Eglė Šadzevičiūtė
5 kursas, 1 grupėAntiseptinių tirpalų panaudojimas šalinant Candida albicans
nuo išimamo plokštelinio dantų protezo paviršiaus.
Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas asist. Eglė Ivanauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
Antiseptinių tirpalų panaudojimas šalinant Candida albicans nuo išimamo plokštelinio dantų protezo paviršiaus. Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
Eglė Šadzevičiūtė, 5 kursas, 1 grupė asist. Eglė Ivanauskienė
(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO
BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil. BMD reikalavimų
atitikimas ir įvertinimas
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagristas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei
strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo
kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
8 0,4 0,2 0
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
9 0,2 0,1 0
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius?
10 0,4 0,1 0
11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12 Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš
straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir- kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14 Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir- kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?
0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17 Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18 Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius?
0,6 0,3 0
20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų reikšmė?
0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai?
0,6 0,3 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0 24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0 27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0 29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą?
+0,2 +0,1 0
31 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas 36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus?
-1 balas
-2 balai 37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo
-1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų?
-2 balai
-1 balas 39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(never t.) 41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo
-0,5 balo 42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRAUKA SUMMARY
ĮVADAS...10
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA...12
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ...16
2.1 Natrio hipochloritas...16 2.2 Chlorheksidinas...18 2.3 Ricinos aliejus...19 2.4 Natrio bikarbonatas...19 2.5 Vandenilio peroksidas...20 2.6 Polimerinis guanidinas...20 2.7 Gliutaraldehidas...20 2.8 Baltasis actas...20
2.9 Vandeninis Camellia sinensis ekstraktas...21
2.10 Zataria multiflora esensija...21
2.11 Žalioji arbata...22 2.12 Flukanozolis...22 2.13 Tyrimų kokybė...22 3. REZULTATŲ APTARIMAS...30 IŠVADOS...33 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...34 LITERATŪROS SĄRAŠAS...35
Antiseptinių tirpalų panaudojimas šalinant Candida albicans
nuo išimamo plokštelinio dantų protezo paviršiaus. Mokslinės
literatūros sisteminė apžvalga
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Candida albicans - tai pagrindinė Candida
mikroorganizmų rūšis, sukelianti protezinį stomatitą [1]. Epidemiologinės studijos įrodė, jog proteziniu stomatitu serga nuo 15 % iki 70 % išimamus plokštelinius protezus nešiojančių žmonių [8]. Tikslas - atrinkti, išanalizuoti ir susisteminti mokslinių tyrimų in vitro rezultatus apie
antiseptinių tirpalų panaudojimą bei jų efektyvumą šalinant Candida albicans nuo išimamo plokštelinio dantų protezo paviršiaus.
Medžiaga ir metodai: Mokslinių straipsnių paieška buvo atlikta PubMed/Medline, Cochrane
Library, ScienceDirect, Willey Online Library, Google Scholar duomenų bazėse nuo 2016 rugsėjo mėnesio iki 2017 metų kovo mėnesio, taikant PRISMA atrankos sistemą.
Rezultatai: Iš viso buvo įtraukti 11 in vitro tyrimų. Tyrimuose buvo panaudoti 0,25%, 0,5%, 1%, 2
% ir 5 % natrio hipochlorito tirpalai, kurių rezultatai buvo statistiškai reikšmingai geresni, nei kontrolinės grupės rezultatai. 3% vandenilio peroksido, 0,1 % polimerinio guanidino ir 2 % gliutaraldehido veiksmingumas buvo toks pats kaip 0,5%, 1 % bei 2% natrio hipochlorito. Tyrimuose buvo panaudoti 0,12 %, 0,2%, 1% ir 2% chlorheksidino digliukonato tirpalai. Tik viename iš tyrimų, 2% chlorheksidino digliukonato rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinės grupės rezultatų. 5 % natrio bikarbonatas, 50 mg/ml, 25 mg/ml, 12,5 mg/ml Zataria
multiflora, 65µg/ml flukanozolio tirpalas, 100 % žalioji arbata bei vandeninis Camellia sinensis ekstraktas buvo statistiškai reikšmingai efektyvesni lyginant su kontrolinėmis grupėmis.
Išvados: Visi tirpalai, išskyrus baltąjį actą, buvo efektyvūs. Natrio hipochloritas, 3 % vandenilio
peroksidas, 0,1 % polimerinis guanidinas ir 2 % gliutaraldehidas, 25 mg/ml ir 50 mg/ml Zataria
multiflora visiškai pašalino Candida albicans. Tik 1 % ir 5 % natrio hipochloritas tyrimuose sukėlė
išimamo plokštelinio protezo kietumo sumažėjimą ir šiurkštumo padidėjimą.
Antiseptic solutions effectiveness in eliminating Candida
albicans colonizing dentures. Systematic review
SUMARRY
Relevance of the problem and aim of the work: Candida albicans is the main microorganism that
causes denture stomatitis [1]. Epidemiological studies showed, that 15% to 70 % of denture wearers are diagnosed with denture stomatitis [8]. The aim of this study was to do a systemic analysis of reviewed articles, evaluating antiseptic solutions effectiveness in eliminating Candida albicans colonizing dentures in vitro.
Material and methods: PubMed/Medline, Cochrane Library, ScienceDirect, Willey Online Library,
Google Scholar were searched from September 2016 to March 2017 to include articles according to the PRISMA Statement.
Results: Eleven relevant in vitro articles were selected. 0,25%, 0,5%, 1%, 2 % ir 5% sodium
hypochlorite were used in the studies. In all the studies sodium hypochlorite showed statistically significant results comparing to control groups. 3 % hydrogen peroxide, 0,1 % polimeric guanidine and 2 % glutaraldehyde showed the same result as 0,5%, 1 % bei 2% sodium hypochlorite. 0,12 %, 0,2%, 1% ir 2% chlorhexidine digliuconate was used in the studies. Only in one of the studies, 2 % chlorhexidine did not show statistically significant result comparing to the control group. 5%
sodium bicarbonate, 50 mg/ml, 25 mg/ml, 12,5 mg/ml Zataria multiflora essence, 65 µg/ml flucanozole, 100 % green tea and aqueous extract of Camellia sinensis showed significant results comparing to the control group.
Conclusions: All of the antiseptic solutions were effective, except white vinegar. Sodium
hypochlorite, 3 % hydrogen peroxide, 0,1 % polimeric guanidine, 2 % glutaraldehyde, 25 mg/ml and 50 mg/ml Zataria multiflora eliminated Candida albicans completely. Only 1 % and 5 % sodium hypochlorite increased roughness and caused polymetilmetacrilate hardness reduction.
10
ĮVADAS
Pastaraisiais metais padidėjo susidomėjimas Candida sukeltomis infekcijomis. Šio susidomėjimo pagrindas – daugybė tyrimų duomenų, kurie didžiausią dėmesį skyrė Candida albicans, kaip pagrindiniam kandidozės, ligos, kuri kliniškai gali pasireikšti įvairiai - nuo paviršinių burnos gleivinės pažeidimų iki gyvybei grėsmę keliančia sistemine jos forma, etiologiniam veiksniui.
Candida albicans - tai natūralią žmogaus burnos ertmės mikrofloros dalį sudaranti mikroorganizmų
bendruomenė bei pagrindinė Candida mikroorganizmų rūšis, sukelianti uždegiminę patologiją burnos ertmėje [1]. Cukrinis diabetas, kserostomija, mitybos sutrikimai, kepenų patologija, ŽIV ir kitos susilpninančios organizmo imunitetą būklės bei senyvas amžius, skatina, šio mikroorganizmo virulentiškumo atsiradimą ir sukelia burnos kandidozę [2-6]. Candida albicans burnos ertmės kolonizavimas nešiojančiųjų išimamus plokštelinius dantų protezus žmonių tarpe siekia net iki 67%, nes porėtas, pilnas maistinių medžiagų protezo paviršius – ideali terpė Candida albicans augimui ir dauginimusi [7]. Epidemiologinės studijos įrodė, jog proteziniu stomatitu serga nuo 15 % iki 70 % išimamus plokštelinius protezus nešiojančių žmonių [8]. Adentija yra smarkiai paplitusi tarptautiniu mastu ir siekia netgi iki 15,2 % visos žmonijos populiacijos [9]. Dėl šios priežasties didėjant išimamų protezų poreikiui, didėja ir grybelinių infekcijų rizika.Polimetilmetakrilatas (PMMA) - tai medžiaga, kuri nuo 1930 metų naudojama išimamų protezų pagrindo gamybai dėl paprasto panaudojimo, pagaminimo, žemos kainos bei patenkinamos estetikos [10]. Nepaisant pastarųjų teigiamų savybių, dėl savo porėtumo ši medžiaga yra imli Candida albicans adhezijai bei kolonizacijai ir tai tampa svarbiu etiologiniu veiksniu protezinio stomatito patogenezėje [11].
Candida albicans adhezija ant išimamo protezo paviršiaus gali būti tiesioginė arba per ant protezo
bazės paviršiaus esančias apnašas. Be šios adhezijos, mikroorganizmai būtų nuplauti seilių pagalba arba pašalinti su ryjamu maistu. Gerai žinomi keli veiksniai, lemiantys Candida albicans adheziją prie išimamo protezo paviršiaus: protezo paviršiaus hidrofobiškumas, šiurkšumas, laisvoji
paviršiaus energija bei cheminės ar fizinės mikroorganizmo paviršiaus savybės [12]. Periodiškas išimamo protezo valymas yra būtinas norint išvengti protezinio stomatito ir išsaugoti protezą supančių audinių bei bendrinę sveikatą. Apnašo pašalinimo šepetėliu efektyvumas mažas ir
priklauso nuo manualinių pacientų sugebėjimų, kurių dažnai trūksta tarp vyresnio amžiaus žmonių [13]. Antiseptinių tirpalų naudojimas pagerina valymo šepetėliu metodo rezultatų efektyvumą bei gali būti naudojamas kaip papildoma priemonė palaikyti išimamų plokštelinių protezų higieną bei sumažinti riziką protezinio stomatito atsiradimui [14, 15]. Šiandien galima įsigyti ar pasigaminti preparatų papildomai dantų protezų dezinfekcijai nuo Candida albicans, kurių cheminė sudėtis ir poveikis šiems mikroorganizmams gali skirtis. Šios mokslinės literatūros sisteminės apžvalgos tikslas yra išsiaiškinti, ar išimamų dantų plokštelių dezinfekcijai nuo Candida albicans skirti
11 preparatai vienodai veiksmingai šalina šiuos mikroorganizmus, nepakenkiant protezo medžiagai ir, su kuriuo iš antiseptinių preparatų yra pasiekiami geriausi protezų dezinfekcijos rezultatai.
Darbo tikslas:
Atrinkti, išanalizuoti ir susisteminti mokslinių tyrimų in vitro rezultatus apie antiseptinių tirpalų panaudojimą bei jų efektyvumą šalinant Candida albicans nuo išimamo plokštelinio dantų protezo paviršiaus.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinių straipsnių rezultatus apie galimus antiseptinius tirpalus ir jų panaudojimą šalinant Candida albicans nuo išimamo plokštelinio protezo paviršiaus.
2. Susisteminti mokslinius rezultatus ir palyginti antiseptinių tirpalų poveikio efektyvumą šalinant
Candida albicans nuo išimamo plokštelinio dantų protezo paviršiaus.
3. Apžvelgti ir palyginti išimamų dantų plokštelių dezinfekcijai skirtų antiseptinių tirpalų neigiamą poveikį protezo konstrukcinei medžiagai.
12
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
Ši mokslinės literatūrossisteminė apžvalga buvo atlikta, taikant PRISMA reikalavimus [16]. Protokolas buvo registruotas tarptautinėje PROSPERO duomenų bazėje (registracijos nr. CRD42017064451). Penkios elektroninės duomenų bazės (PubMed/Medline, Cochrane Library, ScienceDirect, Willey Online Library, Google Scholar) buvo panaudotos straipsnių paieškai ir atrinkimui. Mokslinių publikacijų paieška duomenų bazėse atlikta pagal kiekvienai bazei pritaikytą paieškos strategiją įvedant šiuos raktinius žodžius: „denture base“ ARBA „acrylic resin“ IR „Candida“ ARBA „denture stomatitis“ IR „antifungal agents“ ARBA „denture clean“ ARBA „cleaning solutions“. Visose duomenų bazėse publikacijų paieška tęsėsi nuo 2016 rugsėjo mėnesio iki 2017 metų kovo mėnesio. Straipsnių atranką pagal tyrimų įtraukimo ir atmetimo kriterijus atliko vienas nepriklausomas tyrėjas.Su straipsnių autoriais susisiekta nebuvo. Atrinkti tinkamus
straipsnius šiai mokslinės literatūros sisteminei analizei buvo naudojami šie atrankos kriterijai:
1. Buvo įtraukiami tik tie moksliniai straipsniai, kurie parašyti anglų kalba.
2. Buvo įtraukiami tik tie moksliniai straipsniai, kurie buvo publikuoti 2007-2017 metais, privalumas – ne senesnė nei penkerių metų publikavimo data.
3. Buvo įtraukiami tik tie moksliniai straipsniai, kuriuose buvo lyginami ir aprašomi skirtingi nekomerciniai antiseptiniai tirpalai ir jų efektyvumas šalinant Candida albicans nuo išimamo plokštelinio protezo paviršiaus, pagaminto iš karštos polimerizacijos polimetilmetakrilato. 4. Buvo įtraukiami tik tie moksliniai straipsniai, kuriuose buvo tiriamas bet koks nekomercinis antiseptinis tirpalas ir jo panaudojimo metodas protezų higienai in vitro.
Į mokslinės literatūros sisteminę analizę nebuvo įtraukiamos šios publikacijos, kurios atitiko atmetimo kriterijus:
1. Apžvalgos, tyrimų santrumpos, publikacijos, tyrimai, kuriuose buvo tirtamažiau nei 10 išimamų plokštelinių protezų, in vivo tyrimai ar tyrimai su gyvūnais.
2. Moksliniai straipsniai, tyrę Candida albicans šalinimo metodus nuo perbazuoto išimamo plokštelinio protezo ar išimamo plokštelinio protezo, pagaminto iš šaltos ar kitos, nei karštos polimerizacijos polimetilmetakrilato.
13 3. Moksliniai straipsniai, tyrę kitų, ne Candida albicans, mikroorganizmų šalinimą nuo išimamo plokštelinio protezo paviršiaus.
4. Moksliniai straipsniai, tyrę mechaninius, kombinacijas su cheminiu ar kitus Candida albicans šalinimo nuo išimamo plokštelinio protezo paviršiaus, ne vien cheminį, būdus.
Vienas nepriklausomas tyrėjas vertino mokslinių straipsnių pavadinimus ir santraukas, rastas paieškos metu, įvedus raktinius žodžius. Visi moksliniai straipsniai, kurie atitiko atrankos kriterijus buvo renkami. Pasitelkus atmetimo kriterijus ir įvardijus konkrečias atmetimo priežastys, netinkami straipsniai buvo neįtraukiami į literatūrinę mokslinių straipsnių analizę. Visi straipsniai iš viso buvo peržiūrėti du kartus, kad būtų išvengta atrankos kriterijus atitinkančio straipsnio praleidimo.
Mokslinių straipsnių atitiktis nustatytiems atrankos kriterijams buvo vertinama dviem etapais. Pirmojo etapo metu iš 8504 gautų rezultatų peržiūrėjus pavadinimus ir santraukas, buvopašalinti paieškos sistemose besidubliuojantys straipsniai ir senesnės nei 10 metų publikacijos bei atrinkti tyrimai, kurie pagal pavadinimą ir santraukoje pateiktą informaciją atitiko straipsnių atrankos kriterijus. Šiame etape atrinkta 241 publikacija. Antrame etape vertinta tyrimų atitiktis nustatytiems atrankos ir atmetimo kriterijams. Antrame etape atrinkti 11 straipsnių [17-27]. Mokslinių
publikacijų atrankos procesas ir kiekvieno vertinimo etapo rezultatai pateikti 1 pav. PICOS metodas buvo panaudotas duomenų, iš atrinktų publikacijų, surašymui. Terminas PICOS atitinka:
„population/imtis“, „intervention/intervencija“, „comparator/intervencijos lyginimas“,
„outcomes/rezultatai“ ir „study design/tyrimo tipas“. Taip pat lentelėje buvo pateikiami kiti aktualūs duomenys kaip autoriai, publikacijos metai bei regionas. Pirminiai vertinami rezultatai - Candida
albicans kiekio sumažėjimo vidurkis po dezinfekcijos buvo įrašomas į lentelę. Antriniai rezultatai -
nepalankūs efektai ar komplikacijos, nutikusios atliekant tyrimą ar po jo (išimamų plokštelinių protezų išvaizdos, cheminiai, mechaniniai pokyčiai) taip pat buvo vertinami ir, jeigu nurodyti tyrėjų, įrašomi į atskirą rezultatų lentelę. Įtrauktų in vitro publikacijų metodologinė kokybė buvo vertinama pritaikyta sistema, panaudota ankstesniuose tyrimuose [28-30]. Remiantis sistema buvo vertinama: kontrolinės grupės buvimas, pagrįstas mėginukų/ išimamų plokštelinių protezo imties apskaičiavimas, polimetilmetakrilato mėginukų/išimamo plokštelinio protezo gamyba atsižvelgiant į gamintojo nurodymus vienodai visom grupėms, polimetilmetakrilato mėginukų/ išimamo
plokštelinio protezo gamyba vieno tyrėjo, tyrėjo maskavimas, to paties mėginukų dydžio/ išimamo plokštelinio protezo panaudojimas, nurodytas mėginukų dezinfekcijos laikas. Visi aspektai vertinti nurodant žodžius „taip“ ar „ne“, jeigu informacijos ape šį kriterijų rasta nebuvo. Tyrimai, kuriuose atitiko tik 1-2 kriterijai buvo vertinami kaip didelės šališkumo rizikos publikacijos, 4-5 - vidutinės ir 6-7 - žemos šališkumo rizikos publikacijos.
14 Į mokslinės literatūros sisteminę analizę įtrauktuose tyrimuose aprašytų intervencijų
veiksmingumui vertinti taikytas tik duomenų sintezės metodas - rezultatų aprašymas, nes tyrimuose intervencijų vertinimo rezultatai, reikalingi metaanalizei, pateikti netinkamai. Atliekant aprašomąją analizę, intervencijų veiksmingumas buvo grindžiamas vadovaujantis nustatytu statistiškai
reikšmingu tyrimo rezultatų skirtumu tarp grupių, kai reikšmingumo lygmuo arba statistinis patikimumas buvo P < 0,05.
15 1 pav. Tyrimų atrankos schema, atitinkanti PRISMA reikalavimus
Paieška PubMed/Medline,
Cochrane Library, ScienceDirect, Willey Online
Library, Google Scholar
(n=8504)
Pašalinti besidubliuojantys paieškos sistemoje ir senesni nei
10 metų straipsniai (n=3198) Likę straipsniai
(n=5306)
Pagal pavadinimą ir santraukoje pateiktą informaciją atmesti
straipsniai (n=5065) Straipsniai, atrinkti
išsamesniam vertinimui (n=241)
Negauti viso teksto straipsniai (n=25)
Gauti viso teksto straispniai (n=216)
Atmestos sisteminės apžvalgos, tyrimai, tirę kitus, nei cheminius išimamo plokštelinio protezo valymo būdus, kitus nei Candida
albicans mikrooganizmus, kitą, nei
karštos polimerizacijos plastmasę, perbazuotą išimamą plokštelinį
protezą (n=203) Tyrimai, įtraukti į sisteminę
apžvalgą (n=13) Ide nti fika cij a Atra nka Tinka mum as Įtr aukti
16
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
Atlikus mokslinių straipsnių paieška viso rasti 8504 moksliniai straipsniai. 3198 besidubliuojantys straipsniai bei straipsniai, senesni nei 10 metų, buvo atmesti. Perskaičius mokslinių straipsnių pavadinimus in santraukas atrinktas 241 tyrimas išsamesniam vertinimui. Iš 216 gautų pilno teksto mokslinių straipsnių, 203 sisteminių apžvalgų, straipsnių, tyrusių kitus, nei cheminius išimamo plokštelinio protezo dezinfekcijos būdus, kitus, nei Candida albicans mikroorganizmus, kitą, nei karštos polimerizacijos plastmasę ar perbazuotą išimamą plokštelinį protezą buvo atmesta. Į mokslinės literatūros sisteminę analizę viso buvo įtraukti 11 in vitro, perspektyvinių tyrimų,
publikuotų 2008 - 2016 metais (lentelė nr. 1). Iš 9 į sisteminę apžvalgą įtrauktų tyrimų, 5 iš jų buvo atlikti Brazilijoje (45,6 %), 4 tyrimai Turkijoje (36,4 %) ir po vieną tyrimą Irane (9 %) bei Indijoje (9 %). Viso tyrimuose buvo panaudoti 962 karštos polimerizacijos polimetilmetakrilato mėginukai ir 75 išimami plokšteliniai protezai, pagaminti iš karštos polimerizacijos polimetilmetakrilato. Natrio hipochloritas, kaip antimikrobinė medžiaga buvo įtrauktas į šešias (35,7 %), chlorheksidino digliukonato tirpalas į keturias (53,8 %), actas į dvi (15,4 %) studijas. Keletas kitų antiseptinių tirpalų buvo įtraukti į skirtingus tyrimus: 0,1 % polimerinis guanidinas, 10 % ricinos aliejus, 5 % natrio bikarbonatas, 3 % vandenilio peroksidas, 3,125 mg/ml, 6,25 mg/ml, 12,5 mg/ml, 25 mg/ml, 50 mg/ml Zataria multiflora tirpalas, 65 µg/ml flukanozolio tirpalas, 2 % gliutaraldehidas, 100 % žalioji arbata ir vandeninis Camellia sinensis ekstraktas. Atsižvelgiant į intervencijų turinį, išskirtos dvylika intervencijos grupių.
2.1 Natrio hipochloritas
Tyrimuose buvo panaudoti penkių skirtingų natrio hipochlorito koncentracijų tirpalai – 0,25%, 0,5%, 1%, 2 % ir 5%. 0,5 % natrio hipochlorito tirpalas buvo panaudotas dviejuose tyrimuose (40%), 1% natrio hipochlorito tirpalas taip pat dviejuose tyrimuose (40 %), 0,25 %, 2% bei 5% natrio hipochlorito tirpalai buvo panaudoti skirtinguose atskiruose tyrimuose (20 %). Visose tyrimuose natrio hipochlorito tirpalo intervencijos rezultatai buvo statistiškai reikšmingai geresni, nei kontrolinės grupės rezultatai. Tyrimuose plastmasės mėginukai buvo mirkomi 5 (14,3%), 10 (57,1%) ar 20 (14,3 %) minučių bei 8 valandas per parą, viso 90 dienų (14,3 %). Dviejuose iš tyrimų buvo nurodytas 1% natrio hipochlorito tirpalo nepalankus efektas - sumažintas išimamo plokštelinio protezo kietumas bei 5 % natrio hipochlorito nepalankus efektas - padidėjęs
polimetilmetakrilato paviršiaus šiurkštumas [20, 25]. Aysegul Kurt ir bendraautoriai 2016 metais in
17 akrilinės plastmasės paviršiaus. Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 40 karšos polimerizacijos
plastmasės mėginių, kurių kiekvienas buvo patalpinamas 106 Candida albicans/ml suspensiją steriliame vandenyje (530 nm, OD=0,284, A=106 CFU/ml) ir inkubuojamas 37°C temperatūroje 90 minučių. Po inkubacijos kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į 1% natrio hipochlorito tirpalą 10 minučių. Rezultatai parodė, jog 1% natrio hipochlorito tirpalas statistiškai reikšmingai sumažino
Candida albicans kiekį lyginant su kontroline grupe - steriliu distiliuotu vandeniu (0 CFU/ml, P <
0,05) [20]. Marcela Moreira Salles ir bendraautorių 2015 metų in vitro publikacijoje buvo tiriami dviejų koncentracijų - 0,25 % ir 0,5 % natrio hipochlorito tirpalai. Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 320 karštos polimerizacijos plastmasės mėginukai. Kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į 106
Candida albicans/ml suspensiją (625 nm, OD=0,1) ir inkubuojamas 90 minučių 37°C
temperatūroje. Po inkubacijos kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į tirpalą 20 minučių. Rezultatai parodė, jog tiek 0,25 %, tiek 0,5 % natrio hipochlorito tirpalas statistiškai reikšmingai visiškai sumažino Candida albicans kiekį lyginant su kontroline grupe - fiziologiniu tirpalu (0 CFU/ml, P < 0,05). 0,25% ir 0,5% natrio hipochlorito tirpalų rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (P > 0,05). [17]. Herique Montagner ir bendraautorių 2009 metų in vitro publikacijoje buvo tiriamas 0,5 % natrio hipochlorito aktyvumas mažinant Candida albicans kiekį ant
polimetilmetakrilato plastmasės paviršiaus. Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 60 karštos polimerizacijos plastmasės mėginukų. Kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į 106 Candida
albicans/ml suspensiją fiziologiniame tirpale (800 nm, T=90) ir inkubuojamas 11 valandų 37°C
temperatūroje. Po inkubacijos kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į tirpalą 10 minučių.
Rezultatai parodė, jog 0,5 % natrio hipochlorito tirpalas visiškai sumažino Candida albicans kiekį, lyginant su kontroline grupe (T=100, P < 0,05) [19]. Aysegul Koroglu ir bedraautorių 2016 metais atliktoje in vitro publikacijoje buvo tiriamas 5 % natrio hipochlorito tirpalo efektyvumas. Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 20 karštos polimerizacijos plastmasės mėginukų. Kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į 108 Candida albicans/ml suspensiją fiziologiniame tirpale ir inkubuojamas 24 valandas 37°C temperatūroje. Po inkubacijos kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į 200 ml tirpalą 8 valandoms per dieną, viso 90 dienų. Rezultatai parodė, jog 5 % natrio hipochlorito tirpalas statistiškai reikšmingai visiškai sumažino Candida albicans kiekį (0 logCFU/mm) lyginant su kontroline grupe ((3000 (800) logCFU/mm, P < 0,05)) [25]. Cem Sahin ir bedraautorių 2013 metais atliktoje in vitro publikacijoje buvo tiriamas 2 % natrio hipochlorito tirpalo efektyvumas. Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 60 poliruotų ir nepoliruotų karštos polimerizacijos plastmasės mėginukų. Kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į 108 Candida albicans/ml suspensiją
fiziologiniame tirpale ir inkubuojamas 1 valandą 37°C temperatūroje. Po inkubacijos kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į tirpalą 5 minutėms. Rezultatai parodė, jog 2 % natrio hipochlorito tirpalas statistiškai reikšmingai visiškai sumažino Candida albicans kiekį (0 kolonijų, vienodai tiek
18 ant poliruoto, tiek ant nepoliruoto paviršiaus) lyginant su kontroline grupe (1 kolonija ant poliruoto, 2 kolonijos ant nepoliruoto paviršiaus, P < 0,05). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp rezultatų ant poliruoto ir ne poliruoto paviršiaus rasta nebuvo (P > 0,05) [26]. A.Z. Yildirim-Bicer ir
bedraautorių 2014 metais atliktoje in vitro publikacijoje buvo tiriamas 1 % natrio hipochlorito tirpalo efektyvumas. Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 160 karštos polimerizacijos plastmasės mėginukų. Kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į 108 Candida albicans/ml suspensiją fiziologiniame tirpale (OD = 0,600-0,625) ir inkubuojamas 24 valandas 37°C temperatūroje. Po inkubacijos kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į tirpalą 10 minučių. Rezultatai parodė, jog 1 % natrio hipochlorito tirpalas statistiškai reikšmingai geriau sumažino Candida albicans kiekį
((840.00 (1490) CFU/ml) lyginant su kontroline grupe (17630 (23872) CFU/ml, P < 0,05) [27].
2.2 Chlorheksidinas
Tyrimuose buvo panaudoti keturi skirtingų chlorheksidino digliukonato koncentracijų tirpalai – 0,12 %, 0,2%, 1% ir 2%. Dviejuose tyrimuose buvo panaudotas 2 % chlorheksidino digliukonatas (40 %), viename tyrime 0,12% chlorheksidino digliukonatas (20 %), viename tyrime 0,2 %
chlorheksidino digliukonatas (20 %) ir kitame tyrime -1 % chlorheksidino digliukonatas (20 %). Tyrimuose plastmasės mėginukai buvo mirkomi 10 minučių (80%) arba 24 valandas (20%). Tik viename iš atliktų tyrimų, 2% chlorheksidino digliukonato intervencijos rezultatai statistiškai
reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinės grupės rezultatų [19]. Fernando Augusto Cervantes Garcia de Sousa ir bendraautorių 2008 metų in vitro publikacijoje buvo tiriamas 0,12 % chlorheksidino tirpalo aktyvumas mažinant Candida albicans kiekį ant polimetilmetakrilato plastmasės paviršiaus.
Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 50 karštos polimerizacijos plastmasės mėginukų. Kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į 106 Candida albicans/ml suspensiją fiziologiniame tirpale (530 nm, OD=0,284) ir inkubuojamas 24 valandas 37°C temperatūroje. Po inkubacijos kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į 10 ml tirpalą 10 minučių. Rezultatai parodė, jog 0,12 % chlorheksidino tirpalas statistiškai reikšmingai geriau sumažino Candida albicans kiekį lyginant su kontroline (1,05 x 103 (1,58 x 103) CFU/ml, P=0,001) bei abiem tiriamosiosmis grupėmis (su 5 % natrio bikarponatu P=0,0211, baltuoju actu P=0,0233) [18]. Ewerton Garcia de Oliveira Mimair bendraautorių 2010 metų in vitro publikacijoje buvo tiriamas trijų skirtingų koncentracijų chlorheksidino tirpalo aktyvumas mažinant Candida albicans kiekį ant polimetilmetakrilato plastmasės paviršiaus. Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 32 pilni išimimami plokšteliniai protezai iš karštos
polimerizacijos plastmasės ir padalinti į tris tiriamąsias - 0,2 %, 1 %, 2 % chlorheksidino tirpalo grupes ir kontrolinę grupę - fiziologinio tirpalo. Kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į 106
19 37°C temperatūroje. Po inkubacijos kiekvienas mėginys buvo merkiamas į atitinkamą tirpalą 10 minučių. Visi tirpalai statistiškai reikšmingai sumažino Candida albicans kiekį (P < 0,05).
Rezultatai parodė, jog statistiškai reikšmingo skirtumo tarp 2 % ir 1 % chorheksidino tirpalų grupių nebuvo (P > 0,05). 0,2 % chlorheksidino tirpalo efektyvumas buvo statistiškai reikšmingai didesnis lyginant su kontroline fiziologinio tirpalo grupe ir mažesnis, lyginant su 1 % ir 2 % chlorheksidino rezultatais (P < 0,05) [22] . Sameen Dalwai ir bendraautorių 2014 metų in vitro publikacijoje buvo tiriamas 2 % chlorheksidino tirpalo aktyvumas mažinant Candida albicans kiekį ant
polimetilmetakrilato plastmasės paviršiaus. Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 75 karštos
polimerizacijos plastmasės mėginukai. Kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į 1.5 x108Candida
albicans/ml suspensiją fiziologiniame tirpale ir inkubuojamas 11 valandų 37°C temperatūroje. Po
inkubacijos kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į tirpalą 24 valandoms. Candida albicans kiekis buvo tiriamas pirmą, antrą, septintą ir keturioliktą dieną. Rezultatai parodė, jog 2 % chlorheksidino tirpalas statistiškai reikšmingai geriau sumažino Candida albicans kiekį pirmą ir antrą tyrimo dieną, lyginant su kontroline grupe (P < 0,05) [23]. Herique Montagner ir bendraautorių 2009 metais in
vitro publikacijoje taip pat buvo tiriamas 2 % chlorheksidino digliukonato aktyvumas mažinant Candida albicans kiekį ant polimetilmetakrilato plastmasės paviršiaus. Rezultatai parodė, jog
statistiškai reikšmingo skirtumo tarp 2 % chlorheksidino digliukonato tirpalo ir kontrolinės grupės po 10 minučių dezinfekcijos rasta nebuvo (P > 0,05) [19].
2.3 Ricinos aliejus
Marcela Moreira Salles ir bendraautorių 2015 metų in vitro publikacijoje taip pat buvo tiriamas 10 % ricinos aliejaus tirpalas. Rezultatai parodė, jog 10 % ricinos aliejaus tirpalas statistiškai
reikšmingai vidutiniškai sumažino Candida albicans kiekį po 20 minučių dezinfekcijos, lyginant su kontroline grupe - fiziologiniu tirpalu ((1,66 (0,68) log(CFU+1)/ml, P < 0,05)) [17].
2.4 Natrio bikarbonatas
Fernando Augusto Cervantes Garcia de Sousa ir bendraautorių 2008 metais in vitro publikacijoje taip pat buvo tiriamas 5 % natrio bikarbonato tirpalo aktyvumas mažinant Candida albicans kiekį ant polimetilmetakrilato plastmasės paviršiaus. Rezultatai parodė, jog pastarasis tirpalas statistiškai reikšmingai geriau sumažino Candida albicans kiekį po 10 minučių dezinfekcijos, lyginant su kontroline grupe ((P=0,0010, 2,55 x 103(1,80 x 103) CFU/ml)), tačiau prasčiau nei kartu tirtas 0,12
20 % chlorheksidino digliukonatas. 5% natrio bikarbonato ir 0,12% chlorheksidino digliukonato rezultatai statistiškai reikšmingai skyrėsi (P=0,0211) [18].
2.5 Vandenilio peroksidas
Herique Montagner ir bendraautorių 2009 metais in vitro publikacijoje taip pat buvo tiriamas 3 % vandenilio peroksido aktyvumas mažinant Candida albicans kiekį ant polimetilmetakrilato
plastmasės paviršiaus, kuriame plastmasės mėginukai buvo mirkomi 30 minučių. Rezultatai parodė, jog 3 % vandenilio peroksido tirpalas statistiškai reikšmingai visiškai mažino Candida albicans kiekį, lyginant su kontroline grupe (T= 100, P < 0,05) ir rezultatas statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo kartu tirto 0,5 % natrio hipochlorito tirpalo rezultato (P > 0,05) [19].
2.6 Polimerinis guanidinas
Aysegul Kurt ir bendraautoriai 2016 metais in vitro publikacijoje taip pat tyrė 0,1 % polimerinio guanidino efektyvumą šalinant Candida albicans nuo akrilinės plastmasės paviršiaus, kurioje mėginukai buvo mirkomi 5 minutes. Rezultatai parodė, jog 0, 1 % polimerinio guanidino tirpalas statistiškai reikšmingai visiškai sumažino Candida albicans kiekį lyginant su kontroline grupe - steriliu distiliuotu vandeniu (0 CFU/ml, P < 0,05). Rezultatas statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo kartu tirto 1 % natrio hipochlorito tirpalo rezultato (P > 0,05). 0,1 % polimerinis guanidinas
nesumažino protezo pagrindo kietumo (P < 0,05). [20].
2.7 Gliutaraldehidas
Cem Sahin ir bedraautorių 2013 metais atliktoje in vitro publikacijoje taip pat buvo tiriamas 2 % gliutaraldehido efektyvumas. Rezultatai parodė, jog tirpalas statistiškai reikšmingai visiškai sumažino Candida albicans kiekį lyginant su kontroline grupe po 5 minučių dezinfekcijos (0 kolonijų po dezinfekcijos tiek ant poliruoto, tiek ant nepoliruoto plastamasės mėginuko, P < 0,05). Šis rezultatas statistiškai reikšmingai nesiskyrė su kartu tirto 1 % natrio hipochlorito (P > 0,05) [26].
2.8 Actas
Tyrimuose buvo panaudoti dviejų skirtingų baltojo acto koncentracijų tirpalai – 50 % ir 100%. Abiejuose tyrimuose plastmasės mėginukai buvo mirkomi 10 minučių. Fernando Augusto
21 Cervantes Garcia de Sousa ir bendraautorių 2008 metų in vitro publikacijoje taip pat buvo tiriamas 100% baltojo acto aktyvumas mažinant Candida albicans kiekį ant polimetilmetakrilato plastmasės paviršiaus. Rezultatai parodė, jog pastarasis tirpalas statistiškai reikšmingai geriau nesumažino
Candida albicans kiekio lyginant su kontroline grupe ((P> 0,05, 6,04 x 103 (7,96 x 103) CFU/ml)) po 10 minučių dezinfekcijos [18]. A.Z. Yildirim-Bicer ir bedraautorių 2014 metais atliktoje in vitro publikacijoje taip pat buvo tiriamas 50 % ir 100 % baltojo acto efektyvumas. Rezultatai parodė, jog 50 % (0 CFU/ml) ir 100 % baltasis actas (0 CFU/ml) statistiškai reikšmingai visiškai sumažino
Candida albicans kiekį lyginant su kontroline grupe ((17630 (23872) CFU/ml, P < 0,05)) po 10
minučių dezinfekcijos. Buvo įrodyta, jog tarp šių grupių statistiškai reikšmingo skirtumo rasta nebuvo, tačiau rezultatai statistiškai reikšmingai skyrėsi su kartu tirto 1 % natrio hipochlorito tirpalo, kuris parodė prastesnį efektyvumą ((840 (1490,12) CFU/ml, P < 0,05)) [27].
2.9 Vandeninis Camellia sinensis ekstraktas
Debora P. Antunes ir bendraautorių 2014 metais in vitro publikacijoje buvo tiriamas vandeninio
Camellia sinensis ekstrakto aktyvumas mažinant Candida albicans kiekį ant polimetilmetakrilato
plastmasės paviršiaus. Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 30 karštos polimerizacijos plastmasės mėginukų, kurie buvo padalinti į tiriamąją ir kontrolines grupę - sterilaus distiliuoto vandens. Kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į 106Candida albicans/ml suspensiją fiziologiniame tirpale (530 nm, OD=0,284) ir inkubuojamas 24 valandas 37°C temperatūroje. Po inkubacijos kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į atitinkamą tirpalą 15 minučių. Rezultatai parodė, jog vandeninis
Camellia sinensis ekstraktas statistiškai reikšmingai geriau sumažino Candida albicans kiekį
lyginant su kontroline grupe (P < 0,05) [24].
2.10 Zataria multiflora esensija
Abbas Ali Jafari ir bendraautorių 2014 metais in vitro publikacijoje buvo tiriamas skirtingų koncentracijų Zataria multiflora esensijos aktyvumas mažinant Candida albicans kiekį ant polimetilmetakrilato plastmasės paviršiaus. Atliekant šį tyrimą buvo paruošta 160 karštos polimerizacijos plastmasės mėginukų, kurie buvo padalinti į penkias tiriamąsias - 3,125 mg/ml, 6,25 mg/ml, 12,5 mg/ml, 25 mg/ml, 50 mg/ml Zataria multiflora esensijos ir dvi kontrolines grupes: fiziologinio tirpalo (neigiama kontrolė) ir 100000 UI nistatino tirpalo (teigiama kontrolė/auksinis standartas). Kiekvienas mėginys buvo patalpinamas 103 Candida albicans/ml suspensiją
22 inkubacijos kiekvienas mėginys buvo patalpinamas į atitinkamą tirpalą 2 valandoms. Rezultatai parodė, jog 50 mg/ml ir 25 mg/ml Zataria multiflora esensijos kartu su 100000 UI nistatinu 100 % pašalino Candida albicans (0 CFU ml). 12,5 mg/mL Zataria multiflora pašalino 90 % Candida
albicans kiekio ((81.5 (20.8 CFU/ml)). Šie rezultatai statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo neigiamos
kontrolinės grupės rezultato (P < 0,05). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp 50 mg/ml ir 25 mg/ml
Zataria multiflora esencijos ir 100000 UI nistatino tirpalo rasta nebuvo (P > 0,05) [21].
2.11 Žalioji arbata
Sameen Dalwai ir bendraautorių 2014 metais in vitro publikacijoje buvo tiriamas 100 % žaliosios arbatos aktyvumas mažinant Candida albicans kiekį ant polimetilmetakrilato plastmasės paviršiaus. Rezultatai parodė, jog 100 % žalioji arbata statistiškai reikšmingai geriau sumažino Candida
albicans kiekį pirmą ir antrą tyrimo dieną lyginant su kontroline grupe - fiziologiniu tirpalu ((A=
0,144 (0,016); A= 0,403 (0,390),P < 0,05)). Pirmos ir antros dienos žaliosios arbatos rezultatai statistiškai reikšmingai skyrėsi su kartu tirtu 65 µg/ml flukanozoliu. Pastarojo rezultatai buvo statistiškai reikšmingai prastesni (P < 0,05). Pirmos ir antros dienos žaliosios arbatos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė su kartu tirtu 2 % chlorheksidino digliukonato tirpalo rezultatais po 24 valandų dezinfekcijos (P > 0,05) [23].
2.12 Flukanozolis
Sameen Dalwai ir bendraautorių 2014 metų in vitro publikacijoje buvo tiriamas ir 65 µg/ml flukanozolio aktyvumas mažinant Candida albicans kiekį ant polimetilmetakrilato plastmasės paviršiaus. Rezultatai parodė, jog tirpalas statistiškai reikšmingai geriau sumažino Candida
albicans kiekį pirmą ir antrą tyrimo dieną lyginant su kontroline grupe ((A= 0.893 (0.266); A=
1.156 (0,205), P < 0,05)) [23].
2.13 Tyrimų kokybė
Visi į apžvalgą įtraukti tyrimai buvo vertinami, norint nustatyti jų šališkumo riziką ir
metodologinę kokybę. Remiantis pritaikyta sistema, panaudota ankstesniuose tyrimuose, 10 studijų šališkumo rizika buvo įvertinta kaip vidutinė (90,1 %) [17-20, 22-27].Vienam tyrimui šališkumo rizika buvo įvertinta kaip žema (9,9 %) [21]. Dažniausi šališkumo šaltiniai buvo imties
23 mėginukus gamino vienas tyrėjas bei, ar tyrėjas buvo maskuojamas. Straipsnių kokybės vertinimas nurodytas lentelėje Nr. 2.
24 Lentelė Nr. 1. PICOS lentelė
Autoriai,
metai Šalis Studijos tipas Imtis Intervencija
Intervencijos
laikas Palyginimas
Rezultatų vidurkis (SN), statistiškai reikšmingas lyginant su kontroline grupe, P
< 0,05) Marcela Moreira Salles ir kiti, 2015 Brazilija Perspektyvinis tyrimas, in vitro n=320 1. 0,25 % natrio hipochloritas, 2. 0,5 % natrio hipochloritas, 3. 10 % ricinos aliejaus tirpalas 1. Visiems tirpalams vienodas - 20 min. Su kontroline grupe - fiziologiniu tirpalu (0,85 % NaCl) bei tarpusavyje 1. 0,25% natrio hipochloritas, 0,5% natrio hipochloritas - 0 CFU/ml
2. 10% ricinos aliejaus tirpalas - 1,66 (0,68) log10 (CFU+1)/ml 3. 0,25% ir 0,5% natrio
hipochlorito tirpalų rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Fernando Augusto Cervantes Garcia de Sousa ir kiti, 2008 Brazilija Perspektyvinis tyrimas, in vitro n=50 1. 5 % natrio bikarbonatas 2. 0,12 % chlorheksidino digliukonatas 3. 100% baltasis actas 1. Visiems tirpalams vienodas - 10 min. Su kontroline grupe - distiliuotu vandeniu bei tarpusavyje 1. 5 % natrio bikarbonatas - 2,55 x 103 (1,80 x 103) CFU/ml 2. 0,12 % chlorheksidino digliukonatas - 1,05 x 103 (1,58 x 103) CFU/ml
3. Abi tiriamosios grupės statistiškai reikšmingai skyrėsi tarpusavyje (P=0,0211) Henrique Montagner ir kiti, 2009 Brazilija Perspektyvinis tyrimas, in vitro n=60 1. 2 % chlorheksidino digliukonatas 2. 0,5 % natrio hipochloritas 3. 3 % vandenilio peroksidas 1. 2 % chlorheksidino digliukonatas, 0,5 % natrio hipochloritas - 10 min. 2. 3 % vandenilio peroksidas - 30 min Su kontroline grupe - fiziologiniu tirpalu (0,85 % NaCl) bei tarpusavyje 1. 3 % vandenilio peroksidas, 0,5 % natrio hipochlorito tirpalas - T=100
2. Tarp 3 % vandenilio peroksido ir 0,5% natrio hipochlorito tirpalo statistiškai reikšmingo skirtumo rasta nebuvo.
25 Aysegul Kurt ir kiti, 2013 Turkija Perspektyvinis tyrimas, in vitro n=40 1. 1 % natrio hipochloritas 2. 0,1% polimerinis guanidinas 1. 1 % natrio hipochloritas - 10 min 2. 0,1% polimerinis guanidinas - 5 min Su kontroline grupe - steriliu distiliuotu vandeniu bei tarpusavyje 1. 0,1 % polimerinis guanidinas, 1 % natrio hipochlorito tirpalas - 0 CFU/ml
2. Tarp abiejų tiriamųjų
statistiškai reikšmingo skirtumo rasta nebuvo Abba ali Jafari ir kiti, 2015 Iranas Perspektyvinis tyrimas, in vitro n=160 1. Zataria multiflora 3,125 mg/ml 2. Zataria multiflora 6,25 mg/ml 3. Zataria multiflora 12,5 mg/ml 4. Zataria multiflora 25 mg/ml 5. Zataria multiflora 50 mg/ml 1. Visiems tirpalams vienodas - 2 val. Su teigiama kontroline grupe - 100000 UI nistatinu, neigiama kontroline grupe - steriliu fiziologiniu tirpalu (0,85% NaCl) bei tarpusavyje 1. Zataria multiflora 25 mg/ml, 50 mg/ml, 100000 UI nistatinas - 0 CFU/ml 2. Zataria multiflora 12,5 mg/ml - 81.5 (20.8) CFU/ml 3. Tarp Zataria multiflora 25 mg/ml, 50 mg/ml bei 100000 UI nistatino statistiškai reikšmingo skirtumo rasta nebuvo.
A. Z. Yildirim-Bicer ir kiti, 2014 Turkija Perspektyvinis tyrimas, in vitro n=160 1. 1% natrio hipochloritas 2. 50% baltasis actas 3. 100% baltasis actas 1. Visiems tirpalams vienodas - 10 min. Su kontroline grupe - steriliu distaliuotu vandeniu 1. 1 % natrio hipochloritas - 840 (1,49) CFU/ml 2. 50%,100 % baltasis actas - 0 CFU/ml 3. 1% natrio hipochlorito
rezultatas statistiškai reikšmingai skyrėsi su 50% bei 100% baltojo acto gautais rezultatais.
Ewerton Garcia de Oliveira Mima ir Brazilija Perspektyvinis tyrimas, in vitro n=32 1. 0,2% chlorheksidino digliukonatas 2. 1% 1. Visiems tirpalams vienodas - 10 min. Su kontroline grupe - steriliu fiziologiniu 1. 1 %, 2 % chlorheksidino digliukonatas - 0 CFU/ml-1 2. 0,2 % chlorheksidino digliukonatas - 9,00 (01)
26 kiti, 2010 chlorheksidino digliukonatas 3. 2% chlorheksidino digliukonatas tirpalu (0,85% NaCl) bei tarpusavyje CFU/ml-1 3. 1% ir 2% chlorheksidino digliukonato tirpalų rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 4. 1% ir 2% chlorheksidino digliukonato tirpalų rezultatai statistiškai reikšmingai skyrėsi su 0,2% chlorheksidino
digliukonato tirpalo rezultatais. Sameen Dalwai ir kiti, 2014 Indija Perspektyvinis tyrimas, in vitro n=75 1. 2% chlorheksidino digliukonatas 2. 100% žalioji arbata 3. 65 µg/ml flukanozolis 1. Visiems tirpalams vienodas - 24 val. Su kontroline grupe - fiziologiniu tirpalu (0,85% NaCl) bei tarpusavyje 1. 2 % chlorheksidino digliukonatas - A= 0,135 (0023) - 1 dieną, A=0,272 (0,27) - 2 dieną 2. 100 % žalioji arbata A= 0,144 (0,016) - 1 dieną, A= 0,403 (0,390) - 2 dieną 3. 65 µg/ml flukanozolis - A= 1,156 (0,205) - 2 dieną 4. 2% chlorheksidino digliukonato ir 100% žaliosios arbatos rezutatai grupėje 1 ir 2 dienomis, statistiškai
reikšmingai skyrėsi su 65 µg/ml flukanozolio rezultatais
5. 2% chlorheksidino
digliukonato ir 100% žaliosios arbatos rezutatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė Debora P. Antunes ir kiti, 2012 Brazilija Perspektyvinis tyrimas, in vitro n=60 1.Vandeninis Camellia sinensis ekstraktas 1.Vandeninis Camellia sinensis ekstraktas - 15 min. Su kontroline grupe - steriliu distiliuotu vandeniu
1. Vandeninis Camellia sinensis ekstraktas - 22184.0 (17848) CFU/TS
Cem Sahin Turkija Perspektyvinis n=60 1. 2% natrio
hipochloritas 1. Abiem tirpalams Su kontroline grupe - 1. 2% natrio hipochloritas - 0 kolonijų (tiek ant poliruoto, tiek
27 SN = Standartinis nuokrypis.
min. = minutės. val. = valandos.
ir kiti, 2013 tyrimas, in vitro 2. 2%
gliutaraldehidas
vienodas - 5 min. steriliu distiliuotu vandeniu bei tarpusavyje
ant ne poliruoto paviršiaus) 2. 2% gliutaraldehidas - 0 kolonijų ant poliruoto ir 1 kolonija ant nepoliruoto 3. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp poliruotų ir nepoliruotų paviršių abiejuose grupėse nebuvo
4. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų tiriamųjų grupių nebuvo Aysegul Koroglu ir kiti, 2016 Turkija Perspektyvinis tyrimas, in vitro n=20 1. 5% natrio hipochloritas 1. 5% natrio hipochloritas - 8 val. per dieną, viso 90 dienų Su kontroline grupe - distiliuotu vandeniu 1. 5% natrio hipochloritas - 0 logCFU/mm
28 Lentelė Nr. 2. Antiseptinų tirpalų neigiami efektai ar komplikacijos
Autoriai, metai Nepalankūs efektai ar komplikacijos
Marcela Moreira Salles ir kiti, 2015 Nenurodyta
Fernando Augusto Cervantes Garcia de Sousa ir kiti, 2008
Nenurodyta
Henrique Montagner ir kiti, 2009 Nenurodyta
Aysegul Kurt ir kiti, 2013 1. 1 % natrio hipochloritas sumažino išimamo protezo kietumą po 10 minučių dezinfekcijos ((82,62 (2,79) MPa, P < 0,05)), lyginant su rezultatu prieš tyrimą bei kontroline grupe
Abba ali Jafari ir kiti, 2015 Nenurodyta
A. Z. Yildirim-Bicer ir kiti, 2014 Nenurodyta
Ewerton Garcia de Oliveira Mima ir kiti, 2010 Nenurodyta
Sameen Dalwai ir kiti, 2014 Nenurodyta
Debora P. Antunes ir kiti, 2012 Nenurodyta
Cem Sahin ir kiti, 2013 Nenurodyta
Aysegul Koroglu ir kiti, 2016 1. 5% natrio hipochlorito tirpalas statsistiškai reikšmingai padidino mėginuko paviršiaus šiurkštumą po 8 valandų per dieną dezinfekcijos 90 dienų, lyginant su rezultatu prieš tyrimą bei kontroline grupe ((R=0,122 (0,049), P < 0,05))
29 3 lentelė Nr. Įtrauktų mokslinių strapsnių šališkumo rizikos vertinimas
Autorius, metai Kontro-linės grupės buvimas Polimetilme-takrilato mėginukų imtis Polimetilme-takrilato mėginukų gamyba, atsižvelgiant į instrukciją Polimetil-metakrilato mėginukų dydis Polimetilme-takrilato mėginukų gamyba, atlikta vieno tyrėjo Dezinfekci-jos laikas Tyrėjo maskavimas Rizika Salles MM. ir
kiti, 2015 Taip Ne Taip Taip Ne Taip Ne Vidutinė
de Sousa FACG. ir kiti,
2008
Taip Ne Taip Taip Ne Taip Ne Vidutinė
Montagner H. ir
kiti, 2009 Taip Ne Taip Taip Ne Taip Ne Vidutinė
Kurt A ir kiti,
2013 Taip Ne Taip Taip Ne Taip Ne Vidutinė
ali Jafari Air
kiti, 2015 Taip Taip Taip Taip Ne Taip Ne Žema
da Silva FC. ir
kt., 2007 Taip Ne Taip Taip Ne Taip Ne Vidutinė
de Oliveira Mima EG. ir
kiti, 2010
Taip Ne Taip Taip Ne Taip Ne Vidutinė
Dalwai S ir kiti,
2014 Taip Ne Taip Taip Ne Taip Ne Vidutinė
Antunes DP. ir
kiti, 2012 Taip Ne Taip Taip Ne Taip Ne Vidutinė
Koroglu A. ir
kiti, 2016 Taip Ne Taip Taip Ne Taip Ne Vidutinė
Sahin C. ir kiti,
2013 Taip Ne Taip Taip Ne Taip Ne Vidutinė
Yildirim-Bicer
30
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Analizuojant skirtingų antiseptinių tirpalų veiksmingumą, apibendrinti 11 tyrimų, įtrauktų į sisteminę apžvalgą, rezultatai rodo, kad visi tirti antiseptiniai tirpalai, išskyrus baltąjį actą, gali būti panaudoti efektyviai išimamų plokštelinių protezų, pagamintų iš karštos polimerizacijos
polimetilmetakrilato, dezinfekcijai. Visų atrinktų straipsnių, išskyrus vieno, šališkumo rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, o likusiojo vieno - žema. Daugiausiai tyrimuose buvo vertinamas natrio hipochlorito efektyvumas (6 iš 11), chlorheksidino digliukonatas buvo vertinamas mažiau nei pusėje visų atrinktų straipsnių (4 iš 11), baltasis actas - dviejuose tyrimuose, o kitos antimikrobinės medžiagos buvo vertinamos atskiruose straipsniuose. Natrio hipochloritas, naudojamas atrinktuose straipsniuose, buvo įrodytas kaip medžiaga, išskirianti muciną, organines daleles ir pasižyminti antimikrobiniu efektyvumu dėl hidroksilo jonų veiklos bei chloraminacijos [31]. Visi straipsniai, kuriuose buvo tirtas natrio hipochloritas buvo įvertinti kaip vidutinės šališkumo rizikos. Visuose straipsniuose natrio hipochlorito rezultatai gauti statistiškai reikšmingai geresni lyginant su kontroline grupe. Keturi iš penkių tyrimų įrodė, jog natrio hipochlorito efektyvumas buvo
statistiškai reikšmingai geriausias lyginant su tiriamosiosmis grupėmis tarpusavyje, išskyrus A. Z. Yildirim-Bicer ir kitų tyrimą, kuriame 1% natrio hipochloritas parodė prastenį efektą, nei 50 % ir 100 % baltasis actas, kai kitame tyrime, vertinusiame baltojo acto efektyvumą, jo rezultatai, lyginant su kontroline grupe statistiškai reikšmingi geresni gauti nebuvo [27]. Todėl vieningos nuomonės dėl batojo acto efektyvumo, šalinant Candida albicans gauta nebuvo. Tokiam rezultatui įtakos galėjo turėti ir maža, nepagrįsta tyrimo imtis (N=20), todėl svaresnioms išvadoms gauti dėl acto efektyvumo šalinant Candida albicans reikalinga atlikti daugiau tyrimų. Natrio hipochlorito koncentracija ar laikas antimikrobiniam efektyvumui įtakos neturėjo (minimali koncentracija - 0,25%, minimalus laikas - 5 min.). Natrio hipochlorito alternatyva trijuose straipsniuose buvo pateikiami 3% vandenilio peroksidas, 2 % gliutaraldehidas bei 0,1% polimerinis guanidinas, kurių gauti rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo su natrio hipochloritu gautų rezultatų. Kadangi pastarieji antiseptiniai tirpalai buvo tirti tik pavieniuose straipsniuose, svaresnioms išvadoms gauti taip pat reikalinga atlikti daugiau tyrimų. Nepaisant natrio hipochlorito privalumų, dviejuose straipsniuose buvo įrodytas jo trūkumas padidinti išimamo plokštelinio protezo paviršiaus
šiurkštumą bei kietumą laikant protezą 10 minučių arba 8 valandas per parą, viso 90 dienų. Felton ir kiti taip pat įrodė, jog išimamo protezo laikymas natrio hipochlorito tirpale daugiau nei 10 minučių gali sukelti protezo mechaninius pokyčius [32]. Tyrime, kuriame buvo vertinamas natrio
hipochlorito 20 minučių dezinfekcijos efektyvumas, metodikoje mechaninių pokyčių tyrimas, kaip tikslas, nurodytas nebuvo, todėl nepalankūs efektai taip pat nurodyti nebuvo. Šioje apžvalgoje
31 minimali koncentracija, sukelianti mechaninius pokyčius buvo nustatyta 1%, tačiau Paranhos ir kitų tyrime 0,5% natrio hipochlorito tirpalas buvo įrodytas kaip padidinantis išimamo plokštelinio protezo šiurkštumą antiseptinis tirpalas, tačiau mirkant protezą per visą naktį [33]. Tolimesnės studijos yra reikalingos paaiškinti natro hipochlorito mechanizmą, sukeliantį išimamo plokštelinio protezo pagrindo šiurkštumą. Alternatyvių natrio hipochloritui antiseptinių tirpalų nepalankių efektų atrinktuose moksliniuose straipsniuose nustatyta nebuvo.
Visi straipsniai, kuriuose buvo tiriamas chlorheksidino digliukonatas, buvo įvertinti kaip vidutinės šališkumo rizikos. Tik vienoje iš keturių studijų, tyrusių chlorheksidino digliukonato aktyvumą šalinant Candida albicans nuo išimamo plokštelinio protezo, nebuvo įrodytas jo efektyvumas, rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi lyginant su kontroline grupe. 1% ir 2% chlorheksidino digliukonato efektyvumas buvo nustatytas kaip geriausias, tarp jų rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Buvo įrodyta, jog didėjant chlorheksidino koncentracijai, jo priešmikrobinis efektyvumas didėjo. Minimalus dezinfekcijos laikas tyrimuose - 10 minučių. Nė viename tyrime chlorheksidinas nebuvo įrodytas, kaip sukeliantis vizualius spalvos pokyčius, o nepalankūs efektai, kaip kietumo, šiurkštumo pokyčiai, tyrimuose vertinti nebuvo.
Tyrimas, vertininęs Zataria multiflora efektyvumą, buvo įvertintas kaip žemos šališkumo rizikos. Tarp Zataria multiflora 25 mg/ml, 50 mg/ml bei 100000 UI nistatino statistiškai reikšmingo skirtumo rasta nebuvo, visos šios antimikrobinės medžiagos visiškai sunaikino Candida albicans kolonijas. Zataria multiflora 12,5 mg/ml poveikis buvo vidutiniškas. Visi kiti tyrimai, tyrę kitas intervencijas buvo įvertinti kaip vidutinės šališkumo rizikos. 100 % žaliosios arbatos efektyvumas buvo stebimas dvi dienas po 24 valandų protezo mirkymo, o 65 µg/ml flukanozolio efektyvumas buvo stebimas antrą parą po dezinfekcijos, vėlesnėmis dienomis rezultatai nesiskyrė nuo kontrolinės grupės rezultato. 100% žaliosios arbatos rezultatas statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo 2%
chlorheksidino digliukonato rezultato laikant protezą tirpale 24 valandas. Kiti tirpalai: 5 % natrio bikarbonatas, vandeninis Camellia sinensis ekstraktas, 10 % ricinos aliejus gali būti panaudoti išimamų protezų dezinfekcijai, tačiau šie tirpalai buvo vertinami pavieniuose straipsniuose, todėl svaresnioms išvadoms gauti reikalinga atlikti daugiau tyrimų. Zataria multiflora esencija, 65 µg/ml flukanozolis,100 % žalioji arbata taip pat buvo vertinti tik atkiruose tyrimuose, todėl svaresnioms išvadoms gauti taip pat reikalinga atlikti daugiau tyrimų.
Šioje apžvalgoje buvo tiriamas ir palyginimas skirtingų antiseptinių tirpalų efektyvumas šalinti
Candida albicans nuo išimamo plokštelinio protezo paviršiaus. Svarbu suprasti, jog toks išimamų
protezų valymas, aptartas apžvalgoje, yra naudingas ir dažnai naudojamas klinikinėje praktikoje bei individualiam protezų valymui namuose. Ši sisteminė apžvalga turi keletą trūkumų. Visų pirma atliekant mokslinių publikacijų paiešką buvo ribotos galimybės naudotis mokslinių publikacijų duomenų bazėmis. Dėl šios priežasties, tikėtina, dalis atrankos kriterijus atitinkančių straipsnių į
32 apžvalgą nepateko. Dalis straipsnių (iš viso 25), kurie atitiko pradinius kriterijus, į apžvalgą nebuvo įtraukti, nes nepavyko gauti viso teksto straipsnių. Dar vienas trūkumas – tyrimuose buvo
panaudotos skirtingos metodikos, kas lėmė didelį straipsnių heterogeniškumą. Tyrimuose buvo naudoti skirtingų koncentracijų tirpalai, dezinfekcijos laikai ir rezultatai bei jų išraiškos. Dėl šių priežasčių į metaanalizę nebuvo įtraukti į sisteminę apžvalgą atrinkti straipsniai ir nebuvo galima apskaičiuoti kiekvienos intervencijų grupės efekto dydžių. Trečiasis trūkumas - gauti, susisteminti rezultatai buvo gauti iš atliktų in vitro tyrimų. Atliekant klinikinius atsitiktinių imčių tyrimus gaunami svaresni rezultatai bei išvados, tačiau aukštos metodologinės kokybės in vitro tyrimas taip pat gali turėti nemažą klinikinę prasmę. Ketvirtasis trukūmas - daugumoje tyrimų imtys buvo nedidelės bei nebuvo pagrindžiamas imties kiekis, kas galimai sumažino rezultatų svarumą. Penktasis trūkumas - nors visuose tyrimuose buvo minimas polimetilmetakrilato mėginukų gamybos procesas, tačiau, ar jie buvo gaminami vieno tyrėjo ir, ar jis buvo maskuojamas, informacijos nebuvo suteikta ir taip buvo padidinta tyrimų šališkumo rizika. Dėl šios priežasties tyrimų rezultatai turėtų būti vertinami kritiškai. Atlikta sisteminė apžvalga turi ir privalumą. Tai pirmoji sisteminė mokslinių tyrimų, vertinančių nekomercinių antiseptinių tirpalų efektyvumą šalinant Candida albicans nuo išimamo plokštelinio protezo pagrindo, apžvalga lietuvių kalba.
33
IŠVADOS
1. Mokslinės literatūros analizė parodė, kad išimamų dantų protezų paviršiaus dezinfekcijai nuo Candida albicans yra veiksmingi 11-koje mokslinių tyrimų nagrinėti tirpalai: 0,25%, 0,5%, 1%, 2 %, 5% natrio hipochlorito tirpalas; 0,12 %, 0,2%, 1%, 2% chlorheksidino digliukonato tirpalas; 5 % natrio bikarbonatas; 2 % gliutaraldehidas; 0,1 % polimerinis guanidinas; 3 % vandenilio peroksidas; 50 mg/ml,25 mg/ml, 12,5 mg/ml Zataria multiflora tirpalas; 65µg/ml flukanozolio tirpalas; 100 % žalioji arbata; vandeninis Camellia sinensis ekstraktas, 10% ricinos aliejus, kurie parodė statistiškai reikšmingą dezinfekcinį poveikį šalinant Candida albicans nuo išimamų plokštelinių dantų protezų paviršiaus.
2. Veiksmingumu pasižymėjo natrio hipochlorito tirpalas (100% Candida albicans kiekio sumažėjimas 5 iš 6 tyrimų) , kurio efektyvumas nuo koncentracijos ir dezinfekcijos laiko nepriklausė (minimalus intervecijos laikas - 5 minutes). Kaip natrio hipochlorito alternatyva (jų rezultatai buvo gauti tokie patys kaip su natrio hipochloritu) gali būti panaudoti 3 % vandenilio peroksidas, 0,1 % polimerinis guanidinas bei 2 % gliutaraldehidas, atliekant 30 minučių dezifekciją su 3 % vandenilio peroksidu ir 5 minutes protezus mirkant 2 % gliutaraldehido ar 0,1 % polimerinio guanidino tirpaluose. Chlorheksidino digliukonato dezinfekcinis poveikis didėjo didinat tirpalo koncentraciją. Geriausiu dezinfekciniu poveikiu pasižymėjo 1% ir 2% chlorheksidino tirpalai po 10 minučių, tarp kurių statistiškai
reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo. 100 % žaliosios arbatos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė su 2 % clorheksidino digliukonato rezultatais, laikant protezą 24 val. 50 mg/ml ir 25 mg/ml Zataria multiflora tirpalas visiškai pašalino Candida albicans po 2 valandų dezinfekcijos. Minimali antimikrobinė Zataria multiflora koncetracija buvo 12,5 mg/ml. Kiti tirpalai: 5 % natrio bikarbonatas; 65µg/ml flukanozolio tirpalas; vandeninis
Camellia sinensis ekstraktas, 10 % ricinos aliejus gali būti panaudoti išimamų protezų
dezinfekcijai, tačiau jų antiseptinis aktyvumas yra prastesnis, nei anksčiau minėtų tirpalų. Dėl baltojo acto veiksmingumo vieningos nuomonės nėra.
3. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad tik natrio hipochloritas tyrimuose buvo įrodytas kaip dezinfekcinis tirpalas,sukeliantis nepalankius efektus tokius, kaip išimamo plokštelinio protezo kietumo sumažėjimas ir šiurkštumo padidėjimas. 1 % natrio hipochloritas po 5 minučių sumažino išmamo plokštelinio protezo kietumą, o 5 % natrio hipochloritas - padidino polimetilmetakrilato paviršiaus šiurkštumą atliekant 8 valandų per dieną dezinfekciją 90 dienų.
34
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Išimamo plokštelinio dantų protezo dezinfekcijai geriausia naudoti 0,25 ir 0,5 % natrio hipochloritą 5 minutėms, siekiant išvengti mechaninių protezų pokyčių.
2. Alternatyviais antiseptiniais tirpalais natrio hipochloritui gali būti panaudoti 2 % gliutaraldehidas ir 0,1 % polimerinis gaunidinas, kurie buvo įrodyti, kaip nesukeliantys mechaninių protezų pokyčių. 3. Kitas galimas antiseptinis tirpalas - chlorheksidinas. Efektyviausia koncentracija - 1 % arba 2 %, minimalus laikas - 10 minučių.
4. Alternatyva 2 % chlorheksidino digliukonatui gali būti panaudojama, lengviau prieinama pacientams 100 % žalioji arbata. Intervencijos laikas - 24 valandos.
35
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Budtz-Jörgensen E, Stenderup A, Grabowski M. An epidemiologic study of yeasts in elderly denture wearers. Community Dent Oral Epidemiol 1975;3:115-9
2. Yuen HK, Wolf BJ, Bandyopadhyay D, Magruder KM, Salinas CF, London SD. Oral health knowledge and behavior among adults with diabetes. Diabetes Res Clin Pract 2009;86:239-46.
3. Paillaud E, Merlier I, Dupeyron C, Scherman E, Poupon J, Bories PN. Oral candidiasis and nutritional deficiencies in elderly hospitalised patients. Br J Nutr 2004;92:861-7.
4. Campisi G, Panzarella V, Matranga D, Calvino F, Pizzo G, Lo Muzio L, et al. Risk factors of oral candidosis: a twofold approach of study by fuzzy logic and traditional statistic. Arch Oral Biol 2008;53:388-97.
5. Golecka M, Ołdakowska-Jedynak U, Mierzwińska-Nastalska E, Adamczyk-Sosińska E. Candida-associated denture stomatitis in patients after immunosuppression therapy. Transplant Proc 2006;38:155-6.
6. Mima EGO, Pavarina AC, Silva MM, Ribeiro DG, Vergani CE, Kurachi C, et al. Denture stomatitis treated with photodynamic therapy: five cases. Oral Surg Oral Med Oral Phatol Oral Radiol Endod 2011;112:602-8.
7. Prakash B, Shekar M, Maiti B, Karunasagar I, Padiyath S. Prevalence of Candida spp. among healthy denture and nondenture wearers with respect to hygiene and age. The Journal of the Indian Prosthodontic Society 2015;15(1):29-32.
8. Gendreau L, Loewy ZG. Epidemiology and etiology of denture stomatitis. J Prosthodont 2011;20:251-60.
9. Tyrovolas S, Koyanagi A, Panagiotakos DB, et al. Population prevalence of edentulism and its association with depression and self-rated health. Scientific Reports 2016;6:37083. 10. Anusavice KJ, Shen C, Rawls HR. Philips` Science of Dental Materials (ed 12). St. Louis,
Mo, Saunders. 2012, pp 92-111.
11. Altarawneh S, Bencharit S, Mendoza L, et al. Clinical and histological findings of denture stomatitis as related to intraoral colonization patterns of Candida albicans, salivary flow, and dry mouth. J Prosthodont 2013;22:13-22.
12. Pereira-Cenci T, Del Bel Cury Altair A, Crielaard W, Ten Cate JM. Development of Candida-associated denture stomatitis: new insights. J. Appl. Oral Sci 2008;16(2): 86-94
36 13. Paranhos HFO, Salles AES, Macedo LD, Silva-Lovato CH, Pagnano VO, Watanabe E.
Complete denture biofilm after brushing with specific denture paste, neutral soap and artificial saliva. Braz Dental J 2013;24(1):47-52.
14. Paranhos HFO, Silva CHL, Souza RF, Cruz PC, Freitas KM, Ito IY, et al. Effect of three methods for cleaning dentures biofilms formed in vitro on acrylic resin. J Prosthodon 2009;18(5):427-431.
15. Andrade IM, Andrade KM, Pisani MX, Silva-Lovato CH, Souza RF, Paranhos HFO. Trial of an experimental castor-oil solution for cleaning dentures. Braz Dent J 2014;25(1):43-7. 16. Moher D, Liberati A, Tetzlaff J, Altman DG; PRISMA Group. Preferred reporting items for
systematic reviews and meta-analyses: the PRISMA statement. PLoS Med 2009;6: e1000097.
17. Salles MM, Badaró MM, de Arruda CNF, Leite VMF, da Silva CHL, Watanabe E.
Antimicrobial activity of complete denture cleanser solutions based on sodium hypochlorite and Ricinus communis – a randomized clinical study. Journal of Applied Oral Science 2015;23(6):637-42
18. de Sousa Porta SR, de Lucena-Ferreira SC, da Silva WJ, Del Bel Cury AA. Evaluation of sodium hypochlorite as a denture cleanser: a clinical study. Journal of Gerodontology 2015 Dec;32(4):260-6.
19. Montagner H, Montagner F, Braun KO, Peres PEC, Gomes BPF. In vitro antifungal action of different substances over microwaved-cured acrylic resins. Journal of Applied Oral Science. 2009;17(5):432-435.
20. Kurt A, Erkose-Genc G, Uzun M, Sarı T, Isik-Ozkol G. The Effect of Cleaning Solutions on a Denture Base Material: Elimination of Candida albicans and Alteration of Physical
Properties. Journal of Prosthodontics 2015;23(6):637-642.
21. Jafari AA, Falah Tafti A, Hoseiny SM, Kazemi A. Antifungal Effect of Zataria
multiflora Essence on Experimentally Contaminated Acryl Resin Plates With Candida albicans. Iranian Red Crescent Medical Journal 2015;17(1):e16552.
22. de Oliveira Mima EG, Pavarina AC, da Silveira Vargas F, Giampaolo ET, Machado AL, Vergani CE. Effectiveness of chlorhexidine on the disinfection of complete dentures colonised with fluconazole-resistant Candida albicans: in vitro study. Mycoses 2011;5(54):e5506-e512.
23. Dalwai S, Rodrigues SJ, Shrikala Baliga S , Vidya K. Shenoy VK, Shetty TB, Pai UY, Saldanha S. Comparative evaluation of antifungal action of tea tree oil, chlorhexidine
gluconate and fluconazole on heat polymerized acrylic denture base resin – an in vitro study. Gerodontology 2016; 33:402–409.
