LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

VIKTORIJA JUŠINSKAITĖ

KŪNO STEBĖJIMO MEDITACIJOS KINEZITERAPIJOJE

POVEIKIS SVEIKATOS BŪKLEI MOTERIMS PO DALINIO

KRŪTIES ŠALINIMO

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

dr. Vilma Mauricienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

TVIRTINU:

Slaugos fakulteto dekanė

prof. dr. Jūratė Macijauskienė

2012 m. mėn. d.

KŪNO STEBĖJIMO MEDITACIJOS KINEZITERAPIJOJE

POVEIKIS SVEIKATOS BŪKLEI MOTERIMS PO DALINIO

KRŪTIES ŠALINIMO

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

dr. Vilma Mauricienė

2012 m. mėn. d.

Recenzentas

____________________

Vardas, pavardė, parašas

2012 m. mėn. d.

Darbą atliko

Magistrantė

Viktorija Jušinskaitė

2012 m. mėn. d.

KAUNAS, 2012

TURINYS

1.1. Krūties vėţio epidemiologija ... 11

1.2. Krūties vėţio etiologija ir rizikos veiksniai ... 12

1.3. Krūties vėţio diagnostika ... 13

1.4. Kompleksinis krūties vėţio gydymas ir reabilitacija ... 13

1.5. Krūties vėţio komplikacijos ir jų gydymas ... 15

1.5.1. Limfedema ... 15

1.5.2. Paţastinio tinklo sindromas ... 16

1.5.3. Sumaţėjęs peties sąnario mobilumas ... 17

1.5.4. Nerimas ir depresija ... 18

1.5.5. Širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai ... 18

1.6. Gyvenimo kokybė ... 19

1.7. Psichofiziologinis atsipalaidavimo poveikis ... 21

1.8. Kūno stebėjimo meditacija ... 23

2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS ... 25

2.1. Tyrimo organizavimas ... 25

2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 27

2.3. Tyrimo metodika ... 28

2.3.1. Anketinė apklausa ... 28

2.3.2. HAD skalė ... 28

2.3.3. Skausmo intensyvumo vertinimas ... 29

2.3.4. Arterinio kraujo spaudimo ir širdies susitraukimų daţnio matavimas ... 29

2.3.5. Dinamometrija ... 30

2.3.6. Goniometrija ... 30

2.4. Taikytos poveikio priemonių programos... 30

2.4.1. Kūno stebėjimo meditacija ... 31

2.4.2. Kineziterapija ... 31

2.5. Statistinė analizė ... 31

3.1. Emocinės būklės vertinimo rezultatai ... 32

3.1.1. Nerimo poţymių pokytis ... 32

3.1.2. Depresijos poţymių pokytis ... 33

3.2. Skausmo intensyvumo vertinimo pokytis ... 35

3.3. Aktyvių ţasto judesių amplitudės pokytis ... 36

3.4. Plaštakos raumenų jėgos pokytis ... 37

3.5. Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būklės vertinimo rezultatai ... 39

3.5.1. Arterinio kraujo spaudimo pokytis ... 39

3.5.2. Širdies susitraukimų daţnio pokytis ... 45

3.6. Sąsajos tarp skirtingų organizmo sistemų parametrų ... 47

3.6.1. Nerimo ir depresijos poţymių sąsajos ... 47

3.6.2. Skausmo intensyvumo ir emocinės būklės sąsajos ... 49

3.6.3. Skausmo intensyvumo ir paţeistos rankos plaštakos raumenų jėgos bei ţasto judesių amplitudės sąsajos ... 50

3.6.4. Skausmo intensyvumo ir ŠKS rodiklių sąsajos ... 50

3.6.5. ŠKS ir paţeistos rankos jėgos ir judesių amplitudės sąsajos ... 51

3.6.6. Paţeistos rankos plaštakos raumenų jėgos ir aktyvių ţasto judesių amplitudės sąsajos .. 52

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 54 5. IŠVADOS ... 58 6. REKOMENDACIJOS ... 59 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 60 8. PRANEŠIMAI KONFERENCIJOSE ... 66 PRIEDAI ... 67

SANTRUMPOS

AKS – arterinis karujo spaudimas DKS – diastolinis kraujo spaudimas EEG – elektroencefalograma EKG – elektrokardiograma HAD – nerimo ir depresijo skalė IR – išorinė rotacija

KMI – kūno masės indeksas KSM – kūno stebėjimo meditacija KT - kineziterapija

PA – pulsinė amplitudė

PTS - paţastinio tinklo sindromas SKS – sistolinis kraujo spaudimas SMP – streso maţinimo programa SPA – santykinė pulsinė amplitudė ŠKS – širdies ir kraujagyslių sistema ŠRV – širdies ritmo variabilumas VR – vidinė rotacija

SANTRAUKA

V. Jušinskaitė. Kūno stebėjimo meditacijos kineziterapijoje poveikis sveikatos būklei moterims po dalinio krūties šalinimo, magistro baigiamasis darbas/vadovė dr. V. Mauricienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Slaugos fakulteto, Sporto institutas. – Kaunas, 2012, - 66 p.

Moterims po krūties pašalinimo operacijos daţnai kyla neigiamos emocijos, kurios pasireiškia nerimu ir depresija. Pastebėta, kad naudojant įvairias atsipalaidavimo priemones, maţėja skausmas, nerimo ir depresijos simptomai, gerėja savijauta. Kūno stebėjimo meditacija - tai streso maţinimo metodas. Pagrindinis šio metodo tiklsas yra sumaţinti tokius psichologinius simptomus kaip nerimas, baimė, sielvartas.

Darbo tikslas - įvertinti kūno stebėjimo meditacijos kineziterapijoje poveikį sveikatos būklei

moterims po dalinio krūties šalinimo. Pasirinktam darbo tikslui iškelti šie uţdaviniai: įvertinti tiriamosios ir kontrolinės grupės moterų emocinę būklę, skausmo intensyvumą, paţeistos rankos fizinę būklę bei širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinę būklę prieš ir po kineziterapijos.

Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 60 darbingo amţiaus moterų po dalinio krūties šalinimo,

kurios buvo suskirstytos į kontrolinę ir tiriamąją grupes. Kontrolinėje grupėje moterims buvo taikyta kineziterapija, o tiriamojoje – kineziterapija ir kūno stebėjimo meditacija. Tyrimo pradţioje ir pabaigoje buvo vertinama emocinė būklė - klinikiniu nerimo ir depresijos klausimynu (HAD), skausmo intensyvumas – skaičių analogine skale (SAS), raumenų jėga - dinamometrija, judesių amplitudė - goniometrija, matuojamas arterinis kraujo spaudimas ir širdies susitraukimų daţnis.

Rezultatai. Visi pradiniai rodikliai statistiškai reikšmingai tarp grupių nesiskyrė. Nerimo ir

depresijos poţymiai sumaţėjo tiriamojoje grupėje (p<0,05). Skausmo intensyvumas sumaţėjo abiejose grupėse (p<0,05). Paţeistos rankos ţasto judesių amplitudė ir plaštakos raumenų jėga padidėjo abiejose grupėse (p<0,05). SKS, DKS, ŠSD rodikliai prieš kineziterapiją nesiskyrė, o po kineziterapijos stebimas šių rodiklių padidėjimas abiejose grupėse (p<0,05). Nustatytas statistiškai reikšmingas SKS, DKS, ŠSD rodiklių pokytis po vieno KT uţsiėmimimo abiejose grupėse.

Išvados: 1. Nerimo ir depresijos poţymiai sumaţėjo tiriamojoje grupėje (p<0,05); 2.

Skausmo intensyvumas sumaţėjo abiejose grupėse (p<0,05); 3. Paţeistos rankos judesių amplitudė ir raumenų jėga padidėjo abiejose grupėse (p<0,05); 4. ŠKS pokytis po kineziterapijos buvo stebimas abiejose grupėse (p<0,05).

SUMMARY

Jušinskaitė V. The effect of mindfulness body scan meditation on health status in women after partial breastectomy, master thesis/supervisor ph.d. V. Mauricienė; Lithuanian University of Health Science, Academy of Medicine, Faculty of Nursing, Sport Institute. – Kaunas, 2012 – 66 p.

Women are affected by anxiety and depression after breast surgery. It was established that application of different relaxation and meditation techniques significantly improves emotional state, decreases pain intensity, improves well – being. Mindfulness body scan meditation is method for stress reduction.

The aim of the study – to evaluate the effects of mindfulness body scan meditation on health

status in women after partial breastectomy. Goals of this study: to evaluate the emotional state, pain intensity, physical state of affected hand, functional state of cardiovascular system in the experimental and control group of womem before and after physical therapy.

Methodology. 60 women were involved in the research. They randomly were divided in two

groups acording to rehabilitation program. Physical therapy was applied in the control group. As in experimental group physical therapy program and body scan meditation were used. The program last for sixteen days, two times a day. Emotional state was assessed using Hospital Anxiety and Depression Scale, pain intensity – Number Analogical Scale, muscle strength was evaluated with dinamometer and range of motion - with goniometer. Blood pressure and heart rate were also measured.

Results. It was established significantly decrease of anxiety and depression in experimental

group; significantly reduced pain intensity in both groups; singnificantly improved range of motion and handgrip of affected hand in borth groups. No significant changes in blood pressure and heart rate before physical activity were observed, but they significantly improved after physical activity in both groups.

Conclusion: 1. Anxiety and depression significantly decreased in experimental group after

physical therapy; 2. Pain intensity significantly reduced in both groups after physical therapy; 3. Physical state of affected hand significantly improved in both groups after physical therapy; 4. Blood pressure and heart rate after physical activity singnificantly improved in both groups.

ĮVADAS

Kiekvienais metais visame pasaulyje nustatoma per 1 mln. krūties piktybinių navikų atvejų (23 proc. visų vėţio atvejų). Krūties vėţys yra daţniausias tarp moterų tiek ekonomiškai stipriosiose, tiek silpnose valstybėse, nors sergamumo rodiklių skirtumai tarp įvairių pasaulio regionų siekia iki 5 kartų. Pagal mirštamumą nuo piktybinių navikų krūties vėţys yra daţniausia mirties prieţastis tarp moterų mirčių nepriklausomai nuo pasaulio regiono. Sergamumo skirtumų prieţastimi laikomi socialinių ir ekonominių veiksnių sąlygoti hormoninių, reprodukcinių ir mitybinių krūties vėţio paplitimo skirtumai įvairiose populiacijoje. Įtakos sergamumo ir mirtingumo rodikliams turi ir kai kuriose šalyse vykdomos mamografinės patikros programos (Juozaitytė E, 2009).

Pagal vėţio registro duomenis, Lietuvoje krūties vėţys taip pat yra daţniausias moterų piktybinis navikas. Sergamumas šia liga Lietuvoje nuolat didėja: nuo 1990 metų, kai buvo diagnozuojama beveik 900 atvejų, susirgimų skaičius padidėjo per pusę, ir 2008 metais nustatyta 1531 atvejis per metus. Mirčių nuo šios ligos skaičius 1990 – 2008 ryškiai nepakito – krūties vėţys buvo 500 – 600 mirčių prieţastimi kasmet (Juozaitytė E, 2009).

Šiuolaikinis chirurginis krūties vėţio gydymas labai paţengęs - leidţia atlikti krūtį tausojančias ir atstatomąsias operacijas, tačiau paţeidus minkštuosius audinius kyla daug fizinių problemų: peties sąnario mobilumo sumaţėjimas, limfedema, netaisyklingos laikysenos formavimasis. Šios problemos sukelia didelį diskomfortą kasdieniniame gyvenime.

Ne tik invazinio medicininio, bet ir psichologinio gydymo reikia moterims susiduriančios su krūties vėţiu. Pacientės turi susidoroti su gydymo pasekmėmis, kurios lemia psichologinių problemų atsiradimą, t.y. nerimą, depresiją, nemigą, nuovargį, kurie labai susiję su gera gyvenimo kokybe (Zenger et al., 2011).

Daugeliui krūties vėţiu sergančių pacienčių depresijos poţymių pasireiškimas nėra vertinamas, todėl nėra skiriamas ir atitinkamas gydymas. Moterys, sergančios krūties vėţiu kenčia nuo sunkesnių depresijos poţymių ir formų, nei tos moterys, kurioms nustatytas kitos lokalizacijos vėţys. Taip yra dėl per anksti išnykusios menopauzės dėl taikyto chemoterapijos ir/ar antihormoninio gydymo bei sumaţėjusio estrogeno, kuris yra stipriai susijęs su depresija. Nustatyta, kad pirmais ligos metais nuo depresijos ir nerimo simptomų kenčia daugiau nei 50 proc. moterų sergančių krūties vėţiu (Hansen M et al., 2011).

Mokslinėje literatūroje yra plačiai nagrinėjami psichologinės būklės gerinimo būdai. Manoma, kad efektyviausios atsipalaidavimo technikos yra meditacija, relaksacija, progresyvus raumenų atsipalaidavimas, autogeninė treniruotė ir t.t. Esant ramybėje ir atsipalaidavus, susireguliuoja širdies veikla, paretėja ir pagilėja kvėpavimas, stabilizuojasi autonimonė nervų sistema, sumaţėja

raumenų įtampa, skausmas, dėl to maţėja nerimas, depresija, nemiga, gerėja fizinė savijauta (Matousek, Dopkin, 2010, Ross et al, 2002).

Mūsų tyrime yra naudojama viena iš atsipalaidavimo technikų – kūno stebėjimo meditacija. Kūno stebėjimo meditacija - tai streso maţinimo metodas. Pagrindinis šio metodo tikslas yra sumaţinti psichologinius simptomus tokius, kaip nerimas, depresija, baimė, sielvartas, tobulinant gyvenimo kokybę.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas - įvertinti kūno stebėjimo meditacijos kineziterapijoje poveikį sveikatos būklei moterims po dalinio krūties šalinimo.

Pasirinktam darbo tikslui iškelti šie uţdaviniai:

1. Įvertinti tiriamosios ir kontrolinės grupės moterų emocinę būklę prieš ir po kineziterapijos.

2. Įvertinti tiriamosios ir kontrolinės grupės moterų skausmo intensyvumą prieš ir po kineziterapijos.

3. Įvertinti tiriamosios ir kontrolinės grupės moterų paţeistos rankos judesių amplitudę ir raumenų jėgą prieš ir po kineziterapijos.

4. Įvertinti tiriamosios ir kontrolinės grupių moterų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinę būklę prieš ir po kineziterapijos.

2 pav. Sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje 2001 – 2008 m. (Jomantienė ir kt., 2010)

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1.

Krūties vėţio epidemiologija

Krūties vėţys yra daţniausia moterų onkologinė liga. Ši liga sudaro net 32 proc. visų moterų piktybinių navikų. Įvairiose pasaulio šalyse sergamumo krūties vėţiu vidurkis yra 65 atvejai 100000 moterų. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse šis rodiklis ţymiai didesnis nei besivystančiose valstybėse (Jardines et al, 2002).

Kiekvienais metais Lietuvoje uţregistruojama apie 1300 naujų krūties vėţio atvejų. Sergamumas palaipsniui ir nuolat didėja

– tai sudaro apie 17 proc. moterų piktybinių navikų (1 ir 2 pav.). Lietuvoje kasmet miršta daugiau nei 500 moterų nuo krūties vėţio (Jomantienė et al., 2010, Aleknavičius et al, 2010).

Per pastaruosius kelis dešimtmečius ankstyvoji krūties vėţio prognozė patikimai pagerėjo, todėl mirtingumas maţėja nuo 1990 m. (Aleknavičius ir kt, 2010).

Daţniausiai šia liga serga 45 – 75 metų amţiaus moterys. Palyginus su kitomis ES šalimis, Lietuvoje moterų sergamumas krūties vėţiu yra maţdaug dvigubai didesnis nei Olandijoje,

1 pav. Sergamumas piktybiniais navikais pagal lokalizaciją (procentais) (Lietuvos sveikatos statistika, 2011)

Prancūzijoje bei Suomijoje, tačiau mirtimgumas nuo krūties vėţio šiose šalyse ir Lietuvoje yra beveik vienodas (Smailytė ir kt., 2012, Jouzaitytė, 2009).

Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, moterys krūties vėţiu pradeda sirgti nuo 20 metų. 45 – 49 metų grupėje krūties vėţio atvejų skaičius išauga, iki 64 metų lieka beveik stabilus, o pasiekus 75 metų amţių pradeda maţėti. I ir II krūties vėţio stadijos Lietuvoje diagnozuotos daugiau nei pusei ligonių (58,5 proc. moterų: I st. – 17, 2 proc., II st. – 41,3 proc.), o III ir IV stadijas – 37,6 proc. (III st. – 23 proc., IV – 14,6 proc.). Europos sąjungos šalyse ir JAV daţniausiai diagnozuojama I krūties vėţio stadija. Pacienčių gyvenimo trukmė priklauso nuo to, kada nustatoma diagnozė: 5 metus išgyvena 80 – 90 proc. moterų, kurioms diagnuozuojama I krūties vėţio stadija, 60 - 70 proc. – II stadija, 40 – 50 proc. – III stadija, ir 10 – 15 proc. – IV stadija (Boguševičius ir kt., 2004).

1.2.

Krūties vėţio etiologija ir rizikos veiksniai

Krūties vėţys - tai navikas, susiformuojantis supiktybėjus ir sparčiai besidauginant pieno liaukų skiltis ar latakėlius išklojančioms ląstelėms, kurios plinta lokaliai, vėliau limfiniu keliu ir daţnai metastazuojantis į kitus organus. Atsiradęs auglys iš pradţių nesukelia jokių simptomų, tačiau krūtyje apčiuopiamas kietas darinys. Navikui augant ir didėjant, šis gali peraugti į odą ar krūtinės ląstos sieną (Juozaitytė, 2009).

Krūties vėţio rizikos veiksniai yra nuolat analizuojami. Pagrindiniai krūties vėţio rizikos veiksniai – endogeniniai ir egzogeniniai veiksniai, mityba ir su ja susiję veiksniai, aplinkos veiksniai, šeiminis krūties vėţys (paveldimumas). Rizika susirgti krūties vėţiu padidėja negimdţiusioms moterims, moterims pradėjusioms vartoti geriamas kontracepcijos priemones iki 18 metų, sirgusioms gimdos kūno, kiaušidţių, storosios ir tiesiosios ţarnos vėţiu. Daug reikšmės turi gyvensenos ypatumai – nutukimas (po menopauzės), piktnaudţiavimas alkoholiu, maţas fizinis aktyvumas (Smailytė ir kt., 2012; Juozaitytė, 2009) (1 lentelė).

1 lentelė. Krūties vėžio rizikos veiksniai (Smailytė ir kt., 2012) Riziką didinantys veiksniai Riziką maţinantys veiksniai  Vyresnis amţius (>45 m.)

 Geografinis veiksnys (Vakarų Europos šalys ir JAV)

 Šeiminė anamnezė

 BRCA ir BRCA2 genų mutacijos

 Jonizuojanti spinduliuotė

 Geografinis veiksnys (Azija ir Afrika)

 Jaunesnis amţius pirmojo gimdymo metu (<30 m.)

 Didesnis gimdymų skaičius (>1 m.)

 Vaisių ir darţovių vartojimas (apie 300 – 400 g/d.)

 Ankstyva menarchė (<11 m.)

 Vėlyva menopauzė (>54 m.)

 Vyresnis amţius pirmojo gimdymo metu (>30 m.)

 Negimdymas

 Pakaitinė hormonų terapija (>10 m.)

 Peroraliniai kontraceptikai (pradėti vartoti anksčiau nei sulaukus 20 m. ir ilgiau nei 5 m.)

 Nutukimas menopauzės laikotarpiu

 Piktnaudţiavimas alkoholiu

 Fizinis aktyvumas (bent 30 min per dieną; vaţiavimas dviračiu, vaikščiojimas, mankšta)

 Chemoprevencijai naudojami preparatai (tamoksifenas, aromatazės inhibitoriai ir kt.)

1 lentelės tęsinys

1.3.

Krūties vėţio diagnostika

Pagrindiniai krūties vėţio diagnostikos būdai: apklausa (krūties pokyčiai, skausmas, spenelio išskyros ir t.t.), objektyvus ištyrimas (krūtų apţiūra, krūtų ir limfmazgių apčiuopa), instrumentiniai tyrimai (mamografija, krūtų echoskopija, ultragarsas, stulpelinė biopsija) (Juozaitytė, 2009).

Mamografija yra svarbiausias krūtų ligų diagnostikos metodas, kurio jautrumas siekia apie 90 proc., todėl nustatomos ankstyvos krūties vėţio stadijos, sumaţinamas populiacijos mirtingumas nuo šios ligos. Mamografijos ir ultragarso pagalba galima nustatyti pirminį naviko dydį. Tai svarbu, nes gauti duomenys padeda nuspręsti apie gydymo eiliškumą (ar pirmiau bus daroma operacija, ar taikoma chemoterapija). Mamografija daugiausiai nustatoma II ir III stadijos krūties vėţys. Šis tyrimas daugiau taikomas vyresnio amţiaus moterims, kai krūtyse vyrauja riebalinis audinys, bei diagnozuojant nečiuopiamus darinius krūtyse. Krūtų echoskopija taikoma jaunesnėms moterims, kai krūtyse vyrauja liaukinis audinys (Keune et al., 2010; Clark et al., 2009; Juozaitytė, 2009).

Mamografija – tai pagrindinis atrankinės patikros būdas, kuomet tikrinant visas moteris nuo 50 iki 69 metų siekiama surasti sergančias ankstyvuoju krūties vėţiu (Juozaitytė, 2009).

1.4.

Kompleksinis krūties vėţio gydymas ir reabilitacija

Krūties vėţio gydymui yra taikoma ne vienas gydymo būdas, o jų kombinacija (chirurginis, spindulinis, chemoterapinis). Gydymo parinkimo eiliškumas priklauso nuo auglio proceso išplitimo, ligos stadijos, morfologijos ir prognozinių veiksnių (Juozaitytė, 2009).

Chirurginė intervencija yra pirminis krūties vėţio gydymas, kontroliuojantis ligos plitimą ir stadiją. Operacijos tikslas – pašalinti piktybinį naviką. Įvertinus ligos stadiją, naviko morfologiją, atliekama krūtį tausojanti arba krūties pašalinimo operacija. Jei navikas lokalizuojasi šoniniuose sektoriuose, krūtis arba krūties dalis turi būti šalinami kartu su paţastiniais limfmazgiais. Krūtis atkuriama atliekant rekonstrukcinę operaciją iš karto arba po tam tikro laiko (Fourie, 2009; Barton, 2007; Boguševičius ir kt., 2004). Norint sumaţinti naviko apimtį, kartais prieš operaciją yra taikoma chemoterapija - tai vadinama neadjuventiniu gydymu (Monrigal et al., 2011).

Chemoterapija – tai gydymas stipriais vaistais, kurie naikina ir stabdo vėţinių ląstelių dauginimąsi (Mclnnes et al., 2001). Chemoterapija gali būti neadjuvantinė (skiriama prieš operaciją, norint sumaţint naviko dydį), adjuvantinė (skiriama po operacijos, ligos prevencijai ir kontrolei) (Juozaitytė, 2009).

Spindulinė terapija yra vienas iš pagrindinių krūties vėţio gydymo metodų, kuris taikomas arba vienas, arba kombinuojant su operaciniu gydymu bei chemoterapija. Taikant aukštos spinduliuotės energiją nuţudomos vėţinės ląstelės. Švitinimas apima krūtis, krūtinės ląstos sieną, paţasties, viršraktikaulinius ir uţkrūtinkaulinius limfmazgius (Juozaitytė, 2009). Gydymo metu daţnai apšvitinami du kritiniai organai – plaučiai ir širdis. Tokiu būdu taikant radioterapiją mirtingumas dėl krūties vėţio sumaţėja, tačiau padidėja mirtingumas dėl kitų prieţasčių - daugiausiai dėl širdies ligų ir plaučių vėţio (antrinio) (Smith et al., 2010; Letautaitė, 2008).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-17 įsakymą Nr. V-50 "Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo" apie medicininės reabilitacijos paslaugų poreikį sprendţia gydantis gydytojas. Skiriant medicininę reabilitaciją atsiţvelgiama į esamus parodymus (konkrečias ligų diagnozes ir ligonio būklės sunkumą arba biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį) bei priešparodymus. Sergant krūties vėţiu ūmiu periodu (pirmą, antrą parą), jei nėra priešparodymų, pradedama pirminė reabilitacija. Po krūties operacijų (C 50.0 – 9) esant pirminei limfostazei, skiriama medicininė reabilitacija, kurios trukmė 18 dienų. Uţ pacienčių medicininės reabilitacijos po krūties vėţio operacijų paslaugas apmoka TLK (teritorinė ligonių kasa) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto, asmens sveikatos prieţiūros įstaigoms, kurios yra licencijuotos uţsiimti šia veikla ir atitinka šio įsakymo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus bei yra sudariusios sutartis su TLK (www.sam.lt, ţiūrėta: 2012 – 05 – 08). Medicininės reabilitacijos įstaigą pacientės renkasi pačios.

1.5.

Krūties vėţio komplikacijos ir jų gydymas

Krūties vėţio gydymas sustabdo ligos progresavimą ir padeda pasveikti, tačiau šio gydymo sukeltos komplikacijos lemia tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą.

Olandų atliktos studijos parodė, kad daţnai komplikacijos pasireiškia per pirmuosius metus po krūties vėţio nustatymo. Rečiausiai pasireiškiančios komplikacijos yra paviršinės ţaizdų infekcijos, o daţniausiai pasitaiko abscesas, kraujo uţkrėtimas, plaučių uţdegimas, kraujavimas, tromboembolinės komplikacijos, širdies problemos (širdies nepakankamumas), komplikacijos susiję su spinduline terapija ar chemoterapija (plaučių uţdegimas, stiprus pykinimas, vėmimas), limfedema ir kt. Mokslininkų tyrimo rezultatai parodė, kad komplikacijas atsirandančias iš karto po operacijos patiria 27 proc. moterų, kurios yra jaunesnės kaip 70 metų, ir 26 proc. - vyresnės kaip 70 metų. Daţniausiai pasireiškianti komplikacija tiriamųjų tarpe buvo limfedema ir limfedema, atsiradusi dėl nedidelės infekcijos (Houterman et al., 2004).

Daug pacienčių kenčia nuo sunkių peties sąnario funkcijos paţeidimų (sumaţėjusio mobilumo, sustingimo, tinimo, tirpimo) po krūties vėţio operacijos ir paţastinių limfmazgių pašalinimo, kurie atsiranda paţeidus audinius bei nervus operacijos metu. Taikant kineziterapiją šioms pacientėms, stebimas ryškus pagerėjimas gydymo metu jau po trijų mėnesių. Daugelis autorių teigia, kad kineziterapija yra naudingiausia ir efektyviausia priemonė, padedanti greičiau atstatyti rankos funkcionavimą po krūties operacijos. Kineziterapijos procedūros metu svarbu moteris išmokyti ir suteikti informaciją apie pratimus paţeistai rankai ir pečių juostai, pratimus koreguojančius laikyseną, gerinančius koordinaciją, stiprinančius raumenų jėgą ir gerinančius bendrą fizinę būklę, pratimus limfedemos profilaktikai, minkštujų audinių ir rando savimasaţą. Atliktos studijos parodė, kad pradėjus kineziterapiją po dviejų savaičių po atliktos operacijos pagerėja pacienčių gyvenimo kokybė (Gautam et al., 2011; Beurkens et al., 2007).

1.5.1. Limfedema

Limfedema yra gana daţna krūties vėţio gydymo komplikacija. Tai didelės molekulinės masės proteinų edema, kuri atsiranda dėl sutrikusių limfos transportinių savybių ir nepakankamo audinių proteolitinio aktyvumo, esant normaliai limfos produkcijai. Ši tinimo forma yra rezultatas sunkių antrinių paţeidimų, atsirandančių jau paţeistuose audiniuose (Vesėliūnas ir kt, 2006; Erickson et al., 2001). Kadangi operacijos metu yra pašalinama daugelis paţastinių limfinių mazgų arba jie sunyksta nuo spindulinės terapijos, tai sumaţėja rankos limfos nutekėjimas. Dėl sumaţėjusio limfos drenaţo, sumaţėja galimybė drenuoti tą skysčio dalį, kuri nerezorbuojama į kapiliarų tinklą – tai viena

iš edemos atsiradimo prieţasčių. Edema gali atsirasti plaštakoje, apatinėje ar viršutinėje rankos dalyje, ar net virš krūtinės ląstos. Toks tinimas gali atsirasti vienoje ar keliose vietose arba operuotoje srityje, paprastai operuotos pusės rankoje. Rankos edema gali būti: pirminė (neţymi, atsirandanti praėjus kelioms dienoms po operacijos), antrinė (didelio laipsnio, sukelta įvairių veiksnių). Limfedemos atsiradimo prieţastys: didelis krūvis operuotos pusės rankai, vietinis rankos verţimas, kurio metu sustabdomas veninio kraujo tekėjimas bei limfotaka, infekcija (Murdaca et al., 2012; Jassem et al., 2006; Triponienė, 2005; Petruševičienė ir kt., 2002). Limfedemos pagrindiniai poţymiai: tinimas, sunkumo jausmas rankoje, peties sąnario sustingimas ir judesių apribojimas. Daţniausiai yra apribojami ţasto tiesimo ir atitraukimo judesiai, todėl yra jaučiamas fizinis diskomfortas ir ribojamos fizinės galimybės (Murdaca et al., 2012; Gartner et al., 2010; Helmset al., 2009; Jassem et al., 2006; Ozaslan et al., 2004). Antrinės limfedemos atsiradimui daug įtakos turi tolesnis krūties vėţio gydymas. Daugelis autorių šios komplikacijos paplitimą nurodo labai platų nuo 6 proc. iki 63 proc. (Murdaca et al., 2012; Fu et al., 2009; Jassem et al., 2006; Triponienė, 2005).

Limfedemai gydyti taikomas kompleksinis gydymo būdas: fiziniai metodai (galūnės pakėlimas, fiziniai pratimai, stimuliuojantys limfos tekėjimą), manualinis limfos drenaţas (masaţas), kompresija, pneumatinė kompresija, medikamentinis gydymas, chirurginis gydymas (Fife et al., 2012; Triponienė, 2005; Petruševičienė ir kt., 2002). Svarbi yra limfostazės profilaktika, kuri turi būti pradedama iš kart po operacijos ir daroma visą gyvenimą.

1.5.2. Paţastinio tinklo sindromas

Po operacijos dėlatsiradusio skausmo ir sumaţėjusios judesių amplitudės išsivysto viena iš ankstyvųjų komplikacijų – paţastinio tinklo sindromas (PTS) (angl. axillary web sindrome) (3 pav.). Šis sindromas pasireškia 74 proc. pacienčių. PTS sukelia viršutinės galūnės funkcijos sutrikimus, kurie pradeda vystytis tarp 1 ir 5 savaitės po paţastinių lifmazgių pašalinimo. Šis sindromas apibūdinamas, kaip susidaręs matomas paţastinės odos tinklas, čiuopiant jaučiami įtempti minkšieji audiniai, kurie yra skausmingi atliekant ţasto

atitraukimą. Paprastai pacientės PTS apibūdina kaip skausmą paţastyje, kuris gali plisti ranka ţemyn. Taip pat dėl PTS sutrinka judesiai per peties sąnarį ir matomas įtemptas audinių ruoţas, kuris gali tęstis distaliai nuo paţasties iki riešo. PTS atsiradimui įtakos turi judesių vengimas dėl skausmo, reabilitacijos metu netinkamai paaiškinta pratimų reikšmė ir per anksti pradėti sunkūs pratimai – tai gali sukelti naujus randus ir formuoti sąaugas (Fourie et al., 2009; Leidenius et al., 2003).

PTS gydymas uţtrunka apie 3 mėnesius. Efektyviausia priemonė gydant PTS yra kineziterapija. Daugelis autorių nurodo, kad svarbu laikytis fizinių pratimų rėţimo gydant šį sindromą. Pagrindiniai kineziterapijos būdai taikomi gydant PTS: aktyvūs pratimai didinantys judesių amplitudę, tempimo pratimai, apimantys ir aplinkinius minkštuosius audinius, minkštųjų audinių mobilizacijos (Fourie et al., 2009).

1.5.3. Sumaţėjęs peties sąnario mobilumas

Po krūties vėţio operacijos dauguma moterų pastebi sumaţėjusią judesių amplitudę peties sąnaryje, kuri turi įtakos jų kasdieninei veiklai ir gyvenimo kokybei. Nors tokie simptomai kaip rankos tinimas dėl limfedemos atsiranda greitai, tačiau kiti simptomai, tokie kaip skausmas ar lėtinis skausmas, kurį nurodo moterys esantį peties sąnaryje ir viršutinėje liemens dalyje, yra ne visada susiję su fiziniu pajėgumu ar ribotais ţasto judesiais. Atsiradusios problemos gali būti susiję ne tik su atlikta krūties operacija, bet ir su prieš tai sąnaryje buvusia patologija. Išlikę pooperaciniai randai ir fibrozė turi įtakos peties sąnario mechanizmui dėl skausmo, todėl judesiai yra ribojami. Šie veiksniai lemia sutrikusius rankų funkcinius judesius, atliekant juos pečių juostos aukštyje (Crosbie et al., 2010).

Nesvold ir kiti (2011) teigia, kad peties sąnario problemas sukelia po operacijos atsiradusi limfedema, skausmas ir sumaţėjęs sąnario mobilumas. Penkis metus trukusios studijos parodė, kad 30 – 40 proc. moterų, kurioms buvo pašalinti paţastiniai limfmazgiai, jautė skausmą peties sąnaryje ir rankoje, o iš jų 15 – 30 proc. dėl to buvo apriboti ţasto judesiai.

Olandų atliktas tyrimas parodė, kad 73 proc. moterų skundţiasi peties sąnario sustingimu ir ţasto judesių ribojimu, skausmu ir patinimu. Manoma, kad tai gali būti dėl audinių paţeidimo operacijos metu. Paprastai, šie simptomai sumaţėja per 3 mėnesius arba jie gali tapti lėtiniais. 7 – 36 proc. moterų turi peties sąnario sutrikimus nesusijusius su krūties vėţio operacija, dėl kurių atsiranda skausmas ir nedarbingumas. Autoriai teigia, kad kineziterapija yra efektyvi ir veiksminga pagalba gydant peties sąnario funkcijos sutrikimus esant tiek prieš operaciją buvusiai patologijai, tiek pašalinus limfinius mazgus dėl krūties vėţio (Beurskens et al., 2007).

1.5.4. Nerimas ir depresija

Pirminė reakcija į diagnozę daţniausiai būna neigiama: nuo šoko iki netikėjimo, disforijos, irzlumo, apetito stokos ir miego sutrikimų. Chintamani ir kiti autoriai (2011) teigia, kad psichologinis suvokimas apie ligą priklauso nuo medicininių (ligos stadijos, auglio vietos ir dydţio), sociokultūrinių (poţiūrio, tikėjimo ir paramos) ir su pacientu susijusių (asmenybės tipo, reakcijos mechanizmo, psichinių sutrikimų) veiksnių (Hanse et al., 2012; Chintamani et al., 2011). Mokslininkai teigia, kad suţinojus diagnozę, patirtas stresas, nerimas ir depresija slopina imuninės sistemos veiklą, todėl su liga yra sunkiau kovoti po operacijos ir tolimesnio gydymo metu (Andersen et al., 1998).

Psichologinio streso paplitimas JAV tarp moterų sergančių krūties vėţiu yra didelis: ankstyvojoje stadijoje apie 45 proc., o išplitus metastazėms 42 proc. pacienčių patiria stresą remiantis psichiatrine diagnoze. Nemiga, kuri pasireiškia nuo 20 proc. iki 70 proc. moterų naujai diagnozavus ar besigydančioms krūties vėţį, yra dvigubai didesnė nei bendroje moterų populiacijoje, todėl tai yra svarbi problema. Skausmas, nuovargis, nerimas ir depresija yra daţnai pasireiškiantys poţymiai. Dėl miego sutrikimų šie simptomai dar labiau išryškėja, o tai sumaţina gyvenimo kokybę (Hanse et al., 2012; Fiorentino et al., 2011; Rogers et al, 2011; So et al., 2010).

Psichosocialinės metodikos, konsultavimas sumaţina nerimo ir depresijos simptomus tiek moterims sergančioms krūties vėţiu, tiek jų partneriams, tačiau tai nėra taikoma reguliariai. Sergančiųjų krūties vėţiu populiacijoje depresija nustatoma nuo 1,5 proc. iki 50 proc., o nerimas - nuo 20 proc. iki 50 proc. ligonių. Daţnai tai paliečia artimiausius šeimos narius dėl neigiamų gydymo pasekmių. Depresijos ir nerimo simptomai sumaţina moterų galimybes “mobilizuotis” kritinėje situacijoje, kai to labiausiai reikia. Patiriamos neigiamos emocijos ir bloga nuotaika, statistiškai reikšmingai padidina moterų sergančių krūties vėţiu mirtingumą (Badger et al., 2007)

.

1.5.5. Širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai

Širdies ir kraujagyslių sistema (ŠKS) yra kompleksas, pasiskirstęs erdviškai. Daugybė sąsajų tarp šios sistemos komponentų sudaro sąlygas veiksmingai kraujo tėkmei per uţdarą sistemą – kraujagysles. ŠKS aprūpina organizmą deguonimi ir palaiko gyvybines funkcijas bei šalina nereikalingas medţiagas. Taip pat yra suformuotos specializuotos posistemės, kurios sąveikauja viena su kita, derinant uţduotis (pvz., optimizuojant arterijų ir plaučių kraujotaką) ir konkuruojant dėl išteklių jose, pvz., esant kraujosruvai palaikyti kraujo cirkuliaciją smegenyse. Kiekviena posistemė turi savo reguliacinį mechanizmą, pvz., kraujo tėkmės reguliavimas kapiliarų srityje. Posistemę reguliuoja centrinis neuronas, kuris atspindi vazomotorinius ir kvėpavimo autonominius generatorius, kartu

sukelia refleksinį atsaką į pasikeitimą (pvz., slėgį arterijose) ir humoralinius veiksnius. Visi šie reguliaciniai mechanizmai veikia ritmiškai, sukeliant nenutrūkstamą derinimą ŠKS, kurį galima uţrašyti ir matyti. Tuo pačiu metu daugelis reguliavimo mechanizmų per skirtingą laiką aktyviai gali varijuoti laike ir sukurti ŠKS sudėtingą dinaminį kitimą (Leonaitė – Evans, 2010).

Sergant onkologine liga, patiriamas tiek psichologinis, tiek fiziologinis stresas, kuris sutrikdo viso organizmo veiklą. Melatoninas – tai hormonas, gaminamas konkorėţinėje liaukoje nakties (ramybės) metu, reguliuoja vidinį organizmo laikrodį. Šis hormonas dar geriau ţinoma kaip reguliuojantis širdies ritmą, veikiantis raminančiai, nuskausminančiai. Melatoninas turi antidepresinį poveikį, nes daro įtaką centriniam širdies reguliavimui. Buvo atliktos studijos, kurios tyrė melatonino nepastovų sekrecijos ritmą, svyravimą ir lygį, atsiţvelgiant į operaciją, depresiją ir krūties vėţį. Nustatyta, kad po operacijos melatonino išsiskyrimas buvo smarkiai sutrikdytas - uţlaikytas išsiskyrimas ir sumaţėjusi jo amplitudė. Todėl įvairūs rodikliai parodė, kad pacientas turintis depresiją, turi labiau sutrikdytą šio hormono išsiskyrimą ir prastesnį jo gaminimą naktį. Dauguma autorių pateikia įrodymus, kad yra ryšys tarp naktinio darbo ir krūties vėţio pavojaus, kuris slopina melatonino išsiskyrimą ir gamybą. Tačiau ne tik sutrikusi melatonino veikla suardo darnų vidinį ritmą. Didelę įtaką širdies darbui daro sudėtingos sąsajos tarp cikadinio (vidinio ritmo), miego, nuotaikos suardymo. Ypač tai pastebima tarp moterų sergančių krūties vėţiu (Hansen M et al., 2011).

Suţinojus krūties vėţio diagnozę, pirmiausia ištinka šokas, nerimas, vėliau depresija, kuri sutrikdo ir ŠKS darbą. Atliktos studijos parodė, kad patirtas stresas ir depresija lemia širdies ritmo variabilumą (ŠRV). Ţmonės patiriantys netikėtas neigiamas emocijas, turi didesnį širdis susitraukimų daţnį (ŠSD) ir sumaţėjusį ŠRV (Song A et al., 2011). Arterinio kraujo spaudimo (AKS), ŠSD ir depresijos poţymiai yra labai susiję su ŠKS sergant ne tik onkologinėmis ligomis. Manoma, kad ţmonės kenčiantys nuo nerimo ir depresijos, paprastai turi sumaţėjusį AKS. Norvegijoje atliktas tyrimas parodė, kad nerimas ir depresija yra susiję su sumaţėjusiu sistoliniu kraujo spaudimu, nepriklausomai nuo amţiaus ir lyties. Sergantys sunkia depresijos forma turi maţesnį AKS nei tie, kurių nerimas ir depresija yra pasireiškusi silpnesniais poţymiais. Taip pat sergant depresija, vaistai AKS įtakos neturi. Esant nerimo ir depresijos poţymiams, padidėja ŠSD (Hildrum B et al.,2011).

1.6.

Gyvenimo kokybė

Moterų, sergančių krūties vėţiu, gyvenimo kokybė priklauso nuo psichologinių, fizinių, socialinių ir dvasinių veiksnių (1 shema).

Krūties vėţys paveikia moters identitetą ir gyvenimo kokybę. Moteris šeimoje atlieka svarbų vaidmenį, todėl kai yra nustatoma ši diagnozė, artimiesiems taip pat pasireiškia įvairūs susirgimai (Montezari et al., 2008).

Po krūties vėţio operacijos daţnai pasikeičia seksualinis gyvenimas. Apie krūtį daţniausiai yra kalbama kaip apie kūno dalį, kuri yra susijusi su moteriškumu, motiniškumu ir seksualumu (Sbitti et al., 2011). Italijoje atliktos studijos parodė, kad iš 167 moterų dalyvavusių tyrime net 72 proc. turėjo seksualinių sutrikimų, kurie daţniausiai buvo susiję su sumaţėjusiu lytiniu potraukiu, skausmu lytinių santykių metu ir sumaţėjusiu orgazmo intensyvumu (Pumo et al., 2012).

Nustatyta, kad 50 proc. moterų, kurioms liga vis atsinaujina, lytiškai santykiauja daţniau nei tos, kurioms liga diagnozuota naujai. Stresas, funkcinė ir fizinė būklė, seksualinio pasitenkinimo

1 shema. Specialus gyvenimo kokybės modelis sergančioms krūties vėžiu. (Chopra, Kamal, 2012) Fizinė gerovė: funkcinės galimybės nuovargis/gyvybingumas miegas sveikata vaisingumas skausmas

rankos tinimas (limfedema) svorio padidėjimas Psichologinė gerovė: tarpasmeniniai veiksniai neţinomybė nerimas/depresija pasikartojimo baimė paţinimas/dėmesys skausmas diagnozės/gydymo pavojus emocinė parama Dvasinė gerovė: ligos supratimas viltis vidinė jėga religingumas transcendencija Socialinė gerovė: šeima savitarpio santykiai meilė/seksualinė funkcija išvaizda laisvalaikis izoliacija/atsisakymas socialinė parama finansinės galimybės/darbas Gyvenimo kokybė

nebuvimas yra pagrindinės problemos, kurios sukelia lytinio gyvenimo pokyčius (Andersen et al., 2007; Hopwood et al., 2007; Malinovszky et al., 2006).

Atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 763 vidutiniškai 6 metus krūties vėţiu sirgusios moterys, nustatyta, kad dviems trečdaliams sergančiųjų per visą laikotarpį namų pajamos išliko stabilios ir statistiškai reikšmingai daugiau padidėjo nei sumaţėjo (20 proc. tiriamųjų padidėjo, o 12 proc. - sumaţėjo). Beveik 80 proc. tiriamųjų sakė, kad padėtis darbe nepasikeitė, o šiek tiek maţesnei daliai tiriamųjų buvo sumaţintas darbo krūvis, kitoms nuo pilnos darbo dienos pakeista į pusę darbo dienos. Šeimyninė padėtis keitėsi neţymiai (Ganz et al,. 2002).

Ivanauskienė ir kiti tyrėjai (2010) atlikę tyrimą Lietuvoje, nustatė, kad sergančių krūties vėţiu gyvenimo kokybė yra vidutinė, bet ţemesnė nei kitų šalių populiacijoje. Moterys, gyvenančios šeimoje arba su partneriu, patiria maţesnius finansinius sunkumus ir turi geresnes fizines funkcijas nei vienišos. Tiriamosios, sergančios vėlyvųjų stadijų krūties vėţiu, jaučiasi blogiau, yra maţiau socialiai aktyvios lyginant su moterimis, kurioms yra diagnozuotas ankstyvosios stadijos vėţys.

1.7.

Psichofiziologinis atsipalaidavimo poveikis

Relaksacija yra integruotas gydymas, kuris gali būti naudojamas slaugoje ar kineziterapijos uţsiėmimuose. Relaksacijai atlikti yra reikalinga tyli ir patogi aplinka. Atsipalaidavimo technikos gali sukelti atsaką protinei veiklai, pasyviai veiklai ir sumaţėjusio tonuso raumenims (Leonaitė – Evans A, 2010; Baer R, 2003) Manoma, kad raminimas, prisilietimas, muzika, masaţas ir išklausymas sumaţina fiziologinį sujaudinimą, nerimą ir stresą kritiniu laikotarpiu. Taip keičiamas suvokimas apie ligos grėsmę, nerimą, maţinamas fiziologinis susijaudinimas, gerinama minčių ir kūno suvokimas bei ryšys su aplinkiniais (Matousek et al., 2011; Deng et al, 2009).

Relaksacija sumaţina depresijos atsinaujinimą 50 proc. Vidutiniškai 10 – 30 proc. ţmonių kenčia nuo depresijos bent kartą per gyvenimą. Atsipalaidavimo technikos ir kartu vaistų naudojimas ţymiai sumaţina depresijos atsikartojimą nei vartojant tik vaistus (Mars, Abbey, 2010). Relaksacija padeda gydyti nerimą ir panikos priepuolius. Tyrimas atliktas Masačiusetso universitete parodė, kad pacientai, kurie kentė nuo nerimo ar panikos priepuolių jautėsi daug geriau po relaksacijų ir tęsė atsipalaidavimo pratimus. Relaksacijų mokymasis gali sustiprinti imuninę sistemą. Atliktas tyrimas parodė, kad po 8 savaičių mokymosi kaip atsipalaiduoti sustiprėjo tiriamųjų imunitetas (Matousek et al., 2011; Eremin O et al., 2009; Carlson L et al., 2003).

Atsipalaidavimas palengvina nugaros apatinės dalies lėtinį skausmą. Atliktame tyrime, teigiama, kad po 10 savaičių trukusio kūno stebėjimo meditacijos kurso, daugumai pacientų reikėjo maţiau skausmą maţinančių vaistų. Po 15 mėnesių šie pacientai jautė ne tik maţesnį skausmą, bet

sumaţėjo depresijos simptomai bei nerimas (Witek–Janusek et al, 2008). Kūno stebėjimo meditacija sumaţina fibromialgijos simptomus. Atliktame tyrime 51 proc. tiriamųjų, kuriems buvo fibromialginiai skausmai, paţymėjo pagerėjimą - tai yra retas reiškinys, gydant šią ligą (Mars, Abbey, 2010).

Relaksacija apibūdinama kaip būklė, kuri sumaţina nerimą bei raumenų įtampą ir suteikia ramybę bei lengvumą (Matousek-Dopkin, 2010; Baer, 2003; Carlson et al., 2003). Trumpai tariant, relaksacija gali būti apibūdinama kaip psichologinio ir fiziologinio streso sumaţėjimas (Witek– Janusek et al, 2008). Manoma, kad atsipalaidavimas sukelia priešingą reakciją „kovojimo“ reakcijai. Kai atsipalaiduojama, susireguliuoja kraujo spaudimas ir sumaţėja deguonies sunaudojimas, kvėpavimo ir širdies susitraukimų daţnis bei raumenų įtampa (Mars Abbey, 2010). Skirtingos atsipalaidavimo technikos daţnai skatina specifinius psichologinius ir fiziologinius pasikeitimus – tai taip pat yra atsakas į atsipalaidavimą. Yra du pagrindiniai būtini elementai sukeliantys atsaką į atsipalaidavimą:

 sąmoningai susikaupti į mintį, ţodį, frazę, maldą ar pasikartojantį judesį;

 pasyviai nekreipti dėmesio į lendančias mintis (Matousek et al., 2011).

Atliekant relaksacijos pratimus, stabilizuojasi autonominė nervų sistema ir aktyvuojasi parasimpatinė nervų sistema, kurios daro įtaką anksčiau minėtiems fiziologiniams pokyčiams organizme (Libby et al., 2012, Barnes et al., 2001) Lavinant savikontrolės įgūdţius, formuojasi pasipriešinimas stresui, didėja ištvermė ir energija, gerėja miego kokybė ir stiprėja imunitetas. Po atsipalaidavimo ţmogaus kūnas greičiau pasiekia poilsio būseną. Tačiau yra kliūtis, kuri atsiranda relaksacijos metu, t.y. periferinė ir centrinė nervų sistemos pasiekia tokią būseną, kuri yra arti miego arba meditacijos (Baer R, 2003). Sukelti atsaką į relaksaciją yra įgimta fiziologinė reakcija priešinga „kovojimo“ reakcijai, kuri sumaţina fiziologinį organizmo reaktyvumą, kaip, nerimo, streso, pykčio, nekantrumo, priešiškumo simptomus ir gali pagelbėti aiškiai matyti daiktus iš įvairių pusių. (Grossman et al., 2004)

Atsipalaidavimas stipriai paveikia širdies ir kraujagyslių sistemos darbą - širdies ritmo koherentiškumas atspindi emocinę būseną. Relaksacija apibūdinama kaip aukštesnio daţnio, maţesnės amplitudės ritmo ir pastovaus širdies ritmo darbas, kuris stabilizuoja sistemą, nes ţmogus ramiai guli ir nėra įtrauktas į aktyvią paţintinę veiklą ar emocinę techniką. Poilsio ar relaksacijos metu paprastai suaktyvėja parasimpatinė sistema. Nors koherentiškumas yra siejamas su ţemesniu širdies ritmo kitimu, tačiau atsipalaidavimo metodai, kurie veikia per minčių sutelkimą, o ne per teigiamas emocijas, koherentiškumo nepaveikia (Leonaitė – Evans A, 2010).

Psichologinės būsenos nuo relaksacijos ir koherencijos ţymiai skiriasi. Psichologiškai koherencija yra tiesiogiai siejama su teigiamom emocijom, o kiti atsipalaidavimo būdai to neatitinka (Leonaitė – Evans A, 2010).

1.8. Kūno stebėjimo meditacija

„Susikaupimas“ („atidumas“) yra apibrėţiamas kaip akimirkos sukaupimas ir įsisąmoninimas, ugdant ir plėtojant tai per meditaciją. „Susikaupimo“ esmė yra išmokti sukaupti dėmesį į esamą akimirką - tai pasirinkimas, kuris leidţia negalvoti apie būsimus ir buvusius rūpesčius, kurie maţina gyvenimo kokybę. „Susikaupimo“ sąveikų tikslas yra sumaţinti psichologinius simptomus kaip nerimas, baimė, sielvartas, tobulinant gyvenimo kokybę. Vis daugiau tai yra taikoma ir skatinama įvairiose situacijose: tiek psichinės, tiek fizinės sveikatos prieţiūroje (Matousek, Dopkin, 2010; Mars Abbey, 2010; Baer, 2003).

Kūno stebėjimo meditacija (KSM) - tai dalis streso maţinimo programos (SMP), kuri yra sukurta dr. Kabat – Zinn ir jo kolegų Masačiusetso medicinos universitete. Šis metodas yra nereliginis ir nereikalaujantis keisti savo gyvenimo būdo ar tikėti kaţkokiomis sistemomis (Matousek et al., 2011; Witek – Janusek et al., 2008; Carlson et al., 2003).

Tiriant SMP poveikį, buvo daryta labai daug tyrimų, taip pat buvo atliktos kelios studijos tik taikant KSM. Tyrimai parodė, kad trumpalaikis (trijų dienų) meditacijos poveikis sumaţina skausmo ir nerimo įvertinimą, palyginus su pradiniais duomenimis, skatina ugdytis susikaupimo įgūdţiams. Buvo atliktas vienas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti trumpalaikį KSM poveikį. Tyrimas parodė, kad medituojant tiriamiesiems labiau padidėjo kvėpavimo sinusinė aritmija, nei atliekant kitą atsipalaidavimo metodą. Buvo pastebėtas reikšmingai sumaţėjęs kraujo išstūmimo laikas KSM metu. Moterims, kurios dalyvavo tyrime, buvo nustatyta, kad reikšmingai daugiau sumaţėjo diastolinis kraujo spaudimas (DKS) KSM procedūros metu nei atliekant kitas atsipalaidavimo technikas, tuo tarpu vyrams pastebėta reikšmingai labiau padidėjęs širdies minutinis tūris KSM metu lyginant su kitomis atsipalaidavimo technikomis (Leonaitė – Evans A, 2010; Mars, Abbey, 2010).

Kūno stebėjimas vadovaujasi pratimais (30 – 45 minutes), kurie sistemiškai yra nukreipti į kūną - nuo vienos srities iki kitos. Praktiškai tai padeda visiškai atsipalaiduoti. Kūno stebėjimas pabrėţia dėmesio sutelkimą į akimirką, o ne į įprastus kasdieninius dalykus tokius, kaip valgymas, bendravimas su kitais ţmonėmis, vairavimas ir t.t. (Kieviet – Stijnen et al. 2008; Grossman et al., 2004).

Pastaraisiais metais SMP tapo gana populiari klinikinėje praktikoje (Salmon et al., 2004). Pradėta SMP plačiai naudoti gydant lėtinį skausmą, vėţį, taip pat ir psichines ligas – depresiją, nerimą, paniką (Grossman et al., 2004). Atliktos studijos pabrėţia SMP efektyvumą klinikiniais tyrimais, o ne fiziologiniu poveikiu. Maţai studijuotas, tačiau svarbus klausimas yra, ar fiziologinis poveikis yra didesnis ir ar skiriasi nuo populiarių atsipalaidavimo ir streso maţinimo būdų (Kieviet – Stijnen et al. 2008; Carlson et al, 2007).

Jon Kabat – Zann kartu su kolegomis studijavo susikaupimo meditacijos poveikį stresui. Jie aprašo tyrimus, kurie suteikia įrodymų apie tai, kad taikant SMP pacientams kenčiantiems lėtinį skausmą, nerimą, sergantiems fibromialgija, vėţiu, išsėtine skleroze, reumatoidiniu artritu fiziologiniai parametrai pagerėja ir netgi padeda lengviau pasveikti po organų transplantacijos. SMP yra siejama su depresijos simptomų maţėjimu ir reikšmingai sumaţina depresijos pasikartojimą pacientams esant remisijoje. Taip pat tyrimai parodė teigiamą poveikį tarp skirtingų ţmonių grupių (Witek – Janusek et al., 2008; Carlson et al, 2007; Carlson et al., 2003).

Daugelis onkologinių ligonių mano, kad ligos etiologijai ir progresavimui daug įtakos turi stresas. Kai kurie autoriai teigia, kad streso įtaka vėţiniams susirgimams yra prieštaringa, tačiau pagrindinis poţymis rodantis neigiamas sveikatos ir geros savijautos pasekmes gali būti ilgalaikis stresas per psichologinį, elgesio ir fiziologinį poveikį. Maţinant stresą ir palaikant funkcinį imuninės ir kitų fiziologinių sistemų vientisumą yra svarbu pacientams padėti prisitaikyti prie gydymo, komplikacijų ir metastazių plitimo (Deng G. E, et al, 2009).

Atsipalaidavimo technikų taikymas onkologijoje yra svarbus gydymo aspektas. JAV Medicinos Istituto pranešime skelbiama, kad šiuolaikiniame vėţio gydyme daugiausiai dėmesio skiriama mediciniam gydymui, o apie psichologines ir socialines (psichosocialines) problemas pamirštama, nors tai yra labai susiję su liga. Psichologinės problemos – nerimas, depresija ir kitos neigiamos emocijos, dėl kurių silpsta gydymo poveikis ir atsiranda baimė pasveikti, grįţti į normalų gyvenimą. JAV atliktas tyrimas parodė, kad 19 proc. sergančių onkologinėmis ligomis naudoja atsipalaidavimo metodikas bent kartą per metus, 12 proc. – gilaus kvėpavimo techniką, o 8 proc. praktikuoja meditaciją. Respondentai nurodė, kad atsipalaidavimas sumaţina nerimą, depresiją, pagerina nuotaiką, miegą, sumaţina skausmą. Autoriai teigia, kad atsipalaidavimo nauda yra tiek psichologinė, tiek fiziologinė, todėl tai turi būti naudojama reguliariai ir praktikuojama medicininiame gydyme (Deng et al, 2009).

2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas Birštono viešojoje įstaigoje „Tulpės“ sanatorijoje. Tyrimas vykdytas nuo 2011 m. gruodţio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. Tyrimą sudarė anketinė apklausa, klinikinis nerimo ir depresijos klausimynas (HAD), dinamometrija, goniometrija, arterinio kraujo spaudimo matavimas, širdies susitraukimų daţnio skaičiavimas, skausmo intensyvumo vertinimas pagal skaičių analoginę skalę (SAS). Tyrimas leistas atlikti, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centrui išdavus leidimą, kurio numeris – Be – FMR(M) – l02. Bioetikos centro leidimas pateiktas priede nr. 1. Pacientės pasirašė asmens sutikimo formą dalyvauti tyrime.

Tiriamosios atrinktos dalyvauti tyrime pagal pateiktus įtraukimo – atmetimo kriterijus. Įtraukimo kriterijai:

1. Moteriška lytis;

2. Moterys po dalinio krūties šalinimo; 3. Darbingo amţiaus;

4. I – III vėţio stadija; 5. Prieš chemoterapiją. Atmetimo kriterijai: 1. Širdies ligos; 2. Psichinės ligos; 3. Cukrinis diabetas; 4. Nutukimas; 5. Rūkymas.

Pacientėms taikytos poveikio priemonių programos trukmė - 16 dienų, t.y. visą reabilitacijos laikotarpį. Reabilitacijos pradţioje ir pabaigoje buvo pateikta anketinė apklausa, HAD klausimynas, SAS skalė bei atlikti dinamometrinis, goniometrinis, AKS matavimai ir ŠSD skaičiavimas. Kontrolinėje grupėje moterims buvo taikyta kineziterapija, o tiriamojoje – kineziterapija ir kūno stebėjimo meditacija. Tiek tiriamojoje, tiek kontrolinėje grupėje kineziterapijos metu buvo taikomi vienodi pratimai, didinantys peties sąnario judesių amplitudę ir rankų raumenų jėgą, pratimai naudojant pagalbines priemones bei tempimo pratimai. Kineziterapijos uţsiėmimai vyko du kartus per dieną, 6 kartus per savaitę 16 dienų, uţsiėmimo trukmė – 20 minučių (2 shema).

60 pacienčių po dalinio krūties šalinimo Tiriamoji grupė n= 30 Kontrolinė grupė n = 30 Pirmasis tyrimas: Anketinė apklausa

Goniometrija – aktyvių ţasto judesių amplitudei vertinti Dinamometrija – plaštakos raumenų jėgai vertinti

Skaičių analoginė skausmo skalė (SAS) – skausmo

intensyvumui vertinti

Klinikinis nerimo ir depresijos klausimynas (HAD) –

emocinei būklei vertinti

Arterinio kraujo spaudimo matavimas ir širdies susitraukimų daţnio skaičiavimas

K IN EZI TER A P IJA _Pratimų programa 20 min. 2 k/d. 6 k/sav. K IN EZI TER A P IJA Pratimų programa 20 min. 2 k/d. 6 k/sav. + KSM = 16 p roc ed ū rų

2 schema. Tyrimo organizavimas Antrasis tyrimas: Anketinė apklausa

Goniometrija – aktyvių ţasto judesių amplitudei vertinti Dinamometrija – plaštakos raumenų jėgai vertinti

Skaičių analoginė skausmo skalė (SAS) – skausmo

intensyvumui vertinti

Klinikinis nerimo ir depresijos klausimynas (HAD) –

emocinei būklei vertinti

Arterinio kraujo spaudimo matavimas širdies susitraukimų daţnio skaičiavimas

2.2. Tiriamųjų kontingentas

Iš viso tyrime dalyvavo 60 moterų po dalinio krūties šalinimo operacijos, kurios atsitiktiniu būsu buvo suskirstytos į tiriamąją ir kontrolinę grupes. Kiekvienoje grupėje buvo po 30 tiriamųjų.

Tiriamosios grupės moterų amţiaus vidurkis buvo 49,30 ± 1,3 metai. Šių moterų kūno masės indeksas buvo normalus, t.y. 22,93 ± 0,31. Iš 30 moterų, 22 (73,3 proc.) buvo dirbančios, o 8 moterys (26,7 proc.) nedirbo. 24 tiriamosios (80 proc.) buvo ištekėję, o 6 tiriamosios (20 proc.) – netekėję arba išsiskyrę. Iš tiriamosios grupės moterų, 2 tiriamosios (6,7 proc.) negimdė nė karto, 4 tiriamosios (13,3 proc.) gimdė vieną kartą, 15 tiriamųjų (50 proc.) – du kartus ir 9 tiriamosios (30 proc.) – tris kartus. Pagal operuotą krūtį moterys pasiskirstė vienodai – 50 proc. moterų buvo operuota kairė ir 50 proc. - dešinė krūtis. Šioje grupėje I vėţio stadija buvo nustatyta 6 moterims, II stadija – 20 moterų, o III stadija – 4 moterims (4 pav.). Visoms moterims operacija buvo atlikta pirmą kartą.

Kontrolinės grupės moterų amţiaus vidurkis buvo 48,27 ± 1,2 metai. Šių moterų kūno masės indekso vidurkis buvo normalus, t.y. 23,09 ± 0,29. Iš 30 moterų 23 (76,7 proc.) buvo dirbančios, o 7 moterys (23,3 proc.) nedirbo. 26 tiriamosios (86,7 proc.) buvo ištekėję, o 4 tiriamosios (13,3 proc.) – netekėję arba išsiskyrę. Iš kontrolinės grupės moterų, 2 tiriamosios (6,7 proc.) negimdė nė karto, 4 tiriamosios (13,3 proc.) gimdė vieną kartą, 17 tiriamųjų (56,7 proc.) – du kartus ir 7 tiriamosios (23,3 proc.) – tris kartus. Pagal operuotą krūtį moterys pasiskirstė nevienodai – 56,7 proc. (17 moterų) buvo operuota dešinė ir 43,3 proc. (13 moterų) - kairė krūtis. Šioje grupėje I vėţio stadija buvo nustatyta 2 moterims, II stadija – 20 moterų, o III stadija – 8 moterims (5 pav.). Visoms tiriamosioms operacija buvo atlikta pirmą kartą.

20% 67% 13%

Tiriamoji grupė

2.3. Tyrimo metodika

2.3.1. Anketinė apklausa

Anketą sudarė 13 klausimų apie moters amţių, antropometrinius duomenis, socialinę padėtį, gimdymus ir ligos stadiją.

Apklausoje dalyvavo moterys, kurios buvo pasirinktos pagal įtraukimo – atmetimo kriterijus, atvykusios į Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių Birštono „Tulpės“ sanatorijoje. Anketa buvo anoniminė, todėl moterų konfidencialumas uţtikrintas.

2.3.2. HAD skalė

Tiriamųjų emocinei būklei vertinti buvo naudojama HAD skalė (angl. Hospital Anxiety and

Depression Scale – HADS). Šią skalę Lietuvoje 1991 metais adaptavo R. Bunevičius ir S. Ţilėnienė.

HAD skalė yra patikima ir plačiai naudojama depresijos ir nerimo sutrikimų atrankos anketa, kurią paprasta vertinti ir nereikia specialiųjų psichologijos ir psichiatrijos ţinių (Leonaitė – Evans A, 2010).

HAD skalė yra sudaryta iš 14 klausimų: septyni klausimai skirti nerimui vertinti (HADS – A) ir septyni – depresijai (HADS – D). Tiriamosios pildė klausimyną prieš tai perskaičiusios instrukciją anketos pradţioje. Buvo prašoma anketą uţpildyti kuo greičiau, ilgai nesvarstant pasirinkti atsakymus. Manoma, kad atsakinėjant į anketoje esančius klausimus pirmoji reakcija į klausimą teisingiausiai ir tiksliausiai atspindi asmens emocinę būklę (Leonaitė – Evans A, 2010). Anketa pateikta priede nr. 2.

7% 66% 27%

Kontrolinė grupė

Tiriamoji turėjo pasirinkti atsakymą, kuris geriausiai atspindėjo jos savijautą per praėjusią savaitę. Nerimo ir depresijos simptomų pasireiškimo stiprumas yra vertinamas pagal suminį balų skaičių HAD skalės subskalėse: nuo 0 iki 7 balų subskalėje vertinamas kaip simptomų nebuvimas, 8 – 10 balų rodo vidutinio sunkumo simptomatiką, 11 balų ir daugiau - labai sunkius simptomus. Yra nustatyta, kad optimali HADS – A ir HADS – D subskalių reikšmė 8 ar daugiau balų, kai skalė naudojama nerimo ir depresijos simptomų atrankai (Chintamani et al., 2011; Zegner et al., 2011; Leonaitė – Evans A, 2010; Hopwood et al., 2007).

2.3.3. Skausmo intensyvumo vertinimas

Skausmo intensyvumui vertinti buvo naudojama skaičių analogijos skalė. Skalės reikšmės yra nuo 0 iki 10: 0 balų – skausmo nėra, 1-2-3 balai – silpnas skausmas, 4-5 balai – vidutinis skausmas, 6-7-8 balai – stiprus skausmas, 9-10 – nepakeliamas skausmas. Buvo prašoma pacientės nurodyti skausmo intensyvumą ramybės metu paţastyje, petyje ir krūties srityje (Jeong J et al., 2011; Velloso et al., 2011; Mantgomery et al., 2010). Skausmas buvo vertinimas tyrimo pradţioje ir pabaigoje.

2.3.4. Arterinio kraujo spaudimo ir širdies susitraukimų daţnio matavimas

Arterinis kraujo spaudimas ir širdies susitraukimų daţnis buvo matuojami sėdint. AKS buvo matuojamas mechaniniu aparatu „Microlife“ BP AG1 – 20, auskultaciniu Korotkovo būdu, išklausant stetoskopu širdies tonus ties ţasto arterija (Kaltsatou et al., 2011; Leonaitė – Evans A, 2010). ŠSD skaičiuojamas 15 sekundţių palpuojant stipininę arteriją riešo srityje (Kaltsatou et al., 2011).

Iš gautų AKS duomenų buvo apskaičiuoti išvestiniai ŠKS funkcinės sistemos rodikliai – pulsinė amplitudė (S (SKS) – D (DKS)) ir santykinė pulsinė amplitudė ((S – D)/S) (Bartkevičienė A ir kt., 2009; Vainoras A ir kt., 2006).

AKS ir ŠSD buvo vertinami kineziterapijos procedūros pradţioje ir pabaigoje, pirmojo ir antrojo tyrimų metu.

2.3.5. Dinamometrija

Plaštakos raumenų jėga buvo vertinama su rankoje laikomu dinamometru. Tiriamosios ranka buvo sulenkta per alkūnės sąnarį 900 kampu. Sėdint, paimamas dinamometras į delną ir tiesiamas dilbis, spaudţiant dinamometrą kiek galima stipriau. Plaštakos raumenų jėga buvo vertinama tris kartus abiejose rankose ir uţrašomas geriausias rezultatas (Kaltsatou et al., 2011; Beurskens et al., 2007).

2.3.6. Goniometrija

Ţasto judesių amplitudė buvo matuojama plastikiniu goniometru, gulint ant kušetės. Ţasto lenkimas buvo matuojamas sagitalioje plokštumoje gulint ant nugaros, rankas laikant prie šonų. Nejudanti goniometro dalis buvo dedama išilgai liemens vidurio linijos, o judanti dalis – lygiagrečiai ţastikaulio vidurio linijos. Ašis buvo šiek tiek ţemiau mentės petinės ataugos. Ţasto tiesimas buvo matuojamas sagitalioje plokštumoje, gulint ant pilvo, rankas laikant prie šonų. Goniometras buvo laikomas kaip ir ţasto lenkimo metu. Ţasto atitraukimas buvo matuojamas frontalioje plokštumoje gulint ant nugaros, rankas laikant prie šonų; goniometras buvo laikomas, kaip ţasto lenkimo ir tiesimo metu. Ašis buvo peties sąnario priekyje, vienoje linijoje su mentės petine atauga. Ţasto vidinė ir išorinė rotacija buvo matuojama horizontalioje plokštumoje gulint ant nugaros, laikant ranką atitrauktą per peties sąnarį ir alkūnę sulenkus 900

kampu. Ašis buvo išilgai ţastikaulio ašies. Nejudanti goniometro dalis buvo laikoma statmenai grindims, judanti dalis – lygiagrečiai dilbiui (Jeong J et al., 2011; Krutulytė, 1999).

2.4. Taikytos poveikio priemonių programos

Reabilitacijos metu visoms tiriamosios buvo skirtas medikamentinis gydymas, limfodrenaţinis masaţas, elektrostimuliacija, inhaliacijos pagal indikacijas, ţaizdų perrišimas, teikiamos psichologės ir socialinės darbuotojos konsultacijos. Pagal Sveikatos Apsaugos Ministerijos įsakymo Nr. V – 50 redakciją Nr. V – 988 per 10 darbo dienų vienai pacientei skiriama 20 kineziterapijos uţsiėmimų, 8 masaţai, 10 fizioterapijos procedūrų, 5 psichologo konsultacijos ir 1 socialinio darbuotojo konsultacija.

2.4.1. Kūno stebėjimo meditacija

Kūno stebėjimo meditacijos (KMS) (angl. Mindfulness Body Scan Meditation – MBSM) metu klausytoja prašoma atkreipti dėmesį į įvairias savo kūno dalis bei kvėpavimą, stebint save ir leidţiant pašalinėms mintims nuplaukti. KSM trukmė – nuo 30 iki 45 minučių. Tyrimo metu, dėl laiko stokos buvo naudojama sutrumpintos (20 min.) KSM versijos audio įrašas lietuvių kalba. Audio įraše yra vedamas vidinis kūno stebėjimas (Matousek et al., 2011; Leonaitė – Evans A, 2010; Mars & Abbey, 2010; Kieviet – Stijnen et al., 2008).

Tiriamųjų buvo prašoma atsipalaiduoti, kvėpuoti ramiai ir tolygiai, nekalbėti, kiek įmanoma maţiau judėti, tačiau neuţmigti. Pacientės tyrimo metu įrašo klausėsi per ausinuką.

2.4.2. Kineziterapija

Kineziterapijos metu buvo atliekami pratimai didinantys ţasto judesių amplitudę bei rankų raumenų jėgą, pratimai su pagalbinėmis priemonėmis ir tempimo pratimai. Uţsiėmimo trukmė – 20 minučių, du kartus per dieną, 6 kartus per savaitę. Pratimų atlikino seka: nuo plaštakų pereinant prie dilbio ir ţasto judesių, palaipsniui didinant intensyvumą ir nesukeliant skausmo ar diskomforto. Po kiekvieno pratimo ranka buvo švelniai paglostoma limfos tekėjimo kryptimi.

2.5. Statistinė analizė

Statistinių duomenų analizė atlikta naudojant „SPSS 20.0 for Windows“ ir Microsoft Office Excel 2007“ statistinius paketus. Kiekybiniai kintamieji pateikiami kaip aritmetinis vidurkis ir standartinė vidurkio įverčio paklaida, kokybiniai duomenys pateikiami procentais. Dviejų priklausomų imčių palyginimui buvo naudojamas Vilkoksono testas. Nepriklausomų imčių analizei buvo naudojamas Man – Vitney testas. Koreliacijos ryšio kintamųjų analizei buvo naudojamas Spirmeno koreliacijos koeficientas. Koreliacijos koeficiento vertinimas: kai r reikšmės 0,20 – 0,39 ryšys vertintas kaip silpnas, 0,40 – 0,69 - vidutinis ryšys, 0,70 – 0,89 - stiprus ryšys, 0,09 – 1,00 - labai stiprus ryšys. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo, kai p<0,05.

3. REZULTATAI

3.1. Emocinės būklės vertinimo rezultatai

Vertinant tiriamųjų emocinės būklės ypatumus ir jų pokyčius po kineziterapijos programos taikymo, analizavome depresijos ir nerimo simptomų išreikštumą.

3.1.1. Nerimo poţymių pokytis

Atlikus statistinę analizę ir išanalizavus HAD skalės nerimo subskalės duomenis po pirmo tyrimo, tiriamojoje grupėje 15 moterų iš 30 nerimo poţymiai nepasireiškė, 12 moterų jautė vidutinio stiprumo nerimą, o 3 moterys – labai stiprius nerimo simptomus. Įvertinus nerimo poţymių išreikštumą po kineziterapijos programos taikymo, tiriamojoje grupėje 29 moterims nerimo poţymiai nepasireiškė, o vidutinio stiprumo nerimą jautė viena moteris. Kontrolinėje grupėje pirmo tyrimo metu 18 moterų iš 30 nerimo poţymiai nepasireiškė, vidutinio stiprumo nerimą jautė 7 moterys, o 5 moterys – labai stiprius nerimo poţymius. Po II tyrimo kontrolinėje grupėje 20 moterų nerimo simptomai nepasireiškė, vidutinio stiprumo nerimą jautė 8 moterys, o labai stiprų nerimą – 2 moterys (6 pav.).

6 pav. Nerimo požymių pasiskirstymas

Lyginant nerimo poţymių išreikštumą skirtingose grupėse prieš kineziterapiją statistiškai patikimo skirtumo nenustatyta. I tyrimo metu tiriamojoje grupėje nerimo vidurkis buvo 10,09 ± 0,49 balai, o II tyrimo metu – 4,36 ± 0,56 balai. I tyrimo metu kontrolinėje grupėje nerimo vidurkis buvo 10,90 ± 0,67 balai, o II tyrimo metu – 9,70 ± 0,61 balai. Įvertinus tirtų rodiklių dinamiką pastebėta,

50 96,7 60,0 66,7 40,0 3,3 23,3 26,7 10,0 _16,7 6,6 0 20 40 60 80 100

I tyrimas II tyrimas I tyrimas II tyrimas

P

roc

ent

ai

Tiriamoji grupė

Nerimo poţymių pasiskirstymas

Stiprūs poţymiai

Vidutinio sunkumo poţymiai

Poţymiai nepasireiškė

kad nerimo poţymiai abiejose grupėse sumaţėjo. Statistiškai reikšmingas pokytis nustatytas tiriamojoje grupėje (p<0,05), o kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta (p>0,05) (7 pav.).

7 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupių nerimo požymių pokytis

3.1.2. Depresijos poţymių pokytis

Atlikus statistinę analizę ir išanalizavus HAD skalės duomenis po I tyrimo, tiriamojoje grupėje 25 moterims iš 30 depresijos poţymiai nepasireiškė, o 5 moterims buvo vidutinio sunkumo depresija. Po II tyrimo tiriamojoje grupėje depresijos simptomai nepasireiškė nei vienai tiriamajai. Kontrolinėje grupėje I tyrimo metu 20 moterų iš 30 depresijos poţymiai nepasireiškė, 8 moterims pasireiškė vidutinio sunkumo depresija, o 2 moterims – sunkios depresijos poţymiai. Atlikus II tyrimą kontrolinėje grupėje 26 moterims depresijos poţymių nebuvo, o 4 moterims pasireiškė vidutinio sunkumo depresijos poţymiai (8 pav.).

0 2 4 6 8 10 12

Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė

Ne rim o p oţ ym ių p as ir eiš kim o st ir u m as ( b al ai)

Nerimo poţymiai

8 pav. Depresijos požymių pasiskirstymas procentais

Vertinant depresijos poţymių išreikštumą skirtingose grupėse prieš poveikio programos taikymą, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta. I tyrimo metu tiriamojoje grupėje depresijos vidurkis buvo 9,00 ± 1,13 balai, o II tyrimo metu – 3,00 ± 0,87 balai. I tyrimo metu kontrolinėje grupėje depresijos vidurkis buvo 9,20 ± 0,81 balai, o II tyrimo metu – 8,30 ± 0,74 balai. Įvertinus tirtų rodiklių dinamiką nustatyta, kad depresijos poţymiai tiriamojoje grupėje sumaţėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05), o kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingo depresijos poţymių sumaţėjimo nenustatyta (p>0,05) (9 pav.).

9 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupių depresijos požymių pokytis

83,3 100 66,7 86,7 16,7 26,7 13,3 6,7 0 20 40 60 80 100

I tyrimas II tyrimas I tyrimas II tyrimas

P

roc

en

tai

Tiriamoji grupė

Depresijos poţymių pasireiškimas

Stiprūs poţymiai Vidutinio sunkumo poţymiai Poţymiai nepasireiškė Kontrolinė grupė 0 2 4 6 8 10 12

Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė

De p re sij os p oţ ym ių p as ir eiš kim o st ip ru m as ( b al ai)

Depresijos poţymiai