Evelina Martinkėnaitė MARIJAMPOLĖS MIESTO 6-7 METŲ VAIKŲ TĖVŲ POŽIŪRIO Į SILANTŲ PREVENCINĘ PROGRAMĄ VERTINIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MADICINOS AKADEMIJA

Visuomenės sveikatos fakultetas Visuomenės sveikatos vadybos katedra

Evelina Martinkėnaitė

MARIJAMPOLĖS MIESTO 6-7 METŲ VAIKŲ TĖVŲ POŽIŪRIO Į

SILANTŲ PREVENCINĘ PROGRAMĄ VERTINIMAS

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Studentė Mokslinis vadovas Evelina Martinkėnaitė doc. dr. Vytenis Kalibatas

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

MARIJAMPOLĖS MIESTO 6-7 METŲ VAIKŲ TĖVŲ POŽIŪRIO Į SILANTŲ PREVENCINĘ PROGRAMĄ VERTINIMAS

Evelina Martinkėnaitė

Mokslinis vadovas - doc. dr. Vytenis Kalibatas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Visuomenės sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2017. 64 p.

Darbo tikslas. Marijampolės miesto 6-7 metų vaikų tėvų požiūrio į silantų prevencinę

programą vertinimas.

Uždaviniai. 1. Išsiaiškinti, iš kur Marijampolės miesto 6-7 metų vaikų tėvai gauna

informaciją apie silantų prevencinę programą. 2. Nustatyti priežastis, dėl kurių Marijampolės miesto 6-7 metų vaikų tėvai nepasinaudoja vykdoma silantų prevencine programa. 3. Ištirti Marijampolės miesto 6-7 metų vaikų tėvų nuomonę, kokias priemones būtų galima naudoti siekiant aktyvesnio naudojimosi silantų prevencine programa.

Tyrimo metodika. Momentinė apklausa vyko Marijampolės miesto 12 priešmokyklinių

įstaigų lapkričio – gruodžio mėnesiais. Tyrime dalyvvo 6-7 metų amžiaus vaikų tėvai. Tyrimo metu buvo išdalinta 431 anketa. Statistinei analizei buvo naudotos 306 anketos. Respondentų atsako dažnis yra 70,9 proc.

Rezultatai. Tyrime dalyvavo 87,9 proc. moterų ir 12,1 proc. vyrų, kurių amžiaus vidurkis

33,97 (±5,279) metai. Apie silantų prevencinę programą žinojo 82 proc. respondentų. Kad vykdoma silantų prevencinė programa Lietuvoje tėvai sužinojo iš 25,5 proc. (n=107) gydytojo odontologo, 23,3 proc. (n=98) žiniasklaidos, 18,6 proc. (n=78) draugų, pažįstamų ar kitų vaikų tėvų, 16,2 proc. (n=68) šeimos gydytojo. Ateityje silantų profilaktine programa pasinaudos 79,4 proc. (n=243) ir 20,6 proc. (n=63) tiriamųjų neplanuoja to daryti. Respondentų paprašius atsakyti, kaip jie asmeniškai vertina šią profilaktikos programą, apie 77,8 proc. (n=238) atsakė, kad teigiamai, 21,6 proc. (n=66) atsakė, kad nežino ir 0,7 proc. (n=2) respondentų vertina neigiamai.

Išvados. 1. Gautais duomenimis Marijampolės miesto 6-7 m. amžiaus vaikų tėvai informaciją

apie vykdomą silantų prevencinę programą, statistiškai reikšmingai dažniau gavo moterys, negu vyrai iš gydytojo odontologo (26,5 proc.). Statistiškai reikšmingai dažniau respondentai, kurių išsilavinimas nebaigtas aukštasis informaciją gavo iš šeimos gydytojo, negu turintys vidurinį išsilavinimą (28,1 proc.). Taip pat dažniau turintys aukštąjį išsilavinimą, nei vidurinį gavo informaciją iš žiniasklaidos (26,0 proc.), lyginant su kitais informacijos šaltiniais. 2. Priežastys, dėl ko silantų prevencine programa vaikų tėvai nepasinaudoja statistiškai reikšmingai dažniau vyrų, negu moterų mano, kad tai yra neefektyvi apsaugos priemonė nuo dantų ėduonies atsiradimo (23,5 proc.). Be to, statistiškai reikšmingai dažniau 22-33 metų amžiaus grupė, negu 34-48 metų mano, kad trūksta informacijos apie silantų prevencinę programą (58,5 proc.). 3. Tėvų nuomone siekiant sulaukti aktyvesnio naudojimosi silantų prevencine programa statistiškai reikšmingai dažniau aukštąjį išsilavinimą, nei vidurinį išsilavinimą turintys tėvai mano, jog reikia, kad daugiau informacijos suteiktų šeimos gydytojas (34,2 proc.) ir visuomenės sveikatos specialistas vaiko darželyje (19,3 proc.), bei būtų gaunami asmeniniai pakvietimai (8,1 proc.).

SUMMARY

Management of public health

ASSESSMENT OF THE ATTITUDE OF PARENTS OF 6-7-YEAR-OLD CHILDREN

FROM MARIJAMPOLE TOWN TOWARDS THE PREVENTIVE SEALANT

PROGRAMME Evelina Martinkėnaitė

Supervisor – doc. dr. Vytenis Kalibatas

Lithuanian University of Health Sciences, Medical academy, Faculty of Public Health,

Department of Public Health Management. Kaunas; 2017. 64p.

Aim of the study. Assessment of the attitude of parents of 6-7-year-old children from

Marijampole town towards the preventive sealant programme.

Objectives. 1. Ascertain where the parents of 6-7-year-old children from Marijampole town

get information about the preventive sealant programme. 2. To determine the reasons why the parents of 6-7-year-old children from Marijampole town do not use the executed preventive sealant programme. 3. To research the opinion of the parents of 6-7-year-old children from Marijampole town which means could be used in order to use the preventive sealant programme more actively.

Methods. The moment survey was performed at 12 preschool institutions of Marijampole

town in November-December. The parents of 6-7-year-old children participated in the survey. 431 questionnaires were spread during the survey. 306 questionnaires were used for the statistical analysis. The respondent response rate was 70.9 %.

Results. 87,9% women and 12,1% men, whose average age was 33.97 ( ± 5.279),

participated in the survey. 82 % respondents knew about the preventive sealant programme. The parents found out about the execution of the preventive sealant programme in Lithuania: 25.5% (n = 107) from their odontologist, 23.3 % (n = 98) from the mass media, 18.6% (n = 78) from their friends, acquaintances or parents of other children, 16.2 % (n = 68) from their family doctor. 79.4 % (n = 243) will use the prophylactic sealant programme in the future, but 20.6 % (n = 63) are not going to do it. As the respondents were asked to answer about their personal assessment of this prophylactic programme, about 77.8% (n = 238) said it was positive, 21.6 % (n = 66) did not know and 0.7% (n = 2) respondents said it was negative.

Conclusions. 1. According to the obtained data, the parents of 6-7-year-old children from

Marijampole town got information about the executed preventive sealant programme, but the women got it from the odontologist statistically significantly more often than the men (26.5%). The respondents with incomplete higher education got this information from the family doctor statistically significantly more often than those with secondary education (28.1%). Moreover, the people with higher education got this information from the mass media more often (26.0 %) than those with secondary education compared with other sources of information. 2. The reasons for not using the preventive sealant programme by the parents of these children were the following: the men thought statistically significantly more often than the women that it was an ineffective mean against caries (23.5%). Moreover, the 22-33-year-old age group thought statistically significantly more often than the 34-48-22-33-year-old age group that there was a lack of information about the preventive sealant programme (58.5%). 3. In the opinion of the parents, in order to use the preventive sealant programme more actively, the parents with higher education thought statistically significantly more often than

those with secondary education that the family doctor (34.2 %) and specialist for social health in a child’s kindergarten (19.3%) should provide more information; moreover, personal invitations should be sent (8.1%).

SANTRUMPOS

Lt – litai

PSDF – privalomojo sveikatos draudimo fondas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

SAM – Sveikatos apsaugos ministerija TLK – teritorinė ligonių kasa

VLK – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos € – eurai

SĄVOKOS

Dantų silantai – medžiagos, kurios mechaniškai uždaro dantų vageles ir įdubas bei užkerta kelią ėduonis atsiradimui [1].

Dantų ėduonis – danties kietųjų audinių progresuojantis irimas [1].

Odontologas – dantų ligų specialistas, kuris suteikia pagalbą gydant dantis [1]. Okliuzinis danties paviršius – kramtomasis danties paviršius [1].

TURINYS

ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1 Dantų ėduonies epidemiologija ir informuotumas apie profilaktikos priemones ... 12

1.2 Silantų prevencinė programa ir jos vertinimas ... 15

1.3 Tėvų požiūris apie silantų profilaktikos programą ... 23

2. TYRIMO METODIKA ... 27

3. REZULTATAI ... 30

3.1 Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika ... 30

3.2 Marijampolės miesto 6-7 metų amžiaus vaikų tėvų apklausos rezultatai apie silantų prevencinės programos žinomumą ir informacijos gavimą ... 32

3.3 Tėvų apklausos rezultatai apie silantų prevencinės programos pasinaudojimą ateityje ir to priežastys ... 41

3.4 Marijampolės miesto 6-7 metų amžiaus vaikų tėvų nuomonė kaip paskatinti aktyvesnį naudojimąsi silantų programa ir jos vertinimas ... 46

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 52

IŠVADOS ... 56

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 57

LITERATŪRA ... 58

ĮVADAS

Kiekvienais metais vis daugiau žinių pasiekia visuomenę apie burnos sveikatos išsaugojimo svarbą. Sveiki dantys padeda išsaugoti gerą žmogaus sveikatą ir savijautą. Svarbu pradėti dantimis rūpintis nuo pat vaikystės, kai išdygsta pirmasis vaiko dantukas. Norint pasiekti, kuo geresnių rezultatų reikia laikytis asmeninės burnos higienos ir jos mokyti savo vaikus. Taip pat būtina nepamiršti, kad siekiant palaikyti sveikus dantis reikia profilaktiškai lankytis pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą.

Labiausiai tarp visų vaikų burnos ligų visame pasaulyje yra paplitęs dantų ėduonis, tačiau jų intensyvumas įvairiose populiacijose skiriasi. Ši liga būdinga visiems vaikų amžiaus tarpsniams ir yra neatsiejama nuo bendrosios organizmo būklės [2]. Lietuva priklauso toms šalims, kurių dantų ėduonies situacija nėra gera. Visos burnos ligų profilaktikos programos mūsų šalyje buvo taikomos epizodiškai, apimdavo negausų vaikų skaičių ir didesnės įtakos ėduonies paplitimui neturėjo [3].

Lietuvoje nėra pakankamai atlikta tyrimų apie vaikų dantų ėduonies paplitimą, kurių pagalba būtų galima pritaikyti dantų ėduonies profilaktikos programas, siekiant išsaugoti vaikų dantis. Taip pat nėra duomenų bazės, kurioje būtų kaupiami visi epidemiologiniai duomenys apie vaikų dantų ėduonies paplitimą. Sukuriant tokią duomenų bazę eitų lengviau palyginti esančią situaciją Lietuvoje. Nėra pakankamai aišku, kaip tėvai dalyvauja formuojant vaikų burnos higienos įgūdžius, kaip jie patys suvokia ir vertina sveikos burnos išsaugojimo galimybes [3].

Per pastaruosius dvidešimt metų vaikų dantų ėduonies paplitimas daugumoje išsivysčiusių šalių sumažėjo, o besivystančiose valstybėse šios ligos paplitimas mažėjo labai lėtai [4]. Pagrindinės priežastys skatinančios sumažėjimą yra fluoro preparatų naudojimas, burnos higienos įgūdžių pagerėjimas, profilaktikos programų atsiradimas [5,6].

Tiriama problema. Šiame darbe vertinamas 6-7 metų amžiaus vaikų tėvų požiūris į

silantų prevencinę programą. Tyrimas bus atliktas Marijampolės miesto priešmokyklinio ugdymo įstaigose, kurių yra dvylika. Tyrimo dalyviai 6-7 metų amžiaus vaikų vienas iš tėvų.

Darbo aktualumas. Vienintelė profilaktikos programa, siekianti sumažinti vaikų

krūminių dantų ėduonies atsiradimą, Lietuvoje pradėta vykdyti nuo 2005 metų ir tęsiama iki šių dienų. Silantų prevencinė programa finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF). Šios programos dėka vaikams nuo 6 metų iki kol jiems sukanka 14

metų nemokamai sveikus krūminius dantis odontologai ar burnos higienistai padengia specialia medžiaga, kuri vadinama silantais.

Nuo 2005 metų iki 2014 metų programai buvo skirta apie 21 mln.Lt (6,1 mln.€), o panaudota apie 16 mln.Lt ( 4,65 mln.€) [7]. Pagal Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktus duomenis, 2015 metais aptarnaujamoje teritorijoje yra 58,985 vaikai nuo 6-14 metų, kurie turėtų sudalyvauti vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programos vykdyme. I pusmetį planuojama patikrinti 13,391 vaikas. Nagrinėjant pateiktus duomenis patikrintų pacientų skaičius per pusmetį yra 4,504 vaikai, tai sudaro tik 33,63 proc. visų planuotų pacientų patikrinimų [8].

Marijampolės savivaldybėje tais pačiais metais yra aptarnaujama 7,253 vaikai nuo 6-14 metų amžiaus, o planuota patikrinti per I pusmetį 1,368 vaikai. Iš viso per pirmąjį pusmetį buvo patikrinta 526 vaikai, tai sudaro tik tai 38,45 proc. visų planuotų patikrinimų [8]. Pateikti skaičiai įrodo, kad šios prevencinės programos įgyvendinimui skiriama pakankamai PSDF lėšų. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių tėvai neatveda savo vaikų ir nepasinaudoja silantavimo galimybe. Šiuo moksliniu tyrimu bus siekiama išsiaiškinti, iš kur Marijampolės miesto 6-7 metų amžiaus vaikų tėvai gauna informaciją apie silantų prevencinę programą, kokios priežastys lemia nepasinaudojimą šia programa, kokios priemonės paskatintų tėvų aktyvesnį dalyvavimą programoje ir kaip jie vertina silantų uždėjimą ant krūminių vaiko dantų.

Mokslinis naujumas. Šiuo darbu pirmą kartą yra įvertintas Marijampolės miesto 6-7

metų amžiaus vaikų tėvų požiūris į prevencinę silantų programą. Iš sudarytos anketos gautų duomenų rezultatų nustatyta, kokiu būdu vaikų tėvai gauna informaciją apie silantų programą. Dėl kokių priežasčių nepasinaudoja Lietuvoje vykdoma prevencine programa, kuri apsaugo vaikų krūminius dantis nuo ėduonies atsiradimo. Kokias tėvų nuomone priemones reikėtų taikyti, kad kuo daugiau tėvų atvestų savo vaikus pasinaudoti silantavimo galimybe. Ateityje tai padės suorganizuoti kaip sklandžiau suteikti informaciją tėvams, kad kuo daugiau vaikų pasinaudotų silantų programa. Galiausiai ištirta, kaip vaikų tėvai vertina vykdomą programą.

Atlikto tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Tyrimo teorinė reikšmė – analizuojama

dantų ėduonies paplitimas ir kokią žala tai daro vaiko dantims; tėvų požiūris į vaiko burnos ertmės sveikatą; yra apžvelgiama įvairių autorių nuomonė apie silantų programos efektyvumą; tėvų nuomonė apie silantus ir pagalbą vaikui išsaugoti sveiktus dantis; silantų programos vertinimas.

Tyrimo praktinė reikšmė – atlikto tyrimo rezultatai padės atkreipti dėmesį, kokiu būdu būtų galima paskatinti tėvų didesnį susidomėjimą silantų prevencine programa ir padidinti Marijampolės miesto vaikų skaičių, kuriems bus sudėti silantai ant dantų; kaip ir kokiem specialistams reikėtų suteikti informaciją apie vykdomą silantų prevencinę programą; priešmokyklinio ugdymo įstaigoms taip pat galėtų būti naudingi gauti rezultatai, nes galėtų efektyviau suteikti tėvams reikalingą informaciją apie silantų programą ir taip prisidėti siekiant išsaugoti vaikų sveikus dantis. Atliktas tyrimas galėtų būti naudingas ne tik Marijampolės miestui, bet ir vos Lietuvos mastu. Kadangi gautus rezultatus ir galimus sprendimo būdus būtų galima pritaikyti ir kituose Lietuvos miestuose.

Asmeninis autoriaus indėlis. Autorė dalyvavo visame mokslinio darbo rengimo

laikotarpyje, nuo temos sukūrimo iki viso tyrimo atlikimo. Baigiamasis darbas buvo rengiamas iš naujai surinktos literatūros analizės. Tyrimui atlikti naudojosi naujai sukurta apklausos anketa. Su anksčiau rašytais darbais, projektais šis baigiamasis darbas neturi jokių sąsajų.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas. Marijampolės miesto 6-7 metų vaikų tėvų požiūrio į silantų prevencinę

programą vertinimas.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti, iš kur Marijampolės miesto 6-7 metų vaikų tėvai gauna informaciją apie silantų prevencinę programą.

2. Nustatyti priežastis, dėl kurių Marijampolės miesto 6-7 metų vaikų tėvai nepasinaudoja vykdoma silantų prevencine programa.

3. Ištirti Marijampolės miesto 6-7 metų vaikų tėvų nuomonę, kokias priemones būtų galima naudoti siekiant aktyvesnio naudojimosi silantų prevencine programa.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Dantų ėduonies epidemiologija ir informuotumas apie profilaktikos priemones

Sveikų dantų išsaugojimas yra viena svarbiausių vaikų sveikatos problemų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nagrinėja rizikos poveikį sveikatai, vertina burnos sveikatos būklę, funkcijos pablogėjimus ir blogesnę gyvenimo kokybę bei neigiamą prastos burnos sveikatos poveikį bendrai organizmo sveikatai [9].

PSO duomenimis, dažniausia vaikų burnos liga yra dantų ėduonis, kurio paplitimas skirtingose šalyse siekia daugiau nei 90 proc. [10, 11]. Daugumoje geros ekonomikos šalių vaikų sveikata pastaraisiais dešimtmečiais pagerėjo. Gerų rezultatų buvo pasiekta todėl, kad ugdymo įstaigose buvo taikomos įvairios profilaktikos priemonės, mokyta asmens burnos higiena, suteikiama informacija apie vykdomas profilaktikos priemones [12]. Tačiau Lietuvoje dantų ėduonies intensyvumo rodikliai didėja. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų posėdyje vykusiame 2014 metais Pūrienė A priminė, kad Lietuvoje vykdoma vienintelė profilaktinė programa „Vaikų krūminių dantų dengimas silantinėmis medžiagomis“, bet lėšos, skirtos Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programai, panaudojamos tik iš dalies. Dėl to vaikų burnos sveikata Lietuvoje yra viena blogiausių Europoje: 7-12 metų vaikų dantų ėduonies paplitimas nuolatiniuose dantyse siekia 44,8 proc., o tarp 4-6 metų amžiaus vaikų siekia 90 proc. [13]. Epidemiologinių tyrimų, atliktų Lietuvoje, duomenimis dantų ėduonies paplitimas tarp Lietuvos vaikų yra iki 98 proc. [14].

Ėduonis dažniausiai pirma pažeidžia vaiko krūminius dantis, nes juose yra gerai išsivysčiusios paviršiuje esančios vagelės ir duobelės. Skirtingų šalių surinktais duomenimis, okliuzinio (kramtomojo) paviršiaus ėduonis sudaro 50-88 proc. visų dantų ėduonies atvejų [15, 16]. JAV 5-17 metų vaikų kramtomųjų paviršių ėduonis sudaro 56 proc. viso nuolatinių dantų ėduonies. Chestnut ir kt. tyrė 12 metų škotų vaikus, kurie dalyvavo dantų pastos bandyme, ir nustatė, jog daugiau nei du trečdaliai pirmųjų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių yra pažeisti ėduonies, o 40 proc. kramtomųjų paviršių, buvusių sveikų pradedant tyrimą, ėduonis pažeidė per trejų metų laikotarpį [17]. Lietuvoje taip pat yra pastebima: net 69,4 proc. 7-8 metų vaikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių yra pažeisti ėduonies [18]. Septynmečiams jau kas antras, daugiausia nuolatinis krūminis dantis, pažeistas dantų ėduonies, todėl plombuoti reikia nuo 38,9 iki 51,8 proc. pažeistų dantų paviršių. Kauno mieste atlikto tyrimo duomenys yra panašūs į anksčiau atliktų tyrimų duomenis. Dėl to

stebimas dantų ėduonies paplitimas tebėra didelis ir jam siekiant sumažinti yra būtinos profilaktinės priemonės [14].

Dantų ėduonies paplitimas gali kisti dėl genetinių, socialinių, kultūrinių bei ekonominių gyventojų skirtumų [3]. Dantų ėduonies vystymąsi gali paskatinti ir atsainus tėvų požiūris į vaikų dantis, menkas vaikų ugdymas individualios burnos higienos srityje [3, 19]. Svarbu dantimis pradėti rūpintis nuo pat jų išdygimo pradžios. Pieniniais ir pirmaisiais nuolatiniais dantimis turėtų rūpintis vaikų tėvai. Atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad dantų ėduonis pirmuosiuose nuolatiniuose dantyse paplitęs tarp 20,4 proc. tirtų Lietuvos septynmečių. Tendencija negerėja ir vaikui augant: nuo 20,6 proc. tarp septynmečių išaugo iki 95,9 proc. tarp penkiolikmečių [14, 17]. Kaip teigia Rugarbamu ir kt. autoriai, remdamiesi savo tyrimo duomenimis, pirmieji krūminiai dantys, kurie išdygsta 6 metų amžiaus vaikams, ėduonies pažeidžiami labiau nei antrieji krūminiai dantys [18, 20]. Tai nustatyta ir 2007-2008 metais Lietuvoje atliktame tyrime, kurio metu septynmečiai moksleiviai pažeistų pirmųjų nuolatinių krūminių dantų turėjo nuo 4,8 iki 10,9 proc. [17].

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) nustatė 2003-2020 metams Europoje tęsti ėduonies mažinimą ir gerinti burnos sveikatą bent 80 proc. šešiamečių turėjo būti be ėduonies [21]. Šiaurės Europoje ėduonies paplitimas tarp 4-6 metų vaikų atitinka PSO iškeltus reikalavimus. Pietvakarių Švedijoje atlikto tyrimo rezultatai parodo, kad 2006 metais sveikus dantis turėjo 84 proc. 3-6 metų amžiaus vaikai, o 2010 metais 88,6 proc. [22]. Pastebimas ėduonies paplitimo sumažėjimas rodo, kad tėvų gebėjimas suformuoti vaiko dantų valymo įgūdžius ir mažinti saldžių produktų vartojimą yra svarbus faktorius, formuojantis gerus įpročius, kurie padės išsaugoti sveikus dantis ateityje [3].

Lietuvoje nėra dar atlikta dantų ėduonies nuolatinių epidemiologinių tyrimų, pagal kuriuos būtų galima palyginti buvusius ir esamus rezultatus. Dažniausiai yra atliekami trumpo laikotarpio tyrimai, kurie vykdomi skirtingu laiku, skirtingų autorių ir skirtingomis sąlygomis, kurios apibrėžia labai skirtingas amžiaus grupes. Kai atliekama mažai tyrimų sunku nustatyti esamą situaciją ir palyginti 6-7 metų amžiaus vaikų grupės ėduonies paplitimą. Galima daryti tiktai bendrą duomenų analizę, pagal kurią pastebima išvada, kad Lietuvoje 6-7 metų vaikų dantų ėduonis paplitimas vis dar yra didelis ir nesimato jokio pagerėjimo. Kadangi profilaktikos programos vykdomos periodiškai ir neapima visos vaikų populiacijos.

Vaitkevičienė V savo darbe teigė, kad Lietuvoje asmens higieninis įgūdžių formavimas dantų priežiūroje yra nepakankamas, silpnai yra išvystyta profilaktikos grandis [23]. Vis

daugiau skiriama dėmesio vaikų burnos priežiūrai, tačiau dar nepastebimi pokyčiai. Kaip minėjo Pūrienė A yra vykdoma tik viena ilgalaikė prevencinė priemonė „Nuolatinių krūminių dantų padengimas silantais“, o mažesnei vaikų amžiaus grupei, kurie turi tik pieninius dantis ilgalaikė profilaktikos programa nėra taikoma. Negydomas pieninių dantų ėduonis yra infekcijos židinys, kuris sukelia dantų skausmą, kenkia nuolatinių dantų užuomazgoms, silpnina vaiko imunitetą. Jei pieniniai dantys buvo pažeisti ėduonies, vaikų nuolatiniuose dantyse ėduonis vystosi 3 kartus dažniau. Dėl to, yra labai svarbu vykdyti ilgalaikę profilaktikos programą ir vaikams turintiems tik tai pieninius dantis.

Apibendrinant galima teigti, kad pirmieji nuolatiniai dantys vaikams išdygsta, kai jie dar patys nemoka tinkamai išsivalyti dantų, vaikų atliekami judesiai su dantų šepetėliu nėra tinkamai koordinuoti, o tėvai ne visada padeda taisyklingai prižiūrėti vaiko dantis ir nepastebi jo burnoje vykstančių pokyčių. Tėvų nesugebėjimą tinkamai pasirūpinti vaikų dantimis dažniausiai įtakoja žinių trūkumas bei informacijos stoka apie prevencines programas. Pacientų informavimą apie vykdomą silantų prevencinę programą turėtų aktyviausiai skleisti šeimos gydytojai. Kadangi pas juos vaikai ir jų tėvai lankosi dažniausiai dėl įvairių priežasčių. Šeimos gydytojai yra pagrindinis informacijos šaltinis apie visas vykdomas prevencijos programas. Būtent šie specialistai efektyviausiai gali skatinti vaikų tėvus pasinaudoti silantų prevencine programa [24,25].

Petronytė G ir kt. atlikto tyrimo duomenimis teigia, kad 63,8 proc. apklaustųjų kaip pagrindinį informacijos šaltinį apie profilaktikos programas nurodė internetą, televiziją, radiją, laikraščius, žurnalus ir kt [24]. Panašūs rezultatai gauti ir Juršytės D ir kt. atliktame tyrime [25]. Šiuose abejuose tyrimuose išskiriamas dar vienas bendras informacijos šaltinis, kurį dažnai pasirinko respondentai, tai kad informaciją apie vykdomas prevencines programas suteikė draugai, pažįstami ar kaimynai. Toki rezultatai visai nestebina, nes žmonės yra socialiai bendraujančios būtybės ir tik komunikavimo būdu sklinda didžioji dalis visos informacijos. Mažai kas pasirinko atsakymą, kad tokią informaciją sužino iš visuomenės sveikatos specialistų. Galima daryti išvadą, kad šio sektoriaus atstovams būtina labiau skleisti informaciją. Reikia stengtis daugiau žmonių pritraukti į įvairius renginius ir suteikti jiems kuo svarbesnę informaciją, kuria jie galėtų pasinaudoti.

1.2 Silantų prevencinė programa ir jos vertinimas

Dantų silantai (hermetikai) – tai medžiagos, kurios mechaniškai uždaro dantų vageles ir įdubas bei užkerta kelią ėduonis atsiradimui [1]. Vagelių dengimas silantais yra vienas labiausiai dantį išsaugojančių būdų kovojant prieš ėduonį. Šis metodas apima danties nuvalymo, emalio paruošimo bei dengimo procedūras. Daugumai pacientų toks gydymas yra priimtinas, nes nesukelia papildomo skausmo [26].

Gordon PH, Nunn JH, apžvelgdamas silantų raidą, nurodė, kad jau nuo praeito amžiaus pradžios stengiamasi apsaugoti vageles nuo ėduonies. Anksčiau buvo bandyta jas tepti sidabro nitratu, nitroceliulioze, cinko chloridu. Tačiau šios medžiagos vagelių nehermetizavo. Buvo tikima, kad jos pakeičia emalio struktūrą vagelėje, daro ją atsparesnę ėduoniui. Deja, tokie metodai, kaip parodė tyrimai, buvo nesėkmingi, nes, hermetiškai neuždarius vagelės, nebuvo pašalinta ėduonies susidarymo priežastis [27].

Pagal cheminę sudėtį silantai yra skirstomi į dervinius kompozitus ir jonomerinius stiklo cementus. Derviniai silantai labiau yra tinkama tada, kai galima visiškai izoliuoti dantį nuo drėgmės, apsaugoti nuo seilių ir visiškai išdžiovinti dengiamo danties paviršių. Jonomerinio stiklo cemento silantai yra naudojami kai dygsta dantys ar yra demineralizuotos vagelės. Kai kurie silantai turi užpildus, stiklo kruopeles, kvarco lazdeles, kurios įeina į silantų sudėtį. Šie užpildai suteikia silantams didesnį atsparumą nusidėvėjimui [28]. Silantai gali sukaupti ir išskirti fluorą, taip sukeldami ėduonies profilaktikos efektą. Dėl to net iškritus silantui, danties paviršius lieka atsparesnis žalingiems išorės veiksniams [1]. Silantų su fluoru profilaktinis efektas yra ėduonies sumažėjimas iki 96 proc. [28]. Poulsen ir kt. atliktas tyrimas parodė, kad stiklo jonomeriniai silantai blogiau laikėsi dantų vagelėse bei įdubose ir jų profilaktinis poveikis buvo mažesnis nei dervinių silantų [29]. Tyrimų duomenys rodo geresnį dervinių silantų poveikį dantų kramtomųjų paviršių ėduoniui [30]. Atlikti tyrimai padarė išvadas, kad paprastas silantas dantis nuo ėduonies apsaugo efektyviau nei stiklo jonomerinis [30,31]. Dėl ilgesnio išsilaikymo danties vagelėse ir įdubose dažniausiai yra naudojami derviniai silantai.

Dervinių silantų patvarumas yra aprašytas daugelyje mokslinių darbų Ripa LM atliktos apžvalgos duomenimis, po vienerių metų išsilaiko apie 90 proc. silantų nepriklausomai nuo to, koks dėjimo metodas buvo naudojamas. Tai patvirtina tyrimo, lyginusio silantų patvarumą po emalio ėsdinimo rūgštimi ir šiurkštinimo oro abrazija, duomenys [1]. Bendinskaitės R atliktas tyrimas tai pat teigia, kad silantų laikomumas po vienerių metų yra 83,5 proc., o po dviejų metų – 72,4 proc. [32]. Tokią pačią išvadą pateikė Beauchamp J ir kt. Jie teigia, kad po

vienerių metų silantų dantyse išsilaikė 86 proc., po dvejų metų jie buvo nustatomi 78,6 proc. vaikų, 58,6 proc. vaikų ir po keturių metų kramtomuosiuose paviršiuose turėjo silantus [33].

Idėja vageles ir įdubas dengti apsauginėmis medžiagomis yra mažiausiai šimtmečio senumo, bet realiai įgyvendinti buvo pradėta tik tuomet, kai atsirado emalio ėsdinimo technika [34]. Tai buvo svarbus atradimas dantų ėduonies profilaktikoje, nes fluoro lako panaudojimas buvo trumpalaikė priemonė apsaugojanti dantis nuo ėduonies atsiradimo ir ne tokia efektyvi kaip silantai.

Dantų pasta su fluoru padėjo sumažinti kontaktinių ir lygiųjų dantų paviršių ėduonies paplitimą. Tačiau dėl anatominių danties savybių anksčiau minėtos ėduonies profilaktikos priemonės kramtomiesiems dantų paviršiams nėra tokios veiksmingos [2]. Todėl efektyviausia profilaktikos priemonė išlieka silantinė medžiaga. Tinkamai uždėti silantai duoda puikų rezultatą ėduonies sumažinimui ir sveikos burnos išsaugojimui. Manoma, kad silantais padengti krūminiai dantys yra labai efektyvi dantų prevencijos priemonė [35]. Kadangi kaip teigia Ahovou-Saloranta A ir kt. krūminių dantų paviršių ėduonies sumažėjimas pastebimas nuo 87 proc. (praėjus metams po danties kramtomųjų paviršių padengimo) iki 60 proc. (praėjus 48–54 mėn.). Duomenys buvo gauti lyginat su kontroline tiriamųjų grupe [36]. Panašius tyrimų rezultatus pateikia Griffin SO ir kiti mokslininkai [37].

Silantai gali ne tik apsaugoti sveikus dantis nuo ėduonies atsiradimo, bet ir stabilizuoti pradinį, emalio ribose, esantį ėduonį [2]. Ankstyvas, tai yra ant pieninių dantų, silantų dėjimas yra skatinamas, todėl kad ši nesudėtinga ir svarbiausiai neskausminga procedūra padeda vaikams išsaugoti sveikus nuolatinius dantis ir atsikratyti dantų gydymo baimės.

Daugumos vaikų dantys yra jautrūs ėduoniui ir dažniausiai pažeidžiami tuoj pat po išdygimo. Tik naujai išdygusių dantų emalis yra ne visiškai mineralizuotas. Pilnai dantų kalcifikacijai reikia papildomai dar 2 metų, kad veikiant seilėms jie sustiprėtų. Dėl to, pirmus dvejus metus, kai išdygsta dantis, jis yra ypač jautrus ėduonies atsiradimui. Didžiausia rizika atsiranda tada, kai išdygsta pirmasis nuolatinis krūminis dantis. Šio danties kramtomajame paviršiuje yra gilios vagelės ir įdubos, kuriose ypatingai gerai užsilaiko apnašos. Ėduonis šiose vietose vystosi ypač greitai ir ypatingai tėvai turi atkreipti dėmesį, kada pirmasis nuolatinis krūminis dantis išdygsta. Tada kreiptis į gydytoją odontologą ar burnos higienistą ir stengtis išvengti ankstyvo ir greito danties ėduonies atsiradimo taikant profilaktikos priemones [38].

Kaip jau buvo minėta anksčiau, taisyklingai uždėti ir reguliariai patikrinami hermetikai yra efektyvi ėduonies profilaktikos priemonė. Visi odontologai žino, kokia priemonė yra silantai, tačiau ne visi yra įsitikinę silantų efektyvumu profilaktikoje, todėl gydytojai odontologai retai juos naudoja savo kasdieninėje praktikoje. Atlikus JAV, Anglijos ir Škotijos gydytojų apklausą, paaiškėjo keletas priežasčių, dėl kurių jie nenoriai dengia dantis silantais: asmeninio darbo rezultatai neretai prieštarauja publikacijų duomenims; bijomasi, kad silantų bus padengtas ėduonies pažeistas dantis; įsitikinę, kad silantai ilgai nesilaiko; nežino, kaip tiksliai atlikti procedūrą; mano, kad plombavimas yra labiau užtikrintas pasirinkimas [39]. Tačiau toksai gydytojų odontologų požiūris į silantus yra neteisingas. Plombavimas tikrai nėra geresnis variantas, nei silantų dėjimas. Kadangi sveikas, ėduonies nepažeistas dantis yra gerokai naudingesnis bendrai sveikatos būklei, nei idealiai išgydytas. Atstatomasis gydymas neturi būti vyraujanti odontologijos sritis, o gydytojas odontologas negali tapti vien kietųjų danties audinių „chirurgu“ [40].

Farsi atliko pradinę odontologų apklausą, ką jie žino apie silantus [39]. Tyrime buvo dvi grupės: vienai grupei odontologų siuntė informaciją apie silantus, o kitai nesiuntė nieko. Rezultatai parodė, kad po metų vykdomo tyrimo apie silantus žinojo daugiau tie, kuriems buvo siunčiama informacija, bet nei vienos grupės tirtieji odontologai nepradėjo daugiau naudoti silantų savo darbe. Taip pat mažai pakito jų požiūris į silantus kaip profilaktikos priemonę. Galima daryti išvadą, kad gydytojams odontologams labiau finansiškai apsimoka plombuoti jau pažeistą dantį, nei užsiiminėti profilaktikos priemonėmis, kurios apsaugotų dantis nuo ėduonies atsiradimo net keletui metų.

Splieth CH ir kt. pateikia vaikų odontologų anketinės apklausos rezultatus. Anketinėje apklausoje dalyvavo respondentai iš 13 Europos šalių. Klausimynu buvo siekiama sužinoti apie silantų naudojimą skirtingose šalyse. Gauti rezultatai parodė, kad tik 6 proc. apklaustųjų silantais dengia dantis per pirmuosius metus nuo danties išdygimo, o kaip teigia Ahovou-Saloranta A ir kt. jau per pirmuosius danties išdygimo metus uždėtas silantas ėduonies atsiradimo riziką sumažina 87 proc. [29,36]. Tai tik dar kartą patvirtiną neigiamą nusistatymą prieš silantus, kaip profilaktikos priemonę, iš gydytojų odontologų darbo pusės.

Silantų profilaktikos efektyvumas, remiantis įvairių autorių tyrimais, svyruoja nuo 81 iki 34 proc. [39]. Tačiau dantų kramtomųjų paviršių padengimais silantais dar nepakankamai naudojamas, nors sukietėjęs silantas sudaro mechaninę užtvarą tarp danties ir burną žalingai veikiančių bakterijų, jų gaminamų rūgščių [17]. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad

pastangos išsaugoti burnos sveikatą būtų kur kas veiksmingesnės, jei būtų kontroliuojamas nuolatinių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies atsiradimas. Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad kramtomųjų paviršių lokalizacijos ėduonies rizika yra didžiausia pirmuosius ketverius metus, tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad šis laikotarpis gali užtrukti net iki 8-10 metų [2].

Silantai kaip prevencinė priemonė kovojant prieš dantų ėduonį yra naudojama visame pasaulyje. Nors dar yra tokių šalių apie, kurių vykdomą vaikams prevenciją prieš dantų ėduonį yra mažai žinoma. Viena iš tokių šalių yra Nigerija. Folagan ir kt. teigia, kad siekiant sumažinti ėduonies paplitimą tarp šios šalies vaikų reikia įgyvendinti burnos sveikatos prevencinę programą Nigerijoje [41].

Vokietijoje silantų prevencinė programa yra vykdoma vaikams nuo 6-18 metų amžiaus. Paslauga yra pamokama iš privalomojo sveikatos draudimo. Išlaidos vienam silantų padengtam dančiui sudaro nuo 14 iki 16 eurų. 2011 metais iš privalomojo sveikatos draudimo Vokietijoje silantų programai buvo išleista 66 milijonai eurų [42]. Vokietijoje individuali profilaktika yra vykdoma dantų priežiūros biuruose (ang. Dental offices). Šie biurai buvo įkurti kaip papildomai teikianti profilaktikos priemones vaikų darželiuose ir mokyklose. Biurų veikla apima prevencines priemones, švietimo funkciją ir dantų priežiūros kontrolę.

Portugalijoje nuo 1999 metų iki 2005 metų buvo vykdoma sveikatinimo programa, į kurią įėjo silantų dėjimas ant pirmųjų nuolatinių krūminių dantų vaikams iki 7 metų amžiaus ir jaunesniems. Taip pat ant antrųjų krūminių dantų iki 13 metų amžiaus. Nuo 2005 metų programa buvo pervadinta ir vadinosi „Nacionaline burnos sveikatos programa“. Svarbiausi šios programos pasikeitimai buvo, kad prie silantų dėjimo profilaktikos pridėjo fluoro lako ir chlorheksidino naudojimą, siekiant dar labiau sumažinti ėduonies riziką [43].

Silantavimo programa Lenkijoje vyko nuo 1993 – 1999 metų. Šios programos metu buvo dengiamas tik tai pirmas nuolatinio krūminio danties paviršius. 1995 metais buvo atliktas tarpinis tyrimas, kuris parodė sumažėjimą dantų ėduonies lyginant nuo 1987 metų, tam galėjo turėti įtakos ne tik silantų dėjimas ant pirmųjų nuolatinių krūminių dantų bei fluoro preparatų naudojimas, bet ir gerėjanti socioekonominė situacija [44].

Danijoje taip pat yra taikoma silantų prevencinė programa. Tačiau ties silantavimu nėra apsistota, taikomos įvairios prevencinės priemonės, kaip fluoro lakas, gelis ir pati paprasčiausia profilaktikos priemonė dantų šepetėlis ir pasta su fluoru. Visa tai yra taikoma siekiant sumažinti dantų ėduonies paplitimą. Danijoje vaikų iki 18 metų amžiaus dantų būklė

yra labai gera. Kadangi 98 proc. vaikų reguliariai lankosi pas dantų priežiūros specialistus ir atlieka visas galimas prevencinės procedūras [45].

Lietuvoje jau nuo 1982 metų vykdomos dantų ėduonies profilaktikos programos [14]. Tose vietose, kur buvo pradėtos vykdyti programos buvo stabilizuotas vaikų dantų ėduonies paplitimas. Tačiau šalyje dar labai daug vaikų, kuriems pirminės profilaktikos priemonės prieš dantų ėduonį nebuvo taikomos. Lietuvoje taip pat kaip ir visame likusiame pasaulyje pripažįstama silanto uždėjimo ant okliuzinių dantų paviršių efektyvumas ėduonies profilaktikoje [2]. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2005m. rugsėjo 16d. įsakymu Nr. V-713 patvirtinta Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programą, kuri suteikia vienodas sąlygas vaikams išsaugoti sveikus dantis [46]. Ji yra vykdoma vaikams nuo 6 metų iki 14 metų amžiaus atitinkant įstatyme nurodytas silantų dėjimo indikacijas ir kontraindikacijas (žr. 1.2.1 lentelę). Silantų programa Lietuvoje vykdoma jau 10 metų.

1.2.1 lentelė. Dervinių silantų indikacijos ir kontraindikacijos.

Dervinių silantų indikacijos Dervinių silantų kontraindikacijos

Gilios ir siauros dantų vagelės ir įdubos

pirmuosiuose, antruosiuose nuolatiniuose

krūminiuose dantyse, kapliuose, viršutiniuose kandžiuose

Kramtomojo paviršiaus ir kitas kontaktinių dantų paviršiaus dentino ėduonis

Sveikos arba pradinio dantų ėduonies pažeistos vagelės

Neįmanoma išdžiovinti ir darbo metu išlaikyti sausą danties paviršių (ne visai išdygęs dantis, stiprus pykinimo refleksas, pacientas per mažas, neįmanoma susikalbėti ir valdyti paciento ir kt.)

Sveikas arba minimaliai plombuotas

kontaktinis dantų paviršius

Alergija metakrilatams

Visiškai išdygęs danties dengiamasis

paviršius

Okliuziniame paviršiuje didelė plomba

Aktyvus pieninių ir nuolatinių dantų ėduonis -

Lietuvoje vaikų nuo gimimo iki 18 metų amžiaus dantų priežiūra, gydymas sveikatos priežiūros įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) yra nemokamas, nes odontologinį gydymą įstaigose apmoka ligonių kasos iš PSDF lėšų. Jeigu vaikui

odontologinis gydymas ir profilaktikos priemonės yra taikomos įstaigoje, kuri nėra sudariusi sutarties su ligonių kasomis, už dantų gydymą ir priežiūrą reikia mokėti tos įstaigos nustatytomis kainomis. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Grigarienė J teigia, kad šios svarbios prevencinės programos įgyvendinimui Lietuvoje skiriama pakankamai PSDF lėšų [47]. Tačiau Lietuva pagal dantų priežiūrai skiriamas lėšas užima paskutinę vietą tarp Europos šalių [14].

Mokslinės literatūros analizė ir atlikti tyrimai rodo, kad svarbūs burnos sveikatos išsaugojimo komponentai yra sveikas gyvenimo būdas, švietimas, reguliarūs patikrinimai ir paties paciento rūpinimasis savimi. Visų sveikatos specialistų pareiga – plėsti burnos ligų prevenciją ir skatinti sveikatos žinių apie dantų priežiūrą plėtrą [47].

Žinoma yra dar tokių tėvų, kurie nežino apie vykdomą prevencinę programą jų vaikams arba sužino per vėlai, kada vaiko krūminis dantys yra pažeistas dantų ėduonies ir silantavimas nėra galimas. Tėvams trūksta žinių apie efektyvių profilaktikos priemonių reikšmę. Yra paplitęs klaidingas požiūris ir nusiteikimas prieš profilaktikos programas. Siekiant kuo efektyviau išnaudoti profilaktikos programos naudą, svarbu išnaudoti visas priemones, kad visuomenė kuo daugiau turėtų informacijos apie vykdomą programą. Reikia nepamišti ir skirti laiko paaiškinimams, mokomajai medžiagai pateikti, skatinti lankytis pas specialistus, naudoti priminimo sistemas [48].

Nors vis daugiau žmonių žino apie vykdomas profilaktikos programas, bet dalyvavimas jose išlieka dar mažas. Mykolaitytės J atliktame tyrime apklaustieji nurodo keletą priežasčių, dėl ko jie nepasinaudoja prevencinėmis programomis: informavimo trūkumas iš specialistų ir viešosios erdvės, laiko trūkumas, gera savijauta [49]. Paklausti žmonės, dėl ko nepasinaudoja prevencine programa dažniausiai atsako, kad trūksta informacijos. Ši priežastis yra pagrindinė, kuri tėvams neleidžia sudalyvauti silantų prevencinėje programoje. Kadangi neinformuotas žmogus negali keisti savo požiūrio ir elgesio, o informacijos suteikimas, visuomenės švietimas tai gali padaryti.

Taip pat reikia nepamiršti, kad kiekvienais metais prieš vaiką išleidžiant į darželį ir mokyklą, atliekant profilaktinį sveikatos patikrinimą, reikia apsilankyti ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir odontologą ar burnos higienistą, kuris įvertins vaiko dantis bei sąkandžio būklę. Dėl tokių veiksmų nebuvimo ir nežinojimo apie galimą prevenciją mūsų šalyje, pasak Grigarienės J, kasmet daugėja vaikų, kuriems prireikia dantų protezavimo paslaugų. Vien

2014 metais PSDF lėšomis buvo protezuota 1917 vaikų iki 18 metų dantys, kai 2013 metais – 1469, o 2012 metais – beveik tūkstančio vaikų dantys [50]. Toki didėjantys skaičiai tik parodo, kad profilaktikos programa yra vykdoma silpnai, mažai dėmesio skiriama informacijos suteikimui tėvams, tai turėtų daugiau daryti šeimos gydytojai. Tada būtų galima išvengti vaikų protezavimo, kurio išlaidos tikrai yra didesnės, nei atliekant profilaktiškai silantavimą.

Wendt ir kt. atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad tiriant pacientų, kurių pirmieji ir antrieji krūminiai dantys buvo padengti silantais, po 15 ir 20 metų dantų būklė buvo nebloga – silantai yra tikrai efektyvi ėduonies profilaktikos priemonė. Po 20 metų patikrinus pacientus paaiškėjo, kad 65 proc. dantų buvo padengti silantais, 22 proc. likusi dalis silanto, tačiau danties paviršius sveikas, ir 13 proc. pažeisti ėduonies ar užplombuoti [39]. Vokietijoje atlikto tyrimo duomenys taip pat patvirtina silantų efektyvumą vaikams ir paaugliams, kurie turi didelę ėduonies riziką [42].

Silantų efektyvumą patvirtina Feigal atlikto tyrimo rezultatai [51]. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes, iš kurių vieniems buvo dantys padengti silantais, o kitiems – ne. Patikrinimas buvo atliktas po 5 metų ir paaiškėjo, kad ėduonis išsivystė 13 proc. tirtųjų, kuriems dantys nebuvo padengti silantais, ir 8 proc., kurių dantys buvo padengti silantine medžiaga. Skirtumas nėra didelis, tačiau 52 proc. dantų, kurių įtartinos vagelės nebuvo padengtos silantais, ir tik 11 proc. silantais padengtų įtartinų vagelių išsivystė ėduonis.

Jodkowska E ir kt. pateikia klinikinius duomenis, kurie buvo gauti 15 metų vykdytame tyrime Lenkijoje. Jame dalyvavo 7–8 m. vaikai, kuriems 15 metų reguliariai buvo atliekami patikrinimai. Pagal duomenis po 15 metų visiškai silantai išliko tik 22 proc. vaikų, 35 proc. išliko dalis silanto. Dantų ėduonis buvo aptiktas 7,4 proc. vaikų, kuriems buvo išlikęs visas padengtas silantas, 15 proc. dantų, kur buvo išlikus tik dalis silanto ir 31 proc. dantų buvo pažeisti, kur silantas buvo visiškai iškritęs [52]. Visi šie tyrimai tik patvirtina, kad silantai yra efektyvi priemonė siekiant išvengti ar sumažinti dantų ėduonies atsiradimą.

Milčiuvienė S ir kt. pagal atlikto tyrimo gautus duomenis teigia, kad Lietuvoje 2006 metais Kauno mieste apie 32 proc. septynmečių vaikų krūminiai dantys buvo padengti silantais [14]. Nuo 2007 metų rugsėjo iki 2008 metų gegužės mėnesio Lietuvoje dešimties apskričių centruose buvo atliktas tyrimas tarp 7-12 metų vaikų, siekiant išsiaiškinti krūminių dantų padengimą silantine medžiaga. Vienas iš centrų buvo ir Marijampolės miestas, iš kurio dalyvavo 77 (9,9 proc.) 7-8 metų amžiaus vaikai. 1029 tiriamųjų vaikų ( 42,9 proc.) krūminiai

dantys buvo padengti silantais. Buvo nustatytas neigiamas ir reikšmingas dantų ėduonies intensyvumo ir dantų, padengtų silantais, sąsaja. Tarp vaikų, kurių dantys padengti silantais (37,3 proc.), statistiškai reikšmingai mažiau paplitęs dantų ėduonis nei tarp vaikų, kurių šie dantys nepadengti (47 proc.). Remiantis to paties tyrimo duomenimis galima prognozuoti, kad, vaikams, kurių krūminiai dantys nepadengti silantais, šanso, jog šie dantys bus pažeisti ėduonies tikimybė yra 1,49 karto didesnė, nei tų vaikų, kurių dantys padengti silantais [17].

Tais pačiais metais Saldūnaitė K ir kt. atliko tyrimą, kuriuo siekė įvertinti 7-12 metų Lietuvos moksleivių krūminių dantų dengimo silantais programos rezultatus ir skirtų finansų panaudojimą [2]. Tyrime dalyvavo 401 vaikai 7-8 metų amžiaus. Yra pastebimas didelis dantų ėduonies intensyvumas šioje amžiaus grupėje. Tokį intensyvumą šioje amžiaus grupėje galima paaiškinti, kad be nuolatinių dantų ėduonies, tokiems vaikams yra ypač dažni pieninių dantų pažeidimai, o jie mūsų šalyje gydomi labai retai. Tyrimas atskleidė, kad kas penktas (18 proc.) 7-8 metų vaikas turi ėduonies pažeistus nuolatinius krūminius dantis. Su amžiumi vaikų krūminius dantis ėduonis pažeidžia vis dažniau, dėl to svarbu, kuo anksčiau taikyti visas profilaktikos priemones. Tyrimo duomenys parodė, kad silantais padengta 49,8 proc. tirtų 7-12 metų vaikų krūminiai dantys. Tarp septynmečių 41,9 proc. silantų padengtas bent vienas krūminis dantis, o 13,5 proc. vaikų padengti visi keturi krūminiai dantys [2].

Šalyje įvedant profilaktikos programą siekiama sutaupyti pinigų, skirtų dantų gydymui. JAV ir Vakarų Europos šalyse profilaktika 30-40 kartų pigesnė negu gydymas. Paskaičiuota, kad Lietuvoje odontologinės profilaktikos priemonės kainuoja 10-15 kartų mažiau nei gydymas [53].

Labai svarbus klausimas tai silantų programos Lietuvoje ekonominė nauda. Norint išsiaiškinti tai, buvo lyginamos išlaidos nuolatinio krūminio danties gydymui ir silanto uždėjimui. Remiantis 2008 m. gegužės 9 d. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išleistu įstatymu (Nr. V-444 pakeitimais), paskaičiuota, kad vieno nuolatinio krūminio danties padengimas kainuoja 19,9 Lt, dviejų krūminių dantų – 26,7 Lt, trijų krūminių dantų – 33,3 Lt ir keturių krūminių dantų – 40,0 Lt. Vieno ėduonies pažeisto danties gydymas, įtraukiant odontologinio gydymo paslaugas ir panaudotų medžiagų kainas, kurios gali svyruoti nuo 58 iki 68 Lt. Suteikiant gydymą esant aktyviajam ėduoniui, kai pacientas turi atvykti į gydymo įstaigą kelis kartus, gydymo išlaidos siekia net 125,04 Lt. ir daugiau priklausomai nuo esamos situacijos [2]. Kaip galima pastebėti, kad padengti keturis dantis silantais kainuoja daug pigiau nei suteikti gydymą vienam ėduonies pažeistam dančiui. Taip pat yra svarbu

nepamiršti atsižvelgti, kad silantinės medžiagos uždėjimas vaikui nesukelia skausmo ir psichologinio streso, o ėduonies pažeisto danties gydymas yra skausminga procedūra ir sukelia diskomforto jausmą. Uždėjus silantą dantis yra išsaugojamas sveikas ir nepažeistas, o tai yra svarbiausias pranašumas renkantis profilaktikos priemonę.

Dėl permažo Lietuvoje profilaktikos populiarumo, organizacinių problemų vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programai skirtos lėšos yra panaudojamos nevisiškai. Todėl yra reikalingi sisteminiai organizaciniai pokyčiai, siekiant pagerinti silantų programos efektyvumą. Reikia nepamiršti, kad svarbu silantų naudojimo neizoliuoti nuo kitų profilaktikos priemonių: fluoro želės, lako naudojimo, burnos higienos mokymo, subalansuotos mitybos. Burnos higienos mokymas ir įgūdžių formavimas gali padėti išvengti ne tik apydančio ligų, bet ir sumažinti dantų ėduonies atsiradimo tikimybę, nes dantų apnašos – pagrindinis burnos ligų rizikos veiksnys [54]. Tik tokiu atveju bus pasiekta geriausių rezultatų mažinant ėduonies paplitimą Lietuvoje.

1.3 Tėvų požiūris apie silantų profilaktikos programą

Daug yra atliktų mokslinių tyrimų ir gerai visiems yra žinomi biologiniai ir mitybos veiksniai darantys didelę įtaką vaikų dantų ėduonies atsiradimui. Pastaruoju metu daugiau dėmesio yra skirta, kokią įtaką daro vaikų dantų ėduonies atsiradimui švietimas, tėvų išsilavinimas, požiūris ir pajamos. Ne vien aplinkos veiksniai nulemia blogą vaikų burnos sveikatą, tam didelę įtaką daro gyvenimo būdas ir nepakankamas geras tėvų požiūris į vaikų burnos sveikatą.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kontroliuojant vaikų burnos higieną ir ugdant asmens burnos higienos įgūdžius, įmanoma sumažinti ėduonies paplitimą ir intensyvumą arba jį net ir sustabdyti [55]. Dauguma 6-7 metų amžiaus vaikų lanko ikimokyklines įstaigas ir ten praleidžia daugiausiai savo laiko. Dėl to, yra svarbu formuoti ir šių įstaigų darbuotojų supratimą, kaip reikia saugoti dantis, žinias apie vaikų dantų ėduonies atsiradimo rizikos veiksnius. Nuo to labai priklauso vaikų burnos higienos įgūdžių formavimasis [56]. Žinoma reikia nepamiršti, kaip teigia, Koposova ir kt. tėvų švietimas ir socialinė ekonominė padėtis daro didžiausią įtaką vaiko burnos sveikatai [57].

Kinijos mokslininkų pateiktais duomenimis gera burnos higiena nustatyta 46,4 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikams, likusių 53,6 proc. burnos higienos būklė buvo tik vidutiniška arba labai bloga [58]. Galima daryti išvadą, kad prastai vaiko burnos higienai įtaką daro šeimos narių burnos higienos įpročiai ir žinių trūkumas. Tam pritaria Traebert ir kt., kurie

pastebėjo, kad Brazilijoje 64,3 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų turėjo ėduonies pažeistus dantis ir tai susiję su tėvų žinių stoka apie burnos priežiūrą ir įtaka jų vaikų burnos sveikatai [59]. Tokia išvada buvo padaryta ir tyrime atliktame Lagoso mieste, Nigerijoje. Jie teigia, kad motinos amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, žinios ir požiūris į burnos sveikatą yra svarbūs veiksniai dideliam ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų ėduonies paplitimui Nigerijoje [60].

Vaikevičienė V ir kt. Lietuvoje 2005 metais atliko tyrimą, kurio duomenys rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų žinios apie dantų ėduonies atsiradimą yra nepakankamos [61]. Tėvai per vėlai pradeda vaikams valyti dantis, todėl apsaugoti visus dantis nuo ėduonies pasidaro ypatingai sudėtinga. Iš apklaustų Kauno miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų, tik 5 proc. vaikams dantis pradėjo valyti išdygus pirmajam dantukui. Saldūnaitė K ir kt. 2014 metais Lietuvoje atliko tyrimą, kurio paskelbtais duomenimis taip pat buvo pripažinta, kad tėvai atlieka svarbų vaidmenį vaikų burnos higienos įpročių formavimuisi [62]. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad tėvai savo vaikų burnos sveikatą vertina gana gerai ir jų manymu ja rūpinasi pakankamai. Žinoma, tokia nuomonė yra labai subjektyvi. Pagal Jürgensen ir kt. geriau bendra sveikatos būklė yra suvokiama, kai yra pasiekta geresnė dantų sveikata [63].

Tėvų rodomas pavyzdys vaikams yra labai svarbus, siekiant suformuoti, kuo geresnius asmens burnos higienos įgūdžius. Pagal Nigerijoje atliktą tyrimą, reikšmingų rezultatų vaiko burnos sveikatai turėjo motinos elgesys ir jos burnos sveikata [64,65]. Labai yra svarbu įtraukti tėvus į burnos sveikatos priežiūros programas. Anglijoje apie 90 proc. tėvų ir jų vaikų valo taisyklingai dantis du kartus per dieną, o Švedijoje net 95 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų dantis valo 1-2 kartus per dieną [60]. Lietuvoje tėvų asmens burnos higienos įpročiai yra prastesni nei anglų. Deja, tik 39 proc. vaikų valo dantis du kartus per dieną ir tik tai 50,8 proc. tėčių ir 66,5 proc. mamų [62]. Nustatyta, kad mūsų šalies žmonės nepakankamai skiria dėmesio savo dantų higienai, todėl ir vaikų burnos priežiūra yra tik tai patenkinama.

Aktyvesnis tėvų domėjimasis burnos priežiūra ir sveikata, pagerintų ne tik jų vaikų asmeninius burnos higienos įgūdžius ir geresnę burnos sveikatos būklę, bet ir suformuotų jų pačių geresnius įgūdžius bei sumažintų dantų ėduonies paplitimą. Dye ir kt. teigia, kad tris kartus dažniau vaikams atsiranda burnos sveikatos pažeidimų, kurių motinų dantys buvo pažeisti gilaus ėduonies, nei tiems vaikams, kurių motinos neturėjo dantų ėduonies arba jis buvo paviršinis [65]. Kaip jau pastebėta tėvai atlieka pagrindinį vaidmenį savo vaikų burnos

sveikatos priežiūroje. Vaiko burnos sveikata ir dalyvavimas prevencinėje programoje yra labai susijęs su tėvų švietimu, žiniomis ir socialine bei ekonomine padėtimi.

Žemas tėvų išsilavinimas kaip ir žinių trūkumas yra laikomas vienas iš veiksnių lemiančių prastą vaiko burnos sveikatą. Kadangi tėvų požiūris į burnos priežiūrą priklauso nuo jų turimo išsilavinimo. Tyrimas atliktas Rajab ir kt. praneša, kad aukštesnį išsilavinę turintys tėvai geriau rūpinasi savo vaiko burnos sveikata [66]. Burnos sveikata yra geresnė tų vaikų, kurie reguliariai lankosi pas specialistus (gydytoją odontologą, burnos higienistą) dantų apžiūrai ir dantų valymas pradėtas tik išdygus pirmajam dantukui. Užsienio mokslininkai įrodė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai du kartus dažniau iki vienerių metų vedė savo vaikus profilaktiniam patikrinimui, o Anglijoje atlikto tyrimo autoriai teigia, kad tai atlieka beveik visi jų apklausti tėvai [60]. Tas pats Rajab ir kt. teigia, kad tik 11 proc. 7-12 metų amžiaus vaikų apsilankė pas specialistą profilaktiniai apžiūrai [66]. Lietuvoje profilaktiniam patikrinimui vaikus veda tik tai ketvirtadalis tirtų Kauno miesto tėvų. Dėl to, net 44,9 proc. vaikų pirmieji dantys pradėjo gesti iki vienerių metų [61]. Siekiant sumažinti tokius skaičius ir nežinojimą apie burnos ertmės priežiūrą svarbu šviesti tėvus, o tai galėtų daryti šeimos gydytojai, odontologai, burnos higienistai.

Tėvai su žemesne socialine – ekonomine padėtimi, finansais, socialiniais, materialiniai trūkumais, mažiau sugeba pasirūpinti savimi ir savo vaikais. Tokios šeimos ne visada gali ar sugeba gyventi sveikoje aplinkoje ir gauti profesionalias burnos sveikatos priežiūros paslaugas [67]. Tarp afroamerikiečių vaikų yra labai paplitęs ankstyvas dantų ėduonis, tai įrodė Detroite atliktas tyrimas. Motinų burnos sveikata ir žinios apie vaiko burnos higieną buvo susijusios su ankstyvuoju ėduonies atsiradimu tarp afroamerikiečių vaikų, kurių tėvai gauna mažas pajamas [68]. Taip pat ir Bonanato ir kt. pritaria, kad motinų socialinė padėtis turi įtakos ikimokyklinio amžiaus vaikų burnos sveikatai Brazilijoje [69]. Žemos socialinės ir ekonominės padėties šeimos turi daugiau neteisingų įsitikinimų apie savo ir šeimos sveikatą. Taip pat turi mažesnį suvokimą apie reikalingą burnos priežiūrą, teikiamas prevencines priemones.

Lietuvoje intensyviai daugėja gydytojų odontologų, tačiau dėl blogos ekonominės padėties daugumai vaikų geras odontologinis gydymas nėra prieinamas. Privačiose odontologinėse klinikose dažniausiai yra atsisakoma gydyti mažuosius pacientus, dėl to, kad jie yra sunkiai sukalbami, bei dėl finansinių priežasčių. Visiškai odontologinės pagalbos Kauno mieste negauna 15,6 proc. vaikų, nes jų tėvai nesikreipia į specialistus [61]. Reikia

nepamiršti, kad be dantų gydymo gydytojai odontologai turi patys mokyti vaikus ir jų tėvus taisyklingai valytis dantis, arba nukreipti pas burnos higienistą, kad jis tai išmokintų. Nesuteikiant vaikui pagalbos per anksti iškrenta pieniniai dantys, atsiranda kramtymo funkcijos sutrikimai, estetinės išvaizdos nebuvimas, susiformuoja sąkandžio anomalijos ir svarbiausia yra pažeidžiamos nuolatinių dantų užuomazgos. Visa tai įtakoja didesnę riziką atsirasti dantų ėduonies pažeidimams nuolatiniuose dantyse.

Nors Lietuvoje yra taikoma prevencinė „Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa“, tik nedaugelis vaikų pasinaudoja šia galimybe. Lietuvoje tyrimas parodė, kad tik 42,9 proc. 2008 metais tirtų vaikų turėjo bent vieną dantį dengtą silantine medžiaga [17]. Didžiausia problema yra ta, kad vaikus iškviesti šiai procedūrai yra sudėtinga, nes burnos priežiūros specialistų ugdymo įstaigose nėra. Taip pat trūksta tėvų, šeimos gydytojų, pedagogų, visuomenės sveikatos atstovų sąmoningumo, žinių bei motyvacijos, kad vaikai atvyktų pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą. Pasak Juršytės D it kt. apklaustieji iš savo gydymo įstaigos apie prevencines programas norėtų gauti informaciją telefono skambučiu ar trumpąja žinute, elektroniniu paštu, registruotu laišku, vizito metu pas šeimos gydytoją ir iš kitų specialistų [25]. Tai tik patvirtina, kad žmonėms trūksta informacijos ir motyvacijos pasinaudoti prevencinėmis programomis.

Žinoma yra labai daug organizacinių problemų, nes programoje neskirta lėšų informacijos skleidimui, individualiems kvietimams, dėl to dalis tėvų nežino ar tiesiog pamiršta, kad tokia programa vykdoma ir vaikai neatvyksta pas burnos priežiūros specialistą. Nors 2014 metais net 81,9 proc. Lietuvos penkių didžiųjų miestų vaikų tėvai žinojo apie silantų prevencinę programą. Tačiau tik tai 26,3 proc. žinojusių nuvedė savo vaikus pasinaudoti šia programa ir kitomis galimomis prevencinėmis priemonėmis, kaip fluoro gelis, lakas [62]. Tačiau vis tiek didžioji dalis tėvų, kad ir žino, bet vaikų nenuveda pas specialistus. Į užduotą, Kauno miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų, tėvams klausimą „Ar norite, kad jūsų vaikui būtų taikomos dantų ėduonies profilaktikos odontologinės priemonės, skirtos dantims išsaugot?“, net 12 proc. atsisakė tokios procedūros savo vaikui. Taip ir lieka nepanaudotos valstybės skirtos lėšos šiai programai, o priežastys, kodėl tėvai atsisako nežinomos.

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimo tipas. Buvo atliekamas kiekybinis momentinis tyrimas. Norint įvertinti

Marijampolės miesto 6-7 metų amžiaus vaikų tėvų požiūrį į silantų prevencinę programą buvo pasirinkta anoniminė anketinė apklausa, kurioje nebuvo prašoma nurodyti vardo ir pavardės. Anketinės apklausos tikslas buvo įvertinti Marijampolės miesto 6-7 metų amžiaus vaikų tėvų požiūrį į silantų prevencinę programą.

Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo atliktas Marijampolės miesto priešmokyklinio

ugdymo įstaigose, kurių yra 12. Apklausa buvo vykdoma iš anksto gavus priešmokyklinės įstaigos direktoriaus (-ės) leidimą. Taip pat buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas vykdyti anketinę apklausą (priedas 1).Vaikų tėvai buvo informuoti apie atliekamo tyrimo tikslą ir uždavinius, anketos anonimiškumą, tyrimo duomenų panaudojimą tik tai mokslinio darbo tikslais. Prie anketos buvo pridėtas sutikimas, kurį tėvai turėjo pasirašyti prieš pildydami anketą (priedas 2). Respondentams anketas išdalino ugdymo įstaigos darbuotoja, o užpildžius anketą grąžino atgal ugdymo įstaigos darbuotojui, jie anketas saugojo iki kol baigėsi tyrimo laikas.

Pilotinis tyrimas buvo atliktas 2016 metų spalio mėnesį. Šio tyrimo metu buvo apklausti vienos priešmokyklinės įstaigos 6-7 metų amžiaus vaikų tėvai. Respondentams buvo išdalinta 22 anketos, iš kurių 17 buvo užpildytos ir grąžintos atgal. Tiriamiesiems anketoje pateikti klausimai buvo aiškūs, suprantami, nekilo kliūčių atsakant į juos. Todėl atliekant pagrindinį tyrimą pakeitimų klausimyne nebuvo daryta.

Tyrimas buvo atliktas 2016 metais lapkričio – gruodžio mėnesiais. Visose Marijampolės miesto priešmokyklinio ugdymo įstaigose, kurias tyrimo metu lankė 431 6-7 metų amžiaus vaikai. Visų vaikų tėvai buvo įtraukti į apklausą. Anketų buvo išdalintų 431. Teisingai užpildytos ir tinkamos analizavimui buvo 306 anketos. Respondentų atsako dažnis yra 70,9 proc. Anketinėje apklausoje dalyvavo 269 (87,9 proc.) moterys ir 37 (12,1 proc.) vyrai. Amžiaus vidurkis tarp respondentų yra 33,97 metai. Mažiausias amžius yra 22 metai, o didžiausias 48 metai.

Tiriamasis kontingentas. Siekiant įvertinti Marijampolės miesto priešmokyklinio

ugdymo įstaigų 6-7 metų amžiaus vaikų tėvų požiūrį į silantų prevencinę programą, anketinės apklausos buvo vykdomos šiose dvylikoje ugdymo įstaigose. Tyrime dalyvavo vienas iš vaiko tėvų, kurių buvo 306.

Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Tyrimo imtis buvo nustatyta sužinojus

kiek dvylikoje Marijampolės priešmokyklinio ugdymo įstaigų lanko 6-7 metų amžiaus vaikų. Įvertinus populiacijos dydį ir galimą užpildytų anketų atsako dažnį nebuvo atliekama atsitiktinė respondentų atranka, o anketos buvo išdalintos visiems Marijampolės miesto priešmokyklinio ugdymo įstaigų 6-7 metų amžiaus vaikų tėvams.

Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai. Pasirinktas tyrimui instrumentas yra

anoniminė anketa. Anketos klausimai buvo sudaryti remiantis analizuojamais moksliniais šaltiniais. Klausimyną sudarė 13 klausimų (priedas 3). Anketos 1 – 4 klausimai buvo bendrai respondentų informacijai surinkti – socialinės, ekonominės, išsilavinimo charakteristikos. Respondentų nuomonė vertinama ir lyginama pagal sociodemografines charakteristikas, amžių. 5 – 8 klausimais siekiama išsiaiškinti vaikų tėvų informuotumą apie silantų prevencinę programą, kokiu būdu jie gavo informaciją. Anketos 9 – 10 klausimais norima sužinoti ar ateityje tėvai pasinaudos šia programa, jei ne, tai dėl kokų priežasčių. 11 klausimu siekiama išsiaiškinti, kokių priemonių imantis būtų galima padidinti tėvų susidomėjimą silantų prevencine programa. 12 – 13 anketos klausimais norima sužinoti kaip tėvai vertina silantų prevencinę programą ir dėl kokių priežasčių taip vertina.

Respondentai iš pateiktų anketoje atsakymų galėjo pasirinkti labiausiai tinkančius jiems variantus arba įrašyti savo norimą atsakymą. Dviejuose anketoje esančiuose klausimuose pasirinkti atsakymo varianto nebuvo galima, respondentams teko patiems atsakyti į pateiktą klausiamą. Kuriant anketą buvo siekiama, kad klausimai būtų paprasti, aiškūs ir nebūtų dviprasmiški. Siekiant neužimti daug respondentų laiko dauguma anketos klausimų yra uždaro tipo ir tik tai du atviro tipo.

Duomenų analizės metodai. Tyrimo duomenų statistiniai analizei atlikti buvo

naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versija. Diagramoms atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010. Prieš atliekant detalę statistinę analizę duomenys buvo pakartotinai patikrinti. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai. Reikšmingiems skirtumams nustatyti buvo skaičiuojama chi kvadrato (χ²) kriterijus arba Fišerio kriterijus, o tarp dviejų kintamųjų buvo taikytas Mann-Whitney neparametrinis testas.. Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Hipotezės apie lygybę buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, patikimais), kai paketo apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Tyrimo etika. Respondentai buvo užtikrinti, kad jų anketos yra anoniminės ir

duomenys, kuriuos jie pateiks, bus naudojami tik tai mokslinio darbo tikslais. Prieš atliekant anketinę apklausą kiekvienas respondentas pasirašė sutikimo lapelyje. Atlikti tyrimą buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas. Taip pat kiekvienos priešmokyklinio ugdymo įstaigos direktoriaus (-ės) leidimas.

3. REZULTATAI

Surinkti anketiniai duomenys padeda atskleisti respondentų demografinį ir socialinį tyrimo vaizdą. Žinoma suteikia reikalingos informacijos apie tiriamųjų požiūrio priklausomumą nuo: amžiaus, lyties, išsilavinimo, pajamų. Atlikto tyrimo metu buvo išdalinta 341 anketa Marijampolės miesto priešmokyklinio ugdymo įstaigų 6-7 metų amžiaus vaikų vienam iš tėvų. Gauta užpildytų ir tinkamų tyrimo analizei atlikti 306 anketos, atsako dažnis 70,9 proc. Visų respondentų pasiskirstymas pagal amžių (amžiaus mediana 33 metai), išsilavinimą, pajamas pateikti 3.1.1 lentelėje.

3.1.1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal demografinę ir socialinę

charakteristikas Rodikliai n proc. Lytis Moteris Vyras 269 37 87,9 12,1 Amžius (min.22m.-max.48m.)

Nuo 22 iki 33 metų Nuo 34 iki 48 metų

154 152

50,3 49,7

Amžiaus vidurkis ir standartinis

nuokrypis 33,97 ±5,271 Išsilavinimas Pagrindinis Vidurinis Nebaigtas aukštasis Aukštasis 12 89 21 184 3,9 29,1 6,9 60,1 Pajamos Iki 250 eurų 251 – 400 eurų 401 – 600 eurų 601 euro ir daugiau 125 111 48 22 40,8 36,3 15,7 7,2

Kaip matyti iš pateiktų duomenų diagramoje, respondenčių moterų tyrime dalyvavo septynis kartus daugiau nei vyrų (žr. 3.1.1 lentelėje). Moterų tyrime dalyvavo 269 (87,9 proc.), o vyrų tik tai 37 (12,1 proc.). Jauniausiam respondentui 22 metai, o vyriausiam – 48 metai. Amžiaus vidurkis 33,97 metai (standartinis nuokrypis nuo vidurkio ±5,271). Anketinėje apklausoje respondentai savo amžių turėjo įrašyti. Tačiau atliekant tolimesnę

analizę amžius buvo suskirstytas į dvi grupes. Į pirmąją grupę pateko asmenys nuo 22 iki 33 metų, o į antrąją nuo 34 iki 48 metų. Tokios amžiaus grupės buvo pasirinktos, kad dalyviai būtų pasiskirstę maždaug vienodai kiekvienoje grupėje. Žiūrint duomenis iš 3.1.1 lentelės pastebima, kad grupėse respondentų skaičius pasiskirstė tolygiai.

Pagal išsilavinimą respondentai buvo suskirstyti į keturias grupes (žr. 3.1.2 pav.). Didžiausia dalis, net 60,1 proc. (n=184) tirtųjų turėjo aukštąjį išsilavinimą, kurį sudaro neuniversitetinis ir universitetinis aukštieji. Maždaug trečdalis 29,1 proc. (n=89) yra baigę viduriniąją mokyklą, 6,9 proc. (n=21) turi nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, apie 3,9 proc. (n=12) yra baigę pagrindinę mokyklą.

3.1.2 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal išsilavinimą

Apie 40,8 proc. (n=125) tiriamųjų gauna iki 250 eurų pajamų, 36,3 proc. (n=111) gauna 251 – 400 eurų pajamas, 15,7 proc. (n=48) gauna 401 – 600 eurų pajamų, o 7,2 proc. (n=22) gauna 601 eurą ir daugiau pajamų. Respondentai dažniausiai pasirinko atsakymus, kad pajamos tenkančiam vienam šeimos nariui per mėnesį yra iki 250 eurų (40,8 proc.) arba nuo 251 iki 400 eurų (36,3 proc.) (žr. 3.1.3 pav.).

3.1.3 pav. Respondentų paskirstymas procentais, pagal vienam šeimos nariui tenkančias pajams per mėnesį

Apžvelgiant visus rezultatus didžioji dalis tyrimo respondentų yra moterys. Galima pastebėti, kad anketas daugiausia atsakinėjo Marijampolės miesto 6-7 metų amžiaus vaikų mamos. Jauniausias tyrime dalyvavęs respondentas yra 22 metų, vyriausias 48 metų. Kaip matyti iš duomenų amžiaus pasiskirstymas yra įvairus. Aukštąjį išsilavinimą taip pat turėjo didžioji daugumą respondentų. Dažniausiai tirtieji pajamas gauna iki 250 eurų arba nuo 254 iki 400 eurų.

3.2 Marijampolės miesto 6-7 metų amžiaus vaikų tėvų apklausos rezultatai apie silantų prevencinės programos žinomumą ir informacijos gavimą

Atliktoje anketinėje apklausoje vienu iš klausimų buvo klausiama ar respondentai žino, jog Lietuvoje yra vykdoma nemokama silantų prevencinė programa vaikų nuolatiniams krūminiams dantims padengti. Šis klausimas atskleidė kiek tėvų žino apie vykdomą silantų prevencinę programą jų vaikams. Net 251 (82 proc.) respondentas atsakė, jog žino kad Lietuvoje yra vykdoma tokia programa ir tik tai 55 (18 proc.) atsakė, jog nežino (žr. 3.2.1 pav.).

3.2.1 pav. Respondentų žinomumas procentais apie silantų prevencinę programą Buvo atliekama statistinė analizė norint sužinoti ar respondento lytis, amžius, išsilavinimas ir pajamos turi įtakos žinojimui apie silantų programą. Tarp lyties aptiktas statistiškai reikšmingas skirtumas, nes χ² = 3.945; p=0.047 (p<0,05). Apie silantų programą žino labiau moterys, negu vyrai (žr. 3.2.2 pav.).

3.2.2 pav. Respondentų žinojimas apie silantų programą procentais priklausomai nuo lyties

Tarp amžiaus grupių taip pat aptiktas statistiškai reikšmingas skirtumas, nes χ² = 4,751; p=0,029 (p<0,05). Respondentai 34-48 metų amžiaus grupėje labiau žinojo apie silantų prevencinę programą (žr. 3.2.3 pav.). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp žinojimo ir išsilavinimo bei pajamų nebuvo rasta. Visi duomenys pateikti 3.2.1 lentelėje.