LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Indrė Lebedevaitė
Keleto Lietuvoje esančių arklidžių higienos sąlygų ir jų daromos įtakos žirgų
sveikatingumui tyrimas
Assessment of Hygiene Conditions of Several Stables in Lithuania and Their
Impact on Horse Health
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: lekt. dr. Gediminas Gerulis
1 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Keleto Lietuvoje esančių žirgynų higienos sąlygos ir jų daroma įtaka žirgų sveikatingumui“:
1. Darbas atliktas savarankiškai.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete nei Lietuvoje, nei užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Indrė Lebedevaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
Irena Kairevičienė
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui.
Lekt. dr. Gediminas Gerulis
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Prof. Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
Lekt. dr. Vytautas Ribikauskas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
2
TURINYS
SANTRAUKA 4 SUMMARY 5 SANTRUMPOS 6 ĮVADAS 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA 91.1. Žirgų laikymo sąlygos 9
1.1.1. Arklidės 9 1.1.2. Šviesa 10 1.1.3. Temperatūra 11 1.1.4. Drėgmė ir ventiliacija 12 1.1.5. Pakratai ir pašarai 14 1.1.6. Vanduo 15 1.1.7. Dezinfekcijos svarba 15
1.2. Dulkių sukeliami kvėpavimo sutrikimai 16
1.3. Žirgų laikymo sąlygas reglamentuojantys dokumentai 18
1.3.1. Nacionaliniai teisės aktai ir rekomendacijos 19 1.3.2. Tarptautiniai teisės aktai ir rekomendacijos Europos šalyse 20 1.3.5. Arklių ir kitų gyvūnų gerovės užtikrinimo Lietuvoje palyginimas 21
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA 22
2.1. Tyrimo vieta ir objektas 22
2.2. Tyrimo metodai 22
2.2.1. Terminė aplinka 22
2.2.2. Šviesa 23
2.2.3. Vandens kokybės tyrimas 23
2.2.4. Šieno kokybės tyrimas 24
3 2.2.6. Gyvūnų sveikatos, gerovės ir higienos sąlygų vertinimas 25 2.2.7. Mikrobiologiniai ir fungicidiniai aplinkos tyrimai 25
2.3. Statistinės duomenų analizės metodai 26
3. TYRIMO REZULTATAI 27
3.1 Terminės aplinkos rodikliai ir jų palyginimas 27
3.2. Kelių arklidžių šviesos rodiklių palyginimas 30
3.3. Pasirinktų vandens rodiklių ištyrimas 30
3.4. Bakterijų, mielių ir pelėsinių grybų skaičius (KSV/g) pašaruose 31
3.5. Oro sudėties tyrimas 32
3.6. Kitos laikymo sąlygos 32
3.7. Kvėpavimo sistemos sutrikimų turinčių žirgų analizė 33
3.8. Mikrobiologiniai tyrimai 36 4. REZULTATŲ APTARIMAS 38 IŠVADOS 40 REKOMENDACIJOS 41 LITERATŪROS SĄRAŠAS 42 PRIEDAI 48
4
SANTRAUKA
Keleto Lietuvoje esančių arklidžių higienos sąlygų ir jų daromos įtakos žirgų
sveikatingumui tyrimas
Indrė Lebedevaitė Magistro baigiamasis darbas
Viena svarbiausių žirgų sveikatos sąlygų yra tinkamas arklidžių mikroklimatas. Šio darbo tikslas - ištirti pasirinktus higienos sąlygų rodiklius ir jų daromą įtaką auginamų žirgų sveikatingumui penkiose pasirinktose Lietuvoje esančiose arklidėse. Arklidžių mikroklimato tyrime įvertinti šie faktoriai: temperatūra, vėjo greitis, drėgnis, ore esančių dalelių kiekis bei jo cheminė sudėtis. Taip pat atlikti vandens, šieno, nuo gardų sienų, ėdžių ir grindų paimtų mėginių mikrobiologiniai tyrimai bei palygintas pasirinktų „Oxicid“ ir „Sanit X“ dezinfekcijai naudojamų medžiagų efektyvumas. Kvėpavimo sistemos sutrikimų pasireiškimas ir gydymo metodai išsiaiškinti žirgynuose dirbančių asmenų apklausos būdu.
Trijuose iš penkių žirgynų pastebėtas per mažas dirbtinio apšvietimo, o keturiuose iš penkių -nepakankamas natūralaus apšvietimo lygis. Viename iš penkių žirgynų yra per didelis drėgmės lygis, o visose arklidėse tiekiamo vandens kokybė neatitinka HN 24:2017 nustatytų reikalavimų. Šėrimo metu didelį ore esančių dalelių kiekį 66,2 proc. sumažina drėkinimas vandeniu. Ore vyraujantis didelis skaičius dalelių yra viena iš priežasčių kvėpavimo sistemos sutrikimams atsirasti. Iš 37 stebėtų žirgų 43,2 proc. pasitaikė simptomų, būdingų kvėpavimo sistemos sutrikimams. Tokiems arkliams taikomas medikamentinis gydymas ir mikroklimato sąlygų gerinimas. Didžioji dalis sergančiųjų (56,25 proc.) yra vyresni nei 10 metų žirgai.
Paimtų mėginių mikroskopinių grybų ir bakterijų kolonijoms išskirti buvo naudojamas serijinis skiedimas, atitinkamai saburo dekstrozės ir PCA (Plate count agar) terpės. Dezinfekcinės medžiagos „Oxicid“ naudojimas bendrą mikroorganizmų kiekį sumažino 26,26 proc., mikroskopinių grybų 55,73 proc., o po pasirinktos priemonės „Sanit X“ naudojimo bendras mikroorganizmų kiekis sumažėjo 30,8 proc., mikromicetų 51,36 proc. Daugiausiai išaugo Aspergillus spp. kolonijų.
5
SUMMARY
Assessment of Hygiene Conditions of Several Stables in Lithuania and Their
Impact on Horse Health
Indrė Lebedevaitė Master’s Thesis
One of the most important factors in horse health is a suitable microclimate in the stables. The aim of this research is to evaluate the selected factors of hygiene conditions and their impact on horse health in five stables in Lithuania. In the microclimate study of the stables, the measured indicators were temperature, velocity, humidity, lighting and chemical composition of the air. Microbiological testing was also performed on samples of water, hay, feeding racks, walls and floors of the horse stalls, and two cleaning substances, “Oxicid” and “Sanit X”, were compared for their efficacy. The data on the occurrence of respiratory tract disorders and treatment methods was gathered through a survey of the stables’ employees.
In three out of five stables insufficient artificial lighting and in four out of five stables insufficient natural lighting levels were noted. One of the five stables had excessive humidity levels, and inadequate water quality, according to HN 24:2017 standards, was observed in all of the evaluated stables. During feeding, moisturizing hay can minimize many of the particles in the air by 66.2 %. The large quantity of air particles can cause respiratory health problems. Out of 37 horses, 43.2 % have symptoms that indicate respiratory health problems. These horses are treated with medications as well as improvement of environment conditions. Most of the ill horses (56.25 %) are over 10 years old.
To evaluate the microfungi and bacteria quantities the collected samples went through serial dilution and were planted on Sabouroud dextrose agar and PCA (Plate count agar). The use of disinfectant “Oxicid” reduced bacteria by 26.26 % and microfungi by 55.73 % while using “Sanit X” lowered bacteria levels by 30.8 % and microfungi by 51.36 %. Aspergillus spp. colonies grew the most.
6
SANTRUMPOS
°C – laipsniai pagal Celsijų. ŪGR – ūkinių gyvūnų registras.
REM – miego fazė, kuriai būdingas atsitiktinis greitas akių judesys, lydimas žemo raumenų tonuso visame kūne ir miegančiojo polinkio ryškiai svajoti (ang. rapid eye movement).
AFL – aflatoksinas. DON – deoksinivalenolis. ZEN – zearalenonas.
IAD – arklių kvėpavimo sistemos uždegiminė liga. RAO – pasikartojanti arklių kvėpavimo takų obstrukcija.
CEN Standard EN 481 – Europos standartizacijos komiteto išleistas standartas EN 481 apie darboviečių atmosferas – ore esančių frakcijų matavimus.
APM – ore esančios kietosios dalelės (ang. airborne particulate matter).
FEI – tarptautinė žirgų sporto federacija (ang. International Federation for Equestrian Sports). RSPCA – labdaros organizacija prieš žiaurų elgesį su gyvūnais (ang. Royal Society for Preventing Cruelty against Animals).
WSPA – tarptautinės gyvūnų teisių apsaugos organizacija (ang. World Society for Protecting Animals).
PCA – Mitybos agaras (ang. plate count agar). SDA – Saburo dekstrozės agaras.
7
ĮVADAS
Žirgininkystė šiais laikais turi labai plačią paskirtį: žirgai yra veisiami arba laikomi agrikultūrai, įvairioms sporto šakoms, laisvalaikio pramogoms, hipoterapijai, mėsos produkcijai ar net kaip statuso ir turto simbolis. Europoje, turinčioje stiprų, daugiau nei 100 milijardų eurų vertės žirgų auginimo sektorių, šie gyvūnai vis rečiau klasifikuojami bei visuomenės suvokiami kaip žemės ūkio gyvuliai (1). Urbanizacija, žemdirbystės metodų modernizacija ir auganti ekonominė gerovė lemia laisvalaikio praleidimui skirtų žirgų populiarėjimą (2). Tai rodo ir nuolat kylantis veislinių žirgų bei raitelių skaičius (3). Šias tendencijas Europos žirgininkystėje analizuoja M. Pluda (1), kuri aptaria ir vis daugiau susidomėjimo sulaukiančią žirgų gerovės temą, teigiamai kintantį valdžios institucijų, organizacijų bei pačių augintojų požiūrį į žirgų gerovės užtikrinimą. Tačiau autorė taip pat pabrėžia, jog šie pokyčiai netolygūs, priklausantys nuo kiekvienos Europos šalies žirgininkystės sektoriaus ypatumų, kurie turi įtakos ir žirgų higienos standartams.
Vakarų Europos šalyse, kurios Europos žirgininkystės industrijoje yra labiausiai išsivysčiusios, šios tendencijos stipresnės. Vien Jungtinėje Karalystėje yra apie 2000 žirgais besidominčių arba kaip veiklos kryptį pasirinkusių veterinarų, o Nyderlanduose veikia apie 200 žirgų veterinarijos klinikų (1). Didžiausią skaičių žirgų auginančios šalys taip pat turi tvirčiausius šios srities teisinius aktus ir išleidžia daugiausia mokslinės literatūros, tačiau literatūros pasirinkimas žirgų higienos tema yra vis dar gana siauras. Iš atliktų tyrimų matyti, kad plačiausiai nagrinėjamos temos, susijusios su pakratais ar dulkėmis, o labai svarbių arklidžių mikroklimato sąlygų tyrimų, darančių įtaką žirgų fiziologijai, šiuo metu trūksta.
Lietuvoje, kurioje žirgininkystė yra neatsiejama istorijos, kultūros ir ekonomikos dalis, orientacija į žirgus, kaip laisvalaikio gyvūnus, spartėja ir atitinka europines tendencijas. Nors 2015 metais didžioji dalis registruotų arklių vis dar buvo laikomi žemdirbystės poreikiams (veislinių žirgų skaičius - 40,1 proc.), 2020 metų ŪGR duomenimis (4) veisliniai žirgai jau sudaro 54,1 proc. visų Lietuvoje registruotų arklių. Tačiau šie pokyčiai, palyginus su Vakarų Europos šalimis, pakankamai nauji ir tai atspindi ne tik Lietuvoje galiojančių teisės aktų spragas, bet ir statistinių duomenų trūkumą bei siaurą mokslinės literatūros pasiūlą. Žirgų higienos tema dar mažiau ištirta.
Nors žirgų laikymo sąlygos yra pagrindas žirgo sveikatai ir ilgaamžiškumui, arklių higieną nagrinėjanti lietuviška mokslinė literatūra yra pasenusi („Zoo-higiena ir veterinarijos pagrindai“ (A. Niaura, A. Šilkūnas 1985), „Zoohigienos ir veterinarinės profilaktikos pagrindai“ (V. Oniščenka, N. Kaliužnas 1988) arba nepakankamai išsami, išleista trumpų apžvalginių knygų ir žurnalų forma, pavyzdžiui, „Arklių auginimas“ (2005). Įvertinus dabartinius gyvūnų gerovės įstatymus, konkrečios
8 arkliams privalomos ar rekomenduojamos gerovės sąlygos neapibrėžtos (1), o trūkstant literatūros lietuvių kalba augintojai priversti jas apsibrėžti, interpretuoti ir taikyti savarankiškai.Tai atveria nišą arklių higienos ypatumų ir dabartinių jų laikymo sąlygų Lietuvos žirgynuose tyrimui.
Tyrimo tikslas ir uždaviniai
Šio baigiamojo darbo tikslas yra ištirti keliose Lietuvos arklidėse pasirinktus higienos sąlygų rodiklius ir jų daromą įtaką auginamų žirgų sveikatai.Šiam tikslui pasiekti iškeliami tokie uždaviniai:
1. Įvertinti higienos sąlygas pasirinktose arklidėse.
2. Išsiaiškinti pasitaikančius arklių kvėpavimo sistemos sutrikimus, jų gydymo metodus ar taikomas prevencijos priemones.
3. Nustatyti pasirinkto preparato veiksmingumą mikrobiologiniam užterštumui mažinti.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Žirgų laikymo sąlygos
Vieni svarbiausių indikatorių žirgų gerbūviui įvertinti yra jų fizinė sveikata, kūno bei ausų poza, atsakas į aplinką ir stereotipinis elgesys. Visiems šiems aspektams neigiamą įtaką gali turėti netinkamos žirgų laikymo sąlygos, šėrimas, treniravimas bei genetiniai faktoriai, o tai sukelia elgsenos pokyčius, yra asocijuojama su nevaisingumu ir sumažėjusiais mokymosi gabumais (5). Elgsenos pokyčius rodo pasikartojančio elgesio išraiškos, pavyzdžiui, kompulsyvus laižymas ir kandžiojimas, pravira arklio burna, griežimas dantimis, lūpų ar liežuvio judesiai ir stereotipinio elgesio išraiškos:
• svyravimas - aiškiai matomas galvos, kaklo, galūnių siūbavimas į šonus;
• oro siurbimas/kandžiojimas, kai žirgas sukanda objektą kandžiais, atsitraukia atgal ir siurbia orą;
• galvos linksėjimas – kaklo ir galvos vertikalūs judesiai;
• spardymas, pavyzdžiui, žirgo spyriai priekinėmis galūnėmis į sieną; • pasikartojantis, vienodas vaikščiojimas garde.
Arkliai nepasitenkinimą taip pat išreiškia ir kūno kalba bei savo reakcija į aplinką. 50 proc. žirgų stereotipinį elgesį ar sveikatos sutrikimus parodo nusukdami ausis, plačiai atmerkdami akis ir ištiesdami kaklą. Jie gali tapti agresyvesni, nenoriai paklusti, mažiau reaguoti į auditorinius, taktilinius, vizualinius pokyčius. Šiuo atžvilgiu tinkamos laikymo sąlygos turi daugiausia įtakos, norint išvengti aptartų neigiamų pasekmių, todėl šiame poskyryje giliau nagrinėjami įvairūs laikymo sąlygų aspektai ir jų poveikis žirgų sveikatingumui.
1.1.1. Arklidės
Žirgų sveikatai ypatingai svarbi yra galimybė nevaržomai išreikšti savo natūralų elgesį, o tai labai priklauso nuo jų gyvenamosios aplinkos (6). Arkliai gyvenantys laisvose bandose, dažniausiai susidedančiose iš vieno eržilo, kumelių ir jaunų žirgų bei kumeliukų, gali patenkinti savo socialinę prigimtį bei mitybos poreikius kasdien apie 17 valandų rupšnodami žolę judėjimo nevaržančiuose plotuose. Šis natūralus elgesys yra stipriai apribojamas garduose - uždaroje aplinkoje arkliai ne tik suėda daugiau sausųjų medžiagų ir koncentratų, bet ir dažnai neturi judėjimo laisvės (7). Tai gali sukelti gyvūnui stresą bei paveikti jo psichologinę būseną, mokymosi gebėjimus ar elgseną.
Visgi arklių auginimas garduose yra neišvengiamas, tad norint užtikrinti žirgų gerbūvį ir saugumą būtina atkreipti dėmesį į adekvačius arklidžių struktūrinius standartus (7). Remiantis mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programos projekto „Žemės ūkio gamybinių statinių
10 technologinio projektavimo mokslinis pagrindimas“ rekomendacijomis, arklidžių aukštis turėtų siekti mažiausiai 3 metrus. Garduose langai turėtų būti įrengiami 1,2–2,2 m aukštyje, o žemiau įrengtuose languose būtų naudojamos papildomos priemonės, apsaugančios žirgo akis nuo tiesioginių saulės spindulių. Grindys turėtų būti lygios, neslidžios, nelaidžios drėgmei, atsparios srutoms, dezinfekavimo skysčiams ir mažai laidžios šilumai. Grindys gali būti betoninės, betoninių trinkelių, betoninės ir dengtos minkštos dangos kilimu, keramzitbetoninės, o pamatas su išorinės sienos perimetru turėtų būti apšiltintas. Vartai ir durys turėtų būti bent 1 m pločio ir atsidaryti arklių varymo kryptimi. Vienviečių gardų plotis ir gylis turėtų būti didesnis nei 3 m, o mažiausi matmenys gali būti apskaičiuoti remiantis arklių gogo aukščiu pagal pateikiamas formules (Hg – arklio gogo aukštis metrais, n – arklių skaičius) (8):
1. vienviečio gardo plotas – (Hg x 2)² m²;
2. grupinio gardo plotas be išėjimo į diendaržį – n x (Hg x 2)² m²; 3. grupinio gardo plotas su išėjimu į diendaržį ir šėrimo boksais:
a. guoliavietės – n x 3 x Hg² m²; b. diendaržio – n x 2(Hg x 2)² m²;
c. šėrimo bokso ilgis – 1,8 x Hg m; bokso plotis – 0,8 m.
Turint omenyje, jog arkliui laisvas judėjimas ir socialinis kontaktas yra psichologinis ir prigimtinis poreikis, laikant juos mažuose garduose daugiau nei 20 valandų per dieną, tampa vienu iš svarbiausių faktorių stereotipinio elgesio pasireiškimui. Įdomu tai, jog suteikus mažuose aptvaruose laikomiems žirgams tinkamai laiko judėjimui, stereotipinio elgesio pavyksta išvengti dažniau nei žirgą palikus dideliame aptvare, kuriame jis iš nuobodulio kasa smėlį (9). Be adekvataus kasdienio judėjimo 67 proc. jaunų žirgų jau per pirmąsias dvi savaites pasireiškia vaikščiojimas vietoje, trypimas. Konkūro varžybose dalyvaujantys žirgai rodo švelnesnį stereotipinį elgesį – laižymą, o tie, kuriems naudojamas didesnis galvos ar snukio suvaržymas, dažniau rodo pasikartojančius galvos judesius, oro traukimą. Kad būtų išvengta chroniškai pasikartojančių judesių, žirgai turėtų augti kartu arba jiems būtų sudaromos sąlygos užuosti, palaikyti vizualinį kontaktą, jį imituoti pasinaudojant veidrodžiu, kadangi tai didina žirgo atsipalaidavimą ir ramumą (9, 10).
1.1.2. Šviesa
Fiziologiniu lygmeniu šviesa yra svarbi visiems gyviems organizmams, o tinkamas apšvietimas suteikia galimybę žirgams ne tik padidinti kergimo efektyvumą, bet ir gydyti miego sutrikimus bei padėti atgauti jėgas po kelionių. Akies retinos aptinkamos ir neuroniniais signalais paverčiamos šviesos bangos veikia hipotalamuso suprachiazmo branduolį, gyvūno fiziologiją skirtingomis aplinkos sąlygomis sinchronizuojantį centrą. Šviesa taip pat veikia ir melatonino produkciją, kuri
11 sustabdoma, kai šviesos sukeliami signalai yra perduodami kankorėžinei liaukai. Ši liauka duoda signalą nervinėms struktūroms, kurios veikia gonadotropinų sekreciją, suaktyvinančią reprodukcinį ciklą (11, 12, 13). Sezoniškai besidauginantiems gyvūnams fotoperiodas turi įtakos jų fiziologiniams pokyčiams. Naminės (Equus caballus) kumelės natūralus kergimo sezonas dažniausiai įvyksta balandžio – rugsėjo mėnesiais, nes yra veikiamas dienos ilgėjimo, temperatūros padidėjimo ir maisto pagausėjimo. Pirminis reguliatorius, duodantis signalą reaktyvuotis hipotalamuso-hipofizės-kiaušidžių sąveikai, yra melatonino kiekio sumažėjimas.
Kadangi žirgų fotoperiodas susideda iš 16 val. šviesos ir 8 val. tamsos (14), žiemos metu šviesos šaltinio suteikimas iki 16 val. dažnai naudojamas komercinėje žirgų industrijoje, kad kumeliukai gimtų metų pradžioje. Pagal atliktus tyrimus, ekspozicija dirbtinėje šviesoje sutrumpina atvedimo laikotarpį (ekspozicija 124 d.) ~10 dienų, padidina vaisių svorį ~4 kg (ekspozicija 104 d.) bei plaukų kiekį 0,25 μg ir ilgį 0,63 cm (ekspozicija ~87 d.) (15, 12).
Norint užtikrinti teigiamai žirgus veikiantį apšvietimą arklidėse, šviesos šaltinis turėtų būti bent 2,5 m aukštyje, o žirgų fotoperiodui sukurti reiktų 3,65 m aukštyje įrengtos 100 vatų lemputės. Mėlyna šviesa geriau sustabdo melatonino produkciją bei gerina budrumą (14). Lemputė turėtų būti su apsauginiu rėmu, kuris sumažintų sudužimo riziką, bei papildomu stiklu dūžio atveju šukėms sulaikyti. Įrengiant arklidėje arklių veterinarinės apžiūros, kirpimo ir kaustymo vietas, numatytas vietos apšvietimas turėtų siekti mažiausiai 200 lx (8).
1.1.3. Temperatūra
Temperatūra ir termoreguliacija žirgo sveikatingumui yra labai svarbūs faktoriai, ypač aktualūs lauke laikomiems arba dienos metu į ganyklas išleidžiamiems arkliams. Arklių kūno temperatūra gali būti veikiama ne tik fizinio aktyvumo, metabolizmo, elgesio, maitinimo, bet ir paros laiko bei aplinkos sąlygų. Greitai kylanti saulės radiacija ryto metu yra sugeriama kūno (16), tad žirgai, neturintys galimybės pasislėpti pavėsyje, dažniau kvėpuoja ir prakaituoja, pakyla jų odos ir rektinė temperatūros. Pagal atlikto tyrimo duomenis, dienos metu (nuo 9 iki 18 val.) arkliai pavėsyje daugiau vaikšto ir ėda (17), o neturintys pavėsio praleidžia daugiau laiko prie vandens šaltinių. Dienos metu pavėsį atstojantis priestatas nakties metu arkliams taip pat suteikia saugumo jausmą (16).
Žirgų termoreguliaciją paveikia ne tik žema temperatūra, bet ir šaltas lietus ar vėjas, todėl jiems turėtų būti suteikiama galimybė apsisaugoti nuo besikeičiančių aplinkos sąlygų judant ar suteikiant pastogę nuo lietaus, vėjo ir kaitros. Termoreguliacija vyksta termoreceptoriams siunčiant informaciją hipotalamusui, kuriame temperatūrą palaiko autonominė sistema. Tai vyksta per išplečiamas ar sutraukiamas kraujagysles, pašiaušiamus plaukus, taip padidinant oro tarpus tarp jų, bei nevaldomą raumenų susitraukinėjimą. Drebėjimas, kaip termoreguliacijos požymis, žirguose pasireiškia, kai iš
12 termoneutralios zonos pereinama į kritinę temperatūrą, kurios metu pagreitėja žirgo metabolizmas (18), tačiau šios temperatūros riba priklauso nuo įvairių aspektų. Kūno temperatūrai nukritus žemiau +33-34 laipsnių, organizmo funkcionavimas sutrinka ir yra prarandamas sąmoningumas. Hipotermijos atveju prasideda širdies fibriliacija ir širdies nepakankamumas. Hipertermijos metu šiluma prarandama vykstant konvekcijai, kai oda yra veikiama vandens arba oro, kondukcijai, kurios metu šilumos praradimas priklauso nuo temperatūros skirtumų ir pagrindo savybių, radiacijai ir evaporacijai, tačiau šiltakraujai gyvūnai gali ištverti tik keliais laipsniais pakilusią kūno temperatūrą (19).
Per tam tikrą laikotarpį prisitaikyti prie žemų temperatūrų žirgams padeda skydliaukės hormonai, tad prisitaikiusiems prie žiemos sąlygų arkliams drebėjimas prasideda lauko temperatūrai esant -20 laipsnių, esant stipriai liūčiai arba neturint kailio (19). Kritinės temperatūros riba taip pat gali priklausyti ir nuo veislės, kadangi šaltakraujų žirgų veislės turi daugiau apsauginių plaukų, storesnį žieminį kailį, geresnį riebalinio sluoksnio pasiskirstymą ir jų sudėjimas yra ne toks smulkus kaip šiltakraujų veislių. Pavyzdžiui, ponių ir arabų veislės kumeliukams termoneutrali zona gali būti nuo +10 iki +24 °C, o kitiems - nuo +10 iki -15 °C. Termoreguliacijos efektyvumas kinta ir su amžiumi, nes žirgui senstant mažėja apetitas, lėtėja metaboliniai procesai, pasitaiko sveikatos sutrikimų, keičiasi kailio kokybė, prarandamas svoris. Faktoriais dar gali būti psichologinis stovis, aklimatizacija, kailio kokybės, šėrimo ir kūno kondicijos, nes odos storis ir poodiniame sluoksnyje esantis riebalų kiekis apsaugo išoriškai (20).
Prisitaikyti prie temperatūrų kaitos padeda žirgų laikymo sąlygos ir jų priežiūra. Nekirpti žirgai žemesnėje nei -1 °C temperatūroje turi didesnę paviršiaus temperatūrą dėl vazokonstrikcijos nei apkirpti, nors pastarųjų kvėpavimo dažnis ir temperatūra normalizuojasi greičiau. Aukštesnėje nei +20 °C temperatūroje žirgams gūnia nereikalinga, o žemesnėje nei -10 °C temperatūroje 80–90 proc. žirgų ji turėtų būti naudojama. Esant minusinei temperatūrai arklio pašaro kiekio suvartojimas padidėja 0,7 proc. (20), o per dažnas maudymas, kirpimas gali sumažinti riebalų kiekį kailyje ir taip sutrikdyti jų funkciją izoliuoti orą (17, 19). Tinkama arklidžių temperatūra, mityba, judėjimas ir žirgo išorinė priežiūra būtina norint palaikyti žirgo termoreguliaciją ir gerą savijautą bei padėti prisitaikyti prie kintančių oro sąlygų (19).
1.1.4. Drėgmė ir ventiliacija
Drėgmė, kaip aplinkos faktorius, turi įtakos oro kokybei, klimatui bei žirgų sveikatai. Labai aukšta drėgmė gali sukelti kvėpavimo takų sutrikimus ir apsunkinti gleivių pašalinimą, taip padidinant epitelio pažeidimų riziką. Drėgnumas taip pat gali paveikti gyvūno fizinę, psichologinę būklę, kraiko sudrėkimą ir lemti didesnes amoniako koncentracijas. Savo ruožtu žemas drėgnumo
13 lygis sudaro sąlygas virusams, bakterijoms ilgai išgyventi aplinkoje ir būti lengviau pernešamoms kartu su oro dalelėmis. 55-75 proc. drėgnumo lygyje bakterijos išgyvena trumpą laiką, tačiau kartu tai ir puikios sąlygos mikroskopiniams grybamsišlikti (21). Nuo drėgmės taip pat priklauso žirgo termoreguliacija. Arkliuose perteklinė šiluma atiduodama vienu iš efektyviausių būdų - evaporacija, tačiau šis procesas aukšto drėgnumo aplinkoje sutrinka. Nors žiemą šaltame ore esančių vandens garų yra mažai, drėgmė gali būti didelė. Tuomet prakaitas ne garuoja, o pradeda lašėti, o šlapias kailis mažina izoliacijos galimybes. Norint apsaugoti žirgus arklidėse turėtų būti reguliuojama drėgmė bei skiriama tinkama kailio priežiūra, kadangi šukuojant pašalinami riebalai ir sumenkinamas atsparumas vandeniui (19).
Palaikyti reikiamą drėgmę gali padėti ventiliacija, kuri taip pat būtina ir temperatūros palaikymui bei kenksmingų dujų pertekliaus šalinimui. Turint omenyje, kad oro sudėtyje nuolat sklando bakterijos ir jų endotoksinai, virusai, grybų sporos, išmatų dalelės ir įvairios dujos, patalpų ir pakrato ventiliacija padeda sukurti saugesnį mikroklimatą (22). Naudojama ventiliacija gali būti mechaninė arba natūrali. Natūraliai ventiliacijai yra įrengiamos apšiltintos šachtos su sklendėmis (nuo 0,4 x 0,4 m iki 0,64 x 0,64 m, taigi turėtų per daug neviršyti 0,4 m² ploto), kurios iškeliamos >0,5 m aukščiau kraigo. Oras yra įleidžiamas per langus ties kiekvienu gardu, o šalinamas per šachtas ar plyšius (23).
Nevėdinant patalpų jose kaupiasi įvairios dujos, pavyzdžiui, anglies dvideginis, kuris yra šiltnamio efektą sukeliantis medžiagų apykaitos produktas. Jis susidaro kvėpuojant, naudojant šildytuvus, kaistant kraikui ar pūvant pašarams. Prie šiltnamio efekto susidarymo taip pat prisideda metanas, kuris susidaro anaerobinėje šiltoje aplinkoje, gyvulio virškinamajame trakte ar mėšle. Amoniakas, intensyviausiai garuojantis iš mėšlo, – tai bespalvės, aštraus kvapo, toksiškos dujos (23), gaminamos anaerobinių bakterijų išmatų aminorūgščių deamininimo metu, tad didesnės nei >75 mg/m3 koncentracijos dirgina akių ir kvėpavimo takų gleivinę (22). Norint sumažinti jo koncentracijos kiekį, reikia mažinti mėšlo laikymo paviršiaus plotus, naudoti kuo daugiau kraiko bei rinktis mažiau baltymingą pašarą (23). Vidutinė amoniako emisija arklidėje yra 8,0 kg arkliui per metus. Azoto dioksidas, išskiriamas denitrifikuojančių bakterijų, gali pažeisti žirgų plaučių parenchimą, o aukštesnė nei 40 mg/m3 koncentracija gali sukelti gyvūnams kosulį ir epitelio ląstelių žūtį (22). Kitos medžiagos, pavyzdžiui, anglies sulfidas, gali sukelti audinių hiperemiją, o vandenilio cianido poveikis priklauso nuo gyvūno rūšies, pavyzdžiui, sukelti vėmimą ir dusulį, o didesnės koncentracijos visoms rūšims gali būti mirtinos. Kita svarbi medžiaga - sieros vandenilio dujos, kurios yra nuodingos ir nemalonaus kvapo. Jos išsiskiria pūvant išmatų ir pašarų baltymams. Iš patalpos pašalinto amoniako ir sieros vandenilio koncentracija aplinkoje neturi viršyti normų, kurių kiekis ore ribojamas Lietuvos Respublikoje galiojančiu 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582
14 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ (23).
1.1.5. Pakratai ir pašarai
Laukinėje gamtoje žirgai apie 60 proc. paros laiko praleidžia ėsdami, o arklidėse gyvenantys tik 15 proc. Likusį laiką gyvūnai leidžia stovėdami, todėl pakratai yra svarbus faktorius optimalaus mikroklimato sukūrimui arklidėse (6). Pirminė jo funkcija yra absorbuoti drėgmę, kad grindys išliktų sausos, bei sukurti komfortiškas sąlygas arkliams (22). Geras kraikas ne tik apsaugo kojas nuo mechaninio poveikio bei sutrenkimo, bet ir izoliuoja temperatūrą, užima žirgą, padeda išlaikyti pusiausvyrą ir nepaslysti. Kadangi gyvūnams patinka gulėti tose vietose, kur yra pakratų, sausas ir minkštas pagrindas teigiamai veikia žirgo poilsio kokybę. Tačiau kraikas taip pat turi įtakos kenksmingų dujų ir dulkių išsiskyrimui (6).
Vienas iš populiariausiai naudojamų kraikų (22) dėl savo ekonomiškumo yra šiaudai. Jų galima įsigyti įvairiais kiekiais bei lengvai pašalinti, o jų sukuriamas minkštas pagrindas paskatina žirgus daugiau gulėti. Tai padeda arkliams užbaigti miego ciklą (REM) ir suteikia papildomos veiklos, tačiau tuo pat metu tampa sunku kontroliuoti dienos šėrimo normas. Žirgams tai gali sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, dieglius. Šiaudai taip pat sunkiai absorbuoja vandenį, amoniaką, labai dulka ir pasižymi didesne endotoksinų kontaminacija bei sporų koncentracija (6). Šiaudų kokybė priklauso nuo derliaus, oro, laikymo sąlygų ir laiko, tad geresne alternatyva jiems galėtų tapti mažesnę mikrobiologinę oro taršą turinčios šiaudų granulės (22).
Arklidėse dažnai naudojamos ir medžio drožlės, kurios gerai sugeria drėgmę, mažiau dulka bei turi mažiau alergenų, tačiau yra brangesnės ir sunkiau pašalinamos. Norint sutaupyti laiko ir sumažinti sunaudojamų medžiagų kiekį, išmatos turėtų būti pašalinamos kasdien, tačiau tai išeikvotų daug žmogiškųjų resursų, tad dažniau pakreikiamas naujas kraikas, o keleto savaičių bėgyje išvalomas visas gardas. Kita pakratų alternatyva gali būti medžio granulės, kurios mažiau dulka ir pasižymi mažesne mikrobiologine tarša, žirgai negali jų ėsti, tačiau gulint nesuteikiamas patogumo jausmas. Taip pat gali būti naudojamos daugiau drėgmės sugeriančios durpės, tačiau jų dulkėjimas išpurvina arklius (24) ir tampa puikia terpe vystytis patogenams (22).
Pašaras turėtų turėti daug skaidulų ir mažą energijos kiekį. Maistinių medžiagų trūkumas siejamas su kolitų, gastritų, laminitų, skrandžio opų ir nepageidaujamo elgesio pasireiškimu. Nors daugelis ūkių patys gamina silosą, jo fermentacijai įtakos turi pasėlių sudėtis, sausos medžiagos kiekis, cukrus (25), o taip pat ir oro sąlygos, temperatūra, augalų subrendimas, žemės kokybė, per laisvas ir lėtas pakavimas. Blogai fermentuotame silose dėl netinkamų sąlygų atsiranda Penicillium, Aspergillus ir Fusarium spp. grybų sporų. Pagrindiniai mikotoksinai randami silose -
15 deoksinivalenolis ir zearalenonas (26). Prieš dešimtmetį atliktame tyrime Lietuvoje AFL koncentracija silose buvo 14 proc., o DON - 24 proc. tirtuose ryšuliuose. Tranšėjose ZEN koncentracija buvo 3 proc. mažesnė (27). Ilgesnis laikymas (3 ir 6 mėn.) bei didesnis kiekis sausų medžiagų kiekis (280 ir 420 kg) galėtų sumažinti Fusarium spp. išskiriamus toksinus. Mikroskopiniai grybai dažniausiai auga +10 – +40 °C temperatūroje, nuo 4 iki 8 pH ir esant >0.7 vandens aktyvumui. Pašaruose esantys įvairūs mikotoksinai gali sukelti chroniškų ligų, susijusių su virškinimu, vaisingumu ir produktyvumu (27).
Kaip pašaras dažnai naudojamas ir šienas. Žirgai dažniau maitinami mažesniu energijos lygiu ir didesniu skaidulų kiekiu pasižyminčiu šienu nei šienainiu, kuris vertinamas vizualiai ir pagal kvapą. Grybinis ir bakterinis (Clostridium spp., Enterobacteria spp. ir kt.) šieno užterštumas priklauso nuo daugelio faktorių: aplinkos sąlygų, šienavimo laiko ir greičio, laikymo sąlygų ir pačio augalo vertės. Grybinis užterštumas pasireiškia dėl dirvožemio užterštumo, didesnio drėgmės kiekio sandėliavimo vietoje. Pelėsį galėtų sumažinti garinimas apie 10 min. +90 °C temperatūroje, tačiau per žema temperatūra (+18 – +40 °C) gali tapti bakterijų dauginimosi aplinka ir taip paveikti alergenams RAO jautrius žirgus (28).
1.1.6. Vanduo
Vanduo sudaro apie 70 proc. suaugusių arklių kūno, tačiau vandens poreikis kiekvienam arkliui yra skirtingas. Išgeriamo vandens kiekis priklauso nuo amžiaus, kūno sudėjimo, ėdamo pašaro, aktyvumo bei aplinkos sąlygų. Eržilams reikia apie 70 l, kumelėms ir kumeliukams 80 l, o prieaugliui nuo nujunkymo iki 1,5 metų amžiaus 45 l vandens. Arklidėje vandentiekio vamzdžiai turėtų būti šildomi elektra/apšiltinti, kad tiekiamo vandens temperatūra būtų aukštesnė nei 6 °C. Optimaliausia geriamo vandens temperatūra yra tarp +10 – +15 °C. +20 – +30 °C vanduo gali būti naudojamas arklio maudymui, o +15 – +20 °C temperatūros vanduo kojoms apiplauti (8). Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas (HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai") geriamasis vanduo turėtų būti 6,5 – 9,5 pH, be specifinio kvapo ar spalvos, o jo elektrinis laidis +20 0C temperatūroje 2500 µS/cm. Vandenyje randama aliuminio koncentracija turėtų neviršyti 200 µg/l, amonio ir nitritų – 0,50 mg/l, chlorido ir sulfatų - 250 mg/l, geležies - 200 µg/l, o nitratų koncentracijos 50 mg/l (29).
1.1.7. Dezinfekcijos svarba
Dezinfekcija gyvūnų laikymo patalpose yra būtina, norint kontroliuoti ligų protrūkius. Užkrečiamos ligos, pavyzdžiui, salmoneliozė, leptospirozė, bruceliozė ir kt., gali sukelti daug nuostolių, tad kartu su vakcinacija ir arklių judėjimo stebėjimu vykdomos biosaugos programos gali padėti sumažinti patogenų skaičių, sumenkinant jų pavojų gyvūnams. Tam, kad patalpų valymas ir
16 dezinfekcija efektyviai sustabdytų ligų plitimą, svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas bei jų koncentraciją (30).
Viena tokių dažnai naudojamų medžiagų - „OXICID universalus dezinfekantas“, veterinarinės paskirties biocidas, skirtas maisto, pašarų produktų, patalpų bei gyvūnų geriamojo vandens dezinfekcijai. Biocidas yra saugus ir plataus veikimo spektro, veikiantis baktericidiškai ir fungicidiškai, dezinfekantas, kurį galima naudoti visiems paviršiams. 1 proc. biocido tirpalas patikimai ir efektyviai sunaikina virusus, gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas bei mikroskopinius grybus. Tačiau neseniai rinkoje paplito nauja dezinfekcinių savybių turinti priemonė SANIT-X. Jos pagrindinė medžiaga - hipochloro rūgštis, kuri pasižymi antimikrobinėmis, priešuždegiminėmis ir kitomis biologinėmis savybėmis, dėl kurių ji naudojama gydant įvairias odos ligas ar žaizdas, niežėjimą, malšinant alergines reakcijas, diabetines opas ir kai kuriuos uždegiminius odos sutrikimus. Kaip dezinfekcinė priemonė, tai yra inovatyvus, nekenksmingas žmonėms, gyvūnams ir aplinkai būdas palaikyti švarą.
1.2. Dulkių sukeliami kvėpavimo sutrikimai
Turint omenyje laikymo sąlygų svarbą žirgų sveikatai, šiame poskyryje plačiau aptariami dėl aplinkos poveikio dažniausiai arkliams pasireiškiantys sutrikimai – kvėpavimo takų ligos. Oro užterštumo sukeltų ligų metu dažnai pažeidžiami žirgų plaučiai, sukeliama chroniška, atsinaujinanti plaučių ar kvėpavimo takų obstrukcija (dar vadinama arklių astma) (24).
Dažniausiai pasitaikančios arklių astma vadinamos ligos - arklių kvėpavimo sistemos uždegiminė liga (IAD) ir pasikartojanti kvėpavimo takų obstrukcija (RAO). Arklių kvėpavimo sistemos uždegiminė liga gali pasitaikyti įvairaus amžiaus arkliams, tačiau dažniau jauniems ir vidutinio amžiaus žirgams. Sergantys arkliai kosti, jų distaliniuose kvėpavimo takuose yra prasidėjęs uždegiminis procesas ir kaupiasi gleivės, bet poilsio metu kvėpuojama be didesnių pastangų. Pasikartojanti kvėpavimo takų obstrukcija yra chroniška liga, dažniausiai nustatoma vyresniems nei 7 metų amžiaus žirgams. Ligos paveikti arkliai dažnai kosti ir sunkiai kvėpuoja net poilsio metu (31). IAD gali sukelti bakterijos, virusai (28) ir arklidžių aplinka (31), o RAO pasireiškimui gali daryti įtaką genetinė predispozicija, dulkės ir kiti alergenai (28).
Arklidžių oro sudėtį sudaro neorganinės dalelės (dulkės) bei organinės dalelės (bakterijų endotoksinai, daugiau negu 50 rūšių pelėsio, aruodiniai kenkėjai), tad tai gali būti potencialūs alergenai (32). Šių dalelių (APM) išsiskyrimui įtakos turi kreikimui naudojamos medžiagos, pašarai ir jojimo paviršiai. Viena iš APM rūšių yra bioaerozoliai, apibrėžiami pagal jų biologinį veikimą,
17 prigimtį (augalai, gyvūnai, mikrobai) ir potencialą būti kenksmingais sveikatai, pavyzdžiui, sukelti infekciją, alergiją ar būti toksiškiems. Juos sudaro gyvi organizmai, apibūdinami kaip kietosios dalelės dujose: grybai, bakterijos, virusai ar erkutės. Šios dalelės dar gali būti klasifikuojamos pagal dydį, anatomiją, gebėjimą prasiskverbti į plaučius (28). Europos komitetas (CEN Standard EN 481) klasifikuoja APM į 4-ias frakcijas: trachėjos frakciją (aerodinaminių dalelių diametras <10 mm), tracheobronchinę frakciją (diametras 4 - 10 mm), alveolinę frakciją (diametras <4 mm) ir mažesnes nei <0,1 mm daleles (32). APM poveikis priklauso nuo įkvėpto dulkių dalelių kiekio, jų frakcijų ir sudėties, o dalelių skvarbumas priklauso dydžio, formos ir prigimties (hidrofobinė ar hidrofilinė). Didesnes nei >5 mm dydžio daleles nuo patekimo į apatinius kvėpavimo takus saugo nosyje esantys plaukeliai, gerklos, plaučių bifurkacija. 0,5 - 5 mm dalelės yra sulaikomos terminalinių ir kvėpuojamųjų bronchiolių dėl gravitacinės sedimentacijos, o <0,1 mm dydžio dalelės patenka į alveoles (28). Žirgų kvėpavimas oru, kuriame yra 2,5 - 10 mm dydžio dalelių, siejamas su gleivių susikaupimu ir dideliu neutrofilų skaičiumi (>20 proc.) trachėjoje (33).
Lyginant skirtingas žirgų laikymo sistemas, arklidėse, kuriose kreikiama šiaudais ir šeriama šienu, yra didesnė APM ir endotoksinų koncentracija (34). Lyginant kreikimui naudojamas medžio drožles su kviečių šiaudais, APM dalelių kiekis sumažėja 38 proc., o naudojant granuliuotą kraiką iki 51 proc. mažiausiųjų dalelių kiekis gali sumažėti net 77,46 proc. Kituose atliktuose tyrimuose yra teigiama, kad geros kokybės šiaudai išskiria nedidelį kiekį dalelių, o kvėpavimo sutrikimus turintiems žirgams geriausia yra naudoti kanapių ir lino pakratus (35).
Arklidėse dažniausiai naudojama ventiliacijos sistema - natūrali, kai yra stoge arba sienose paliekamos angos, per kurias dėl vėjo slėgio, greičio, krypties, temperatūrų skirtumo vyksta oro cirkuliacija. Ji padeda sumažinti APM dalelių kiekį (50 proc.) rytinių darbų metu, kai yra valomi gardai. Visą parą minimalia jėga naudojama mechaninė ventiliacija sumažina 0,1 mm dydžio dalelių kiekį 32 proc., alergenų - 84 proc., mikroorganizmų ir grybų - 97 proc., džiovindama paviršius ir neleisdama jiems veistis bei sumažindama gleivių susidarymą arklių plaučiuose 70 proc. (35).
Dėl menkos oro cirkuliacijos uždarose patalpose didesnei APM koncentracijai žirgų įkvėpimo zonoje turi ir lubų aukštis, o žiemos metu, uždarius ar sumažinus ventiliacijų sistemų angas, APM koncentracija 1-1,5 m aukštyje padidėja beveik du kartus. Tai taip pat priklauso nuo arklių skaičiaus, elgesio, ventiliacijos sistemos, kitų išorinių veiksnių, pavyzdžiui, gardų valymo, kurio metu ore padidėja grybų sporų (28), šukavimo (36), gyvūno odos ir kailio būklės, išmatų ir šėrimo. Pilno grūdo speltos (kviečiai) ir melasa 0,5-5 mm dydžio APM dalelių generuoja mažiau nei avižų ir miežių mišinys. Avižų kūlimo proceso metu APM padidėja 3,56 - 157,11 proc., o miežių 18,87 - 202,79 proc. Į avižas pridėjus vandens, melasos gali sumažinti išskiriamų dalelių kiekį 3 proc., o rapsų aliejus
18 jį gali sumažinti net 95 proc. Šienainis išskiria mažesnį kiekį 5 mm dydžio APM dalelių (nuo 78.69 proc. iki 89.86 proc. mažiau) ir sporų (nuo 95.71 proc. iki 99.91 proc. mažiau) kiekį dėl didesnės drėgmės bei mažesnio pH, lyginant su šienu. Tačiau šieno kokybė kintanti. Palyginus birželio ir rugsėjo šienapjūtę, pastarosios šiene buvo 99 proc. mažiau sporų ir 26 proc. mažiau APM (37). Šiuo atveju tam įtakos turi paties šieno presavimo, pjovimo, džiovinimo, oro sąlygų ir panaudojamų medžiagų kokybė (38).
Visgi nepaisant pašaro kokybės, žirgų šėrimas iš tinklo padidina išskiriamų dalelių kiekį 374 proc. žirgo įkvėpimo zonoje, palyginus su žirgo šėrimu nuo žemės (38). Vienas iš sprendimų šiam šėrimo metu kylančiam dulkėtumui sumažinti – arklių augintojų taikomas pašarų garinimas arba užmerkimas vandenyje. Tačiau šiuo būdu bakterijų koncentracija padidėja nuo 1,5 iki 5 kartų, o pašare esantys mineralai bei vandenyje tirpūs karbohidratai prarandami, taigi pašaras tokiomis sąlygomis gali būti laikomas ne ilgiau nei 2 val. (22). Kitu atveju, bakterijų išskiriami toksinai gali sukelti įvairias problemas, pavyzdžiui, enterobakterijos – laminitą. Ilgas pašarų mirkymas sukelia ir enterobakterijų, mielių, pienarūgščių bakterijų augimą, o padidėjęs pelėsio ir bakterijų kiekis siejamas su kolitu ir kitomis virškinimo sistemos ligomis. Dėl šios priežasties dažnai taikomas 10 min. trukmės tinklo mirkymas vandenyje, nors taip (iki −92 proc.) prarandami įvairūs mineralai (magnis, geležis, kalis). Geresnis variantas galėtų būti 80 min. šieno garinimas 5 kg šieno tinkluose (34), kadangi taip dalelių skaičius sumažinamas iki 95 proc. ir išlaikoma gera mineralinė vertė. Garinimas >99°C vandeniu sumažina pelėsį, bakterijų kiekį ir neturi neigiamo poveikio mineralams (Ca, Zn, Fe, Mg, P, K, Cu) bei baltymams (39). Garinant žemesnės temperatūros vandeniu bakterijų augimas padidėja 134 proc. Sudrėkinant ir garinant šieną, įkvepiamų dalelių kiekis gali būti sumažinamas net iki 99 proc., išlaikant mineralų kiekį, tačiau parandant apie 18 proc. vandenyje tirpių karbohidratų (22).
Kvėpavimo sutrikimus sukelianti dulkių koncentracija išlieka ore, todėl drožlės, silosas, šienainis yra tinkami žirgams, turintiems chroniškų ir alerginių kvėpavimo sistemos sutrikimų. Arkliams, sergantiems chroniška obstrukcine plaučių liga, turint kontaktą su šienu ir jo sukeliamomis dulkėmis, per 8 d. pasireiškia padidėjęs plaučių rezistentiškumas ir atsiranda pleuros pokyčių (28). Dėl šios priežasties, nors arklių lėtinė obstrukcinė plaučių liga malšinama kortikosteroidų ir brochodilatatorių pagalba (5, 15), svarbia pagalbine priemone gali tapti tinkamas pašarų garinimas ir mirkymas (39).
1.3. Žirgų laikymo sąlygas reglamentuojantys dokumentai
Įstatymuose ar kituose žirgų auginimą reglamentuojančiuose dokumentuose laikymo sąlygų reikalavimai dažnai priklauso nuo kiekvienos šalies unikalios žirgų industrijos ypatumų. Kuo labiau išsivystęs žirgų pramogų bei sporto sektorius, tuo didesnis dėmesys atkreipiamas ir į jų apsaugą bei
19 gerovę (1). Tai atspindi kuriami ir tobulinami įstatymai – norminiai teisės aktai, priimti aukščiausiųjų valstybės institucijų, arba teisiškai neprivalomos, tačiau plačiai paplitusios ir taikomos laikymo sąlygų rekomendacijos.
1.3.1. Nacionaliniai teisės aktai ir rekomendacijos
Lietuvoje žirgų auginimą apibrėžia nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš jų yra VIII-500 „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas“, skirtas nustatyti asmenų elgesio su įvairiais nelaisvėje auginamais gyvūnais principus. Įstatymas apibrėžia būtinas auginimo ir laikymo sąlygas, draudžiamą elgesį su gyvūnais, asmens teises, pareigas bei atsakomybę, siekiant visapusiškai užtikrinti nelaisvėje laikomų gyvūnų gerovę ir apsaugą. Šio įstatymo antrajame skirsnyje „Gyvūnų laikymas, registravimas, ženklinimas, gydymas“ (6 str. „Gyvūnų laikymas“) taip pat nurodyta, kad gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas jo rūšį, fiziologiją ir elgseną atitinkančiose sąlygose, nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir nebūtų keliamas nepatogumo jausmas (40).
Taip pat yra išleistas „Veterinarijos įstatymas“ (I-2110), skirtas nustatyti veterinarijos veiklą, apibrėžti veterinarijos formas, veterinarinės higienos reikalavimus, valstybinės veterinarinės kontrolės ir valstybinės veterinarinės priežiūros pagrindus (41). Be jų gali būti taikomas administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuris šiuo atveju apibrėžia administracinę atsakomybę už teisės aktų pažeidimus gyvūnų priežiūros srityje. Pagal 346 straipsnį, „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas“, tai užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 120 eurų (42). Be paminėtų teisės aktų specifinių įstatų, taikomų tik žirgams ar arkliams, šiuo metu nėra.
Rekomendacijose, nors Lietuvoje žirgininkystė yra gana plačiai paplitusi, rasti tikslios ir patikimos informacijos apie žirgų auginimą yra sudėtinga. Pavyzdžiui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos internetiniame puslapyje patalpintos Europos konvencijos rekomendacijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos neapima arklinių šeimos gyvūnų. Tai yra jie priskiriami „Renginiai su gyvūnais“ skilčiai ir „Žirgų sportas“ poskyriui, kuriame galima rasti bendro pobūdžio prezentaciją „Gyvūnų gerovės reikalavimai ir žirgų laikymas“. Visa informacija paruošta remiantis FEI („Federation equestre internationale“) internetiniame puslapyje pateikta informacija. Šiek tiek išsamesnės informacijos galima rasti „Lietuvos žirginio sporto federacijos“ tinklalapyje, kuriame skelbiami 2009 m. lapkričio 30 d. TARYBOS DIREKTYVA 2009/156/EB „Dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą“ nuostatai (43) bei siūlomi FEI parengti biosaugos reikalavimai arklidėms (laisvas vertimas).
20 1.3.2. Tarptautiniai teisės aktai ir rekomendacijos Europos šalyse
Dažniausiai be nacionalinių įstatymų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse dar laikomasi ir Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos. Joje nurodoma, kad dėl atsakingo gyvūnų auginimo yra būtinas bendras požiūris ir praktika. Šios nuostatos taikomos gyvūnams, laikomiems namuose, namų ūkyje ar įstaigoje, laikomiems prekybai, komerciniam veisimui, išlaikymui ar gyvūnų globos namuose (44). Taip pat laikomasi konvencijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos, kurioje nurodoma, kad jie turi būti aprūpinami pašaru, vandeniu ir prižiūrimi taip, kad atsižvelgiant į jų rūšį ir jų išsivystymą, prisitaikymą ir prijaukinimą, tai atitiktų (pagal nusistovėjusią patirtį ir mokslo žinias) jų fiziologinius poreikius. Ji būtina gyvūnų auginimui, priežiūrai, laikymui tvartuose, ypač kai yra taikomos modernios intensyvios auginimo technologijos (45).
Visgi būtent arklių auginimą reglamentuojančių bendrų įstatymų nėra. Kiekvienoje šalyje galioja skirtingi papildomi įstatymai arba jų visai nėra. Pagal 2014 m. pateiktą statistiką, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Rumunijoje, Ispanijoje, Belgijoje ir Vokietijoje auginama daugiausiai arklių, o Lietuva yra 20 vietoje iš 28 valstybių. Belgija užima pirmąją vietą pagal gyventojams tenkančių arklių skaičių, o daugiausia žirgų augina Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Taip pat 1/10 prancūzų jodinėja žirgais, žirgininkystė sukuria virš 12000 darbo vietų, o FEI suorganizuoja daugiausiai sporto varžybų Europoje. Tai lemia paklausą įvairiuose šio sektoriaus nišose: jojimo ir priežiūros prekių gamyboje, statybose, veterinarijos, maisto gamybos paslaugose, vaistinių prekių tiekime, transporte, veisime, importe/eksporte, pardavimuose, lažybose, sporte, laisvalaikio pramogose ir kitose (1). Kartu tai sukuria ne tik daug darbo vietų, bet ir gali paskatinti įstatymiškai kontroliuoti šią industriją. Įdomu tai, kad nepaisant stipraus žirgų auginimo sektoriaus, Prancūzija yra viena iš šalių, neturinčių specifinių įstatymų, taikomų arkliams, priešingai nei žymiai mažesnę arklių populiaciją turinti Austrija, kuri pasižymi gyvūnų gerovės srityje. Austrijoje veikia gyvūnų identifikacijos ir registracijos, apmokestinimo, arklių naudojimo vežimams įstatymai, o taip pat ir sistema apie privalomą veterinarinių paslaugų suteikimą. Už žiaurų elgesį su gyvūnais šioje šalyje gresia 2000 eurų siekiančios baudos ir laisvės atėmimas iki 1 metų ir draudimas toliau laikyti gyvūną. Danijoje arklių atžvilgiu draudžiamas ženklinimas įkaitinta geležimi, o arklių laikymą ir veisimą reglamentuojančiuose dokumentuose nurodyti ir privalomi reikalavimai arklidėms (žirgams, aukštesniems nei >1,35 m, ties gogu arklidžių aukštis turi būti 2,10 m). Kitose valstybėse taip pat egzistuoja įvairūs specifiniai įstatymai. Belgijoje veikia žirgų naudojimo šventėse įstatymas, Maltoje – (gyvūnų) apsaugos gyvūninių prekių parduotuvėse parduodamiems gyvūnams ir varžybose dalyvaujančių žirgų kondicijos reikalavimai. Švedija taip pat turi nacionalinį teisės aktą, apribojantį
21 žirgų laikymą, o Jungtinėje Karalystėje laikomasi zootechninių standartų, žirgų kontrolės ir registracijos reikalavimų (1), kurie skirti arklių gerovei užtikrinti.
1.3.5. Arklių ir kitų gyvūnų gerovės užtikrinimo Lietuvoje palyginimas
Viena iš priežasčių, galinti paaiškinti žirgų laikymo įstatymų trūkumą, yra tai, jog susidomėjimas smulkiaisiais gyvūnais Lietuvoje yra didesnis nei žirgais, tad ir auginamų žirgų gerovės sritis atsilieka. Paskelbtame VMVT internetinės svetainės „Gyvūnų globėjų sąraše“ su gyvūnais susijusių oficialių organizacijų yra 56 (https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-gerove/gyvunai-augintiniai/gyvunu-globeju-sarasas), kurios daugiausiai rūpinasi bešeimininkių smulkiųjų gyvūnų gerove ir sužeistų gyvūnų ateitimi, kovoja už gyvūnų teises viešindami šeimininkų nekompetenciją auginti gyvūną ar žiauraus elgesio su gyvūnais pavyzdžius. Į šį sąrašą nėra įtraukta Lietuvoje plačiausiai žinoma žirgais ir žmonių edukacija besirūpinanti „Žirgų globos asociacija“, kuri yra Didžiosios Britanijos gyvūnų teisių apsaugos tarnybos RSPCA („Royal Society for Preventing Cruelty against Animals“) bei tarptautinės gyvūnų teisių apsaugos WSPA („World Society for Protecting Animals“) organizacijų narė.
Lyginant gydyklų skaičių, vien Kaune yra apie 40 smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikų, o stambiųjų gyvūnų tik viena. Teisės aktuose yra išskirti tokių rūšių gyvūnai, kaip galvijai, avys, paukščiai, o jų gerovė yra užtikrinama reguliariai tikrinant pagal priimtą „KOMISIJOS SPRENDIMAS 2006 m. lapkričio 14 d. dėl būtiniausių informacijos rinkimo atliekant ūkių, kuriuose laikomi tam tikri ūkinės paskirties gyvūnai, patikrinimus reikalavimų“. Kompetentinga institucija atlieka patikrinimą pagal direktyvas 91/629/EEB, 91/630/EEB, 98/58/EB ir 1999/74/EB ir remiantis 3 str. renka informaciją apie laisvą judėjimą, reikalavimus dėl erdvės, pastatus ir aptvarus, apšvietimą, įrenginius, pašarą, vandenį, grindų paviršių (46). Tuomet pateikiama neatitikimų analizė ir veiksmų planas, kuriuo siekiama ateinančiais metais sumažinti neatitikimus, tačiau į tokio tipo tikrinimus nėra įtrauktos arklidės. Tačiau net ir tikrinant arklides, joms turėtų būti taikomi specifiniai reikalavimai, kurie šiuo metu egzistuoja tik apytikslių rekomendacijų pavidalu ir taikomi labai individualiai.
Taigi, dėl skirtingos paskirties ir laikymo specifikos žirgų apsaugos tobulinimas ir gerovės užtikrinimas gali tapti iššūkiu. Didesni pokyčiai galėtų būti pasiekti regionuose, įvertinant žirgų laikymo sąlygas, tobulinant egzistuojančius įstatymus bei skleidžiant šią informaciją žirgų augintojams.
22
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo vieta ir objektas
Baigiamojo darbo tyrimo objektas – arklidžių mikroklimato ištyrimas.
Tyrimas buvo atliktas 2020 metų liepos - rugsėjo mėnesiais penkiuose Kauno rajone esančiuose žirgynuose.
Tyrime dalyvavo žirgynų savininkai. Buvo matuojami pasirinkti mikroklimatą nusakantys rodikliai, imami šieno ir vandens mėginiai bei atliekami mikrobiologiniai tyrimai(žr. 1 pav.), kurie atlikti nepažeidžiant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų.
1 pav. Darbo tyrimo planas
2.2. Tyrimo metodai
2.2.1. Terminė aplinkaTerminei aplinkai įvertinti buvo matuojami tarpusavyje susiję aplinkos fiziniai dydžiai: oro temperatūra, oro drėgnis ir oro judėjimo greitis.
Nuvykimas į žirgyną.
Paimti mėginiai (vandens, šieno ir nuo ėdžių, sienų,
grindų) bei mėginiai panaudojus „Oxicid“ ir „Sanit X“. Atlikti vandens toksinių ir indikatorinių rodiklių tyrimai. Atlikti mikrobiologiniai tyrimai ir suskaičiuotas išaugusių kolonijų skaičius. Mikroklimato sąlygų įvertinimas (temperatūra, oro judėjimo greitis, drėgmė, apšvietimas, kietųjų dalelių kiekis ore).
Vidurkių, koeficientų apskaičiavimas remiantis „Excel“ ir „SPSS“ programomis. Anketinė apklausa (naudojamas kraikas, pašarai, ligos, pasitaikiusios per paskutinius 2 m. ir kt.).
23 Temperatūros ir drėgmės nustatymas buvo atliktas naudojant termohigrometrą (Nutri-Ad int.). Temperatūra ir oro judėjimo greitis buvo matuojami gulinčio ir stovinčio gyvulio nosies lygiuose ir žmogaus aukštyje (0,3; 1; 1,7 m) patalpos viduryje ir patalpos įstrižainės priešinguose kampuose. Paviršių temperatūros nustatymui buvo naudojamas infraraudonųjų spindulių (IR) termometras (HoldPeak HP-320). Oro judėjimo greičiams matuoti buvo naudojami prietaisai: ALMEMO® 2290-8 bei TSI.
2.2.2. Šviesa
Arklidžių patalpų natūralus ir dirbtinis apšviestumas išmatuotas liuksmetru. Remiantis formulėmis apskaičiuotas šviesos koeficientas bei dirbtinis patalpų apšviestumas. Dirbtinis patalpų apšviestumas nustatytas suskaičiuojant patalpoje degančias lempas ir jų bendrą galingumą (W), kuris dalijamas iš patalpos ploto. Natūralaus apšviestumo koeficientas apskaičiuotas pagal formulę (žr. 2 pav.).
2 pav. Natūralaus apšviestumo koeficiento apskaičiavimo formulė
2.2.3. Vandens kokybės tyrimas
Nustatytos arklidėse žirgams girdyti naudojamo geriamojo vandens savybės. Ištirti penki mėginiai, paimti iš girdyklų. Pirmiausia ištirtos fizinės savybės: vandens temperatūra, skaidrumas, spalva, kvapas, pH ir savitasis laidumas. Tuomet atlikti mikrobiologiniai ir fungicidiniai tyrimai bei ištirtos vandens cheminės savybės: amonio, chloridų, sulfatų, nitritų, nitratų, jonų buvimas vandenyje.
Vandens temperatūra išmatuota infraraudonųjų spindulių termometru (HoldPeak HP-320). Skaidrumas, kvapas, spalva įvertinti organoleptiškai. pH nustatytas indikatorines juosteles įmerkus į tiriamąjį vandenį ir palyginus su duota spalvine skale. Mėginių savitasis laidumas nustatytas naudojant prietaisą TDS&EC (µS/cm).
24 Vandens mikrobiologiniai tyrimai atlikti membraninio filtravimo metodu. Ant dezinfekuoto metalinio filtro uždėtas popierinis filtras ir pritvirtintas piltuvas, pro kurį filtruota 100 ml vandens mėginio. Filtras pincetu perkeltas ant PCA ir SDA terpių į Petri lėkšteles, kurios tuomet patalpintosį termostatą. Lėkštelės su PCA terpe, skirta bakterijų kolonijoms išskirti, inkubuotos 30 °C temperatūroje 3 dienas, o su SDA terpe, skirta mikroskopiniams grybams išskirti, inkubuotos 27 °C temperatūroje 7 dienas. Tuomet apskaičiuotas bendras kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml mėginio.
Amonio jonų koncentracija vandenyje nustatyta remiantis ekspres metodu, panaudojus penkis lašus Segneto druskos tirpalo ir penkis lašus Neslerio reagento bei įvertinus susidariusio vandens gelsvos – rusvos spalvos intensyvumą. Chloridai nustatyti ekspres metodu pagal drumstumo susidarymą, panaudojus du lašus azoto rūgšties ir du lašus sidabro nitrato tirpalų. Sulfatai - panaudojus tris lašus HCl ir penkis lašus bario chlorido tirpalų bei taip pat įvertinant po kurio laiko atsirandantį drumstumą. Nitritai ir nitratai buvo nustatomi remiantis ekspres metodu su juostelėmis pagal pateiktas skales. Išmatuoti vandens rodikliai palyginti su Lietuvos higienos normos HN 24:2017 („Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“) nurodytomis normomis (29).
2.2.4. Šieno kokybės tyrimas
Arklidėse įvertintos šieno laikymo sąlygos (statybinių konstrukcijų būklė) ir paimti penki šieno mėginiai. Laboratorijoje nustatytas jų drėgnumas: paimtas šieno pluoštelis susuktas į grįžtę. Mėginių spalva ir kvapas įvertintas organoleptiškai.
Bakteriologiniams ir mikologiniams tyrimams atlikti iš paimtų mėginių buvo paruoštos pradinės suspensijos. 90 ml fiziologinio tirpalo sumaišyta su 10 g mėginio, o išmaišius atlikti dešimtkarčiai praskiedimai: į 9 ml distiliuoto vandens įpilta 1 ml pradinės suspensijos. Iš gautos suspensijos po 1 ml buvo pasėta į Petri lėkšteles, kurios užpiltos SDA ir PCA agarais. Lėkštelės pasukiotos, kad suspensijos pasiskirstytų tolygiai. Lėkštelės su PCA terpe, skirta bakterijų kolonijoms išskirti, inkubuotos 30 °C temperatūroje 3 dienas, o su SDA terpe, skirta mikroskopiniams grybams išskirti, inkubuotos 27 °C temperatūroje 7 dienas. Tuomet apskaičiuotas bendras kolonijas sudarančių vienetų skaičius 1 g mėginio.
2.2.5. Oro sudėties tyrimas
Viename žirgynų buvo atliktas oro sudėties tyrimas. Dulkių kiekis ore nustatytas gravimetriniu metodu. Panaudotas „Drager X-am 5600“ prietaisas, kuris matuoja anglies dioksido, anglies monoksido, vandenilio sulfido, amoniako ir metano dujų koncentracijas ore.
25 Prietaise naudojamas filtras prieš matavimą pasvertas, o pats prietaisas guminiu vamzdeliu sujungtas su oro siurbliu, matavimo metu orą siurbiančiu orą 1 minutę. Atsukus laikiklį, filtras pincetu perkeltas ir dar kartą pasvertas analizinėmis svarstyklėmis (0,05 mg tikslumu). Pirmojo matavimo metu oras siurbtas garde. Antrasis matavimas atliktas judinant šieną, taip imituojant šėrimo metą. Trečiojo matavimo metu judinamas šienas pulverizatoriaus pagalba prieš tai buvo išpurkštas karštu vandeniu (>80 °C). Atskirų tyrimų rezultatams palyginti siurbto oro tūris perskaičiuotas normaliomis sąlygomis, tai yra esant 0 °C temperatūrai ir 760 mmHg atmosferiniam slėgiui.
2.2.6. Gyvūnų sveikatos, gerovės ir higienos sąlygų vertinimas
Higienos sąlygų tinkamumas buvo vertinamas atsižvelgiant į mokslinės literatūros apžvalgoje aptartus aspektus, o taip pat ir žirgo fiziologiją bei Lietuvoje galiojančius teisės aktus. Tikslesniam vertinimui papildomi duomenys buvo surinkti apklausos anketomis būdu (žr. Priedas 1). Į anketas atsakė žirgynų savininkai, o tiriami buvo šie pagrindiniai aspektai:
1. Arklių gyvenamoji vieta (gardo dydis, grindų danga, ventiliacija, temperatūra, drėgmė, šviesa, kraikas, valymas).
2. Pašaras ir vanduo (kuo ir kada šeriama, ar yra priėjimas prie vandens).
3. Žirgo sveikata ir elgesys (per 2 m. sirgusių žirgų sąrašas, simptomai, gydymo metodai). 2.2.7. Mikrobiologiniai ir fungicidiniai aplinkos tyrimai
Atliekant tyrimus buvo panaudotos šios priemonės: fiziologinis tirpalas, distiliuotas vanduo, mėgintuvėliai, Petri lėkštelės, medvilniniai tamponai, kintamo tūrio skysčio dozatoriai, autoklavas, termostatas, sterilizavimo spinta, laminaras, dezinfekcinis skystis, mėgintuvėlių laikiklis, spiritinė lemputė, automatinės pipetės, PCA ir saburo dekstrozės agarai.
Viename iš žirgynų surinktų mėginių tyrimai atlikti LSMU VA Maisto ir saugos katedros laboratorijoje. Mėginiai paimti medvilniniais tamponais braukiant 10 kartų iš viršaus į apačią ir stipriai prispaudžiant tamponą prie tiriamo paviršiaus. Kontrolei paimti mėginiai iš bokso, kuris buvo dezinfekuotas „Oxicid“ 1 proc. stiprumo dezinfekcine medžiaga, o taip pat ir ėdžių, sienų bei grindų. Lygiagrečiai trys mėginiai paimti iš žirgo naudojamo gardo. Kiti trys mėginiai paimti iš naudojamo gardo, kuris pulverizatoriumi išpurkštas „SANIT X“ priemone.
Laboratorijoje iš paimtų mėginių paruošta pradinė suspensija: 90 ml fiziologinio tirpalo sumaišyta su 10 ml mėginio. Pradinė suspensija sukratyta, jog vienodai pasiskirstytų mikrooganizmai. Tuomet atlikti praskiedimai: į 9 ml distiliuoto vandens įpilant 1 ml pradinės suspensijos. Praskiedimai atlikti penkis kartus. Išmaišius gautą suspensiją, po 1 ml pasėta į Petri lėkšteles, kurios užpiltos SDA ir PCA agarais. Lėkštelės pasukiotos, kad suspensijos pasiskirstytų
26 tolygiai ir paliktos termostate inkubaciniam laikotarpiui. Lėkštelės su PCA terpe, skirta bakterijų kolonijoms išskirti, inkubuotos 30 °C temperatūroje 3 dienas, o su SDA terpe, skirta mikroskopiniams grybams išskirti, inkubuotos 27 °C temperatūroje 7 dienas. Tuomet buvo apskaičiuotas išaugusių bakterijų ir mikroskopinių grybų kolonijų skaičius (žr. 3 pav.).
3 pav. Tyrimo metu išaugusi mikroskopinio grybo kolonija
2.3. Statistinės duomenų analizės metodai
Tyrimo duomenys susisteminti naudojant „Microsoft Excel 2016“ programą. Statistinė duomenų analizė atlikta taikant „IBM SPSS Statistics“ programą. Tyrimo rezultatų analizei buvo naudoti aprašomosios statistikos metodai, bendrieji pasiskirstymai, dažnių lentelės bei apskaičiuoti imčių vidurkiai. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
27
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Terminės aplinkos rodikliai ir jų palyginimas
Arklidžių patalpose išmatuotos oro temperatūros reikšmės rodo skirtinguose aukščiuose bei erdviniuose patalpų taškuose vyraujančią temperatūrą. Keturiose iš penkių arklidžių didžiausia vidutinė temperatūra užfiksuota patalpų centre, mažiausia - įstrižainės taškuose, dažniausia 0,3 m aukštyje. Temperatūros svyravimas skirtinguose taškuose nežymus, išskyrus pirmosiose arklidėse, kur žemiausia temperatūra užfiksuota 1 m aukštyje įstrižainės krašte (+11 °C), o aukščiausia arklidžių viduryje (+16,2 °C) 1,7 m aukštyje. 2-ame žirgyne žemiausia temperatūra +13,7 °C, aukščiausia – +16 °C, 3-iame atitinkamai +11,1 °C ir +11,8 °C. 4-ame temperatūra svyruoja nuo +11,8 °C iki +15,2 °C, o penktame užfiksuotas svyravimas nuo +8 °C iki +10,3 °C (žr. 1 lent.).
1 lentelė. Patalpos oro temperatūros arklidžių centre ir įstrižainės dviejuose taškuose skirtinguose
aukščiuose matavimai
Temperatūra +°C Matavimų taškai
1 matavimo taškas 2 matavimo taškas (viduryje) 3 matavimo taškas Vidurkis Arklidės aukštis (m) Matavimų
1 1,7 12,8 16,2 15,9 15,0 1 11 15,1 15,1 13,7 0,3 11,3 14,2 14,4 13,3 Vidurkis 11,7 15,2 15,1 14,0 2 1,7 15,1 16 13,8 15,0 1 14 16 14,3 14,8 0,3 13,7 15 13,8 14,2 Vidurkis 14,3 15,7 14,0 14,6 3 1,7 11,5 11,8 11,7 11,7 1 11,8 11,7 11,7 11,7 0,3 11,1 11,7 11,6 11,5 Vidurkis 11,5 11,7 11,7 11,6 4 1,7 15,2 13,3 11,6 13,4 1 14,5 13,2 11,8 13,2 0,3 13,8 13,3 10,8 12,6 Vidurkis 14,5 13,3 11,4 13,1 5 1,7 8,3 10,3 9,1 9,2 1 7,9 9,4 9,5 8,9 0,3 8 9,1 8,8 8,6 Vidurkis 8,1 9,6 9,1 8,9
Šiems temperatūrų skirtumams įvertinti tuose pačiuose erdviniuose taškuose ir aukščiuose taip pat buvo skaičiuojamas oro judėjimo greitis. 1-ame žirgyne užfiksuotas mažiausias greitis 0,02 m/s, didžiausias - 1,3 m/s, o 2-ame atitinkamai 0,04 m/s ir 2,72 m/s. Trečiose arklidėse oro judėjimas
28 svyravo tarp 0,03 m/s ir 2,5 m/s, 4-ame tarp 0,02 m/s ir 0,15 m/s, o penktame 0,01 m/s ir 0,68 m/s (žr. 2 lent.).
2 lentelė. Tirtų žirgynų patalpos oro judėjimo greitis arklidžių centre ir įstrižainės dviejuose
taškuose skirtinguose aukščiuose
Oro judėjimo greitis (m/s) Arklidės aukštis (m) Matavimų 1 matavimo taškas 2 matavimo taškas
(viduryje) 3 matavimo taškas Vidurkis 1 1,7 0,3 0,02 0,02 0,11 1 0,45 0,02 0,12 0,2 0,3 1,3 0,55 0,02 0,6 Vidurkis 0,7 0,2 0,05 0,3 2 1,7 0,04 0,04 0,09 0,06 1 0,06 0,06 2,72 0,95 0,3 0,08 0,04 1,53 0,55 Vidurkis 0,1 0,05 1,4 0,5 3 1,7 0,02 0,09 0,47 0,19 1 0,06 0,06 2,5 0,87 0,3 0,12 0,03 0,03 0,06 Vidurkis 0,07 0,06 1 0,38 4 1,7 0,1 0,15 0,03 0,09 1,5 0,07 0,15 0,02 0,08 0,3 0,12 0,13 0,03 0,09 Vidurkis 0,10 0,14 0,03 0,09 5 1,7 0,05 0,02 0,02 0,03 1,5 0,12 0,02 0,01 0,05 0,3 0,68 0,01 0,03 0,24 Vidurkis 0,28 0,02 0,02 0,11
Penkių žirgynų duomenys palyginti aprašomosios statistikos būdu. Užfiksuotos žemiausios temperatūros svyravo tarp 8-14 laipsnių, o aukščiausios siekė 10-16 laipsnių. Mažiausias išmatuotas oro judėjimo greitis arklidėse 0,01 m/s, didžiausias – 2,72 m/s. Arklidėse taip pat nustatytas drėgmės lygis (78, 83, 98,76 ir 82 proc.) bei įvertinta ar vyraujanti 76 - 98 proc. drėgmė turi įtakos temperatūrai (žr. 3 lent.).
3 lentelė. Tirtų žirgynų terminės aplinkos rodiklių imčių palyginimas
Rodikliai Minimali reikšmė Maksimali reikšmė Vidurkis Standartinis nuokrypis Imties dispersija Asimetri-jos koef. Eksceso koef. Žemiausia temp. (+°C) 8 14 11,00 2,121 4,500 0,000 2,000
29
3 lentelės tęsinys. Tirtų žirgynų terminės aplinkos rodiklių imčių palyginimas
Rodikliai Minimali reikšmė Maksimali reikšmė Vidurkis Standartinis nuokrypis Imties dispersija Asimetri-jos koef. Eksceso koef. Aukščiausia temp. (+°C) 10 16 13,90 2,681 7,190 -0,698 -2,253 Vidutinė temp. (+°C) 12 15 13,28 1,134 1,287 -0,0594 0,507 Minimalus oro judėjimo greitis (m/s) 0,01 0,04 0,02 0,011 0,00 1,293 2,917 Maksimalus oro judėjimo greitis (m/s) 0,15 3 1,06 1,017 1,033 1,398 1,794 Vidutinis vėjo greitis (m/s) 0,09 1 0,28 0,176 0,031 0,105 -2,001 Drėgmė (%) 76 98 83,4 8,649 74,800 1,640 3,012
Palyginus aptartus rodiklius nustatyta, kad temperatūra statistiškai reikšmingai nekoreliuoja su oro judėjimo greičiu (r=0,026 – labai silpna koreliacija, p=0,867) ir drėgme (r= -0,233 – silpna koreliacija, p=0,124) (žr. 4 lent.).
4 lentelė. Tirtų žirgynų rodiklių statistinis reikšmingumas
Oro judėjimo
greitis Drėgmė
Temperatūra
Pearsono koreliacijos koeficientas 0,026 -0,233
Sig. (2-tailed) 0,867 0,124
30
3.2. Kelių arklidžių šviesos rodiklių palyginimas
Arklidžių patalpų apšvietimo tyrime nustatyta, jog vidutinis patalpų plotas yra 308 m2. Vidutinis langų plotas apie 13 m2, sukuriantis 130 lx natūralų apšviestumą. Dirbtinį vidutiniškai 120 lx apšviestumą sukuria 26 lempos, turinčios apie 1203 W galingumą (žr. 5 lent.).
5 lentelė. Šviesą apibrėžiančių rodiklių matavimas
Rodikliai/Arklidės 1 2 3 4 5 Vidurkis
Langų skaičius 13 13 26 33 6 18,2
Langų stiklų plotas (m2) 19,44 5,9 23,2 13,94 1,18 12,73 Patalpos ilgis (m) 16,8 35 39,9 40,2; 22,2 9,2; 6,2 30,57 Patalpos plotis (m) 7,2 13 11,5 7,2; 7,8 4,2; 2,3 10,567 Patalpos plotas (m2) 146,18 420 458,85 462,6 54,58 308,44 Šviesos koeficientas 1:7 1:71 1:20 1:33 1:46 - Natūralaus apšviestumo koeficientas (%) 15 9 16 70 6,64 23,33 Natūralus apšviestumas (lx) 75 40 70 280 186 130,2 Lempų skaičius 16 7 22 80 3 25,6
Bendras lempų galingumas (W) 960 784 1040 3160 69 1202,6 Dirbtinis apšvietimas (W/m2) 6,57 1,87 2,26 6,8 1,76 3,85
Dirbtinis apšviestumas (lx)
(apskaičiuotas) 42,69 12,2 14,7 44,4 11,43 25,08 Dirbtinis apšviestumas,
nustatytas liuksmetru (lx) 148 115 120 135 80 119,6
3.3. Pasirinktų vandens rodiklių ištyrimas
Vandens kokybės tyrime įvertintas geriamasis vanduo, arkliams tiekiamas iš skirtingų šaltinių. 1-ame ir 2-ame žirgyne vanduo tiekiamas iš vandentiekio „Kauno vandenys“, 3-iame iš šulinio, 4-ame iš gręžinio, o 5-t4-ame iš vandens bokšto. Vandens temperatūra svyruoja tarp +9,2 - +10,3 °C, tad vidutinė geriamojo vandens temperatūra +9,8 °C. Nustatytas vidutinis vandens pH 6. Palyginus vandenyje esančias medžiagas, iš šulinio semiamo vandens amonio koncentracija didžiausia - 8 μg/l, o „Kauno vandenys“ tiekiamame vandenyje mažiausia - 0,2 μg/l. Chloridų išmatuota iki 10 mg/l. Geležies koncentracija taip pat didžiausia šulinio vandenyje 50 mg/l, o žemiausia gręžinio ir vandens bokšto mėginiuose - 0,5 mg/l. Nitratų ir nitritų koncentracijos didžiausios šulinio ir vandens bokšto vandenyse, 25 mg/l ir 5 mg/l. Vidutinis vandens savitasis elektrinis laidis - 0,539 μS/cm. Nustatytos
