LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

ARMINAS GUDAITIS

SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ POVEIKIS

SĖDIMĄ DARBĄ DIRBANČIŲ ASMENŲ KŪNO LAIKYSENAI IR

NUGAROS SKAUSMUI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

dr. Vilma Mauricienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

TVIRTINU:

Slaugos fakulteto dekanė

Prof. Jūratė Macijauskienė

20____m. mėn. d.

SKIRTINGŲ KINEZITERAPIJOS PROGRAMŲ POVEIKIS

SĖDIMĄ DARBĄ DIRBANČIŲ ASMENŲ KŪNO LAIKYSENAI IR

NUGAROS SKAUSMUI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Dr. Vilma Mauricienė

20_____ m. mėn. d.

Recenzentas

__________________

20____ m. m. d.

Darbą atliko

1 gr. studentas

Arminas Gudaitis

20_____m. m. d.

KAUNAS, 2014

3

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1. Nugaros skausmo paplitimas ... 13

1.2. Nugaros skausmo priežastys ... 14

1.3. Sėdėjimas ir nugaros skausmas ... 18

1.4. Nugaros skausmo vertinimas ... 20

1.5. Nugaros skausmo gydymas... 23

1.5.1 Ūmaus nugaros skausmo gydymas ... 24

1.5.2 Lėtinio ir nespecifinio nugaros skausmo gydymas ... 25

2. TYRIMO METODIKA ... 31

2.1 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas ... 31

2.2 Tyrimo metodai ... 32

2.3 Kineziterapijos poveikio priemonės ... 35

2.4 Duomenų statistinė matematinė analizė... 36

3. TYRIMO REZULTATAI ... 37

3.1 Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių... 37

3.2 Kūno laikysenos pokyčiai po kineziterapijos taikymo ... 38

3.2.1 Stuburo pasisukimo horizontalioje plokštumoje vertinimas ... 38

3.2.2 Krūtininės stuburo dalies kifozės vertinimas ... 39

4

3.3 Juosmens skausmo įtaka pacientų funkcinei būklei pagal Oswestry negalios klausimyną ... 43

3.4 Juosmens skausmo įtaka pacientų funkcinei būklei pagal Oswestry negalios klausimyną praėjus 2 mėnesiams po gydymo ... 44

3.5 Nugaros skausmo įtakos pacientų kasdienei veiklai vertinimas pagal Quebec klausimyną ... 45

3.6 Juosmens skausmo įtaka pacientų kasdienei veiklai pagal Quebec klausimyną praėjus 2 mėnesiams po gydymo ... 47

3.7 Skausmo intensyvumo pokytis po skirtingų kineziterapijos programų taikymo. ... 49

3.8 Skausmo intensyvumas praėjus 2 mėnesiams po gydymo ... 50

3.9 Sąsajos tarp skausmo intensyvumo ir kūno laikysenos ... 52

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 53

5. IŠVADOS ... 55

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 56

DARBO PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 57

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 58

5

SUTRUMPINIMAI

ES – elektros stimuliacija KT – kineziterapija

SAS – skaičių analoginė skausmo skalė

TENS – nuskausminančioji elektrinė nervų stimuliacija VAS – vizualinė analoginė skausmo skalė

6

SANTRAUKA

A. Gudaitis. Skirtingų kineziterapijos programų poveikis sėdimą darbą dirbančių asmenų kūno laikysenai ir nugaros skausmui, magistro baigiamasis darbas/mokslinė vadovė dr. V. Mauricienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Slaugos fakulteto, Sporto institutas – Kaunas, 2013 - 61p.

Darbo tikslas - palyginti skirtingų kineziterapijos programų poveikį sėdimą darbą dirbančių asmenų kūno laikysenai ir nugaros skausmui.

Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti tiriamųjų, dirbančių sėdimą darbą, kūno laikysenos pokyčius po skirtingų kineziterapijos programų taikymo. 2. Įvertinti tiriamųjų, dirbančių sėdimą darbą, skausmo intensyvumo pokyčius po skirtingų kineziterapijos programų taikymo bei praėjus 2 mėnesiams po gydymo. 3. Įvertinti tiriamųjų, dirbančių sėdimą darbą, nugaros skausmo įtakos tiriamųjų kasdienei veiklai pokyčius po skirtingų kineziterapijos programų taikymo bei praėjus 2 mėnesiams po gydymo. 4. Įvertinti tiriamųjų, dirbančių sėdimą darbą, nugaros skausmo įtakos tiriamųjų funkcinei būklei pokyčius po skirtingų kineziterapijos programų taikymo bei praėjus 2 mėnesiams po gydymo.

Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 33 pacientai, kuriems diagnozuotos įvairios kilmės radikulopatijos. Tiriamieji atsitiktinės tvarkos būdu buvo suskirstyti į 2 grupes. Iš pirmosios grupės tyrimo metu buvo pašalinti 3 asmenys, iš antrosios grupės - 4 asmenys. Pirmajai grupei (n=14) buvo taikytas fizinių pratimų ant nestabilių paviršių kompleksas, antrajai (n=12) – „nugaros mokyklos“ kursas. Tiriamųjų laikysena vertinta naudojant skoliometrą ir cirtometrą, visi tyrime dalyvavę asmenys prieš taikant kineziterapiją, po jos bei po gydymo praėjus 2 mėnesiams ištirti naudojant Oswestry ir Quebec klausimynus bei skaičių analoginę skausmo skalę.

Išvados: 1. Stuburo pasisukimo horizontalioje plokštumoje išreikštumas sumažėjo abiejose grupėse. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta. Vertinant sagitalinius stuburo linkius statistiškai reikšmingų pokyčių nenustatyta. Pagal sagitalinių stuburo linkių išreikštumą grupės nesiskyrė. 2. Skausmo intensyvumas po kineziterapijos statistiškai reikšmingai sumažėjo abiejose grupėse. Vertinant skausmo intensyvumo pokytį praėjus 2 mėnesiams po gydymo, nustatytas skausmo intensyvumo sumažėjimas tik tiriamųjų, kuriems buvo taikoma „nugaros mokyklos“ programa grupėje. 3. Skausmo įtaka tiriamųjų kasdienei veiklai po kineziterapijos sumažėjo abiejose grupėse. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta. Po gydymo praėjus 2 mėnesiams, reikšmingų pokyčių nenustatyta. Skirtumo tarp grupių nebuvo. 4. Skausmo įtaka tiriamųjų funkcinei būklei po kineziterapijos sumažėjo abiejose grupėse.

7

Skirtumo tarp grupių nebuvo. Po gydymo praėjus 2 mėnesiams, reikšmingų pokyčių nenustatyta. Abiejų grupių rezultatai nesiskyrė.

Praktinės rekomendacijos: 1. Kineziterapijos kurso metu pacientus ne tik mokyti taisyklingo pratimų atlikimo, bet kartu paaiškinti skiriamų pratimų atlikimo tikslą. 2. Paaiškinti pacientams dažniausias nugaros skausmo priežastis, laikysenos svarbą, darbo ergonomikos bei pagrindinius stuburo anatomijos ir biomechanikos principus bei motyvuoti pacientus skirti dėmesį savo kasdienei ir darbo aplinkai.

8

SUMMARY

A. Gudaitis. The impact of different physical therapy’s programmes on patients’, who perform sedentary work, body posture and back pain, the master’s thesis/ supervisor V. Mauricienė Ph.D., Lithuanian University of Health Sciences, Medicine Academy, Faculty of Nursing, Institute of Sports - Kaunas, 2013, - 61p.

The Aim of the work – to compare different physical therapies programmes’ impact on patients’, who perform sedentary work, body posture and back pain.

The goals of the study: 1. To evaluate the changes of posture of people, who perform sedentary work after different programmes of physical therapy. 2. To evaluate the change of pain intensity of participants after different physical therapy’s programmes and after 2 months have passed. 3. To evaluate the change of the impact of the pain on participants’ daily lives before and after different physical therapy programmes, and, also, once 2 months have passed. 4. To evaluate the change of the impact of the pain for participants’ functionality after different physical therapy’s programmes, and after 2 months have passed. The contingent of the participants and methods of study. There were 33 participants taking part in this study, who were diagnosed with radiculopathy of various kinds. All the participants were put in 2 groups randomly. 3 participants were excluded from the 1st group and 4 participants were excluded from the 2nd group. The active physical exercises on the instable surfaces complex was practiced in the 1st group (n=14). The 2nd group (n=12) participated in the course of the “Back School”. The posture of the participants were measured by using a scoliometer and flexicurve. All participants were asked to fill in Oswestry and Quebec questionnaires and numeric analogical pain scale before and after applying of the physical therapy’s programmes and after 2 months passed.

The Conclusions: 1. The expression of spine’s slew in horizontal surface has decreased in both groups. There was no statistically significant difference between the groups . Significant changes in sagittal curves of the spine were not found. As far as expressing the sagittal spinal curves are concerned, there were no differences between groups. 2. The intensity of pain has decreased significantly after the course of physical therapy in both groups. According to the short-term impact of no significant differences were found between the groups. However, after 2 months since the end of treatments have passed, it was diagnosed that the impact of “Back School” was better for the long-term effect. 3. The influence of the pain for the daily tasks of the participants after the courses of physical therapy decreased in both groups. Statistically there was no significant difference between the groups. After 2 months have passed since the end of treatments

9

the results of both groups were the same. 4. The influence of pain for the participants’ functionality after the course of physical therapy decreased in both groups. There were no significant differences between the groups. After 2 months have passed since the end of treatments, no significant changes were found. The results of both groups were the same.

Practical recommendations: 1. To explain the aim of each assigned exercise as well the correct way of doing it during the course of physical therapy. 2. To explain the most common reasons of a back pain to the patients, the importance of posture, the ergonomics of work and teach about major principles of spinal anatomy and biomechanics, also motivate patients to pay attention to their every day’s tasks and work environment.

10

ĮVADAS

Apatinės nugaros dalies skausmo sindromai šiuolaikiniame pasaulyje yra aktuali klinikinė bei socialinė problema. Nugaros skausmai yra viena dažniausių sveikatos sutrikimų ir kreipimosi į šeimos gydytoją priežasčių. Nugaros skausmą bent kartą gyvenime yra patyrę 60 proc. suaugusiųjų; 50 proc. suaugusiųjų kartą per metus dėl nugaros skausmo nutraukia darbą, sutrinka normali dienotvarkė (4).

Europos Sąjungoje atlikti tyrimai rodo, kad apatinės nugaros dalies skausmą patiria apie 25 proc. visų dirbančių asmenų, maždaug dešimtadaliui asmenų apatinės nugaros dalies skausmas tampa lėtiniu (21). Yra manoma jog per savo gyvenimą, bent vieną nugaros skausmo sindromo epizodą patiria apie 70 proc. suaugusių asmenų (40). Mokslinėje literatūroje teigiama, jog apatinės nugaros dalies skausmas yra viena pagrindinių nedarbingumo ir funkcinio neįgalumo priežasčių (41).

Pastebima jog išsivysčiusiose šalyse daugiau kaip 70 proc. gyventojų dirba sėdimo pobūdžio darbą. Ilgai trunkanti statinė sėdima padėtis, gali turėti įtakos išsivystyti griaučių – raumenų sistemos sutrikimams kaklo, pečių, rankų ir kojų srityse, tačiau moksliniai šaltiniai taip pat teigia, jog ilgai trunkanti sėdima padėtis blogina juosmens skausmą patiriančių asmenų funkcinę būklę bei savijautą. (47). Ilgai sėdint bei raumenims esant neaktyviems, raumenys ilgainiui nusilpsta, dėl ko pagreitėja degeneraciniai stuburo procesai ir didėja tarpslankstelinio disko išvaržos tikimybė. Atliktų tyrimų duomenys rodo, jog maždaug pusė visų įstaigų darbuotojų dirbančių sėdimą darbą turi nugaros problemų ir ši tendencija yra linkusi didėti (8).

Viena pagrindinių priežasčių nugaros skausmui atsirasti – didėjanti apkrova stuburui. Nugaros skausmui atsirasti taip pat turi įtakos degeneraciniai stuburo procesai, tarpslankstelinių diskų pokyčiai bei išvaržos, netaisyklinga laikysena, patirtos stuburo traumos, sumažėjusi nugaros raumenų jėga bei ištvermė, silpni liemens raumenys, bei stuburo raiščiai, stuburo kanalo susiaurėjimas, nepakankamas fizinis aktyvumas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad viena efektyviausių kineziterapijos priemonių kovojant su juosmens skausmu yra aktyvūs fiziniai pratimai (30).

Moksliniuose šaltiniuose aktyvi kineziterapija neretai laikoma efektyvia ir skatinančia pacientų fizinį aktyvumą nugaros skausmo gydymo bei netaisyklingos laikysenos korekcijos metodika, tačiau nėra rasta įrodymų, kad kuris nors vienas konkretus aktyvios kineziterapijos metodas būtų visapusiškai geresnis už kitą (25).

Mokslinėje literatūroje dažnai sutinkama nuomonė, jog norint išvengti nugaros skausmo svarbų vaidmenį atlieka liemens raumenys ir jų stiprinimas. Šiam tikslui pasiekti dažnai taikomi aktyvūs fiziniai

11

pratimai ant nestabilių paviršių (15). Neretai teigiama, jog pratimai panaudojant nestabilius paviršius treniruoti bei stiprinti liemens raumenis yra efektyvesni nei klasikiniai pratimai, atliekami ant kieto stabilaus pagrindo (26). Kai kurie autoriai teigia, jog pratimai atliekami ant kamuolio yra saugesni, lyginant su klasikiniais, be to, pratimai panaudojant nestabilius paviršius ne tik stiprina liemenį stabilizuojančius raumenis, bet taip pat lavina propriorecepciją bei pusiausvyrą (34).

Kitas, pasaulyje gana plačiai taikomas nugaros skausmo gydymo metodas yra vadinamoji nugaros mokykla (14). Tai daugiau edukacinio pobūdžio programa apimanti stuburo anatomijos ir biomechanikos, taisyklingos laikysenos skausmo anatomijos, bei ergonomikos temas ir kai kuriuos fizinius pratimus (18). Nors skirtingos nugaros mokyklos gali skirtis savo taikomais metodais ir technikomis, tačiau visos jos išlaiko bendrus principus ir tikslus (14). Atliktų tyrimų bei mokslinės literatūros duomenimis vieningos nuomonės dėl nugaros mokyklos efektyvumo nėra, tačiau manoma, jog nugaros mokyklos programa gali būti efektyvi pagalbinė gydymo priemonė, taikoma kartu su kitais kineziterapijos metodais (42).

Esant plačiam kineziterapijos metodų, tinkamų nugaros skausmo gydymui pasirinkimui, tikslesnis jų efektyvumo nustatymas ir gilesnis taikomų metodų poveikio pacientui suvokimas, tampa svarbiu tyrinėjimų uždaviniu (30).

12

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas - palyginti skirtingų kineziterapijos programų poveikį sėdimą darbą dirbančių asmenų kūno laikysenai ir nugaros skausmui.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti tiriamųjų, dirbančių sėdimą darbą, kūno laikysenos pokyčius po skirtingų kineziterapijos programų taikymo;

2. Įvertinti tiriamųjų, dirbančių sėdimą darbą, skausmo intensyvumo pokytį po skirtingų kineziterapijos programų taikymo bei praėjus 2 mėnesiams po gydymo;

3. Įvertinti tiriamųjų, dirbančių sėdimą darbą, nugaros skausmo įtakos tiriamųjų kasdienei veiklai pokytį po skirtingų kineziterapijos programų taikymo bei praėjus 2 mėnesiams po gydymo;

4. Įvertinti tiriamųjų, dirbančių sėdimą darbą, nugaros skausmo įtakos tiriamųjų funkcinei būklei pokytį po skirtingų kineziterapijos programų taikymo bei praėjus 2 mėnesiams po gydymo.

13

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Nugaros skausmo paplitimas

Turimais duomenimis, 2003 metais Lietuvoje 259/100 000 gyventojų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo diagnozuota dorzopatija (TLK M40–54), iš jų pirmąkart – 37,6 proc., pakartotinai – 62,4 proc. Lietuvos sveikatos informacijos statistikos departamentas neturi pastarųjų metų duomenų apie nugaros skausmo paplitimą, vertebrogeninės patologijos mastą, tačiau vertinant bendrus rodiklius, stebima neįgalumo didėjimo tendencija: nuo 2007 metų neįgalumas padidėjo 26,4 proc., o 2008 metais padidėjo dar keturiais procentais. Galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje, kaip ir Vakarų šalyse, nugaros apatinės dalies skausmo problema taip pat yra aktuali (2).

Atlikus tyrimą Vilniaus universitetinės ligoninės „Santariškių klinikų“ Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje, paaiškėjo, kad trijų metų bėgyje trečiam reabilitacijos etapui (III RE) buvo atsiųsti pacientai, kuriems vyravo vertebrogeninė patologija ir tai sudarė 66,52 proc. visų ambulatoriškai reabilituotų ligonių (n = 233). Pagal stuburo pažeidimo neurologinį lygį, patvirtintą radiologiniais tyrimais (stuburo kompiuterinė rentgeno tomografija arba magnetinė rezonanso tomografija), net 87,1 proc. pažeidimų buvo apatinėje nugaros dalyje, kai tuo tarpu kaklinės ir krūtininės dalies pažeidimai atitinkamai sudarė 12,3 ir 0,6 proc. (2).

Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje apatinės nugaros dalies skausmą patiria apie 25 proc. dirbančių asmenų (21). Tyrimų duomenys rodo, kad JAV apatinės nugaros dalies skausmą kenčia 12-30 proc. suaugusių dirbančių asmenų. Taip pat manoma, kad apatinės nugaros dalies skausmą vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu patirs nuo 70 iki 95 proc. suaugusių dirbančių asmenų (40). Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiais vargina 35-55 metų amžiaus asmenis (2). Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad apatinės nugaros dalies skausmo epizodai yra trumpalaikiai ir 80-90 proc. jų išnyksta per 6 savaites nepriklausomai nuo gydymo būdo. Vis dėlto daugelio tyrimų duomenys rodo, kad 35-75 proc. pacientų skausmas pasikartoja ar tampa lėtiniu per 3, 6 ar 12 mėnesių (2).

Lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas vargina apie 50 proc. visos populiacijos. Yra manoma, kad apie 70 proc. visų suaugusiųjų patiria bent vieną apatinės nugaros dalies skausmo epizodą per savo gyvenimą (16).

14

Nustatyta, kad į darbą JAV grįžta 50 proc. 6 mėn. dėl apatinės nugaros dalies skausmo buvusių nedarbingų asmenų, po metų dėl šios priežasties į darbą grįžta tik 25 proc. asmenų, o žmonės, kurių darbingumas buvo sutrikęs dvejus metus, toliau intensyviai dirbti nebegali (2).

Apatinės nugaros dalies skausmas yra labai svarbi klinikinė, socialinė ir ekonominė sveikatos problema. Šio dažno sveikatos sutrikimo paplitimas išsivysčiusiose vakarų Europos šalyse siekia 30-40 proc. gyventojų (5).

1.2. Nugaros skausmo priežastys

Sutartinai priimta manyti, kad viena priežasčių nugaros skausmui atsirasti yra didėjanti apkrova stuburui. Tyrimų duomenys rodo, kad ilgalaikė statinė laikysena palinkus taip pat gali sukelti apatinės nugaros dalies skausmus (45).

Kitos priežastys lemiančios nugaros skausmą:

 degeneraciniai stuburo procesai, tarpslankstelinių diskų pokyčiai bei išvaržos;

 raumenų patempimas;

 netaisyklinga laikysena, netaisyklinga kojų ir/ar pėdų padėtis;

 stuburo kanalo susiaurėjimas;

 stuburo ligos (osteochondrozė, ankilozinis spondilitas, psoriazinis spondilitas, Reiterio sindromas);

 stuburo slankstelių infekcija;

 traumos;

 sumažėjusi nugaros raumenų jėga ir ištvermė;

 fizinio aktyvumo stoka;

Rizikos veiksniai ir galimos pavojingos patologijos („raudonosios vėliavėlės“) (51):

 amžius – jaunesni nei 20 metų ir vyresni nei 50 metų asmenys;

 staigus skausmo atsiradimas, nesant jokių traumų ar kitų patologinių procesų;

 skausmas, lokalizuotas apatinės nugaros srities pakraščiuose;

 patirta stipri nugaros trauma;

 onkologinės ligos;

15

 neurologinių simptomų (nutirpimas, dilgčiojimas, ar skausmo sustiprėjimas vaikštant) buvimas;

 svorio kritimas;

 pastovus skausmas, nepraeinantis net ramybėje ar gulint;

 nuolat ir greitai stiprėjantis skausmas.

Nugaros skausmu besiskundžiantiems asmenims dažnai nustatoma sumažėjusi judesių amplitudė stuburo srityje. Šiuo atveju stuburo tiesimo amplitudė dažniausiai būna labiau sumažėjusi lyginant su liemens lenkimo amplitude. Sumažėjusi stuburo tiesimo amplitudė gali lemti nugaros skausmo ar sustingimo pojūčio atsiradimą (40).

Juosmens skausmas yra daugelio veiksnių įtakojamas sindromas, kurį sudėtinga susieti su konkrečia darbine veikla. Vis dėlto manoma, jog pagrindiniai su darbu susiję rizikos veiksniai, galintys nulemti juosmeninės stuburo dalies skausmo atsiradimą yra:

 sunkių daiktų kilnojimas;

 lankstymasis;

 dažnas sukinėjimasis;

 ydinga laikysena darbo metu ir ilgai trunkančios statinės padėtys;

 pasikartojantys didelių amplitudžių judesiai. (46) Laikysenos įtaka nugaros skausmui.

Ortopedai bei radiologai pastebi, jog sumažėjusi arba ištiesinta juosmens lordozė, gali būti ženklas, rodantis esamas arba besiformuojančias juosmeninės stuburo dalies problemas. Kaip pavyzdį tyrėjai pateikia branduolių magnetinio rezonanso (BMR) tyrimo metu darytą nuotrauką, kurioje stebima

ištiesinta juosmeninės stuburo dalies lordozė, degeneraciniai juosmeninės stuburo dalies procesai ir tarp L4-L5 segmento esanti tarpslankstelinio disko išvarža (1pav. A). Tuo tarpu BMR nuotraukoje su nepakitusia juosmens lordoze, minėtų patologinių pakitimų nestebima (1 pav. B) (36).

16

A B

1 pav. Ištiesinta (A) ir nepakitusi (B) juosmeninės stuburo dalies lozdozė (36)

Tačiau vertinant sąsajas tarp juosmens lordozės ir nugaros skausmo rezultatai išlieka nevienareikšmiai: nors ir esama paplitusios nuomonės, kad ištiesinta juosmeninės stuburo dalies lordozė gali būti rizikos veiksniu kitiems patologiniams pakitimams, tyrimais gauti duomenys ryšio tarp lordzės sumažėjimo ir stuburo patologijų pakankamai neįrodo (36).

Moksliniuose šaltiniuose galima rasti atliktų tyrimų duomenų tiek patvirtinančių, tiek paneigiančių sąsajas tarp laikysenos ir nugaros skausmo. Pastebima, jog ligoniai dažniau skundžiasi skausmu apatiniuose, nei viršutiniuose juosmens segmentuose. Tai leidžia manyti, jog apatinė juosmens sritis patiria didesnę mechaninę apkrovą, dėl kurios šioje srityje vyksta aktyvesni degeneraciniai procesai, todėl požiūris į juosmeninę stuburo dalį, kaip į vientisą struktūrą gali neatskleisti visų jos funkcijų bei skausmo aspektų. Mokslinėje literatūroje sutinkama siūlymų juosmeninės stuburo dalies judesius ir funkcijas skirti į apatinį bei viršutinį regionus, tačiau remiantis tokiu požiūriu atlikta nedaug tyrimų. Didžioji dalis tyrimų, vertinusių juosmens skausmą, juosmeninės stuburo dalies laikysenos nevertino atskirais regionais, kas galėtų paaiškinti, kodėl kai kuriais atvejais nebuvo nustatyta sąsajų tarp laikysenos pokyčių ir juosmens skausmo. Dankaerts ir kt. savo atliktame tyrime nustatė įprastos laikysenos sėdint skirtumus tarp sveikų asmenų ir asmenų kenčiančių juosmens skausmą. Pastebėtina, kad minėti skirtumai buvo pastebimi juosmeninės dalies laikyseną ir skausmą vertinant tik padalijus juosmenį į viršutinį ir apatinį regionus, o juosmens skausmą jaučiančius tiriamuosius suskirsčius į subkategorijas pagal skausmą išprovokavusius veiksnius. Tai leidžia manyti, jog viršutinio ir apatinio juosmens laikysenos nėra tarpusavyje tiesiogiai susijusios ir vieno regiono judesiai ar padėties pasikeitimas, negali tiksliai informuoti apie kitame regione vykstančius judesius ir pokyčius (35).

Vis dėlto taisyklinga laikysena išlieka vienu svarbiausių veiksnių siekiant išvengti nugaros skausmo ir išlaikyti stuburą sveiką. Esant netaisyklingai laikysenai, stuburui tenka didesnė apkrova, o tai

17

lemia nugaros raumenų įtampos didėjimą, pasireiškiantį skausmo atsiradimu. Ilgalaikė stuburo apkrova dėl netaisyklingos laikysenos, gali lemti anatominius stuburo struktūrų pokyčius ir turėti įtakos nervų bei kraujagyslių suspaudimui, taip pat įvairiems tarpslankstelinių diskų, stuburo sąnarių bei nugaros raumenų sutrikimams išsivystyti (52).

Laikysenos sutrikimų priežastys gali būti įvairios (48): • per aukštas ar per žemas stalas, prie kurio dirbama; • blogas apšvietimas;

• ilgai trunkanti statinė kūno padėtis; • miegas minkštoje, įdubusioje lovoje; • mažas fizinis aktyvumas.

Taisyklinga laikysena sėdint užtikrinama laikantis šių rekomendacijų (48):

 šlaunis reikia laikyti horizontaliai, blauzdos ir pėdos turi sudaryti statų kampą, kojos neturi būti sukryžiuotos;

 pėdos visiškai padėtos ant žemės, nesuglaustos;

 pečiai nuleisti, atlošti ir atpalaiduoti;

 galva laikoma tiesiai, neatkišta pirmyn ir neatlošta atgal;

 ilgai dirbant kompiuteriu, vairuojant ar rašant, būtinos poilsio pertraukėlės;

 kėdės sėdynė turi būti pakankamo pločio, kad tilptų ir šlaunys;

 juosmuo turi remtis į kėdės atlošą.

2pav. Taisyklinga laikysena dirbant kompiuteriu (http://www.painneck.com/blog/wp-content/uploads/2011/01/proper-posture.jpg)

18

1.3. Sėdėjimas ir nugaros skausmas

Pastebima, jog išsivysčiusiose šalyse iki 75 proc. visų dirbančių asmenų dirba sėdimo pobūdžio darbą. Ilgai trunkanti statinė sėdima padėtis, gali turėti įtakos išsivystyti griaučių – raumenų sistemos sutrikimams kaklo, pečių, rankų ir kojų srityse, tačiau taip pat pastebima, jog ilgai trunkanti sėdima padėtis blogina juosmens skausmą patiriančių asmenų funkcinę būklę bei savijautą (47). Moksliniuose šaltiniuose taip pat teigiama, kad sėdint kūno raumenys nėra aktyvūs, o jų funkciją išlaikyti kūno padėtį perima atrama. Todėl ilgalaikis sėdėjimas bei raumenų neaktyvumas lemia raumenų nusilpimą, dėl ko pagreitėja degeneraciniai stuburo procesai ir didėja tarpslankstelinio disko išvaržos tikimybė. Pastebima, kad maždaug pusė visų įstaigų darbuotojų dirbančių sėdimą darbą turi nugaros problemų ir ši tendencija yra linkusi didėti (8).

Ergonomikos specialistai tikina, jog pastovus judėjimas ir kūno padėties keitimas sėdint turėtų padėti išsaugoti sveiką stuburą. Tyrimų duomenimis galimybė reguliuoti kėdės, ant kurios sėdima, atkaltės pasvirimo kampą, leidžia keisti stuburo laikyseną kaklinėje, krūtinėje ir juosmeninėje dalyse, todėl manoma, jog galimybė keisti laikyseną sėdint, užuot visą laiką buvus statinėje padėtyje, gali būti naudingu veiksniu siekiant išsaugoti sveikesnį stuburą sėdimą darbą dirbantiems asmenims (47).

A B

3 pav. Stuburo padėtis sėdint ant kėdės tiesia atkalte (A) ir sėdint ant kėdės pasostę pakreipus atgal 12,5o_{, o atkaltę 25}o _{(B) (47).}

Mokslinės literatūros duomenimis, apatinės nugaros dalies skausmas yra vienas labiausiai su darbo pobūdžiu bei aplinka susijusių veiksnių, galinčių nulemti griaučių – raumenų sistemos pakitimus. Atlikti

19

tyrimai rodo, jog norint išvengti nugaros skausmo įstaigų darbuotojams svarbu atkreipti dėmesį į kūno laikyseną sėdint prie darbo stalo, nugarai patogų kėdės atkaltės sureguliavimą, tinkamą atstumo tarp kompiuterio ekrano ir darbuotojo parinkimą, bei patiriamą su darbu susijusį stresą (43). Atliktų tyrimų duomenimis, ilgesnis nei 3 valandų sėdėjimas be pertraukos gali tapti apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo sustiprėjimo priežastimi (39). Kiti neigiami ilgalaikio sėdėjimo padariniai:

 raumenų sustingimas;

 miofascijinių sąaugų ir trigerinių taškų formavimasis;

 nervų dirginimas;

 sutrikusi kraujotaka (8).

Moksliniuose šaltiniuose teigiama, kad sėdint ant vidutinio aukščio kėdės keliai ir klubai įprastai būna 90o _{lenkimo padėtyje, tačiau patogi lenkimo padėtis klubo sąnaryje tesiekia 60}o_{, todėl klubo sąnaryje}

esant 90o, didėja įtampa užpakalinės šlaunies grupės raumenyse, dėl ko dubuo pasvyra atgal 30o, taip kompensuojant šlaunies lenkimą klubo sąnaryje iki komfortabilios padėties, tačiau sėdint dubeniui 30o

pasvirus atgal yra ištiesinama juosmeninės stuburo dalies lordozė ir padidinama krūtininės dalies kifozė, kas savo ruožtu sukuria įtampą nugaros raumenyse (19).

4 pav. Stuburo padėtis sėdint, esant užpakaliniam dubens pasvirimui (http://www.physiodc.com/site/wp-content/uploads/2012/09/posterior-pelvic-tilt.jpg)

20

Pastebima, jog sėdimą darbą dirbantys įstaigų darbuotojai neretai skundžiasi ne tik apatinės nugaros dalies, bet ir kaklo, pečių juostos, bei viršutinių galūnių skausmu. Šie darbuotojai dažnai susiduria su užduotimis, kurioms būdingi tokie griaučių – raumenų sistemos pakenkimo rizikos veiksniai kaip dažnai pasikartojantys judesiai bei ydinga arba nepatogi laikysena. Taip pat ilgą laiką be pertraukos besitęsiantis sėdėjimas, ypač neergonomiškoje darbo vietoje, gali tapti nuolatinės raumenų įtampos priežastimi, nulemti padidėjusią tarpslanksteliniams diskams tenkančią apkrovą, natūralių stuburo linkių pakitimą ir priestuburinių raumenų nusilpimą. Visi šie veiksniai didina riziką pasireikšti nugaros raumenų ir stuburo pažeidimams (23).

1.4. Nugaros skausmo vertinimas

Mokslinės literatūros duomenimis, nugaros skausmas yra sunkiai diagnozuojamas įprastiniais tyrimų metodais, kadangi nėra nustatyta tikslių patognominių ir klinikinių simptomų (6). Kuriant stuburo skausmo tyrimo algoritmą, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į skausmą lemiančius klinikinius ir anamnezės veiksnius. Dažniausiai klinikinėje praktikoje naudojamai pasaulyje žinomi ir pripažinti klausimynai (6):

Oswestry klausimynas skirtas įvertinti nugaros skausmo įtaką paciento funkcinei būklei (6). Šis

klausimynas suskirstytas į 10 skilčių, kurių kiekviena aprašo skirtingų kasdienio gyvenimo veiklų apribojimus susijusius su nugaros skausmu. Kiekviena skiltis vertinama nuo 0 iki 5 balų, kur 5 balai rodo maksimalią tos srities negalią (32). Kuo mažiau balų surenkama, tuo mažesnė juosmens skausmo įtaka funkcinei paciento būklei. Vertinant Oswestry klausimyną, rezultatas paskaičiuojamas negalios procentais, surinktą balų skaičių dalijant iš atsakytų klausimų skaičiau padauginto iš 5, tuomet gautą rezultatą padauginant iš 100:

 0-20 proc. - minimali negalia (0-negalios nebuvimas). Šiuo atveju pacientai gali atlikti daugelį kasdienių veiklų, specifinis gydymas iš esmės nereikalingas išskyrus patarimus dėl sunkių daiktų kėlimo taisyklių, sėdėjimo bei dėmesio taisyklingai laikysenai. Kai kurie į šią grupę patenkantys pacientai gali turėti problemų susijusių su sėdėjimu ir tai reikalauja ypatingo dėmesio, jei jie dirba sėdimą darbą;

 20-40 proc. - vidutinė negalia. Šiai pacientų grupei kyla daugiau problemų sėdint, stovint ir keliant sunkesnius daiktus. Nugaros skausmas gali riboti jų socialinį gyvenimą. Apsitarnavimo funkcija, seksualinis gyvenimas ir miego kokybė dažniausiai lieka nepaveikti ir nugaros skausmą daugeliu atvejų pavyksta išgydyti konservatyviomis priemonėmis;

21

 40-60 proc. - sunki negalia. Pagrindinė šios grupės pacientų problema išlieka skausmas, tačiau šiuo atveju jis riboja socialinį bei lytinį gyvenimą, galimybę keliauti, apsitarnavimo funkciją, blogina miego kokybę;

 60-80 proc. - luošinantis skausmas. Skausmas paveikia ir riboja visas pacientų gyvenimo sritis;

 80-100 proc. – visiškas neįgalumas (50).

Šiuo klausimynu, kitaip nei kitais, jau galima įvertinti paciento neįgalumo laipsnį. Oswestry klausimynas labiau atspindi pokyčius pacientams, besiskundžiantiems lėtiniu skausmu (6).

McGill skalė – skirta vertinti skausmui šiais aspektais: sensoriniu, emociniu, pavyzdžiui: deginantis, smelkiantis ir pan. Skalėje pateikta apie 20 skausmo apibūdinimų. Skausmo apibūdinimas padeda suprasti, koks skausmo mechanizmas vyrauja – nocicepcinis ar neuropatinis (6).

Quebec nugaros skausmo negalios klausimynas yra skirtas vertinti pacientų, kenčiančių nugaros

skausmą funkcinei negaliai, bei skausmo įtakai pacientų kasdienei veiklai. Pildant klausimyną pacientas turi įvertinti, kaip sunku atlikti konkrečias fizines užduotis (24). Quebec klausimynas tinka besiskundžiantiems juosmens, krūtininės ar kaklinės dalies stuburo skausmu. Vertinimo skalė – 0–100, juo mažiau surenkama balų, juo mažesnė skausmo įtaka funkcinei paciento būklei (6).

NASS klausimynu, kaip ir prieš tai minėtu Oswestry klausimynu vertinama nugaros skausmo įtaka

paciento funkcinei būklei. Taikant šį klausimyną daugiausia dėmesio kreipiama juosmens skausmui ir jo plitimui, bei galimiems kitiems neurologiniams požymiams. Klausimyno vertinimo skalę sudaro 100 balų, kuo daugiau balų surenkama, tuo didesnį poveikį nugaros skausmas daro paciento funkcinei būklei (6).

Roland–Morris klausimynas – skirtas vertinti juosmens skausmo įtaką paciento funkcinei būklei.

Sudarytas pagal SIP (Sickness Impact Profile) klausimyną, tik yra paprastesnis, greičiau užpildomas. Po gydymo pakartotinai užpildant šį klausimyną, gali būti įvertinamas gydymo efektyvumas, todėl tinkamas paciento būklės sekimui. Ypač gerai atspindi ūmaus skausmo pokyčius. Vertinimo skalė – 0–24, juo mažiau balų surenka, juo mažesnė juosmens skausmoįtaka funkcinei paciento būklei (6).

Tampa kineziofobijos skalė – skirta įvertinti su skausmu ir funkcine būkle susijusiai baimei judėti

ir pakartotinai susižaloti. Klausimyną sudaro 17 su skausmu ir paciento būkle susijusių teiginių ir galimi atsakymai (20):

 visiškai nesutinku – 1 balas;

 nesutinku – 2 balai;

 sutinku – 3balai;

22

Maksimali klausimyno balų suma 68, minimali - 17. Kuo daugiau balų pacientas surenka tuo labiau jo judėjimą riboja baimė patirti skausmą ar pakartotinai susižeisti (20).

Vizuali analogijos skalė (VAS) – pripažinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos. Naudojama

vertinti stuburo skausmui balais nuo 1 iki 10 (6) (2 pav.). VAS taikoma kiekybiniam skausmo vertinimui, naudojantis ja galima nustatyti skausmo stiprumą prieš gydymą ir po jo, vėliau, remiantis gautais duomenimis apie skausmo stiprumo pokytį, vertinti taikyto gydymo efektyvumą bei paciento būklės pasikeitimus.

5 pav. VAS (Vizuali analogijos skausmo skalė) (http://www.smallincisionsbigresults.com/~about/your_visit.php)

Skausmo vertinimas pagal vizualią analogijos skalę:

 silpnas skausmas: 1-3 balai;

 vidutinis skausmas: 4-5 balai;

 stiprus skausmas: 6-7 balai;

 labai stiprus skausmas: 8-9 balai;

 nepakeliamas skausmas: 10 balų.

Apatinės nugaros dalies skausmo vertinimo skalė – tai vertinimo sistema skirta įvertinti gydymo

rezultatus. Ši skalė sudaryta iš 3 dalių vertinančių skausmą, negalią ir fizinį pakenkimą. Skausmo vertinimo dalį sudaro nugaros ir kojos skausmo vertinimas pagal SAS esamuoju metu bei stipriausio ir vidutinio skausmo per pastarąsias 2 savaites įvertinimo (27).

Negalios vertinimo dalį sudaro 15 klausimų susijusių su kasdienėmis veiklomis (pvz. vaikščiojimas, namų ruoša, miegas ir kt.), kurių kiekvienas įvertinama nuo 0 iki 2 balų. Kuo daugiau balų surenkama tuo didesnė paciento funkcinė negalia (27).

Fizinio pakenkimo lygmuo nustatomas vertinant nugaros raumenų ištvermę, stuburo paslankumą ir analgetikų vartojimą (27).

23

Klinikinis nugaros skausmo klausimynas (Aberdyno apatinės nugaros dalies skalė) yra 19 skilčių

klausimynas, kuris susideda iš klausimų apimančių kūno funkcijas ir kasdienes veiklas. Atsakymai į klausimus varijuoja nuo 3 iki 6 variantų. Pagal surinktų balų skaičių paskaičiuojamas procentinis negalios įvertis (27).

1.5. Nugaros skausmo gydymas

Tarptautinės klinikinės gairės net ir ūmaus bei poūmio nugaros skausmo laikotarpiu rekomenduoja vengti lovos režimo ir išlaikyti kiek galima didesnį fizinį aktyvumą, o lėtinio skausmo atvejais rekomenduojama aktyvi kineziterapija (KT). Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad fiziniai pratimai yra efektyvūs mažinant skausmą ir gerinant judėjimo funkciją gydant lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą. Yra manoma, kad teigiamą poveikį gydant juosmens skausmą galėtų turėti vaikščiojimas arba ėjimas slenkančiu takeliu, nors statiškai reikšmingų duomenų, įrodančių vaikščiojimo efektyvumą nėra (22).

Medikamentinis gydymas. Pagrindinis patogenezinis raumenų spazmo gydymo metodas yra miorelaksantai. Šie vaistai sumažina patologinį raumenų įsitempimą, skausmus, pagerina judėjimo funkciją, fizioterapijos ir fizinių pratimų poveikį. Gydymas miorelaksantais pradedamas įprastinėmis terapinėmis dozėmis ir tęsiamas tol, kol yra skausminis sindromas. Tyrimais įrodyta, kad miorelaksantus vartojant kartu su paprastai skiriamais vaistais, taip pat derinant su fizioterapijos priemonėmis ir aktyvia KT, greičiau praeina nugaros skausmai, atsistato raumenų tonusas, pagerėja stuburo judėjimo funkcija (1).

Dauguma centrinio veikimo miorelaksantų pasižymi šalutiniu poveikiu, tokiu kaip mieguistumas, sąmonės ir koordinacijos sutrikimas, galvos svaigimas, silpnumas, anticholinerginės reakcijos. Šie nepageidaujami reiškiniai ženkliai sumažina šių vaistų vartojimą, gydymo fizioterapija ir aktyvia KT veiksmingumą, bei pacientų darbingumą (1).

Elektroterapija. Elektros stimuliacija (ES) – tai elektros srovės naudojimas audinių ir organų funkcijai aktyvinti, stiprinti, bei skausmui malšinti. Nuskausminančioji elektrinė nervų stimuliacija (TENS) yra dažniausiai taikoma ES procedūra apatinės nugaros dalies skausmui, taip pat miofascijinės, visceralinės, neurogeninės kilmės ar sąnarių uždegimo sukeltiems skausmams malšinti.

TENS veikimas aiškinamas žemiau išvardintais mechanizmais (49):

 presinapsinė užpakalinių nugaros smegenų ragų inhibicija;

 endogeninė skausmo kontrolė (stimuliuojant endorfinų išsiskyrimą);

24

 aferentinių impulsų atkūrimas.

Įprastinės TENS procedūros metu naudojami aukšto dažnio (40-150 Hz) ir mažo intensyvumo parametrai. Srovės stipris – 10-30 mA. impulso trukmė iki 50 μs. skausmo slopinimas, faktiškai pasireiškia iš karto, palengvėjimas trunka, kol tęsiasi stimuliacija, jai pasibaigus poveikis gretai silpsta.

Akupunktūros tipo TENS naudojami žemo dažnio (1-10Hz) ir didelio intensyvumo parametrai. Nors šis metodas yra efektyvesnis lyginant su įprastine TENS procedūra, tačiau taikomas rečiau, dėl nemalonių pojūčių pacientui. Akupunktūros tipo TENS rekomenduojamas asmenims, kuriems įprastinė TENS procedūra buvo neefektyvi (49).

Šalutinis TENS poveikis ir susijusios komplikacijos pasireiškia retai. Dažniausiai pasitaikanti nepageidaujama reakcija – odos sudirgimas elektrodo uždėjimo vietoje, taip pat galima odos reakcija į elektrodų tvirtinimo juosteles. Siekiant to išvengti rekomenduojama naudoti keičiamus lipnius elektrodus ir kartojant procedūras, keisti elektrodų uždėjimo vietą (49).

TENS procedūros kontraindikuotinos asmenims, kuriems implantuotas kardiostimuliatorius, kadangi procedūros metu generuojami elektros impulsai gali išderinti stimuliatorių arba slopinti jo veiklą. Taip pat patariama vengti TENS nėštumo laikotarpiu, nes manoma, kad elektrostimuliacija gali lemti priešlaikinį gimdymą ( 49).

Vis dar trūksta moksliniais tyrimais pagrįsto TENS metodo efektyvumo įrodymo. Todėl gydant apatinės nugaros dalies skausmą, šios metodikos taikymas laikomas neefektyviu (29).

Lazerio terapija. Tai mažo intensyvumo lazerio spindulio taikymas odos paviršiuje. Gydant lėtinį nugaros skausmą, lazerio terapija gali būti taikoma tiek viena, tiek kartu su kitomis metodikomis. Taikant lazerio terapiją stebimas trumpalaikis skausmo sumažėjimas. Tačiau ilgalaikio efektyvaus šio metodo poveikio moksliniais tyrimais nustatyta nebuvo. Todėl gydant nugaros skausmą, lazerio terapijos efektyvumas laikomas per mažu, kad jį būtų galima laikyti kliniškai reikšmingu (29).

1.5.1 Ūmaus nugaros skausmo gydymas

Literatūroje teigiama, kad esant ūmiam nugaros skausmui vienintelės efektyvios nefarmakologinės metodikos yra stuburo manipuliacija ir paviršinis šildymas. Tyrimų duomenimis fiziniai pratimai, masažas, TENS ir kitos nefarmakologinės, neinvazinės metodikos, esant ūmiam nugaros skausmui reikšmingo teigiamo poveikio neturi (12).

25

Gydant ūmų juosmens skausmą, įvairiomis priemonėmis siekiama jį sumažinti, kartu apsaugant nuo lėtinio skausmo ir darbingumo sutrikimo. Taikoma fizioterapija, manualinė terapija, refleksoterapija, skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, miorelaksantai, B grupės vitaminai. Informuojama apie kūno padėtis ir judesius, kurie sumažina skausmo pojūtį (1).

1.5.2 Lėtinio ir nespecifinio nugaros skausmo gydymas

Nuomonės dėl lėtinio nugaros skausmo gydymo vis dar išlieka prieštaringos. Tokių lėtinio nugaros skausmo priemonių kaip fiziniai pratimai, nugaros mokykla ar stuburo manipuliacija trumpalaikis gydomasis poveikis yra pripažintas, tačiau kalbant apie šių programų ilgalaikį poveikį vis dar nepakanka svarių bei pagrįstų įrodymų (11).

Fiziniai pratimai ir pasyvi stuburo segmentų mobilizacija. Fiziniai pratimai yra viena populiariausių metodikų, taikoma gydant lėtinį nugaros skausmą, kurios veiksmingumas įrodytas. Teigiama jog fiziniai pratimai yra viena geriausių metodikų, siekiant pagerinti pacientų funkcinę būklę ir didinti mobilumą (30). Lyginant bendrą ir individualią fizinių pratimų programas, abiem atvejais stebimas teigiamas poveikis, tačiau kuri programa – bendroji ar individuali – yra efektyvesnė nėra aišku (29). Nors KT taikant aktyvius fizinius pratimus yra dažnai skiriama gydyti lėtiniam nugaros skausmui, tačiau kol kas nėra vieningos nuomonės, kurios KT priemonės gydant lėtinį nugaros skausmą yra efektyviausios. Dažnai laikomasi nuomonės, kad aktyvių fizinių pratimų KT programos, kurias veda ir prižiūri kineziterapeutas yra efektyvesnės lyginant su KT programomis, kurios sudaromos pacientams atlikti savarankiškai namuose (11).

Pagrindinės pratimų rūšys, taikomos, esant apatinės nugaros dalies skausmui (38): • raumenų jėgos stiprinimo pratimai;

• tempimo pratimai;

• mobilizavimo arba lankstumo/judesių amplitudės didinimo pratimai; • aerobiniai pratimai;

• stabilizavimo pratimai;

• mišraus tipo pratimų programos (sudarytos iš keleto aukščiau išvardintų pratimų rūšių). KT užsiėmimų metu pacientai mokomi taisyklingai atlikti pratimus, kuriuos jiems rekomenduojama savarankiškai kartoti namuose. Moksliniuose šaltiniuose teigiama, kad savarankiškas fizinių pratimų atlikimas namuose yra svarbi gydymo dalis. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad

26

savarankiškai nesimankštinant ženkliai mažėja KT efektyvumas, o tai gali pabloginti asmenų, kenčiančių lėtinį nugaros skausmą būklę (31).

Yra tyrimų, kurių duomenys rodo, kad intensyvūs aerobiniai pratimai (laipiojimas laiptais, ėjimas bėgtakiu, važiavimo dviračiu imitavimas treniruoklio pagalba) turi teigiamą poveikį gydant lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą bei palengvina pacientų patiriamą, su skausmu susijusią psichologinę įtampą (37). Judesių valdymo pratimai buvo sukurti remiantis principu, kad asmenims, kenčiantiems nugaros skausmą būdinga sumažėjusi liemens raumenų kontrolė, todėl pradėtas taikyti judesių mokymas, siekiant pagerinti stuburo judesių valdymą ir koordinaciją. Ši metodika apima giliųjų nugaros raumenų treniravimą, siekiant visų liemens raumenų aktyvumo atliekant kompleksines statines, dinamines ir funkcines užduotis (28).

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog judesių valdymo pratimai, tiek taikomi vieni, tiek kartu su kitomis metodikomis, turi teigiamą poveikį, gydant nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą ir mažinant jo sukeltas negalias ar funkcijų apribojimus. Svarbių įrodymų, kad judesių valdymo pratimai turėtų geresnį terapinį poveikį lyginant su kitais fiziniais pratimais, manualine terapija ar chirurgine intervencija nėra. Tyrimų duomenimis, judesių valdymo pratimų pranašumas, lyginant su kitų fizinių pratimų poveikiu buvo trumpalaikis. Nors judesių valdymo pratimai yra efektyvūs mažinant nugaros skausmą, tačiau nėra tiksliai žinoma, ar jų terapinis poveikis yra tiesiogiai susijęs su geresne liemens kontrole ir stuburo judesių valdymu (28).

Dvi dažniausiai taikomos metodikos, siekiant pagerinti stuburo paslankumą yra pasyvi stuburo segmentų mobilizacija ir atsispaudimo pratimai. Vienuose šaltiniuose pasisakoma už specifinę segmentų mobilizaciją, kurios poveikis taikomas specifiniams segmentams, kurių srityje yra ribotas judesys, tuo tarpu kiti propaguoja atsispaudimo pratimus, kaip metodiką, efektyviau mažinančią nugaros skausmą ir didinančią stuburo judesių amplitudę (40).

Atliekant užpakalinę-priekinę (angl. posterior-anterior) mobilizaciją skausmingiausio stuburo segmento srityje atliekamos 3 serijos 40 sekundžių trukmės laipsniškų osciliacijų, po to 2 serijos 40 sekundžių trukmės osciliacijų kitiems, juosmeninės srities segmentams (40).

Taikant atsispaudimų pratimus pacientai remdamiesi rankomis kelia priekinę kūno dalį, taip atliekant stuburo tiesimo judesį. Pratimas kartojamas 10 kartų, kiekvieną kartą prašant pacientų pasikelti kuo aukščiau, bet neperžengiant diskomforto ir skausmo ribos (40).

Tyrimo duomenimis abiejų metodikų terapiniai poveikiai yra lygiaverčiai. Nustatyta, kad tiek segmentų mobilizacija, tiek atsispaudimo pratimai duoda teigiamą poveikį gydant nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą. Abiem atvejais pacientai teigė, jog skausmas apatinėje nugaros dalyje sumažėjo ženkliai, taip pat abiejose grupėse buvo pastebėtas žymus stuburo tiesimo amplitudės padidėjimas (24).

27

Masažas. Tai yra viena populiariausių ir dažniausiai taikomų metodikų, gydant nugaros skausmą (45). Masažas apibrėžiamas, kaip gydymo tikslais pagrįstas manipuliavimas minkštaisiais audiniais, atliekamas kvalifikuoto specialisto. Ši metodika gali būti taikoma tiek vienai, tiek keletui kūno dalių, tiek ir visam kūnui. Paprastai masažas laikomas pagalbine gydymo priemone, padedančia pacientui pasiruošti fiziniams pratimams ar kitokiai veiklai ir tik retais atvejais taikomas, kaip pagrindinis gydymas.

Mokslinės literatūros duomenimis, gydant poūmį ir lėtinį apatinės nugaros skausmą masažas duoda geriausią gydomąjį poveikį, kuomet yra derinamas su aktyviais fiziniais pratimais ir pacientų mokymu. Kai kurių literatūros šaltinių duomenimis teigiamas masažo poveikis išlieka iki vienerių metų po gydymo kurso pabaigos (44).

Atlikti tyrimai rodo, kad masažo poveikis yra reikšmingai veiksmingesnis lyginant su placebu. Tyrimų duomenimis, lyginant klasikinį ir akupunktūros masažą, akupunktūrinis masažas buvo veiksmingesnis. Lyginant klasikinį ir Thai masažą, reikšmingo poveikių skirtumo nenustatyta. Mokslinė literatūra teigia, kad abi šios priemonės gali būti sėkmingai taikomos, kovojant su nugaros skausmu, ypač, jei jos kombinuojamos su aktyvia KT. Tyrimų duomenimis, nugaros skausmo gydymas masažą derinant su aktyvia KT yra statistiškai reikšmingai efektyvesnis, nei gydymas taikant tik aktyvią KT, ar vien tik masažą (17).

Teigiama, jog masažas gali būti veiksminga priemonė siekiant palengvinti lėtinį ar nespecifinio pobūdžio skausmą. Jis ypač dažnai ir efektyviai taikomas, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą. Gydomojo masažo technikos, tokios kaip, trynimas, minkštųjų audinių maigymas, spaudimas, lengvas ištempimas ir jungiamojo audinio atpalaidavimas yra efektyvios ne tik mažinant nugaros skausmą, bet ir siekiant padidinti šios srities judesių amplitudę. Tyrimais nustatyta, kad tokios masažo technikos kaip glostymas, maigymas ir lengvas išilginis tempimas yra veiksmingos siekiant atpalaiduoti įtemptus raumenis. Trynimo technikos taikomos, siekiant atpalaiduoti jungiamojo audinio bei raumenų sukibimus, padidinti stuburo mobilumui ir judesių amplitudei. Siekiant atpalaiduoti susidariusius trigerinius taškus, taikoma išeminė kompresija ir raumenų ištempimas (9).

Daugeliu atvejų masažas taikomas greta medikamentinio gydymo arba KT. Augant masažo, kaip pagalbinės gydymo priemonės ir pasyvios KT populiarumui, atliktų tyrimų duomenys rodo, kad masažas gali būti sėkmingai integruotas į lėtinio bei nespecifinio skausmo gydymą (44).

Stipraus šalutinio poveikio ar žalos pacientui, taikant masažą, nėra nustatyta. Minima, kad kai kurios masažo technikos (gilus trynimas, spaudimas, išeminė kompresija), gali sukelti trumpalaikį vietinį skausmingumą, atsirandantį masažo procedūros metu, ar netrukus po jos bei vietinį paraudimą. Taip pat aprašomi keli atvejai, kuomet naudojant masažui skirtą aliejų kai kuriems pacientams pasireiškė alerginės reakcijos, tokios, kaip paraudimas ir išbėrimas (17).

28

Nugaros skausmo gydymas panaudojant nestabilius paviršius. Pastaruoju metu kaip fizinių pratimų atlikimo priemonė vis dažniau taikomi kamuoliai. Šios priemonės populiarėjimui įtakos turėjo ir platesnis liemens ir stuburo stabilizavimo vaidmens suvokimas gydant nugaros skausmą. Kai kuriuose moksliniuose šaltiniuose teigiama, jog liemens ir stuburo stabilumą užtikrina trys sistemos (34):

 aktyvioji (raumenys);

 pasyvioji (kaulai);

 valdančioji (centrinė nervų sistema).

Šis suvokimas leidžia į nugaros skausmo gydymą pažvelgti iš naujos perspektyvos (34).

Yra manoma jog liemens ir stuburo stabilumas atlieka svarbų vaidmenį siekiant išvengti stuburo pažeidimų, bei gydant nugaros skausmą reabilitacijoje, todėl stuburo bei liemens stabilumą lavinantys pratimai plačiai taikomi kineziterapijoje gydant nugaros skausmą. Stabilizuojant liemenį ir stuburą ypač svarbų vaidmenį atlieka raumenys (7).

Žvelgiant iš funkcinės anatomijos perspektyvos, liemens raumenis galima klasifikuoti į globalius, kurie atlieka liemens sukimo funkciją ir tiesiogiai perskirsto apkrovą tarp krūtinės ląstos ir dubens (pvz. m.

rectus abdominis ir m. external oblique abdominis), bei lokalius, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai jungiasi su

stuburo slanksteliais (pvz. m transversus abdominis ir m. multifidus lumborum, m. erector spinae). Šie raumenys stabilizuoja juosmeninę stuburo dalį, atliekant visą kūną apimančius judesius, bei keičiant kūno padėtį ar laikyseną (7). Pilvo ir liemens raumenys atlieka ne tik liemens sukimo, lenkimo ir tiesimo funkcijas bet ir dalyvauja išlaikant kūno laikyseną bei stabilizuojant liemenį atliekant ašinės rotacijos bei didelių amplitudžių judesius (26), todėl norint pasiekti reikiamą liemens ir stuburo stabilumą, užtikrinantį stuburo pažeidimų prevenciją, bei greitesnį gijimą reikalingas bendras globaliųjų ir lokaliųjų liemens raumenų aktyvumas (7).

29

6 pav. Liemenį stabilizuojantys raumenys.

(http://rlcoaching.co.uk/wp-content/uploads/2011/05/core1.gif)

Dažnai sutinkama nuomonė, jog pratimai ant nestabilių paviršių siekiant treniruoti bei stiprinti liemens raumenis yra efektyvesni, lyginant su klasikiniais pratimais, atliekamais ant kieto stabilaus pagrindo (26). Janda ir Va‘vrova teigia, jog pratimai atliekami ant kamuolio yra saugesni, lyginant su klasikiniais, be to, tokio pobūdžio treniruotė ne tik stiprina liemenį stabilizuojančius raumenis, bet taip pat lavina propriorecepciją, bei pusiausvyrą (34).

Nugaros mokykla. Nugaros mokykla yra pasaulyje plačiai priimtinas ir efektyvus metodas taikomas lėtinio nugaros skausmo gydyme (14). Etiologiniai nugaros skausmo aspektai, tokie kaip biomechaniniai veiksniai ir tarpslankstelinių diskų suspaudimas, paskatino sukurti edukacinio pobūdžio programą, kuri pirmiausiai buvo orientuota į ergonomikos ypatumus susijusius su skausmu (41). Sukūrus pirmąją nugaros mokyklos programą ją sudarė teorinė informacija stuburo anatomijos, biomechanikos, fiziologijos, skausmo anatomijos, taisyklingos laikysenos bei ergonomikos temomis (18). Vėliau prie nugaros mokyklos buvo pridėti ir fiziniai pratimai, o nugaros mokyklos ir fizinių pratimų metodika buvo įtraukta į plataus profilio reabilitacijos programas (10). Nors skirtingos nugaros mokyklos gali skirtis savo taikomais metodais ir technikomis, tačiau visos jos išlaiko bendrus principus ir tikslus (14).

Nugaros mokyklos tikslai yra:

 supažindinti pacientus su stuburo anatominėmis ir funkcinėmis ypatybėmis;

 paaiškinti pagrindines nugaros skausmo atsiradimo priežastis;

30

 mokyti fizinio aktyvumo technikų, padedančių sumažinti nugaros skausmą ar išvengti jo pasikartojimo (42).

Mokslinės literatūros duomenimis vieningos nuomonės dėl nugaros mokyklos efektyvumo nėra, tačiau visgi manoma, kad nugaros mokyklą taikant kartu su aktyvia KT galima gauti geresnių rezultatų, nei kiekvieną metodą taikant atskirai (42).

31

2. TYRIMO METODIKA

2.1 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimas buvo atliktas Respublikinės Kauno ligoninės Vertebroneurologijos skyriuje. Tyrimui atlikti buvo gautas Bioetikos centro leidimas (3 priedas) ir visų tyrime dalyvavusių asmenų sutikimas. Tyrime dalyvavo 33 pacientai, kuriems diagnozuotos įvairios kilmės radikulopatijos. Tiriamieji atsitiktinės tvarkos būdu buvo suskirstyti į 2 grupes.

Pirmąją grupę sudarė 17 asmenų (1 vyras ir 16 moterų), antrąją – 16 asmenų (visos moterys). Dėl neatsakytų anketos klausimų siekiant įvertinti ilgalaikį gydymo poveikį iš pirmosios grupės buvo pašalinti 3 asmenys (juos pašalinus pirmąją grupę sudarė 14 asmenų – visos moterys), iš antrosios grupės dėl tos pačios priežasties pašalinti 4 asmenys (juos pašalinus antrąją grupę sudarė 12 moterų). Kontrolinė ir tiriamoji grupės, pagal į jas patekusių pacientų amžių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tyrimas buvo atliekamas 2013 m. vasario – birželio mėn.

Pirmajai grupei (n=14) buvo taikytas fizinių pratimų ant nestabilių paviršių kompleksas, antrajai (n=12) – „nugaros mokyklos“ kursas.

Užsiėmimų trukmė abiems grupėms buvo 30 min; pirmajai grupei buvo skiriamos 5 KT užsiėmimai, antrajai – 3 „nugaros mokyklos užsiėmimai.

Visiems pacientams taip pat buvo skirta po 7 procedūras:

 KT vertikaliose voniose;

 įprastinės KT aktyvių pratimų kompleksas;

 masažas;

 povandeninis masažas;

 TENS.

32

7 pav. tyrimo etapai

2.2 Tyrimo metodai

 skausmo intensyvumo vertinimas naudojant skaičių analoginę skausmo skalę (SAS);

 stuburo rotacijos matavimas skoliometru;

 stuburo sagitalinių linkių matavimas, naudojant cirtometrą; Klasikinės KT pratimų

kompleksas ir pratimai panaudojant nestabilius paviršius

Visų tiriamųjų ištyrimas cirtometru, skoliometru, Oswestry bei Quebec

klausimynais bei SAS

Pacientų apklausa el. paštu pagal Oswestry ir Quebec klausimynus bei

SAS praėjus 2 mėn. po gydymo programos 1 grupės rezultatai 2 grupės rezultatai 2 grupės (n=12) rezultatai 1 grupės (n=14) rezultatai

Išvados

Rezultatų statistinė analizė ir palyginimas tarp grupių

Rezultatų statistinė analizė ir palyginimas tarp grupių

Praktinės rekomendacijos Pašalinti 3 asmenys Pašalinti 4 asmenys 2 grupė n=16 1 grupė n=17

Visų tiriamųjų (n=33) ištyrimas cirtometru, skoliometru, Oswestry bei Quebec

klausimynais ir SAS

Klasikinės KT pratimų kompleksas ir „nugaros

33

 nugaros skausmo įtakos pacientų kasdienei veiklai vertinimas pagal Quebec klausimyną (lietuviškąją versiją) (1 priedas);

 juosmens skausmo įtaka pacientui funkciniam įgalumui pagal Oswestry negalios klausimyną (lietuviškąją versiją) (2 priedas).

Vertinant skausmo intensyvumą pagal SAS, paciento prašoma įvertinti jaučiamą skausmą nuo 0 iki 10 balų skalėje, kur 0 rodo visišką skausmo nebuvimą, o 10 - patį stipriausią, nepakeliamą skausmą.

Stuburo rotacijos matavimas skoliometru. Skoliometru matuojant stuburo rotaciją, tiriamojo prašoma pasilenkti į priekį, paleidžiant rankas laisvai ir atpalaiduojant nugarą. Tuomet skoliometras pridedamas tarp tiriamojo menčių ir fiksuojami skoliometro skalės parodymai. Suaugusiems žmonėms skoliozė diagnozuojama, jei stuburo rotacijos kampas yra didesnis nei 5o_.

8 pav. Stuburo rotacijos matavimas skoliometru (Inter and intra-rater reliability of the scoliometerRev Bras Fisioter, São Carlos, v. 14, n. 5, p. 432-7, Sept./Oct. 2010)

Sagitalinių stuburo linkių matavimas cirtometru. Matuojant sagitalinius stuburo linkius tiriamojo prašoma atsistoti tiesiai, neįsitempus. Tuomet cirtometras priglaudžiamas išilgai tiriamojo stuburo, juostelė švelniai paspaudžiama, kad įgytų tiriamojo stuburo formą. Ant juostelės pažymimi septontojo kaklo slankstelio (C7) ir antrojo kryžkaulio slankstelio (S2) atskaitos taškai.

34

9 pav. Stuburo sagitalinių linkių matavimas cirtometru

(http://www.readcube.com/articles/10.1186/1756-0500-6-58?locale=en)

Tuoment cirtometras guldomas ant milimetrinio popieriaus ir pagal jo kontūrą nubrėžiama kreivė, ant kurios sužymimi labiausiai išreikšti krūtininės kifozozės bei juosmeninės lordozės taškai, taip pat pažymimas inversijos taškas, kuriame kifozė pereina į lordozę bei C7 ir S2 slankstelius žymintys taškai. Tuomet brėžiama linija, kurios jungia labiausiai išreikštą kifozės bei inversijos taškus ir linija jungianti labiausiai išreikštos kifozės tašką su C7 slankstelį žyminčiu tašku ir kampas, kurį sudaro susikirsdamos minėtos linijos atspindi krūtininės kifozės dydį.

Juosmeninės lordozės dydį atspindi kampas, kurį sudaro susikertančios linijos, kurių viena jungia labiausiai išreikštos lordozės tašką su inversijos tašku, o kita labiausiai išreikštos lordozės tašką su S2 slankstelį žyminčiu tašku.

10 pav. Krūtininės kifozės ir juosmeninės lordozės dydžių paskaičiavimas naudojantis cirtometru (3)

35

Krūtininės kifozės linkis laikomas normos ribose, jei jo dydis yra nuo 15o _{iki 30}o_{, juosmeninės}

lordozės – nuo 14o _{iki 32}o _(3).

Oswestry klausimynas naudojamas įvertinti nugaros skausmo įtakai pacientų funkcinei būklei ir funkcinei negaliai, dėl nugaros skausmo. Klausimynas suskirstytas į 10 sričių, kurių kiekviena apibūdina tam tikrą kasdienę veiklą ir yra įvertinta nuo 0 iki 5 balų, kur 0 balų rodo visišką įgalumą toje srityje, o 5 balai maksimalų tos srities ribojimą dėl nugaros skausmo. Suskaičiavus gautus balus, galima nustatyti funkcinės negalios dėl nugaros skausmo procentą.

Quebeck klausimynas naudojamas norint įvertinti nugaros skausmo įtaką tiriamųjų kasdienei veiklai. Klausimyne pateikiama 20 skirtingų veiklų ir tiriamasis kiekvienai šių veiklų turi priskirti vieną iš pateiktų penkių sunkumo lygių. Už kiekvieną sunkumo lygį skiriama atitinkama balų suma:

0 – visai nesunku 1 – minimaliai sunku 2 – sunkoka 3 – pakankamai sunku 4 – labai sunku 5 – neįmanoma atlikti.

Minimali galima balų suma – 0, maksimali 100. Kuo daugiau balų surenka tiriamasis, tuo didesnę įtaką nugaros skausmas turi jo kasdienei veiklai.

2.3 Kineziterapijos poveikio priemonės

Pirmajai grupei taikytą KT pratimų kompleksą ant nestabilių paviršių sudarė:

 tempimo pratimai;

 stabilizavimo pratimai;

 giliųjų nugaros raumenų stiprinimo pratimai;

 atsipalaidavimo pratimai.

Pradinės padėtys – pusiau gulint ant kamuolio nugara, gulint ant kamuolio pilvu, stovint keturiomis, klūpint. Pratimų kartojimo skaičius – 5-10 kartų.

Kineziterapijos tikslai:

 mažinti juosmeninės nugaros dalies skausmą;

36

 ištempti ir atpalaiduoti sutrumpėjusius bei įtemptus raumenis;

 koreguoti laikyseną;

 didinti stuburo judesių amplitudę.

Antrajai tiriamųjų grupei buvo taikytas nugaros mokyklos kursas.

Pirmojo užsiėmimo metu pacientams buvo glaustai išdėstyti pagrindiniai anatominės stuburo sandaros ypatumai, dažniausios nugaros skausmo priežastys, anatominių stuburo struktūrų pakitimų pasekmės ir jų įtaka sveikatai bei minėtų padarinių prevencijos būdai. Pacientams taip pat buvo papsakota apie sėdėjimo įtaką nugaros skausmui ir nugaros skausmo atsiradimo dėl ilgalaikio sėdėjimo mechanizmą. Antrojo užsiėmimo metu pacientams buvo išdėstyta taisyklingos laikysenos ir darbo ergonomikos svarba, netinkamos darbo ergonomikos padariniai laikysenai bei pateiktos rekomendacijos, kurių laikantis būtų galima pagerinti darbo aplinkos ergonomiką bei išlaikyti taisyklingą laikyseną darbo metu.

Trečiojo užsiėmimo metu pacientams buvo dėstoma atsipalaidavimo svarba, jo teigiamas poveikis organizmui bei galimybės sumažinti skausmo intensyvumą. Pacientams taip pat buvo išdėstytos tokios atsipalaidavimo technikos kaip progresinis atsipalaidavimas ir autogeninė treniruotė; jie buvo mokomi atlikti progresinio atsipalaidavimo ir autogeninės treniruotės pratimus.

Šių užsiėmimų metu visi pacientai taip pat buvo mokomi keleto nesudėtingų fizinių pratimų, kuriuos jiems rekomenduota atlikti kasdien, pertraukų tarp darbo metu.

2.4 Duomenų statistinė matematinė analizė

Statistinių duomenų analizė atlikta naudojant „SPSS 21.0 for Windows“ ir „Microsoft Office Excel 2010“ statistinius paketus. Duomenys lentelėse pateikiami nurodant, vidurkių reikšmes ± standartinė paklaida bei minimalias ir maksimalias reikšmes, grafikuose rezultatai vaizduojami pateikiant skirstinių medianas. Nepriklausomų imčių požymių skirtumų reikšmingumas apskaičiuotas naudojant neparametrinį Mann-Whitney, priklausomų imčių – neparametrinį Wilcoxon kriterijus.Ryšys tarp skausmo intensyvumo ir kūno laikysenos vertintas naudojant neparametrinį Spearman kriterijų. Požymių skirtumas su galima paklaida (mažiau nei 0,05) buvo vertinamas kaip statistiškai reikšmingas. Pokyčių procentinės išraiškos paskaičiuotos pagal skirstinių medianas.

37

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių

Abiejų grupių pacientų vidutinis amžius buvo panašus (1 lentelė). Analizuojant tiriamųjų pasiskirstymą pagal amžių, nustatyta, kad abiejų grupių pacientų amžius statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,252) (3.1pav.).

1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių

Vidutinis amžius, metais: vidurkis±SE Minimali reikšmė, metais Maksimali reikšmė, metais 1 grupė 46,3±1,9 35 60 2 grupė 41,8±2,5 23 51

11 pav. Tiriamųjų amžiaus reikšmės skirtingose tiriamųjų grupėse

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 1 2 amž iu s, me ta i grupė 4 5,5 _3,5

38

3.2 Kūno laikysenos pokyčiai po kineziterapijos taikymo

Vertinant tiriamųjų laikyseną buvo vertinami stuburo sagitalinių linkių ir stuburo laikysenos horizontalioje plokštumoje ypatumai. Stuburo laikysena horizontalioje plokšyumoje vertinta atlikus matavimus skoliometru, stuburo sagitalinių linkų ypatumai (krūtininės kifozės ir juosmens lordozės dydžiai) pamatuoti cirtometru.

3.2.1 Stuburo pasisukimo horizontalioje plokštumoje vertinimas

Pamatavus tiriamų stuburo pasisukimo horizontalioje plokštumoje dydį, nustatyta, kad abiejų grupių stuburo pasisukimo horizontalioje plokštumoje dydis prieš KT buvo panašus (p=0,274). Abiejų grupių stuburo pasisukimo apie savo ašį rezultatai prieš ir po KT pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Stuburo pasisukimas horizontalioje plokštumoje

Stuburo pasisukimo horizontalioje plokštumoje dydis

Prieš KT

Stuburo pasisukimo horizontalioje plokštumoje dydis

Po KT Vidutinė reikšmė laipsniais: vidurkis±SE Minimali reikšmė, laipsniais Maksimali reikšmė, laipsniais Vidutinė reikšmė, laipsniais: vidurkis±SE Minimali reikšmė, laipsniais Maksimali reikšmė, laipsniais 1 grupė 4,14±0,35 2 7 2,43±0,34 0 5 2 grupė 3 3,42±0,4 1 5 1,83±0,3 0 3

Analizuojant pirmosios grupės rezultatus, nustatyta, kad šioje grupėje, po KT, stuburo pasisukimo horizontalioje plokštumoje dydis sumažėjo 25 proc., lyginant su duomenimis gautais prieš KT taikymą. Pokytis statistiškai reikšmingas (p=0,001).

Antrojoje grupėje po KT nustatytas 33,3 proc. stuburo pasisukimo horizontalioje plokštumoje dydžio sumažėjimas, lyginant su rezultatais, buvusiais prieš KT. Pokytis taip pat statistiškai reikšmingas (p=0,002).

Stuburo pasisukimo horizontalioje plokštumoje dydis po KT sumažėjo abiejose grupėse. Vertinant stuburo pasisukimo horizontalioje plokštumoje dydžių reikšmes tarp grupių, reikšmingų pokyčių nenustatyta (p=0,231) (12pav.).

39

* -

12 pav. Stuburo pasisukimo horizontalioje plokštumoje pokytis po KT programos.

3.2.2 Krūtininės stuburo dalies kifozės vertinimas

Pamatavus tiriamų krūtininės stuburo dalies kifozės dydį, nustatyta, kad abiejų grupių krūtininės stuburo dalies kifozės dydis prieš KT buvo panašus (p=0,705).

Abiejų grupių krūtininės stuburo dalies kifozės dydžių matavimų rezultatai prieš ir po KT pateikiami 3 lentelėje. 4 3 3 2 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 1 2 stub u ro p asisu kim as, lai p sni ai grupė prieš KT po KT

*

*

40

3 lentelė. Krūtininės stuburo dalies kifozės dydis prieš ir po KT

Krūtininės stuburo dalies kifozės dydis prieš KT

Krūtininės stuburo dalies kifozės dydis po KT Vidutinė reikšmė, laipsniais: vidurkis±SE Minimali reikšmė, laipsniais Maksimali reikšmė, laipsniais Vidutinė reikšmė, laipsniais, vidurkis±SE Minimali reikšmė, laipsniais Maksimali reikšmė, laipsniais 1 grupė 24,79±1,73 17 40 23,85±1,44 18 36 2 grupė 25,17±1,84 15 34 24,42±1,46 17 32

Analizuojant pirmosios grupės rezultatus, nustatyta, kad šioje grupėje po KT krūtininės stuburo dalies kifozės dydis sumažėjo 6,38 proc., lyginant su duomenimis gautais prieš KT taikymą, tačiau šis pokytis nebuvo reikšmingas (p=0,344).

Antrojoje grupėje po KT nustatytas 2,04 proc. vidutinės krūtininės stuburo dalies kifozės reikšmės sumažėjimas, lyginant su rezultatais, buvusiais prieš KT. Pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,217). Po KT nė vienoje grupėje nebuvo reikšmingų krūtininės stuburo dalies kifozės dydžių pokyčių. Vertinant krūtininės stuburo dalies kifozės dydžių pokyčius tarp grupių, po KT reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,705) (13pav.).

13 pav. Krūtininės stuburo kifozės pokytis po KT programos.

23,5 24,5 22 24 0 5 10 15 20 25 1 2 krūtin in ės stub u ro d ali es kifo zė, lai p sni ai grupė prieš KT po KT