LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLU UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Reda Šniokaitė
Intranazalinės vakcinos ir aplinkos veiksnių poveikio veršeliams
analizė
Analysis of intranasal vaccine and environmental factors on calves
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt. dr. Gediminas Gerulis
1 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Intranazalinės vakcinos ir aplinkos veiksnių poveikio veršeliams analizė“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas)
vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
2 SANTRAUKA
Intranazalinės vakcinos ir aplinkos veiksnių poveikio veršeliams analizė Reda Šniokaitė
Magistro baigiamasis darbas
Tinkamos laikymo sąlygos bei mikroklimato parametrai atitinkantys normas yra itin svarbūs norint, kad veršeliai nesirgtų kvėpavimo takų ligomis. Taip pat svarbu infekcinių ligų išvengti. Kaip svarbią prevencijos priemonę reikia paminėti vakcinaciją. Lietuvoje pagrindiniai galvijų respiratorinių ligų komplekso sukėlėjai yra RS ir PG-3 virusai. Galvijininkystei respiratorinių ligų kompleksas atneša didţiulius nuostolius dėl susirgusių veršelių sumaţėjusių priesvorių, gydymo išlaidų, padidėjusio gaištamumo. Net jeigu tokie veršeliai pasveiksta iš jų nebeišauga pilno produktyvumo karvės. Naudojant intranazalinę vakciną vakcina realiau nei vakcinuojant parenteriniu būdu atkuriama infekcijos situacija, veršeliams greičiau susidaro imuninis atsakas ir apsauga.
Tyrimo metu, per 4 mėnesius, buvo surinktos dvi grupės: 38 vakcinuotų veršelių grupė ir 8 veršelių kontrolinė grupė. Veršeliai buvo vakcinuojami intranazaline vakcina Rispoval RS+PI3 Intranasal. Surinkta informacija: veršelių atvedimo data; veršelių ausų įsagų numeriai; motinų ausų įsagų numeriai; motinų laktacijų skaičius; veršelių veislė; veršelių lytis; vakcinacijos atlikimo data; veršelių kūno temperatūra vakcinacijos dieną, prieš vakcinuojant; veršelių kūno temperatūra dieną po vakcinacijos; veršelių mėnesiniai priesvoriai; informacija apie sirgusių veršelių gydymą; informacija apie patalpų ir lauko, kur laikomi veršeliai temperatūrą, drėgmę, oro judėjimo greitį, dujinę sudėtį.
Laikymo sąlygos artimos normoms. Vakcinuoti veršeliai 9,21 proc. daugiau sirgo kvėpavimo takų ligomis, 2,5 proc. daugiau gaišo, vidutiniai priesvoriai per mėnesį buvo 0,5 proc. maţesni negu kontrolinės grupės veršelių. Tačiau sirgusių kontrolinės grupės veršelių priesvoriai buvo prastesni lyginant su vakcinuotais sveikais bei sirgusiais veršeliais, jiems vidutiniškai daugiau kartų prireikė gydymo. Vakcinuoti iki 9 dienų amţiaus veršeliai vidutiniškai per mėnesį priaugo 0,87 kg daugiau nei visi vakcinuoti veršeliai, o gydymo jiems prireikė vidutiniškai 0,44 karto maţiau.
Raktaţodţiai: intranazalinė vakcina, respiratorinis sincitinis virusas, paragripo 3 virusas, respiratorinių ligų kompleksas, aplinkos veiksniai, veršeliai.
3 SUMMARY
Analysis of intranasal vaccine and environmental factors on calves Reda Šniokaitė
Master‘s Thesis
In order to have healthy calves it is important to ensure proper keeping conditions and microclimate parameters that meets the requirements. It is also important to prevent infectious diseases. Vaccination should be mentioned as important preventive measure. Main agents that couse bovine respiratory disease complex in Lithuania are RS and PI3 viruses. Bovine respiratory disease complex brings huge losses to Lithuania dairy farming due to decreased weight gain of sick calves, treatment costs, increased mortality. Even if these calves recover they can not grow into full productive cows anymore. Intranasal vaccine mimics infection more realistically than parenteral vaccine, calves form an immune response and protection more quickly.
During the study (within 4 months) two groups were formed: vaccinated group of 38 calves and the control group of 8 calves. Intranasal vaccine Rispoval RS + PI3 was applicated on calves. Collected information: birth date of calves; calf ear-tag numbers; mothers ear-tag numbers; total number of mother lactations; calf breed; calf gender; the date of vaccination; body temperature of calf on the day of vaccination, body temperature on the 2nd day; monthly weight gain of calves; information about treatment; information about indoor and outdoor where calves were kept temperature, humidity, air movement velocity, composition atmospheric gases.
There was no considerable violation of the keeping conditions. Vaccinated calves had 9.21 % more respiratory diseases, 2.5 % higher mortality, the average weight gain during the month was 0.5 % lower than in the control group. However, in the control group that had respiratory diseases weight gain was lower compared with vaccinated groups that stayed healthy and had respiratory diseases, also, they required treatment more times in average. Calves that were vaccinate up to 9 days old gain 0.87 kg more than in all vaccinated calves monthly and they needed treatment 0.44 times less in average.
Key words: intranasal vaccine, respiratory syncytial virus, parainfluenza 3, respiratory disease complex, environment factors, calves.
4
TURINYS
1 LITERATŪROS APŢVALGA ... 7
1.1 Kvėpavimo takų ligų situacija Lietuvoje ... 7
1.2 Respiratorinis sincitinis virusas ... 8
1.2.1 RS viruso Epidemiologija ... 8
1.2.2 RS viruso Klinikiniai poţymiai ... 8
1.2.3 RS viruso prevencija ... 8 1.3 Paragripo 3 virusas ... 9 1.3.1 PG-3 Epidemiologija ... 9 1.3.2 PG-3 Klinikiniai poţymiai ... 9 1.3.3 PG-3 prevencija ... 9 1.4 Intranazalinė vakcina ... 9
1.4.1 Rispoval RS+PI3 Intranasal ... 10
1.5 Veršelių laikymo sąlygos ... 11
1.5.1 Prieauglio laikymas individualiuose lauko nameliuose ... 12
1.5.2 Mikroklimatas ... 12
2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 18
3 TYRIMO REZULTATAI... 22
4 REZULTATŲ APTARIMAS ... 35
5
SANTRUMPOS
AI- Airšyrai
CO- anglies monoksidas CO2-anglies dioksidas
GIR- galvijų infekcinis rinotracheitas GVD- galvijų virusinė diarėja
H- Holšteinai
H2S- sieros vandenilis
IFA- imunofermentinė analizė LJ- Lietuvos juodmargiai LŢ- Lietuvos ţalmargiai
NH3- amoniakas
NMVRVI- Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas PG-3- paragripas 3
pH- vandenilio jonų koncentracija RNR- ribonukleo rūgštis
RS- respiratorinis sincitinis virusas
VMVT- valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ŢH- Ţalmargiai holšteinai
6
ĮVADAS
Lietuvos ţemės ūkio gyvulininkystėje svarbią nišą uţima galvijininkystės šaka. Galvijai sudaro ketvirtadalį auginamų ţemės ūkio gyvulių (25,5 proc.), o karvių pienas sudaro didţiausią gyvulinės produkcijos dalį - 44,8 proc. ( 2009 metais). (1) Pasak gyvulininkystės specialistų pagal daţnumą ir nuostolingumą kvėpavimo takų ligos Lietuvos galvijininkystėje yra trečioje vietoje, bei, pasak Sederevičiaus ir Bertašiaus (2) (1993) sudaro 30 proc. visų galvijų ligų Lietuvoje. Šios ligos atneša didelius nuostolius gydant susirgusius gyvulius, dėl sumaţėjusių pieno primilţių bei veršelių priesvorių, esant gyvulių gaišimams. Kvėpavimo takų infekcijoms ypač jautrūs yra veršeliai. Pramoninėje galvijininkystėje prieauglis daţnai serga bronchopneumonijomis, kurios atsiranda dėl įvairių prieţasčių, apibendrinant šios ligos vadinamos respiratorinių ligų kompleksu. Visgi pagrindinė bronchopneumonijų prieţastis, pagal mokslininkus ir praktikus, yra infekcijų sukėlėjai, svarbiausi iš jų - virusai (2). Pagal Petkevičių bronchopneumonijas taip pat gali sukelti bakterijos (transporto karštinė), virusų ir bakterijų asociacijos, mikoplazmos, chlamidijos bei parazitiniai helmintai. (3) Virusinius susirgimus, tarp jų ir RS ir PG-3, daţnai gali komplikuoti bakterinės infekcijos, sukeliančios pneumonijas veršelių grupėms. (4) RS PG-3 yra vieni iš nedaugelio virusų, kurie gali sukelti kvėpavimo takų ligas be kitų papildomų patogenų. (5) Taip pat virusinės kilmės galvijų kvėpavimo takų ligos daţnai gali būti besimptomės arba pasireikšti nebūdingais poţymiais. Norint uţkirsti kelią respiratorinių ligų kompleksui reikia uţtikrinti tinkamas veršelių laikymo sąlygas bei imtis prevencijos priemonių, tarp kurių paţymėtinas vakcinavimas.
Per paskutinius 10 metų Lietuvos ūkiuose maţai tyrinėta galvijų susirgimai dėl RS ir PG-3 virusų, maţai mokslinių publikacijų šia tema, todėl tai aktuali tema. (6)
Darbo tikslas: išsiaiškinti laikymo sąlygų ir intranazalinės vakcinos nuo galvijų respiratorinės sincitinės infekcijos (RS) virusų ir galvijų paragripo (PG-3) virusų poveikį veršeliams.
Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti laikymo sąlygų nuokrypius nuo normų ir galimą įtaką sveikatingumui.
2. Intranazalinės vakcinos nuo galvijų respiratorinės sincitinės infekcijos virusų (RS) ir galvijų paragripo virusų (PG-3) poveikio analizė.
7
1 LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Kvėpavimo takų ligų situacija Lietuvoje
Pramoninėje galvijininkystėje virusinėmis kvėpavimo takų ligomis serga ir prieauglis ir suaugę galvijai. „Atliekant galvijų ligų tyrimus nustatyta, kad galvijų kvėpavimo takų ligų prieţastimis gali būti galvijų infekcinio rinotracheito (GIR), galvijų virusinės diarėjos (GVD), paragripo 3 (PG-3), respiratoriniai sincitiniai (RS), adenovirusai, koronavirusai ir mikoplazmos.“ (6,7) Vertinant atskirus respiratorinių ligų komplekso sukėlėjus, dėl svarbios etiologinės reikšmės reikėtų išskirti PG-3 ir RS virusus (6).
Galvijų virusinių ligų kontrolę, diagnozavimą bei likvidavimą reglamentuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Gyvulių savininkai bei valstybiniai ir privatūs veterinarijos gydytojai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymais ir VMVT įsakymais, taip pat dalyvauja galvijų virusinių ligų kontroliavimo procese. Uţ tai, kad ligos būtų ištirtos laiku, atsakingos veterinarijos laboratorijos. VMVT atsakinga uţ sanitarinių priemonių įgyvendinimą ūkiuose ir bandos importo bei eksporto kontrolę, ligų likvidavimo ir vakcinacijos programų paruošimą ir įgyvendinimą. (8)
Vakcinos poveikio tyrimo atlikimo metu 2014 birţelio 1d. – 2014 rugsėjo 31d. Lietuvoje vidutiniškai buvo laikoma 748 tūkstančiai galvijų. Pagal 2011 metais NMVRVI atliktus kraujo mėginių tyrimus (IFA) 65,22 proc. tirtų galvijų turėjo PG-3 viruso antikūnų ir 61,18 proc. RS viruso antikūnų tai atitiktų 487,8 tūkst. ir 457,6 tūkst. galvijų. (7)
Ištyrus 19 Lietuvos ūkių nustatyta, kad net 95proc. jų buvo rasti galvijai, kurie turėjo antikūnų prieš PG-3 ir RS virusus. PG-3 vidutiniškai buvo persirgę 72,2 proc., o RS virusu – 54,5 proc. galvijų (3).
Mockeliūnas ir kt. (9) teigia, kad bendras 2002 metais Lietuvoje gydytų galvijų skaičius 86,7 tūkst., tarp kurių 13,5 tūkst. gydyta nuo kvėpavimo organų ligų ir 9,8 tūkst. iš jų buvo veršeliai. Tais pačiais metais iš viso nugaišo 4,59 tūkst. galvijų, 1,38 tūkst. gaišo nuo kvėpavimo organų ligų, iš kurių 0,91 tūkst. buvo veršeliai. Kvėpavimo takų ligomis serga įvairaus amţiaus galvijai, bet daţniausiai – prieauglis tuo metu, kai susilpnėja pasyvusis imunitetas ir dar nėra susidaręs aktyvusis imunitetas. (6) Pagal Šalomską ir kt. (3) pastebėta, kad infekcijos šaltinis yra sergantys gyvuliai, kurie platina virusus su išmatomis. Veršeliai apsikrečia per burną, ţįsdami uţterštus spenius, arba
8 kontaktuodami su kitais sergančiais gyvuliais. Taip pat uţkratą gali perduoti darbuotojai arba kitų rūšių gyvūnai, pavyzdţiui šunys ar katės. Daţniau ir sunkiau suserga pirmaveršių karvių veršeliai.
1.2 Respiratorinis sincitinis virusas
Respiratorinis sincitinis virusas (RS) pirmą kartą buvo aptiktas 1967 metais Japonijoje, Belgijoje ir Šveicarijoje, šiek tiek vėliau jis buvo išskirtas Anglijoje ir Amerikoje. Virusas giminingas ţmonių respiratoriniam sincitiniam virusui, juo taip pat gali sirgti avys, oţkos bei kiti gyvūnai. Infekciją sukelia Paramixoviridae šeimos, Pneumovirus genties, viengubos RNR virusai. Galvijų RS virusus galima suskirstyti į tris antigeninius pogrupius: A, AB ir C. (6,7)
1.2.1 RS viruso Epidemiologija
Daţniai suaugusiems galvijams infekcija lieka nepastebima, be klinikinių simptomų, tačiau katik atjunkytam prieaugliui bei jauniems, ypač nuo 1 iki 6 mėnesių amţiaus, pieniniams galvijams išryškėja pneumonija, intersticinė plaučių edema, poodinė emfizema. (7,10) RS virusas paţeidţia trachėjos epitelio virpamųjų ląstelių cilijas, tai palengvina bakterinių infekcijų galimybes, nes per jas bakterijos patenka į plaučius. (11)
1.2.2 RS viruso Klinikiniai poţymiai
Inkubacinis periodas 3-5 dienos. Motininiai antikūnai iš krekenų bent jau dalinai apsaugo nuo klinikinių poţymių pasireiškimo. (12) Daţniausi poţymiai, tai staigus temperatūros pakilimas (gali būti iki 42°C), padaţnėjęs, apsunkintas pilvinis kvėpavimas, rinitas, ištakos iš nosies, akių, kosulys, vangumas, dingęs apetitas, veršingos karvės gali abortuotis (10,11). Simptomai trunka 3-5 dienas (iki 10 dienų suaugusiam galvijui), bet gali tęstis savaites ar net mėnesius, ypač patiriant stresą, netgi jei gyvūnas jau atrodo pasveikęs. Vėlesnėse ligos stadijose gali pasireikšti apsunkintas kvėpavimas, kai gyvūnas kvėpuoja atverta burna, iš nosies ir akių teka tirštos išskyros, kosulys tampa sunkesniu. Esant ūminiam susirgimui galvijas gali nugaišti praėjus 48 val. po pirmųjų simptomų pasirodymo. RS virusą dėl simptomų panašumo galima supainioti su infekciniu galvijų rinotracheitu (IGR) bei paragripo 3 virusu (PG-3). (11)
1.2.3 RS viruso prevencija
Nepirkti galvijų iš uţkrėstų bandų, taip pat naujus gyvūnus karantinuoti. Diagnozavus RS virusą arba prevencijai nuo jo galvijus galima vakcinuoti gyva modifikuota arba negyva vakcina. (11) Būtina laikytis biosaugos ir higienos reikalavimų.
9
1.3 Paragripo 3 virusas
Galvijų paragripo 3 virusas pirmą kartą buvo išskirtas 1950 metais, Amerikoje. (12) PG-3 yra viengrandis RNR virusas, priklausantis Paramyxoviridae šeimai, Respirovirus genčiai. Virusas antigeniškai giminingas avių ir ţmonių trečio tipo PG-3 virusams, bei infekciją gali sukelti galvijams, avims, oţkoms, laukiniams atrajotojams, ţmonėms bei primatams. Be respiratorinių ligų komplekso dar gali sukelti transportavimo karštinę. (13) Daugiausia replikuojasi epitelinių kvėpavimo takų ląstelių citoplazmoje, jei replikuojasi ir monocituose (retai) - galima viremija. (12) Nesant tam tikroms aplinkos sąlygoms ar neprisidėjus kitiems patogenams PG-3 virusas infekcijos gali ir nesukelti. (6) PG-3 virusai paţeidţia kvėpavimo takų gleivinę ir taip sudaro tinkamas sąlygas patekti bakterinei infekcijai. (11)
1.3.1 PG-3 Epidemiologija
Galvijų PG-3 virusai plinta oro lašeliniu būdu gyvūnams kostint ar čiaudant. Uţsikrėtę gyvūnai platina virusą kelias savaites. (11) Gali sirgti įvairaus amţiaus galvijai, tačiau jautriausi ir daţniausiai rodantys klinikinius poţymius yra veršeliai iki 6 mėnesių amţiaus. (12)
1.3.2 PG-3 Klinikiniai poţymiai
Inkubacinis periodas 1-2 dienos. Liga trunka 3-4 dienas, bet gali trukti ir apie 2 savaites, po to visiškai pasveikstama. (10,13) Klinikiniai poţymiai lengvesni, nei RS viruso, daţnai nepastebimi. Būdinga pakilusi kūno temperatūra (nuo silpnai pakilusios iki 41,5°C), ištakos iš nosies, ašarojimas, kosėjimas, dusulys, vangumas, vėliau bronchitas, pneumonija. (6,12)
1.3.3 PG-3 prevencija
Persirgę galvijai virusui įgauna imunitetą keliems mėnesiams. Kokybiškai sugirdytos krekenos apsaugo nuo klinikinių poţymių pasireiškimo. Galima vakcinuoti inaktyvuotomis bei gyvomis susilpnintomis vakcinomis, kurios gali būti parenterinės ar intranazalinės. Daţniausiai tai kombinuotos vakcinos. (13)
1.4 Intranazalinė vakcina
Antigeno pristatymas gleivinei galimas intranazaliniu, oraliniu, rektaliniu, būdais, taip pat per plaučius ir vaginą. Intranazalinis ir oralinis būdai laikomi geriausiais ir priimtiniausiais, jei jie veiksmingi. Intranazalinę vakciną geriausia naudoti prieš tuos patogenus, kurių infekcijos kelias eina per kvėpavimo takus. Pagal Pasaulio Sveikatos Organizaciją intranazalinis vakcinavimas yra būtinas, jį reikia tobulinti, padaryti labiau prieinamą. (14) Vakcinuojant per nosį geriau atkuriama
10 realios infekcijos situacija- pagal Scott Nordstrom, Intervet techninių paslaugų vadybininką, daugiau nei 95 proc. infekcijas sukeliančių agentų patenka per nosį. Po intranazalinės vakcinos panaudojimo veršeliams greičiau prasideda imuninis atsakas, sustabdomas virusų plitimas, bet nepaveikiami baltieji kraujo kūneliai ir trombocitai. (15)
Yra įvairių rūšių intranazalinių vakcinų, tarp jų skysčio lašelių pavidalo, aerozolių, miltelių. (14)
Nosies ertmės gleivinės paviršiaus plotas nedidelis, išskiriama maţai fermentų, maţas rūgštingumas, dėl to intranazalinė vakcinacija yra geras pasirinkimas. Intranazalinis vakcinacijos būdas pranašesnis uţ oralinį dėl to, kad reikalingos maţesnės antigeno dozės, nes vakcina maţai praskiedţiama nosies sekretu ir pH ne toks ţemas kaip burnos ertmėje. (16)
1.4.1 Rispoval RS+PI3 Intranasal
Naudota 5 dozių pakuotė. Vakcina nosies suspensijai, ją sudaro liofilizatas ir skiediklis. Ši vakcina skirta apsaugoti bet kokio amţiaus galvijus nuo respiratorinio sincitinio viruso ir paragripo 3. RS virusas ir PI-3 yra svarbūs respiratorinių ligų komplekso sukėlėjai. Po vienkartinės vakcinacijos aktyvus apsauginis imunitetas nuo RS viruso atsiranda per 5 dienas po vakcinacijos ir trunka 12 savaičių. Imunitetas nuo PG-3 atsiranda per 10 dienų ir trunka 12 savaičių. Vakcinavus jaunesnius, nei 3 savaičių amţiaus veršelius apsauginis imunitetas nuo PG-3 gali sutrumpėti. Visus bandoje esančius veršelius patartina vakcinuoti likus ne maţiau kaip 10 dienų iki galimo streso ar didesnio pavojaus uţsikrėsti, kaip pvz. oro pasikeitimas, pergrupavimas, transportavimas. Apie vakcinos saugumą, naudojant su kitais veterinariniais vaistais, duomenų nėra. Iki naudojant laikyti 2- 8 °C, saugoti nuo šviesos, negalima sušaldyti.
Vienoje 2 ml dozėje yra:
1) Liofilizate (veikliųjų medţiagų):
a) gyvų modifikuotų termojautrios RLB103 padermės galvijų paragripo 3 (PI3V) virusų 105,0– 108,6 TCID50*,
b) gyvų modifikuotų 375 padermės galvijų respiratorinės sincitinės infekcijos (GRSIV) virusų 105,0– 107,2 TCID50*;TCID50 – 50 % audinių kultūros uţkrečianti dozė.
2) Skiediklyje yra: a) natrio chlorido 18 mg, b) injekcinio vandens 2 ml,
11 c) pagalbinių medţiagų: buferinis laktozės tirpalas, ţelatinos tirpalas, kazeino hidrolizato
tirpalas, HALS terpė.
Liofilizatą aseptiškai atskiesti vakcinos skiedikliu ir suplakti. Naudojant pridedamą aplikatorių vieną paruoštos vakcinos dozę įpurkšti veršeliui į nosį į vieną šnervę 2 ml arba į kiekvieną šnervę po 1 ml. Vakcinuoti veršelius nuo 9 dienų amţiaus.
Kontraindikacijų nėra. Perdozavus (vakcinavus 10 kartų didesne nei rekomenduojama doze) 3 savaičių amţiaus veršeliams, kuriems trūko krekenų laikinai gali pakilti temperatūra, atsirasti viduriavimas, pakitusios išmatos, nenormalus elgesys. Išlauka 0 parų. (17)
1.5 Veršelių laikymo sąlygos
Pagal Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministerijos įsakymą Nr. 3D-602 „Dėl Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklių ŢŪ TPT 01:2009 patvirtinimo“ (18):
naujagimiai veršeliai – pieninių veislių galvijai iki 2 savaičių amţiaus,
veršeliai – pieninių veislių galvijai nuo 2 savaičių iki 6–8 mėnesių amţiaus.
Įsakyme numatytos normos, kiek tam tikro amţiaus veršeliai vidutiniškai turėtų sverti (1 lentelė).
1 lentelė. Vidutinis įvairaus amţiaus pieninių veislių galvijų svoris, kg. (18)
Galvijo amţius, mėn. Telyčios, karvės Buliukai
Gimę 33 33 1 51 55 2 72 80 3 93 100 4 118 125 5 143 150 6-9 170-240 170-250 9-12 240-300 250-340 12-15 300-360 340-420 15-21 360-460 420-520 21-25 460-500 -25-27 500-550 -Suaugę galvijai: - -Lietuvos ţalieji 520-550 830-900 Lietuvos juodmargiai 550 ir daugiau 950-1000
12 Gyvulių susirgimai daţnai pasireiškia dėl nesuderintos organizmo ir aplinkos sąveikos. Retai kada liga turi tik vieną, konkrečią prieţastį. Daugelis autorių mano, jog intensyvios gyvulininkystės sąlygomis daugelio ligų atsiradimui turi įtakos fizinių, cheminių ir biologinių tvartų aplinkos veiksnių visuma, nuo kurios priklauso gyvulių sveikata, gerbūvis ir produktyvumas. Svarbiausi veiksniai: laikymo sąlygos, pašarų kokybė ir prieţiūra. (19)
1.5.1 Prieauglio laikymas individualiuose lauko nameliuose
Pagal Stankūnavičių grynas oras ir saulė teigiamai veikia augančių veršelių skeleto bei organų formavimąsi, veršeliai uţsigrūdina, tampa atsparesni ligoms. „Naujagimiai veršeliai gali būti auginami:
1) individualiuose gardeliuose, įrengtuose profilaktoriume arba pačiame
tvarte, kur laikomos karvės; 2) paliekant prie motinų;
3) individualiuose lauko nameliuose.“ (20)
Laikant naujagimius veršelius individualiuose gardeliuose ar nameliuose po vieną sumaţėja rizika jiems apsikrėsti infekcinėmis ligomis, lengviau juos priţiūrėti, kontroliuoti girdymą ir šėrimą, stebėti apetitą ir sveikatos būklę. Veršelius iki 2 mėnesių amţiaus, bet kuriuo metų laiku, galima auginti lauko nameliuose. Namelio priekyje turi būti landa veršeliui įeiti ir išeiti, o priekyje jo įrengiamas aptvarėlis. Svarbu, kad namelyje būtų sausa. Namelio ir aptvarėlį galima pakreikti 40- 50 mm storio šiaudų sluoksniu. Lauko nameliai statomi pakilesnėje, nuo vėjų apsaugotoje, sausoje vietoje. Į namelius perkeliami tik po to, kai gerai nudţiūna, tai yra po 12- 24 val. po atvedimo. Prieš atkeliant į namelį naują veršelį, namelis turi būti išvalomas bei dezinfekuojamas. Rekomenduojama 3- 4 kartus per metus namelius perkelti į kitą vietą. (21)
1.5.2 Mikroklimatas
Prieţiūros ir laikymo sąlygos ir savalaikė profilaktika ligų atţvilgiu yra veiksniai darantys įtaka karvių genetinėms savybėms, produktyvumui ir bandos selekcinės krypties efektyvumui. (20) Galvijų sveikata ir produktyvumas labai priklauso nuo patalpų mikroklimato. Jei neatitinka temperatūrinis rėţimas, per daug drėgna ir nepakankamas vėdinimas gyvuliai suėda daugiau, bet jų produktyvumas maţesnis, daţniau serga kvėpavimo takų ir kitomis ligomis. Veršeliai daţniau suserga ir nugaišta, o jei pasveiksta auga blogiau, skursta, iš tokių veršelių nebeišauga pilno produktyvumo karvės.
13 Net jeigu karvėms apsikrėtus nėra respiratorinių ligų klinikinių poţymių, gali būti ilgalaikių produkcijos sumaţėjimų, taip pat sumaţėja ir pelnas. Buvo paskaičiuota, kad per metus pasaulio galvijų pramonė praranda apie 1 bilijoną dolerių kovodama su respiratorinių ligų sindromu, įskaitant nuostolius dėl nugaišusių gyvūnų ir veterinarinių medikamentų todėl prevencija vakcinuojant galvijus yra itin svarbi. (22,23)
„Visuose gyvūnų gerovės dokumentuose minimas tvartų mikroklimatas. Gyvulininkystės patalpų mikroklimatas- tai fizikinių, cheminių ir biologinių aplinkos veiksnių visuma.
Prie fizikinių aplinkos veiksnių pirmiausia priskiriama:
1. Oro temperatūra, 2. Oro drėgnis,
3. Oro judėjimo greitis.
Šie rodikliai iš visų mikroklimato rodiklių labiausiai tarpusavyje susiję. Dabartiniu metu kalbant apie šiuos fizikinius rodiklius daţnai naudojamas terminas- terminė aplinka.
Prie cheminių aplinkos veiksnių priskiriama nuodingų, kenksmingų dujų (amoniako, anglies dvideginio, anglies monoksido, sieros vandenilio, metano ir kt.) kiekiai patalpų ore.
Prie biologinių aplinkos veiksnių daţniausiai priskiriama dulkių ir mikroorganizmų kiekiai ore, kadangi šie du rodikliai tampriai susiję. Profesorius J Hartungas daţnai naudoja apjungiantį terminą- bioaerozoliai.
Dar, kalbėdami apie aplinkos veiksnius, mes turime aiškinti šviesos , triukšmo poveikį gyvuliams ir paukščiams.
Mikroklimatui taip pat takos turi patalpų šilumos balansas ir ventiliacijos sistemos efektyvumas.“ (19)
Oro temperatūra
Veršeliai į aplinkos temperatūros pasikeitimus reaguoja jautriau negu karvės. Tačiau jei guoliavietė gerai pritaikyta veršelių laikymui, jie gerai jaučiasi ir temperatūrai nukritus iki -5 - -10 °C. (20)
Tik ką atvesto veršelio kūno temperatūra būna apie 39,5 °C, per pirmas 6- 8 val. ji nukrenta iki 38,1- 38,2 °C, po 2- 3 dienų vėl pakyla iki 39,0- 39,3 °C (21). Veršeliams fizinė termoreguliacija
14 pilnai išsivysto tik 9 – 27 amţiaus dieną, iki tol naujagimių kūno temperatūra gali kisti priklausomai nuo aplinkos temperatūros.
Normaliai organizmo medţiagų apykaitai būtina palanki oro temperatūra. Šilumos ręţimo paţeidimas neigiamai veikia visus gyvybinius procesus. Kuo didesni oro judėjimo greitis ir santykinė drėgmė, tuo didesnis šilumos kiekis išskiriamas į aplinką.
Esant aukštai oro temperatūrai, medţiagų apykaita sulėtėja, organizme kaupiama daugiau šilumos, organizmo perkaitimą greitina ir padidėjęs oro drėgnis. (19)
Optimali temperatūra:
Naujagimiams veršeliams 18 °C (16- 20),
Veršeliams iki 2 mėnesių amţiaus 17 °C (16- 18),
2- 4 mėnesių amţiaus veršeliams 15 °C (12- 18),
Galvijų prieaugliui virš 4 mėnesių amţiaus 12 °C (8- 16). (21)
Santykinis oro drėgnumas
Gyvulininkystės patalpose drėgnis visada didesnis, nei atmosferos ore. Vandens garų kiekis ore tampriai susijęs su oro temperatūra- kuo temperatūra didesnė, tuo daugiau aplinkoje išsilaiko vandens garų. Vienas iš higrometrinių, vandens garų kiekio ore, rodiklių yra santykinis oro drėgnumas, tai vandens garų tamprumo ir maksimalaus drėgnumo santykis, išreiškiamas procentais. Oro drėgnumas kartu su kitais meteorologiniais faktoriais lemia mikroklimato susiformavimą ir turi įtakos gyvulių organizmams.
Santykinis oro drėgnumas >80 proc. neigiamai veikia organizmą ir šilumos išskyrimą. Didelis drėgnumas patalpose sudaro geras sąlygas daugintis mikroorganizmams bei plisti lašelinei infekcijai. „Drėgname ore kybančios dalelės (bakterijos ir kt.) gali virsti kondensacijos taškais, aplink kuriuos kaupiasi tvartų ore esantys vandens garai. Taip ore atsiranda smulkučių lašelių su bakterijomis. Būdami rutuliuko formos jie lengvai nurieda per kvėpavimo takus dengiantį epitelį net į plaučių alveoles, o su sausu oru įkvepiamas dulkes bei mikroorganizmus kvėpavimo takų epitelio plaukeliai nesunkiai sulaiko. Dėl to drėgnose, blogai vėdinamose patalpose veršeliai suserga bronchopneumonija kelis kartus daţniau nei sausose.“ (21)
Išsausėjęs iki 30- 40 proc. oras taip pat kenkia gyvūnams, nes didėja prakaitavimas, skilinėja kvėpavimo takų epitelis bei oda, kanopos, krinta produktyvumas. (19)
15 Santykinio oro drėgnumo normos atsiţvelgiant į patalpos temperatūrą pateiktos 2 lentelėje.
2 lentelė. Didţiausia skaičiuojamoji galvijų laikymo patalpos oro santykinė drėgmė. Pastaba. Maţiausias leidţiamas galvijų laikymo patalpos oro santykinis drėgnis – 40 %. (18)
Oro judėjimo greitis
Šaltas vėjas daro didelę įtaką patalpų mikroklimatui. Gyvulininkystės patalpose oro judėjimas priklauso nuo ventiliacijos, pastatų sandarumo, bei patalpose esančių gyvulių išskiriamo šilumos kiekio. (19)
Esant aukštai aplinkos oro temperatūrai oro srautai apsaugo gyvulius nuo perkaitimo. Kai oras juda lėtai, iš gyvulio išsiskirianti šiluma sušildo oro sluoksnį, esantį apie gyvulį. (Ekologinio ūkio privalumai gyvulininkystėje).
Rekomenduojamas oro judėjimo greitis veršiavimosi bei 1- 6 mėnesių amţiaus veršelių patalpose:
Vasarą iki 0,5 m/s,
Ţiemą iki 0,1 m/s,
Pavasarį ir rudenį iki 0,2 m/s. (18)
Cheminiai aplinkos veiksniai
Gyvulininkystės patalpose cheminė oro sudėtis labai skiriasi nuo atmosferos oro sudėties, nes ūkiniai gyvuliai išskiria daug ir kenksmingų dujų į aplinką. Kvėpuodami jie didintina CO2 koncentraciją ir maţina deguonies kiekį. Dėl mėšlo puvimo į orą išsiskiria NH3, H2S, indolas, skatolas, ketonai, riebiosios rūgštys, etanolis, metanolis, propanas, butanas, heksanas, propilenas, sulfidai ir organinės rūgštys. Šios medţiagos blogina ir oro kokybę patiems gyvūnams. Kenksmingų dujų kiekiai gyvulininkystės patalpų ore priklauso nuo oro temperatūros, atmosferos slėgio, santykinio oro drėgnumo, gyvulių laikymo, mėšlo tvarkymo, ventiliacijos ir metų laiko (ţiemą koncentracijos paprastai būna didesnės). (19)
Amoniakas
NH3- bespalvės, aštraus kvapo, gerai vandenyje tirpstančios dujos. Daugiausia jo randama
virš grindų, kur yra mėšlo, šlapimo, srutų. Kraikas ir statybinės tvartų konstrukcijos gerai absorbuoja amoniaką. Jo išsiskyrimas sustiprėja kylant temperatūrai. Amoniakas šarmina odos
16 paviršių, nagas, kanopas bei ragus ir juos paţeidţia. Taip pat jis dirgina kvėpavimo takų, akių gleivines, gali sukelti konjunktyvitą, ašarojimą, kosulį, anemiją trachėjos ir bronchų spazmus, bei kvėpavimo centro paralyţių ir mirtį, priklausomai nuo koncentracijos ore. Mirtina NH3
koncentracija 3000 mg/m3. (19)
Leistina amoniako koncentracija patalpose, kur laikomi veršeliai:
Iki 2 mėnesių amţiaus- ≤10 mg/m3
,
4- 12 mėnesių amţiaus- ≤15 mg/m3,
Lauke- 0 mg/m3. (18)
Anglies dioksidas
CO2- bespalvės, bekvapės, nedegios dujos. Daugiausia CO2 randama grindų paviršiuje.
Daugiausia anglies dioksido tvarte išskiria patys gyvuliai- su iškvėptu oru. Veršeliai nuo 40 kg iki 180 kg vidutiniškai išskiria 58,8 l/val. CO2. (18)
CO2 sumaţėjimas gyvuliams nepavojingas, esant didesnei koncentracijai- pradeda kauptis
kraujyje, dėl to padidėja audinių rūgštingumas, susilpnėja oksidaciniai procesai. Gali sumaţėti kūno temperatūra, pakilti arterinis kraujospūdis, padaţnėti kvėpavimas, pulsas, gyvuliai gali pasidaryti apatiški, jautresni infekcijoms. Mirtina CO2 koncentracija ore yra 12- 14 proc. (19)
Leistina anglies dioksido koncentracija patalpose, kur laikomi veršeliai:
Iki 2 mėnesių amţiaus- ≤0,15 proc.,
4- 12 mėnesių amţiaus- ≤0,25 proc.,
Lauke- ≤0.036 proc. (18)
Anglies monoksidas
CO- bespalvės, kvapas primena česnaką, beskonės, degios. Tvartuose paprastai atsiranda dėl dujinio šildymo arba vidaus degimo variklių.
Įkvėpus CO iš kraujo išstumiamas deguonis ir susidaro patvaresnis junginys- karboksihemoglobinas. Apsinuodijus šiomis dujomis būdingi traukuliai, vėmimas, padaţnėjęs kvėpavimas, anoksemija, susilpnėja organizmo oksidaciniai procesai. Gyvūnas gali gaišti dėl deguonies trūkumo. Mirtina CO dozė 0,4- 0,5 ml/l.
Leistina anglies monoksido koncentracija tvartų patalpose yra 5- 20 mg/m3
17 Sieros vandenilis
H2S- labai nuodingos, bespalvės dujos, supuvusio kiaušinio kvapo, tačiau esant didelėms
koncentracijoms- sunkiai uţuodţiamas.
Išsiskiria kai pūna baltyminės, sieros turinčios medţiagos. H2S koncentracija pastebimai
padidėja maišant ilgai stovėjusį mėšlą. Įkvėpus dujų blokuojasi fermentiniai procesai, maţėja CO2
kiekis kraujyje, tai gali sukelti kvėpavimo centro paralyţių. Galimi nerviniai reiškiniai, maţėja gyvulių produktyvumas, krenta svoris, konjunktyvitas, gleivinių uţdegimai, neigiamai veikiama nervų sistema, vyksta organizmo intoksikacija ir gyvulių kritimai, priklausomai nuo H2S
koncentracijos ore. (19)
Iki 2 mėnesių amţiaus- ≤7 mg/m3
,
4- 12 mėnesių amţiaus- ≤14 mg/m3,
18
2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
Tyrimas atliktas 2014 metų birţelio- rugsėjo mėnesiais atliekant praktiką ir dirbant ŢŪB „Agrowill Smilgiai". Ţemės ūkio bendrovė, įsikūrusi Panevėţio rajone, uţsiima pienine galvijininkyste, tyrimo atlikimo metu laikė virš 900 pieninių veislių galvijų. Naujagimiai veršeliai pirmas dienas po gimimo laikomi individualiuose nameliuose, lauke (ţr. 6 pav. prieduose), po to perkeliami į aptvarus patalpose (ţr. 7 pav. prieduose).
Tyrimo objektas: Intranazalinės vakcinos Rispoval RS+PI3 Intranasal ir laikymo sąlygų poveikis tam tikriems veršelių rodikliams.
Tiriamieji gyvūnai: Visi bendrovės naujagimiai veršeliai buvo vakcinuojami intranazaline vakcina Rispoval RS+PI3 Intranasal (ţr. 5 pav. prieduose), kuri apsaugo nuo RS viruso ir PG-3. Tyrimo laikotarpiu (per 4 mėnesius) surinkta vakcinuota grupė iš 38 veršelių. Taip pat tyrimo eigoje buvo surinkta kontrolinė grupė iš 8 nevakcinuotų veršelių.
Iš viso buvo surinkta 70 vakcinuotų ir 14 nevakcinuotų veršelių, tačiau tyrimo eigoje 24 iš jų buvo parduoti, 13 nugaišo ir 1 buvo perveţtas į kitos Agrowill bendrovės ūkį. Duomenų apie šiuos veršelius surinkta maţiau, todėl jie įtraukti tik į kai kuriuos skaičiavimus.
Metodika ir tyrimo eiga: Nuo 2014 birţelio 5 dienos iki 2014 rugpjūčio 5 dienos bendrovėje atvesti veršeliai, nuo 1 dienos amţiaus, po vieną arba grupėmis po kelis vakcinuoti intranazaline vakcina Rispoval RS+PI3 Intranasal. Vakcinos instrukcijoje rekomenduojama vakcinuoti veršelius nuo 9 dienų amţiaus. Vakcinaciją atlikau pati, po to kai buvau apmokyta ūkio vadovo- veterinarijos gydytojo. Vakcinacijos datas skyrė vadovas. Jei numatytą vakcinacijos dieną veršelis turėjo kvėpavimo takų ligų klinikinių simptomų, viduriavo arba turėjo temperatūros (>39,5°C), vakcinacija buvo atidedama iki kol veršelis atrodys sveikas.
Prieš vakcinuojant pamatuojama rektalinė veršelio kūno temperatūra. Vakcinos liofilizatas aseptiškai atskiedţiamas vakcinos skiedikliu, suplakama. Fiksuotam veršeliui į nosį įvedamas pridedamas aplikatorius, viena vakcinos dozė (2 ml) įpurškiama po 1 ml į kiekvieną šnervę. Kiekvienam veršeliui naudojami atskiri aplikatoriai. Kitą dieną po vakcinacijos matuojama vakcinuotų veršelių rektalinė kūno temperatūra. Veršeliai sveriami mėnesio paskutinę dieną. Renkama informacija individualiai apie kiekvieną veršelį ir apie veršelių laikymo vietų zoohigieninius parametrus. Per visą tyrimo atlikimo laiką pilnai surinkta informacija apie 38 vakcinuotus veršelius ir apie 8 veršelių kontrolinę grupę.
19 Rinkta informacija:
1. veršelių atvedimo data; 2. veršelių ausų įsagų numeriai; 3. motinų ausų įsagų numeriai; 4. motinų laktacijų skaičius; 5. veršelių veislė;
6. veršelių lytis;
7. vakcinacijos atlikimo data;
8. veršelių kūno temperatūra vakcinacijos dieną, prieš vakcinuojant; 9. veršelių kūno temperatūra dieną po vakcinacijos;
10. veršelių mėnesiniai priesvoriai;
11. informacija apie sirgusių veršelių gydymą;
12. informacija apie patalpų ir lauko, kur laikomi veršeliai temperatūrą, drėgmę, oro judėjimo greitį, dujinę sudėtį.
Veršelių temperatūros ir svorio matavimams naudoti elektroninis termometras (1pav.), elektroninės svarstyklės, rodančios svorį 1 kg tikslumu (2pav.).
20 2 pav. tyrime naudotos elektroninės svarstyklės (nuotrauka iš asmeninio archyvo).
3 pav. tyrime naudotas dujų analizatorius Dräger (nuotrauka iš asmeninio archyvo).
Oro temperatūra, oro judėjimo greitis, santykinė oro drėgmė, anglies dvideginis (CO2),
anglies monoksidas (CO), amoniako (NH3), sieros vandenilio (H2S) buvo matuojama gulinčio bei
stovinčio veršelio nosies lygyje, bei priţiūrinčio personalo aukštyje- 0,3 m, 0,7 m ir 1,5 m nuo grindų. (19) Naudotas Dräger firmos elektrocheminis dujų analizatorius (3pav.). Prietaise sukomplektuoti dujų jutikliai, vienu metu galima nustatyti iki 6 skirtingų dujų.
21 Gauti duomenys analizuoti skaičiuokle Microsoft Excel 2010. Skaičiuota matuotų parametrų vidurkiai, koreliacijos, standartiniai nuokrypiai, variacijos koeficientai ir kiti rodikliai. Buvo laikoma, kad skirtumai tarp grupių yra reikšmingi, jei p<0,05.
Kiekvieną dieną visi veršeliai, laikyti lauke individualiuose nameliuose ir tvarte gardeliuose, buvo apţiūrimi. Stebėta, ar neatsirado respiratorinių ligų komplekso ir kitų ligų klinikinių poţymių. Tyrimo metu susirgusių kvėpavimo takų ligomis veršelių gydymui naudoti Lietuvos Respublikoje registruoti veterinariniai vaistiniai preparatai. Keli iš jų: OXY L.A., injekcinis tirpalas, PENSTREP-400, injekcinė suspensija, NAXCEL 200 mg/ml, injekcinė, NOROBRITTIN, injekcinė suspensija, Emdocam 20 mg/ml, injekcinis tirpalas, Melovem 5 mg/ml, injekcinis tirpalas, ERES, injekcinis tirpalas, METABOLASE FORTE, injekcinis tirpalas, HEPAGEN, injekcinis tirpalas, FERRIBION 10 %, injekcinis tirpalas, INTROVIT-B-COMPLEX, injekcinis tirpalas, VITOL-JECT FORTE, injekcinis tirpalas,
22
3 TYRIMO REZULTATAI
Vakcinuotų veršelių ir kontrolinės (nevakcinuotų veršelių) grupės duomenys suvesti į lenteles (3 ir 4 lentelės).
3 lentelė. Tyrimo metu vakcinuotų veršelių duomenys.
E ilė s N R. G im ė M o ti n o s la kt ac ijų sk ai či us V ei sl ė L y ti s V a k c in a c ijo s d a ta t°C pri eš va kc in ac iją t°C 1d . p o v a k c in a c ijo s V id u ti n is p ri e sv o ri s/ m ėn ., kg G y d y ta , k a rt a i 1 2 0 1 4 0 6 0 5 2 LŢ ♀ 2 0 1 4 0 6 0 7 3 8 ,6 3 8 ,6 1 4 ,3 1 2 2 0 1 4 0 6 0 6 3 LŢ ♀ 2 0 1 4 0 6 0 7 3 9 ,2 3 8 ,8 1 9 ,3 1 3 2 0 1 4 0 6 0 7 2 LŢ ♀ 2 0 1 4 0 6 0 7 3 9 ,5 3 9 ,1 1 8 ,3 1 4 2 0 1 4 0 6 0 9 1 LŢ ♀ 2 0 1 4 0 6 1 6 3 9 ,0 3 8 ,5 2 0 ,7 1 5 2 0 1 4 0 6 0 9 2 LŢ ♀ 2 0 1 4 0 6 1 6 3 9 ,2 3 8 ,2 1 9 ,7 4 6 2 0 1 4 0 6 1 1 2 LJ ♀ 2 0 1 4 0 6 1 7 3 9 ,6 3 8 ,8 1 9 ,7 1 7 2 0 1 4 0 6 1 2 3 LJ ♀ 2 0 1 4 0 6 1 7 3 8 ,9 3 9 ,3 2 0 ,7 5 8 2 0 1 4 0 6 1 5 4 LŢ ♀ 2 0 1 4 0 6 1 9 3 9 ,0 3 8 ,7 1 8 ,7 0 9 2 0 1 4 0 6 1 6 3 LŢ ♂ 2 0 1 4 0 6 1 9 3 8 ,9 3 8 ,9 2 6 ,3 2 10 2 0 1 4 0 6 1 8 1 LŢ ♀ 2 0 1 4 0 6 2 5 3 8 ,3 3 9 ,1 3 0 ,7 0 11 2 0 1 4 0 6 1 8 2 LŢ ♀ 2 0 1 4 0 6 2 5 3 8 ,6 3 8 ,3 3 0 ,0 2 12 2 0 1 4 0 6 1 9 1 LŢ ♂ 2 0 1 4 0 6 3 0 3 9 ,1 3 8 ,6 2 1 ,7 3 13 2 0 1 4 0 6 2 0 2 LJ ♀ 2 0 1 4 0 6 3 0 3 8 ,9 3 8 ,5 2 2 ,7 1 14 2 0 1 4 0 6 2 1 2 AI ♀ 2 0 1 4 0 6 3 0 3 8 ,7 3 8 ,6 2 0 ,7 2 15 2 0 1 4 0 6 2 3 2 H ♀ 2 0 1 4 0 6 3 0 3 8 ,6 3 9 ,1 2 0 ,0 0 16 2 0 1 4 0 6 2 3 3 LJ ♂ 2 0 1 4 0 6 3 0 3 9 ,1 3 9 ,0 2 9 ,0 0 17 2 0 1 4 0 6 2 5 3 LŢ ♀ 2 0 1 4 0 7 0 1 3 9 ,6 3 8 ,7 1 1 ,0 2 18 2 0 1 4 0 6 2 6 7 H ♂ 2 0 1 4 0 7 0 1 3 9 ,1 3 9 ,4 2 1 ,3 1 19 2 0 1 4 0 6 2 8 1 LJ ♀ 2 0 1 4 0 7 0 1 3 8 ,9 3 9 ,3 2 2 ,3 1 20 2 0 1 4 0 6 2 9 3 LJ ♀ 2 0 1 4 0 7 0 7 3 9 ,0 3 8 ,4 2 2 ,7 1 21 2 0 1 4 0 7 0 3 3 LJ ♀ 2 0 1 4 0 7 0 7 3 8 ,9 3 9 ,1 2 2 ,0 0 22 2 0 1 4 0 7 0 3 2 LŢ ♂ 2 0 1 4 0 7 1 3 3 8 ,9 3 8 ,8 1 7 ,5 2 23 2 0 1 4 0 7 0 3 1 LŢ ♂ 2 0 1 4 0 7 1 3 3 8 ,5 3 8 ,4 3 0 ,5 1 24 2 0 1 4 0 7 0 5 1 LŢ ♂ 2 0 1 4 0 7 1 3 3 8 ,6 3 8 ,3 1 0 ,5 3 25 2 0 1 4 0 7 0 7 1 LJ ♂ 2 0 1 4 0 7 1 3 3 9 ,0 3 8 ,9 2 9 ,0 0 26 2 0 1 4 0 7 0 7 2 LŢ ♀ 2 0 1 4 0 7 1 9 3 8 ,8 3 8 ,9 3 1 ,0 2 27 2 0 1 4 0 7 1 6 3 LJ ♀ 2 0 1 4 0 7 1 9 3 8 ,4 3 8 ,3 2 9 ,5 1 28 2 0 1 4 0 7 1 6 2 LŢ ♂ 2 0 1 4 0 7 1 9 3 9 ,1 3 9 ,1 1 6 ,0 3 29 2 0 1 4 0 7 1 6 2 AI ♀ 2 0 1 4 0 7 1 9 3 9 ,1 3 8 ,9 8 ,0 3 30 2 0 1 4 0 7 1 7 1 LŢ ♂ 2 0 1 4 0 7 2 1 3 8 ,4 3 8 ,4 1 7 ,0 4 31 2 0 1 4 0 7 2 2 2 AI ♀ 2 0 1 4 0 7 2 5 3 8 ,9 3 8 ,8 2 2 ,5 1 32 2 0 1 4 0 7 2 2 6 LŢ ♀ 2 0 1 4 0 7 2 5 3 8 ,8 3 7 ,6 1 1 ,0 4 33 2 0 1 4 0 7 2 3 1 LŢ ♀ 2 0 1 4 0 7 2 5 4 0 ,0 3 8 ,5 8 ,0 3 34 2 0 1 4 0 7 2 7 2 LŢ ♀ 2 0 1 4 0 8 0 5 3 9 ,0 3 8 ,9 7 ,0 2 35 2 0 1 4 0 7 3 0 2 AI ♂ 2 0 1 4 0 8 0 5 3 8 ,5 3 8 ,3 1 9 ,0 2 36 2 0 1 4 0 7 3 0 3 AI ♀ 2 0 1 4 0 8 0 5 3 8 ,8 3 8 ,8 1 7 ,5 1 37 2 0 1 4 0 8 0 4 4 LŢ ♀ 2 0 1 4 0 8 0 8 3 9 ,1 3 9 ,0 1 2 ,0 2 38 2 0 1 4 0 8 0 5 5 LŢ ♀ 2 0 1 4 0 8 0 8 3 8 ,5 3 8 ,5 5 ,0 2
23 4 lentelė. Tyrimo metu surinktos kontrolinės grupės (nevakcinuotų veršelių) duomenys.
Iš visų vakcinuotų veršelių nugaišo 22,45 proc. (11 veršelių) (5 lentelė). Kontrolinėje grupėje nugaišo 20 proc. (2 veršeliai). Duomenys apie nugaišusius veršelius pateikti 5 ir 6 lentelėse. Iš vakcinuotų nugaišusių veršelių 45,45 proc. sudarė Lietuvos ţalųjų, po 18, 18 proc. Holšteinų ir Lietuvos juodmargių ir 9,09 proc. Airšyrų veislių veršeliai. 36,36 proc. sudarė II, 27,27 proc. I, 18,18 proc. III ir po 9,09 proc. V ir VII laktacijų karvių veršeliai.
5 lentelė. Vakcinuoti, tyrimo eigoje nugaišę, veršeliai.
6 lentelė. Kontrolinės grupės, tyrimo eigoje nugaišę, veršeliai.
Eilės NR. Gimė Motinos laktacijų skaičius Veislė Lytis Vidutinis priesvoris/mėn., kg Gydyta, kartai 1 2014 06 27 2 LŢ ♂ 31,0 0 2 2014 07 01 2 LŢ ♂ 23,5 2 3 2014 07 18 2 LŢ ♀ 20,0 4 4 2014 07 09 3 LŢ ♀ 20,0 0 5 2014 07 22 6 H ♀ 15,5 2 6 2014 07 23 2 LŢ ♀ 20,5 2 7 2014 07 24 6 LJ ♀ 14,5 1 8 2014 07 24 4 LŢ ♀ 12,0 3 Eilės NR. Gimė Motinos laktacijų skaičius
Veislė Lytis Vakcinacijos data Nugaišo 1 2014 06 07 5 LŢ ♂ 2014 06 07 2015-09-19 2 2014 06 12 2 LŢ ♂ 2014 06 17 2015-07-12 3 2014 06 15 1 H ♀ 2014 06 19 2015-09-08 4 2014 06 16 3 LŢ ♂ 2014 06 19 2015-07-28 5 2014 06 18 1 ŢH ♀ 2014 06 25 2015-07-13 6 2014 06 27 7 AI ♀ 2014 07 01 2015-07-09 7 2014 06 29 1 LJ ♂ 2014 07 07 2015-07-15 8 2014 07 04 3 LŢ ♀ 2014 07 13 2015-09-19 9 2014 07 11 2 H ♂ 2014 07 19 2015-08-21 10 2014 07 18 2 LJ ♂ 2014 07 21 2015-09-19 11 2014 07 21 2 LŢ ♂ 2014 07 25 2015-09-20 Eilės NR. Gimė Motinos laktacijų skaičius
Veislė Lytis Gydyta, kartai Nugaišo 1 2014 06 19 1 LJ ♂ 1 2015 07 18 2 2014 07 19 9 LŢ ♂ 1 2015 08 06
24 Toliau analizuojami nenugaišusių veršelių duomenys.
57,89 proc. vakcinuotų veršelių grupės sudarė Lietuvos ţalųjų, 18,42 proc. Lietuvos juodmargių, 13,16 proc. Airšyrų ir 5,26 proc. Holšteinų veislių veršeliai (3lentelė).
75 proc. kontrolinės grupės veršelių sudarė Lietuvos ţalųjų, po 12,5 proc. Lietuvos juodmargių ir Holšteinų veislių veršeliai (4 lentelė).
Kitą dieną po vakcinacijos 65,79 proc. (25 veršeliams) vakcinuotų veršelių T°C nukrito, 18,42 proc. (7 veršeliams) pakilo ir 15,79 proc. (6 veršeliams) liko tokia pat (3 lentelė).
Vakcinuotų veršelių grupėje gydymo prireikė 84,21 proc. (32 veršeliams), vidutiniškai jie gydyti po 1,75 karto, standartinis nuokrypis 1,27, variacijos koeficientas 74,33 (p<0,01). Kontrolinėje grupėje gydymo prireikė 75 proc. (6 veršeliams) ir jie vidutiniškai gydyti 1,71 karto, standartinis nuokrypis 1,39, variacijos koeficientas 79,36. Koreliacija tarp vakcinuotų bei kontrolinės grupės veršelių veislės ir gydymo kartų silpna (0,3 ir 0,2).
Vidutinis vakcinuotų ir kontrolinės grupės veršelių priesvoriai atitinkamai 19,54 kg ir 19,63 kg, standartinis nuokrypis 7,05 ir 5,93, variacijos koeficientas 36,8 ir 30,26 (p<0,01) (3 ir 4 lentelės).
Veršeliai išskirstyti pagal motinų laktacijų skaičių (7- 10 lentelės).
7 lentelė. I laktacijos karvių veršeliai.
Eilės
NR. Gimė
Motinos laktacijų skaičius
Veislė Lytis Vakcinacijos data t°C prieš vakcinaciją t°C 1d. po vakcinacijos Vidutinis priesvoris/ mėn., kg Gydyta, kartai 1 2014 06 09 1 LŢ ♀ 2014 06 16 39,0 38,5 20,7 1 2 2014 06 18 1 LŢ ♀ 2014 06 25 38,3 39,1 30,7 0 3 2014 06 19 1 LŢ ♂ 2014 06 30 39,1 38,6 21,7 3 4 2014 06 28 1 LJ ♀ 2014 07 01 38,9 39,3 22,3 1 5 2014 07 03 1 LŢ ♂ 2014 07 13 38,5 38,4 30,5 1 6 2014 07 05 1 LŢ ♂ 2014 07 13 38,6 38,3 10,5 3 7 2014 07 07 1 LJ ♂ 2014 07 13 39,0 38,9 29,0 0 8 2014 07 17 1 LŢ ♂ 2014 07 21 38,4 38,4 17,0 4 9 2014 07 23 1 LŢ ♀ 2014 07 25 40,0 38,5 8,0 3
25 8 lentelė. II laktacijos karvių veršeliai.
9 lentelė. III laktacijos karvių veršeliai.
10 lentelė. IV, V, VI, VII laktacijų karvių veršeliai.
Eilės
NR. Gimė
Motinos laktacijų skaičius
Veislė Lytis Vakcinacijos data t°C prieš vakcinaciją t°C 1d. po vakcinacijos Vidutinis priesvoris/ mėn., kg Gydyta, kartai 1 2014 06 05 2 LŢ ♀ 2014 06 07 38,6 38,6 14,3 1 2 2014 06 07 2 LŢ ♀ 2014 06 07 39,5 39,1 18,3 1 3 2014 06 09 2 LŢ ♀ 2014 06 16 39,2 38,2 19,7 4 4 2014 06 11 2 LJ ♀ 2014 06 17 39,6 38,8 19,7 1 5 2014 06 18 2 LŢ ♀ 2014 06 25 38,6 38,3 30,0 2 6 2014 06 20 2 LJ ♀ 2014 06 30 38,9 38,5 22,7 1 7 2014 06 21 2 AI ♀ 2014 06 30 38,7 38,6 20,7 2 8 2014 06 23 2 H ♀ 2014 06 30 38,6 39,1 20,0 0 9 2014 07 03 2 LŢ ♂ 2014 07 13 38,9 38,8 17,5 2 10 2014 07 07 2 LŢ ♀ 2014 07 19 38,8 38,9 31,0 2 11 2014 07 16 2 LŢ ♂ 2014 07 19 39,1 39,1 16,0 3 12 2014 07 16 2 AI ♀ 2014 07 19 39,1 38,9 8,0 3 13 2014 07 22 2 AI ♀ 2014 07 25 38,9 38,8 22,5 1 14 2014 07 27 2 LŢ ♀ 2014 08 05 39,0 38,9 7,0 2 15 2014 07 30 2 AI ♂ 2014 08 05 38,5 38,3 19,0 2 Eilės NR. Gimė Motinos laktacijų skaičius
Veislė Lytis Vakcinacijos data t°C prieš vakcinaciją t°C 1d. po vakcinacijos Vidutinis priesvoris/ mėn., kg Gydyta, kartai 1 2014 06 06 3 LŢ ♀ 2014 06 07 39,2 38,8 19,3 1 2 2014 06 12 3 LJ ♀ 2014 06 17 38,9 39,3 20,7 5 3 2014 06 16 3 LŢ ♂ 2014 06 19 38,9 38,9 26,3 2 4 2014 06 23 3 LJ ♂ 2014 06 30 39,1 39,0 29,0 0 5 2014 06 25 3 LŢ ♀ 2014 07 01 39,6 38,7 11,0 2 6 2014 06 29 3 LJ ♀ 2014 07 07 39,0 38,4 22,7 1 7 2014 07 03 3 LJ ♀ 2014 07 07 38,9 39,1 22,0 0 8 2014 07 16 3 LJ ♀ 2014 07 19 38,4 38,3 29,5 1 9 2014 07 30 3 AI ♀ 2014 08 05 38,8 38,8 17,5 1 Eilės NR. Gimė Motinos laktacijų skaičius
Veislė Lytis Vakcinacijos data t°C prieš vakcinaciją t°C 1d. po vakcinacijos Vidutinis priesvoris/ mėn., kg Gydyta, kartai 1 2014 06 15 4 LŢ ♀ 2014 06 19 39,0 38,7 18,7 0 2 2014 08 04 4 LŢ ♀ 2014 08 08 39,1 39,0 12,0 2 3 2014 08 05 5 LŢ ♀ 2014 08 08 38,5 38,5 5,0 2 4 2014 07 22 6 LŢ ♀ 2014 07 25 38,8 37,6 11,0 4 5 2014 06 26 7 H ♂ 2014 07 01 39,1 39,4 21,3 1
26 Didţiausi mėnesiniai priesvoriai I ir VII laktacijų karvių veršelių (VII laktacijos karvių veršelių imtyje tik vienas veršelis, duomenys nepatikimi), atitinkamai 21,15 kg ir 21,3 kg. Maţiausi priesvoriai V ir VI laktacijų karvių veršelių (abiejose imtyse tik po vieną veršelį, duomenys nepatikimi), atitinkamai 5 kg ir 11 kg (7-10 lentelės).
Vidutiniškai maţiausiai kartų sirgo IV ir VII laktacijų karvių veršeliai (imtyse atitinkamai tik 2 ir 1 veršelis, duomenys nepatikimi), po 1 kartą. Vidutiniškai daugiausiai sirgo V ir VI laktacijų karvių veršeliai (imtyse tik po 1 veršelį, duomenys nepatikimi), 2 ir 4 kartus.
Vakcinuoti ir kontrolinės grupės veršeliai išskirstyti į grupes pagal tai reikėjo jiems gydymo, ar ne. Iš vakcinuotų sirgusių veršelių 62,5 proc. sudarė Lietuvos ţalųjų, 18,75 proc. Lietuvos juodmargių, 15,6 proc. Airšyrų ir 3,1 proc. Holšteinų veislių veršeliai. 43,75 proc. buvo II, 21,86 proc. I ir III, 3,1 proc. IV, V ir VI laktacijų karvių veršeliai. (11 lentelė)
27 11 lentelė. Vakcinuoti veršeliai, kuriems reikėjo gydymo.
Iš vakcinuotų nesirgusių veršelių 50 proc. sudarė Lietuvos juodmargių, 33,3 proc. Lietuvos ţalųjų ir 16,7 proc. Holšteinų veislių veršeliai. 33,3 proc. buvo I ir III laktacijų karvių veršeliai, 16,7 proc. II ir IV laktacijų karvių veršeliai (12 lentelė).
Eilės
NR. Gimė Veislė Lytis
Vakcinacijos data t°C prieš vakcinaciją t°C 1d. po vakcinacijos Vidutinis priesvoris/ mėn., kg Gydyta, kartai 1 2014 06 05 LŢ ♀ 2014 06 07 38,6 38,6 14,3 1 2 2014 06 06 LŢ ♀ 2014 06 07 39,2 38,8 19,3 1 3 2014 06 07 LŢ ♀ 2014 06 07 39,5 39,1 18,3 1 4 2014 06 09 LŢ ♀ 2014 06 16 39,0 38,5 20,7 1 5 2014 06 09 LŢ ♀ 2014 06 16 39,2 38,2 19,7 4 6 2014 06 11 LJ ♀ 2014 06 17 39,6 38,8 19,7 1 7 2014 06 12 LJ ♀ 2014 06 17 38,9 39,3 20,7 5 8 2014 06 16 LŢ ♂ 2014 06 19 38,9 38,9 26,3 2 9 2014 06 18 LŢ ♀ 2014 06 25 38,6 38,3 30,0 2 10 2014 06 19 LŢ ♂ 2014 06 30 39,1 38,6 21,7 3 11 2014 06 20 LJ ♀ 2014 06 30 38,9 38,5 22,7 1 12 2014 06 21 AI ♀ 2014 06 30 38,7 38,6 20,7 2 13 2014 06 25 LŢ ♀ 2014 07 01 39,6 38,7 11,0 2 14 2014 06 26 H ♂ 2014 07 01 39,1 39,4 21,3 1 15 2014 06 28 LJ ♀ 2014 07 01 38,9 39,3 22,3 1 16 2014 06 29 LJ ♀ 2014 07 07 39,0 38,4 22,7 1 17 2014 07 03 LŢ ♂ 2014 07 13 38,9 38,8 17,5 2 18 2014 07 03 LŢ ♂ 2014 07 13 38,5 38,4 30,5 1 19 2014 07 05 LŢ ♂ 2014 07 13 38,6 38,3 10,5 3 20 2014 07 07 LŢ ♀ 2014 07 19 38,8 38,9 31,0 2 21 2014 07 16 LJ ♀ 2014 07 19 38,4 38,3 29,5 1 22 2014 07 16 LŢ ♂ 2014 07 19 39,1 39,1 16,0 3 23 2014 07 16 AI ♀ 2014 07 19 39,1 38,9 8,0 3 24 2014 07 17 LŢ ♂ 2014 07 21 38,4 38,4 17,0 4 25 2014 07 22 AI ♀ 2014 07 25 38,9 38,8 22,5 1 26 2014 07 22 LŢ ♀ 2014 07 25 38,8 37,6 11,0 4 27 2014 07 23 LŢ ♀ 2014 07 25 40,0 38,5 8,0 3 28 2014 07 27 LŢ ♀ 2014 08 05 39,0 38,9 7,0 2 29 2014 07 30 AI ♂ 2014 08 05 38,5 38,3 19,0 2 30 2014 07 30 AI ♀ 2014 08 05 38,8 38,8 17,5 1 31 2014 08 04 LŢ ♀ 2014 08 08 39,1 39,0 12,0 2 32 2014 08 05 LŢ ♀ 2014 08 08 38,5 38,5 5,0 2
28 12 lentelė. Vakcinuoti veršeliai, kuriems nereikėjo gydymo.
66,67 proc. kontrolinės grupės sirgusių veršelių sudarė Lietuvos ţalųjų, po 16,67 proc. Lietuvos juodmargių ir Holšteinų veislių veršeliai (13 lentelė).
13 lentelė. Kontrolinės grupės veršeliai, kuriems reikėjo gydymo.
14 lentelė. Kontrolinės grupės veršeliai, kuriems nereikėjo gydymo.
Didţiausias vidutinis mėnesinis priesvoris nesirgusių kontrolinės grupės veršelių- 25,5 kg, standartinis nuokrypis 7,78, variacijos koeficientas 30,5 (p<0,05). Maţiausias vidutinis mėnesinis priesvoris sirgusių kontrolinės grupės veršelių- 17,7 kg, standartinis nuokrypis 4,34, variacijos koeficientas 24,59 (p<0,05). Vakcinuotų sirgusių ir nesirgusių veršelių vidutiniai priesvoriai per mėnesį atitinkamai 18,5 kg ir 24,9 kg, standartiniai nuokrypiai 6,95 ir 5,26, variacijos koeficientai 37,49 ir 21,12 (11-14 lentelės).
Eilės NR.
Gimė Veislė Lytis Vakcinacijos data t°C prieš vakcinaciją t°C 1d. po vakcinacijos Vidutinis priesvoris/ mėn., kg 1 2014 06 15 LŢ ♀ 2014 06 19 39,0 38,7 18,7 2 2014 06 18 LŢ ♀ 2014 06 25 38,3 39,1 30,7 3 2014 06 23 H ♀ 2014 06 30 38,6 39,1 20,0 4 2014 06 23 LJ ♂ 2014 06 30 39,1 39,0 29,0 5 2014 07 03 LJ ♀ 2014 07 07 38,9 39,1 22,0 6 2014 07 07 LJ ♂ 2014 07 13 39,0 38,9 29,0 Eilės NR.
Gimė Veislė Lytis Vidutinis priesvoris/ mėn., kg Gydyta, kartai 1 2014 07 01 LŢ ♂ 23,5 2 2 2014 07 18 LŢ ♀ 20,0 4 3 2014 07 22 H ♀ 15,5 2 4 2014 07 23 LŢ ♀ 20,5 2 5 2014 07 24 LJ ♀ 14,5 1 6 2014 07 24 LŢ ♀ 12,0 3 Eilės NR.
Gimė Veislė Lytis Vidutinis priesvoris/
mėn., kg 1 2014 06 27 LŢ ♂ 31,0 2 2014 07 9 LŢ ♀ 20,0
29 Iš 38 vakcinuotų veršelių 34,21 proc. (13 veršelių) (15 lentelė), vakcinuoti sulaukę bent 9 dienų amţiaus, tai yra, pagal vakcinos instrukcijos rekomendacijas.
15 lentelė. Veršeliai vakcinuoti pagal vakcinos instrukcijos rekomendacijas (nuo 9 dienų amţiaus).
Šių veršelių mėnesinių priesvorių vidurkis buvo 18,7 kg (p<0,05), standartinis nuokrypis 7,8, variacijos koeficientas 41,82, vidutiniškai gydymo jiems prireikė po 2,2 karto, standartinis nuokrypis 0,99, variacijos koeficientas 45,82. Grupėje nebuvo nei vieno nesirgusio veršelio (15 lentelė).
Vakcinuotų veršelių grupėje (16 lentelė):
1 mėn. amţiaus telyčaitės vidutiniškai svėrė 59,5 kg (1,2 karto daugiau nei norma),
2 mėn. amţiaus telyčaitės ir buliukai vidutiniškai svėrė atitinkamai 76,1 kg ir 84,0 kg (1,06 ir 1,05 karto daugiau nei norma),
3 mėn. amţiaus telyčaitės ir buliukai vidutiniškai svėrė atitinkamai 101,3 kg ir 109,0 kg (po 1,09 karto daugiau nei norma) .
Eilės NR.
Gimė Motinos laktacijų skaičius
Veislė Lytis Vakcinacijos data t°C prieš vakcinaciją t°C 1d. po vakcinacijos Vidutinis priesvoris /mėn., kg Gydyta, kartai 1 2014 06 19 1 LŽ ♂ 2014 06 30 39,1 38,6 21,7 3 2 2014 06 20 2 LJ ♀ 2014 06 30 38,9 38,5 22,7 1 3 2014 06 21 2 AI ♀ 2014 06 30 38,7 38,6 20,7 2 4 2014 06 29 3 LJ ♀ 2014 07 07 39,0 38,4 22,7 1 5 2014 07 03 2 LŽ ♂ 2014 07 13 38,9 38,8 17,5 2 6 2014 07 03 1 LŽ ♂ 2014 07 13 38,5 38,4 30,5 1 7 2014 07 05 1 LŽ ♂ 2014 07 13 38,6 38,3 10,5 3 8 2014 07 07 2 LŽ ♀ 2014 07 19 38,8 38,9 31,0 2 9 2014 07 17 1 LŽ ♂ 2014 07 21 38,4 38,4 17,0 3 10 2014 07 22 2 AI ♀ 2014 07 25 38,9 38,8 22,5 1 11 2014 07 22 6 LŽ ♀ 2014 07 25 38,8 37,6 11,0 4 12 2014 07 23 1 LŽ ♀ 2014 07 25 40,0 38,5 8,0 3 13 2014 07 27 2 LŽ ♀ 2014 08 05 39,0 38,9 7,0 2
30 16 lentelė. Vakcinuotų veršelių svoris, 3, 2 ir 1 mėnesio amţiaus.
Kontrolinės grupės veršelių grupėje (17 lentelė):
2 mėn. amţiaus telyčaitės ir buliukai vidutiniškai svėrė atitinkamai 72,3 kg ir 89,0 kg (1,004 ir 1,11 karto daugiau nei norma),
3 mėn. amţiaus buliukai vidutiniškai svėrė 125,0 kg (1,25 karto daugiau nei norma).
17 lentelė. Kontrolinės grupės veršelių svoris, 3 ir 2 mėnesių amţiaus.
Eilės NR. Lytis Svoris 3 mėn amţiaus, kg Eilės NR. Lytis Svoris 2 mėn. amţiaus, kg Eilės NR. Lytis Svoris 1 mėn amţiaus, kg 1 ♀ 86,0 1 ♀ 93,0 1 ♀ 62,0 2 ♀ 103,0 2 ♀ 112,0 2 ♀ 57,0 3 ♀ 100,0 3 ♀ 104,0 4 ♀ 101,0 4 ♀ 48,0 5 ♀ 107,0 5 ♀ 87,0 6 ♀ 101,0 6 ♀ 67,0 7 ♀ 106,0 7 ♀ 53,0 8 ♀ 98,0 8 ♀ 51,0 9 ♀ 130,0 9 ♀ 70,0 10 ♀ 133,0 10 ♂ 83,0 11 ♀ 103,0 11 ♂ 110,0 12 ♀ 97,0 12 ♂ 64,0 13 ♀ 94,0 13 ♂ 106,0 14 ♀ 67,0 14 ♂ 77,0 15 ♀ 97,0 15 ♂ 72,0 16 ♀ 98,0 16 ♂ 76,0 17 ♂ 118,0 18 ♂ 99,0 19 ♂ 123,0 20 ♂ 96,0
Eilės NR. Lytis Svoris 3 mėn amţiaus,
kg
Eilės NR. Lytis Svoris 2 mėn amţiaus, kg 1 ♂ 125,0 1 ♂ 89,0 2 ♀ 78,0 3 ♀ 76,0 4 ♀ 69,0 5 ♀ 78,0 6 ♀ 74,0 7 ♀ 59,0
31 Vakcinuotų veršeliai, kurie nesirgo ir nebuvo gydyti (18 lentelė):
2 mėn. amţiaus telyčaitės ir buliukai vidutiniškai svėrė atitinkamai 93,0 kg ir 106,0 kg (1,29 ir 1,33 karto daugiau nei norma),
3 mėn. amţiaus telyčaitės ir buliukai vidutiniškai svėrė atitinkamai 111,3 kg ir 123,0 kg (1,2 ir 1,23 karto daugiau nei norma).
18 lentelė. Vakcinuotų veršelių, kuriems neprireikė gydymo svoris, 2 ir 3 mėnesių amţiaus.
Kontrolinės grupės veršeliai, kurie nesirgo ir nebuvo gydyti (19 lentelė):
2 mėn. amţiaus telyčaitės vidutiniškai svėrė 76,0 kg (1,06 karto daugiau nei norma),
3 mėn. amţiaus buliukai vidutiniškai svėrė 125,0 kg (1,25 karto daugiau nei norma).
19 lentelė. Kontrolinės grupės veršelių, kuriems neprireikė gydymo svoris, 2 ir 3 mėnesių amţiaus.
Vakcinuotų veršeliai, kurie sirgo ir buvo gydyti (20 lentelė):
1 mėn. amţiaus telyčaitės vidutiniškai svėrė 59,5 kg (1,17 daugiau nei norma),
2 mėn. amţiaus telyčaitės ir buliukai vidutiniškai svėrė atitinkamai 74,0 kg ir 80,3 kg (1,03 ir 1,004 karto daugiau nei norma),
3 mėn. amţiaus telyčaitės ir buliukai vidutiniškai svėrė atitinkamai 99,9 kg ir 104,3 kg (1,07 ir 1,04 karto daugiau nei norma).
Eilės NR. Lytis Svoris 3 mėn amţiaus,
kg
Eilės NR. Lytis Svoris 2 mėn amţiaus, kg 1 ♀ 98,0 1 ♀ 93,0 2 ♀ 130,0 2 ♂ 106,0 3 ♀ 94,0 4 ♂ 123,0
Eilės NR. Lytis Svoris 3 mėn amţiaus,
kg
Eilės NR. Lytis Svoris 2 mėn amţiaus,
kg
32 20 lentelė. Vakcinuotų veršelių, kurie buvo gydyti, svoris, 1, 2 ir 3 mėnesių amţiaus.
Kontrolinės grupės veršeliai, kurie sirgo ir buvo gydyti (21 lentelė):
2 mėn. amţiaus telyčaitės ir buliukai vidutiniškai svėrė atitinkamai 71,6 kg ir 89,0 kg (0,0006 karto maţiau ir 1,1 karto daugiau nei norma).
Eilės NR. Lytis Svoris 3 mėn amţiaus,
kg
Eilės NR. Lytis Svoris 2 mėn amţiaus,
kg
Eilės NR. Lytis Svoris 1 mėn amţiaus, kg 1 ♀ 86,0 1 ♀ 48,0 1 ♀ 62,0 2 ♀ 103,0 2 ♀ 112,0 2 ♀ 57,0 3 ♀ 100,0 3 ♀ 87,0 4 ♀ 101,0 4 ♀ 67,0 5 ♀ 107,0 5 ♀ 53,0 6 ♀ 101,0 6 ♀ 51,0 7 ♀ 106,0 7 ♀ 104,0 8 ♀ 97,0 8 ♀ 70,0 9 ♀ 133,0 9 ♂ 83,0 10 ♀ 98,0 10 ♂ 110,0 11 ♀ 103,0 11 ♂ 64,0 12 ♀ 97,0 12 ♂ 77,0 13 ♀ 67,0 13 ♂ 72,0 14 ♂ 96,0 14 ♂ 76,0 15 ♂ 99,0 16 ♂ 118,0
33 21 lentelė. Kontrolinės grupės veršelių, kuriems reikėjo gydymo svoris, 2 ir 3 mėnesių amţiaus.
Atskirų vakcinuotų bei kontrolinės grupės veršelių grupių vidutiniai mėnesiniai priesvoriai pavaizduoti 4 paveiksle.
4 pav. Įvairių grupių vakcinuotų bei kontrolinės grupės veršelių vidutinių mėnesinių priesvorių palyginimas.
Didţiausi priesvoriai per mėnesį buvo: 25,5 kg kontrolinės grupės nesirgusių veršelių (atitinka normas pagal Olandijos tyrimą (24)) ir 24,89 kg vakcinuotų nesirgusių veršelių (0,61 kg maţiau negu norma). Maţiausi priesvoriai buvo: 5 kg V laktacijos karvių veršelių (20,5 kg maţiau nei
Eilės NR. Lytis Svoris 2 mėn amţiaus, kg 1 ♂ 89,0 2 ♀ 78,0 3 ♀ 69,0 4 ♀ 78,0 5 ♀ 74,0 6 ♀ 59,0 0 5 10 15 20 25 30 Vidutinis mėnesinis priesvoris, kg Kiek gydyta, kartai
34 norma), kurie vidutiniškai sirgo 2 kartus ir 11 kg VI laktacijos karvių veršelių (14,5 kg maţiau uţ normą), kurie sirgo vidutiniškai 4 kartus (4 pav.).
Tyrime gauti mikroklimato parametrų veršelių laikymo vietose: tvarte, gardeliuose bei lauke, individualiuose nameliuose vidurkiai surašyti į 22 lentelę.
22 lentelė. Mikroklimato parametrai veršelių laikymo vietose: tvarte, gardeliuose ir lauke, individualiuose nameliuose. T, °C Oro judėjimo greitis, m/s Drėgmė, % CO2, % CO, mg/m3 NH3, mg/m3 H2S, mg/m3 Gardeliuose 18,9 0,1 60,85 0,05 0 6,75 0 Lauke 18,0 0,3 55,60 0,03 0 5,25 0
35
4 REZULTATŲ APTARIMAS
Rutkauskas teigė (21), kad viena iš profilaktinių, prevencinių priemonių prieš respiratorinių ligų sindromą yra veršelių vakcinacija, kad ypač efektyvios polivalentinės vakcinos, nuo paragripo 3, respiratorinių- sincitinių ir kitų virusų, tačiau išanalizavus tyrimo duomenis 84,2 proc. vakcinuotų ir 75 proc. kontrolinės grupės tyrime dalyvavusių veršelių sirgo kvėpavimo takų ligomis.
Pagal Rispoval RS+PI3 Intranasal (17) vakcinos instrukciją, „vakcinavus jaunesnius nei 3 sav. amţiaus veršelius, kuriems trūko krekenų, 10 kartų didesne nei rekomenduotina vakcinos doze, laikinai gali pakilti temperatūra“. Tyrimo duomenimis, kai 34,2 proc. buvo vakcinuoti per anksti, sekančią dieną po vakcinacijos 18,4 proc. veršelių temperatūra pakilo, 65,8 proc. nukrito, 15,8 proc. liko tokia pat. Taip pat vakcinuotų, kurie sulaukė bent 9 dienų amţiaus, veršelių mėnesiniai priesvoriai buvo 0,87 kg maţesni palyginus su visų vakcinuotų veršelių priesvoriais, o gydymo jiems prireikė vidutiniškai 0,44 karto daugiau nei visiems vakcinuotiems.
Shreiber et al. aprašė, kad po vakcinacijos inaktyvuota paraenterine vakcina nuo RS virusų padidėjo veršelių mirtingumas. Lorraine at al. nustatė, kad po vakcinacijos nuo galvijų rinotracheito ir PG-3 veršelių mirtingumas ţymiai padidėjo. Šio tyrimo duomenimis gaišo 22,5 proc. vakcinuotų ir 20 proc. kontrolinės grupės veršelių. Daugiausia iš vakcinuotų gaišo Lietuvos ţalieji (45,45 proc.) ir II laktacijos karvių veršeliai (36,36 proc.), iš kontrolinės grupės gaišo po vieną I laktacijos motinos Lietuvos juodmargį ir IX laktacijos motinos Lietuvos ţaląjį veršelį.
Lyginant tarpusavyje vakcinuotus ir kontrolinės grupės veršelius, vakcinuotų grupėje 9,21 proc. daugiau veršelių prireikė gydymo. Kontrolinės grupės veršelių vidutiniai mėnesiniai priesvoriai buvo 0,09 kg (0,5 proc.) didesni. Ir tarp vakcinuotų, ir tarp kontrolinės grupės veršelių imčių daugiausia buvo Lietuvos ţalųjų veršelių, po 57,89 ir 75 proc. Iš vakcinuotų sergančių daugiausia buvo Lietuvos ţalųjų (62,5 proc.), vakcinuotų nesirgusių Lietuvos juodmargių (50 proc.). Kontrolinėje grupėje tarp sirgusių daugiausia buvo Lietuvos ţalųjų (66,67 proc.), o tarp nesirgusių visi buvo Lietuvos ţaliųjų veislės veršeliai.
Lyginant įvairių grupių veršelius, kontrolinės grupės nesirgę veršeliai svėrė daugiausiai, vidutiniškai 0,6 kg (2,4 proc.) daugiau uţ vakcinuotus nesirgusius veršelius, taip pat jų priesvoriai atitiko normą (25,5 kg), tačiau vakcinuoti- sirgę veršeliai svėrė 0,8 kg (4,3 proc.) daugiau nei kontrolinės grupės sirgę veršeliai, abi grupės svėrė maţiau nei norma. Maţiausiai per mėnesį
36 priaugo V ir VI laktacijų karvių veršeliai, tai yra po 20,5 kg ir 14,5 kg maţiau negu norma ir kontrolinės grupės nesirgę veršeliai.
Pagal tyrime gautus duomenis, lyginant I- VII laktacijų karvių veršelių mėnesinius priesvorius, gauta, kad I ir VII laktacijų karvių veršelių priesvoriai yra 8,2 ir 9 proc. didesni nei vidutinis mėnesinis vakcinuotų veršelių priesvoris, o V ir VI laktacijų karvių veršelių priesvoriai yra 74,4 ir 43,7 proc. maţesni.
Tyrime gautus duomenis apie vakcinuotų bei kontrolinės grupės veršelių svorius lyginant su Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro įsakymo „Dėl galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklių ŢŪ TPT 01:2009 patvirtinimo“ nurodytomis įvairaus amţiaus pieninių veislių galvijų svorių normomis, gauta, kad:
Visos 1 mėnesio amţiaus telyčaitės svėrė daugiau nei norma, apie buliukus informacijos nėra,
2 mėnesių amţiaus kontrolinės grupės sirgusios telyčaitės svėrė 0,4 kg maţiau, likusių grupių telyčaitės svėrė daugiau, o visi buliukai svėrė daugiau nei norma,
Visi 3 mėnesių amţiaus telyčaitės ir buliukai svėrė daugiau nei norma.
Dauguma mikroklimato parametrų veršelių laikymo vietose, patalpoje ir lauke, atitiko normas (18-20), išskyrus oro temperatūra gardeliuose buvo 0,9 °C didesnė nei rekomenduojamos normos ir oro judėjimo greitis buvo maţesnis nei rekomenduojamos normos, tačiau didesnis nei 0,05 m/s, tai rodo, kad oro apykaita ir ventiliacija buvo pakankama. (19)
37
5 IŠVADOS
1) Individualiuose lauko nameliuose laikymo sąlygų ryškaus nuokrypio nuo normų neaptikta. Veršelių gardeliuose, tvarte oro temperatūra buvo 0,9 °C aukštesnė negu numatytos normos, taip pat oro judėjimo greitis buvo maţesnis nei rekomenduojamas, tačiau ventiliacija pakankama, tai neturėjo daryti įtakos veršelių sveikatingumui.
2) Intranazalinės vakcinos Rispoval RS+PI3 Intranasal nuo galvijų respiratorinio sincitinio ir paragripo 3 virusų poveikis vakcinuotiems veršeliams:
a) Kvėpavimo takų ligomis sirgo 9,21 proc. daugiau negu nevakcinuoti; b) Gaišo 2,5 proc. daugiau negu nevakcinuoti;
c) Vidutiniai mėnesiniai priesvoriai buvo 0,09 kg (0,5 proc.) maţesni uţ nevakcinuotų;
d) 1, 2 ir 3 mėnesių amţiaus vakcinuoti veršeliai svėrė ne maţiau uţ nurodytas svorio normas. 3) Vakcinuoti nesirgę veršeliai svėrė šiek tiek (0,61 kg) maţiau nei kontrolinės grupės nesirgę
veršeliai, tačiau jei veršeliai sirgo, vakcinuotų veršelių priesvoriai buvo didesni (0,87 kg) negu kontrolinės grupės sirgusių veršelių.
4) Taip pat pastebėta, kad:
a) Jei iki vakcinacijos laukiama, kad veršeliai būtų bent 9 dienų amţiaus, kaip nurodyta vakcinos instrukcijoje, tokių veršelių mėnesiniai priesvoriai buvo 0,87 kg maţesni negu visų vakcinuotų veršelių priesvoriai, o gydymo jiems prireikė vidutiniškai 0,44 karto daugiau nei visiems vakcinuotiems.
b) I ir VII laktacijų karvių veršelių mėnesiniai priesvoriai 8,2 ir 9 proc. didesni nei vidutinis mėnesinis vakcinuotų veršelių priesvoris, o V ir VI laktacijų karvių veršelių priesvoriai yra 74,4 ir 43,7 proc. maţesni.
c) Tarp gaišusių daugiausia buvo Lietuvos ţalųjų ir Lietuvos juodmargių, I ir II laktacijų karvių veršelių.
d) Tarp vakcinuotų ir kontrolinės grupės sirgusių veršelių daugiausia buvo Lietuvos ţalųjų, o tarp vakcinuotų ir kontrolinės grupės nesirgusių Lietuvos juodmargių ir Lietuvos ţalųjų veršelių.
38
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Melnikienė R. Lietuvos respublikos ilgalaikės gyvulininkystės plėtros strategijos iki 2020 metų koncepcija. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Produktų rinkotyros skyrius; 2011. 61p
2. Sederevičius, A, Bertašius A. The problems of dairy farming development in Lithuania. Acta Veterinaria Scandinavica. Supl. 1993; 89:43–6
3. Šalomskas, A, Jacevičius E, Kęstaitienė K, Petkevičius S, Lukauskas K, Liutkevičienė V, Milius J, Venskutonis D, Mockeliūnas R, Jokimas J. Ekonomiškai svarbių virusinių ligų paplitimas galvijų bandose. Veterinarija ir zootechnika. 2008, 41(63)95-7,99.
4. Blowey RW, Weawer AD, editors. Diseases and disorders of cattle. 4th ed. Toronto: Elsevier Ltd; 2011.
5. Bovine Respiratory Disease: sourcebook for the veterinary proffesional. Veterinary Learning Systems Co., Inc.; 1996.
6. Kęstaitienė K. Galvijų paragripo-3 ir respiracinio sincitinio virusų infekcijų epidemiologinė situacija, diagnostika ir prevencija Lietuvoje [Daktaro disertacija]. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija; 2014.
7. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Galvijų kvėpavimo takų virusinės ligos [Internetu]. NMVRVI; 2012 spalio 29 [atnaujinta 2015 lapkričio 12; cituota 2015 lapkričio 13]. Prieiga: http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/459/
8. Milius J, Lukauskas K, Tamošiūnas V. išlaidos galvijų virusinių ligų tyrimams Lietuvoje 2000–2004 metais. Veterinarija ir zootechnika. 2005;31(53):37,38.
9. Mockeliūnas R, Sederevičius A, Šalomskas A, Mockeliūnienė V, Mačiulskis P, Jacevičius E. Galvijų ligų paplitimo ir gaišimo prieţasčių Lietuvoje analizė. Veterinarija ir zootechnika. 2005;32(54):16-18.
10. Murphy FA, Gibbs EPJ, Horzinek MC, Studdert MJ. Veterinary virology. 3rd ed. Toronto: Academic Press; 1999.
11. Thomas HS, editors. The cattle health handbook. Storey Publishing; 2009.
12. Hägglund S. Epidemiology, detection and prevention of respiratory virus infections in swedish cattle [daktaro disertacija]. Uppsala: Faculty of Veterinary Medicine and Animal Science Department of Clinical Sciences; 2005.
13. Maclachlan NJ, Dubovi EJ. Fenner's Veterinary Virology. 4th ed. Academic Press; 2011.
