
Tracheostoma indikuotina, kai reikia pašalinti kvėpavimo takų obstrukciją, atsiradusią dėl traumos, svetimkūnio, uždegimo, gerklų edemos, abipusio balso klosčių paralyžiaus, tumoro, įgimtos atrezijos, kai reikia pagerinti kvėpavimo funkciją, sergant bronchopneumonija, lėtiniu bronchitu, emfizema, jei pažeista krūtinės ląsta, kai yra kvėpavimo centro paralyžius dėl galvos sužeidimo, poliomielito, stabligės [20].
Nors tracheostomija laikoma kontraversiška procedūra, tačiau manoma, jog ankstyva vaiko tracheostomija padeda sumažinti hospitalizacijos trukmę ITS bei sutrumpinti mechaninės ventiliacijos laiką. Tuo pačiu metu nepakinta hospitalinės pneumonijos dažnis [24]. Kadangi nėra sukurtų visuotinai priimtų tracheostomijos suformavimo laiko gairių, šios procedūros atlikimo parinkimas ir atlikimas laikomas individualizuotu [25].
1.3. Tracheostomijos rūšys
Skiriamos 2 tracheostomijos atlikimo technikos: chirurginė bei perkutaninė. Kartu su endotrachėjine intubacija, chirurginė tracheostomija yra vienas iš tikrai saugių kvėpavimo takų atvėrimo metodų. Ši technika yra atliekama sterilioje aplinkoje, atliekant pjūvį tarp jungo įlankos ir žiedinės kremzlės (ties 2 – 3 trachėjos žiedu). Yra daug įvairių pjūvių metodikų, kurios turi savų privalumų, ir trūkumų, pvz, „U“ raidės formos pjūvio metu lieka trachėjos atlapai, kuriuos galima pritvirtinti siūlėmis [26].
1 pav. Chirurginės tracheostomos pjūvių tipai [26]
retrogradiškai, pro balso stygas, kuris vėliau naudojamas padėti įkišti dilatatorių bei tracheostominį vamzdelį. Vėliau vamzdelis atskiriamas nuo dilatatoriaus ir pasukamas taip, kad galas būtų atsuktas į trachėjos išsišakojimą į bronchus (lot. bifurcatio tracheae) [30].
Lyginant chirurgines tracheostomas su perkutaninėmis, atliekant pastarąsias sumažėja žaizdos infekcijų bei stomatito dažnis. Taip pat perkutaninis būdas pranašesnis tuo, jog atliekama mažesnė incizija, mažiau traumuojami audiniai, mažesnis mirtingumas, susijęs su paciento transportavimu į operacinę (mirtingumas, susijęs su procedūros atlikimu, statistiškai nesiskiria) [31,32].
Nors perkutaninė tracheostomija įsitvirtino tarp suaugusių pacientų, tačiau pediatriniams pacientams ši intervencija atliekama retai, kadangi abejojama jos saugumu tarp vaikų bei kūdikių. Dėl gerklės anatominių ypatumų, vaikų trachėja yra mobilesnė, minkštesnė, lankstesnė, tad procedūros metu sunku tiksliai įvesti zondą bei tracheostominę kaniulę, užtikrinti adekvačią ventiliaciją. Vaikų ligos, tokios kaip subglotinė stenozė arba tracheomaliacija, kurios yra indikacijos tracheostomijai, irgi gali trukdyti atlikti perkutaninę tracheostomiją dėl susiaurėjusio trachėjos spindžio [19].
1.4. Tracheostominių vamzdelių tipai
Tinkamo dydžio tracheostominio vamzdelio parinkimas yra itin svarbus norint sėkmingai atlikti intervenciją bei siekiant išvengti komplikacijų. Paprastai vamzdelio dydis, jo spindis parenkamas pagal paciento amžių. Tačiau, jeigu paciento antropometriniai duomenys neatitinka jo amžiaus, ši taisyklė negalioja. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į vamzdelio ilgį bei jo išlinkimą [33]. Atliekant tracheostomiją vaikams, vamzdeliai be manžetės naudojami dažniau, nei vamzdeliai su manžete. Įdėjus vamzdelį be manžetės išvengiama papildomo gleivinės žalojimo. Taip pat šios rūšies vamzdelis padeda pacientui su fonacija [34].
situacijose,. Metaliniai (gaminami iš sidabro) vamzdeliai pranašesni tuo, jog pagaminami plonomis sienelėmis, tad su juo ypač patogu naudoti vidinį vamzdelį nesutrikdant oro tėkmės. Tačiau dėl mažo lankstumo jie neprisitaiko prie trachėjos, todėl gali sukelti diskomfortą [35]. Pastarieji vamzdeliai Lietuvoje šiuo metu nenaudojami.
2 pav. Pediatriniai tracheostominiai vamzdeliai: a) silikoninis, b) PVC, c) metaliniai [33]
1.5. Tracheostomijos komplikacijos
Vaikų amžiuje tracheostomija susijusi su didesniu komplikacijų kiekiu nei suaugusiems. Kuo mažesnio amžiaus pacientui atliekama intervencija, tuo didesnė komplikacijų rizika. Dažniausiai komplikacijos skirstomos į ankstyvąsias, apimančias perioperacinį ir ankstyvą pooperacinį laikotarpius, bei
vėlyvąsias, kurios įvyksta vėlyvuoju pooperaciniu metu [19].
Roberts ir kiti [36] pagal savo klinikinę patirtį, ištyrę 152 ligonius, nustatė, jog dažniausios ankstyvosios komplikacijos yra vamzdelio pametimas (3,9%), kraujavimas iš pjūvio vietos (3,3%), kvėpavimo distresas (2,6%) bei pneumotoraksas (0,7%). Tuo tarpu vėlyvosios komplikacijos buvo granuliacinio audinio susiformavimas aplink tracheostomą (19,6%), tracheokutaninės fistulės susidarymas po dekaniuliacijos (19%), žaizdos infekcija (5,2%), subglotinė stenozė (2%).
Itamoto ir kiti [38] komplikacijas išskirstė pagal tai, kuriuo metu operacijos atžvilgiu ji įvyko: intraoperacines ir pooperacines, įvykusias iki 24 val., iki 7 dienų bei virš 7 dienų po operacijos. Įvertinus 58 pacientus, komplikacijas patyrė 11 pacientų (19%), iš kurių 1 (9,1%) tiriamajam atsirado komplikacija iki paros po procedūros. 3 ligoniams (27,3%) komplikacijos pasireiškė iki savaitės po intervencijos, o daugiau nei po 7 dienų komplikacijos pasireiškė 7 pacientams (63,6%). Dažniausiai tracheostomija komplikuodavosi kaniulės obstrukcija (36,3%), taip pat verta paminėti, kad kai kuriems pacientams atsirado kelios komplikacijos. Intraoperacinių komplikacijų nepasireiškė.
1.6. Tracheostominio vamzdelio priežiūra namuose 1.6.1. Sekreto atsiurbimas
Vienas iš gyvybiškai svarbiausių tracheostominio vamzdelio priežiūros ar valymo aspektų yra kvėpavimo takų atvirumo palaikymas išsiurbiant sekretą, panaudojant specialų kateterį (3 pav.). Namų sąlygomis norint išvalyti sekretą paprastai naudojama ne „sterili“ technika, kurios paprastai laikomasi gydymo įstaigose, o „švarioji“. Šios technikos rekomendacijos (ištrauka iš LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje naudojamos „Atmintinės pacientų artimiesiems, atliekantiems tracheostomos priežiūrą) (priedas nr. 2):
1) Sekreto išsiurbimą atlikite pagal reikalą, bet ne rečiau kaip kas 4-6 val.; 2) Siurblio slėgį nustatykite pagal paciento amžių;
3) Išsiurbimo kateterio diametrą pasirinkite pagal tracheostominio vamzdelio dydį;
4) Norėdami išvengti trachėjos gleivinės pažeidimo, rekomenduojama siurbimo kateterį įkišti iki tracheostomos vamzdelio galo. Jei nežinote tracheostomos vamzdelio ilgio, siurbimo kateterį kiškite, kol jis atsiremia arba pacientas ima kosėti, tada kateterį atitraukite atgal 1-2 cm ir, užspaudę kateterio šoninę angą, siurbdami ištraukite išsiurbimo kateterį. Vienkartinė sekreto išsiurbimo trukmė 5-15 s;
3 pav. Tracheostominio vamzdelio angos atsiurbimo kateteris [40]
1.6.2. Vamzdelio keitimas
Dažniausiai pirmas vamzdelio pakeitimas atliekamas gydančio gydytojo. Tokiu būdu užtikrinamas pakankamas stomos apgijimas, kad būtų galima pradėti apmokyti tėvus tinkamos vamzdelio priežiūros. Siūloma pirmąjį keitimą atlikti tarp 5 ir 7 dienos po procedūros [41]. Vamzdelio pakeitimo dažnis priklauso nuo medžiagos, iš kurios jis pagamintas, ir nuo vamzdelio infekuotumo ir/ar sekreto. Dažniausiai pediatrijoje naudojamus PVC vamzdelius galima laikyti vietoje kelias savaites. Jeigu tas pats vamzdelis naudojamas pastoviai, būtina jį apžiūrėti dėl galimų pažeidimų ir su laiku sumažėjusio lankstumo [42]. Jeigu naudojami iš silikono pagaminti vamzdeliai, būtina juos apžiūrėti prieš ir po kiekvieno valymo ir dezinfekcijos, kadangi gali susiformuoti įtrūkimai, įbrėžimai [39].
1.6.3. Odos priežiūra
Infekcijos, granuliacijų susidarymo prevencija – pagrindinis odos priežiūros aspektas. Itin svarbu apžiūrėti ir nuvalyti vietą aplink stomą bent du ar tris kartus per dieną. Patariama nenaudoti kremų, losjonų arba aliejų, ypač spiritinių priemonių tracheostomos srityje [43]. Pacientų tėvai turėtų būti mokomi, jog svarbiausia palaikyti odą sausą bei švarią. Tokiu būdu išvengiama nekrozės, atsiradusios dėl spaudimo. Kasdienis valymas atliekamas muilu ir vandeniu. Paviršius, pasidengusius plutele, galima nuvalyti įvairiais tirpalais, pavyzdžiui, 1,5% vandenilio peroksidu [39]. Žaizdos perrišimą atlikti 1 kartą per parą arba pagal reikalą.
1.6.4. Oro drėgnumo palaikymas
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Baigiamojo magistrinio darbo tiriamąją dalį nuspręsta atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Vaikų ligų klinikoje. Dauguma vaikų, kuriems suformuota tracheostoma, kartu su tėvais dėl tracheostominio vamzdelio pakeitimo kreipiasi į Vaikų intensyvios terapijos skyrių (VITS), todėl didžioji dalis tyrimo duomenų buvo surinkta būtent šiame skyriuje.
Tyrimas buvo atliktas nuo 2020-01-08, iki 2020-02-29. Prieš tai buvo atlikta literatūros analizė, gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą. Taip pat buvo gautas LSMU Mokslo ir studijų koordinavimo tarnybos leidimas tyrimą atlikti LSMUL KK.
Baigiamasis magistrinis darbas ir tyrimas buvo vykdomi keliais etapais:
• 1 etapo metu buvo atliekamas mokslinės literatūros baigiamojo darbo tema rinkimas, jos analizavimas, individualaus magistrinio darbo rengimo plano sudarymas, tikslo ir uždavinių formulavimas;
• 2 etapo metu buvo parengtas tyrimo instrumentas – anketa. Taip pat nustatyta tyrimo vieta, gauti reikalingi leidimai vykdyti tyrimą, tiriamųjų atranka;
• 3 etapo metu buvo vykdytas tyrimas. Taikyta anketinė apklausa, gauti tyrimo rezultatai, atlikta jų analizė ir palyginimas, rekomendacijų parengimas, išvadų formulavimas.
• 4 etapo metu atliktas baigiamojo magistro darbo rašymas, darbo pateikimas recenzijai.
2.2. Tyrimo objektas ir atranka
Šio tyrimo metu buvo tiriamos tėvų, slaugančių vaikus su suformuotomis tracheostomomis, žinios. Tyrimo populiacija – tikslinė tikimybinė, kai visi populiacijos nariai turi galimybę patekti į tiriamąją imtį. Respondentų įtraukimo kriterijai:
• Tėvai, kurių vaikai gydomi LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje;
• Tėvai, užpildę anketą baigiamojo magistrinio darbo tema: „Tėvų žinios apie tracheostominio vamzdelio valymą“.
Dalyvauti tyrime buvo pakviesti visi tėvai, kurie su savo vaikais su įdėtu tracheostominiu vamzdeliu lankėsi pasirinktoje tyrimo vietoje. Kadangi tyrimo atlikimo metu nebuvo tracheostomuotų pacientų registro, todėl buvo sunku suplanuoti tikslią imtį, kurią bus galima surinkti tyrimo atlikimo vietoje. Tyrimo metu apklausti 37 pacientų tėvai, išdalintos 37 anketos. 6 tiriamieji atsisakė dalyvauti tyrime. Gautos 31 užpildytos anketos, iš kurių 30 buvo tinkamos analizei. Atsako dažnis – 83,77%
2.3. Tyrimo ir duomenų analizės metodai
Tyrimo atlikimui panaudota anketa, sukurta paties autoriaus (priedas nr. 3), ji atspindi informaciją, pateiktą šio darbo literatūros analizėje. Anketine apklausa siekta nustatyti tėvų žinias apie tracheostomos priežiūrą. Anketą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti tėvų žinias apie tracheostominio vamzdelio priežiūrą, sudarė 22 klausimai. 1-3 klausimai buvo skirti įvardinti vaiko dabartinį amžių, bei kada jam suformuota tracheostoma. 4-13 klausimai skirti išsiaiškinti sekreto atsiurbimo iš tracheostominio vamzdelio ypatumus ir žinias. 14 – 15 klausimai skirti NaCl vartojimui valymo metu, 16 – 17 klausimai skirti odos priežiūrai aplink tracheostominį vamzdelį. 18 klausimas skirtas tracheostominio vamzdelio pažeidimų stebėjimui, 19 klausimas – oro drėkinimui skirtų priemonių naudojimui, 20 klausimas – žaizdos apie tracheostomą perrišimui. 21 klausimas suformuotas siekiant išsiaiškinti, ar taikant tracheostominio vamzdelio žinias, įgytas mokymų metu, nepasireiškė komplikacijų. 22 klausimas skirtas sužinoti, ar tėvai įgijo papildomų žinių iš kitų šaltinių, o 23 klausimu siekta išsiaiškinti, ar respondentai turi poreikį atnaujinti savo žinias.
pakankamai žinių, jeigu teisingai atsakė ne mažiau, nei į du trečdalius atsakymų (t.y. teisingai atsakė į ne mažiau, nei į 8 iš 12 klausimų).
Surinkus duomenis atlikta tiriamųjų pasiskirstymo prie kiekvieno klausimo analizė, vėliau tiriamieji buvo suskirstyti pagal anksčiau nurodytą teisingai ir neteisingai atsakytų anketos klausimų skaičių, nustatyta, kokia dalis turi pakankamai teisingų žinių. Nagrinėjant duomenis iškilo keli klausimai: galbūt daugiau klaidingų žinių turi tėvai, kurių vaikams tracheostoma įdėta mažo amžiaus, arba geresnės žinios bus tų tėvų, kurių vaikams tracheostoma suformuota ne taip seniai. Tad atliekant duomenų analizę neužteko išskirstyti atsakiusiųjų į turinčius klaidingas ir teisingas žinias. Žinių teisingumas dar smulkiau nagrinėtas pagal šiuos kriterijus: vaiko ligą, dėl kurios suformuota tracheostoma, pagal tai, kokio amžiaus suformuota tracheostoma, taip pat pagal vaiko dabartinį amžių (išskirtos dvi grupės: ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai).
Kiekvieną kriterijų sudarė smulkesnės grupės. Pavyzdžiui, lyginant tėvų žinias apie tracheostominio vamzdelio priežiūrą pagal vaiko, kuriuo yra rūpinamasi, lytį, išskirtos tėvų, auginančių berniukus, ir tėvų, auginančių mergaites, grupės. Jos nagrinėtos ne tik atliekant šių grupių užimamą dalį tarp visų apklaustųjų, tačiau kartu buvo atlikta analizė pagal tai, kokią dalį grupėje užima turintys pakankamai ar nepakankamai žinių. Grupės buvo lyginamos tarpusavyje pagal tai, kiek teisingų atsakymo variantų pateikė anketinės apklausos metu. Taip pat buvo atlikta analizė pagal tai, kokią dalį sudaro kiekviena grupė tarp turinčių pakankamai teisingų žinių, ir neturinčių jų pakankamai.
Duomenys statistiškai apdoroti naudojant Statistical Package for Social Sciences (SPSS) 22 programos paketą. Tyrimo rezultatų analizei buvo naudotos šios aprašomosios statistikos charakteristikos: imties vidurkis, vidurkio standartinė paklaida, chi kvadratas (χ2). χ2 naudotas siekiant išsiaiškinti, ar
3. REZULTATAI
3.1.Demografiniai duomenys
26,7% apklaustųjų rūpinosi mergaitėmis, 73,3% – berniukais. Pagal vaiko, kuriuo rūpinosi respondentai, ligą, pasiskirstymas parodytas 1 lentelėje.
1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal jų slaugomų vaikų ligą.
Liga, kuria serga vaikas su
tracheostoma n %
Cerebrinis paralyžius 9 30
Medžiagų apykaitos sutrikimas 4 13,3 Centrinės nervų sistemos
formavimosi ydos ar navikai 3 10 Spinalinė raumenų atrofija 5 16,7
Miopatija 3 10,0
Pjero-Robino seka 2 6,7
Įgimta kvėpavimo sistemos yda 4 13,3
Tyrimo metu respondentų vaikų vidutinis amžius 5,2 metų (standartinis nuokrypis – 3,8), o vaiko amžius, kuomet jam įdėta tracheostoma – 2,2 metų (standartinis nuokrypis – 3,9). Ikimokyklinio amžiaus (iki septynių metų) vaikų tėvai sudarė 80% visų respondentų, mokyklinio – 20 %. Tiriamieji, kurių vaikams tracheostoma suformuota kūdikystėje (iki vienerių metų amžiaus), sudarė 18 iš 30 respondentų. Dvylikos atsakiusiųjų vaikams tracheostominis vamzdelis įdėtas po vienerių metų amžiaus.
3.2.Tėvų žinios apie tracheostominio vamzdelio valymą sekreto siurbimo metu
4 pav. Laiko intervalai, tarp kurių atliekamas sekreto išsiuribimas iš tracheostominio vamzdelio
Paklausus respondentų apie tai, ar naudoja apsaugos priemones (pvz., pirštines arba apsauginius akinius), paaiškėjo, kad didžioji dalis tiriamųjų (76,7%) jų nenaudoja, ir tik maža dalis (23,3%) atsakė teigiamai. Nustatytas statistiškai reikšmingas pasiskirstymas tarp naudojančių, ir nenaudojančių apsaugos priemonių (X pav.) (ꭓ2 =8,5; p=0,005).
Daugiau kaip pusė apklaustų tėvų (56,7%) sekreto atsiurbimui naudoja tik vieną sterilią priemonę – kateterį, 26,7% apklaustųjų visos priemonės vamzdelio atsiurbimui yra sterilios, 13,3% nenaudoja sterilių priemonių ir tik 3,3% (1 respondentas) pasirinko atsakymo variantą „Kita“, prie kurio parašė komentarą, jog naudoja tik sterilius apsauginius akinius (jų valymo metu nautodi nereikia). Duomenų pasiskirstymas šiuo atveju pasiskirstė reikšmingai (ꭓ2 =19,3; p=0,0001).
5 pav. Respondentų naudojamas slėgio dydis, atliekant sekreto išsiurbimą iš vamzdelio
83,3% apklaustųjų į klausimą „Ar prieš sekreto išsiurbimą duodate savo vaikui deguonies?“ atsakė teigiamai, tuo tarpu 16,7% pasirinko neigiamą atsakymo variantą. Išanalizavus šio klausimo rezultatus paaiškėjo, kad jie pasiskirstę statistiškai reikšmingai (ꭓ2 =13,3; p=0,0001).
Apklausoje buvo siekiama sužinoti, kiek laiko trunka sekreto atsiurbimas iš tracheostominio vamzdelio. Paaiškėjo, jog dauguma tėvų atsiubimo veiksmą atlieka iki 5 s (63,3%), tuo tarpu šiek tiek ilgiau (5-10 s.) – 16,7% apklaustųjų. 10-15 s sekretą siurbia 13,3%, o daugiau nei 15 s – tik 6,7% (6 pav.). Duomenų pasiskirstymas buvo statistiškai reikšmingas (ꭓ2 =24,1; p=0,0001).
46,7 % 40% 13,3 % 50-80 mmHg 80-100 mmHg >100 mmHg Kokiu slėgiu atsiurbiate sekretą?
63,3% 16,7%
13,3%
6,7%
Kiek laiko atsiurbinėjate sekretą?
Analizuojant tėvų žinias apie tracheostominio vamzdelio valymą, buvo nustatyti statistiškai nereikšmingas pasiskirstymas (ꭓ2 =5,5; p=0,165) tarp to, kaip giliai yra įvedamas atsiurbimo kateteris
siurbiant sekretą iš tracheostomos. Didžiausias skaičius (36,7%) apklaustųjų kateterį veda tol, kol jų vaikas pradeda kosėti, šiek tiek mažiau (33,3%) ištirtųjų kateterį stumia iki tracheostominio vamzdelio galo, tuo tarpu 20% tėvų atsiurbėją stumia iki tol, kol atsiremia į audinius, o 10% – iki tracheostominio vamzdelio galo, ir dar apie 1 cm giliau (7 pav.).
7 pav. Kaip giliai tėvai įveda atsiurbimo kateterį atliekant sekreto išsiurbimą
Kad atsiurbimo kateterio dydį renkasi pagal tracheostominio vamzdelio skersmenį teigė didžioji dalis respondentų (60%), likusi dalis tėvų pasidalino į dvi grupes (kaip parodyta 8 paveikslėlyje): vieni kateterį rinkosi pagal tai, kaip jiems nurodė mokymų metu (23,3%), kiti naudojo didžiausią, koks tik gali įlįsti į tracheostominį vamzdelį (16,7%). Analizuojant duomenis nustatyta, kad jie pasiskirstė statistiškai reikšmingai (ꭓ2 =9,8; p=0,009).
Buvo siekiama išsiaiškinti, kiek atsiurbimo kateterių tiriamieji išnaudoja vieno atsiurbimo metu. Didžioji dauguma sunaudoja tik vieną kateterį (86,7%), 10% sunaudoja po 2 kateterius per kiekvieną atsiurbimą, 3,3% respondentų sunaudoja 3 kateterius. Nei vienas respondentas nepasirinko atsakymo varianto, nurodančio, kad sunaudoja „4 ir daugiau“ kateterių. Nustatytas statistiškai reikšmingas pasiskirstymas pagal tai, kiek kataterių sunaudojama vieno atsiurbimo metu (ꭓ2 =36,6; p=0,0001). Taip pat
statistiškai reikšmingai (ꭓ2 =8,5; p=0,005) didesnė dalis tėvų nenaudoja to paties atsiurbimo kateterio
daugiau nei 1 kartą (76,7%), o 23,3% tėvų vis dėlto linkę kateterį naudoti kelis kartus. % 20 36,7% 33,3% % 10 Kol vamzdelis atsiremia į audinius Kol vaikas pradeda kosėti
3.3.Tėvų žinios apie natrio chlorido tirpalo panaudojimą tracheostominio vamzdelio valymo metu
Siekiant sužinoti tėvų žinias apie 0,9% NaCl tirpalo panaudojimą atliekant tracheostominio vamzdelio valymą, respondentų buvo paklausta, kokiu tikslu jie tai daro (atsakinėjant į šį klausimą buvo galima pasirinkti daugiau, nei vieną atsakymo variantą). Dažniausiai NaCl naudojamas tam, kad „būtų lengviau atsiurbti gleives, arba sekretą“ (33,3% atsakymų). 20% atsakymų rezultatų sudarė nuomonė, kad valymo metu druskos tirpalo nenaudoja visiškai. Likę duomenys pateikiami 2 lentelėje. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, jog duomenų pasiskirstymas statistiškai reikšmingas (ꭓ2 =19,1; p=0,009).
2 lentelė. Tėvų nurodytas tracheostomos valymo metu 0,9% NaCl naudojimo tikslas.
NaCl pylimo tikslas n % χ2 p
Kad lengviau būtų atsiurbti gleives, sekretą 10 33,3 Kad kateteris neliptų prie vamzdelio sienelių 1 3,3 Vamzdelio valymo metu druskos tirpalo
nenaudoja
6 20,0
Lengvesniam sekreto atsiurbimui bei kad kateteris neliptų prie vamzdelio sienelių
4 13,3
Liepė mokymų metu, lengvesniam sekreto atsiurbimui bei kad kateteris neliptų prie vamzdelio sienelių
1 3,3
Lengvesniam sekreto atsiurbimui bei kad vaikui būtų lengviau atsikosėti
5 16,7
Liepė mokymų metu bei kad vaikui būtų lengviau
atsikosėti 2 6,7
Liepė mokymų metu bei lengvesniam sekreto atsiurbimui
1 3,3
Analizuojant anketinės apklausos duomenis taip pat nustatyti statistiškai nereikšmingi (ꭓ2 =1,2;
3.4.Tėvų žinios apie odos priežiūrą aplink tracheostomą valymo metu bei vamzdelio pažeidimų prevencija
Atsakymai į apklausos klausimus parodė, jog atsakydami į klausimą „Kiek kartų per dieną apžiūrite ir apvalote odą aplink tracheostominį vamzdelį?“ respondentų atsakymai pasiskirstė tolygiai (9 pav.), bet statistiškai nereikšmingai (ꭓ2 =7,6; p=0,059). 30% Atsakiusiųjų odą apžiūri ir ja pasirūpina 2 kartus per
dieną, 1 arba 3 kartus per dieną odos priežiūrą atlieka po 26,7% respondentų, o 16,7% tėvų oda rūpinasi 4 ir daugiau kartų per dieną.
8 pav. Odos aplink tracheostominį vamzdelį priežiūros dažnis per parą
Atsakant į klausimą apie tai, kokias odos priežiūros priemones tėvai naudoja namuose, pasirinkti buvo galima kelis atsakymo variantus. Išanalizavus respondentų nuomonę, paaiškėjo, kad dažniausiai naudojama (43,3% atsakymų) priemonė yra dezinfekcinis skystis Octisept (Oktenidino dihidrochloridas, fenoksietanolis; Schülke & Mayr Co., Ltd. Norderstedt, Vokietija), kurį tėvai įrašydavo prie atsakymo varianto „Kita“. Be šio skysčio tėvai daugiau nieko nenaudodavo. 16,7% atsakiusiųjų odos priežiūros veiksmus atlieka tik su muilu ir vandeniu. Kiti respondentai rinkdavosi kremo, losjono, spiritinių priemonių arba specialių aliejų kombinaciją, kaip parodyta 3 lentelėje. Šio klausimo atsakymo variantai pasireiškė statistiškai reikšmingai (ꭓ2 =40,8; p=0,0001). 26,7% 30% 16,7% 26 ,7%
Kiek kartų per dieną apžiūrite žaizdą?
kartą
43,3% apklaustųjų kiekvieno valymo metu apžiūri tracheostominį vamzdelį dėl pažeidimų ar įtrūkimų, kartą per dieną tracheostomą apžiūri 30% tėvų, 13,3% respondentų atsakė, kad tracheostominį vamzdelį apžiūri tik tada, jeigu jų vaikas skundžiasi diskomfortu arba oro trūkumu. Tiek pat tėvų atsakė, jog tracheostomos neapžiūri. Šiuo atveju atsakymų pasiskirstymas buvo statistiškai nereikšmingas (ꭓ2 =7,6;
p=0,059).
3 lentelė. Tėvų naudojamos odos apie tracheostomą priežiūros priemonės
Ar naudoja odos priežiūros priemones? n % χ2 p
Naudoja kremus 1 3,3
Odą valo tik muilu ir vandeniu 5 16,7
Kitas priemones 13 43,3
Naudoja kremus arba odą valo tik muilu ir vandeniu
6 20,0
Naudoja kremus, specialų aliejų, spiritines priemones
1 3,3
Naudoja kremus ir spiritines priemones 1 3,3 Naudoja kremus, losjoną, spiritines priemones 1 3,3 Naudoja losjoną, spiritines priemones 1 3,3 Naudoja specialų aliejų, spiritines priemones 1 3,3
Anketinėje apklausoje paklausus, kaip dažnai savo vaikui perriša žaizdą apie tracheostomą, gautas statistiškai reikšmingas pasiskirstymas (ꭓ2=11,9; p=0,008). 46,7% respondentų žaizdą apžiūri, kai užsiteršia
3.5. Pasireiškusios komplikacijos tracheostominio vamzdelio valymo metu bei tėvų naudojami būdai sudrėkinti įkvepiamą orą
4 lentelėje parodyti klausimo apie komplikacijas, pastebėtas atliekant tracheostominio vamzdelio valymo veiksmus, rezultatai. Atsakant į klausimą buvo galima pasirinkti kelis atsakymo variantus. Atlikus duomenų analizę gautas statistiškai reikšmingas pasiskirstymas (ꭓ2 =82,5; p=0,0001). Didžioji dalis (66,7
%) tėvų valymo metu komplikacijų nepastebėjo, 13,3% apklaustųjų pasirodė kraujas vamzdelyje, 6,7% respondentų pastebėjo kraują tracheostomoje bei atsirado kosulys, dusulys, odos cianozė. Po 3,3% pažymėjo, jog atsirado dusulys, kosulys, odos mėlynavimas, užsikimšo vamzdelio spindis, pasikeitė vamzdelio padėtis arba kuri nors šių atsakymo variantų kombinacija. Nei vienas respondentas neatžymėjo, kad vykdant tracheostominio vamzdelio valymas būtų privertęs hospitalizuoti vaiką arba būtų pasibaigęs jo mirtimi.
4 lentelė. Tėvų pastebėti nepageidaujami reiškiniai atliekant tracheostomos priežiūros veiksmus
Ar atliekant tracheostominio vamzdelio priežiūros veiksmus pastebėjo
komplikacijų? n % χ2 p
Pasirodė kraujas vamzdelyje 4 13,3
Atsirado kosulys, dusulys, odos mėlynavimas 1 3,3 Priežiūros metu nepastebėjo jokių
nepageidautinų reiškinių 20 66,7
Pasirodė kraujas vamzdelyje, atsirado kosulys,
dusulys, odos mėlynavimas 2 6,7
Pasirodė kraujas vamzdelyje, užsikimšo
vamzdelio spindis 1 3,3
Pasirodė kraujas vamzdelyje, pasikeitė
vamzdelio padėtis 1 3,3
Paklausus respondentų apie tai, kokius priemones ar prietaisus naudoja norėdami sudrėkinti įkvepiamą orą, 26,7% atsakiusiųjų teigė, kad kas valandą į vamzdelį įlašina 1-2 ml fiziologinio tirpalo. Kiek mažiau žmonių (23,3%) atsakė, jog naudoja oro drėkintuvus, 16,7% naudoja kitas priemones, tačiau nei vienas respondentas nepaliko komentaro, nurodančio konkrečią priemonę. 13,3% naudoja šilumos – drėgmės keitiklį (angl. HME), 10% atsakiusiųjų naudoja oro drėkintuvą ir HME, 6,7% naudoja druskų purkštuvą su HME, 3,3% oro drėkintuvą ir kas 1 h į vamzdelį įlašina fiziologinio tirpalo. Apdorojus šio klausimo atsakymus gautas statistiškai nereikšmingas pasiskirstymas (ꭓ2 =9,2; p=0,171).
3.6.Tėvų žinių apie tracheostominio vamzdelio valymą žinių šaltiniai
Paklausus tėvų apie tai, kur įgyjo žinių apie tracheostominio vamzdelio valymą, beveik pusė (46,7%) atsakė, jog jų vienintelis žinių šaltinis – apmokymai, vykstantys ligoninėje, kai vaikui suformuojama tracheostoma. 23,3% tėvų žinių gavo tiek ligoninėje, tiek iš kitų tėvų, 10% apklaustųjų skaitė tik mokslinę literatūrą, tiek pat atsakiusiųjų domėjosi spauda, informacija internete bei dalyvavo mokymuose ligoninėje. Po 3,3% respondentų mokėsi tik iš tėvų, domėjosi tik spauda, internete pateikiama informacija, arba žinių igijo ligoninėje, spaudoje ir iš kitų tėvų. Po duomenų analizės paaiškėjo, kad duomenų pasiskirstymas statistiškai reikšmingas (ꭓ2 =32,1; p=0,0001). Taip pat tėvų buvo paklausta, ar, jų nuomone, reikėtų
papildomų mokymų ligoninėse tracheostomos valymo tema. 63,3% atsakė, teigiamai, 36,7% neigiamai, duomenų pasiskirstymas statistiškai nereikšmingas (ꭓ2 =2,1; p=0,2).
3.7.Anketos teisingų ir neteisingų atsakymo variantų analizė
Atlikus anketinę apklausą ir išanalizavus teisingus ir neteisingus atsakymo variantus, nustatyta, kad didžiausia dalis tiriamųjų (26,7%) turi teisingas žinias, atsakydami tinkamai į 9 klausimus. 13,3% tiriamųjų parodė teisingas žinias atsakydami į vienuoliką klausimų, toks pat procentas respondentų turi teisingas žinias atsakant į septynis ir šešis klausimus. Aštuoniuose klausimuose teisingos žinios yra tarp 16,7% tiriamųjų, 10% tinkamai atsakė į dešimt klausimų, ir tik 6,7% dalyvavusių surinko penkis atsakymus, kurie parodė teigiamas žinias. Iš viso pakankamai teisingų žinių pagal šio tyrimo metu nustatytą ribą turi 66,7% ištirtų tėvų (p=0,02).
ydos (po 6,7 proc. visų ištirtųjų), šioms grupėms priklausantys ištirtieji teisingai į klausimus atsakė prasčiausiai iš visų (šiom grupėm priklausantys respondentai atsakė ne daugiau, nei į 6 klausimus). Pagal apklausoje gautus rezultatus, galima teigti, kad tėvai, kurių vaikai serga cerebriniu paralyžiumi, turi geriausias žinias, nes 44,4% sergančių šia liga vaikų tėvai teisingai atsakė į dešimt ir daugiau klausimų. Tokias pat geras žinias parodė tėvai, besirūpinantys vaikais, sergančiais Pjero-Robino sindromu arba centrinės nervų sistemos naviku (10% visų ištirtųjų). Tačiau šiuo atveju duomenys nebuvo pasiskirstę statistiškai reikšmingai (p=0,25).
Taip pat siekta išsiaiškinti, ar skiriasi žinios tėvų, kurių vaikams tracheostoma suformuota kūdikystėje (t.y. iki 1 metų amžiaus), ir tėvų, kurių vaikams tracheostoma suformuota po 1 metų amžiaus, žinios. Tėvai, atliekantys priežiūrą vaikams, kuriems tracheostominis vamzdelis įdėtas kūdikystėje, sudarė 60% respondentų. Išnagrinėjus duomenis nustatyta, jog didesnę dalį (60%) atsakiusiųjų, kurie neturi pakankamai žinių apie tracheostominio vamzdelio valymą, sudaro tėvai, kurie rūpinasi vaikais, kuriems tracheostoma suformuota kūdikystėje. Verta paminėti, jog ši grupė parodė blogiausius rezultatus tarp tiriamųjų, kurie pasižymi nepakankamomis žiniomis (2 respondentai teisingai atsakė į penkis klausimus, 4 tiriamieji – į šešis klausimus). Šiuo atveju duomenys pasiskirstė statistiškai reikšmingai (p=0,001). Grupėje, kuri turi pakankamai žinių (teisingai atsakė į 8 arba daugiau klausimų), tėvai, atliekantys priežiūrą vaikams, kuriems tracheostomos suformavimo procedūra buvo atlikta iki metų amžiaus, dažniau rodė blogesnius rezultatus: 75% tokių tėvų teisingai atsakė 8 arba 9 klausimus.
9 pav. Tėvų žinių įvertinimas, priklausomai nuo to, kada jų vaikams suformuota tracheostoma
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Teisingai atsakyta į ≥10 kl. Teigingai atsakyta į 8-9 kl. Teisingai atsakyta į 6-7 kl. Teisingai atsakyta į ≤5 kl. Tėvai, kurių vaikams tracheostoma suformuota <1 m.
Nagrinėjant duomenis taip pat paaiškėjo, kad tėvai, namie atliekantys tracheostomos priežiūrą mergaitėms, statistiškai reikšmingai (p=0,03) dažniau turi geras žinias, nei rūpinantis berniukais, kadangi 36% berniukais besirūpinančių tėvų neturėjo pakankamai žinių, o tarp mergaičių – tik 25%. Taip pat verta paminėti, jog tarp tarp visų tėvų, kurie neturėjo pakankamai žinių, didžioji dalis (80%) rūpinosi berniukais.
10 pav. Tėvų žinių įvertinimas, priklausomai nuo to, kokios lyties jų vaikas
Atsižvelgus į vaiko, kurio tracheostomos priežiūrą atlieka tiriamasis, amžių, nustatyta, jog mokyklinio amžiaus vaikų tėvai sudarė mažąją dalį (20%) visų apklaustųjų, tačiau šioje grupėje dauguma ištirtųjų (83,3%) turi pakankamai žinių apie tracheostominio vamzdelio valymą. Tuo tarpu ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai sudarė 80% visų respondentų, bet iš šių tėvų tik 62,5% atsakiusiųjų turi pakankamai žinių tracheostomos priežiūros tema, t.y. teisingai atsakė į daugiau, nei į 8 klausimus. Duomenys šiuo atveju nepasiskirstė statistiškai reikšmingai (p=0,2).
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Teisingai atsakyta į ≥10 kl.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti, kokios yra tėvų žinios atliekant tracheostomos valymą ir priežiūrą, nustatyti ar tos turimos žinios tinkamai pritaikomos namuose, ar atliekant valymo veiksmus vaikams nepasireiškė komplikacijų.
Buvo nustatyti statistiškai reikšmingas duomenų pasiskirstymas analizuojant duomenis apie apsaugos priemonių naudojimą. Didelė tėvų dalis taiko „švarią“, o ne „sterilią“ techniką. Taip pat buvo gauti reikšmingi rezultatai paklausus, ar prieš sekreto atsiurbimą duoda savo vaikui deguonies, kadangi tai daryti rekomenduojama po atsiurbimo [39]. Taip pat tyrimo rezultatai atskleidė, jog reikšmingai didelė dalis tėvų sekreto atsiurbimą atlieka rekomenduotiną laiko tarpą – iki 5 s, sugeba tinkamai pasirinkti atsiurbimo kateterio dydį, žino indikacijas, kada įpilti NaCl tirpalo į tracheostominį vamzdelį, jo kiekį stebi. Taip pat pastebėtos reikšmingos žinios odos priežiūroje. Didesnė dalis tėvų naudoja tik dezinfekcines priemones arba muilą su vandeniu. Tačiau verta dėmesį atkreipti dėmesį į tai, jog dalis tėvų odos priežiūrai vis dar naudoja spiritines priemones, o tai daryti nerekomenduojama.
Taip pat atlikus duomenų analizę statistiškai reikšmingai nustatyta, jog didžioji dalis tėvų, atlikdami tracheostominio vamzdelio valymo veiksmus, savo vaikams nesukėlė jokių nepageidautinių reiškinių, jie dėl valymo veiksmų nebuvo hospitalizuoti. Dažniausia komplikacija, pasireiškusi mažumai respondentų, buvo kraujas tracheostomos vamzdelyje, tačiau nėra aišku, ar kraujavimas buvo sukeltas valymo veiksmų, ar tai buvo neseniai suformuotos tracheostomos pasekmė.
Įsigilinus į apklausos duomenis paaiškėjo, jog tėvai informaciją apie tracheostominio vamzdelio valymą gauna ne tik apmokymų metu, tačiau šia tema domisi ir savarankiškai. Apklausoje respondentai išreiškė norą turėti papildomus apmokymus ligoninėje, kurie turėtų būti sukoncentruoti į vaiko gaivinimo įgūdžių gerinimą, kitų tėvų, kurie rūpinasi savo vaikais su tracheostomomis, patirtį.
Yra daugybė šaltinių, sutariančių, jog norint turėti kokybišką vaiko su įdėta tracheostoma slaugą namuose būtina tėvams suteikti kokybišką šios srities edukaciją [45,46]. Bet dažniausiai moksliniai tyrimai analizuoja ne tėvų žinias, o jų socio-ekonominės padėties įtaką vaiko tacheostomos priežiūrai [47,48]. Mūsų tyrimo nagrinėjama tema mokslinės literatūros trūksta, derėtų atlikti daugiau kitų tyrimų [49].
Mitchell su bendraautoriais [50] nurodė, jog svarbiausios žinios, kuriomis turėtų pasižymėti tėvai
– žinoti, kada ir kaip atsiurbti sekretą iš tracheostominio vamzdelio, mokėti rūpinti sritimi aplink tracheostminį vamzdelį. Mūsų tyrimo metu būtent šie duomenys ir buvo rinkti ir analizuoti, ir, pabaigus nagrinėti surinktus duomenis, paaiškėjo, kad tėvų žinios sekreto atsiurbimo, bei srities aplink tracheostomą priežiūros temomis yra adekvačios.
Amin ir kiti [17] atliko mokslinį tyrimą, kurio metu siekė sudaryti sąrašą žinių ir įgūdžių, kuriuos
5. IŠVADOS
1. Tyrimo metu statistiškai reikšmingai nustatyta, jog tėvai turi pakankamai žinių apie tracheostominio vamzdelio valymo procesą ir apsauginių priemonių naudojimą
2. Tėvai turi pakankamai žinių, kad galėtų atlikti kvalifikuotą odos aplink tracheostomą priežiūrą, naudojant tinkamas priemones.
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Tėvams, namuose slaugantiems vaikus su tracheostominiu vamzdeliu, surengti papildomus mokymus, kad būtų galima atnaujinti žinias, ypač vaiko gaivinimo srityje.
2. Atlikti konkretesnį tyrimą, kurio metu tėvams įgūdžiai tracheostomos priežiūros tema būtų vertinami prieš ir po mokymų.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. The Free Dictionary. “suction catheter”. Medical Dictionary for the Health Professions and Nursing, Farlex, 2012. Available from:
https://medicaldictionary.thefreedictionary.com/suction+catheter.
2. The Free Dictionary. “tracheomalacia”. Miller-Keane Encyclopedia and Dictionary of Medicine, Nursing, and Allied Health, Seventh Edition, Saunders, an imprint of Elsevier, 2003.
3. Mehla C, Mehta Y. Percutaneous tracheostomy. Ann Card Anaesth. 2017;20: 19–25.
4. The Free Dictionary. “pneumothorax”. Miller-Keane Encyclopedia and Dictionary of Medicine, Nursing, and Allied Health, Seventh Edition, Saunders, an imprint of Elsevier, 2003. Available from: https://medical-dictionary.
5. The Free Dictionary. “cerebral palsy”. Farlex clipart collection, Princeton University, Clipart.com, Farlex, 2008. Available from: https://www.thefreedictionary.com/cerebral+palsy.
6. The Free Dictionary. “Pierre-Robin syndrome”. Miller-Keane Encyclopedia and Dictionary of Medicine, Nursing, and Allied Health, Seventh Edition, Saunders, an imprint of Elsevier, 2003. 7. The Free Dictionary. “obstruction”. Medical Dictionary for the Dental Professions, Farlex, 2012.
Available from: https://medical-dictionary.thefreedictionary.com/obstruction.
8. Urrestarazu P, Varón J, Rodríguez A, Ton V, Vila F, Cipriani S, et al. Consenso sobre el cuidado del niño con traqueostomía. Arch Argent Pediatr. 2016;114(1):89–95.
9. Gergin O, Adil EA, Kawai K, Watters K, Moritz E, Rahbar R. International Journal of Pediatric Otorhinolaryngology Indications of pediatric tracheostomy over the last 30 years : Has anything changed ? Int J Pediatr Otorhinolaryngol. 2016;87:144–7.
10. Lawrence et al. Evidence-Based Care of Children With Tracheostomies: Hospitalization to Home Care. Rehabilitation Nursing. 2020.
12. Sharma PK, Vinayak N. A Single Center Experience of Pediatric Tracheostomy. Indian Pediatr. 2018;55(12):1091–2.
13. Day T, Farnell S, Haynes S, et all. Tracheal suctioning: an exploration of nurses’ knowledge and competence in acute and high dependency ward areas. J Adv Nurs 2002;39(1):35-45.
14. Miia Jansson, Tero Ala-Kokko, Pekka Ylipalosaari, et all. Evaluation of endotracheal - suctioning practices of critical-care nurses–An observational correlation study. Journal of Nursing Education and Practice 2013 3(7):99–105.
15. Kelleher S, Andrews T. An observational study on the open-system endotracheal suctioning practices of critical care nurses. J Clin Nurs 2008;17(3): 360-9.
16. Gaudreau PA, Greenlick H, Dong T, Levy M, Hackett A, Preciado D, et al. Preventing complications of pediatric tracheostomy through standardized wound care and parent education. JAMA Otolaryngol - Head Neck Surg. 2016;142(10):966–71.
17. Amin R, Parshuram C, Kelso J, Lim A, Mateos D, Mitchell I, et al. Caregiver knowledge and skills to safely care for pediatric tracheostomy ventilation at home. Pediatr Pulmonol. 2017;52(12):1610– 5.
18. Kėvalas R. et al. Pediatrija. 2018. 289–290 p.
19. Watters KF. Tracheostomy in infants and children. Respir Care. 2017;62(6):799–825.
20. Rauba D et al. Šiuolaikinė tracheostomija. [Internet]. 2013. Available from: http://www.dariusrauba.lt/wp-content/uploads/2013/10/Tracheostomija.pdf
21. Line WS, Hawkins DB, Kahlstrom EJ, MacLaughlin EF, Ensley JL. Tracheotomy in infants and young children: The changing perspective 1970-1985. Vol. 96, Laryngoscope. 1986. p. 510–5. 22. Donnelly MJ, Lacey PD, Maguire AJ. A twenty year (1971-1990) review of tracheostomies in a
major paediatric hospital. Int J Pediatr Otorhinolaryngol. 1996;35(1):1–9.
23. Lawrason A, Kavanagh K. International Journal of Pediatric Otorhinolaryngology Pediatric tracheotomy : Are the indications changing ? Int J Pediatr Otorhinolaryngol. 2013;77(6):922–5. 24. Adly A, Youssef TA, El-Begermy MM, Younis HM. Timing of tracheostomy in patients with
25. Khammas AH, Dawood MR. Timing of tracheostomy in intensive care unit patients. Int Arch Otorhinolaryngol. 2018;22(4):437–42.
26. Cipriano A, Mao ML, Hon HH et al. An overview of complications associated with open and percutaneous tracheostomy procedures. Int J Crit Illn Inj Sci. 2015;5(3):179–88.
27. Raimondi N, Vial MR, Calleja J, Quintero A, Cortés A, Celis E, et al. Evidence-based guidelines for the use of tracheostomy in critically ill patients. J Crit Care. 2017;38:304–18.
28. Ciaglia P, Firsching R, Syniec C. Elective percutaneous dilatational tracheostomy: A new simple bedside procedure; preliminary report. Chest. 1985;87(6):715–9.
29. Karimpour HA, Vafaii K, Chalechale M, Mohammadi S, Kaviannezhad R. Percutaneous dilatational tracheostomy via Griggs technique. Arch Iran Med. 2017;20(1):49–54.
30. Divisi D, Altamura G, Di Tommaso S, Di Leonardo G, Rosa E, De Sanctis C, et al. Fantoni translaryngeal tracheostomy versus ciaglia blue rhino percutaneous tracheostomy: A retrospective comparison. Surg Today. 2009;39(5):387–92.
31. Johnson-Obaseki S, Veljkovic A, Javidnia H. Complication rates of open surgical versus percutaneous tracheostomy in critically ill patients. Laryngoscope. 2016;126(11):2459–67.
32. Brass P, Hellmich M, Ladra A, Ladra J, Wrzosek A. Percutaneous techniques versus surgical techniques for tracheostomy ( Review ) SUMMARY OF FINDINGS FOR THE MAIN COMPARISON. 2016;(7).
33. Campisi P, Forte V. Pediatric tracheostomy. Semin Pediatr Surg. 2016:1-24.
34. Flanagan F, Healy F. Seminars in Fetal and Neonatal Medicine Tracheostomy decision making : From placement to decannulation. Semin Fetal Neonatal Med. 2019:10(10):26-37.
35. Tweedie DJ, Cooke J, Stephenson KA, Gupta SL, Pepper CM, Elloy MD, et al. Paediatric tracheostomy tubes: Recent developments and our current practice. J Laryngol Otol. 2018;132(11):961–8.
36. Roberts J, Powell J, Begbie J, Siou G, Mclarnon C, Welch A, et al. Pediatric Tracheostomy : A Large Single-Center Experience. 2019;19–24.
review of the literature three decades ଝ. Braz J Otorhinolaryngol. 2017;83(2):207–14.
38. Itamoto CH, Lima BT, Sato J, Fujita RR. Indications and Complications of Tracheostomy in Children. Braz J Otorhinolaryngol. 2010;76(3):326–31.
39. Directors AB of. American Thoracic Society Care of the Child with a Chronic Tracheostomy. Am J Respir Crit Care Med. 2000;161(1):297–308.
40. Respiratory suction catheter: Description and characteristics [Internet]. Available from: https://www.medicalexpo.com/prod/pacific-hospital-supply/product-69644-630443.html
41. Woods R, Geyer L, Mehanna R, Russell J. Pediatric tracheostomy first tube change: When is it safe? Int J Pediatr Otorhinolaryngol. 2019;120(November 2018):78–81.
42. Oberwaldner B, Eber E. Tracheostomy care in the home. Paediatr Respir Rev. 2006;7(3):185–90. 43. Nathan SA. Guide to Pediatric Tracheostomy Care at Home. 2017;
44. Kelly R, Chisholm K. Tracheostomy Care. 2011;
45. Ward E, Pandian V, Brenner MJ. The Primacy of Patient-Centered Outcomes in Tracheostomy Care. Patient - Patient-Centered Outcomes Res. 2017;
46. Hartnick C, Diercks G, Guzman V De, Hartnick E, Cleave J Van, Callans K. SC. Int J Pediatr Otorhinolaryngol. 2017.
47. Vanker A, Kling S, Booysen JR, Rhode D, Goussard P, Heyns L, et al. Tracheostomy home care: In a resource-limited setting. Arch Dis Child. 2012;97(2):121–3.
48. Groenendijk I, Booth J, Dijk M Van, Argent A, Zampoli M. International Journal of Pediatric Otorhinolaryngology Paediatric tracheostomy and ventilation home care with challenging socioeconomic circumstances in South Africa. Int J Pediatr Otorhinolaryngol. 2016;84:161–5. 49. Pandian, Vinciya & Garg, Vaibhav & Antar, Ryan & Best, Simon. (2016). Discharge Education and
Caregiver Coping of Pediatric Patients with a Tracheostomy: Systematic Review. ORL-head and neck nursing : official journal of the Society of Otorhinolaryngology.
