1
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ODOS IR VENERINIŲ LIGŲ KLINIKA
Gabrielė Bartninkaitė 6 kursas, 26 grupė
DVINARĖS IR TRINARĖS EMULSINĖS SISTEMOS EMOLIENTŲ POVEIKIO ODAI KLINIKINIS TYRIMAS
Mokslinis darbas
Mokslinis vadovas Prof. Skaidra Valiukevičienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 55. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. SĄVOKOS ... 7
8. ĮVADAS ... 8
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
10.1 Odos samprata ir jos fiziologija ... 10
10.2 Odos sandara ... 10
10.3 Odos sausumo priežastys ir klinikiniai požymiai ... 12
10.4 Emolientų skvarbos į/pro odą keliai ... 12
10.5 Dvinarės ir trinarės emulsinės sistemos ... 13
10.6 Odą drėkinančios medžiagos ... 13
11. TYRIMO METODIKA ... 15
12. REZULTATAI ... 17
12.1 Odos drėgnumas priklausomai nuo tiriamųjų amžiaus, lyties ir profesijos ... 17
12.2 Odos drėgnumas priklausomai nuo tiriamųjų atopinių ligų ... 21
12.3 Odos drėgnumas priklausomai nuo emoliento technologinės formos ... 22
12.4 Odos drėgnumas panaudojus emolientus 2 ir 3 dieną ... 23
12.5 Tiriamųjų nuomonė apie naudotus emolientus odos drėgnumo palaikymui ... 24
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 25
14. IŠVADOS ... 27
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 28
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29
3
1. SANTRAUKA
Autorius: Gabrielė Bartninkaitė
Pavadinimas: ,,Dvinarės ir trinarės emulsinės sistemos emolientų poveikio odai klinikinis tyrimas“ Tikslas: Palyginti LSMU vaistinėje pagamintų dvinarės (E1 + E2) ir trinarės (E3 ir E4) sistemos emolientų poveikį nepažeistos plaštakų odos drėgnumo (OD) pokyčiui.
Uždaviniai: 1. Įvertinti emolientų poveikį plaštakų OD priklausomai nuo tiriamųjų lyties, profesijos,
atopinių ligų. 2. Palyginti dvinarių ir trinarių pagal technologinę formą emolientų poveikį plaštakų OD. 3. Įvertinti pacientų pasitenkinimą naudojamu emolientu priklausomai nuo jo formos.
Metodika: Į tyrimą įtraukti pacientai, kurie atvyko alergenų lopo testui ir plaštakų odoje neturėjo
bėrimų. Pirmąją tyrimo dieną įvertinta paciento odos būklė, drėgnomačiu išmatuotas OD ir atsitiktinės atrankos būdu paskirtas emolientas (E1, E2, E3 ar E4). Tiriamųjų paprašyta emolientu tepti plaštakų odą ryte ir vakare. Po dviejų ir trijų dienų atlikta pakartotina tiriamųjų apklausa, odos apžiūra ir nustatyta kairės ir dešinės plaštakos OD (varžos) procentinės vertės vidurkio pokytis.
Rezultatai: Šiame tyrime ištirtos 69 moterys ir 11 vyrų, kurių amžiaus vidurkis - 38,39 m. OD
vidurkis plaštakų delniniame ir nugariniame paviršiuje - 137,86 proc. ir 60,85 proc. (p=0,018). Tarp jaunesnių nei 26 metų tiriamųjų plaštakų OD vidurkis delniniame/nugariniame paviršiuje – 84,29 proc./37,06 proc., atitinkamai tarp vyresnių nei 52 metų tiriamųjų – 59,19 proc./26,29 proc. (p=0,004/p=0,46). Vyrų ir moterų OD vidurkis plaštakų nugariniame paviršiuje - 86,64 proc. ir 56,74 proc. (p=0.006). Tarp E3 + E4 ir E1 + E2 emolientą naudojusių tiriamųjų plaštakų nugariniame paviršiuje OD vidurkis skiriasi, atitinkamai 73,97 proc. ir 46,60 proc. (p=0,001). Daugiau nei trečdalis (33,35 proc.) respondentų atžymėjo, jog odos drėgmės palaikymui ypač tinka trinarės sistemos emolientas, atitinkamai tik 16 proc. tiriamųjų tinkamas dvinarės sistemos emolientas.
Išvados: OD yra didesnis tarp vyrų nei moterų plaštakų nugariniame paviršiuje ir jaunesnių žmonių nei
vyresnių, tačiau jis nepriklauso nuo tiriamųjų profesijos ir atopinės ligos pasireiškimo. Emolientas pagamintas pagal trinarės sistemos technologinę formą turi tendenciją palaikyti didesnį odos drėgnumą ir tiriamieji tokį emolientą vertina palankiau, nei dvinarės sistemos emolientą.
4
2. SUMMARY
Author: Gabrielė Bartninkaitė
Name of research: ,,Clinical trial of double and triple emulsion system emollients effect on the skin” Aim: Compare effects on the change of intact skin moisture (SM) of the hands using double (E1 + E2) and triple (E3 ir E4) system emollients, produced in LUHS pharmacy.
Tasks: 1. To assess the impact of the emollients on the SM levels of the hands based on subjects’
gender, profession, atopic diseases. 2. To compare effects on SM of the hands using double and triple emollients based on their technological form. 3. To evaluate patients' satisfaction with the used emollient depending on its form.
Methods: The study included patients who came to allergen patch test and did not have a rash on the
skin of their hands. On the first day of the study the patients’ skin condition was evaluated, SM was measured by using the moisture analyzer and the emollient (E1, E2, E3 or E4) was randomly assigned. Subjects were asked to lubricate the skin of the hands with emollient in the morning and in the evening. After two and three days subjects underwent another assessment, skin examination and the average percentage value change of left and right hands SM (resistance) was found.
Results: 69 females and 11 males were examined in this sudy with the average age of 38,39 years old.
Average SM of the palmar and dorsal surfaces of the hand – 137,86 % and 60,85 % (p=0,018). Among subjects younger than 26 years old mean SM of the palmar and dorsal surfaces of the hand – 84,29 %/37,06 %, respectively, among subjects older than 56 years old - 59,19 %/26,29 % (p=0,004/p=0,46). Average male and female SM of the dorsal surface of hand - 86,64 % and 56,74 % (p=0.006). Mean SM of the dorsal surface of hand differs between subjects who used E3 + E4 and E1 + E2 emollients, respectively, 73,97 % and 46,60 % (p=0,001). More than a third (33,35 %) of respondents noted that triple system emollient are particulary suitable for maintaining skin moisture, respectively a double system emollient is suitable only for 16 % of respondents.
Conclusion: Skin moisture of the dorsal surface of hand is higher among men than women and
younger people than older, but it does not depend on the subjects’ occupation and atopic disease onset. Emollient made by triple system technological form has a tendency to maintain a higher moisture content of the skin and subjects prefer these better than double system emollient.
5
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei prof. Skaidrai Valiukevičienei, kuri man skyrė savo laiką, dalinosi patirtimi bei žiniomis, LSMU vaistinės direktoriui prof. Rimantui Pečiūrai, UAB „Interlux” leidusiai naudotis odos būklės analizatoriumi ,,DP Lite”.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Tyrime naudoti emolientai, pagaminti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaistinėje, Kaunas, Lietuva.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
6
6. SANTRUMPOS
DS – dvinarė sistema.
E1- „Basalio“ linijos kosmetikos gaminys ,,Basalis clinic“, dvinarės technologinės formos. E2- „Basalio“ linijos kosmetikos gaminys - ,,Basalis cannabis“ su kanapių aliejumi, dvinarės technologinės formos.
E3- ,,Basalis clinic“, trinarės technologinės formos. E4- ,,Basalis cannabis“, trinarės technologinės formos. LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
LSMUL KK - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. OD – odos drėgnumas.
SN – standartinis nuokrypis. TS – trinarė sistema.
7
7. SĄVOKOS
1. Hidrofilinis– medžiagos tirpios vandenyje. 2. Lipofilinis– medžiagos tirpios riebaluose.
3. Dvinarė sistema - aliejus vandenyje (angl. oil in water) (žr. 13 psl.)
4. Trinarė sistema - vandens molekulė įterpta į aliejų ir vėl į vandenį (angl. water in oil in water) (žr. 13 psl.)
8
8. ĮVADAS
Odos sausumo paplitimas didėja. Odos drėgmės pokytį gali sukelti gyvenimo būdas, vartojami vaistai, netinkamos kosmetikos naudojimas, paveldimumas, ligos. Sutrikus odos apsauginei funkcijai prasčiau sulaikomas vanduo, vystosi dehidratacija. Tokia oda pradeda pleiskanoti, sumažėja jos elastingumas [1]. Odos sausumo koregavimui naudojami sudėtiniai cheminių medžiagų mišiniai, kurie didina vandens kiekį epidermyje, minkština odą ir gerina jos elastingumą [2]. Emolientas – išorinio poveikio preparatas, odos minkštinimui ir drėkinimui, kurio sudedamoji dalis yra lipidai [3]. Drėkinamąjį poveikį turintys emoliento ingredientai (humektantai), įsiskverbia į odos epidermio raginį sluoksnį, ten pritraukia ir sulaiko vandenį, sumažina transepiderminio vandens netekimą [4]. Odos drėkinimui atstatyti svarbios ne tik emoliento sudedamosios dalys, bet ir jo skvarbos į odą mechanizmas [5]. Glicerolis - sudedamoji emolientų dalis, kuri gali būti naudojama W/O/W ar O/W emulsinių sistemų sudėtyje. Jis prasiskverbia per epidermio - raginį sluoksnį ir sulaiko vandenį jame [6]. Glicerolio drėkinamasis poveikis priklauso, nuo prijungtų vandens molekulių raginiame sluoksnyje [7]. Odos drėgnumas, kuris apibrėžiamas vandens kiekiu raginiame sluoksnyje, yra tinkamas rodiklis vertinti drėkinančių priemonių veiksmingumą atstatyti odos drėgnumą [8]. Manoma, kad trinarės emulsinės sistemos greičiau ir ilgiau išlaiko drėkinamąjį poveikį [9]. Labai svarbu pasirinkti tinkamą emolientą, nes vieni gerina odos barjerinę funkciją ir palaiko drėgmę, kiti atvirkščiai, gali pažeisti apsauginio sluoksnio vientisumą [10].
Šiame darbe ištirta dvinarės ir trinarės emulsinės sistemos emolientų poveikis odai, vertinant kiekybinį odos drėgnumo pokytį bei paciento nuomonę. Palyginta dviejų rūšių emolientų, turinčių skirtingą technologinę formą (O/W ir W/O/W) odos drėgnumo kiekybininis pokytis. Vykdant darbą bendradarbiauta su LSMU vaistine, kuri pagamino kelių technologinių formų emolientus.
9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Palyginti LSMU vaistinėje pagamintų dvinarės (E1 + E2) ir trinarės (E3 + E4) sistemos emolientų poveikį nepažeistos plaštakų odos drėgnumo (OD) pokyčiui.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti emolientų poveikį odos drėgnumui priklausomai nuo tiriamųjų amžiaus, lyties, profesijos ir atopinių ligų .
2. Palyginti dvinarių ir trinarių emolientų pagal technologinę formą poveikį plaštakų nepažeistos odos drėgnumui.
10
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Odos samprata ir jos fiziologija
Sveika oda vykdo svarbią apsauginę funkciją nuo išorinio poveikio veiksnių (saulės, šalčio, mikroorganizmų skvarbos, ir kt.) [11]. Oda, šalindama organizmo šilumos perteklių, padeda išlaikyti pastovią kūno temperatūrą. Odoje gaminasi vitaminas D3, melaninas, keratinas, prakaitas ir lipidai. Odos sekrecinę funkciją atlieka prakaito ir riebalų liaukos. Odoje yra mechanoreceptorių, termoreceptorių ir nociceptorių, kurie reaguoja į lietimą, spaudimą, vibraciją, temperatūrą, skausmą [12]. Odos funkcijų palaikymui svarbus epidermio apsauginio barjero palaikymas, kurio pažaidą sukelia odos lipidų pokytis, pagreitėjusi epidermio proliferacija, bei sutrikusi jų diferenciacija [11]. Baltymo filagrino, kuris jungiasi prie epidermio ląstelių keratino, tarpiniai produktai (amino rūgštys, argininas, glutaminas, histidinas) prijungia vandens molekules epidermio raginiame sluoksnyje. Šie produktai kartu su laktatais ir šlapalu formuoja natūralų drėkinimo faktorių [13]. Reikia individualiai įvertinti kiekvieno asmens mobilumą, ar neturi šlapimo nelaikymo problemų, cukrinio diabeto, nutukimo ar kitų gretutinių ligų, kurios gali turėti įtakos odos sausumui [14].
10.2 Odos sandara
Oda sudaryta iš trijų sluoksnių: epidermis (epidermis), tikroji oda (dermis) ir paodis (subcutis) (1 lentelė) . Visi odos sluoksniai sudaro estetinę ir funkcinę visumą, kuri svarbi žmogaus išvaizdai ir sąrišiui su vidine organizmo būkle [3]. Išorinis odos sluoksnis epidermis – tai daugiasluoksnis plokščiasis ragėjantis epitelis, sudarytas iš eilėmis išsidėsčiusių ektoderminės kilmės ląstelių (keratinocitų). Jos dalydamosi ragėja (pildosi baltymu keratinu), miršta ir nukrinta pleiskanų pavidale. Skiriami 4 epidermio sluoksniai: pamatinis, stratum basale, dygliuotasis, stratum spinosum, grūdėtasis,
stratum granulosum ir raginis, stratum corneum. Patekusi vandens dalis šiame sluoknyje išgarinama
[7].
Ragėjantis sluoksnis – pagrindinis į/pro odą svarbos barjeras. Lyginant su kitomis biologinėmis
membranomis jis 1000 kartų mažiau pralaidus vandeniui. Jį sudaro plokščios, suragėjusios ląstelės. Žmogaus epidermis atsinaujina maždaug per 10–30 dienų (nevienodai įvairių kūno sričių). Viso raginio
11 sluoksnio tvirtumas, kaip ir apsauginė odos funkcija, susiję su tikslingu ląstelių išsidėstymu eilėmis bei glaudžiu jų tarpusavio ryšiu [13]. Epidermio ląstelių dauginimosi tempai priklauso nuo odos pleiskanojimo intensyvumo, išorinių ir vidinių veiksnių, augimo faktorių ir inhibitorių, kuriuos pagal teigiamą ar neigiamą grįžtamąjį ryšį gamina patys keratinocitai. Barjerinę odos funkciją lemia aplink korneocitus išsidėstę lipidiniai komponentai ir lipidinių dvisluosknių matrica [12]. Lipidinės matricos ir raginio sluoksnio ląstelių išsidėstymą galima apibūdinti kaip ,, plytų ir cemento“ modeliu. ,,Plytas“ atspindi stratum corneum plokščios ląstelės, o ,,cementą“ – neutralieji lipidai [12]. Lipidai sudaro lipofilinį barjerą, todėl raginis sluoknis mažiau pralaidus hidrofilinėms molekulėms lyginant su lipofilinėmis.
Tikrąją odą (storis 1–2 mm) sudaro skaidulinis jungiamasis audinys, kuriame yra specifinių
odos priklausinių (prakaito ir riebalų liaukų, plaukų) ir nespecifinių organų (nervinių skaidulų, arterijų, venų, limfagyslių ir riebalinio audinio salelių). Tikrojoje odoje yra pavienių melanocitų, o kai kuriose vietose – melanofagų, t.y. pigmentinių ląstelių, kurios, pačios nesintezuodamos pigmento, sukaupia jį iš skystosios terpės [13].
Paodį sudaro iš tikrosios odos nusitęsiančios jungiamojo audinio pertvarėlės. Jos sujungia odą su giliau esančiais audiniais (fascijomis, raumenimis). Paodyje gali būti riebalinių ląstelių, odos priklausinių, gana gausu stambių kraujagyslių, arterijų ir venų. Paodžio storis įvairiose kūno srityse yra nevienodas ir priklauso nuo srities, konstitucijos, lyties ir mitybos [12;13].
1 lentelė. Odos anatominė ir ląstelinė sandara
Sluoksniai (iš viršaus gilyn)
Storis Anatominė sandara Sudėtis
Epidermis (negyvybingoji dalis) 10–20 μm Raginis sluoksnis, stratum corneum Keratinas Epidermis (gyvybingoji dalis) 50–100 μm Grūdėtasis sluoksnis, stratum granulosum Dygliuotasis sluoksnis, stratum spinosum Pamatinis sluoksnis, stratum basale Keratinocitai, melanocitai, Langerhanso ląstelės, Merkelio ląstelės
12 Tikroji oda (derma):
speninis ir tinklinis sluoksniai
1–2 mm Jungiamasis audinys Kraujagyslės, nervų skaidulos, plaukų folikulai, riebalų ir
prakaito liaukos Paodis 1–2 mm Jungiamiasis audinys Riebalų ir jungiamojo
audinio ląstelės
10.3 Odos sausumo priežastys ir klinikiniai požymiai
Sausa oda yra viena iš labiausiai paplitusių odos būklių pasaulyje, ypač paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių [15]. Odos vietos, kurios tiesiogiai kontaktuoja su išorine aplinka ar su rūbais (pvz.: plaštakos, pėdos, alkūnės, veido oda), turi polinkį formuotis smulkioms, sausoms pleiskanoms [16]. Odos sausumas atsiranda, kai sutrinka epidermio barjerinė funkcija. Odos drėgmės pokytį gali lemti lėtinės infekcinės ligos, vartojami vaistai (anticholinerginiai preparatai), netinkamos kosmetikos naudojimas, paveldimumas, eant lipidų ir prakaito liaukų sumažėjimui. Odos sausumas gali būti dėl paveldimų odos ligų (ichtiozės ir kitų įgimtų keratodermų) [1]. Odos sausumą neretai lydi niežėjimas. Ilgainiui sausa oda praranda vientisumą ir elastingumą, per įtrūkimus greičiau prasiskverbia išorinio poveikio medžiagos, kurios sukelia uždegimą [17]. Odos sausumas nustatomas apžiūros bei apčiuopos būdu.
10.4 Emolientų skvarbos į/pro odą keliai
Patekusios ant odos paviršiaus, tirpios emoliento molekulės skverbiasi į/per epidermio raginį sluoksnį [11]. Tai vyksta keliais būdais: intraląsteliniu, tarpląsteliniu ir ,,šunto“ keliu. Skverbimasis intraląsteliniu keliu vyksta per lipidų matricą ir negyvų keratinocitų citoplazmą [18]. Tarpląsteliniu iš lipidų sudarytu tarpu skverbiasi lipofilinės medžiagos. Tai yra pagrindinis į/pro odą skverbimosi kelias [18]. ,,Šunto“ keliu medžiaga patenka į spenelinį dermos sluoksnį per prakaitoliaukų latakus ar plaukų
13 folikulus. Tokiu būdu ji prasiskverbia per odą greitai, tačiau tik nedidelė jos dalis, nes odos priedų bendras plotas sudaro 0,1 proc. odos difuzijos bendro ploto [19].
10.5 Dvinarės ir trinarės emulsinės sistemos
Emolientai pagaminti aliejus- vandenyje (O/W) būdu, vadinami dvinariais (DS). Atitinkamai, kai vandens molekulė įterpta į aliejų ir vėl į vandenį (W/O/W) - trinare emoliento gamybos sistema. Dvinarės emulsijos susideda iš mažų aliejaus lašelių vandens terpėje. Kiekvienas lašelis yra padengtas plonu emulsiklio sluoksniu [20;21]. Emulsijos gaminamos sumaišant lipidus ir vandenį kartu ir į jų sudėtį įvedant vandenyje tirpų emulsiklį [22].
Trinarė sistema (TS) - daugiafazių sistemų kompleksai, kurie susideda iš vandens – aliejuje emulsijos, disperguotos į antrąją nepertraukiamą vandens fazę. Sudėtyje vienu metu naudojama W/O ir O/W fazės. TS sudėtyje yra matrica gebanti kontroliuoti hermetizuotų aktyvių sudedamųjų dalių atpalaidavimą, taip prailginama veikimo trukmė [23]. Manoma, kad TS skirtinga technologinė forma lyginant su DS, geba geriau prasiskverbti į epidermį, todėl pasižymi stipresniu drėkinamuoju poveikiu [9].
10.6 Odą drėkinančios medžiagos
Emolientas – išorinio poveikio preparatas, odos minkštinimui ir drėkinimui, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra lipidai. Emoliento drėkinančios medžiagos geba prasiskverbti per epidermio raginį sluoksnį ir sulaiko vandens molekules, tokiu būdu sumažėja transepiderminio vandens netekimas [3]. Tinkamai parinktas emolientas naudojamas jautrios, sausos, riebios, senstančios ir sveikos odos priežiūrai. Jautrios odos priežiūrai (turi polinkį greitai parausti, niežėti, pleiskanoti) tinkamas emolientas tas, kurio sudėtyje yra ramunėlių, nėra kvapų, dažiklių ar rūgščių [8]. Sausos odos atstatymui gali būti naudojamas emolientas, kurio sudėtyje yra vynuogių sėklų aliejus. Riebios odos priežiūrai tinkamo emoliento pagrindą, turi sudaryti vanduo, kuris padeda išvengti komedonų okliuzijos [24]. Senstančios sausos odos koregavimui tinka emolientas, kurio sudėtyje yra
14 niacinamidas, provitaminas B5 [24]. Emolientai gerai toleruojami, atkuria pažeistą odos barjerą, intensyviai drėkina ir atstato tarpląstelinį lipidinį sluoksnį stratum corneum [25].
Emoliento sudėtyje turi būti pakankamas drėkinančiųjų medžiagų kiekis. Pagrindinės naudojamos drėkinančios medžiagos: glicerinas, hialuroninė rūgštis ir glikolinė rūgštis. Visos šios medžiagos sugeba sulaikyti drėgmę [26]. Glicerinas - tirštas, bespalvis, bekvapis skystis. Emulsinių sistemų gamyboje naudojama glicerino koncentracija nuo 1 iki 10 proc. Tirpus vandenyje, hidroskopiškas, glicerinas pasižymi geru drėkinamuoju poveikiu. Glicerino didesnių koncentracijų naudojimas (>30%), gali sukelti priešingą poveikį ir išsausinti odą [27]. Hialurono rūgštis – tai nesulfatinis glikozaminglikanas, daugiausia paplitęs epiteliniame, jungiamajame ir nerviniame audiniuose. Hialurono rūgštis gerai sugeria drėgmę, didina odos stangrumą ir elastingumą. Viena hialurono rūgšties molekulė gali prijungti iki 500 molekulių vandens [28]. Glikolio rūgštis - alfa hidroksilinė rūgštis, turi stiprų antioksidacinį poveikį, skatina odos regeneraciją, kolageno sintezę, atkuria odos drėgmės pusiausvyrą, gerina odos elastingumą, stangrumą [29].
15
11. TYRIMO METODIKA
Tyrimo eiga
Į tyrimą įtraukti suaugusieji pacientai (n=80), kurie kreipėsi į LSMUL KK Odos ir venerinių ligų kliniką alergenų lopo testui, neturintys plaštakų odoje bėrimų. Pacientų paprašyta nenaudoti tyrimo metu kitų odos priežiūros priemonių. Prieš tyrimą pacientams pateikta rašytinė informacija apie tyrimą ir gautas jų rašytinis sutikimas dalyvauti tyrime. Pirmąją tyrimo dieną darbo autorius (G. B.) įvertino paciento plaštakų odos būklę, neinvazyviu prietaisu - drėgnomačiu išmatavo odos drėgnumą (žr. 16 psl.). Tiriamajam parodyta ir paaiškinta, kaip namuose reikia tepti plaštakų odą emolientu. Rekomenduota tai daryti - tris dienas iš eilės, du kartus per dieną. Po dviejų ir trijų dienų atvykus į kliniką, pacientui pakartotinai atlikta plaštakų odos apžiūra bei apčiuopa, nustatytas OD pokytis. Tiriamieji apklausti apie emoliento poveikį odai.
Tiriamųjų apklausa ir kiti duomenys
Tyrimo pirmąją dieną pacientai užpildė anketą apie jų profesiją, plaštakų odos sąveiką su fiziniais dirgikliais, gretutines ligas (gydytojo dermatovenerologo nustatytas atopinis dermatitas, gydytojo alergologo nustatyta bronchinė astma ar šienligė). Atvykę pakartotinai jie nurodė - emoliento poveikio odai rezultatą (labai geras, daugiau geras, nei neutralus, daugiau neutralus, nei geras ar visiškai netinkamas odai).
Emoliento paskyrimas tiriamajam
Šiame perspektyviniame tyrime naudoti keturių rūšių emolientai pagaminti LSMU Vaistinėje. Tiriamajam atsitiktiniu būdu paskirta 50 g emoliento tubelė, koduotu pavadinimu E1, E2, E3 ar E4. E1 ir E2 – tai technologine forma panašus, aliejus/vandenyje, dvinarės sistemos emolientas. E3 ir E4 –
16 emolientas, pagamintas trinarės sistemos technologine forma (vanduo/aliejus/vanduo). E1 ir E3 pagaminti mineraliniu pagrindu, o E2 ir E4 sudėtyje buvo kanapių aliejus. E1 ir E2 notifikuoti Europos Sąjungoje 2015 metais, jų pagrindu pagaminti emolientai – E3 ir E4.
Odos drėgnumo matavimas
Santykinis drėgnumas, išreiškiamas procentais (toliau – odos drėgnumas, OD) išmatuotas automatiniu odos būklės analizatoriumi DP Lite Skin analysis device (gamintojas Davi & Cia, Barcelona, Spain) (žr. priedas 1). Analizatorius komplektuojamas su ,,Dermo Prime” programine įranga. Naudojamas su planšete, kurios ekrane pateikiami rezultatai. Aukštos rezoliucijos ir didelio jautrumo kamera (1/4 inch 5 MEGA Pixel CMOS) su optiniu didinimu, padeda įvertinti odos būklę (žr. priedas 2). Kontaktuojant kamerai su odos paviršiumi, nustatomas odos drėgnumo (varžos) procentinės vertės vidurkio pokytis, kuris parodomas planšetės ekrane. Nugariniame ir delniniame plaštakų paviršiuose OD vertintas trijuose taškuose, atskirai kairės ir dešinės plaštakos ir apskaičiuotas šių trijų rodmenų vidurkis. Sausos odos santykinis drėgnumas svyruoja nuo 34 proc. iki 66 proc., atitinkamai labai sausos - nuo 1 proc. iki 33 proc. (žr. priedas 3).
Statistinė analizė
Statistinė analizė atlikta SPSS 22.0 programos paketu informacinių technologijų inžinierės Eglės Šepetauskienės, LSMU Informacinių technologijų centre. Analizuojant tyrimo duomenis, atlikta kokybinių ir kiekybinių požymių aprašomoji statistika. Kokybinių požymių, statistinės hipotezės apie jų tarpusavio priklausomumą, vertintos pagal chi (χ2 ) kvadrato kriterijų. Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Mann – Whitney ir Kruskal-Wallis neparametrinė analizė naudota, kai požymiai neturėjo normaliojo skirstinio. Tiriamojo profesijoms suskirstyti naudotas tarptautinio standartinio profesijų klasifikatorius, ISCO-08 nacionalinė versija (žr. priedas 4).
17
12. REZULTATAI
12.1 Odos drėgnumas priklausomai nuo tiriamųjų amžiaus, lyties ir profesijos
Tyrime dalyvavo 69 (86,25 proc.) moterys ir 11 (13,75 proc.) vyrų. Jų amžiaus vidurkis - 38,38 metai, standartinis nuokrypis (SN) - 14,75 metai (1 lentelė). Odos drėgnumo vidurkis didesnis plaštakų delniniame paviršiuje nei nugariniame, atitinkamai 137,86 proc. ir 60,85 proc. (p=0,018).
Iš 1 paveikslo matyti, jog plaštakų delninio paviršiaus odos drėgnumas (OD) priklauso nuo tiriamųjų amžiaus (p= 0,004). Kuo jaunesnis tiriamojo amžius, tuo didesnis delninės dalies OD (1 diagrama).
1 lentelė. Tiriamųjų amžiaus vidurkis
Tiriamųjų skaičius
Vidurkis Minimalus Maksimalus
Moterys 69 39,61 22 73
Vyrai 11 30,73 22 62
18
1 pav. Kairės ir dešinės plaštakų, delninio ir nugarinio sričių, odos drėgnumo vidurkio priklausomybė nuo tiriamųjų amžiaus. X- odos drėgnumo proc. vertė, išreikšta vidurkiu procentais,
Y – ašis tiriamųjų amžiaus grupės metais
Šio tyrimo duomenimis, kairės ir dešinės plaštakų nugarinių paviršių OD nepriklauso nuo tiriamųjų amžiaus.
Iš 2 lentelės matyti, jog didesnį OD nugarinėse plaštakų srityse turi vyrai nei moterys prieš poveikį emolientu ir po jo. Skirtingai, plaštakų delninių paviršių OD nepriklauso nuo lyties (2 lentelė).
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 < 26 26 - 32 33 - 51 >= 52
Drėgnumo priklausomybė nuo amžiaus
19
2 lentelė. Tiriamųjų kairės ir dešinės plaštakų, nugarinio ir delninio paviršiaus, odos drėgnumo vidurkio priklausomybė nuo tiriamųjų lyties.
Tyrimo dienos (TD) Lytis Odos drėgnumo
proc. vidurkis (SN) p* Nugarinis paviršius Pirma TD, prieš emoliento naudojimą Moteris 56,74 (36,109) 0,006 Vyras 86,64 (35,970) Antra TD Moteris 58,20 (37,204) 0,255 Vyras 68,36 (35,350) Trečia TD Moteris 59,54 (35,532) 0,013 Vyras 83,45 (29,720) Delninis paviršius Pirma TD, prieš emoliento naudojimą Moteris 137,23 (49,830) 0,737 Vyras 141,82 (55,158) Antra TD Moteris 126,68 (51,599) 0,823 Vyras 131,27 (50,945) Trečia TD Moteris 137,90 (47,388) 0,845 Vyras 144,73 (39,411)
SN – standartinis nuokrypis, p*-statistinis reikšmingumas tarp lyginamųjų požymių: moteris/vyras
Šiame tyrime stebėta tendencija, jog plaštakų nugariniame paviršiuje OD yra mažesnis tarp maisto gamintojų, darbininkų ir amatininkų, nei tarnautojų, atitinkamai tarp pensininkų nei studentų, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta, nes ištirta maža tiriamųjų imtis ( 2 paveikslas).
20 *95 proc. PI – pasikliautinis intervalas
2 pav. Kairės ir dešinės plaštakų, delninių ir nugarinių paviršių, odos drėgnumo vidurkio priklausomybė nuo profesijos. X ašyje – odos drėgnumo (proc. vertės) vidurkis, Y ašyje – profesijos
92,57 (*54,72-130,42) 96 (*19,76-172,24) 34,33 (*14,41-54,26) 28,5 (*15,07-60,57) 67,5 (*46,43-92,36) 44,57 (*26,90-62,25) 39 (*16,02-61,98) 50,22 ( *29,11-71,34) 56 (*48,21-63,23) 86,09 (*54,37-117,81 47,71 (*27,41-68,02) 60,04 (*42,78-77,31) 180,68 (*133,51-188,20) 91,5 (*64,56-517,16) 123 (*34,76-211,21) 172 (*95,76-248,24) 143 (*117-174,32) 130 (*73,29-186,71) 176,8 (*165,37-188,23) 127,78 (*89,57-165,99) 92,5 (*73,44-102,37) 170,55 (*144,15-196,94) 104,43 (*38,20-170,65) 129,78 (*109,53-150,04) 0 50 100 150 200 Kiti Fizinių mokslų ir inžinerijos specialistai Maisto gamintojai, medienos meistrai, siuvėjai ir kiti giminiškų
profesijų darbininkai ir amatininkai
Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai Teisės, socialinės srities, kultūros specialistai Mokymo specialistai Pardavimo, rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistai Verslo ir administravimo specialistai Vadovai Studentai Pensininkai Sveikatos priežiūros specialistai
Drėgnumas % P rof es ij os
21
12.2 Odos drėgnumas priklausomai nuo tiriamųjų atopinių ligų
Iš 80 tiriamųjų - 5 pacientai nurodė, jog serga atopiniu dermatitu, 4 – šienlige ir 1 – bronchine astma. Sergančiųjų ir nesergančiųjų atopinėmis ligomis tiriamųjų plaštakų OD statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3 lentelė).
3 lentelė. Tiriamųjų kairės ir dešinės plaštakų, nugarinio ir delninio paviršiaus, odos drėgnumo priklausomybė nuo atopinių ligų
Atopinės ligos Odos drėgnumo proc. vidurkis (SN) p* Nugarinis paviršius Atopinis dermatitas Yra Nėra 40,20 (16,769) 62,23 (37,969) 0,161 Šienligė Yra Nėra 72,60 (37,798) 62,23 (37,969) 0,350 Bronchinė astma Yra Nėra 60,12 (30,657) 62,23 (37,969) 0,125 Delninis paviršius Atopinis dermatitas Yra Nėra 108,80 (72,644) 139,80 (48,471) 0,392 Šienligė Yra Nėra 156,20 (44,835) 139,80 (48,471) 0,432 Bronchinė astma Yra Nėra 140,10 (48,897) 139,80 (48,471) 0,254
22
12.3 Odos drėgnumas priklausomai nuo emoliento technologinės formos
Iš 4 lentelės matyti, jog po 2 dienų poveikio emolientu, plaštakų OD išmatuotas didesnis tarp tiriamųjų, kurie naudojo trinarės sistemos emolientą (E3 ir E4) nei tarp dvinarės sistemos (E1 ir E2) emolientą naudojusių pacientų. Po trijų dienų išliko ta pati tendencija (nors skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas), kad plaštakų OD yra didesnis tarp E3 ir E4 tiriamųjų, nei pacientų, kurie naudoja dvinarės sistemos emolientą (E1 ir E2).
4 lentelė. Tiriamųjų kairės ir dešinės plaštakų, nugarinio ir delninio paviršiaus, odos drėgnumo priklausomybė nuo emoliento technologinės formos
Tyrimo dienos (TD) Emoliento rūšis Odos drėgnumo proc. vidurkis (SN) p* Nugarinis paviršius Antra TD E1 + E2 46,60 (26,243) 0,001 E3 + E4 73,97 (41,721) Trečia TD E1 + E2 57,62 (33,667) 0,122 E3 + E4 68,58 (37,216) Delninis paviršius Antra TD E1 + E2 124,90 (58,869) 1,000 E3 + E4 129,97 (41,786) Trečia TD E1 + E2 143,14 (50,887) 0,151 E3 + E4 134,08 (40,560)
23
12.4 Odos drėgnumas panaudojus emolientus 2 ir 3 dieną
3 paveiksle pateikta plaštakų OD vidurkių ir jų pasikliautinųjų intervalų pokytis, priklausomai nuo visų keturių naudotų emolientų rūšių 2 ir 3 jų naudojimo dieną, tačiau statistiškai reikšmingo pokyčio nestebėta.
Box Plot of DKR grouped by TYRIMAS; categorized by EMOLIENT and VIETA
Emolientai D rė gn um o vi du rk is Pl aš ta ko s nu ga ri ni s pa vi rš iu s 20 40 60 80 100 120 140 160 180 E1 Pl aš ta ko s de ln in is p av ir ši us Po 2d. Po 3d. 20 40 60 80 100 120 140 160 180 E2 Po 2d. Po 3d. E3 Po 2d. Po 3d. E4 Po 2d. Po 3d.
vidurkis vidurkis±SE vidurkis±0,95% PI
3 pav. Kairės ir dešinės plaštakų, delninių ir nugarinių paviršių, odos drėgnumo vidurkio priklausomybė nuo emoliento, panaudojus 2 ir 3 dieną. X ašyje – emoliento rūšis, Y ašyje – odos
24
12.5 Tiriamųjų nuomonė apie naudotus emolientus odos drėgnumo palaikymui
5 lentelėje pateikti rezultatai rodo, tiriamųjų išsakytą nuomonę apie emoliento poveikį odos drėgnumo palaikymui. Daugiau nei trečdalis (33,35 proc.) ir tik 16 proc. tiriamųjų atžymėjo, jog ypač tinkamas naudoti trinarės ir dvinarės technologinės formos emolientas. Daugiau nei pusė (84 proc.) respondentų įvertino E1 + E2 emolientą neigiamai, nes nepatiko konsistencija, kvapas, kiti atžymėjo per ilgą emulsijos susigėrimo į odą laiką. Šioje tiriamųjų grupėje 3 pacientams nustatytas plaštakų odos paraudimas, niežėjimas po E1 emoliento panaudojimo.
5 lentelė. Tiriamųjų nuomonė apie naudotą emolientą plaštakų odos drėgnumo palaikymui po 3 tyrimo dienos
Nuomonė Dvinarės sistemos emolientas (E1 + E2) N (proc.) Trinarės sistemos emolientas (E3 + E4) N (proc.) Ypač tinkamas 16 % 33,35 %
Daugiau tinkamas, nei neutralus 25,7 % 24,3 %
Daugiau neutralus, nei tinkamas 29,30 % 20,85 %
25
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Įgyto odos sausumo dažnumas didėja priklausomai nuo amžiaus, jį turi 75 proc. vyresnio nei 65 metų žmonių [30]. Šiame tyrime nustatyta, jog delninio paviršiaus odos drėgnumas mažėja proporcingai su tiriamųjų amžiumi. Tyrimų duomenimis, odos sausumas tarp vyrų būna dažniau, nei tarp moterų [31;32]. Šiame tyrime gauti priešingi rezultatai, moterų nugarinės plaštakų srities drėgnumas buvo mažesnis nei vyrų. Tai gali būti susiję su tirtos imties sudarymo netolygumais, nes tyrime dalyvavusių vyrų amžiaus vidurkis 30,73 metai, atitinkamai moterų – 39,61 m. Kitų Europos tyrimų duomenimis, didžiausią riziką odos apsauginio barjero pažeidimui turi darbuotojai, kurie dirba juvelyrikos gamyboje, plaukų kirpimo ir formavimo, automobilių remonto srityse [33]. Šiame tyrime stebėta statistiškai reikšminga tendencija, jog OD rodiklis yra santykinai žemesnis tarp tyrime dalyvavusių maisto gamintojų, siuvėjų, kirpėjų ir kitų giminiškų profesijų darbininkų, nei tarnautojų. Švedijos tyrimo duomenimis, tiriamiesiems sergantiems atopinėmis ligomis, nustatomas sumažėjęs OD [34]. Šiame tyrime dalyvavo 10 pacientų sergantys atopinėmis ligomis: 5 – atopiniu dermatitu, 4 – šienlige, 1 – bronchine astma. Tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp atopinių ligų pasireiškimo ir plaštakų odos drėgnumo nebuvo gauta. Tai galėjo lemti maža tiriamųjų imtis.
Atliktuose tyrimuose pastebėta, kad OD padidėja po emoliento panaudojimo. Tai gali lemti emoliento lipofilinės medžiagos patekimas į raginį sluoksnį, kurios sumažina vandens netekimą per odą [35].
Šiame tyrime nustatyta, jog trinarės sistemos emolientas (E3 ir E4) labiau drėkino plaštakų nugarinius paviršius, lyginant su dvinarės sistemos emolientu (E1 ir E2). Tai patvirtina ir kitų šalių, Austrijos ir Vokietijos tyrimai, jog trinarės emulsinės sistemos drėkina efektyviau, nei dvinarės sistemos emolientas [36;37].
Didžiausias tiriamųjų pasitenkinimas nustatytas tarp tų, kurie naudojo emolientą pagamintą pagal trinarės sistemos technologinę formą, nenustatyta nei vieno odos sudirginimo atvejo. Tuo tarpu 71,4 proc. tiriamųjų įvertino dvinarės sistemos emolientus neigiamai, nes nepatiko konsistencija, kvapas, kiti atžymėjo per ilgą emulsijos susigėrimo į odą laiką. Šioje tiriamųjų grupėje 3 pacientams nustatyta plaštakų odos paraudimas, niežėjimas po E1 emoliento panaudojimo. Austrijoje iš ištirtų 60 pacientų, kurie naudojo emolientą pagamintą pagal trinarės sistemos technologiją, nei vienas neatžymėjo odos sudirginimo reakcijų, panašiai, kaip ir šiame tyrime [37].
26 Šis tyrimas neišvengė apribojimų, nes ištirta maža tiriamųjų imtis ir emoliento naudojimo (3 d.) trukmė per trumpa. Pacientai emolientą naudojo patys namuose, todėl nebuvo galima patikrinti kaip jie laikėsi naudojimosi instrukcijų. Nežiūrint šių apribojimų tyrimų rezultatai rodo, jog trinarės technologinės formos emolientai pranašesni, lyginant su dvinarės sistemos emolientais odos drėgmės palaikymui ir tiriamųjų subjektyviai nuomonei.
27
14. IŠVADOS
1. Šiame tyrime odos drėgnumas yra didesnis tarp vyrų nei moterų plaštakų nugariniame paviršiuje ir tarp jaunesnių žmonių nei vyresnių, tačiau jis nepriklauso nuo tiriamųjų profesijos ir atopinės ligos pasireiškimo.
2. Emolientas pagamintas pagal trinarės sistemos technologinę formą turi tendenciją palaikyti didesnį odos drėgnumą, nei dvinarės sistemos emolientas.
3. Tiriamieji palankiau vertina trinarės sistemos emolientą nei tą, kuris pagamintas pagal dvinarės sistemos technologinę formą.
28
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Emolientai pagaminti pagal trinarės sistemos technologinę formą palaiko didesnį odos drėgnumą, palankiau vertina tiriamieji lyginant su dvinarėmis sistemomis. Moterys ir vyresnio amžiaus žmonės, turi didesnį plaštakų odos sausumą, todėl jiems tikslingas kasdienis emoliento naudojimas, kaip epidermio barjerinės funkcijos pažaidos profilaktinė priemonė.
29
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. White-Chu EF, Reddy M. Dry skin in the elderly: complexities of a common problem. Clin Dermatol 2011; 29:37.
2. Mahrhauser D, Nagelreiter C, Baierl A, Skipiol J, Valenta C. Influence of a multiple emulsion, liposomes and a microemulsion gel on sebum, skin hydration and TEWL. International Journal of Cosmetic Science 2015(2):181-6.
3. Bouwstra JA, Gooris GS, Cheng K, Weerheim A, Bras W, Ponec M. Phase behavior of isolated skin lipids. JLipid Res 1996;37:999-1011.
4. Lodén M. Effect of moisturizers on epidermal barrier function. Clinics in Dermatology. 2012(3):286-96.
5. Rehman K, Zulfakar MH. Recent advances in gel technologies for topical and transdermal drug delivery. Drug development and industrial pharmacy. 2014;40(4):433-40.
6. Fluhr JW, Darlenski R, Surber C. Glycerol and the skin: holistic approach to its origin and functions. The British journal of dermatology. 2008;159(1):23-34.
7. Okamoto T, Inoue H, Anzai S, Nakajima H. Skin-moisturizing effect of polyols and their absorption into human stratum corneum. Journal of Cosmetic Science. 1998;49(1):57-8.
8. Plessis Jd, Stefaniak A, Eloff F, John S, Agner T, Chou TC, et al. International guidelines for the in vivo assessment of skin properties in non‐clinical settings: Part 2. transepidermal water loss and skin hydration. Skin Research and Technology. 2013;19(3):265-78.
9. Khan AY, Talegaonkar S, Iqbal Z, Ahmed FJ, Khar RK. Multiple emulsions: an overview. Current drug delivery. 2006;3(4):429-43.
10. Mayo Clinic: Moisturizers Options for softer skin. December 16, 2010.
11. Proksch E, Jensen JM. Skin as an organ of protection. In: Wolff K, Goldsmith LA, Katz SI, Gilchrest GA, Paller AS, Leffell DJ: Fitzpatrick’s Dermatology in General Medicine. 7th Edition. New York: McGraw-Hill, 2008: 383–95.
12. Cal K. Across skin barrier: known methods, new performances. Frontiers in Drug Design and Discovery 2009;4:162-88.
13. Scott IR, Harding CR. Filaggrin breakdown to water binding compounds during development of the rat stratum corneum is controlled by the water activity of the environment. Dev Biol 1986; 115: 84–92.
30 14. Kottner, J., Blume-Peytavi, U., Lohrmann, C., Halfens, R. Associations between individual characteristics and incontinence-associated dermatitis: a secondary data analysis of a multi-centre prevalence study. Int. J. Nurs. Stud. 51 (10), 2014;1373–1380.
15. Al-Nuaimi, Y., Sherratt, M.J., Griffiths, C.E., 2014. Skin health in older age. Maturitas 79 (3), 256–264.
16. Smith, D.R., Atkinson, R., Tang, S., Yamagata, Z., 2002. A survey of skin disease among patients in an Australian nursing home. J. Epidemiol. 12 (4), 336–340.
17. Nancy B. Ray, Nicholas T. Lam, Raymond Luc, Natalie P. Bonvino, Tom C. Karagiannis, Olive and Olive Oil Bioactive Constituents, 2015, 53.
18. Trommer H, Neuber RH. Overcoming the stratum corneum: the modulation of skin penetration. A review. Skin Pharmacol Physiol 2006;19:106-21.
19. Benson HA. Transdermal drug delivery: penetration enhancement techniques. Curr Drug Deliv 2005;2:23-33.
20. McClements DJ. Edible nanoemulsions: fabrication, properties, and functional performance. Soft Matter 2011;7:2297–316.
21. McClements DJ. Emulsion design to improve the delivery of functional lipophilic components. Annu Rev Food Sci Technol 2010;1:241–69.
22. McClements DJ, Rao J. Food-grade nanoemulsions: formulation, fabrication, properties, performance, biological fate, and potential toxicity. Crit Rev Food Sci Nutr 2011;51:285–330. 23. Schuch A, Deiters P, Henne J, Köhler K, Schuchmann HP. Production of W/O/W
(water-in-oil-in-water) multiple emulsions: Droplet breakup and release of water. J Colloid Interface Sci 2013;402:157–64.
24. Yokota M, Maibach HI. Moisturizer effect on irritant dermatitis: an overview. Contact Dermatitis 2006; 55:65.
25. Stettler H, Kurka P, Lunau N, Manger C, Böhling A, Bielfeldt S, et al. A new topical panthenol-containing emollient: Results from two randomized controlled studies assessing its skin moisturization and barrier restoration potential, and the effect on skin microflora. J Dermatolog Treat 2016;6634(May):1–8.
26. Nolan K, Marmur E. Moisturizers: reality and the skin benefits. Dermatol Ther. 2012;25(3):229–33.
27. Fluhr JW, Darlenski R, Surber C (2008) Glycerol and the skin: holistic approach to its origin and functions. Br J Dermatol 159(1):23–34.
31 28. Kablik J, Monheit GD, Yu L et al. Comparative physical properties of hyaluronic acid dermal
fillers. Dermatol Surg 2009; 35: 302–12.
29. Sharad, J. Glycolic acid peel therapy—a current review. Clin. Cosmet. Investig. Dermatol. 2013;6:281–288.
30. Paul C, Maumus-Robert S, Mazereeuw- Hautier J, Guyen CN, Saudez X, Schmitt AM: Prevalence and risk factors for xerosis in the elderly: a cross-sectional epidemiological study in primary care. Dermatology 2011; 223: 260–265.
31. Tagami H. Stratum Corneum Cell Layers. In: Farage MA, Miller KW, Maibach HI, editors. Textbook of Aging Skin. Berlin, Heidelberg: Springer Berlin Heidelberg; 2010:377–383. 32. Dao H, Kazin RA. Gender differences in skin: a review of the literature. Gend Med.
2007;4(4):308–328.
33. De Craecker W, Roskams N, De Beeck RO. Occupational skin diseases and dermal exposure in the European Union (EU-25): policy and practice overview. Vol. 53, European Agency for Safey and Health at Work. 2013. 1689-1699 p.
34. Hoppe T, Winge MCG, Bradley M, Nordenskjöld M, Vahlquist A, Törmä H, et al. Moisturizing treatment of patients with atopic dermatitis and ichthyosis vulgaris improves dry skin, but has a modest effect on gene expression regardless of FLG genotype. J Eur Acad Dermatology Venereol. 2015;29(1):174–7.
35. Moldovan M, Ciortea L. Efficacy evaluation of different cream formulations on healthy skin properties. Farmacia. 2010;58:787.
36. Mahrhauser D, Nagelreiter C, Baierl A, Skipiol J, Valenta C. Influence of a multiple emulsion, liposomes and a microemulsion gel on sebum, skin hydration and TEWL. International Journal of Cosmetic Science 2015(2):181-6.
37. Heinrich K, Heinrich U, Tronnier H. Influence of Different Cosmetic Formulations on the Human Skin Barrier. Skin Pharmacology & Physiology. 2014;27(3):141-7.
32
17. PRIEDAI
Priedas 1.33
Priedas 2.
34
Priedas 4. Dirbančių tiriamųjų skirstymas pagal profesiją
Dirbančių tiriamųjų skirstymas pagal profesijos grupes (n=58)
Profesijos grupė Priskirti profesijos grupei tiriamieji pagal profesiją
Profesijos kodas pagal ISCO-08 profesijų klasifikatorių n Sveikatos priežiūros specialistai n=23 Gydytojai 221 5 Slaugytojai 2221 15 Paramedikai 224 3 Mokymo specialistai n=7
Aukštųjų mokyklų dėstytojai 231 2
Profesijos mokytojai 2320 3
Pradinio ugdymo mokytojai 2341 2
Verslo ir administravimo specialistai n=9
Buhalteriai 2411 6
Personalo ir profesinio orientavimo
specialistai 2423 3
Pardavimo, rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistai n=5
Reklamos ir rinkodaros specialistai 2431 2 Viešųjų ryšių specialistai 2432 3 Teisės, socialinės srities
ir kultūros specialistai n=2
Kitur nepriskirti teisės specialistai 2619 1 Bibliotekininkai, archyvų ir muziejų
specialistai 262 1
Fizinių mokslų ir inžinerijos specialistai
n=3
Statybos inžinerijos technikai 3112 2 Elektros inžinerijos technikai 3113 1 Maisto gamintojai, medienos meistrai, siuvėjai ir kiti giminiškų profesijų darbininkai ir amatininkai n=4 Kepėjai ir konditeriai 7512 2
Pieno produktų gamintojai 7513 1
Medienos meistrai, baldžiai ir giminiškų
profesijų darbininkai 752 1
Vadovai n=3
Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai 1120 1 Verslo paslaugų srities ir administracijos
vadovai 121 2
Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai n=2
Statybininkai montuotojai ir giminiškų
35 Kitų dirbančių tiriamųjų skirstymas pagal profesiją (n=4)
Profesija pagal ISCO-08 profesijos klasifikaciją Profesijos kodas pagal
ISCO-08 n
Padavėjai ir barmenai 513 1
Kirpėjai, kosmetologai ir giminiškų profesijų
darbuotojai 514 2
