ė s medicinos vientis ų j ų studij ų Veterinarin ė analizė Anterior latissimus dorsi muscle pathology in broiler chickens, etiology of the lesion, morphological analysis Broilerių nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologija, jos priežastys, morfo

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Živilė Kavaliauskaitė

Broilerių nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologija, jos priežastys,

morfologinė analizė

Anterior latissimus dorsi muscle pathology in broiler chickens, etiology of the

lesion, morphological analysis

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Alius Pockevičius

2 DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Broilerių nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologija, jos priežastys, morfologinė analizė”:

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE / KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo (-jos) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai:

______________________________________________________________________________

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8 1.1. Raumens struktūra ... 8

1.2. Anatominė padėtis ir pagrindinės funkcijos ... 9

1.3. Nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologija-miopatija ... 10

1.4. Giliojo krūtinės raumens patologija-miopatija ... 14

1.5. Toksinų sukelta miopatija ... 15

1.6. Vitamino E ir seleno trūkumo sukelta miopatija ... 16

1.7. Karščio streso sukelta miopatija ... 17

2. TYRIMO METODIKOS IR MEDŽIAGOS ... 19

2.1. Tyrimo metodika ... 20

2.2. Bakteriologinis tyrimas ... 21

2.3. Pataloginis anatominis ir histopatologinis tyrimai ... 21

2.4. Histomorfometrinės analizės technika ir naudotos priemonės ... 22

2.5. Anketinė apklausa ... 23

2.6. Tyrimo rezultatų statistinis įvertinimas ... 23

3. TYRIMO REZULTATAI ... 24

3.1. Miopatijos pasireiškimas paukštidėse ... 24

3.2. Bakteriologinio tyrimo rezultatai ... 26

3.3. Patologinio anatominio ir histopatologinio tyrimų rezultatai ... 26

3.4. Histomorfometrinės analizės rezultatai... 29

3.5. Anketinės apklausos rezultatai ... 31

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35

IŠVADOS ... 38

PADĖKA ... 39

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 40

4 BROILERIŲ NUGAROS PRIEKINIO PLAČIAUSIOJO RAUMENS PATOLOGIJA, JOS

PRIEŽASTYS, MORFOLOGINĖ ANALIZĖ

Živilė Kavaliauskaitė Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Magistro baigiamojo darbo tyrimas atliktas AB ,,Vilniaus paukštynas” skerdykloje Gamyklos g. 27, Rudaminoje ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos fakultete, Veterinarinės patobiologijos katedroje. Tyrimas buvo atliekamas 2019 m. Tyrimo metu buvo siekiama ištirti miopatijos pasireiškimą Lietuvoje, atsiradimo priežastis, išanalizuoti morfologinius mėginius, įvertinti bakteriologinius mėginius ir atsparumą antibiotikams.

Tyrimo metu buvo skaičiuojamas nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologijos pasireiškimas paukštidėse. Buvo tiriami 5 skirtingų Lietuvos regionų paukštynai A, B, C, D, E. Per visą tyrimo laiką išanalizuota 10 paukštidžių, kiekvieno paukštyno po 2 paukštides. Buvo paimta 30 raumens mėginių iš broilerių, sergančių miopatija bei 5 mėginiai iš sveikų. Bakteriologinio tyrimo metu mėginys buvo imamas į bakteriologines terpes. 6 mėginiai buvo imami į ,,TRANSWAB®“ terpes virš priekinio plačiausiojo nugaros raumens.

Atlikus anatominį tyrimą nustatyta, jog paukščiams, kurie turi nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologiją, buvo rastas standžios konsistencijos su kraujosrūvomis raumuo, geltonos spalvos žėlės konsistencijos edema. Tiriant gautus histologinius mėginius buvo matomas didelis kiekis jungiamojo audinio, didelis uždegiminių ląstelių skaičius, nedidelis kiekis kraujosrūvų, įvairaus laipsnio nekrozavusios raumenų skaidulos.

Mikrobiologinio tyrimo metu buvo rastos Escherichia coli ir Enterococcus faecium bakterijų kultūros, nustatytas šių bakterijų daugybinis atsparumas antibiotikams.

Analizuojant patologijos pasireiškimą paukštidėse, buvo nustatyta, kad miopatijos pasireiškimas Lietuvos tirtose paukštidėse apytiksliai siekia 3,6 proc. Buvo nustatyta, kad paukštidėse, kuriose buvo didesnio svorio broileriai, ALD miopatijos pasireiškimas buvo didesnis, nei paukštidėse, kuriose broileriai buvo mažesnio svorio (P < 0,005).

5 ANTERIOR LATISSIMUS DORSI MUSCLE PATHOLOGY IN BROILER CHICKENS,

ETIOLOGY OF THE LESION, MORPHOLOGICAL ANALYSIS

Živilė Kavaliauskaitė Master Thesis

SUMMARY

The research was carried out in the “AB Vilniaus paukštynas” at Gamyklos str. 27, Rudamina and at the Lithuanian University of health Sciences Veterinary Faculty, in the Veterinary Pathobiology Cathedral. Data were collected in 2019. The aim of the study was to investigate the occurrence of myopathy in Lithuania, etiology of the lesion, to analyze morphological samples, to evaluate bacteriological specimens and the resistance to antibiotics.

Five poultry farms A, B, C, D, E were analyzed in different regions of Lithuania. 30 muscle samples with myopathy was taken from broilers and 5 samples from healthy broilers. Samples for bacteriological examination were taken into bacteriological transport swabs. Six samples from anterior latissimus dorsi muscle were placed into ’’TRANSWAB®” transport swabs.

Pathological anatomical examination showed that broilers with myopathy of the anterior latissimus dorsi (ALD) muscle was edematous, presenting a gel-like citrine yellow fluid. The ALD muscle presented hemorrhagic areas, increased density. Histologic cross sections showed large amount of connective tissue, inflammatory cells infiltration, muscular hemorrhage, variation in fiber size.

After microbiological examination of the anterior latissimus dorsi muscle cultures of Escherichia coli and Enterococcus faecium were found. Multiple antibiotic resistance to these bacterias was identified.

The study found that the incidence of the anterior latissimus dorsi myopathy in Lithuania was approximately 3.6 %. The highest frequency of carcass downgrading due to this lesion was found in the heaviest of high-yield broiler strains (P < 0,005).

6

SANTRUMPOS

t. y.

–

tai yra kt.

–

kiti

ang.

–

anglų kalba lot.

–

lotynų kalba n

–

imties dydis

ALD

–

m. anterior latissimus dorsi-nugaros priekinis plačiausiasis raumuo DPM

–

gilusis krūtinės raumuo

IU

–

tarptautinis vienetas ATPazė

–

adenilpirofosfatazė

p

–

koreliacijos statistinis reikšmingumas r

–

koreliacijos stiprumas ºC

–

Celsijus m.

–

metai val.

–

valanda min.

–

minutė CK

–

kreatinkinazė

Vvm

–

raumeninio audinio kiekis histologiniame mėginyje Vvc

–

jungiamojo audinio kiekis histologiniame mėginyje mg/kg

–

miligramai kilograme

TV/kg

–

tarpautiniai vienetai kilograme kg

–

kilogramas Ca

–

kalcis P

–

fosforas Zn

–

cinkas Cu

–

varis vnt.

–

vienetai diagr.

–

diagrama lent. – lentelė pH

–

vandenilio potencialas

7

ĮVADAS

Broilerių auginimas tampa labai svarbiu sektoriumi Lietuvos ekonomikoje ir visame pasaulyje. Lietuvoje per 2017 m. vieno žmogaus paukštienos suvartojimas siekė 36 kg, o 2016 m. jos suvartojimas buvo 8 kg mažesnis (1). Kadangi ūkiai siekia kuo didesnės ekonominės naudos, broileriai yra auginami didesnio svorio, veisiamos naujos veislės, dėl kurių jaunesnio amžiaus paukščiai gali pasiekti didesnį svorį. Tačiau broileriams tai gali sukelti tam tikras patologijas ir pakenkti jų sveikatai. Viena iš Lietuvoje vis dažniau diagnozuojamų ligų yra miopatija - nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologija. Kitaip ši liga vadinama ,,dorsokranialinė miopatija”, kai nugaros srityje skerdimo metu yra randama žalių, žalsvai geltonų su kraujosrūvomis raumenų. Prieš skerdimą broileriai atrodo kliniškai sveiki, tačiau post mortem nugaros dalyje virš nugaros priekinio plačiausiojo raumens pastebimas odos spalvos pasikeitimas, o atprepravus odą pastebimas kietos konsistencijos, su kraujosrūvomis, edema apsuptas raumuo. Nugaros priekinio plačiausiasiojo raumens pagalba paukštis gali atitraukti ir pasukti sparną.

Miopatiją sukeliančios priežastys nėra tiksliai aiškios. Manoma, kad tai gali predisponuoti genetika, per greitai augantys broileriai, taip pat netinkami pašarai, medžiagų apykaitos sutrikimai. Ši liga iš pradžių buvo diagnozuojama pavieniais atvejais ūkiuose, tačiau vis dažniau ši liga tampa dideliu galvos skausmu, nes esant šiai patologijai yra paveikiama mėsos kokybė, pažeista nugaros raumens dalis turi būti išpjaustoma, perdirbama arba utilizuojama, o produktas praranda prekinę savo išvaizdą.

Darbo tikslas

–

išanalizuoti broilerių nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologiją-miopatiją, išsiaiškinti atsiradimo priežastis, atlikti morfologinę analizę.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti broilerių nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologijos dažnumą ir įvertinti galimus veiksnius, lemiančius šias patologijas.

2. Įvertinti broilerių nugaros priekinio plačiausiojo raumens pakitimus, atliekant patologinį anatominį ir morfologinį tyrimus.

3. Atlikti broilerių nugaros priekinio plačiausiojo raumens histomorfometrinę analizę ir įvertinti jungiamojo ir raumeninio audinio kiekio pokyčius.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Raumens struktūra

Raumuo

–

(lot. musculus) vienas iš minkštųjų audinių, kuris randamas daugelyje gyvų organizmų. Pagrindinė raumens funkcija yra gebėjimas susitraukti ir atsipalaiduoti dėl galimybės cheminę energiją paversti mechanine. Dėl šių funkcijų gyvas organizmas geba išnešioti kraują po visą organizmą, judėti erdvėje, kvėpuoti, apsiginti, skristi, vykdyti skrandžio bei žarnų motoriką ir kt. Raumuo pagal savo funkcijas, struktūrą, lokalizaciją yra skirstomas į skersaruožius (lot. textus muscularis striatus) ir lygiuosius raumenis (lot. textus muscularis nonstriatus). Skersaruožiai raumenys dar skirstomi į griaučių (lot. textus muscularis striatus skeletalis) ir širdies raumenis (lot. textus muscularis striatus carciacus).

Paukščiai turi apie 175 raumenis (2). Jie yra atsakingi už priverstinį judėjimą, poravimąsi, gynybą ir kitas funkcijas. Paukščių raumenų sistema palaiko svorio centrą, kuris padidina efektyvų paukščių skraidymą erdvėje.

Skeleto raumenys yra sudaryti iš ilgų, daugiabranduolių ląstelių miocitų dar kitaip vadinamų raumenų skaidulomis ar ląstelėmis, kurias jungia jungiamojo audinio karkasas, nervai bei kraujagyslės (3). Daugelių gyvūnų miofibrilių skersmuo yra apie 30

–

70 µm, o ilgis gali svyruoti nuo 1 mm iki kelių centimetrų priklausomai nuo raumens tipo ir vietos (4). Raumenų skaidulos sudarytos iš miofibrilių, kurios yra susiformavusios iš aktino ir miozinų filamentų. Aktino ir miozino judėjimas išilgai vienas kito sukelia raumenų skaidulų susitraukimą ir atsipalaidavimą (5, 6, 7), tas kūnui leidžia judėti. Miofibrilę iš išorės gaubia sarkolema, o tarpus tarp sarkolemos ir miofibrilių užpildo sarkoplazma

–

medžiaga, panašia į ląstelėse esančią citoplazmą. Raumeninėje skaiduloje yra skirtingos membranų sistemos - skersinė vamzdelių sistema (ang. T - tubules) ir sarkoplazminis tinklas. Skersinių vamzdelių sistema yra sarkolemos įlinkiai į raumenų skaidulas tam tikrais intervalais, dėl to kalcio jonai gali greitai judėti miocitu. O sarkoplazminis tinklas yra vidinė membranos sistema, kuri efektyviai kaupia kalcio jonus iš sarkoplazmos (7). Raumenų susitraukimą sukelia nervinis signalas (veikimo potencialas), kuris galiausiai lemia kalcio lygio padidėjimą raumenų ląstelėse, o tai savo ruožtu inicijuoja miofibrilių judėjimą (susitraukimus). Judesiai vyksta kontroliuojant neuronams ir sukeliant signalą per neuroraumeninę sinapsę. Kada veikimo potencialas pasiekia neuroraumeninę sinapsę išilgai motorinio nervo, veikimo potencialas sklinda per miocitą skersinę kanalėlių sistemą, todėl kalcio jonai išsiskiria iš sarkoplazminio tinklo į sarkoplazmą (8).

Griaučių skersaruožis raumeninis audinys pagal lokaciją driekiasi šalia griaučių elementų (kremzlių, kaulų), tačiau gali įeiti ir į nedaugelio vidaus organų sudėtį, t. y. į liežuvio, stemplės struktūrą, sudaro sutraukiamuosius raumenis, kaip sfinkteriai, ir poodinius audinius (lot. mm.

9 subcutanei). Visus griaučių skersaruožius raumenis inervuoja somatinė nervų sistema, todėl visi gyvūno judesiai yra valingi ir sąmoningai sukelti. Griaučių skersaruožiams raumenims ruožuotumą suteikia aktino ir miozino siūlų išsidėstymas.

Paukščių raumenų skaidulos klasifikuojamos pagal jų susitraukimo greitį, atsparumą

nuovargiui, medžiagų apykaitą. Tradicinė raumenų skaidulų klasifikacija grindžiama miozino ATPazės histocheminėmis reakcijomis ir skirstoma į greitai susitraukiančias 2A ir 2B, lėtai susitraukiančias 1 tipo skaidulas. (9), naujesnėje literatūroje dar minimas greitai susitraukiančios 2X raumeninės skaidulos. Susitraukimo greitis palaipsniui didėja nuo 1 tipo iki 2A, 2X ir 2B skaidulų (10). 1 ir 2A tipo skaidulos pirmiausia naudoja oksidacinį metabolizmą, o 2X ir 2B tipo skaidulos priklauso nuo glikolitinio metabolizmo.

1.2. Anatominė padėtis ir pagrindinės funkcijos

Nugaros priekinis plačiausiasis raumuo susideda iš 1 tipo skaidulų (1 pav.) (11). Šiame raumenyje yra randama 5000 raumeninių raudonųjų skaidulų (11). Pagrindinė šio raumens funkcija yra traukti sparną kaudaline kryptimi, lankstyti ir pakelti žąstikaulį, tokiu būdu yra kontroliuojamas žąstikaulio judėjimas susitraukimo metu (11).

Nugaros priekinis plačiausiasis raumuo (lot. m. latissimus dorsi anterior) yra vienas iš paviršinių raumenų ant peties nugaros paviršiuje (1 pav.). Šis raumuo prasideda tarp paskutiniojo kaklo ir pirmojo krūtinės slankstelio. Lygiagrečiai skaidulos plečiasi link mentikaulio ir žąstikaulio

10 sąnario. Raumuo baigiasi įsiterpęs tarp žąstikaulio ir mentės sąnarinio kaudalinėje paviršiaus dalyje šalia M. biceps brachii (11, 13).

1.3. Nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologija-miopatija

Broilerių nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologija (ALD, lot. m. anterior latissimus dorsi) – miopatija, kitaip dar vadinama ,,dorsokranialine miopatija” (ang. dorsal cranial myopathy), tai yra paukščių raumenų patologija, dėl kurios raumenų skaidulos nebegali tinkamai atlikti savo fiziologinės funkcijos. Pirmą kartą ši liga buvo aprašyta 2002 m. Brazilijoje. Ši patologija vis dažniau diagnozuojama tiek broileriams, tiek kalakutams, todėl sukelia didelių ekonominių nuostolių dėl neigiamos įtakos mėsos kokybei. Tokia mėsa nebetinkama vartoti, netenka savo prekinės išvaizdos, todėl išpjaustymo metu pažeistas raumuo yra visiškai išbrokuojamas. Tokiais atvejais yra pašalinama pažeista vieta kartu su proksimaline sparno dalimi ir krūtinės dalimi (11).

Iki šiol nėra tiksliai išsiaiškinta, kas sukelia ALD miopatiją. Manoma, kad patologiją gali sukelti toksinės medžiagos, esančios antikokcidinių medikamentų sudėtyje (jonoforiniai junginiai), genetika, raciono stoka, dėl kurios paukščiai negauna pakankamai vitamino E ir seleno, greitas kūno masės didėjimas, didelis triukšmas paukštidėse, per dideli laisvo Ca+2 kiekiai kraujyje. Tačiau trauma neturi jokių sąsajų su miopatija todėl, kad traumos metu būna pažeidžiami aplinkiniai audiniai. Manoma, kad vakcinacija taip pat gali prisidėti prie šios patologijos atsiradimo (Mareko, paukščių gripo vakcinos), nes yra švirkščiama į būtent šią anatominę vietą 1 d. amžiaus paukščiams Brazilijoje (11) ir tai, manoma, gali paskatinti šios patologijos atsiradimą. 2006 m. Brazilijos Lutheral universitete atliktame tyrime su 2415 broilerių buvo nustatyta, kad dažniau ALD miopatija pasireiškia vyriškos lyties ir sunkesnio svorio broileriams (P < 0,01) (11).

Šiuo metu Lietuvoje tai ypač opi problema paukščių ūkiuose, nes patologija neaptinkama iki apdorojimo proceso. Skerdžiant kai kurių pulkų broilerius, patologijos dažnis siekia net iki 30 procentų (14). Kiekvienais metais ALD patologija-miopatija sergančiųjų paukščių skaičius didėja.

Manoma, kad miopatijai atsirasti didelės įtakos turi paukščių greitas augimas. Tokių paukščių raumenų skaidulos yra labai didelio skersmens, tačiau dėl greito augimo jos nėra taip greitai aprūpinamos būtinosiomis maisto medžiagomis ir deguonimi. Dėl šios priežasties yra sukeliamas metabolinis stresas, deguonis turi nueiti labai didelį kelią, kad visos ląstelės būtų aprūpintos. Taip pat manoma, kad paukščiams dėl staigaus krūtinės raumenų darbo kraujas nebepatenka į ALD raumenį. Palyginti su kitais skeleto raumenimis, šis raumuo yra sudarytas iš I tipo raumeninių skaidulų, todėl yra labai jautrus hipoksijai. Dėl šios priežasties yra sukeliama audinio išemija (11) ir nekrozė.

11 ALD miopatija paukščiams nėra mirtina liga. Patologija neturi akivaizdžių klinikinių požymių, todėl yra pastebima tik post mortem. Ligos atsiradimo pradžioje aptinkami dideli, aiškiomis ribomis pažeidimai, patinimas su išreikšta audinių edema (15). Pažeidimo vieta tampa gelsvai žalios spalvos, aplink pažeidimą matomas kraniodorsaline kyptimi einantis audinių patinimas (2 pav.). Skrodžiant ALD pastebima poodinė edema, paviršinės raumenų hemoragijos ant dorsalinio ir ventralinio audinio paviršiaus (11), taip pat gretimų raumenų sukibimas kartu su ALD. Raumuo tampa anemiškos spalvos, yra didesnio svorio bei tankumo nei įprastai. Nekrozavęs audinys sausas, trapios konsistencijos. Apžiūrint skerdeną iš išorės nėra matomų bendrųjų pakitimų, išskyrus odos plotą, dengiantį ALD raumenį. Odos spalva nežymiai geltonos spalvos su nedideliu patinimu, be kvapo. Tiriant aplinkinius raumenis (lot. mm. rhomboidei, m. scapulohumeralis caudalis) pastebimos paviršinės hemoragijos. Kitus raumenis (lot. m. supracoracoideus, m. pectoralis thoracicus, m. sartorius, m. triceps brachii) tiriant makroskopiškai pakitimų nerasta (11).

2011 m. atliktame tyrime (11) paimti morfologiniai mėginiai iš broilerių nugaros priekinio plačiausiojo raumens buvo fiksuojami 4 proc. formaldehido tirpale, dehidratuoti etanolyje, užlieti parafine, supjaustyti 5 µm ir dažyti hematoksilinu-eozinu. Mikroskopuojant gautus mėginius buvo matomi miofibrilių dydžio pokyčiai, nekrozė, ląstelių regeneracija, fibrozė (3 pav.).

2 pav. a) sveikas broileris; b) sveiko broilerio

ALD raumuo; c) ALD miopatija-pakitusi odos spalva virš ALD raumens; d) pažeistas ALD raumuo su edema ir hemoragijomis (rodyklė)

12 Analizuojant rasta makrofagų, acidofilų, heterofilinių leukocitų infiltracija, satelitinių ląstelių proliferacija. Stebima intensyvi fibrozė, adipocitų skaičiaus padidėjimas tarp raumeninių skaidulų (3 pav.). Aplink pažeisto raumens kraštus randamas fibrinas. Pakitimai, tokie kaip hialinizacija, nekrozė ir paviršinė fibrozė, buvo randami gretimuose raumenyse (lot. m. rhomboideus superficialis, m. scapulohumeralis caudalis, m. triceps brachii). Kituose raumenyse (lot. m. supracoracoideus, m. pectoralis thoracicus, m. sartorius) buvo rasta raumeninių skaidulų hialinizacija bei nekrozė, tačiau nepastebėta fibrozė. Įdomu tai, kad tiriant histologiškai ALD raumenų mėginius, kurie atrodė makroskopiškai sveiki ir nepakitę, rasta pakitimų, kaip raumenų skaidulų hialinizacija, segmentų nekrozė ir limfocitų infiltracija su nežymia fibroze (11).

Tyrimo metu (11) taip pat buvo surinkti vidaus organai histopatologinei analizei atlikti. Buvo stebima inkstų epitelio degeneracija ir bursos limfoidinio audinio sumažėjimas. Tiriant kepenis mikroskopiškai aptikta kepenų tulžies latako hiperplazija, granuliocitinis cholangitas, hepatocitų vakuolizacija. Raumeniniame skrandyje

–

miocitų branduolių piknozė. Histologiškai tiriant odą virš ALD raumens buvo rasta limfocitų infiltracija dermoje ir poodiniame audinyje. Tiriant kitus organus, įskaitant širdį ir smegenis, nebuvo pastebėta mikroskopinių audinių pokyčių (11). Tačiau negalima sieti rastų organuose patologijų su ALD miopatija, kadangi šios patologijos yra būdingos tam tikroms paukščių ligoms ir jos randamos net kai broileriams nėra nustatoma ALD miopatija (11).

3 pav. a) nepakitęs raumens audinys; b) ALD miopatijos

sukelta skaidulų dydžio pakitimai 42d.; c) 35d.;

žvaigždute-hialininė degeneracija, rodyklė

–

nekrozė,

trikampiai

–

heterofilų ir makrofagų infiltracija. d)

13 Raumeniniame skrandyje rasti pokyčiai gali būti siejami su vitamino E ir seleno trūkumu paukščių mityboje (16).

2017 m. Federal do Rio Grande do Sul universitete Porto Alegre, Brazilijoje (17) atliktame tyrime buvo tirti sveikų (n = 12) ir su ALD miopatija (n = 12) broilerių histologiniai mėginiai. Iš gautų mėginių buvo atliekamas histomorfometrinis tyrimas

–

lyginamas raumeninio audinio (Vvm, proc.) ir jungiamojo audinio (Vvc, proc.) kiekis. Rasta reikšmingų skirtumų (P < 0,001) tarp didesnio svorio broilerių (P = 0,001) (4 pav.). Atliekant tyrimą išsiaiškinta, kad broileriai, kurie sirgo ALD miopatija, turėjo mažiau raumeninio audinio (34,63 proc. ± 2,67 proc.) lyginant su sveikų paukščių histologiniais mėginiais (47,28 proc. ± 4,78 proc.) (17). Jungiamojo audinio kiekis buvo didesnis tų mėginių, kurie buvo paimti iš broilerių, sergančių ALD miopatija (ALD miopatija sergančiųjų

–

29,98 proc. ± 2,79 proc., sveikų broilerių jungiamojo audinio

–

15,61 proc. ± 5,13 proc.). Tačiau jungiamojo ir raumeninio audinio santykiui neturėjo reikšmės broilerių amžius (35 d. arba 42 d.) ir reikšmingai nesiskyrė tarp grupių (P > 0,05) (17).

2013 m. atliktame tyrime Rio Geande do Sul Brazilijoje tiriant to paties amžiaus (42 d.) ir vienodomis sąlygomis auginamų paukščių kraujo biocheminius parametrus ir lyginant su paukščiais, sergančiais ALD miopatija bei sveikais (kontrolinė grupė), nebuvo rasta žymių kraujo parametrų pokyčių, išskyrus aspartato aminotransferazę (AST) ir kreatinkinazę (CK) kiekius. Šie rodikliai buvo aukštesni tirtų broilerių, kurie sirgo ALD miopatija, nei tirtos kontrolinės grupės (P <

4 pav. Raumeninio (Vvm, proc.) ir jungiamojo (Vvc, proc.) audinio

pasiskirstymas nugaros priekiniame plačiausiame raumenyje. Tyrime buvo lyginamos dvi grupės: sveikų broilerių ALD raumuo (norm) ir

14 0,05) (18). Tačiau atlikus histologinį kepenų tyrimą paaiškėjo, kad AST padidėjimas buvo dėl kepenų patologijų. Nepaisant padidėjusio raumenų fermentų aktyvumo broilerių, sergančių ALD miopatija, kurie nerodo jokių hematologinių, biocheminių, pH nuokrypių verčių, daroma išvada, kad ALD raumens miopatija nedaro jokios įtakos bendrajai sveikatos būklei ir nekelia pavojaus vartotojams (18) (žmonėms). CK aktyvumo matavimas dažniausiai naudojamas siekiant nustatyti naminių paukščių raumenų pažeidimus dėl jų specifiškumo, nedidelės tyrimų kainos ir galimybės ištirti daug paukščių (19).

1.4. Giliojo krūtinės raumens patologija-miopatija

Intensyvaus auginimo mėsinių paukščių įmonėse geriau žinoma kita raumenų patologija - giliųjų krūtinės raumenų pažeidimas arba miopatija (DPM lot. M. supracoracoideus, ang. deep pectoral myopathy) (14). Tai degeneracinė raumenų liga, kuri savo išvaizda labai panaši į nugaros raumens patologiją-miopatiją, tačiau skiriasi savo lokacija bei histologinių mėginių pakitimais. Pirmą kartą šios patologijos pasireiškimą kalakutams aprašė Dickinson 1968 m., kiek vėliau broilerių miopatiją aprašė Page ir Fletcher 1975 m. (20).

DPM nėra susijusi su kraujagyslių ligomis ar traumomis, tačiau asocijuojama su judėjimo organų aktyvumo padidėjimu (15), dėl ko susidaro raumenų išemija. Yra labai daug panašumų tarp giliojo krūtinės raumens bei nugaros priekinio plačiausiojo raumens degeneracijų. Pirma, abiejų ligų atveju yra paveikiamas tik vienas raumuo. Antra, dėl pažeistų raumenų yra paveikiamas sparnų judėjimas. Be to, šios patologijos pasireiškia kur kas dažniau didesnio svorio broileriams (11). Mikroskopiniai panašumai taip pat pastebimi abiejų patologijų atvejais, kaip nekrozė, regeneracija, granuliacinis audinys aplink raumenį (11).

Paukščių krūtinės raumenys yra labai svarbūs, nes jie padeda paukščiams pakilti ir skraidyti erdvėje. Kadangi dauguma auginamų broilerių auginami uždarose patalpose, raumens membrana tampa neelastinga ir yra spaudžiama krūtinkaulio. Marindale (20) teigia, kad fizinio krūvio metu krūtinės raumuo 20 proc. padidėja dėl padidėjusios kraujotakos audinyje. Todėl suteikus paukščiams krūvio, raumuo negali išsiplėsti dėl savo neelastingos membranos bei krūtinkaulio, t. y. negali išsipūsti dėl fiziologinių pokyčių. Taip yra ribojamas arba sustabdomas audinių aprūpinimas deguonimi bei reikalingomis maistinėmis medžiagomis, todėl sukeliama audinių nekrozė arba ląstelių ir audinių mirtis (20).

Nors patologija vadinama ,,žaliąją raumenų” liga, tačiau, kad audinys taptų ,,žalios spalvos”, reikia kelių savaičių laiko (20). Iš pradžių ši patologija pasireiškia raudonos spalvos uždegimu, hemoragijomis uždegimo srityje. Ši liga siejama su padidėjusiu paukščių aktyvumu (gaudymu) ir gali trukti iki 48 val. Toliau audinys įgauna melsvą ar pilką atspalvį, audinys nekrozuoja. Iš pradžių spalvos pakitimai pastebimi vidurinėje raumens dalyje, vėliau plečiasi ir

15 išplinta po visą audinį. Per savaitę ar ilgiau nuo patologijos atsiradimo pradžios raumuo įgauna žalią spalvą (5 pav.). Spalva atsiranda dėl mioglobino ir hemoglobino irimo pažeistame raumenyje (20).

1.5. Toksinų sukelta miopatija

Dažnai paukštininkystės ūkiuose susiduriama su toksine miopatija dėl neatsargaus jonoforinių medžiagų naudojimo. I tipo raumeninės ar raudonosios skaidulos yra jautriausios šioms medžiagoms. Jonoforinių medžiagų labai didelis aktyvumo spektras, bet siauras terapinis langas. Dažniausiai naudojamos jonoforinės medžiagos kaip antikokcidiniai preparatai paukščių ūkiuose yra monensinas (100

–

125 mg/kg), salinomicinas (60

–

75 mg/kg), lasalocidas (75

–

125 mg/kg), narazinas (60

–

80 mg/kg) (21).

Monenzinas yra geriausiai ištirta jonoforinė medžiaga dėl savo toksiškumo ir poveikio miopatijos atsiradimui broileriams, vištoms dedeklėms, veislinių kalakutų pulkams. Apsinuodijus jonoforinėmis medžiagomis paukščiams pasireiškia kreminės spalvos diarėja, apatija, apetito sumažėjimas, dispnėja, koordinacijos sutrikimai, galūnių silpnumas, raumenų sustingimas, gulėjimas ant krūtinės dalies. Post mortem tyrimai neparodė specifinių pažeidimų (22), tačiau mikroskopuojant matomi miopatijos pažeidimai ant m. pectoralis major, m. supracoracoideus, m. iliotibialis cranialis ir m. gastrocnemius. Histologiniai pakitimai, susiję su jonoforinių medžiagų toksiniu poveikiu, yra miofibrilių nekrozė, fragmentacija, suardyta sarkoplazma dėl didelio kiekio eozinofilų, riebalų įsiterpimas tarp miofibrilių, mitochondrijų degeneracija, heterofilų bei makrofagų infiltracija į intersticiją bei sarkoplazmą. Sandercock ir Mitchel (23) teigia, kad paspartėjęs paukščių augimas gali būti susijęs su jautrumo padidėjimu monenzinui, kuris sukelia miopatiją. Yra manoma, kad toksininės jonoforinės medžiagos gali sukelti Na-K disbalansą sarkolemoje, dėl to padidėja kalcio srautai. Dideli

5 pav. Giliųjų krūtinės raumenų

16 kalcio srautai sukelia ląstelių pažeidimus, dėl šio proceso aktyvuojami fermentai kaip tarpląstelinė fosfolipazė ir nuo kalcio priklausoma proteazė, kurie pažeidžia vidines raumenų skaidulas ir plazmos membranas (24, 48, 44, 49). Taip ląstelės yra suardomos ir tai sukelia jų žūtį. Jonoforinių medžiagų toksiškumas taip pat gali padidėti dėl kitų naudojamų medikamentinių medžiagų.

1.6. Vitamino E ir seleno trūkumo sukelta miopatija

Vitaminas E ir mineralai (selenas ir siera) yra labai svarbūs antioksidantai paukščių mityboje. Jų deficitas gali turėti įtakos tokių ligų atsiradimui kaip encefalomaliacija, eksudacine diateze ir vitamino E ir seleno sukelta miopatija vištoms, antims ir kalakutams (25). Vitaminas E gerina mėsos kokybę ir stabilumą dėl savo gebėjimo neutralizuoti laisvuosius radikalus, sumažinti lipidų peroksidaciją kraujo plazmoje ir skeleto raumenyse (26). Tiek selenas, tiek vitaminas E veikia kaip antioksidantai arba jų pirmtakai ir jie gali iš dalies papildyti vienas kitą, nes įrodyta, kad selenas gali apsaugoti nuo patologinių veiksnių, susidariusių dėl vitamino E trūkumo (27, 28, 25). Dėl mažesnio antioksidacinio pajėgumo ir didelio kiekio nesočiųjų riebalų rūgščių, greitai susitraukiančios I tipo skaidulos yra jautresnės vitamino E ir seleno trūkumui nei II tipo raumeninės skaidulos (29, 30). Seleno kiekis mažesnis nei 0,1 mg/kg yra susijęs su vitamino E ir seleno trūkumo sukelta miopatija (31). Paukštynuose rekomenduojama seleno norma tiek augantiems (0

–

10 d. amžiaus), tiek pasiekusiems 25 dienų amžių yra 0,3 mg/kg dienos norma, o vitamino E nuo 80 IU mažėjant iki 50 IU priklausomai nuo paukščio amžiaus ir mitybos rūšies (32).

Vitamino E ir seleno trūkumo sukelta patologija yra kitaip vadinama ,,baltąja raumenų liga”. Dažniausiai yra paveikiamas krūtinės raumuo. 2017 m. Neinfekcinių ligų katedroje Trakia universitete Bulgarijoje atlikto eksperimento metu nustatyta, kad 19 d. nuo tyrimo pradžios paukščiams neduodant visiškai seleno preparatų išryškėjo tokie klinikiniai požymiai kaip anoreksija, ataksija, galūnių silpnums, apsunkintas vaikščiojimas iki šėrimo ir vandens vietų (33). Kaip kurie broileriai krito ant krūtinės ir pilvo dalių, plunksnos prarado savo spindesį ir buvo pašiauštos. 21-ąją d. klinikiniai požymiai išryskėjo dar stipriau, todėl paukščiai nebegalėjo atsistoti, gulėjo ant šono ir buvo paralyžiuoti. Kiti paukščiai nebepajėgė pakelti sparnų. Tačiau 21-ąją d. nuo tyrimo pradžios vienai iš tiriamųjų grupių buvo pradėta duoti 0,06 mg/kg seleno, todėl 27-ąją d. buvo pastebėta, kad 14 broilerių išnyko degeneracijos simptomai, 31 d. dar 12 broilerių. O kitai tiriamajai grupei, kuri nebuvo gydoma selenu, klinikiniai požymiai pasireiškė iš viso 46,6 proc. broilerių ir nebuvo atvejų tarp broilerių, kuriems klinikiniai požymiai išnyktų. Todėl manoma, kad miopatija, sukelta dėl maisto medžiagų trūkumo, gali būti grįžtamas procesas (33).

4 sav. amžiaus ir vyresnių broilerių raumenų makroskopiniai pokyčiai, sukelti vitamino E ir seleno trūkumo, pasireiškė blyškiomis dėmėmis ir įvairaus dydžio juostomis, patinimais (34, 35). Histologiškai matomos krūtinės raumenų skaidulų degeneracija, edema, nekrozė, fibrozė ir

17 mineralizacija (30, 34, 35, 25). Taip pat matoma heterofilų bei makrofagų infiltracija. Tačiau yra pažeidžiami ne tik skeleto raumenys, bet ir lygieji raumenys, raumeninio skrandžio sienelė, širdies raumuo (25). Kai kuriuose miocituose padidėjo branduolių skaičius. Adipocitų skaičius buvo didesnis tarp aduktoriaus raumenų skaidulų nei tarp krūtinės raumenų (26).

1.7. Karščio streso sukelta miopatija

Priešingai nei žinduoliai, paukščiai neturi prakaito liaukų ir padidėjusi aplinkos temperatūra paukščiams lengvai gali sukelti hipertermiją (25). Paukščiai kontroliuoja pakilusią kūno temperatūrą padidindami kvėpavimo dažnį ir praverdami burną, tačiau, jei jie nebesugeba atsivėsinti ir užkirsti kelio hipertermijai, įvyksta metabolinis ir kraujotakos disbalansas, o dėl to gali ištikti ir gaišatis (25, 26, 37).

Karščio streso poveikyje dažniausiai yra pažeidžiamas krūtinės raumuo, todėl tiriant histologiškai randama ląstelių nekrozė, intersticinė edema, tačiau regeneracijos požymių neaptikta (37, 38). Nuolatinis lengvas aplinkos temperatūros pakilimas nesukelia paukščiams jokių klinikinių simptomų, bet mažina raumenų skaidulų skersmenį (39).

Komercinis transportavimas ir ūmus karščio stresas transportavimo metu sukelia broilerių skeleto raumenų pažeidimus (miopatiją) (40, 41). Su hipertermija susijusią miopatiją apibūdina skeleto raumenų izofermento kreatino kinazės (CK) aktyvumo plazmoje padidėjimas ir atspindi Ca2+_{pokyčius raumenų membranoje.}

Yra manoma, kad raumenų membranos vientisumo pokyčiai yra susiję su vandens praradimo mechanizmu, nes plazmos CK padidėjimas, atspindintis membranos raumenų pažeidimą, buvo susijęs su didesniu pH ir vandens praradimu (37).

2001 m. Roslin institute (Edinburgh), Roslin, Midlothian, Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad dėl karščio streso poveikio sumažėjo pectoralinių raumenų pH, palyginti su kontroline grupe 63 d. ir 35 d. amžiaus broilerių (37). Viena paukščių grupė 63 d. ir 35 d. amžiaus buvo laikomi +4 ºC temperatūroje, o bandomoji grupė 63 d. ir 35 d. - +32 ºC temperatūroje po dvi valandas. Pektoralinių raumenų pH po skrodimo kontrolinės grupės 35 d. amžiaus broilerių buvo 6,18 ± 0,13 pH, o bandomosios grupės 5,74 ± 0,11 35 d. amžiaus broilerių. 63 d. amžiaus kontrolinės grupes pH vertė buvo 5,83 ± 0,11, o bandomosios grupės pH vertė buvo 5,64 ± 0,08. Prieš tyrimą buvo manoma, kad karščio stresas neturi jokios įtakos krūtinės raumenų pH skirtingo amžiaus broileriams, tačiau po tyrimo reikšmės reikšmingai (P < 0,05) skyrėsi (pH vertė matuota po 15 min. nuo paskerdimo). Taip pat paėmus kraujo mėginius iš tirtų broilerių, buvo nustatytas CK aktyvumo padidėjimas (P ≤0,05), palyginti su paukščių kraujo paramerais, kurie buvo laikomi +21 ºC temperatūroje (37).

18 Karščio streso sukelta miopatija buvo didesnė vyresnio amžiaus paukščiams (63 d. amžiaus) (P 0,001). CK aktyvumas padidėjo 54 proc. paukščiams palyginti su pradiniu plazmos CK aktyvumu prieš tyrimą. Taip pat buvo 24 proc. didesnis nei 35-erių amžiaus paukščių (37). Tokie padidėjimai rodo skeleto raumenų pažeidimus ar miopatiją ir yra raumenų ląstelių membranos (sarkolemos) funkcijos ir pralaidumo sutrikimų pasekmė (41, 42, 43). Ankstesni tyrimai parodė, kad karščio streso sukelta miopatija ir CK padidėjimas įvyksta dėl raumenų viduląstelinės Ca2+

homeostazės sutrikimo (44, 45). Nors gerai žinoma, kad padidėjęs kraujo plazmos CK aktyvumas rodo miopatiją (46), nesant jokių atvirai sukeltų raumenų pažeidimų (pvz., mechaninių ar biocheminių), normali cirkuliuojančio fermento veikla yra raumenų ląstelių apykaitos pasekmė (47). Šiame tyrime pradinis plazmos CK aktyvumas buvo žymiai didesnis vyresnių, didesnių paukščių organizme. Vyresnių paukščių padidėjęs CK aktyvumas plazmoje gali atspindėti nuo amžiaus ar dydžio priklausomą raumenų ląstelių metabolizmo ir apykaitos padidėjimą. Manoma, kad vyresnių, didesnių broilerių raumenų ląstelių membranos gali turėti pakitusias pralaidumo savybes, palyginti su jaunesnių, mažesnių paukščių.

19

2. TYRIMO METODIKOS IR MEDŽIAGOS

Magistro baigiamojo darbo ,,Broilerių nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologija, jos priežastys, morfologinė analizė“ tyrimas buvo atliktas AB ,,Vilniaus paukštynas” skerdykloje Gamyklos g. 27, Rudaminoje ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos fakultete, Veterinarinės patobiologijos katedroje. Tyrimas atliktas 2019 m. Viso tyrimo metu buvo analizuojami Ross 308 veislės broileriai iš skirtingų paukštynų. Buvo vertinamas nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologijos- miopatijos pasireiškimas kiekvienoje pauštidėje skerdimo metu, imamos atsitiktinių broilerių raumenų dalys su patologija ir be patologijos, vežamos į Veterinarinės patobiologijos katedrą. Taip pat atlikti bakteriologiniai tyrimai, apskaičiuotas jungiamojo ir raumens kiekis procentais, siunčiamos anketos tiriamų paukštynų veterinarijos gydytojams (6 pav.).

TYRIMO SCHEMA Miopatijos pasireiškimo skaičiavimas skerdykloje (n = 30000), gautų rezultatų statistinė analizė Mėginių surinkimas morfologiniam tyrimui, histomorfometrinei analizei (n (su patologija)=30, n(sveikų paukščių)=5) Histologinių mėginių gamyba (n = 35) ir statistinė analizė. Jungiamojo ir raumeninio audinio santykio

įvertinimas

Bakteriologinių mėginių surinkimas (n = 6), rezultatų

vertinimas

Anketinės apklausos siuntimas paukštynams ir jos

statistinė analizė (n = 5)

20

2.1. Tyrimo metodika

Tyrimas buvo pradėtas skaičiuojant nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologijos-miopatijos pasireiškimą paukštidėse. Buvo tiriami 5 skirtingų Lietuvos regionų paukštynai A, B, C, D, E. Per visą tyrimo laiką išanalizuota 10 paukštidžių, kiekvieno paukštyno po 2 paukštidės. Tyrime pasirinkti skirtingi paukštynai tam, kad būtų galima įvertinti ir palyginti, kas galėjo turėti įtakos patologijai atsirasti. Vertinant patologijos pasireiškimą, buvo skaičiuojama iš kiekvienos paukštidės po 3000 paukščių. Stovint prie stipriai apšviestos skerdimo linijos buvo ieškoma žalios, geltonos, raudonos spalvos odos pakitimų virš nugaros priekinio plačiausiojo raumens(7 pav.). Tai yra vienas iš rodiklių, rodančių, kad broileris serga miopatija nepažeidžiant odos.

Skerdimo metu buvo vertinama:

1) ar broileris sveikas, ar turi nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologiją- miopatiją;

2) vidutinis visų skerdžiamų broilerių svoris iš gautų ciklogramų(ciklograma – tai dokumentas, kuriame nurodyti visų skerstų broilerių svoriai, vidutinis visų broilerių svoris, bendras skerstų gyvūnų skaičius, atskirų kūno dalių svoriai).

Po skerdimo buvo analizuojami Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų varžtaraščiai: 1) naudoti medikamentai, išlaukos pabaiga;

2) nuo ko vakcinuoti paukščiai; 3) atvežtų paukščių skaičius; 4) broilerių transportavimo trukmė.

7 pav. Broilerių priekinio plačiausiojo raumens patologijos

21

2.2. Bakteriologinis tyrimas

Bakteriologinio tyrimo metu mėginys buvo imamas į bakteriologines terpes. Šeši mėginiai buvo imami į ,,TRANSWAB®” terpes prieš tai odą dezinfekavus spiritu, atpreparavus ją steriliu vienkartiniu skalpeliu. Tamponėlis buvo vilgomas į nugaros priekinį plačiausiąjį raumenį pažeistą miopatijos su kraujosrūvomis ir edema. Bakteriologinis tepinėlis buvo gautas iš nugaros priekinio plačiausiojo raumens nuograndų. Visi imti mėginiai buvo pristatyti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą Veterinarijos akademijos Veterinarinės patobiologijos katedrą per 24 val. nuo mėginių paėmimo pradžios.

2.3. Pataloginis anatominis ir histopatologinis tyrimai

Histologiniams mėginiams buvo imami 41

–

42 d. amžiaus broilerių ALD raumenys, po 30 mėginių su miopatija ir 5 mėginiai be patologijos iš kliniškai sveikų broilerių palyginimui. Raumenys buvo išpjaunami aštriais vienkartiniais skalpeliais ir fiksuojami formalino 10 proc. tirpale ne mažiau nei 24 val. nuo paėmimo pradžios (8 pav.).

Toliau paimti mėginiai buvo supjaustomi ir sudedami į plastikines kasetes (9 pav.), plaunami tekančiu, šaltu vandeniu 24 val., kad iš audinių būtų pašalintas fiksatorius. Po plovimo mėginiai buvo dedami į

a

udinių įmirkymo procesorių „Shandon Pathcentre”, dehidratuojami etilo alkoholyje į didėjančios koncentracijos tirpalus tokia seka: 70º, 80º, 96º tam, kad audiniai nesideformuotų. Iš etilo alkoholio audinių gabaliukai buvo perkeliami į chloroformo tirpalą audinių skaidrinimui, o iš jo į gryną parafiną, naudojant audinių įliejimo įrangą „Tes 99”. Parafinu užlietas histologinis mėginys plastikinėje kasetėje yra palaikomas ant termostatinio stalelio, kad galutinai parafinas sukietėtų ir mėginys įgautų reikiamą formą.

Gavus parafininius blokus, histologiniai pjūviai buvo gaunami naudojant „Sakura Accu-Cut®

SRMTM_{” automatinį rotacinį mikrotomą}

_{, darant}

_{4 µm pjūvius. Gauti pjūviai buvo atsargiai}

perkeliami specialiomis adatėlėmis į termostatinę vandens vonelę. Ištiesinus pjūvius ir atskyrus juos vienas nuo kito, jie buvo perkelti ant objektinio stiklelio ir išdžiovinami ant kaitinimo plokštelės „Thermo Scientific Hotplate”. Vėliau objektiniai stikleliai sudėti į termostatą „Binder” 24 val. ir laikomi +37 oC temperatūroje. Praėjus 24 val. termostate išdžiūvę parafininiai audinių pjūviai dažomi, naudojant histologinių pjūvių automatiniui dažymui skirtą įrenginį „Sakura Tissue-Tek® DRS TM”.

Gauti morfologiniai mėginiai buvo analizuojami naudojant poliarizacinį mikroskopą ,,Olympus BX63”. Histologinių mėginių analizei buvo naudojama programa ,,OLYMPUS cellSens

22 Dimension”. Šia programa buvo daromos visos morfologinių mėginių nuotraukos, taip pat buvo apskaičiuotas raumeninio ir jungiamojo audinio santykis.

2.4. Histomorfometrinės analizės technika ir naudotos priemonės

Gauti histologiniai mėginiai buvo analizuojami ir lyginami programa ,,OLYMPUS cellSens Dimension” naudojant poliarizacinį mikroskopą ,,Olympus BX63”. Šia programa buvo skaičiuojamas raumeninio ir jungiamojo santykis, palyginami sveikų ir patologiją turinčių broilerių morfologiniai mėginiai. Programoje raumeninis audinys buvo žymimas geltona spalva, o jungiamasis audinys tamsiai mėlyna spalva. Pagal spalvos nusidažymo kiekį programa automatiškai apskaičiavo, kiek geltona ar mėlyna spalva užima kvadratinių mikrometrų µm2 _{viename matymo lauke. Iš gautų}

rezultatų buvo apskaičiuojama procentinė raumeninio ir jungiamojo audinio išraiška naudojant skaičiuoklės programine įranga ,,Microsoft Excel’’ pagal formules (10 pav.)

𝑉𝑣𝑚, 𝑝𝑟𝑜𝑐. = 𝑅𝑎𝑢𝑚𝑒𝑛𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑎𝑢𝑑𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑠𝑎𝑛𝑡𝑦𝑘𝑖𝑠

𝑅𝑎𝑢𝑚𝑒𝑛𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑎𝑢𝑑𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑠𝑎𝑛𝑡𝑦𝑘𝑖𝑠 + 𝑗𝑢𝑛𝑔𝑖𝑎𝑚𝑜𝑗𝑜 𝑎𝑢𝑑𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑠𝑎𝑛𝑡𝑦𝑘𝑖𝑠𝑥100

𝑉𝑣𝑐, 𝑝𝑟𝑜𝑐. = 𝐽𝑢𝑛𝑔𝑖𝑎𝑚𝑜𝑗𝑜 𝑎𝑢𝑑𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑠𝑎𝑛𝑡𝑦𝑘𝑖𝑠

𝑅𝑎𝑢𝑚𝑒𝑛𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑎𝑢𝑑𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑠𝑎𝑛𝑡𝑦𝑘𝑖𝑠 + 𝑗𝑢𝑛𝑔𝑖𝑎𝑚𝑜𝑗𝑜 𝑎𝑢𝑑𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑠𝑎𝑛𝑡𝑦𝑘𝑖𝑠𝑥100

Gauti rezultatai leido įvertinti, kaip pakito raumeninio audinio kiekis esant miopatijai ir kiek padaugėjo jungiamojo audinio.

Prieš imant visus histologinius mėginius broileriai buvo sveriami ant svarstyklių, gauti broilerių svoriai buvo fiksuojami lentelėse (11 pav.). Gauti atsakymai buvo palyginami kartu tam,

9 pav. ALD raumuo

supjaustytas ir įdėtas į kasetę

8 pav. ALD raumuo

formalino 10 proc. tirpale

23 kad būtų išsiaiškinta, ar broilerių svoris turi ryšį su jungiamojo audinio padidėjimu procentine išraiška.

2.5. Anketinė apklausa

Anketinė apklausa buvo sudaryta iš 14 atvirų ir uždarų klausimų (1 priedas). Anketoje buvo klausiama apie broilerių gydymą, vakcinacijos būdus, laikymo sąlygas, šėrimą, apie galimus stresorius, viščiukų kilmę. Klausimai buvo sudaryti remiantis perskaitytais moksliniais straipsniais, atsižvelgiant į miopatijos sukeliamas priežastis. Apklausa buvo siunčiama A, B, C, D, E paukštynų atsakingiems veterinarijos gydytojams už gyvūnų sveikatą bei gerovę. Į anketinę apklausą buvo įtraukti tie paukštynai, kurie dalyvavo tyrime.

2.6. Tyrimo rezultatų statistinis įvertinimas

Statistinis tyrimo duomenų įvertinimas, lentelės buvo sudarytos naudojantis „Microsoft Office Excel“ programa, o grafikai, statistinis patikimumas (P reikšmė) ir koreliacija (r) apskaičiuota specializuota statistine programine įranga SPSS (angl. – statistical Package for the social sciences).

Visi tyrime ir metodikoje panaudoti paveikslėliai buvo sudaryti magistrinio darbo autorės.

24

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Miopatijos pasireiškimas paukštidėse

Analizuojant miopatijos pasireiškimą paukštidėse, buvo nustatyta, kad A1 paukštidėje patologijos pasireiškimas buvo 0,2 proc., A2 paukštidėje 0,3 proc., B1

–

8,7 proc., B2

–

6,7 proc., C1

–

1,8 proc., C2

–

4 proc., D1

–

1,4 proc., D2

–

2,2 proc., E1

–

6,5 proc., o E2

–

6,5 proc. (12 pav.). Apskaičiavus vidurkį buvo išsiaiškinta, kad ALD miopatijos pasireiškimas paukštynuose apytiksliai siekia 3,6 proc.

Atliekant tyrimą, buvo pastebėta, kad didesnio svorio broileriai dažniau turi ALD miopatiją nei mažesnio svorio paukščiai. Didžiausias nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologijos pasireiškimas buvo paukštidėje B1

–

261 vienetai, taip pat šioje paukštidėje buvo didžiausias vidutinis paukščių svoris

–

1929 g. Mažiausias miopatijos pasireiškimas buvo A1 paukštidėje

–

5 vienetai, o paukščių vidutinis svoris

–

1381 g (13 pav.). Susisteminus visus gautus rezultatus nustatyta, kad paukštidėse, kuriose buvo didesnio svorio broileriai, ALD miopatijos pasireiškimas

12 pav. Nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologijos- miopatijos pasireiškimas tarp

25 kur kas didesnis, nei paukštidėse, kuriose buvo mažesnio svorio paukščiai, ir koreliacija stipri (r – 0,789), koreliuoja statistiškai reikšmingai (P < 0,005).

Analizuojant Lietuvos Respublikos vežamų gyvūnų važtaraščius buvo išsiaiškinta, kad visų tirtų paukštidžių 100 proc. broileriai buvo vakcinuojami nuo Niukaslio, Gamboro, infekcinio bronchito. 80 proc. paukštidžių broileriai buvo gydomi veterinariniais vaistais, 20 proc. paukštidžių

–

negydytos. Broileriai buvo gydyti Suramox (amoksicilinas), Linco-spectin (linkomicinas, spektinomicinas), Enroxil 10 proc. (enrofloksacinas), Amdocyl (amoksicilinas) preparatais. Visi broileriai skerdimui buvo atvežti pasibaigus vaistų nurodytai išlaukai.

Analizuojant Lietuvos Respublikos vežamų gyvūnų važtaraščiuose nurodytą broilerių transportavimo laiką buvo apskaičiuota, ar broilerių transportavimas nuo paukštidės iki skerdyklos turi įtakos ALD miopatijos pasireiškimui. Ilgiausiai buvo transportuojami C1 ir C2 paukščių ūkio broileriai (5 val.), o trumpiausiai

–

A1, A2, D1, D2 paukštidžių broileriai (0,75 val.) (14 pav.). Buvo apskaičiuota, kad kelionės trukmė neturi įtakos broilerių miopatijos pasireiškimui ir duomenys nėra statistiškai reikšmingi (P > 0,05), koreliacija silpna (r – 0,385).

13 pav. Nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologijos- miopatijos pasireiškimo

26

3.2. Bakteriologinio tyrimo rezultatai

Analizuojant bakteriologinius mėginius buvo nustatyta, kad iš visų mėginių išaugo bakterijų kultūros. Iš 3 mėginių išaugo Escherichia coli ir iš 3 mėginių Enterococcus faecium bakterijos (2 priedas).

Taip buvo atliekamas bakterijų atsparumo antibiotikams tyrimas. Nustatytas daugybinis atsparumas tirtoms antimikrobinėms medžiagoms: amoksicilinui ir klavulano rūgščiai, amoksicilinui, cefovecinui, trimetorimui ir sulfametazoliui, cefaleksinui, marbofloksacinui, enrofloksacinui, doksiciklinui, trimetoprimui.

3.3. Patologinio anatominio ir histopatologinio tyrimų rezultatai

Analizuojant nugaros priekinio plačiausiojo raumens pažeistą miopatijos makroskopinį vaizdą nebuvo pastebėta žymių bendrųjų pakitimų, išskyrus odos plotą, dengiantį ALD raumenį. Pastebėtas nežymus odos spalvos pasikeitimas, nuo geltonos iki žalios spalvos pagal raumens pažeidimo laipsnį (15 pav.). Atpreparavus odą matomas standžios konsistencijos su kraujosrūvomis raumuo (16 pav.). Poodiniame audinyje aiškiai matoma žalios-geltonos spalvos drebučių konsistencijos edema. Raumuo turi specifinį kvapą, yra sausas. Raumuo šiek tiek padidėjęs, spaudžiamas traška, yra standesnis palyginti su be patologijos esančiu raumenimi (17 pav.).

14 pav. Nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologijos- miopatijos pasireiškimo

27

17 pav. Nugaros priekinis

plačiausisis raumuo. 1

–

miopatijos pažeistas; 2

–

sveikas

raumuo

15 pav. 1

–

raudonai apibrėžta - miopatijos pažeista oda, geltonai

- žalios spalvos. 2

–

sveiko broilerio oda virš ALD raumens

1 2

16 pav. 1

–

sveiko broilerio nugaros priekinis plačiausiasis raumuo. 2

–

nugaros priekinis plačiausiasis raumuo pažeistas miopatijos. Matomos kraujosrūvos, aplink

raumenį-geltonos spalvos edema 2

28 Tiriant 30 histologinių mėginių, kurie buvo paimti iš broilerių sergančių ALD miopatija, pastebėtas didesnis kiekis jungiamojo audinio (30 tirtų mėginių) (21, 24 pav.), nei tuose, kurie buvo paimti iš sveikų broilerių. Matomas didelis uždegiminių ląstelių skaičius (30 tirtuose mėginiuose) (22, 24 pav.), dominuoja neutrofilai, makrofagai, limfocitai, didelis kiekis adipocitinių ląstelių (30 tirtuose mėginiuose) (21, 24 pav.) palygintu su be patologijos esančiais mėginiais, taip pat stebimas nedidelis kiekis kraujosrūvų (14 tirtų mėginių) (23, 24 pav.). Mėginyje taip pat matoma įvairaus laipsnio nekrozavusios raumenų skaidulos (30 tirtuose mėginiuose) (24 pav.), degeneracija (30 tirtuose mėginiuose) (straipsniuose minimas terminas ,,Zenker’s” degeneracija).

18 pav. Sveiko paukščio nugaros priekinis

plačiausiasis raumuo. Matomos sveikos raumenų ląstelės. Dažyta HE. 200x

padidinimas

19 pav. Nugaros priekinis plačiausiasis

raumuo. Matoma nekrozė ir degeneracija. Dažyta HE. 200x padidinimas

21 pav. Nugaros priekinio plačiausiojo raumens

histologinis skersinis pjūvis pažeistas miopatijos. 1- raumeninė skaidula; 2- jungiamasis audinys; 3- adipocitai; 4 -

uždegiminės ląstelės. Dažyta HE, 40x padidinimas

1

2

3

4

20 pav. Nugaros priekinio plačiausiojo raumens

histologinis skersinis pjūvis sveiko broilerio. Dažyta HE, 40x padidinimas

29

3.4. Histomorfometrinės analizės rezultatai

Analizuojant sveikus ir patologiją turinčius histologinius mėginius, tiriant jungiamojo ir raumeninio audinio kiekį procentais histologiniuose mėginiuose, buvo nustatyta, kad broilerių, sergančių ALD miopatija, jungiamasis audinys mėginyje sudarė vidutiniškai 62,1 proc. ± 16,4 proc., o tuo tarpu raumeninio audinio buvo išlikę tik apie 37,9 proc. ± 16,4 proc. Tiriant sveikus broilerius, neturinčius ALD miopatijos, jungiamojo audinio buvo 49,5 proc. ± 6,8 proc. (25 pav.), o raumeninio

23 pav. Nugaros priekinis plačiausiasis

raumuo pažeistas miopatijos. 3 rodyklė-kraujosrūvos. Dažyta HE. 100x padidinimas

22 pav. Nugaros priekinis plačiausiasis

raumuo pažeistas miopatijos. 1 rodyklė- uždegiminės ląstelės, 2- adipocitai. Dažyta

HE. 100x padidinimas

1 2

3

30 50,5 proc. ± 6,8 proc. Gauti duomenys statistiškai reikšmingi (P < 0,001) ir koreliacija labai stipri (r- 1,000). Palyginant sveikų ir sergančiųjų broilerių gautus histologinių mėginių rezultatus išsiaiškinta, kad sergančiųjų ALD miopatija jungiamojo audinio buvo 1,3 karto daugiau nei sveikų broilerių mėginiuose, o raumeninio audinio sergančių ALD miopatia buvo 0,8 karto mažiau nei sveiko broilerio mėginiuose (26 pav.).

Taip pat remiantis rezultatais gautais atliekant histomorfometrinės analizės ryšį tarp raumeninio audinio (Vvm, proc.) ir jungiamojo audinio kiekio (Vvc, proc.) histologiniuose mėginiuose, buvo išsiaiškinta reikšmingų skirtumų tarp broilerio svorio ir jungiamojo, raumeninio audinio kiekio ir koreliacija (r – 0,844) buvo statistiškai reikšminga (P < 0,001). 2522 g sveriančio broilerio gautame histologiniame mėginyje rasta 96,1 proc. jungiamojo audinio ir 3,9 proc. raumeninio audinio, kai 1401 g sveriančio broilerio ALD mėginyje rasta 20,9 proc. jungiamojo audinio ir 79,1 proc. raumeninio audinio.

25 pav. Jungiamojo ir raumeninio audinio procentinė išraiška sveikų ir miopatija pažeistų broilerių

histologiniuose mėginiuose. Vvc, proc.- jungiamojo audinio procentinė išraiška; Vvm, proc.- raumeninio audinio procentinė išraiška

31

3.5. Anketinės apklausos rezultatai

80 proc. dalyvavusiųjų anketinėje apklausoje atsakė, kad pauštidėje augina 30000 vnt., 20 proc. atsakė, kad augina 33000 vnt. broilerių (27 pav.), 20 proc. augina 23000 vnt. broilerių. 80 proc. apklausoje dalyvavusių paukštynų atsakė, kad paukščiai yra vakcinuojami per vandenį, o likę 20 proc. - per vandenį ir oro-lašeliniu būdu (28 pav.).

27 pav. Laikomų broilerių skaičius

apklaustose paukštidėse, proc.

28 pav. Vakcinacijos tipas, proc. 26 pav. 1- nugaros priekinis plačiausiasis raumuo pažeistas miopatijos. 2- sveiko

broilerio nugaros priekinis plačiausiasis raumuo. Geltona spalva- raumuo, mėlyna spalva- jungiamasis audinys. Dažytas HE, 100x padidinimas

1

2

32 Visi tyrime dalyvavę paukštynai atsakė, kad paukščiai perkami iš to pačio Z tiekėjo (29 pav.). 80 proc. atsakiusiųjų teigia, kad paukščiai gauna papildomai antioksidantų (30 pav.), 20 proc. neduoda.

Analizuojant anketines apklausas paaiškėjo, kad visi tyrime dalyvavę paukštynai broileriams šerti rinkosi to pačio tiekėjo pašarą (31 pav.). Visi anketoje atsakė, kad naudoja prestartą, startą, tarpinį ir pabaigos pašarą. Analizuojant gautų pašarų receptūrą ir lyginant su The Aviagen (3 priedas) nurodytomis pašarų rekomenduojamomis normomis buvo išsiaiškinta, kad broilerių pašaruose dedamas vitaminas E prestarte būna 90 mg/kg (norma 80 mg/kg), seleno 0,30 mg/kg (norma 0,30 mg/kg), starte vitamino E 90 mg/kg (norma 65 mg/kg), seleno 0,30 mg/kg (norma 0,30 mg/kg), tarpiniame vitamino E 90 mg/kg (norma 55 mg/kg), Se 0,40 mg/kg (norma 0,30 mg/kg), pabaigos pašare vitamino E 70 mg/kg (norma 55 mg/ kg), Se 0,35 mg/kg (norma 0,30 mg/kg). Vitaminas E, selenas ir kitos mineralinės medžiagos, vitaminai atitinka rekomenduojamas dozes.

60 proc. paukštynų atsakė, kad papildomai į broilerių pašarą deda vitamino E ir seleno, o likę 40 proc. nenaudoja vitamino E ir seleno ir broileriai šias medžiagas gauna iš pašaro (32 pav.).

31 pav. Broilerių pašaras, proc. 32 pav. Papildomas vitaminas E ir selenas

pašaruose, proc.

29 pav. Išperėtų viščiukų kilmė, proc. 30 pav. Papildomi antioksidantai

33 100 proc. paukštynų teigia, kad jų paukštidėse yra daug stresorių, galinčių sukelti paukščiams stresą, dėl ko broileriai stipriai plasnotų sparnais (33 pav.). Paukštynų veterinarijos gydytojai anketoje teigia, kad stresorius gali būti šviesos įjungimas paukštidėse po nakties režimo, šėrimas, paukštidžių valymas, pašalinių žmonių vaikščiojimas. Taip pat 100 proc. apklaustųjų atsakė, kad gydant paukščius monenzino preparatų niekada nenaudojo (34 pav.), tačiau naudojo kitus preparatus. Paukštynų veterinarijos gydytojai teigia, kad yra naudojami Veterinarinių vaistų registre esantys preparatai (iki 40 mg/kg arba nuo 40 mg/kg iki 46 mg/kg). Vieno paukščių ūkio veterinarjos gydytojas teigia, kad naudoja Maxiban (narazinas, nikarbazinas) preparatą.

40 proc. apklausoje dalyvavusiųjų atsakė, kad paukštidėje paukščių tankis yra 19 m2 ir 18 m2, o 20 proc. atsakė, kad tankis 18,5 m2 (35 pav.). 80 proc. atsakė, kad paukštidėse naudoja šoninę ir stoginę ventiliaciją (36 pav.) 20 proc. naudoja stoginę ventiliaciją.

33 pav. Paukščių stresas, proc. 34 pav. Monenzino preparatų

naudojimas, proc.

36 pav. Ventiliacijos tipas tirtose

paukštidėse, proc.

34 80 proc. tyrime dalyvavusių paukštidžių atsakė, kad papildomai broileriams duoda kokcidiostatikų bei probiotikų (37, 38 pav.), o 20 proc. papildomai neduoda.

37 pav. Kokcidiostatikų naudojimas

tirtose paukštidėse, proc.

38 pav. Probiotikų naudojimas tirtose

35

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Analizuojant patologijos pasireiškimą paukštidėse, buvo nustatyta, kad nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologijos-miopatijos pasireiškimas Lietuvos paukštynuose apytiksliai siekia 3,6 proc. Užsienio literatūroje minima, kad ALD etiologija aiškiai nėra žinoma. Manoma, kad patologiją gali sukelti toksinės medžiagos, naudojamos antikokcidinių medikamentų sudėtyje (jonoforiniai junginiai), genetinė predispozicija, raciono stoka, dėl kurios paukščiai negauna pakankamai vitamino E ir seleno, greitas kūno masės didėjimas, didelis triukšmas paukštidėse, per dideli laisvo Ca+2 kiekiai kraujyje.

Atliekant tyrimą buvo pastebėta, kad didesnio svorio broileriai dažniau turi ALD miopatiją nei mažesnio svorio paukščiai. Susisteminus visus gautus rezultatus nustatyta, kad paukštidėse, kuriose buvo didesnio svorio broileriai, ALD miopatijos pasireiškimas kur kas didesnis, nei paukštidėse, kuriose buvo mažesnio svorio paukščiai (P < 0,005). Remiantis užsienio literatūra, 2006 m. Brazilijos Lutheral universitete atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad dažniau ALD miopatija pasireiškia vyriškos lyties ir sunkesnio svorio broileriams (P > 0,01) (11). Literatūroje minima, kad tokių paukščių raumenų skaidulos yra labai didelio skersmens, tačiau dėl greito augimo jos nėra taip greitai aprūpinamos būtinosiomis maisto medžiagomis ir deguonimi. Dėl šios priežasties yra sukeliamas metabolinis stresas, deguonis turi nueiti labai didelį kelią, kad visos ląstelės būtų aprūpintos (11).

Analizuojant Lietuvos Respublikos vežamų gyvūnų važtaraštį ir gautus statistinius rezultatus buvo apskaičiuota, kad kelionės trukmė neturi įtakos broilerių miopatijos pasireiškimui ir duomenys nėra statistiškai reikšmingi (P > 0,05), koreliacija silpna (r – 0,385). Literatūroje yra minima, kad komercinis transportavimas ir ūmus karščio stresas transportavimo metu sukelia broilerių skeleto raumenų pažeidimus (miopatiją) (40, 41). 2001 m. Roslin institute (Edinburgh), Roslin, Midlothian, Didžiojoje Britanijoje atliekant tyrimą nustatyta, kad karščio streso sukelta miopatija buvo didesnė vyresnio amžiaus paukščiams (63 d. amžiaus) (P < 0,001) ir CK aktyvumas padidėjo 54 proc. Gauti rezultatai nesutapo su užsienio literatūros duomenimis, nes atliktame tyrime broileriams nebuvo matuotas CK aktyvumas atvežus gyvūnus į skerdyklą, taip pat tyrime analizuotos paukštidės buvo transportuojamos tamsiuoju paros laiku esant žemesnei temperatūrai (<+21 ºC), nei mokslinėje literatūroje atliekant tyrimą su broileriais.

Analizuojant bakteriologinius mėginius, (n = 6) gautus iš broilerių, turinčių nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologiją, buvo nustatyta Escherichia coli ir Enterococcus faecium bakterijų kultūros, nustatytas daugybinis atsparumas antibiotikams. Literatūroje yra teigiama, kad traumos, ypač įbrėžimai (šiuo atveju miopatija) pažeidžia odos vientisumą, todėl bakterijos, esančios kraike (žarnyno bakterijos, žarniniai enterokokai), gali lengvai patekti per pažeistą odą (25). Taip pat yra

36 minima, kad tai gali būti susiję su bambos uždegimu ansktyvame viščiukų amžiuje peryklose. Dėl uždegimo infekcija gali plisti po visa organizmą.

Analizuojant broilerius, sergančius ALD miopatija, nebuvo pastebėta žymių bendrųjų pakitimų, išskyrus odos plotą, dengiantį ALD raumenį. Atpreparavus odą matomas standžios konsistencijos su kraujosrūvomis raumuo, gelsvai žalios spalvos drebučių konsistencijos edema. Raumuo turi specifinį kvapą, yra sausas, šiek tiek padidėjęs, spaudžiant traška, yra standesnis palyginti su be patologijos esančiu raumenimi. Tiriant gautus histologinius mėginius, turinčius ALD miopatiją, stebimas didelis kiekis jungiamojo audinio, didelis uždegiminių ląstelių skaičius. Stebimas nedidelis kiekis kraujosrūvų, įvairaus laipsnio nekrozavusios raumenų skaidulos. Remiantis užsienio literatūra, kurioje buvo analizuojama broilerių ALD miopatija nustatyta, kad pažeidimo vieta tapo gelsvai žalios spalvos. Skrodžiant ALD raumenį stebima poodinė edema, paviršinės raumenų hemoragijos. Raumuo buvo anemiškos spalvos, didesnio svorio bei tankumo nei įprastai. Nekrozavęs audinys sausas, trapios konsistencijos. Apžiūrint skerdeną iš išorės nebuvo matomų bendrųjų pakitimų, išskyrus odos plotą, dengiantį ALD raumenį. Mikroskopuojant gautus mėginius buvo stebimi miofibrilių dydžio pokyčiai, nekrozė, raumenų skaidulų regeneracija, fibrozė, rasta uždegiminių ląstelių, riebalinio audinio įsiterpimų visame ALD raumenyje. Literatūroje yra manoma, kad miopatijos atsiradimo priežastis gali būti dėl staigaus krūtinės raumenų darbo. Plasnojant stipriai sprarnais yra nutraukiamas kraujo patekimas į ALD raumenį. Palyginant su kitais skeleto raumenimis, šis raumuo yra sudarytas iš I tipo raumeninių skaidulų, todėl yra labai jautrus hipoksijai, sukeliama audinio išemija (11) ir nekrozė.

Analizuojant sveikus ir patologiją turinčius histologinius mėginius, tiriant jungiamojo ir raumeninio audinio kiekį procentais histologiniuose mėginiuose buvo nustatyta, kad broilerių, sergančių ALD miopatija, jungiamojo audinio buvo daugiau (62,1 proc.), palyginant mėginius be patologijos (49,5 proc.). Broilerių, sergančių ALD miopatija, histologiniuose mėginiuose raumeninio audinio buvo mažiau (37,9 proc.), palyginant su sveikų broilerių mėginiais (50,5 proc.) (P < 0,001). Literatūroje minima, kad broileriai, kurie sirgo ALD miopatija, turėjo mažiau raumeninio audinio palyginant su sveikų paukščių histologiniais mėginiais (17). Jungiamojo audinio kiekis buvo didesnis tų mėginių, kurie buvo paimti iš broilerių, sergančių ALD miopatija (P < 0,001) (17).

Remiantis gautais rezultatais atliekant histomorfometrinės analizės ryšį tarp raumeninio audinio (Vvm, proc.) ir jungiamojo audinio kiekio (Vvc, proc.) histologiniuose mėginiuose buvo rasta reikšmingų skirtumų tarp broilerio svorio ir jungiamojo, raumeninio audinio kiekio ir koreliacija (r – 0,844) buvo statistiškai reikšminga (P < 0,001). 2017 m. Federal do Rio Grande do Sul universitete Porto Alegre, Brazilijoje (17) atliktame tyrime buvo imti mėginiai iš broilerių, sergančių ALD miopatija ir sveikų. Iš paimtų mėginių buvo atliekamas histomorfometrinis tyrimas, kurio metu buvo

37 palyginamas raumeninio ir jungiamojo audinių kiekis, rasti reikšmingi skirtumai (P < 0,001) tarp didesnio svorio broilerių (P = 0,001).

Analizuojant anketines apklausas, visi tyrime dalyvavę paukštynai broileriams šerti rinkosi to pačio tiekėjo pašarą. Analizuojant gautų pašarų receptūrą ir palyginant su nurodytomis pašarų rekomenduojamomis normomis, buvo išsiaiškinta, kad broilerių pašaruose dedamas vitaminas E, A ir selenas, kalcis, varis, cinkas, natris ir fosforas atitinka literatūroje rekomenduojamas dozes ir manoma neturi įtakos miopatijai pasireikšti paukštidėje. Literatūroje minima, kad seleno kiekis mažesnis nei 0,1 mg/kg yra susijęs su mitybos miopatija (31).

Anketinėje apklausoje visi tyrime dalyvavę paukštynai atsakė, kad jų paukštidėse yra stresorius, galintis sukelti paukščiams didelį stresą, dėl to broileriai stipriai plasnotų sparnais. Šis veiksnys gali prisidėti prie tyrime rastos patologijos priežasties. Literatūtoje yra teigiama, kad paukščiams dėl staigaus krūtinės raumenų darbo yra nutraukiamas kraujo patekimas į ALD raumenį. Palyginant su kitais skeleto raumenimis, šis raumuo yra sudarytas iš I tipo raumeninių skaidulų, todėl yra labai jautrus hipoksijai. Dėl šios priežasties yra sukeliama audinio išemija (11) ir nekrozė (miopatija).

38

IŠVADOS

1.1. Analizuojant nugaros priekinio plačiausiojo raumens patologijos pasireiškimą paukštidėse, buvo nustatyta, kad miopatijos pasireiškimas Lietuvos paukštynuose apytiksliai siekia 3,6 proc.

1.2. Nustatyta, kad paukštidėse, kuriose buvo didesnio svorio broileriai, ALD miopatijos pasireiškimas kur kas didesnis, nei paukštidėse, kuriose auginami mažesnio svorio broileriai (P < 0,005).

1.3. Mikrobiologinio tyrimo metu rastos Escherichia coli ir Enterococcus faecium bakterijų kultūros. Nustatytas šių bakterijų daugybinis atsparumas antibiotikams.

2.1. Atlikus patologinį anatominį_{̨ tyrimą nustatyta, jog paukščiai, kurie turi nugaros priekinio} plačiausiojo raumens patologiją-miopatiją yra matomas standžios konsistencijos su kraujosrūvomis raumuo, edema.

2.2. Tiriant gautus histologinius mėginius aptiktas didelis kiekis jungiamojo audinio, didelis uždegiminių ląstelių skaičius, nedidelis kiekis kraujosrūvų, įvairaus laipsnio nekrozavusios raumenų skaidulos.

3.1. Broileriai, kuriems buvo diagnozuota ALD miopatija, turėjo mažiau raumeninio audinio palyginant su sveikų paukščių histologiniais mėginiais. Jungiamojo audinio kiekis buvo didesnis tų mėginių, kurie buvo paimti iš broilerių, sergančių ALD miopatija (P < 0,001).