LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
RŪTA KUZMICKAITĖ
ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ PSICHOMOTORINĖS RAIDOS
VERTINIMAS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS
CENTRUOSE
Magistro studijų programos „Išplėstinė slaugos praktika“ (valst. kodas 621B7004) baigiamasis darbas
Darbo vadovė:
Dr. Ida Liseckienė
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 ABSTRACT ... 5 SANTRUMPOS ... 6 PADĖKA ... 7 ĮVADAS ... 8DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Psichomotorinė raida ir jos vertinimas ... 11
1.2. Psichomotorinės raidos vertinimas Lietuvoje ... 12
1.3. Psichomotorinės raidos sąsaja su aplinka ... 13
1.4. Šeimos aplinkos rizikos faktoriai ... 14
1.4.1. Socioekonominis statusas ... 14
1.4.2. Tėvų išsilavinimas ... 15
1.4.3. Darni šeima ... 16
1.4.4. Bendravimas ... 17
1.4.5. Suaugusiųjų ir vaikų skaičius namuose ... 18
1.5. Kiti psichomotorinės raidos rizikos faktoriai ... 19
1.5.1. Lytis ... 19
1.5.2. Vaiko svoris gimus ... 20
1.5.3. Gyvenamoji aplinka ... 20
1.5.4. Televizija, kompiuteriai, telefonai ir kitos komunikacijos priemonės ... 21
1.5.5. Akademinis mokymas ... 23
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 25
2.1. Tiriamųjų atranka ir apimtis... 25
2.2. Tyrimo planavimas ... 25 2.3. Tyrimo organizavimas ... 26 2.4. Bioetika ... 27 2.5. Tyrimo anketa ... 27 2.6. Duomenų analizė ... 28 3. REZULTATAI ... 29 3.1. Respondentų charakteristika ... 29
3.2. Ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinė raida ... 31
3.4. Sociodemografinių rodiklių sąsaja su ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotoriniais raidos sutrikimais ... 35 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49 IŠVADOS ... 53 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54 PUBLIKACIJOS ... 55 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 56
SANTRAUKA
Rūta Kuzmickaitė. Ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinės raidos vertinimas
pirminiuose sveikatos priežiūros centruose. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – dr. Ida Liseckienė. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Šeimos medicinos klinika. Kaunas, 2019; puslapių skaičius – 62 p.
Tyrimo tikslas. Įvertinti ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinę raidą, sutrikimus ir
sąsajas su sociodemografiniais ir aplinkos rodikliais.
Tyrimo uždaviniai.
1. Įvertinti ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinę raidą.
2. Nustatyti dažniausius ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinius sutrikimus.
3. Įvertinti sociodemografinių ir aplinkos rodiklių sąsają su ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotoriniais raidos sutrikimais.
Metodika. Tyrimas buvo atliekamas 2018 m. birželio – 2019 m. sausio mėnesiais: LSMU
Šeimos medicinos klinikoje ir UAB “MediCA klinika” Prienų filiale. Iš viso tyrime dalyvavo 72 vaikai ir 72 jų tėveliai/globėjai. Gavus sutikimą dalyvauti tyrime, buvo išdalinta 72 anketos, sugrąžinta 72. Ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinė raida buvo vertinama pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro įsakyme standartizuotus psichomotorinės raidos vertinimo lapus savo amžiaus grupėse: 2, 3 ir 4 metų. Tėveliams/globėjams buvo pateikta anketinė apklausa apie vaiko sociodemografinius rodiklius. Klausimai sudaryti tyrėjų nagrinėjant literatūrą.
Išvados.
1. Didžioji dauguma ankstyvojo amžiaus vaikų turėjo normalią psichomotorinę raidą. Psichomotorinės raidos sutrikimo rizika nustatyta mažiau nei penktadaliui ankstyvojo amžiaus vaikų.
2. Vertinant ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinės raidos sutrikimus buvo pastebėta, kad daugiausiai sutrikimų pasireiškė 48 mėnesių vaikų grupėje. Šioje grupėje mažiau nei penktadalis vaikų dažniausiai nesugebėdavo atlikti pliuso piešimo užduoties, bei atlikti kalbėjimo užduoties.
3. Ankstyvojo amžiaus vaikų normaliai psichomotorinei raidai įtakos turėjo tėvų aukštasis išsilavinimas, dažnesnis pasakų skaitymas, ilgesnė skaitymo iržaidimų valandų trukmė kiekvieną dieną su bendraamžiais bei mažesnis „ekrano laikas“.
ABSTRACT
Rūta Kuzmickaitė. Psychomotoric development assesment of child in primary health care
centers. Master thesis. Supervisor – dr. Ida Liseckienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, faculty of Nursing, Department of Family Medicine. Kaunas, 2019; number of pages – 62 p.
The aim of this thesis to evaluate early child psychomotoric development, disturbances and
links to socio-demographic and environmental indicators.
The tasks of this study:
1. To evaluate early child psychomotoric development.
2. To measure most common disturbances of early child psychomotoric development.
3. To evaluate early child psychomotoric development relationship with socio-demographic and environment indicators.
Methodology. Research was carried out at LSMU Department of Family Medicine and UAB “MediCA klinika” Prienai department through June of 2018 to January of 2019. In this study participated 72 early children and 72 children’s parents (guardians). Upon consent to participate in the investigation 72 questionnaires were distributed and returned 72. Early child psychomotor was evaluated under Ministry of Health of The Republic of Lithuania the order standardized psychomotor development sheets in their age groups: 2, 3, and 4 years. Questionnaires were provided to the caregivers in the child's socio-demographic indicators. Questions for research by literature review.
Conclusions.
1. The vast majority of early child had normal psychomotor development. The risk of psychomotor disturbances is found in less than a fifth of early childhood.
2. In the assessment of psychomotor development disorders in early childhood, the highest incidence was observed in the 48-month group of children. In this group, less than one-fifth of the children were unable to perform a plus-drawing task and did a speaking task.
3. Early childhood normal psychomotor development was influenced by parents' higher education, more frequent reading of fairy tales, longer reading hours each day with peers and less "screen time".
SANTRUMPOS
ASQ – Metų ir Etapų Klausimynas (ang. Ages and Stages Questionnaire) LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
m. – metai
n – respondentų skaičius p – reikšmingumo lygmuo pav. – paveikslas
proc. – procentai
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija PSPC – pirminis sveikatos priežiūros centras sn - standartinis nuokrypis
UAB – uždaroji akcinė bendrovė χ2 – chi-kvadrato kriterijus
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo darbo vadovei Doc. dr. I. Liseckienei užskirtą laiką patarimus ir rūpestį.
Noriu padėkoti tyrime tiriamiesiems tėveliams ir jų vaikams, kurie leido dalyvauti jų vaikų psichomotorinės raidos vertinime. Bei sutiko užpildyti anketas apie vaiko sociodemografinę aplinką. Dėkoju savo šeimos nariams, draugams ir kolegoms už moralinį palaikymą, supratimą, bei kantrybę tyrimo atlikimo bei darbo rašymo metu.
ĮVADAS
Vaiko psichomotorinė raida, apima pagrindines vaiko vystymosi sritis: bendrąją motoriką, smulkiąją motoriką, pažinimą, kalbos supratimą, kalbos išraišką, savitvarką, socialinę emocinę raidą [1,2].
Vystymasis yra siejamas su asmens potencialo atskleidimu visuomenėje, tokiose srityse, kaip sumanume, motorikoje, kalboje ir akademiniam mokymesi [5].Vystymosi atsilikimas, tai būklė, kurioje vaikas nesivysto ir/ar nepasiekia atitinkamų įgūdžių, kurie yra numatyti iš anksto pagal atitinkamą vaiko amžių. Apskaičiuota, kad apie 17 proc. vaikų iki 18 metų amžiaus turi vystymosi ir/ar elgesio sutrikimų. Prieš išleidžiant į mokyklą tik 30 proc. visų vaikų yra identifikuojama vystymosi sutrikimai [3].
Norit sumažinti ankstyvojo amžiaus vaikų raidos problemas susijusias su vystymusi ar elgesiu Amerikos Pediatrų Akademijos draugija rekomenduoja: visus kūdikius ir ankstyvojo amžiaus vaikus sekti dėl vystymosi atsilikimo. Tokiu būdu būtų identifikuojama kuo anksčiau, bet koks raidos vystymosi atsilikimas atliekant greitus veiksmus vertinant ir laiku suteikiant paslaugas [3].
Lietuvoje apie ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinės raidos sutrikimų riziką vis dar informacijos nėra pakankamai. Lietuvoje tik ne per seniausiai pradėta vertinti vaikų raida bendrosios praktikos slaugytojų, iki šiol tai buvo tik šeimos gydytojo kompetencijose.
Ankstyvajame vaiko amžiuje raidos neatitikimus tam tikrame tarpsnyje gali lemti įvairūs sociodemografiniai faktoriai, tokie kaip šeimos pajamos, tėvystės mokymasis, suaugusiųjų ir vaikų skaičius šeimoje, vaiko lytis ir net namų architektūra [23].
Vaiko vystymąsi įtakoja visuma rizikos faktorių, tai gali būti daugiau nei vienas. Pastaruoju metu vis labiau randama įrodymų, kaip tėvų elgesys ir savybės įtakoja ankstyvojo amžiaus vaiko vystymosi neatitikimo pasekmes [15]. Šeimos, gyvenamos vietos aplinka skatina mokymosi naudą vystymuisi, priklausomai nuo sudaromų sąlygų. Augant, aplinkos įtaka vaikui didėja ir psichomotorinės raidos skirtumai tarp vaikų su skirtinga aplinkos stimuliacija, tampa vis labiau pastebimi [10].
BooI F.L. ir kitų autorių Brazilijoje atliktame tyrime, buvo vertinama vaikų iki 3 metų vystymosi raida. Duomenys parodė, kad motinos išsilavinimas ir gyvenamoji aplinka turėjo įtakos vaiko vystymuisi. Vaikai prasčiau pasirodė daugelyje sričių, kurie gyveno skurdesnio tipo namuose ir jų motinų išsilavinimas buvo žemesnis, nei vidurinis [16].
Vaiko psichomotorinės raidos vystymasis yra dinaminis procesas, todėl dažnai sunku įvertinti raidos proceso natūralumą dėl biomedicininių ir/ar sociokultūrinių faktorių. [3].
Atlikti tyrimai rodo, kad sąveika tarp gamtos ir ugdymo turi didelę įtaką ankstyvojo amžiaus vaikų vystymuisi visose vystymosi srityse [13]. Kadangi ugdanti aplinka yra lemiamas ankstyvojo amžiaus vaikų vystymosi veiksnys. Svarbu, kad tėvai ar globėjai žinotų vaikų vystymosi ypatumus ir užtikrintų tinkamą priežiūrą namuose [13].
Ankstyvasis vaiko vystymasis reikalauja nuolatinės priežiūros. Tokios kaip sveikata, tinkama mityba, apsauga ir saugumo jausmas, budrumas bei ankstyvasis mokymas. Priežiūrą palaiko šeimos rate esantys žmonės, bei supanti teigiama aplinka [14].
Tyrimo tikslas įvertinti ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinę raidą, sutrikimus ir sąsajas su sociodemografiniais ir aplinkos rodikliais. Tikslas buvo pasiektas išsikėlus tris uždavinius:
1. Įvertinus ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinę raidą.
2. Nustačius dažniausius ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinius sutrikimus.
3. Įvertinus sociodemografinių ir aplinkos rodiklių sąsają su ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinės raidos sutrikimo rizika.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas – įvertinti ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinę raidą, sutrikimus ir
sąsajas su sociodemografiniais ir aplinkos rodikliais.
Uždaviniai:
1. Įvertinti ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinę raidą.
2. Nustatyti dažniausius ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinius sutrikimus.
3. Įvertinti sociodemografinių ir aplinkos rodiklių sąsają su ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinės raidos sutrikimo rizika.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Psichomotorinė raida ir jos vertinimas
Vaiko psichomotorinė raida, apima pagrindines vaiko vystymosi sritis: bendrąją motoriką, smulkiąją motoriką, pažinimą, kalbos supratimą, kalbos išraišką, savitvarką, socialinę emocinę raidą [1, 2].Vaiko vystymasis yra nuolatinis sąveikų procesas. Biologiniai ir psichologiniai rizikos faktoriai įtakoja vaiko vystymąsi, dažniau tai pasireiškia besivystančiose šalyse [3]. Daugelis vaikų, besivystančiose šalyse nėra apsaugoti nuo pavojų, kurie gali turėti įtaką pažinimo, motorikos ir socialiniams – emociniams vystymosi sutrikimams. Daugelyje šių šalių trūksta tyrimų apie ankstyvojo amžiaus vaikų vystymąsi įtakojančius veiksnius [4].
Vystymasis yra siejamas su asmens potencialo atskleidimu visuomenėje, tokiose srityse, kaip sumanume, motorikoje, kalboje ir akademiniam mokymesi [5].Vystymosi atsilikimas, tai būklė, kurioje vaikas nesivysto ir/ar nepasiekia atitinkamų įgūdžių, kurie yra numatyti iš anksto. Apskaičiuota, kad apie 17 proc. vaikų iki 18 metų amžiaus turi vystymosi ir/ar elgesio sutrikimų. Prieš išleidžiant į mokyklą tik 30 proc. visų vaikų yra identifikuojama vystymosi sutrikimai [3].
Norit sumažinti ankstyvojo amžiaus vaikų raidos problemas susijusias su vystymusi ar elgesiu Amerikos Pediatrų Akademijos draugija rekomenduoja: visus kūdikius ir ankstyvojo amžiaus vaikus sekti dėl vystymosi atsilikimo. Tokiu būdu būtų identifikuojama kuo anksčiau, bet koks raidos vystymosi atsilikimas atliekant greitus veiksmus vertinant ir laiku suteikiant paslaugas [3].Literatūroje aprašoma vaikų įvairių raidos įgūdžių svarba. Nagrinėjant motorinės raidos atsilikimus, tiek kitas veiklas tyrėjai sutinka, kad kuo greičiau aptinkamas sutrikimas, tuo geresnis laukiamas rezultatas [6].
Literatūra teigia, kad vaiko raidos išmanymas suteikia papildomų žinių ir rekomendacijų, kaip reikėtų organizuoti auklėjimą, kaip suprasti vaiko elgesio motyvus, kaip įvertinti, ar vaiko raida yra normali. Tėvams ir kitiems ugdytojams svarbu, kad turėtų žinių apie vaiko raidą ir sugebėtų atpažinti situacijas bei pasirinktų tinkamą elgesį probleminėse vaikų ugdymo situacijose [7, 8].
Viena iš validuotų stebėjimo priemonių yra Metų ir Etapų Klausimynas (ang. Ages and Stages Questionnaire (ASQ)), kuris užtikrina amžiui atitinkančius klausimus. Klausimai yra sudaryti, kad būtų galima sekti vaiko raidos vystymąsi penkiose aktyvumo srityse [9].
El Elella SS. ir kitų autorių atliktame tyrime vertinant vaikų vystymąsi, buvo naudota validuota ASQ klausimynas. Tyrimas buvo atliekamas 2015 m. balandį – 2016 m. vasarį. Tyrime dalyvavo 1012 neturinčių akivaizdžių vystymo sutrikimų 24 – 60 mėnesių amžiaus vaikų. Rezultatai
parodė, kad 3,4 proc. tyrime buvusių vaikų turėjo įtariamus raidos vystymosi sutrikimus. Sutrikimai pasireiškė bendravimo, smulkios motorikos, socialinėje – asmeninėje ir problemos sprendimo srityse [3]. Tokiu būdu, ieškant raidos vystymosi neatitikimų ir tiriant jų atsiradimo priežastis yra stiprinamas raidos vertinimas ir kuo anksčiau pastebėjus neatitikimus skiriamas gydymas [10].
Kitų autorių Irane atliktame tyrime vertinti vaikų vystymosi įgūdžiai dienos centruose 36 – 60 mėnesių amžiaus. Naudotas ASQ klausimynas. Apibendrinus rezultatus, buvo gauta kad vaikai neatliko penkių vystymosi sričių: bendravimo (1,5 proc.), stambiosios (3,1 proc.) ir smulkiosios (7,7 proc.) motorikos, užduočių sprendimo (7,7 proc.) ir asmeninės – socialinės (2 proc.) [8].
Apibendrinant, psichomotorinės raidos vertinimo programos yra labai svarbios, nes leidžia aptikti ankstyvuosius raidos vėlavimus. Pasitelkus žinias ir mokslinę literatūrą, galima užkirsti kelią besivystančiai problemai, kas yra būtina, užtikrinant ankstyvojo amžiaus vaikų tinkamą vystymąsi.
1.2.
Psichomotorinės raidos vertinimas Lietuvoje
Vertinant ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinę raidą yra siekiama nustatyti ankstyvuosius raidos sutrikimus, juos toliau tirti bei gydyti [1]. Vaiko amžiaus yra išskiriamas į šiuos gyvenimo tarpsnius:
1. Naujagimis – nuo gimimo iki 28 dienų amžiaus; 2. Kūdikis – nuo gimimo iki 1 metų amžiaus;
3. Ankstyvojo amžiaus vaikas – nuo 1 iki 4 metų amžiaus; 4. Viduriniojo amžiaus vaikas – nuo 4 iki 10 metų amžiaus; 5. Paauglys – nuo 10 iki 18 metų amžiaus [1].
Lietuvoje vaikų iki 4 metų profilaktinis psichomotorinės raidos vertinimas vyksta pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. Vertinimas yra atliekamas įstaigose, kurios turi licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tikrinimą atlieka šeimos gydytojas ar vaikų ligų gydytojas, kurį pacientas (jo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą) yra pasirinkę [1].
Raida yra tikrinama periodiškai, nustatytais amžiaus tarpsniais. Neišnešiotų naujagimių raida tikrinama sulaukus 3, 6, 9 mėnesių koreguoto amžiaus, o ankstyvojo amžiaus vaikų – 12, 18, 24 mėnesių koreguoto amžiaus bei 36 ir 48 mėnesių chronologinio amžiaus. Leidžiamas tikrinimo laiko nukrypimas nuo nurodyto tarpsnio yra ne daugiau kaip 2 savaitės, t.y. vertinimas gali vykti 2 savaičių laikotarpyje prieš gimimo dieną ir po gimimo dienos 2 savaičių laikotarpyje. Kiekvieno
raidos profilaktinio tikrinimo tarpsnio metu šeimos gydytojas įvertina, kaip vaikas atlieka jo amžiui atitinkamas užduotis [1].
Ikimokykliniame amžiuje yra labai svarbu tinkamas protinis ir fizinis pasiruošimas. Tai yra kritinis aspektas vaikams pradedant mokyklą ir mokantis. Vaiko sveikata ir dalyvavimas mokykloje turi daug įtakos vaiko ateities pasiekimuose [10].
Tikrinant raidą naudojamos šios priemonės: barškutis ar varpelis, plastikinis puodelis arba analogiško dydžio dėžutė, kaladėlės, dėlionė: lenta su 3 pagrindinėmis formomis (trikampis, kvadratas, apskritimas) arba plastikinė dėžutė su atitinkamų formų angomis, knygutė su paveikslėliais, skirta 1–3 metų vaikams, lėlė, popierius, vaikiškos piešimo kreidelės arba pieštukai [1].
Atlikus vertinimą gydytojas su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą aptaria kiekvienos raidos tikrinimo vertinimo rezultatus. Esant raidos sutrikimo rizikai, numatomas išsamesnis raidos vertinimas [1].
1.3.
Psichomotorinės raidos sąsaja su aplinka
Šiais laikais, socialiniai pokyčiai, medicinos mokslų pažanga, sunki ekonominė būklė, vaikų socialinės ir išsilavinimo problemos, gali neigiamai įtakoti vaikų vystymąsi. Tai pokyčiai, kurie keičia vaikų vaikystės ir paauglystės laikotarpius [11].
Vaiko psichomotorinės raidos vystymasis yra dinaminis procesas, todėl dažnai sunku įvertinti raidos proceso natūralumą dėl biomedicininių ir/ar sociokultūrinių faktorių [3].
Praeityje daug diskusijų sukėlusi tema buvo vystymasis, kas turėjo įtakos organizmo vystymuisi pirmiausiai– gamta ar ugdymas. Gamta nurodo organizmo biologinį paveldėjimą, ugdymas yra aplinkos faktorius. Tyrinėtojai, kurie buvo labiau biologiškai orientuoti į žmogų pabrėžė paveldėjimo ir brendimo faktorius. Tie, kurie labiau orientavosi į aplinką laikė priimtinesnę nuomonę, kad pirmiausia vystymąsi įtakoja mokymasis ir patirtis. Tačiau beveik nei vienas šiai dienai neįrodinėja, kad vystymasis gali būti paaiškinamas tik vienu gamtos, ar tik vienu ugdymo faktoriumi. Sąveika tarp genų ir aplinkos yra nepaprastas kompleksas, nes tik aplinka įtakoja tam tikrų genų pasireiškimą, tačiau ir genai gali padėti suformuoti žmogaus aplinką, nuo kurios jis yra neapsaugotas [12].
Atlikti tyrimai rodo, kad sąveika tarp gamtos ir ugdymo turi didelę įtaką ankstyvojo amžiaus vaikų vystymuisi visose vystymosi srityse [13]. Kadangi ugdanti aplinka yra lemiamas ankstyvojo amžiaus vaikų vystymosi veiksnys. Svarbu, kad tėvai ar globėjai žinotų vaikų vystymosi ypatumus ir užtikrintų tinkamą priežiūrą namuose [13].
Ankstyvasis vaiko vystymasis reikalauja nuolatinės priežiūros. Tokios kaip sveikata, tinkama mityba, apsauga ir saugumo jausmas, budrumas bei ankstyvasis mokymas. Priežiūrą palaiko šeimos rate esantys žmonės, bei supanti teigiama aplinka [14].
1.4.
Šeimos aplinkos rizikos faktoriai
Siekiant užtikrinti normalią vaiko psichomotorinę raidą yra svarbu daugybė veiksnių, kaip genetiniai faktoriai, mityba, vaiko sveikata, šeimos sudaromos sąlygos, augimo aplinka. Šeimos, gyvenamos vietos aplinka skatina mokymosi naudą vystymuisi, priklausomai nuo sudaromų sąlygų. Augant aplinkos įtaka vaikui didėja ir psichomotorinės raidos skirtumai tarp vaikų su skirtinga aplinkos stimuliacija, tampa vis labiau pastebimi [10].
Vaiko vystymąsi įtakoja visuma rizikos faktorių, tai gali būti daugiau nei vienas. Pastaruoju metu vis labiau randama įrodymų, kaip tėvų elgesys ir savybės įtakoja ankstyvojo amžiaus vaiko vystymosi neatitikimo pasekmes [15].
BooI F.L. ir kitų autorių Brazilijoje atliktame tyrime, buvo vertinama vaikų iki 3 metų vystymosi raida. Duomenys parodė, kad motinos išsilavinimas ir gyvenamoji aplinka turėjo įtakos vaiko vystymuisi. Vaikai prasčiau pasirodė daugelyje sričių, kurie gyveno skurdesnio tipo namuose ir jų motinų išsilavinimas buvo žemesnis, nei vidurinis [16].
1.4.1. Socioekonominis statusas
Žemas socioekonominis statusas, taip pat yra vienas iš rizikos faktorių vaiko raidos vystymesi [17]. Literatūroje teigiama, kad tai gali įtakoti kalbos, pažinimo ar elgesio įgūdžių sutrikimus. Vaikai, kurių tėvai uždirba mažesnes pajamas ar neturi vidurinio išsilavinimo, vystymosi vertinime pasirodo blogiau, lyginant vaikų tėvus su didesnėmis pajamomis ar viduriniu/aukštuoju išsilavinimu [3, 17].Socioekonominiai skirtumai yra siejami su kognityvinės funkcijos ir psichomotorinės raidos vystymusi [18]. Ilgalaikis skurdas ir neigiama aplinka vaikystėje gali sukelti
fiziologinių, epigenetinių smegenų vystymosi ir kognityvinių efektų [18, 19, 20,]. Vertinant suaugusiųjų pajamų dydį atlikti tyrimai rodo stiprų ryšį tarp vaikų, kurie yra nepakankamai apsaugoti nuo nepalankių aplinkos sąlygų ir skurdo [21].
Atlikti tyrimai rodo, kad vaikų įgūdžių formavimuisi turi įtakos skirtinga socioekonominė augimo aplinka. Tai pasireiškė imlumu kalbai, darbine atmintimi, frazių įsiminimu. Fernald L.C. ir kitų autorių tyrime buvo gautas didžiausias skirtumas tarp trijų ir šešių metų amžiaus vaikų įgūdžių, lyginant pagal socioekonominę aplinką. Didžiausia įgūdžių spraga, lyginant pagal socioekonominį statusą buvo ties šešeriais metais. Įgūdžių stoka buvo matoma kalbos imlume ir nuolatiniame dėmesyje. Taigi tyrimas atskleidė rezultatus siejančius stiprų ryšį tarp šeimos socioekonominio statuso ir vaiko raidos vystymosi ikimokykliniame amžiuje [22].
Literatūroje teigiama, kad šeimos namų aplinka gyvenant žemesnių pajamų socioekonominėse vietovėse nesudaro palankių sąlygų motorikos tobulėjimui, šeimos yra mažiau aprūpintos medžiagomis, veikiančiomis stambiąją ir smulkiąją motoriką, ir toks ankstyvajame amžiuje motorikos skatinimo trūkumas susijęs su motorikos neatitikimais [23].
1.4.2. Tėvų išsilavinimas
Vaikas intelektualiai subręsta skirtingu tempu. Vaikas pirmaisiais gyvenimo metais, kuris susiduria su iššūkiais yra dažniau pranašesnis atliekant vidutinius ar sudėtingesnius sprendimus, nei vėlesniaisiais savo gyvenimo metais. Kognityvinės galimybės pasiekiamos skirtinguose metuose, taip pat stipriai priklauso nuo kultūros, kurioje vystosi [24].
Autorių atliktame tyrime buvo lyginama tėvų išsilavinimas ir jų vaikų sąmoningumas smulkioje motorikoje ir problemų sprendime. Tyrime buvo lyginama dviejų vaikų grupių įgūdžiai: normalios ir atsilikusios raidos. Duomenys parodė, kad mamos ir tėčio išsilavinimas turėjo įtakos vaiko psichomotorinės raidos vystymosi atsilikimui (p<0,05) [3].
Garibotti G. ir kitų atliktame tyrime buvo tiriama psichomotorinės raidos ir sociodemografinių faktorių sąsaja kartu su šeimos skatinimu vaiko akademiniam mokymuisi. Vaikas, kurio mama turėjo vidurinį, tretinį ar universitetinį išsilavinimą dažniau išlaikė testą „atpažinti spalvas“, lyginant su motinomis, kurios turėjo pagrindinį išsilavinimą [10].
Mongolijoje atliktame tyrime buvo tiriama daugybė biologinių ir psichosocialinių faktorių susijusių su ankstyvojo amžiaus vaikų vystymosi atsilikimu. Iš tyrime dalyvavusių tiriamųjų(n=150), buvo rasta 11 proc. vaikų, kurie turėjo padidėjusią vystymosi riziką. Palyginus rezultatus buvo matyti stiprus ryšys tarp motinos išsilavinimo ir vaiko psichomotorinės raidos vystymosi. Tyrimas parodė,
kad motinų su pagrindiniu išsilavinimu vaikai, turėjo padidėjusią raidos vystymosi atsilikimo riziką, lyginant motinas turėjusias vidurinį, tretinį ar universitetinį išsilavinimą [4]. Kituose tyrimuose išlieka tokie patys duomenys [25, 26].
Motinos aukštesnis išsilavinimas rodo asociacijas su daugybe teigiamų aspektų vaiko vystymuisi augimo metu [26]. Taip pat tyrimuose matyti, kad motinos turinčios aukštesnį išsilavinimą besivystančiose šalyse, labiau tikėtina, kad ieškos tinkamos priežiūros savo vaikui. Pavyzdžiui, atliktame tyrime buvo nagrinėjama susiję veiksniai tarp motinos išsilavinimo ir vaiko skaitymo mokykloje. Ikimokyklinio amžiaus vaikai gebėjo skaityti išraiškingiau, suvokti kalbą bei jų kognityvinio testo rezultatai buvo geresni, kurie turėjo motinas su aukštuoju išsilavinimu [27].
Kitam tyrime rezultatai rodė, kad motinos mažiausiai su dviejų metų kolegijos išsilavinimu įtakojo vaiko žodyną ir stiliaus kalbą. Toks veiksnys yra siejamas kartu su vaiko turtingesniu kalbos žodynu, lyginant su vaikais, kurių mamos turėjo mažesnį išsilavinimą [28]. Taip pat išsilavinusios motinos, labiau tikėtina, sprendimus atliks savarankiškai atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, suvokiant, kad jos yra atsakingos už elgesį [26].
Taip pat ir kituose tyrimuose rezultatai rodo, kad motinų vaikai, kurios turėjo vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą, reikšmingai atitiko visus kognityvinės sistemos, kalbos vystymosi, augimo rodiklius, lyginant su vaikų motinomis, kurios turėjo žemesnį nei vidurinį išsilavinimą [22].
1.4.3. Darni šeima
Daugelis autorių tyrinėja, kaip vaiko sveikata yra įtakojama pagal šeimos struktūrą. Vakarų šalyse atlikti tyrimai parodė, kad apie ketvirtis vaikų yra paveikiami tėvų išsiskyrimo. Amerikoje 2014 metais atliktame tyrime paaiškėjo, kad apytiksliai 26 proc. vaikų gyvena su vienu iš tėvų. Australijoje 2012 – 2013 metais atliktame tyrime paaiškėjo, kad 15 proc. iki 4 metų amžiaus vaikų gyvena su vienu iš tėvų, bei 5 proc. jungtinėse šeimose. Europoje skaičiai išlieka panašūs [29].
Tyrinėjama, kaip šeimos struktūra įtakoja vaiko somatiką, psichologiją ir jo elgesį. Belgijoje šeimos medicinos gydytojai pastebėjo, kad vaikai, kurių tėvai išsiskyrę dažniau turi somatinių, elgesio ir mokymosi problemų [Error! Reference source not found.]. Keletas atliktų tyrimų nustatė, apie tatistiškai reikšmingą rezultatą, kad tėvų išsiskyrimas įtakoja vaiko žemesnį kognityvinį vystymąsi kai pradeda lankyti mokyklą [30].
Atliktame Kacenelenbogen N. ir kitų autorių tyrime buvo nustatytas statistiškai reikšmingas rezultatas tiriant vaiko vystymosi raidą. Autorių tyrime dalyvavo 28 – 32 mėnesių vaikai. Vertinant vaiko piešimo įgūdžius:22 proc. – nesugebėjo nupiešti vertikalios linijos, kai tuo tarpu gyvenusių su
abiem tėvais buvo tik 17 proc. vaikų. Atliekant kitą piešimo užduotį, 30 proc. vaikų nesugebėjo nupiešti apskritimo, lyginant su vaikais (25 proc.), kurių tėvų pora nebuvo pažeista. Taip pat statistiškai reikšmingas rezultatas buvo gautas lyginant tėvų išsiskyrimą ir kalbą. 52 proc. vaikų, kurių tėvai išsiskyrę, nenaudojo tarimo „aš“ , lyginant vaikus (46 proc.), kurių tėvai buvo kartu. Savo vardo neištarė 20 proc. vaikų, gyvenusių su išsiskyrusiais tėvais, o gyvenusių kartu buvo tik 15 proc. Sukurti trijų žodžių sakinį negalėjo apytiksliai 25 proc. vaikų, tuo tarpu gyvenusių su abiem tėvais buvo apie 18 proc. Pritaikius sociokultūrinius faktorius ir motinos amžių vaikui gimstant, kartu su vaiko savybėmis, buvo pastebėta lėtesnis vaiko progresas psichomotorinės raidos vystymesi, ypač kalbos ir grafikos sugebėjimuose, kuomet tėvai yra išsiskyrę [29].
Atliktuose Dagvadorj A., Ganbaatar D. ir kitų tyrime buvo nagrinėjama motinos įtaka vaikui, kuomet vaikas auga tik su mama. Šiame tyrime psichomotorinės raidos vystymosi atsilikimo rizika buvo silpnai matoma [4]. Literatūroje teigiama, kad pradėjus gyventi su vienu iš tėvų sumažėja vaiko gera savijauta. Vaikai, kurie patiria tėvų skyrybas, vėlesniame ikimokykliniame amžiuje turi padidėjusią riziką prisitaikymo ir elgesio problemoms [31]. Ilgalaikiui augdamas namuose, negyvenant tėčiui, vaikas dažniau kenčia dėl paauglystės socialinių problemų, kaip mokyklos metimas, netinkamų medžiagų vartojimas ar nusikaltimai [32]. Tai gali įtakoti, nes vienišos mamos patiria daugiau streso ir turi padidėjusią riziką psichiniam nuovargiui, negu neišsiskyrę moterys [33].Tačiau, vaikas turintis elgesio problemų, bet gyvenantis jį palaikančioje aplinkoje, parodo geresnes galimybes vystantis savikontrolės įgūdžiams. Lyginant, su vaiku, kuris gyveno nepalaikančioje aplinkoje, šeimoje [31].
Sulova L., Fait T. autorių atliktame tyrime buvo pastebėta, kad vaiko raidos vystymuisi turi ir tėvų požiūris į vaiką jo gimimo metu. Nelaukiamas vaikas šeimoje buvo reikšmingai diskriminuojamas prieš tėvus. Vaikai dažniau sirgdavo, prasčiau pasirodydavo mokykloje nepaisant vienodų protinių gebėjimų, didesnė tikimybė susirgti nervų ir psichosomatiniais sutrikimais, taip pat yra sumažėjusi socialinė adaptacija palyginus su vaikais, kurie buvo laukiami šeimoje. Taigi tėvų elgesys gali įtakoti vaiko vaidmenį, kuris vėliau paveiks vystymąsi [34].
Taigi, svarbu yra šeimos narių palaikymas ir atidus dėmesys vaiko elgesiui. Tai užtikrina, vaiko savitvardą, kaip esminį faktorių pasirengiant darželiui ir mokyklai.
1.4.4. Bendravimas
Sociologijos teorijos, vystymosi psichologija ir ekonomika teigia, kad tėvų laikas, kuris yra skiriamas bendrauti su vaiku, atlieka pagrindinį vaidmenį vaiko vystymosi procese, kartu su
finansinėmis ir materialinėmis investicijomis. Laikas, kurį tėvai praleidžia su vaikais, laikomas įnašu į žmogiškojo kapitalo gamybą [35].
Kūdikių bendravimas su tėvais prasideda nuo verksmo, šypsenos, generalizuotų motorinių reakcijų ar kitų neverbalinių ženklų siunčiamų artimiesiems, kaip signalas patenkinti psichofiziologinius poreikius [36].
1.4.5. Suaugusiųjų ir vaikų skaičius namuose
Brolių, seserų ir suaugusiųjų skaičius namų aplinkoje, yra įvardijami kaip aplinkos faktoriai turintys įtakos vaiko motorikos vystymuisi. Šaltinuose yra nagrinėjama namų aplinkoje esančių brolių, seserų skaičiaus įtaka ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinei raidai. Šeimos, auginančios4 ar daugiau vaikų yra priskiriamos neigiamai aplinkai. Autorių manymu šis kintamasis turi įtakos aplinkos kokybei, kadangi didesnės šeimos aplinka mažiau stimuliuoja augantį vaiką. Tyrime nustatyta, kad mažiau brolių, seserų ir daugiau suaugusiųjų aplinkoje sulėtino vaiko vystymąsi šioje dviejų kintamųjų analizėje, tačiau šios sąsajos buvo atmestos [23].
Taip pat, faktoriai, kaip tėvų mokymas ir suaugusiųjų skaičius šeimoje yra neigiamai susijęs su maža motorikos funkcija. Šie faktoriai, atrodo trukdo atskleisti vaikų motorikos vystymosi atsilikimus [23].
Atliktuose tyrimuose, ieškant ryšio tarp motorikos vystymosi ir vyresnių brolių, seserų nebuvo rasta statistiškai reikšmingo skirtumo. Bet tyrime buvo pastebėta, kad jaunesni vaikai apsiversdavo ankščiau nei jų vyresni broliai ar seserys. Tokį naują elgesį galima paaiškinti kaip bandymą kopijuoti vyresnius brolius ir seseris. Literatūroje teigiama, kad imituojami judesiai dažniausiai susiję su noru žaisti, nei motorikos įgūdžių vystymusi, tai paaiškina kodėl jaunesnių vaikų motorikos vystymasis nėra panašus į vyresniųjų šeimoje vaikų [37].
1.5.
Kiti psichomotorinės raidos rizikos faktoriai
1.5.1. Lytis
Literatūroje yra nagrinėjama ryšys tarp psichomotorinės raidos ir vaiko lyties. Atliktuose tyrimuose vertinant ankstyvojo amžiaus vaikų raidą yra gautas statistiškai reikšmingas rezultatas tarp lyties. Gauti rezultatai rodė, kad berniukai yra labiau linkę į raidos vystymosi sutrikimus, nei mergaitės. Atliktame tyrime buvo rasta 34 ankstyvojo amžiaus vaikai, kurie turėjo įtariamą vystymosi raidos sutrikimą, iš jų 73,5 proc. buvo berniukai [3]. Kapci ir kolegų tyrime panaudojus tą patį ASQ klausimyną vertinant vaikų psichomotorinę raidą, nebuvo gauti patikimi duomenys dėl vaikų lyties [24].
Tačiau kitų autorių tyrime vertinant motorikos atsilikimus tarp berniukų ir mergaičių, gauti duomenys rodė, kad berniukai buvo didesniame pavojuje dėl motorikos vėlavimo, nei mergaitės. Tyrime dalyvavo 43 vaikai gyvenantys socialiai pažeidžiamose vietose, jų amžius tarp 36 – 18 mėnesių amžiaus. Rezultatai parodė, kad 44,2 proc. vaikų turėjo motorikos vystymosi atsilikimą. Tarp jų 63,2 proc. buvo berniukai ir 36,8 proc. mergaitės [38].
Duarte M.G., Dalpiaz Duarte G.S. ir kitų autorių tyrime buvo gauti panašūs duomenys. Tyrime buvo siekiama išsiaiškinti ankstyvojo amžiaus vaikų motorinės raidos vystymąsi tarp sociodemografinių sąlygų. Vertinime dalyvavo 300 vaikų, kurių amžius svyravo tarp 36 – 78 mėnesių. Atlikus duomenų analizę, gauta, kad berniukai dažniau turėjo motorikos vystymosi neatitikimų nei mergaitės. Berniukai motorinės raidos atsilikimo vystymesi parodė 31 proc. didesnę riziką nei mergaitės [23].
Abo El Elella SS. ir kitų autorių tyrime buvo palyginama lytis ir skirtinga vystymosi sritis. Gauti kintantys duomenys. 48 mėnesių mergaitės dažniau pasižymėjo bendravimo ir smulkiosios motorikos sričių stiprumu, nei berniukai(p≤0,001). Tuo tarpu berniukai 54 mėnesių, turėjo didesnį pasisekimą stambiojoje motorikoje, nei mergaitės (p=0,002) [3].
Lopes Silva M. ir kitų autorių Brazilijoje atliktame tyrime vertinant lyčių skirtumus rezultatai parodė kad mergaitės atliko užduotis geriau, nei berniukai. Pasirodė geriau trijose iš keturių sričių: asmeninėje – socialinėje (p < 0.001), smulkiojoje motorikoje (p = 0.020), ir kalboje (p = 0.028). Stambiojoje motorikoje nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingų rezultatų tarp lyčių [39].
Taip pat kitų autorių tyrime berniukai turėjo didesnius rezultatus regimosios atminties teste, o mergaitės surinko daugiau taškų savitvardos ir socialiniam sumanume (didesnis sugebėjimas aptikti kažkieno neigiamų emocijų priežastis) [40].
Tačiau tyrimais nėra iki galo išsiaiškinta, kodėl berniukų lytis turi didesnę tendenciją išsivystyti raidos sutrikimams labiau, nei mergaitėms. Galvojama, kad įtakos gali turėti turimas faktorius X, kuris įtakoja dažnesnius berniukų sutrikimus. Taip pat, tas nežinomas faktorius yra kartu susijęs su vaikų raidos vystymosi atsilikimu [24].
1.5.2. Vaiko svoris gimus
Lietuvoje atliktame tyrime Rimdeikienės I., Kriščiūno A. ir kitų autorių darbe buvo vertinama vaiko gimimo svorio įtaka psichomotorinei raidai. Tyrime raidai įvertinti buvo naudojama Baylay kūdikio vystymosi skalė, koreguotos testo užduotys atitinkančios vaiko amžių. Tyrimas buvo atliekamas penkis kartus: 1, 3, 6, 9, 12 gyvenimo mėnesį [41].
Tyrime vertinus 12 mėnesių naujagimius esančius labai mažo svorio savo pagal savo amžiaus raidą atitiko 35,2 proc. naujagimių,3,8 proc. atitiko 13–14 mėnesių amžių, likusieji 61,1 proc. atitiko 11 mėnesių ir jaunesnio amžiaus raidos lygmenį [41].
Vertinta12 mėnesių amžiaus išnešiotų naujagimių grupės raida pagal Bayley skalę. Savo amžių atitiko 83,3 proc. naujagimių. 10 proc. naujagimių psichomotorinė raida atitiko 13–14 mėnesių amžių. O likusieji 6,7 proc. naujagimių atitiko 11 mėnesių ir jaunesnio amžiau raidą. Buvo padaryta išvada, kad labai mažo gimimo svorio naujagimių raidos duomenys visais tyrimo etapais statistiškai reikšmingai atsiliko nuo išnešiotų naujagimių [41].
Bello A. ir kitų autorių tyrime buvo vertinami naujagimių raidos neatitikimai. Tyrimai parodė, kad kūdikio gimimo svoris ir nėštumo savaičių laikas gimimo metu buvo susijęs su vaiko bendravimo sugebėjimais [42].
Argentinoje atliktas tyrimas vertinant ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinę raidą ir vaiko gimimo svorį. Buvo išskirtos dvi svorio kategorijos: ≤2500g. ir >2500 g. vaikai turėję mažesnį gimimo svorį buvo siejami su sumažėjusia galimybe atlikti tris stambiosios motorikos etapus. Smulkiosios motorikos etapai buvo susiję su tėvų išsilavinimu [10].
1.5.3. Gyvenamoji aplinka
Literatūroje teigiama, kad žmogus gyvendamas kaimo bendruomenėje dažniau turi su sveikata susijusių problemų, lyginant miesto bendruomenėje gyvenančius žmones. Kaime gyvenančių sveikata yra blogesnė, daugiau veikia sveikatą žalojančių veiksnių, ir turi mažesnį
priėjimą prie išteklių [43]. Pavyzdžiui, Havajų sveikatos priežiūros sistemos atliktoje analizėje, vaikai gyvenę kaimo vietovėse (mažuose kaimuose ir vienkiemiuose) turėjo didesnį poreikį psichinės sveikatos gydymui, lyginant su vaikais, kurie gyveno priemiesčiuose [44].
Literatūroje nėra pakankamai atlikta tyrimų užtikrintai įvertinti santykį tarp geografinės gyvenimo vietos ir vaiko motorikos pasireiškimo. Bet iki šiol atlikti tyrimai teigia, kad mergaitės ir berniukai gyvenantys kaimo vietovėse yra pranašesni širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemose ir raumenų pasiruošime [45]. Atliktam tyrime Antunes A.M. ir kitų autorių vertinant motorikos dalyvavimą, buvo gauta panašūs rezultatai. Kaimo vaikų motorikos įgūdžiai buvo geresni nei bendraamžių, gyvenančių mieste, atliekant šuolį įsibėgėjus ir metant teniso kamuoliuką [46].
Kitų autorių tyrime buvo vertinama penkerių metų vaikų stambiosios motorikos dalyvavimas tarp gyvenamosios vietovės. Statistiškai patikimas rezultatas buvo gautas beveik visuose stambiosios motorikos įgūdžiuose, išskyrus kamuolio užduotyse (gaudymo, spardymo). Visi lokomotoriniai įgūdžiai, vaikų gyvenusių kaimo vietovėse buvo geresni nei vaikų miesto vietovėse. Tokį skirtumą galima bandyti paaiškinti, kad kaimo vietovėse yra gausu atviros erdvės žaidimams, aplink mokyklą ar namų aplinkoje. Taip pat galima priežastis tokių rezultatų, kad kaimo vietovėje dauguma vaikų pripratę vaikščioti į mokyklą, dėl prasto viešojo transporto susiekimo. Miesto vietovėje gyvenę vaikai geriau pasirodė sportinės srities valdymo įgūdžiuose. Tai galėjo įtakoti mokomi dalykai mokyklose, kur yra uždara gimnazija ir lauko žaidimų aikštelė [47].
1.5.4. Televizija, kompiuteriai, telefonai ir kitos komunikacijos priemonės
Medijų ir technologinių prietaisų naudojimas ankstyvoje vaikystėje didėja, kaip televizorių, kompiuterių, planetinių kompiuterių, išmaniųjų telefonų [48]. Rideout V.J. atliktame tyrime Amerikoje 2013 metų duomenys parodė, kad 96 proc. dalyvavusiųjų turėjo ne vieną televizorių namuose. Ir net 36 proc. vaikų jaunesnių nei 8 metai turėjo televizorių savo kambaryje [49]. Amerikos Pediatrijos Akademija rekomenduoja vaikams nuo dviejų metų apriboti skiriamą ekrano laiką iki vienos ar daugiausiai iki dviejų valandų per dieną. O vaikams, neturintiems dviejų metų rekomenduojama kontroliuoti ekrano žiūrėjimo laiką [48, 50].
Gabarotti G. ir kitų atliktame tyrime beveik 60 proc. tiriamųjų vaikų žiūrėjo televizorių daugiau nei 1 valandą per dieną ir 31 proc. visada žiūrėdavo likę vieni. Literatūroje rašoma, kad televizoriaus žiūrėjimas turi neigiamą įtaką vaiko sveikatai, dėl laidų ar filmų turinio [10]. Kiti autoriai pabrėžia, kad svarbu žiūrėti kartu televizorių su vaiku. Tokiu būdu išsivystys geresnis
tarpusavio ryšys tarp tėvų ir vaiko, bei bus galimybė vaikui vystyti kritinį mąstymą apie tai ką jis žiūri per televizorių [51].
Jaunesni nei penkerių metų vaikai, kurie žiūri televizorių, praleidžia mažiau laiko skirto kūrybiniams žaidimams ar knygelių skaitymui ir mažiau laiko bendrauja su tėvais, broliais ir seserimis [10, 50].Vaikas, jaunesnis nei dviejų metų žiūrėdamas vienas televiziją, su kiekviena praleista valanda prie televizoriaus, savo bendravimo laiką su šeima sumažina vidutiniškai 52 minutėmis per dieną. Vaikams jaunesniems nei dveji metai, kiekviena valanda praleista prie televizijos darbo dienomis sumažina 9 proc., o savaitgaliais 11 proc. produktyvaus laiko kūrybiškiems žaidimams [50].
Tyrime atliktame Suomijoje gauta, kad vidutinis vaikų ekrano trukmė buvo 55 min., kuri didėjo pagal amžių nuo 13 iki 36 mėnesių. Duomenų analizė parodė, kad tėvo ilgesnis sėdėjimo laikas prie televizoriaus ekrano buvo susijęs su vaiko mažesniu žiūrėjimo į ekraną laiku. Tėvas, kuris praleisdavo prie televizoriaus ekrano 4 ar daugiau valandų, vaikų žiūrėjimo laikas į ekraną buvo mažesnis – 57 minutės. O tėvai, kurie sėdėdavo trumpiau nei 4 valandas kas dieną, jų vaikų ekrano laikas buvo didesnis 12 minučių (69 min.). Taip pat buvo palyginta motinos išsilavinimas su vaiko ekrano žiūrėjimo trukme. Kadangi mama yra tas žmogus, kur dažniausiai lieka su vaiku ir praleidžia su juo daugiau laiko. Gauti rezultatai rodė, kad aukštasis mokslas turėjo įtakos ekrano laikui. Motinos turėję pagrindinį išsilavinimą dažniau leisdavo ilgiau žiūrėti televizorių, nei kurios turėjo vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą(p<0,05) [48].
Kaene E. ir kitų autorių tyrime buvo vertinama vyresnio mokyklinio amžiaus vaikų fizinis aktyvumas, ekrano laikas ir subjektyvių sveikatos skundų rizika. Šiame tyrime buvo nagrinėjamas ryšys tarp fizinės veiklos bei ekrano laiko rekomendacijų ir subjektyvių sveikatos skundų. Dažni skundai buvo somatiniai (galvos, nugaros ir skrandžio skausmai, svaigimas) ir psichologiniai (prasta nuotaika, irzlumas, nervingumas, sunkumas užmigti) sutrikimai. Šie skundai buvo dažnesni tarp vaikų, kurie nesilaikė rekomendacijų [52]. Rekomendacijos buvo taikomos pagal Amerikos Pediatrijos Akademijos nutarimą dėl ekrano laiko, nedaugiau nei 2 valandas per dieną [50]. Dėl fizinės veiklos buvo naudojama Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) rekomendacija, kad vaikai nuo 5 iki 18 metų, kiekvieną dieną turi kasdien sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos [53].
Literatūroje teigiama, kad medijos įtaka vaikams turi skirtingą poveikį atsižvelgiant pagal amžių ir pagal reikiamus akademinius pasiekimus. Vyresniems vaikams ir paaugliams medijos įtaka tikėtina, kad turės didesnį neigiamą poveikį, dėl didesnių akademinių reikalavimų. Jaunesniems vaikams medija atims laiką anksčiau leistą kūrybingiems žaidimams ar kitiems fiziniams užsiėmimams [54].
1.5.5. Akademinis mokymas
Plačiau analizuojant ugdymo funkciją, šeima vaikui perteikia kultūrą ir vertybes, elgesio normas, pirmines žinias, ugdo pažinimo ir bendravimo įgūdžius, užtikrina vaiko gabumų atskleidimą ir galimybes juos įgyvendinti, ugdo asmens lytinę tapatybę (vyro ir moters vaidmenį šeimoje ir visuomenės pažinimą), savimonę [55].
Vienas iš akademinio ugdymo sričių ankstyvajame amžiuje yra tėvų pasakų skaitymas vaikams. Pasakų skaitymas yra vienas efektyviausių priemonių padedančių vaikui vystyti kalbą, suvokimo galimybes. Skaitymas jau ankstyvojo amžiaus laikotarpyje skatina skaitymo ir rašymo įgūdžius [51]. Skaitymas ir istorijų dalinimasis gali vaikui padėti suprasti garsus, žodžius, kalbą ir ugdyti raštingumo įgūdžius. Vertinti knygas ir istorijas, kurios sustiprins vaizduotę ir skatins smalsumą. Tokia akademinė veikla padės vystytis smegenims, socialiniams įgūdžiams ir bendravimui. Taip pat skaitymas kartu su suaugusiuoju puoselėja ir sukuria tarpusavio ryšį [56].
Gilda G., Comar H. ir kitų autorių atliktam tyrime buvo vertinama 35 – 37 mėnesių vaikų psichomotorinė raida ir tėvų skaitymas. Vaikai, kuriems tėvai neskaitydavo pasakų dažniau neatlikdavo raidos vertinime užduočių. Taip pat tyrime buvo pastebėta, kad pasakų skaitymas vaikams buvo susiejęs su tėvų išsilavinimu. Duomenys parodė, kad vaikai geriau pasirodydavo, kuriems buvo skaitomos pasakos ir jų tėvai turėdavo aukštesnį išsislavinimą [10].
Ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus ypač svarbu išmanyti raidos procesą. E. Karmaza, N. Grigutytė ir E. G. Karmazė teigia, kad vaiko raidos išmanymas suteikia papildomų žinių ir idėjų, kaip reikėtų organizuoti auklėjimą, kaip suprasti vaiko elgesio motyvus, kaip įvertinti, ar vaiko raida yra normali [55].
Aplinkos faktorius, kaip mokyklos aplinka, gali įtakoti vaiko vystymąsi. Šaltiniai teigia, kad turi būti skiriamas dėmesys vaikų vystymuisi lopšeliuose/darželiuose [57]. Atliktam tyrime buvo vertinama 24 mėnesių amžiaus vaikų smulkiosios motorikos dalyvavimas ir išoriniai faktoriai: privatūs ir viešieji vaikų lopšeliai/darželiai. Buvo naudota Bayley kūdikių ir lopšelinukų vystymosi skalė III (ang. Bayley Scales of Infant and Toddler Development III (BSITD-III)).Laikas, praleistas mokymo vietose buvo susijęs su smulkiosios motorikos užduočių įvykdymu. Veiklos, kurios buvo atliekamos lopšeliuose/darželiuose buvo svarbios konkretiems smulkiesiems motoriniams įgūdžiams tobulinti. Taip pat smulkiosios motorikos dalyvavimas buvo susijęs su motinos išsilavinimu ir „kalbos ir supratimo“ punktu [58].
Kitų autorių tyrime naudojant tą pačią BSITD-III skalę buvo gauti panašūs rezultatai. Buvo sudarytos dvi vaikų grupės: vaikai lankę privatų ir viešąjį lopšelį/darželį. Tyrime įvertinta 116 vaikų 13 – 41 mėnesio amžiaus. Visi tiriamieji, buvo sveiki, be raidos sutrikimų ir lopšelį/darželį lankė
reguliariai, ne mažiau nei 4 mėnesius. Vaikai 13 mėnesių amžiaus viešuosiuose lopšeliuose/darželiuose parodė mažesnius balus kognityvinėje raidoje. Vyresnių nei 25 mėnesių amžiaus vaikų smulkiosios ir stambiosios motorikos rezultatai buvo mažesni, kurie lankė viešąją įstaigą. Vertinant motinos išsilavinimą pagal abiejų vaikų grupių užduočių atlikimą, nebuvo gauta statistiškai patikimo rezultato [57].
Garibotti G. ir kitų autorių atliktam Argentinoje tyrime buvo palyginta vaikų ugdymo institucijos – viešieji ir privatūs darželiai. Duomenys taip pat parodė, kad vaikai lankę viešuosius darželius neatliko 3 kalbos etapų ir po vieną socialinį – asmeninį bei smulkiosios motorikos etapą. Tuo tarpu vaikai, lankę privatų darželį neatliko vieno kalbos vystymosi etapo, susijusio su kognityviniais įgūdžiais ir vaiko akademiniu mokymusi [10].
Vaikų savimonė ir išorinio pasaulio suvokimas atsiranda per motorinį patyrimą. Vaikystės laikotarpį aktyvus laisvalaikio praleidimas yra naudinga fizinei, pažintinei ir psichinei sveikatai [59]. Literatūroje teigiama, kad vaikas pilnai neišsivysto savo genetinio potencialo motoriniuose įgūdžiuose, jei neatlieka fizinių pratimų ar fizinės veiklos. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad fizinis aktyvumas vaikams padeda sutelkti dėmesį [60], gerina mąstymą, kalbą, atmintį ir mąstymą [61].
Atliktuose tyrimuose teigiama, kad muzikos terapija ankstyvajame amžiuje teikia teigiamą naudą. Muzikinė veikla smegenyse įtakoja didesnę girdimosios žievės apimtį, didesnį didžiosios galvos smegenų tūrį. Taip pat priklausomai nuo instrumento daugiau išsivysto atitinkamos motorinės žievės sritys [62]. Kiti šaltiniai teigia, kad muzikos palaikomas mokymas pagerina žodžių įsisavinimas [63]. Muzikos ritmo apdorojimas yra siejamas su ankstyvuoju raštingumu, kaip skaitymas, kalbos mokymasis ir suvokimas [64].
Apibendrinant, vaiko akademinis mokymas jau ankstyvajame amžiuje yra labai svarbus. Daugelyje atliktų mokslinių tyrimų yra rodoma teigiama įtaka aplinkai, kuri sudaro palankias sąlygas vaiko akademiniam lavinimuisi nuo pat pirmųjų jo gyvenimo metų.
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tiriamųjų atranka ir apimtis
Kiekybinis tyrimas buvo atliktas dviejuose pirminiuose sveikatos priežiūros centruose (PSPC) 2018 m. birželio – 2019 m. sausio mėnesiais: Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto(LSMU) Šeimos medicinos klinikoje ir UAB “MediCA klinika” Prienų filiale. Imtis sudaryta atsitiktinės atrankos būdu, respondentai pasirikti tuo laikotarpiu profilaktiškai lankęsi PSPC. Tyrime dalyvavo 2 – 4 metų vaikai ir jų tėvai/globėjai, taip kaip reglamentuota Sveikatos Apsaugos Ministro (SAM) įsakyme Nr. 301 ,„Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“
[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.102647?jfwid=fhhu5mn1a]. Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
Amžius ≥ 2 savaitės iki 2 metų gimtadienio ir ne daugiau nei ≤ 2 savaitės po 4 metų gimtadienio.
Pacientai ir jų tėvai/globėjai sutikę savanoriškai dalyvauti tyrime. Suprantantys lietuvių kalbą.
Išbraukimo kriterijai:
Asmenys turintys psichikos, lėtinių, neurologinių ligų ar kitų akivaizdžių sutrikimų. Atsisakymas dalyvauti tyrime.
Asmenys nesuprantantys lietuvių kalbos.
Tyrime galėjo dalyvauti kriterijus atitikę žmonės. Iš viso tyrime dalyvavo 144 tiriamieji. Įvertinta ir apklausta buvo 72 vaikai ir 72 jų tėveliai/globėjai. Gavus sutikimą dalyvauti tyrime, buvo išdalinta 72 anketos, sugrąžinta 72. Analizuotos visos išdalintos anketos, nes esant neaiškumams tėvams/globėjams buvo suteikiama informacija dėl klausimų anketoje. Atsako dažnis yra 100proc.
2.2. Tyrimo planavimas
Tyrimas buvo atliekamas etapais: Literatūros analizavimas
Tikslo ir uždavinių formulavimas. Tyrimo anketos rengimas.
GautiPSPC administracijos leidimai atlikti tyrimą pasirinktuose PSPC. Bioetikos leidimo gavimas.
Tyrimo atlikimas.
Anketos duomenų analizavimas. Rezultatų rašymas.
Išvadų formulavimas Rekomendacijų rengimas.
2.3. Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliktas pačios autorės. Pilotinis tyrimas buvo vykdytas 2018 metų gegužės 31 – birželio 6 dienomis UAB „MediCA klinika“ Prienų filiale, kurių metu buvo išdalinta 5 anketos. Po tyrimo tėvų/globėjų buvo paklausta ar visi naudoti teiginiai ir klausimai anketoje, buvo suprantama bei aišku. Įvertinus apklaustųjų pastabas bei išanalizavus atsakytus klausimynus, klausimai buvo šiek tiek pakoreguoti.
Prieš pradedant tyrimą tiriamųjų tėveliams/globėjams, buvo paaiškinama tyrimo tikslas ir uždaviniai, trumpai supažindinama tyrimo svarba mokslui. Psichomotorinė raida buvo vertinama vaikui atvykus profilaktiniam vizitui pas šeimos gydytoją ar slaugytoją.
Tyrimas buvo vykdomas dviem etapais:
1. Anketine apklausa, sudaryta autorės iš 33 klausimų (uždaro ir atviro tipo); 2. Ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinės raidos vertinimas.
Ankstyvojo amžiaus vaikų raida buvo vertinama tik gavus raštišką leidimą iš jų tėvelių/globėjų atlikti tyrimą. Tyrimas buvo atliekamas pagal Lietuvos Respublikos SAM įsakyme standartizuotus vaiko psichomotorinės raidos vertinimo lapus vaikų amžiaus grupėse, kartu su šeimos gydytoju ar slaugytoja.
Užpildyti anketą buvo prašoma kol šeima laukdavo eilėje prie šeimos gydytojo kabineto ar vizito metu, vertinant vaiko psichomotorinę raidą, arba įvertinus vaiko psichomotorinę raidą. Iškilus neaiškumų pildant anketas tiriamųjų tėvams/globėjams buvo suteikiama informacija. Anketos pildymo laikas užtrukdavo nuo 5 iki 10 minučių.
Psichomotorinės raidos vertinimas trukdavo nuo 15 iki 45 minučių. Pagal atitinkamą tiriamojo amžių buvo ruošiamos užduotys ir užpildomas psichomotorinės raidos lapas. Vertinamos ar ankstyvojo amžiaus vaikas sugeba atlikti ir įvykdyti jo prašomus veiksmus. Naudotos priemonės
įvertinti psichomotorinei raidai: kaladėlės, popierius, pieštukai, flomasteriai, spalvotos knygelės, trijų formų dėlionė (sudaryta iš trikampio, apskritimo ir kvadrato).
2.4. Bioetika
Tyrimui atlikti buvo kreiptasi į dviejų gydymosi institucijų administracijas: UAB ,,MediCA klinika“ Prienų filialą ir Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Šeimos Medicinos kliniką. Gauti raštiški leidimai vykdyti tyrimą minėtose institucijose.
Tyrimas buvo atliekamas gavus leidimą iš Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos komiteto, išduotą 2018-06-11 d., protokolo Nr. BEC–ISP(M) –201 (žr. 1 priedas), atlikti tyrimą. Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrintas, kadangi anketa yra anoniminė, tiriamųjų vardų, pavardžių nebuvo klausiama. Surinktų duomenų informacija buvo naudojami tik apibendrinta. Pacientai galėjo, bet kuriuo tyrimo metu, atsisakyti atlikti tyrimą.
2.5. Tyrimo anketa
Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais.
1. Atliekama anketinė tėvelių/globėjų apklausa apie vaiko sociodemografinius rodiklius. 2. Naudotas psichomotorinės raidos vertinimo lapas, atitinkamai pagal vaiko amžių.
Tyrimo anketa buvo sudaryta autorės iš atvirų ir uždarų tipo klausimų (žr. 3 priedas). Klausimai atrinkti nagrinėjant mokslinę literatūrą apie sociodemografinius, aplinkos, šeimos faktorius, kurie gali turėti įtakos vystantis ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinei raidai. Anketa buvo sudaryta iš tokių dalių:
Gyvenamoji aplinka; Namų aplinka;
Šeimos aplinka: asmenų skaičius (suaugusieji, vaikai); Tėvų išsilavinimas;
Bendravimas (praleistas laikas kartu); Vaiko akademinis mokymas;
Ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinės raidos vertinimo lapas naudotas pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro įsakymą „Dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. Vaikai buvo vertinami pagal standartizuotus psichomotorinės raidos vertinimo lapus savo amžiaus grupėse:2, 3 ir 4 metų. Atitinkamam tiriamojo amžiaus tarpsniui buvo vertinamos atliekamos užduotys. Įgūdžiai įvertinami „taip“ arba „ne“. Jeigu vaikas atlieka visas užduotis, pažymima išvada „Normali raida“ ir tėvams pateikiama kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijos, informuoja apie kito tikrinimo terminą. Jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, žymima išvada „Raidos sutrikimo rizika“. Numatomas išsamesnis raidos vertinimas, vaikas siunčiamas gydyti toliau.
2.6. Duomenų analizė
Tyrimo duomenų analizė buvo atliekama naudojantis statistikos programa SPSS Statistics 23.0 (angl. – Stastistical Package for Social Scienes). Grafiškai pavaizduoti tyrimo rezultatus buvo naudojama Microsoft Excel 2013 programa. Teksto redagavimui naudota MC Office Word 2013 programa.
Kokybiniai dydžiai pateikti nurodant absoliučius skaičius ir procentus, jų palyginimui ir ryšiams vertinti naudotas chi kvadrato kriterijus. Kiekybiniai dydžiai pateikti nurodant minimalią, maksimalią reikšmes, medianą, vidurkius ir standartinius nuokrypius, jų palyginimui taikytas Mano Vitnio testas. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0,05. Skirtumai bei ryšiai vertinti kaip statistiškai reikšmingi, kuomet p<0,05.
3. REZULTATAI
3.1. Respondentų charakteristika
Tyrime dalyvavo 72 vaikai ir 72 tėveliai ar globėjai. LSMU Šeimos medicinos klinikoje psichomotorinė raida buvo įvertinta 19,4 proc. (n=14)vaikų ir užpildytos tėvų/globėjų anketos. UAB „MediCA klinika“ Prienų filiale psichomotorinė raida įvertinta buvo 80,6 proc.(n=58)vaikų ir užpildyta tėvų/globėjų anketos.
Tyrime dalyvavusiu vaikų kontingentą sudarė 56,9 proc. (n=41) mergaičių ir 43,1 proc. (n=31) berniukų. Tėvų ir/ar globėjų pasiskirstymas pagal lytį buvo didesnis moterų 79,2 proc. (n=57) nei vyrų 20,8 proc. (n=15). Tiriamųjų amžius buvo 2, 3 ir 4 metų, kurių amžius svyravo 2 savaitės prieš gimtadienį ir dvi savaitės po gimtadienio.
1lentelė. Ankstyvojo amžiaus vaikų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių Lytis
Amžius mėnesiai, n (proc.)
Viso, n (proc.)
24 36 48
Mergaitė 8 (44,4) 18 (58,1) 15 (65,2) 41 (56,9) Berniukas 10 (55,6) 13 (41,9) 8 (34,8) 31 (43,1) Viso, n (proc.) 18 (100,0) 31 (100,00 23 (100,0) 72 (100,0)
Tarp 24 mėnesių amžiaus vaikų buvo 44,4 proc. (n=8) mergaičių ir 55,5 proc. (n=10) berniukų. 36 mėnesių amžiuje dalyvavo 58,1 proc. (n=19) mergaitės ir 41,9 proc. (n=13) berniukai. 48 mėnesių amžiaus grupėje buvo 65,2 proc. (n=15) mergaičių ir 34,8 proc. (n=8) berniukų (1 lentelė).
Vidutinis pildžiusiųjų anketą tėvų/globėjų amžius buvo 30,99 metų (sn=23,5). Jauniausiam tėvui ir/ar globėjui buvo 22 metai, vyriausiam 43 metai.
Tėvams/globėjams pateiktoje anketoje buvo norima sužinoti, kurioje vietovėje gyvena vaikas: miesto ar kaimo vietovė. Didžioji dalis dalyvavusių tiriamųjų gyveno miesto 73,6 proc. (n=53) vietovėje, o mažesnė dalis 26,4 proc. (n=19) kaimo vietovėse (2 lentelė).
2 lentelė. Ankstyvojo amžiaus vaikų pasiskirstymas (absoliučiais skaičiais ir procentais) pagal gyvenamą vietą ir amžių
Gyvenamoji vieta
Amžius mėnesiais, n (proc.)
Viso, n (proc.) 24 36 48 Miestas 11 (61,1) 25 (80,6) 17 (73,9) 53 (73,6) Kaimas 7 (38,9) 6 (19,4) 6 (26,1) 19 (26,4) Viso, n (proc.) 18 (100,0) 31 (100,00 23 (100,0) 72 (100,0)
Gautuose duomenyse yra matyti, kad motinos turėjo aukštesnį išsilavinimą nei tėčiai. Motinos dažniau turėjo aukštesnį ne universitetinį išsilavinimą 38,9 proc. (n=28) ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą 29,1 proc. (n=21). Profesinį išsilavinimą turėjo 26,4 proc. (n=19) moterų, o mažiausiai turėjo vidurinį 5,6 proc. (n=4) išsilavinimą (3 lentelė).
Ankstyvojo amžiaus vaikų tėčiai dažniausiai turėdavo profesinį 44,4 proc. (n=32) išsilavinimą. Rečiau turėjo aukštąjį ne universitetinį 26,4 proc. (n=19) ir aukštąjį universitetinį 23,6 proc. (n=17) išsilavinimą (3 lentelė).
3 lentelė. Ankstyvojo amžiaus vaikų tėvų pasiskirstymas pagal išsilavinimą Tėvų
išsilavinimas Vidurinis Profesinis
Aukštasis ne universitetinis
Aukštasis
universitetinis Viso, n (proc.) Mamos, n (proc.) 4 (5,6) 19 (26,4) 28 (38,9) 21 (29,1) 72 (50,0)
Tėčio, n (proc.) 4 (5,6) 32 (44,4) 19 (26,4) 17 (23,6) 72 (50,0) Viso, n (proc.) 8 (5,6) 51 (35,4) 47 (32,6) 38 (26,4) 144 (100,0)
Palyginus pasiskirstymą pagal tėvų išsilavinimą ir vaiko gyvenamą vietovę buvo gauta, kad tyrime dalyvavusios mamos turinčios ne universitetinį išsilavinimą 42,1 proc.(n=8) ir profesinį 31,6 proc. (n=6) dažniau gyveno kaimo vietovėje. Mieste gyvenančios mamos dažniau turėjo ne universitetinį aukštąjį 37,7 proc. (n=20) ir universitetinį išsilavinimą 32,1 proc. (n=17) (p=0,810).
Palyginus pasiskirstymą pagal tėčio išsilavinimą ir vaiko gyvenamą vietovę buvo gauta, kad kaimo vietovėje dažniausiai gyveno profesinį 47,4 proc. (n=9) ir aukštąjį išsilavinimą 31,6 proc.
(n=6) turintys vyrai. Mieste gyvenę tėčiai, dažniausiai turėdavo profesinį 43,4 proc. (n=23) ir aukštąjį ne universitetinį 30,2 proc. (n=11) išsilavinimą (p=0,6).
Vidutinės šeimos pajamos buvo 1364,58 eurų (sn=456,675) per mėnesį. Pildžiusiųjų tiriamųjų pajamos buvo pasiskirstę nuo 400 iki 3000 eurų per mėnesį.
3.2. Ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinė raida
Atlikus vertinimą ir apibendrinus rezultatus buvo gauta, kad ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinė raida81,9 proc. (n=59) buvo normali. Įtariamą raidos sutrikimo riziką turėjo 18,1 proc. (n=13) tiriamųjų vaikų.
4 lentelė. Ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinės raidos pasiskirstymas tarp amžiaus grupių Raida Amžius mėnesiais P reikšmė 24 36 48 Normali 14 (77,8) 28 (90,3) 17 (73,9) 0,265 Sutrikimo rizika 4 (22,2) 3 (9,7) 6 (26,1)
Palyginus ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinę raidą tarp amžiaus grupių buvo gauta statistiškai nepatikimas rezultatas (p>0,05). Duomenyse matyti, kad 48 mėnesių amžiaus vaikų tarpe dažniausiai pasireiškė psichomotorinės raidos sutrikimo rizika. Šioje amžiaus grupėje sutrikimo riziką turėjo 26,1 proc. vaikų. 24 mėnesio amžiaus vaikų grupėje sutrikimo rizika buvo mažesnė 22,2 proc. (n=4). Mažiausią sutrikimo riziką turėjo 36 mėnesių amžiaus vaikų grupė, rizika nustatyta 9,7 proc. (n=3) vaikų (p=0,265) (4 lentelė).
Palyginus ankstyvojo amžiaus vaikų raidą pagal vaiko lytį buvo gauta, kad berniukams psichomotorinės raidos sutrikimo rizika buvo didesnė, nei mergaitėms. Berniukų sutrikimo rizika buvo 25,8 proc. (n=8), mergaičių 12,2 proc. (n=5) (p=0,137) (5 lentelė).
5 lentelė. Ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinės raidos palyginimas pagal raidą ir lytį.
Raida
Vaiko lytis, n (proc.)
P reikšmė Mergaitė Berniukas
Normali 36 (87,8) 23 (74,2)
0,137 Sutrikimo rizika 5 (12,2) 8 (25,8)
Palyginta ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinės raidos sutrikimų rizika pagal vaiko lytį ir amžiaus grupes (p>0,05). Rezultatai parodė, kad 48 mėnesių amžiaus berniukų grupėje sutrikimo rizika siekė 50,0 proc. (n=4). Kuomet tos pačios grupės mergaičių sutrikimo rizikabuvo mažesnė 13,3 proc. (n=2) (p=1,0) (p=0,131) (1 pav.).
1 pav. Ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinės raidos sutrikimų rizikos pasiskirstymas tarp amžiaus
36 mėnesių amžiaus grupėje buvo matyti taip pat padidėjusi berniukų sutrikimo rizika (p>0,05). Berniukų sutrikimo rizika buvo 15,4 proc. (n=2), tuo tarpu mergaičių 5,6 proc. (n=1) (p=0,558). Jauniausiųjų 24 mėnesių amžiaus tiriamųjų grupėje buvo šiek tiek didesnė sutrikimo rizika tarp mergaičių (p>0,05). Mergaičių psichomotorinės raidos sutrikimo rizika buvo 25.0 proc. (n=2), o berniukų buvo 20,0 proc. (n=2) (p=0,131)(1 pav.).
25,0 5,6 13,3 20,0 15,4 50,0 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 24 36 48 P roc en tai Amžius mėnesiais Mergaites Berniukai
3.3. Ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotoriniai sutrikimai
Vertinant 24 mėnesių ankstyvojo amžiaus vaikus buvo gauta, kad didžioji dauguma vaikų atliko pagal amžiaus grupes reikalingas užduotis. Apskaičiavus duomenis buvo matyti, kad tiriamieji vaikai nesugebėjo atlikti trijų pagal metus priklausančių užduočių. Vertinimo metu 5,6 proc. (n=1) vaikų neatliko žaidimo su kaladėlėmis, nesudėjo 2 kaladėles vieną ant kitos. Kita užduotis, kurios 5,6 proc. (n=1) vaikų neatliko buvo savarankiškai atnešti parodyti daiktą tėvams. Trečia neatlikta užduotis, kurios 11,1 proc. (n=2) vaikų neatliko buvo kalbėjimo, nekalbėjo dviejų žodžių sakiniais (2 pav.).
2 pav. 24 mėnesių vaikų psichomotorinės raidos pasiskirstymas pagal įgūdžių neatlikimą Didžioji dauguma 36 mėnesių ankstyvojo amžiaus vaikų atliko 6 užduotis atitinkančias jų amžių. Vertinant šios amžiaus grupės vaikų psichomotorinę raidą buvo rasta trys užduotys, kurias vaikai nesugebėjo atlikti. 3,2 proc. (n=1) vaikų neatliko dėlionės užduoties, nesudėjo trikampio, kvadrato ir apskritimo į jų reikiamas vietas. 3,2 proc. (n=1) nenupiešė apskritimo. 3,2 proc. (n=1) neatliko žodžių jungimo užduoties, nekalbėjo trijų žodžių sakiniais (3 pav.).
11,1 5,6 5,6 0 0 0 0 0 2 4 6 8 10 12
Taria 2 žodžių frazes Žaidimas kaladėlėmis: pastato bokštą Atneša daiktus norėdamas juos parodyti Rodo kūno dalis Rodo paveikslėlius Piešimas: piešia netaisyklingas formas Savarankiškai valgo
3 pav. 36 mėnesių vaikų psichomotorinės raidos pasiskirstymas pagal įgūdžių neatlikimą Vyriausiųjų grupėje didžioji dauguma atliko visas 5 užduotis pagal jų amžiaus tarpsnį. Vertinant 48 mėnesių ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinę raidą buvo rasta trys užduotys, kurias vaikai nesugebėjo atlikti. Dažniausiai neatlikta užduotis, kurios 17,4 proc. (n=4) keturių metų vaikai neatlikdavo buvo pliuso piešimas. Taip pat kita su piešimu susijusi užduotis, kurios 4,3 proc. (n=1) vaikų nenupiešdavo atpažįstamo objekto, pvz., žmogus, mašina iš 2 – 3 dalių. Trečia neatlikta užduotis buvo 4,3 proc. (n=1) vaikų nežaidė vaidmeninius žaidimus (4 pav.).
4 pav. 48 mėnesių vaikų psichomotorinės raidos pasiskirstymas pagal įgūdžių neatlikimą 3,2 3,2 3,2 0 0 0 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5
Jungia žodžius į 3 žodžių frazes Sudeda dėlionę Piešia apskritimą Žaidžia konstravimo žaidimus Skiria spalvas Supranta kalbos sąvokas
Procentai 17,4 4,3 4,3 0,0 0,0 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 Piešia pliusą (+) Nupiešia atpažįstamą objektą Žaidžia vaidmeninius žaidimus Supranta prielinksnius Papasakoja trumpą pasakojimą
3.4. Sociodemografinių rodiklių sąsaja su ankstyvojo amžiaus vaikų
psichomotoriniais raidos sutrikimais
Tėvų/globėjų buvo prašoma anketoje parašyti tiriamojo vaiko gimimo svorį. Svoris buvo palygintas pagalpsichomotorinės raidos vertinimo išvadą (p>0,05). Vertinant vaikų svorius, kurie turėjo normalią psichomotorinę raidą, jų mažiausias gimimo svoris buvo 2850 g., o didžiausias siekė 4500 g. Vidutinis tiriamųjų gimimo svoris buvo 3628,17 g. (sn=419,27).
Vertinant vaikus turėjusius psichomotorinės raidos sutrikimo riziką, jų gimimo svorio vidurkis siekė 3570 g. (sn=388,41). Šioje grupėje mažiausias gimimo svoris buvo 3050 g., o didžiausias 4250 g. Turinčių ir neturinčių ankstyvojo amžiaus vaikų raidos sutrikimų svoris gimus nesiskyrė (p=0,680).
6 lentelė. Ankstyvojo amžiaus psichomotorinės raidos pasiskirstymas tarp gyvenamos vietos
Raida
Gyvenamoji vieta, n (proc.)
P reikšmė
Miestas Kaimas
Normali, n (proc.) 43 (81,1) 16 (84,2)
0,765 Sutrikimo rizika, n (proc.) 10 (18,9) 3 (15,8)
Ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinės raidos pasiskirstymas tarp gyvenamos vietos miesto ir kaimo buvo apylygis (p=0,756). Normalią raidą turėję 81,2 proc. (n=43) vaikų gyveno mieste ir 84,2 proc. (n=16) kaimo vietovėse. Psichomotorinės raidos sutrikimo riziką turėjusieji 18,9 proc. (n=10) vaikų gyveno mieste, o kaimo vietovėje 15,8 proc. (n=3) (6 lentelė).
Palyginus vaiko gyvenamą aplinką buvo matoma tendencija siejanti su vaiko psichomotorinės raidos neatitikimais (p=0,386). Pastebėta, kad kuo didesnė namų aplinka supa vaiką, pakankamai vietos judėti kieme, daugiau kambarių ir erdvesnis namas, tuo vaikai dalyvavę vertinime turėjo mažiau raidos sutrikimų. Sutrikimo riziką turėję20,8 proc. (n=10) vaikų gyveno butuose, o tik 12,5 proc. (n=3) nuosavuose namuose. Normalios psichomotorinės raidos 79,2 proc. (n=38) ankstyvojo amžiaus vaikų gyveno bute, o nuosavuose namuose gyveno 87,5 proc. (n=21) vaikų (7 lentelė).
Tiriamųjų tėvų/globėjų buvo prašoma įrašyti skaičių kiek kambarių yra vaiko gyvenamuose namuose, neįskaičiuojant vonios ir virtuvės kambario. Gauti atsakymai buvo vertinami kartu su vaiko psichomotorine raida, gautas rezultatas nebuvo statistiškai patikimas (p=0,316).Gyvenamų kambarių
skaičius vyravo nuo 1 iki 8. Atsakymai buvo suskirstyti į 4 pagrindines grupes (1–2; 3; 4; daugiau nei 4). Gauta, kad raidos sutrikimų dažnis buvo didesnis vaikų,kurie gyvendavo 1 – 2 kambarių vaiko namuose –30,4 proc. (n=7). Esant 3 kambariams namuose, sutrikimo rizika buvo 15 proc. (n=3). Esant 4 kambariams sutrikimo rizika buvo 11,1 proc. (n=2), o daugiau nei 4 kambariams siekė 9,1 proc. (n=1).Didėjant kambarių skaičiui, pastebėtas mažesnis sutrikimų dažnis (7 lentelė).
7 lentelė. Ankstyvojo amžiaus vaikų psichomotorinės raidos pasiskirstymas vertinant buitines gyvenimo sąlygas
Veiksnys N
Raida (proc.)
P reikšmė Normali Sutrikimo rizika
Kur gyvena Bute 48 79,2 20,8 0,386 Nuosavame name 24 87,5 12,5 Kambarių skaičius 1 – 2 23 69,6 30,4 0,316 3 20 85,0 15,0 4 18 88,9 11,1 daugiau nei 4 11 90,9 9,1 Ar yra pakankamai vietos
kieme?
Taip 56 85,7 14,3
0,120.
Ne 10 68,8 31,2
Žaidimo valandos kieme
1 13 76,9 23,1
0,854
2 32 81,2 18,8
3 ir daugiau 27 85,2 14,8
Vertinta psichomotorinės raidos pasiskirstymas pagal tai ar yra vietos vaikui išėjus iš namų laisvai judėti, žaisti (p=0,120). Gauta, kad iš tyrime dalyvavusiųjų7,8 proc. (n=56) didžioji dalis vaikų turėjo pakankamai vietos judėti. Normalios psichomotorinės raidos 85,7 proc. (n=48) ankstyvojo amžiaus vaikai išėjus iš namų turėjo pakankamai vietos laisvai judėti ir žaisti, o66,8 proc. (n=11) vaikų neturėjo pakankamai vietos. Vaikai turėję raidos sutrikimo riziką dažniau neturėdavo pakankamai vietos judėti laisvai kieme 31,2 proc. (n=5), o turėję vietos kieme buvo 14,3 proc. (n=8) (7 lentelė).
