LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪ

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

BARBARA BATURO

SLAUGYTOJŲ, DIRBANČIŲ VAIKŲ LIGŲ SKYRIUOSE

PATIRIAMAS STRESAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

m. dr. Linas Pauliukėnas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU:

Slaugos fakulteto dekanė Prof. dr. Jūratė Macijauskienė 2012 m. gegužės 25 d.

SLAUGYTOJŲ, DIRBANČIŲ VAIKŲ LIGŲ SKYRIUOSE

PATIRIAMAS STRESAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

m. dr. Linas Pauliukėnas . 2012 m. gegužės 25 d.

Recenzentas Darbą atliko

Doc.dr. Daiva Petruševičienė Magistrantė Barbara Baturo

2012 m. gegužės 25 d. 2012 m. gegužės 25 d.

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI...11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...12

1.1 Stresas kaip reiškinys ...12

1.1.1 Streso samprata ... 12

1.1.2 Streso mechanizmai ... 14

1.1.3 Streso pasireiškimo formos ... 16

1.2 Stresas darbo aplinkoje ...17

1.2.1 Stresą darbe sukeliantys veiksniai ... 17

1.2.2 Stresas slaugytojų darbe ... 20

1.2.3 Streso poveikis slaugytojų sveikatai ... 22

1.3 Streso valdymas ...24

1.3.1 Streso valdymo modeliai ... 24

1.3.2 Streso įveikimas ... 27

1.3.3 Slaugytojų darbe patiriamo streso valdymo metodai... 29

2. TYRIMO METODIKA IR TYRIMO METODAI...32

2.1 Tyrimo kontingentas ir imties skaičiavimas...32

2.2 Tyrimo metodika ...33

2.3 Tyrimo metodai ...34

3. TYRIMO REZULTATAI ...37

3.1 Slaugytojų sociodemografinių duomenų charakteristika...37

3.2 Slaugytojų darbo aplinkos vertinimas...42

3.3 Slaugytojų streso priežastys ...50

3.4 Slaugytojų požymiai ir sveikatos sutrikimai, patiriant stresą...54

3.5 Slaugytojų patiriamo streso valdymo būdai ...57

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS...61

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...66

PUBLIKUOTI STRAIPSNIAI...67

LITERATŪRA ...68

SANTRAUKA

B. Baturo. Slaugytojų, dirbančių vaikų ligų skyriuose patiriamas stresas, magistro baigiamasis darbas /mokslinis darbo vadovas m. dr. L. Pauliukėnas; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2012, - 72 p.

Darbo tikslas: Įvertinti slaugytojų, dirbančių vaikų ligų skyriuose patiriamą stresą. Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti slaugytojų darbo aplinką.

2. Nustatyti slaugytojų, patiriamo streso priežastis.

3. Išsiaiškinti, kokius požymius ir sveikatos sutrikimus jaučia slaugytojai patirdami stresą darbe.

4. Nustatyti veiksnius padedančius įveikti stresą.

Tyrimo metodai: Anketinė apklausa ir statistinė duomenų analizė. Apklausiant respondentus

buvo naudojama anoniminė anketa. Anketa sudaryta remiantis išanalizuota literatūra. Tyrimas buvo atliktas Vaikų ligoninės VšĮ. VUL Santariškių klinikų filiale 2011 m. spalio – 2012 m. vasario mėnesiais. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa. Grafiniam tyrimo rezultatų vaizdavimui naudota Excel 2007 programa.

Tyrimo dalyviai: Vaikų ligoninės VšĮ. VUL Santariškių klinikų filiale dirbantys slaugytojai.

Tyrime dalyvavo 250 slaugytojų.

Tyrimo rezultatai ir išvados:

Slaugytojai darbą vertina kaip sunkų ir įtemptą (58 proc.), stresą darbe patiria (57,6 proc.), tačiau teigia, kad: darbe pasidalija žiniomis ir patirtimi; padeda ir paremia vienas kitą; jei iškyla darbe problemų, randa su kuo pasikalbėti; darbas teikia jiems malonumą; lengva dirbti su bendradarbiais; kai gerai atlieki darbą, bendradarbiai tai įvertina; darbo krūvis visiems paskirstytas po lygiai; nesklandumai skyriuje išsprendžiami greitai ir gražiai; tarp personalo ir vadovybės santykiai geri.

Slaugytojams stresą dažniausiai darbe sukelia: atsakingas, skubus, fiziškai įtemptas, reikalaujantis greitos orientacijos darbas, didelis darbo krūvis, didelė pacientų kaita, artimųjų emocijos ir reikalaujantys pacientų artimieji. Stresas slaugytojams sukelia šiuos fizinius ir emocinius simptomus: didelę įtampą, pečių /kojų/ nugaros skausmus, galvos skausmus, miego sutrikimus po darbo, odos problemas ir alergiją, nuovargį, nervingumą, susijaudinimą ir nerimą. Slaugytojai stresą bando įveikti toliau dirbdami ir nenuleisdami rankų, išsikalbėdami su kolega apie patirtą stresinę situaciją, bando susitaikyti su patirta stresine situacija, ramiai pasėdi ir nusiramina, pagalvoja kad galėjo būti ir blogiau, ir į susidariusią problemą žvelgia optimistiškai.

SUMMARY

B. Baturo. The stress experienced by nurses working in children's diseases departments. Master‘s work / Scientific supervisor m. dr. L. Pauliukėnas; Lithuanian University of Health Sciences, Nursing Faculty, Nursing and Care Department. – Kaunas, 2012, - 72 p.

The aim of study: evaluate the stress experienced by nurses working in children‘s diseases

departments.

The tasks of research:

1. To evaluate the environment of nurses work.

2. To identify the reasons of stress experienced by nurses.

3. To find out what signs and health disorders feel nurses when experience stress at work. 4. To identify the elements which help to cope with stress.

The methods of research: questionnaire survey and statistic analysis of data. To realize the

survey was formed the anonymous questionnaire. The questionnaire was formed according to literature which was studied before the research. The research was carried out between October 2011 – February 2012 at children‘s hospital of PI VUH Santariškių clinic branch.

The statistic analysis of data was performed with the SPSS 17.0 program. For the graphical representation of research results was used the program of Excel 2007.

The participants of research: nurses working at children‘s hospital of PI VUH Santariškių

clinic branch. 250 nurses participated in the research.

The results and conclusions of research:

The nurses evaluate the work as hard and stressful (58 percent), the stress at work experience (57,6 percent), however maintain that: at work they share knowledge and experience; help and support for each other; if the problems at work arise find someone to talk to; the work takes pleasure; it’s easy to work with colleagues; when the job is done well the colleagues appreciate that; the workload is distributed equally; discrepancies in the departments are settled quickly and nicely, relations between management and staff are good. The stress for nurses at work are usually caused by: responsible, rush, physically stressful, requiring quick orientation job, heavy workload, high patient turnover, emotions of relatives and relatives requiring for patients. The stress raise such physical and emotional symptoms as: high pressure, shoulder /leg/, spinal pain, headaches, sleep disorders after work, skin problems and allergies, fatigue, nervousness, excitement and anxiety. The nurses try to overcome the stress by continuing to work not flushing hands, talking things out with a colleague about experienced stressful situation, trying to cope with experienced stressful situation, sitting quietly and taking it easy, thinking that it could have been worse and to occured problem watch optimistic.

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; χ² – chi kvadrato kriterijus;

lls – laisvės laipsnių skaičius; m. – metai;

med. m-kla – medicinos mokykla; p – statistinis patikimumas; proc. – procentai;

n – imties tūris, respondentų skaičius; SN – statistiškai nereikšmingas skirtumas; pav – paveikslas;

žr – žiūrėti; t.y – tai yra; pvz. – pavyzdžiui;

ŽODYNĖLIS

Emocinis išsekimas – tai būsena, kai jaučiamas nuolatinis lėtinis nuovargis, prarandamas

gyvenimo tikslas, nėra entuziazmo, žmogus visiškai jaučiasi praradęs jėgas [44].

Stresas – tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl vidinių ir išorinių

veiksnių (stresorių) poveikio [36].

Stresorius – tai faktorius, sukeliantis stresinę būseną [9].

Stresas darbe – darbuotojo reakcija į nepalankius darbo aplinkos sąlygų, darbo reikalavimų,

darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir/ar santykių su darbdaviu psichologinius veiksnius [32].

ĮVADAS

Stresas darbe sukelia daugiau kaip ketvirtadalį (28 proc.) visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviem ar daugiau savaičių [11].

Stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų Europos Sąjungoje dažniausiai sutinkama ir su darbu susijusi sveikatos problema [27]. Statistika rodo, kad Europos Sąjungos valstybėms kasmet stresas darbe kainuoja mažiausiai 20 milijardų eurų. Stresas darbe gali sukelti depresiją, nerimą, padidėjusį lėtinį nuovargį ir širdies ligas, jis turi didelės įtakos darbo našumui, kūrybingumui ir konkurencingumui. Stresas, kaip kenksmingas darbo aplinkos veiksnys, būdingas daugelio profesijų atstovams [52].

Darbo stresas slaugytojo profesijoje plačiai tyrinėjamas paskutinius du dešimtmečius. Daugelyje tyrimų buvo aiškinamasi kaip stresoriai darbe veikia slaugytojų, dirbančių ligoninėje, sveikatą ir gerovę [13]. Stresą tyrinėja įvairių sričių: medicinos, psichologijos, elgesio biologijos, socialinių mokslų mokslininkai [27].

Stresas darbe gali būti apibūdinamas kaip organizmo būsena, kylanti dėl netikėtų nepalankių aplinkybių, dezorganizuojančių darbinę veiklą, poveikio [52].

Tačiau būtina pabrėžti, kad tam tikras stresas yra dalis normalaus gyvenimo ir netgi daugiau – yra būtinas. Net ir tokie džiaugsmingi įvykiai, kaip paaukštinimas tarnyboje ar naujas norimas darbas, taip pat sukelia stresą, kadangi koreguoja žmogaus asmeninį gyvenimą. Pernelyg didelis stresas veikia neigiamai, bet nežymus stresas netgi verčia žmogų tobulėti [38].

Slaugos veikla apima plačią skalę galimų streso faktorių, atsirandančių darbo vietoje, nes slaugytojo profesijai būtini puikūs socialiniai, etiniai, dalykiniai ir kt. įgūdžiai, komandinis darbas įvairiose situacijose, dvidešimt keturių valandų slaugos teikimas ir tai, kas dažnai traktuojama „emociniu pervargimu“ [13].

Darbe slaugytojams keliama daugybė reikalavimų: reikalauja pacientai, jų šeimos nariai, kolegos, ligoninių vadovybė ir administratoriai. Šie reikalavimai gali tapti nepakeliama našta slaugytojui, ir jis gali neatlaikyti susidariusios padėties. Darbas, kuriame jūs neturite galimybių savarankiškai, laivai veikti ir spręsti, ilgainiui gali tapti streso ir ligos priežastimi. Nuo darbo organizavimo priklauso, ar galėsite tinkamai atlikti pavestą darbą, ar sugebėsite pasitikėti savimi, jausti pasitenkinimą savo darbu bei tobulėti savo srityje kaip profesionalas. Darbas turėtų būti organizuojamas taip, kad vadovai savo darbuotojus skatintų ir palaikytų slaugytojų iniciatyvą ir sugebėjimą tinkamai spręsti [44].

Dėl to, šio darbo tema yra aktuali šiandien, kuomet yra spartus darbo tempas, kyla konfliktų darbe. Todėl kiekvienas dirbantis asmuo, turėtų susikurti savas kovos su stresu darbe strategijas. Taip pat

darbdaviai negali būti abejingi darbuotojų patiriamam stresui, nes streso neigiamos pasekmės gali pasiekti ir patį darbdavį.

Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma išvengti, tačiau galima išvengti neigiamų jo pasekmių sveikatai, arba sumažinti jas, padidinus atsparumą stresui [36].

Svarbu gebėti sumažinti streso darbe riziką ir išsiugdyti gebėjimą valdyti stresą sukeliančias situacijas [13].

Temos aktualumas ir naujumas:

Lietuvoje nedaug yra atlikta išsamių tyrimų, nagrinėjančių slaugytojų patiriamą stresą darbe, jo prevenciją ir įveikimo būdus.

Slaugytojų darbas yra įtemptas, sunkus, susiduriama su žmonių skausmu, kančia ir mirtimi. Slaugytojų darbe patiriami stresai turi įtakos slaugos kokybei ir slaugos personalo sveikatai. Slaugos veikla apima plačią skalę galimų streso faktorių, atsirandančių darbo vietoje.

Slaugytojų patiriamo streso darbe tema yra jau nagrinėta Lietuvoje. Tačiau, slaugytojų dirbančių vaikų ligų skyriuose patiriamo streso tema dar nebuvo tirta.

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti slaugytojų, dirbančių vaikų ligų skyriuose patiriamą stresą

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti slaugytojų darbo aplinką.

2. Nustatyti slaugytojų, patiriamo streso priežastis.

3. Išsiaiškinti, kokius požymius ir sveikatos sutrikimus jaučia slaugytojai patirdami stresą darbe. 4. Nustatyti veiksnius padedančius įveikti stresą.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Stresas kaip reiškinys

Kiekvienas iš mūsų patiriame stresą, kadangi jo visiškai išvengti neįmanoma [4]. Tam tikra įtampa, reikalavimai, netgi nestiprus stresas yra normalus kiekvieno žmogaus gyvenimo reiškinys [2]. Patirdami stresą, sukaupiame jėgų pasipriešinti kliūtims, trukdančioms siekti savo tikslų, našiai dirbti [35].Stresas – gyvenimo dalis, skatinanti asmenybę mokytis, tobulėti, keistis, tačiau stresas gali veikti ir neigiamai [6].

Beveik visi pokyčiai mūsų gyvenime yra stresoriai, nes atsiranda poreikis susidoroti su situacija [41]. Stresoriai gali būti teigiami, kai žmogų aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus (eustresas), ir neigiami, kai kelia grėsmę žmogui, jo saugumui darbe, sveikatai ir gerovei bei visuomeninei padėčiai (distresas) [24]. Pozityvus stresas padeda susikoncentruoti veiklai ir pasiekti geriausią rezultatą [44]. Nedidelis stresas yra naudingas žmogui, nes tai skatina žmogų domėtis naujovėmis, gyventi aktyvų gyvenimą, tačiau žmonės į dirgiklius reaguoja skirtingai [44]. Kai iškyla per daug stresorių, peržengiamos pakantumo ribos, tada asmuo netenka jėgų, patiria didelę baimę ar net perdega [6].

Pagal trukmę stresorius galima skirti į :

· staigius (trumpai trunkantys, nuo poros sekundžių iki poros dienų, tai pvz.: nenumatytai iškilęs pavojus)

· chroniškus (ilgai trunkantys, nuo kelių savaičių iki kelių metų, tai pvz.: darbas naktinėje pamainoje)

· kintamus (kai stresoriaus veikimo laikotarpius keičia streso nebuvimo laikotarpiai, tai

pvz.: egzaminai). Chroniški stresoriai labiausiai linkę mus varyti į ligas. Kintami stresoriai, jei į juos žiūrime kaip į iššūkį ir galimybę, gali padėti žmogui užsigrūdinti ir tapti mažiau streso pažeidžiamam [30].

Įvykiai stresą sukelia tada, kai mes juos suvokiame kaip neigiamus ir nekontroliuojamus. Nuo to, kaip dauguma žmonių vertina tam tikrus savo gyvenimo įvykius, priklauso ir patirto streso stiprumas bei intensyvumas [15].

Vienodi dirgikliai sukelia nevienodus pergyvenimus. Ta pati situacija vieniems atrodo visiškai patenkinama, kitiems sukelia streso būseną [41]. Stresas turi savybę formuotis, t.y. vienas stresorius gali ir neveikti žmogaus neigiamai, tačiau keli neigiami veiksniai gali sukelti didelį stresą. Trumpalaikiai

stresoriai, tam tikrais atvejais padeda susikaupti, padaryti darbą operatyviau, tačiau ilgalaikiai veiksniai veikiantys kartu su kasdieniais, gali tapti nepakeliami [41].

Įvairių autorių pateikiamuose streso sąvokos apibrėžimuose, išskiriami šie trys bendri komponentai:

· veiksnys, kuris sukelia stresą arba stresorius; · asmuo patiriantis šį poveikį;

· stresinė situacija arba atsakas į poveikį [39,50].

Stresas subjektyvus reiškinys, todėl jo psichologinės, fiziologinės ar socialinės pasekmės priklauso nuo individualių asmens jautrumo ir atsparumo stresui savybių, kitaip sakant nuo asmens savybių [6], auklėjimo, aplinkos sąlygų. Tačiau net ir tuos, kuriems būdinga emocinė pusiausvyra, per didelis darbo krūvis, nepalankios darbo aplinkos sąlygos paveikia neigiamai [41]. Stresą formuoja išoriniai veiksniai (darbo sąlygos, profesiniai, socialiniai ir gyvenimo būdo veiksniai) bei vidiniai (asmeniniai ir paveldėti – amžius, profesija, stažas, pareigos, psichologinis tipas ir kt.) veiksniai [18].

V.Janušonis pateikia tokią stresorių klasifikaciją: · socialinės aplinkos išoriniai stresoriai; · gyvenimo įvykiai ir pokyčiai;

· darbo įvykiai ir pokyčiai;

· asmeniniai įvykiai ir individualių charakteristikų pokyčiai [19].

Stresą būtina tiksliai apibrėžti. Paprastai stresu vadiname viską, kas nemalonu, nepatogu, kas mus slegia [7]. Kiekvienas stresu vadina kažką kita – ką jis jaučia asmeniškai ir viliasi, kad kitas žmogus jį supras [41]. Tai kas iš tiesų yra stresas?

· Stresas – tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl vidinių ir išorinių veiksnių (stresorių) poveikio. H.Selje kanadiečių mokslininkas 1936 m. pirmas pavartojo streso terminą ir sukūrė streso teoriją. [36].

· Stresas – yra bendra organizmo adaptacinė gynybinė reakcija į bet kokius neigiamus poveikius fizinei ir psichinei žmogaus būsenai [54].

· Stresas – tai įtampos būsena – visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, kuriomis žmogaus organizmas atsako į nepalankius veiksnius [41].

· Stresas – yra fizinę ir dvasinę energiją žalojantis veiksnys, sukeliantis dideles psichologines problemas ir dažnai pastebimas įvairiausių lėtinių procesų pradžioje ir kaip specifinė ypatybė vedanti į perdegimą [59].

· Stresas – subjektyviai žmogaus suvokiamas neatitikimas aplinkos tarp aplinkos reikalavimų ir žmogaus galimybių atitikti tuos reikalavimus [30].

· Stresas – tai žmogaus būsena, sąlygota įvairių ekstremalių poveikių; įtampa [24].

· Stresas – sankaupa jausmų, kurie kyla individui dėl psichinio ir fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ir pernelyg didelių reikalavimų [6].

· Stresas – tai psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kurios galima išvengti ar ją sumažinti [41].

Apibendrinus galima teigti, kad kiekvienas iš mūsų kasdien patiriame didesnį ar mažesnį stresą. Tam tikrus gyvenimo įvykius ir pokyčius į kuriuos mes kasdien reaguojame, suvokiame kaip stresorius. Stresoriai neigiamai paveikia mūsų fizinę ir emocinę savijautą. Stresas tai dažniausiai netikėtų, neigiamų aplinkybių sukeltas žmogaus ir organizmo veiklos funkcijų sutrikimas. Streso pasekmės priklauso nuo kiekvieno asmens savybių. Stresas sekina organizmą ir sukelia įvairias ligas. Bet nedidelis stresas kaip tik grūdina organizmą, skatina mus veikti, tobulėti ir keistis.

1.1.2 Streso mechanizmai

Trys organizmo sistemos – nervų, imuninė bei endokrininė labai glaudžiai funkcionuoja, užtikrindamos jo vientisumą bei gyvybingumą. Centrinės nervų sistemos struktūroje – gumbure susitelkia visi išorės bei vidaus organizmo impulsai. Čia šie impulsai analizuojami ir čia išsiskiria cheminės medžiagos, kurios per tarpinę grandį smegenyse – pogumburinę liauką reguliuoja įvairių vidaus sekrecijos – endokrininių liaukų funkcijas. Cheminės centrinės nervų sistemos medžiagos gali slopinti arba skatinti šių endokrininių liaukų funkciją [9].

Streso metu padidėja kortizolio – vieno iš antinksčių hormono, bei simpatinės nervų sistemos funkcija. Šiuos pokyčius gali sukelti sunkus darbas, įtampa, ekstremali situacija darbe, infekcijos, baimės. Streso metu pradeda funkcionuoti latentiniai receptoriai. Jie tampa jautrūs įvairiems hormonams, ir bendras organizmo jaudulys ir nerimas didėja. Psichologinių stresų metu didėja ir vegetacinės nervų sistemos dalies – simpatinės nervų sistemos veiklumas. Viena iš svarbiausių streso grandžių – kraujagyslių reakcija: streso metu jos išsiplečia ir jei ne kortizolis, ištiktų šokas ir mirtis [12].

Skiriame pagrindinius streso komponentus:

· Išorinį streso komponentą sudaro potencialiai grėsmingi įvykiai aplinkoje. Tokiais įvykiais gali būti įvairūs fizinės ir socialinės aplinkos pokyčiai, įvairios pastovios

gyvenimui nepalankios sąlygos ir nemalonūs situacijai išgyvenimai.

· Vidinį streso komponentą sudaro fiziologinės organizmo reakcijos į aplinkos stresorius. · Sąveika tarp išorinio ir vidinio streso komponento sudaro trečiąjį komponentą. Išorinis ir vidinis komponentas sąveikauja per mąstymą. Fiziologinė reakcija kyla mums interpretuojant išorinius įvykius kaip stresinius. Iš kitos pusės, fiziologinė organizmo reakcija pasiūlo įvykių interpretaciją [30].

Organizmo prisitaikančioji reakcija į stresą yra bendra, kurią H.Seljė pavadino bendruoju prisitaikymo sindromu [50].

1 pav. Streso eigos schema [24]

H. Seljė nustatė, kad bendrasis prisitaikymo sindromas skiriamas į tris fazes:

· Aliarmas – aliarmo lygyje, reaguodamas į pavojų, organizmas mobilizuoja resursus. · Pasipriešinimas – aliarmo lygyje fiziologinės reakcijos suteikia pakankamai energijos

įveikti pavojų. Pavojui neslūgstant, vyksta organizmo priešinimasis, užsitęsusi sužadinimo būsena. Jei pavojus trumpas, paprastai pakanka resursų jį įveikti. Organizmas tampa pažeidžiamas ligoms.

· Išsekimas – pasiekiamas po ilgo priešinimosi. Organizmo resursai išnaudoti ir tolesnis priešinimas jau neįmanomas. Organizmas negrįžta prie normalios pusiausvyros. Dėl to gali kilti ligos, depresija ar net mirtis [30].

Apibendrinus galima teigti, kad šios organizmo sistemos: centrinė nervų, imuninė ir endokrininė organizmo sistemos funkcionuoja vykstant stresui. Žmogus reaguoja į stresą. Organizmo prisitaikymo

Pasipriešinimas Susidorojimas su stresoriumi ir atsparumas jam. Išsekimas Jeigu nepavyksta panaikinti stresoriaus poveikio, įvyksta išsekimas, galima net mirtis. Aliarmas Energijos, reikalingos sutikti stresorių ir pasipriešinti jam, kaupimas.

STRESORIUS

reakcija į vykstantį stresą yra bendra. Kaip kiekvienas organizmas prisitaiko į stresą, galima skirstyti į tris fazes: aliarmo būseną, pasipriešinimą – prisitaikymą ir išsekimą.

1.1.3 Streso pasireiškimo formos

Sveikatos sutrikimus paprastai sukelia nenatsitiktiniai stresai, o nuolatos slegianti įtampa. Pirmiausia yra pažeidžiama imuninė sistema, nes ilgai veikiant stresui, susilpnėja imuninės sistemos pajėgumas. Imuninė sistema šalina iš organizmo nereikalingas medžiagas. Sutrikus šios sistemos veiklai, gali padidėti arba sumažėti jos aktyvumas, o tai sukelia daugybę ligų.Ypač pažeidžiamos skrandžio ir žarnyno gleivinės, nes gaudamos mažiau kraujo, jos tampa neatsparios uždegimams ir opoms (stresinės opos) [42].

Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad stresas dažnai pasireiškia aktyvesne simpatinės nervų sistemos reakcija, kuri neigiamai veikia sveikatą, ypač didina miokardo infarkto riziką. Kai kuriais epidemiologiniais tyrimais nustatyta tiesioginė neigiama emocijų ir staigios mirties priklausomybė [25].

Streso požymiai gali būti fiziniai, psichiniai, taip pat gali atsirasti tam tikri elgesio pakitimai [36]. Fiziologiniai streso simptomai tai:

· spaudimas krūtinėje;

· pečių ir nugaros sustingimas; · galvos skausmai, migrena · dusulys, karščiavimas, drebulys; · prakaitavimo protrūkiai;

· miego sutrikimai, nemiga; · šleikštulys, pykinimas, vėmimas; · virškinimo sutrikimai;

· kraujo apytakos sutrikimai, svaigulys; · odos problemos, alergijos;

· nuovargis, nuolatinis mieguistumas; · neatsparumas infekcijoms.

Psichologiniai streso požymiai:

· nervingumas, nerimas, irzlumas; · išsiblaškymas, baimingumas;

· depresijos, baimės būsenos; · nuolatinė įtampa;

· netikrumas, slopinimas; · nuotaikos svyravimai; · išsekimo jausmas;

· agresijos, beprasmis įniršis; · motyvacijos praradimas, neviltis; · mintys apie savižudybę;

· koncentracijos sutrikimai, susilpnėjusi atmintis [9,12].

Įrodyta, kad kiekvienas didesnis susijaudinimas, susinervinimas, susierzinimas sukelia žalingus organizmo pakitimus. Jei konfliktų išvengti nepajėgiame, jie nuolat kartojasi, tuomet nuolat nervinamės, nuolat patiriame didesnį ar mažesnį stresą – apsauginę organizmo būseną [28].

Streso pasekmės pasireiškia:

· fiziologinės reakcijos į stresą: pulso padažnėjimas, ilgalaikiai psichosomatiniai bei somatiniai sutrikimai;

· emocinės reakcijos į stresą: pyktis, nesaugumas, ilgalaikis prislėgtumas ir dirglumas, baimė, įtampa, gailestis, verkimas;

· kognityviniai požymiai: išsiblaškymas, nelankstus problemų sprendimas, padidėjusi savikritika;

· elgsenos požymiai: mieguistumas, pasyvumas, pažeidžiamumas, medikamentų vartojimas, persivalgymas, padidintas judrumas [35].

Apibendrinus galime teigti, kad stresas veikia daug organizmo sistemų bei funkcijų. Paveikti organizmai reaguoja įvairiai: vieni staigiai, kiti lėčiau, kitiems reakcija gali pasireikšti net po kelių metų. Žmogaus organizmas veikiamas streso reaguoja fiziologiniais ir psichologiniais simptomais. Kiekvienas žmogus į patirtą stresą reaguoja skirtingai ir jo patirta būsena yra skirtinga.

1.2 Stresas darbo aplinkoje

1.2.1 Stresą darbe sukeliantys veiksniai

Kiekvienas iš mūsų susiduria su tam tikromis situacijomis, kuriose jaučia psichologinę įtampą, ar netgi tos įtampos padarinį – fiziologinę įtampą. Dirbantis žmogus, ko gero, daugiausiai su stresą

sukeliančiomis situacijomis susiduria darbe. Darbas – labai svarbus veiksnys, turintis įtakos suaugusio žmogaus gyvenimui [41]. Juk būtent darbe kiekvienas iš mūsų praleidžiame didžiąją dalį savo gyvenimo.

Stresas darbe yra vienas iš didžiausių visuomenės sveikatos iššūkių. Tyrimai atskleidžia, kad stresas sąlygoja 50-60 proc. prarastų darbo dienų, o tai sukelia didelius finansinius ir ekonominius nuostolius. Streso darbe prevencija yra vienas iš Europos Komisijos komunikato dėl „naujosios sveikatos“ ir saugos darbe strategijos tikslų [10].

Stresas darbe apibrėžiamas kaip emocinė būsena ar nuotaika, kurios priežastis – prieštaravimas tarp darbe keliamų reikalavimų ir asmens sugebėjimo atlikti juos, arba asmens suvokimas, jog nesugebės atlikti darbo pagal keliamus reikalavimus [39]. Tai darbuotojo reakcija į nepalankius darbo aplinkos sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir /ar/ santykių su darbdaviu psichosocialinius veiksnius [32].

Stresas darbe yra pripažįstamas kenksmingu darbo aplinkos veiksniu, tokiu pat, kaip triukšmas, vibracija, pavojingos cheminės medžiagos. Tai organizmo būsena, kylanti dėl netikėtų nepalankių aplinkybių sutrikdančių darbinę veiklą. Stresą patiriantys darbuotojai tampa dirglesni, sunkiau susikaupia, sunkiau priima sprendimus, jaučia nerimą, jaučiasi pavargę ir neišsimiegoję, dažniau konfliktuoja, rūko, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, dažniau serga [41].

Konkrečius veiksnius, turinčius įtakos streso darbe atsiradimui, galima jungti į devynias grupes [56]:

· Darbo uždavinių sąlygoti veiksniai (skubus, monotoniškas darbas, fragmentiškumas, įvairovės stoka, menkas sugebėjimų realizavimas, nekūrybiškas darbas, atsakomybė už kitus žmones ar materialines vertybes).

· Darbo turinio sąlygoti veiksniai (negalėjimas pačiam priimti sprendimus). Labai svarbi individuali asmens įtaka darbui, t. y. galimybė nepriklausomai priimti sprendimus.

· Vaidmens darbe sąlygoti veiksniai (dviprasmiškos ar neapibrėžtos pareigos, priklausomybė ar nuolatinis kontaktas su kitais žmonėmis). Kiekvienas dirbantis asmuo tuo pat metu vieniems yra vadovas, kitiems – pavaldinys.

· Karjeros ir darbo statuso sąlygoti veiksniai (karjeros galimybės, menkai vertinamas ir nesaugus darbas, mažas atlyginimas). Neaiški ar dviprasmiška ateities perspektyva ar jos nebuvimas – dažna streso darbe priežastis.

· Nepatogaus darbo laiko sąlygoti veiksniai (darbas pamainomis, ypač naktimis, viršvalandžiai). Nepatogus darbo laikas gali sukelti konfliktines situacijas šeimose.

· Žmonių tarpusavio santykių sąlygoti veiksniai (socialinė ar fizinė izoliacija, socialinės paramos stoka, konfliktai ir smurtas, fizinė ir psichologinė agresija, blogi santykiai su vadovais, blogas vadovų elgesys pavaldinių atžvilgiu). Darbas žmogui padeda patenkinti ne tik materialinius, bet ir socialinius poreikius, todėl darbe labai svarbu turėti galimybę bendrauti su kitais žmonėmis, aptarti iškylančius sunkumus ir problemas.

· Darbo/namų problemų sąlygoti veiksniai (nepakankama praktinė ar socialinė namiškių parama, darbe ir namuose keliami prieštaringi reikalavimai, „dvigubos karjeros” problemos). Dėl tarnybinių pareigų gali kilti sunkumų šeimoje, pavyzdžiui, kai reikia pasirūpinti sergančiais tėvais ar vaikais. Jei tokios stresinės situacijos kartojasi dažnai, tenka apsispręsti, ypač moterims, ką rinktis – karjerą darbe ar ramybę namuose.

· Žalingi darbo aplinkos veiksniai (triukšmas, vibracija, vėdinimas, oro tarša, blogas apšvietimas, ribota darbo erdvė ir kiti darbo sąlygų trūkumai). Triukšmas gali sukelti papildomą stresą, kai reikia susikaupti arba kai jis izoliuoja nuo kitų žmonių. Oro tarša taip pat turi įtakos ir priklauso nuo darbuotojo žinių apie galimą cheminių medžiagų poveikį sveikatai. Šio poveikio baimė stresą dar labiau gali sustiprinti.

· Nepastovaus darbo ar nedarbo sąlygoti veiksniai. Žmogus, praradęs darbą ar neužtikrintas, kad jį turės ateityje, patiria nuolatinį nerimą, jam gėda ir baisu, jog bus atstumtas visuomenės [6].

Dažniausiai stresą darbe sukelia:

· laiko trūkumas ar per didelis darbo tempas; · ribota sprendimų priėmimo laisvė;

· nepakankama viršininkų ar kolegų parama ir pripažinimas; · neaiškios darbo, pareigybės instrukcijos;

· nesubalansuota darbuotojų teisė ir atsakomybė; · kompetencijos stoka;

· darbo įvertinimo ir užmokesčio stoka; · baimė prarasti darbą;

· pavojingas darbas;

· darbas, atliekamas izoliuotai nuo kitų darbuotojų; · konkurencija;

Įrodyta, kad stresas darbe ir neigiamos streso pasekmės siejamos su pernelyg dideliais darbo reikalavimais, spaudimu, menkomis įtakos savo darbui galimybėmis, menka socialine parama. Streso darbe priežasčių grupės yra šios: kokybiškai per didelis darbo krūvis, kiekybiškai per didelis darbo krūvis, socialinės paramos stygius, galimybių turėti įtakos savo darbui nebuvimas, blogi socialiniai santykiai [47].

Dėl streso darbe:

· pažeidžiami darbo laiko grafikai; · mažėja darbo produktyvumas; · priimami netinkami sprendimai; · daugėja klientų skundų;

· didėja darbuotojų kaita;

· daugėja nelaimingų atsitikimų darbe; · daugėja nedarbo dienų [41].

Darbuotojai, dirbantys toje pačioje aplinkoje, skirtingai išgyvena stresą. Tai lemia ne vien individualūs veiksniai (santykiai šeimoje, ekonominė padėtis, asmenybės ypatumai), bet ir patiriamo streso suvokimas. Būtent individualūs veiksniai lemia tai, kad iš pirmo žvilgsnio tose pačiose situacijose vieni darbuotojai jaučia stresą, o kiti ne. Vieni žmonės stresinėse situacijose puikiai susikaupia ir maksimaliai išnaudoja savo jėgas, kiti priešingai, negali dirbti [46].

Apibendrinant galima teigti, kad stresas įtakoja emocinę, psichinę darbuotojo būklę, sveikatą bei darbo efektyvumą. Stresinė būsena sutrikdo įprastą veiklos eigą, tempą bei kokybę. Dažniausiai stresą darbe sukelia: per dideli darbo reikalavimai, didelis darbo krūvis, laiko trūkumas, darbo aplinkos veiksniai, blogi socialiniai santykiai, nesugebėjimas atlikti pavestų užduočių. Patyrus stresą pasikeičia darbuotojo elgesys, kalbos tempas, gestikuliacija, darbuotojai tampa dirglesni, sunkiau susikaupia, dažniau konfliktuoja, rūko, piktnaudžiauja alkoholiu.

1.2.2 Stresas slaugytojų darbe

Vykstančios sveikatos apsaugos reformos ar restruktūrizacijos, besikeičiančios medikų darbo aplinkos, didėjantys gydymo bei slaugos kokybės reikalavimai ir baimė nesuspėti prisitaikyti prie naujovių – visa tai kelia įtampą darbuotojams ir skatina organizmo stresinę reakciją [22].

Medikus veikia emocinė įtampa susijusi su darbu: ilgos darbo valandos, kai nėra su kuo pabendrauti, naujų technologijų diegimas, emocinė įtampa susijusi su darbo organizavimu ir darbiniu

klimatu: savarankiškumo ar kontrolės trūkumas, uždari, neigiami tarpusavio santykiai, staigūs emociniai pokyčiai [33]. Personalo trūkumas, didelis darbo krūvis, didelė atsakomybė, kompetencijos stoka, menkas vadovų palaikymas, blogi socialiniai santykiai tarp personalo – tai streso darbe priežastys, kurias nurodo slaugytojai [60].

Vis labiau stresą slaugytojų darbe lemia didėjantis administracijos darbuotojų skaičius, išteklių trūkumas, saugumo nebuvimas darbe, konfliktai darbe, lėšų darbo sąlygoms gerinti stoka, slaugytojo vaidmens neaiškumas, vadovavimo trūkumai, nesubalansuotas darbo laikas, stygius laiko kelti kvalifikaciją [57].

S. French ir kt. (2000) išskyrė devynias veiksnių, galinčių turėti įtakos slaugytojų stresui, grupes: · netinkamas profesinis pasiruošimas, asmenybės netinkamumas profesijai;

· susidūrimas su mirtimi ir mirštantys pacientai; · konfliktai su gydytoju, ligoninės vadovybe; · nesutarimai su vyresniąja slaugytoja;

· nesutarimai su kartu pamainoje dirbančiais slaugytojais; · diskriminacija kolektyve;

· per didelis darbo krūvis; · netikrumas dėl gydymo;

· bendravimo su pacientais ir jų šeimų nariais problemos [58].

Kartais net ir keletas stresinių psichosocialinių darbo veiksnių gali nesukelti jokių pakitimų, o kartais ir vienas veiksnys gali turėti neigiamų pasekmių. Kai kada papildomų stresų sukelia ir mūsų vidinis nusiteikimas. Kaltės jausmas taip pat gali sukelti stresą, t.y. jei slaugytojas daro veiksmus prieš savo valią, toks elgesys jį slegia [6].

Pagal T. Cox yra išskiriamos šios slaugytojų darbo aplinkos streso šaltinių grupės, kada kyla tam tikri psichosocialiniai ir organizaciniai rizikos veiksniai:

· darbo planas ir darbo krūvis (darbo perkrova; kontrolės stoka; susidūrimas su mirtimi); · tarpasmeniniai santykiai darbe (konfliktai su slaugytojais ir kitu personalu; gydytojų

elgesys);

· santykiai su pacientais ir jų šeimomis (neadekvatus pasirengimas spręsti emocinius pacientų ir jų šeimos poreikius);

· darbo organizacija ir vadyba (personalo stygius; personalo keitimasis; riboti resursai); · specifiniai slaugos aspektai (susirūpinimas gydymu ir pacientų slauga);

· asmeniniai veiksniai (susirūpinimas dėl specialių žinių ir įgūdžių) [64].

Darbe slaugytojams keliama daugybė reikalavimų: reikalauja pacientai, jų šeimos nariai, kolegos, ligoninių vadovybė ir administratoriai [44]. Slaugytojų darbas ne tik sudėtingas, bet fiziškai ir protiškai įtemptas. Fizinis krūvis, toksinės medžiagos, mikrobiologinė tarša – tai tik dalis kenksmingų veiksnių, su kuriais susiduria slaugytojai savo kasdieniniame darbe. Dirbant slaugytoju tenka atlikti sveikatai pavojingus darbus bei susidurti su kitų žmonių mirtimi. Toks darbas pareikalauja iš slaugytojų didelių emocinių išgyvenimų. Neretai susiklosto ekstrinės, greitos reakcijos ir tikslių kompleksinių sprendimų reikalaujančios situacijos. Slaugytojų veiklos pobūdis, santykiai su gydytojais, vaidmens kaita, emocinis „indėlis“ į slaugos procesą, menkas atlyginimas – visa tai sąlygoja specifines slaugytojų veiklos sąlygas bei kuria tam tikrus įtampų laukus [34,65].

Darbas, kuriame jūs neturite galimybių savarankiškai, laisvai veikti ir spręsti, ilgainiui gali tapti streso ir ligos priežastimi. Nuo darbo organizavimo priklauso, ar galėsite tinkamai atlikti pavestą darbą, ar sugebėsite pasitikėti savimi, jausti pasitenkinimą savo darbu bei tobulėti savo srityje kaip profesionalas. Darbas turėtų būti organizuojamas taip, kad vadovai savo darbuotojus skatintų ir palaikytų slaugytojų iniciatyvą ir sugebėjimą tinkamai spręsti [44].

Apibendrinus galima teigti, kad slaugytojų darbas yra sunkus, fiziškai ir protiškai įtemptas. Stresą slaugytojų darbe sukelia: didelis darbo krūvis, tarpasmeniniai santykiai darbe, didelė atsakomybė, santykiai su pacientais ir jų šeimos nariais, darbo organizacija ir vadyba, specifiniai slaugos aspektai bei asmeniniai veiksniai.

1.2.3 Streso poveikis slaugytojų sveikatai

Stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų Europos Sąjungoje dažniausiai sutinkama ir su darbu susijusi sveikatos problema [27]. Stresas darbe sukelia daugiausiai nei ketvirtadalį (28 proc.) visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviem ar daugiau savaitėms [11]. Streso sukeltos ligos gali pakeisti individualią gerovę bei produktyvumą [1].

Nuolat gausėjant stresų bei įtampų rodikliams, vis dažniau susiduriama su jų sukeltais sutrikimais bei ligomis [2]. Stresas darbe pasireiškia psichologinėmis ir psichosocialinėmis problemomis. Stresinė būsena sutrikdo įprastą veiklos eigą, tempą ir kokybę. Ypač nukenčia tokia veikla, kuriai reikia nestereotipinių sprendimų, logikos, geros atminties, mokėti greitai paskirstyti ir perkelti dėmesį [4].

Išskiriamos fiziologinės pasekmės, kurios pasireiškia organizmo išsekimu, padidėjusia rizika susirgti širdies ar psichinėmis ligomis. Nepasitenkinimas. Gali padidėti nerimas, atsirasti įtampa, dirglumas, nuobodulys. Dėl patiriamo streso gali sumažėti darbo produktyvumas, padaugėti pravaikštų, sutrikti kalba, valgymas ir miegas, imama daugiau vartoti alkoholio, rūkyti [1]. Stresas darbe gali sukelti depresiją, nerimą, širdies ligas, jis turi didelės įtakos darbo našumui, kūrybingumui, konkurencingumui. Stresas kaip kenksmingas darbo aplinkos veiksnys, būdingas daugelio profesijų atstovams [37].

Sveikatos priežiūros sektoriuje darbas nenutrūksta visą parą. Darbas pamainomis ir darbas naktį turi įtakos patiriamam stresui darbe. Naktinis darbas yra kenksmingas darbuotojų sveikatai. Pagrindiniai pavojai – miego ir virškinimo sistemos sutrikimai, problemos susijusios su valgymo įpročių pasikeitimais, jaučiamas nerimas ir baimė [29]. Taip pat darbas pamainomis ir darbas naktį neigiamai veikia darbuotojo vaidmenį šeimyniniame gyvenime ir socialinį aktyvumą [49].

Nors atsakomybė už žmonių gyvybę ir gerovę dažnai suteikia pasitenkinimą darbu, tačiau neretai slaugytojas jaučiasi fiziškai ir emociškai išsekęs. Dėl to vystosi streso ir nervinės įtampos požymiai – skrandžio opos, hipertenzija, miego sutrikimai. Pastaruoju metu atlikti tyrimai parodė, kad slaugytojams yra didesnė rizika nerviškai išsekti, nes dažnai jie susiduria su kitų žmonių skausmu, kančiomis, mirtimi [44]. Slaugytojų darbe daugiau rutinos, mažiau kūrybiškumo. Slaugytojai visuomet yra arčiausiai ligonio, bet ne visuomet jų darbas tinkamai vertinamas, pasinaudojama jų žiniomis [33].

Patirtas stresas gali slaugytojams sukelti įvairias psichologines (nuolatinis emocinis sudirginimas), socialines (nesutarimai su kolektyvu ar pacientais) ir somatines pasekmes (virškinamojo trakto, širdies – kraujagyslių sistemos sutrikimus) [17]. Ūmus stresas slaugytojams sukelia padidėjusį nuovargį, nervinį išsekimą, galvos skausmus, atsiranda bendras silpnumas, padidėja prakaitavimas, atšąla galūnės, kartais būna ir kitų vegetacinių reakcijų [6].

Ilgalaikis stresas ilgainiui išsekina emociškai, mažėja teigiamų emocijų, nėra susidomėjimo aplinka, darbu, vystosi apatija. Emocinis pervargimas neleidžia blaiviai mąstyti, kritiškai vertinti aplinkybių, tinkamai spręsti. Tai gali būti pavojinga slaugomo paciento sveikatai. Emociškai pervargęs žmogus nepakelia normalaus darbo krūvio ir ima ieškoti nusiraminimo, kartais ima vartoti vaistus. Tai ypač pavojinga paciento saugumui [44]. Didelis streso lygis darbe sukuria ir socialinį stresą: pakinta elgsena ir reakcija į stresą už darbo erdvės ribų, o tai veda į nerimo ir depresijos pasireiškimą [18].

Emocinį išsekimą gali skatinti:

· kasdieninis susidūrimas su mirtimi;

· didelė pacientų kaita arba negalėjimas užtikrinti reikiamos kokybės slaugos, nes trūksta pinigų, personalo;

· negalėjimas atlikti profesinių reikalavimų dėl per didelio darbo krūvio; · nuolatinis spaudimas atlikti užduotis kaip galima greičiau;

· kraujo ar ekskrementų vaizdas;

· darbo aplinkoje vyraujantys neigiami faktoriai; · rutininis ar monotoniškas darbas;

· pacientai nerodo dėkingumo (operacinių slaugytojams, kurie neturi galimybių bendrauti su pacientu);

· stresas dėl baimės, kad negalėsite prisitaikyti prie greitai besikeičiančios tobulėjančios technikos [44].

Tarptautinės Darbo Organizacijos pranešime teigiama, kad kenksmingi psichosocialiniai ir organizaciniai darbo veiksniai susiję su darbo turiniu, darbo struktūra, valdymo sistemomis, darbo aplinkos ir organizacinėmis sąlygomis veikia darbuotojų sveikatą, tačiau svarbi ir paties darbuotojo kompetencija bei poreikiai, nes veiksnių poveikis ir tarpusavio ryšiai pasireiškia per darbuotojo suvokimą ir pergyvenimus [61].

Apibendrinus galima teigti, kad slaugytojai savo darbe susiduria su daugeliu veiksnių, kurie neigiamai veikia jų sveikatą: tai darbas pamainomis ir naktį, atsakingumo jausmas už pacientų gyvybę, gerovę ir sveikatą. Taip pat dirbant susiduriama su kitų žmonių skausmu, kančia ir mirtimi. Slaugytojai neretai jaučiasi fiziškai ir emociškai išsekę. Patirtas stresas slaugytojams sukelia: nuovargį, galvos skausmus, atsiranda bendras silpnumas, miego ir virškinimo sistemos sutrikimai, gali atsirasti įtampa, nerimas ir net emociškai išsekti.

1.3 Streso valdymas

R. Lazarus streso ir valdymo modelis

Streso ir valdymo modelis yra sukurtas amerikiečių psichologo R. Lazarus. Modelis yra pateikiamas kaip teorinis pasiūlymas, norint padėti žmonėms sąmoningai suvokti procesą, kurį jie išgyvena ir valdyti sunkias gyvenimo situacijas [16].

Modelis yra kognityvus, kadangi remiasi žmogaus sugebėjimu mąstyti ir vertinti. Vertinimas, kurį žmogus atlieka tomis aplinkybėmis bei aplinkybėmis teikiama reikšmė lemia, ar aplinkybės

suvokiamos kaip keliančios didelį stresą. Vėliau lemiamas yra vertinimas, kokias situacijos valdymo galimybes turi asmuo ir kokios valdymo pastangos yra atliekamos [9].

R. Lazarus teigia, kad žmonės naudoja trijų pakopų kognityvius situacijos vertinimus:

· Pirminis vertinimas – pats pirmasis situacijos vertinimas, kurio metu įvertinami konkrečios situacijos keliami reikalavimai. Stresą kelianti situacija suvokiama keliais būdais. Slaugytojas gali ją laikyti sunkia, bet įmanoma įveikti pasitelkus savo ir prieinamus išteklius. Kita situacija gali būti sudėtinga todėl, kad ji gali reikšti praradimą, kurį slaugytojas jau patyrė, ir yra nekintama. Patiriama slaugytojo situacija, susijusi su praradimu ar sužalojimo laukimu, yra grėsminga.

· Antrinis vertinimas – būna po pirminio vertinimo. Slaugytojui kyla įvairių klausimų: Ar aš pakankamai kompetentingas, kad galėčiau pradėti veikti? Ar galiu pakeisti šią situaciją? Ar galiu pasitraukti? Iškilus tokiems klausimams slaugytojas nesąmoningai svarsto, kokius suvaldymo būdus pasirinkti, kokias savo jėgas „įjungti“ situacijai įveikti. · Pervertinimas – procesas, kurio metu slaugytojas dar kartą pervertina situaciją, kai jau

išmėginti įvairūs situacijos suvaldymo būdai, atsižvelgiama ir į tai, ar situaciją pavyko suvaldyti, ar ne.

Visus vertinimus veikia daugybė stresorių [31]. Pastangas įveikti stresogeninei situacijai R. Lazarus klasifikavo į dvi pagrindines streso įveikimo kryptis:

· į problemą orientuotą streso įveikimą; · į emocijas orientuotą streso įveikimą.

Naudodamas į problemą orientuotą streso įveikimo strategiją žmogus mobilizuoja savo veiksmus, siekdamas pakeisti problemą turinčio asmens ir aplinkos santykį. Į emocijas orientuotos streso įveikimo strategijos tikslas – reguliuoti dėl stresoriaus kilusias emocijas, nepakeičiant pačios stresogeninės situacijos realybe [63].

Slaugytojas – žmogus, todėl kognityvus mąstymas lemia jo, kaip asmens, išgyvenimą ir elgesį. Patekęs į stresinę situaciją, nesąmoningai stengiasi suvaldyti ją, išsaugoti savo įvaizdį, gerovę, išsaugoti pagaliau savo kaip žmogaus vientisumą.

Kaip slaugytojus veikia stresas, priklauso nuo trijų veiksnių: slaugytojo sugebėjimo pakelti stresą, streso intensyvumo ir tęstinumo laipsnio, paramos iš aplinkinių laipsnio [43].

Galima valdyti sunkias situacijas, suprantant iškilusias mintis, jausmus bei reakcijas. Siekiančiam kuo geriau atlikti savo darbą slaugytojui reikalinga parama, profesinis bei asmeninis vadovavimas. Slaugytojas gali išsiugdyti sugebėjimą valdyti sunkias situacijas:

· sąmoningai suvokdamas savo mintis ir stresorius, veikiančius vertinimą; · sąmoningai suvokdamas savo jausmus ir reakcijas;

· sąmoningai suvokdamas asmeninės kontrolės poreikį; · suvokdamas savo poreikį liūdėti [16].

Slaugytojams patiriantiems savo darbe stresines situacijas šis modelis gali būti kaip alternatyva, galimybė paanalizuoti, kaip patys slaugytojai vertina ir valdo situaciją, įtampą savo darbe.

A. Antanowskio susidorojimo su stresu teorija

R. Lazarus stebi, kaip žmonės įveikia stresą nesusirgdami, o tuo tarpu Aaronas Antanowskis domisi, kaip žmonės išlieka sveiki. Kodėl yra taip, kad kai kurie žmonės, nepaisant daugybės pasikartojančių streso situacijų, išlieka sveiki, o štai kiti palūžta.

A. Antanowskis moko, kaip geriausia, pasitelkus veiklumą, įveikti gyvenimo situacijas net esant itin sunkioms aplinkybėms. Kertinė jo mintis yra sąryšio su kuo nors jausmas. Sąryšio jausmas yra visuotinė orientacija, kurią išreiškia tai, kiek atskiras žmogus turi visa apimančio, ilgalaikio dinamiško tikėjimo, kad:

· poveikiai, gyvenime kylantys dėl vidinių ir išorinių aplinkybių, yra struktūriniai, prognozuojami, paaiškinami;

· žmogus turi tam tikrų išteklių, leidžiančių įveikti to poveikio reikalavimus; · aplinkinių iškelti reikalavimai – tai iššūkiai, skatinantys veikti.

Žmogų veikia tam tikra situacija. Jo pajėgumas įveikti šį poveikį priklauso nuo trijų veiksnių: supratimo, veiklumo, prasmingumo. Supratimas reiškia tai, kad žmogus įsivaizduoja, kodėl kilo ši situacija, ir kad jis turi planą ją išspręsti. Prasmingumas yra gebėjimas interpretuoti probleminius poveikius kaip iššūkius, kurių verta imtis. [5,9].

Apibendrinus galima teigti, kad svarbiausi yra šie streso valdymo modeliai: R. Lazarus streso bei valdymo modelis, kuris naudojamas slaugytojams dirbantiems su sunkiai sergančiais bei mirštančiais pacientais. Šis modelis nusako, kaip slaugytojai vertina ir stengiasi suvaldyti stresinės situacijos įtampą. Kaip slaugytojus veikia stresas, priklauso nuo trijų veiksnių: slaugytojo sugebėjimo pakelti stresą, streso intensyvumo ir tęstinumo laipsnio, paramos iš aplinkinių laipsnio. A. Antanowskio susidorojimo su stresu teorija moko, kaip įveikti gyvenimo situacijas net sunkiausiomis aplinkybėmis.

1.3.2 Streso įveikimas

Reakcija į stresą – tai tik pasekmių ar nemalonios būsenos pašalinimas, o streso įveikimas – jau elgesys, veiksmai, kuriais siekiama sumažinti įtampą. Stresas gali būti įveikiamas, sumažinamos jo pasekmės arba išmokstama jį valdyti [42].

H. Salje, paklaustas, kaip įveikti stresą, atsakė: „....padeda fizinis aktyvumas, bet jo vieno nepakanka; svarbiausia laikytis „elgesio kodekso“, t.y. mokėti sugyventi; raskite savo paskyrimo uostą ir stenkitės į jį orientuotis; mano paskyrimo uostas – kuo daugiau daryti gera žmonėms, įsigyti kuo daugiau draugų; galima dėti viltis į gerą valią, draugystę; jeigu jūs reikalingas ir būtinas kitiems, jūs išgelbėtas“ [28]. Jei jau susidūrėme su konfliktine situacija ir susijaudinome, tai per daug nenusiminkime, o ieškokime geriausios išeities kaip išeiti iš susidariusios situacijos ir džiaukimės ją suradę.

Patiriamas stresas priklauso nuo individualių darbuotojų savybių ir stresinės situacijos suvokimo.Visiškai apsisaugoti nuo streso ir jo pasekmių neįmanoma. Negalima visiškai izoliuotis nuo aplinkos.Todėl tiriami stresoriai ir ieškoma būdų, kaip apsisaugoti nuo per didelės ir dažnos psichinės įtampos, kuri ne tik trukdo kokybiškai atlikti savo darbą, bet ir kenkia žmogaus organizmui, silpnina sveikatą, sukelia ne tik emocinius ir psichosocialinius simptomus, bet ir gali būti sunkių susirgimų priežastis [14].

Streso įveikimo būdai gali būti pastangos, orientuotos tiek į problemos sprendimą, tiek nukreiptos į emocijas. Šis procesas yra dinamiškas, o pastangos turi atitikti penkis pagrindinius tikslus:

· realistinis problemos matymas;

· neigiamų įvykių toleravimas ir emocinis jų pateisinimas; · pastangos, nukreiptos į „aš“ vaizdo pozityvumo išsaugojimą; · pastangos emocinei pusiausvyrai įgyti;

· pastangos tęsti patenkinamus ryšius su kitais žmonėmis [35].

Streso įveikimo būdų yra įvairių, vienas iš dažnai pasitaikančių – tai stresui „užbėgti už akių“. Priemonės prieš visą organizaciją veikiančius stresorius siekia pašalinti iš darbo aplinkos streso šaltinius bei suderinti darbuotojų asmeninius tikslus, poreikius, siekius, įgūdžius bei darbo užduoties ir aplinkos reikalavimus. Žinant, kokių konkrečių tikslų bus siekiama, yra nustatomi aiškūs ir išmatuojami kriterijai, pagal kuriuos galima spręsti apie poveikio efektyvumą. Patyrimo stoka kartais verčia rinktis streso įveikimo programas, duodančias pačius greičiausius rezultatus. Tačiau tokie rezultatai dažnai gali būti ne tik greiti, bet ir trumpalaikiai. Tikras streso ir jo pasekmių įveikimas nėra trumpas procesas, bet jis leidžia ne tik pagerinti esamą dabartinę situaciją, jis užkerta kelią stresui kilti ateityje [40].

Norint sumažinti žalingo streso poveikį darbe, reiktų pradžioje išsiaiškinti, kokia yra tikroji padėtis organizacijoje, kurioje dirba žmogus. Suomijos darbo medicinos institutas, vadovaudamasis streso psichologine teorija, sukūrė ir sėkmingai taiko streso darbe modelį (2 pav.)

2 pav. Streso darbe modelis [4]

Šis streso darbe modelis atspindi darbo organizavimo, darbo turinio ir žmonių tarpusavio aspektus, parodo, kaip išorinė aplinka veikia darbuotojo suvokimą; dėl jos poveikio darbuotojas jaučia arba stresą, arba pasitenkinimą [4].

Remiantis bendru streso darbe vertinimu, siūlomos korekcinės priemonės: · darbo aplinkos gerinimo techniniai sprendimai;

· darbo užduočių ir priemonių formavimo sprendimai; · darbuotojo psichinės sveikatos stiprinimas;

· specialios priemonės, skirtos rizikos grupėms [7].

Kovoti su stresais galima įvairias būdais. Pirmiausia padėti sau gali pats žmogus, o organizacija turi sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti jos veikloje, kelti kvalifikaciją, leisti pasireikšti ir skatinti jų kūrybiškumą. Sumažinti stresus darbe galima ir konsultuojant darbuotojus. Konsultuodami pavaldinį, vadovai galėtų jam patarti, kaip keisti tikslus, vertybes, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, nuraminti. Tai padrąsina darbuotoją ir jis sugeba įveikti sunkumus, nepraranda savigarbos, realiau planuoja, sugeba priimti kokybiškus sprendimus [4]. Neretai stresą valdyti padeda laiko planavimo įgūdžiai. Gerai savo darbą organizuojantis darbuotojas gali atlikti du kartus daugiau nei prastai planuojantis laiką darbuotojas.

Galimybė pasitarti, konsultuotis, kolegų palaikymas, aiškus darbas, tiksliai apibrėžta atsakomybė, užtikrina gerus darbuotojų santykius ir mažina psichologinį stresą [8].

Apibendrinus galima teigti, kad streso įveikimas – tai veiksmai kuriais galime sumažinti susidariusią padėtį. Siekiant įveikti stresą darbe reikia visų pirma stresą atpažinti, įvertinti streso riziką bei sugebėti sumažinti streso darbe problemas. Stresui mažinti darbe yra sukurtas streso darbe modelis. Prieš jį pradedant naudoti, reiktų išsiaiškinti streso padėtį darbo aplinkoje. Priemonių stresui sumažinti yra įvairių ir kiekvienas žmogus gali pasirinkti jam tinkančias priemones stresui įveikti konkrečioje situacijoje.

1.3.3 Slaugytojų darbe patiriamo streso valdymo metodai

Svarbu gebėti sumažinti streso darbe riziką ir išsiugdyti gebėjimą valdyti stresą sukeliančias situacijas [13]. Streso darbe galima išvengti, jei veiksmai, kurių imamasi stresui išvengti, yra efektyvūs [3]. Streso išvengti ir pagerinti darbo aplinką padeda:

· Bendri personalo susirinkimai. Bendra informacija padeda visiems pajusti, kad esate vertinamas ir esate vienas iš komandos narių. Kad nesklistų apkalbos, kad nebūtų nesusipratimų, informaciją susijusią su darbu, turi žinoti visi. Tokie susirinkimai turi vykti personalui patogiu laiku, o jį pravesti turi vadovas.

· Vertinimas. Būtinas grįžtamasis vertinimas, kad galėtumėte pajusti, kaip jus vertina darbo vietoje. Vertinimas – tai jūsų atliekamo darbo aptarimas su vadovu. Tokie pokalbiai turi būti suplanuoti iš anksto, o išsakoma informacija turi likti tarp asmenų, dalyvavusių pokalbyje. Kartu tai yra gera proga pasikeisti nuomonėmis apie darbą.

· Pasitarimai. Labai svarbu darbo metu susidariusias problemas ar nemalonumus aptarti iš karto. Žmonėms, kurie nuolat susiduria su fizine ar psichine įtampa, yra pravartu aptarti susidariusias problemas su savo kolegomis. Tokie bendri susirinkimai darbo metu, kur galima aptarti visa, kas jus jaudina, erzina, vadinami „pasitarimais“. Tokios grupės gali tapti lyg ir paramos grupėmis bei pagerinti bendradarbių tarpusavio santykius ir santykius su ligoniais.

· Parama ir padrąsinimas. Tobulėti darbe reiškia išmokti ištverti naujus išbandymus. Svarbu slaugytojams paremti ir padrąsinti vienas kitą, skatinti, imtis naujų ir sudėtingų užduočių. Padeda išvengti streso ir susitikimai su kolegomis, kurie įgyja patirties ir žinių.

· Reikalavimai vadovui. Kad vadovas sugebėtų tinkamai atlikti savo darbą, turi ne tik gerai profesionaliai išmanyti slaugą, bet ir žinoti apie vadybą ir vadovavimą kolektyvui. Geras vadovas turi mokėti atsakyti į darbuotojų keliamus reikalavimus ir taip pat mokėti numatyti ir malšinti kylančius prieštaravimus. Vadovas turi sudaryti sąlygas slaugytojams mokytis ir tobulėti, kad šie galėtų dirbti taip, kaip iš jų reikalaujama.

· Profesionalumo augimas ir galimybė siekti karjeros. Reikėtų organizuoti slaugą taip, kad susidarytų slaugytojams sąlygos tobulėti savo profesijoje ir siekti karjeros.

· Sportas ir laisvalaikis, kad nereikėtų po darbo susikaupusio pykčio išlieti ant kolegų, vadovo ar šeimos, labai gerai po darbo atsipalaiduoti, pasimankštinti.Tinka pasivaikščiojimai, plaukimas, važiavimas dviračiu. Atsipalaidavimo pratimai ir sportas negali pakeisti darbo aplinkos, tačiau jie gali apsaugoti nuo „perkaitimo“.

· Atsipalaidavimo pratimai. Atsipalaidavimas – vienas iš būdų susidariusiai įtampai mažinti [44].

Mokslininkai rekomenduoja įvairius streso valdymo būdus: relaksacija, geri santykiai darbe ir šeimoje, nuovargio mažinimas, suderinus darbo ir poilsio režimą, mažiau patiriant neigiamų emocijų, psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos [55]. Neigiamų streso padarinių išvengti padeda: sveikos gyvensenos taisyklių laikymasis, gebėjimas atsipalaiduoti nuo kasdienių rūpesčių [22].

Tam tikros darbinės situacijos galėtų pašalinti ar sumažinti stresą. Teigiamą įtaką turi slaugytojų skatinimas tobulėti savo srityje, aiškiai apibrėžta kiekvieno atsakomybė darbe, galimybė pasitarti ir susitikti su administracijos darbuotojais, lankstūs darbo grafikai, darbe laikomasi lygybės principo, sudaromos sąlygos tobulėti [44].

Patys slaugos darbuotojai taip pat turėtų norėti keistis ir tobulėti: · ieškoti galimybių tobulintis ir tobulėti darbe;

· nusistatyti asmeninius ir profesinius tikslus; · tinkamai planuoti laiką;

· laiką paskirstyti darbui ir asmeniniams poreikiams;

· susitvarkyti savo gyvenimą taip, kad jis teiktų malonumą ir pasitenkinimą [7].

Atlikti tyrimai patvirtina, kad slaugytojams reikalinga pagalba gilinant žinias ir įgūdžius stresui darbe įveikti ir jo prevencijai. Svarbus aspektas stresui darbe įveikti yra grįžtamasis ryšys. Slaugytojai turi turėti galimybę išsakyti savo problemas, gvildenti konfliktines ir sudėtingas, nerutinines situacijas kartu su kolegomis, ir kitų sričių specialistais. Slaugytojų kvalifikacijos tobulinimo programose stresui pažinti ir įveikti taip pat turėtų būti skiriamas pakankamas dėmesys [13].

Nacionalinis sveikatos informacijos centras pateikia tokius valdymo būdus: · atsipalaidavimas;

· turėjimas laiko sau; · geras miegas; · taisyklinga mityba; · judėjimas;

· bendravimas su draugais, artimaisiais; · savo laiko planavimas [31].

Apibendrinus galima teigti, kad slaugytojams išvengti streso padėtų: geri santykiai darbo kolektyve, bendri susirinkimai, galimybė išsakyti savo problemas, suderinimas darbo ir poilsio režimo, slaugytojų noras tobulėti slaugos srityje, galimybės pasikonsultuoti su psichologu, taisyklinga mityba, geras miegas ir aktyvus judėjimas.

2. TYRIMO METODIKA IR TYRIMO METODAI

2.1 Tyrimo kontingentas ir imties skaičiavimas

Tyrimas buvo atliktas Vaikų ligoninės VšĮ VUL Santariškių klinikų filiale. Tyrimas vyko 2011 m. spalio – 2012 m. vasario mėnesiais. Tiriamąjį kontingentą sudarė Vaikų ligoninės VšĮ VUL Santariškių klinikų filiale dirbantys slaugytojai. Ligoninės skyriai, kuriuose buvo lankytasi, pasirinkti atsitiktinai.

Norėdama įvertinti slaugytojų dirbančių vaikų ligų skyriuose patiriamą stresą darbe, naudojau anoniminį anketavimą. Įtraukimo į tyrimą kriterijai:

· slaugytojai dirbantys Vaikų ligoninės VšĮ VUL Santariškių klinikų filiale; · slaugytojai sutikę dalyvauti tyrime.

Į tyrimą neįtraukti slaugytojai:

· slaugytojai nesutikę dalyvauti tyrime; · atostogaujantys ar išvykę slaugytojai;

· slaugytojos, kurios buvo gimdymo ar vaiko auginimo atostogose.

Kadangi 2010 m. duomenimis Vaikų ligoninės VšĮ. VUL Santariškių klinikų filiale dirba 519 slaugytojų, tai generalinė aibė. Tyrimo reprezentatyvumui reikalinga imtis apskaičiuota pagal Pianotto formulę [23]:

n = 1/ (Δ² + 1/N), kur:

n – respondentų skaičius; Δ – paklaidos dydis, kadangi rezultatai vertinami su 5 proc. (0,05) paklaida; N – generalinė aibė, tai vidutiniškai dirbančių slaugytojų skaičius 2010 metais.

Apskaičiavus pagal formulę nustatyta, kad minimali imties apimtis yra 225 slaugytojai.

Tyrimo metu slaugytojams išdalinta 255 anketos. Atgal sugrįžo 253 anketos (grįžtamumas 98,03 proc.). Iš jų 3 buvo nevisiškai teisingai užpildytos (vietoj vieno atsakymo varianto pažymėti keli, arba iš viso nepasirinktas nei vienas atsakymo variantas), todėl tinkamomis laikomos 250 anketų.

2.2 Tyrimo metodika

Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Siekiant nepažeisti tyrimo etikos principų, kiekvieno skyriaus patys slaugytojai turėjo teisę apsispręsti dėl dalyvavimo tyrime. Prieš pradedant tyrimą kreiptasi į Vaikų ligoninės VšĮ VUL Santariškių klinikų filialo slaugos ir į Pediatrijos centro direktorius ir paprašyta leidimų atlikti tyrimą. Direktoriai supažindinti su atliekamo tyrimo pagrindiniais aspektais, tyrimo klausimynu, tyrimo kontingentu ir gautas raštiškas jų sutikimas.

Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Bioetikos centro vadovės prof. Z.Liubarskienės leidimas 2011 10 28 Nr. BC-KS (žr. 1 priedas).

Anketos buvo įteikiamos asmeniškai kiekvienai slaugytojai į rankas. Kiekviena slaugytoja supažindinta su tyrimu. Slaugytojai galėjo laisvai pasirikti dalyvauti tyrime ar ne. Anketa yra anoniminė, nei vardų, nei pavardžių nereikėjo rašyti. Tyrimo rezultatai yra skelbiami tik apibendrinti. Užpildytos anketos buvo grąžinamos tyrėjui į rankas.

Tyrimo metu laikytasi konfidencialumo, dirbančių slaugytojų anketinė apklausa anoniminė, klausimynai koduoti. Tiriamieji nepatyrė rizikos ar žalos, nes jokios intervencijos jiems nebuvo taikomos. Tiriamoji apklausa galėjo sukelti tik nepatogumus, susijusius su sugaištu laiku.

Tyrimo procesas

Tyrimas buvo atliekamas 2011m. spalio – vasario mėnesiais Vaikų ligoninėje VšĮ VUL Santariškių klinikų filiale. Tai vienmomentinis kiekybinis tyrimas.

Tyrimo eiga suskirstyta į šiuos etapus:

I etapas – mokslinės literatūros paieška LSMU bibliotekos informacijos ištekliuose,

suvestiniuose Lietuvos bibliotekų kataloguose. Rastos literatūros analizė.

II etapas – anketos sudarymas. Anketa sudaryta remiantis išanalizuota literatūra. III etapas – tyrimo kontingento ir imties parinkimas.

IV etapas – atliktas bandomasis tyrimas. Bandomojo tyrimo tikslas – įvertinti klausimyno

tinkamumą ir galimus trūkumus. Apklausta 7 slaugytojai, dirbantys Vaikų ligoninėje VšĮ.VUL Santariškių klinikų filiale.

Bandomojo tyrimo metu buvo vertinama:

· ar pateikti klausimai ir atsakymų variantai suprantami respondentams, · ar pateiktų atsakymų variantų pakanka respondentams atsakyti į klausimus,

· ar tinkama klausimų eilės tvarka ir klausimyno apimtis.

Atlikus bandomąjį tyrimą paaiškėjo, kad loginių klaidų anketoje nebuvo rasta, slaugytojams anketos klausimai buvo aiškūs ir suprantami.

V etapas – leidimų, reikalingų tyrimui atlikti, rinkimas.

Gauti Vaikų ligoninės VšĮ VUL Santariškių klinikų filialo direktorės slaugai ir VšĮ VUL Santariškių klinikų filialo Pediatrijos centro direktoriaus leidimai. Po šių leidimų gautas LSMU Bioetikos centro leidimas.

VI etapas – anketinė apklausa. Anketinės apklausos vykdymas Vaikų ligoninės VšĮ VUL

Santariškių klinikų filiale. Slaugytojus sutikusius dalyvauti tyrime, supažindinome su tyrimo tikslu, metodais, tyrimo eiga. Buvo užpildytos ir tolimesnei analizei tinkamos 250 anketos. Anketas respondentai pildė darbo vietoje pertraukos metu. Vienos anketos užpildymas trukdavo iki 20-30 minučių.

VII etapas – duomenų bazės sudarymas. Iš anketinės apklausos duomenų MS Excel programoje

sudaryta duomenų bazė.

VIII etapas – statistinė duomenų analizė, rezultatų aptarimas, išvadų pateikimas. Tyrimo

rezultatų dalyje pateikiami gautieji tyrimo rezultatai tiek lentelių, tiek grafikų pavidale, naudojant statistinės analizės metodus, nurodomas patikimumo lygmuo (statistiškai patikimas kai p<0,05).

2.3 Tyrimo metodai

Tyrimui atlikti buvo pasirinkta anketinė apklausa. Šis tyrimo metodas pasirinktas todėl, kad: · per trumpą laiko tarpą galima apklausti daug respondentų;

· lengva užtikrinti anketų anonimiškumą;

· anketos yra anoniminės, todėl respondentai gali laisviau pareikšti savo asmeninę nuomonę;

· rezultatų apdorojimui galima panaudoti informacines sistemas.

Tyrimo metodas – kiekybinis. Anketas darbo autorė platino pati, pateikdama slaugytojams popierinį anketos variantą. Anketos buvo įteikiamos asmeniškai. Anketos paliktos vienai dienai, kad slaugytojai galėtų neskubėdami jas užpildyti.

2.3.1 Anketinė apklausa

Tyrimo anketa sudaryta remiantis išanalizuota literatūra. Klausimynas sudarytas taip, kad išanalizavus gautus duomenis būtų galima išsiaiškinti slaugytojų psichologinę savijautą esant stresui, kokius požymius ir sveikatos sutrikimus jaučia slaugytojai patirdami stresą, nustatyti slaugytojų patiriamo streso darbe priežastis, ir kokie veiksniai padeda įveikti stresą. Anketa sudaryta iš tokių dalių ( žr. 3 priedas):

· Slaugytojų darbo aplinkos vertinimas. Šią dalį sudaro šeši klausimai (1, 2, 3, 4, 5, 6 klausimai). Klausimai (4, 5) yra sudaryti iš dešimt uždarų teiginių, į kuriuos respondentai atsakė: „visada“, „dažnai“, „retai“, „niekada“.

· Slaugytojų streso priežastys. Ši dalis sudaryta iš dviejų klausimų (6, 7). Šie klausimai yra sudaryti iš dešimt uždarų teiginių, į kuriuos respondentai atsakė: „visada“, „dažnai“, „retai“, „niekada“.

· Slaugytojų požymiai ir sveikatos sutrikimai, patiriant stresą. Šią dalį sudaro du klausimai (8, 9 klausimai). Aštuntas klausimas yra sudarytas iš vienuolikos uždarų teiginių ir devintas klausimas yra sudarytas iš dešimt uždarų teiginių, į kuriuos respondentai atsakė: „visada“, „dažnai“, „retai“, „niekada“.

· Slaugytojų patiriamo streso įveikimo būdai. Ši dalis sudaryta iš keturių klausimų (10, 11, 12, 13 klausimai). Klausimai (10 ir 11) yra sudaryti iš dešimt uždarų teiginių, į kuriuos respondentai atsakė: „visada“, „dažnai“, „retai“, „niekada“.

· Slaugytojų sociodemografiniai duomenys (skyriaus profilis, pareigos, lytis, respondento amžius, šeimyninė padėtis, respondento darbo stažas, darbo pamainos laikas, darbo krūvis ir išsilavinimas). Šią dalį sudaro devyni klausimai (14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 klausimai). Šie klausimai panaudoti, siekiant išsiaiškinti ar skirtingo amžiaus, išsilavinimas, turintys skirtingą stažą ir pareigas, skirtingai vertina patiriamą stresą savo darbe.

Klausimyno skalės vidiniam nuoseklumui įvertinti apskaičiuotas Cronbacho alfa koeficientas. Buvo gauta koeficiento reikšmė 0,846.

2.3.2 Statistinė duomenų analizė

Iš anketinės apklausos duomenų MS Excel programoje sudaryta duomenų bazė.

Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa. Grafiniam tyrimo rezultatų vaizdavimui naudota Excel 2007 programa. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliučių (n) ir procentinių dažnių (proc.) pasiskirstymas.

Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės. Požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus, proporcijų lygybei tikrinti skaičiuotas – z-kriterijus. Kai reikšmingumo lygmuo p≤0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu.

Duomenų analizei taikytos statistinės procedūros: standartinis nuokrypis; χ2 kriterijus; laisvės laipsnių skaičius (lls); statistinis reikšmingumas (p) (statistiškų skirtumų paieškai).

Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami grafikuose ir lentelėse. Diagramos ir lentelės parengtos MS Excel programa.

3. TYRIMO REZULTATAI

Tyrimas yra praktinė magistrinio darbo dalis, kurioje siekiama išanalizuoti pagrindinius slaugytojų darbe patiriamo streso aspektus. Žemiau aptariami kiekvieno anketos klausimo rezultatai.

3.1 Slaugytojų sociodemografinių duomenų charakteristika

Šioje dalyje pateikti sociodemografinius duomenis atspindintys klausimai apie respondentų skyriaus profilį, pagal užimamas pareigas, respondentų pasiskirstymą pagal lytį, respondentų amžių, šeimyninę padėtį, darbo stažą, pagal respondentų darbo pamainos laiką ir darbo krūvį ir pagal išsilavinimą.

Tyrime dalyvavusių respondentų buvo prašoma nurodyti kokio profilio skyriuje jie dirba. Atsakymo į šį klausimą rezultatai atsispindi žemiau esančiame 3 paveiksle:

32,4 % 48,4 % 19,2 % chirurgijos profilis terapijos profilis anestezijos-intensyviosios terapijos profilis

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal skyriaus profilius

Kaip matyti 3 paveiksle, iš viso tyrime dalyvavo 250 respondentų (n=250), dirbančių trijuose Vaikų ligoninės profilių skyriuose:

· chirurginio profilio – 81 respondentas 32,4 proc.(n=81); · terapinio profilio – 121 respondentas 48,4 proc.(n=121);

· anestezijos-intensyviosios terapijos profilio – 48 respondentai 19,2 proc.(n=48). Tyrimo dalyviai buvo paprašyti nurodyti ir užimamas pareigas Vaikų ligoninėje (žr. 4 pav.).

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pareigas

Tyrime daugiausiai dalyvavo slaugytojai, kurie dirba vaikų slaugytojais – 80,8 proc.(n=202) ir 19,2 proc.(n=48) respondentų, einančių anestezijos – intensyviosios terapijos slaugytojo pareigas.

Tyrimo metu išsiaiškintas ir respondentų pasiskirstymas pagal lytį (žr. 5 pav.).

5 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį

Absoliuti dauguma 99,6 proc.(n=249) tyrime dalyvavusių respondentų – moterys. Taigi tyrime dalyvavo tik 1 vyras (terapijos skyriaus slaugytojas), o tai sudaro 0,4 proc.(n=1) visų tyrimo dalyvių ir 249 moterys – 99,6 proc.(n=249).

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti respondentų amžių. Žemiau esančiame 6 pav. pavaizduotas respondentų pasiskirstymas pagal amžių.

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių

Tyrime dalyvavusių respondentų amžius gana įvairus. Pagal amžių respondentai buvo suskirstyti į 5 amžiaus grupes. 6 paveiksle matyti, jog Vaikų ligoninėje daugiausiai dirba 36-45 m. amžiaus darbuotojai – 57,6 proc.(n=144) visų respondentų. Taip pat nemaža dalis priklauso 46-55 m. amžiaus grupei – atitinkamai 24 proc.(n=60). Nuo 26-35m. amžiaus grupei priklauso – 10,4 proc.(n=26) darbuotojai.Vyresni nei 55 m. sudaro 5,2 proc.(n=13), na o jaunesni nei 25 m. – vos 2,8 proc.(n=7).

Respondentai taip pat buvo paprašyti pažymėti savo šeimyninę padėtį. Tyrimo rezultatai pateikiami 7 pav.

7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį

Iš apklaustų slaugos darbuotojų didžioji dauguma – susituokę 71,2 proc.(n=178). Kad yra išsituokę nurodė – 7,6 proc.(n=19) respondentų. Mažiausiai tyrime dalyvavusių apklaustųjų yra našliai – 2,8 proc (n=7). Nesusituokusių respondentų dalyvavusių tyrime sudarė 14,8 proc. (n=37), ir 3,6 proc.