Karolina Puzelytė
V kursas, 7 grupėVIRŠSVORIO ĮTAKA PERIODONTO AUDINIŲ
UŽDEGIMINIŲ LIGŲ IŠSIVYSTYMUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Doc. Renata Šadzevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
VIRŠSVORIO ĮTAKA PERIODONTO AUDINIŲ UŽDEGIMINIŲ LIGŲ IŠSIVYSTYMUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
Karolina Puzelytė 5 kursas 7 grupė Docentė Renata Šadzevičienė (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0
bei reikalavimus? Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0 aktualumas ir reikšmingumas?
tikslas
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0 hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0 apžvalga Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
(1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0 ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
metodai
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
12 (2 balai) 0,6 0,3 0
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos
ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
13 ir pan.)? 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
14 naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant 0,4 0,2 0
statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0
tikslą ir uždavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0
reikalavimus? Rezultatai
17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4 informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0 trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 aptarimas
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3
rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius? Išvados
25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0
pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 literatūros šaltiniai?
sąrašas Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
29 (1 balas) 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0 temą?
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai
rengimo reikalavimus?
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
>20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.
reikalavimai )
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,5 40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo
balo yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5
41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas
komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5
44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo
balo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 8 SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ... 10 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13 1.1. Lėtinis periodontitas ... 13 1.2. Viršsvoris ir nutukimas. ... 141.3. Viršsvorio poveikis periodonto audiniams. ... 15
1.3.1. Adipocitokinų poveikis periodonto audiniams ... 16
1.4. Metabolinio sindromo poveikis periodonto audiniams ... 18
1.5. Oksidacinio streso poveikis periodonto audiniams ... 18
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 20
2.1. Tyrimo imties apskaičiavimas ... 20
2.2. Tyrimo dalyvių atrankos kriterijai ... 20
2.3. Tyrimo dalyvių informavimas ir anketinė apklausa ... 21
2.4. Tiriamųjų burnos ertmės klinikinis vertinimas ... 21
2.4.1. Burnos higienos vertinimas ... 22
2.4.2. Periodonto audinių būklės vertinimas ... 23
2.5. Kraujavimo po zondavimo (BOP) indekso nustatymas ... 23
2.6. Statistinė analizė ... 24
3. REZULTATAI ... 25
3.1. Demografiniai rodikliai ... 25
3.2. Anketinės apklausos rezultatai ... 26
3.3. Burnos ištyrimo rezultatai ... 29
8
SANTRUMPOS
IL – 6 – interleukinas - 6 IL – 8 – interleukinas - 8
TNF – α – naviko nekrozės faktorius α PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija ir kt. – ir kiti
t.y. – tai yra
KMI – kūno masės indeksas IL – 1 – interleukinas - 1 IL – 10 – interleukinas - 10 IL - 1β – interleukinas - 1β IL – 2 – interleukinas - 2
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas mėn. - mėnesis
m. - metai mm – milimetrai n – atvejų skaičius
9
VIRŠSVORIO ĮTAKA PERIODONTO AUDINIŲ UŽDEGIMINIŲ LIGŲ
IŠSIVYSTYMUI
SANTRAUKA
Problemos aktualumas: Viršsvoris yra laikomas vienu iš rizikos veiksnių, skatinančių lėtinio periodontito išsivystymą. Viršsvorio paplitimas Lietuvoje siekia 41,7%, o sergamumas lėtiniu periodontitu net 75% tarp vyresnių nei 35 metai gyventojų. Nutukimas glaudžiai susijęs su sisteminio ir vietinio uždegiminio atsako padidėjimu, kuris gali turėti įtakos apydančio audinių būklei. Darbo tikslas: įvertinti viršsvorio sąsajas su periodonto audinių uždegiminių ligų atsiradimu.
Medžiaga ir metodai: Tyrime dalyvavo 60 pacientų 30-60 metų amžiaus, kurie atitiko atrankos kriterijus. Pagal kūno masės indeksą dalyviai suskirstyti į dvi grupes (kontrolinė ir tiriamųjų) po n30 pacientų. Dalyviai pildė anonimines anketas, buvo atliekamas klinikinis burnos ištyrimas. „Microsoft Excel 2013“ ir „SPSS 21.0“ programomis atlikta statistinė gautų duomenų analizė. Hipotezei patvirtinti naudotas chi kvadrato testas. Hipotezė laikyta reikšminga, kai p≤0,05.
Rezultatai: Nerastas statistiškai patikimas skirtumas tarp grupių vertinant lytį, amžių, išsilavinimą, rūkymą, odontologinių procedūrų dažnumą, individualios burnos higienos įpročius. Dažniausias nusiskundimas – dantenų kraujavimas valantis dantis. Kontrolinės grupės pacientai dažniau užsiima aktyvia veikla ( 8,303 df2 p<0,05). Turintiems viršsvorį nustatytos gilesnės dantenų kišenės (df38,974 r0,338 p<0,05) ir didesnis periodonto audinių prisitvirtinimo gylis (df33,823 r0,378 p<0,05). Nerastas statistiškai patikimas skirtumas, vertinant kraujavimą po zondavimo ( 0,268 df1 p≥0,05). Lėtinis periodontitas šiek tiek dažniau nustatytas turintiems viršsvorį ( 2,4 df1 p≥0,05) pacientams. Vertinant lėtinio periodontito sunkumo laipsnį, nerastas statistiškai patikimas skirtumas ( 3,256 df3 p≥0,05) tarp grupių.
Išvados: Didelis KMI susijęs su dantenų zondavimo gylio ir periodonto audinių prisitvirtinimo lygio pokyčiais. Nerastos sąsajos tarp viršsvorio sukeltos lėtinės sisteminės uždegiminės būklės ir lėtinio periodontito bei sunkesnių jo formų išsivystymo.
10
ASSOCIATION BETWEEN OVERWEIGHT AND DEVELOPMENT OF
INFLAMMATORY PERIODONTAL DISEASES
SUMMARY
Relevance of the problem: Overweight is one of the risk factors for development of chronic periodontitis. The prevalence of overweight in Lithuania is 41,7%, and the incidence of chronic periodontitis is 75% among the population over 35 years old. Obesity is closely linked to an increase in systemic and localized inflammatory responses that may affect the condition of periodontal tissues. Aim of the work is to estimate relationship between overweight and chronic periodontal diseases.
Material and methods: This study included 60 selected individuals at the age of 30 to 60. According to the body mass index, participants were divided into two equal groups (control and case). Participants completed anonymized questionnaires and clinical examinations. The statistical analysis was performed by Microsoft Excel 2013 and SPSS 21.0. Chi square test was used for hypothetical approval. The hypothesis was considered significant when p≤0.05.
Results: No statistically significant differences were found between the groups comparing gender, age, education, smoking, frequency of dental procedures, oral hygiene habits. The most common complaint were bleeding gums during teeth brushing. Control group is more likely to be active ( 8,303 df2 p<0,05). Deeper periodontal pockets (df38,974 r0,338 p<0,05) and clinical attachment level (df33,823 r0,378 p<0,05) were found in case group. There was no statistically significant difference between the groups in bleeding on probing ( 0,268 df1 p≥0,05). Chronic periodontitis was more commonly found in overweight participants ( 2,4 df1 p≥0,05). There was no statistically significant difference ( 3,256 df3 p≥0,05) among the groups in the assessment of the degree of severity.
Conclusions: BMI may be positively related to changes of probing depth and clinical attachment level.
11
ĮVADAS
Nutukimas yra vienas iš rizikos veiksnių, skatinančių burnos ertmės ligų atsiradimą. Tai yra didžiulė socialinė problema, pasiekusi aukštą lygį, ypač išsivysčiusiose šalyse [1,2]. Pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (The Organisation for Economic
Co-operation and Development) atliktų tyrimų, nutukimo paplitimas Europoje pakilo nuo 11% 2000
metais, iki 16% 2014 metais [3]. Europoje viršsvorio paplitimas siekia netoli 50%, o nutukimo – apie 16% populiacijos [4]. Lietuvoje viršsvorio paplitimas siekia 41,7% [4]. Nutukimas yra susijęs su tokių sutrikimų kaip arterinė hipertenzija, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, II tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių sistemos, inkstų, burnos ertmės ligų bei krūties, gimdos gleivinės, storosios žarnos vėžio ir lėtinio periodontito atsiradimu [1,4-6].
Lėtinis periodontitas – labai paplitusi, progresuojanti uždegiminė liga, kurią sukelia patogeninės bakterijos, jų veiklos produktai ir organizmo imuninis atsakas [1,7]. Teigiama, kad lėtinio periodontito paplitimas pasaulyje siekia nuo 20% iki 50% populiacijos [2]. Ši liga veikia dantį palaikančias struktūras, ko pasekoje vyksta apydančio audinių destrukcija, įskaitant jungties epitelio praradimą ir alveolinio kaulo rezorbciją. Negydant periodontito, dėl apydančio audinių destrukcijos sukeliamas dalinis arba visiškas dantų netekimas [1,7,8]. Pagrindinis etiologinis veiksnys yra dantų apnašas sudarančiame biofilme esantys mikroorganizmai, kuomet uždegiminis atsakas yra makroorganizmo reakcija į mikroorganizmų išskiriamus antigenus [1,8].
Keller ir bendraautoriai teigia, kad ryšys tarp nutukimo ir lėtinio periodontito pirmą kartą aprašytas Perlstei ir Bissada 1977 metais atliktame tyrime, kuriame buvo nustatyti nutukusių laboratorinių žiurkių apydančio audinių pokyčiai [7]. Yra keli galimi mechanizmai, aiškinantys pastebėtą sąsają tarp nutukimo ir lėtinio periodontito. Pirma, nutukimas glaudžiai susijęs su sisteminio ir lokalaus uždegiminio atsako padidėjimu; antra, nutukimas turi įtakos dantų apnašų kiekiui ir sudėčiai; ir galiausiai, abiejų derinys [9]. Neseniai atliktos sisteminės literatūros apžvalgos ir metaanalizės rezultatuose teigiama, kad turintys antsvorį ar nutukimą asmenys atitinkamai 1,8 karto ir 2,3 karto dažniau kenčia nuo lėtinio periodontito, nepriklausomai nuo standartinių rizikos veiksnių poveikio, lyginant su kontrolinės grupės normalų svorį turinčiais asmenimis [2].
Viršsvorio ir nutukimo įtaka lėtinio periodontito atsiradimui yra nauja ir aktuali problema. Pastaraisiais metais daugelis mokslininkų atliko tyrimus, siekdami išsiaiškinti šį ryšį, todėl kilo idėja atlikti tyrimą šia tema.
Iškelta problema:
12
Darbo tikslas: įvertinti viršsvorio sąsajas su periodonto audinių uždegiminių ligų atsiradimu.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti ryšį tarp viršsvorio ir lėtinio periodontito vystymosi.
2. Nustatyti skirtumus tarp tiriamųjų ir kontrolinės grupių, vertinant vidutinį dantenų kišenių zondavimo gylį.
3. Nustatyti skirtumus tarp tiriamųjų ir kontrolinės grupių, vertinant vidutinį periodonto audinių prisitvirtinimo lygį.
4. Nustatyti skirtumus tarp tiriamųjų ir kontrolinės grupių, vertinant dantenų kraujavimą po zondavimo.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Lėtinis periodontitas
Periodontitas yra lėtinė uždegiminė liga, kuri vystosi kaip atsakas į dantų apnašų bioplėvelėje esančių bakterijų veiklos produktus [8-10]. Kraštinio periodonto audinių ligų progresavimas susijęs su sutrikusiu dantenų audinių imuniniu atsaku [9,10]. Progresuojant šiai ligai yra pažeidžiamos atraminės dantį palaikančios struktūros ir vyksta periodonto audinių ir alveolinio kaulo destrukcija [8,10]. Lėtinis periodontitas yra viena iš 10 dažniausiai nustatomų lėtinių ligų pasaulyje [6].
Etiopatogenezė. Dažniausiai lėtinį periodontitą sukeliantys dantų apnašose esantys gramneigiami mikroorganizmai yra Aggregatibacter actinomycetemcomitans (A. actinomycetemcomitans), Porphyromonas gingivalis (P. gingivalis), Prevotella intermedia (P. intermedia), Tannerella forsythia (T. forsythia), Fusobacterium nucleatum (F. nucleatum),
gramteigiami – Porpyromonas micra (P. micra) [11]. Vyresnių nei 35 metų amžiaus pacientų, sergančių lėtiniu periodontitu, patologinėse dantenų kišenėse dažniausiai randamos bakterijų rūšys yra: P. gingivalis, T. denticola ir T. forsythia, o jaunesnių nei 35 metų amžiaus pacientų – A.
actinomycetemcomitans. Pastaroji bakterija yra siejama su agresyviuoju periodontitu. Sergant
periodonto ligomis, patologinių dantenų kišenių vagelės skystyje yra aptinkama uždegimo ir imuninio atsako mediatorių [1]. Lėtinio periodontito patogenezėje dalyvauja tokios molekulės kaip interleukinas – 6 (IL-6), interleukinas – 8 (IL–8), naviko nekrozės faktorius α (TNF-α), chemokinai [1,12].
Lėtinių periodonto ligų atsiradimą gali predisponuoti aplinkos ir sisteminiai faktoriai, tokie kaip rūkymas, cukrinis diabetas, imuninės sistemos sutrikimai, endotelio disfunkcija, nerimas, depresija, genetiniai faktoriai, hormonų pokyčiai menstruacijų, nėštumo, brendimo ar menopauzės metu, dislipidemija, nutukimas bei fizinis nejudrumas [10,13-15].
Nors lėtinį periodontitą sukelia podanteniniuose konkrementuose esančios bakterijos, didelę dalį audinių destrukcijos lemia sutrikęs imuninis atsakas į jų produktus. Kai kurie mokslininkai teigia, kad sutrikęs imuninis atsakas būdingas padidėjus uždegiminei būklei, kuri yra susijusi su aktyvesniu proteolizinių fermentų išskyrimu ir reaktyviuoju deguonimi [16,17].
14
Paplitimas. Paul. I ir bendraautoriai teigia, jog 2009-2012 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose lėtinio periodontito paplitimas siekė 46% (64.7 mln) gyventojų, iš kurių 8,9% nustatyta sunki lėtinio periodontito forma [19]. Lietuvoje lėtiniu periodontitu serga net 75% vyresnių nei 35m. suaugusiųjų [20]. Lėtinis periodontitas sudaro maždaug 80% visų periodonto ligų [14].
1.2. Viršsvoris ir nutukimas.
Viršsvoris ir nutukimas - tai kūno masės padidėjimas, atsirandantis dėl per didelio riebalinio audinio kaupimosi [17,21]. Zohaib A. su kolegomis nutukimą apibūdina kaip būklę, susijusią su riebalinių ląstelių padidėjimu ir padidėjusia makrofagų infiltracija riebaliniame audinyje, taip sukeliant uždegiminę būklę [21]. Ši būklė pasireiškia tuomet, kai su maistu yra gaunamas didesnis kalorijų kiekis nei sugebama išeikvoti. Tokiu atveju medžiagų perteklius virsta riebaliniu audiniu [12,22] ir gali pakenkti sveikatai. Mokomojoje literatūroje yra išskiriami trys nutukimo laipsniai:
1. Pirmo laipsnio nutukimas (antsvoris) yra nedidelis; 2. Antro laipsnio - vidutinis;
3. Trečio laipsnio – sunkus nutukimas [22].
Mitybos įpročiai, technologijų pažanga ir nejudrus gyvenimo būdas yra laikomi pagrindinėmis nutukimo priežastimis [23].
Paplitimas. „Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, nutukimas – didžiausia nepripažinta visuomenės sveikatos problema, turinti reikšmingą poveikį segamumui ir mirtingumui visame pasaulyje. Antsvoris ir nutukimas dažnėja tiek aukšto ekonominio lygio, tiek ir žemo ekonominio lygio šalyse. Per praėjusį dešimtmetį daugumoje Europos valstybių nutukimo paplitimas padidėjo 10–40 proc.“ – teigia Vilius Grabauskas ir kt. [5]. 2008 metais 35% suaugusiųjų vyresnių nei 20 metų turėjo antsvorį, o nutukimo paplitimas padidėjo dvigubai nuo 1980 metų ir pasaulyje nutukusių žmonių skaičius pasiekė 502 milijonus [9]. Ypatingai pavojingas nutukimas anktyvame amžiuje, kuris, jei yra negydomas ir nekontroliuojamas, gali lemti sunkius metabolinės sistemos bei vidaus organų veiklos sutrikimus [1].
Nutukimo diagnozavimui yra taikomi specialūs antromometriniai tyrimai, padedantys įvertinti įvairių sisteminių ligų, įskaitant ir periodonto audinių ligas, atsiradimo rizikos laipsnį.
Labiausiai paplitęs nutukimo įvertinimo metodas yra kūno masės indekso (KMI) apskaičiavimas. Kūno masės indeksas yra apskaičiuojamas padalijant kūno svorį (kilogramais) iš žmogaus ūgio kvadrato (metrais). Tai suteikia informacijos apie riebalų kiekį kūne bei tam tikrų ligų, kurios susiję su nutukimu,
atsiradimo riziką [1]. Laikoma, kad suaugęs žmogus turi viršsvorį, kai jo ar jos KMI yra 25-29,99
15
Nutukimas turi tiesioginį neigiamą poveikį bendrajai organizmo sveikatai, įskaitant pakitusį kraujospūdį, atsparumo insulinui atsiradimą, dislipidemiją ir žemo laipsnio (low-grade) sisteminio uždegimo būklę [2,12].
Atliktų tyrimų bei sisteminių literatūros apžvalgų rezultatai patvirtina teigiamą ryšį tarp didelės kūno masės ir lėtinių periodonto ligų paplitimo bei progresavimo [2,7,12,24].
1.3.Viršsvorio poveikis periodonto audiniams.
Riebalinis audinys, ypač esantis liemens srityje [13], yra aktyvus endokrininės sistemos organas atliekantis daug svarbių organizmo funkcijų, tokių kaip terminė izoliacija ir apsauga, energijos kaupimas bei išskyrimas [1,25]. Riebalinio audinio ląstelės yra vadinamos adipocitais [1]. Jos išskiria daugybę biologiškai aktyvių medžiagų, dalyvaujančių ir aktyvinančių įvairias organizmo reakcijas [9]. Adipocitų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos yra - leptinas, rezistinas, naviko nekrozės faktorius α (TNF-α), interleukinai: interleukinas – 1 (IL – 1), interleukinas – 6 (IL – 6), interleukinas - 8 (IL – 8) ir interleukinas - 10 (IL – 10), augimo faktoriai, komplemento sistemos komponentai, kraujagysles siaurinantis (vazokonstrikcinis) baltymas ir daugybė kitų molekulių [1,25,26]. Šios molekulės moduliuoja išreikštą imuninį atsaką, ko pasekoje padidėja jautrumas infekcijoms [9,26]. Sergančiųjų lėtiniu periodontitu dantenų vagelės skystyje yra padidėjęs uždegiminių žymenų, tokių kaip TNF- 𝛼, interleukino - 1β(IL-1β), IL-6 ir IL-8 kiekis [21,26]. Kongstad J. ir bendraautoriai teigia, kad užegiminiai citokinai, tokie kaip IL-6 ir TNF- α yra siejami su lėtiniu periodontitu [18]. Viršsvorį turintiems žmonėms dėl padidėjusio riebalinio audinio išskiriamų citokinų kiekio pasireiškia sisteminė uždegiminė reakcija [1,7,21,26]. Tyrimai parodė, kad padidėjęs uždegimas dėl citokinų, C-reaktyviojo baltymo, fibrinogeno ir kitų uždegiminių žymenų yra susijęs su priedančio ligomis [8]. Dauguma citokinų išskiriami proporcingai nuo esančio riebalinio audinio kiekio ir yra aktyviai įtraukiami į metabolizmo reakcijas, vykstančias visame organizme, taip pat ir imuninį atsaką produkuojančioje sistemoje [1]. Su nutukimu susijusi uždegiminė būklė gali paskatinti lėtiniopriedančio audinių uždegimo atsiradimą, nes riebalinio audinio išskiriami minėti žymenys skatina dantenų uždegimą ir bakterijų dauginimąsi ant dantų šaknų paviršiaus [7]. Be to, nutukimas gali inicijuoti išreikštą atsaką į antigenus gaunamus iš dantų apnašų. Taip yra sukeliami uždegiminio atsako sutrikimai, kurie lemia periodonto ligų atsiradimą [1].
16
reaktyvinis baltymas, fibronogenas) ir trigliceridų, ko pasekoje nustatomi pablogėję klinikiniai priedančio audinių parametrai [9].
Histologiniai tyrimai, atlikti vertinant laboratorinių pelių apydančio audinius, nurodo, kad destrukcijos laipsnis ir vietinio uždegiminio atsako dydis yra labiau išreikštas nutukusių pelių su ekperimentiniu periodontitu lyginant su normalaus svorio su eksperimentiniu periodontitu pelėmis [26].
Be to, svorio didėjimo metu, padidėja ir riebalinio audinio tūris, todėl kai kurie adipocitai gali inicijuoti apoptozę. Ji sukeliama dėl hipoksijos, kurią inicijuoja kraujo indai, atsakingi už ląstelių mitybą. Tai lemia makrofagų infiltraciją, ypač aplink žuvusios adipocitus, ko pasekoje padidėja uždegiminio atsako atsiradimas. Šių veiksnių derinys skatina lėtinės sisteminės uždegiminės būklės atsiradimą, kurį inicijuoja imuninės sistemos atsakas. Todėl nutukimą ar viršsvorį turintys asmenys yra jautresni infekcinėms ligoms nei normalų kūno svorį turintys asmenys [27].
Dauguma nutukusių žmonių turi padidėjusį lipidų kiekį. Ypač reikšmingas trigliceridų kiekio padidėjimas. Hiperlipidemija yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių simptomų, kuomet yra sergama infekcinėmis ligomis. Pastebėtas teigiamas ryšys tarp padidėjusio lipidų kiekio periferinio kraujo serume, žmonių turinčių antsvorį ar nutukimą, ir padidėjusių lėtinio periodontito rodiklių [1]. Kontrolinio tyrimo rezultatai rodo, kad lėtinis periodontitas yra susijęs su padidėjusiu trigliceridų ir cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje [8]. Yoshihiro S. ir bendraautoriai nustatė, kad asmenims, kurių kūno masės indeksas didesnis dažniau nustatytas lėtinis periodontitas [28].
Kadangi padidėjus riebalų kaupimuisi, padidėja uždegiminio atsako atsiradimas, galima manyti, kad asmenys turintys didesnį riebalinio audinio kiekį, dažniau susiduria su infekciniu uždegimu, tokiu kaip lėtinis periodontitas, palyginus su asmenimis, kurie yra mažiau nutukę [27].
1.3.1. Adipocitokinų poveikis periodonto audiniams
Citokinai – mažo molekulinio svorio [8] vandenyje tirpios biologiškai aktyvios glikoproteinų dalelės, kurias, kaip atsaką į infekciją, išskiria homopoetinės ir nehomopoetinės ląstelės. Šie uždegiminę reakciją rodantys biologiniai žymenys yra susiję su audinių insulto atsiradimu ir progresavimu. Manoma, kad uždegimo žymenys gali nukreipti ir aktyvuoti specifines uždegimines ląsteles ir paveikti periodonto audinius [21].
17
padidėjęs jo kiekis, o srityse, kuriose zondavimo gylis padidėjęs – aptinkamas mažesnis kiekis [2]. Zimmermann G. S. ir bendraautoriai teigia, jog tyrimai patvirtin aasociacijas tarp lėtinio periodontito pasireiškimo dažnumo ir vietinio bei cirkuliuojančio leptino kiekio pokyčių [13].
Rezistinas. Šis baltymas yra randamas riebaliniame audinyje. Nustatyta, jog rezistiną išskiria imuninės ląstelės, todėl jis yra siejamas su uždegiminių procesų aktyvavimu. Rezistinas skatina TNF-α. IL-2 ir IL-6 sekreciją ir sutrikdo priešuždegiminį adiponektino poveikį [13,25]. Pasak Zimmermann ir bendraautorių, padidėjęs rezistino kiekis siejamas su lėtinėmis apydančio audinių ligomis [13].
Naviko nekrozės faktoriusα. Tai uždegiminis citokinas, kurį daugiausia gamina ir sekretuoja monocitai bei makrofagai [25]. Šis adipocitokinas atlieka svarbų vaidmenį uždegiminų ir autoimuninių ligų patogenezėje [25].J is atlieka daug funkcijų, pradedant ląstelių migracija, baigint audinių destrukcija [8]. TNF-α išsiskiria iš susikaupusių kūno riebalinių ląstelių, ypač liemens srityje [7] ir gali inicijuoti lėtinio periodontito atsiradimą ar skatinti jau esančios patologijos progresavimą. TNF-α reguliuoja IL-1β ir IL-6 gamybą [8] bei aktyvina fermentus išskiriančius fibroblastus. Fibroblastų išskiriami fermentai mažina tarpląstelinės matricos baltymų kiekį ir aktyvina osteoklastus, vykdančius kaulinio audinio rezorbciją [1]. TNF-α poveikyje yra skatinama minkštųjų audinių destrukcija [7]. TNF-α yra susijęs su ekstraląstelinės matricos degradacija ir kaulo rezorbcija [8]. Suvan J. su kolegomis atliktoje sisteminėje literatūros apžvalgoje teigiama, jog dantenų vagelės skystyje aptinkamas α yra susijęs su padidėjusiu KMI ir pasiūlyta, kad TNF-α randamas dantenų vagelės skystyje dėl to, kad jį į kraujotaką išskiria riebalinio audinio ląstelės [2]. Padidėjęs TNF-α kiekis rodo stiprų ryšį tarp nutukimo ir uždegimo [13]. Tiriant nutukusius gyvūnus, nustatyti padidėję TNF-α rodmenys [25]. Imunohistocheminiai tyrimai, atlikti laboratorinėms pelėms, rodo, kad esant viršsvoriui, sukėlus eksperimentinį periodonto audinių uždegimą, stebimas pavėluotas TNF-α atsakas į P. Gingivalis [26].
Be ankščiau minėtų prouždegiminių adipocitokinų, riebalinis audinys taip pat išskiria tokias uždegimines ląsteles kaip adiponektinas. Nutukusių žmonių plazmoje aptinkamas sumažėjęs adiponektino kiekis, lyginant su kiekiu nustatytu normalų kūno svorį turinčių žmonių plazmoje. Be to, yra nustatyta tendencija, kad adiponektino kiekis ir funkcija mažėja, kuomet yra sergama lėtiniu periodontitu [13].
IL-18
6 taip pat atlieka biologinę uždegiminę funkciją, todėl galima daryti išvadą, kad jis yra susijęs tiek su nutukimu [25], tiek lėtiniu periodontitu [13].
Nutukusių žmonių apydančio audiniuose esančių kraujagyslių sienelėse yra aptinkami sustorėjimai, kurie lemia sumažėjusį kraujo srovės greitį. Manoma, kad tai yra dėl adipokino poveikio, kurio kiekis yra gerokai padidėjęs nutukusių žmonių liemens srities riebaluose. Kraujo srovės greičio sumažėjimas periodonto audinių kraujagyslėse yra vienas iš patogeninių periodontito išsivystymo mechanizmų [1].
Manoma, kad mechanizmai, paaiškinantys sąsają tarp nutukimo ir apydančio ligų, [2,29] yra susiję su sustiprėjusiu uždegimu periodonto audiniuose, kurį sukelia padidėjęs riebalinio audinio kiekis [21].
1.4. Metabolinio sindromo poveikis periodonto audiniams
Dažnai viršsvorį turintiems ar nutukusiems pacientams diagnozuojamas metabolinis sindromas [1]. Metabolinis sindromas yra apibrėžiamas kaip hipertenzijos, lipidų, nutukimo ir atsparumo insulinui derinys [15]. Šis sindromas dar vadinamas atsparumo insulinui sindromu. Jis gali būti sukeliamas ir dėl genetinių faktorių, ir dėl aplinkos poveikio. Pastarasis pasireiškia, kai yra mažas fizinis aktyvumas ir pernelyg didelis suvartojamo maisto kiekis [1]. Nutukusių žmonių bei gyvūnų riebaliniame audinyje aptinkamas didelis makrofagų kiekis. Tai yra susiję su sisteminio uždegimo atsiradimu ir atsparumu insulinui [25]. Tikslūs mechanizmai, susiję su metabolinio sindromo ir periodonto audinių destrukcija, nėra pakankamai išsiaiškinti. Yra įrodymų, teigiančių, jog ši uždegiminė būsena susijusi su endotelio disfunkcija [15]. Kwon YE ir bendraautorių atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad asmenys, kuriems diagnozuotas metabolinis sindromas, yra labiau linkę sirgti dantų kariesu ir lėtiniu periodontitu, lyginant su kontroline grupe. Be to, buvo nustatyta statistiškai reikšminga teigiama koreliacija tarp metabolinio sindromo diagnostinių kriterijų ir periodontito sunkumo nustatymo klinikinių parametrų [30].
Kitagawa M. ir kt. teigia, kad rūkymas, burnos higienos kokybė, faktoriai susiję su nutukimu ir metaboliniu sindromu yra susiję su lėtinio periodontito pasireiškimu [31]. Taip pat manoma, jog gram neigiamų periodonto audiniuose esančių bakterijų išskiriami lipopolisacharidai gali sukelti kepenų dislipidemiją ir atsparumą insulinui [27].
1.5.Oksidacinio streso poveikis periodonto audiniams
19
padidėja oksidacinis stresas [16]. Vietinė ir sisteminė oksidacinio streso būklė gali būti susijusi su periodonto ligomis ir nutukimu [16]. Reaktyvusis deguonis yra normalaus ląstelių metabolizmo produktas. Tačiau per didelė jo produkcija, oksiduodama DNR, lipidus ir baltymus, gali sukelti audinių pažeidimus [16, 17, 32]. Riebalinis audinys išskiria didelį reaktyviojo deguonies kiekį, todėl esant viršsvoriui jo daugiau patenka į kraujotaką. Tikėtina, kad dėl nutukimo padidėjęs reaktyviojo deguonies kiekis gali paveikti priedačio audinius [17, 32].
Atabay ir kolegos atlikto tyrimo išvadose nurodė, kad nutukimo metu padidėjęs oksidacinio streso lygis gali paveikti periodonto audinius sukeldamas šių audinių destrukciją [17].
Dėl nutukimo susidariusi hyperoksidacinė būklė padidina audinių jautrumą bakterinei infekcijai, taip palengvindama lėtinio periodontito atsiradimą ir/arba progresavimą. Oksidacinis stresas gali būti sąsaja tarp dviejų uždegiminių būklių – nutukimo ir lėtinės kraštinio periodonto ligos [16].
Oksidacinės būklės analizė parodė didesnę oksidacinio streso indekso reikšmę dantenų vagelės skystyje nutukusioms jaunoms moterims lyginant su lieknomis (p<0.05). Oksidacinį pliūpsnį apibūdinantys rodmenys dantenų vagelės skystyje taip pat didesni nutukusioms moterims. Todėl Dursum E. ir kolegos padarė išvadą, kad klinikinių periodontologinių indeksų reikšmės parodė teigiamą koreliaciją su padidėjusiu KMI, insulino, lipidų kiekiu bei oksidacinio pliūpsnio žymenimis [16].
1.pav. Nutukimo ir periodonto ligų sąveikos modelis, rodantis sąsajas per uždegimą, atsparumą insulinui ir oksidacinį stresą [6].
20
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Dantų ir burnos ligų klinikoje. Gautas bioetikos komisijos leidimas Nr. BEC – OF – 35 (priedas Nr.1), išdavimo data 2017-10-23. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. Tyrimą atliko LSMU odontologijos fakulteto 5 kurso 7 grupės studentė Karolina Puzelytė, kartu su tyrimo vadove doc. Renata Šadzevičiene.
Tyrimas buvo atliekamas šiais etapais: 1. Tyrimo planavimas;
2. Atrankos kriterijų formulavimas ir anketinės apklausos paruošimas; 3. Bioetikos dokumentacijos ruošimas ir leidimo atlikti tyrimą gavimas; 4. Tiriamųjų supažindinimas su tyrimu, sutikimo dalyvauti gavimas, anketinės apklausos pildymas ir klinikinis paciento burnos ertmės ištyrimas;
5. Statistinės duomenų analizės atlikimas.
2.1.Tyrimo imties apskaičiavimas
Buvo tiriami LSMU KK Dantų ir burnos ligų klinikoje besilankantys pacientai. Tyrime dalyvavo 60 atsitiktiniu būdu parinktų respondentų. Tyrimo imtis nustatyta pagal panašaus tyrimo imtį ir gautus rezultatus [12]. Apskaičiuota imtis n60 pacientų (po n30 abiejose grupėse).
2.2. Tyrimo dalyvių atrankos kriterijai Įtraukimo kriterijai:
1. LSMU KK Dantų ir burnos ligų klinikos pacientai; 2. Suaugę asmenys nuo 30 iki 60 metų.
Atmetimo kriterijai:
1. Asmenys jaunesni nei 30 metų ir vyresnis nei 60 metų;
2. Asmenys, kurie serga sisteminėmis kraujodaros sistemos, širdies - kraujagyslių sistemos, endokrininės sistemos ligomis;
3. Moterys, kurios laukiasi ar maitina krūtimi;
4. Asmenys, kurie ilgą laiką vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, antiepilepsinius vaistus, antidepresantus, imunosupresinius medikamentus, kontraceptines tabletes, steroidus;
21
7. Asmenys, kurie atsisako dalyvauti tyrime.
2.3. Tyrimo dalyvių informavimas ir anketinė apklausa
Pacientai buvo supažindinami su tyrimo tikslu, darbo principu bei užtikrintas jų konfidecialumas. Gavus sutikimą dalyvauti tyrime, respondentai pasirašė informavimo ir sutikimo formas (priedas Nr. 2, priedas Nr. 3) užtikrindami, kad dalyvauja savanoriškai ir žino, kad bet kurio tyrimo etapo metu gali nutraukti dalyvavimą.
Apklausa atlikta pagal paruoštą klausimyną (priedas Nr.4). Jis buvo sudarytas remiantis atliktais panašiais tyrimais [12, 18]. Anketiniai klausimai buvo pateikti norint:
• išsiaiškinti socialinius duomenis: lytis, amžius, išsilavinimas; • įvertinti KMI;
• įvertinti tinkamumą tyrimui;
• sužinoti žalingus įpročius,įvertinti fizinį aktyvumą;
• išsiaiškinti individualios burnos higienos įpročius: dantų šepetėlio pasirinkimas, dantų valymo dažnumas ir trukmė, tarpdančių valymo priemonių bei burnos skalavimo skysčio naudojimas;
• išsiaiškinti profilaktinių dantų patikrų ir profesionalios burnos higienos atlikimo dažnumą;
• išsiaiškinti, ar, pasak paciento, jis serga lėtiniu periodontitu, ar praeityje buvo taikytas periodontologinis gydymas;
• sužinoti tiriamojo nusiskundimus pažymint tinkamus variantus ir nurodant priežastį.
Pagal PSO (World Health Organization) KMI klasifikuojamas: normalus svoris - <25 kg/m2, viršsvoris – 25-29,9 kg/m2 ir nutukimas ≥30kg/m2 [7].
Respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes: kontrolinės grupės pacientai, neturintys viršsvorio (KMI<25 kg/m2) ir tiriamųjų grupės pacientai, turintys viršsvorį (KMI≥25 kg/m2).
2.4.Tiriamųjų burnos ertmės klinikinis vertinimas
22
matavimas buvo atliekamas kiekvieno danties šešiuose taškuose [12] (artimasis skruostinis (meziobukalinis), skruostinis (bukalinis), tolimasis skruostinis (distobukalinis), artimasis liežuvinis / gomurinis (meziolingvalini /meziopalatinalinis), liežuvinis / gomurinis (lingvalinis/palatinalinis), tolimasis liežuvinis/gomurinis (distolingvalinis/distopalatinalinis).
Periodonto būklė buvo nustatoma vertinant:
• dantenų kišenių zondavimo gylį: atstumas nuo dantenų kišenės dugno iki dantenų krašto (mm) [14];
• dantenų recesijas: atstumas nuo cemento-emalio ribos iki dantenų krašto (mm) [14];
• periodonto audinių prisitvirtinimo lygį: atstumas nuo cemento-emalio ribos iki dantenų kišenės dugno (mm) [14];
• kraujavimą po zondavimo: vertintas procentais < 25% arba ≥25% [18]. Buvo nustatytas supaprastintas burnos higienos indeksas (OHI-S) ir periodonto būklės nustatymo indeksas (CPITN).
2.4.1. Burnos higienos vertinimas
Burnos higienai įvertinti taikytas supaprastintas Green-Vermilion (1964) indeksas – OHI-S [33]. Tyrime buvo panaudotas vienas OHI-S komponentas – supaprastintas apnašų indeksas (DI-S). Pasirinkti šeši dantys: 3 viršuje (16, 21, 26) ir 3 apačioje (36, 41, 46). Buvo vertinama vizualiai ir taktiliškai zondo galiuku lengvai braukiant per dantų paviršius. Buvo tiriami tik visiškai išdygę dantys. Jei nebuvo pirmojo krūminio danties, buvo tiriamas antrasis krūminis dantis. O jei nebuvo centrinio kandžio, buvo vertinamas kitos pusės centrinis kandis. Pasirinktų šešių dantų paviršiai buvo vertinami nuo 0 iki 3 balų: 0 – nėra apnašų; 1 - apnašos dengia ne daugiau nei 1/3 tiriamo danties paviršiaus; 2 - apnašos dengia daugiau nei 1/3, bet mažiau nei 2/3tiriamo danties paviršiaus; 3 -apnašos dengia daugiau nei 2/3 tiriamo danties paviršiaus. Balai sudedami ir jų suma padalijama iš tirtų dantų skaičiaus. Taip gaunama indekso reikšmė, kuri gali būti nuo 0 iki 3 (Lentelė Nr.1.)
[33].
Lentelė Nr.1. OHI-S indekso reikšmės vertinimas [33]
Balai Burnos higiena
0 Puiki
0,1 – 0,6 Gera
0,7 – 1,8 Patenkimana
23
2.4.2. Periodonto audinių būklės vertinimas
Periodonto audinių būklei įvertinti ir diagnozei nustatyti buvo naudojamas Ainamo ir bendraautorių 1982 metais pasiūlytas CPITN indeksas (Community Periodontal Index of Treatment
Needs) [14,33].
Nustatant indeksą suaugusiųjų dantų eilės ir juos gaubiantys audiniai padalijami į šešis šeštadalius: 18–14, 13–23, 24–28, 38–34, 33–43 ir 44–48. Šeštadalis vertinamas tik tuo atveju, jeigu jame yra ne mažiau kaip du dantys ir jų nereikia rauti. Jeigu šeštadalyje yra išlikęs tik vienas dantis, jis tiriamas kartu su gretimu šeštadaliu. Šeštadalis, kuriame nėra arba yra tik vienas dantis, nevertinamas ir žymimas raide X. Užrašomas didžiausias šeštadalio indeksas, nustatytas tame šeštadalyje tiriant visus dantis. Periodonto audiniai įvertinti priskiriant jiems kodą [14,33] (Lentelė Nr. 2).
Lentelė Nr.2. CPINT kodų reikšmės [14,28,33]
Kodo numeris Reikšmė
kodas 0 Sveiki audiniai
kodas 1 Kraujavimas po zondavimo
kodas 2 Konkremantai virš ir po dantenomis
kodas 3 4mm ar 5mm gylio patologinės kišenės;
kodas 4 6mm ir gilesnės patologinės kišenės;
kodas 5 Nėra dantų
CPITN kodas nustatomas pagal giliausią patologinę kišenę, esančią kiekviename sekstante. [14,33]. CPINT kodas 0-2 reiškia, kad nėra lėtinio periodontito, o kodai 3-4 reiškia lėtinį periodontitą. Lėtinio periodontito diagnozė nustatoma tada, kai CPINT kodas 3 ar 4 yra dviejuose ir daugiau sekstantuose.
2.5. Kraujavimo po zondavimo (BOP) indekso nustatymas
Vienas iš dantenų uždegimo požymių – kraujavimas po zondavimo. Kraujavimas po zondavimo (bleeding on probing) vertinamas zonduojant keturiuose taškuose: prieanginiame-mezialiniame, prieanginiame, prieanginiame-distaliniame, gomuriniame arba liežuviniame [18]. Indekso reikšmė yra apskaičiuojama pagal šią formulę:
24
2.6.Statistinė analizė
Pacientų anketų atsakymų ir burnos ertmės apžiūros rezultatų duomenų sisteminimui ir analizei buvo naudojami „Microsoft Office Excel 2013“ ir „SPSS 21.0“ programinių įrangų paketai. Naudojant šias programas buvo daromos duomenų suvestinės, apskaičiuoti imties vidurkiai, standartiniai nuokrypiai (SN), procentinės reikšmės bei sudarytos diagramos.
Analizė buvo atlikta naudojant koduotus duomenis.
Statistinė analizė buvo atliekama naudojant Kolmogorov – Smirnov, nepriklausomų imčių testus. Grupių duomenims palyginti buvo naudojamas parametrinis Stjudento – t ir neparametrinis
Mann – Whitney testas. Statistinių ryšių stiprumas nustatytas taikant Chi-kvadrato ( ), Spearmano kriterijus. Jie naudojamas požymių tarpusavio priklausomumui įvertinti (su 95% tikimybe).
25
3. REZULTATAI
3.1. Demografiniai rodikliai
Tyrime dalyvavo 60 pacientų: 25 vyrai (41,7%) ir 35 moterys (58,3%). Daugiausia pacientų buvo 40-49 metų amžiaus (n25, 41,7%), šiek tiek mažiau 50-60 metų amžiaus (n20, 33,3%), mažiausiai – 30-39 metų amžiaus (n15, 25%). Daugiausia pacientų turėjo aukštesnįjį išsilavinimą (n22), o mažiausiai – nebaigtą vidurinį (n2) (2 pav.).
2 pav. Procentinis individų pasiskirstymas pagal išsilavinimą.
Kūno masės indeksas (KMI) buvo apskaičiuotas remiantis šia formule: KMIkg/m2. KMI vidurkis 25,698 kg/m2 (SN4,952). Didžiausia reikšmė 38,5kg/m2, mažiausia – 18,9kg/m2, mediana – 25,042kg/m2. Pagal KMI reikšmę tyrimo dalyviai suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę (KMI<25kg/m2) ir tiriamųjų (KMI≥25kg/m2). Abiejose grupėse buvo po n30 dalyvių. Pacientų pasiskirstymas grupėse pagal lytį, amžių ir išsilavinimą pateiktas lentelėje Nr. 3.
Lentelė Nr. 3. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir išsilavinimą. Charakteristika
Kontrolinė grupėn30
Tiriamųjų
grupėn30 Statistiniai duomenys
Lytis: n (%): moterys vyrai 18 (60,0) 12 (40,0) 17 (56,7) 12 (43,3) 0,69 df1 p0,793 Amžius: n (%): 30-39 m. 40-49 m. 50-60m. 10 (33,3) 11 (36,7) 9 (30,0) 5 (16,7) 14 (46,7) 11 (36,6) 2,227df2p0,328 Išsilavinimas:n (%) aukštasis aukštesnysis vidurinis/nebaigtas vidurinis 13 (43,3) 11 (36,7) 6 (20,0) 8 (26,6) 11 (36,7) 11 (36,7) 2,661df2p0,264 – Chi kvadrato testas, df – laisvės laipsnių skaičius, p - reikšmingumo lygmuo, remiantis chi kvadrato kriterijumi.
26
3.2. Anketinės apklausos rezultatai
21,7% (n13) dalyvių atsakė, kad yra rūkantys, o 78,3% (n47) – nerūkantys. Kontrolinėje ir tiriamųjų grupėse daugiau buvo nerūkančiųjų (atitinkamai n23, n24), o mažiau rūkančiųjų (atitinkamai n7, n6) ( 0,098 df1 p0,754). Vidutinis per dieną surūkomų cigarečių skaičius yra 9,45 (SN11,518). Didžiausias per dieną surūkomų cigarečių skaičius yra 40 vnt., o mažiausias –1 vnt.
Į kausimą „Ar užsiimate aktyvia veikla, tokia kaip greitas ėjimas, bėgimas, plaukimas?“ daugiausia pacientų atsakė „taip, mažiau nei 3 kartus per savaitę“, o mažiausiai – „taip, daugiau nei 3 kartus per savaitę“. Lentelėje Nr.4. pateiktas tyrimo dalyvių pasiskirstymasatsižvelgiant į jų fizinį aktyvumą.
Lentelė Nr.4. Pacientų pasisikirstymas kontrolinėje ir tiriamųjų grupėse atsižvelgiant į fizinį aktyvumą.
Charakteristika Visi dalyviai n60 Kontrolinė grupė n30 Tiriamųjų grupė n30 Daugiau nei 3 kartus
per savaitę n (%) 16 (26,7) 12 (40,0) 4 (13,3)
Mažiau nei 3 kartus
per savaitę n (%) 25 (41,7) 13 (43,3) 12 (40,0)
Neužsiima aktyvia
veika n (%) 19 (31,7) 5 (16,7) 14 (46,7)
8,303 df2 p0,016*
- Chi kvadrato testas, df – laisvės laipsnių skaičius, p - reikšmingumo lygmuo, remiantis chi kvadrato kriterijumi,
*statistiškai patikima, kai p<0,05
Į klausimą „Kaip dažnai lankotės pas odontologą profilaktiniam patikrinimui?“ daugiausiai respondentų (n27, 45,0%) atsakė „rečiau nei 1 kartą per metus“, rečiausiai (n3, 5,0%) pasirinktas variantas buvo „nesilankau“.
27
Lentelė Nr.5. Pacientų pasiskirstymas pagal profilaktinio patikrinimą pas odontologą ir profesionalios burnos higienos atlikimo dažnumą.
Charakteristika Visi tyrimo dalyviai n60
Kontrolinė grupė n30
Tiriamųjų grupė n30 Profilaktinių patikrinimų pas
odontologą dažnumas n (%) 6,933 df3 p0,074 2 kartus per metus 10 (16,7) 4 (13,3) 6 (20,0)
1 kartą per metus 20 (33,3) 14 (46,7) 6 (20,0) Rečiau nei 1 kartą per metus 27 (45,0) 12 (40,0) 15 (50,0)
Nesilanko 3 (5,0) 0 (0,0) 3 (10,0) Iš viso n (%) 60 (100) 30 (100) 30 (100) Profesionalios burnos higienos
atlikimo dažnumas n (%) 4,476 df3 p0,214 1-2 kartus per metus 24 (40,0) 15 (50,0) 9 (30,0)
1 kartą per 2 metus 21 (35,0) 7 (23,3) 14 (46,7) Rečiau nei 1 kartą per 2 metus 8 (13,3) 5 (16,7) 3 (10,0)
Neprisimena/niekada 7 (11,7) 3 (10,0) 4 (13,3) Iš viso n (%) 60 (100) 30 (100) 30 (100)
- Chi kvadrato testas, df – laisvės laipsnių skaičius, p - reikšmingumo lygmuo, remiantis chi kvadrato kriterijumi
Apklaustiesiems profesionali burnos higiena vidutiniškai buvo atlikta prieš 15,08 mėn. (SN11,797 SP1,620). Į klausimą atsakė n53 dalyviai (neatsakė n7). Didžiausia reikšmė 48 mėn., mažiausia – 1 mėn., dažniausiai pasitaikęs atsakymas (mediana) – 12 mėn. Kontrolinėje grupėje apskaičiuotas vidurkis yra 15,89 mėn. (SN12,562 SP2,417), o tiriamųjų – 14,25 mėn. (SN11,133 SP2,183). Atlikus Mann-Whitney (p0,767) ir Kolmogorov-Smirnov (p0,021) testus nerastas statistiškai patikimas skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių, lyginant profesionalios burnos higienos atlikimo dažnumą.
Paklausus pacientų ar jie gali patvirtinti sergantys lėtiniu pariodontitu, teigiamai atsakė 16,7% (n10). Paklausus ar jų šeimos nariai serga lėtiniu periodontitu, teigiamai atsakė n8 (13,3%). Atlikus neparametrinę koreliaciją (r0,3, p<0,05) ir Chi kvadrato testą ( 18,832, df4, p<0,05) gauta statistiškai patikima sąsaja tarp pacietų atsakiusiųjų, kad serga lėtiniu periodontitu ir jų artimųjų sergamumo lėtiniu periodontitu.
28
Lentelė Nr.6. Respondentų individualios burnos higienos įpročių charakteristika.
Charakteristika Kontrolinė grupė n30
Tiriamųjų grupė n30
Visi dalyviai n60 Dantų valymo dažnumas: n (%) 5,012 df3 p0,171
2 kartus per dieną 26 (86,7) 19 (63,3) 45 975,0) 1 kartą per dieną 4 (13,3) 9 (30,0) 13 (21,7)
Rečiau 0 (0,0) 1 (3,3) 1 (1,7) Nevalo 0 (0,0) 1 (3,3) 1 (1,7) Iš viso: n (%) 30 (100) 30 (100) 60 (100) Dantų valymo trukmė: n (%) 0,166 df2 p0,920
3 minutes 3 (10,0) 3 (10,0) 6 (10,0) 2 minutes 15 (50,0) 13 (43,3) 28 (46,7)
1 minutę 12 (40,0) 13 943,3) 25 (41,7) Nevalo 0 (0,0) 1 (3,4) 1 (1,7) Iš viso: n (%) 30 (100) 30 (100) 60 (100) Dantų šepetėlio/šerelių tipas: n(%) 7,256 df3 p0,064
Elektrinis 4 (13,3) 0 (0,0) 4 (6,7) Kietas 0 (0,0) 1 (3,4) 1 (1,7) Vidutinis 7 (23,30 13 (44,8) 20 (33,3) Minkštas 19 (63,3) 15 (50,0) 34 (56,6) Nenaudoja 0 (0,0) 1 (1,7) 1 (1,7) Iš viso: n (%) 30 (100) 30 (100) 60 (100) Tarpdančių valymo dažnumas: n (%) 0,765 df4 p0,943
2 kartus per dieną 5 (16,7) 5 (16,7) 10 (16,7) 1 kartą per dieną 7 (23,3) 5 (16,7) 12 (20,0) 2-3 kartus per savaitę 7 (23,3) 9 (30,0) 16 (26,7) Rečiau nei kas savaitę 6 (20,0) 5 (16,7) 11 (18,3) Nanaudoja 5 (16,7) 6 (20,0) 11 (18,3) Iš viso: n (%) 30 (100) 30 (100) 60 (100) Burnos skalavimo skysčio naudojimo
dažnumas: n (%) 3,289 df4 p0,511
2 kartus per dieną 4 (13,3) 6 (20,0) 10 (16,7) 1 kartą per dieną 7 (23,3) 11 (36,7) 18 (30,0) 2-3 kartus per savaitę 7 (23,3) 3 (10,0) 10 (16,7) Rečiau nei kas savaitę 6 (20,0) 4 (13,3) 10 (16,7) Nanaudoja 6 (20,0) 6 (20,0) 12 (20,0) Iš viso: n (%) 30 (100) 30 (100) 60 (100)
- Chi kvadrato testas, df – laisvės laipsnių skaičius, p - reikšmingumo lygmuo, remiantis chi kvadrato kriterijumi
29
„2-3 kartus per savaitę“, mažiausiai pacientų atsakė „2 kartus per dieną“. Tiriamųjų grupėje dažniausias atsakymas buvo „1 kartą per dieną“, o rečiausias – „2-3 kartus per savaitę“. Išsamesni rezultatai pateikti lentelėje Nr.6.
Dažniausias pacientų nusiskundimas buvo kraujuojančios dantenos dantų valymo metu (50%, n30), šiek tiek mažiau skundėsi blogu burnos kvapu (33,3%, n20). 25% (n15) pacientų nusiskundimų neturėjo. Nei vienas kontrolinės grupės pacientas nesiskundė spontaniniu dantenų skausmu. Nei vienas tiriamųjų grupės pacientas nesiskundė „išilgėjusiais“ dantimis (Lentelė Nr.7).
Lentelė Nr.7. Pacientų nusiskundimai.
Nusiskundimas Visi tiriamieji n60
Kontrolinė grupė n30
Tiriamųjų
grupė n30 Statistinė analizė* Spontaninis dantenų
kraujavimas, n (%) 3 (5) 1 (3,3) 2 (6,7) 0,351 df1 p1,000 Dantenų kraujavimas valant
dantis, n (%) 30 (50) 15 (50,0) 15 (50,0) 0,000 df1 p1,000 Spontaninis dantenų
skausmas, n (%) 3 (5) 0 (0,0) 3 (10,0) 3,158 df1 p0,237 Dantenų skausmas valant
dantis, n (%) 4 (6,7)
3 (10,0)
1 (3,3) 1,071 df1 p0,612 Dantų paslankumas, n (%) 6 (10,0) 2 (6,7) 4 (13,3) 0,741 df1 p0,671
Dantų jautrumas valant
dantis ,n (%) 8 (13,3) 2 (6,7) 6 (20,0) 2,308 df1 p0,129 Dantų jautrumas geriant
šaltus/karštus gėrimus, kvėpuojant šaltu oru, n (%)
9 (15,0) 2 (6,7) 7 (23,3) 3,268 df1 p0,071 Dantų „išilgėjimas“, n (%) 3 (5,0) 3 (10,0) 0 (0,0) 3,158 df1 p0,237 Blogas burnos kvapas, n (%) 20 (33,3) 10 (33,3) 10 (33,3) 0,000 df1 p1,000 Neturi nusiskundimų, n (%) 15 (25,0) 10 (33,3) 5 (16,7) 2,222 df1 p0,136
- Chi kvadrato testas, df – laisvės laipsnių skaičius, p - reikšmingumo lygmuo, remiantis chi kvadrato kriterijumi,*Statistinė analizė atlikta lyginant kontrolinę ir tiriamųjų grupes.
3.3.Burnos ištyrimo rezultatai
Dantų skaičiaus vidurkis – 25,58 (SN2,479 SP0,320). Mažiausia reikšmė – 20 dantų, didžiausia – 28 dantys, mediana – 26. Tiek kontrolinėje, tiek tiriamųjų grupėse vidutinis dantų skaičius beveik lygus (atitinkamai v25,67, SN2,617 SP0,478; v25,50, SN2,374 SP0,434).Atlikus nepriklausomą bandinių (df58 p0,797), Kolmogorov-Smirnov (p0,015) ir Mann-Whitney (p0,653) testus statistiškai patikimo skirtumo tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupiųnebuvo rasta.
30
tiriamųjų – 0,710 (SN0,364). Atlikus nepriklausomų bandinių (df0,428 p0,692) ir Kolmogorov-Smirnov (p0,148) testus nerastas statistiškai patikimas ryšys tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių.
Pagal OHI-S indeksą nustatyta individualios burnos higienos kokybė. Daugiausiai, t.y. 63,3% (n38) pacientų, priskirti grupei „patenkinama“, o mažiausiai pacientų (1,7%, n1) priskirta grupei „bloga“.Tiriamųjų grupėje nebuvo nei vieno paciento, priskirto grupei „bloga“ (3 pav.).
3 pav. Burnos higienos kokybės įvertinimas kontrolinėje ir tiriamųjų grupėse ( 2,643 df3 p0,450).
Apskaičiuotas vidutinis visų tiriamųjų dantenų kišenių zondavimo gylis yra 2,187mm (SN0,935 SP0,121). Mažiausia reikšmė 1,1mm, didžiausia 6,3mm, mediana 2,0mm. Dažniausiai pasitaikiusios reikšmės –20,mm, 2,2mm ir 2,8mm.
Apskaičiuotas vidutinis visų tiriamųjų apydančio audinių prisitvirtinimo lygis yra 2,455mm (SN1,414 SP0,183). Mažiausia reikšmė 1,1mm, didžiausia 11,1mm, mediana -2,2mm. Dažniausiai pasitaikiusi reikšmė -2,4mm.
Visų tiriamųjų kraujavimo po zondavimo vidurkis yra 26,57% (SN15,168 SP1,958). Mažiausia reikšmė 4%, didžiausia – 82%, mediana – 25,5%.
Lėtinis periodontitas diagnozuotas 48,33% (n29) tyrimo dalyvių.Iš sergančiųjų lėtiniu periodontitu lengva forma nustatyta n5, vidutinė n8 ir sunki n16 pacientams. Palyginus kontrolinės ir tiriamųjų grupių pacientų lėtinio periodontito sunkumą, statistiškai patikimas ryšys nebuvo rastas (p≥0,05).
31
Lentelė Nr.8. Periodonto audinių charakteristika.
- Chi kvadrato testas, df – laisvės laipsnių skaičius, r – koreliacijos koeficientas atlikus neparametrinę koreliaciją, p - reikšmingumo lygmuo, remiantis chi kvadrato kriterijumi
*lyginama kontrolinė ir tiriamųjų grupės, **statistiškai patikima, kai p<0,05,***procentinė dalis sergančiųjų grupėje.
Kraujavimas po zondavimo iki 25% pasireiškė 46,7% (n28), o didesnis arba lygus 25% - 53,3% (n32). Kraujavimo po zondavimo (<25% ir ≥25%) pasireiškimas kontrolinėje ir tiriamųjų grupėse ( 0,268 df1 p0,605) pateiktas 4 pav.
4 pav. Kraujavimo po zondavimo pasireiškimas.
Parametrai Kontrolinė grupė (n30) Tiriamųjų grupė (n30) duomenys* Statistiniai Vidutinis dantenų kišenių zondavimo
gylis ± SP (SN), mm 2,14±0,22 (1,23) 2,23±0,09 (0,52)
df 38,974 r0,338 p0,008** Vidutinis periodonto audinių
32
Atlikus vidutinio dantenų kišenių zondavimo gylio ir KMI analizę rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp šių parametrų, t.y., didėjant KMI reikšmei, didėja vidutinis dantenų kišenių zondavimo gylis (r=0,338, p=0,008 (p<0,05)) (5 pav).
5 pav. Vidutinio dantenų kišenių zondavimo gylio pokyčio ir KMI tarpusavio koreliacija Remiantis neparametriniu Mann-Whitney testu dviems nepriklausomoms imtims gautas statistiškai patikimas skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių, vertinant vidutinį periodonto audinių prisitvirtinimo lygį (p0,03 (p<0,05)) (6 pav.).
33
4. DISKUSIJA
Šiame tyrime buvo aiškinamasi ar yra ryšys tarp viršsvorio ir lėtinio periodontito atsiradimo ir/ar progresavimo. Užsienio literatūroje buvo rasta tyrimų [9,12,16-18,23,24, 28,31,34-36,] ir sisteminių literatūros apžvalgų, [2,6,7,27,29,38] besiaiškinančių padidėjusio KMI ryšį su kraštinio apydančio ligomis. Nebuvo rastas šią temą nagrinėjančių mokslinių tyrimų lietuvių kalba.
Atliktame tyrime nustatyta teigiama koreliacija tarp vidutinio dantenų kišenių zondavimo gylio (mm) ir KMI (kg/m2) didėjimo (p<0,05).Suvan ir bendraautorių tyrimo, kuriame dalyvavo 260 pacientų nuo 27 iki 77 metų amžiaus, rezultatai rodo, kad didelis KMI ir nutukimas (lyginant su normaliu svoriu) yra susijęs su giliomis dantenų kišenėmis (p<0,005) ir gilesnių nei 4mm kišenių dažnumu (p꞊0,1) [9]. Kitame Suvan JE. su kolegomis [12] atliktame tyrime (n286) taip pat rastas reikšmingas ryšys (p<0,001). Kongstad su kolegomis nustatė, kad vyrų vidutinis dantenų kišenių gylis yra didesnis nei moterų, kaip ir turinčių viršvorį ir neturinčių (p<0,05) [18]. Dursum su kolegomis nerado statistiškai reikšmingo ryšio (p≥ 0,05) tirdami nutukusias ir normalaus svorio moteris (n40) [16], kas prieštarauja minėtų tyrimų rezultatams.
Nustatyta, kad esant KMI reikšmei ≥ 25kg/m2, vidutinis apydančio audinių prisitvirtinimo lygis yra statistiškai patikimai didesnis (p<0,05) lyginant su KMI reikšme <25 kg/m2. Kongstad su kolegomis, taip pat teigia jog klinikinis apydančio audinių prisitvirtinimo lygis padidėjo didėjant KMI reikšmei tiek vyrams, tiek moterims (p<0,05). Taip pat jie teigia, kad vyrų prisitvirtinimo lygis gilesnis nei moterų [18].
Šiame tyrime nenustatytos sąsajos tarp didelio KMI ir kraujavimo po zondavimo padidėjimo (p≥0,05). Dursum su kolegomis tirdami nutukusias ir lieknas moteris padarė išvadą, kad nutukusioms moterims statistiškai reikšmingai (p<0,01) dažniau nustatomas kraujavimas po zondavimo [16]. Suvan su kolegomis atliktame tyrime taip pat rado reikšmingą ryšį tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių (atitinkamai 13,79% ir 25,69%; p<0,001) [12]. Tokią sasają nustatė ir Kongstad su kolegomis (n1504, p<0,05) [18].
Benguigui su bendraautoriais teigia, kad KMI statistiškai susijęs su periodontalinių kišenių zondavio gylio didėjimu, bet ne su apydančio audinių prisitvirtinimo lygio pokyčiais ar lėtinio periodontito dažnumu [24].
Atliktame tyrime buvo nustatyta, kad viršvorį turintys žmonės pasižymi mažesniu fiziniu aktyvumu, nei tie, kurių svoris normalus (p<0,05). Shimazaki su bendraautoriais siūlo, kad nutukimas ir fizinio judrumo trūkumas gali turėti įtakos apydančio audinių būklei (p<0,05) [28].
34
karto dažniau [12]. Khan su kolegomis atliktame tyrime, kurio imtis yra 165 (moterų 59,4%, vyrų 40,6%) lėtinio periodontito pasireiškimas nutukusiems žmonėms dažnesnis – net 73,9% [35]. Moterims 10% rečiau nei vyrams nustatyta lėtinio periodontito diagnozė (n36110, amžius 40-60 metų) [31].
Palyginus normalų svorį ir viršsvorį turinčius respondentų, sergančių lėtiniu periodontitu sunkumą, statistiškai patikimas ryšys nebuvo rastas (p≥0,05).
Thanakun S. su bendraautoriais teigia, kad dantų ligų ir sunkaus periodontito pasireiškimo dažnis buvo didesnis turinčių viršsvorį ir nutukusių pacientų grupėje lyginant su normalų kūno svorį turinčiais (p<0,05). Viršsvoris buvo susietas su dantų ligų atsiradimu (p<0,05), sunkios formos lėtiniu periodontitu (p<0,05). Nutukę pacientai turėjo 6 kartus didesnę riziką sirgti lėtiniu periodontitu lyginant su normalaus kūno svorio grupe (p<0.001). Po lyties, amžiaus, rūkymo bei fizinio aktyvmo įpročių koregavimo išliko statistiškai reikšminga priklausomybė (p<0,05) [37].
Šiame tyrime nebuvo rastas statistiškai patikimas skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių vertinant lytį, amžiaus grupes, išsilavinimą, blogus įpročius (rūkymas), profilaktinių apsilankymų pas odontologą ir profesionalios burnos ertmės higienos atlikimo dažnumą, individualios burnos higienos įpročius (p≥0,05).
Vertinant individualią burnos higieną, nebuvo nustatytas patikimas ryšys tarp turinčių viršsvorį ir normalaus svorio respondentų (p≥0,05). Taip pat teigiama ir šiuose tyrimuose (p≥0,05) [16,24]. Tačiau Kitagawa ir jo kolegos teigia, kad KMI ≥ 30 kg/m2(OR, 1,44), rūkymas, patenkinama ar prasta burnos higiena yra reikšmingi rizikos faktoriai ≥ 4mm periodontalinių kišeniųatsiradimui [31]. Taip pat teigia ir Suvan su bendraautoriais lygindami kontrolinę ir tiriamųjų grupes (apnašų indeksas atitinkamai 21,05% ir 25,73%, p<0,05) [12].
Kitagawa su kolegomis teigia, kad individualios burnos higienos, susilaikymo nuo rūkymo ir svorio kontrolė gali būti prevencinė priemonė, norint išvengti lėtinių periodonto ligų progresavimo suaugusiems žmonėms. Rezultatai rodo, kad rūkymas, burnos higienos kokybė, faktoriai susiję su nutukimu ir metaboliniu sindromu yra susiję su lėtinio periodotito pasireiškimu. Todėl galima teigti, kad kokybiškas dantų valymas, susilaikymas nuo rūkymo, svorio kontroliavimas gali būti efektyvi prevencinė priemonė prieš periodonto ligų vystymąsi suaugusiems žmonėms [31].
35
5. PADĖKA
Norėčiau padėkoti darbo vadovei doc. Renatai Šadzevičienei už konsultavimą bei išsakytas pastabas. Taip pat norėčiau padėkoti dantų ir burnos ligų klinikos informatikos inžinierei Irenai Nedzelskienei.
6. INTERESŲ KONFLIKTAS
36
IŠVADOS
1. Didėjant KMI, didėja vidutinis dantenų zondavimo gylis (p<0,05).
2. Viršsvorį turinčių pacientų vidutinis periodonto audinių prisitvirtinimo lygis yra statistiškai patikimai (p<0,05) didesnis, nei esančių normalaus svorio.
3. Nerastas statistiškai patikimas (p≥0,05) ryšys, vertinant kraujavimo po zondavimo pasireiškimą tarp turinčių viršsvorį ir normalų svorį pacientų.
37
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Słotwińska SM, Słotwiński R. Host response, obesity, and oral health. Cent Eur J Immunol. 2015;40(2):201-5.
2. Suvan J, D'Aiuto F, Moles DR, Petrie A, Donos N. Association between overweight/obesity and periodontitis in adults. A systematic review. Obes Rev. 2011 May;12(5):e381-404. 3. Health at a Glance: Europe 2016 - State of Health in the EU Cycle. Published on November
23, 2017.
URL: http://www.oecd.org/health/health-at-a-glance-europe-23056088.htm
4. Marques A, Peralta M, Naia A, Loureiro N, de Matos MG. Prevalence of adult overweight and obesity in 20 European countries, 2014. Eur J Public Health. 2018 Apr 1;28(2):295-300. 5. Grabauskas V, Petkevičienė J, Klumbienė J, Vaisvalavičius V. Antsvorio ir nutukimo dažnio priklausomybė nuo socialinių bei gyvensenos veiksnių (Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas). MEDICINA (2003) 39 tomas, Nr. 12
6. Martinez-Herrera M, Silvestre-Rangil J, Silvestre FJ. Association between obesity and periodontal disease. A systematic review of epidemiological studies and controlled clinical trials. Med Oral Patol Oral Cir Bucal.2017 Nov 1;22(6):e708-e715.
7. Keller A, Rohde JF, Raymond K, Heitmann BL. Association between periodontal disease and overweight and obesity: a systematic review. J Periodontol. 2015 Jun;86(6):766-76. 8. Van Dyke TE, van Winkelhoff AJ. Infection and inflammatory mechanisms. J Clin
Periodontol. 2013 Apr;40 Suppl 14:S1-7.
9. Suvan J, Petrie A, Moles DR, Nibali L, Patel K, Darbar U, at al. Body mass index as a predictive factor of periodontal therapy outcomes. J Dent Res. 2014 Jan;93(1):49-54.
10. Friedewald VE, Kornman KS, Beck JD, Genco R, Goldfine A, Libby P, at al. The American Journal of Cardiology and Journal of Periodontology Editors’ Consensus: Periodontitis and Atherosclerotic Cardiovascular Disease. J Periodontol. 2009 Jul;80(7):1021-32.
11. van Winkelhoff AJ, Loos BG, van der Reijden WA, van der Velden U. Porphyromonas gingivalis, Bacteroides forsythus and other putative periodontal pathogens in subjects with and without periodontal destruction. J Clin Periodontol. 2002 Nov;29(11):1023-8.
12. Suvan JE, Petrie A, Nibali L, Darbar U, Rakmanee T, Donos N, et al. Association between overweight/obesity and increased risk of periodontitis. J Clin Periodontol. 2015 Jun 9. 13. Zimmermann GS, Bastos MF, Dias Gonçalves TE, Chambrone L, Duarte PM. Local and
38
14. Almonaitis V, Balčikonytė E, Balčiūnienė I, Bendinskaitė R, Brukienė V, Kobs G, et al. Klinikinė odontologija. Vilnius, Vaistų žinios. p. 251-343.
15. D'Aiuto F, Sabbah W, Netuveli G, Donos N, Hingorani AD, Deanfield J, et al. Association of the metabolic syndrome with severe periodontitis in a large U.S. population-based survey. J Clin Endocrinol Metab. 2008 Oct;93(10):3989-94.
16. Dursun E, Akalin FA, Genc T, Cinar N, Erel O, Yildiz BO. Oxidative Stress and Periodontal Disease in Obesity. Medicine (Baltimore). 2016 Mar;95(12):e3136.
17. Atabay VE, Lutfioğlu M, Avci B, Sakallioglu EE, Aydoğdu A. Obesity and oxidative stress in patients with different periodontal status: a case-control study. J PeriodontalRes. 2017 Feb;52(1):51-60.
18. Kongstad J, Hvidtfeldt UA, Grønbaek M, Stoltze K, Holmstrup P. The relationship between body mass index and periodontitis in the Copenhagen City Heart Study. J Periodontol. 2009 Aug;80(8):1246-53
19. Eke PI, Dye BA, Wei L, Slade GD, Thornton-Evans GO, Borgnakke WS, et al. Update on Prevalence of Periodontitis in Adults in the United States: NHANES 2009 to 2012. J Periodontol. 2015 May;86(5):611-22.
20. Romanova S, Žibaitė A, Baranauskaitė A, Basevičienė N. Periodontito ir reumatoidinio artrito ryšys. Literatūros apžvalga. Medicinos teorija ir praktika 2016 m. 22 tomas Nr. 2. 21. Akram Z, Abduljabbar T, Abu Hassan MI, Javed F, Vohra F. Cytokine Profile in Chronic
Periodontitis Patients with and without Obesity: A Systematic Review and Meta-Analysis. Dis Markers. 2016;2016:4801418.
22. Lažauskas R. Mityba ir sveikata. Kaunas:KMU leidykla; 2005. p. 48 – 50.
23. Yamashita JM, Moura-Grec PG, Freitas AR, Sales-Peres A, Groppo FC, Ceneviva R, et al. Assessment of Oral Conditions and Quality of Life in Morbid Obese and Normal Weight Individuals: A Cross-Sectional Study. PLoS One. 2015 Jul 15;10(7):e0129687.
24. Benguigui C, Bongard V, Ruidavets JB, Sixou M, Chamontin B, Ferrières J, et al. Evaluation of oral health related to body mass index. Oral Dis. 2012 Nov;18(8):748-55. 25. Ouchi N, Parker JL, Lugus JJ, Walsh K. Adipokines in inflammation and metabolic disease.
Nat Rev Immunol. 2011 Feb;11(2):85-97.
26. Zuza EP, Garcia VG, Theodoro LH, Ervolino E, Favero LFV, Longo M, et al. Influence of obesity on experimental periodontitis in rats: histopathological, histometric and immunohistochemical study. Clin Oral Investig. 2018 Apr;22(3):1197-1208.
39
28. Shimazaki Y, Egami Y, Matsubara T, Koike G, Akifusa S, Jingu S, et al. Relationship between obesity and physical fitness and periodontitis. J Periodontol. 2010 Aug;81(8):1124-31.
29. Chaffee BW, Weston SJ. Association between chronic periodontal disease and obesity: A systematic review and meta-analysis. J Periodontol. 2010 Dec;81(12):1708-24.
30. Kwon YE, Ha JE, Paik DI, Jin BH, Bae KH. The relationship between periodontitis and metabolic syndrome among a Korean nationally representative sample of adults. J Clin Periodontol. 2011 Sep;38(9):781-6.
31. Kitagawa M, Kurahashi T, Matsukubo T. Relationship between General Health, Lifestyle, Oral Health, and Periodontal Disease in Adults: A Large Cross-sectional Study in Japan. Bull Tokyo Dent Coll. 2017;58(1):1-8.
32. Tomofuji T, Yamamoto T, Tamaki N, Ekuni D, Azuma T, Sanbe T, et al. Effects of Obesity on Gingival Oxidative Stress in a Rat Model. J Periodontol. 2009 Aug;80(8):1324-9.
33. Jasulaitytė L, Pauraitė J, Saldūnaitė K, Paipalienė P, Jagelavičienė E, Basevičienė N. Burnos higiena. Kaunas: KMU leidykla; 2005. p.27-30.
34. Gaio EJ, Haas AN, Rosing CK, Oppermann RV, Albandar JM, Susin C. Effect of obesity on periodontal attachment loss progression: a 5-year population-based prospective study. J Clin Periodontol 2016; 43: 557–565.
35. Khan S, Saub R, Vaithilingam RD, Safii SH, Vethakkan SR, Baharuddin NA. Prevalence of chronic periodontitis in an obese population: a preliminary study. BMC Oral Health. 2015 Sep 29;15:114.
36. Kongstad J, Enevold C, Christensen LB, Fiehn NE, Holmstrup P. Impact of Periodontitis Case Criteria: A Cross-Sectional Study of Lifestyle. J Periodontol. 2017 Jun;88(6):602-609.
40
