LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Sveikatos vadybos katedra
Ingrida Indriūnaitė
PACIENTŲ SAUGOS KULTŪRA N ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė:
doc.dr. Skaistė Laskienė 2015 – 05 - 15
KAUNAS, 2015
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
PACIENTŲ SAUGOS KULTŪRA N ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE Ingrida Indriūnaitė
Mokslinė vadovė doc.dr. Skaistė Laskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2015. 92 p.
Darbo tikslas. Ištirti pacientų saugos kultūrą N asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Uždaviniai. 1.Nustatyti sveikatos priežiūros darbuotojų komandinio darbo ir bendradarbiavimo pasireiškimą, siekiant užtikrinti pacientų saugos kultūrą. 2.Nustatyti sveikatos priežiūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimosi galimybes, siekiant užtikrinti pacientų saugos kultūrą. 3. Ištirti ekspertų požiūrį į pacientų saugos kultūrą: komandinio darbo ir bendradarbiavimo pasireiškimą bei darbuotojų kvalifikacijos tobulinimosi galimybes.
Tyrimo metodika. Kiekybiniame tyrime dalyvavo sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys N ligoninės anesteziologijos, chirurgijos, akušerijos ir vidaus ligų skyriuose (atsako dažnis - 72,2 proc.). Kokybiniame tyrime dalyvavo ekspertai - sutikusios dalyvauti tyrime pasirinktų skyrių slaugos administratorės, dirbančios skyriuje daugiau nei 10 metų. Tyrimui atlikti Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Bioetikos centras 2015-01-19 išdavė leidimą Nr. BEC - VSV (M) – 360.
Rezultatai. Didžioji dauguma (83,6 proc.) tyrimo dalyvių sutinka, kad vykdomi pasitarimai pacientų saugos klausimais, daugiau nei pusė (67,7 proc.) sutinka su tuo, jog bendraudami darbuotojai išsprendžia problemas, susijusias su pacientų sauga; daugiau nei pusė (58,5 proc.) respondentų žino, kad dėl bendravimo trūkumo kyla problemų, susijusių su pacientų sauga;
mažiau nei pusė (41,6 proc.) tyrimo dalyvių dirbdami su darbuotojais iš kitų skyrių nejaučia diskomforto; 73,8 proc. respondentų dalyvauja mokymuose, kuriuose darbuotojai yra mokomi atpažinti ir pranešti apie įvykius susijusius su pacientų sauga. Ekspertai teigia, jog darbuotojai atsakingai žiūri į savo darbą, skyriuose vyksta trumpi pasitarimai, kurių metu aiškinamasi problemų priežastys ir apsikeičiama svarbia informacija (tarp gydytojų ir slaugytojų), susijusia su pacientų sauga; darbuotojai turi galimybę kelti savo profesinę kvalifikaciją; pusė ekspertų pacientų saugą įvardija kaip prioritetinę sritį, o pagrindiniai trūkumai, susiję su pacientų sauga, yra laiko ir darbo jėgos trūkumas.
Išvados. 1. Sveikatos priežiūros įstaigoje organizuojamas komandinis darbas bei vyksta nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas tarp sveikatos priežiūros darbuotojų, siekiant užtikrinti pacientų saugos kultūrą. 2. Visi sveikatos priežiūros darbuotojai turi galimybę kelti
savo kvalifikaciją ir nuolat dalyvauti mokymuose, susijusiuose su pacientų saugos kultūra. 3.
Ekspertų vertinimu, skyriuose organizuojamas komandinis darbas, darbuotojai bendradarbiauja tarpusavyje keisdamiesi informacija, susijusia su pacientų sauga bei visiems darbuotojams suteikiama galimybė kelti profesinę kvalifikaciją.
Raktažodžiai. Pacientų sauga, pacientų saugos kultūra, komandinis darbas, bendravimas, bendradarbiavimas, mokymasis, kvalifikacijos tobulinimas.
SUMMARY
Management of Public Health
PATIENT SAFETY CULTURE IN N HEALTH CARE ORGANIZATION Ingrida Indriunaite
Supervisor Skaistė Laskiene assoc. prof. dr.
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas; 2015. 92 p.
Aim of the study. To research the patient safety culture in a health care organization.
Objectives. 1. To identify how the teamwork and collaboration of a health care workers can ensure patient safety culture. 2. To identify health care employees professional development opportunities which ensure patient safety culture. 3. To examine the experts viewpoint of the patient safety culture and how the teamwork and collaboration, opportunities of a professional development influences the patient safety culture.
Methods. ‘N’ hospital health care professionals from anaesthesiology, surgery, obstetrics and an internal diseases medicine departments were participating in the quantitative study (the response rate - 72.2 %). The nursing administrators have been working in this field more than 10 years were participated in the qualitative study. The study was approved by the Lithuanian University of Health Sciences, Medical academy Center for Bioethics (No. BEC - VSV (M) - 360.)
Results of research. 83.6 % of the respondents do agree about conducted workshops on patient safety; more than half (67.7 %) do agree with the fact, that communication with each other helps to solve the problems related to patient safety, more than half (58.5 %) of the respondents believes that a lack of communication is causing problems which are related to patient safety; less than a half (41.6 %) of the respondents do not feel discomfort by working
with staff from other departments; 73.8 % of respondents are involved in a trainings, where the staff has a courses to recognize and report incidents related to patient safety. Experts accept that the staff has a responsible approach to their work, hospital sections are practicing the short briefings which helps to examine what causes the problems and do exchange of relevant information (including doctors and nurses) related to patient safety; Health care professionals have the opportunity to develop professional qualification; according to half of the experts opinion - patient safety is a priority, the main disadvantages, which were evaluated by the experts, it is a lack of time and a labor shortages.
Conclusions. 1. Work is organized as teamwork, communication and cooperation between health care workers, in order to ensure patient safety culture in health care organization. 2. All health care professionals have the opportunity to upgrade their qualifications and regularly attend the training sessions related to the patient safety culture. 3. According to experts, the staff is working as a team, health care professionals cooperate with each other to exchange information related to the patient safety and all staff have the opportunity to improve their professional qualifications.
Key words. Patient safety, patient safety culture, teamwork, communication, collaboration, learning, professional development.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 6
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ... 7
LENTELIŲ SĄRAŠAS ... 8
SĄVOKOS ... 11
ĮVADAS ... 12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 14
1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 15
1.1.Pacientų saugos kultūros samprata asmens sveikatos priežiūroje ... 15
1.2.Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, susiję su bendravimu, bendradarbiavimu ir komandiniu darbu bei pacientų saugos kultūra asmens sveikatos priežiūroje ... 23
1.3.Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, susiję su kvalifikacijos tobulinimu asmens sveikatos priežiūroje ... 29
2.TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS ... 32
3. TYRIMO REZULTATAI ... 39
3. 1. Kiekybinio tyrimo duomenų analizė ... 39
3.1.1. Ligoninėje dirbančių specialistų bendravimo pasireiškimas ... 39
3.1.2. Ligoninėje dirbančių specialistų bendradarbiavimo pasireiškimas ... 44
3.1.3. Ligoninėje dirbančių specialistų komandinio darbo pasireiškimas ... 50
3.1.4. Ligoninėje dirbančių specialistų požiūris į pacientų saugą ... 55
3.1.5. Ligoninėje dirbančių specialistų mokymosi, kvalifikacijos kėlimo pasireiškimas ... 63
3.2. Kokybinio tyrimo duomenų analizė ... 70
REZULTATŲ APTARIMAS ... 75
IŠVADOS ... 81
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 83
LITERATŪRA ... 84
PRIEDAI ... 93
SANTRUMPOS
ASPP – asmens sveikatos priežiūros personalas EK – Europos komisija
ES – Europos sąjunga HI – Higienos institutas
HSOPSC (Hospital Survey on Patient Safety Culture) - pacientų saugos kultūros apklausa ligoninėse
Lent. – lentelė
N – tiriamųjų skaičius NĮ – nepageidaujami įvykiai NHS – Nacional Health Service Pav. - paveikslas
Proc. – procentai
PSK – Pacientų saugos kultūra PSP – pirminė sveikatos priežiūra PS – Pacientų sauga
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SAQ (Safety Attitude Questionnaire) - požiūrio į saugą klausimynas SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
SP – sveikatos priežiūra
VASPVT - Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Saugos kultūros brandos lygiai...21 2 pav. Teiginių, atspindinčių bendravimo pasireiškimą, bendras vertinimas respondentų požiūriu...40 3 pav. Respondentų pritarimo teiginiui „Skyriuje yra aptariami būdai kaip išvengti klaidų, susijusių su pacientų sauga, pasikartojimo“ pasiskirstymas atsižvelgiant į jų darbo vietą...44 4 pav. Teiginių, atspindinčių bendradarbiavimo pasireiškimą, bendras vertinimas respondentų požiūriu...46 5 pav. Teiginių, atspindinčių komandinio darbo pasireiškimą, bendras vertinimas respondentų požiūriu...52 6 pav. Respondentų pritarimo teiginiui: „Darbuotojai supranta, kad pacientų sauga yra svarbiausias prioritetas šiame skyriuje“ pasiskirstymas atsižvelgiant į jų darbo vietą...57 7 pav. Respondentų pritarimo teiginiui: „Šiame skyriuje atsakingas asmuo analizuoja problemas susijusias su pacientų sauga, kurios nuolat pasikartoja“ pasiskirstymas atsižvelgiant į amžių...58 8 pav. Teiginių, atspindinčių pacientų saugos raišką, bendras vertinimas respondentų požiūriu...59 9 pav. Respondentų pritarimo teiginiams: „Žinau, jog vykdomi mokymai pacientų saugos klausimais apima visus skyriaus darbuotojus“ ir „Dalyvauju skyriuje organizuojamuose mokymuose, kuriuose tobulinama komandinio darbo ir bendravimo tarpusavyje technika“
pasiskirstymas atsižvelgiant į darbo vietą...63 10 pav. Teiginių, atspindinčių mokymąsi/kvalifikacijos kėlimo raišką, bendras vertinimas respondentų požiūriu...65
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Užsienio šalių autorių darbų, nagrinėjančių komandinį darbą, bendradarbiavimą ir pacientų saugos kultūrą sveikatos priežiūroje, santrauka (sud. I.Indriūnaitė)...24 2 lentelė. Interviu klausimynas...35 3 lentelė. Respondentų socialiniai ir demografiniai duomenys...38 4 lentelė. Bendravimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo pasiskirstymas pagal skirtingas respondentų grupes...39 5 lentelė. Bendravimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų pareigas...41 6 lentelė. Bendravimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų darbo pagal specialybę patirtį (m.)...41 7 lentelė. Bendravimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų darbo vietą...42 8 lentelė. Bendravimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų darbo patirtį (m.) ligoninėje...43 9 lentelė. Bendravimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų amžių...,...43 10 lentelė. Bendradarbiavimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo pasiskirstymas pagal respondentų darbo vietą...45 11 lentelė. Bendradarbiavimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų pareigas...47 12 lentelė. Bendradarbiavimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų darbo vietą...48 13 lentelė. Bendradarbiavimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų darbo patirtį (m.) ligoninėje...49 14 lentelė. Bendradarbiavimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų amžių...49 15 lentelė. Bendradarbiavimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų darbo pagal specialybę patirtį (m.)...50 16 lentelė. Komandinio darbo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo pasiskirstymas pagal respondentų darbo patirtį (m.) ligoninėje...51 17 lentelė. Komandinio darbo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų pareigas...52
18 lentelė. Komandinio darbo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų darbo pagal specialybę patirtį (m.)...53 19 lentelė. Komandinio darbo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų darbo patirtį (m.) ligoninėje...53 20 lentelė. Komandinio darbo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų darbo vietą...54 21 lentelė. Komandinio darbo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų amžių...55 22 lentelė. Teiginių apie pacientų saugą statistinio ryšio stiprumo vertinimas (naudojant Spirmano koeficientą)...56 23 lentelė. Pacientų saugos pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų pareigas...59 24 lentelė. Pacientų saugos pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų darbo vietą...60 25 lentelė. Pacientų saugos pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų darbo patirtį (m.) ligoninėje...61 26 lentelė. Pacientų saugos pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų amžių...62 27 lentelė. Pacientų saugos pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų darbo pagal specialybę patirtį (m)...62 28 lentelė. Mokymosi/kvalifikacijos kėlimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo pasiskirstymas respondentų amžiaus aspektu...64 29 lentelė. Mokymosi/kvalifikacijos kėlimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų darbo vietą...67 30 lentelė. Mokymosi/kvalifikacijos kėlimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų darbo patirtį (m.) ligoninėje...67 31 lentelė. Mokymosi/kvalifikacijos kėlimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų amžių...68 32 lentelė. Mokymosi/kvalifikacijos kėlimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų darbo pagal specialybę patirtį (m.)...69 33 lentelė. Mokymosi/kvalifikacijos kėlimo pasireiškimą atspindinčių teiginių vertinimo vidurkių pasiskirstymas pagal respondentų pareigas...69 34 lentelė. Pacientų saugos kultūros vertinimas ekspertų požiūriu, kategorija „Bendravimo pasireiškimas“...70
35 lentelė. Pacientų saugos kultūros vertinimas ekspertų požiūriu, kategorija
„Bendradarbiavimo pasireiškimas“...71 36 lentelė. Pacientų saugos kultūros vertinimas ekspertų požiūriu, kategorija „Komandinio darbo pasireiškimas“...72 37 lentelė. Pacientų saugos vertinimas ekspertų požiūriu, kategorija „Pacientų saugos pasireiškimas“...73 38 lentelė. Pacientų saugos kultūros vertinimas ekspertų požiūriu, kategorija
„Mokymosi/kvalifikacijos kėlimo pasireiškimas“...74
SĄVOKOS
Pacientų sauga (1) (angl. patient safety) - kai medicininės priežiūros metu nebūna atsitiktinių sužeidimų; tai veikla, kuomet yra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, padedanti išvengti ir užkirsti kelią ar ištaisyti nepageidaujamų įvykių keliamą žalą [3].
Pacientų sauga (2) (angl. patient safety) - susijusių su pacientu rizikų ir nepageidaujamų įvykių valdymas, atpažinimas ir analizė, tam, kad pacientų sveikatos priežiūra būtų saugesnė ir būtų kiek įmanoma sumažinta pacientams daroma žala [29].
Pacientų sauga (3) (angl. patient safety) – sveikatos priežiūros struktūros ir procesai, kurių taikymas turi sumažinti nepageidaujamų įvykių, atsirandančių dėl sveikatos priežiūros poveikio, tikimybę. Taip siekiama užtikrinti saugią sveikatos priežiūrą ir jos aplinką pacientams bei sveikatos priežiūros darbuotojams, įdiegiant vieningą nepageidaujamų įvykių registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistemas, formuojant naujovišką specialistų požiūrį į nepageidaujamus įvykius, jų valdymą [30].
Saugos kultūra (angl. safety culture) – bendrais individų ir organizacijos įsitikinimais ir vertybėmis pagrįstas kompleksinis modelis, kuris yra nukreipiamas mažinti potencialią žalą pacientui, kuri gali būti padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas [29].
Komandinis darbas (angl. teamwork) - tai procesas, kurio metu žmonių grupė dirba siekdama bendro tikslo, dalindamasi atsakomybe [31].
Bendradarbiavimas (angl. collaboration) – kartu su kitais dirbti, siekti bendro tikslo [32].
Darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas (angl. employees professional development) -
profesinės kvalifikacijos teorinis ir praktinis tobulinimas, kuriuo siekiama pagilinti įgytos kvalifikacijos žinias, gebėjimus ir praktinius įgūdžius [4].
ĮVADAS
Kadangi darbo organizavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apima organizacijos ir žmogaus dimensijas, dalis mokslininkų sureikšmina organizacijos valdymo problemas [1, 2] ir analizuoja organizacijos kultūrą, vadybos kokybę [1, 2], dalis – žmogiškąjį faktorių [3, 4, 5, 6, 7, 8] ir dėmesį sutelkia į žmogiškuosius išteklius, santykius, saugią elgseną, komandinį darbą [9, 10, 11, 12, 13, 14, 15], dalis – bando apjungti abi sritis ir pateikia pacientų saugos ar pacientų saugos kultūros sampratas [16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24]. Neabejojama tik dėl to, kad asmens sveikatos priežiūra yra viena iš sudėtingiausių ir atsakingiausių sričių, nes siejama su padidinta intervencijos rizika (sudėtingos diagnostinės ir intervencinės procedūros, vaistų skyrimas, laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai), sudėtingais santykiais ir sąveikomis tarp sveikatos priežiūros darbuotojų, lyderystės ir darbo komandoje suderinamumu, medicininių technologijų ir siekio, kad būtų užtikrinta pacientų saugą. Mokslininkai teigia, kad nuolat vykstantys sveikatos priežiūros sektoriaus struktūriniai pertvarkymai, kova dėl ribotų išteklių, didėjantis personalo trūkumas, nuolatinė teisinės bazės kaita, naujų medicininių technologijų plėtra bei daugelis kitų veiksnių sukelia neramumus, kurie ir daro įtaką pacientų saugai [25].
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, milijonai pacientų visame pasaulyje kasmet patiria negalią sukeliančius sužalojimus ar mirtį dėl nesaugios medicinos praktikos ir slaugos. Kadangi asmens sveikatos priežiūra retai atliekama pavienių asmenų, saugi pacientų priežiūra priklauso ne tik nuo medicinos darbuotojų žinių, įgūdžių ir elgesio, bet ir nuo to, kaip darbuotojai geba dirbti komandoje konkrečioje darbo aplinkoje, kaip komunikuoja tarpusavyje. Efektyvi komunikacija ypač svarbi siekiant optimalių gydymo ir slaugos rezultatų, o jos nepakankamumas gali sukelti žalą pacientui [26]. Lietuvoje Pacientų saugos platforma pacientų saugą apibūdina, kaip pacientų teisę apsisaugoti nuo galimos žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugomis. Mokslinėje literatūroje pacientų saugos kultūra dažniausiai siejama su vadovavimu, komandiniu darbu, bendravimu, pranešimu apie klaidas ir mokymųsi iš klaidų [27, 21].
Kai kurie mokslininkai pacientų saugos kultūrą apibūdina kaip organizacijos kultūrą, sudarytą iš individualių ir grupių vertybių, požiūrių, suvokimų, kompetencijos ir elgesio modelių, kurie daro įtaką saugos valdymui. Organizacijose, kurios orientuotos kurti pacientų saugos kultūrą, darbuotojų elgesys grindžiamas abipusiu pasitikėjimu, vyrauja bendras suvokimas apie saugos svarbą ir pasitikėjimas prevencinėmis priemonėmis [22].
Jungtinėse Amerikos Valstijose Sveikatos tyrimų ir kokybės agentūra (AHRQ) kartu su Gynybos departamentu ir Amerikos ligoninių asociacija inicijavo pacientų saugos kultūros tyrimų plėtrą. Minėtų institucijų iniciatyva sukurtas įrankis, kuris gali būti naudojamas vertinant saugos kultūrą ligoninėje arba atskiruose jos padaliniuose, stebint pacientų saugos pokyčius ir vertinant pacientų saugos priemonių poveikį. Minėto įrankio klausimai yra skirti padėti sveikatos priežiūros organizacijoms įvertinti darbuotojų požiūrį į pacientų saugą ir apima ligoninės aplinką, sveikatos priežiūros darbuotojo darbo vietą, sveikatos priežiūros darbuotojo požiūrį į vadovą, bendravimą, nepageidaujamų įvykių dažnumą, pacientų saugos kultūros lygį, ligoninę, nepageidaujamų įvykių skaičių [28].
Tenka konstatuoti, kad mažiausiai dėmesio klausimyne skirta komandinio darbo bei bendradarbiavimo ir sveikatos priežiūros personalo kvalifikacijos tobulinimo galimybių analizei, siekiant užtikrinti pacientų saugos kultūrą. Mokslinės literatūros analizė įgalina teigti, kad iki šiol Lietuvoje atlikti tyrimai, susiję su pacientų saugos kultūra, naudojant užsienio šalyse sukurtais ir pritaikytais Lietuvai bendro pobūdžio klausimynais, tačiau nepavyko rasti tyrimų, kurie menkiausiai ištirtą pacientų saugos kultūros sritį – komandinį darbą, bendradarbiavimą bei kvalifikacijos tobulinimo galimybes - įvertintų ne tik analizuojant empirinių tyrimų duomenis, bet ekspertų požiūrį, todėl savo darbe naudosime ir kiekybinį (empirinį), ir kokybinį tyrimo metodus, siekiant giliau ir nuodugniau išnagrinėti minėtas pacientų saugos kultūros sritis.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas - ištirti pacientų saugos kultūrą N asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Uždaviniai:
1. Nustatyti sveikatos priežiūros darbuotojų komandinio darbo ir bendradarbiavimo pasireiškimą, siekiant užtikrinti pacientų saugos kultūrą.
2. Nustatyti sveikatos priežiūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimosi galimybes, siekiant užtikrinti pacientų saugos kultūrą.
3. Ištirti ekspertų požiūrį į pacientų saugos kultūrą: komandinio darbo ir bendradarbiavimo pasireiškimą bei darbuotojų kvalifikacijos tobulinimosi galimybes.
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Pacientų saugos kultūros samprata asmens sveikatos priežiūroje
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad sveikatos priežiūra pasižymi ypač sudėtingomis technologijomis, bet kartu žemu efektyvumu ir aukštu klaidų potencialu. Todėl sveikatos priežiūros kokybė, jos užtikrinimas bei nuolatinis gerinimas, ypatingą dėmesį skiriant pacientų saugai, tampa iššūkiu visoms valstybėms organizuojant ir pertvarkant sveikatos priežiūros sistemas [30].
Lietuvos Respublikos teisės aktų analizės metu, nustatyta, kad pirmą kartą sąvoka
„pacientų sauga” pavartota 2007 metais Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005-2010 m. programoje. Šios programos tikslai tokie:
Visą sveikatos priežiūrą orientuoti į paciento bei visuomenės poreikius ir lūkesčius.
Atkreipti dėmesį į sveikatos priežiūros paslaugų saugos ir kokybės užtikrinimą.
Tobulinti sveikatos priežiūros kokybės vadybą [1].
Siekiant įgyvendinti vėlesnes iniciatyvas, susijusias su pacientų sauga, nuo 2006 m.
Lietuvai Europos Sąjungos pacientų saugos projektuose paskirta atstovauti Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, siekdama įvykdyti pavestas funkcijas, susijusias su pacientų sauga, nuo 2008 iki 2010 m. dalyvavo projekte „EUNetPaS“
(European Union network for Patient Safety).
Pagrindinis „EUNetPaS“ tikslas – sukurti tinklą, kuris vienytų visas Europos Sąjungos nares ir tarptautines organizacijas, norint patobulinti ir pagerinti tam tikrus aspektus pacientų saugos srityje. Vienas jų - bendradarbiavimo gerinimas. Į sąvoką „bendradarbiavimas“ buvo įtraukti tokie elementai: pacientų saugos kultūros užtikrinimas; sistemų, susijusių su klaidų registravimu ir mokymusi, kūrimas; saugumas, susijęs su vaistų vartojimu; ir darbuotojų švietimas pacientų saugos srityje. Kreipiant dėmesį į šiuos elementus norima gerinti ir stiprinti sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą [33].
Tęsiant darbus pacientų saugos srityje, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai buvo pavesta įgyvendinti Nacionalinės pacientų saugos platformos įgyvendinimo priemonių 2010-2014 m. planą. Šio plano įgyvendinimui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu sudarė komitetą Nacionalinei pacientų saugos platformai parengti. Minėtoje platformoje buvo iškelti keli prioritetai, orientuoti į pacientų saugą:
Įgyvendinti pacientų saugos kultūrą sveikatos priežiūros srityje.
Informuoti ir mokyti sveikatos priežiūros darbuotojus klausimais, susijusiais su pacientų sauga.
Mokyti ir informuoti pacientus klausimais, susijusias su pacientų sauga.
Sukurti sistemą, kuri registruotų nepageidaujamus įvykius sveikatos priežiūroje.
Formuoti teisinę aplinką, kuri užtikrintų efektyvią nepageidaujamų įvykių registaciją.
Įgyvendinti žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelį [27, 21].
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba 2010 metais įkūrė pacientų saugos tinklą Lietuvoje – PaSauLieTis. PaSauLieTis – tai elektroninės duomenų bazės pagrindu sukurtas tinklas, susijęs su pacientų sauga, jame yra kaupiami ir pateikiami duomenys pacientų saugos tema. Pagrindinės šio tinklo funkcijos - informacijos apie metodus, kurie skirti gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir saugumą rinkimas, sisteminimas ir skleidimas, sudarant galimybę asmenims, bendrauti, bendradarbiauti bei keistis žiniomis pacientų saugos klausimais. Duomenų bazėje kaupiama informacija gali būti naudinga fiziniams ir juridiniams asmenims, susijusiems su sveikatos priežiūros politiniais sprendimais, teikiantiems ambulatorines ir stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, pacientų nevyriausybinėms organizacijoms ir kt. [34].
Siekiant atskleisti iškilusias problemas, susijusias su sveikatos priežiūros kokybe ir pacientų sauga, Lietuvoje 2011 metais buvo parengta ir pristatyta Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programos galutinė ataskaita ir pateiktos tokios išvados:
Atsižvelgiant į tai, kad programos įgyvendinimui buvo skirta apie 19 procentų reikalingų lėšų, programa praktiškai liko neįgyvendinta.
Nebuvo pakankamas plačiosios visuomenės dalyvavimas sprendimų priėmime.
Didžioji dalis informacijos yra gaunama iš žiniasklaidos, kuri formuoja neigiamą požiūrį.
Trūksta koordinuotos veiklos pacientų saugai nacionaliniu lygiu gerinti.
Minėtoje ataskaitoje teigiama, kad taikant tam tikras priemones kiekvienoje organizacijoje, sveikatos priežiūros darbuotojų motyvacija ir organizacijos kultūra mūsų šalyje gerėja. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento, užėmusio pareigas 2011 m. nuomone, teisinio gydytojo veiklos reguliavimo plitimas ir standartų, susijusių su gydymu, reikalavimų didėjimas (2009 m. Lietuvoje patvirtinta nauja „Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcija“), taip pat padidėjusi atsakomybė už personalo padarytas klaidas turėtų teigiamą poveikį sveikatos priežiūros sistemai. Šie aspektai turi skatinti, asmenis, teikiančius sveikatos priežiūros paslaugas, jas teikti kokybiškesnes, darbuotojus motyvuoti atidžiau
domėtis pasiekimais, susijusiais su medicinos mokslu, t.y. nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją ir mokytis iš įvykusių incidentų [35].
Tęsiant anksčiau minėtą „EUNetPaS“ projektą, ES pradėtas naujas Europos Komisijos finansuojamas projektas „PaSQ“ (angl. European Union network for patient safety and quality of care). Naujasis projektas grindžiamas „EUNetPaS“ patirtimi ir juo norima skatinti visų projekte dalyvaujančių šalių narių ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą, kuris orientuojasi į pacientų saugą ir sveikatos priežiūros kokybę, to siekiama skatinant šalis keistis informacija ir įgyvendinti gerąsias klinikines praktikas. Vykdant projektą „PaSQ“, visos ES šalys narės, tarptautinės organizacijos bei suinteresuotosios pusės įtraukiamos į sukurtą bendradarbiavimo platformą ir tinklą, kad šalys galėtų išaiškinti problemas bei pasikeisti gerąja klinikine praktika ir kita informacija, susijusia su sveikatos priežiūros kokybe bei pacientų sauga [36].
Lietuva taip pat yra viena iš šalių, kuri dalyvauja PaSQ projekte. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba yra nacionalinis PaSQ projekto koordinatorius Lietuvoje ir Nacionalinis kontaktinis centras, kuris atsakingas už pacientų saugą šalyje [36].
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) didelį dėmesį skiria pacientų saugos kultūrai ir pacientų saugai. Pirmasis PSO indėlis į pacientų saugą buvo 2004 metų spalio mėnesį įsteigtas Pasaulio pacientų saugos aljansas, kuris grindžiamas Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliucija Nr. 55.185, šia rezoliucija PSO ir kitos valstybės narės skatinamos daugiau dėmesio skirti pacientų saugai [37]. PSO iniciatyva suburta Sveikatos priežiūros paslaugų ir medicininės priežiūros aukšto lygio grupė, kurios tikslas – užtikrinti sveikatos priežiūros sistemų praktinio bendradarbiavimo mechanizmą ir įsteigti pacientų saugos darbo grupę. 2007 m. Aukšto lygio grupė pasirašė minėtos darbo grupės parengtą rekomendaciją, kurioje nurodomos potencialiai naudingos Europos bendradarbiavimo ir koordinavimo sritys padėsiančios sprendžiant pacientų saugos klausimus [37].
Vėlesniais metais paskelbtoje Liuksemburgo pacientų saugos deklaracijoje pripažįstama, kad teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kurią turėtų gerbti ES, jos institucijos ir visi Europos piliečiai [37].
Įgyvendindama pacientų saugos gerinimo idėjas Europos Taryba 2006 metais priėmė rekomendaciją, kurioje aprašomas pacientų saugos valdymas ir nepageidaujamų reiškinių prevencija sveikatos priežiūros sistemose. Kitų metų spalio mėnesį Baltojoje knygoje, skirtoje pateikti Europos Komisijos sveikatos strategiją, viena iš numatytų veiklos sričių - pacientų saugos užtikrinimas. Antrojoje Europos Bendrijos veiksmų programoje, skirtoje sveikatos
sričiai (2008–2013 m.), kuria siekiama gerinti piliečių sveikatos apsaugą, buvo numatyti tokie veiksmai – pacientų saugos gerinimo priemonių rėmimas, kurio metu pacientams teikiamos kokybiškos ir saugios sveikatos priežiūros paslaugos [37].
Tolesnis žingsnis geresnės pacientų saugos kultūros link buvo Europos Tarybos išleistos rekomendacijos. 2009 m. birželio 9 d. ES Taryba patvirtino Rekomendaciją 2009/C 151/01 „Dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės“, kurioje šalys raginamos spręsti pacientų saugos klausimus valstybiniu lygmeniu.
Taip pat pacientų sauga įtraukta kaip viena iš sveikatos apsaugos politikos ir programų nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu prioritetų [38].
Minėtąja rekomendacija Nr. 2009/C 151/01 yra papildomos kitos ES iniciatyvos.
Viena iš jų, tai 2011 m. kovo 9 d. Europos Tarybos ir Europos Parlamento išleista direktyva 2011/24/ES „Dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo“, kuri turi būti perkelta į kiekvienos dalyvaujančios šalies nacionalinę teisę iki 2013 m. spalio 25 d. Šia direktyva siekiama ne tik išaiškinti pacientų teises į sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES valstybėje narėje, bet ir užtikrinti, kad tokia priežiūra būtų saugi ir kokybiška. Todėl minėtoje direktyvoje numatyta keletas nuostatų, susijusių su sveikatos priežiūros sauga ir kokybe, kurios skirtos:
Valstybių narių bendradarbiavimui standartų ir gairių srityje.
Pacientų informavimui apie sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus.
Apie taikomų standartų saugą ir kokybę [39].
Vėlesniais metais Europos Komisija paskelbė anksčiau literatūros apžvalgoje minėtų Rekomendacijų įgyvendinimo ES valstybėse narėse rezultatus. 2012 m. lapkričio 13 d.
Europos Komisijos ataskaitoje Tarybai, parengtoje remiantis valstybių narių pateiktomis Tarybos rekomendacijos (2009/C151/01) „Dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo“ ataskaitomis mažiausiai valstybių narių įgyvendino šiuos veiksmus:
Įtraukti pacientų saugą į sveikatos priežiūros specialistų rengimo ir mokymo programas (trys šalys).
Pateikti pacientams išsamią informaciją apie pacientų saugą (penkios šalys).
Platinti sveikatos priežiūros darbuotojams pagrindines žinias apie pacientų saugą (vienuolika šalių).
Parengti pacientams pagrindinių kompetencijų, susijusių su pacientų sauga (dvylika šalių), katalogą [40].
Pagal įgyvendintų veiksmų skaičių šalis galima suskirstyti taip:
Visus 13 veiksmų įgyvendinusios šalys - 0.
10–12 veiksmų įgyvendinusios šalys - 9 - Čekija, Vokietija, Estija, Prancūzija, Italija, Jungtinė Karalystė, Danijos Karaystė, Ispanija, Olandija.
6–9 veiksmus įgyvendinusios šalys - 14 - Austrija, Belgija, Bulgarija; Estija, Suomija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija, Švedija.
4–6 veiksmus įgyvendinusios šalys - 3 - Kipras, Vengrija, Latvija.
1–3 veiksmus įgyvendinusios šalys - 2- Rumunija, Graikija [40].
Vertinant Europos Komisijos pateiktas ataskaitas bei apžvelgus strateginius ES dokumentus, galima teigti, kad pacientų saugai pastarąjį dešimtmetį skiriama daugiau dėmesio, tačiau vis dar yra aspektų, kuriuos būtina gerinti. Didžioji dalis šalių narių susiduria su nemažu kiekiu problemų pacientų saugos srityje. Minėtos ataskaitos duomenimis, Lietuva patenka į trečiąją šalių, įgyvendinusių 6 - 9 rekomendacijos veiksmus, grupę. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, pripažįsta pacientų saugą visuomenės sveikatos politikos prioritetu, todėl yra paskirta įgaliotoji institucija pacientų saugos srityje – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VASPVT), kuri įtraukia pacientų organizacijas dalyvauti sveikatos priežiūros sistemoje. Dokumentų ir mokslinės literatūros analizė įgalina teigti, kad vis dar nėra privalomai reikalaujama įtraukti pacientų saugos modulius į mokymo programas, nors yra skatinamas sveikatos priežiūros darbuotojų rengimas ir mokymas pacientų saugos srityje.
Analizuojant mokslinę literatūrą pastebėta, kad terminas „saugos kultūra“ pradėtas vartoti tokiose srityse kaip aviacija, karo industrija, branduolinė energetika. Pastaruoju metu sąvoka „saugos kultūra“ dažnai naudojama ir asmens sveikatos priežiūros sistemas aprašančioje mokslinėje literatūroje [23, 41].
Mokslininkai pateikia skirtingas šios sąvokos interpretacijas. Dalis tyrėjų vartoja sąvoką „saugos klimatas“ ir apibrėžia ją, kaip tam tikrą organizacijos saugos kultūros elementą, kitų autorių teigimu, saugos klimatas išreiškiamas kaip savarankiškas konstruktas.
Ne viename straipsnyje yra teigiama, kad saugos klimatas yra vienas iš tokių elementų, kurie sudaro saugos kultūrą, nors yra tyrėjų ir autorių, kurie lygiagrečiai naudoja „saugos klimato“
sąvoką. Mokslininkai M. Halligan ir A. Zecevic, atlikę 139 mokslinių straipsnių, publikuotų nuo 1980 iki 2009 metų, analizę, pasigedo bendro saugos kultūros suvokimo ir apibrėžimo [24].
Mokslinėje literatūroje saugos kultūra dažnai apibūdinama kaip individualaus ir organizacinio elgesio bendrais įsitikinimais ir vertybėmis grįstas kompleksinis modelis, orientuotas į žalos, kuri gali būti padaryta pacientams teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, mažinimą [42].
Remiantis Weaver S. J. ir kitų autorių tyrimo duomenimis, pacientų saugos kultūrą galima įvardinti kaip vieną iš organizacijos kultūros aspektų. Pacientų saugos kultūrą galima įkūnyti per bendras vertybes, įsitikinimus, normas ir procedūras, susijusias su pacientų sauga, tarp organizacijos, padalinio ar komandos narių. Nuo pacientų saugos kultūros sampratos tiesiogiai priklauso asmens sveikatos priežiūros specialistų elgesys, nuostatos ir supratimas, darbe teikiant santykinį prioritetą pacientų saugai, lyginant su kitais tikslais [43]. Tyrimo autorių nuomone, kultūra taip pat formuoja gydytojų ir kitų kolegų suvokimą apie elgesį, kuris laikomas priimtinu ir yra susijęs su pacientų sauga. Saugos kultūra padeda suprasti, kas yra leistina ir kas yra draudžiama. Tyrimo autoriai daro išvadą, kad pacientų saugos kultūros plėtojimas yra esminis, reikalaujantis didelių pastangų procesas, siekiant pagerinti pacientų saugą ir sveikatos priežiūros kokybę [43].
Mokslininkai, vertindami saugos kultūros svarbą, akcentuoja, kad tinkamai organizuota pacientų sauga padeda sumažinti klaidų pasikartojimo dažnį ir sunkumą, didinant asmens sveikatos priežiūros specialistų atsakomybę; suteikia galimybę sumažinti fizinę ir psichologinę žalą pacientams, nes sveikatos priežiūros specialistai yra geriau informuoti apie pacientų saugos koncepciją; mažėja darbuotojų, kurie po nepageidaujamo įvykio jaučia kaltę, gėdą, nepasitikėjimą savo jėgomis ar moralinių įsitikinimų žlugimą, skaičius; trumpėja laukimo priėmimui pas gydytoją laikas (tie pacientai, kurie patiria nepageidaujamą įvykį, vidutiniškai 7-8 dienas ilgiau praleidžia ligoninėje negu įprasta); mažina išlaidas papildomam gydymui; mažina papildomų išteklių sunaudojimą, kuris atsiranda dėl pacientų skundų ir pretenzijų tyrimo ar patenkinimo [33].
Katiliūtė ir Stanikūnienė [44] teigia, kad asmens sveikatos priežiūroje įstaigos kultūra apjungia keletą veiklos elementų, kurie daro įtaką sveikatos priežiūros kokybei: veikia personalo moralinius principus, personalo pasitenkinimą darbu bei sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamų paslaugų kokybę. Straipsnio autorių teigimu, didžioji dalis tyrimų yra skirti nagrinėti, kokią įtaką organizacijoje saugos kultūra daro kokybiškam slaugos paslaugų teikimui. Tai liečia pacientų saugos klausimus, nes saugos kultūros kūrimas yra viena pagrindinių pacientų ir medicinos personalo darbo dalių. Pacientų saugos kultūra skatina, kad personalui būtų organizuojami mokymai, sveikatos priežiūros personalas galėtų konsultuoti pacientus jų saugumo ir prevencijos klausimais. Straipsnyje akcentuojama, kad sveikatos
priežiūros įstaigos, kuriose vyrauja subalansuota pacientų saugos kultūra, išsiskiria tuo, jog jose užtikrinamas pacientų saugumas, komandinis darbas, darbuotojų sutelktumas ir atsidėjimas darbui, tose įstaigose yra pastebimas didelis veiklos efektyvumas, pacientų pasitenkinimas suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis [44].
Remiantis Anglijos NHS (National Health Service) ir Nacionalinės pacientų saugos kultūros agentūros (National patient safety agency) duomenimis, geriausias būdas suvokti saugos kultūrą – suprasti jos brandos lygius. Kiekvienas lygis pasižymi skirtingomis savybėmis ir tik progresuojant viename lygyje, galima pasiekti aukštesnį saugos kultūros lygį.
Pirmasis lygis – patologinė saugos kultūra, kuri pereina į reaguojančią, vėliau – į biurokratinę, aktyvią ir galiausiai – į kuriančią saugos kultūrą [7].
„Kurianti“ saugos kultūra turėtų būti visų sveikatos priežiūros įstaigų siekinys, nes šiame lygyje yra pasiekiamas aukščiausias saugos kultūros brandos lygis. Šiame lygyje įvairūs nepageidaujamai įvykiai yra tiesiog surandami arba mąstoma, kur dar jie gali atsirasti, nes tai yra geriausia galimybė mokytis [7]. Saugos kultūros lygiai vaizduojami 1 paveiksle.
1 pav. Saugos kultūros brandos lygiai [7].
Galima teigti, jog asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose pacientų saugos kultūrai skiriama pakankamai dėmesio, pasireiškia „Aktyvus“ ir „Kuriantis“ požiūris, tokiu būdu medicinos personalas visada pasirengęs valdyti riziką, nes suvokia, kad rizikos valdymas yra neatsiejama veiklos dalis.
Kam eikvoti laiką dėl saugos?
PATOLOGINĖ
Imamės veiksmų,
kai turime
nepageidaujamą įvykį
REAGUOJANTI
Turime įdiegę sistemas, nustatytai rizikai valdyti
BIUROKRATINĖ
Visada pasiruošę valdyti riziką, kuri gali kilti
AKTYVI
Rizikos valdymas yra neatsiejama veiklos dalis
KURIANTI SAUGOS KULTŪROS BRANDOS LYGIAI
Mokslininkai J. Clarke ir J. Carthey, savo darbe pateikia bruožus, būdingus saugos kultūrai:
Kultūra „atvira“ arba orientuota į atvirumą (angl. open culture): sveikatos priežiūros personalas atvirai aptaria nepageidaujamus įvykius su vadovais ir kitu personalu.
Kultūra „teisinga“ arba orientuota į teisingumą (angl. just culture): ši kultūra yra paremta empatija ir sąžiningumu tarp darbuotojų, pacientų ir artimųjų, esant tokiai kultūrai visi dalyviai sprendžia klausimus, susijusius su nepageidaujamais įvykiais.
Kultūra „ataskaitų – pranešimų“ arba orientuota į ataskaitas – pranešimus (angl. reporting culture): šiai kultūrai būdinga, jog darbuotojai yra linkę pasitikėti įstaigos nepageidaujamų įvykių registravimo sistema, personalas teikia informaciją vadovams apie įvykusius ar vos ne įvykusius incidentus.
Kultūra „mokymosi“ arba orientuota į „mokymąsi“ (angl. learning culture): šiai kultūrai būdinga, kad sveikatos priežiūros personalas dirbdamas praktiškai įdiegia išmoktas saugos pamokas, vyksta bendradarbiavimas tarp kolegų, įvykę nepageidaujami įvykiai pakartotinai prisimenami tam tikrais laiko intervalais.
Kultūra „informuota“ arba orientuota į informuotumą (angl. informed culure): šiai kultūrai būdinga tai, kad sveikatos priežiūros personalas dalijasi patirtimi tarpusavyje, vyksta mokymasis iš klaidų, mokomasi iš darbinės patirties ir ugdomi gebėjimai, kaip išaiškinti, nustatyti ir sumažinti galimus incidentus [8].
Aptartose saugos kultūros sampratose itin didelis dėmesys kreipiamas medicinos personalo mokymams. Kultūroje, orientuotoje į „mokymąsi“ ir kultūroje, orientuotoje į
„informuotumą“ pabrėžiamas tinkamas patirties iš praeities panaudojimas įgalinantis nekartoti klaidų, kurios įvyko praeityje. Saugos kultūros įdiegimas ir nuolatinis dėmesys mokymams sveikatos priežiūros institucijoje skatina sveikatos priežiūros darbuotojus rinktis tokį elgesį, kuris tobulintų pacientų saugą sveikatos priežiūros įstaigoje.
F. El-Jardali ir kiti tyrimo autoriai teigia, jog norint įdiegti pacientų saugos kultūrą sveikatos priežiūros įstaigoje, svarbu, kad tai būtų prioritetinė sritis tiek įstaigai, tiek joje dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams. Kai saugos kultūra tampa prioritetine sritimi, galima pasiekti, kad įstaigoje vyrautų stipri ir pozityvi saugos kultūra. Autorių nuomone, siekiant, kad pacientų saugos kultūra įstaigoje būtų tinkama, yra svarbūs keli komponentai:
Atviras bendravimas.
Komandinis darbas.
Abipusė priklausomybė tarp įstaigos ir jos darbuotojų [45].
G. Singh ir kiti autoriai mano, kad saugos kultūra nėra nusakoma vien tik abstrakčiomis funkcijomis, tai galimybė padaryti tvarką iš esančios netvarkos. Autorių teigimu, saugos kultūra organizacijoje sukuria stabilumą ir pastovumą, mažina nerimą ir nesutarimus tarp darbuotojų. Nors sąvokų „saugos kultūra“ ir „saugos klimatas“ sampratos yra persipynusios ir dažnai naudojamos kaip sinonimai, tačiau išlieka svarbūs skirtumai tarp šių dviejų sąvokų [46]. Kitaip tariant, saugos klimatas yra labiau pastebima ir išmatuojama kultūros dalis, o saugumo nuostatos yra saugos klimato pogrupis. Straipsnyje tyrimo autoriai bando paaiškinti veiksnius, lemiančius saugos kultūrą ir kultūros bei klimato sąryšį. Toliau pateikiami aštuoni veiksniai iš kurių, kaip teigia tyrėjai, susideda saugos kultūra:
Holistinio požiūrio į saugą formavimas.
Prioriteto teikimas saugai.
Darbuotojų skatinimas suprasti, kas yra kokybė.
Nehierarchinės komandos sukūrimas, į kurią įeitų ir pacientai.
Mokymosi aplinkos sukūrimas.
Nepageidaujamų įvykių aptikimas ir išaiškinimas.
Nepageidaujamų įvykių registravimo sistemos įdiegimas.
Naujų technologijų pritaikymas pacientų saugoje.
Minėtų autorių nuomone, labai svarbu tai, jog kai visi veiksniai sąveikauja tarpusavyje jie gali nulemti vienas kitą o tai reiškia, kad saugos kultūra formuojama šių veiksnių sinergiškos sąveikos pasekoje [46].
1.2.Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, susiję su bendravimu, bendradarbiavimu ir komandiniu darbu bei pacientų saugos kultūra asmens sveikatos priežiūroje
Išanalizavome mokslinius tyrimus, atliktus per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvoje tyrimai pasirinkti iš ELABA duomenų bazės, o užsienyje atlikti tyrimai pasirinkti naudojantis PROQUEST bei EBSCO duomenų bazėmis, įvedant paieškos žodžius:
komandinis darbas (teamwork) sveikatos priežiūroje, bendradarbiavimas (collaboration) sveikatos priežiūroje, pacientų saugos kultūra (patient safety culture). Buvo rasta 53 užsienio autorių tyrimai, kuriuose analizuojama pacientų saugos kultūra. Remiantis mokslinių straipsnių analize, sudarėme lentelę, kurioje atsispindi atliktų darbų autoriai, tyrimo tikslas, tiriamoji problema, imties tūris, tiriamųjų amžius bei jų parinkimo būdas, tyrimo kintamieji bei tyrimo išvadų santrauka (1 lent.)
1 lentelė. Užsienio šalių autorių darbų, nagrinėjančių komandinį darbą, bendradarbiavimą ir pacientų saugos kultūrą sveikatos priežiūroje, santrauka (sud. I.Indriūnaitė)
Tyrimo autorius (metai),
tyrimo tikslas, problema ir metodai
Imties tūris, tiriamųjų
parinkimo būdas
Tyrimo kintamieji Išvadų santrauka
I-Chi Chen and Hung-Hui Li.
(2010). Tyrimo tikslas - įvertinti pacientų saugą Taivane.
Į tyrimą buvo įtrauktos tik mokomosios
ligoninės. Iš kiekvienos
ligoninės buvo pasirinkta po 20 personalo
darbuotojų.
Apklausoje dalyvavo 788 respondentai, įskaitant gydytojus, slaugytojus, ir ne medicinos personalo darbuotojus.
Naudojamas HSOPSC klausimynas išmatuoti pacientų saugos kultūrą 42 ligoninėse Taivane vertinant 12 dimensijų.
Tyrimas parodė, yra nemažai sričių į kurias vertėtų atkreipti dėmesį sprendžiant
problemas, susijusias su pacientų saugos kultūra [16].
Ito S., Seto K., Kigawa M., Fujita S., Hasegawa T., Hasegawa T.
(2011).Tyrimo tikslas – nustatyti HSOPSC
klausimyno validumą Japonijoje.
Į tyrimą buvo įtraukti 7725 sveikatos priežiūros darbuotojai.
Tyrimui naudotas HSOPSC klausimynas, kuris buvo išverstas į Japonų kalbą.
Šio tyrimo rezultatai rodo, kad pacientų kultūrą lemiantys veiksniai JAV ir Japonijoje yra identiški, todėl, HSOPSC
klausimynas gali būti naudojamas Japonijoje [17].
Wagner C., Smits M., Sorra J., Huang C. (2013). Tikslas – išnagrinėti pacientų saugos kultūros
panašumus ir skirtumus trijų šalių ligoninėse:
Olandijoje, JAV ir Taivane.
Tyrime dalyvavo 3779 specialistų iš Nyderlandų, 196 462 specialistų iš JAV ir 10 146 sveikatos priežiūros
darbuotojų iš Taivano. Šios šalys pasirinktos dėl panašaus darbuotojų išsilavinimo ir šalyse skiriamas didelis dėmesys pacientų saugai.
Tyrimui buvo naudotas HSOPSC klausimynas.
Tyrimas buvo skirtas ligoninės personalui apie pacientų saugos kultūrą, kuriame buvo vertinama 12 dimensijų.
Visose trijose šalyse, dauguma
respondentų
teigiamai vertino komandinį darbą (ligonius gydo su pagarba, o dirba kaip vieninga komanda).
Vertinus bendravimo atvirumą, išaiškėjo, kad Olandijos ligoninėse 82 proc.
respondentų nebijo
kalbėti dėl
neteisingų veiksnių, susijusių su pacientų priežiūra, o JAV ir
Taivane šis procentas žymiai mažesnis [18].
Zwart D.,
Langelaan M.,
Vooren C.,
Kuyvenhoven M.M., Kalkman C.J., Verheij T.J., Wagner C. (2011) Tikslas – nustatyti HSOPS
klausimyno validumą.
Į tyrimą įtraukti bendrosios praktikos gydytojai, kurie galėjo užpildyti anketą akreditacijos tarnybos puslapyje.
294 respondentai teisingai užpildė anketas.
Pacientų saugos kultūra
buvo vertinama
naudojant du
klausimynus (HSOPSC ir SCOPE). Gauti atsakymai analizuojami ir lyginami.
Tyrimo metu
nustatyta, kad Nyderlandų
HSOPSC klausimynas
tinkamas naudoti siekiant įvertinti pacientų saugos kultūrą, tačiau trūksta reagavimo į pokyčius [19].
Najjar S., Hamdan M., Baillien E., Vleugels A.,
Euwema M.,
Sermeus W.
(2013). Šio tyrimo tikslas yra ištirti pacientų saugos kultūros
klausimyno (HSOPSC)
tinkamumą Arabų ligoninėse
Duomenys buvo surinkti iš 13 ligoninių, iš 2022 sveikatos priežiūros specialistų, kurie turėjo tiesioginį ar netiesioginį
bendravimą su pacientais, ligoninių vadovų, vadybininkų ir administratorių.
Tyrimui naudotas HSOPSC klausimynas, kuris buvo išverstas į Arabų kalbą.
Šio tyrimo rezultatai parodė, kad pacientų saugos kultūra gali būti vertinama naudojant HSOPSC klausimyną, tačiau reikia atsargiai lyginti gautus rezultatus su kitomis šalimis, nes gali būti netikslumų [20].
Lee W.C., Wung H.Y., Liao H.H., Lo C.M., Chang F.L., ir kiti. (2010) Šio tyrimo tikslas buvo patikrinti, Kinijos pacientų saugos kultūros tyrimo instrumentą ir įvertinti ligoninės saugos kultūrą Taivane.
Tyrime dalyvavo 528 ligoninės, įskaitant 20 stambių medicinos centrų, teikiančių tretinio lygio paslaugas, 77 regionų ligoninės, 431 smulkių rajonų ligoninės.
Dalyvavimas – savanoriškas.
Safety Attitude Questionnaire in Chines (SAQ) klausimynas buvo išverstas. Tyrime vertinami šeši matmenys:
komandinis klimatas, saugos klimatas, pasitenkinimas darbu, streso atpažinimas, valdymas ir darbo sąlygos. Atskirai vertinamas
bendradarbiavimas su slaygytojomis, gydytojais ir farmacininkais
Šiuo tyrimu
nustatyta, kad Safety Attitude
Questionnaire (SAQ)
yra tinkama
priemonė vertinti pacientų saugos kultūrą Taivane, tačiau pacientų saugos kultūra nėra galutinai sukurta ir ją reikia tobulinti [47].
Įvedant paieškos žodžius: komandinis darbas sveikatos priežiūroje, bendradarbiavimas sveikatos priežiūroje, pacientų saugos kultūra ELABA duomenų bazėje, rastas tyrimas, kuriame analizuojamas komandinis darbas sveikatos priežiūros įstaigoje. L. Jarusevičienė, I.
Liseckienė ir kiti autoriai (2013) atliko tyrimą, kurio tikslas – geriau suprasti komandinio darbo Lietuvoje reiškinį, tyrinėti komandinio darbo patirtį tarp gydytojų ir bendruomenės
slaugytojų pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Tyrimas vyko trimis etapais: focus grupė sudarymas, skespjūvio tyrimas ir gautų duomenų palyginimas. Buvo sudarytos šešios tikslinės grupės, kuriose dalyvavo 29 gydytojai ir 27 bendruomenės slaugytojos iš Kauno rajono.
Informacija apie tyrimą padalinta gydymo įstaigoms, tik sutikę savanoriai gydytojai ir bendruomenės slaugytojos buvo įtraukti į tyrimą. Tyrimo metu buvo vertinama: pirminės sveikatos priežiūros komandos struktūra, komandos narių ryšys, rolės ir atsakomybė, kompetencija, bendravimas, organizavimas. Nustatyta, jog komandinis darbas svarbus sveikatos priežiūroje, tačiau Lietuvoje komandinio darbo kūrimas nėra pagrindinis uždavinys.
Šis tyrimas pabrėžia būtinybę, jog turi būti aiškiai aprašyti vaidmenys ir atsakomybė tarp komandos narių ir nustatytos jų dalyvavimo ribos [48].
Lietuvoje vykdomas pilotinis pacientų saugos kultūros tyrimas ligoninėse, kurį organizuoja Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tyrime dalyvauja 12 Lietuvos ligoninių. Tyrimo tikslas - aptarti ir apibendrinti informaciją, susijusią su pacientų saugos kultūros lygiu Lietuvos ligoninėse.
Naudojamas klausimynas, parengtas vadovaujantis Jungtinių Amerikos Valstijų agentūros, atsakingos už Sveikatos priežiūros kokybę ir tyrimus (AHRQ), parengta metodika. Šio tyrimo metu vertinama pacientų saugos kultūra skyriuje ir ligoninėje:
Skyriaus/ligoninės vadovybės veiksmai, siekiant pagerinti pacientų saugą ligoninėje.
Komandinio darbo skyriuje ir ligoninėje ypatumai.
Bendravimo atvirumas ir pasitikėjimas.
Požiūris į klaidas.
Nebaudžiamojo pobūdžio reagavimas į klaidą.
Grįžtamasis ryšys ir pranešimas apie klaidas [49].
Analizuojant tyrime vertinamas dimensijas galima pastebėti, kad pilotiniame tyrime nėra vertinamas bendradarbiavimo pasireiškimas, taip pat kvalifikacijos tobulinimo galimybės, siekiant užtikrinti pacientų saugos kultūrą.
D. Bubnienė ir J. Ruževičius (2010) teigia, kad saugios ir aukštos kokybės pacientų priežiūros pagrindas – komandinis darbas, medicinos personalo vidinė komunikacija bei komunikavimas su pacientais [50].
Užsienyje atliktų mokslinių tyrimų analizė atskleidė, jog tuose tyrimuose, kuriuose pacientų saugos kultūros vertinimui naudojamas Požiūrio į saugą (Safety Attitude Questionnaire, SAQ) klausimynas, analizuojamas komandinis darbas bei pacientų saugos klimatas [51]. Naudojamas ir konkrečiai valstybei atskirai adaptuotas Pacientų saugos
kultūros apklausai ligoninėse (Hospital Survey on Patient Safety Culture, HSOPSC) klausimynas [52, 53, 13]. Minėto klausimyno pagalba analizuojama keletas pacientų saugos kultūros dimensijų.
Septyni pacientų saugos kultūros aspektai:
1. Vadovo/ vadybininko lūkesčius ir veiksmai, skatinantys saugumą.
2. Nuolatinis organizacijos tobulinimasis.
3. Komandinis darbas.
4. Atviras bendravimas.
5. Grįžtamasis ryšys ir pranešimas apie klaidas.
6. Nebaudimo kultūra.
7. Personalas.
Trys ligoninės lygio pacientų saugos kultūros aspektai:
1. Ligoninių vadovų atsakomybė už pacientų saugą.
2. Komandinis darbas visuose ligoninės skyriuose.
3. Ligoninės kitimas.
Du išeičių kintamieji:
1. Bendras supratimas apie pacientų saugą.
2. Nepageidaujamų įvykių dažnumas [16, 52].
H. Prabhakar ir kitų autorių atliktame tyrime, kuris buvo vykdytas Denverio medicinos centre, apklausti 180 sveikatos priežiūros teikėjai. Nustatyta, kad respondentai stipriausiai vertina grįžtamąjį ryšį, kuris sumažina klaidų skaičių ir gerina pacientų saugą. Tyrime išryškėjo tai, kad rezidentai buvo mažiau linkę pritarti grįžtamojo ryšio svarbai, siekiant sumažinti bendravimo klaidų tikimybę ir buvo mažiau linkę dalyvauti mokymuose, kuriuose tobulinama bendravimo tarpusavyje technika. Nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingų skyrių darbuotojų [54].
Kitų autorių nuomone yra daug priežasčių, kodėl sunku pasiekti veiksmingą bendravimą ir bendradarbiavimą sveikatos priežiūros organizacijoje. P. Fuchshuber savo darbe apie bendravimo ir komandinio darbo kūrimą sveikatos priežiūros įstaigoje teigia, kad svarbūs aspektai užtikrinantys efektyvią komunikaciją tarp darbuotojų yra:
Komandinio darbo užtikrinimas.
Išreikšta lyderystė.
Nuolatinis mokymasis.
Suformuota organizacijos kultūra.
Ryški hierarchija ir užtikrinamas psichologinis darbuotojų saugumas.
Aiški darbo struktūra.
Pagarbus elgesys su kiekvienu darbuotoju [14].
El-Jardali ir kitų autorių atliktame tyrime, kuriame apklausti 2572 Saudo Arabijoje dirbantys sveikatos priežiūros specialistai, naudojant HSOPSC klausimyną, nustatyta, kad atsakymų dažnis nežymiai koreliuoja įvairiais laipsniais. Nustatyta stipriausia koreliacija tarp teiginių, susijusių su grįžtamuoju ryšiu ir pranešimu apie klaidas, o silpniausia koreliacija nustatyta, tarp teiginių, kurie parodo sveikatos priežiūros institucijos vadybininko lūkesčius ir pacientų saugos skatinimą įstaigoje. Taip pat nustatyta neigiama koreliacija (nors gana silpna) tarp personalo ir įvykių, susijusių su pacientų sauga, pranešimo dažnumu [55].
Kanados pacientų saugos instituto (Canadian Patient Safety Institute) darbų apžvalgoje pabrėžiama, kad sveikatos priežiūros specialistų darbas turi būti kompleksiškas, reiklus ir nuolat kintantis. Būtent todėl, veiksmingas komandinis darbas ir bendravimas yra svarbus siekiant užtikrinti saugią sveikatos priežiūrą. Bendravimo ir komandinio darbo stoka buvo identifikuoti kaip darantys nemažą įtaką pacientų saugai. O efektyvus komandinis darbas ir bendravimas buvo minimi kaip svarbūs aspektai, kuriant pacientų saugos kultūrą.
Vien komandinio darbo ir bendradarbiavimo neužtenka, norint sukurti veiksmingą pacientų saugos kultūrą, todėl išskiriami keli itin svarbūs elementai:
Svarbus aktyvus pacientų ir jų šeimų, kurie yra priskiriami prie sveikatos priežiūros komandos, dalyvavimas.
Išreikšta lyderystė, kuri apibrėžia optimalią sveikatos priežiūros viziją.
Užtikrinta pacientų saugos kultūra, o įstaigoje darbuotojai jaučiasi saugūs ir gali pranešti apie įvykus, susijusius su pacientų sauga.
Kiekvieno darbuotojo (individualus) ir visos organizacijos gebėjimas prisiimti atsakomybę dėl pacientų saugos.
Organizacija sukuria galimybes darbuotojams nuolat mokytis ir kelti kvalifikaciją, siekiant užtikrinti pacientų saugą.
Bendravimas ir bendradarbiavimas yra vienas iš komandinio darbo elementų, kuris laikomas norma organizacijoje ir nuolatos stiprinamas organizacijos viduje [15].
1.3.Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, susiję su kvalifikacijos tobulinimu asmens sveikatos priežiūroje
Tam, kad būtų užtikrinta pacientų saugos kultūra asmens sveikatos priežiūroje, itin svarbus nuolatinis sveikatos priežiūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas. Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu, kvalifikacija apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma. O vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursai tai – profesinės kvalifikacijos teorinis ir praktinis tobulinimas, kuriuo siekiama pagilinti įgytos kvalifikacijos (specialybės) (toliau – kvalifikacijos) žinias, gebėjimus ir praktinius įgūdžius [56, 4].
Nacionalinėje pacientų saugos platformoje pateikti Higienos instituto atlikto tyrimo duomenys parodė, kad asmenys, dirbantys sveikatos priežiūros srityje, nepakankamai informuoti klausimais, susijusiais su pacientų sauga. Tyrimas atskleidė, kad kas dešimtas apklausoje dalyvavęs sveikatos priežiūros specialistas nėra girdėjęs apie nepageidaujamą įvykį sveikatos priežiūros sistemoje. Sveikatos priežiūros personalo ir kitų sveikatos institucijų darbuotojų ruošimo ir tobulinimosi programos, sukurtos taip, kad nedėstomi su pacientų sauga ar rizikos valdymu susiję dalykai. Minėtas tyrimas rodo, kad sveikatos priežiūros specialistai yra atviri ir diskutuoja apie nepageidaujamus įvykius ir objektyvų jų vertinimą, tačiau Lietuvoje medicinos studijų programose, kurios skirtos klinikiniams įgūdžiams ugdyti, nepakankamai dėmesio skiriama paslaugų organizavimo, lyderystės ar sveikatos priežiūros komandos bendradarbiavimo, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo bei rizikos veiksnių valdymo įgūdžių formavimui [27].
Asmens sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo programa orientuota į komandos rengimą („team – training“), kuris apibūdinamas kaip sisteminga metodika optimizuojanti komunikaciją, koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp sveikatos priežiūros komandų, kurios apjungia praktikos galimybes, grįžtamąjį ryšį ir priemones, kurios padeda mokyti sveikatos priežiūros darbuotojus. Esminis komandinio mokymo elementas yra tai, kad mokymosi veikla orientuota į žinių, įgūdžių ar požiūrių stiprinimą, kuriais grindžiamas veiksmingas komandinis elgesys [9].
Asmens sveikatos priežiūros srityje mokymas elgtis kritinėse situacijoje orientuotos į atskiro individo veiksmus, tačiau praktikoje ligoninių pacientai yra gydomi ne vieno asmens, o specialistų komandos. Todėl siekiant išvengti bendravimo klaidų svarbu mokyti visą
komandą kaip visumą, o ne kiekvieną individą atskirai. Tinkamas komandos parengimas yra svarbus siekiant išvengti klaidų. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Nacionalinė Sveikatos Agentūra (National Health Service) informuoja, kad kiekvienais metais iš visų skundų dėl žalos atlyginimo, 50 proc. skundų gauna dėl padarytų klaidų akušerijoje ir ginekologijoje.
Akušerija yra viena iš sričių, kurioje būtinas nepriekaištingas komandinis darbas, nes slaugytojos, akušeriai ir pediatrai dirba kartu, priimant sprendimus ar pasiskirstant darbus, kurie turi būti atlikti per ribotą laiko tarpą. Skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas sumažina klaidų tikimybę akušerijoje [10].
2007 metais Midwestern ligoninėje atliktas simuliacinis tyrimas, skirtas įvertinti pacientų saugos kultūrą ligoninėje. Tyrime dalyvavo keturios slaugytojos, gydytojas, rezidentas, farmacininkas ir rentgenologas. Simuliacijai atlikti buvo naudojamas manekenas, kuris imitavo krūtinės skausmą ir žemą kraujo spaudimą, visa tyrimo eiga buvo fiksuojama kameromis. Apžvelgus simuliacijos rezultatus išryškėjo trys grėsmės pacientų saugai. Pirmoji grėsmė – neteisingas paciento transportavimas, antroji – gydymo procesas nebuvo nepertraukiamas ir trečioji – nesukurti tikslūs metodai, kaip turi vykti visas gydymo procesas [5].
Kanadoje Ontarijo provincijoje buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas buvo išanalizuoti universitetų poreikį įtraukti pacientų saugos kultūros mokymus į sveikatos priežiūros specialistų rengimo programas. Kokybinis tyrimas vykdytas nuo 2010 metų gegužės mėnesio iki 2011 metų vasario mėnesio, jo metu apklausta 20 fakulteto narių. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad tęstinė pacientų saugos mokymo programa yra svarbi siekiant užtikrinti pacientų saugą, o mokymo programos turėtų būti suderintos tarp visų fakultetų ir priimtos kaip privalomos [6].
González-Formoso ir kiti atliko tyrimą (dvi grupės: atvejo ir kontrolinė), kurio metu buvo siekiama nustatyti pacientų saugos kultūros pokyčius, naudojant intervenciją.
Intervenciją sudarė trys dalys: respondentai buvo supažindinami su pacientų saugos sąvokomis, nepageidaujamais reiškiniais, komplikacijos apibrėžimu, buvo analizuojamos galimos klaidos ir jų rūšys, aptariami nepageidaujami reiškiniai. Po šių intervencijų ekspertai nustatė, kad sveikatos priežiūros specialistai menkai kontroliuoja kasdieninį darbo pasiskirstymą, dėl to kyla konfliktai tarp darbuotojų. Tyrimas atskleidė, kad darbuotojų mokymuose trūksta darbo organizavimui ir bendravimo technikos tobulinimui skirtų užsiėmimų [57].
L. Thomas ir C. Gallia paskelbtoje Kokybės gerinimo atskaitoje, 2007 iki 2010 metų vykdyto tyrimo pagrindu, pateikia išvadą, kad komandinis darbas yra pagrindinis veiksnys,
tobulinant pacientų saugą. Autoriai savo tyrime naudojo TeamSTEPPS mokymų metodiką. Po tyrimo paaiškėjo, kad reikšmingai pagerėjo kai kurie medicinos personalo veiklos rezultatai:
pranešimas apie klaidas, komandinis darbas tarp skirtingų skyrių, pranešimų apie nepageidaujamų įvykių, dažnumas. Minėtų mokslininkų manymu, kuriant saugos kultūrą sveikatos priežiūros organizacijoje, svarbus visų organizacijos narių dalyvavimas. Nariai, siekiant užtikrinti pacientų saugos kultūrą, turi orientuotis į veiksmingų komandų kūrimą, kurių tikslas - pasiekti norimų rezultatų pacientams ir užkirsti kelią potencialių žalų atsiradimui [58, 59].
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateiktose gairėse, kuriose aprašoma nepageidaujamų įvykių registracija ir mokymasis iš klaidų, pabrėžiama, kad pagrindinis kiekvienos sveikatos priežūros sistemos tikslas, siekiant užtikrinti pacientų saugą – mokymąsis iš patirties [33].
