LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
IRMANTĖ RUPŠYTĖ
NĖŠTUMO IR GIMDYMO PATIRČIŲ ANALIZĖ
Magistro studijų programos “Slaugos lyderystė” (valst. kodas 6211GX009) baigiamasis darbas
Darbo vadovė: Doc. dr. Alina Vaškelytė
TURINYS
SANTRAUKA ... 3
ABSTRACT ... 4
SANTRUMPOS ... 6
ĮVADAS... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1 Patirties samprata ... 9
1.2 Fiziologiniai moters pokyčiai nėštumo metu ... 10
1.3 Patirtys nėštumo metu ... 11
1.4 Gimdymas ... 15
1.5 Gimdymo patirtys ... 15
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 20
2.1 Tyrimo planavimas ir tiriamųjų imtis ... 20
2.2 Tiriamųjų charakteristikos ... 21
2.3 Tyrimo instrumentas ... 22
2.4 Statistinė duomenų analizė ... 23
2.5 Tyrimo etiniai aspektai ... 24
3. REZULTATAI ... 25
3.1 Pirmą kartą gimdžiusiųjų nėštumo ir gimdymo patirtys ... 25
3.2 Pakartotinai gimdžiusiųjų nėštumo ir gimdymo patirtys ... 31
3.3 Pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusiųjų nėštumo ir gimdymo patirčių palyginimas .. ... 38
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 47
5. IŠVADOS ... 50
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 51
7. MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 52
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 53
SANTRAUKA
Irmantė Rupšytė. Nėštumo ir gimdymo patirčių analizė. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas (-ė) doc. dr. Alina Vaškelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2021, 60 p.
Tikslas – išanalizuoti moterų nėštumo ir gimdymo patirtis.
Uždaviniai: 1. Nustatyti pirmą kartą gimdžiusiųjųjų nėštumo ir gimdymo patirtis. 2. Nustatyti pakartotinai gimdžiusiųjųjų nėštumo ir gimdymo patirtis. 3. Palyginti pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusiųjųjų nėštumo ir gimdymo patirtis.
Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliktas LSMU ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriuje. Tyrimo metodas – kiekybinis. Tyrimo instrumentas – anoniminė anketinė apklausa. Apklausos metu išdalintos 355 anketos, grąžintos 329 anketos. Duomenų vertinimui analizuotos 329 anketos (atsako dažnis 96 proc.).
Tiriamieji: pirmą kartą (n=214) ir pakartotinai gimdžiusios (n=115) moterys, kurios po gimdymo buvo stacionarizuotos į LSMU ligoninės Kauno klinikų Akušerijos skyrių.
1. Darbo išvados: 1. Pirmą kartų gimdžiusiųjųjų nėštumo džiaugsmai buvo susiję su kitų žmonių maloniu elgesiu/pagalba, apsilankymais pas akušerį/gyd. Akušerį - ginekologą bei nėštumo rūpesčiai buvo susiję su būsimo vaiko kambario įrengimu, motinystės atostogų politika, susijusia su išmokomis ir gimdymo patirtys buvo susijusios su nuovargiu gimdymo metu bei akušerės rūpesčiu. 2. Pakartotinai gimdžiusiųjųjų nėštumo džiaugsmai buvo susiję su kūdikiams skirtų priemonių pirkimu, galimybė atlikti fizines užduotis/kasdienius buities darbus bei nėštumo rūpesčiai susiję su rengimosi gimdymui kursais, motinystės atostogų politika, susijusia su išmokomis, ir gimdymo patirtys, susijusios su nuovargiu gimdymo metu, laime. 3. Pirmą kartų gimdžiusiųjų nėštumo džiaugsmai, susiję su kūdikio lyties atskleidimu, galimybe atlikti fizines užduotis/kasdienius buities darbus bei nėštumo rūpesčiai, susiję su būsimo vaiko kambario įrengimu, motinystės atostogų politika, susijusia su išmokomis ir gimdymo patirtys, susijusios su nuovargiu gimdymo metu, akušerės rūpesčiu, buvo reikšmingai dažnesni, lyginant su pakartotinai gimdžiusiųjų.
ABSTRACT
Irmantė Rupšytė. An analysis of pregnancy and labour experiences. Master thesis. Supervisor – PhD Alina Vaškelytė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Kaunas clinics hospital, Department of nursing and care. Kaunas, 2021, 60 p.
The aim of the study – to analyse women pregnancy and labour experiences.
Tasks: 1. To determine pregnancy and labour experiences of primiparous women. 2. To determine pregnancy and labour experiences of multiparous women. 3. To compare pregnancy and labour experiences of primiparous and multiparous women.
Methodology: The research was performed in theobstetrics unit of Obstetrics and Gynecology department of LSMU Hospital Kaunas Clinics from 2019-06-01 to 2019-09-01. The research method is quantitative. 329 questionnaires were analyzed for data evaluation (response rate 96 percent).
Participants: Women who were primiparous (n = 214) and woman who were multiparous (n = 115) and were hospitalized in LUHS hospital Kaunas clinics ‘, in Department of Obstetrics and Gynaecology, Obstetrics unit after delivery.
Conclusion: 1. Primiparous women pregnancy uplifts were related other people’ help, visits to the midwife or gynaecologist and pregnancy hassles were related to room renovation and decor, maternity leave policy, relevant with benefits and childbirth experiences were related to innovations during childbirth and midwifery care. 2. Multiparous pregnancies in childbirth were related to the purchase of baby’s equipment, access to physical tasks/daily work and pregnancy hassles were related to training maternity courses, maternity leave policy, relevant to benefits and childbirth experiences were related to fatigue during childbirth, happiness. 3. For the primiparous, the uplifts of pregnancy were related to the disclosure of the baby's gender, the ability to perform physical tasks/daily work, worries related to the child's room equipment, maternity leave policy related to benefits and childbirth experiences were related to fatigue during childbirth, midwifery care, meaning were meaningful higher, compared to repeat births.
PADĖKA
Nuoširdžiai noriu padėkoti savo darbo vadovei Doc. dr. Alinai Vaškelytei, kurios rūpestingumas visada motyvuoja siekti savo tikslo, malonus bendravimas – padrąsina niekada nebijoti klausti, o įdomios įdėjos - iškelia nemažus įšūkius, kuriuos kartu pasiekiame.
SANTRUMPOS
hCG – žmogaus chorioninis gonadotropinas; proc. – procentai;
CPO – cezario pjūvio operacija; PSO – Pasaulio sveikatos organizacija; UNICEF - Jungtinių Tautų Vaikų fondas;
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos; NPS – Nėštumo patirčių skalė;
GPK – Gimdymo patirčių klausimynas; V – vidurkis;
ĮVADAS
Temos aktualumas ir naujumas:Šiais laikais Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje vyrauja į pacientą orientuota priežiūra. Skirtingai nei anksčiau vyravęs paternalistinis požiūris, kai paciento nuomonė mažai ką reiškė (1). Pagal PSO antenatalinės priežiūros rekomendacijas teigiamai nėštumo patirčiai užtikrinti prioritetu tampa į pacientą orientuota priežiūra, nėščiosios ir jos šeimos gerovė bei teigiamos nėštumo baigtys (2).
Pirmą kartą gimdančios moterys susikuria įsivaizduojamą nėštumo, gimdymo, naujagimio maitinimo ir priežiūros bei viso gyvenimo po gimdymo vaizdą, kuris siejamas su gražia ir pakilia motinyste, natūraliu ir lengvu gimdymu, nesudėtingu žindymu (3).
Pakartotinai gimdančios moterys dažniausiai numano, kokia nėštumo ir gimdymo eiga jų laukia ir tam jos yra kitaip pasiruošusios, nei pirmą kartą gimdančios moterys. Pagrindiniai sunkumai kyla tuomet, kai moterys susikuria tam tikrą nėštumo ir gimdymo paveikslą, tačiau vėliau susiduria su realybe ir patiria įvykius apie kuriuos nėra kalbama antenataliniuose mokymuose arba to nėra aprašyta literatūroje, spaudoje ar forumuose (4). Sitras V. ir kt. (2017) teigia, kad nėštumo bei gimdymo metu gimdyvei suteikiama visapusiška vyro arba artimųjų priežiūra, pagerina gimdymo sklandumą bei mažina tikimybę, kad gimdymas baigsis cezario pjūvio operacija (5).
Gimdymas yra labai svarbus įvykis moters gyvenime. Nustatyta, kad moters emocinė ir pažintinė gimdymo patirtis daro didelę įtaką jos fizinei ir psichologinei būklei po gimdymo, taip pat, kaip ir jos pirmasis kontaktas su naujagimiu (6). Gimdymo patirtis gali pagerinti motinos savijautą ir sutvirtinti motinos ir kūdikio ryšį, tuo tarpu neigiama patirtis, gali neigiamai veikti psichologinę sveikatą ar net sukelti sunkias ligos formas, tokias kaip pogimdyminę depresiją arba potrauminio streso simptomus (7). Potrauminio streso simptomai dažnai siejami su skausmo lygiu, kuris yra jaučiamas gimdymo metu (8). Gimdymo metu patirti psichologiniai išgyvenimai neišvengiamai daro įtaką motinos gerovei bei jos ir vaiko santykiams (9).
Sąsajos su studijų programa:
Dažnai gimdyvių patirtys nėštumo ir gimdymo metu yra nagrinėjamos kokybiniais metodais (10, 11, 12), tačiau kol kas yra mažai kiekybinių tyrimų apie dažniausiai patiriamas nėštumo ir gimdymo patirtis bei jų pasireiškimo dažnumą Lietuvoje (13, 14). Nuolat dirbant akušerinį darbą yra svarbu stebėti ne tik fizinę, bet ir emocinę pacienčių savijautą (nėštumo, gimdymo, pogimdyminiu metu) bei laiku suteikti reikalingą pagalbą. Šio tyrimo rezultatai padės geriau atskleisti moterų nėštumo ir gimdymo patirtis ir kylančius išūkius, kurie gali būti sutinkami suteikiant tinkamą informaciją pacientams.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – išanalizuoti moterų nėštumo ir gimdymo patirtis.
Uždaviniai.
1. Nustatyti pirmą kartą gimdžiusiųjųjų nėštumo ir gimdymo patirtis. 2. Nustatyti pakartotinai gimdžiusiųjųjų nėštumo ir gimdymo patirtis.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1
Patirties samprata
Siekiant atskleisti pagimdžiusiųjų moterų patirtis, labai svarbu išanalizuoti patirties sąvoką. Patirtis yra asmens bei aplinkos sąveikos rezultatas, reikšmė bei atlygis. Jei patirtis yra pilnavertė, ji transformuojasi į dalyvavimą ir bendravimą. Patirtis giliai pakeičia asmenį, po to kai jis susiduria, išgyvena potyrį - niekada nebebūna toks pats (15). Forlizzi J. ir bendraautoriai (16) kategorizavo skirtingus patirties pasireiškimus ir juos suskirstė į tris grupes: į vartotoją orientuota patirtis, į produktą orientuota patirtis bei į sąveiką orientuota patirtis. Pirmoji kategorija koncentruojasi į tam tikrus asmens aspektus, kurie prisideda prie patirties susidarymo. Antroji kategorija nusako produkto išraiškos bei įtakos vartotojo nuomonės susidarymui sąsajas. Trečioji, į sąveiką orientuota patirtis, kuri yra suvokiama pragmatišku keliu. Šiame kelyje vyksta dinamiški procesai, kurių metu asmuo ir tam tikras produktas ar paslauga kartu bendradarbiauja ir realiu laiku yra sukuriamas atitinkamas patirties kontekstas. Šiai patirčiai įtakos nedaro aplinka, šią patirtį sukuria tai, ką pats asmuo veikia ir kokių rezultatų pasiekia.
Sofaer S. bei bendraautoriai (17) teigia, jog pagrindinis tikslas siekiant į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros, yra sužinoti ko pacientas nori, ko jam reikia ir, ką jis patiria. Nereikėtų to vertinti pagal profesionalų prizmę – ką jie mano, kokios sveikatos priežiūros pacientas nori. Taip pat, autoriai šiame tyrime pasiūlė konceptualų modelį padedantį vertinant pacientų patirtį (1 pav):
Nėštumo bei gimdymo metu patirtis taip pat yra neatsiejamas viso proceso rezultatas. Sveikatos priežiūros įstaigoms svarbu vertinti nėščiųjų bei gimdyvių patirtis, siekiant užtikrinti geriausią priežiūrą bei išvengti nepalankių nėščiųjų ar vaisiaus/ naujagimio būklių. Zwan ir bendraautoriai (18) teigia, jog teigiama nėštumo patirtis turi įtakos nėštumo trukmei, naujagimio bei nėščiosios būklei. Pozityvi nėščiosios būsena gali būti kaip apsauginis faktorius prieš stresą, su stresu susijusius simptomus bei neigiamus nėštumo rezultatus. Tačiau, neigiamas požiūris į nėštumą turi įtakos streso, nerimo pasireiškimui, depresijai.
Taigi, patirtis yra nustatoma vertinant asmens sąveiką su aplinka. Vertinant pacientų patirtis yra svarbu vadovautis jų nuomone, o ne paslaugos teikėjo. Itin svarbu yra nustatyti nėščiųjų patirtis, jog sveikatos priežiūros organizacijos galėtų užtikrinti geriausią priežiūra, atitinkančią pacienčių lūkesčius bei sumažintų stresorius, kurie galėtų daryti neigiamą įtaką nėštumo eigai.
1.2
Fiziologiniai moters pokyčiai nėštumo metu
Pradedant analizuoti besilaukiančios moters patirtis, svarbu išsiaiškinti kokie pokyčiai vyksta jos organizme nėštumo metu ir kas nėštumo metu yra fiziologiškai normalu. Nėštumas yra pereinamasis laikotarpis, kurio metu vyksta psichologiniai, kognityviniai, emociniai ir socialiniai pokyčiai (19). Moteris išgyvena itin ryškius anatominius bei fiziologinius pokyčius, kurie padeda sukurti tinkamą aplinką vaisiaus vystymuisi. Šie pokyčiai prasideda pastojus ir daro įtaką kiekvienai organų sistemai moters organizme viso nėštumo metu. Daugeliui moterų, išnešiojus bei pagimdžius be komplikacijų, moters fiziologija sugrįžtą į pradinę padėtį, tačiau nedidelis pokytis visgi išlieka (20). Taip pat, nėštumo metu kinta ir moters medžiagų apykaita, būtent ji yra siejama su vaisiaus vystymosi raida (21).
Nėštumo metu moters organizme vykstantys fiziologiniai pokyčiai:
Hematologiniai pokyčiai - nėštumo metu moters organizme vyksta kraujo sudėties
pokyčiai, padidėja kraujo tūris, šis pokytis itin išryškėja nuo 34 nėštumo savaitės bei yra proporcingas vaisiaus dydžiui. Esant didesniam deguonies poreikiui, didėja eritrocitų skaičius kraujyje (22).
Kardiovaskulinės sistemos pokyčiai - kinta širdies veikla, širdies susitraukimų
dažnis, minutinis širdies tūris (23).
Šlapimo organų sistemos pokyčiai - lyginant su nesilaukiančiomis moterimis,
nėščiosioms 20 proc. padidėja inkstų plazmos kiekis ir glomerulų filtracija dėl insktų vazodilatacijos. Dėl padidėjusios insktų kraujotakos, padidėja ir jų pačių dydis, todėl atitinkamai nėštumo metu moteris daugiau šlapinasi (24).
Kvėpavimo sistemos pokyčiai - dėl itin padidėjusio deguonies poreikio nėštumo
metu, 40 – 50 proc. padidėja minutinė ventiliacija, taip pat deguonies koncentracija arteriniame kraujyje. Vėlyvoje nėštumo stadijoje, pakyla diafragma, pasidaro sunkiau kvėpuoti, gali išryškėti nežymi dispnėja (25).
Virškinimo sistemos pokyčiai - vienas iš pagrindinių nėštumo nusiskundimų yra
pykinimas bei vėmimas, kuris kankina 50 – 90 proc. visų nėščiųjų bent viename nėštumo etape (26). Teigiama, jog pykinimas ir vėmimas yra prisitaikymo mechanizmas, kuris padeda nėščiąjai išvengti potencialiai teratogeninių ar netinkamų maisto medžiagų vartojimo, tokių kaip stipraus skonio vaisiai ar daržovės. Taip pat, manoma, jog prie šio mechanizmo prisideda skrandžio padėties pasikeitimas bei hormonai – chorioninis gonadotropinas (hCG), estrogenas bei progesteronas. Didžiausia dalis nėščiųjų pykinimu bei vėmimu skundžiasi pirmąjame nėštumo trimestre, kas atitinkamai koreliuoja su dižiausiu chorioninio gonadotropino piku (27).
Endokrininės sistemos pokyčiai - padidėja skydliaukės hormonų išsiskyrimas, gali
atsirasti jodo nepakankamumas (28).
Kiti pokyčiai - pakinta odos pigmentacija, atsiranda strijos, edemos, išsiplėčia venos
(29).
Nėštumas yra normalus fiziologinis procesas, tačiau keičiantis nėščiosios fiziologijai, gali žymiai pakisti ir jos psichinė bei emocinė būklės (30). Pastebėta, jog nėštumas ir gimdymas asocijuojasi su baime, nerimu, ir daugeliu kitų fizinių bei psichinių problemų (31, 32, 33). Šiuo laikotarpiu teigiama arba neigiama nėščiosios patirtis priklauso nuo ankstesnės patirties, emocinės būklės bei aplinkinių įtakos (34).
Taigi, vertinant nėštumo bei gimdymo patirtį, itin svarbu suvokti kokie moters nusiskundimai bei pokyčiai yra fiziologiniai ir normalūs. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nėštumo laikotarpiu bei gimdymo metu ypatingai svarbią rolę užima moters emocinė bei psichologinė būklės.
1.3
Patirtys nėštumo metu
Kiekvienas nėštumas yra itin individualus. Nėščiųjų išgyvenamos patirtys yra subjektyvios, taip pat nuolat kintančios įvairiais nėštumo periodais.
Kaip teigia Leonavičius ir kiti autoriai (35), patirčiai įvertinti galima naudoti teorinį lūkesčių patenkinimo – pasitenkinimo modelį, kurio esmę galime pritaikyti ir nėštumo priežiūroje. Kiekviena nėščioji, lankydamasi sveikatos priežiūros įstaigoje nėštumo metu, tai pat susidurdama su nėštumo metu atsirandančiais pokyčiais, kažko tikisi (turi lūkesčių). Jei suteikus paslaugą arba
pasibaigus nėštumui, lūkesčiai bus patenkinti, pacientės patirtis bus teigiama. Atitinkamai neigiama patirtis yra siejama su lūkesčių neįgyvendinimu (36).
Siekiant užtikrinti kuo labiau teigiamą nėščiosios patirtį yra itin svarbu suteikti visą informaciją apie galimus pokyčius nėštumo metu, nėštumo priežiūrą, tai pat galimas komplikacijas ir sprendimo būdus. Kaip teigia Olander E. ir bendraautoriai (37), itin veiksmingos yra sveikatos priežiūros gairės, kuriuose yra visa informacija apie antenatalinę nėščiosios priežiūrą, įvairias su nėštumu susijusias ligas, simptomus bei jų priežiūrą. Visa nėščiąjai prieinama informacija ne tik suteikia žinių, bet ir nesukuria neįmanomų lūkesčių, kurie vėliau galėtų daryti įtaką neigiamai patirčiai.
Nagrinėjant nėštumo patirtis aktualu diferencijuoti skirtingus nėščiųjų pojūčius tam tikrais neštumo periodais. Seimyr L. ir bendraautoriai (38) teigia, jog nėštumas yra skirtomas į tris skirtingus trimestrus, kurio kiekvienas trunka tris mėnesius, kiekviename periode moteris susiduria su įvairiomis problemomis. Toliau nagrinėsime kiekvieną nėštumo emocinį periodą ir jam priskiriamas emocines būkles.
Pirmieji trys mėnesiai: šiame periode nėščiąjai trūksta pasitikėjimo savimi, ji išgyvena dvilypumo jausmą bei abejones, moteris pagrindinį dėmesį sutelkia į save, atsiranda baimė, nerimas bei jaudulys (39).
1. Pasitikėjimo savimi trūkumas – tai viena iš svarbiausių psichologinio atsako savybių pirmomis nėštumo savaitėmis. Kaip teigia Harden A. ir bendraautoriai (40), šiuo laikotarpiu moteris nėra užtikrinta dėl esančio nėštumo ir praleidžia didelę laiko dalį apie tai galvodama. Kai kurios nėščiosios yra itin laimingos šiuo periodu, tačiau likusios būna išsigandusios ir ieško simptomų, kurie patvirtintų, jog jos nėra nėščios.
2. Dvilypiškumo jausmas ir abejonės – šie jausmai varijuoja skirtingai. Kaip teigia
Mohammadi N. ir bendraautoriai (41), net jei nėštumas yra laukiamas ir suplanuotas, nėščioji ir jos vyras gali turėti abejonių bei neužtikrintumo jausmus dėl nėštumo laiko tinkamumo bei gali teigti, jog dar nėra visiškai pasiruošę ir norėtų, kad būtų pastoję vėliau. Taip pat, nėščiosios abejoja ar nėštumas nepakenks esamiems santykiams su vyru ir šeima. 3. Pagrindinio dėmesio sutelkimas į save. Pirmuosius tris mėnesius pagrindinis dėmesys yra
atkreipiamas ne į besivystantį vaisių, kuris dar yra nepakankamai didelis ir vis dar atrodo netikras. Nėščioji pagrindinį dėmesį sutelkia į save pačią. Lavender T. ir bendraautoriai (42) teigia, jog fiziologiniai ir hormoniniai bei gyvensenos pokyčiai gali sukelti emocijų - nuotaikų svyravimus, taip pat greitus emocinius šuolius - nuo pasitenkinimo iki dirglumo, nuo pesimizmo iki optimizmo.
4. Baimė, nerimas, jaudulys – nėštumo metu dažnai pasireiškia dėl fiziologinių pokyčių bei su motinyste susijusių problemų. Beveik visos nėščiosios patiria baimę ir nerimą nėštumo metu
(43). Nėštumo metu patiriama baimė susideda iš: baimės dėl sveikatos, vaisiaus būklės, vaisiaus įgimtos negalios ar apsigimimų, gimdymo skausmo baimės, baimės dėl motinos elgesio poveikio nėštumui, baimės dėl vaiko ateities, baimės dėl būvimo gerais tėvais žinių stokos, baimės dėl vaisiaus lyties bei baimės dėl ekonimių reikalų (44). Tarp anksčiau minėtų faktorių yra vaisiaus lytis ir neplanuotas nėštumas, kurie dėl savo kultūrinių aspektų turi didelį poveikį nerimo, jaudulio bei streso atsiradimui bei teigiama, jog turi įtakos nėščiosios psichinei sveikatai (45).
Antrieji trys mėnesiai: esant gerai besivystančiam nėštumui, antrojo nėštumo trimestro laikotarpiu, nėščioji pradeda jausti vaisiaus judesius (46). Daugeliui nėščiųjų tai itin jaudinanti ir maloni patirtis, tuomet jos tikrai jaučiasi esančios nėščios, nes jaučia vaisiaus judėjimą, širdies plakimą. Visa tai – didina jų vaizduotę apie besivystantį vaisių (47). Šie jausmai dažniausiai sukelia džiaugsmo ir pasitenkinimo jausmą bei sugebėjimą susidoroti su nėštumo metu iškylančiu stresu (48). Yannikerem E. su bendraautoriais (49) teigia, jog šiuo laikotarpiu moterys dažniausiai jau pripažįsta nėštumą, o visi vidiniai konfliktai ir neigiami jausmai yra sumažėję. Tačiau nėštumui progresuojant bei didėjant hormonų kaitoms, nuotaikų šuoliai, ypač depresija ir laimė, pasireiškia itin stipriai.
Tretieji trys mėnesniai: dar labiau besivystant ir didėjant vaisiui, nėščiosios judesiai tampa lėtesni ir labiau apriboti (50). Tačiau, kaip teigia Khazaie H. ir bendraatoriai (51), vis didesnis galvojimas apie gimdymą, paskutiniais mėnesiais sukelia nerimo jausmą bei nemigą. Dėl šios priežasties, antrąjame nėštumo trimestre vyravę rūpesčiai, dar labiau sustiprėja paskutiniame periode. Gimdymo bei mirties baimės yra įprastos šiame periode. Tačiau, vyro empatija nėščiąjai gali stipriai sumažinti jos stresus ir baimes (52). Kaip teigia Simkin P. ir bendraautoriai (53), jei nėščioji turi kitų vaikų, tėvai yra atsakingi už informacijos apie nėštumą suteikimą kitiems vaikams bei jų įtraukimą į naujagimio priėmimo pasiruošimą.
Nėštumo metu bei po gimdymo viena iš žalingiausių psichinės sveikatos būsenų yra depresija. Wisner K. ir bendraautoriai teigia (54), jog depresiją apibūdina tokios emocijos kaip liūdesys, savęs žeminimas, nusivylimas, jaudulys, stresas bei abejingumas viskam. Iš tiesų, nėščioji išreiškia savo diskomfortą parodydama šiuos simptomus. Depresija nėštumo metu ir po gimdymo yra dažna problema tarp nėščių moterų, tačiau ji dažnai yra nediagnozuojama arba diagnozuojama per vėlai (35). Nėštumo ir pogimdinės depresijos simptomai skiriasi nuo įprastos depresijos simptomų (55). Tačiau yra daugybė abiems depresijoms būdingų simptomų, kurie padėtų laiku diagnozuoti šią ligą tinkamu laiku (56).
Dar viena psichologinė patirtis nėštumo metu – yra motinystės jausmas. Jam galima priskirti itin keistą, tačiau visiškai normalią nėštumo būseną, kuri dar kitaip vadinama „lizdo sukimo sindromu“. Artėjant gimdymui, nėščiosios praleidžia didžiają dalį laiko tvarkydamos namus,
perstumdydamos baldus ar kitaip juos dekoruodamos (57). Anderson M. ir bendraautoriai (58) teigia, jog lizdo sukimas pasireiškia kaip aplinkos paruošimas naujagimiui bei saugesnės aplinkos rinkimasis nėštumo metu. 2013 metais jų atlikto tyrimo rezultatai parodė statistiškai reikšmingą skirtumą (p<0,02) lyginant nėščiųjų ir nesilaukiančių moterų aplinkos keitimo įpročius. Itin ryškus ir statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001) buvo rastas palyginus trečiame trimestre esančių nėščiųjų elgesį, susijusį su lizdo sukimo sindromu bei negimdžiusios moterų elgesį.
Antenataliniai mokymai – itin svarbūs ruošiantis gimdymui ir pogimdyminiui laikotarpiui, ne tik nėščiąjai bet ir antrąjai pusei. Sveikatos specialistų suteiktos pamokos sumažina baimę bei padeda apsispręsti dėl įvairių klausimų. Tačiau kai kuriuose pasaulio šalyse patarimai yra perduodami iš kartos į kartą. Šis neoficialus patarimų pasidalinimas socialinėje aplinkoje gali turėti neigiamos įtakos nėščių moterų mintims apie nėštumą, gimdymą ir pogimdinį laikotarpį (59). Kaip teigia Brixval C. ir bendraautoriai (60), antenataliniai mokymai sumažino gimdymo baimę ir padidino su gimdymu susijusių motinų saviveiksmingumą. Tos pačios nuomonės buvo ir Sercekus P. bei bendraautoriai (61), tačiau jie taip pat nustatė, jog antenataliniai kursai neturėjo įtakos tėvų prieraišumui, dėl šios priežasties autoriai siūlo besivystančiose šalyse teikti plataus masto švietimo prieš gimdymą programas, kuriuose būtų padidintas tėvų prieraišumo ugdymo programos turinys. Nėščiosios domisi antenataliniais mokymais ir juos lanko, kartu su savo partneriais, nes nori gauti kuo daugiau informacijos apie gimdymą ir nemedikamentinius gimdymo nuskausminimo būdus (62, 63, 64).
Rouhe H. kt. teigia, kad itin aktualu yra suteikti tinkamą ir savailaikę priežiūra nėščiosioms nėštumo metu bei po gimdymo. Tuomet gimdymo metu gimdyvės turės daugiau pajėgumo bei galės geriau valdyti situaciją, mokės valdyti savo fizinius ir emocinius potyrius. Jos moteris bus labiau savimi užtikrinata, nes žinos, kaip elgtis gimdymo metu. Dėl šios priežasties, jos patirtis bus geresnė (65).
Nėščiųjų savijauta bei tai, ką jos patiria nėštumo metu yra tiesiogiai perduodama vaisiui. Jei besilaukiančios išgyvena neigiamas patirtis (rūpesčius), remiantis atliktais tyrimais, jų naujagimiai bus jautresni, dažniau verks be jokios priežasties. Besilaukiančių moterų rūpesčiai, yra tiesiogiai susiję su naujagimio probleminiu elgesiu (66). Itin svarbi - moterims suteikta savailaikė psichologinė pagalba. Laiku nustačius pogimdyvinę depresiją galima suteikti gimdyvei reikiamą pagalbą. Moterims, kurioms reikalinga psichologinė pagalba ir negavusios jos laiku, dažniausiai išsivysto pogimdyvinė depresija. Tuomet gimdyvės būna neadekvačios ir negali pasirūpinti savimi bei naujagimiu (67).
Taigi, nėštumas yra jaudinantis ir itin individualus procesas. Siekiant užtikrinti teigiamą nėštumo patirtį yra svarbu atsižvelgti į kiekvieno nėštumo trimestro fiziologinius ir emocinius pokyčius, kurie daro didžiausią įtaką nėščiosios nėštumo patirties formavimui.
1.4
Gimdymas
Gimdymas – tai procesas, kai suėjus ne mažiau nei 22+0 nėštumo savaitėms dėl reguliarių,
ritmiškų, stiprėjančių gimdos susitraukimų atsiveria gimdos kaklelis ir jam visiškai atsivėrus, gimdyvei stanginantis, iš gimdos ertmės išstūmiamas vaisus, placenta ir dangalai (68).
Gimdymas yra intensyvus įvykis, kuris sukelia ekstremalų fizinį stresą bei turi emocinę, kognityvinę, socialinę ir kultūrinę reikšmę (69). Li X. ir bendraautoriai (70) teigia, jog gimdymas yra skirstomas į tris laikotarpius: pirmasis (gimdos kaklelio vėrimosi) yra laikomas laiko tarpas nuo reguliarių gimdos susitraukimų iki pilno gimdos kaklelio atsivėrimo, antrasis (vaisiaus išstūmimo) – nuo pilno gimdos kaklelio atsivėrimo iki vaisiaus gimimo, trečiasis laikotarpis (placentinis) yra laiko tarpas nuo vaisiaus gimimo iki placentos ir kitų audinių gimimo.
Dažnai nėščiosios ne itin aiškiai supranta kada tiksliai prasideda gimdymas – pilvo skausmai (gimdos apsitraukimai) gali sudaryti įspūdį jog moteris gimdo, tačiau gimdymas yra konstatuojamas tik tuomet jei atsiranda reguliarūs, skausmingi gimdos susitraukimai kas 10 minučių bei keičiasi gimdos kaklelis (69).
Taigi, gimdymas yra sudėtingas, tačiau natūralus procesas, kurio metu moteris išgyvena fiziologinius bei psichinius pokyčius.
1.5
Gimdymo patirtys
Vienas iš pagrindinių gimdymo priežiūros tikslų yra užtikrinti pozityvią gimdymo patirtį motinai. Dėl šios priežasties sveikatos priežiūros specialistams yra itin svarbu suvokti, kokie veiksniai sukuria pozityvią arba negatyvią gimdančiosios patirtį.
Pagal profesionalios praktikos standartus, šiuolaikiniai akušerinės priežiūros paslaugų teikėjai siekia sukurti kaip įmanoma saugią bei pozityvią gimdymo patirtį moteriai. Gimdymas yra itin svarbi gyvenimo patirtis gimdančiąjai. Ji išgyvena vieną iš didžiausių kada nors patirtų gyvenimo pasikeitimų, todėl gimdymo patirtis potencialiai gali tapti psichologiškai naudingu arba priešingai – žalojančiu veiksniu (71). Teigiama arba neigiama gimdyvės patirtis dažnai taip pat yra siejama su pasitenkinimu. Pasitenkinimas, kaip rodiklis yra svarbus ne tik sveikatos priežiūrą teikiančioms institucijoms (siūlančioms geriausią moters paruošimą gimdymui bei priežiūrą), bet ir pačiai gimdyvei, nes teigiama gimdymo patirtis turi poveikį moters bei naujagimio gerovei bei abiejų bendravimui ir ryšiui (72). Verta paminėti, jog būti patenkintam gimdymo metu suteikta priežiūra nebūtinai reiškia būti pozityviam bei patenkintam visa gimdymo patirtimi, tačiau tai gali prisidėti prie bendro požiūrio į gimdymą.
Dencker A. ir bendraautoriai teigia (73), jog gimdymo patirtis yra daugialypė. Ji susideda iš saugumo jausmo bei gebėjimo kontroliuoti situaciją, patiriamo gimdymo skausmo lygio, asmeninio palaikymo, akušerinės priežiūros, praėjusių gimdymų patirties, analgezijos, informacijos apie gimdymą suteikimo bei įtraukimo į sprendimų susijusių su gimdymo eiga priėmimo.
2015 metais Švedijoje atlikto tyrimo metu buvo tiriamos pagimdžiusiųjų moterų gimdymo patirtys. Moterys atskleidė, jog joms buvo itin svarbus patikimas ryšys tarp jos ir akušerės bei kito personalo. Jos buvo matomos ir girdimos, o šis ryšys leido joms jaustis saugiai ir laisvai. Moterys nebijojo judėti, pasinaudoti vonia ar aimanuoti sąrėmių metu. Taigi, moterų patirtis buvo itin pozytivi, nes jos jautė, jog jų nuomonė yra pirmutinė, o visi sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į gimdančiosios ir vaisiaus prioritetus (74).
Didelė dalis mokslinių tyrimų, tiriančių gimdymo patirtis, dažnai gimdymus skirsto pagal tai ar moteris gimdė natūraliais takais ar buvo atlikta cezario pjūvio operacija. Kaip teigia Reisz S. ir bendraautoriai (75), kalbant apie patirtis gimdymų, kurie buvo užbaigti cezario pjūvio operacija, svarbu išskirti du moterų tipus: tos, kurioms cezario pjūvio operacija buvo ramiai suplanuota bei tos, kurioms dėl iškilusių gyvybei grėsmę keliančių situacijų buvo atlikta skubi cezario pjūvio operacija. Diferencijuojant patirtis pagal operacijos atlikimo tipus, moterų patirtys gali varijuoti nuo itin ramios ir teigiamos (suplanuota CPO) iki itin jaudinančios ir neigiamos (skubi CPO).
Gimdymo skausmas yra vienas iš pagrindinių gimdymo patirtį sudaračių faktorių. Kaip teigia Hawkins J. (76), nors stiprus skausmas (sveikai gimdyvei), nėra pavojingas gyvybei, tačiau jis gali turėti neuropsichologinių pasėkmių. 2014 metais Norvegijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog gimdymo skausmas turėjo statistiškai reikšmingą (p<0,001) ryšį su postrauminiu stresu, kuris buvo nustatytas 1,9 proc. visų gimdžiusiųjųjų (77). Tačiau, nors ir gimdymo skausmas yra vertinamas kaip labai stiprus, lyginant su kitomis skausmingomis gyvenimo patirtimis, tačiau kaip teigia Labor S. ir bendraautoriai (78), 90 proc. pagimdžiusiųjų moterų po trijų mėnesių pamiršta skausmą ir patiria pasitenkinimą. Tai yra siejama su teigiamu gimdymo rezultatu – naujagimiu.
Šiais laikais žmonių migracija po visą pasaulį yra itin aktyvi. Sienų atidarymas, patogios ir pigios skraidymo paslaugos sumažino pasaulį bei kiekvieną šalį padarė iš dalies įvairiakultūrę. 2017 metais į Lietuvą imigravo daugiau nei 20 tūkstančių užsieniečių (79). Esant tokiai žmonių kaitai svarbu nustatyti moterų patirtis gimdant kitoje šalyje. 2013 metais Pietų Afrikoje atlikto buvo atliktas tyrimas, kurio pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti imigrančių iš Zimbabvės nėštumo ir gimdymo patirtis. Rezultatai parodė, jog vienas iš pagrindinių sunkumų iškylančių imigrantėms yra kalbos barjeras. Nesuprantant arba iš dalies suprantant kalbą vyksta ilga veiksmų grandinė bloginanti gimdančiųjų patirtį. Nesuprasdama kalbos, moteris neįsisavina informacijos, nejaučia gimdymo kontrolės, jaučia stresą bei kitus neigiamus veiksnius (80). Tačiau kita imigrančių pusė išgyvena itin teigiamą gimdymo patirtį. 2016 metais Minesotoje atlikto tyrimo metu, apklaustos
Somalio pilietes atskleidė itin pozityvią gimdymo patirtį. Dauguma moterų itin vertino akušerės rūpinimąsi nėščiąja, reguliarius apsilankymus gimdymo metu bei sugebėjimą viską suprantamai paaiškinti (81). Shahvisi A. ir bendraautoriai (82) teigia, kad gimdymas kitoje šalyje turėtų būti nemokamas, nes mokamos paslaugos pažeidžia kūno autonomiją, įtvirtina lyties asimetriją atsakomybės priėmimo klausimu, kelia pavojų moters ir naujagimio sveikatai.
Gimdymo metu galimos įvarios gimdymo padėtys. Esant fiziologiniam gimdymui moteris turi teisę rinktis norimą gimdymo padėtį. Thies-Lagergren L. ir bendraautoriai (83) atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog moterys, kurios turėjo galimybę pasirinkti gimdymą sėdint, džiaugėsi, kad gali priimti sprendimą, taip pat jautėsi galingesnės, saugesnės ir labiau pasitikinčios savimi. 2017 metais Turkijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog palyginus gimdančiąsias, kurios stūmė stovimoje/ tūpimoje padėtyje su gimdančiomis gulimoje padėtyje, pirmųjų išstumimo laikotarpis buvo 34 minutėmis trumpesnis. Taip pat jos jautė mažesnį skausmą bei gimdymo patirtį įvertino geriau nei tos, kurios gimdė gulėdamos (84).
Teigiamoms moterų patirtims didelę įtaką turi tai, kad gimdyme dalyvauja ir jų vyras arba šeimos nariai. 2013 metais Nepale buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti moterų gimdymo patirtis kai gimdyme dalyvauja jų vyras. Tyrimo rezultatai parodė, jog dauguma moterų jautėsi galinčios kontroliuoti gimdymo procesą – vyrų dalyvavimas sumažino emocinį distresą, padidino pasitikėjimą savimi, nes vyrai suteikė paramą. Tačiau taip pat paaiškėjo, jog dalis apklaustųjų tuo pačiu ir jaudinosi dėl vyrų emocinės būklės, jautė gėdą gimdydamos šalia vyrų, kai kurios buvo suerzintos dėl vyrų buvimo šalia (85).
Siekiant užtikrinti teigiamas moterų patirtis svarbu teikti paslaugas, kurios atitinka motinų teises. 1996 metais Motinystės paslaugų gerinimo koalicija (angl. Coalition for improving maternity services) paskelbė reikšmingą bendro sutarimo dokumentą „Motinai palankaus gimdymo iniciatyva“ (angl. Woman friendly childbird iniciative), įtraukiant 10 motinai palankaus gimdymo žingsnių, skirtų motinai palankioms ligoninėms (86). 2006 metais Ženevoje, dalyvaujant 19 – ai tarptautinių organizacijų, atnaujinta ir patvirtinta tarptautinė iniciatyva, kurios tikslas yra suvienyti visas gydymo įstaigas užtikrinti nėščiųjų ir gimdyvių priežiūrą pagal numatytus žingsnius, taip pat puoselėti mintį, jog gimdymas yra natūralus procesas, stiprinti moters pasitikėjimą, skatinti autonomiją, nepakenkti, įtraukti į sprendimus gimdyves ir jų artimuosius (87). 2015 metais ši iniciatyva buvo papildyta ir atnaujinta (88). Kiekviena motinai palanki ligoninė, gimdymo centras ar gimdymo namuose paslaugas teikianti įstaiga turi vadovautis 10 motinai palankaus gimdymo žingsnių programa (87).
10 „Motinai palankaus gimdymo žingsnių“: 1. Visoms gimdyvėms suteikiama teisė rinktis:
Nevaržoma teisė rinktis, kas dalyvaus gimdyme: tėvai, partneriai, vaikai, šeimos nariai ar draugai.
Nevaržoma teisė gauti emocinę ir fizinę paramą iš kvalifikuotų asmenų, pvz.: dulos ar kito specialisto.
Teisė gauti profesionalią akušerinę priežiūrą.
2. Teikti visuomenei tikslią, aprašomąją ir statistinę informaciją apie savo gimimo priežiūros praktiką ir procedūras, įskaitant intervencijos priemones ir rezultatus.
3. Teikti kultūriškai kompetentingą priežiūrą, rūpestingai reaguoti į specifinius įsitikinimus, vertybes ir papročius, susijusius su motinos etnine kultūra ir religija.
4. Suteikti gimdančiai moteriai laisvę vaikščioti, judėti ir pačiai rinktis patogias bei norimas pozas gimdant (išskyrus atvejus, kai gimdymas yra komplikuotas, o judėjimas apribojamas). Neskatinti gimdyti gulimoje padėtyje.
5. Turėti aiškiai apibrėžtą gydymo įstaigos politiką ir procedūrų aprašus:
Perinataliniu laikotarpiu bendrauti su moterimi ir ją konsultuoti, bendradarbiauti ir konsultuotis su kitomis įstaigomis, jei moteris buvo perkelta gimdymo metu.
Nukreipti motiną ir vaiką link tinkamų informaciją suteikiančių bendruomenės šaltinių, įskaitant priežiūrą prieš gimdymą ir po jo bei žindymą.
6. Rutiniškai netaikyti priemonių ar procedūrų, kurios nėra paremtos įrodymais grįsta praktika: Skutimo;
Klizmų;
Intraveninių infuzijų; Draudimo valgyti ir gerti;
Ankstyvo vaisiaus dangalų atskyrimo; Nuolatinio vaisiaus stebėjimo ultragarsu.
Kitos ribojamos intervencijos: gimdymo sužadinimo dažnis < 10 proc., epiziotomijos dažnis < 20 proc. (su tikslu pasiekti < 5 proc.), cezario pjūvio operacijų dažnis antro lygio ligoninėse < 10 proc., o trečio lygio ligoninėse < 15 proc., gimdymo natūraliais takais dažnis po buvusios cezario pjūvio operacijos - 60 proc. (su tikslu pasiekti 75 proc.).
7. Mokyti personalą apie nefarmakologinių skausmo malšinimo būdų naudojimą, neskatinti nauskausminamųjų ar anestezijos vaistų skausmo mažinimui (išskyrus atvejus, kai farmakologinės priemonės yra indikuotinos).
8. Skatinti visas motinas ir jų artimuosius, ypač auginančius sergančius ar neišnešiotus naujagimius - liesti, palaikyti, maitinti krūtimi ir prižiūrėti savo kūdikius tiek, kiek tai suderinama su jų gydymo sąlygomis.
9. Neskatinti naujagimių apipjaustymo, nebent jis yra pagrįstas religiniu pagrindu.
10. Siekti ir vykdyti PSO/UNICEF „Kūdikiams palankios ligoninės“ dešimties žingsnių iniciatyvą, bei skatinti sėkmingą žindymą (87, 88, 89).
Taigi, gimdymas yra vienas iš įsimintiniausių išbandymų moters gyvenime. Gimdymo patirtys yra suformuojamos iš daugelio veiksnių. Siekiant užtikrinti teigiamą gimdymo patirtį reikėtų atsižvelgti į moters saugumo jausmo užtikrinimą, proceso išaiškinimą bei galimos kontrolės suteikimą, skausmo mažinimą, individualius poreikius, gimdymo padėtį, vyrų įtraukimą į gimdymo procesą bei vykdyti veiklą, atitinkančią moters teises.
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
Tyrimui atlikti buvo parengtas tyrimo vykdymo planas, kurio eiga pateikta (2 pav.)
2 pav. Tyrimo vykdymo eiga
2.1
Tyrimo planavimas ir tiriamųjų imtis
Tyrimas buvo atliktas LSMU ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriuje. Anketinė apklausa buvo vykdoma nuo 2019 m. birželio 1 dienos iki 2019 m. rugpjūčio 31 dienos (3 mėnesius). Dalyvauti tyrime buvo kviečiamos visos LSMUL KK akušerijos skyriuje stacionarizuotos moterys.
Tyrimo tipas: kiekybinis tyrimas.
Tyrimo imtis buvo sudaryta taip, kad ji būtų reprezantytivi, naudotas 95 proc. patikimumas. Rekomenduojama imties dydį nustatyti, atsižvelgiant į 5 proc. paklaidą (90). Imties dydis nustatytas pagal formulę:
n= 1/(Δ2 +1/N)
Kur: n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje, N – generalinė aibė, Δ – paklaidos dydis. Tyrimo metodų paieška ir analizė
Anketų paieška. Anketų vertimas į lietuvių kalbą
Tyrimo protokolo sudarymas
LSMU Bioetikos centro leidimo gavimas
Anketinės apklausos vykdymas
Statistinė duomenų analizė
Rezultatų formavimas
Rezultatų aptarimas ir išvadų rengimas. Mokslinių literatūros šaltinių paieška ir analizė
N - 3000 generalinės imties dydis, nes LSMU KK Akušerijos - ginekologijos klinikos Akušerijos skyriuje per metus vidutiniškai būna 3000 pagimdžiusiųjų moterų. Δ – 0,05 proc. paklaidos dydis.
Remiantis šia formule buvo nustatyta 353 respondentų imtis su 5 proc. paklaida. Tyrime dalyvauti buvo pakviesta 355 pagimdžiusiųjųjų. Apklausoje nesutiko dalyvauti 3 respondentai. Buvo išdalintos 353 anoniminės anketos. Grąžintos 329 anketos. Tyrime analizuojamos ir aptariamos 329 anketos. Atsako dažnis – 96 proc.
Tyrimo metu kas keturias dienas buvo išdalinamos anketos tą dieną skyriuje stacionarizuotoms moterims. Tyrime dalyvauti sutikusių respondentų buvo prašoma užpildytas anketas padėti į pažymėtą aplanką esantį akušerių postuose arba atiduoti akušerėms, kurių taip pat buvo prašoma anketas padėti į aplanką. Anketos buvo surenkamos kas keturias dienas, atvykus išdalinti naujų anketų.
Tiriamųjų atrankos kriterijai:
1. Pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusios moterys akušeriniame skyriuje; 2. Pagimdžiusios moterys, kurios gali rašyti ir skaityti lietuviškai.
Tyrime negalėjusios dalyvauti moterys:
1. Pagimdžiusios moterys, kurioms buvo atlikta cezario pjūvio operacija; 2. Pagimdžiusios moterys, kurios išnešiojo ir pagimdė negyvagimį.
2.2
Tiriamųjų charakteristikos
Tyrime dalyvavo 329 LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje pagimdžiusiųjų moterų.
Respondentės buvo suskirstytos į dvi grupes: pirmą kartą gimdžiusios ir pakartotinai gimdžiusios moterys.
Vertinant duomenis buvo nustatyta, kad pacienčių amžiaus vidurkis 27 metai. Jauniausia pacientė buvo 16 metų, vyriausia pacientė buvo 43 metų.
Respondenčių apklausų rezultatai parodė, jog 17,02 proc. (n=56) turi vidurinį išsilavinimą, 2,43 proc. (n=8) turi aukštesnįjį išsilavinimą, 19,15 proc. (n=63) turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą o 61,40 proc. (n=202) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
Vertinant respondenčių gimdymų skaičių, pirmą kartą gimdė 65,05 proc. (n=214), pakartotinai gimdė 34,95 proc. (n=115).
1 lentelė. Tiriamųjų imties socialinės ir demografinės charakteristikos. Sociodemografiniai duomenys Amžius Vidurkis (V) 27,62 Standartinis nuokrypis (SN) 6,88 Skaičius (n) Procentai (proc.) Išsilavinimas Vidurinis 56 17,02 Aukštesnysis 8 2,43 Aukštasis neuniversitetinis 63 19,15 Aukštasis universitetinis 202 61,40
Gyvenamoji vieta Kaimas 14 4,26
Miestelis 34 10,33
Miestas 281 85,41
Kelintas gimdymas? Pirmas 214 65,05
Antras ir/arba daugiau 115 34,95
Aš nėštumo metu lankėte mokymus apie gimdymą?
Taip 190 57,75 Ne 139 42,25 Ar Jūsų gimdyme dalyvavo artimas žmogus? Taip 301 91,49 Ne 28 8,51
2.3
Tyrimo instrumentas
Tyrimo instrumentas – struktūrizuotas klausimynas (skalė) (4 priedas), kuris buvo sukurtas sujungiant du užsienio autorių klausimynus (skales). Pirmąją klausimyno (skalės) dalį sudaro DiPietro J.A. ir bendraautorių sudaryta „Nėštumo patirčių skalė“ (angl. - The Pregnancy Experience Scale), kuri yra naudojama įvertinti nėštumo metu pasireiškiančius teigiamus ir neigiamus įvykius. Šią skalę sudaro 41 teiginys su keturiais atsakymo variantais, pateiktais Likerto skalės formatu. Pasirinkimo variantais apibrėžiant džiaugsmus (kiek įvykis priverčia respondentą pasijusti „laimingu, pozityviu ar pakylėtu“) ir rūpesčius (kiek įvykis priverčia respondentą pasijusti „nelaimingu, negatyviu ar nusiminusiu“ (91). Taikant faktorinės analizės metodą šio klausimyno (skalės) teiginiai yra suskirstyti į penkis faktorius:
1. Psichologinis ir fizinis pasiruošimas vaikui (4, 5, 8, 9, 10, 25, 26, 37 kl.);
2. Asmens ir sutuoktinio gyvenimo būdo pokyčiai (6, 7, 13, 14, 19, 22, 32, 33, 38 kl.); 3. Santykiai su šeima ir draugais (16, 17, 18, 20, 23, 24, 28, 29, 39, 21 kl.);
4. Problemos ir įvykiai susiję su nėštumu (11, 15, 27, 31, 34, 35, 36, 40, 41 kl.); 5. Kūno įvaizdis ir asmuo (1, 2, 3, 12, 30 kl.).
Antrąją dalį sudaro Dencker A. ir bendrautorių (92) sudarytas „Gimdymo patirčių klausimynas“ (angl. The Childbirth Experience Questionnaire), kuris skirtas įvertinti moterų
pasitenkinimą įvairiais gimdymo ir naujagimio gimimo aspektais. Šį klausimyną (skalę) sudaro 22 teiginiai su keturiais atsakymo variantais Likerto skalėje nuo „visiškai nesutinku“ iki „visiškai sutinku“. Autoriai atlikę faktorinę analizę klausimus suskirstė į keturis faktorius:
1. Asmeninis pajėgumas (1, 2, 4, 5, 6, 19, 20, 21 kl.); 2. Profesionali pagalba (13, 14, 15, 16, 17 kl.); 3. Suvokiamas saugumas (3, 7, 8, 9, 18, 22 kl.); 4. Dalyvavimas (10, 11, 12 kl.).
Trečiają dalį sudaro sociodemografiniai klausimai, kurie atskleidžia respondentų amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, gimdymų skaičių, antenatalinių kursų lankymą bei artimo žmogaus dalyvavimą gimdyme (1 – 6 kl.).
Elektroniniu paštu buvo gauti abiejų autorių sutikimai naudoti klausimynus (skales) moksliniam tyrimui (2, 3 Priedai).
Abiems klausimynams (skalėms) išversti iš anglų kalbos į lietuvių kalbą buvo naudojamas Brislin vertimo modelis. Šio vertimo eiga vyko penkiais etapais:
1. Originalūs klausimynai (skalės) buvo išverstos į anglų kalbą nepriklausomo vertėjo, kuris turėjo praktikos akušerijos srityje;
2. Vertimas buvo pateiktas kitam nepriklausomam vertėjui pataisymams;
3. Trečiasis nepriklausomas vertėjas įvertino jau pakoreguotą tikslinį vertimo variantą su pataisomis;
4. Ketvirtasis vertėjas išvertė gautą vertimą į anglų kalbą.
5. Gautas ketvirtojo vertėjo vertimas buvo sulygintas su originaliu klausimynu anglų kalba ir buvo patvirtintas naudojimui.
2.4
Statistinė duomenų analizė
Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį duomenų kaupimo ir analizės paketus SPSS for Windows 23.0 (angl. Statistical Package for Social Sciences).
Kategorinių duomenų vizualizavimui naudotos lentelės. Analizuotos pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusiųjų moterų nėštumo ir gimdymo patirtys. Naudojant Chi-kvadrato kriterijų, siekta įvertinti, ar yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp nėštumo ir gimdymo patirčių ir gimdymų skaičiaus.
Kiekybinių kintamųjų skirstinio normališkumas tikrintas Kolmogorovo - Smirnovo testu. Šis testas, analizuojant atvejus, tinka dėl to, kad tiriamoji imtis yra n > 200. Nustačius, kad normalumo prielaida nėra tenkinama, buvo taikyti neparametriniai statistiniai kriterijai.
Dviejų nepriklausomų grupių vidurkiams palyginti buvo taikytas Stjudent t testas. Prieš nustatant, ar vertinimų vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, apskaičiuoti skalių vidurkiai geresniam analizuojamų grupių skirtumų atvaizdavimui.
2.5
Tyrimo etiniai aspektai
Tyrimo metu buvo laikomasi esminių etikos principų: teisės būti nepažeistam, teisės būti neišnaudotam, tyrimo naudingumo, pagarbos asmens orumui, konfidencialumo bei privatumo užtikrinimo. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas Nr. BEC-SL(M)-225 (1 priedas).
Tyrimo dalyviai buvo supažindinami su tyrimo tema, jos tikslu bei aktualumu. Tyrimo dalyviams buvo paaiškinta, jog tyrimas yra atliekamas tik baigiamojo magistrinio darbo rengimo tikslais ir gauti duomenys bus pateikti tik apibendrinti bei anonimiški. Tyrimo dalyvių buvo paprašyta pasirašyti „Tiriamojo sutikimo formą“ bei anketos pabaigoje taip pat buvo pateikta „Tiriamojo asmens informavimo forma“. Esant neaiškumų respondentai galėjo kreiptis į tyrėją nurodytais kontaktiniais duomenimis.
3. REZULTATAI
3.1 Pirmą kartą gimdžiusiųjų nėštumo ir gimdymo patirtys
Analizuojant tyrimo duomenis, buvo nustatyti pirmą kartą gimdžiusiųjų džiaugsmai, susiję su būsimo vaiko sutiktuvių šventės rengimu (džiaugsmai - V=3,74, SN=0,80; rūpesčiai - V=2,36, SN=0,72), kūdikio lyties sužinojimu (džiaugsmai - V=3,82, SN=0,37; rūpesčiai - V=2,21, SN=0,50), , kūdikiui skirtų priemonių pirkimu (džiaugsmai - V=3,26, SN=1,16; rūpesčiai - V=1,36, SN=0,48) antenatalinių kursų lankymu (džiaugsmai - V=3,69, SN=0,46; rūpesčiai - V=2,24, SN=1,44), galvojimu apie kūdikio išvaizdą (džiaugsmai - V=3,55, SN=0,68; rūpesčiai - V=1,35, SN=1,48), buvo statistiškai reikšmingai didesni, lyginant su rūpesčiais (p<0,05) (2 lentelė).
Pirmą kartą gimdžiusiųjų rūpesčiai, susiję su būsimo vaiko kambario įrengimu arba galvojimu apie kambario įrengimą (džiaugsmai - V=1,99, SN=0,92; rūpesčiai - V=2,78, SN=0,72), buvo statistiškai reikšmingai didesni, lyginant su džiaugsmais (p<0,05) (2 lentelė).
2 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusiųjų psichologinio ir fizinio pasiruošimo vaikui džiaugsmai ir rūpesčiai.
Psichologinis ir fizinis pasiruošimas vaikui Džiaugsmai (teigiamos emocijos)
Rūpesčiai (neigiamos
emocijos)
Teiginys V (SN)
Būsimo kūdikio sutiktuvių šventė (Baby shower) 3,74 (0,80)* 2,36 (0,72)
Kūdikio lytis 3,82 (0,37)* 2,21 (0,50)
Būsimo vaiko kambario įrengimas arba galvojimas
apie kambario įrengimą 1,99 (0,92)* 2,78 (0,72)
Kūdikiams skirtų priemonių pirkimas 3,26 (1,16)* 1,36 (0,48)
Rengimosi gimdymui kursai 3,69 (0,46)* 2,24 (1,44)
Galvojimas apie kūdikio išvaizdą 3,55 (0,68)* 1,35 (0,48) V –vidurkis; SN – standartinis nuokrypis, *p < 0,05 lyginant su rūpesčiais.
Pirmą kartą gimdžiusiųjų džiaugsmai, susiję su diskusijomis su sutuoktiniu apie dalykus, susijusius su nėštumu ar kūdikio gimimu (džiaugsmai - V=3,18, SN=0,58; rūpesčiai - V=3,12, SN=0,33) automobilio vairavimu (džiaugsmai - V=3,01, SN=0,95; rūpesčiai - V=2,64, SN=0,79), fiziniu nėščiosios imtymumu (džiaugsmai - V=2,68, SN=0,97; rūpesčiai - V=2,19, SN=0,60), diskusijomis su sutuoktiniu apie dalykus, susijusius su nėštumu ar kūdikio gimimu (džiaugsmai - V=3,43, SN=0,71; rūpesčiai - V=1,47, SN=0,80), taip pat, diskusijos apie dalykus susijusius su kūdikio priežiūra ar auginimu (džiaugsmai - V=3,17, SN=0,81; rūpesčiai - V=1,76, SN=1,02), surinktomis žiniomis apie draugų ar pažįstamų gimdymo patirtį (džiaugsmai - V=2,67, SN=0,99;
rūpesčiai - V=1,45, SN=0,59), buvo statistiškai reikšmingai didesni, lyginant su rūpesčiais (p<0,05) (3 lentelė).
Pirmą kartą gimdžiusiųjų rūpesčiai, susiję su įprastiniais nėštumo nepatogumais, tokiais, kaip rėmuo, šlapimo nelaikymas ir kt. (džiaugsmai - V=1,16, SN=0,60; rūpesčiai - V=1,97, SN=1,08), motinystės atostogų politika, susijusia su išmokomis (džiaugsmai - V=2,13, SN=0,63; rūpesčiai - V=3,03, SN=0,73) motinystės atostogų politika, susijusia su darbo saugumu (džiaugsmai - V=2,27, SN=0,71; rūpesčiai - V=2,96, SN=0,74), buvo statistiškai reikšmingai didesni, lyginant su džiaugsmais (p<0,05) (3 lentelė).
3 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusiųjų asmens ir sutuoktinio gyvenimo būdo pokyčių džiaugsmai ir rūpesčiai.
Asmens ir sutuoktinio gyvenimo būdo pokyčiai Džiaugsmai (teigiamos emocijos)
Rūpesčiai (neigiamos
emocijos)
Teiginys V (SN)
Galimybė atlikti fizines užduotis/kasdienius buities
darbus 3,18 (0,58) 3,12 (0,33)
Automobilio vairavimas 2,54 (0,95)* 2,64 (0,79)
Fizinis intymumas 2,68 (0,97)* 2,19 (0,60)
Įprastiniai nėštumo nepatogumai (rėmuo, šlapimo
nelaikymas) 1,16 (0,60)* 1,97 (1,08)
Diskusijos su sutuoktiniu apie dalykus, susijusius
su nėštumu/vaiko gimimu 3,43 (0,71)* 1,47 (0,80)
Diskusijos su sutuoktiniu apie dalykus susijusius su
vaiko priežiūra/auginimu 3,17 (0,81)* 1,76 (1,02)
Motinystės atostogų politika susijusi su išmokomis 2,13 (0,63)* 3,03 (0,73) Motinystės atostogų politika, susijusi su darbo
saugumu 2,27 (0,71)* 2,96 (0,74)
Žinios apie draugių/pažįstamų nėštumus arba
gimdymus 2,67 (0,99)* 1,45 (0,59)
V –vidurkis; SN – standartinis nuokrypis, *p < 0,05 lyginant su rūpesčiais.
Analizuojant duomenis, nustatyta, kad džiaugsmų, susijusių su santykiais su šeima ir draugais atsakymų balų sumos vidurkiai statistiškai reikšmingai didesni už rūpesčių (p<0,05), išskyrus patirtis nėščiųjų patirtis diskutuojant su giminaičiais apie kūdikio vardą bei apie dalykus susijusius su kūdikio gimimu, priežiūra ir auginimu, kurių rūpesčių atsakymų balų sumos vidurkiai yra statistiškai reikšmingai didesni už džiaugsmų (p<0,05) (4 lentelė).
Pirmą kartą gimdžiusiųjų džiaugsmai, susiję su diskusijomis su artimais žmonėmis apie kūdikio vardą (džiaugsmai - V=3,49, SN=0,70; rūpesčiai - V=1,35, SN=0,69), diskusijomis su šeima apie kūdikio vardą (džiaugsmai - V=2,61, SN=0,49; rūpesčiai - V=1,91, SN=0,76), diskusijomis su giminaičiais apie kūdikio vardą (džiaugsmai - V=2,56, SN=0,99; rūpesčiai - V=3,08, SN=0,47), diskusijomis su savo šeima apie dalykus, susijusius su kūdikio gimimu
(džiaugsmai - V=2,62, SN=0,53; rūpesčiai - V=2,07, SN=0,87), diskusijomis su giminaičiais apie dalykus susijusius su kūdikio gimimu (džiaugsmai - V=2,54, SN=0,95; rūpesčiai - V=2,88, SN=0,70), diskusijomis su savo šeima apie dalykus, susijusius su kūdikio priežiūra/auginimu“ (džiaugsmai - V=2,52, SN=0,74; rūpesčiai - V=2,22, SN=1,02), kitų moterų pasakojimais apie savo patirtį gimdymo metu (džiaugsmai - V=2,88, SN=0,89; rūpesčiai - V=2,52, SN=0,93) bei socialinio statuso pokyčius dėl nėštumo (džiaugsmai - V=3,42, SN=1,04; rūpesčiai - V=2,08, SN=0,68), buvo statistiškai reikšmingai didesni, lyginant su rūpesčiais (p<0,05) (4 lentelė).
Pirmą kartą gimdžiusiųjų rūpesčiai, susiję su diskusijomis su giminaičiais apie kūdikio vardą (džiaugsmai - V=2,56, SN=0,99; rūpesčiai - V=3,08, SN=0,47), diskusijomis su giminaičiais apie dalykus, susijusius su kūdikio priežiūra/auginimu (džiaugsmai - V=2,14, SN=0,89; rūpesčiai - V=2,92, SN=0,69), buvo statistiškai reikšmingai didesni, lyginant su džiaugsmais (p<0,05).
Kitos nustatytos patirtys buvo susijusios su kitų žmonių nėščiosios pilvo lietimu (džiaugsmai - V=2,71, SN=1,21; rūpesčiai - V=2,49, SN=1,09) (4 lentelė).
4 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusiųjų santykių su šeima ir draugais džiaugsmai ir rūpesčiai.
Santykiai su šeima ir draugais Džiaugsmai (teigiamos emocijos)
Rūpesčiai (neigiamos
emocijos)
Teiginys V (SN)
Diskusijos su sutuoktiniu apie kūdikio vardą 3,49 (0,70)* 1,35 (0.69) Diskusijos su savo šeima apie kūdikio vardą 2,61 (0,49)* 1,91 (0,76) Diskusijos su giminaičiais apie kūdikio vardą 2,56 (0,99)* 3,08 (0,47) Diskusijos su savo šeima apie dalykus, susijusius
su nėštumu/vaiko gimimu 2,62 (0,53)* 2,07 (0,87)
Diskusijos su giminaičiais apie dalykus susijusius
su nėštumu/vaiko gimimu 2,54 (0,95)* 2,88 (0,70)
Diskusijos su savo šeima apie dalykus, susijusius
su vaiko priežiūra/auginimu 2,52 (0,74)* 2,22 (1,02)
Diskusijos su giminaičiais apie dalykus, susijusius
su vaiko priežiūra/auginimu 2,14 (0,89)* 2,92 (0,69)
Kai kiti žmonės liečia jūsų pilvą 2,71 (1,21) 2,49 (1,09) Kitų moterų pasakojimai apie savo patirtį gimdymo
metu 2,88 (0,89)* 2,52 (0,93)
Socialinio statuso arba draugų/pažįstamų rato
pasikeitimas dėl nėštumo 3,42 (1,04)* 2,08 (0,68)
V –vidurkis; SN – standartinis nuokrypis, *p < 0,05 lyginant su rūpesčiais.
Analizuojant duomenis, buvo nustatyta, kad pirmą kartą gimdžiusiųjų džiaugsmai, susiję su apsilankymu pas akušerį/ gyd. Akušerį-ginekologą (džiaugsmai - V=3,95, SN=0,23; rūpesčiai - V=1,19, SN=0,50), kitų žmonių maloniu elgesys/pagalba (džiaugsmai - V=3,98, SN=0,14; rūpesčiai - V=1,01, SN=0,14), vaisiaus judėjimu (džiaugsmai - V=3,94, SN=0,27; rūpesčiai - V=1,01,
SN=0,14), su jausmais (džiaugsmai - V=3,92, SN=0,34; rūpesčiai - V=1,15, SN=0,42) bei dvasiniais jausmais (džiaugsmai - V=1,45, SN=0,96; rūpesčiai - V=1,03, SN=0,19), buvo statistiškai reikšmingai didesni, lyginant su rūpesčiais (p<0,05) (5 lentelė).
Pirmą kartą gimdžiusiųjų rūpesčiai, susiję su sirūpinimu dėl fizinių pokyčių, tokių kaip skausmas, kraujingos išskyros ir kt. (džiaugsmai - V=1,21, SN=0,59; rūpesčiai - V=2,01, SN=0,64), galvojimu ar vaisius normaliai vystosi (džiaugsmai - V=1,24, SN=0,42; rūpesčiai - V=2,06, SN=0,43), buvo statistiškai reikšmingai didesni, lyginant su džiaugsmais (p<0,05) (5 lentelė).
Taip pat, nustatytos kitos pirmą kartą gimdžiusiųjų patirtys buvo kitų žmonių pastabos apie išvaizdą (džiaugsmai - V=2,54, SN=0,87; rūpesčiai - V=2,60, SN=0,73) (5 lentelė).
5 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusiųjų problemų ir įvykių susijusių su nėštumu džiaugsmai ir rūpesčiai.
Problemos ir įvykiai susiję su nėštumu Džiaugsmai (teigiamos emocijos)
Rūpesčiai (neigiamos
emocijos)
Teiginys V (SN)
Apsilankymai pas akušerę/Gyd. Akušerį -
ginekologą 3,95 (0,23)* 1,19 (0,50)
Susirūpinimas dėl fizinių simptomų (skausmo,
kraujingų išskyrų ir pan.) 1,21 (0,59)* 2,01 (0,64) Kitų žmonių pastabos apie Jūsų nėštumą/išvaizdą 2,54 (0,87) 2,60 (0,73)
Kitų žmonių malonus elgesys/pagalba, nes esate
nėščia 3,98 (0,135)* 1,01 (0,14)
Kūdikio judėjimo dažnis ir intensyvumas 3,94 (0,268)* 1,01 (0,14) Galvojimas ar vaisius normaliai vystosi 1,24 (0,42)* 2,06 (0,43) Su šiuo nėštumu susiję jausmai 3,92 (0,34)* 1,15 (0,42) Dvasiniai su nėštumu susiję jausmai 1,45 (0,96)* 1,03 (0,19)
V –vidurkis; SN – standartinis nuokrypis, *p < 0,05 lyginant su rūpesčiais.
Surinkti duomenys atskleidė, kad pirmą kartą gimdžiusiųjų rūpesčiai, susiję su svorio pasikeitimais (džiaugsmai - V=2,25, SN=0,85; rūpesčiai - V=3,39, SN=0,59) bei pakankamu miego kiekiu (džiaugsmai - V=2,28, SN=0,52; rūpesčiai - V=3,44, SN=0,49), buvo statistiškai reikšmingai didesni, lyginant su džiaugsmais (p<0,05) (6 lentelė).
Taip pat, buvo nustatyti kiti patirti džiaugsmai bei rūpesčiai: nebetinkantys rūbai (džiaugsmai - V=1,34, SN=0,71; rūpesčiai - V=1,35, SN=0,69) ir atsiradę kūno pokyčiai (džiaugsmai - V=2,75, SN=0,76; rūpesčiai - V=2,77, SN=1,16) (6 lentelė).
6 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusiųjų asmens kūno įvaizdžio suvokimo džiaugsmai ir rūpesčiai.
Asmens kūno įvaizdžio suvokimas Džiaugsmai (teigiamos emocijos) Rūpesčiai (neigiamos emocijos) Teiginys V (SN) Drabužiai/batai netinka 1,34 (0,71) 1,39 (0,69) Jūsų svoris 2,25 (0.85)* 3,39 (0,59)
Pakankamas miego kiekis 2,28 (0,52)* 3,44 (0,49)
Kūno pasikeitimai dėl nėštumo 2,75 (0,76) 2,77 (1,16) V –vidurkis; SN – standartinis nuokrypis, *p < 0,05 lyginant su rūpesčiais.
Analizuojant duomenis, buvo nustatytos pirmą kartą gimdžiusiųjų gimdymo patirtys, susijusios su nuovargiu gimdymo metu (V=3,94, SN=0,22), laimės jausmu (V=3,84, SN=0,43), lūkesčių įgyvendinimu (V=3,02, SN=0,87), stiprumo jausmu gimdymo metu (V=2,57, SN=1,00) bei saugumo jausmu (V=2,57, SN=1,18), situacijos kontrole gimdymo metu (V=2,82, SN=0,99) (7 lentelė).
Skausmas gimdymo metu (V=8,78, SN=1,02) buvo statistiškai reikšmingai didesnis, lyginant su situacijos kontrole (V=4,59, SN=1,88) (p<0,05) (7 lentelė).
7 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusiųjų patirtys susijusios su asmeniniu pajėgumu
Asmeninis pajėgumas Patirtys
Teiginys V (SN)
Gimdymo metu jaučiausi stipri 2,57 (1,00)
Gimdymo metu jaučiausi pajėgi 2,57 (1,18)
Jaučiau, kad gerai kontroliuoju situaciją. 2,82 (0,99)
Gimdymas vyko taip, kaip tikėjausi 3,02 (0,87)
Gimdymo metu jaučiausi laiminga 3,84 (0,43)
Gimdymo metu buvau pavargusi. 3,94 (0.22)
Skausmo stiprumas gimdymo metu (1-10 balų) 8,78 (1,02)* Situacijos kontrolė gimdymo metu (1-10 balų) 4,59 (1,88) V –vidurkis; SN – standartinis nuokrypis, *p < 0,05 lyginant su situacijos kontrole.
8 lentelėje matomos, nustatytos pirmą kartą gimdžiusiųjų gimdymo patirtys, susijusios su akušerės pakankamai skirtu laiko kiekiu (V=2,57, SN=1,00), gimdymo metu suteikta informacija (V=3,75, SN=0,71) suprastais poreikiais (V=3,57, SN=0,80), gera akušerės suteikta priežiūra (V=3,87, SN=0,0,37) bei jų partneriui akušerės skirtu laiku (V=2,22, SN=0,94) (8 lentelė).
8 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusiųjų patirtys susijusios su profesionalia pagalba.
Profesionali pagalba Patirtys
Teiginys V (SN)
Mano akušerė skyrė man pakankamai laiko 3,65 (0,60) Mano akušerė skyrė pakankamai laiko mano partneriui 2,22 (0,94) Mano akušerė visą laiką informavo mane, kas vyksta gimdymo metu 3,75 (0,71)
Mano akušerė suprato mano poreikius 3,57 (0,80)
Jaučiau, kad mano akušerė labai gerai rūpinasi manimi 3,87 (0,37) V –vidurkis; SN – standartinis nuokrypis.
Nustatytos pirmą kartą gimdžiusiųjų gimdymo patirtys, susijusios su susidarytu geru įspūdžiu apie darbuotojų atliktą profesionalų darbą bei užtikrintu saugumu (V=3,80, SN=0,46), gimdymo metu jaučiama baime (V=2,76, SN=1,04), teigiamais (V=2,73, SN=1,11) bei neigiamais įvykiais (V=2,02, SN=0,66), depresyviais pojūčiais (V=1,77 SN=0,69) ir gimdymo metu jaustu saugumo jausmu (V=7,53, SN=2,06) (9 lentelė).
9 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusiųjų patirtys susijusios su suvokiamu saugumu.
Suvokiamas saugumas Patirtys
Teiginys V (SN)
Gimdymo metu jaučiausi išsigandusi. 2,76 (1,04)
Aš prisimenu daug teigiamų dalykų apie gimdymą 2,72 (1,11)* Aš prisimenu daug neigiamų dalykų apie gimdymą 2,02 (0,66) Kai kurie mano prisiminimai apie gimdymą sukelia depresyvius pojūčius 1,77 (0,69) Susidariau gerą įspūdį apie specialistų komandos profesinius įgūdžius ir dėl
to jaučiausi saugiai 3,80 (0,46)
Saugumo jausmas gimdymo metu (1-10 balų) 7,53 (2,06) V –vidurkis; SN – standartinis nuokrypis
Analizuojant duomenis nustatytos pirmą kartą gimdžiusiųjų patirtys susijusios su gimdymo norų (stovimos arba gulimos pozos) išsakymu (V=2,13, SN=0,81), gimdymo padėties keitimu (V=2,78, SN=1,36), galėjimu pasirinkti nuskausminimo būdą (V=2,87, SN=1,16) (10 lentelė).
10 lentelė. Pirmą kartą gimdžiusiųjų patirtys susijusios su dalyvavimu gimdyme
Dalyvavimas gimdyme Patirtys
Teiginys V (SN)
Jaučiau, kad galiu pasisakyti dėl galimybės stovėti ir gulėti gimdymo metu 2,13 (0,81) Jaučiau, kad galiu pasisakyti sprendžiant dėl mano padėties gimdant 2,78 (1,36) Jaučiau, kad galiu pasisakyti pasirenkant nuskausminimo būdą 2,87 (1,16)
Apibendrinant rezultatus, matome, kad pirmą kartą gimdžiusios dažniausiai patyrė džiaugsmus, susijusius su kūdikio lyties atskleidimu, galimybe atlikti fizines užduotis ar kasdienius buities darbus, diskusijomis su sutuoktiniu apie kūdikio vardą, kitų žmonių maloniu elgesiu/pagalba, galvojimu apie savo gimdymą bei patyrė dažniausius rūpesčius, susijusius su būsimo vaiko kambario įrengimu arba galvojimas apie kambario įrengimą, motinystės atostogų politika susijusia su išmokomis, diskusijomis su giminaičiais apie kūdikio vardą, kitų žmonių pastabomis apie išvaizdą, kūno pasikeitimais ir gimdymo patirtis susijusias su nuovargiu gimdymo metu, akušerės rūpesčiu, laime, specialistų komandos profesiniais įgūdžiais ir dėl to jaustu saugumu, akušerės suteiktu informacijos kiekiu.
3.2 Pakartotinai gimdžiusiųjų nėštumo ir gimdymo patirtys
Analizuojant duomenis, buvo nustatyta, kad pakartotinai gimdžiusiųjų džiaugsmai, susiję su kūdikio sutiktuvių šventės rengimu (džiaugsmai - V=3,64, SN=0,88; rūpesčiai - V=2,4, SN=0,81), kūdikiams skirtų priemonių pirkimu (džiaugsmai - V=3,93, SN=0,30; rūpesčiai - V=1,51, SN=0,55), antenataliniais mokymais (džiaugsmai - V=3,77, SN=0,42; rūpesčiai - V=2,33, SN=1,44), tėvystės pokyčiais dėl nėštumo (džiaugsmai - V=3,26, SN=0,44; rūpesčiai - V=1,00, SN=0,00), santykiais su kitais vaikais (džiaugsmai - V=3,82, SN=0,38; rūpesčiai - V=1,12, SN=0,44), galvojimu apie kūdikio išvaizdą (džiaugsmai - V=3,41, SN=0,57; rūpesčiai - V=1,55, SN=0,49), buvo statistiškai reikšmingai didesni, lyginant su rūpesčiais (p<0,05) (11 lentelė).
Taip pat, nustatyti kiti pakartotinai gimdžiusiųjų džiaugsmai ir rūpesčiai, susiję su būsimo kūdikio kamabario įrengimu arba galvojimu apie įrengimą (džiaugsmai - V=2,27, SN=0,65; rūpesčiai - V=2,31, SN=0,55) (11 lentelė).
11 lentelė. Pakartotinai gimdžiusiųjų psichologinio ir fizinio pasiruošimo vaikui džiaugsmai ir rūpesčiai.
Psichologinis ir fizinis pasiruošimas vaikui Džiaugsmai (teigiamos emocijos)
Rūpesčiai (neigiamos
emocijos)
Teiginys V (SN)
Būsimo kūdikio sutiktuvių šventė (Baby shower) 3,64 (0,88)* 2,4 (0,81)
Kūdikio lytis 3,80 (0,40)* 2,06 (0,30)
Būsimo vaiko kambario įrengimas arba galvojimas apie kambario įrengimą
2,27 (0,65) 2,31 (0,55) Kūdikiams skirtų priemonių pirkimas 3,93 (0,30)* 1,51 (0,55)
Rengimosi gimdymui kursai 3,77 (0,42)* 2,33 (1,44)
Nėštumo/gimusio kūdikio poveikis santykiams su kitais vaikais
3,82 (0,38)* 1,12 (0,44) Tėvystės pokyčiai dėl nėštumo 3,26 (0,44)* 1,00 (0,00) Galvojimas apie kūdikio išvaizdą 3,41 (0,57)* 1,55 (0,49)
V –vidurkis; SN – standartinis nuokrypis, *p < 0,05 lyginant su rūpesčiais.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pakartotinai gimdžiusiųjų džiaugsmai, susiję su galimybe atlikti fizines užduotis bei buities darbus (džiaugsmai - V=3,54, SN=0,74; rūpesčiai - V=3,05, SN=0,22), automobilio vairavimu (džiaugsmai - V=3,18, SN=0,38; rūpesčiai - V=2,27, SN=0,51), fiziniu imtymumu (džiaugsmai - V=2,85, SN=0,96; rūpesčiai - V=2,13, SN=0,56) diskusijomis su sutuoktiniu apie dalykus, susijusius su kūdikio gimimu (džiaugsmai - V=3,33, SN=0,77; rūpesčiai - V=1,41, SN=0,85), diskusijomis su sutuoktiniu apie dalykus susijusius su kūdikio priežiūra/auginimu“ (džiaugsmai - V=3,05, SN=0,82; rūpesčiai - V=1,74, SN=1,08), žiniomis apie draugių ar pažįstamų nėštumus arba gimdymus (džiaugsmai - V=3,37, SN=0,59; rūpesčiai - V=1,30, SN=0,57), buvo statistiškai reikšmingai didesni, lyginant su rūpesčiais (p<0,05) (12 lentelė).
Taip pat, nustatyta, kad pakartotinai gimdžiusiųjų rūpesčiai, susisję su nėštumo nepatogumais, tokiais, kaip rėmuo, šlapimo nelaikymas (džiaugsmai - V=1,15, SN=0,58; rūpesčiai - V=2,12, SN=1,07) motinystės atostogų politika, susijusia su išmokomis (džiaugsmai - V=2,05, SN=0,54; rūpesčiai - V=3,19, SN=0,68) bei motinystės atostogų politika, susijusia su darbo saugumu (džiaugsmai - V=2,26, SN=0,77; rūpesčiai - V=3,15, SN=0,81), buvo statistiškai reikšmingai didesni, lyginant su džiaugsmais (p<0,05) (12 lentelė).
