nudegimų epidemiologija lietuvoje 2001-2010 metais:

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

Darius Kubilius

nudegimų epidemiologija lietuvoje 2001-2010 metais:

tendencijos, rizikos populiacijos, prevencijos pagrindai

Daktaro disertacija

Biomedicinos mokslai, medicina (06B)

Kaunas, 2012

Disertacija rengta 2007–2011 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijoje.

Mokslinis vadovas

prof. dr. Rytis Rimdeika (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06 B)

Konsultantas

prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,

Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09 B)



turinYs

ĮVADAS 5

1. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 1.1. Tyrimo tikslas 8

1.2. Tyrimo uždaviniai 8

1.3. Darbo mokslinis naujumas 8 2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. W. Haddono Jaunesniojo sužalojimų tyrimo metodika. PSO nudegimų prevencijos ir pacientų priežiūros planas 9

2.1.1. Sužalojimų atsitiktinumo elementas; išsivysčiusių šalių bei mažų ir vidutinių pajamų šalių indėlis į nudegimų prevenciją 14

2.1.2. PSO pavyzdinės nudegimų prevencijos strategijos 14

2.1.3. PSO rekomenduojamos nudegimų prevencijos ir pacientų priežiūros strategijos 17

2.2. Nudegimų epidemiologija pagal pasaulio regionus 20

2.3. Socialinis ekonominis statusas (SES), skurdas ir nudegimų prevencija 23 2.4. Švietimas ir išsilavinimas bei nudegimų epidemiologija 28

2.5. Kiti socialiniai veiksniai ir nudegimų epidemiologija 32

2.6. Retesnių bei susijusių su socialiniais įpročiais ir tradicijomis nudegimų epidemiologija 

3. TYRIMO METODIKA 3.1. Tyrimo objektas 38

3.2. Duomenų statistinio apdorojimo ir pateikimo metodai 38 4. REZULTATAI

4.1. Bendroji nudegimų epidemiologija Lietuvoje pagal 1991–2006 metų statisikos duomenis 41

4.2. Nudegimų epidemiologija Lietuvoje 2001–2010 metais 42 4.2.1. Žmogaus amžius, lytis ir nudegimai 44

4.2.2. Sergamumas nudegimais, gydymo kaina ir nudegusiųjų socialinis ekonominis statusas 47

4.3. Nudegimų rizikos populiacijos 50

4.3.1. Vaikų 0–2 metų amžiaus nudegimai (apsiplikymai skysčiais) 50

4.3.2. Suaugusių vyrų 15–39 metų amžiaus ir 40–64 metų amžiaus nudegimai

liepsna 61

4 4.4. Gaisrai 65

4.5. Ypač retos etiologijos nudegimai. Žaibo sužalojimų epidemiologija 72 5. REZULTATŲ APTARIMAS

5.1. Visi nudegimai ir nudegimų rizikos populiacijos Lietuvoje 2001–2010 metais 74

5.2. Vaikų nudegimų grėsmių tyrimas 76

5.3. Suaugusiųjų nudegimai ir rizikos nudegti veiksniai 80 5.3.1. Gaisrų priežastys 82

5.3.2. Netyčinių išorinių sužalojimų gaisruose ir kelių eismo įvykiuose pasireiškimo ypatumai 83

IŠVADOS 90

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 91

DISERTACIJOS TEMA PASKELBTOS PUBLIKACIJOS 93

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 94

5

Įvadas

Nudegimai yra vienas iš sunkiausiai išgyvenamų sužalojimų [1]. Žmonės nudega ir apsipliko visose šalyse, visose klimato juostose. Nudegimai vargina ir mažų, ir didelių pajamų valstybėse gyvenančius žmones. 90% mirčių nuo nudegimo ištinka besivystančiose ar mažų bei vidutinių pajamų šalyse, iš jų mažų pajamų šalyse nudegusiųjų skaičius yra didesnis [52]. Daug mokslo studijų rodo, kad gyventojų socialinis ekonominis statusas yra svarbus veiksnys, turintis įtakos visiems netyčiniams susižalojimams, taip pat ir nudegimams pasireikšti, lemiantis sergamumą ir mirštamumą nuo jų [36, 47, 115]. Kita vertus, nudegimus sukelti gali daugelis priežasčių, tad jie susiję ne tik su gyventojų socialiniu ekonominiu statusu, bet ir su buitiniais, kultūriniais, religinias papročiais, technologijomis, žalingų įpročių paplitimu, atskiros šalies priešgaisrinės saugos ir kitais teisės aktais ir juos reglamentuojančiomis taisyklėmis [115].

Pasaulinė statistika rodo, kad iš visų išorinių netyčinių sužalojimų, galinčių tapti mirties priežastimi, nudegimai (įskaičiuojami visi nudegimai: liepsna, karštais skysčiais, cheminėmis medžiagomis, elektra) – po autoavarijų, kritimų ir smurto – yra ketvirtoje vietoje. Pažymėtina, kad iš visų apskaičiuotų gaisruose mirusių žmonių jaunesni kaip 10 metų vaikai sudaro 22,2%. Be to, vienam iš dešimties vaikų, kuriuos mirtis ištiko nesulaukusius nė 5 metų amžiaus, ir vienam iš dešimties suaugusiųjų, mirusių vyresnių kaip 34 metų, mirties priežastis esti nudegimai [47]. Lietuvos statistikos departamento ir Valstybinės priešgaisrinio gelbėjimo tarnybos pateikiami duomenys rodo ne mažiau grėsmingus ir Lietuvos žmonėms gaisrų ir nudegimų padarinius. Kasmet gaisruose Lietuvoje (2001–2010 metų duomenimis) žūsta 5% iš visų nuo išorinių priežasčių žūstančių žmonių, per metus vidutiniškai nudega 7700 žmonių, 1.1 pav., [90, 161]. Vis dėlto nudegimų skaičius Lietuvoje yra mažėjantis. Tai galima sieti su didėjančiomis šalies pajamomis ir gerėjančiu gyventojų socialiniu ekonominiu statusu [115].

Kaip matyti iš toliau pateikiamų skaičiavimų, nudegimų sergamumo mažėjimas pasireiškia ne visų amžiaus grupių žmonėms ir ne visada reiškia mažėjančią grėsmę nudegti.

Kadangi nudegimai yra visuotinai svarbi žmonių sveikatos problema, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2008 metais, bendradarbiaudama su nudegimų gydymo specialistais, iš viso pasaulio publikavo PSO nudegimų prevencijos ir pacientų priežiūros planą (Nudegimų planas) (A WHO plan for burn prevention and care (Burn plan)) [1]. Pagal šį planą, remdamasi specialistų atliktomis studijomis, PSO 2011 metais paskelbė sėkmingų nudegimų prevencijos strategijų pavyzdžius iš viso pasaulio (Burn prevention: success stories and lessons learned) [103].

Ligų prevencijai ir suvaldymui ypač svarbu epidemiologiniai tyrimai, kuriuos

6

pritaikyti sužalojimų prevencijai dėl jų atsitiktinumo faktoriaus mokslininkams prireikė daug laiko. Į nudegimų epidemiologiją buvo susitelkta tik septintajame–

aštuntajame XX amžiaus dešimtmečiais, kai gydytojas W. Haddonas Jaunesnysis ir bendarautoriai pristatė epidemiologinių principų taikymą ir mokslinias metodais pagrindė sužalojimo problemų sprendimą. Nudegimus arba kitus sužalojimus sukeliantys veiksniai gali būti geriausiai suprantami naudojantis Haddono matrica [114, 168, 103]. Haddono matrica, įvairiai transformuota, tapo standartiniu metodu visų išorinius sužalojimus sukeliančių įvykių tyrimui ir prevencijai, taip pat ir nudegimų prevencijai. Minėtų tyrėjų rekomendacijomis remtasi šiame darbe siekiant suformuluoti sužalojimų prevencijos pagrindus, nustatyti kertinius mokslinius kriterijus labiausiai pažeidžiamoms rizikos populiacijoms įvardyti bei tikslioms sužalojimo etiologijoms nustatyti [114, 62].

Šio darbo „Nudegimų epidemiologija Lietuvoje 2001–2010 metais: tendencijos, rizikos populiacijos, prevencijos pagrindai“ esmę sudaro Lietuvos gyventojų nudegimų epidemiologijos tyrimas, paremtas tikslinių duomenų bazių (jos nurodomos metodikos skyriuje) duomenų įvertinimu. Iš šių duomenų nustatytas nudegimų, koduojamų pagal TLK 10 T20–T32 kodus, apimančius visas nudegimų diagnozes, skaičius per 2001–2010 metus, apskaičiuotas metinis sergamumas nudegimais pagal gyventojų amžių bei lytį. Nudegimų paplitimas bei nudegimų

1.1 pav. Mirčių dėl išorinių priežasčių pasiskirstymas procentais Lietuvoje 2001–2010 metais [175].

18%

15%

9%

5% 7%

7%

8%

26%

5%

Nukritimai Paskendimai

Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis

7

pokyčių tendencijos tirtos remiantis iš skaičiavimų gautais rezultatais, taip pat remiantis žmogaus socialinės raidos indeksu bei socialiniu ekonominiu statusu.

Remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ligos istorijų duomenimis bei 2010 metų* Lietuvos Respublikos etiologinias nudegusių pacientų duomenimis nustatytos nudegimų priežastys, būdingos nudegimų rizikos populiacijoms.

Nustatytosios nudegimų rizikos populiacijos pasirinktos kaip taikiniai nudegimų prevencijos pagrindams. Nudegimų prevencijos pagrindai suformuluoti pagal Haddono matricą, paremtą trimis sužalojimo veiksniais: sužalotu asmeniu, traumos mechanizmu ir aplinka.

* Sužalojimų priežastys Lietuvoje pradėtos koduoti nuo 2009 metų pabaigos.

8

1. darBo tikslai ir uŽdaviniai

1.1. tyrimo tikslas

Įvertinti nudegimų epidemiologiją Lietuvoje 2001–2010 metais ir suformuluoti nudegimų prevencijos strateginius pagrindus.

1.2. tyrimo uždaviniai

1. Apskaičiuoti Lietuvos gyventojų bendruosius nudegimų duomenis ir sergamumo nudegimais rodiklius bei nustatyti sergamumo nudegimais tendencijas.

2. Nustatyti Lietuvos gyventojų nudegimų rizikos populiacijas ir šių populiacijų nudegimų etiologiją.

3. Nustatyti reikšmingas epidemiologines Lietuvos gyventojų sergamumo nudegimais statistines koreliacijas.

1.3. darbo mokslinis naujumas

Lietuvoje nudegimų epidemiologija mažai nagrinėta, nors minėtas nudegimų skaičius –7700 nudegusių žmonių per metus – yra gana grėsmingas. Lietuvos nudegimų epidemiologijos tema paskelbti 2 straipsniai [131, 76], kuriuose pateikiami ir aptariami bendrieji ir nudegimų sergamumo duomenys, apskaičiuoti iš nudegimų statistinių rodmenų. Šiuose straipsniuose nudegimų epidemiologijos nagrinėjimas sutelktas ne tiek į nudegimų prevenciją, kiek į nudegimų gydymą.

Pateikiamame darbe „Nudegimų epidemiologija Lietuvoje 2001–2010 metais:

tendencijos, rizikos populiacijos, prevencijos pagrindai“ nagrinėjami bendrieji ir standartizuoti nudegimų duomenys, darbo mokslinis naujumas pasireiškia tuo, kad tyrimas paremtas problemos iškėlimu ir įvardijimu: nustatatomos Lietuvos gyventojų nudegimų rizikos populiacijos, dažniausios nudegimų priežastys, nudegimus sukeliantys veiksniai ir nudegimų mechanizmai ir nukreiptas į nude­

gimų prevenciją. Remiantis šiais duomenimis, pagal Haddono matricą pateikiami

nudegimų prevencijos pagrindai.

9

2. literatŪros apŽvalga

2.1. W. Haddono jaunesniojo sužalojimų tyrimo metodika pso nudegimų prevencijos ir pacientų priežiūros planas

Epidemiologija – moderni medicinos mokslo šaka sparčiai tobulėjanti per pastaruosius du šimtus metų, ypač didelė šio mokslo pažanga pastebima po Antrojo pasaulinio karo. Pati epidemiologijos mokslo pradžia siejama su antikine Graikija ir Senovės Roma, tačiau pirmasis dabartinio duomenų registro atitikmuo, mirusiųjų sarašas – Johno Graunto knyga „Gamtiniai ir politiniai mirusiųjų sąrašo tyrimai“ (Natural and Political Observations Made upon the Bills of Mortality), – paskelbtas 1662 metais [57]. Tyrinėdamas šį sąrašą J. Grauntas stengėsi numatyti buboninio maro proveržių židinius Londone ir užkirsti jiems kelią. Vienas iš pirmųjų epidemilogijos tyrimų, susijusių ne su ligomis, bet su išoriniais sužalojimais, patvirtinusių sužalojimų prevencijos veiksmingumą, buvo aprašytas praėjus beveik trims šimtams metų – 1941 metais Hugho Cairnso ir 1943 metais Hugho Cairnso ir H. Holbourno. Buvo palygintas galvos sužalojimų skaičius kariškių motociklinikų, važinėjusių su šalmais, ir kariškių motociklininkų, važinėjusių be šalmų, ir nustatyta, kad šalmų dėvėjimas sumažina motociklinikų galvos sužalojimų [25]. 1949 metais F. Gordonas tyrė sužalojimų pobūdį vertindamas amžių, lytį, bei kitus demografinius veiksnius, taip pat įtraukęs sužalojimo laiką ir vietą, bei pažymėjo, kad „nelaimingų atsitikimų“ tyrimui galima naudoti tuos pačius epidemiloginių tyrimų metodus kaip ir ligų epidemiologijoje.

XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje tradicinis infekcinių ligų epidemiologi­

jos modelis pritaikytas sužalojimų epidemiologijai, 2.1 pav., [78]. Septintojo dešimtmečio pradžioje paskelbta Williamo Haddono Jr. /Jaunesniojo sukurta ir dvidešimt metų tobulinta matrica sužalojimams, patirtiems per autoįvykius, tirti, taip pat tai buvo saugesnio eismo prevencijos metodas, leidžiantis į prevenciją įtraukti visus sužalojimą per autoįvykį sukeliančius veiksnius ir suteikiantis galimybę atsižvelgti į laiką – prieš įvykį, per įvykį ir po įvykio. Kartu su matrica W. Haddonas pateikė 10 žalos sumažinimo strategijų, paskui taip pat imtų naudoti sužalojimų prevencijai [62, 61].

Haddono matrica įvairiai transformuota tapo standartiniu metodu visų išorinius sužalojimus sukeliančių įvykių tyrimui ir prevencijai, taip pat ir nudegimų pre­

vencijai, 2.1, 2.2 lentelės. 1985 metais ji praktiškai pritaikyta nudegimų prven­

cijos efektyvumo tyrimui Haštado ir Trondheimo miestuose Norvegijoje [169,

170]. 2008 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su Jungtinių Tautų

Vaikų fondu (UNICEF) pasaulinėje ataskaitoje apie vaikų sužalojimų prevenciją

pateikia Haddono matricą kaip standartinę visiems vaikų sužalojimams tirti bei

10

2.1. pav . Sužalojimų epidemiologinis modelis sukurtas pagal epid emiologinį infekcinių ligų plitimo modelį. Jei tai sužalojimas, tai agentas yra ener gija – terminė, mechaninė, elektrinė, radiacinė i r cheminė; ener gijos nešėjas gali būti gyvas (angl.: vector ), pavyzdžiui, žmogus ar gyvatė, ir negyvas (angl.: vehicle ), pavyzdžiui, automobilis, viryklė.

Aplinka (Envir onment ) Šaltinis (Reservoir )

Nešėjas (V ehicle )

Nešėjas (V ector )

Agentas (Agent

)

Žmogus ( Host )

n eįvyksta sužalojimas Įvyksta sužalojimas

Veiksniai susiję su ener gija, žmogumi ir aplinka

11 2.1 lentelė. Haddono matrica įvykiams tirti.

laikotarpis

veiksniai

Žmogus agentas ir nešėjas

aplinka (Fizinė ir socialinė) prieš įvykį

(Pre event) 1 2 

Įvykis

(Event) 4 5 6

po įvykio

(Post event) 7 8 9

rezultatai 10 11 12 1

Originali W. Haddono matrica suskirstyta į pagrindinius 9 langelius bei 4 ekonominių nuostolių apskaičiavimo langelius:

1 – rizikos populiacijos, grėsmės suvokimas ir įvertinimas;

2 – žalojanti energija ir jos nešėjai;

3 – nesaugi aplinka, nepakankami įstatyminiai aktai ir jų įgyvendinimas;

4 – asmens savybės pasipriešinti žalojančiai energijai;

5 – žalojančios energijos ir nešėjų savybės;

6 – įvykį slopinančių tarnybų sėkminga veikla;

7 – skubi pagalba;

8 – žalojančios energijos išsiplėtimo ir pasikartojimo kontrolė;

9 – sėkminga skubi pagalba, gydymas ir reabilitacija;

11, 12, 13 – ekonominiai skaičiavimai.

Haddono matricos nudegimų tyrimams pateiktos rezultatų aptarimo skyriuje.

prevencijos strategijoms kurti [116]. Tais pačiais metais tarptautinė nudegimų asociacija (angl.: International Society for Burn Injury, ISBI), Burns žuranle publikuoja nudegimams mažinti skirtą intervencijos strategiją mažų ir vidutinių pajamų šalims pagal Haddono matricą [114]. 2011 metais PSO remdamasi 2008 metų Nudegimų planu publikavo Nudegimų prevencijos sėkmingų strategijų dokumentą, kuriame Haddono matrica pateikiama kaip pagrindas nudegimams tirti ir nudegimų prevencijos strategijai sudaryti [24].

PSO savo veikloje nudegimų tyrimams ir jų prevencijai skiria labai daug

dėmesio, išreikšdama susirūpinimą tuo, kad įvairaus pobūdžio nudegimų pasaulyje

vis dar pasireiškia daug ir jiems įveikti valstybės turi skirti atitinkamai dėmesio ir

12

2.2 lentelė. Dešimt W. Haddono sukurtų strategijų įvykio žalai sumažinti.

laikotarpiai

įvykio atžvilgiu 10 Haddono strategijų įvykio žalai sumažinti (nudegimų sumažinimo galimybės)

Prieš įvykį

1. Užkirsti kelią žalojančiai energijai sukurti.

2. Sumažinti žalojančios energijos kiekį aplinkoje.

3. Apsugoti nuo esamos žalojančios energijos patekimo į aplinką.

Per įvykį

4. Pakeisti išsiskiriančios žalojančios energijos kiekį ir pasiskirstymą aplinkoje.

5. Atskirti žmogų nuo žalojančios energijos laiku ir erdve.

6. Atskirti žmogų nuo žalojančios energijos mechanine atitvara.

7. Pakeisti žalojančios energijos pagrindinę struktūrą arba kokybę, kad būtų sumažintas energijos kiekis ploto vienetui.

8. Tą, kuris turi būti apsaugotas, padaryti mažiau pažeidžiamą žalojančios energijos.

Po įvykio

9. Įvertinti ir kovoti su jau padaryta žala.

10. Stabilizuoti, rekonstruoti ir reabilituoti nukentėjusįjį.

2011 metais PSO nudegimų prevencijos dokumente publikuotos W. Haddono strategijos suskirstytos į laiko fazes [186].

Haddono strategijos nudegimų prevencijai pateiktos rezultatų aptarimo skyriuje.

lėšų. 1998 metais PSO pateikė Europos regiono visuomenės sveikatos priežiūros principus, kuriuose įtraukė išorinių sužalojimų, apimančių ir nudegimus, mažinimo tikslą:

Iki 2020 metų regione turėtų akivaizdžiai ir nuolatos mažėti sužeidimų, negalios ir mirčių dėl nelaimingų atsitikimų ir smurto: mažiausiai 50% turi būti sumažintas mirtingumas ir negalia dėl nelaimingų atsitikimų darbe, namie ir laisvalaikiu, ypač šalyse, kur yra didelis mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų [150].

Vakarų valstybės daug prisideda prie nudegimų prevencijos, skiria lėšų tyri­

mams ir epidemiologijos duomenims rinkti. 2004 metais Jungtinės Karalystės Nacionalinė nudegimų priežiūros grupė (NBCG) įkūrė JK nudegimo sužalojimų duomenų bazę (UK. NBID), kuri tapo Tarptautinės nudegimo sužalojimų duomenų bazės (IBID) pagrindu. Duomenų bazės įkūrimo tikslas – kaupti nu­

degimo sužalojimų epidemiologinius duomenis nacionaliniu lygmeniu, kad juos būtų galima apibendrinti ir panaudoti tolesniems epidemiologiniams ir kliniki­

niams tyrimams, prevencijai, gydymo bei sužalojimų padarinių vertinimui [67].

1

Amerikos nudegimų asociacija, įkurta 1967 metais, nuo 2005 metų pradėjo sistemingai publikuoti JAV sukauptus nudegimo sužalojimų epidemiologijos duomenis [10].

Jau minėta Tarptautinė nudegimų sužalojimų asociacija (angl.: International Society for Burn Injuries, ISBI) buvo įkurta 1960 metais, jos pagrindinis tikslas skleisti žinias apie nudegimus ir skatinti nudegimų prevenciją. Ši asociacija leidžia profesinį mokslinį žurnalą Burns, kuriame publikuoja įvairių šalių autorių straipsnius nudegimų prevencijos, gydymo ir reabilitacijos temomis.

2008 metais Pasaulio sveikatos organizacija bendradarbiaudama su Tarptautine nudegimų sužalojimų asociacija pateikė minėtą 2008–2017 metų „PSO nudegimo prevencijos ir pacientų priežiūros planą“ (angl.: A WHO plan for burn prevention and care), sudarytą remiantis konsultacijomis su daugybe organizacijų ir asmenų, besirūpinančių nudegimų prevencija, nudegusių pacientų gydymu ir priežiūra, taip pat remiantis konsultacijomis su tais, kurie dalyvavo pirmajame PSO simpoziume dėl nudegimų prevencijos bei nudegusių pacientų priežiūros, vykusiame 2008 balandžio 3–4 dienomis.

PSO nudegimų prevencijos ir pacientų priežiūros planą sudaro 2 dalys.

Pirmoji dalis yra įvadinė, pagrindžianti šio plano reikalingumą. Antrąją dalį, patį nudegimų planą, sudaro 7 pagrindiniai punktai, atitinkantys užduotis, vykdomas atliekant nudegimo sužalojimų prevenciją ir nudegusių pacientų priežiūrą. Pirmasis antros plano dalies punktas numato nudegimų problemos viešinimą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Antrasis šios dalies punktas apima veiksmingos nudegimų prevencijos ir priežiūros politiką bei veiksmų planą.

Trečiasis bei ketvirtasis PSO nudegimų plano antros dalies punktas apima nudegimų epidemiologiją – duomenų rinkimą, analizavimą ir grėsmių įvertinimą;

epidemiologija padeda apibrėžti problemą, numatyti grėsmę keliančius veiksnius ir skatina imtis mokslinio tiriamojo darbo, nes jis svarbus prioritetams nustatyti bei perspektyvioms intervencijoms paremti bei skatinti. Penktasis 2008 metų PSO nudegimų plano antros dalies punktas skirtas nudegimų prevencijai, jos tikslas sukurti stipresnes, veiksmingesnes nudegimų prevencijos programas bei didinti skaičių šalių, turinčių nacionalines nudegimų prevencijos strategijas.

Šeštasis punktas apima nudegusių pacientų priežiūros paslaugas. Septintasis PSO

nudegimų prvencijos plano antros dalies punktas skirtas žinių kaupimui, kad būtų

teisingai vykdomas nudegimų prvencijos ir pacientų priežiūros planas [1]. PSO

nukreipia valstybes ir vyriausybes rimtam darbui nudegimų prevencijos srityje,

ypač atkreipdama dėmesį į nudegimų epidemiologiją ir mokslinius tyrimus,

būtinus sėkmingai nudegimų prevencijai.

14

2.1.1. Sužalojimų atsitiktinumo elementas; mažų ir vidutinių pajamų šalių bei išsivysčiusių ir didelių pajamų šalių indėlis į nudegimų prevenciją

Kaip ir kitų sužalojimų mechanizmams įvertinti, taip ir nudegimams suprasti būtinos nudegimų epidemiologijos žinios problemos apimčiai ir svarbai charakterizuoti, taip pat būtinos išsamios žinios apie socialinius, kultūrinius ir ekonominius nudegimų rizikos veiksnius, o tai ir yra patys pirmieji efekyvios nudegimų prevencinės programos kūrimo žingsniai [100,52, 72, 6]. Daugelyje išsivysčiusių ar didelių pajamų šalių, tokių kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, buvo daug pasiekta pirminėje ir antrinėje nudegimų bei gaisrų prevencijoje, kadangi šios šalys ėmėsi nepertraukiamo nudegimų epidemiologijos mokslinio tiriamojo darbo nustatydamos rizikos veiksnius, tačiau to negalima pasakyti apie daugumą mažų ir vidutinių pajamų šalių. Sveikatos priežiūros tarnybos, agentūros, korporacijos ir netgi medicinos personalas mažų pajamų šalyse laikosi nuomonės, kad išoriniams sužalojimams taikoma prevencija turi gerokai mažesnę reikšmę už ligoms taikomą prevenciją, nes šių šalių visuomenėje paplitęs supratimas, kad daugumos nelaimingų atsitikimų, per kuriuos ir įvyksta didžioji dauguma išorinių sužalojimų, išvengti neįmanoma, kadangi čia veikia atsitiktinumo elementas.

Pats terminas „nelaimingas atsitikimas“ (pranc.: accident – įvykis dėl nesusijusių aplinkybių), daugiausia vartojamas apibūdinant išorinių sužalojimų, įskaičiuojant ir nudegimus, priežastis, siejasi su netikėtumu, nelaime ir bejėgiškumu. Šiuo metu rekomenduojama atsisakyti termino „nelaimingas atsitikimas“, jis keičiamas

„įvykiu“ (pranc.: incident – įvykis dėl susijusių aplinkybių), šitaip skatinama išorinių sužalojimų pasireiškimo prevencija. [13, 78]. Tad dažniausiai vyrauja klaidinga viešoji nuomonė, kad išorinius sužalojimus sukeliančių įvykių negalima išvengti. Kita vertus, dideli pradiniai sužalojimų prevencijos programų kūrimo ir įgyvendinimo kaštai gali būti priežastis, kodėl besivystančių šalių, taip pat mažų ir vidutinių pajamų šalių politikos kūrėjai ir vyriausybės vilkina šios problemos sprendimą bei sutelkia visą dėmesį į kitas, daugiau visuomenės dėmesio sulaukiančias ir lengviau suvokiamas grėsmes [109]. Nors akivaizdūs pavyzdžiai rodo, kad visose sveikatos priežiūros srityse prevencija yra veiksmingiausia sveikatos išsaugojimo ir ne mažiau svarbi lėšų taupymo priemonė [89] – nudegimų prevencijos programos mažų ir vidutinių pajamų šalyse negauna tokios finansinės vyriausybės paramos, kokios nusipelno [13].

2.1.2. PSO pavyzdinės nudegimų prevencijos strategijos

Ekonominę nudegimų prevencijos naudą iliustruoja 1990 metais Oklahomoje

atliktas nudegimų prevencijos tyrimas. Jo metu buvo sumontuota daugiau kaip

15

10000 dūmų detektorių namų ūkiuose, kuriems buvo didelė grėsmė užsidegti, kartu žmonės mokyti priešgaisrinės saugos ir jiems buvo skirta papildomų baterijų detektoriams. Tyrimo metu nustatyta, kad vien tik ekonominė nauda gydymui išleistas lėšas viršijo 3 kartus, o bendra ekonominė nauda gydymui išleistas lėšas viršijo beveik 30 kartų [60].

1998 metais publikuotas 12 metų trukęs jau minėtas nudegimų epidemiologi­

jos ir prevencijos kvazieksperimentinis tyrimas dviejuose Norvegijos miestuose – tiriamajame Haštade ir referentiniame Trondheime. Šiam tyrimui buvo surinkti nudegimų epidemiologijos duomenys ir pradėta taikyti nacionalinė nudegimų prevencijos programa, paremta Haddono matricos metodu. Po 19,5 mėnesių epidemiologinių duomenų analizės pradėta 10 metų trukusi bendruomeninė Haštado miesto vaikų iki 5 metų amžiaus nudegimų prevencijos programa. Tiria­

muoju laikotarpiu Haštade vaikų iki 5 metų amžiaus nudegimų sumažėjo 51,5%;

Trondheime to paties amžiaus vaikų nudegimų sumažėjo 18,1%, – skirtumas buvo statistiškai reikšmingas. Tyrimas buvo atliktas nudegimų prevencijos poveikio priemones suskirsčius pagal Haddono matricos langelius, sukuriant prevencijos programos strategiją. Visi nudegimus sukeliantys veiksniai buvo sėkmingai naudo­

jami kaip prevencijos taikiniai pasitelkus specialiai sukurtą nudegimų sužalojimų prevencijos grupę bei visas galimas visuomenines organizacijas, visuomenės in­

formavimo priemones, pritaikant fizines apsaugos priemones [169, 170].

Abiejų pastarųjų tyrimų išvadose pabrėžiama – prevencijos programa veiksminga, jei ji atliekama bendruomenės lygmeniu, prevenciją vykdant „nuo durų iki durų“, tai yra taikant šias priemones tiesiog namuose.

Pasaulio šalyse, iš jų ir Lietuvoje, nėra atliekama daug nudegimų prevencijos tyrimų, tad nėra ir akivaizdžių įrodymų, kiek naudinga visuomenės sveikatos priežiūros ir ekonominiam valstybės sektoriui būtų tokia veikla, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija juos skatina ir kai kuriuos iš jų pristato, kaip moksliškai pagrįstus ir pavyzdinius. Haštado ir Trondheimo tyrimas, Pasaulio sveikatos organizacijos yra pateikiamas kaip vienas iš 3 mokslinį patvirtinimą turinčių nudegimų prevencijos strategijų pavyzdžių. Kiti du PSO rekomenduojami nudegimų prevencijos strategijų pavyzdžiai yra „Saugios viryklės ir kaitinamosios lempos“ ir „Kova su apiplikymais rūgštimi“ [24].

„Saugių viryklių ir kaitinamųjų lempų“ strategijose pateikiamas saugesnės

viryklės projektas Gvatemaloje ir saugesnės kaitinamosios lempos projektas Šri

Lankoje. Saugesnės viryklės projektas Gvatemaloje paremtas ugnies apribojimu

bei maisto ruošimo įrankių perkėlimu nuo grindų lygmens į aukštesnį juosmes

lygmenį. Pagrindinis taikinys – vaikai iki 18 mėnesių amžiaus, – kaip juos

apsaugoti nuo nudegimų liepsna, apsiplikymų ir sąlyčio nudegimų. Šiame

projekte pabrėžiama, kad jis turi įvairiopą naudą, tai yra apribojus ugnį specialioje

16

viryklėje su kaminu, nebeteršiamas namų aplinkos oras. Įvertinus tiriamųjų grupių (vienoje grupėje namų ūkiuose buvo naudojamos apribotos ugnies tipo viryklės, pavadintos „Plancha“, kitos grupės namų ūkiuose, kuriuose gamino maistą tradiciniu būdu, ant atviros ugnies grindų lygmenyje) duomenis nustatyta, kad intervencinėje grupėje, remiantis atvejų skaičiumi, nudegimų grėsmė sumažėjo dvigubai. Be to, iš esmės pasikeitė nudegimus sukeliantys veiksniai – didesniąją dalį nudegimų sudarė sąlyčio nudegimai, o ne nudegimai liepsna ir apsiplikymai karštais skysčiais. Pažymėtina, kad sumažėjo ir sužalojimų sunkumas, kadangi sąlyčio nudegimai yra mažiau grėsmingi už nudegimus liepsna ir apsiplikymus karštais skysčias [103].

Kaitinamosios lempos projekto Šri Lankoje pagrindas – pritaikyti saugesnę lempą, tai yra mažiau virstančią ir apsaugančią nuo degaus skysčio išsiliejimo.

Tokia kaitinamoji lempa buvo sukurta ir pradėta gaminti Šri Lankoje, tačiau kelią jai paplisti užkirto nelegalios, pigesnės, nesaugios kaitinamosios lempos, atsiradusios prekyboje. Šiuo metu dar nėra duomenų dėl šios kaitinamosios lempos įtakos nudegimų mažėjimui [103, 137].

„Kova su apiplikymais rūgštimi“ nukreipta prieš smurtinį nudeginimą rūgštimi, čia aukos dažniausiai esti moterys. Pabrėžiama, kad svarbiausias šios situacijos sprendimas prevencija, o ne reakcija į smurtą. Prevencija nukreipta į kriminalinės teisės sektorių ir į visuomenės sveikatos priežiūros sektorių. Sėkmingas pavyzdys yra Nukentėjusių nuo rūgšties fondas (angl.:Acid Survivors Foundation) Bangladeše, kur rūgštimi apiplikoma dažnai. Šio fondo veiklos kryptys apima įtaką valstybės, vyriausybės ir savivaldos lygmenimis (buvo sukurtas Rūgšties kontrolės įstatymas ir Rūgšties apiplikymo nusikaltimų įstatymas), teisinį lygmenį (skatinama ir padedama aukoms liudyti prieš kaltininkus, aukoms suteikiama laikina apsauga, jos palaikomos teismo procesuose), taip pat padedama nukentėjusiems gyventi po patirtų sužalojimų bei keičiamas visuomenės požiūris į nukentėjusius nuo apiplikymų rūgštimi bei keičiamas viešas šio nusikaltimo vertinimas į nepriimtiną. Nukentėjusių nuo rūgšties fondo rezultatas yra ženkliai sumažėjęs apiplikytų rūgštimi žmonių skaičius – nuo 490 nukentėjusiųjų 2003 metais iki 192 nukentėjusiųjų 2007 metais [3, 126, 99].

Dėl istoriškai susiklosčiusio sužalojimų prevencijos apleistumo įsitraukti į

sužalojimų prevencijos veiklą nėra lengva, tai daug jėgų reikalaujantis iššūkis. Daug

šalių neturi specialistų, galinčių apibrėžti problemą ir imtis įrodymais pagrįstos

problemos sprendimo. Visuomenės sveikatos specialybės studentai dažniausiai

gauna tik pradines žinias, susijusias su sužalojimų prevencija. Gydytojai ir

slaugytojai mokomi įveikti jau patirtos traumos ir sužalojimų padarinius sveikatai,

tačiau retai gilinasi ir susitelkia į naujausias prevencijos žinias. Viešojo sveikatos

priežiūros sektoriaus tarnautojai, dirbantys su sužalojimų prevencija susijusiame

17

sektoriuje ne visada iš savo veiklos sulaukia palankių visuomenės sveikatos priežiūrai rezultatų. Informacijos dalijimosi mechanizmai ir kanalai tarp skirtingų vyriausybės sektorių dažnai yra ne visiškai tinkami arba nepakankami. Jaučiamas akivaizdus personalo bei skiriamų lėšų, reikalingų patenkinti tokiems esminiams poreikiams, kaip sužalojimų stebėsena, trūkumas. [154].

2.1.3 PSO rekomenduojamos nudegimų prevencijos ir pacientų priežiūros strategijos

Efektyvios sužalojimų prevencijos strategijos įtraukia į bendrą darbą daugelio sričių profesionalus. Modernus sužalojimų prevencijos mokslinis tiriamasis darbas jungia idėjas ir įgūdžius iš visuomenės sveikatos, biomechanikos, inžinerijos, elgsenos mokslų, teisės, teisinio nagrinėjimo, medicinos bei miesto planavimo sričių [78].

Minėtame 2008 metų PSO nudegimų plano antros dalies punkte apie mokslinį tiriamąjį darbą siekiama nustatyti svarbiausius reikalavimus moksliniam tiriamajam darbui nudegimų prevencijos ir nudegusių pacientų priežiūros srityje, nustatyti ir išdėstyti prioritetus, užtikrinti informacijos apie šiuos prioritetus prieinamumą tyrėjams, vyriausybėms, rėmėjams ir kitiems tarpininkams bei paremti ir skatinti perspektyvių nudegimų prevencijos intervencijų, ypač žemų ir vidutinių pajamų šalyse, tyrimus šiais būdais:

• vykdyti nudegimų prevencijos ir priežiūros mokslinį tiriamąjį darbą, įtraukti svarbiausius mokslinio tiriamojo darbo klausimus ir potencialius mokslinio tiriamojo darbo projektus, apimančius epidemiologinius/etiologinius nudegimo sužalojimų aspektus, prevencines programas ir jų įvertinimą, klinikinę slaugą, išeitis, kaštus ir ekonomiškumą, plėtojant bei kuriant nudegimų priežiūros bei prevencijos tyrinėtojų tinklą, ypač akcentuojant mažų ir vidutinių pajamų šalių dalyvavimą; publikuojant straipsnius apie pagrindinius mokslinio tiriamojo darbo poreikius, mokslinio tiriamojo darbo dienotvarkę ir prioritetinių mokslinio tiriamojo darbo klausimų sarašą ir potencialius mokslinio tiriamojo darbo projektus; sukuriant nudegimų mokslinio tiriamojo darbo prioritetų bei poreikių tinklalapį;

• paremti ir skatinti tinklinę sistemą informacijos mainams bei diskusijoms apie sunkumus nudegimų prevencijos ir priežiūros srityje, išplėsti bendradarbiaujančių centrų tinklinę sistemą, skatinti mažų ir vidutinių pajamų šalis, kad jų dalyvavimas formuluojant tyrimo klausimus ir pagalba tyrimui didintų atskaitomumą šiais klausimais;

• skatinti ir tiekti techninę paramą moksliniam tiriamajam darbui perspektyvioms

nudegimų prevencijos strategijoms kurti [1].

18

Epidemiologinis ir statistinis tyrimas, kaip minėta, išplečia supratimą apie nudegimus ir tikrąsias jų priežastis, jei nuodugniame tiriamajame darbe (studijoje) ieškoma atsakymų į tokius klausimus, kaip ir kam pirmiausia šie sužalojimai nutinka bei kur ir kada [13]. Gera tiriamojo darbo vadyba ir tiksli bei nepavėluotai suteikta statistika yra būtinos specifiniams nudegimo sužalojimų veiksniams vertinti, iš jų paplitimo, medicininės pagalbos naudojimo, reikalingų lėšų nukreipimo, – visi jie būtini vertinti nudegimų prevencijos programų veiksmingumui bei strategijos kūrimui, taip pat įtakingos įstatymų leidžiamosios valdžios lobizmui įgyvendiniti [6, 13, 63, 89, 91, 96, 111].

Nustatyti pažeidžiamas populiacijos grupes ir tiesiogiai nudegimus sukeliančias grėsmes yra esminiai reikalavimai planuoti prevencinėms strategijoms. Šios strategijos neturėtų būti ribojamos vien bendrais skatinimais, bet turėtų būti daugiau specifinės ir sutelktos į šeimos namų aplinką ir į bendruomenę [13]. Deja, neatsižvelgiant į tai, kad nudegimų valdymo problema tebėra didžiulė visuomenės sveikatos priežiūros problema ir kad didžiausias regioninis su gaisrais susijusių mirčių pasiskirstymas pagal PSO yra mažų pajamų šalyse, ypač pietryčių Azijoje, 2.3 lentelė, [13, 156, 168], daugelyje mažų ir vidutinių pajamų šalių akivaizdžiai trūksta išsamių, nudegimų problemos apimtį dokumentuojančių duomenų, kuriais vadovautųsi politikos kūrėjai ir medicinos personalas [13, 122, 130]. Jei žvelgtume į egzistuojančius duomenis, tai pernelyg sumažintume problemą [13, 122]. Visų minėtų duomenų trūksta ir Lietuvoje, šis trūkumas gana smarkiai ribojo ir šio mokslinio darbo siekius – daugelis nudegimų dokumentuoti netiksliai, kai kuriuos duomenis turi tik VPGT (Valstybinė priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba), kitus tik Policijos departamentas, dar kitus Higienos institutas, atskiros ligoninės ir panašiai. Šie duomenys nėra kaupiami vienoje institucijoje, jie neturi vieno šeimininko.

2008 metų PSO nudegimų plano antros dalies punkte apie nudegimų duomenų rinkimą ir vertinimą nurodomas siekis palengvinti, patobulinti, patikslinti nudegimų duomenų (įtraukiant mirtingumą, sergamumą, sveikatingumo įtakos, negalios ir susijusių kaštų duomenis) rinkimą, analizę ir platinimą šalies, regioniniu ir pasauliniu lygmeniu. Numatyta:

• pagerinti ligų paplitimo pasaulyje ir nacionalinius su nudegimais susijusių mirčių ir negalios apskaičiavimus, panaudoti egzistuojančias šalyse nudegimų apžvalgas bei stebėjimus;

• padidinti su nudegimais susijusių klausimų skaičių šalies demografiniuose, sveikatos bei kituose tyrimuose;

• pagerinti duomenų apie sužalojimo mechanizmą ir gydymo ypatumus kaupimą, jei nudegimas sukėlė mirtį, pagerinti aprašymą autopsijų duomenų bazėse;

• šalies sveikatos duomenų sistemose, ligoninių duomenų bazėse bei kitose

19

2.3 lentelė. Pasaulinis mirčių dėl nudegimų skaičius pagal PSO nustatytus regionus ir pajamų grupes 2002 metais.

regionas pajamų grupė nudegimų mirčių skaičius

(tūkstančiai)

mirčių skaičius (100000 gyventojų)

pasaulio mirčių dėl gaisrų dalis

(%)

afrika Vidutinės mažos 43 6,1 13,8

amerika Didelės 4 1,2 1,

Vidutinės/mažos 4 0,8 1,

pietryčių azija Vidutinės/mažos 184 11,6 59

europa Didelės  0,7 1

Vidutinės/mažos 21 4,5 6,7

viduržemio jūros rytų pakrantė

Didelės 0,1 0,9 0,02

Vidutinės/mažos 2 6,4 10,

ramiojo van- denyno vakarų pakrantė

Didelės 2 1,2 0,6

Vidutinės/mažos 18 1,2 5,8

pasaulis 12 5 100

Šaltiniai: PSO, suskirstymas pagal Pasaulio banką.

grupėse, susijusiose su nudegimais, daugiau naudoti nudegimų išorinių prie­

žasčių kodų derinant duomenų rinkimą, pavyzdžiui, pagal PSO nurodymus;

• pagerinti informacines nudegimų duomenų sistemas: standartizuoti duomenis, renkamus įvairiomis specifinėmis aplinkybėmis – pagal hospitalizacijas dėl nudegimų (pavyzdžiui, traumų registruose) ir pagal nudegimus, gydytus priėmimo skyriuose (pavyzdžiui, minimalūs duomenų elementai);

standartizuoti hospitalizacijų dėl nudegimų schemas, kad jos būtų naudingos gydymui, užrašams laikyti ir duomenims rinkti (atskiros schemos turėtų būti sudarytos nespecializuotoms ligoninėms ir nudegimų centrams) bei atnaujinti nudegimų/traumų registro standartams, įtrauktiems į naujausią nudegimų pagalbos rinkinį;

• padidinti nudegimų duomenų, naudojamų nudegimų rizikos veiksnių analizei,

kokybę, siekiant suteikti tvirtus mokslinius pamatus prevenciniams nudegimų

tyrimams [1].

20

2.2 nudegimų epidemiologija pagal pasaulio regionus

JAV apskaičiavimai, atlikti prieš du dešimtmečius, susiję su metiniu nudegimų paplitimu ir medicininės pagalbos panaudojimu JAV, įtraukė 5500 mirčių nuo gaisrų ir nudegimų, 51000 skubių hospitalizacijų dėl nudegimo sužalojimų ir 1,25 milijono nudegimų iš viso [21]. Dabar JAV nudegimai yra ketvirtoji pagrindinė priežastis mirčių dėl išorinių priežasčių grupėje [47]. Jaunesni kaip 10 metų vaikai sudaro 22,2% visų apskaičiuotų mirčių nuo gaisrų [45, 47], be to, nudegimai yra nuolatos minimi kaip viena iš dešimties vaikų, jaunesnių kaip 5 metų, ir suaugusių, vyresnių kaip 34 metų, sužalojimų ir mirties priežasčių [47, 173]. Apsilankymų priėmimo skyriuje dėl nudegimų mažėja, tačiau išlieka santykiškai didelis nudegusiųjų skaičius vyrų, juodaodžių ir vaikų populiacijose [50]. Nudegimų mažėjimo greitis sutampa su visų nudegimų, kuriuos patyrusiems suteikiama medicininė pagalba, ir visų nudegimų, kurių sunkumas yra praneštino lygio, pasireiškimo statistiniais duomenimis [21]. Vis dėlto, JAV tebeturi vieną iš didžiausių mirčių nuo gaisrų koeficientą pramoniniame pasaulyje ir yra 6­oji pagal sergamumą nudegimais tarp 25 išsivysčiusių šalių, kurių gaisrų duomenys yra prieinami [45].

Tikslų nudegimų paplitimą besivystančiose ar mažų ir vidutinių pajamų šalyse sunku apibrėžti. Ekstrapoliavus duomenis galima įvertinti, kad Indijoje, kur populiacija didesnė kaip vienas milijardas gyventojų kasmetinis hospitalizacijų nuo nudegimų skaičius yra septyni–aštuoni šimtai tūkstančių (700000–800000) pacientų [5].

Besivystančiose šalyse dauguma buitinių nudegimų įvyksta moterims dėl tradicinio maisto virimo grindų lygmenyje ar ant atviros ugnies, dėvinčioms laisvus drabužius, pagamintus iš ugniai neatsparios medžiagos. Šri Lankos nudegimų epidemiologija yra unikali ir būdingiausia iš visų Azijos šalių. Šri Lankoje vaikai, ypač jaunesni kaip 5 metų amžiaus, sudarė didžiausią rizikos populiaciją, o 20–29 metų asmenys buvo antroje vietoje. Didžioji dalis nudegimų (64%) buvo atsitiktiniai ir įvyko namuose. Iki ketvirtadalio Šri Lankos nudegimų buvo tyčiniai nusideginimai. Likusioji dalis nudegimų buvo pasikėsinimo ar išnaudojimo (11%) rezultatas, nors tikrieji skaičiai greičiausiai yra didesni. Nudegimai liepsna sudarė 80% visų nudegimų ir buvo labiausiai paplitęs nudegimo būdas. Didelė dalis nudegimų liepsna atsirado dėl plačiai paplitusio žibalo lempų naudojimo.

Apsiplikymai (18%) paplitę vaikų populiacijoje. Nudegimai elektra (2%) bei

cheminiai nudegimai (1%) nebūdingi. Didžioji dalis aukų patyrė nedidelių

nudegimų, apimančių mažiau kaip 10% viso kūno paviršiaus. Didėjantis bendro

kūno paviršiaus nudegimo procentas didino mirtingumą ir pasiekė 100%, jei

nudegimas buvo 60% kūno paviršiaus ploto, išskyrus tik kelias išimtis. Bendras

21

mirtingumas nuo nudegimų buvo 27% arba 6,8 mirusiųjų iš 100000 gyventojų per metus. Mažiausias mirtingumas buvo jaunesnio amžiaus pacientų ir didžiausias vyresnių kaip 70 metų amžiaus žmonių [85].

Mažų ir vidutinių pajamų šalyse bei išsivysčiusiose šalyse nudegimai pasižymi skirtinga epidemiologija [5]. Dėl skurdo, netinkamų gyvenimo sąlygų, didelio gyventojų tankio šalyje, neraštingumo ir riboto sveikatos priežiūros prieinamumo nudegusiems pacientams [42, 47, 5, 85] nudegimai daug būdingesni mažų ir vidutinių pajamų besivystančiose kitų regionų ne JAV ir Europos regiono šalyse, tad Lietuva į tą grupę nepatenka [127].

Su didesne grėsme patirti netyčinių sužalojimų ir su mirštamumo rizika sietinas žemas socialinis ekonominis statusas (SES) [36, 47]. SES yra bendri ekonominiai ir sicialiniai rodikliai, apimantys asmens darbinę veiklą ir asmens arba šeimos ekonominę ir socialinę padėtį, palyginti su kitų tos pačios šalies gyventojų socialine ir ekonomine padėtimi, nustatoma pagal pajamas, išsilavinimą ir įsidarbinimą. SES rodikliai įtakoja nudegimų riziką, žemas SES lygis keičia žmonių elgseną arba didina jų buvimą pavojingoje aplinkoje [36]. Dėl didelio paplitimo nudegimai kelia endeminį pavojų sveikatai mažų ir vidutinių pajamų besivystančiose ne JAV ir Europos regiono šalyse [5].

Be to, tyrimai mažų ir vidutinių pajamų šalyse parodė, kad vaikai, ypač jaunesni kaip penkerių metų amžiaus, sudaro didžiausią nudegimų rizikos populiaciją, o 20–29 metų asmenys buvo antroje vietoje [85, 83].

Vaikams, kurių fizinės gebos, protavimo, nuovokumo raida tebevyksta, ypač jaunesniems kaip 5 metų amžiaus, nuolatos yra padidėjusi nudegimų ir mirštamumo grėsmė [47, 104], šio amžiaus vaikai sudaro didžiausią nudegimų rizikos populiaciją [85]. Esminiai žmogiškieji veiksniai visų nelaimingų atsitikimų, kuriuose nudega vaikai, yra neatsargumas, patirties stoka, impulsyvumas, smalsumas ir noras pamėgdžioti suaugusiuosius [157]. Ikimokyklinio amžiaus vaikai stokoja pavojaus supratimo jausmo, be to, jie menkai supranta priežasties ir padarinio santykį. Augančių vaikų smalsumas veda juos prie eksperimentų. Jie klausinėja, kaip daiktai veikia ir kodėl, ir imasi veiksmų, neįtardami apie žalingus padarinius. Sulaukę mokyklinio amžiaus ir paauglystėje vaikai linkę įsitraukti į pavojingo elgesio žaidimus, o smalsumą pakeičia bendraamžių spaudimas [104].

Apie 96000 vaikų ir paauglių kasmet miršta nuo su liepsna susijusių nudegimų, 2.3 pav. Apsiplikymai sudaro tik 5% mirčių nuo nudegimų. Net 75% nudegimų, nors ir nepasibaigia mirtimi, tačiau dėl jų kreipiamasi į ligoninių priėmimo skyrius.

PSO duomenimis, sudarytais pagal Pasaulio banko pateikiamą šalių skirstymą

pagal pajamų duomenis, 2.4 pav., su liepsna susiję nudegimai yra vienintelis

nudegimo sužalojimų tipas, kai vertinant nudegusiuosius pagal lytį pastebima

nudegusių moteriškosios lyties asmenų persvara – ypač paauglių merginų mažų

22

2.3 pav. Mirčių dažnis nuo su liepsna susijusių nudegimų 100000 vaikų pagal PSO regionus ir šalies pajamų lygį. Lietuva priskiriama* 0,5–3,9 mirčių 100000

gyventojų regionams, 2004 metai [117].

* Pastarųjų metų duomenimis Lietuva pagal vaikų nudegimų mirtingumą priskirtina prie

< 0,5 mirčių 100000 gyventojų regionų (žr. Tyrimo rezultaų skyriuje).

2.4 pav. Pasaulio šalių suskirstymas pagal Pasaulio banko pateikiamus šalių pajamų duomenis, 2011 metai. Lietuva priskiriama vidutinių aukštesnių pajamų

šalims – pažymėta geltona spalva, pajamų grupė 3,976–12,275 JAV dolerių

asmeniui [chartsbin. com/view2438].

2

ir vidutinių pajamų šalyse Rytiniame Viduržemio jūros, Pietryčių Azijos ir Vakariniame Ramiojo vandenyno regionuose. Pasaulyje su nudegimais liepsna susijęs mergaičių mirtingumas yra 4,9 mirusios iš 100000 mergaičių populiacijos, palyginti su 3 mirusiais iš 100000 berniukų populiacijos, 2.3 lentelė [117].

Terminiai nudegimai visame pasaulyje yra būdinga atsitiktinės vaikų mirties priežastis. Nepaisant įvairių prevencijos ir sveikatos priežiūros metodų, šių sužalojimų daugėja. Tik giliau supratus esmines nudegimų priežastis įmanoma sukurti tikrai valdomus alternatyvius veiksmingus nudegimų prevencijos ir sveikatos priežiūros sprendimus [117].

Nors daugelis rizikos veiksnių tebėra nelengvai pakeičiami [47], yra aišku, kad nudegimams išvengti, nudegimų priežiūros išlaidoms sumažinti ir socialinei naštai dėl ilgalaikės negalios palengvinti, reikia daugelio mokslo sričių nudegimų prevencijos sprendimo, privalu įtraukti ne tik medicinos darbuotojus, tiesiogiai prisidedančius prie nudegimų prevencijos, bet ir papildyti programą priemonėmis, sumažinančiomis švietimo trūkumą, skurdą, gyvenamųjų patalpų trūkumą, vargingų gyvenamųjų namų skaičių, šeimos stresą ir žiaurų elgesį, o šios prevencijos taikinys turėtų būti tokiomis sąlygomis gyvenantys didelę grėsmę nudegti turintys žmonės [13, 89, 102]. Parama sveikatos priežiūros sistemai taip pat turėtų būti dalis prevencijos programos [102].

Deja, permainos, ypač požiūrių ir elgesio modelių, neįvyksta per naktį [55]. Jei siekiame saugios aplinkos visiems, būtinas nuolatinis mokslinis tiriamasis darbas.

Jis padės nustatyti problemines sritis, apibrėžti problemą bei padės pagerinti sužalojimų prevencijos rezultatus. Jei pavyktų įvertinti bendruomenės poreikius ir sąveikaujančius nudegimų ir gaisrų prevencijos duomenis, sužalojimų ateityje gali sumažėti, o gal net pavyktų jų smarkiai sumažinti [104]. Nepaisant visų sunkumų, sėkmingos ir visapusės nudegimų prevencijos programos plėtojimas šalies mastu yra įmanomas per savanoriškas traumų centrų asociacijas, finansinę ir techninę privačių fondų paramą ir sukūrus vietinį sužalojimų prevencijos modelį, kurio pagrindas būtų nudegimų epidemiologinių duomenų kaupimas [123].

2.3. socialinis ekonominis statusas (ses), skurdas ir nudegimų prevencija

Pagrindinės nudegimų sužalojimų aukos, kaip minėta, yra pasaulio skurstantieji.

Didžioji dalis (> 95%) liepsnos sukeltų nudegimų įvyksta mažų ir vidutinių

pajamų šalyse. Šioje šalių grupėje labiausiai pažeidžiami ir didžiausią grėsmę

nudegti ir mirti nuo nudegimų turi gyventojai, kurių yra žemesnis socialinis

ekonominis statusas, o patirti sunkūs nudegimai dar labiau padidina jų ekonominį

pažeidžiamumą ir gramzdina į gilesnį skurdą. Po nudegimų atsiradusios

24

kontraktūros, kita fizinė negalia, fiziniai kūno ir veido pažeidimai dar labiau riboja šių žmonių funkcines galimybes ir atima galimybę gyventi normalų, ekonomiškai produktyvų gyvenimą, lemia socialinį pažeidžiamumą ir apriboja aktyvų smarkiai nudegusiųjų asmenų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime. Tinkama nudegusių pacientų priežiūros kokybė, rutiniškai prieinama dideles pajamas turinčiose šalyse, dažniausiai nėra prieinama didžiajai daliai pasaulio skurstančiųjų. Tai reiškia, kad mažas ir vidutines pajamas turinčiose šalyse asmuo, patyręs vidutinio laipsnio nudegimus greičiausiai numirs, bet labiausiai tikėtina, kad bus išgelbėtas dideles pajamas turinčioje šalyje. Taip pat mažas ir vidutines pajamas turinčiose šalyse kenčiantys net dėl mažo galūnių nudegimo ploto greičiausiai ateityje kentės dėl kontraktūrų; dideles pajamas turinčiose šalyse to bus išvengta, nes bus skirta fizioterapija ir kitokio pobūdžio reabilitacija bei kai kuriems pacientams – rekonstrukcinė chirurgija [1].

Atlikta kartotinių tyrimų, rodančių, kad socialinis ekonominis statusas yra svarbus veiksnys, lemiantis ne tik nudegimų, bet ir visų netyčinių sužalojimų atsiradimą, sergamumą jais ir mirtingumą nuo jų [36]. Žemas socialinis ekonominis statusas ir skurdas yra susiję su didesne netyčinių išorinių sužalojimų ir mirštamumo grėsme [7, 75, 120, 121 149 166, 151]. Tokie SES rodikliai kaip geras išsilavinimas, aukštos pajamos ir darbinis užimtumas yra atvirkščiai proporcingi mirtingumui nuo visų išorinių sužalojimų [84]. Keletas JAV atliktų tyrimų taip pat parodė didelį aukštų pajamų ir gero išsilavinimo gradientą mirtingumui nuo visų sužalojimų vaikų ir jaunuolių populiacijose. Tokia pati, bet dar ryškesnė mirtingumo nuo visų sužalojimų tendencija pastebima jaunų suaugusiųjų 20–24 metų amžiaus populiacijoje. Patvirtinta, kad nekvalifikuoto darbo darbininkams yra didesnė mirtinų susižalojimų darbo metu ir per autoįvykius grėsmė [36].

Siekant išvengti žemo SES ir skurdo, priešingai koreliuojančių su nudegimais, reikia mokslinio skurdo supratimo. Deja, nėra vienintelio ir universalaus skurdo apibrėžimo. Bendrąja prasme skurdas yra žmonių negalėjimas patenkinti savo ekonominių, socialinių ir kitų gerovės poreikių. Pasaulio ekonominio bendradar­

biavimo ir plėtros organizacija pateikia reliatyvų skurdo apibrėžimą: tai asmenys,

šeimos ir asmenų grupės, kurių ištekliai (materialieji, kultūriniai ir socialiniai) yra

tokie riboti, kad nebegali jiems garantuoti minimalaus priimtino gyvenimo būdo

visuomenėje, kurios nariai jie yra. Pasaulinis bankas absoliutų skurdą apibrėžė

kaip nepriimtiną žmogaus deprivaciją dėl ekonominių galimybių, išsilavinimo,

sveikatos priežiūros ir mitybos, teisinės pagalbos ir saugumo. Labiausiai paplitęs

skurdo matmuo yra pajamos. Asmuo yra laikomas skurstančiu jeigu jo/jos pajamų

lygis nesiekia minimalaus lygio, būtino minimaliems poreikiams patenkinti. Šis

minimalus pajamų lygis, reikalingas būtiniesiems poreikiamas patenkinti, yra

vadinamas „skurdo linija“. Minimalus pajamų lygis, reikalingas pagrindiniams

25

poreikiams patenkinti, kinta laike ir tarp visuomenių, tad kiekvienos šalies skurdo linija yra skirtinga ir atitinka šalies išsivystymo lygį, socialines normas ir ver­

tybes [155]. 1995 metais Kopenhagoje vykusiame pasaulio viršūnių susitikime socialinės raidos klausimais pateikta alternatyvi daugiamatė absoliutaus skurdo samprata, pagal kurią absoliutus skurdas įvardijamas kaip sunki pagrindinių žmogaus poreikių, tai yra maisto, saugaus geriamojo vandens, palankių sanitarinių sąlygų, sveikatos priežiūros paslaugų, sveikatos priežiūros, būsto, išsilavinimo ir informacijos, deprivacija, priklausanti ne tik nuo pajamų, bet ir nuo socialinių paslaugų prieinamumo [107]. Jungtinių Tautų raidos programoje žmogaus skur­

das apibrėžiamas kaip pagrindinių gebų, tokių kaip ilgas ir sveikas gyvenimas, žinios, ekonominiai šaltiniai ir dalyvavimas bendruomenėje, deprivacija. Skurdas yra daugiareikšmė sąvoka, pagrįsta mokslinių tyrimų apie pačių skurstančiųjų skurdo sampratą rezultatais. Skurdas apibrėžiamas šių gebų stoka [150]:

1. Ekonominės gebos: geba uždirbti pajamų, vartoti ir turėti nuosavybę.

2. Žmogaus gebos: sveikata, išsilavinimas (ypač moterims), mityba, švarus vanduo ir pastogė.

3. Politinės gebos: žmogaus teisės ir politinė laisvė (politinis balsas ir įtaka).

4. Socialinės kultūrinės gebos: geba dalyvauti ir būti visaverčiu visuomenės nariu.

5. Apsauginės gebos: geba susidoroti su ekonominėmis ir išorinėmis negandomis (stichinės nelaimės, ekonominės krizės ir žiaurūs konfliktai).

Prie skurdą palaikančių veiksnių yra priskiriama lyčių nelygybė ir „skurdą palaikanti aplinka“. Lyčių nelygybė yra viena iš pagrindinių skurdo priežasčių.

Daugelyje kultūrų egzistuoja giliai įsišakniję prietarai ir moterų diskriminacija.

Moterys dideliu mastu kenčia vyrų smurtą. Yra didesnė jų neraštingumo, politinės ir socialinės atskirties tikimybė. Joms sunkiau įsigyti nuosavybę, užtikrinančią saugumą ir galimybes. Su lytimi susijęs „laiko skurdas“ – tai laiko stoka moterims įvykdyti joms visas priskirtas užduotis ekonominėje, socialinėje ir politinėje veiklose bei poilsiui. „Skurdą palaikanti aplinka“ apima aplinkos degradaciją (skurdi dirva, miškų iškirtimas, vandens, kambarių oro tarša), stichines gamtos nelaimes (sausros, potvyniai, audros), mažą gyvenamąjį plotą, antisanitarines gyvenimo sąlygas šalia užterštų pramoninių rajonų ir pagrindinių transporto magistralių, darbo saugumą – o tai yra ne tik skurdo priežastis, bet ir padarinys.

Norint įvertinti žmogaus skurdą reikia apibrėžti tokias socialines kategorijas,

kaip lytis, etninė grupė, religija, kultūra, gyvenamoji vieta, pragyvenimo

lygis, namų aplinkos tipas (narių skaičius, jų amžiaus pasiskirstymas, namams

vadovaujančio asmens lytis). Vietinės mažumos ir socialiai atskirtos grupės,

pabėgėliai ar perkelti žmonės, žmonės, turintys protinę ir fizinę negalią, ŽIV/

26

AIDS aukos, vyresnės našlės, neremiamos moterys, vaikų valdomi namai ir gatvės vaikai yra stipriai išreikšto skurdo, daugumoje visuomenių skurdžiausios iš skurdžiausių socialinės kategorijos [155].

Vaikai yra jungtis tarp tarp kartų egzistuojančio skurdo. Kadangi vaikai yra ateities suaugusieji, jų pasirinkimas, galimybės ir raida turės įtakos jų, kaip suaugusių piliečių, funkcionavimui. Tikėtina, kad skurstantieji suaugusieji turės socialiai atskirtus vaikus, kurie taip pat turės didelę riziką tapti skurdžiais suaugusiaisiais. Pagal Kopenhagos deklaraciją vaikų skurdo esmė (absoliutus skurdas) apima pagrindinius vaiko poreikius: maistą ir pastogę. Jį papildo reliatyvieji skurdo komponentai (reliatyvus skurdas ir socialinė atskirtis), apimantys daugiareikšmę skurdo sampratą bei yra pagrįsti vaiko galėjimu visapusiškai dalyvauti socialiniame šalies gyvenime [107].

34­uose tyrimuose, atliktuose 15­oje šalių: etniškumas (kita nei baltoji rasė), mažos pajamos, didelės šeimos, vieniši tėvai, neraštingumas, žemas motinos išsilavinimas, nedarbas, darbo praradimas, neatitinkančios standartų gyvenimo sąlygos, benamystė, telefono neturėjimas, didelis gyvenamasis tankis namuose išskirti kaip SES/skurdo veiksniai, didinantys nudegimų riziką [47].

Dauguma JAV atliktų tyrimų parodė, kad juodoji rasė ir imigranto statusas yra susiję su padidėjusia nudegimų rizika [16, 69, 70, 124, 141]. Dviejuose JAV tyrimuose skelbiama, kad tikimybė nudegti juodosios rasės žmonėms yra du kartus didesnė, palyginti su baltaisiais [16, 70]. Imigranto statusą kaip nudegimo rizikos veiksnį nurodo ir Graikijoje atlikta studija, kurioje skelbiama, kad romų ir naujųjų imigrantų vaikai turėjo 5,3 karto didesnę tikimybę nudegti [119].

Daugumoje šių tyrimų pajamos įtrauktos kaip rizikos nudegti rodikliai. Visose skelbiama, kad gyventojams, gaunantiems žemas pajamas ar gyvenantiems didelio skurdo rajonuose bei kaimo vietovėse, buvo didesnė grėsmė nudegti. Ypač didelė grėsmė nudegti skurstantiems vaikams. Istre, McCoy, Carlin ir McClain paskelbė, kad vaikai, kurių šeimų metinis pajamų vidurkis buvo mažesnis kaip 20000 JAV dolerių nudegė 8,1 karto dažniau už vaikus, kurių šeimų metinis pajamų vidurkis buvo didesnis kaip 80000 JAV dolerių [15, 16, 69, 124, 141, 42, 17, 22, 48, 66, 98, 140, 164].

Vienišų tėvų, didelės šeimos, nesenų nėštumų ir motinų, esančių atokiau

nuo namų, šeimos modeliai buvo susiję su didesne rizika nudegti didžiojoje

dalyje populiacijų, kuriose vyko tyrimai. Santuokinė padėtis buvo reikšmingas

nudegimų grėsmę lemiantis veiksnys. Vaikams iš vienišos motinos/tėvo šeimos

buvo didesnė rizika nudegti kaip ir būti išnaudojamiems ir apleistiems [42, 17, 22,

66, 140, 12, 59, 94, 101, 165, 80, 82, 106, 144]. Neseniai atliktu tyrimu nustatyta,

kad Filadelfijoje mirtinų vaikų nudegimų dažnis buvo 2,8 karto didesnis dėl

didžiausio vienišų motinų skaičiaus [140]. Peru Limoje atliktas tyrimas rodo, kad

27

nudegę vaikai dažniau nėra genetiniai šeimos galvos palikuonys [42]. Brazilijoje atliktu tyrimu nustatyta, kad nepirmagimiui vaikui yra didesnė grėsmė nudegti už pirmagimį [165].

Korėjoje atliktas tyrimas parodė, kad didesnis savižudybių susideginant skaičius būdingas vedusiems arba išsiskyrusiems asmenims [112].

Pietų Afrikoje tyrimu nustatyta, kad vaikams, labiausiai priklausomiems nuo tėvų, yra didesnė tikimybė nudegti. Vietovės, kur didžiausias vaikų priklausomybės laipsnis, nustatomos pagal 14 metų amžiaus bei jaunesnių vaikų santykį gyvenamojoje vietoje bei namiškių, gyvenusių toje vietovėje mažiau kaip 5 metus, santykį [106]. Kita vertus Bangladeše atlikto tyrimo dėl SES įtakos nudegimams vaikystėje pasireikšti, tačiau koreliacijos tarp šeimos dydžio, santuokinės padėties ir kartų, gyvenančių namuose, skaičiaus ir vaikų nudegimų skaičiaus nebuvo nustatyta [39]. JAV nudegimų epidemiologijos tyrime nurodoma, kad nerasta reikšmingo skirtumo tarp vaikų nudegimų dažnio ir buitinių gaisrų, kylančių namuose, butuose ir nepastoviose gyvenamosiose vietose [42].

1999–2005 metais tankiausiai gyvenamoje Australijos valstijoje Naujajame

Pietų Velse atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti ryšį tarp vaikų

sergamumo netyčiniais sužalojimais ir SES, nepaneigė kartotinių tarptautinių

tyrimų rezultatų. Naujojo Pietų Velso tyrime tiriamųjų grupės suskirstytos pagal

reliatyvųjį žemo SES rodiklį, išvestą Australijos statistikos biuro iš tokių SES

rodiklių, kaip pajamos, išsilavinimas, darbas, profesija ir kintamųjų, kurie yra

žemo SES matas (pavyzdžiui, miegamųjų skaičius namuose, nuomojamas būstas

ir nuosavas būstas), taip pat iš rodmenų, susijusių su žemu SES (pavyzdžiui,

vietinių gyventojų santykis, vienišų tėvų šeimos). Šiuo tyrimu nustatytas

stipriausias ryšys tarp žemo SES ir grėsmės Naujojo Pietų Velso vaikams patirti

netyčinius sužalojimus, pasireiškiančius per autoįvykius, gaisrus, ir grėsmės patirti

nudegimus bei apsinuodijimus [13]. Žemiausio SES grupės berniukai turėjo 3,4

karto didesnę tikimybę numirti nuo išorinės priežasties už aukščiausio SES grupės

berniukus. Panaši tendencija būdinga ir mergaičių grupėje: mergaitės iš žemiausio

SES grupės turėjo 2,6 karto didesnę tikimybę numirti nuo išorinių sužalojimų

už mergaites iš aukščiausios SES grupės. Žemesnio SES vaikai buvo dažniau

hospitalizuojami už aukščiausio SES vaikus. Tuos pačius duomenis pateikė dar

ir 1993 metais paskelbtas tyrimas apie Australijos vaikų sužalojimus ir tų vaikų

SES rodiklius. Dar tada atliktu tyrimu nustatyta, kad žemiausias pajamas turinčių

šeimų, gyvenančių Brisbanėje ir Melburne, vaikai dėl susižalojimų buvo tris

kartus dažniau hospitalizuoti už vaikus iš dideles pajamas turinčių šeimų. Kitos

didesnės rizikos grupės buvo kaimo vietovėse gyvenantys ir vietinių gyventojų

vaikai, kuriems socialinės kliūtys ir skurdas buvo pagrindiniai grėsmės susižaloti

veiksniai [122].

28

Švedijoje vaikams iš skurdžiausios socialinės ekonominės populiacijos reliatyvi grėsmė dėl nudegimų pakliūti į ligoninę buvo 2,3 karto didesnė kaip vaikams iš labiausiai klestinčios socialinės ekonominės grupės. Be to, skurdžiausios grupės vaikams grėsmė nudegti buvo didesnė už galimybę patirti bet kurį kitą vaikystės sužalojimą [168, 130].

Korėjoje šalies mastu atliktas kohortinis retrospektyvusis tyrimas ryšio tarp namų ūkio SES lygmens ir nudegimo sunkumo stiprumui įvertinti. Buvo išnagrinėta 870411 įvairaus sunkumo (lengvų, vidutinio sunkumo, sunkių, kritinių) nudegimo atvejų. Namų ūkio SES buvo išvestas, remiantis nacionaliniu sveikatos draudimu.

Korėjos nacionalinėje sveikatos sistemoje egzistuoja dviejų pakopų draudimo programos: medicininės pagalbos programa, skirta skurstantiesiems, negalintiems susimokėti draudimo priemokų, apimanti didžiąją dalį visapusių medicininių paslaugų (programų), ir nacionalinis sveikatos draudimas, kurio dydį lemia namų ūkio SES lygmuo pagal mėnesinį atlyginimą ar pagal turimą nuosavybę. Kiekviena pastarojo draudimo grupė dar suskirstyta į 5 grupes pagal sveikatos draudimo priemokų dydį. Namų ūkio SES lygmens rodiklis buvo pasirinktas todėl, kad rodo visų šeimos narių SES lygmenį ir yra vienintelis rodiklis nudegusių vaikų SES vertinti, nes vaikai neturi papildomų pajamų, užbaigto išsilavinimo ir yra priklausomi nuo savo tėvų ar šeimos. Nudegimo sunkumas buvo apskaičiuotas pagal papildomo (perteklinio) mirtingumo koeficientą – pritaikyto atsižvelgiant į sužalojimo sunkumo balus, atitinkančius naujo sužalojimo sunkumo balus.

Tyrimu nustatyta, kad namų ūkio SES ir nudegimo sunkumas buvo ženkliai susiję.

Sunkesni nudegimo sužalojimai pasireiškė žemesnio SES asmenims. Didėjant SES sunkių nudegimų skaičius mažėjo. SES buvo galingas rizikos veiksnys Korėjos nacionalinio draudimo kohortoje [112].

2.4. Švietimas ir išsilavinimas bei nudegimų epidemiologija

Išsivysčiusiose ir didelių pajamų pramoninėse šalyse atliktų epidemiologinių tyrimų bendrosiose išvadose apie nudegimų pasireiškimo grėsmės veiksnius nustatyta, kad nudegimo pavojus yra susijęs su išsilavinimo trūkumu. Išsilavinimo lygis yra atvirkščiai proporcingas grėsmei pasireikšti nudegimams. Be to, labiau tikėtina, kad nudegimus patyrę vaikai turės žemo išsilavinimo tėvus [47, 41, 94, 58, 80].

Buvo nustatyta, kad mažų ir vidutinių pajamų šalyse motinos išsilavinimas atlieka apsauginio veiksnio nuo vaikų nudegimų funkciją, nors teigiami padariniai nėra labai ženklūs [48, 51].

Vaikų priežiūros klaidos, dėvimi drabužiai iš dirbtinio pluošto, tėvų

neraštingumas, gyvenimo vieta – lūšnynai ir perpildyti rajonai, jau įvykę brolių/

29

seserų nudegimai ir žema socialinė ekonominė padėtis tyrimų išvadose buvo trak­

tuojami kaip reikšmingi veiksniai vaikystės nudegimams pasireikšti Bangladeše ir Pakistane [39, 74]. Peru atliktame tyrime kaip nudegimų rizikos veiksniai vaikystės nudegimams pasireikšti nurodomi vandens tiekimo trūkumai, mažos pajamos ir perpildyta gyvenamoji vieta, jei motinos išsilavinimas geresnis ir var­

tojamos nudegimų apsaugos priemonės [41].

Bangladeše ir Ganoje atliktais nudegimų epidemiologijos tyrimais nustatyta, kad reikšmingi veiksniai vaikams patirti nudegimų grėsmę yra jau įvykę brolių/

sesrų nudegimai, mažas motinos raštingumas ar mažas motinos išsilavinimas.

Graikijos dirbančių ir turinčių žemesnį išsilavinimą motinų vaikai nudegdavo dažniau [39, 51, 119].

2006 metais Kinijoje atlikus epidemiologinį nudegimų tyrimą buvo surinkta detali informacija apie nudegimo įvykio mechanizmą, suteiktą pirmąją pagalbą, gyventojų skaičių namuose ir tėvų išsilavinimą. Nustatyta, jog daugiausiai nelaimingų atsitikimų įvyko gausiau apgyvendintuose namuose, ir vaikams, kurių abu tėvai turėjo vidurinį išsilavinimą. Buvo atlikti atskiri tyrimai ištirti priklausomybei tarp tėvų išsilavinimo ir nudegimų pasireiškimo. Nustatyta, kad dauguma nudegimų įvyko šeimose, kur abu tėvai yra įgiję vidurinį išsilavinimą.

Šių tyrimų duomenimis teigiama, jog vyrauja bendra klaidinga nuomonė dėl to, kad kuo mažiau išsilavinę tėvai, tuo labiau tikėtinas nelaimingas įvykis šeimoje, lygiai taip pat neteisinga šitaip teigti apie nudegimus [159]. Remiantis šiuo vertingu tyrimu galima daryti pagrįstą išvadą, kad ne išsilavinimas apskritai turi pagrindinę įtaką netyčinių nudegimų prevencijai, o konkrečios žmonių žinios ir nudegimų prevencijos išmanymas. Kituose tyrimuose pastebėtas išsilavinimo stokos ir nudegimų tikimybės ryšys ne mažiau sietinas su skurdu ir jam būdingais deprivacijos domenais.

Yra sukurta įvairių švietimo metodų nudegimų sužalojimams išvengti. Vienas iš metodų yra mokomųjų brošiūrų dalijimas, rengiami pranešimai visuomenei bažnyčiose, gaisrinėse, sveikatos priežiūros įstaigose, universitetuose. Jei žmonės nusimano apie pavojus, kylančius iš aplinkos, šis nusimanymas gali turėti įtakos nudegimų prevencijai [2, 152].

Nustatyta, kad švietimu, ypač skirtu bendruomenės nariams, naudinga perteikti prevencijos žinias apie pavojų virtuvėje, vonioje ir namuose [152].

Žmonės, kurių ekonominė padėtis blogesnė, neproporcingai kenčia nuo

nudegimų, taip pat kaip ir nuo daugelio kitų tipų sužalojimų ir ligų [89]. Jei yra

skurdas, tėvai nepamokyti dėl pavojų, jei šeimos didelės ir nepakanka gyvenamojo

ploto ir patogumų – visa tai kelia grėsmę nudegti. Mokomoji prevencija pirmiausia

turi būti sutelkta į pastangas vaikams apsaugoti [47], nes vaikai yra didžiausia ir

labai pažeidžiama nudegimų rizikos populiacija.