Eglė Skirkevičiūtė
V kursas, 6 grupėODONTOLOGIJOJE NAUDOJAMŲ DIDINAMŲJŲ
PRIETAISŲ ĮTAKA RAIŠKAI IR ERDVINIAM VAIZDUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Asist. Julius Maminskas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
ODONTOLOGIJOJE NAUDOJAMŲ DIDINAMŲJŲ PRIETAISŲ ĮTAKA RAIŠKAI IR ERDVINIAM VAIZDUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ...
(parašas) Darbo vadovas ... (parašas)
... (vardas pavardė, kursas, grupė)
... .
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... (mėnuo, diena) 20....m... (mėnuo, diena) Kaunas, 2018
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:...
Recenzentas:...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir
įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir
metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos
kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
ir pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2
balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1
balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert .) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5
balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1
balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5
balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Optinių prietaisų įtaka skirtingoms odontologijos sritims ... 12
1.1.1. Optiniai prietaisai endodontologijoje ... 12
1.1.2. Optiniai prietaisai periodontologijoje ir burnos chirurgijoje ... 12
1.1.3. Optiniai prietaisai terapinėje odontologijoje ... 13
1.1.4. Optiniai prietaisai ortopedinėje odontologijoje ... 14
1.1.5. Optiniai prietaisai ortodontijoje ... 15
1.2. Optinių prietaisų įtaka ergonomikai ... 15
1.3. Optinių prietaisų įtaka raiškai ... 15
1.4. Optinių prietaisų įtaka erdviniam vaizdui ... 17
1.5. Didinamųjų akinių ir mikroskopo palyginimas ... 18
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 20 2.1. Atrankos kriterijai ... 20 2.2. Tyrimo metodai ... 21 2.3. Duomenų analizė ... 22 3. REZULTATAI ... 23 3.1. Raiškos analizė ... 23
3.2. Stereo vaizdo analizė ... 24
3.2.1. Gylio analizė ... 24
3.2.2. Aukščio analizė... 26
3.3. Anketinių klausimų rezultatai ... 27
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 30
5. IŠVADOS... 33
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 34
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 35
ODONTOLOGIJOJE NAUDOJAMŲ DIDINAMŲJŲ PRIETAISŲ ĮTAKA RAIŠKAI IR ERDVINIAM VAIZDUI
SANTRAUKA
Problemos aktualumas: Didinamieji prietaisai vis dažniau naudojami odontologijoje, siekiant
pagerinti atliekamos procedūros tikslumą. Pagrindiniai dalykai, kurie keičiasi naudojantis optiniais prietaisais – raiška ir trimačio vaizdo suvokimas.
Tyrimo tikslas: įvertinti raiškos ir erdvinio vaizdo suvokimą plika akimi bei naudojantis skirtingo
didinimo didinamaisiais akiniais ir mikroskopu.
Medžiaga ir metodai: Tyrime dalyvavo 80 tiriamųjų, kurie atitiko atrankos kriterijus. Kiekvienas
turėjo įvertinti objekto raišką ir erdvinį vaizdą plika akimi, su x3,2 bei x4,0 didinimo didinamaisiais akiniais ir mikroskopu. Statistinė analizė atlikta, pritaikant Pearson – Chi kvadrato kriterijų, Kolmogorovo – Smirnovo,Stjudento (T) bei Mano – Vitnio testus. Rezultatai statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05.
Rezultatai: Optiniai prietaisai padidino akių jautrumą raiškai (p = 0,002), bet sumažino – erdvinio
vaizdo suvokimui (p = 0,000). Rezultatai parodė, jog naudojantis mikroskopu raiška ir erdvinis suvokimas yra geresnis nei su to paties didinimo didinamaisiais akiniais.
Išvados: Didėjant optinių prietaisų didinimui gerėja raiškos, bet blogėja erdvinio vaizdo suvokimas. Raktiniai žodžiai: Magnification, dental microscope, dental loupes, magnifying glasses, resolution,
THE INFLUENCE OF MAGNIFYING DEVICES USED IN DENTISTRY ON RESOLUTION AND STEREO VIEW
SUMMARY
Relevance of the problem: In order to improve accuracy in dentistry, magnifying devices become
more and more popular for treating procedures. The most important changes under magnification are resolution and stereo view perception.
Aim of the work: To evaluate resolution and perception of stereo view by naked eye and using
magnifying loupes and microscope under the different magnification.
Material and Methods: The study involved 80 participants who complied with criteria of selection.
Everyone had to evaluate the resolution of the object and stereo view: by naked eye, under magnifying loupes and microscope: under x3,2 and x4,0 magnification. The statistical analysis of data was performed using Pearson‘s – Chi squared, Kolmogorov – Smirnov, Student‘s (T), Mann – Whitney tests. The results were statistically significant when p < 0,05.
Results: An eye sensitivity was improved (p = 0,002) and stereo view perception got worse (p =
0,000) by using magnifying devices. Microscope results of resolution and stereo view perception were better than those under the same magnification magnifying loupes.
Conclusion: The increase of magnification is directly related with better resolution, but vice versa is
related with decrease of stereo view perception.
Key words: Magnification, dental microscope, dental loupes, magnifying glasses, resolution, stereo
10
ĮVADAS
Mikroskopija apibūdinama kaip mažų objektų stebėjimas, naudojantis didinamaisiais prietaisais [1].
Optiniai prietaisai, siekiant pagerinti manualinių įgūdžių tikslumą, jau seniai yra naudojami medicinoje [2,3]. Pirmiausiai medicinoje mikroskopai buvo pradėti naudoti oftalmologijoje ir otolaringologijoje [4-7], o vėliau ir neurochirurgijoje [8,9]. Dauguma svarbių elementų yra mažesni nei akies raiškos galimybės [10,11], todėl tik išdidinus vaizdą galima matyti smulkesnes detales nei žiūrint plika akimi, nors elementų realus dydis nekinta [10-14].
Siekiant pagerinti tikslumą, kelis dešimtmečius buvo naudojami didinamieji akiniai [5,15-20], o nuo 1990-ųjų mikroskopas tapo svarbia odontologinės įrangos dalimi [9,21,22]. Didinamųjų akinių naudojimas odontologo praktikoje ženkliai padidėjo nuo 1980 iki 2001 metų [23,24], o didžiausią naudojimosi piką pasiekė per pastaruosius 5 metus. Norą sužinoti daugiau informacijos ir išbandyti optinius prietaisus savo praktikoje išreiškia vis daugiau odontologų [10,12,13,25-27]. Taip pat vis dažniau skatinami paskutiniųjų kursų studentai odontologai naudotis didinamaisiais akiniais [10,28,29] universitetuose, kol dar mokosi dirbti [25,29-31]. Ypač naudinga pradžioje praktikuotis ant fantomų, kadangi naudojantis didinimu reikia atlikti mažesnės amplitudės judesius – formuoti mikrojudesius. [12,26]. Nustatyta, jog studentai, kurie naudojasi padidinimu, dirba greičiau, tiksliau preparuoja II klasės ertmes pagal Black, lyginat su nesinaudojančiais didinimu [10,29,31-33]. Taigi didinamieji akiniai ir mikroskopai pagerina odontologų darbo kokybę [10,12,13,22,25,27,34,35].
Odontologo darbe regimoji informacija yra ypač svarbi [12,36]. Vizualinė mažų struktūrų kontrolė yra esminė diagnostikos ir gydymo dalis [37]. Dažnai gydytojai, norėdami pamatyti smulkias detales, mažina atstumą iki objekto, tuo pačiu mažindami ir fizinį atstumą tarp savęs ir paciento. Šis veiksnys ženkliai pablogina ergonomiką, atliekant procedūrą. [1] Nepaisant židinio nuotolio sumažinimo iki objekto, vis tiek gana sunku atskirti mažas detales, [11] kadangi procedūros atliekamos mažoje ir siauroje zonoje [13,22,25,34,38,39] – dantyje ar periodonte, [1] o manualiniai įgūdžiai turi būti ypač tikslūs [23]. Taip pat odontologai privalo tiksliai įvertinti figūras, kontūrus, proporcijas, simetriją, atstumą bei gylį [12,40]. Didinamieji prietaisai taip pat turi ir kitų privalumų odontologo kasdienėje praktikoje: pagerina ergonomiką darbo metu [9,11,27,38,41] bei paciento priežiūrą, lengviau įvertinama restauracijų kokybė bei interpretuojamos rentgenogramos [1,36,42,43]. Taigi odontologija yra ideali sritis naudoti didinamuosius akinius ir mikroskopus [10].
11
Problema:
Nepaisant optinių prietaisų privalumų, įprastas jų naudojimas odontologijoje atsirado palyginus neseniai [11,13,42,44-46]. Labai svarbu pabrėžti, jog didesnis didinimas gali apsunkinti procedūros atlikimą, kadangi reikia įvertinti ne tik raišką, bet ir regėjimo lauko dydį bei gylį [12]. Daugelio autorių duomenimis, didinant padidinimą akies raiškos suvokimo galimybės (regėjimo aštrumas) ženkliai gerėja [9,10,14,22,26,27,41,47], tačiau stereo vaizdo – blogėja [9,10,14,22,26,27,47]. Taip pat teigiama, kad lyginant to paties didinimo optinius prietaisus mikroskopas pranoksta didinamuosius akinius tiek analizuojant raišką, tiek erdvinį vaizdą. Tam įtakos turi skirtingos prietaisų lęšių sistemos ir tai, kad mikroskope yra integruotas apšvietimas, kurio ašis sutampa su žiūros linija, o didinamuosiuose akiniuose apšvietimas atskiras [48].
Hipotezė:
Didinamieji prietaisai pagerina objekto raišką, tačiau pablogina stereo vaizdo suvokimą.
Tikslas:
Įvertinti raiškos ir stereo vaizdo suvokimą plika akimi bei naudojantis skirtingo didinimo didinamaisiais akiniais ir mikroskopu.
Uždaviniai:
1. Palyginti vaizdo raišką plika akimi žiūrint iš standartinio darbinio (30 – 35 cm) ir laisvai pasirinkto žiūrėjimo atstumo;
2. Palyginti vaizdo raišką su didinamaisiais akiniais ir mikroskopu, naudojant tą patį didinimą abiem optiniams prietaisams (vieną kartą x3,2 didinimas, kitą – x4,0 didinimas);
3. Palyginti, kaip keičiasi vaizdo raiška keičiant didinimą;
4. Palyginti stereo vaizdo suvokimą (gylį ir aukštį), plika akimi žiūrint iš standartinio darbinio (30 – 35 cm) ir laisvai pasirinkto žiūrėjimo atstumo;
5. Palyginti stereo vaizdo suvokimą su didinamaisiais akiniais ir mikroskopu, naudojant tą patį didinimą abiem optiniams prietaisams (vieną kartą x3,2 didinimas, kitą – x4,0 didinimas); 6. Palyginti, kaip keičiasi stereo vaizdo suvokimas, keičiant didinimą.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Optinių prietaisų įtaka skirtingoms odontologijos sritims
Šiandien didinamieji prietaisai naudojami tiek gydytojų odontologų, tiek studentų, kadangi jie gali būti plačiai pritaikomi praktikoje [10,13,25,26,34,38]. Iš pradžių pasirenkamas mažesnio dydžio didinimas [9], pvz.: x2,5, ir jis naudojamas tik sudėtingoms procedūroms, o vėliau, kai gydytojas įpranta, optinis prietaisas tampa kasdiene ir neatsiejama visų atliekamų procedūrų dalimi [12,42]. Laikui bėgant, gydytojas renkasi vis didesnį padidinimą, priklausomai nuo jo atliekamų procedūrų [12]. Dar didesnė optinių prietaisų nauda stebima, kuomet gydytojas išmoksta tinkamai dirbti ir įgyja įgūdžių [10]. Didinamieji prietaisai ne tik pagerina gydymo rezultatus, bet ir padeda gydytojui užtikrintai atlikti procedūrą [41]. Nuo tada, kai padidinimo įtaka buvo įvertinta teigiamai, didinamieji prietaisai pradėti naudoti įvairiose odontologijos srityse [49].
1.1.1. Optiniai prietaisai endodontologijoje
Endodontinės procedūros yra vienintelės odontologijoje, kurios vyksta beveik visiškoje tamsoje. Jose svarbi patirtis, taktiliniai jutimai ir radiodiagnostika [1]. Supratus, jog mikroskopai pagerina regėjimo aštrumą, padaryta prielaida, kad tai bus didelė nauda endodontologijai, kadangi pagerins matomumą [46,50-52]. Būtent endodontologija yra pirmoji odontologijos sritis, kurioje buvo pradėtas naudoti mikroskopas [51]. Tik naudojantis padidinimu galima pasiekti gerų rezultatų šioje srityje, kadangi didinimas padeda surasti ir suformuoti išsišakojančius bei papildomus kanalus (pvz.: antrąjį artimąjį skruosto kanalą viršutinio žandikaulio krūminiuose dantyse) [1], jų linkius ir sąsmaukas [41], praeiti kalcifikuotus bei obturuotus kanalus, minimaliai invazyviai išplėsti pulpos kamerą ir suformuoti endodontinę ertmę, uždaryti perforacijas, pašalinti instrumentų lūžgalius ar seną plombinę medžiagą pergydant kanalus [9,10,11,41]. Taip pat padeda tiksliai įvesti sauskaiščius ir gutaperčios kaiščius į kanalą bei įvertinti, ar instrumentas įeina tiesiai į kanalą, ar kažkuri siena tam trukdo ir turi būti pašalinta. Dėl šių privalumų didinimas yra būtinas endodontologijoje [53].
1.1.2. Optiniai prietaisai periodontologijoje ir burnos chirurgijoje
Po to, kai mikroskopas buvo pradėtas naudoti endodontologijoje, atsirado interesas jį panaudoti ir periodontologijoje [54], kadangi tuomet lengviau diagnozuoti periodonto pažeidimus ir juos gydyti pradinėse stadijose. Nepaisant to, jog gydytojas deda dideles pastangas, visiškas konkrementų pašalinimas iš periodonto kišenių neįmanomas be chirurginių intervencijų [1]. Geras matomumas
13 būtinas, norit jas atlikti kokybiškai. Matomumą pagerina didinimas, tuomet lengviau aptinkami viršdanteniniai ir podanteniniai akmenys, įvertinama jų struktūra [11], pašalinami visi akmenų likučiai, kurie buvo palikti atliekant kiuretažą plika akimi, ir taip pasiekiami geresni gydymo rezultatai [1]. Padidinimas suteikia subtilumo gleivinės – antkaulio lopų plastikai, [9,11] leidžia tiksliau nustatyti periodontologinio zondo matavimo reikšmes bei tinkamai pozicionuoti ultragarsinį skalerį, šalinant konkrementus nuo danties paviršiaus.[11] Taip pat buvo pradėta naudoti mažesnius ašmenis (instrumentus), dėl to sumažėjo invazyvumas, pooperacinis skausmas ir buvo pasiektas greitesnis gijimas [41,54], sumažėjo komplikacijų [1]. Negana to, optiniai prietaisai suteikia galimybę tinkamai poziciuonuoti instrumentus bei atlikti sudėtingas chirurgines procedūras, tokias kaip šaknies viršūnės rezekcija ir retrogradinis plombavimas, retinuotų, arti apatinio alveolinio nervo esančių dantų šalinimas, keratinizuotų dantenų storinimas, viršūninio apydančio židinių šalinimas ar danties atidengimas [9]. Procedūros atliekamos kokybiškai, judesiai tikslesni, o pooperacinis gijimo laikas trumpesnis [11].
1.1.3. Optiniai prietaisai terapinėje odontologijoje
Bendrosios praktikos odontologams didinimas yra svarbus diagnostikai ir procedūroms atlikti. [1,11]. Pradiniai karieso pažeidimai atsiranda mikroskopiniame lygmenyje. Pradžioje pastebimos tik siauros demineralizacijos zonos ar grioveliai, pakitusi spalva, nežymūs danties įtrūkimai, kurie leidžia kariesui plisti gilyn į danties audinius. Tik optiniai prietaisai suteikia galimybę pamatyti šiuos pradinius pažeidimus [11,12,36], ypač kontaktiniuose paviršiuose, kur gydytojui sunku diagnozuoti, o radiogramos dažnai to neparodo [41]. Taigi didinamųjų akinių ar mikroskopų naudojimas pagerina diagnostikos specifiškumą [1,22,42].
Kariesas turėtų būti gydomas pradiniuose etapuose, kol dar nesusiformavusi ertmė. Jeigu reikalingas operacinis ėduonies gydymas, didinimas leidžia naudoti mažus instrumentus ir taip išsaugoti kuo daugiau sveikų audinių [1], nes tuomet procedūros atliekamos minimaliai invazyviai [12,13,26,42,43]. Tai ypatingai gelbėja dirbant kontaktiniuose paviršiuose [25,34,38]. Taip pat optiniai prietaisai reikšmingi ir plombavimo metu – geriau prikondensuojama plombinė medžiaga, nepaliekama mikrotarpų [11].
Be viso to, didinimas reikšmingas atliekant pulpotomiją, ypač vaikams, kai dantų šaknys dar nevisiškai susiformavusios. Kita vertus, didinamieji akiniai ir mikroskopai vaikams gali atrodyti kaip baimę keliantys prietaisai, todėl reikia gerai įvertinti situaciją ir jų integracijos indikacijas į vaikams atliekamas procedūras [54].
14
1.1.4. Optiniai prietaisai ortopedinėje odontologijoje
Didinamųjų prietaisų naudojimas restauracinėje odontologijoje laikomas revoliucija diagnostikoje, gydyme bei procedūrų kokybės kontrolėje [54]. Tik maža dalis gydytojų ortopedų mikroskopą naudoja klinikinėje praktikoje, šioje srityje dar vis gerokai populiaresni didinamieji akiniai [41,55].
Kliniškai restauracijos šiurkštumas dažnai vertinamas plikos akies vizualiniu suvokimu [39]. Kuo šiurkštesnis paviršius, tuo labiau kaupiasi apnašos, dirginamos dantenos ir kartojasi ėduonies pažeidimai [11], tačiau, naudojant optinius prietaisus, pagerinamas regėjimo aštrumas, dėl ko pasiekiamas geresnis kompozicinės restauracijos išpoliravimas – lygesnis jos paviršius [9,11,39]. Yra įrodyta, jog didesnis nei 200 mikrometrų šiurkštumas (nelygumai) pasireiškia padidėjusia kompozicinės restauracijos paviršiaus bakterijų kolonizacija ir adhezija [39]. Restauracinėje odontologijoje mikroskopiniai trukdžiai (šiurkštuma ar griovelis) gali būti priežastis, kodėl netinka tiltas, vainikėlis, jų karkasas ar išimamas dalinis protezas [11], todėl vis dažniau į pagalbą pasitelkiami optiniai prietaisai tikrinant restauracijas [9]. Taip greičiau randama trukdanti vieta, ji pašalinama, įvertinama restauracijos ribos kraštinė adaptacija [10,11,36]. Teoriškai teigiama, jog riboje tarp vainikėlio ir danties laiptelio turi būti pasiektas mažesnis nei 100 mikrometrų tarpelis, idealiausia – 40 – 50 mikrometrų, tuomet galima išvengti antrinio pralaidumo ir periodonto ligų. Įvertinti restauracijos kraštinę adaptaciją minėtu tikslumu galima tik naudojantis padidinimu [1], kadangi plika akis gali atskirti dvi struktūras tik tada, kai jos nutolusios viena nuo kitos 200 mikrometrų ir daugiau [41].
Kita svarbi ortopedinės odontologijos procedūra reikalaujanti tikslumo – tai danties preparavimas. Naudojant didinamuosius prietaisus šiai procedūrai atlikti, pasiekiamas konservatyvesnis ir tikslesnis danties preparavimas [56], o laiptelis išgaunamas tolygesnis, jo riba preparuojama arčiau dantenų krašto, jų nepažeidžiant ir nesukeliant kraujavimo. Ypač gelbsti padidinimas preparuojant kontaktinius dantų paviršius, nes padeda išvengti greta esančių dantų pažeidimo [11].
Negana to, optiniai prietaisai palengvina restauracijos cementavimo procedūrą [9] bei sausumo kontrolę cementavimo ar plombavimo metu, kad nepatektų seilių, eksudato, kraujo. [11] Taip pat padeda pilnai pašalinti cemento perteklių [10,11], subalansuoti okliuziją ir rasti priešlaikinius kontaktus. Be viso to, palengvina dviejų susiliejančių medžiagų diferenciaciją intraoraliai: tarp matricos ir danties preparacijos, tarp natūralių danties audinių ir restauracijos, kuomet reikia pašalinti nekokybišką plombinę medžiagą [11,57] ar nupjauti senus vainikėlius ir tiltus [56]. Taip pat dar padeda įvertinti atspaudo [11] ir senų restauracijų kokybę [56], nustatyti lūžių linijas [11,26,41], jų gylį diferencijuoti emalyje ir dentine [55].
15
1.1.5. Optiniai prietaisai ortodontijoje
Didinamieji prietaisai rečiausiai naudojami ir sąlyginai mažiausią naudą teikia ortodontinėms procedūroms, tačiau juos naudojant vis tiek pasiekiamas tikslesnis breketų, ypač liežuvinių, cementavimas, lengviau pašalinamas tvirtinamosios medžiagos perteklius bei atidaromi ir uždaromi beligatūriai breketai [12].
1.2. Optinių prietaisų įtaka ergonomikai
Kai gydytojas išbūna palenkęs galvą 20 laipsnių kampu ilgiau nei 70% savo darbo laiko, padidėja kaklo skausmų rizika. Odontologijoje daugelis klinicistų dirba palenkę galvą maždaug 30 laipsnių kampu žemyn apie 85% savo darbo laiko [54]. Noras kuo aiškiau matyti operacinį lauką priverčia gydytoją lenktis į priekį, o stuburas nėra prisitaikęs ilgai išbūti šioje pozicijoje, todėl stabilizuojantys pečių raumenys greitai nuvargsta, o į netaisyklingos laikysenos palaikymą yra įtraukiami kiti raumenys, kurie nėra tam pritaikyti. Viso to priežastis – atsiranda kaklo, pečių bei nugaros skausmai. Svarbu paminėti, jog didinamieji prietaisai reikšmingai sumažina būtent tokių skausmų atsiradimo riziką ir slopina jau esamą skausmą [36,54]. Kai didinamieji akiniai yra puikiai pritaikyti vartotojui, ne tik nuimamas stresas nuo kaklo ir nugaros, bet ir pagerinama laikysena bei užtikrinama ergonomika atliekant įvairias procedūras [54].
Mikroskopas suteikia galimybę odontologui visos procedūros metu sėdėti tiesiai neutralioje pozicijoje, kurioje laikysena būna pilnai subalansuota. Taip išlaikoma vertikali stuburo ir kaklo padėtis, išvengiama nefiziologinių linkių [25,41]. Gydytojas dirbdamas nejaučia kaklo ir nugaros raumenų nuovargio, tempimo. Tai leidžia susikaupti ir susikoncentruoti į procedūrą. Kai naudojamas mikroskopas, gydytojas gali dirbti sėdėdamas tiesiai. Kad geriau matytų, jam nereikia pasilenkti link operacinio lauko, kas sukeltų nugaros skausmą, arba kelti aukščiau pacientą kėdėje ir tada labiau palenkti galvą, kas sukeltų kaklo skausmą [41].
Apibendrinant galima teigti, kad didinamieji prietaisai padeda ergonomiškai subalansuoti darbinę gydytojo poziciją, o tai sumažina griaučių raumenų sistemos pažeidimų riziką [54].
1.3. Optinių prietaisų įtaka raiškai
Raiška – galimybė atskirti vieną mažą objektą nuo kito. [12] Raiškos sinonimas – regėjimo aštrumas. Tai mažiausias atstumas tarp taškų, kurį gali atskirti akis [38]. Yra labai daug testų, skirtų įvertinti regėjimo aštrumą, tačiau tik Landolto žiedų optotipų testas pripažintas tarptautiniu, kadangi jis vienintelis plačiai ištirtas, laikomas objektyviu ir naudojamas oftalmologijoje [12,13,22,37,53].
16 Plika akis turi limituotą raišką [12,39]. Jei objektai vienas nuo kito nutolę per 200 mikrometrų ir daugiau, įprastu žiūrėjimo atstumu (30 – 40 cm) plika akis geba juos atskirti [12,41].
200 mikrometrų yra nepakankamas regėjimo aštrumas, kad odontologinės procedūros būtų atliktos labai tiksliai ir be priekaištų. Didinimas pagerina akies galimybę atskirti du objektus, kurie yra arčiau vienas kito nei 200 mikrometrų. [1] Tarp didinimo ir raiškos yra tiesioginė priklausomybė, pavyzdžiui: pasirinkus x2 didinimą, akis gali išskirti du atskirus objektus, esančius vienas nuo kito 100 mikrometrų atstumu, o pasirinkus x4 didinimą – 50 mikrometrų atstumu [58]. Optinių prietaisų didinimo ir vizualinės informacijos pokytis nurodytas žemiau pateiktoje lentelėje (Lentelė Nr.1).
Lentelė Nr.1 Vizualinės informacijos priklausomybė nuo naudojamo didinimo [41]
Didinimas Vizualinės informacijos pagerinimas (kartais)
Plika akis 1x x2 didinamieji akiniai 4x x3 didinamieji akiniai 9x x4 didinamieji akiniai 16x x6 mikroskopas 36x x10 mikroskopas 100x x20 mikroskopas 400x
Teigiama, jog daugelyje odontologijos sričių pakanka x3,5 – x4,0 didinimo, kadangi tuomet galima atskirti 60 ar net 50 mikrometrų dydžio detales [14]. Kita vertus, dantų ir liežuvio propriorecepcija reikalauja dar didesnio tikslumo, kadangi jie jaučia net 20 mikrometrų šiurkštumą. Todėl geresnis išpoliravimas, patobulinta preparacija ir tikslus okliuzijos subalansavimas yra svarbus dantų sveikatai ir paciento komfortui. Dėl šių priežasčių tikslinga naudoti optinius prietaisus [1].
Eichenberger su bendraautoriais nurodo, jog regėjimo aštrumas gerėja, didinant optinio
prietaiso padidinimo reikšmę [22]. Kitame Eichenberger ir bendraautorių tyrime, imituojant klinikines sąlygas, pagrindžiamas prieš tai atliktas tyrimas, bet gauti rezultatai nurodo stipresnę tiesioginę regėjimo aštrumo priklausomybę didinant didinimą [34].
Perrin su bendraautoriais taip pat pastebėjo, jog didinamieji prietaisai pagerina regėjimo
aštrumą net ir natūraliose gydytojams sąlygose (jų privačioje klinikinėje praktikoje) [13].
Visų tyrimų rezultatus patvirtina ir Urlic su bendraautoriais teigdami, jog naudojant x2,5 didinimo didinamuosius akinius ir imituojant klinikines sąlygas regėjimo aštrumas pagerėjo lyginant su regėjimo aštrumu plika akimi [38].
Mikroskopas dar labiau pagerina regėjimo aštrumą nei didinamieji akiniai [47]. Kai buvo atliekamas tyrimas ir gydytojai žiūrėjo į tuos pačius sumažintus objektus danties ertmėje didinamaisias akiniais ir mikroskopu, detalių atskyrimas buvo geresnis, kuomet buvo naudojamasi
17 mikroskopu. Burley su bendraautoriais ankstesnė atlikta studija atskleidė, jog blogiausi rezultatai ieškant antrojo artimojo skruosto kanalo buvo nustatyti plika akimi. Didinamųjų akinių ir mikroskopo rezultatai buvo panašūs, tačiau mikroskopas, nors ir nežymiai, pranoko didinamuosius akinius [59].
Yikilgan su bendraautoriais atliktoje in vitro studijoje taip pat įrodė, jog regėjimo aštrumą
pagerina didinamųjų prietaisų naudojimas. Gauta, jog didinamųjų akinių ir mikroskopo naudojimas leidžia tiksliau įvertinti paviršiaus šiurkštumą nei plika akis [39].
1.4. Optinių prietaisų įtaka erdviniam vaizdui
Regėjimo lauko gylis nurodo fokusuojamą diapazoną tarp arčiausiai ir toliausiai nuo gydytojo esančių detalių. Erdvinio vaizdo suvokimo svarba odontologijos srityje neginčijama [60], kadangi padeda suvokti ertmės gylį, valant karieso pažeistus audinius [40], plombuoti ir preparuoti dantis, kuomet svarbus restauracijos aukštis, pasvirimas ar linkis. Taip pat nėra abejonių, kad trimačio vaizdo suvokimas padeda odontologui kontroliuoti grąžto judesius pirmyn (gilyn), atgal (aukštyn) [60].
Stereopsija yra geras binokulinis matymas, tiksli akių divergencija ir akomodacija, kurių dėka nustatoma daiktų padėtis pasirinkto taško ir vienas kito atžvilgiu. Taškas, esantis žiūros linijoje, patenka į abiejų akių centrinės tinklainės vietas, o atstumas tarp akių vidutiniškai yra 6 cm, todėl tą patį daiktą mato skirtingu kampu [40,47,60,61]. Abiejų vaizdų sujungimas į vieną visumą leidžia įvertinti objekto gylį [40,47]. Kita vertus, stereopsija nėra vienintelė galimybė įvertinti gylį. Žmonės, kuriems diagnozuotas stereopsijos nepakankamumas, dažnai teigia, jog taip pat jaučia trečiąją dimensiją [61]. Gydytojams odontologams, turintiems stereopsijos deficitą, orientuotis gylyje padeda asmeninė patirtis, dydžio ir šešėlių suvokimas bei ertmės zondavimas [40]. Tai pagrindžia ir anksčiau atlikti moksliniai tyrimai. Per septynerius metus net 235 Šefildo universiteto paskutinio kurso studentams pagal specialius testus buvo nustatyti skirtingi stereopsijos sutrikimai, tačiau tai neturėjo įtakos jų praktiniams įgūdžiams. Taip pat buvo ištirti Škotijoje dirbantys odontologai. Stereopsijos deficitas nustatytas 10% dalyvių, tačiau tai netrukdė jų darbui bei karjeros progresui [40].
Vyrauja hipotezė, kad iškilimus pamatyti ir įvertinti yra paprasčiau nei įdubimus. Tai įrodo anksčiau atliktos teorinės ir psichofizinės studijos [62,63]. Haushofer su bendraautoriais atliktas tyrimas dar kartą patvirtino ankstesnių tyrimų išvadas, jog iškilusios figūros turi privilegiją būti atpažintos plika akimi, lyginant su įdubusiomis [64].
Vertinant trimatį vaizdą klaidinga būtų manyti, jog, kuo didesnė didinimo reikšmė, tuo jis gerėja [1]. Iš tikrųjų, didinant didinamųjų akinių ar mikroskopo padidinimą, regėjimo lauko gylio suvokimas blogėja [9,10,14,22,26,27,47]. Pavyzdžiui: keliant didinimo reikšmę nuo x10 iki x40, teoriškai regėjimo lauko gylio suvokimas sumažėja nuo 12 mikrometrų iki 2 mikrometrų [65], kadangi didėjant padidinimo reikšmei mažėja optinis fokusavimo gylis [9,22,26,27,39].
18 Naudojantis optiniais prietaisais, reikia labai atidžiai valdyti rankos judesius [9,22,54], svarbi neuromuskulinė kontrolė [1], stabilizacijos taškai [41], kadangi praradus gylio suvokimą ir dirbant didesnės amplitudės judesiais galima per daug išpreparuoti sveikus danties audinius [9]. Dėl šių priežasčių yra gydytojų, nesinaudojančių didinamaisiais prietaisais. Jie teigia, jog ribotas operacinio lauko matymas prailgina procedūrą ir apsunkina jos atlikimą [14]. Jeigu nusprendžiama naudotis mikroskopu, kur reikia atidžiai kontroliuoti rankos judesius gilyn, pvz.: preparuojant laiptelio ribą ar atliekant linijinį dantenų pjūvį, rekomenduojama naudoti mažesnį didinimą vien dėl to, kad nepradingtų gylio pojūtis (suvokimas) [1].
Taip pat pabrėžiama, jog naudojantis didinamaisiais prietaisais ir norint suvokti gylį yra labai svarbi tradicinė fokusavimo kontrolė – plika akis [66]. Ryšys tarp motorinių įgūdžių kokybės ir trimačio vaizdo suvokimo plačiai įrodytas oftalmologinėje literatūroje [40]. Dirbant su didinamaisiais prietaisais, patartina dažnai atsitraukti nuo mikroskopo, nusiimti didinamuosius akinius ir plika akimi įvertinti stereo vaizdą [1]. Būtent ši kombinacija leidžia pasiekti nepriekaištingų rezultatų ir pamažu įsisavinti gylio suvokimą su padidinimu [66]. Patyrę gydytojai geba orientuotis gylyje net ir naudodami didesnį didinimą [9], todėl nepatyrusiems, pirmiausia reikėtų pasitreniruoti su mažesniu didinimu, prisiminti „plikos akies kontrolę“ [12,14], kaip pagrindinį gylio matavimo prietaisą naudoti periodontologinį zondą [11], o tik paskui didininti padidinimo reikšmę [12,14] ir atlikti realias procedūras su pacientais. [9]
Vlaskamp su bendraautoriais atlikti 2 tyrimai įrodo, jog stereo vaizdo suvokimą blogina objekto
didinimas ir tam akių padėtis neturi įtakos [67].
Sheng su bendraautoriais atliktas tyrimas apie gylio priklausomybę nuo mikroskopo padidinimo
reikšmės ir jo įvertinimas holograma taip pat įrodė, jog didinant didinimą atitinkamai blogėja gylio suvokimas. Taigi naudojantis padidinimu, prarandamas figūrų erdvinio vaizdo suvokimas [65].
1.5. Didinamųjų akinių ir mikroskopo palyginimas
Teigiama, jog didinamieji akiniai ir mikroskopai papildo vieni kitus [25]. Tai reiškia, jog abu didinamieji prietaisai turi savo privalumų tam tikrose klinikinėse situacijose [14,25].
Didinamieji akiniai yra dažniau naudojami bendrosios praktikos odontologų, kadangi jie lengvesni, manevringesni nei mikroskopai bei pigesni. Kita vertus, mikroskopai yra ypač tikslūs ir dėl šios savybės lenkia didinamuosius akinius [1]. Mikroskopai leidžia pamatyti labai aukštos kokybės vaizdus ir turi potencialą padėti išspręsti vizualinius iššūkius odontologijoje [25].
Mikroskopai suteikia tikresnį stereo vaizdo suvokimą, lyginant su didinamaisiais akiniais, dėl to, kad mikroskopo okuliarai lygiagretūs ir kiekvienos akies žiūros ašis yra laužiama skirtingose didinančiojo lęšio vietose, kai tuo tarpu didinamųjų akinių okuliarai konverguojantys [54]. To paties
19 didinimo mikroskopai suteikia galimybę matyti geresnį vaizdą nei didinamieji akiniai, atsižvelgiant į keletą aspektų: ryškesnis regėjimo lauko gylis, didesnis regėjimo laukas, šviesiau matomas objektas, geresnė raiška ir ryškumas, mažesnis sferinis ir chromatinis iškraipymas. Šiuos skirtumus taip pat lemia ir tai, jog šviesos šaltinis mikroskopuose yra integruotas, o didinamuosiuose akiniuose jis atskiras. Netgi šiuolaikiniai mikroskopai nustačius padidinimo reikšmę automatiškai parenka apšvietimo intensyvumą, ko kituose optiniuose prietaisuose nėra [1].
Dar vienas mikroskopo privalumas prieš didinamuosius akinius yra tas, jog dauguma mikroskopų turi įmontuotas fotokameras ar netgi videokameras, dėl to gydytojas gali lengvai kaupti medžiagą, netrukdydamas savo darbui ir neatlikdamas sudėtingų papildomų veiksmų. Tai leidžia įvertinti vaizdus prieš procedūrą, jos eigoje ir galutinai ją atlikus, taip pat nuotraukos palengvina komunikaciją su pacientu, kolegomis ar laboratorija. O turint didinamuosius akinius ir norint atlikti anksčiau minėtus veiksmus, reikia papildomų foto ar video aparatų [1].
Kaip jau minėta anksčiau, didinamųjų akinių okuliarai yra konverguojantys, o mikroskopo – lygiagretūs, suderinti su begalybės regėjimo ašimi, dėl to gydytojo akys žiūri tiesiai į horizontą [56]. Taigi neatsiranda akių įtampa, netgi naudojant aukštą mikroskopo padidinimo reikšmę. Dėl šio skirtumo, didinamieji akiniai dažnai sukelia akių nuovargį, kartais galvos skausmus, jei pasirenkama aukšta didinimo reikšmė. Įrodyta, kad net žiūrėjimas plika akimi sukelia didesnį nuovargį nei mikroskopu. [56] Taigi net visą darbo dieną dirbus mikroskopu, gydytojo akys nejaus nuovargio. Taip pat bus išlaikyta taisyklinga laikysena, o procedūra atlikta nepriekaištingai, kadangi bus naudojamas didelės reikšmės didinimas, geriausiai pritaikytas tai procedūrai [1].
Be viso to, mikroskopai turi didesnį didinimo reikšmių diapazoną lyginant net su reguliuojamais didinamaisiais akiniais [54]. Mikroskopų didinimo reikšmės varijuoja nuo x3 iki x20 ir daugiau, priklausomai nuo modelio, todėl galima pasirinkti tokio dydžio didinimą, kuris bus tinkamas kiekvienai procedūrai atlikti [1]. Naudojantis reguliuojamais didinamaisiais akiniais, atsiranda stabilumo problema, jos sunkesnės, mažiau stabilios, todėl net maži galvos judesiai sukelia fokusavimo trukdžius [66].
Apibendrinant galima teigti, kad didinamųjų akinių trūkumai lyginant su mikroskopu yra: vaizdo konvergencija, padidinimo trūkumas, vaizdo deformavimas, spalvos pakitimas, žemas gylio fokusavimas, sumažėjęs operacinis laukas, akių nuovargis bei ergonomikos trūkumas. O mikroskopų trūkumai – specifinis mokymasis ir pripratimas, kadangi reikia dirbti mažesnės amplitudės judesiais (mikrojudesiais). Negana to, pradžioje procedūros užtrunka ilgiau, bet vėliau gydytojas įgunda ir dirba savo standartiniu greičiu [56], bet tuo pačiu ir kruopščiau atlieka procedūrą [11]. Vienintelis reikšmingas mikroskopų trūkumas – santykinai didelė pačios mikroskopinės įrangos kaina, dėl ko padidėja ir procedūros kaina pacientui [56].
20
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimas buvo vykdomas nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. kovo 18 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Dantų ir burnos ligų klinikoje, gavus LSMU Bioetikos centro leidimą (Priedas Nr.1) Nr. BEC-OF-103, kuris išduotas 2018 m. vasario 26 d.
2.1. Atrankos kriterijai
Tyrimo generalinė visuma buvo LSMU Medicinos akademijos odontologijos fakulteto studijų programos – odontologija IV ir V kursų studentai. Tyrime dalyvavo 140 atsitiktinai parinktų respondentų iš nustatytos grupės. Minimalus imties dydis buvo apskaičiuotas pagal Paniotto formulę:
𝑛 = 1 ∆2+ 1 𝑁 = 1 0,052 + 1 210 = 138,
kur: n – imties dydis; ∆ - imties paklaidos dydis (0,05); N – generalinės imties dydis (210 studentų).
Tyrimo dalyviams buvo nustatyti atrankos kriterijai: a) Tiriamųjų įtraukimo kriterijai:
• Asmuo, kuris yra odontologijos studijų programos IV arba V studentas ir sutinka dalyvauti tyrime;
• Asmuo, kurio rega nekoreguota ir regėjimo aštrumas 100%;
• Asmuo, kurio rega koreguota kontaktiniais lęšiais ir koreguotas regėjimo aštrumas 100%.
b) Tiriamųjų atmetimo kriterijai:
• Asmuo, kuris nesutinka dalyvauti tyrime;
• Asmuo, kurio rega koreguota akiniais (nešiojantis akinius), kadangi šie asmenys negali užsidėti jiems nepritaikytų (standartinių) didinamųjų akinių;
• Asmuo, kurio rega nekoreguota, o regėjimo aštrumas < 100%;
• Asmuo, kurio rega koreguota kontaktiniais lęšiais, bet regėjimo aštrumas < 100%. Tiriamųjų, sutikusių dalyvauti tyrime, kurių rega nekoreguota arba koreguota kontaktiniais lęšiais, regėjimo aštrumas buvo tikrinamas, pasitelkus standartinį regėjimo testą – lentelę su Landolto žiedų optotipais (simboliais) (Priedas Nr.2). Landolto žiedų lentelė buvo atspausdinta ant A4 (210 x 297 mm) formato lapo ir pritvirtinta taip, kad tiriamasis galėtų į ją žiūrėti iš 3 metrų atstumo. Iš
21 pradžių patikrinta viena akis, kita akis tuo metu gerai uždengta. Tyrėjas rodė vis kitą simbolį (Landolto žiedą), o tiriamasis turėjo atsakyti, į kurią pusę žiedo iškirpta dalis yra nukreipta: į viršų, žemyn, į kairę ar į dešinę. Taip pat buvo patikrinta ir kita akis. Jei asmuo abiem akimis sugebėjo išvardinti paskutinėje lentelės eilutėje esančių optotipų kryptis, laikoma, jog tiriamojo regėjimo aštrumas/ koreguotas regėjimo aštrumas yra 100% ir jis toliau dalyvauja tyrime. Atsižvelgiant į atmetimo kriterijus, liko 80 tiriamųjų.
2.2.Tyrimo metodai
Remiantis literatūros apžvalga, buvo sudarytas tyrimo planas (Priedas Nr.3), kuris sukoncentruotas į didinamųjų prietaisų daromą įtaką raiškai ir erdviniam vaizdui.
Tyrime naudoti didinamieji prietaisai: Admetec gamintojo „Surgical Prismatic Through The
Lens (TTL) loupe x4,0“ ir „Galilean TTL loupe x3,2“ didinamieji akiniai bei Leica Microsystems
gamintojo „M320 for dental“ mikroskopas. Mikroskopui taip pat buvo nustatyti x3,2 ir x4,0 dydžio didinimai, remiantis gamintojo parametrais (Lentelė Nr.2).
Lentelė Nr.2 Leica M320 mikroskopo tikrasis didinimas [48]
Okuliaro didinimas 12,5x Židinio nuotolis f=200 f=250 Didinimo pakopos 6,4x 4,0 3,2 10,0x 6,3 5,0 16,0x 10,0 8,0 25,0x 15,6 12,5 40,0x 25,0 20,0
Ir pradžių tyrėjas surinko ir pažymėjo plane tiriamojo demografinius duomenis (lytis ir kursas) bei informaciją apie regą (ar tiriamasis buvo be regos korekcijos, ar nešiojo kontaktinius lęšius).
Tada buvo atliktas raiškos vertinimas: skirtingų dydžių sumažinti ir perkelti į 35mm BW mikrofilmo juostą Landolto žiedai, kurių standartinis dydžio santykis 5:1 (Priedas Nr.4, 14pav.), patalpinti fantominio dirbtinių dantų modelio endodontinėse ertmėse [13,25,34,38], kurios apima tik kramtomąjį danties paviršių (Priedas Nr.4, 15pav.). Ertmių paruošimo dimensijos 36 ir 46 dantyse 9x6x4 mm, o 37 ir 47 – 7,5x5,5x4 mm. Į sumažintą objektą buvo žiūrima tiesiogiai: a) plika akimi iš rekomenduojamo darbinio atstumo (30 – 35 cm), b) plika akimi iš laisvai pasirinkto atstumo, c) su x3,2 didinimo didinamaisiais akiniais ir mikroskopu iš gamintojo nurodyto atstumo, kuriame geriausiai fokusuojamas tiriamas vaizdas, d) su x4,0 didinimo didinamaisiais akiniais ir mikroskopu iš gamintojo nurodyto atstumo, kuriame geriausiai fokusuojamas tiriamas vaizdas. Pagal tiriamųjų atsakymus tyrėjas užpildė tyrimo plano lenteles. Jei tiriamasis teisingai įvardino Landolto žiedo
22 kryptį, lentelėje dedamas pliuso ženklas, jeigu ne – minuso (Priedas Nr.3). Gauti raiškos rezultatai palyginami.
Vėliau įvertintas stereo vaizdas: atskirai vertinamas gylio ir aukščio suvokimas. Paruoštos endodontinės ertmės, apimančios tik kramtomąjį danties paviršių, kurių dimensijos: 14, 15, 24 ir 25 dantyse 5x6,5x4 mm, o 16, 17, 26 ir 27 – 8x7x4 mm. Pirmojo ketvirčio (14, 15, 16 ir 17) dantų ertmių dugne rankiniu grąžteliu, kurio skersmuo 1 mm, išgręžtos skirtingo gylio duobelės: abejuose kapliuose po tris (0,5 mm, 0,75 mm ir 1 mm gylio), pirmame krūminiame dantyje penkios (0,25 mm, 0,5 mm, 0,75 mm, 1 mm ir 1,25 mm gylio), o antrame – keturios (0,25 mm, 0,5 mm, 0,75 mm ir 1 mm gylio). Antrojo ketvirčio (24, 25, 26 ir 27) dantyse patalpinami 1 mm skersmens skirtingo aukščio stulpeliai: abejuose kapliuose po tris (0,5 mm, 0,75 mm ir 1 mm aukščio), o krūminiuose – po keturis (0,25 mm, 0,5 mm, 0,75 mm ir 1 mm aukščio). Tiek duobelės, tiek stulpeliai ertmėse sunumeruoti (Priedas Nr.4, 16pav.). Tiriamieji, žiūrėdami visais minėtais raiškos vertinime būdais, turėjo išvardinti duobelių gylį arba stulpelių aukštį eilės tvarka: duobelės išvardijamos nuo sekliausio iki giliausios pagal jų numerius, o stulpeliai – nuo žemiausio iki aukščiausio. Tyrėjas rezultatus pažymi tyrimo plane (Priedas Nr.3). Gylio ir aukščio suvokimo rezultatai palyginami.
Tiek atliekant raiškos, tiek stereo vaizdo vertinimo testus sąlygos buvo vienodos: tiesioginis matymas, tiesioginis apšvietimas, naudoti tie patys didinamieji akiniai ir mikroskopas visiems tiriamiesiems, taip pat tiriamiesiems nebuvo leidžiama vartyti modelio, siekiant išgauti šešėlius ir lengviau įvertinti trimatį vaizdą.
Įvykdžius raiškos ir stereo vaizdo vertinimo testus, tiriamųjų buvo klausiama, ar jiems yra tekę anksčiau naudotis didinamaisiais prietaisais. Tie, kurie teigiamai atsakė į šį klausimą, buvo duodamas tyrimo planas ir prašoma užpildyti tris paskutinius anketinius klausimus (Priedas Nr.3).
2.3. Duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant IBM SPSS (Statistical Package for Social
Science) 21.0 programinį paketą. Buvo apskaičiuoti imties vidurkiai, standartiniai nuokrypiai (SN)
bei rezultatų procentinės reikšmės. Kokybinių požymių statistinių ryšių stiprumas įvertintas Pearson Chi – kvadrato (𝜒2) kriterijumi. Kai stebimasis reikšmingumo lygmuo p < 0,05, požymių tarpusavio priklausomybė yra statistiškai reikšminga [68]. Kiekvienos duomenų grupės normalumas tikrintas Kolmogorovo – Smirnovo testu. Dvi nepriklausomų kintamųjų grupės lygintos, pasitelkiant Stjudento (T) bei Mano – Vitnio testus. Visais atvejais rezultatai statistiškai reikšmingais, jei p < 0,05 [68,69].
Gautų duomenų lentelės ir diagramos sudarytos, naudojant Microsoft Excel 2013 programinį paketą.
23
3. REZULTATAI
Iš 80 tyrimui atrinktų dalyvių moterų buvo daugiau. (1pav.) Atsižvelgiant į kursą, tyrime dalyvavo daugiau penkto kurso studentų (2pav.), o kalbant apie regą, daugiau tiriamųjų buvo be regos korekcijos. (3pav.)
1pav. Pasiskirstymas pagal lytį 2pav. Pasiskirstymas pagal kursą
3pav. Pasiskirstymas pagal regą
Dėl tyrime naudotų standartinių didinamųjų akinių, 2 tiriamieji negalėjo įvertinti raiškos simbolių krypties ir duobelių gylio bei stulpelių aukščio su x4,0 didinimo prizminiais didinamaisiais akiniais.
3.1. Raiškos analizė
Atliekant raiškos vertinimo analizę, buvo lyginamas tiriamųjų skaičius, kurie teisingai įvardino nuo 10 iki 12 Landolto žiedų kryptis. Susumavus lentelėje Nr.3 žaliai pažymėtų rezultatų reikšmes, nustatyta, jog visi tiriamieji (100%) nuo 10 iki 12 simbolių įvardino teisingai, naudodamiesi x4,0 didinimo mikroskopu, o mažiausiai – 24 tiriamieji (30,1%) žiūrėdami į objektą plika akimi iš standartinio (30 – 35 cm) atstumo (Priedas Nr.5, Lentelė Nr.3).
Apskaičiavus mažiausias ir didžiausias teisingai įvardintų simbolių reikšmes, gauta jog, vertinant simbolių kryptis skirtingais būdais, didžiausia reikšmė nesiskyrė – visais atvejais buvo 12,
15 65 Vyrai Moterys 36 44 Ketvirtas Penktas 58 22 Be korekcijos Su lęšiais
24 o mažiausios reikšmės buvo gautos net keturios: 0, 5, 9 ir 10, atsižvelgiant į vertinimo būdą (Priedas Nr.5, Lentelė Nr.3). Pagal Kolmogorovo – Smirnovo testą gauta, jog raiškos rezultatai tenkina normalumo prielaidą, kadangi p > 0,05, p = 0,28. Duomenų pasiskirstymo nuokrypis nuo normaliojo modelio yra statistiškai nereikšmingas.
Buvo apskaičiuotas kiekvieno žiūrėjimo būdo teisingai išvardintų simbolių vidurkis. Didžiausias teisingai įvardintų simbolių vidurkis nustatytas naudojantis mikroskopu (4pav.). Pagal Stjudento testą, nustatytas reikšmingas skirtumas tarp teisingai įvardintų simbolių vidurkio plika akimi (R1+R2) ir naudojantis didinimu (R3+R4+R5+R6), kadangi p < 0,05; p = 0,002. Visais atvejais tiriamieji vidutiniškai daugiau teisingai išvardino simbolių, naudodamiesi optiniais prietaisais. Pagal Mano – Vitnio testą, gauta, jog raiškos rezultatams statistinės reikšmės neturėjo nei lytis (p = 0,172), nei kursas (p = 0,156), nei regos korekcija (p = 0,249), kadangi visur p > 0,05.
4pav. Vieno tiriamojo teisingai įvardintų simbolių vidurkis
3.2. Stereo vaizdo analizė
3.2.1. Gylio analizė
Visais atvejais tiriamieji lengviausiai nurodė sekliausią duobelę. Kitų duobelių gylio vertinimo rezultatai reikšmingai neišsiskyrė (Priedas Nr.5, Lentelė Nr.4). Pagal Kolmogorovo – Smirnovo testą gauta, jog gylio retultatai tenkina normalumo prielaidą, kadangi p > 0,05, p = 0,533. Duomenų pasiskirstymo nuokrypis nuo normaliojo modelio yra statistiškai nereikšmingas.
Taip pat buvo apskaičiuoti teisingai nurodytų duobelių skaičiaus vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai (Priedas Nr.6, Lantelė Nr.5). Žemiau pateiktoje diagramoje (5pav.) nurodyti procentais išreikšti skirtingų žiūrėjimo būdų teisingai nurodytų duobelių skaičiaus pagal gylį vidurkiai, kadangi tik vertinant procentais juos galima palyginti, nes dantų ertmėse buvo skirtingas duobelių skaičius.
0 2 4 6 8 10 12 7,53 (SN 3,14) 10,8 (SN 1,63) 11.3 (SN 3,14) 10.6 (SN 10,68) 11.7 (SN 0,68) 11.93 (SN 0,31) Vie n o t iriamojo teis in gai įv ar d n tų sim b o lių vid u rk is R1 R2 R3 R4 R5 R6
25 Gauta, kad procentiniai vidurkiai mažėjo didinant didinimą, tačiau to paties didinimo rezultatai, žiūrint mikroskopu, buvo žymiai geresni nei su didinamaisiais akiniais. Pagal Stjudento testą, nustatytas reikšmingas skirtumas tarp teisingai įvardintų duobelių vidurkio plika akimi (G1+G2) ir naudojantis didinimu (G3+G4+G5+G6), kadangi p < 0,05; p = 0,000. Visais atvejais tiriamieji vidutiniškai daugiau teisingai įvairdino duobelių gylį plika akimi. Pagal Mano – Vitnio testą, gauta, jog gylio suvokimo rezultatams statistinės reikšmės neturėjo nei lytis (p = 0,864), nei kursas (p = 0,609), nei regos korekcija (p = 0,212), kadangi visais atvejais p > 0,05.
5pav. Procentais išreikštas vidutinis teisingai nurodytų duobelių skaičius, žiūrint skirtingais būdais
Taip pat buvo apskaičiuotas tiriamųjų skaičius, kurie skirtingais žiūrėjimo būdais teisinga seka nuo sekliausios iki giliausios išvardino visas duobelės, esančias vieno danties ertmėje (6pav.). Daugiausia teisingai išvardino žiūrėdami plika akimi iš laisvai pasirinkto atstumo, o šiek tiek mažiau žiūrėdami iš standartinio atstumo. Naudodamiesi didinimu mažesnė dalis tiriamųjų duobelių seką nurodė teisingai, tačiau, lyginant to paties didinimo rezultatus, naudojantis mikroskopu, jie geresni nei naudojantis didinamaisiais akiniais.
6pav. Tiriamųjų skaičius, kurie teisingai nurodė visą duobelių seką vieno danties ertmėje,
žiūrėdami skirtingais būdais
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 90% 90% 64% 53.33% 74% 63.33% Vid u tin is t eis in gai įv ar d in tų d u o b elių ska iči u s p ro ce n ta is (%)
Plika akis standartinis žiūrėjimo atstumas (30-35cm) Plika akis laisvai pasirinktas žiūrėjimo atsumas Su 3,2x didinimo optika Su 4,0x didinimo optika Su 3,2x didinimo mirkoskopu Su 4,0x didinimo mikroskopu 0 10 20 30 40 50 60 70 61 68 40 29 52 38 Ti ri amų jų skai či u s
Plika akis standartinis atstumas
Plika akis laisvai pasirinktas 3,2x optika
4,0x optika 3,2x mikroskopas
26
3.2.2. Aukščio analizė
Kiekvienu žiūrėjimo būdu tiriamieji lengviausiai teisingai nurodė žemiausią danties ertmėje esantį stulpelį. Vertinant kitų stulpelių aukštį, ryškių tendencijų rezultatuose nepastebėta (Priedas Nr.6, Lentelė Nr.6). Pagal Kolmogorovo – Smirnovo testą gauta, jog aukščio retultatai tenkina normalumo prielaidą, kadangi p > 0,05, p = 0,167. Duomenų pasiskirstymo nuokrypis nuo normaliojo modelio yra statistiškai nereikšmingas.
Taip pat buvo apskaičiuoti teisingai nurodytų stulpelių skaičiaus vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai (Priedas Nr.6, Lentelė Nr.7). Žemiau pateiktoje diagramoje (7pav.) nurodyti procentais išreikšti skirtingų žiūrėjimo būdų teisingai nurodytų stulpelių skaičiaus pagal aukštį vidurkiai. Tik vertinant procentais juos galima palyginti, nes dantų ertmėse buvo skirtingas stulpelių skaičius. Gauta, kad procentiniai vidurkiai mažėjo, didinant didinimą, tačiau to paties didinimo rezultatai, žiūrint mikroskopu, buvo geresni nei su didinamaisiais akiniais. Pagal Stjudento testą, nustatytas reikšmingas skirtumas tarp teisingai įvardintų stulpelių vidurkio plika akimi (A1+A2) ir naudojantis didinimu (A3+A4+A5+A6), kadangi p < 0,05; p = 0,000. Visais atvejais tiriamieji vidutiniškai daugiau teisingai išvardino stulpelių plika akimi. Pagal Mano – Vitnio testą, gauta, jog aukščio suvokimo rezultatams statistinės reikšmės neturėjo nei lytis (p = 0,848), nei kursas (p = 0,867), nei regos korekcija (p = 0,911), kadangi visur p > 0,05.
7pav. Procentais išreikštas vidutinis teisingai nurodytų stulpelių skaičius, žiūrint skirtingais būdais
Taip pat buvo apskaičiuotas tiriamųjų skaičius, kurie skirtingais žiūrėjimo būdais teisinga seka nuo žemiausio iki aukščiausio išvardino visus stulpelius, esančius vieno danties ertmėje. Daugiausia tiriamieji teisingai išvardino žiūrėdami plika akimi iš laisvai pasirinkto atstumo o šiek tiek mažiau – iš standartinio atstumo. Naudodamiesi didinimu mažesnė dalis tiriamųjų stulpelių seką nurodė
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 80% 96.67% 60.00% 53.33% 65.00% 63.33% Vid u tin is t eis in gai įv ar d in tų stu lp elių ska iči u s p ro ce n ta is (% )
Plika akis standartinis žiūrėjimo atstumas (30-35cm)
Plika akis laisvai pasirinktas žiūrėjimo atsumas Su 3,2x didinimo optika
Su 4,0x didinimo optika
Su 3,2x didinimo mirkoskopu
27 teisingai, tačiau, lyginant to paties didinimo rezultatus, naudojantis mikroskopu, jie geresni nei, naudojantis didinamaisiais akiniais.
8pav. Tiriamųjų skaičius, kurie teisingai nurodė visą stulpelių seką vieno danties ertmėje, žiūrėdami
skirtingais būdais
3.3. Anketinių klausimų rezultatai
Į klausimą „Ar esate anksčiau naudojęsis (-iusis) didinamaisiais prietaisais?“ tik 27 tiriamieji (34%) atsakė „Taip“. (9pav.) Išanalizavus duomenis, rasta reikšminga naudojančių didinamuosius akinius sąsaja su kursu (p = 0,003), daugiau naudojęsi didinamaisiais prietaisais buvo 5 kurso studentai – net 21 iš 27. Su lytimi (p = 0,57) ir su rega (p = 0,822) reikšmingų sąsajų nerasta, kadangi abiem atvejais p > 0,05.
9pav. Naudojimasis padidinimu
0 10 20 30 40 50 60 70 80 50 76 48 30 49 40 Ti ri amų jų skai či u s
Plika akis standartinis atstumas
Plika akis laisvai pasirinktas 3,2x optika 4,0x optika 3,2x mikroskopas 27, 34% 53, 66% Taip Ne
28 Į klausimą „Kokį didinimą naudojote?“ iš 27 apklaustų studentų daugiausia atsakė, jog naudojo x3,2 didinimą. Visi šio klausimo rezultatai pateikti žemiau esančioje diagramoje (10pav.). Išanalizavus duomenis, nerasta reikšmingų naudojamo didinimo sąsajų su lytimi (p = 0,779) ar rega (p = 0,592), kadangi abiem atvejais p > 0,05, o su kursu – rasta (p = 0,042), kadangi p < 0,05. Gauta, jog dažniau visų padidinimų didinamaisiais akiniais naudojosi 5 kurso studentai.
10pav. Naudojamas didinimas
Į klausimą „Kaip dažnai naudojatės didinamaisiais prietaisais?“ iš 27 studentų net 11 atsakė, jog kartą per savaitę, kitų tiriamųjų atsakymai skyrėsi (11pav.). Išanalizavus duomenis, nerasta reikšmingų naudojimosi didinamaisiais prietaisais dažnio sąsajų nei su kursu (p = 0,359), nei su lytimi (p = 0,775), nei su rega (p = 0,701), kadangi p > 0,05.
11pav. Naudojimosi dažnis
Į klausimą „Kokias procedūras atliekant, jūsų manymu, reikalingi didinamieji prietaisai?“ visi tiriamieji atsakė, jog didinimas privalomas, atliekant endodontines procedūras, preparuojant dantis
0 2 4 6 8 10 6 7 10 0 2 2 Ti ri amų jų skai či u s 2,5x 2,7x 3,2x 3,5x 4,0x 4,5x 0 2 4 6 8 10 12 5 7 11 0 2 2 Tiriamųj ų s ka iči u s Kasdien
Du kartus per savaitę
Kartą per savaitę
Kartą per dvi savaites
Kartą per mėnesį
Naudojausi tik kelis kartus, nuolat nesinaudoju
29 vainikėliams, įklotams, užklotams ir laminatėms bei preparuojant kariesą. Mažiausia dalis tiriamųjų manė, jog didinimas taip pat reikalingas įvertinant atspaudo kokybę bei kontroliuojant sausumą įvairių procedūrų metu (12pav.).
12pav. Procedūros, kurioms atlikti reikalingas didinimas
27 6 15 6 23 9 27 9 15 23 27 0 5 10 15 20 25 30 Endodontinės procedūros Atspaudo kokybės įvertinimas Matricos uždėjimo ir adaptyvumo kontrolė Sausumo kontrolė Cemento pertekliaus pašalinimas po cementavimo Retrakcinio siūlo suvedimas į dantenų vagelę Dantų preparavimas pilnoms ir dalinėms restauracijos Okliuzijos subalansavimas Plombos poliravimas Danties plombavimas Karieso preparavimas
30
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tai pirmasis tyrimas lyginantis tris nuo regos priklausančius dalykus odontologijoje – tai raiška, gylio ir aukščio suvokimas, kuomet naudojami optiniai prietaisai. Anksčiau atliktose studijose atskirai buvo tiriama raiškos [13,22,34,38] ar gylio [65,67] suvokimo priklausomybė nuo padidinimo, o aukščio suvokimas, naudojantis didinimu, dar nebuvo analizuotas.
Eichenberger su bendraautoriais atliko du tyrimus. Pirmajame gauta, kad didinant didinimą
raiška atitinkamai gerėja abiejose amžiaus grupėse (iki 40 m. ir virš 40 m.). Blogiausi raiškos rezultatai gauti žiūrint plika akimi, geresni – naudojantis x2, dar geresni – su x2,5, o geriausi – su x4,3 didinimo didinamaisiais akiniais [22]. Mūsų atliktame tyrime irgi buvo skaičiuojamas teisingai įvardintų simbolių vidurkis (4pav.), tik simbolių kiekis buvo dvigubai didesnis – 12. Gauti rezultatai taip pat parodė tiesioginę priklausomybę tarp teisingai įvardintų simbolių skaičiaus vidurkio ir didėjančio didinimo, išskyrus su x4,0 didinamaisiais akiniais. Su jais buvo teisingai įvardinta mažiau simbolių negu su x3,2 didinamaisiais akiniais. Taip galėjo nutikti dėl to, jog abeji didinamieji akiniai buvo standartiniai, tarpvyzdinis tarpas nebuvo individualizuojamas, todėl dirbant su prizminiais (x4,0) gauti blogesni rezultatai nei su lęšiniais. Tikslesni rezultatai turėtų būti gauti, jei kiekvienas tiriamasis naudotųsi to paties gamintojo individualiai jam pritaikytais didinamaisiais akiniais. Vertinant raišką mikroskopu gauti tikslūs rezultatai, kadangi mikroskopas gali būti individualizuojamas.
Kitame Eichenberger ir bendraautorių tyrime, imituojant klinikines sąlygas, nustatyta stipresnė tiesioginė regėjimo aštrumo priklausomybė nuo padidinimo. Gauta, jog x2,5 didinimo didinamieji akiniai 1,5 kartus, o x4,3 – 2,8 kartus pagerina regėjimo aštrumą lyginant su rezultatais plika akimi. Į šį autorių tyrimą buvo įtrauktas ir mikroskopas. Naudotos dvi didinimo reikšmės, kitokios nei didinamųjų akinių: x4 didinimas pagerino regėjimo aštrumą 5,8 kartus, o x6,5 didinimas – 8,6 kartus lyginant su rezultatais plika akimi. Taigi mikroskopas dar labiau pagerina regėjimo aštrumą nei didinamieji akiniai [34]. Urlic ir kitų autorių atliktame tyrime, kur sąlygos buvo identiškos
Eichenberger ir kt. antrajam tyrimui, gauta, jog naudojantis x2,5 didinamaisiais akiniais regėjimo
aštrumas pagerėjo 1,25 kartus lyginant su rezultatais plika akimi [38]. Mūsų atliktame tyrime taip pat buvo imituojamos klinikinės sąlygos – žiūros objektai patalpinti dantų ertmėse, tik didinamųjų akinių ir mikroskopo didinimai buvo pasirinkti kitokie nei anksčiau atliktose studijose. Gauti rezultatai buvo panašūs į ankstesnių tyrimų.
Antroje Eichenberger ir bendraautorių atliktoje studijoje dar buvo lyginama raiška žiūrint iš standartinio atstumo (30 – 40 cm) su raiška iš laisvai pasirinkto atstumo. Gauta, jog iš laisvai pasirinkto atstumo rezultatai buvo 0,8 kartus geresni nei žiūrint plika akimi [34]. Mūsų tyrime irgi buvo lyginami tokie rezultatai. Gauta, jog iš laisvai pasirinkto atstumo tiriamieji net 1,4 kartus
31 daugiau teisingai išvardino simbolių nei iš standartinio atstumo (4pav.). Taigi, mūsų tyrimo rezultatai rodo didesnę žiūrėjimo atstumo reikšmę raiškai. Tam įtakos galėjo turėti tai, kad ankstesnėse studijose dalyvavo įvairaus amžiaus tiriamieji, net tie, kuriems virš 40 metų ir diagnozuota prebiopsija, o mūsų tyrimo dalyviai buvo panašaus amžiaus ir jų koreguotas/ nekoreguotas regėjimo aštrumas buvo 100%. Nors laisvai pasirinktas atstumas pagerina raiškos vertinimą, tačiau tai neigiamai veikia ergonomiką. Analizuojant to paties didinimo didinamųjų akinių ir mikroskopo raišką, ankstesnių tyrimų atlikta nedaug. Burley su bendraautoriais atliktoje studijoje buvo lyginamas antrojo artimojo skruostinio kanalo radimas viršutinio žandikaulio krūminiuose dantyse. Kanalo buvo ieškoma plika akimi bei naudojantis tokio pat didinimo didinamaisiais akiniais ir mikroskopu. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog mažiausiai kanalų buvo rasta plika akimi – 18%, o su didinamaisiais akiniais ir mikroskopu rezultatai buvo geresni ir tarpusavyje panašūs – 55% ir 57% [59]. Mūsų atliktame tyrime taip pat gauta, jog to paties didinimo mikroskopas, nors ir nežymiai, bet pranoko didinamuosius akinius. Šio pranašumo priežastis gali būti ta, kad mikroskopas pozicionuojamas pastovioje vietoje, o didinamieji akiniai yra veikiami galvos judesių, drebėjimo [1]. Prieštaringus rezultatus gavo
Yikilgan su bendraautoriais atliktame in vitro tyrime. Jame dalyvavo 30 gydytojų odontologų, kurių
klinikinė patirtis 10 metų ir daugiau. Reikėjo įvertinti kompozicines restauracijas, išpoliruotas skirtingo šiurkštumo polyrais ir diskeliais. Vertinama buvo plika akimi laisvai pasirenkant darbinį atstumą, su x4 ir x5 didinimo didinamaisiais akiniais bei su x12,5 didinimo mikroskopu. Jų teigimu, didinimas leidžia geriau įvertinti paviršiaus šiurkštumą nei plika akis, bet, naudojantis mikroskopu, rezultatai buvo prastesni nei naudojantis didinamaisiais akiniais. Šis rezultatas buvo netikėtas net patiems autoriams. Tai galėjo lemti skirtingi optinių prietaisų gamintojai arba vienodų sąlygų nebuvimas, vertinant skirtingais metodais [39].
Dar mažiau studijų atlikta, ieškant priklausomybės tarp didinimo reikšmės ir gylio suvokimo.
Vlaskamp su bendraautoriais atliktame tyrime gauta, jog, padidinus vaizdą, tiriamųjų gylio suvokimas
sumažėjo apie 10 – 15% [67]. Sheng ir bendraautorių tyrimo rezultatai parodė, kad, padidinus vaizdą nuo x10 iki x18, gylio suvokimas sumažėjo 26%, o nuo x18 iki x40 – net 75% [65]. Mūsų atliktame tyrime gylio suvokimas buvo analizuojamas detaliau. Gauta tendencija, jog didinant didinimą gylio suvokimas blogėja. Atskirai lyginant tiriamųjų skaičių, kurie visas vieno danties ertmėje esančias duobeles pagal gylį išvardino teisinga seka, gauti rezultatai patvirtina, kad daugiau tiriamųjų su x3,2 didinamaisiais akiniais ir mikroskopu teisingai išvardino visas duobeles nuo sekliausios iki giliausios nei su x4,0 tiek didinamaisiais akiniais, tiek mikroskopu. Tačiau, tarpusavyje lyginant to paties didinimo didinamuosius akinius ir mikroskopą, tiriamieji abiem atvejais 10% daugiau teisingai išvardino duobelių naudodamiesi mikroskopu (5pav.).
Apie aukščio suvokimą iki šiol nebuvo atlikta tyrimų, kurie atskleistų, kaip jis kinta, naudojantis optiniais prietaisais. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad didinant didinimą aukščio suvokimas
32 blogėja. Atskirai lyginant tiriamųjų skaičių, kurie visus vieno danties ertmėje esančius stulpelius pagal aukštį išvardino teisinga seka, gauti rezultatai patvirtina, kad daugiau tiriamųjų su x3,2 didinamaisiais akiniais ir mikroskopu teisingai išvardino visus stulpelius nuo žemiausio iki aukščiausio nei su x4,0 tiek didinamaisiais akiniais, tiek mikroskopu. Rezultatai taip pat parodo, jog net naudojant to paties didinimo didinamuosius akinius ir mikroskopą tiriamieji abiem atvejais daugiau teisingai išvardino stulpelių naudodamiesi mikroskopu. (8pav.).
Analizuodami gylio ir aukščio suvokimo skirtumus, Haushofer su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriuo įvertino lateralinio žmogaus smegenų pakaušio komplekso jautrumą iškilusioms bei įdubusioms figūroms. Siekdami išmatuoti jautrumą išgaubtiems ir įgaubtiems dirgikliams, autoriai naudojo funkcinę magnetinio rezonanso vaizdo adaptaciją tam tikroje smegenų žievės srityje. Atlikus du eksperimentinius tyrimus gauta, jog visų tiriamųjų reakcijos laikas atpažįstant iškilusias figūras buvo vidutiniškai trumpesnis – 948±27ms, o įdubusias, nors ir nežymiai (999±28ms), ilgesnis. Taip pat vidutinis teisingai nurodytų iškilusių figūrų skaičius buvo didesnis (3,24±0,13) nei įdubusių (3,09±0,13) [64]. Mūsų atliktame tyrime lyginant teisingai įvardintų stulpelių ir duobelių skaičių plika akimi rezultatai skyrėsi vertinant iš laisvai pasirinkto ir iš standartinio atstumų. Lyginant su ankstesniu tyrimu, gauti rezultatai buvo panašūs vertinant figūras iš laisvai pasirinkto atstumo: tiriamieji vidutiniškai daugiau teisingai išvardino stulpelių nei duobelių, o, vertinant iš standartinio atstumo, rezultatai buvo priešingi – daugiau teisingai išvardinta duobelių (5,7pav).
Luisianos valstijos odontologijos universitete atliktas tyrimas parodė, jog stereo vaizdo suvokimas nepriklauso nuo studentų kurso. [40] Mūsų atliktame tyrime taip pat gautas toks rezultatas. Be to, dar nustatyta, jog stereo vaizdo suvokimas nepriklauso nei nuo lyties, nei nuo regos korekcijos. Įvertinus anketinių klausimų rezultatus, rasta reikšminga didinamųjų prietaisų naudojimo sąsaja su kursu, p=0,003. Kaip teigiama literatūroje [28,29], taip ir šiame tyrime buvo gauta, jog dažnai studentai naudotis optiniais prietaisais pradeda paskutiniame kurse. Tarp tiriamųjų, kurie naudojasi didinimu, net 78% buvo 5 kurso, o 22% – 4 kurso studentai. Skirtingai nei rekomenduojama literatūroje [9], mūsų tyrime dauguma studentų pradėjo ne nuo mažiausios optinių prietaisų didinimo reikšmės. Net 11 tiriamųjų pirmuosius didinamuosius akinius rinkosi x3,2 padidinimo (10pav).
Apibendrinant mūsų tyrimo rezultatus, iškelta hipotezė pasitvirtino.
Padėka: Dėkoju Lietuvos centriniam valstybės archyvui už Landolto simbolių perkėlimą į 35mm
BW mikrofilmo juostą.
Taip pat noriu išreikšti padėką savo mokslinio darbo vadovui Juliui Maminskui už bendradarbiavimą ir visapusišką pagalbą, sprendžiant iškilusius klausimus.
Interesų konfliktas: Autoriui interesų konflikto nebuvo. Optiniai prietaisai pasirinkti
33
5. IŠVADOS
1. Geresnė vaizdo raiška, vertinant objektus plika akimi, pasiekiama iš laisvai pasirinkto negu iš standartinio žiūrėjimo/darbinio atstumo (30 – 35 cm).
2. Naudojantis mikroskopu, pasiekiama geresnė vaizdo raiška negu su to paties didinimo didinamaisiais akiniais.
3. Didinant optinių prietaisų didinimo reikšmę, vaizdo raiška gerėja.
4. Stereo vaizdas, vertinant plika akimi, geriau suvokiamas iš laisvai pasirinkto negu iš standartinio žiūrėjimo/darbinio atstumo (30 – 35 cm).
5. Naudojantis mikroskopu, stereo vaizdas (tiek gylis, tiek aukštis) suvokiamas geriau negu su to paties didinimo didinamaisiais akiniais.
6. Didinant optinių prietaisų didinimo reikšmę, stereo vaizdo (tiek gylio, tiek aukščio) suvokimas blogėja.
34
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Laisvai pasirinktas žiūrėjimo atstumas klinikinėje gydytojų odontologų praktikoje yra nepageidaujamas, kadangi sumažinus atstumą iki darbinio lauko tai neigiamai veikia ergonomiką, todėl, siekiant pagerinti gydytojo vertinamų objektų raišką ir tuo pačiu išlaikyti ergonomiškas darbo sąlygas, rekomenduojama naudotis didinamaisiais prietaisais.
2. Pradedantiesiems reikėtų rinktis mažesnio didinimo optinius prietaisus, o vėliau, pripratus bei įgudus, rinktis didesnį padidinimą.
3. Atliekant procedūrą, kur svarbus gylio ir aukščio suvokimas, ypač pradedantiesiems, reikėtų retkarčiais atsitraukti nuo didinamojo prietaiso ir įvertinti situaciją plika akimi.
4. Jeigu yra galimybė, visuomet geriau rinktis to paties didinimo mikroskopą nei didinamuosius akinius, kadangi mikroskopas sukuria tikslesnį trimatį vaizdą nei didinamieji akiniai ir yra ergonomiškesnis, lengviau individualizuojamas.
