Rizikos veiksnių ir diagnostikos metodų analizė, esant vidutinei išeminės širdies ligos tikimybei

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS KARDIOLOGIJOS KLINIKA

Laura Radionovaitė

Rizikos veiksnių ir diagnostikos metodų analizė, esant vidutinei išeminės širdies ligos tikimybei

Baigiamasis magistro darbas Medicinos studijų programa

Mokslinė vadovė:

Prof. dr. Jurgita Plisienė

Kaunas, 2019

2

TURINYS

1. SANTRAUKA 3

2. SUMMARY 5

3. PADĖKA 6

4. INTERESŲ KONFLIKTAS 6

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS 6

6. SANTRUMPOS 7

7. SĄVOKOS 8

8. ĮVADAS 9

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 10

10. LITERATŪROS APŽVALGA 11

11. TYRIMO METODIKA 19

11.1 Tyrimo organizavimas 19

11.2 Tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka 18

11.3 Tyrimo metodai 19

11.4 Duomenų analizės metodai 20

12. REZULTATAI 21

13. REZULTATŲ APTARIMAS 37

14. IŠVADOS 38

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS 39

3

1. SANTRAUKA

Autorė: Laura Radionovaitė

Darbo pavadinimas: Rizikos veiksnių ir diagnostikos metodų analizė, esant vidutinei išeminės širdies ligos tikimybei.

Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų, kuriems nustatyta vidutinė pretestinė tikimybė sirgti išemine širdies liga (PTT), rizikos veiksnius, laboratorinius tyrimus, vaizdinių, funkcinių diagnostikos metodų rezultatus bei jų skirtumus tarp obstrukcinės ir neobstrukcinės krūtinės anginos (KA) bei tarp

klinikinio KA pasireiškimo grupių.

Tyrimo uždaviniai: Įvertinti vainikinių arterijų (VA) aterosklerozinių pakitimų išplitimą ir VA pažaidą, atliekant invazinę vainikinių arterijų angiografiją (VAA) ir/ar vainikinių arterijų daugiasluoksnę kompiuterinę tomografiją (VA DKT) bei nustatyti sąsajas su pasireiškusiais KA simptomais. Įvertinti pacientų, kuriems nustatyta vidutinė PTT, sociodemografinius duomenis, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, gretutinius susirgimus, vartojamus medikamentus, rutininių laboratorinių tyrimų rezultatus bei nustatyti jų sąsajas su simptomais (ne krūtinės anginos (KA) simptomai arba besimptomiai/ netipinės KA skausmai/ tipinė KA) ir VA ateroskleroziniais pakitimais. Įvertinti 2D echokardiografijos tyrimo, neinvazinių krūvio tyrimų (dobutamino krūvio echokardiografijos ir krūvio elektrokardiografinio tyrimo sąsają su simptomais ir VA ateroskleroziniais pakitimais.

Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas LSMUL KK Kardiologijos klinikoje retrospektyviai renkant duomenis iš medicininės dokumentacijos. Į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems buvo nustatyta vidutinė PTT (15 - 85 %) ir 2013 – 2018 m. pirmą kartą atlikta VAA ir/ar VA DKT. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes pagal VAA ir/ar VA DKT tyrimų rezultatus: neobstrukcinė IŠL (<50 %), bei obstrukcinė IŠL (≥50 %). Taip pat tiriamieji buvo suskirstyti grupėmis pagal klinikinį KA pasireiškimą (tipinė, netipinė, ne KA skausmai).

Rezultatai: Neobstrukcinė KA nustatyta 87 (74,36 %) pacientams. Šiems pacientams dažniau buvo netipinis KA pasireiškimas (p=0,041), jie buvo jaunesni nei obstrukcine IŠL sergantys (57 (min. 40 – max. 83) vs. 65,5 (min. 47 – max. 79) (p=0,024)). Ne KA skausmų grupėje stebėta daugiau autoimuninių ligų (p=0,024). Tipinės KA grupėje dažniau stebėta kairiosios Hiso pluošto kojytės (KHPK) priekinės šakelės blokada (p=0,026). Neobstrukcine KA sergantys pacientai dažniau rūkė (p=0,035), obstrukcinės KA - sirgo bronchine astma (BA) (p=0,035), vartojo statinus (p=0,012) bei aspiriną (p=0,036), dažniau fiksuoti ritmo ir laidumo sutrikimai: KHPK priekinės šaknelės blokada (p=0,023) bei PV (p=0,023).

Mažesnė KS MM (p=0,021), MMI (p=0,01), TVŽJA (0,002) bei dažniau normali diastolinė funkcija stebėti neobstrukcinės IŠL grupėje. Tipinės KA grupėje stebėtas mažesnis KPr (p=0,037). Pacientams su obstrukcine IŠL dažniau nustatoma pseudonormali diastolinė funkcija (II

^o

disfunkcija) (p=0,03).

Tipinės KA pacientų grupėje, atlikus krūvio elektrokardiografijos tyrimą, dažniau išryškėjo T dantelio

4 inversija (p=0,028). Kontrakcijos sutrikimai dažniau stebėti obstrukcine IŠL sergantiesiems (p=0,038).

Ribinė tyrimo išvada būdingesnė neobstrukcinės IŠL grupei (p=0,03), o patologinis tyrimo rezultatas dažniau nustatytas pacientams su žymia obstrukcija (p=0,018).

Išvados:

Pacientams su vidutine PTT dažniau nustatoma neobstrukcinių VA pakitimų, kuriems būdinga netipinė KA klinika. Neobstrukcine IŠL sergantieji buvo jaunesni, dažniau rūkė, o obstrukcinė IŠL dažniau nustatyta pacientams, sergantiems BA, turintiems ritmo ir laidumo sutrikimų. Ne KA grupės pacientai, dažniau sirgo autoimuninėmis ligomis. Tipinės KA grupėje dažniau nustatyta KHKP priekinės šaknelės blokada. Neobstrukcine IŠL sergantys pacientai dažniau vartojo statinus ir aspiriną. Neobstrukcinės IŠL grupėje stebėti mažesni echokardiografiniai dydžiai: KS MM, MMI, TVŽJA, dažniau normali diastolinė KS funkcija. Pacientams su obstrukcine IŠL dažniau stebima pseudonormali diastolinė funkcija.

Netipinės KA grupės pacientams nustatytas mažesnis KPr. Pacientams su tipinės KA simptomais krūvio elektrokardiografijos metu dažniau išryškėjo T dantelio inversija. Dobutamino krūvio echokardiografijos metu pacientams su neobstrukcine IŠL dažniau nustatytas ribinis tyrimas.

Obstrukcinės IŠL grupėje dažniau stebėti kontrakcijos sutrikimai bei tyrimas vertintas kaip patologinis.

5

2. SUMMARY

Author: Laura Radionovaitė

Title: An Analysis of Risk Factors and Diagnostic Methods for Patients with an Intermediate Probability of Ischemic Heart Disease.

Aim: To evaluate the differences of the risk factors, laboratory tests results, the results of visual, functional diagnostic methods between the obstructive and non-obstructive ischemic heart disease groups and the clinical angina pectoris (AP) manifestation groups of patients with an intermediate pre- test probability (PTT).

Objectives: To evaluate the proliferation of atherosclerotic lesions in the coronary arteries (CA) by invasive angiography or cardiac computed tomography angiography (CTA) and to identify the relationship with manifestation of AP symptoms. To evaluate patients with intermediate PTT, socio- demographic data, cardiovascular risk factors, co-morbidities, medication, routine laboratory tests, and to identify their association with AP symptoms and CA atherosclerotic lesions. To evaluate the results of 2D echocardiography, non-invasive tests and their association with symptoms and CA atherosclerotic lesions.

Methods: This retrospective observational study, performed in 2017-2019, included 116 subjects with intermediate PTT referred for testing during the period of 2013-2018. These patients underwent interventional coronary angiography or CTA for the first time. According to the results, the patients were divided into two groups: non-obstructive CAD (stenosis <50%) and obstructive CAD (≥50%).

Patients were also divided into groups depending on experienced symptoms (non-anginal pain, atypical AP, typical AP). Cardiovascular risk factors, comorbidities, used medication, echocardiographic and non-invasive functional testing results were assessed.

Results: Non-obstructive CAD was detected in 87 (74.36%) patients. These patients were more likely to have atypical chest pain (p = 0.041), be younger than obstructive CAD group patients (57 (min. 40 - max. 83) vs. 65.5 (min. 47 - max. 79) (p = 0.024)). More autoimmune diseases were observed in the non-anginal pain group (p = 0.024). In the typical AP group, a more frequent left anterior fascicular block was observed (p = 0.026). Patients with non-obstructive CAD had a higher incidence of smoking (p = 0.035). Bronchial asthma (BA) (p = 0.035), left anterior fascicular block (p = 0.023), atrial fibrillation (p = 0.023), usage of statins (p = 0.012) and aspirin (p = 0.036) were more common in obstructive CAD group. Lower left ventricular mass (p = 0.021), mass index (p = 0.01)), TAPSE (p=0,002) and more frequent normal diastolic function were observed in the non-obstructive CAD group. In patients with obstructive CAD, 2

^nd

degree diastolic dysfunction is more common (p = 0.03).

In a typical AP patient group, T-wave inversion (p = 0.028) was more frequent after non-invasive

testing. Contraction disorders are more frequent in obstructive CAD patients (p = 0.038). Non-invasive

6 testing results were frequently found to be limiting (threshold) in the non-obstructive CAD group and the pathological result is more frequent in patients with significant obstruction (p = 0.018).

Conclusions: Patients with intermediate PTT are more likely to experience non-obstructive CAD

characterized by atypical AP pain. Non-obstructive CAD group patients were younger, more likely to

smoke while obstructive CAD was more common in patients with BA and rhythm disorders. Patients

of the non-anginal pain group were more likely to have autoimmune diseases. In a typical AP group,

left anterior fascicular block was more common. Patients with obstructive CAD more frequently used

statins and aspirin. Lower echocardiographic values (left ventricular mass, mass index, TAPSE) and

normal diastolic function were observed in the non-obstructive CAD group. In patients with obstructive

CAD, 2

^nd

degree diastolic dysfunction was more frequent. Patients with typical AP symptoms were

more likely to experience T-inversion on non-invasive testing. Contraction disorders are more frequent

in obstructive CAD patients. Non-invasive testing results were frequently found to be limiting

(threshold) in the non-obstructive CAD group and the pathological result is more frequent in patients

with significant obstruction.

7

3. PADĖKA

Dėkoju savo mokslinio darbo vadovei prof. dr. Jurgitai Plisienei už nuoširdžią pagalbą, patarimus ir konsultacijas, rašant baigiamąjį magistrinį darbą.

Taip pat esu dėkinga gyd. Laurai Zajančkauskienei už nuoširdžią pagalbą, palaikymą bei patarimus, rašant baigiamąjį magistro darbą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

2018-11-21 išduotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas, išdavimo

Nr. BEC-MF-111.

8

6. SANTRUMPOS

% - procentai

aGFG – apskaičiuotas glomerulų filtracijos greitis

AKFi – angiotenzino konvertuojančio faktoriaus inhibitoriai AKS – arterinis kraujo spaudimas

AŠA – Amerikos širdies asociacija AV – atrioventrikulinis mazgas BA – bronchinė astma

BAB – beta-adreno blokatoriai B. Chol. – bendras cholesterolis

DHKB – dešniosios Hiso pluošto kojytės blokada DPr – dešinysis prieširdis

DS - dešinysis skilvelis

DTL – didelio tankio lipoproteinai EKG - elektrokardiograma

IŠL – išeminė širdies liga k./min – kartai per minutę KA – krūtinės angina

KHKB – kairiosios Hiso pluošto kojytės blokada KKB – kalcio kanalų blokatoriai

KPr - kairysis prieširdis

KSGDD - kairiojo skilvelio galinis diastolinis dydis

KSGDDi - kairiojo skilvelio galinio diastolinio dydžio indeksas KS IF – kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija

KS MM - kairiojo skilvelio masė

KSUS - kairiojo siklvelio užpakalinė siena LIFN – lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas LOPL – lėtinė obstrukcinė plaučių liga

MMI – masės indeksas

MTL – mažo tankio lipoproteinai

PET/KT – pozitronų emisijos tomografija kartu su kompiuterine tomografija PP – prieširdžių plazdėjimas

PV – prieširdžių virpėjimas

RDW – eritrocitų pasiskirstymo plotis SSS - santykinis sienelės storis

ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos ŠSX – Širdies sindromas X

TSP – tarpskilvelinė pertvara

TVŽJA – triburio vožtuvo žiedo judesio amplitudė VA – vainikinė arterija

VAA – vainikinių arterijų angiografija

VA DKT – vainikinių arterijų daugiasluoksnė kompiuterinė tomografija

9

7. SĄVOKOS

CFR – VA tekmės rezervas (coronary flow reserve).

Difuzinė endotelio disfunkcija - acetilcholino ar šalčio testu įrodyta išemija (difuzinė vainikinių arterijų vazokonstrikcija, krūtinės skausmų pasikartojimas ar EKG pokyčiai) [1].

Neobstrukcinė IŠL - krūtinės skausmas ir spindžio susiaurėjimas <50 proc.

Mikrovaskulinė angina/ vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija - angiografijos su provokaciniais testais metu nustatyti išeminiai EKG pakitimai ar atsiradusi krūtinės angina, nesant židininių ir epikardinių kraujagyslių pakitimų arba nustatytas sumažėjęs VA tėkmės rezervas (CFR), naudojant PET- KT/ MRT arba invaziniais tyrimais įrodyta mikrovaskulinė disfunkcija.

Širdies sindromas X - krūtinės skausmas ir neinvaziniais tyrimais nustatyta išemija.

10

8. ĮVADAS

Daliai pacientų, besiskundžiančių krūtinės skausmais ir/ar neinvaziniais tyrimais įrodyta miokardo išemija, nenustatoma pakitimų epikardinėse VA ar VA stenozės neviršija 50 %. Anksčiau ši patologija buvo vadinama Širdies sindromu X, kadangi trūko žinių apie šios būklės patofiziologiją. Šiandien priimtinesnis terminas yra mikrovaskulinė KA. Tikslus ligos dažnis nėra žinomas, įvairių tyrimų duomenys skiriasi. Sara J. ir kt. atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo apie 1500 tiriamųjų, duomenimis mikrovaskulinės KA dažnis siekia iki 67 % [2]. Mikrovaskulinė KA diagnozuojama jaunesniems pacientams (amžiaus vidurkis diagnozavimo metu 54 metai) ir dažniau moterims, lyginant su pacientais, kuriems nustatoma hemodinamiškai reikšminga aterosklerozinė plokštelė [3]. Nors moterys serga dažniau, tačiau pacientams su mikrovaskuline krūtinės angina stebimos blogesnės išeitys nepriklausomai nuo lyties [4, 5].

2015 m. buvo priimti standartizuoti mikrovaskulinės disfunkcijos diagnostikos kriterijai.

1. Pacientas nurodo miokardo išemijai būdingus simptomus;

2. Instrumentiniais tyrimais nustatyta miokardo išemija;

3. Nenustatyta obstrukcinių vainikinių arterijų stenozių (<50 %) ir/ar nustatytas FFR (fractional flow ratio) > 0,8;

4. Patvirtinta sumažėjusi kraujotaka vainikinėse arterijose arba išprovokuotas vazospazmas.

Šie standartizuoti kriterijai naudingi diagnozuojant, gydant bei atrenkant pacientus klinikinėms studijoms, kurios būtinos tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos ir papildytos šios vis didėjančios pacientų su mikrovaskuline disfunkcija grupės diagnostikos ir gydymo gairės [6].

Šio magistrinio darbo tikslas yra įvertinti pacientų, kuriems nustatyta vidutinė PTT sirgti IŠL,

rizikos veiksnius, laboratorinius tyrimus, vaizdinių, funkcinių diagnostikos metodų rezultatus bei jų

skirtumus tarp obstrukcinės ir neobstrukcinės krūtinės anginos (KA) bei tarp klinikinio KA pasireiškimo

grupių.

11

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų, kuriems nustatyta vidutinė PTT sirgti IŠL, rizikos veiksnius, laboratorinius tyrimus, vaizdinių, funkcinių diagnostikos metodų rezultatus bei jų skirtumus tarp obstrukcinės ir neobstrukcinės IŠL bei tarp klinikinio KA pasireiškimo grupių.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti VA aterosklerozinių pakitimų išplitimą ir VA pažaidą, atliekant invazinę VAA ir/ar VA DKT bei nustatyti sąsajas su pasireiškusiais KA simptomais.

2. Įvertinti pacientų, kuriems nustatyta vidutinė PTT, sociodemografinius duomenis.

3. Įvertinti pacientų, kuriems nustatyta vidutinė PTT, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, gretutinius susirgimus, vartojamus medikamentus bei nustatyti jų sąsajas su simptomais (ne KA simptomai arba besimptomiai/ netipinės krūtinės anginos skausmai/ tipinė krūtinės angina) ir VA ateroskleroziniais pakitimais, demografiniais duomenimis.

4. Įvertinti pacientų, kuriems nustatyta vidutinė PTT, rutininių laboratorinių tyrimų rezultatus bei nustatyti jų sąsajas su simptomais ir VA ateroskleroziniais pakitimais.

5. Įvertinti 2D echokardiografijos tyrimo rezultatų sąsają su simptomais ir VA ateroskleroziniais pakitimais.

6. Nustatyti neinvazinių krūvio tyrimų (dobutamino krūvio echokardiografijos ir krūvio

elektrokardiografinio tyrimo) sąsajas su klinikiniu krūtinės anginos pasireiškimu bei palyginti

skirtumus obstrukcinės ir neobstrukcinės IŠL grupėse.

12

10. LITERATŪROS APŽVALGA

IŠL be obstrukcinių VA stenozių, Širdies sindromas X (ŠSX), endotelio disfunkcija, mikrovaskulinė angina - visi šie terminai naudojami apibūdinti pacientus, kuriems yra KA, tačiau atlikus VAA ir/ar VA DKT nenustatoma hemodinamiškai reikšmingų VA stenozių. Iki 50 % pacientų, kurie jaučia stabilios KA simptomus, nustatoma IŠL be obstrukcinių VA stenozių [1]. Tyrimų duomenimis beveik dviems trečdaliams moterų ir trečdaliui vyrų pirmą kartą atlikus VAA nustatoma neobstrukcinė IŠL (stenozė 0-49 %) [7, 8]. Amerikos širdies asociacija (AŠA) nustatė, kad daugiau nei 9 milijonai žmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose kenčia nuo KA, kuri blogina jų gyvenimo kokybę, mažina darbingumą - atsiranda ekonominių ir socialinių problemų [9]. The Coronary Artery Surgery Study (CASS) registras buvo viena pirmųjų duomenų bazių, kurioje sukaupta apytiksliai 25 000 pacientų, tirtų VAA dėl krūtinės skausmų, duomenys: 39 % moterų ir 11 proc. vyrų nebuvo nustatyta obstrukcinių VA stenozių [10].

Vėlesnių studijų rezultatai parodė, kad moterys šia liga serga statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai:

American College of Cardiology-National Cardiovascular Data Registry (NCDR) duomenimis iš 375 886 tirtų pacientų 51 % moterų ir 32 % vyrų nebuvo nustatyta obstrukcinė IŠL [11]. Women's Ischemic Syndrome Evaluation (WISE) studija patvirtino didelį IŠL be obstrukcinių VA stenozių dažnį tarp moterų, tirtų VAA, - net 62 % [12]. Neobstrukcine IŠL dažniau serga juodaodės nei baltaodės moterys. NCDR tyrime Shaw ir kt. aprašė moterų, kurioms atlikta VAA stenozių statistiką: 59 % juodaodžių, 53 % lotynų amerikiečių, 50 % baltaodžių, 47 % azijiečių ir 43 % indėnių nebuvo rasta obstrukcinių VA stenozių [11].

Remdamasis CASS registro duomenimis Maynard ir kt. taip pat pastebėjo didesnį neobstrukcinės IŠL dažnį tarp juodaodžių moterų (67 %) lyginant su baltaodėmis (54 %). Panašios tendencijos buvo stebimos ir vyrų tarpe [13]. Dalis tyrėjų iškėlė hipotezę, kad didesnis nutukimo ir kairiojo skilvelio (KS) hipertrofijos paplitimas tarp juodaodžių gali būti siejamas su sumažėjusiu vainikinių kraujagyslių rezervu ir angininiais skausmais. ŠSX taip pat siejamas su atsparumu insulinui, nutukimu bei metaboliniu sindromu [14]. Jadhav ir kt. pastebėjo, kad sergančiųjų CSX moterų tarpe insulino kiekis buvo didesnis nei tapataus amžiaus sveikų kontrolinės grupės moterų [15]. Dažnėjant VA DKT kaip neobstrukcinės IŠL diagnostikos metodo naudojimui, nustatoma vis daugiau neobstrukcinės IŠL atvejų. 15-30 % simptominių ir 16 % besimptomių pacientų, tiriamų VA DKT, nustatoma neobstrukcinė IŠL. Neobstrukcinė IŠL, nepaisant nesančių hemodinamiškai reikšmingų stenozių, yra siejama su nestabilia aterosklerozine plokštele, todėl šiems pacientams padidėja mirties ir nepageidaujamų kardiovaskulinių įvykių rizika [16].

Šiuo metu vyrauja 2 pagrindinės neobstrukcinės IŠL etiologijos teorijos: ne išeminės ir išeminės

skausmų priežastys. Neišeminėms neobstrukcinės IŠL priežastims priskiriami ne širdinės kilmės krūtinės

skausmai ir padidėjęs proprioreceptorių jautrumas. Išeminėms priežastims priskiriamos mikrovaskulinė

disfunkcija, endotelio disfunkcija, vainikinių kraujagyslių spazmas (Prinzmetalio angina), spontaninė VA

disekacija. Mikrovaskulinės anginos ir endotelio disfunkcijos etiologijų diferencinė diagnostika yra

13 apsunkinta, nes reikalingi invaziniai tyrimai, dėl kurių naudos ir rizikos santykio nuomonės yra kontroversiškos [1].

Mikrovaskulinė disfunkcija, dar vadinama vainikinių mikrokraujagyslių disfunkcija, apibūdinama kaip angininiai krūtinės skausmai, esant teigiamam provokaciniam testui VAA metu arba esant miokardo perfuzijos rezervo defektams pozitronų emisijos tomografijos (PET-KT) arba širdies magnetinio rezonanso (ŠMRT) su gadoliniu tyrimo metu. Išemiją įrodo pakartotinai atsiradę krūtinės skausmai, EKG pokyčiai, nesant VA vazokonstrikcijos. Tiksliau išemiją įrodančių tyrimų (kontrakcijos ir perfuzijos sutrikimų) pokyčiai yra randami nedidelei daliai pacientų: mikrovaskulinė disfunkcija yra nuo endotelio nepriklausomas miokardo išemijos mechanizmas, susijęs su sutrikusia lygiųjų raumenų relaksacija.

Mikrocirkuliacija sudaro 70 % vainikinių kraujagyslių pasipriešinimo, todėl esant neefektyviai lygiųjų raumenų relaksacijai sutrinka kraujo pritekėjimas, esant didesniam poreikiui. Dėl šios priežasties mikrovaskulinė angina dažniausiai siejama su skausmų atsiradimu fizinio krūvio ar streso metu.

Mikrovaskulinė angina diagnozuojama vertinant CFR transtorakaline doplerio echokardiografija, naudojant miokardo kontrastinę medžiagą ar be jos, angiografijos metu naudojant intrakoronarinę doplerografiją (IVUS), PET-KT ar ŠMRT, suleidus adenozino ar dipiridamolio, kurie yra nuo endotelio nepriklausomi vazodilatatoriai [1].

Endotelio disfunkciją sąlygoja patologinė kraujagyslių vazokonstrikcija. Difuzinė distalinių epikardinių kraujagyslių ir mikrokraujagyslių vazokonstrikcija dažnai atsiranda fizinio krūvio ir streso metu ir sukelia išemiją - atsiranda ST segmento depresija. Atskirti mikrovaskulinę anginą ir epikardinių kraujagyslių endotelio disfunkciją tik remiantis klinikiniais požymiais beveik neįmanoma. Reikia atlikti VA vazomotorinius mėginius [1]. Atliktos prospektyvinės studijos rezultatai parodė, kad dviems trečdaliams pacientų su stabilia KA, kuriems VAA metu nebuvo nustatyta obstrukcinių VA stenozių, sukėlus nuo endotelio priklausomą vazokonstrikciją epikardinėse ar už mikrocirkuliaciją atsakingose kraujagyslėse, atsinaujina krūtinės skausmai ir pasireiškia išemijai būdingi EKG pokyčiai [7].

Mikrovaskuline angina sergantiems pacientams gana ilgai išlieka nesutrikusi sistolinė KS funkcija.

Vienas iš pirmųjų funkcinių pokyčių tiek sergant obstrukcine, tiek neobstrukcine IŠL yra diastolinė disfunkcija. Atliktuose tyrimuose stebimas didelis diastolinės disfunkcijos dažnis tarp pacientų, kuriems diagnozuota endotelio disfunkcija. Taigi, šiems pacientams dažnai pasireiškia širdies nepakankamumas (ŠN) su išlikusia gera KS išstūmimo frakcija (IF) [17].

Patogenezė. Kraujagyslės endotelis kontroliuoja kraujagyslės tonusą, išskirdamas vazodilatacines

medžiagas - natrio oksidą (NO), prostaglandiną I2 (PgI2), ir endotelio kilmės hiperpoliarizuojantį faktorių

(EDHP), sukeliančias lygiųjų raumenų relaksaciją arba vazokonstrikcines medžiagas - tromboksaną A2

(TXA2), endoteliną-1 ir laisvuosius radikalus. Sutrikus šių mediatorių pusiausvyrai, pasireiškus patologinei

vazokonstrikcijai, atsiranda endotelio disfunkcija. NO - dominuojantis ir labiausiai išstudijuotas

14 mediatorius. Pacientams, sergantiems CSX, nustatytas sutrikęs NO bioaktyvumas [1]. Atlikti tyrimai įrodė, kad L-argininas, kuris yra NO prekursorius, pašalina acetilcholino sukeltą vazospazmą [18]. Pastebėta, kad angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFi), kurie neleidžia suskilti bradikininui, taip pat ilgina NO biologinį prieinamumą ir mažina mikrovaskulinę disfunkciją pacientams, sergantiems ŠSX [19].

Oksidacinio streso metu išsiskiria daug laisvųjų radikalų, kurie suskaldo NO. Pacientams, sergantiems mikrovaskuline angina, oksidacinį stresą dažniausiai sukelia nutukimas, padidėjęs mažo tankio lipoproteinų (MTL) kiekis, sumažėjęs didelio tankio lipoproteinų (DTL) kiekis, arterinė hipertenzija (AH), hiperglikemija ar atsparumas insulinui bei rūkymas [1]. Pacientams, sergantiems ŠSX, taip pat ir streso metu, padidėja endotelino-1 koncentracija [1]. Rho kinazė, endotelino-1 efektorius, taip pat prisideda prie kraujagyslės lygiųjų raumenų konstrikcijos, sukeldama vazospazmą pacientams su endotelio disfunkcija ar mikrovaskuline angina [20]. Atlikti tyrimai parodė, kad endotelio disfunkcija taip pat susijusi su uždegimine reakcija [21]. Nuo krūvio priklausomi kalio kanalai yra atsakingi už VA mikrokraujagyslių tonusą ir reaguoja į EDHP. Nuo adenozintrifosfato (ATP) priklausomi kalio kanalai taip pat reguliuoja mikrokraujagyslių tonusą, reaguodami į endotelio išskiriamas medžiagas, tačiau jų reikšmė vainikinėms arterijoms kol kas išlieka neaiški [22].

WISE kohortinio tyrimo rezultatai parodė, kad moterys, sergančios ŠSX, dažniau yra jaunesnės ir perimenopauzinio amžiaus, palyginus su moterimis, kurioms diagnozuota obstrukcinė IŠL [12]. Keletas studijų sieja estrogeno trūkumą su endotelio disfunkcija. Tai paaiškina, kodėl perimenopauzinio amžiaus moterys ŠSX serga dažniau. Menopauzės metu atsiranda endotelio disfunkcija dėl sumažėjusio estrogeno kiekio. Pakaitinė hormonų terapija estrgenu normalizuoja vazospastinį kraujagyslių atsaką į acetilcholiną [14, 23]. Histerektomija, kaip ir estrogenų trūkumas, taip pat asocijuojamas su ŠSX. Kai kurių autorių nuomone, net ir nešalinant kiaušidžių, atlikus histerektomiją, sukeliamas kiaušidžių nepakankamumas, organizme mažėja estrogeno [23]. WISE tyrimo metu buvo pastebėta, kad histerektomija dažnesnė tarp moterų, sergančių neobstrukcine IŠL nei tarp moterų, kurioms nustatyta vienos, dviejų ar trijų VA liga [12].

Sarell ir kt. savo studijoje pastebėjo, kad moterims, kurioms nustatytas ŠSX, dažniau atlikta histerektomija palyginus su kontroline grupe. Taip pat tyrimo rezultatai atskleidė, kad 2 mėnesius skirta pakaitinė hormonų terapija, palengvina anginos simptomus ir pagerina hipereminį piršto galiuko kraujagyslių atsaką į a.

brachialis spaudimą [24]. Minėtos studijos palaiko nuomonę, kad estrogenų trūkumas yra rizikos faktorius ŠSX atsirasti ir siūlo apsvarstyti pakaitinės hormonų terapijos naudą greta tradicinio stabiliosios KA gydymo [14].

Nichols ir kt. pastebėjo, kad greta mikrovaskulinės ir endotelio disfunkcijos dažnai būna ir kitų mechanizmų, sukeliančių išemiją. Buvo pastebėta, kad sutrikusi sisteminė kraujotaka vyresnio amžiaus moterims, kurioms nenustatyta obstrukcinė IŠL, yra susijusi su padidėjusiais KS pokrūvio rodikliais [25].

Padidėja KS poreikis, paryškėja išemija, nes yra išsekęs mikrokraujagyslių rezervas [26].

15 C. Barcin ir kt. pastebėjo, kad pacientams su neobstrukcine IŠL, padidėjęs eritrocitų pasiskirstymo plotis (RDW) yra susijęs su sutrikusia fizinio krūvio tolerancija. Padidėjęs RDW dažniausiai asocijuojamas su sutrikusia eritrocitų produkcija arba destrukcija ir naudojamas diferencinei anemijų diagnostikai. Keletas didelių klinikinių studijų parodė, kad padidėjęs RDW taip pat yra susijęs su blogesnėmis kardiovaskulinėmis išeitimis, nepriklausomai nuo hemoglobino koncentracijos ir hematokrito [27].

Viena iš klaidingai teigiamo krūvio mėginio priežasčių yra sunki anemija, pabloginanti deguonies tiekimo ir poreikio santykį. Apie lengvos anemijos įtaką krūvio mėginio rezultatui, sergant neobstrukcine IŠL, nėra daug duomenų. Brijesh Patel ir kt. atliktame tyrime pacientams su nedidele anemija statistiškai reikšmingai dažniau buvo nustatomi ST segmento pokyčiai krūvio mėginio metu tiek nedidelių, tiek vidutinių stenozių grupėse lyginant su pacientais, nesergančiais anemija. Šiuo metu manoma, kad nedidelė anemija atskleidžia funkciškai reikšmingas stenozes tiriant krūvio mėginiais, nesant anatominių VA pokyčių. Siekiant sumažinti klaidingai teigiamų krūvio tyrimų kiekį ir po to bereikalingai atliekamų invazinių tyrimų skaičių, rekomenduojama, prieš pacientą tiriant krūvio mėginiu, koreguoti anemiją [28].

N. Sakamoto ir kt. atliktame tyrime aprašoma mikrovaskulinės disfunkcijos ir lėtinės inkstų ligos (LIL) sąsaja. LIL sergančiųjų grupėje buvo stebėtas statistiškai reikšmingai mažesnis VA tėkmės rezervas (CFR), kuris koreliuoja su apskaičiuotu glomerulų filtracijos greičiu (aGFG), lyginant su pacientais, kurių inkstų funkcija nesutrikusi. Taip pat nustatyta sumažėjusio CFR sąsaja su amžiumi ir cukriniu diabetu (CD).

Manoma, kad mikrovaskulinė disfunkcija pažeidžia VA ir smulkiąsias inkstų arterijas. LIL ir sumažėjęs CFR yra svarbūs prognostiniai veiksniai kardio-cerebrovaskuliniams įvykiams [29].

Diagnostika. Šiuo metu auksinis vainikinių mikrokraujagyslių disfunkunkcijos diagnostikos aukso standartas yra farmakologinis mėginys su adenozinu invazinio tyrimo - VAA metu [30]. Vertinamas CFVR (Coronary Flow Velocity Ratio), kuris matuojamas tyrimo pradžioje ir po adenozino injekcijos.

CFVR padidėjimas mažiau nei 2,5 karto nuo pradinio yra laikomas mikrocirkuliacijos sutrikimu [26]. Šis

tyrimas atliekamas tik specializuotuose mokslo centruose, todėl jo prieinamumas yra labai nedidelis -

atliekamas tik mažai daliai pacientų [1]. Kadangi mikrovaskulinė disfunkcija yra siejama su blogesnėmis

išeitimis, palyginus su pacientais, kurie neserga IŠL, šiems pacientams yra didesnė rizika patirti miokardą

infarktą (MI) ar mirti dėl širdies patologijos [31]. Dėl šios priežasties, norint paskirti tinkamą gydymą

pacientams, reikalingi prieinami neinvaziniai diagnostikos metodai. Tačiau šiuo metu nėra patikimo

kriterijaus, leidžiančio įtarti mikrovaskulinę VA disfunkciją [30]. Ong P. ir kt. įrodė, kad teigiamas krūvio

mėginys, nesant obstrukcijos VA, prognozuoja mikrovaskulinės disfunkcijos buvimą, priešingai nei

anksčiau buvo manoma, jog tai tik klaidingai teigiamas rezultatas [32]. Jaskanwal D. Sara ir kt. pastebėjo,

kad pacientų, kurių CFR atsakas į adenoziną yra patologinis, taip pat yra ilgesnis QTc intervalas. Prailgėjęs

QTc intervalas yra siejamas su didesne mirties rizika nuo kardiovaskulinės sistemos ligų, pacientą gali

ištikti staigi širdinė mirtis dėl skilvelinės polimorfinės tachikardijos (Torsades de Pointes) ar dėl skilvelių

16 virpėjimo, kuris gali atsirasti tiek de novo, tiek po neseniai persirgto MI. Atliktame tyrime pacientai buvo suskirstyti pagal CFR: >2,5 - normali endotelio funkcija ir ≤2,5 - mikrovaskulinė disfunkcija. QTc intervalas buvo statistiškai reikšmingai ilgesnis pacientams su mikrovaskuline disfunkcija (CFR ≤2,5), taip pat vyrų tarpe. Buvo stebimas ir statistiškai reikšmingas QTc intervalo skirtumas tarp žemiausio ir aukščiausio CFR kvartilių. Taigi, šio tyrimo rezultatai, leidžia manyti, kad mikrovaskulinė disfunkcija yra ne tik susijusi su išeminiais pokyčiai krūvio mėginio metu, bet ir turi įtakos skilvelių repoliarizacijai - prailgėja QTc intervalas. Šiuo metu reikalingi didesnės apimties, nuodugnesni klinikiniai tyrimai [33]. Kiek vėliau buvo sukurta kompiuterinė T bangos analizės programa ir buvo atliktas klinikinis tyrimas. Gauti rezultatai parodė, kad kiekybinė T bangos repoliarizacijos analizė yra naudinga pastebėti EKG pokyčius, būdingus mikrovaskulinei disfunkcijai. Tačiau reikalingi tolimesni tyrimai, nes išlieka neaiški lyties įtaka repoliarizacijos pokyčiams, sergant mikrovaskuline disfunkcija [30].

AŠA ir Europos kardiologų asociacijos stabilios KA diagnostikos ir gydymo gairėse rekomenduojama pacientui, kuris skundžiasi krūtinės skausmais, tačiau VAA/ VA DKT tyrimo metu nerandama obstrukcinių VA stenozių atlikti provokacinį mėginį, siekiant įvertinti endotelio funkciją [34, 35]. Intrakoronarinė acetilcholino injekcija padeda diagnozuoti Prinzmetalio anginą ir endotelio disfunkciją [36]. Acetilcholinas jungiasi prie muskarininių acetilcholino receptorių, endotelis išskiria NO ir vyksta vazodilatacija, jei endotelio funkcija yra nesutrikusi. Jei endotelio funkcija sutrinka, acetilcholinas sukelia patologinę vazokonstrikciją dėl tiesioginio lygiųjų raumenų susitraukimo [37]. Jei epikardinės kraujagyslės ima spazmuoti >70 % spindžio diagnozuojama vazospastinė krūtinės angina [26]. Neseniai pradėtos naudoti didesnės acetilcholino dozės, norint įvertinti mikrovaskulinę disfunkciją. Tiesiogiai nuo endotelio priklausomos mikrovaskulinės disfunkcijos įvertinti neįmanoma. Norėdami nustatyti mikrovaskulinę disfunkciją, nesant epikardinių kraujagyslių spazmo, vertiname išeminius pokyčius EKG - ST segmento depresiją, arba KS kontrakcijos sutrikimus širdies echokardiografijoje [38]. Shozo Sueda ir kt. 22 m.

trukusio tyrimo duomenimis, 1 iš 6 pacientų nesergančių IŠL ar sergančių neobstrukcine IŠL, tirtų VAA ir provokaciniu acetilcholino testu, patiria epikardinių kraujagyslių spazmą. Remiantis atliktu tyrimu, autoriai rekomenduoja visada atlikti acetilcholino provokacinį testą [39]. Taip pat galima matuoti CFR tyrimo pradžioje ir suleidus acetilcholino. Jei CFR padidėja <50 % - vertinama kaip smulkiųjų kraujagyslių endotelio disfunkcija. Neinvaziniai tyrimai, kaip jau minėta anksčiau, tokie kaip šalčio streso testas pėdoms ar plaštakoms ar a. brachialis spaudimo testas, yra mažai informatyvūs ir jų prognostinė vertė nėra pakankamai ištirta [1].

Vis dažniau naudojami neinvaziniai tyrimo metodai: pozitronų emisijos tomografija (PET) - jos

metu skaičiuojamas absoliutus miokardo kraujotakos rezervo ir KS masės santykis [40]. Henry Anselmo

Mayala ir kt. atlikto tyrimo rezultatų duomenimis, PET-KT yra puiki platforma CFR tyrimui pacientams,

kuriems angiografiškai nenustatyta obstrukcinių VA stenozių [41]. Transtorakalinė Doplerio

echokardiografija leidžia įvertinti CFVR kairiojoje priekinėje nusileidžiančioje VA, CFR matuojama

17 sukėlus hiperemiją. Doplerio echokardiografija pamatuotas CFR statistiškai reikšmingai koreliuoja su CFR, išmatuotu atliekant invazinius tyrimo metodus. Priešingai nei PET, Doplerio echokardiografijos metu, pacientas nepatiria apšvitos. Šio tyrimo trūkumas - techniškai sunku vizualizuoti kairiąją priekinę nusileidžiančiąją VA, nors kontrastinių medžiagų naudojimas ir pagerina tyrimo kokybę [26]. MRT kontrastuojant gadoliniu ir naudojant didelę raišką, galima vizualizuoti visų miokardo sluoksnių, visų KS segmentų perfuziją - skaičiuojamas perfuzijos indeksas. Atliktuose MRT stebima sumažėjusi miokardo perfuzija subendokardiniame sluoksnyje pacientams, sergantiems mikrovaskuline angina [42].

Pacientai su krūtinės skausmais, taip pat ir netipiniais, kurie pasitaiko dažniau, užtrunka ilgiau, nepraeina nuo nitratų, turėtų būti ištirti krūvio mėginiu ar miokardo perfuzijos vertinimo tyrimais - vertinama ST segmento depresija ir miokardo perfuzijos defektai [12]. David E. Montgomery ir kt. aprašė globalios išilginės miokardo įtampos naudą diagnozuojant VA ligas. Echokardiografijos metu, naudojant globalinės deformacijos analizę, galima nustatyti vidutines ir dideles stenozes. Šis tyrimas galėtų papildyti krūvio mėginius ir būtų naudingas nediagnozuotai populiacijai [17]. Įrodžius išemiją, pacientai turėtų būti nukreipiami VAA ar VA DKT tyrimui. VAA metu, kaip netiesioginis mikrocirkuliacijos sutrikimo diagnostikos metodas, gali būti naudojamas kontrasto tekėjimo nuo proksimalinių segmentų, kur suleidžiama kontrastinė medžiaga, iki distalinių segmentų, užpildant VA kraujagysles - TIMI rėmelio skaičiavimas. Šis metodas koreliuoja su Dopleriniu kraujo tėkmės vertinimu ir padeda įvertinti paciento riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų [26]. FFR (Fractional Flow Ratio) - skaičiuojamas angiografijos metu, jis padeda įvertinti funkcinę VA būklę - nustatyti, ar stenozė hemodinamiškai reikšminga.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad pacientai, kurių FFR yra normalus, tačiau yra patologinis CFVR, yra labiau linkę patirti nepalankias kardiovaskulines išeitis [43].

Shaw ir kt. rekomenduoja šį ištyrimo algoritmą pacientams su krūtinės skausmais, kuriems nenustatyta obstrukcinė IŠL:

1. Pirmiausia reikia įsitikinti ar nėra neširdinės patologijos (skeleto ir raumenų sistemos, psichikos, gastrointestinalinės, pulmonologinės), galinčios sukelti krūtinės skausmus.

2. Neradus kitų organų patologijos, paskiriamas empirinis gydymas.

3. Jei persistuoja krūtinės skausmas, koreguojamas gydymas ir/arba svarstoma dėl invazinio provokacinio testo tikslingumo.

4. Jei nustatoma endotelio disfunkcija, pacientai yra laikomi didesnės rizikos susirgti obstrukcine IŠL, todėl reikia apsvarstyti ilgalaikį statinų ir AKFi skyrimą greta kalcio kanalų blokatorių (KKB) ar beta-adrenoreceptorių blokatorių (BAB) [1].

Gydymas. Nors pacientai sergantys neobstrukcine IŠL patenka į didesnės rizikos grupę, vis dar

nėra vieningos nuomonės dėl šių pacientų gydymo. Intensyvi terapija statinais ir antihipertenziniais vaistais

18 pagerina cholesterolio profilį, sumažina arterinį kraujo spaudimą, prognozuojamos geresnės išeitys. AŠA 2019 m. publikuotose naujausiose gairėse rekomenduojama aspirino neskirti pirminei prevencijai, ypač vyresniems nei 70 m. pacientams bei pacientams su didesne kraujavimo rizika [44]. Women‘s Health Study tyrimo duomenimis, kraujavimo rizika, vartojant aspiriną, didėja su amžiumi, tačiau aspirino efektyvumas sergant kardiovaskulinėmis ligomis taip pat yra didesnis vyresnėms moterims [45]. In-Chang Hwang ir kt.

atlikto kohortinio tyrimo duomenimis, geresnės išeitys skiriant aspiriną buvo stebimos tiems pacientams, kurių rizika sirgti kardiovaskulinės sistemos ligomis buvo didesnė: vyresni pacientai ≥65 m., sergantys diabetu, AH, LIL, su nustatyta labiau kalcifikuota aterosklerozine plokštele, didesniu MTL ar padidėjusia didelio jautrumo CRB koncentracija. Taigi, aspirinas pirminei prevencijai nerekomenduojamas, tačiau gali būti skiriamas pacientams (40-70 m.), kuriems yra didelė rizika sirgti kardiovaskulinės sistemos ligomis ir nėra padidėjusios kraujavimo rizikos. Pacientams su nedidele rizika sirgti kardiovaskulinės sistemos ligomis kraujavimo rizika nusveria aspirino skyrimo naudą [16, 44].

In-Chang Hwang it kt. nustatė, kad pacientai, sergantys neobstrukcine IŠL, kurie vartojo statinus, turėjo mažesnę riziką mirti. Ankstesnėse studijose nustatyta sąsaja tarp sumažėjusios aterosklerozinės plokštelės ir sumažėjusių MTL bei didelio jautrumo CRB [46]. JUPITER studija atskleidė pleiotropinį statinų poveikį – ne tik sumažina MTL koncentraciją, bet ir slopina uždegimą [47].

Gydymas turėtų prasidėti nuo gyvenimo būdo pokyčių: nutukimo, rūkymo ir alkoholio vartojimo mažinimo, fizinio krūvio didinimo. Šiuo metu, remiantis atliktų tyrimų duomenimis dėl gydymo skyrimo pacientams su neobstrukcine IŠL, palankiausiai vertinami yra statinai ir AKFi, koreguojantys rizikos veiksnių įtaką. Trūksta informacijos apie KKB (Nifedipinas mažina ST depresiją ir didina fizinį pajėgumą, Verapamilis tik didina fizinį pajėgumą), BAB ir nitratų naudą, nors jie ir yra veiksmingi daliai pacientų.

Todėl simptominiam gydymui skiriami BAB ir nitratai ar KKB [1]. Pastebėta, kad moterims, ypač kai yra sumažėjęs CFR, neobstrukcinės KA skausmus teigiamai veikia Ranolazinas [48]. Estrogenai mažina acetilcholino sukeltą vazospazmą, moterims, kurioms yra endotelio disfunkcija, tačiau reikalingas ilgalaikis jų vartojimas. Dėl kontroversiškų nuomonių estrogenų skyrimo ir jų poveikio kardiovaskulinei sistemai klausimais, šiuo metu gydymas estrogenais nėra rekomenduojamas [49]. Metformino vartojimas tikslingas pacientams su gliukozės apykaitos sutrikimais [12]. Pacientams su vazospastine KA tikslingas gydymas Rho-kinazės inhibitoriais. Tyrimų duomenimis, fasudilis reikšmingai sumažina acetilcholino sukeltą vazospazmą ir dėl jo atsirandančius krūtinės skausmus bei išeminius EKG pokyčius [20, 50]. Esant sunkiai kontroliuojamiems angininiams skausmams, tikslinga širdies ir kraujagyslių ligų profilio reabilitacija [51].

Svarstytina Imipramino, TENS [52] ir nugaros smegenų stimuliatorių implantacija [12].

19

11. TYRIMO METODIKA

11.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimas atliktas LSMUL KK Kardiologijos klinikoje retrospektyviai renkant duomenis iš medicininės dokumentacijos (ambulatorinių sveikatos priežiūros istorijų).

11.2 Tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka

Į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems buvo nustatyta vidutinė PTT (15-85 %) (lentelė nr.1) ir 2013 – 2018 m. pirmą kartą atlikta VAA ir/ar VA DKT. Prieš atliekant VAA ir/ar VA DKT šiems pacientams atlikti pagrindiniai laboratoriniai tyrimai (bendras kraujo tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas), širdies echokardiografija bei krūvio tyrimai (dobutamino krūvio echokardiografija ar krūvio elektrokardiografinis tyrimas).

Lentelė nr. 1. Klinikinis IŠL rizikos vertinimas (PTT) [45].

Tipinė KA Netipinė KA Ne KA skausmai

Amžius Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys

30-39 59 28 29 10 18 5

40-49 68 37 38 14 25 8

50-59 77 47 49 20 34 12

60-69 84 58 59 28 44 17

70-79 89 68 69 37 54 24

>80 93 76 78 47 65 32

11.3 Tyrimo metodai

Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes pagal VAA ir/ar VA DKT tyrimų rezultatus: neobstrukcinė IŠL, kai stenozių nebuvo nustatyta ar nustatytos stenozės buvo hemodinamiškai nereikšmingos (<50 %) bei obstrukcinė IŠL, kai stenozė spindį siaurino ≥50 % bent vienoje vainikinėje arterijoje.

Taip pat tiriamieji buvo priskirti grupėms pagal klinikinį KA pasireiškimą (tipinė KA, netipinė KA, ne KA skausmai) – Lentelė Nr.2 . Vertinti kardiovaskulinės rizikos veiksnių, gretutinių ligų, pagrindinių vartojamų medikamentų, laboratorinių tyrimų rezultatų, echokardiografijos bei išemiją įrodančių tyrimų rezultatų skirtumai tarp šių grupių.

Lentelė nr. 2. Klinikinė skausmo krūtinėje klasifikacija [45].

Tipinė KA Atitinka visus 3 kriterijus:

1. Skausmas už krūtinkaulio (tipinė lokalizacija).

2. Skausmas atsiranda ir sustiprėja fizinio ar emocinio krūvio metu.

3. Praeina savaime arba pavartojus nitratų per kelias minutes.

Netipinė KA Krūtinės skausmas, atitinkantis 2 iš 3 krūtinės anginos kriterijų.

Ne KA skausmai Krūtinės skausmas atitinkantis vieną ar nei vieno iš išvardintų KA kriterijų.

20 11.4 Duomenų analizės metodai

Duomenys analizuoti SPSS Statistics programa. Kokybiniai požymiai aprašyti, pateikiant jų

reikšmių dažnį bei santykinį dažnį (procentinę vertę). Kokybinių požymių reikšmių skirtumai tiriamosiose

grupėse buvo tikrinti taikant Chi-kvadrato testą. Kiekybiniai požymiai, tenkinantys normalumo sąlygas

(pasiskirstę pagal Gauso dėsnį, n>30), aprašyti pateikiant vidurkius ir standartinius nuokrypius,

netenkinantys – medianas bei minimalias ir maksimalias reikšmes. Kiekybinių požymių reikšmių skirtumai

lyginamose grupėse tirti taikant Stjudento T testą (jei tenkino normalumo sąlygas) bei neparametrinius

Mann Whitney (2 grupių palyginimui) bei Kruskal-Wallis (3 grupių palyginimui) testus. Stebėti skirtumai

tarp požymių buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotas reikšmingumo lygmuo (p-vertė) buvo

mažesnis nei pasirinktas reikšmingumo lygmuo (α=0,05).

21

12. REZULTATAI

Analizuoti 116 pacientų, kuriems nustatyta vidutinė pretestinė IŠL tikimybė, duomenys. Tarp tirtų pacientų buvo 71 (61%) moteris ir 45 (39%) vyrai.

Grafikas nr. 1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį.

Lentelė nr. 3. Tiriamųjų pacientų sociodemografinių rodiklių, ŠKL rizikos veiksnių ir gretutinių ligų pasiskirstymas pagal lytį.

Bendras (n=116)

Vyrai (n=45) Moterys (n=71) p vertė Amžius (metais) 59,03 ± 0,88 56,18 ± 1,38 60,83 ± 1,09 p=0,009

AH, n (%) 103 (88,8) 39 (84,78) 64 (90,14) p=0,334

Nutukimas, n (%) 63 (57,8) 22 (48,89) 41(57,75) p=0,392 KMI (kg/m

²

) 30,9 (min. 20,3

– max. 45,9)

29,81 (min. 20,3 – max. 42,3)

31,1 (min. 20,8 – max. 45,9)

p=0,135 Dislipidemija, n (%) 83 (71,6) 26 (57,78) 57 (80,28) p=0,014

CD, n (%) 21 (18,1) 6 (13,33) 15 (21,12) p=0,338

LŠN, n (%) 73 (62,9) 28 (62,22) 45 (63,38) p=0,929

Autoimuninės ligos, n (%)

6 (5,17) 2 (4,44) 4 (5,63) p=0,799

PSIP, n (%) 4 (3,45) 0 (0) 4 (5,63) p=0,109

Insultas, n (%) 2 (1,72) 1 (2,22) 1 (1,41) p=0,73

LIL, n (%) 28 (24,14) 5 (11,11) 23 (32,39) p=0,022

PE, n (%) 0 (0) 0 (0) 0 (0) -

GVT, n (%) 1 (0,86) 1 (2,22) 0 (0) p=0,202

Onkologija, n (%) 6 (5,17) 3 (6,67) 3 (4,23) p=0,543

LOPL, n (%) 1 (0,86) 1 (2,22) 0 (0) p=0,202

BA, n (%) 6 (5,17) 0 (0) 6 (8,45) p=0,048

Rūkymas, n (%) 19 (16,38) 12 (26,67) 7 (9,86) p=0,015

Skydliaukės ligos, n (%) 23 (19,83) 2 (4,44) 21 (29,58) p=0,001

Hipotirozė, n (%) 5 (4,31) 2 (4,44) 3 (4,23) p=0,574

Hipertirozė, n (%) 0 (0) 0 (0) 0 (0) -

Anemija, n (%) 5 (6) 0 (0) 5 (9,3) p=0,091

22 Lentelė nr. 4. Vartojamų medikamentų pasiskirstymas pagal lytį.

Bendras (n=116) Vyrai (n=45) Moterys (n=71) p vertė

KKB, n (%) 38 (32,76) 18 (40) 20 (28,17) p=0,073

BAB, n. (%) 55 (47,41) 23 (51,11) 32 (45,07)) p=0,161

AKFi, n (%) 74 (63,8) 28 (62,22) 46 (64,79) p=0,32

Nitratai, n. (%) 6 (4,31) 2 (4,44) 4 (5,63) p=0,884

Diuretikai, n. (%) 33 (28,45) 11 (24,44) 22 (30,99) p=0,69

Statinai, n (%) 21 (18,1) 6 (13,33) 15 (21,13) p=0,423

Aspirinas, n (%) 37 (31,9) 15 (33,33) 22 (30,99) p=0,489 Tirtų pacientų amžiaus vidurkis 59,03 ± 0,88 metų. Moterų amžiaus vidurkis 60,83 ± 1,09 metų.

Vyrų amžiaus vidurkis 56,18 ± 1,38 metų. Tirtoje pacientų grupėje moterys buvo statistiškai reikšmingai vyresnės nei vyrai (p=0,009). Dislipidemija buvo diagnozuota 83 (71,6 %) pacientams, dažniau stebėta buvo moterų tarpe 57 (80,28 %) vs. 26 (57,78 %) (p=0,014). LIL sirgo 28 (24,14 %) tiriamieji; moterys statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai 23 (32,39 %) vs. 5 (11,11 %) (p=0,022). BA sirgo 6 (5,17 %) pacientai (visos iš jų moterys 6 (8,45 %) vs. 0 (0 %) (p=0,048). Rūkymo faktas fiksuotas 19 (16,38) pacientų; statistiškai reikšmingai dažniau rūkė vyrai 12 (26,67 %) vs. 7 (9,86 %) (p=0,015). Skydliaukės ligomis dažniau sirgo moterys - 21 (29,58 %) pacientei diagnozuota skydliaukės patologija (p=0,001).

63 (57,8 %) pacientai buvo nutukę: 41(57,75 %) moteris ir 22 (48,89 %) vyrai. I

^o

nutukimas stebėtas 41 (35,3 %) pacientui, II

^o

– 12 (10,3 %) pacientų, III

^o

– 10 (8,6 %) pacientų. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp nutukusių vyrų ir moterų nebuvo stebėta (p=0,392). KMI mediana 30,9 (min. 20,3 – max.

45,9). Moterų KMI mediana 31,1 (min. 20,8 – max. 45,9), vyrų - 29,81 (min. 20,3 – max. 42,3). KMI pasiskirstymas tarp lyčių buvo vienodas (p=0,135).

Lentelė nr. 5. Nutukimo laipsnių pasiskirstymas tarp lyčių.

Nutukimo laipsnis Bendras (n=63) Vyrai (n=22) Moterys (n=41)

I

^o

, n (%) 41 (35,3) 15 (33,33) 26 (36,62)

II

^o

, n (%) 12 (10,3) 5 (11,11) 7 (9,86)

III

^o

, n (%) 10 (8,6) 2 (4,44) 8 (11,27)

Iš viso, n (%) 63 (57,8) 22 (48,89) 41 (57,75)

Lentelė nr. 6. Lipidogramos skirtumai tarp lyčių.

Bendras Vyrai Moterys p-vertė

B. cholesterolis (mmol/l)

5,84 ± 1,51 5,29 ± 0,29 6,22 ± 0,23 0,007 MTL (mmol/l) 3,13 (min. 0,92 –

max. 7,79)

3,06 (min.1,07 – max. 7,51)

3,95 (min. 0,92 – max. 7,79)

0,008 DTL (mmol/l) 1,54 (min. 0,9 –

max. 5,55)

1,24 (min. 0,9 – max. 2,44)

1,62 (min. 1,03 – max. 5,55)

<0,001 TG (mmol/l) 1,25 (min. 0,49 –

max. 3,9)

1,17 (min. 0,49 – max. 3,09)

1,49 (min. 0,5 – max. 3,9)

0.257

23 Nustatyti statistiškai reikšmingi lipidogramos skirtumai tarp vyrų ir moterų: moterims nustatyta didesnė bendro cholesterolio (p=0,007), mažo tankio cholesterolio (p=0,008) ir didelio tankio cholesterolio (p<0,001) koncentracija. Trigliceridų koncentracija priklausomai nuo lyties nesiskyrė (p=0,257). Statinus vartojo 21 (19,4 %) pacientas: 6 (15,4 %) vyrai ir 15 (21,7 %) moterų (p=0,423).

Lentelė nr. 7. AH laipsnių pasiskirstymas pagal lytį.

AH laipsnis Dažnis (n=103) Vyrai (n=39) Moterys (n=64)

I

^o

, n (%) 5 (4,3) 2 (4,44) 3 (4,23)

II

^o

, n (%) 75 (64,7) 28 (62,22) 47 (66,2)

III

^o

, n (%) 21 (18,1) 7 (15,56) 14 (19,72)

Iš viso, n (%) 103 (88,8) 39 (86,67) 64 (90,14)

AH sirgo 103 (88,8 %) pacientai, iš jų 64 (90,14 %) moterys ir 39 (86,67 %) vyrai. I

^o

AH nustatyta 5 (4,3 %) pacientams, II

^o

– 75 (64,7 %) pacientams, III

^o

– 21 (18,1 %) pacientui. AH paplitimas tarp tirtų vyrų ir moterų buvo tolygus (p=0,334). AH laipsnių pasiskirstymas tarp lyčių nebuvo reikšmingas (p=0,54).

Lentelė nr. 8. KA funkcinės klasės pasiskirstymas tarp lyčių.

KA funkcinė klasė Bendras (n=107) Vyrai (n=42) Moterys (n=65) KA nediagnozuota, n (%) 12 (11,21) 5 (11,9) 7 (10,78) I funkcinės klasės KA, n (%) 2 (1,87) 2 (4,76) 0 (0) II funkcinės klasės KA, n (%) 51 (47,66) 20 (47,62) 31 (47,69) III funkcinės klasės KA, n (%) 42 (39,25) 15 (35,71) 27 (41,64)

KA klasės pasiskirstymas tarp tirtų pacientų: 12 (11,21 %) pacientų KA nebuvo diagnozuota; 2 (1,87 %) nustatyta 1 funkcinės klasės KA; 51 (47,66 %) pacientas sirgo 2 funkcinės klasės KA; 3 funkcinės klasės KA buvo stebėta 42 (39,25 %) pacientams. Statistiškai reikšmingo KA funkcinės klasės pasiskirstymo tarp lyčių nebuvo nustatyta (p=0,341).

Lentelė nr. 9. Širdies nepakankamumo (ŠN) funkcinės klasės pagal NYHA pasiskirstymas tarp lyčių.

NYHA funkcinė klasė Bendras (n=74) Vyrai (n=30) Moterys (n=44)

I funkcinė klasė, n (%) 8 (6,9) 4 (8,89) 4 (5,63)

II funkcinė klasė, n (%) 62 (53,45) 23 (51,11) 39 (54,93) III funkcinė klasė, n (%) 4 (3,45) 3 (6,67) 1 (1,41)

Lėtinis ŠN diagnozuotas 74 (63,79 %) pacientams (44 (61,97 %) moterims ir 30 (66,67 %)

vyrų). Lėtinis ŠN vyrams ir moterims buvo diagnozuotas vienodai dažnai (p=0,929). Pasiskirstymas pagal

NYHA funkcines klases: I funkcinė klasė – 8 (6,9 %) pacientai, 2 funkcinė klasė – 62 (53,4 %) pacientai,

III funkcinė klasė – 4 (3,45 %) pacientai, 4 funkcinės klasės ŠN pagal NYHA nebuvo nustatyta nei vienam

pacientui. ŠN funkcinių klasių pagal NYHA pasiskirstymas tarp lyčių buvo laikomas tolygiu (p=0,671).

24 Lentelė nr. 10. KA klinikinio pasireiškimo pasiskirstymas tarp lyčių.

KA klinikinis

pasireiškimas

Bendras (n=116) Vyrai (n=45) Moterys (n=71) Ne KA skausmai, n (%) 27 (23,3) 10 (22,22) 17 (23,94)

Netipinė KA, n (%) 45 (38,8) 22 (48,89) 23 (32,39)

Tipinė KA, n (%) 44 (37,9) 13 (28,89) 31 (43,66)

Tipinė KA diagnozuota 44 (37,9 %) pacientams, netipinė KA – 45 (38,8 %) pacientams, ne KA skausmai – 27 (23,3 %) pacientams. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp klinikinio KA pasireiškimo ir lyties nebuvo stebėta (p=0,169). Ligonių amžiaus pasiskirstymas pagal KA klinikinį pasireiškimą buvo vienodas (p=0,834).

Lentelė nr. 11. Obstrukcinės ir neobstrukcinės IŠL pasiskirstymas pagal lytį.

KA Bendras (n=107) Vyrai (n=41) Moterys (n=66)

Obstrukcinė IŠL, n (proc.) 20 (18,69) 10 (24,39) 10 (15,15) Neobstrukcinė IŠL, n (proc.) 87 (74,36) 31(75,61) 56 (84,84)

VA DKT atlikta 51 (43,97 %) pacientui, o VAA - 65 (56,03 %) pacientams. Neobstrukcinė IŠL, atlikus VAA ir/ar VA DKT, nustatyta 87 (74,36 %) pacientams (56 (84,84 %) moterims ir 31(75,61 %) vyrui). Obstrukcinė IŠL diagnozuota 20 (18,69 %) pacientų (10 (15,15 %) moterų ir 10 (24,39 %) vyrų).

Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp obstrukcinės ir neobstrukcinės IŠL bei lyties nebuvo nustatyta (p=0,233). Obstrukcinė ir neobstrukcinė IŠL tarp KA klinikinio pasireiškimo grupių pasiskirstė tolygiai (p=0,11). Tačiau netipinės KA pacientų grupėje dažniau nei kitose grupėse pagal klinikinį KA pasireiškimą buvo stebima stenozė spindį siaurinanti <50 % (p=0,032). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp stenozės dydžio (nėra stenozės; <50 %; ≥50 %) ir lyties nestebėta (p=0,318).

Lentelė nr. 12. Tiriamųjų pacientų sociodemografinių rodiklių, ŠKL rizikos veiksnių ir gretutinių ligų pasiskirstymas pagal klinikinį KA pasireiškimą.

Ne KA skausmai

(n=27)

Netipinė KA (n=45)

Tipinė KA (n=44)

p vertė

Lytis (vyrų dalis) n, (%) 10 (37,04) 22 (48,89) 13 (29,55) p=0,169 Amžius (metais) 58 (min. 41 -

max. 79)

56,5 (min. 41 – max.83)

59 (min. 40 – max. 78)

p=0,834

AH, n (%) 24 (88,89) 39 (86,67) 40 (90,91) p=0,818

Nutukimas, n (%) 16 (59,26) 19 (42,22) 28 (63,64) p=0,074 KMI (kg/m

²

) 31,65 (min. 23,1

– max. 37,3) 28,35 (min. 20,3

– max.42,3) 31 (min. 20,8

– max. 45,9) p=0,052 Dislipidemija, n (%) 20 (74,08) 28 (62,22) 35 (79,55) p=0,242

CD, n (%) 4 (14,81) 5 (11,11) 12 (27,27) p=0,118

LŠN, n (%) 16 (59,26) 43 (95,55) 44 (100) p=0,581

Autoimuninės ligos, n (%) 4 (14,81) 0 (0) 2 (4,55) p=0,024

PSIP, n (%) 2 (7,41) 1 (2,22) 1 (2,27) p=0,444

Insultas, n (%) 0 (0) 0 (0) 2 (4,55) p=0,194

25

IFN, n (%) 4 (14,81) 11 (24,44) 13 (29,55) p=0,488

PE, n (%) 0 (0) 0 (0) 0 (0) -

GVT, n (%) 0 (0) 1 (2,22) 0 (0) p=0,443

Onkologija, n (%) 1 (3,7) 4 (8,89) 1 (2,27) p=0,328

LOPL, n (%) 0 (0) 1 (2,22) 0 (0) p=0,443

BA, n (%) 1 (3,7) 0 (0) 5 (11,36) p=0,052

Rūkymas, n (%) 4 (14,81) 11 (24,44) 4 (9,09) p=0,128

Skydliaukės ligos, n (%) 6 (22,22) 8 (17,78) 9 (20,45) p=0,893

Hipotirozė, n (%) 0 (0) 3 (6,67) 2 (4,55) p=0,293

Hipertirozė, n (%) 0 (0) 0 (0) 0 (0) -

Anemija, n (%) 2 (10,5) 1 (3,4) 2 (5,7) p=0,6

Lentelė nr. 13. Pagrindinių vartojamų medikamentų pasiskirstymas pagal klinikinį KA pasireiškimą.

Ne KA skausmai (n=27)

Netipinė KA (n=45)

Tipinė KA (n=44) p vertė

KKB, n (%) 7 (28) 14 (35,9) 17 (38,6) p=0,669

BAB, n. (%) 12 (48) 19 (50) 24 (54,5) p=0,852

AKFi, n (%) 18 (72) 23 (59) 33 (76,7) p=0,171

Nitratai, n. (%) 0 (0) 2 (5,1) 4 (9,1) p=0,282

Diuretikai, n. (%) 7 (28) 10 (25,6) 16 (36,4) p=0,543

Statinai, n. (%) 6 (24) 3 (7,7) 12 (27,3) p=0,064

Aspirinas, n (%) 4 (16) 14 (35,9) 19 (43,2) p=0,071

Statistiškai reikšmingai skyrėsi autoimuninių ligų dažnis tirtose grupėse: dažniausiai stebėtos ne KA skausmų grupėje (4 (14,81 %)), rečiausiai – netipinės KA grupėje (0 (0 %)) (p=0,024).

Lentelė nr. 14. Atliktų laboratorinių tyrimų skirtumai tarp KA klinikinio pasireiškimo grupių.

Ne KA skausmas Netipinė KA Tipinė KA p vertė Eritrocitai (x

10

¹²

/l)

4,65 (min. 3,6 – max. 5,38)

4,57 (min. 4,35 – max. 5,13)

5,01 (min. 4,53 – max. 5,84)

p=0,302 RDW (%) 13 (min. 11,4 –

max. 14,1)

13,5 (min. 12,5 – max. 14,3)

13,85 (min. 12,1 – max. 15,5)

p=0,292 Hemoglobinas

(g/l)

144 (min. 113 – max. 163)

141,5 (min. 133 – max. 165)

146,5 (min. 129 – max. 154)

p=0,855 Leukocitai (x

10

⁹

/l)

6,85 (min. 5,3 – max. 7,7)

6,04 (min. 3,86 – max. 7,2)

6,25 (min. 5,18 – max. 7,04)

p=0,483 PLT (x 10

⁹

/l) 250,5 (min. 166 –

max. 363)

245 (min. 126 – max. 364)

257,5 (min. 224 – max. 376)

p=0,907 Kalis (mmol/l) 4,37 (min. 3,9 –

max. 5,55)

4,39 (min. 3,7 – max. 4,4)

4,87 (min. 4,33 – max. 5,8)

p=0,387 Kreatininas

(mcmol/l)

74 (min. 60,3 – max. 84)

75,5 (min. 56 – max. 90)

70,5 (min. 54 – max.

88)

p=0,97 Glikemija

(mmol/l)

5,5 (min. 4,2 – max. 6,2)

5,28 (min. 5,09 – max. 5,5)

5,45 (min. 4,1 – max. 8,2)

p=0,444 aGFG (ml/min) 108 (min. 63,44 –

max. 138,15)

114,43 (min. 67,92 – max. 127,78)

145,38 (min. 58,62 – max. 244,59)

p=0,599 B. cholesterolis

(mmol/l)

5,36 (min. 4,39 – max. 9,69)

5,48 (min. 4,3 – max. 7,2)

6,12 (min. 1,02 – max. 7,42)

p=0,798 MTL (mmol/l) 3,43 (min. 2,12 –

max. 7,51)

3,09 (min. 2,18 – max. 4,7)

4,5 (min. 2,24 – max. 4,84)

p=0,915

26 DTL (mmol/l) 1,39 (min. 1,16 –

max. 1,72)

1,79 (min. 1,25 – max. 2,44)

1,51 (min. 1,05 – max. 2)

p=0,144 TG (mmol/l) 1,79 (min. 1,24 –

max. 2,67)

1,15 (min. 0,9 – max. 1,75)

1,52 (min. 0,49 – max. 3,07)

p=0,57

Statistiškai reikšmingų laboratorinių tyrimų rezultatų skirtumų tarp KA klinikinio pasireiškimo grupių nebuvo stebėta.

Lentelė nr. 15. EKG pokyčių pasiskirstymas tarp KA klinikinio pasireiškimo grupių.

Ne KA skausmai (n=27)

Netipinė KA (n=45)

Tipinė KA (n=44)

p vertė

DHKB, n (%) 4 (14,8) 2 (4,5) 1 (2,3) p=0,086

KHK priekinės šaknelės blokada, n (%)

0 (0) 4 (9,1) 9 (20,5) p=0,026

Buvusi KHKB, n (%) 1 (3,7) 1 (2,3) 0 (0) p=0,481

T inversija, n (%) 7 (25,9) 8 (18,2) 12 (27,3) p=0,568

ST pakilimas, n (%) 0 (0) 2 (4,5) 0 (0) p=0,194

ST depresija, n (%) 5 (18,5) 3 (6,8) 5 (11,4) p=0,319

AV blokada (I

^o

), n (%) 2 (7,4) 2 (4,5) 4 (9,1) p=0,7

Supraventrikulinė tachikardija, n (%)

1 (3,7) 2 (4,5) 3 (6,8) p=0,821

Supraventrikulinės ekstrasistolės, n (%)

3 (11,1) 8 (18,2) 8 (18,2) p=0,688

Skilvelinės ekstrasistolės, n (%) 4 (14,8) 5 (11,4) 4 (9,1) p=0,761

Bradikardija, n (%) 0 ( 0) 1 (2,3) 1 (2,3) p=0,732

PV, n (%) 1 (3,7) 6 (13,6) 6 (13,6) p=0,362

PP, n (%) 1 (3,7) 0 (0) 0 (0) p=0,193

Stebėtas statistiškai reikšmingas kairiosios hiso pluošto kojytės priekinės šakelės blokados pasiskirstymas tarp KA klinikinio pasireiškimo grupių: dažniausiai – tipinės KA grupėje (9 (20,5 %)) (p=0,026).

Lentelė nr. 16. Echokardiografinių parametrų skirtumai tarp KA klinikinio pasireiškimo grupių.

Echo parametrai

Ne KA skausmai

Netipinė KA Tipinė KA p reikšmė KSGDD (mm) 48 (min. 42 –

max. 57)

49 (min. 42 – max. 60)

46 (min. 37 – max. 56)

p=0,401 KSGDDi

(mm/m

²

)

23,89 (min. 17,9 – max. 27,5)

23,92 (min. 16,1 – max. 31,92)

22,3 (min. 18,6 – max. 27,27)

p=0,039 KS MM (g) 194,95 (min.

130,6 – max.

265,5)

179,6 (min. 85 – max. 279,03)

171,11 (min. 86 – max. 249)

p=0,696

27 MMI (g/m

²

) 86,05 (min.

64,34 – max.

134,1)

89,6 (min. 48,9 – max. 148,42)

81,925 (min.

49,1 – max.

119,3)

p=0,396

SSS 0,43 (min. 0,33 –

max. 0,64)

0,44 (min. 0,33 – max. 0,54)

0,46 (min. 0,29 – max. 0,63)

p=0,097 TSP (mm) 10 (min. 8 –

max. 14,9)

11 (min. 7 – max. 15)

11 (min. 8 –max.

14)

p=0,893 KSUS (mm) 10 (min. 8 –

max. 14)

10,5 (min. 7 – max. 12,7)

10 (min. 8 – max. 13)

p=0,701 IF (%) 55 (min. 50 –

max. 60)

55 (min. 25 – max. 60)

55 (min. 45 – max. 60)

p=0,358

E/A 1,06 (min. 0,72 –

max. 1,53)

0,81 (min. 0,66 – max. 0,88)

1,21 (min. 0,46 – max. 1,28)

p=0,381 E (cm/s) 74 (min. 46 –

max. 97)

54,5 (min. 45 – max. 71)

78 (min. 42 – max. 99)

p=0,166 A (cm/s) 64 (min. 58 –

max. 92)

72 (min. 54 – max. 90)

81 (min. 47 – max. 91)

p=0,122 E‘ TSP (cm/s) 6 (min. 5 – max.

12)

7 (min. 4,6 – max. 10)

7,4 (min. 6 – max. 9)

p=0,872 E‘ šoninės sienos

(cm/s)

9,55 (min. 7 – max. 15)

9,5 (min. 6,6 – max. 11,5)

9,75 (min. 7,9 – max. 10)

p=0,957 E/E‘ 7,48 (min. 5,48 –

max. 16,17)

7,53 (min. 4,5 – max. 8,93)

8,35 (min. 5,42 – max. 13,94)

p=0,318 KPr (mm) 38 (min. 35 –

max. 41)

39 (min. 36 – max. 49)

39 (min. 36 – max. 44)

p=0,037

KPr tūris

(ml/m

²

)

52 (min. 46 – max. 58)

52 (min. 37 – max. 110)

68 (min. 55 – max. 78)

p=0,567

KPr tūrio

indeksas

26,69 (min. 23 – max. 30,37)

26,2 (min. 17,45 – max. 42,1)

32,31 (min. 26,6 – max. 34,67)

p=0,327 DPr (mm) 35 (min. 34 –

max. 36)

40 (min. 38 – max. 50)

40 (min. 36 – max. 44)

p=0,703 DS (mm) 31 (min. 30 –

max. 32)

43 (min. 33 – max.47)

38 (min. 33 – max. 42)

p=0,532 TVŽJA (mm) 19,5 (min. 19 –

max. 20)

22 (min. 22 – max. 23)

22,5 (min. 20 – max. 24)

p=0,784

Echokardiografija atlikta 109 (93,97 %) pacientams. Stebėtas statistiškai reikšmingas kairiojo KSGGDi skirtumas tarp KA klinikinio pasireiškimo grupių: didžiausias tipinės KA grupėje (22,3 (min.

18,6 – max. 27,27) mm/m

²

) (p=0,039). Mažiausias KPr dydis stebėtas ne KA skausmų grupėje 38 (min. 35 – max. 41) mm vs. 39 (min. 36 – max. 49) mm vs. 39 (min. 36 – max. 44) mm (p=0,037).

Lentelė nr. 17. Diastolinės funkcijos vertinimas ir skirtumai tarp KA klinikinio pasireiškimo grupių.

Ne KA skausmai

Netipinė KA Tipinė KA Iš viso (n=102) Normali, n (%) 15 (65,2) 24 (63,2) 17 (43,6) 56 (51,38) Sutrikusi

relaksacija, n (%)

6 (26,1) 10 (26,3) 14 (35,9) 32 (29,36)

Pseudonormali, n (%)

2 (8,7) 4 (10,5) 8 (20,5) 14 (12,84)

Restrikcija, n (%) 0 (0) 0 (0) 0 (0) 0 (0)