1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
INTENSYVIOS TERAPIJOS KLINIKA
Baigiamasis magistrinis darbas
Veiksniai turintys įtaką termiškai nudegusių pacientų išeitims
Darbą atliko: Martynas Kekys
Darbo vadovas: prof.dr. Vidas Pilvinis
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. SUMMARY ... 4
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
5. SANTRUMPOS ... 6
6. SĄVOKOS ... 7
7. ĮVADAS ... 8
8. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ... 9
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
10.1 Amžius ... 10
10.2 Lytis ... 10
10.3 Kūno nudegimo plotas ... 11
10.4 Kvėpavimo takų nudegimas ... 12
10.5 Infekcija ... 13
10.6 Bazių deficitas ir laktatai ... 14
11. TYRIMO METODIKA ... 16
12. REZULTATAI ... 17
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 20
14. IŠVADOS ... 22
3
1. SANTRAUKA
Martyno Kekio magistro baigiamasis darbas ,,Veiksniai turintys įtaką termiškai nudegusių pacientų išeitims‘‘.
Tyrimo tikslas: išanalizuoti veiksnius, turinčius įtakos termiškai nudegusių pacientų išeitims. Uždaviniai: 1) Nustatyti demografinių duomenų įtaką termiškai nudegusių pacientų išeitims. 2)
Nustatyti patirtos traumos sunkumo įtaką termiškai nudegusių pacientų išeitims. 3) Nustatyi infekcijos išsivystymo stacionare įtaką termiškai nudegusių pacientų išeitims. 4) Nustatyti gretutinių ligų įtaką termiškai nudegusių pacientų išeitims. 5) Nustatyti, ar bazių deficito reikšmės parodo termiškai nudegusių pacientų būklės sunkumą.
Metodai: atliktas retrospektyvus tyrimas. Surinkti duomenys apdoroti Microsoft Excel programa,
o statistinė duomenų analizė atlikta IBM SPSS Statistinės programos 23 versija. Straipsniai literatūros apžvalgai ieškoti naudojantis Medline informacine sistema. Raktiniai žodžiai atrankai buvo: burns outcomes, burns mortality. Rasta 18 pilnų straipsnių.
Tyrimo dalyviai. Tiriamųjų imtį sudarė 46 LSMUL KK Intensyviosios terapijos klinikoje 2012
– 2015 metais stacionarizuoti pacientai dėl terminių kūno nudegimų.
Tyrimo rezultatai. Iš viso dėl terminių nudegimų 2012 ir 2015 metų periode į Intensyvios
terapijos kliniką (ITK) buvo stacionarizuoti 46 pacientai, iš kurių 32 (69,5%) buvo vyrai ir 14 (30,5%) moterų. Pacientų amžiaus vidurkis 49,04 ± 17,43 metai. Pacientai vidutiniškai nudegė 43,15 ± 25,14 % kūno paviršiaus ploto, o kvėpavimo takus nudegė 31 (67,4%) pacientas. Stacionare 33 (71,7%) pacientams išsivystė infekcija. 20 (43,4%) pacientų stacionarizuoti sergant gretutinėmis ligomis. Iš 46 pacientų, stacionarizuotų į ITK, 23 (50%) mirė. Termiškai nudegusių pacientų bazių deficitas (BD) stacionarizavimo metu buvo -7,5±5,47, praėjus 6 valandoms po stacionarizavimo -5,7±4,17, praėjus 12 valandų -4,54±4,56, praėjus 24 valandoms -3,14±3,87, praėjus 48 valandoms -1,8±5,68. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp pacientų išeities ir amžiaus (p =0,004), kūno nudegimo ploto (p<0,001), bakteriemijos (p=0,002), gretutinių ligų (p=0,017). Nustatyta, kad pneumonijos išsivystymui įtakos turi kvėpavimo takų nudegimas (p=0,046). BD reikšmės stacionarizavimo metu, praėjus 24 ir 48 valandoms po stacionarizavimo, statistiškai reikšmingai nurodė termiškai nudegusių pacientų būklės sunkumą.
Išvados. Termiškai nudegusių pacientų išeitims įtakos turi vyresnis amžius, didesnis kūno
4
2. SUMMARY
Martynas Kekys. Master‘s study ,,Analysis of factors influencing outcomes in burned patients‘‘.
Aim. To identify and analyze factors associated with thermally burned pacients‘ outcomes. Objectives. 1) To determine whether thermally burned patients‘ demographic information
influence their outcomes. 2) To determine whether burns‘ severity influence thermally burned patients‘ outcomes. 3) To determine whether developed infection during hopitalization influences thermally burned patients‘ outcomes. 4) To determine whether comorbidity influence thermally burned patients‘ outcomes. 5) To determine whether base excess values estimate thermally burned patients‘ condition severity.
Methods. Retrospective study was performed. Medical documentation was analyzed using
Microsoft Excel and IBM SPSS Statistics programs. The articles for the scientific literature analysis were selected from ‘Medline’ National Library of Medicine. Keywords used during the selection process included: burns, outcomes, mortality. Based on the keywords a total of 18 full articles were found.
The sample for this study consisted of 46 patients hospitalized in Intensive care clininc during
the period of 2012 – 2015 years.
Results. There were 46 patients hospitalized in the Intensive care unit (ICU) during the period of
2012 – 2015 years, 32 men and 14 women. Patients‘ age mean was 49,04 ± 17,43 years. Patiens‘ average total burn surface area (TBSA) 43,15 ± 25,14 %. 31 patients were diagnosed with inhalation injury. 33 patients developed infection during the time of hospitalization. There were 20 patients with chronic illness anamnesis hospitalized in the ICU. 23 (50%) patients died, 13 of them were men and 10 were women. Thermally burned patients‘ base excess values during hospitalization were -7,5±5,47, 6 hours after hospitalization -5,7±4,17, after 12 hours -4,54±4,56, after 24 hours -3,14±3,87, after 48 hours -1,8±5,68. There were statistically significant relation between outcomes and patients‘ age (p = 0,004), total burned surface area (p < 0,001), developed bacteriaemia (p = 0,002) and comorbidity (p = 0,017). In addition, there were statistically significant relation between inhalation injury and developed pneumonia (p = 0,046). Base excess values during hospitalization, 24 and 48 hours after hospitalization, statistically significantly indicated severity of thermally burned patients‘ condition.
Conclusions. There is statistically significant relation between outcome and patient‘s age, TBSA,
5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
6
5. SANTRUMPOS
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ITK – Intensyviosios terapijos klinika
BD – Bazių deficitas
NNR – Nacionalinis nudegimų registras KTN – Kvėpavimo takų nudegimas KNP – Kūno nudegimo plotas
7
6. SĄVOKOS
Komorbidiškumas – vienam asmeniui tuo pačiu metu diagnozuotos dvi ar daugiau būklių. Mirštamumas – mirties atvejų skaičiaus santykis su ta liga sergančiųjų skaičiumi.
Bakteriemija – bakterijų buvimas kraujyje.
8
7. ĮVADAS
Nudegimai tai odos ar kitų audinių sužalojimai sukelti karščio, šalčio, elektros srovės, cheminių medžiagų, radiacijos [1]. Dažniausiai nudegimus sukelia karšti skysčiai, kieti įkaitę kūnai, ugnis [2]. Pagrindiniai rizikos faktoriai įvardijami alkoholizmas ir rūkymas.
Nudegimai sutrikdo žmonių gyvenimą, sukelia neįgalumą, psichologines ir finansines problemas. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet nudega apie 1 milijonų žmonių ir tai reikalauja medicininės pagalbos, apie trečdalį atvejų reikalinga skubi pagalba [3]. 20 – 25 % sunkių nudegimų patiriama darbe [4].
Dažniausiai nudegama pirmais metais po gimimo ir 20 – 29 gyvenimo metais. Sunkūs nudegimai dažniau pasireiškia vyrams. 5% hospitalizuotų pacientų, dėl ugnies sukeltų nudegimų, miršta. Pastaraisiais dviem dešimtmečiais mažėja mirčių dėl nudegimo, nes gerėja ugniagesių technologijos ir darbas bei skubios pagalbos teikimas. Dūmų jutikliai sumažino nudegimus nuo 80 iki 74 %. Taip pat didelę įtaką turi ir edukacinės programos, ypač tiems, kurie savarankiškai šildosi namus. Medikai visuotinai sutinka, kad geriausias nudegimų gydymas yra jų prevencija (dūmų jutikliai, ribota karšto vandens temperatūra, priešgaisrinė sistema, tinkama pastatų konstrukcija ir ugniai atsparūs rūbai) [5]. Sužalojimai nuo nudegimų yra kompleksiniai, apimantys tiek
fiziologinius, tiek metabolinius organizmo procesus [6].
Norint pagerinti nudegusiųjų išeitis, yra svarbus organizuotas komandinis darbas: ugniagesių organizuotumas, tinkamas pirmosios pagalbos suteikimas, transportavimas, tinkama diagnostika ir savalaikis efektyvus gydymas.
Pagrindiniai faktoriai lemiantys tolimąsias išeitis yra nudegusiųjų amžius ir kūno
9
8. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Išanalizuoti pagrindinius veiksnius turinčius įtakos termiškai nudegusių pacientų
išeitims.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti demografinių duomenų įtaką termiškai nudegusių pacientų išeitims. 2. Nustatyti patirtos traumos sunkumo įtaką termiškai nudegusių pacientų išeitims. 3. Nustatyi infekcijos išsivystymo stacionare įtaką termiškai nudegusių pacientų išeitims. 4. Nustatyti gretutinių ligų įtaką termiškai nudegusių pacientų išeitims.
10
9. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Amžius
Dauguma mokslinių tyrimų teigia, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių didesnę termiškai nudegusių pacientų mirtį, yra vyresnis pacientų amžius [9,10]. Tai yra bandoma paaiškinti tuo, kad senstant visose organų sistemose mažėja fiozologinių atsargų ir organizmas nebesugeba prisitaikyti prie nepalankių sąlygų, tokių kaip nudegimai [11]. Taip pat dėl sutrikusio regėjimo, sutrikusios koordinacijos, sumažėjusio jautrumo, vaistų nepageidaujamo poveikio susilpnėja vyresnio amžiaus žmonių reakcija, sumažėja judrumas ir jie tampa pažeidžiamesni nudegimų metu [12,13]. Tai patvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universitete 2008 metais atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti nudegimų epidemiologiją bei gydymą Lietuvoje. Šiame tyrime nustatyta, kad nudegusiųjų amžius turėjo didelę įtaką mirštamumui. Tyrime pacientai buvo suskirstyti pagal amžių į keturias grupes: pirmai grupei priklausė pacientai iki 14 metų, antrai nuo 15 iki 44 metų, trečiai nuo 45 iki 64 metų ir ketvirtai grupei priklausė pacientai vyresni nei 65 metai. Mirštamumas šiose grupėse pagal amžių didėjo: mirštamumas iki 14 metų grupėje buvo 0,5%, nuo 15 iki 44 metų – 2,2%, nuo 45 iki 64 metų – 5,1%, vyresnių nei 65 metų grupėje – 12,6% [14]. Didesnį vyresnių amžiaus pacientų mirštamumą patvirtina ir 2017 metais pietvakarių Kinijos nudegimų centre atliktas tyrimas. Šio tyrimo metu retrospektyviai išnagrinėta 6325 termiškai nudegę pacientai. 56 pacientai mirė. Mirusieji buvo vyresni nei išgyvenusieji (41,1 ± 2,5 m. mirusiųjų amžiaus vidurkis 26,8 ± 0,3 m. išgyvenusiųjų amžiaus vidurkis, P < 0,001) [15].
10.2 Lytis
11 Tačiau nustatyta, kad moterys ilgiau išbūna stacionare nei vyrai. Taip pat nustatyta, kad tikimybė mirti dėl terminių nudegimų yra didesnė moterims nei vyrams. Tai iliustruoja 1 lentėlė, kurioje pacientai suskirstyti į įvairias amžiaus grupes [16].
1 lentelė. Mirštamumo dažnio pasiskirstymas pagal lytį, Nacionalinis nudegimų registras, nuo 1991
iki 2001 (Jeffrey D. Kerby, MD, PhD,Gerald McGwin, Jr., PhD, Richard L. George, MD, MSPH,James A. Cross, MD, Irshad H. Chaudry, PhD)
Amžiaus grupė (m) Vyrų mirtys/n (%) Moterų mirtys/n (%) Viso (n)
iki 10 134/8147 (1.6) 85/5165 (1.7) 13312 10 - 19 72/4253 (1.7) 34/1351 (2.5) 5604 20 - 29 118/5320 (2.2) 48/1421 (3.4) 6741 30 - 39 188/6108 (3.1) 78/1767 (4.4) 7875 40 - 49 234/4690 (5.0) 84/1418 (5.9) 6108 50 - 59 199/2683 (7.4) 100/1045 (9.6) 3728 60 - 69 190/1508 (12.6) 118/812 (14.5) 2320 70 - 79 246/1049 (23.5) 177/830 (21.3) 1879 80 ir daugiau 230/602 (38.2) 250/748 (33.4) 1350 Viso 1611/34360 (4.6) 974/14557 (6.7) 48917
Didesnis moterų mirštamumas nuo terminių nudegimų aprašomas ir Amerikos Nudegimų Asociacijos 2016 metais sudarytame Nacionaliniame Nudegimų Registre (NNR). 2016 metų analizėje aprašomas nuo lyties priklausomas mirties dažnis tarp termiškai nudegusių pacientų, kurie buvo stacionarizuoti įvairiuose nudegimų centruose nuo 2006 iki 2016 metų. Taip pat pacientai buvo suskirstyti į grupes pagal stacionarizavimo metus. Kiekvienais metais stebėtas didesnis moterų mirtingumas nei vyrų, išskyrus 2015 metais. Taip pat pastebėta, kad per pastaruosius 10 metų, mirtingumas dėl terminių nudegimų sumažėjo nuo 4% iki 3% [17].
10.3 Kūno nudegimo plotas
Termiškai nudegusių pacientų išeitis įtakoja kūno paviršiaus nudegimo plotas [18].
12
jų etiologija ir mirštamumas visoje Europoje. Šioje apžvalgoje pasitvirtino teiginys, kad kūno paviršiaus nudegimo plotas įtakoja termiškai nudegusių pacientų mirštamumą ir tai pavaizdavo tiesinėje korealiacijoje (1 paveisklas).
1 pav. Korealiacija tarp kūno nudegimo ploto ir mirštamumo. (Nele Brusselaers, Stan Monstrey, Dirk
Vogelaers, Eric Hoste, Stijn Blot)
Kūno paviršiaus nudegimo ploto įtaką mirštamumui patvirtina ir 2017 metais pietvakarių Kinijos nudegimų centre atliktas tyrimas. Šio tyrimo metu retrospektyviai išnagrinėta 6325 termiškai nudegusių pacientų medicininė dokumentacija. 56 pacientai mirė ir mirusiųjų pacientų kūno paviršiaus nudegimo plotas buvo reikšmingai didesnis nei išgyvenusiųjų (72,8 ± 28,1 prieš 12,8 ± 15,3, P<0,001) [15].
10.4 Kvėpavimo takų nudegimas
13
takai. 2008 metais buvo tirtas termiškai nudegusių pacientų, stacionarizuotų į Roterdamo Nudegimų Centrą nuo 1996 iki 2006 metų, mirštamumas. Iš viso buvo stacionarizuota 1946 pacientai. 1811 (93%) termiškai nudegusių pacientų išgyveno, o 135 (7%) pacientai mirė. Tarp išgyvenusiųjų kvėpavimo takus nudegė 162 (8,9%) pacientai, o tarp mirusiųjų 81 (60%) pacientas. Galima daryti išvadą, kad tarp mirusiųjų kvėpavimo takų nudegimas pasireiškė 6,7 karto dažniau nei tarp išgyvenusiųjų [3]. Didesnę mirties tikimybę esant kvėpavimo takų nudegimui parodo ir 2009 metais atlikto tyrimo sudaryta lentelė (2 lentelė), kurioje vertinamas termiškai nudegusių pacientų mirštamumas esant kvėpvimo takų nudegimui ir jam nesant [25].
2 lentelė. Kvėpavimo takų nudegimo įtaka termiškai nudegusių pacientų mirštamumui (Gomez M ir kt. 2008m.)
Mirštamumas (%)
Atliktų tyrimų
autorius Periodas Tirtų įstaigų sk. Pacientų sk.
KT pažeidimas Nepažeisti KT Saffle ir kt. 1991 - 1993 28 6417 29 2 Bloemsma ir kt. 1996 - 2006 1 1905 21 3 BOBI tyrimų gr. 1999 - 2004 6 6227 29 2 Brusselaers ir kt. 1995 - 2004 1 1385 43 2 Ryan ir kt. 1990 - 1994 1 1665 24 1
Mcgwin ir kt. 1989 - 2005 Visose šalyse 54,219 28 3
10.5 Infekcija
14 nudegimais, 36 (9%) pacientai buvo su trečio laipsnio nudegimu. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad infekcijos atsiradimas nepriklauso nuo lyties (p = 0,332) ir amžiaus (p = 0,536), tačiau priklauso nuo nudegimo laipsnio (p = 0,013) ir nudegimo ploto (p < 0,001). Taip pat tyrime iš 402 pacientų 6 (1,5% (95% CI 0,5 – 3,2)) pacientai mirė, iš kurių 3 buvo išsivysčiusi infekcija (p > 0,05). Taigi, šiame tyrime dalyvavusiems pacientams infekcija nepadidino mirties tikimybės dėl to, kad iš 402 pacientų mirė tik 6 ir jie mirė pakankamai anksti po nudegimo, dar nespėjus išsivystyti infekcijai [28].
Kitame tyrime, kuris buvo atliktas Schleswig-Holstein Universitetinėje ligoninėje, Vokietijoje 2015 metais, teigiama, kad infekcija, šiuo atveju pneumonija, didina mirties tikimybę. Šio tyrimo vienas iš uždavinių buvo nustatyti mirštamumą termiškai nudegusiems asmenims priklausomai nuo hospitalinės pneumonijos. Tyrime retrospektyviai tirta 201 termiškai nudegę pacientai. Pacientų vidutinis amžius buvo 47,3 metai, vidutinis kūno paviršiaus nudegimo plotas 18,7 % ir vidutiniškai stacionare išbuvo 21,3 dienas. 47 (22,9%) pacientams išsivystė pneumonija, iš jų 10,9% pacientų mirė. Tyrime nustatyta, kad pneumonijos išsivystymo tikimybę didina kvėpavimo takų nudegimas, o lytis ir amžius neturi statistiškai reikšmingos reikšmės. Taip pat nustatyta, kad mirties tikimybę didina kvėpavimo takų nudegimas, pneumonija, tracheostama, ilgesnė trukmė stacionare [29].
10.6 Bazių deficitas ir laktatai
16
11. TYRIMO METODIKA
Sudarius tyrimo planą, buvo pateiktas prašymas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centrui dėl leidimo altikti tyrimą. Leidimas gautas. Atlikus literatūros paiešką termiškai nudegusių pacientų išeičių tema lietuvių kalba – rezultatų nerasta. Atlikus literatūros paiešką MEDLINE, UpToDate® duomenų bazėse pagal raktažodžius burn outcomes, burn mortality rasta 18 pilnų straipsnių. Išanalizavus rastus rezultatus, nustatyti tiriamųjų atrankos kriterijai: pacientai, kurie patyrė terminius kūno nudegimus ir buvo stacionarizuoti į LSMUL KK Intensyvios terapijos kliniką.
Tyrimo objektas – LSMUL KK Intensyvios terapijos klinikos pacientų, stacionarizuotų dėl terminių kūno nudegimų 2012 – 2015 metais, medicininė dokumentacija (stacionarinio gydymo ligos istorijos).
Darbo organizavimas. Tyrimui pacientai buvo atrinkti naudojantis LSMUL KK Intensyvios terapijos klinikos registru. Remiantis registru, nuo 2012 iki 2015 metų, atrinkti 46 pacientai, kurie patyrė terminius nudegimus ir buvo stacionarizuoti į LSMUL KK Intensyvios terapijos kliniką. Tuomet LSMUL KK dokumentų valdymo tarnybos archyvui buvo pateiktas prašymas leisti susipažinti su atrinktų pacientų stacionarinio gydymo ligos istorijomis. Iš archyvo gautos 46 istorijos ir visos įtrauktos į tyrimą, nes atitiko atrankos kriterijus.
Atrinktos istorijos išanalizuotos, išrinkti duomenys apie pacientų lytį, amžių, kūno nudegimo plotą (KNP), nudegimo laipsnį. Taip pat vertinta, ar pacientai nudegė kvėpavimo takus (KTN). Analizuota, ar pacientai sirgo gretutinėmis ligomis (pvz.: arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, insultas, miokardo infarktas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir pan.), ar gydymo eigoje išsivystė infekcija (pvz.: kvėpavimo, šlapimo takų, bakteriemija, žaizdų ir pan.), kokie infekcijos sukėlėjai, stebėtas bazių deficitas pacientų stacionarizavimo metu ir kaip jis kito 48 valandų laikotarpyje. Apibendrinus ir susisteminus šiuos duomenis, buvo analizuojamos pacientų išeitys.
17
12. REZULTATAI
Iš viso dėl terminių nudegimų, 2012 ir 2015 metų periode, į Intensyviosios terapijos kliniką buvo stacionarizuoti 46 pacientai, iš kurių 32 (69,5%) buvo vyrai ir 14 (30,5%) moterų. 23 (50%) pacientai dėl patirtų terminių nudegimų mirė. Iš 32 stacionarizuotų vyrų, 13 (40,6%) mirė, o iš 14 moterų mirė 10 (71,4%). Nors šioje imtyje moterys mirė dažniau, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga (p = 0,055).
Pacientų amžiaus vidurkis buvo 49,04 ± 17,43 metai. Mirusių pacientų 56,3 ± 16,95 metai, o išgyvenusių 41,78 ± 14,96 metai. Dėl terminių nudegimų mirę pacientai buvo statistiškai reikšmingai vyresni už išgyvenusiuosius (p = 0,004).
Intensyviosios terapijos klinikoje stacionarizuoti pacientai vidutiniškai nudegė 43,15 ± 25,1% kūno paviršiaus ploto. Mirusieji nudegė statistiškai reikšmingai (p < 0,001) daugiau nei išgyvenę pacientai (56,17 ± 25,8% prieš 30,1 ± 16,5%).
Tarp 46 termiškai nudegusių pacientų, stacionarizuotų į ITK, 31 (67,4%) pacientas nudegė ir kvėpavimo takus. Tarp 23 mirusiųjų pacientų, 16 (69,5%) buvo su nudegusiais kvėpavimo takais, o tarp 23 išgyvenusių pacientų, kvėpavimo takus nudegė 15 (65,2%) pacientų. Imtyje stebimas nedidelis skritumas tarp šitų grupių, tačiau skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p = 0,753).
Iš stacionarizuotų 46 pacientų, dėl terminių kūno nudegimų, 40 (86,9%) pacientų patyrė trečio laipsnio nudegimą, 5 (10,9%) patyrė antro laipsnio nudegimą ir 1 (2,2%) pacientas patyrė pirmo laipsnio nudegimą ( į ITK satcionarizuotas esant ir kvėpavimo takų nudegimui). Tarp 23 mirusių pacientų, 22 (95,6%) mirė turėdami trečio laipsnio nudegimą ir 1 (4,4%) pacientas mirė su antro laipsnio nudegimu. Tarp 23 išgyvenusių pacientų, 18 (78,3%) pacientų buvo su trečio laipsnio nudegimu, 4 (17,4%) pacientai turėjo 2 laipsnio nudegimą ir 1 (4,3%) pacientas buvo su pirmo laipsnio nudegimu. Nors imtyje matoma, kad dažniau miršta pacientai turėdami trečio laipsnio nudegimą, tačiau tai nėra statistiškai reikšminga (p=0,202). Taip pat išanalizavus duomenis, nustatyta statistiškai reikšminga, vidutiniškai teigiama (p=0,001, r = 0,484) korealiacija tarp kūno nudegimo ploto ir nudegimo laipsnio.
18 reikšmingas ryšys tarp kvėpavimo takų nudegimo ir pneumonijos (p = 0,046) , kai iš 22 termiškai nudegusių pacientų, kuriems išsivystė pneumonija, 18 (81,8%) pacientų buvo nudegę kvėpavimo takai. Didžiausiu mirštamumu pasižymėjo kraujo infekcija, nes visi 8 pacientai, kuriems išsivystė bakteriemija, mirė (p = 0,002).
2 pav. Infekcijas sukėlusių bakterijų pasiskirstymas.
20 (43,4%) pacientų į Intensyviosios terapijos kliniką stacionarizuoti sergant gretutinėmis ligomis, pvz.: arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, miokardo infarktas, insultas. 14 (70%) iš šių pacientų mirė ir nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp komorbidiškumo ir pacientų išeičių (p = 0,017).
Siekiant įvertinti termiškai nudegusių pacientų būklės sunkumą, buvo stebimas ir bazių deficito (BD) reikšmės: stacionarizavimo metu ir praėjus 6, 12, 24, 48 valandoms po stacionarizavimo. Kaip BD kito per 2 paras, pavaizduota 3 lentelėje.
3 lentelė. Bazių deficito kitimai, priklausomai nuo stacionarizavimo laiko
Visų pacientų Mirusių pacientų Išgyvenusių pacientų p
BDs (n) -7.5 ± 5.47 -9.44 ± 6.09 -5.49 ± 3.95 0.014
BD6 (n) -5.7 ± 4.17 -6.68 ± 4.72 -4.82 ± 3.41 0.143
BD12 (n) -4.54 ± 4.56 -5.6 ± 5.65 -3.47 ± 2.89 0.124
BD24 (n) -3.14 ± 3.87 -4.47 ± 4.65 -1.92 ± 2.54 0.032
BDs – bazių deficitas stacionarizavimo metu; BD6 – bazių deficitas po 6 valandų; BD12 – bazių deficitas po 12 valandų; BD24 – bazių deficitas po 24 valandų.
20
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti veiksnius turinčius įtakos termiškai nudegusių pacientų išeitims. Šiuo tikslu atlikta retrospektyvinė 46 pacientų, stacionarizuotų į Intensyviosios terapijos kliniką, 2012 – 2015 metų periode, medicininės dokumentacijos analizė.
Haisheng L. ir bendraautorių atliktame retrospektyviniame tyrime buvo vertinamas termiškai nudegusių pacientų, kurie buvo stacionarizuoti nudegimų centre, pietvakarių Kinijoje, amžius. Šiame tyrime išanalizuotos 6325 pacientų ligos istorijos. Iš 6325 pacientų, mirė 59. Dėl terminių nudegimų mirę pacientai būtų statistiškai reikšmingai vyresni nei išgyvenę pacientai (41,1 ± 2,5 metai prieš 26,8 ± 0,3 metai, p < 0,001). Haisheng L. ir bendraautoriai taip pat nustatė, kad mirę pacientai nudegė didesnį kūno paviršiaus plotą nei išgyvenę (72,8 ± 28,1% prieš 12,8 ± 15,3%, p < 0,001). [15]. Šio tyrimo duomenys sutampa su LSMU KK Intensyviosios terapijos klinikoje atliktu tyrimu, kuriame dėl terminių nudegimų mirę pacientai nudegė didesnį kūno paviršiaus plotą ir buvo vyresni nei išgyvenę pacientai.
LSMU KK Intensyviosios terapijos klinikoje stacionarizuotų pacientų lytis neturėjo įtakos išeitims. Šie duomenys skiriasi nuo JAV atlikto tyrimo, kuriame moterys mirė dažniau. Iš 34630 stacionarizuotų vyrų mirė 1611 (4,6%), o iš 14557 stacionarizuotų moterų mirė 974 (6,7%) (p = 0,04) [16].
Remiantis užsienyje atliktais moksliniais tyrimais, vienas iš pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos termiškai nudegusių pacientų išeitims, yra kvėpavimo takų nudegimas. Tai patvirtina ir Roterdamo nudegimų centre atliktas tyrimas, kuriame tarp 135 mirusių pacientų nuo terminių nudegimų, 60% pacientų buvo nudegę ir kvėpavimo takus [3]. Tačiau LSMU KK Intensyviosios terapijos klinikoje atliktame tyrime, termiškai nudegusiems pacientams, kvėpavimo takų nudegimas neturėjo įtakos pacientų išeitims.
Santadero Universitetinėje Ligoninėje, Kolumbijoje, atliktame tyrime buvo išanalizuota 402 termiškai nudegusių pacientų medicininė dokumentacija. Iš 402 pacientų mirė 6, iš kurių trims buvo išsivysčiusi bakterinė infekcija ir ji neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos pacientų išeitims (p > 0,05) [28]. Panašus rezultatai gauti ir LSMU KK Intensyviosios terapijos klinikoje atliktame tyrime, infekcijos išsivystymas stacionare neturėjo įtakos termiškai nudegusių pacientų išeitims, tačiau visi pacientai, kuriems išsivystė bakteriemija, mirė.
22
14. IŠVADOS
1. Termiškai nudegusių pacientų išeitims įtakos turėjo vyresnis amžius. 2. Kūno nudegimo plotas turėjo įtakos termiškai nudegusių pacientų išeitims.
3. Kvėpavimo takų nudegimas turėjo įtakos termiškai nudegusių pacientų pneumonijos išsivystimui.
23
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Herndon D, editor. Total burn care. 4th ed. Edinburgh: Saunders; 2012. p. 46.
2. Peck, MD. Epidemiology of burns throughout the world. Part I: Distribution and risk factors. Burns.2011;37(7):1087–100.
3. Bloemsma GC, Dokter J, Boxma H, Oen IM. Mortality and causes of death in a burn centre. Burns.2008;34:1103-1107.
4. Inancsi WI, Guidotti TL. Occupation related burns: five-year experience of an urban burn center. J Occup Med. 1987; 29:730.
5. Marx J, Hockberger R, Walls R, ir kt. Rosen's emergency medicine: concepts and clinical practice. 7th ed. Philadelphia: Mosby/Elsevier; 2010.
6. Edlich RF, Winters KL, Martin ML, Long Iii WB, Werner CL, Gubler KD. Scientific basis for the selection of emergency medical examination gloves for emergency medical technicians, paramedics, firefighters, and emergency department personnel. J Long Term Eff Med Implants. 2005;15(2):161-83.
7. Tintinalli J, ir kt. Emergency Medicine: A Comprehensive Study Guide. New York: McGraw-Hill Companies; 2010. p. 1374–1386.
8. Herndon D, editor. Total burn care. 4th ed. Edinburgh: Saunders; 2012. p. 23.
9. Blot S, Brusselaers N, Monstrey S, Vandewoude K, De Waele JJ, Colpaert K, Decruyenaere J, Malbrain M, Lafaire C, Fauville JP, Jennes S, Casaer MP, Muller J, Jacquemin D, De Bacquer D, Hoste E.The Belgian Outcome in Burn Injury Study Group: Development and validation of a model for prediction of mortality in patients with acute burn injury. Br J Surg.2009;96:111-117.
10. Galeiras R, Lorente JA, Pertega S, Vallejo A, Tomicic V, de la Cal MA, Pita S, Cerda E, Esteban A. A model for predicting mortality among critically ill burn victims. Burns.2009;35:201-209.
11. Rani M, Schwacha MG. Aging and the Pathogenic Response to Burn. Aging and Disease. 2011;2(6):171-180.
12. Klein MB, Lezotte DC, Heltshe S, Fauerbach J ir kt. Functional and Psychosocial Outcomes of Older Adults After Burn Injury: Results From a Multicenter Database of Severe Burn Injury. J Burn Care Res. 2011;32(1):66-78.
24 14. Rimdeika R, Kazanavičius M, Kubilius D. Epidemiology of burns in Lithuania during 1991 – 2004. Medicina (Kaunas). 2008;44(7):541-547.
15. Haisheng L, Zhihui Y, Jianglin T, Junyo Z, Yi L, Jun W, Gaoxing L. Epidemiology and outcome analysis of 6325 burn patients: a five year retrospective study in a major burn center in Southwest China. Scientific Reports. 2017;7(46066):1-9.
16. Kerby J, McGwin G, George R, Cross J, Chaudry I, Rue L. Sex Differences in Mortality After Burn Injury: Results of Analysis of the National Burn Repository of the American Burn Association. J Burn Care Res. 2006;27:452–456.
17. American Burn Association. National Burn Repository 2016 report [Internet] [cited 2017 Jan 21] Available from: http://www.ameriburn.org/2016%20ABA%20Full.pdf
18. Queiroz, L. F. ir kt. Epidemiology and outcome analysis of burn patients admitted to an intensive care unit in a university hospital. Burns. 2016;42:655–662.
19. S.V. Mahadevan, Gus M. Garvel. An introduction to clinical emergency medicine. 2nd ed. Cambridge: Cambridge University Press;2012.
20. Carr J, Phillips B, Bowling W. The utility of bronchoscopy after inhalation injury
complicated by pneumonia in burn patients: results from the National Burn Repository. J Burn Care Res.
2009; 30:967.
21. Guo F, Chen X, Wang Y ir kt. Management of burns of over 80% of total body surface
area: a comparative study. Burns. 2009; 35:210.
22. Walker P, Buehner M, Wood L ir kt. Diagnosis and management of inhalation injury: an
updated review. Crit Care. 2015; 19:351.
23. Woodson L. Diagnosis and grading of inhalation injury. J Burn Care Res. 2009; 30:143.
24. Hernedon D, editor. Total Burn Care. 3 ed. Edinburgh: Saunders; 2007.
25. Brusselaers N, Monstrey S, Blot S. The FLAMES score accurately predicts mortality risk
in burn patients. The journal of Trauma injury, Infection and Critical care. 2009; 67(2):415.
26. Ramirez C, Ramirez B, Gonzalez L, Ramirez N, Velez K. Fisiopatologia del paciente
quemado. SaludUIS. 2010;(42):55–65.
27. Fitzwater J, Purdue G, Hunt J, O’Keefe G. The risk factors and time course of sepsis and
organ dysfunction after burn trauma. J Trauma. 2003;5:959–66.
28. Ramirez-Blanco CE et al. Infection in burn patients in a referral center in Colombia. Burns
25
29. Liodaki E, Kalousis K, Mauss K, Kisch T, Mailaender P, Stang F. Epidemiology of
pneumonia in a burn care unit: the influence of inhalation trauma on pneumonia and of pneumonia on burn mortality. Annals of Burns and Fire Disasters. 2015;28(2):128-133.
30. Cochran A, Edelman L, Saffle J, Morris S. The Relationship of Serum Lactate and Base
