KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Eugenijus Griška
VAIKŲ BRONCHŲ ASTMOS, ALERGINIO RINITO IR
ATOPINIO DERMATITO BEI JŲ SIMPTOMŲ PAPLITIMAS
IR KAITA (ISAAC TYRIMAS)
Daktaro disertacija
Biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata (10 B)
Disertacija rengta 2001 – 2006 metais Kauno medicinos universiteto vaikų ligų klinikoje. Disertacija ginama eksternu.
Mokslinis konsultantas
TURINYS
Santrumpos... 5
1. ĮVADAS... 6
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 8
2.1 Darbo mokslinis naujumas ... 8
2.2 Praktinė darbo nauda ... 8
3. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9
3.1 Daţniausių alerginių ligų bei jų simptomų paplitimo ypatumai ... 9
3.1.1 Bronchų astmos ir jos simptomų paplitimas ... 9
3.1.2 Alerginio rinito ir jo simptomų paplitimas ... 15
3.1.3 Atopinio dermatito ir jo simptomų paplitimas ... 19
3.2 Alerginių ligų priklausomybė nuo amţiaus ir lyties ... 22
3.3 Aplinkos įtaka daţniausioms alerginėms ligoms ... 25
3.4 Alergijos maršas ir daţniausių alerginių ligų deriniai ... 29
4. TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS IR DARBO METODAI... 31
4.1 Tyrimo eiga ... 31
4.2 Kontingento charakteristika ... 32
4.3 Tyrimo metodai ... 33
4.3.1 Tyrimo instrumentas – standartizuotas klausimynas ... 33
4.3.2 Statistiniai metodai ... 34
5. TYRIMO REZULTATAI ... 35
5.1 Bronchų astmos ir jos simptomų paplitimas ... 35
5.2 Alerginio rinito ir jo simptomų paplitimas ... 44
5.3 Atopinio dermatito ir jo simptomų paplitimas ... 50
5.4 Alerginių ligų derinių paplitimo pokyčiai ... 56
5.4.1 Alerginių ligų derinių paplitimo pokyčiai tarp 6-7 m. amţiaus vaikų ... 56
5.4.2 Alerginių ligų derinių paplitimo pokyčiai tarp 13-14 m. amţiaus vaikų ... 57
5.5 Aplinkos veiksnių įtaka alerginių ligų paplitimui ... 59
5.5.1 Aplinkos veiksnių įtaka alerginių ligų paplitimui tarp 6-7 metų amţiaus vaikų ... 59
5.5.2 Aplinkos veiksnių įtaka alerginių ligų paplitimui tarp 13 - 14 metų amţiaus vaikų ... 70
6. REZULTATŲ APTARIMAS ... 76
6.1 Bronchų astmos ir jai būdingų simptomų paplitimo tyrimų rezultatų aptarimas ... 76
6.2 Alerginio rinito ir jam būdingų simptomų paplitimo tyrimų rezultatų aptarimas ... 81
6.4 Alerginių ligų derinių paplitimo tyrimų rezultatų aptarimas ... 85
6.5 Aplinkos veiksnių įtakos alerginėms ligoms tyrimų rezultatų aptarimas ... 86
7. IŠVADOS ... 92
8. PUBLIKACIJŲ DISERTACIJOS TEMA SĄRAŠAS ... 93
9. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 94
Santrumpos
AD – atopinis dermatitas
AIRE – Asthma Insights and Reality in Europe
ALSPAC – Avon Longitudinal Study of Parents and Children AR – alerginis rinitas
ARIA – Alergic Rhinitis and its Impact on Asthma BA – bronchų astma
CESAR – Central European Study of Air Pollution and Respiratory Health DUMAS – Dutch Mite Avoidance Study
ECA – Environment and Childhood Asthma
ECRHS – European Community Respiratory Health Survey GINA – Global Initiative of Asthma
GS – galimybių santykis
IMPACT – Improving Asthma Control Trial
ISAAC – International Study of Asthma and Allergies in Childhood KMI – kūno masės indeksas
KMU – Kauno Medicinos Universitetas Lls – laisvės laipsnių skaičius
n – tiriamųjų skaičius
OLIN – Obstructive Lung Disease in Northern Sweden p – reikšmingumo lygmuo, palyginti veiksnius
PARSIFAL – Prevention of Allergy Risk factors for Sensitization In children related to Farming
and Anthroposofic Lifestyle
PIAMA – Prevention and Incicence of Asthma and Mite Allergy PI – pasikliautinasis intervalas
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
SCARPOL – Swiss Study on Childhood Allergy and Respiratory symptoms with respect to Air
Pollution
1. ĮVADAS
Vaikų alerginių ligų paplitimo didėjimas visame pasaulyje stebimas jau kelis dešimtmečius [89, 123, 125, 126, 131, 213]. Atopija (alergija) yra asmeninė ar šeimyninė Ig E antikūnių gamyba, kaip atsakas net ir į maţas alergenų dozes, paprastai baltymus, dėl ko išsivysto tipiniai bronchų astmos, alerginio rinito ar atopinio dermatito simptomai [131].
Bronchų astma – daţniausia lėtinė plaučių liga vaikų amţiuje [125, 154], o sergamumas šia liga ypač didėja tarp vaikų iki 18 metų amţiaus [101, 210, 211]. Prognozuojama, kad 2025 metais bronchų astma pasaulyje sirgs apie 400 milijonų planetos gyventojų [162]. JAV bronchų astma serga 30,8 milijono gyventojų, iš jų 8,9 milijono vaikai iki 17 metų amţiaus [210]. Šios ligos paplitimas skirtingose pasaulio šalyse tarp vaikų svyruoja nuo 1,2 proc. iki 32,2 proc. priklausomai nuo amţiaus, lyties, rasės ir gyvenamosios vietos [17]. Bronchų astmos simptomai neretai atsiranda jau pirmaisiais gyvenimo metais ir net 80,0-90,0 proc. vaikų šia liga suserga iki 6 metų amţiaus [131, 191]. Didėjant sergamumui, kartu didėja ir ligos paplitimas, gydymo išlaidos, o kai kuriose šalyse ir mirštamumas [16, 61, 131]. JAV bronchų astma yra šeštoje vietoje tarp daţniausių, vaikų iki 14 metų amţiaus, mirties prieţasčių [163]. AIRE (Asthma Insights and Reality in Europe) tyrimo duomenimis per metus net 43,0 proc. sergančių šia liga vaikų praleidţia pamokas [42]. Nustatyta, kad sergantys šia liga vaikai prasčiau mokosi, daţniau patiria stresą, sunkiau bendrauja su bendraamţiais [118, 179]. Dėl ribojamo fizinio aktyvumo, daţnesnių infekcinių kvėpavimo organų ligų bei nepageidaujamo vaistų poveikio sutrinka vaiko fizinis vystymasis [131]. Šeimos, kuriose yra sergančių bronchų astma vaikų, nuolat patiria moralinę ir materialinę ţalą: sumaţėja sergančio vaiko bei šeimos narių darbingumas, tėvai daug laiko praranda slaugydami ligonį namuose ar gydymo įstaigose, maţiau dėmesio skiria kitiems šeimos nariams [154]. PSO (Pasaulinė Sveikatos Organizacija) atkreipia dėmesį ir į ekonominius kaštus: nurodoma, kad sergančių bronchų astma gydymui pasaulyje išleidţiama daugiau lėšų nei AIDS ir tuberkuliozei kartu [42]. Lietuvoje bronchų astma serga apie 15 tūkstančių vaikų, tarp jų net apie 10,0 proc., pripaţinta negalia [212].
Nustatyta, kad išsivysčiusiose šalyse vaikų alerginio rinito paplitimas siekia 40,0 proc. ir uţima šeštą vietą tarp daţniausių lėtinių ligų [23, 135, 190]. Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad sergamumas alerginiu rinitu ne tik daţnėja, bet ir jaunėja: net 40,0 proc. visų sergančių alerginiu rinitu vaikų susirgo iki 6 metų amţiaus [38]. Naujausi tyrimai įrodė, kad vis daugiau ţmonių serga alerginiu rinitu ir bronchų astma tuo pat metu [91]. Net 38,0 proc. sergančiųjų alerginiu rinitu turėjo ir bronchų astmai būdingų simptomų [23]. Lietuvos SAM duomenimis vien tik 2001-2003 metais sergamumas alerginiu rinitu tarp 10-14 metų amţiaus vaikų padidėjo du kartus [212].
dermatitu, vėliau išsivysto bronchų astma ar/ir alerginiu rinitu [165]. Net 40,0 proc. vaikų, kuriems diagnozuotas atopinis dermatitas, suserga bronchų astma iki 4 metų amţiaus [37, 73]. Lietuvoje 2001-2003 metais ir sergamumas atopiniu dermatitu, ir jo paplitimas padidėjo 1,5 karto tarp 10-14 metų amţiaus vaikų [212].
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas – nustatyti daţniausių alerginių ligų ir joms būdingų simptomų paplitimą bei jo
kaitą (1994-2002 m.) tarp skirtingo amţiaus Kauno miesto vaikų.
Uţdaviniai:
1. Ištirti bronchų astmos ir jai būdingų simptomų paplitimą ir kaitą tarp 6–7 ir 13–14 metų amţiaus vaikų.
2. Ištirti alerginio rinito ir jam būdingų simptomų paplitimą ir kaitą tarp 6–7 ir 13–14 metų amţiaus vaikų.
3. Ištirti atopinio dermatito ir jam būdingų simptomų paplitimą ir kaitą tarp 6–7 ir 13–14 metų amţiaus vaikų.
4. Nustatyti alerginių ligų derinių paplitimą bei kaitą skirtingose vaikų amţiaus grupėse.
5. Įvertinti bronchų astmos, alerginio rinito ir atopinio dermatito paplitimo priklausomybę nuo aplinkos veiksnių.
2.1 Darbo mokslinis naujumas
Pirmą kartą Lietuvoje, naudojant tarptautinius standartizuotus klausimynus, tirtas daţniausių vaikų alerginių ligų ir jų simptomų paplitimas skirtingose amţiaus grupėse, įvertintas jo kitimas. Nustatyta daţniausių alerginių ligų priklausomybė nuo aplinkos veiksnių 6-7 ir 13-14 metų amţiaus vaikams.
2.2 Praktinė darbo nauda
3. LITERATŪROS APŢVALGA
3.1 Daţniausių alerginių ligų bei jų simptomų paplitimo ypatumai
Daugelio epidemiologinių ir laboratorinių tyrimų duomenimis pastaruosius 3-4 dešimtmečius visame pasaulyje stebimas vaikų bronchų astmos paplitimo didėjimas [83, 123, 126, 152, 211]. Tai kelia pasaulio mokslininkams ne tik susidomėjimą, bet ir susirūpinimą, skatina išsiaiškinti, kas gi lemia paplitimo augimą bei jo skirtumus įvairiose pasaulio šalyse [195]. Šiuo metu pasaulyje bronchų astma serga apie 300 milijonų ţmonių, o didţiausias paplitimo didėjimas stebimas tarp vaikų iki 18 metų amţiaus [162, 211, 213].
Pirmojo ISAAC (International Study of Asthma and Allergies in Childhood) tyrimo etapo duomenimis tarp 6-7 m. amţiaus vaikų bronchų astmai būdingų simptomų paplitimas svyravo nuo 4,1 proc. Indonezijoje iki 32,1 proc. Kosta Rikoje. Tarp 13-14 m. - nuo 2,1 proc. Indonezijoje iki 32,2 proc. Didţiojoje Britanijoje. Didţiausias (>20,0 proc.) vaikų bronchų astmos paplitimas nustatytas Jungtinėje Karalystėje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Šiaurės Amerikoje, kai kuriose Pietų Amerikos šalyse (Peru, Kosta Rikoje). Maţiausias (<3,0 proc.) – Pietų Korėjoje, Rusijoje, Uzbekijoje, Indonezijoje ir Albanijoje [17]. ECRHS (European Community Respiratory Health Survey) tyrimo duomenimis tarp 20-44 metų amţiaus ţmonių nustatyti taip pat labai dideli paplitimo skirtumai įvairiose pasaulio šalyse. Tačiau pastebėta, kad paplitimas didesnis tose šalyse, kuriose yra geresnis ekonominis išsivystymas ir kuriose ISAAC tyrimų duomenimis yra didesnis vaikų bronchų astmos paplitimas [136, 174].
GINA (Global Initiative of Asthma) pagal geografinę padėtį pasaulio šalis suskirstė į 20 regionų. Duomenys apie bronchų astmos paplitimą pasaulyje pateikti 3.1 lentelėje [211].
3.1 lentelė. Bronchų astmos paplitimas skirtinguose pasaulio regionuose (pagal GINA) Regionas Populiacija (mln.) Absoliutūs skaičiai (mln.) Paplitimas (proc.) 1. Skandinavija, Baltijos šalys (Danija, Islandija, Norvegija,
Estija, Latvija, Lenkija, Suomija, Lietuva, Švedija) 70,2 3,4 4,9
2. Jungtinė Karalystė ir Airijos Respublika (Anglija, Dţersis,
Škotija, Gernsis, Šiaurės Airija, Velsas, Meno sala, Airijos Respublika)
63,3 10,1 16,1
3. Vakarų Europa (Austrija, Italija, Ispanija, Belgija,
Liuksemburgas, Šveicarija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Portugalija)
290,8 17,2 5,9
4. Balkanai/Turkija/Kaukazas/Vidurţemio jūros salos
(Albanija, Kroatija, Makedonija, Turkija, Armėnija, Kipras, Malta, Azerbaidţanas, Gruzija, Serbija ir Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina, Graikija, Slovėnija)
112,4 6,9 6,1
5. Rusija ir Rytų Europa (Baltarusija, Vengrija, Rusija,
Bulgarija, Moldova, Slovakija, Čekija, Rumunija, Ukraina) 264,0 9,8 3,7
6. Artimieji Rytai (Bahreinas, Saudo Arabija, Omanas, Iranas,
Kuveitas, Kataras, Irakas, Libanas, Sirija, Izraelis, Palestina, Jordanija, Jemenas, Jungtiniai Arabų Emyratai)
177,5 10,3 5,8
7. Centrinė Azija ir Pakistanas (Afganistanas, Pakistanas,
Uzbekistanas, Kazachstanas, Tadţikistanas, Kirgistanas, Turkmėnistanas)
224,7 9,7 4,3
8. Pietinė Azija (Bangladešas, Nepalas, Butanas, Seišelių salos,
Indija, Šri Lanka) 1210,0 42,2 3,5
9. Kinija/Taivanas/Mongolija (Kinija, Mongolija, Honkongas,
Taivanas) 1324,1 27,8 2,1
10. Šiaurės Rytų Azija (Japonija, Šiaurės Korėja, Pietų Korėja) 196,8 11,4 5,8
11. Pietryčių Azija (Brunėjus, Malaizija, Tailandas, Kambodţa,
Vietnamas, Indonezija, Filipinai, Laosas, Singapūras) 529,3 17,5 3,3
12. Okeanija (Australija, Papua Naujoji Gvinėja, Fidţis, Samoa,
Naujoji Zelandija, Taitis, Kitos Ramiojo Vandenyno Salos) 30,7 4,5 14,6
13. Šiaurės Amerika (Kanada, Jungtinės Amerikos Valstijos) 316,9 35,5 11,2
14. Centrinė Amerika (Belizas, Gvatemala, Nikaragva, Kosta
Rika, Hondūras, Panama, El Salvadoras, Meksika) 137,3 5,2 3,8
15. Karibų Jūros Salos (Barbadosas, Haitis, Trinidadas ir
Tobagas, Kuba, Jamaika, Dominikos Respublika, Puerto Rikas, Kitos Karibų Jūros Salos)
32,6 3,4 10,4
16. Pietų Amerika (Argentina, Kolumbija, Paragvajus, Venesuela,
Bolivija, Ekvadoras, Peru, Brazilija, Gviana, Surinamas, Čilė, Gajana, Urugvajus)
350,4 34,7 9,9
17. Šiaurės Afrika (Alţyras, Libija, Sudanas, Čadas, Marokas,
Tunisas, Egiptas, Nigeris) 196,5 7,7 3,9
18. Vakarų Afrika (Beninas, Gambija, Mauritanija, Burkina
Fasas, Gana, Nigerija, Kamerūnas, Gvinėja, Senegalas, Bisau Gvinėja, Siera Leonė, Centrinė Afrikos Respublika, Dramblio Kaulo Krantas, Togas, Liberija, Gabonas, Malis)
239,5 13,7 5,7
19. Rytų Afrika (Burundis, Kenija, Mozambikas, Uganda,
Dţibutis, Madagaskaras, Ruanda, Eritrėja, Malavis, Somalis, Etiopija, Mauricijus, Tanzanija)
230,2 10,1 4,4
20. Pietų Afrika (Angola, Namibija, Zairas, Botsvana, Pietų
kad 17,5 proc. jautė dusulį ir švokštė, net 32,2 proc. nurodė naktinį kosulį neperšalus, tačiau bronchų astma diagnozuota tik 14,7 proc. tirtųjų [7]. Tais pačiais metais, Yeatts Šiaurės Karolinoje, naudodamas adaptuotus ISAAC klausimynus, apklausė 122000 12-18 metų amţiaus vaikų. Astma diagnozuota 10,0 proc. apklaustųjų, tačiau net 20,0 proc. vaikų nurodė bronchų astmai būdingus simptomus (švokštimas, kosulys naktį), nors liga nebuvo diagnozuota [205, 206]. Tuo tarpu kai kurie JAV mokslininkai nustatė kitokias vaikų bronchų astmos paplitimo kitimo tendencijas.
Shafazand ir Colice nurodo, kad iki 1997 metų bronchų astmos paplitimas didėjo, po to 2 metus
stebėtos maţėjimo tendencijos, o nuo 2001 metų vėl stebimas didėjimas [156]. Panašius rezultatus nurodo ir kiti JAV mokslininkai: Akinbami ir Schoendorf nustatė, kad vaikų bronchų astmos paplitimo didėjimas, stebėtas 1980-1996 metais, tuo tarpu 1997-2000 metais išliko nekintantis [1, 27, 82]. Vis dėlto, nepaisant nuolat atnaujinamų diagnostikos, gydymo ir ligos kontrolės rekomendacijų, 2002 metais JAV uţregistruoti net 187 vaikų mirties atvejai dėl bronchų astmos [210].
Kanadoje bronchų astma diagnozuota 10,0-18,0 proc. 5-8 metų amţiaus vaikų, o ligai būdingus simptomus nurodė net iki 30,0 proc. apklaustųjų. Tai lėmė regionas, rasinė ir socialinė gyventojų sudėtis [77, 144]. 1991-1998 metais tirti Saskatchevan provincijos 1-64 metų amţiaus gyventojai. Iki 1996 metų stebėtas ryškus paplitimo didėjimas visose amţiaus grupėse, ypač vaikų iki 4 metų amţiaus, vėliau išliko nepakitęs [155]. Nepaisydami to, įvertinę epidemiologinę situaciją regione, GINA ekspertai teigia, kad bronchų astmos simptomų ir astmos paplitimas šiame regione yra vienas didţiausių pasaulyje. Didėjantis hospitalizuotų ir gydytų intensyvios terapijos skyriuje ligonių skaičius atspindi augantį sunkios astmos paplitimą, kai tuo tarpu bendras hospitalizuotų dėl kvėpavimo sistemos ligų pacientų skaičius maţėja. Per metus net 40,0 proc. vaikų ir suaugusiųjų, sergančių astma, gydyti stacionare. Nerimą kelia afro-amerikiečių ir ispaniškai kalbančių ţemo socialinio sluoksnio piliečių kur kas didesnis mirštamumas dėl bronchų astmos, lyginant su baltaodţiais [211].
Jungtinėje Karalystėje bronchų astma serga 10,1 mln. ţmonių, tai sudaro 16,1 proc. visos populiacijos ir yra didţiausias skaičius pasaulyje [211]. Nacionalinio astmos tyrimo (1995-1997 m.) duomenimis bronchų astmos paplitimas buvo 20,7 proc. tarp 2-15 m., 13,6 proc. tarp 16-44 m. ir tik 10,0 proc. vyresnių negu 45 metų amţiaus piliečių [164]. Shamssain teigia, kad bronchų astma diagnozuota 22,3 proc., tačiau simptomus nurodo net 32,8 proc. 13-14 metų amţiaus moksleivių [159]. Daugelio ilgalaikių tyrimų duomenimis 1973-1998 metų laikotarpiu įvairiuose šalies regionuose nustatytas vaikų bronchų astmos ir jai būdingų simptomų paplitimo didėjimas [3, 34, 96, 164]. Tuo tarpu Sunderland ir Fleming vieni pirmųjų pasaulyje paskelbė išvadas, kad keletą dešimtmečių stebėtas bronchų astmos sergamumo didėjimas nuo 1993 metų pradėjo maţėti arba liko nekintantis [82, 169]. Nepaisant to, kad paskutiniais metais ţymiai sumaţėjo mirštamumas dėl bronchų astmos, 2000 metais Jungtinėje Karalystėje mirė 25 vaikai [164]. Aberdene atliktas tyrimas, trukęs 35 metus (1964-1989-1994-1999 m.). Buvo ištirta apie 14000 9-12 metų vaikų. Nustatyta, kad astmos paplitimas didėjo visu tyrimo laikotarpiu nuo 4,0 proc. iki 24,0 proc., o ligos simptomai - nuo 5,0 proc. iki 28,0 proc. [48].
Okeanijoje astma serga 4,5 mln. ţmonių, tai sudaro 14,6 proc. visos populiacijos ir yra antroje vietoje pagal paplitimą pasaulyje po Jungtinės Karalystės [211]. 1995 m. Melburne, Sidnėjuje ir kituose miestuose, ištyrus 2- 14 metų vaikus, rasta, kad per paskutiniuosius 12 mėnesių švokštimą ir dusulį krūtinėje jautė 24,6-30,2 proc. tirtųjų [141, 175]. Downs su kolegomis 1982-1992-1997 m. tyrė Wagga Wagga regiono 8-11 metų amţiaus moksleivius. 1982 metais astmai būdingus simptomus nurodė 23,9 proc., o sirgo astma 12,9 proc. moksleivių. Pakartojus tyrimą 1992 m. ir 1997 m. diagnozuotų astmos atvejų skaičius padidėjo atitinkamai iki 30,5 proc. ir 38,6 proc. [49].
Valery 1999 m. tyrė Australijos salyno vaikus. Regione rasti didţiuliai paplitimo skirtumai:
simptomus nurodė 10,9-22,9 proc. vaikų, o bronchų astmos paplitimas svyravo nuo 7,0 proc. iki 19,9 proc. [180]. Prieštaraujančius anksčiau minėtiems tyrimų rezultatams duomenis paskelbė kiti australų mokslininkai. Robertson Melburne ir Toelle Belmonte 2002 metais ištyrę 6-11 metų amţiaus vaikus konstatavo, kad yra statistiškai reikšmingas tiek simptomų, tiek ir astmos paplitimo maţėjimas, lyginant su analogiškais tyrimais, atliktais prieš dešimtmetį. Išvadose taip pat pabrėţiama, kad 27,0 proc. sumaţėjo vaikų, vartojančių priešastminius vaistus, 36,0 proc. sumaţėjo teiktos skubios pagalbos bei 35,0 proc. maţiau vaikų gydyta stacionare [145, 175].
Skandinavijoje ir Vakarų Europoje bronchų astma serga 20,6 mln. ţmonių, tai yra 5,5 proc. populiacijos [211]. Pirmojo ISAAC tyrimo duomenimis astmos simptomus per paskutiniuosius 12 mėnesių nurodė 11,0-19,0 proc. 13-14 m. ir 6,2-12,0 proc. 6-7 m. amţiaus vaikų [209]. Astmos paplitimas svyravo atitinkamai 7,4-12,1 proc. ir 6,2-9,1 proc. minėtose amţiaus grupėse [209].
metu atliktas tyrimas Norvegijoje. Nustatyta, kad per minėtą laikotarpį astmos paplitimas padidėjo nuo 9,3 proc. iki 13,0 proc. ir nuo 1995 metų lieka nekintamas [153]. Švedijoje 1996-1998 metais atliktas OLIN (Obstructive Lung Disease in Northern Sweden) tyrimas. Jame dalyvavo 3525 7-8 metų amţiaus vaikai. Buvo naudojami ISAAC klausimynas bei atliekami odos dūrio mėginiai. Tyrimo metu nustatyta, kad per dvejus metus statistiškai reikšmingai padaugėjo vaikų, kurie nurodė buvusius bronchų astmos simptomus per paskutiniuosius 12 mėnesių bei kuriems gydytojai diagnozavo ligą. Todėl autorių išvadose teigiama, kad per dvejus tyrimo metus tirtoje populiacijoje padaugėjo vaikų, sergančių bronchų astma [147]. Norvegijoje 1992 metais pradėtas vykdyti kohortinis ECA (Environment and Childhood Asthma) tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti vaikų bronchų astmos paplitimą tarp dešimtmečių. Po dešimties metų atliktas pakartotinis šių vaikų tyrimas naudojant ISAAC klausimynus bei objektyvius tyrimo metodus. Nustatyta, kad net 30,3 proc. vaikų kaţkada gyvenime jautė dusulį. 20,2 proc. vaikų kaţkada gyvenime buvo diagnozuota bronchų astma, o 16,1 proc. vaikų šios ligos diagnozė buvo patvirtinta gydytojų tyrimo metu [36, 108]. Italų mokslininkai 1974-1998 metais tyrė 6-14 metų amţiaus vaikų bronchų astmos paplitimą. Paaiškėjo, kad iki 1992 metų stebėtas nuolatinis bronchų astmos ir jai būdingų simptomų paplitimo didėjimas. Tuo tarpu iki 1998 metų ligos paplitimo ţymių pokyčių neuţfiksuota ir išvadose teigiama, kad bronchų astmos paplitimas išlieka nekintantis [146]. 1994-2002 metais Italijoje atliktas SIDRIA (Studi Italini sui Disturbi Respiratori nell‘Infanza el‘Ambiente) tyrimas, kuriame dalyvavo apie 50000 6-7 ir 13-14 metų vaikų. Tyrimui buvo naudojami adaptuoti ISAAC klausimynai. Tyrimo metu nustatyta, kad per septynerius metus padidėjo bronchų astmos simptomų paplitimas ir diagnozuotų atvejų skaičius tarp 6-7 metų vaikų. Vyresniųjų grupėje taip pat padidėjo bronchų astmos paplitimas, tačiau simptomų paplitimas išliko nepakitęs. Autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad diagnozuotų atvejų skaičius, nedidėjant simptomų paplitimui, daţniau diagnozuotas didţiuosiuose šalies miestuose ir, jų nuomone, tai lemia geresnė bronchų astmos diagnostika [68]. 1992-2001 metais Vokietijos trijuose regionuose tirti 9-11 metų vaikai dėl alerginių ligų. Tiriamuoju laikotarpiu atlikti šeši pakartotini tyrimai paplitimo pokyčiams įvertinti. Nustatyta, kad bronchų astmos ir alerginio rinito paplitimas tiriamuoju laikotarpiu ţenkliai nepakito. Bronchų astmos paplitimas vyravo nuo 3,0 proc. iki 5,6 proc., alerginio rinito – nuo 6,4 proc. iki 9,1 proc. Šiuos rezultatus patvirtino ir nedidėjantis įsijautrinimas daţniausiems alergenams. Nustatyta, kad apie 30,0 proc. visų tirtų vaikų buvo jautrūs bent vienam daţniausių buitinių alergenų. Taigi išvadose teigiama, kad per pastaruosius 10 metų Vokietijoje alerginių ligų paplitimas nekinta. Tačiau galbūt pokyčiai nenustatyti dėl per maţų tiriamųjų imčių. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad padaugėjo vaikų, kurių tėvai serga viena ar kita alergine liga, taip pat padaugėjo vaikų, kurių šeimos socioekonominis lygis yra aukštas, padaugėjo vaikų, kurie buvo natūraliai maitinami motinos pienu maţiausiai keturis mėnesius [208].
metais, ištyrus daugiau nei 20000 7-11 metų amţiaus moksleivių, paaiškėjo, jog, nors bronchų astmai būdingų simptomų per paskutiniuosius 12 mėnesių nurodė apie 10,0 proc. apklaustųjų, gydytojai ţymiai daţniau diagnozuodavo astminį ar obstrukcinį bronchitą negu bronchų astmą, kurios paplitimas siekė tik 3,9 proc. [105]. Panaši epidemiologinė padėtis Latvijoje ir Estijoje. Ištyrus 6-7 metų amţiaus vaikus paaiškėjo, kad per metus dusulį jautė 8,0-9,0 proc. apklaustųjų. Naktinį kosulį neperšalus nurodė 7,8-11,7 proc. vaikų, tuo tarpu bronchų astmos paplitimas šioje vaikų amţiaus grupėje nesiekė 2,0 proc. [209]. Kaimyninių šalių 13-14 metų amţiaus vaikų astmos simptomų paplitimas pateiktas 3.2 lentelėje [209].
3.2 lentelė. Bronchų astmos simptomų paplitimas tarp 13–14 metų amţiaus vaikų kaimyninėse šalyse (ISAAC duomenys (proc.))
Simptomas Ryga Talinas Krokuva Maskva
Švokštimas kaţkada gyvenime 20,8 18,8 17,7 8,2
Švokštimas per paskutiniuosius 12 mėn. 8,3 8,5 8,8 4,4
Švokštimas po fizinio krūvio 8,6 9,1 9,7 6,6
Naktinis kosulys neperšalus 12,3 14,4 15,9 5,6
Diagnozuota astma 3,9 3,3 2,9 2,4
Akivaizdţiai matyti, kad 13-14 metų vaikų amţiaus grupėje astmos simptomai pastebimi ţymiai daţniau negu diagnozuojama astma. GINA ekspertai teigia, kad šiose šalyse, kaip ir visoje Centrinėje ir Rytų Europoje, išlieka nepakankama vaikų bronchų astmos diagnostika, todėl pacientai negauna savalaikio adekvataus gydymo. Prognozuojama, kad artimiausią dešimtmetį, sparčiai vystantis vakarietiškam gyvenimo būdui bei gerėjant diagnostikai, gali ţymiai padidėti bronchų astmos ir jai būdingų simptomų paplitimas Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse [211].
Naujausių tyrimų publikuoti rezultatai nuteikia optimistiškai: Šveicarijoje [27], Olandijoje [119], Italijoje [146], Turkijoje [46], Meksikoje [184], kai kuriuose Anglijos [169] ir Australijos [176] regionuose nustatytas vaikų bronchų astmos paplitimo maţėjimas.
Taigi, apibendrinę literatūros duomenis, galime teigti, jog šiuo metu pasaulyje stebimos trys bronchų astmos paplitimo kitimo tendencijos: pirmoji – ir toliau išlieka bronchų astmos paplitimo didėjimas, antroji – kai kuriose šalyse stebimas pakankamai aukštas, bet nekintantis bronchų astmos paplitimas, trečioji – tose šalyse, kur bronchų astmos paplitimas iki šiol buvo didţiausias, stebimas statistiškai reikšmingas bronchų astmos ir jai būdingų simptomų paplitimo maţėjimas [11, 33, 82, 113].
Būtina pabrėţti, kad skirtingose šalyse atliekami tyrimai skiriasi metodika, stebėjimo laikotarpiu, populiacijos ypatumais, tiriamųjų amţiumi, todėl šių duomenų negalima palyginti tarpusavyje.
Pasaulio mokslininkai vieningai teigia, kad būtina tęsti ilgalaikius standartizuotus populiacinius epidemiologinius ir klinikinius tyrimus, norint nustatyti vaikų bronchų astmos paplitimą, jo pokyčius įvairiose pasaulio šalyse ir tai lemiančius faktorius [42, 103].
Kai 1926 metais Rehsteiner Šveicarijoje pabandė nustatyti alerginio rinito paplitimą įvairiose populiacijos amţiaus grupėse, situacija kaimo vietovėse buvo tokia neįprasta (reta), jog prireikė policijos pagalbos, kad padėtų surasti sergančių ţmonių. Tada nustatyta, kad bendras paplitimas siekė 1,2 proc. populiacijos ir išliko beveik nepakitęs apie 50 metų, o po to stebėtas nuolatinis paplitimo didėjimas, tebesitęsiantis iki šių dienų [79, 123, 135]. JAV epizodinio arba nuolatinio alerginio rinito simptomų, tokių kaip čiaudulys, sloga arba uţgulta nosis, paplitimas yra 10,0-30,0 proc. tarp suaugusiųjų ir 20,0-40,0 proc. tarp vaikų, o alerginis rinitas yra šeštoje vietoje tarp daţniausių lėtinių susirgimų [28, 190]. Manoma, kad alerginiu rinitu serga 40 mln. suaugusiųjų ir 6 mln. vaikų [23]. Per pastaruosius tris dešimtmečius stebėtas dramatiškas alerginio rinito paplitimo didėjimas pramoninėse pasaulio šalyse, o Anglijoje, Švedijoje ir Australijoje pranešama apie paplitimo padvigubėjimą [190]. Paprastai alerginiu rinitu susergama iki 20 metų amţiaus, bet daţniausiai simptomai pasirodo 8-11 metų amţiuje [23]. Alerginio rinito simptomai sukelia galvos skausmą, irzlumą, nemigą ir nuovargį [15, 28]. Šie sutrikimai gali kliudyti paţintinėms uţduotims, sumaţinti darbo produktyvumą arba lemti praleistas darbo dienas [131]. Pagal 1990 metų apskaičiavimus sumaţėjusio darbo produktyvumo dėl alerginio rinito nuostoliai darbdaviams ir visuomenei priartėjo prie 3,8 milijardo dolerių per metus, o gydymo išlaidos 1996 metais siekė 5,3 milijardo dolerių ir didėja kiekvienais metais [8, 190].
60,0-80,0 proc. ţmonių, sergančių bronchų astma, nurodo ir alerginiam rinitui būdingus simptomus [23]. Kai kurių autorių duomenimis, tokių ligonių gali būti net 95,0 proc. [40]. Tarp sergančiųjų alerginiu rinitu, 30,0-40,0 proc. nurodo ir bronchų astmai būdingus simptomus [187]. Ţinoma, jog vienas pagrindinių rizikos veiksnių alerginėms ligoms išsivystyti yra paveldimumas. Jei šeimoje nėra sergančiųjų alerginėmis ligomis, tai tikimybė susirgti jomis lygi 13,0 proc., jeigu vienas iš tėvų alergiškas – 29,0 proc. Kai abu tėvai alergiški, tikimybė, jog vaikai paveldės ligą – 47,0 proc., o jei abu tėvai serga ta pačia alergine liga, tikimybė išauga net iki 72,0 proc. [39]. Be tipinių alerginio rinito simptomų, gali pasireikšti vaikų miego sutrikimas, nuovargis, galvos skausmai, dėmesio koncentracijos sutrikimai, padidėjęs dirglumas. 33,0-56,0 proc. vaikų, sergančių alerginiu rinitu, nurodo ir alerginiam konjunktyvitui būdingus simptomus [40]. Uţsitęsęs nosies
uţsikimšimas ir pastovus kvėpavimas pro burną lemia viršutinės lūpos deformaciją ar aukštą gomurio lanko susiformavimą, dėl to išsivysto blogas sąkandis, vėliau reikalaujantis ilgalaikės dantų korekcijos. Daţnai vaikų amţiuje alerginis rinitas turi įtakos pasikartojantiems vidurinės ausies uţdegimams ir sinusitų išsivystymui, kurie gali sutrikdyti uoslę, skonio jutimus ar klausą [23, 131].
Pirmojo ISAAC tyrimo duomenimis, skirtingose pasaulio šalyse alerginio rinito paplitimas tarp 6-7 metų amţiaus vaikų svyravo nuo 0,8 proc. iki 14,6 proc., o tarp 13-14 metų amţiaus vaikų – nuo 1,4 proc. iki 39,7 proc. [17, 209].
Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanada), kur alerginiai susirgimai paplitę labiausiai pasaulyje, kas trečias paauglys nurodė alerginiam rinitui būdingus simptomus per metus. Apie alerginius akių simptomus pranešė 13,0 proc. tirtųjų. Tuo tarpu diagnozuotų alerginio rinito atvejų skaičius skyrėsi daugiau negu dvigubai: Amerikoje – 33,6 proc., Kanadoje – 12,1 proc. vaikų [209].
Norvegijoje 1985-2000 metais, ištyrus 9-11 metų amţiaus vaikus, nustatyta, kad alerginio rinito paplitimas padidėjo nuo 16,5 proc. iki 29,6 proc. Tuo tarpu bronchų astmos ir atopinio dermatito paplitimas pastaraisiais metais buvo nekintantis. Tyrėjai negali vienareikšmiškai paaiškinti, kodėl yra tokia šių ligų paplitimo dinamika. Jie daro prielaidą, kad dabartiniu metu stengiamasi išvengti galimų provokuojančių faktorių bronchų astmos ir atopinio dermatito išsivystymui ar paūmėjimui, tuo tarpu tipinių alerginio rinito rizikos veiksnių išvengti praktiškai neįmanoma [153].
1992-2002 metais Turkijoje tirti 6-14 metų amţiaus vaikai. Paaiškėjo, kad nuo 1997 metų stebimas ţymus alerginio rinito paplitimo sumaţėjimas - nuo 14,1 proc. iki 7,2 proc. Be to, tyrėjai nurodo, kad taip pat yra bronchų astmos ir atopinio dermatito paplitimo maţėjimo tendencijos [46]. 2001 metais Peroni Italijoje tyrė alerginio rinito paplitimą tarp vaikų. Ištyrus 3-5 metų amţiaus vaikus nustatyta, jog per paskutiniuosius 12 mėnesių buvusius alerginiam rinitui būdingus simptomus nurodė 16,8 proc. vaikų, atlikus odos dūrio mėginius paaiškėjo, kad 16,0 proc. tirtųjų buvo įsijautrinę ţiedadulkėms, o tuo tarpu alerginis rinitas diagnozuotas tik 4,0 proc. vaikų. Autorius teigia, kad alerginio rinito paplitimas tarp maţų vaikų yra pakankamai didelis, tačiau dėl sudėtingos diagnostikos daliai pacientų liga nenustatoma ir nepaskiriamas reikiamas gydymas [140].
Honkonge 42,4 proc. pirmokų nurodė kaţkada buvusius alerginio rinito simptomus. Per paskutiniuosius metus buvusius simptomus – 37,4 proc. apklaustųjų, o rinokonjunktyvito simptomus - 17,2 proc. 6-7 metų amţiaus vaikų. Per septynerius metus daugiau negu dvigubai padaugėjo vaikų, kuriems alerginio rinito simptomai turėjo įtakos kasdieninei veiklai (atitinkamai 2,1 proc. ir 4,8 proc.) [110].
Rytų Vokietijoje 1992-2000 metais atlikti trys savarankiški tyrimai tarp 6-12 metų amţiaus vaikų. Per paskutiniuosius metus buvusius alerginio rinito simptomus nurodė 9,0-10,0 proc., alerginio konjunktyvito – 6,0-7,0 proc., diagnozuoto rinito atvejų skaičius svyravo nuo 2,3 proc. iki 6 proc. vaikų. Atlikus odos dūrio mėginius paaiškėjo, kad 11,0 proc. vaikų buvo įsijautrinę ţiedadulkėms ir tai atitiko per metus buvusių alerginio rinito simptomų paplitimo daţnį [80]. Miunsteryje, atlikus I ir III ISAAC tyrimus, nustatyta, kad per penkerius metus 6-7 metų amţiaus vaikų grupėje alerginiam rinitui būdingų simptomų per paskutiniuosius metus labai padaugėjo ir siekė 16,3 proc., alerginis konjunktyvitas pastebėtas 7,0 proc., o alerginis rinitas diagnozuotas 5,9 proc. tirtų vaikų. Kasdieninei veiklai alerginis rinitas įtakos turėjo 9,0 proc. vaikų. 13-14 metų amţiaus vaikų grupėje, kas trečias nurodė buvusius simptomus per paskutiniuosius metus, alerginius akių simptomus – 15,0 proc. vaikų. Liga diagnozuota 23,5 proc., o jos simptomai neigiamai veikė 16,5 proc. vaikų [117].
Brazilijoje tarp 6-7 metų amţiaus vaikų, 40,0 proc. apklaustųjų nurodė kaţkada gyvenime buvusius alerginio rinito simptomus, per paskutiniuosius 12 mėnesių jie pastebėti net 33,8 proc. vaikų. Be to, 13,0 proc. tirtųjų taip pat nurodė ir rinokonjunktyvito simptomus. 13-14 metų amţiaus grupėje net 45,3 proc. apklaustųjų pranešė apie buvusius alerginio rinito simptomus. Per pastaruosius 12 mėnesių, šie simptomai išryškėjo 34,0 proc., o akių simptomai - 14,4 proc. tirtųjų. Kas šeštas vaikas abiejose amţiaus grupėse nurodė, kad alerginio rinito simptomai turėjo įtakos jų kasdieninei veiklai ir kas trečiam vaikui buvo diagnozuotas alerginis rinitas [183].
kartus daţniau sirgo bronchų astma nei sveiki vaikai. Laboratoriniai tyrimai ţenkliai nesiskyrė nuo apklausos rezultatų [10].
Australijoje 1982-1997 metais tirti 8-11 metų amţiaus vaikai. 1982 metais buvusius alerginio rinito simptomus nurodė 22,5 proc. vaikų. Po dešimties metų toje pačioje amţiaus grupėje minėtų poţymių padvigubėjo (43,7 proc.), o per kitus penkerius metus nepastebėta ţymesnių pokyčių. Diagnozuotų alerginio rinito atvejų skaičius padidėjo nuo 14,9 proc. iki 19,8 proc. vaikų. Daugiau vaikų nurodė ir neigiamą ligos poveikį kasdieninei veiklai – nuo 6,9 proc. iki 8,3 proc. tirtųjų. Svarbu tai, kad šiame tyrime, be klausimynų, buvo naudojami ir objektyvūs tyrimo metodai, kurie patvirtino apklausos būdu gautus rezultatus [49, 145].
Šveicarijoje 1992-2000 metais vyko SCARPOL (Swiss Study on Childhood Allergy and Respiratory symptoms with respect to Air Pollution) tyrimas. Ištirta per 4000 13-14 metų amţiaus moksleivių, naudojant ISAAC klausimynus bei laboratorinius tyrimo metodus. 1992 metais atlikus tyrimą, per paskutiniuosius 12 mėnesių alerginiam rinitui būdingus simptomus nurodė 15,1 proc., pakartojus tyrimą 1995 metais – 12,1 proc., o 2000 metais – 13,4 proc. moksleivių. Diagnozuotų atvejų skaičius svyravo atitinkamai 17,8 proc., 15,7 proc. ir 18,8 proc. Panašios kitimo tendencijos nustatytos, tiriant bronchų astmos bei atopinio dermatito simptomus. Tyrėjai vieni pirmųjų pasaulyje teigia, kad alerginių ligų paplitimas, didėjęs visame pasaulyje pastaruosius tris dešimtmečius, jų šalyje lieka nekintantis [27].
Kaimyninėje Lenkijoje alerginiam rinitui būdingus simptomus per paskutiniuosius 12 mėnesių nurodė 21,2 proc., rinokonjunktyvito simptomus – 11,8 proc., o alerginiu rinitu sirgo 19,8 proc. paauglių. Estijos tyrėjų duomenimis per metus simptomus nurodė 22,9 proc., o liga nors kartą diagnozuota 14,7 proc. vaikų. Kiek kitoks alerginio rinito simptomų paplitimas Latvijoje tarp 13-14 metų amţiaus vaikų. Per paskutiniuosius 12 mėnesių būdingus simptomus nurodė daugiau kaip 20,0 proc., alerginius akių simptomus jautė kiek daugiau negu 5,0 proc. tirtųjų, o alerginiu rinitu sirgo 3,5 proc. paauglių. Tarp 6-7 metų amţiaus vaikų, per paskutinius 12 mėnesių būdingus simptomus nurodė 20,0 proc., alerginio rinokonjunktyvito – 3,2 proc., o diagnozuotų atvejų skaičius siekė 1,4 proc. [209].
Apibendrindami literatūros duomenis galime teigti, kad alerginio rinito paplitimas pasaulyje nuolat didėja. Nepaisant tobulėjančios diagnostikos ir modernių gydymo metodų, pakankamai didelė alerginiu rinitu sergančių ţmonių dalis nurodo neigiamą alerginio rinito įtaką kasdieninei jų veiklai. Tačiau mokslininkai kol kas negali tiksliai atsakyti, kodėl, pradėjus maţėti giminingos ligos bronchų astmos paplitimui, alerginio rinito paplitimas vis didėja.
Atopinis dermatitas yra daţniausias lėtinis odos susirgimas tarp vaikų [29]. Pasaulyje šia liga serga 15,0-20,0 proc. vaikų, o paplitimo didėjimas stebimas pastaruosius tris dešimtmečius visame pasaulyje, ypač Vakarų Europoje [92, 189]. Yra ţinoma, kad įtakos turi genetiniai, aplinkos ir gyvenimo būdo faktoriai, tačiau nėra visiškai aišku, kuris faktorius ir kada lemia ligos išsivystymą, eigą ir sunkumą [21, 22, 57, 64, 86, 189, 200]. 1933 metais mokslininkai paskelbė atopijos triadą (AD, BA, AR), kuri prasideda būtent atopiniu dermatitu [165]. Svarbu tai, kad liga pastebima jau kūdikystėje [188]. Net 45,0 proc. visų sergančiųjų atopiniu dermatitu vaikų ligos simptomai atsiranda per pirmuosius šešerius gyvenimo mėnesius, iki penkerių metų atsiradusius simptomus nurodo 85,0 proc. vaikų, o po dvidešimties metų atsiranda tik 2,0 proc. naujų atvejų [57, 111, 165]. Yra ţinoma, kad 10,0-20,0 proc. vaikų serga sunkia atopinio dermatito forma. Tai turi ne tik didelę neigiamą socialinę ir ekonominę įtaką pacientui, jo šeimai ar visuomenei, bet ir ţymiai padidina riziką sirgti bronchų astma ateityje [14, 22, 37, 60, 189]. Nors vaikams augant atopinio dermatito paplitimas maţėja, net 60,0 proc. sirgusiųjų vaikystėje, atopinio dermatito simptomus nurodo ir būdami suaugę [55]. Pirmojo ISAAC tyrimo etapo duomenimis tarp 6-7 metų vaikų atopinio dermatito poţymiai svyravo nuo <2,0 proc. Irane iki >20,0 proc. Japonijoje ir Skandinavijos šalyse. Tarp 13+14 metų vaikų nuo <1,0 proc. Albanijoje iki >20,0 proc. Nigerijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje [199].
Šiaurės Amerikos (JAV ir Kanada) regione buvusius bėrimus minėjo 17,0 proc., per paskutiniuosius metus – 13,0 proc., tipinėse vietose – 10,0 proc.; egzema diagnozuota 9,0 proc. paauglių [209].
Brazilijoje 1996 ir 1999 metais tirti vaikai, naudojant ISAAC klausimynus. Tarp 6-7 metų vaikų per trejus metus atopiniam dermatitui būdingų simptomų paplitimas nepakito: buvusį bėrimą nurodė 15,0 proc., per paskutiniuosius 12 mėnesių simptomai išryškėjo 10,0 proc. vaikų, o diagnozuotų ligos atvejų skaičius sumaţėjo nuo 13,2 proc. iki 11,4 proc. 13-14 metų amţiaus grupėje išberti buvo 13,0 proc., per paskutiniuosius metus – 8,5 proc. ir sirgo 15,0 proc. apklaustųjų [88]. Pagal simptomų pasireiškimo daţnį abiejose amţiaus grupėse panaši epidemiologinė situacija yra Argentinoje, tačiau diagnozuotų atvejų skaičius kiek maţesnis [209].
Japonijoje, Osakos prefektūroje, 1985-1997 metais tirti 7-12 metų vaikai. Kas dveji metai kartoto tyrimo metu tirta nuo 460000 iki 740000 vaikų. Apie nors kartą buvusį atopinį dermatitą 1985 m. nurodė 15,0 proc. vaikų. Iki 1993 m. stebėtas atopinio dermatito paplitimo didėjimas iki 24,1 proc. Per paskutiniuosius 12 mėnesių buvusius simptomus nurodė 6,0-7,0 proc. apklaustųjų. Tiriamuoju laikotarpiu didţiausias atopinio dermatito paplitimas nustatytas tarp aukštesnio socialinio sluoksnio pradinių klasių mokinių, maţiausias – tarp ţemesnio socialinio sluoksnio
vyresnių klasių mokinių [207]. 2001-2002 metais aštuoniose prefektūrose dermatologai ištyrė 22400 6-12 metų amţiaus moksleivius. Bendras atopinio dermatito paplitimas buvo 11,2 proc., maţamečiai vaikai sirgo daţniau (11,8 proc.) negu vyresnių klasių (10,5 proc.) moksleiviai. Kiti mokslininkai, ištyrę Nagasaki miesto vaikus, taip pat nustatė, kad iki 2 metų amţiaus vaikai ţymiai daţniau sirgo atopiniu dermatitu nei vienuolikmečiai, atitinkamai 18,0 proc. ir 6,0 proc. [148]. ISAAC duomenimis atopiniam dermatitui būdingus simptomus per paskutiniuosius 12 mėnesių nurodė 11,0-17,0 proc. vaikų, o diagnozuotų atvejų skaičius svyravo nuo 10,5 proc. iki 16,9 proc. priklausomai nuo amţiaus [209].
Singapūre tirti 12323 vaikai. Rasta, jog 20,8 proc. vaikų sirgo atopiniu dermatitu. Tarp septynmečių atopinis dermatitas diagnozuotas 22,7 proc., tarp dvylikamečių – 17,9 proc., tarp šešiolikamečių – 21,5 proc. vaikų. Paaiškėjo, kad kinai ir malaiziečiai ţymiai daţniau sirgo atopiniu dermatitu nei kitų tautybių vaikai. Be to, net 69,3 proc. sirgusiųjų, nurodė bronchų astmai ir alerginiam rinitui būdingus poţymius [170].
Australijoje 1999 metais Marks su kolegomis paskelbė, kad atopiniu dermatitu šalyje serga 16,3 proc. vaikų. Daugiausiai (18,7 proc.) sirgo 4-6 metų amţiaus vaikų. Vėliau atopinio dermatito paplitimas tolygiai maţėjo, didėjant vaikų amţiui: tarp 16-18 metų moksleivių buvo 11,6 proc. Pastebėta, kad mergaitės visose amţiaus grupėse šia liga sirgo daţniau nei berniukai. 13,8 proc. visų sirgusių vaikų nustatyta vidutinė ar sunki ligos forma, daţniau diagnozuota berniukams nei mergaitėms [114]. ISAAC tyrimo duomenimis 14,6 proc. 6-7 metų vaikų buvo išberti per paskutiniuosius 12 mėnesių, 12,3 proc. – tipinėse vietose, sirgo egzema 22,6 proc. vaikų. Tarp 13-14 metų vaikų minėti simptomai buvo paplitę atitinkamai 13-14,2 proc., 10,8 proc. ir 15,5 proc. [209]. Kaimyninėje Naujojoje Zelandijoje Purvis duomenimis, 15,8 proc. vaikų iki 3,5 metų amţiaus sirgo atopiniu dermatitu ir šiai ligai neturėjo įtakos aplinkos veiksniai [142]. Nors 17,0 proc. 6-7 metų vaikų nurodė būdingus simptomus per paskutiniuosius 12 mėnesių, liga diagnozuota tik 14,4 proc. vaikų. 21,5 proc. paauglių buvo išberti, per metus simptomus išsakė 17,7 proc., o liga diagnozuota 12,4 proc. vaikų [209].
amţiaus, net 56,3 proc. sirgo egzema būdami dešimties [97]. Pirmojo ISAAC tyrimo duomenimis, tarp 12-14 metų amţiaus vaikų, per paskutiniuosius 12 mėnesių išbertų nieţtinčiu bėrimu, buvo 22,0 proc., išbertos tipinės vietos – 16,4 proc. vaikų, o atopinis dermatitas buvo diagnozuotas 22,5 proc. paauglių [209]. Atlikus trečiąjį ISAAC tyrimą konstatuota, kad būdingų atopiniam dermatitui simptomų per paskutiniuosius 12 mėnesių sumaţėjo iki 11,4 proc., o sirgusių vaikų padaugėjo iki 24,3 proc., lyginant su pirmuoju ISAAC tyrimu [3].
Skirtinguose Švedijos miestuose 1991 metais, ištyrus 7-8 metų amţiaus vaikus, atopinis dermatitas diagnozuotas 18,7 proc. apklaustųjų. Pakartojus tyrimą po 5 metų, stebėtas atopinio dermatito paplitimo didėjimas iki 23,4 proc. jau keletą metų lieka nepakitęs. Šie rezultatai, kiek didesni nei ISAAC pateikti duomenys, gali būti dėl skirtingų tyrimo metodikos ir tyrimo laikotarpio [84]. Kitų tyrėjų duomenimis, net 35,0 proc. vaikų nurodė buvusius atopinio dermatito simptomus, o 16,0 proc. jų sirgo šia liga [29]. Apibendrindami rezultatus, švedų mokslininkai teigia, kad paveldimumas yra pagrindinis rizikos veiksnys šiam susirgimui išsivystyti, nei lytis, nei geografinė padėtis šių tyrimų duomenims reikšmingos įtakos neturėjo [84, 85].
Suomijoje Lehtonen su kolegomis tyrė 1994 metais gimusius vaikus. Penkerių metų amţiuje atopinio dermatito paplitimas buvo 16,0 proc. 47,0 proc. tirtųjų ligos simptomai pasirodė per pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius, 67,0 proc. – iki vienerių metų amţiaus, 49,0 proc. vaikų liga diagnozuota iki 2 metų amţiaus [104]. 13-14 metų amţiaus grupėje 27,0 proc. vaikų buvo išberti, 21,8 proc. – per paskutiniuosius 12 mėnesių, 18,6 proc. – tipinėse vietose, o egzema sirgo 17,3 proc. vaikų ir tai yra vieni didţiausių paplitimo rodiklių pasaulyje [209].
Norvegijoje 1985-2000 metais ištirta daugiau kaip 7000 9-11 metų vaikų. 1985 metais atopinis dermatitas buvo diagnozuotas 13,4 proc. vaikų, o 1995 šis rodiklis išaugo net iki 21,1 proc. ir išliko nekintantis iki 2000 metų [153].
2000 metais Italijoje 7 miestuose tirti 9 metų amţiaus vaikai: 15,2 proc. tirtųjų nurodė buvusius atopinio dermatito simptomus, o tik 5,8 proc. vaikų ši liga buvo diagnozuota [68]. ISAAC tyrimo duomenimis 13-14 metų amţiaus grupėje, būdingus simptomus nurodė 12,5 proc. vaikų, per paskutiniuosius 12 mėnesių tokių buvo 8,2 proc., o diagnozuotų atvejų skaičius tesiekė 5,0 proc. ir beveik nesiskyrė nuo kitų šios šalies tyrimų, atliktų pastarąjį dešimtmetį [209].
Danijoje, Odensės mieste, 1996 metais tirti 12-16 metų moksleiviai. Nustatyta, kad kas trečias vaikas sirgo viena ar daugiau alerginių ligų. Atopiniam dermatitui būdingus poţymius per paskutiniuosius 12 mėnesių nurodė 6,7 proc. vaikų, šios ligos paplitimas siekė 21,3 proc. minėtoje amţiaus grupėje ir buvo diagnozuojamas ţymiai daţniau negu bronchų astma (6,9 proc.) ar alerginis rinitas (15,7 proc.) [122].
bet reikšmingi skirtumai rasti tik tarp mergaičių ir ryškesni jaunesniųjų grupėje [117]. Buvusioje Rytų Vokietijoje rasti didesni pokyčiai. „Bitterfeld“ tyrimo duomenimis, ištyrus 7632 5-14 metų amţiaus vaikus, simptomų paplitimas padidėjo nuo 14,8 proc. iki 19,2 proc., o egzema diagnozuota atitinkamai 4,4 proc. ir 6,1 proc. vaikų. Paţymėtina, kad tiek simptomų, tiek ir ligos paplitimo didėjimas stebėtas visose amţiaus grupėse. Analogiškas išvadas pateikė „Sachsen“ (1991-2000 m., tirdami 22000 5-7 m. vaikų) bei „Leipcig“ (1992-1995 m., tirdami 4500 9-11 m. vaikų) tyrimų autoriai. Išvadose teigiama, kad ţymiai padidėjo ne tik atopinio dermatito, bet ir bronchų astmos bei alerginio rinito ir jiems būdingų simptomų paplitimas po Vokietijos suvienijimo, pasikeitus aplinkai ir gyvenimo būdui [80].
1998-2001 metais Šveicarijoje, Aargau regione, dermatologai ištyrė 1105 0-15 metų amţiaus vaikus. Kas ketvirtas vaikas sirgo atopiniu dermatitu, o 0-2 metų amţiuje atopinio dermatito paplitimas siekė 33,5 proc. ir tai buvo daţniausia odos patologija vaikų amţiuje Šveicarijoje [192].
Baltijos šalyse (Lietuva, Latvija, Estija) kaip ir visame Rytų Europos regione, atopinio dermatito paplitimas yra vienas ţemiausių pasaulyje. Nors simptomų paplitimas pakankamai daţnas: kaţkada gyvenime buvo išberti 10,0-12,0 proc., per paskutiniuosius 12 mėnesių - 8,0-10,0 proc. vaikų, tačiau atopinis dermatitas diagnozuotas tik 3,0-4,0 proc. vaikų. Kaune pirmojo ISAAC tyrimo duomenimis, nors kartą buvusius bėrimus nurodė 5,8 proc., per paskutiniuosius 12 mėnesių – 2,5 proc., o atopinio dermatito paplitimas nesiekė 2,0 proc. tarp 6-14 metų vaikų [209].
Manoma, kad atopinio dermatito ir jam būdingų simptomų skirtingas paplitimas pasaulyje yra lemiamas labai įvairių prieţasčių. Tyrėjai taiko įvairias metodikas, tyrimai atlikti skirtingose amţiaus grupėse ir ne tuo pačiu metu, todėl gautus rezultatus sunku lyginti. Tikslinga būtų naudoti standartizuotą tyrimų metodiką, kad gautus rezultatus būtų galima teisingai vertinti ir lyginti tarpusavyje. Apibendrinant literatūros duomenis akivaizdu, kad atopinio dermatito paplitimas per pastaruosius keletą dešimtmečių didėja, o ligos simptomų pasireiškimas jau pirmaisiais gyvenimo metais yra didţiulė pacientų, tėvų ir visuomenės problema. Nepaisant to, kad gerėja diagnostika ir skiriamas šiuolaikinis gydymas, atopinio dermatito simptomus vaikai nurodo ţymiai daţniau nei diagnozuojama liga.
3.2 Alerginių ligų priklausomybė nuo amţiaus ir lyties
dirgiklius. Šie išvardyti pokyčiai pranyksta vaikui augant ir maţdaug dešimties metų amţiaus ir berniukai, ir mergaitės vienodai daţnai nurodo bronchų astmos simptomus ar serga šia liga. Prasidėjus lytinei brandai, didėjant krūtinės ląstos bei bronchų spindţių dydţiams, veikiant lytiniams hormonams, daţniau bronchų astma paplitusi tarp mergaičių ir moterų [30, 31 128, 151]. Tyrinėdami skirtingo amţiaus moteris, mokslininkai nustatė, kad daug reikšmės bronchų astmai išsivystyti, o kartu ir paūmėti, turi lytiniai hormonai. Tyrimo metu nustatyta, kad įvairiais moters gyvenimo tarpsniais, priklausomai nuo tuo metu organizme vykstančių lytinių hormonų pokyčių, keičiasi ne tik tikimybė susirgti bronchų astma, bet ir ligos kontrolės ar eigos ypatumai [13].
Kanadoje 1991-1998 metais tirti Saskachevan provincijos 0-64 metų amţiaus gyventojai. Nustatyta, kad labiausiai paplitusi bronchų astma buvo tarp vaikų iki 15 metų amţiaus. Šioje amţiaus grupėje berniukai sirgo ţymiai daţniau negu mergaitės. Priešingi rezultatai gauti tarp 15-34 metų amţiaus tirtųjų. Šiuo atveju moterys sirgo ţymiai daţniau negu vyrai, ši tendencija buvo dar ryškesnė tarp 35-64 metų amţiaus ţmonių [155].
Italijoje, ištyrus alerginiu rinitu sergančius vaikus, nustatyta, kad ikimokyklinio amţiaus vaikams vyriška lytis, kaip ir paveldimumas, yra vienas pagrindinių rizikos faktorių sirgti bronchų astma, alerginiu rinitu ar atopiniu dermatitu. Galimybių santykis tarp berniukų ir mergaičių buvo 1,5 [140]. Tuo tarpu tarp suaugusiųjų alerginis rinitas daţniau diagnozuotas moterims [134].
Norvegijoje, po 15 metų trukusių tyrimų tarp 8-11 metų amţiaus vaikų, nustatyta, kad berniukai ne tik daţniau sirgo bronchų astma, bet ir paplitimo didėjimas tiriamuoju laikotarpiu buvo ţymiai didesnis negu tarp to paties amţiaus mergaičių. Tuo tarpu atopinio dermatito ir alerginio rinito paplitimas tarp lyčių beveik nesiskyrė [153].
Ispanijoje, atlikus I ir III ISAAC tyrimus, nustatyta, jog per aštuonerius metus labai padidėjo bronchų astmos, alerginio rinito ir atopinio dermatito paplitimas tarp 6-7 metų amţiaus berniukų ir tarp 13-14 metų amţiaus mergaičių [112].
Danijoje atopiniu dermatitu sirgo 21,3 proc. 12-16 metų amţiaus paauglių. Mergaitėms liga diagnozuota kur kas daţniau (25,7 proc.) negu berniukams (17,0 proc.). Tyrėjai padarė išvadą, kad šį skirtumą nulėmė ne tik lytis, bet ir daţnesnis kosmetikos, papuošalų naudojimas bei jautrumas jiems [122].
Jungtinėje karalystėje bronchų astmai būdingus simptomus per paskutiniuosius 12 mėnesių nurodė 18,9 proc. dešimtmečių. 14,4 proc. jų nustatytas bronchų hiperreaktyvumas, o liga diagnozuota 13,0 proc. tirtųjų. Visi šie rodikliai kur kas daţniau nustatyti berniukams negu mergaitėms. Šie rezultatai beveik nesiskyrė nuo kitų tyrimų, atliktų šioje šalyje [98].
pailgėjo ir jų gydymo trukmė. Net 9 kartus padidėjo iki 2 metų amţiaus vaikų, sergančių bronchų astma, gydymas stacionare. Taip pat paaiškėjo, kad per dešimtmetį labai sumaţėjo pakartotinai stacionarizuotų vaikų skaičius, išskyrus vaikus iki 2 metų amţiaus [95, 182].
1999 metais Singapūre ištirta 12323 7-16 metų amţiaus moksleivių. Bendras atopinio dermatito paplitimas buvo 20,8 proc., didţiausias tarp septynmečių – 22,7 proc. Iki 12 metų amţiaus liga daţniau diagnozuota berniukams, o tarp šešiolikmečių mergaitės sirgo pusantro karto daţniau negu berniukai. Visose amţiaus grupėse berniukai buvo linkę sirgti daugiau kaip viena alergine liga tuo pačiu metu negu mergaitės [170].
Australijos astmos kontrolės centro darbuotojai, apibendrinę dviejų paskutinių dešimtmečių tyrimus šalyje, paskelbė išvadas, kad iki 14 metų amţiaus bronchų astma daţniau sirgo berniukai. Paplitimo skirtumas ypač akivaizdus tarp 5-9 metų amţiaus vaikų: berniukų – 19,8 proc., mergaičių – 11,7 proc. [141]. Marks bei jo kolegų duomenimis 4-18 metų amţiaus grupėje atopinis dermatitas diagnozuotas 16,3 proc. vaikų. Didţiausias (18,7 proc.) paplitimas nustatytas tarp 4-6 metų amţiaus vaikų ir tolygiai maţėjo didėjant tiriamųjų amţiui, o tarp 16-18 metų amţiaus vaikų atopiniu dermatitu sirgo jau tik 11,6 proc. apklaustųjų. Visose amţiaus grupėse liga daţniau diagnozuota mergaitėms, o berniukai daţniau sirgo vidutine ar sunkia ligos forma [114].
Jungtinėse Amerikos Valstijose 1999-2000 metais ištirta 60694 2-64 metų amţiaus ţmonių, sirgusių bronchų astma. Pacientai buvo suskirstyti į 2-13, 14-22 ir 23-64 metų amţiaus grupes. Tarp 2-13 metų amţiaus vaikų berniukai ţymiai daţniau sirgo bronchų astma, vartojo daugiau vaistų, be to, daţniau kreipėsi į medikus dėl skubios pagalbos, todėl galima teigti, jog sirgo sunkesne ligos forma negu mergaitės. 14-22 metų amţiaus grupėje mergaitės ir moterys daţniau sirgo negu berniukai ir vyrai, daţniau kreipėsi į medikus pagalbos bei vartojo steroidus per os. 23-64 metų amţiaus grupėje moterys ne tik ţymiai daţniau sirgo bronchų astma, bet ir daţniau nurodydavo dėl ligos pablogėjusią gyvenimo kokybę. Tiksliai nėra ţinoma, kas lemia lyties ir amţiaus priklausomybę, tačiau yra manoma, kad tam įtakos turi lytiniai hormonai, depresija ar nutukimas [151]. ISAAC tyrimo duomenimis, 13-14 metų amţiaus mergaitės daţniau sirgo bronchų astma, alerginiu rinitu ir atopiniu dermatitu bei sunkesnėmis šių ligų formomis negu bendraamţiai berniukai. Kaip vieną to prieţasčių tyrėjai nurodė rūkymą [59, 205].
Japonijoje 2001 metais tirti 3-15 metų amţiaus vaikai. Nustatyta, kad alerginio rinito paplitimas didėjo kartu su tirtųjų amţiumi ir net 15,1 proc. 13-15 metų amţiaus paauglių jau sirgo šia liga. Liga diagnozuota 12,4 proc. berniukų ir tik 8,0 proc. mergaičių [133].
Taigi, apibendrinus literatūroje rastus duomenis, aišku, kad skirtingose amţiaus grupėse berniukai
ir mergaitės, vyrai ir moterys nevienodai daţnai ir sunkiai serga bronchų astma, alerginiu rinitu ar atopiniu dermatitu. Nors manoma, kad daţniau serga maţi berniukai ir paauglės mergaitės, tačiau šiuo metu nėra visiškai aišku, kokie veiksniai turi lemiamos įtakos tokiai ligos eigai ir skirtumams tarp lyčių.
3.3 Aplinkos įtaka daţniausioms alerginėms ligoms
Yra ţinoma, kad vienas pagrindinių rizikos faktorių, lemiančių alerginių ligų išsivystymą, yra paveldimumas [71, 130, 168]. Tai puikiai iliustruoja Danijoje atliktas tyrimas, kuriuo nustatyta, kad tarp monozigotinių dvynių net 85,0 proc. porų sirgo viena ar kita alergine liga, lyginant su 21,1 proc. dizigotinių dvynių [42, 211]. Pagaliau naujausių tyrimų duomenimis jau įrodyta, kad genai ADAM 33 ir SPINK 5 yra atsakingi uţ bronchų astmos ir atopinio dermatito išsivystymą [130]. Tačiau vien genetinis polinkis sirgti alerginėmis ligomis negalėjo daryti įtakos taip sparčiai didėjančiam alerginių ligų paplitimui, todėl manoma, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius nuolat didėjančiam vaikų bronchų astmos, alerginio rinito ir atopinio dermatito paplitimui didţiausios įtakos turėjo genetinių ir aplinkos faktorių tarpusavio sąveika [45, 81, 82, 107, 129, 130, 139, 178].
Arshad su kolegomis, norėdamas išsiaiškinti, ar pirminė profilaktika naujagimystės
laikotarpiu gali apsaugoti nuo įsijautrinimo maistui ir buitiniams alergenams bei bronchų astmos išsivystymo, tyrinėjo alergiškų mamų vaikus, turinčius didelę riziką sirgti bronchų astma. Tiriamųjų vaikų grupei buvo skirta speciali mityba ir sukurtos tam tikros namų aplinkos sąlygos, dėl ko penkis kartus sumaţėjo dulkių erkučių antigeno kiekis patalpoje. Kontrolinė grupė gyveno įprastomis sąlygomis ir nesilaikė dietos. 8 metų amţiuje, ištyrus abiejų grupių vaikus, paaiškėjo, kad tiriamos grupės pacientai du kartus rečiau švokštė, ţymiai rečiau kosėjo naktį ar sirgo bronchų astma. Išvadose teigiama, kad grieţtas alergenų vengimas kūdikystėje didelės rizikos vaikams sumaţina pavojų įsijautrinimui ir gali apsaugoti nuo bronchų astmos išsivystymo [9].
Strachan 1989 metais pirmasis paskelbė „higienos hipotezę“. Jo tyrimų duomenis, vaikų
skaičius šeimoje yra atvirkščiai proporcingas alerginių ligų paplitimui vaikystėje [62, 78]. Šie pastebėjimai vėliau buvo patvirtinti naujai atliktais tyrimais įvairiose pasaulio šalyse [42]. Gausiose šeimose vaikai rečiau sirgo alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu, rečiau buvo nustatomi teigiami odos dūrio mėginiai ir maţesni specifinių imunoglobulinų E antikūnių kiekiai. Kur kas rečiau alerginiais susirgimais sirgo tie vaikai, kurie turėjo vyresnių brolių ir/ar seserų [211]. Naujausių tyrimų duomenimis vaikai, turintys daugiau nei vieną vyresnį brolį ar seserį, rečiau sirgo bronchų astma vaikystėje [116]. Kitų autorių duomenimis, vaikų skaičius šeimoje neturėjo įtakos bronchų astmai ar atopiniam dermatitui išsivystyti [70, 93, 147].
Eksperimentais su gyvūnais įrodyta, kad dyzelino degimo produktai gali pakeisti organizmo imuninį atsaką į alergenus, o kvėpavimo takuose net ir maţa degimo produktų koncentracija gali sukelti uţdegimines reakcijas. JAV ir Kanadoje atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad vaikai, kurie gyveno uţterštose vietovėse, daţniau kreipėsi į medikus ar buvo gydyti ligoninėje dėl bronchų astmos paūmėjimo. Taivane atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad sieros ir azoto dvideginiai turi tiesiogines sąsajas su alerginio rinito paplitimu. Vokiečių autorių duomenimis, didėjant azoto dvideginio koncentracijai ore, daţniau pasireiškia alerginio rinokonjunktyvito simptomai [32]. Per pastaruosius du dešimtmečius Honkonge stebėtas ekonomikos augimas, todėl buvo prognozuojama, kad didės ir alerginių susirgimų paplitimas. 1995 ir 2002 metais, atlikus I ir III ISAAC tyrimus, paaiškėjo, kad tarp 13-14 metų amţiaus moksleivių bronchų astmos paplitimas išliko beveik nepakitęs (atitinkamai 11,2 ir 10,2 proc.), o ligai būdingi simptomai netgi sumaţėjo. Tyrėjų nuomone, tam įtakos turėjo tame dešimtmetyje šalies vyriausybės priimtas įstatymas, draudţiantis naudoti kurą, kuriame yra sieros dioksido. Tokiu būdu pavyko net iki 80,0 proc. sumaţinti sieros dioksido kiekį aplinkoje. Kitų oro teršalų kiekio aplinkoje ţymaus pokyčio nepastebėta. Taip pat paaiškėjo, kad kontinentinėje Kinijoje gimę vaikai bronchų astma sirgo kur kas rečiau negu gimę Honkonge [202]. Manoma, kad kontinentinėje Kinijoje yra ţemesnis pragyvenimo lygis, todėl vaikai ankstyvoje vaikystėje rečiau susiduria su daţniausiais alergenais, kurie gali lemti vienos ar kitos alerginės ligos išsivystymą [201].
dermatitu ar nurodė jiems būdingus simptomus negu kaime gyvenantys bendraamţiai. Manoma, kad malkų naudojimas patalpoms apšildyti ir maistui ruošti, daţnesnis kontaktas su įvairiomis bakterijomis, kur kas retesnis antibiotikų vartojimas turėjo įtakos rečiau sirgti alerginėmis ligomis [52, 54]. Yra ţinoma, kad pastaraisiais dešimtmečiais labai padidėjo antibiotikų vartojimas, gydant vaikų viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Daugelis autorių mano, kad antibiotikai sukelia ţarnyno mikrofloros pokyčius, sudaro palankias sąlygas dominuoti Staphylococcus aureus ir koliforminėms bakterijoms, kurios gali skatinti alerginių ligų išsivystymą. Manoma, jog kaime naudojamas natūralus, termiškai neapdorotas pienas, turintis daugiau bakterijų, o ypač Lactobacillus, pasiţymi apsauginiu poveikiu alerginėms ligoms. Įrodyta, kad probiotikų skyrimas sergantiems atopiniu dermatitu vaikams pagerina ligos eigą [64].
Turkijoje 1992-2002 metais tirti 6-14 metų amţiaus vaikai. Per paskutiniuosius penkerius tyrimo metus labai sumaţėjo bronchų astmos, alerginio rinito ir atopinio dermatito paplitimas. Tyrėjų nuomone, tam įtakos turėjo per paskutiniuosius dešimtį metų šalyje pagerėjusi oro ir maisto kokybė, padidėjęs ţaliųjų plotų kiekis bei sumaţėjęs pasyvus rūkymas tarp vaikų [46]. Prancūzijoje, atlikus ISAAC tyrimą tarp 13-14 metų vaikų paaiškėjo, kad daţniau bronchų astma, alerginiu rinitu sirgo bei šioms ligoms būdingus simptomus nurodė rūkantys moksleiviai. Minėtus simptomus daţniau negu nerūkantys nurodė ir pasyviai rūkantys jaunuoliai. Išvadose teigiama, kad būtina rengti rūkymo prevencijos programas, kad paaugliai būtų apsaugoti ne tik nuo bronchų astmos paūmėjimo, bet ir nuo jos išsivystymo [4]. Analogiškus rezultatus nurodė ir Airijos mokslininkai [203].
Japonijoje po Antrojo pasaulinio karo pradėta vykdyti apsodinimo japoniškaisiais kedrais programa, nes tai greitai augantys medţiai, o jų mediena daţnai naudojama statybose. Per pastaruosius tris dešimtmečius labai padidėjo šių medţių miškų, kurių amţius per trisdešimt metų, plotai, o tokio amţiaus medţiai turi daugiausia ţiedadulkių. Svarbu tai, kad šios ţiedadulkės gali plisti daugiau kaip 100 km nuo esamo šaltinio. Dėl šios savybės jos yra pasklidusios beveik visoje Japonijos teritorijoje. Alerginiu rinitu, sukeltu japoniškojo kedro ţiedadulkių, serga 17,0-20,0 proc. japonų populiacijos: 51,1 proc. sergančiųjų, ši liga pasireiškia sunkia forma, o net 66,9 proc. japonų nuolat gydomi [132, 133].
astmai išsivystyti. Gautus rezultatus būtų galima paaiškinti socialiniais, ekonominiais ir gyvenimo būdo skirtumais tarp skirtingų populiacijų, gyvenančių greta [50].
Švedijoje, ištyrus daugiau kaip 1300000 1952-1981 metais gimusių kariuomenės šauktinių, paaiškėjo, kad per paskutiniuosius tris dešimtmečius bronchų astmos, alerginio rinito ir atopinio dermatito paplitimas nuolat didėjo ir tarp kaime, ir tarp mieste gyvenančių ţmonių, tačiau kaime gimę ir augę vyrai rečiau sirgo minėtomis ligomis negu miestiečiai. Autorių nuomone, minėtam ligų paplitimui turėjo įtakos ne tik spartus pramonės išsivystymas, bet ir esminiai struktūriniai pokyčiai kaime [26]. Siekiant išsiaiškinti aplinkos veiksnių įtaką alerginių ligų išsivystymui, 2000-2002 metais Austrijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Švedijoje ir Šveicarijoje atliktas PARSIFAL (Prevention of Allergy Risk factors for Sensitization In children related to Farming and Anthroposofic Lifestyle) tyrimas. Jame dalyvavo beveik 15000 5-13 metų amţiaus vaikų, gyvenančių kaime, bei antroposofijos teoriją pripaţįstančių šeimų vaikai, kurie mokosi Štainerio mokyklose. Jų duomenys palyginti su vaikų kontrolinių grupių duomenimis. Tyrimo metu nustatyta, kad kaime gyvenantys vaikai ir Štainerio mokyklos moksleiviai ţymiai rečiau nurodė buvusius bronchų astmos, alerginio rinito ar atopinio dermatito simptomus. Jie rečiau sirgo šiomis ligomis. Palyginus gautus rezultatus su kontrolinių grupių vaikais paaiškėjo, kad kontrolinių grupių vaikams ţymiai daţniau buvo diagnozuota bronchų astma, alerginis rinitas ar atopinis dermatitas. Išvadose teigiama, kad aplinkos veiksniai ir gyvenimo būdas turi didelės įtakos alerginių ligų išsivystymui, tačiau nėra ţinoma, kuris faktorius kada ir nuo kokios ligos išsivystymo gali apsaugoti. Šiuos rezultatus būtų galima paaiškinti tuo, kad šių mokyklų moksleiviai kur kas rečiau vartoja antibiotikus, maţiau vakcinuojami, kontaktuoja su įvairiais mikroorganizmais bei laikosi sveikos mitybos principų [2, 64]. Manoma, kad apsauginį poveikį gali suteikti aplinkos ir gyvenimo būdo faktorių visuma [2]. Belgų mokslininkai taip pat tyrinėjo bronchų astmos paplitimą tarp miesto ir kaimo gyventojų. Vaikams buvo naudojamas ISAAC, o suaugusiems – ECRHS klausimynai. Išanalizavus rezultatus paaiškėjo, kad suaugusieji, gyvenantys mieste, daţniau nurodė astmos simptomus negu gyvenantys kaime. Tuo tarpu tarp vaikų, gyvenančių kaime ir mieste, didelių bronchų astmos paplitimo skirtumų nebuvo nustatyta. Išvadose teigiama, kad galbūt reikia ilgo, daugelį metų trunkančio gyvenimo mieste, kad išryškėtų neigiamas jo aplinkos poveikis bronchų astmai išsivystyti [194].
gyvenantys vaikai ţymiai rečiau nurodė bronchų astmai, alerginiam rinitui ar atopiniam dermatitui būdingus simptomus negu bendraamţiai, gyvenantys mieste. Įdomu tai, jog nė vienam vaikui nebuvo diagnozuota bronchų astma ar alerginis rinitas, nors dusulį per paskutiniuosius 12 mėnesių jautė 3,5 proc. apklaustųjų, o alerginiam rinitui būdingus simptomus per metus nurodė net 17,0 proc. vaikų. Vyresniųjų moksleivių grupėje reikšmingų alerginių ligų paplitimo skirtumų tarp kaimo ir miesto gyventojų nenustatyta [181].
3.4 Alergijos maršas ir daţniausių alerginių ligų deriniai
Nors jau vienuoliktąją nėštumo savaitę vaisius gali pradėti gaminti imunoglobuliną E, tačiau pirmosiomis gyvenimo paromis jokie klinikiniai simptomai nepasireiškia. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais išsivysto alergija maisto baltymams. Įrodyta, kad daţniausiai įsijautrinama kiaušinio ir karvės pieno baltymams. Įsijautrinimas namų aplinkos ir lauko alergenams įprastai vyksta nuo pirmųjų iki dešimtųjų gyvenimo metų [198]. Taigi, „atopijos maršas“, kuris nurodo natūralią alerginių ligų seką, pasireiškia tipiniais simptomais tam tikrais gyvenimo periodais, besitęsiančiais dešimtmečius, ir turi polinkį išnykti vyresniame amţiuje. Todėl iš anksto neţinome, kuriems vaikams „atopijos maršas“, prasidėjęs atopiniu dermatitu, vėliau išsivysto į bronchų astmą ar alerginį rinitą, ar kurį nors galimą alerginių ligų derinį [63, 102, 115, 198]. Didėjant alerginių ligų paplitimui, labai tikėtina, kad vis daugiau ţmonių gali sirgti daugiau negu viena alegine liga tuo pačiu metu. Nekontroliuojama liga gali būti provokuojantis veiksnys kitai ligai atsirasti ar esamos ligos paūmėjimui ryškėti. Ypatingas dėmesys skiriamas bronchų astmos ir alerginio rinito deriniui. PSO (Pasaulinė Sveikatos Organizacija) ir ARIA (Alergic Rhinitis and its Impact on Asthma) 2005 metais paskelbė, kad bronchų astma ir alerginis rinitas yra skirtingos vieningų kvėpavimo takų ligos, o ne atskiros nosies ir plaučių ligos [39, 40, 213].
Tyrinėdami alerginio rinito paplitimą, italų mokslininkai nustatė, kad jau ankstyvoje vaikystėje yra glaudus ryšys tarp alerginių susirgimų. Sergantys alerginiu rinitu turėjo 3,98 galimybių santykį sirgti ir bronchų astma, o atopiniam dermatitui, šis santykis buvo 1,84 [140].
Ištyrus daugiau kaip 12000 7-16 metų amţiaus Singapūro moksleivių, nustatyta, kad iš 69,3 proc. alergiškų vaikų, 34,3 proc. sirgo alerginiu rinitu ir atopiniu dermatitu, 9,5 proc. – atopiniu dermatitu ir bronchų astma, o 25,5 proc. – ir bronchų astma, ir atopiniu dermatitu, ir alerginiu rinitu [170].
Jungtinėje Karalystėje, atlikus ISAAC tyrimą, nustatyta, kad net 47,6 proc. apklaustųjų nurodė vienos ar daugiau alerginių ligų simptomus. Vienos ligos simptomus nurodė 31,2 proc., dviejų – 12,4 proc., trijų – 4,0 proc. vaikų. Kaţkada diagnozuota viena ar daugiau ligų buvo 54,0 proc. paauglių. Viena liga sirgo 34,4 proc., dviem – 14,6 proc., o trimis – 4,9 proc. vaikų [12]. Kitų autorių duomenimis, 39,0 proc. 2-15 metų amţiaus vaikų sirgo viena ar daugiau alerginių ligų. 11,0 proc. vaikų šioje amţiaus grupėje sirgo dviem ar trimis ligomis tuo pačiu metu, t. y. daţniau negu darbingo amţiaus suaugusiųjų grupėje [75].
Brazilijoje 1999 metais bronchų astma diagnozuota 23,0 proc. 6-14 metų amţiaus vaikų. Net 47,1 proc. 6-7 metų amţiaus vaikų ir 42,0 proc. paauglių tuo pačiu metu sirgo bronchų astma ir alerginiu rinitu. Bronchų astma, alerginiu rinitu bei atopiniu dermatitu sirgo 12,8 proc. pirmokų ir 10,0 proc. vyresniųjų klasių mokinių. Nustatyta, kad tiems vaikams, kurie sirgo daugiau negu viena alergine liga, buvo sunkesnė bronchų astmos forma ir daţniau pasireiškė būdingi simptomai [87].
4. TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS IR DARBO METODAI
Darbas yra tarptautinio ISAAC (International Study of Asthma and Allergies in Childhood) tyrimo, vykdomo nuo 1994 metų, dalis.
1991 metais Naujosios Zelandijos (Auckland ir Wellington), Vokietijos (Bochum) ir Jungtinės Karalystės (London) universitetų mokslininkai sukūrė standartizuotą klausimyną vaikų bronchų astmos, alerginio rinito, atopinio dermatito bei jiems būdingų simptomų paplitimui nustatyti. 1993 metais, atlikus bandomuosius tyrimus, nustatytas pakankamas klausimyno jautrumas ir specifiškumas [209].
1994-1995 metais įgyvendintas pirmasis ISAAC tyrimo etapas. Jame dalyvavo 156 tyrimo centrai iš 56 pasaulio valstybių. Pirmą kartą pasaulyje ištirta daugiau nei 700000 vaikų, naudojant standartizuotą metodiką. Antrajame etape 1997-1998 metais dalyvavo 36 centrai iš 22 pasaulio šalių. Šiame tyrimo etape, be standartizuoto klausimyno, buvo naudojami objektyvūs tyrimo metodai: odos dūrio mėginiai, specifiniai Ig E, bronchų hiperreaktyvumas bei genetiniai tyrimai [209]. Trečiajame tyrimo etape, kuris vyko 2001-2002 metais, planavo dalyvauti net 239 tyrimo centrai iš 95 pasaulio valstybių. Tačiau tik 172 centruose, tarp jų ir Kaune, atlikti tyrimai atitiko visus ISAAC reikalavimus [11, 56]:
1. Tiriamieji 6-7 ir 13-14 metų amţiaus vaikai.
2. Imties tūris – 3000 vaikų kiekvienoje amţiaus grupėje.
3. Tyrimui mokyklos atrenkamos atsitiktiniu būdu, bet ne maţiau kaip 10 mokyklų. 4. Tarp pirmojo ir trečiojo tyrimo etapų ne maţesnis kaip 5 metų laikotarpis.
5. Abiems tyrimo etapams naudojamas identiškas klausimynas. 6. Abu tyrimo etapai atliekami tuo pačiu metų laiku.
4.1 Tyrimo eiga
Pirmas tyrimas atliktas 1994-1995 metais. Standartizuotas klausimynas iš anglų kalbos buvo išverstas į lietuvių kalbą, po to kitas vertėjas jas vėl išvertė į anglų kalbą ir klausimynai buvo palyginti. 1994 metais po bandomojo tyrimo atliktas pirmasis ISAAC tyrimo etapas. Tyrime dalyvavo 3480 6-7 ir 13-14 metų amţiaus Kauno miesto moksleivių, atsako daţnumas abejose amţiaus grupėse per 90,0 proc. (4.1 lentelė). Surinkti duomenys išsiųsti į ISAAC tyrimo centrą, atlikta patikra pagal visus tyrimo protokolo reikalavimus.
