LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
POVILAS JAGMINAS
Lietuvoje gaminamų bičių produktų specifiniai kokybės rodikliai ir
antimikrobinės savybės
Specific quality parameters and antimicrobial properties of the
bee products produced in Lithuania
Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: prof. dr. Elena Bartkienė Maisto saugos ir kokybės katedra
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lietuvoje gaminamų bičių produktų specifiniai kokybės rodikliai ir antimikrobinės savybės“.
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020 04 29 Povilas Jagminas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020 04 20 Arminta Kazlauskaitė
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020 04 21 Elena Bartkienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
3 Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
4
TURINYS
SANTRAUKA... 6 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 111.1. Bičių produktų: medaus, propolio, bičių duonelės, cheminė sudėtis ir fiziologinis poveikis ...11
1.1.1. Propolio cheminė sudėtis, fiziologinis poveikis ... 12
1.1.2. Bičių duonelės cheminė sudėtis ir fiziologinis poveikis ... 13
1.2. Bičių produktų antimikrobinės savybės ... 13
1.3. Bičių produktų fenoliniai junginiai ir antioksidacinės savybės ... 15
1.3.1. Propolio fenoliniai junginiai ir antioksidacinės savybės ... 16
1.4. Biogeniniai aminai bičių produktuose, jų poveikis vartotojų sveikatai ... 17
2. TYRIMŲ METODIKA ... 19
2.1. Pagrindinės tyrimo kryptys ir jų pagrindimas... 19
2.2. Tyrimo objektai ... 20
2.2.1 Tirti bičių produktai ... 20
2.3. Bičių produktų tyrimo metodai ... 21
2.3.1. Bičių produktų antimikrobinių savybių tyrimo metodika ... 21
2.3.2. Bičių produktų mėginių spalvų koordinačių tyrimo metodika ... 22
2.3.3. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymo metodika ... 22
2.3.4. DPPH antiradikalinio aktyvumo tyrimo metodika ... 22
2.3.5. Biogeninių aminų tyrimo metodika ... 23
5 2.3.7. Bičių produktų sukeltų emocijų įvertinimo „FaceReader5“ programine įranga
metodika ...23
2.3.8. Statistinė duomenų analizė ... 24
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 25
3.2. Bičių produktų spalvų koordinatės... 27
3.3. Bendras fenolinių junginių kiekis meduje, propolyje ir bičių duonelėje ... 29
3.4. Bičių produktų mėginių antiradikalinis aktyvumas ... 30
3.5. Biogeninių aminų kiekis bičių produktuose ... 31
3.6. Bičių produktų bendras juslinis priimtinumas ... 32
3.7. Bičių produktų sukeltų emocijų vertinimo rezultatai ... 33
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35
IŠVADOS... 38
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39
6
SANTRAUKA
Lietuvoje gaminamų bičių produktų specifiniai kokybės rodikliai ir antimikrobinės savybės
Povilas Jagminas Magistro baigiamasis darbas
Šiame darbe buvo išanalizuotos bičių produktų (medaus, propolio, bičių duonelės) antimikrobinės ir antioksidacinės savybės, įvertintas bendras juslinis priimtinumas, įskaitant vartotojams sukeltas emocijas. Taip pat bičių produktuose nustatytas biogeninių aminų kiekis. Tirta keturiolika medaus (1M – 14M), keturi propolio (15P – 18P) ir keturi bičių duonelės (19BD – 22BD) mėginiai, surinkti šiaurės vakarų Lietuvos bitininkystės ūkiuose. Nustatyta, kad visas testuotas patogeninių bakterijų padermes slopino vasarą rinktas medaus mėginys Nr. 13M. Propolio mėginys Nr. 18P slopino 10, bičių duonelės slopino 10 – 11 iš 15 tirtų patogeninių mikroorganizmų padermių. Visi tirti propolio mėginiai slopino B.cereus 1801 ir P.multocida. Didžiausiu antioksidaciniu aktyvumu ir bendruoju fenolinių junginių kiekiu pasižymėjo bičių duonelės mėginiai Nr. 21BD (atitinkamai, 93 proc. ir 394 mg/GAE100g). Tarp bendro fenolinių junginių kiekio ir spalvų koordinačių (L٭ ir b٭) nustatyta atitinkamai vidutinė ir stipri neigiama koreliacija (atitinkamai, r= - 0,58 ir r= - 0,66). Skirtingos bičių produktų grupės sukėlė skirtingas emocijas vartotojams, o tarp bendro juslinio priimtinumo nustatyta vidutinė teigiama koreliacija su emocija „neutralus“ (r=0,47) <15mg/kg, biogeninių aminų nustatyta šešiuose medaus, viename propolio ir dviejuose bičių duonelės mėginiuose. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje gaminami bičių produktai pasižymi antimikrobinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, o siekiant kuo efektyviau juos rekomenduoti vartoti mityboje, reikia tirti juos išsamiau, nes bičių produktų savybės priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie yra taip pat kintami.
Raktažodžiai: medus, propolis, bičių duonelė, antimikrobinis aktyvumas, antioksidacinės savybės, FaceReader.
7
SUMMARY
Specific quality parameters and antimicrobial properties of the bee products produced in Lithuania
Povilas Jagminas Master‘s Thesis
This study examined the antimicrobial and antioxidant properties, overall acceptability, including influence of the product – inducted emotions,and biogenic amine content ir fourteen honey (1M – 14M), four propolis (15P – 18P) and four bee bread (19BD – 22 BD) samples, coleccted in northwest Lithuania. The all tested bacteria wre inhibited by summer honeys 13M. propolis sample 18P inhibited 10, while bee breads inhibited 10 – 11 out of the 15 tested bacteria strains. All propolis samples inhibited B.cereus1801 and P.multocida. The highest antioxidant activity and content of total phenolic coumpounds were found in bee bread No. 21BD (93 % and 394 mg GAE/100 g, respectively). The total phenolic coumpounds had moderate and strong negative correlations with the L * (r= - 0.58) and b٭ colour coordinates (r= - 0.66), respectively. The each bee products group induced different intensities of emotions, and the overall acdeptability showed a moderate positive correlation with „neutral“ emotion (r=0.47). A low content of biogenic amine (<15 mg/kg) was indentified in six honeys, two bee breads and one propolis sample. In sum, Lithuania bee products possesed valuable biological atributes that can be beneficially used in food industry and medicine , although futher research is needed for the factors, which may contribute to bioactive properties of this region bee products and biogenic amine formation.
Keywords: honey, propolis, bee bread, bioactivity, antimicrobial activity, antioxidant activity, FaceReader.
8
SANTRUMPOS
BFJ – bendras fenolinių junginių kiekis GAE – galo rūgšties ekvivalentas BA – biogeniniai aminai
DPPH – radikalų surišimo aktyvumas išreiškiamas kaip standartiniam antioksidantui ekvivalentiška koncentracija
AA – antiradikalinis aktyvumas SZ – slopinimo zona
9
ĮVADAS
Natūralios kilmės maisto produktai, kurių sudėtyje yra biologiškai aktyvių medžiagų, kelia didelį susidomėjimą ir yra ypatingai vertinami šių dienų vartotojų, teikiančių pirmenybę natūraliems, funkcionaliems maisto produktams (1). Įvairių biologiškai aktyvių medžiagų yra bičių produktuose: meduje, propolyje ir bičių duonelėje, pastarieji yra labai populiarūs ir gali būti alternatyva sintetiniams maisto papildams. Bičių produktai, gerai žinomi, dėl savo epiterapinių savybių, tačiau jos varijuoja plačiose ribose, priklausomai nuo geografinės kilmės, botanininės augalų įvairovės, klimato sąlygų ir kt. (2). Dėl bičių produktų teigiamo poveikio sveikatai, didėja vartotojų susidomėjimas naudoti šiuos natūralius maisto produktus įvairiems tikslams. Bičių produktai pasižymi antimikrobinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis. Populiariausi bičių produktai yra medus, propolis, žiedadulkės, bičių duonelė, bičių pienelis ir bičių nuodai. Medus gali būti naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip natūralus, alternatyvus vaistas tradicinėje medicinoje klinikinėms ligoms gydyti, kadangi šis produktas pasižymi: antioksidaciniu, priešuždegiminiu, antibakteriniu, antidiabetiniu, respiraciniu, gastrointestinaliniu, kardiovuskuliariniu bei nervų sistemos apsauginiu poveikiu (3). Propolyje yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurios pasižymi priešuždegiminėmis, antioksidacinėmis, antivirusinėmis ir antimikrobinėmis savybėmis (4). Pagrindinis propolio farmakologinis aktyvumas susijęs su flavonoidais ir fenoliniais junginiais, kurie yra pagrindinės propolio biologiškai aktyvių medžiagų sudedamosios dalys (5). Propolyje esantys flavonoidai mažina laisvųjų radikalų susidarymą ir atstato pažeistus audinius, o antimikrobinės savybės apsaugo žaizdas nuo infekcijų ir greitina gijimą (6). Dėl šių propolio savybių, jis plačiai naudojamas farmacijos ir kosmetikos pramonėje (7). Dėl daugelio sudedamųjų komponentų, propolis nėra lengvai ekstrahuojamas ir frakcionuojamas, todėl paprastai jis naudojamas visas. Propolio sudėtis priklauso nuo geografinės kilmės, botaninės augalų įvairovės bei klimatinių sąlygų (7).
Bičių duonelė pasižymi didele biologine verte (8). Bičių duonelėje yra peptidų ir laisvųjų aminorūgščių, jos gali papildyti žmogaus mitybą ją geriau subalansuojant. Taip pat joje yra natūralių antioksidantų (karotenoidų) ir natūralių konservantų (pieno rūgšties) (9,10).
Nepaisant pageidautinų bičių produktų savybių, vertėtų paminėti, kad dėl laisvųjų aminorūgščių, esančių bičių produktuose, gali susidaryti biogeniniai aminai, kurie, vartojami dideliais kiekiais, yra nepageidaujami junginiai maisto produktuose (11). Todėl labai svarbu įvertinti visus bičių produktų aspektus, ne tik pageidaujamus, bet ir nepageidaujamus.
Apibendrinant, bičių produktų savybes lemia daugelis veiksnių, todėl labai svarbu analizuoti šiuos produktus kuo išsamiau, nes tai gali padėti įvertinti atskiruose regionuose gaunamų bičių produktų savybes bei galimą jų efektyviausią panaudojimo būdą.
10 Darbo tikslas – įvertinti bičių produktų (medaus, propolio ir bičių duonelės) antimikrobines ir antioksidacines savybes, spalvų koordinates, biogeninių aminų kiekį bei bendrą priimtinumą ir vartotojams sukeliamas emocijas.
Uždaviniai:
1. Įvertinti bičių produktų antimikrobines savybes; 2. Nustatyti bičių produktų spalvų koordinates;
3. Įvertinti bičių produktų antioksidacines savybes ir jų sąsajas su spalvų koordinatėmis; 4. Nustatyti bičių produktuose biogeninių aminų kiekį;
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Bičių produktų: medaus, propolio, bičių duonelės, cheminė sudėtis ir
fiziologinis poveikis
Bičių produktai (medus, propolis, bičių duonelė) nuo seniausių laikų sulaukdavo daug dėmesio dėl savo energinės vertės, priimtinų juslinių savybių bei galimo plataus panaudojimo spektro terapiniams tikslams. Apie šių produktų naudojimą medicininiams tikslams galima rasti net senovės Egiptiečių rankraščiuose (12). Nepaisant istorijos, tik per paskutinius kelis dešimtmečius mokslininkai tyrimais pagrindė medaus poveikio mechanizmą (12). Tačiau, reikia atkreipti dėmesį, kad bičių produktai niekada nebūna stabilios kiekybinės bei kokybinės sudėties. Geografinė kilmė, floros biologinė įvairovė, klimatas ir oro sąlygos, įvairūs antropogeniniai veiksniai turi įtakos šių produktų cheminei kompozicijai, dėl kurios kinta ir jų biologinis aktyvumas. Įrodyta, kad bičių produktai pasižymi antioksidacinėmis, antimikrobinėmis, antivirusinėmis, priešuždegiminėmis, antimutageninėmis bei citostatinėmis savybėmis (13, 14, 15).
Medaus pagrindiniai cheminės sudėties komponentai monosacharidai: fruktozė (25 – 45 proc.) ir gliukozė (20 – 40 proc.). Meduje identifikuota apie 200 įvairių junginių, įskaitant aminorūgštis, fermentus, baltymus, vitaminus, mineralus, organines rūgštis, fenolinius junginius ir flavonoidus, kurie prisideda prie medaus fiziologinio poveikio (12). Meduje mikro- ir makro- elementų paprastai randama nuo 0,1 iki 0,2 proc. Šis rodiklis priklauso nuo medaus botaninės ir geografinės kilmės (16). Vienas iš pagrindinių medaus kokybės rodiklių yra botaninė šio produkto kilmė. Medaus sudėtis bei antioksidantų kiekis priklauso nuo geografinės kilmės, aplinkoje dominuojančių gėlių rūšies, sezono, klimato bei gamybos proceso ypatumų (12, 14).
Daugiausiai meduje randama kalio, fosforo, magnio, natrio, geležies, mangano, chromo, seleno, kobalto, cinko, vario, nikelio, švino, kadmio ir kt. Mikroelementai yra svarbūs organizme vykstantiems biocheminiams procesams, tačiau per didelis jų kiekis gali toksiškai veikti organizmą (17).Taip pat reikia atkreipti dėmesį į sunkiųjų metalų kiekį meduje. Svarbu paminėti, kad medus gali būti puikus aplinkos užterštumo bioindikatorius nustatant sunkiuosius metalus tokius kaip: arsenas, kadmis, švinas ir gyvsidabris apie 7 km2 plote (kuris yra laikomas bičių ganymo lauku) (12).
Per pastaruosius kelis dešimtmečius medaus terapinis poveikis sulaukė ypatingo mokslininkų susidomėjimo, plačiai analizuojamos jo antioksidacinės savybės (17).
Medus taip pat pasižymi gydomuoju poveikiu, ypač dėl antibakterinių savybių, pvz.: dėl klampumo, gebėjimo palaikyti drėgmę žaizdoje, medus užtikrina apsaugą ir neleidžia patekti infekcijai į žaizdą (18). Žaizdų gydymo srityje, ypatingai gydant nudegimus, medus susilaukia didelio
12 susidomėjimo, nes padidina persodintos odos sukibimą, o veikdamas antibakteriškai ir priešuždegimiškai, neleidžia patekti infekcijoms bei malšiną skausmą (19).
Monoflorinis medus, turi skirtingą fruktozės ir gliukozės kiekį, todėl jų glikeminis indeksas skiriasi. Akacijų medus turi palyginti didesnį fruktozės kiekį, kuris pasižymi mažesniu glikeminiu indeksu. Glikeminis indeksas svarbus sveikatos, medžiagų apykaitos ir endokrininės sistemos veiklos rodiklis. Medus, pasižymintis mažesniu glikeminiu indeksu (didesniu fruktozės kiekiu) yra naudingesnis, kadangi gali sumažinti cukrinio diabeto ir koronarinės širdies arterijos ligų riziką. Fiziologiškai naudingas poveikis taikomas pacientams, kuriems yra sutrikusi endokrininė sistemos funkcija, tačiau medaus vartojimas diabetu sergantiems pacientams yra iki šiol prieštaringai vertinamas (18).
1.1.1. Propolio cheminė sudėtis, fiziologinis poveikis
Propolis – tai medžiagų mišinys, kurį bitės naudoja avilio apsaugai. Šis medžiagų mišinys užpildo ertmes, esančias avilio sienelėse, nuo nepageidaujamų išorės įsibrovėlių. Todėl propolis dar gerai žinomas kaip bičių klijai. Nuo seniausių laikų buvo diskutuojama propolio cheminė sudėtis. Kildavo abejonių ar jo sudėtį lemia augalai, ar bitės, tačiau, tobulėjant analizės metodams, jau yra žinoma apytikslė propolio sudėtis ir jai įtakos turintys veiksniai (20).
Bitės surenka dervas iš įvairių augalų pumpurų, taip sumaišydamos su seilių fermentais, vašku ir taip gaunamas propolis (21).
Cheminė propolio sudėtis priklauso nuo skirtingos botaninės kilmės augalų išskiriamų dervų. Tobulėjant analizės metodams, propolyje buvo identifikuota daugiau kaip 300 įvairių cheminių komponentų. Pagrindinės cheminių junginių grupės, kurių randama propolyje išskyrus dervas, yra vaškai, fenolinės rūgštys, flavonoidai (chrizinas, pinocembrinas, apigeninas, galanginas, kempferolis, kvarcitinas, tektochizinas, pinostrobinas), aromatinės rūgštys (ferulinė, cinamono, kofeino, benzoinė, salicilo, kumarinės) ir terpenoidai (20).
Principinė propolio sudėtis pavaizduota 1 paveiksle. Propolio cheminės sudėties įvairovė turi įtakos jo antibakteriniam poveikiui prieš gram – neigiamas ir gram– teigiamas bakterijas. Biologiškai aktyvios medžiagos, esančios propolyje, neleidžia atsirasti bakterijų atsparumui (21). Propolio sudėtis varijuoja, priklausomai nuo žemyno, regiono ir botaninės kilmės augalų įvairovės (21).
Naujausi tyrimai patvirtino daugybę teigiamų propolio savybių. Per pastaruosius du dešimtmečius, tyrimai atskleidė platų propolio panaudojimo potencialą bei jo pritaikymą farmacijoje ir medicinoje. Propolis pasižymi: antikancerogeniniu, antiparazitiniu, priešuždegiminiu, antioksidaciniu, imunostimuliuojančiu, antivirusiniu, priešnavikiniu, hepaprotektiniu, priešgrybeliniu, antimikrobiniu poveikiu (22).
13 1 pav. Principinė propolio sudėtis (20).
1.1.2. Bičių duonelės cheminė sudėtis ir fiziologinis poveikis
Bičių duonelė – tai žiedadulkės, kurias renka bitės, pridėdamos nektaro ir bičių seilių fermentų, jos laikomos koryje ir laikui bėgant fermentuojamos pieno rūgšties bakterijomis (23). Bičių duonelėje yra daug angliavandenių ( 24 – 34 proc.), baltymų (14 – 37 proc.), lipidų (6 – 13 proc.). Taip pat, joje yra ir mineralų bei vitaminų (1, 23, 24).
Bičių duonelėje yra nepakeičiamųjų aminorūgščių, kurių žmogaus organizmas negali sintetinti. Tačiau, kaip ir kitų bičių produktų: medaus ir propolio, jos cheminė sudėtis kinta dėl botaninės kilmės augalų įvairovės, geografinės padėties, klimato sąlygų, laikymo būdų (23).
Taip pat bičių duonelėje yra biologiškai aktyvių medžiagų: kempferolio ir kvarcitino, kurios pasižymi antioksidaciniu veikimu (23).
1.2. Bičių produktų antimikrobinės savybės
Medus – natūralus produktas, kurį renka Apis mellifera bitės iš įvairių botaninės kilmės augalų ir vartojamas kaip vaistas, dėl savo antioksidacinių ir antimikrobinių savybių. Žaizdoms gydyti naudojamas vaistinis „Manuka“ (Leptospermum scoparium) iš Naujosios Zelandijos ir „Revamil“ medus iš Nyderlandų (25). Medus pasižymi plačiu antibakteriniu spektru tiek prieš gram – teigiamas, tiek prieš gram – neigiamas bakterijas, įskaitant kai kuriuos antibiotikams atsparius mikroorganizmus, tokius kaip meticilinui atsparų Staphyloccocus aureus ir vankomicinui atsparius Enteroccocus, taip pat prieš kai kuriuos grybus ir virusus (25, 26).
5%
10%
30%
5% 50%
Žiedadulkės Eteriniai aliejai
Vaškas Kitos organinės medžiagos Augalų dervos
14 Medaus bakteriostatinės ir baktericidinės savybės išsamiau pradėtos analizuoti dėl to, kad atsirado ir plinta bakterijų atsparumas įprastiems šiuolaikiniams antimikrobiniams preparatams (25, 27, 28).
Pagrindiniai medaus fermentai diastazė (amilazė), atsakinga už krakmolo skaidymą, invertazė (α – gliukozidazė) suskaido sacharozę į fruktozę ir gliukozę, o gliukozės oksidazė katalizuoja gliukozės virsmą į gliukono rūgštį, susidarant vandenilio peroksidui (H2O2). Vandenilio peroksido kiekis, didelis osmoliškumas, mažas vandens aktyvumas, žemas pH bei didelis klampumas prisideda prie medaus antibakterinio veikimo (25).
Įrodyta, kad kai kurios medaus rūšys, kaip „Manuka”, išlaiko savo antimikrobinį poveikį po vandenilio peroksido skilimo, pridedant fermento katalazės. Šio medaus specifinis antibakterinis aktyvumas susijęs su specifiniais antibakteriniais junginiais tokiais kaip metilglikoksalas ir defensinas – 1 (25, 29).
Surinktas medus, iš augalų nektaro, turi antioksidantų ir fenolinių junginių tokių kaip ferulinės, kofeino, benzoinės, cinamono, kumarino rūgšties darinių ir flavonoidų: kvarcitino, kempferolio, galangino, apigenino ir t.t., kurie taip pat prisideda prie medaus antimikrobinių savybių (25, 27).
Nustatytas ryšys tarp antioksidantų, antimikrobinių medžiagų, fenolinių junginių kiekio ir medaus spalvos. Kuo tamsesnis medus, tuo didesnė polifenolinių junginių koncentracija bei didesnis antioksidacinis bei antimikrobinis aktyvumas (25).
Antibakterinis propolio aktyvumas aiškinamas keliais veikimo mechanizmais. Pirmas – tai yra tiesiogiai susiję su tiesioginiu poveikiu mikroorganizmams, o kitas – su imuninės sistemos stimuliacija, suaktyvinančia natūralias organizmo gynybines funkcijas (20).
Unikali cheminė propolio sudėtis turi įtakos mikroorganizmų ląstelių membranų pralaidumui, membranų potencialų sutrikimui ir adenozido trifosfato gamybai, taip sumažina bakterijų mobilumą. Publikuota, kad propolio antimikrobinis aktyvumas yra didesnis prieš gram – teigiamas bakterijas nei prieš gram – neigiamas ir tai aiškinama tuo, kad gram – neigiamos bakterijos turi skirtingą membranos sudėtį ir dėl hidrolizinių fermentų, kurie skaido propolio veikliasias medžiagas, greičiau ar lėčiau inhibuojamos (20, 30).
Antibakterinis propolio poveikis nustatytas šiems patogeniniams mikroorganizmams: Bacillus cereus, Staphylococcus aureus, Listeria monocytogenes, Enterococcus faecalis ir Clostridium perfringens. Taip pat jis pasižymi maisto konservantams būdingomis savybėmis ir veikia prieš burnos ertmės mikroorganizmus tokius kaip: Streptococcus sanguis, Actonomyces naeslundii ir Streptococcus mutans, kurie sukelia dantų ėduonį. Propolis pasižymi ne tik puikiu antibakteriniu veikimu, tačiau veikia kai kuriuos grybus ir virusus. Nustatyta, kad propolis gali slopinti gripo viruso, adenoviruso, paragripo viruso ir pirmo tipo Herpes simplex viruso augimą (31).
15 Propolio antibakterinis aktyvumas vertinamas pagal fenolinių junginių ir flavonoidų kiekį. Nustatyta, kad fenoliniai junginiai ir flavonoidai ne visada turi tiesioginės įtakos antimikrobinam jo poveikiui in vitro. Fenolinių junginių kiekis propolyje yra tiesiogiai proporcingas flavonoidų kiekiui ir antioksidacinėms savybėms. Tačiau antibakterinio aktyvumo rezultatai buvo nevienareikšmiai. Siūloma, kad apibrėžiant tarptautinius propolio kokybės standartus, reikėtų atsižvelgti į kitas savybes, pvz.: deguonies radikalinį absorbcijos pajėgumą ir antimikrobines savybes (20, 32).
Publikuotas propolio ir medaus mišinio, iš surinktų propolio ir medaus mėginių, Saudo Arabijoje ir Egipte, antimikrobinis poveikis. Nustatyta, kad šių produktų derinys sustiprina antimikrobinį poveikį prieš Staphylococcus aureus ir Escherichia coli. Šis poveikis buvo reikšmingas vertinant Saudo Arabijoje rinktus propolio ir medaus mėginius, o propolio ir medaus mišinio iš Egipto antimikrobinis poveikis buvo silpnesnis (4, 20).
Dėl propolio antibakterinių savybių jis buvo pasiūlytas naudoti kaip konservantas, mėsos produktams, maisto pakuočių gamyboje, kaip germicidas ir insekticidas (33).
Nustatyta, kad bičių produktai išsiskiria unikaliomis biologiškai aktyviomis medžiagomis bei turi teigiamą poveikį žmonių organizmui, todėl yra didelis susidomėjimas pritaikyti šiuos natūralius produktus maisto pramonėje, epiterapijoje ir farmakologijoje (34).
Bičių duonelė teikia ne tik epiterapinę naudą, tačiau pasižymi ir antioksidacinėmis bei antimikrobinėmis savybėmis (34). Bičių duonelė pasižymi geresnėmis antimikrobinėmis savybėmis prieš gram – teigiamas bakterijas nei prieš gram – neigiamas, tam turi įtakos bičių duonelėje esantys fenoliniai junginiai: kvarcitinas ir kempferolis (1).
1.3. Bičių produktų fenoliniai junginiai ir antioksidacinės savybės
Meduje esančios biologiškai aktyvios medžiagos, tokios kaip fenoliniai junginiai ir antioksidacinis bičių produktų aktyvumas, priklauso nuo surinkto medaus geografinės ir botaninės kilmės bei jo spalvos intensyvumo (35). Šviesios spalvos medus, toks kaip akacijų arba liepų, pasižymi mažesniu fenolinių junginių kiekiu bei antioksidaciniu aktyvumu, lyginant su tamsios spalvos medumi – viržių, kaštonų (36).
Medaus sudėtyje esantys flavonoidai ir fenolinės rūgštys yra svarbios žmonių sveikatai dėl jų antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių. Šis bičių gaminamas produktas pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, taip pat jam būdingas antikancerogeninis poveikis įvairių tipų navikams, susijusiems su skirtinga ląstelių proliferacija (37).
16 Medui būdingas prevencinis poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, apsaugantis nuo mažo tankio lipoproteinų oksidacijos. Taip pat svarbu paminėti teigiamą poveikį nervų, kvėpavimo ir virškinimo sistemoms (38).
Oksidacinis stresas yra pagrindinis biomolekulių (nukleorūgščių, lipidų, baltymų) struktūrinio ir funkcinio pažeidimo pagrindas. Oksidacinio streso sukelti pažeidimai lemia įvairių ligų atsiradimą. Sutrikusi pusiausvyra, tarp laisvųjų radikalų ir antioksidantų, gali atsirasti ne tik esant patologinėms situacijoms, bet ir kai kurioms fiziologinėms sąlygomis, tokioms kaip intensyvus fizinis krūvis. Antioksidacinių medžiagų vartojimas gali neutralizuoti laisvuosius radikalus ir sumažinti oksidacinį stresą (37). Terapinis medaus poveikis atsiranda dėl įvairių antioksidantų, įskaitant fenolinius junginius, tokius kaip flavonoidai ir fenolinės rūgštys (37, 39). Keletas in vitro ir in vivo tyrimų parodė medaus antimikrobinį, antivirusinį, priešgrybelinį, antikancerogeninį ir antidiabetinį poveikį. Be to, įrodytas ir prevencinis poveikis širdies ir kraujagyslių, nervų, kvėpavimo ir virškinimo sistemoms (37, 39). Apsauginis medaus poveikis stebimas, esant didesniam fiziniam aktyvumui, pvz.: sportininkams, užsiimantiems įvairiomis sporto šakomis, kuriems būdingas didesnis laisvųjų radikalų kiekis (37). Polifenoliai yra nevienalytė klasė cheminių junginių, kuriuos galima suskirstyti į flavonoidus (flavonolius, flavonus, flavanonus, antocianidiną, chalkonus ir izoflavonus) ir neflavonoidus (fenolio rūgštis). Visi šie junginiai dažnai yra antriniai augalų apykaitos produktai ir jiems būdingos kelios fenolinės grupės, susijusios su daugiau ar mažiau sudėtingomis struktūromis (40, 41). Dažniausiai meduje aptinkami flavonoidai ir fenolinės rūgštys yra kempferolis, kvarcitinas, galanginas, apigeninas ir kofeino rūgštis, cinamono rūgštis, galo rūgštis it t.t. Šios medžiagos buvo pripažintos pagrindinėmis, atsakingomis už antioksidacinį medaus aktyvumą, kuris daugiausiai susijęs su laisvųjų radikalų neutralizavimu, nes susidaro stabilesni ir mažiau toksiški junginiai. Fenolio junginiai stabilizuoja laisvuosius radikalus, jiems išskiriant vandenilį iš vienos hidroksilo grupės, kadangi aktyvumo laipsnis yra susijęs su jų hidroksilo grupių skaičiumi (37, 42).
1.3.1. Propolio fenoliniai junginiai ir antioksidacinės savybės
Propolis iš Europos, netropinių Azijos regionų, Šiaurės Amerikos ir Australijos priskiriamas tuopų tipo propoliui, nes jis daugiausiai kilęs iš Populus spp (tuopų) ir P. nigra (juodasis bambukas) pumpurų išskiriamų dervų. Pagrindiniai šio tipo propolio biologiškai aktyvūs komponentai yra flavonoidai, fenolinės rūgštys ir jų esteriai (43). „Beržo propolis“, kuris kilęs iš Betula verrucosa vyrauja Rusijoje, tačiau iš dalies skiriasi chemine sudėtimi (43).
Viduržemio jūros regiono propolis būdingas tokiems subtropiniams regionams kaip: Graikija, Sicilija, Malta, Kipras, Kroatija ir Alžyras. Propoliui iš Cupressus sempirevens (Viduržemio jūros kiparisas) būdingas didelis diterpenų kiekis (43, 44). Tačiau šalyse, kuriose vyrauja tropinis klimatas,
17 vyrauja skirtingos botaninės kilmės propolis. Brazilijoje yra 13 skirtingų rūšių propolio, kurių spalvų intensyvumas vyrauja nuo žalios iki raudonos, o pagrindiniai propolio kilmės šaltiniai yra Baccharis dracuncilifolia (astrinių šeimos augalas), Dalbergia ecastaphyllum (pupinių šeimos augalas) ir Hyptis divaricata (magnolijų šeimos augalas) (45).
Populiauriausias yra „žaliasis propolis“, kurio spalva priklauso nuo chlorofilo, esančiuose Baccharis dracuncilifolia (astrinių šeimos augalas) lapuose (46). Šios rūšies propolyje gausu fenilpropanoidų darinių (Artepelino C) ir diterpenų, tačiau flavonoidų kiekis būna nedidelis (46).
Raudonos spalvos propolyje yra daugybė flavonoidų (pinobanksino, rutino, kvarcitino, pinocembrino ir t.t ), kurie randami Dalbergia ecastaphyllum (pupinių šeimos augalas) išskiriamose dervose (45). Pastaroji propolio rūšis aptinkama Kuboje ir Meksikoje (47), o rudos spalvos propolis šiaurės rytų Brazilijoje gaunamas iš Hyptis divaricata (magnolijų šeimos augalas) bičių renkamų augalų (46).
In vitro atliktais tyrimais nustatyta, kad propolio antioksidacinis aktyvumas yra panašus į sintetinio antioksidanto butilinto hidroksitolueno ir askorbo rūgšties (43, 48). Svarbu tai, kad propolio antioksidacinis aktyvumas priklauso nuo jo cheminės sudėties, tačiau ryšys tarp šių dviejų rodiklių nėra nuoseklus (49, 50, 51). Manoma, kad fenoliniai junginiai, kurie skiriasi nuo flavanoidų yra atsakingi už Brazilijoje bičių renkamo proplio antioksidacinį aktyvumą (43). Priešingai nei Brazilijos propoliui, iš tuopų dervų renkamo propolio antioksidaciniam aktyvumui turi didelę įtaką bendras fenolinių junginių ir flavonoidų kiekis (49, 52).
Europoje (Italijoje ir Rusijoje) propolio mėginiai, turi panašią fenolinių junginių sudėtį bei antioksidacinį aktyvumą, o Brazilijoje rinkti propolio mėginiai turi mažesnį polifenolinių junginių kiekį bei silpnesnes antioksidacines savybes (43).
Apibendrinant, propolyje esantys polifenoliniai junginiai, jų kiekis bei antioksidacinis aktyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių tokių kaip: botaninė kilmė, geografinė padėtis, temperatūros pokyčiai, laikymo sąlygos (43).
1.4. Biogeniniai aminai bičių produktuose, jų poveikis vartotojų sveikatai
Aminorūgštys suteikia didelę maistinę vertę, aromatą bei skonį tokiuose produktuose kaip: mėsa, sūris, medus, vynas ir kt. bei kituose fermentuotose maisto produktuose (53). Dekarboksilinimo metu dėl aminorūgščių ir mikroorganizmų sąveikos, susidaro biogeniniai aminai (53, 55).Biogeniniai aminai yra azotiniai organiniai junginiai, turintys mažą molekulinę masę. Biogeniniai aminai skirstomi į:
18 turinčius aromatinę struktūrą: tiraminas ir feniletilaminas
turinčius heterociklinę struktūrą: histaminas ir pirolidinas.
Nepaisant to, kad maisto produktuose ir gėrimuose aptinkama biogeninių aminų ir jie gali sukelti toksinį poveikį žmogaus organizmui, pasaulyje vis dar nėra bendrų teisės aktų, kurie ribotų biogeninių aminų kiekį maisto produktuose ir gėrimuose (53). Europos sąjungos teisės aktuose reglamentuojamas tik histamino kiekis žuvininkystės produktuose (54).
Biogeniniai aminai aptinkami daugelyje augalinės ir gyvūninės kilmės maisto produktų turinčių baltymų: mėsos, žuvies, pieno ir alkoholiniuose gėrimuose (56, 57, 58). Tačiau mažos biogenių aminų koncentracijos yra netgi būtinos žmogaus fiziologinėms funkcijoms, jie veikia kaip hormonai arba neurotransmiteriai. Jie yra svarbūs medžiagų apykaitai, žarnyno funkcionavimui, imuninei sistemai, dideliam metabolitiniam aktyvumui ir temperatūros reguliavimui. Tačiau didelės biogeninių aminų koncentracijos, gali neigiamai veikti žmogaus organizmą, kurių simptomai pasireiškia: galvos skausmu, pykinimu, hipertenzija, odos alergija, apsinuodijimu maistu ir virškinimo problemomis (53, 59, 60). Be to, biogeniniai aminai yra nitrozaminų pirmtakai, kurie taip pat gali veikti kancerogeniškai ir mutageniškai. Svarbu paminėti tai, kad biogeniniai aminai maisto produktuose yra termostabilūs, todėl apdorojant maisto produktus aukšta temperatūra, jie išlieka produktuose (61). Europos maisto saugos agentūra (EFSA), pripažino histaminą ir tiraminą labiausiai toksiškais biogeniniais aminais (63).
Mokslinėje literatūroje yra pranešimų apie bičių produktuose esančius biogeninius aminus. Ypatingai didelis dėmesys skiriamas bičių žiedadulkėms, kadangi jos pagal maistine vertę pasižymi didžiausiomis baltymų, aminorūgščių, lipidų, vitaminų ir mineralų koncentracijomis, tačiau dėl aptinkamų mažų biogeninių aminų koncentracijų, dažnai bičių produktai pateikiami, kaip teigiamą poveikį turintys produktai ir kaip funkcinis maistas (62).
19
2.
TYRIMŲ METODIKA
2.1. Pagrindinės tyrimo kryptys ir jų pagrindimas
Tyrimui atlikti, iš trijų skirtingų bitynų, esančių vakarų Lietuvos apskrityse, buvo surinkti bičių produktų mėginiai: medus, propolis ir bičių duonelė. Bičių produktų mėginiams buvo tirti šie rodikliai: antimikrobinės savybės prieš patogeninius ir oportunistinius mikroorganizmus, spalvų koordinatės, bendras fenolinių junginių kiekis, laisvųjų radikalų surišimo geba, biogeninių aminų kiekis, bendras juslinis priimtinumas bei vartotojams sukeliamos emocijos ragaujant bičių produktus, taikant „FaceReader5“ kompiuterinę programą.
Eksperimento principinė schema pateikta 2 paveiksle.
2 pav. Eksperimento principinė schema. Juslinis įvertinimas „FaceReader5“ Standartiniu metodu Antimikrobinės savybės Spalvų koordinatės Biogeninių aminų kiekis Bendras fenolinių junginių kiekis Laisvųjų radikalų surišimo geba Tyrimai
Bičių produktai: medus, propolis, bičių duonelė
Medus 14 mėginių Propolis 4 mėginiai Bičių duonelė 4 mėginiai
20
2.2. Tyrimo objektai
2.2.1 Tirti bičių produktai
Tirti bičių produktai buvo surinkti iš trijų skirtingų bitynų, esančių skirtingose šiaurės vakarų Lietuvos apskrityse (1 lentelė). Tyrimams surinkta 14 medaus, 4 bičių duonelės ir 4 propolio mėginiai. Dauguma mėginių buvo surinkta vasaros laikotarpiu, du mėginiai pavasarį ir tik du mėginiai buvo surinkti rudens laikotarpiu.
1 Lentelė. Duomenys apie tirtus bičių produktus.
Eil. Nr.
Ūkio pavadinimas iš kur paimti bičių produktai, Rajonas
Produkto pavadinimas
Laikotarpis, kada buvo imti bičių
produktai 1. P. Jagmino, Tauragės raj. Batakių mst. Medus Vasara 2. P. Jagmino, Tauragės raj. Batakių mst. Medus Ruduo 3. P. Jagmino Tauragės raj. Batakių mst. Medus Pavasaris 4. N. Litvino, Kretingos raj. Salantų mst. Medus Pavasaris 5. N. Litvino, Kretingos rajonas. Salantų mst. Liepų medus Vasara 6. N. Litvino, Kretingos rajonas. Salantų mst. Lipčiaus medus Ruduo 7. G. Puška, Mažeikių raj. Šerkšnėnų mst. Medus Vasara 8. G. Puška, Mažeikių raj. Šerkšnėnų mst. Medus Vasara 9. G. Puška, Mažeikių raj. Šerkšnėnų mst. Medus Vasara 10. G. Puška, Mažeikių raj. Šerkšnėnų mst. Medus Vasara 11. G. Puška, Mažeikių raj. Šerkšnėnų mst. Medus Vasara 12. G. Puška, Mažeikių raj. Šerkšnėnų mst. Rapsų medus Vasara 13. G. Puška, Mažeikių raj. Šerkšnėnų mst. Medus Vasara 14. G. Puška, Mažeikių raj. Šerkšnėnų mst. Medus Vasara 15. P. Jagmino, Tauragės raj. Batakių mst. Propolis Vasara 16. G. Puška, Mažeikių raj. Šerkšnėnų mst. Propolis Vasara 17. N. Litvino, Kretingos raj. Salantų mst. Propolis Vasara 18. P. Jagmino, Tauragės raj. Batakių mst. Propolis Vasara
21 1 lentelės tęsinys. Duomenys apie tirtus bičių produktus.
Eil. Nr.
Ūkio pavadinimas iš kur paimti bičių produktai, Rajonas
Produkto pavadinimas
Laikotarpis, kada buvo imti bičių
produktai 19. N. Litvino, Kretingos raj. Salantų mst. Duonelė Vasara 20. G. Puška, Mažeikių raj. Šerkšnėnų mst. Duonelė Vasara 21. G. Puška, Mažeikių raj. Šerkšnėnų mst. Duonelė Vasara 22. G. Puška, Mažeikių raj. Šerkšnėnų mst. Duonelė Vasara
2.3. Bičių produktų tyrimo metodai
2.3.1. Bičių produktų antimikrobinių savybių tyrimo metodikaAntibakterinis bičių produktų aktyvumas buvo vertinamas difuzijos į agarą metodu. Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Mikrobiologijos ir virusologijos institute. Buvo tiriama bičių produktų savybė slopinti šiuos patogeninius ir oportunistinius mikroorganizmus: Klebsiela pneumoniae (K.pneumoniae), Salmonella enterica 24 SPn06 (S.enterica 24 SPn06), Pseudomonas aeruginosa 17 – 331 (P.aeruginosa 17 – 331), Acinetobacter baumani 17 – 380 (A.baumanii 17 – 380), Proteus mirablis (P.mirablis), MRSA M 87 fox, Enterococus faecalis 86 (E. faecalis 86), Enterococus faecum 103 (E.faecum 103),Bacillus cereus 1801(B.cereus 1801), Streptococcus mutans (referentinė)(S.mutans (referentinė), Enterobacter cloacae (E.cloacae), Citrobacter freundii (C.freundii), Staphylococcus epidermis (S.epidermis), Staphylococcus haemolyticus (S.haemolyticus), Pasteurella multocida (P.multodica). Bakterijų padermė buvo sėjama ant atvėsinto „Mueller Hinton“ agaro („Oxoid Limited, Basingstoke, Hamshire, Jungtinė karalystė) naudojant sterilius medvilninius tamponus. Kiekvienoje Petri lėkštelėje su „Mueller Hintono“ agaru buvo padaryti 6 mm skersmens šulinėliai ir kiekvienas šulinėlis užpildytas 100 µl tiriamojo bičių produkto mėginio, kuris buvo paruoštas ištirpinant 1 g kiekvieno bičių produktų mėginio 10 ml fiziologinio tirpalo. Tiriamų bičių produktų slopinamasis poveikis buvo įvertintas po 48 val. inkubavimo 37 °C temperatūroje. Buvo vertinamas slopinimo zonos, susidariusios aplink šulinėlius skersmuo, kuris buvo išmatuotas milimetrais (mm). Jei aplink šulinėlius nesusidarė slopinimo zonos, rezultatai interpretuojami, kad tirti bičių produktų mėginiai, neturėjo antimikrobinio poveikio tiriamai bakterijų kultūrai. Iš viso eksperimentas buvo pakartotas 3 kartus ir apskaičiuotas slopinimo zonos diametro vidurkis.
22 2.3.2. Bičių produktų mėginių spalvų koordinačių tyrimo metodika
Bičių produktų: medaus, propolio bei bičių duonelės spalvų koordinatės buvo nustatytos matuojant spektrofotometru CR – 400 Konica Minolta Sensing (Inc., Osaka, Japonija). Įvertintos spalvų koordinatės L* (šviesumas – tamsumas), a* ( nuo raudonos iki žalios), b* (nuo mėlynos iki geltonos ) CIELAB sistemoje.
2.3.3. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymo metodika
Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymui 1 ml bičių produktų ekstrakto buvo sumaišyta su 5 ml 10 proc. Folin – Ciocalteu reagento distiliuotame vandenyje (10 ml + 90 ml vandens) ir 4 ml natrio karbonato tirpalo (37,50g + 462,5 ml vandens). Mėginiai inkubuoti kambario temperatūroje 30 min. periodiškai maišant. Išmatuota absorbcija spektrofotometru UVIKON 930 (Kontron Instruments, Italija), esant 765 nm bangos ilgiui. Kalibracinė kreivė sudaryta, standartinius tirpalus tiriant koncentracijų diapozone 0,0075 – 0,09 mg/ml (R2 =0,9994). Rezultatai apskaičiuoti, kaip galo rūgšties ekvivalentas (GAE) mg/100g mėginio sausojoje medžiagoje ir paskaičiuojami pagal formulę:
C=
ᵞ
x (V/m) x 100 Kur:C – Bendras fenolinių junginių kiekis, mg GAE/100g mėginio;
ᵞ
- koncentracija, gauta iš kalibracinės kreivės, mg/ml; V – vandeninio etanolio tūris naudotas ekstrakcijai; m – sauso mėginio masė, g.2.3.4. DPPH antiradikalinio aktyvumo tyrimo metodika
Tyrimui naudojamas ekstraktas, kuris paruoštas taip pat kaip ir fenolinių junginių nustatymui (aprašyta 2.3.3. skyrelyje). Į 0,66 ml ekstrakto (etaloninio) įpilta 3,6 ml 0,1 mm DPPH tirpalo. Kontrolinis mėginys paruoštas taip pat kaip tiriamasis tik be tiriamojo mėginio. Reakciją vykdyta tamsoje, kambario temperatūroje, periodiškai supurtant mėgintuvėlį. Po 20 min. išmatuota absorbcija spektrofotometru UVIKON 930 (Kontron Instruments, Italija), esant 517 nm bangos ilgiui. DPPH radikalų surišimo geba (proc.) apskaičiuojama pagal formulę:
Antiradikalinis aktyvumas (proc.) = (Akontrolė - Amėginys)/ Amėginys x 100 proc. Kur:
Akontrolė absorbcija tuščio; (0,047) Amėginys mėginio absorbcija.
23 2.3.5. Biogeninių aminų tyrimo metodika
Bičių produktų mėginių paruošimas biogeninių aminų: kadaverino, histamino, feniletilamino, putrescino, spermidino, spermino, triptamino, tiramino, nustatymui bičių produktuose buvo atliktas pagal B. Ben – Gigirey ir kt. (64) aprašytą metodiką. Standartiniai biogeninių aminų tirpalai buvo paruošti, ištirpinant žinomus biogeninių aminų kiekius su (įskaitant vidinį standartą) 20 ml dejonizuoto vandens. Biogeninių aminų ekstrahavimui iš bičių produktų mėginių buvo paimta po 5 g tiriamojo mėginio, kuris buvo apdorotas 0,4 mol/l perchloro rūgštimi. Mėginių ekstraktų ir standartų derivatizacija atlikta dansilchlorido tirpalu 10 mg/ml. Chromatografinė analizė atlikta skysčių chromatografija su UV detektoriumi. Naudota įranga: „Varian Corp.“ (Palo alto, Kalifornija, JAV) su dviem „ProStar 210“ siurbliais, „ProStar 410“ automatinis mėginių ėmiklis, „ProStar 325 UV/VIS“ detektorius ir „Galaxy“ programinė įranga (Agilent, Santa Clara, Kalifornijoje, JAV). Biogeninių aminų atskyrimui naudota Discovery ® HS C18 kolonėlė (150 x 4,6 mm, 5 µm; Supelco TM Analytical, Bellefonte, Pensilvanija, JAV). Eliuentai: amonio acetatas (A) ir acetonitrilas (B), 0,8 ml/min srauto greičiu. Bangos ilgis 254 nm, temperatūra 40 °C, mėginio tūris 20 µl. Biogeniniai aminai identifikuoti pagal jų sulaikymo kolonėlėje trukmę.
2.3.6. Bendro juslinio priimtinumo įvertinimo metodika
Bendras bičių produktų juslinis priimtinumas buvo įvertintas 10 balų sistemoje (nuo 0 (labai nepatinka) iki 10 (labai patinka)), pagal ISO 1136:2014 aprašytą metodiką. Jusliniame vertinime dalyvavo 50 dalyvių.
2.3.7. Bičių produktų sukeltų emocijų įvertinimo „FaceReader5“ programine įranga metodika
Bičių produktų sukeltos emocijos buvo analizuojamos „FaceReader5“ programine įranga (Noldus Information, Wageningen, Nyderlandai). Buvo nuskaityta 10 emocijų (neutralus, laimingas, liūdnas, piktas, nustebęs, išsigandęs, nusivylęs, pagiežingas, valingas, susijaudinęs). Tyrime dalyvavo 50 dalyvių grupė. Kiekvieno iš jų buvo paprašyta paragauti trijų skaitmenų kodais užkoduotus bičių produktus, sėdint priešais „Microsoft Life Cam“ kamerą („Microsoft Corporation, Redmond, Vašingtonas, JAV) taip, kad kamera galėtų fiksuoti vartotojams sukeliamas emocijas išreikštas veide. Įrašai buvo analizuojami, naudojant „FaceReader5“ algoritmą, kuris skaitine išraiška fiksavo emocijų intensyvumą: 1- labai intensyvi; 0 – emocija neišreikšta.
24 2.3.8. Statistinė duomenų analizė
Tirtų bičių produktų duomenų analizei buvo naudojamas neparametrinis Kruskal Wallis testas, taip pat Dunn post – hoc testas. Skirtumas tarp rezultatų buvo reikšmingas, kai p≤0,05. Statistika buvo atlikta, naudojant SPSS programinę įrangą „Windows XP V 15“ (SPSS, Inc., Čikaga, Ilinojus, JAV 2007).
25
3.
TYRIMŲ REZULTATAI
2 lentelėje pateiktos tirtų bičių produktų slopinimo zonos (mm) prieš įvairius patogeninius ir oportunistinius mikroorganizmus. 2 lentelė. Medaus, propolio ir bičių duonelės slopinimo zonos (mm) prieš įvairius patogeninius ir oportunistinius mikroorganizmus.
Slopinimo zona, mm
Patogeniniai ir oportunistiniai mikroorganizmai Mėg. Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 Medus 1.M - - - 11,2 - 13,5 - - - 8,6 13,8 19,4 2.M - - - 12,1 - 14,3 - - - 12,4 12,6 20,3 3.M - - - 12,6 4.M - - - 12,4 5.M - - - 12,1 - 15,2 - - - 12,3 14,5 21,7 6.M 8,5 - 7,2 11,6 11,9 14,6 - - 8,5 - - 6,7 17,6 13,6 22,8 7.M 9,3 - - 10,5 9,8 11,2 - - - 8,6 12,3 11,6 17,6 8.M - 9,4 12,3 11,7 16,3 7,6 7,1 - - - 8,3 26,8 14,3 22,9 9.M 9,2 8,8 9,4 12,8 11,3 16,8 - - 8,4 - - 8,2 20,1 14,7 21,3 10.M 8,1 8,3 8,1 12,0 11,6 17,9 - 7,3 9,2 - - 8,8 21,5 16,1 21,2 11.M 7,6 7,4 7,3 - 11,5 13,6 8,2 9,6 8,1 15,7 8,0 8,6 19,6 15,3 22,4 12.M 7,8 7,2 - 9,2 8,3 11,2 - - - - 7,3 8,9 8,3 11,4 17,1 13.M 7,3 8,7 7,6 11,3 11,8 13,6 8,3 8,2 10,3 15,6 7,5 9,2 17,4 16,9 21,3
26 2 lentelės tęsinys. Medaus, propolio ir bičių duonelės slopinimo zonos (mm) prieš įvairius patogeninius ir oportunistinius.
14. M 11,2 8,5 7,8 12,5 - 17,4 - 8,6 10,5 16,8 7,2 9,7 18,9 17,8 22,4 Propolis 15.P - - - 7,5 - - 7,6 - - - 12,5 16.P - - - 7,8 - - - 14,7 17.P - - - 7,4 - - - 11,6 18.P - - - 9,2 10,1 11,9 13,5 - 9,3 - 13, 0 14,6 13,2 11,3 19,3 Duonelė 19.BD - - - 10,6 10,2 11,2 11,4 - 11,3 - 14, 0 15,7 18,6 14,5 21,6 20.BD - - - 11,9 10,4 16,8 13,6 - 11,2 - 9,0 12,6 15,9 16,6 22,7 21.BD - - - 9,5 9,0 11,6 13,4 11,6 7,6 - 13, 0 14,7 12,6 13,6 22,8 22.BD - - - 9,8 9,5 11,4 14,5 - 7,8 13,3 13, 0 15,5 12,7 12,1 19,1 Mikroorganizmų Nr. pavadinimas
1.Klebsiella pneumoniae; 8. Enterococcus faecium 103; 15. Pasteurella multocida; 2. Salmonella enterica 24 SPn06; 9. Bacillus cereus 1801;
3 Pseudomonas auruginosa 17 – 331; 10. Streptococcus mutans (referentinė); M – medus; 4. Acinetobacter baumani 17 – 380; 11. Enterobacter cloacae; P –Propolis;
5. Proteus mirablis; 12. Citrobacter freundii; BD – bičių duonelė;
6. MRSA M87fox; 13. Staphylococcus epidermis;
27 Visas patogeninių mikroorganizmų bakterijų padermes slopino mėginys Nr. 13M (vasarą rinktas medus). Kiti analizuoti vasarą rinkti medaus mėginiai slopino mažiau patogeninių mikroorganizmų. Iš 15 patogeninių ir oportunistinių mikroorganizmų padermių (mėg. Nr. 1M) slopino penkis, (mėg. Nr. 7M) – aštuonis, (mėg. Nr. 8M) – dešimt, (mėg. Nr. 9M) – vienuolika, (mėg. Nr. 11M) – keturiolika ir (mėg. Nr. 14M) – trylika padermių. Visi vasarą rinkti medaus mėginiai pasižymėjo antimikrobiniu aktyvumu prieš MRSA 87 fox.
Visi tirti bičių produktai (medus, propolis ir bičių duonelė) slopino Pasteurella multocida. Rudenį rinkti medaus mėginiai Nr. 2M ir Nr. 6M slopino daugiau patogeninių mikroorganizmų, palyginti su pavasarį rinktu medumi. Slopinimo zonos prieš A.baumanii 17 – 380, MRSA 87 fox, S.epidermis, S.haemolyticus ir P.multocida nustatytos, atitinkamai, 12,1 mm; 14,3 mm; 12,4 mm;12,6 mm; ir 20,3 mm. Vasarą rinktas medus Nr. 5M slopino tuos pačius patogeninius mikroorganizmus, kaip ir rudenį rinktas medus. Vasarą rinkti medaus mėginiai slopino 10 iš 15 tirtų patogeninių ir oportunistinių mikroorganizmų. Mėginiai Nr. 6M ir Nr. 12M slopino K.pneumoniae, A.baumanii 17 – 380, P.mirablis, MRSA M87 fox, C.freundii, S.epidermis, S.haemolyticus ir P.multocida. Be to mėginys Nr. 6M slopino P.aeruginosa 17 – 331 ir B.cereus 1801, o mėginys Nr. 12M slopino ir S.enterica 24SPn06 bei E.cloacae. Visi propolio mėginiai Nr. 15P, Nr. 16P, Nr. 17P, ir Nr. 18P slopino B.cereus 1801 ir P. multocida, o propolio mėginys Nr. 15P vienintelis pasižymėjo slopinančiuoju poveikiu prieš MRSA M87 fox.
Propolio Nr. 18P mėginys slopino 10 iš 15 tirtų patogeninių mikroorganizmų padermių. Propolis Nr. 18P slopino A.baunamii 17 – 380, C.freundii, E.cloacae, E.faecalis86, P.mirablis, S.haemolyticus, o didžiausios slopinimo zonos nustatytos prieš P.multocida.
Visi bičių duonelės mėginiai (Nr. 19BD, Nr. 20BD, Nr. 21BD, Nr. 22BD) slopino A.baumanii 17 – 380, B.cereus 1801, C.freundii, E.cloacae, E.faecalis 86, MRSA M 87 fox, P.multocida, P.mirablis, S.epidermis ir S.haemolyticus, o bičių duonelė Nr.21BD slopino E.faecum 103, o duonelė Nr. 22BD S.mutans.
3.2. Bičių produktų spalvų koordinatės
Tirtų bičių produktų: medaus, propolio ir bičių duonelės spalvų koordinatės pateiktos 3 lentelėje. Bičių produktų spalvų koordinatės L٭ (nuo šviesumo iki tamsumo) kito nuo 16 (tamsi) iki 71 (šviesi). Lyginant visas tris bičių produktų rūšis, mėg. Nr. 4M (pavasarį rinktą medų), propolį Nr. 15P ir bičių duonelė Nr. 20BD nustatyti šviesiausi, o tamsiausi buvo vasarą surinkto medaus mėginiai (Nr. 14M, propolio Nr. 18P ir bičių duonelė Nr. 21BD).
28 Visų medaus mėginių a* koordinatė kito nuo 0,10 (mėg Nr. 8M, vasarą rinktas medus) iki 5,8 (mėg. Nr. 3M, pavasarį rinktas medus). Abiems pavasarį rinktiems medaus mėginiams (Nr. 3M ir Nr. 4M) nustatytos patikimai didesnės (p≤0,05) a٭ koordinatės, nei kitiems analizuotiems medaus mėginiams. Lyginant propolio mėginius, Nr. 17P ir Nr. 18P koordinatės a٭, buvo didesnės, palyginti su propolio mėginiais Nr. 15P ir Nr. 16P.
3 lentelė. Bičių produktų:medaus, propolio, bičių duonelės spalvų koordinatės. Mėginio Nr. L٭ (šviesumas – tamsunas) a٭ (raudonumas – žalumas) b٭ (mėlynumas – geltonumas) Medus 1.M 56±3 2,9±0,2 21±3 2.M 53±1 2,8±0,2 20±1 3.M 64±3 5,8±0,2 29±1 4.M 71±3 5,3±0,4 24±2 5.M 48±5 0,3±0,1 24±2 6.M 29±2 2.0±0,1 12±1 7.M 53±3 1,5±0,1 22±1 8.M 61±2 0,1±0,0 30±3 9.M 43±2 0,4±0,0 21±2 10.M 38±3 2,1±0,1 18±1 11.M 44±3 0,2±0,1 21±2 12.M 56±2 2,5±0,1 19±1 13.M 59±3 2,6±0,2 26±2 14.M 16±1 0,8±0,1 8±1 Propolis 15.P 31±2 3,6±0,2 14±1 16.P 30±2 3,8±0,3 13±1 17.P 26±1 5,1±0,1 12±1 18.P 19±2 5,8±0,3 10±0,7 Bičių duonelė 19.BD 25±1 4,5±0,3 13,6±0,5 20.BD 27±1 6,5±0,3 15±3 21.BD 18±2 3,2±0,2 9,5±0,2 22.BD 22±2 4,7±0,2 12,1±0,2
Reikšmės pateikiamos, kaip vidutinė vertė (n=3) ir standartis nuokrypis. M – medus; P –propolis, BD –bičių duonelė
Bičių duonelių a٭ koordinatės nustatytos 3,2 (mėg Nr. 21BD) iki 6,5 (mėg Nr. 20BD). Medaus b٭ spalvų koordinatės kito nuo 8,0 (mėg Nr. 14M) iki 30,0 (mėg Nr. 8M). Propolio ir bičių duonelės mėginiai, atitinkamai, Nr. 18P ir Nr. 21BD, b٭ vertės buvo mažiausios.
29
3.3. Bendras fenolinių junginių kiekis meduje, propolyje ir bičių duonelėje
Bendras fenolinių junginių kiekis meduje, propolyje ir bičių duonelėje pavaizduotas 3 paveiksle.
3 pav. Bendras fenolinių junginių kiekis bičių produktuose.
Bendras fenolinių junginių (BFJ) kiekis vasarą rinktame meduje vidutiniškai buvo 243 mg, GAE/100 g. mėginyje. Vasarą rinktame meduje mėg. Nr. 10, nustatytas didžiausiais BFJ kiekis 278 mg, GAE/100 g iš visų vasarą rinktų medaus mėginių, o mažiausias nustatytas mėginyje Nr. 8 BFJ (215 mg, GAE/100 g). Palyginus vidutinį BFJ kiekį tarp vasarą ir pavasarį rinktų medaus mėginių, pavasarį rinkti medaus mėginiai turėjo 25 proc. mažesnį BFJ kiekį. Lyginant propolio mėginius, mėg. Nr. 16 nustatytas didžiausias BFJ kiekis (298 mg GAE/100 g), o mėginiuose Nr. 15, Nr. 17 ir Nr. 18, lyginant su Nr. 16, atitinkamai, 17 proc., 7proc., ir 29 proc., turėjo mažesnį BFJ kiekį. Lyginant bičių duonelių mėginius, didžiausias BFJ kiekis nustatytas mėg. Nr. 21, kuris atitinkamai buvo 6 proc., 22 proc., ir 21 proc. didesnis už bičių duonelės mėginiuose Nr. 19, Nr. 20 ir Nr. 22 esantį BFJ kiekį.
251 237 196 168 242 264 250 215 251 278 237 218 220 245 249 298 276 211 372 306 394 311 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 m g, GAE /100g m ėgin io Mėginių Nr., pavadinimas
30
3.4. Bičių produktų mėginių antiradikalinis aktyvumas
Bičių produktų antiradikalinis aktyvumas pavaizduotas 4 paveiksle.
4 pav. Bičių produktų antiradikalinis aktyvumas proc.
Mažiausiu antiradikaliniu aktyvumu pasižymėjo vasarą rinkto medaus mėg. Nr. 13 65 proc., o didžiausiu iš visų medaus mėginių pasižymėjo rudenį rinkto medaus mėg. Nr. 6 88 proc. Rudenį rinkto medaus (mėg. Nr. 2) AA buvo mažesnis už pavasarį rinkto medaus mėginių Nr. 3 ir Nr. 4 (vidutiniškai 6 proc.), o mėginių Nr. 5 ir Nr. 6, atitinkamai, nuo 7 iki 10 proc., mažesnis.
Lyginant propolio mėginius, didžiausiu antiradikaliniu aktyvumu pasižymėjo mėginys. Nr. 18 (80 proc.), kuris vidutiniškai buvo 2,3 kartus didesnis už kitus propolio mėginius.
Visų tirtų bičių duonelių AA nustatytas vidutiniškai 90 proc. Mažiausiu AA pasižymėjo bičių duonelės Nr. 20 mėginys (85 proc.), didžiausiu – duonelės Nr. 22 mėginys (93 proc.).
83 79 84 84 85 88 81 77 74 77 82 76 65 66 32 35 40 80 92 85 91 93 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 A n ti ra di ka li ni s akt y v um as pr o c. Mėginių Nr., pavadinimas
1. (Medus.Vasara) 2. (Medus. Ruduo) 3. (Medus.Pavasaris) 4. (Medus. Pavasaris) 5. (Medus. Vasara) 6. (Medus. Ruduo) 7. (Medus Vasara) 8. (Medus. Vasara) 9. (Medus. Vasara) 10. (Medus. Vasara) 11. (Medus. Vasara) 12. (Medus. Vasara) 13. (Medus. Vasara) 14. (Medus. Vasara) 15. (Propolis) 16. (Propolis) 17. (Propolis) 18. (Propolis) 19. (Duonelė 20. (Duonelė) 21. (Duonelė) 22. (Duonelė)
31
3.5. Biogeninių aminų kiekis bičių produktuose
Biogeninių aminų kiekis bičių produktuose pavaizduotas 5 paveiksle.
Biogeninių aminų buvo aptikta 6 iš 14 tirtų medaus mėginių, 1 iš 4 tirtų propolio mėginių ir 2 bičių duonelės mėginiuose, iš 4 tirtų. BA nustatyti dvejuose vasarą rinktuose medaus mėginiuose Nr.8 (14,4 mg/kg) ir Nr.11 (13,5 mg/kg), ir juose vyravo putrescinas. Triptaminas buvo nustatytas 3 medaus mėginiuose Nr.2 (2,1 mg/kg), Nr.4 (1,8 mg/kg) ir Nr.5 (1,5 mg/kg). Medaus mėginyje Nr.6 nustatyta putrescino (2,8 mg/kg) ir histamino (2,3 mg/kg). Tiraminas (1,8 mg/kg) nustatytas tik viename medaus mėginyje Nr.2. Lyginant bičių duonelių mėginius, didžiausias BA kiekis nustatytas Nr.19 ir Nr.20 mėginiuose. Juose nustatytas feniletilaminas (2,2 mg/kg), kadaverinas (2,8 mg/kg – 5,1 mg/kg), tiraminas (1,8 mg/kg) ir sperminas(2,5 mg/kg), tačiau propolio mėginyje Nr.17 nustatytas tik tiraminas (14,5 mg/kg).
5 pav. Biogeninių aminų kiekis bičių produktuose.
Biogeninių aminų buvo aptikta 6 iš 14 tirtų medaus mėginių, 1 iš 4 tirtų propolio mėginių ir 2 bičių duonelės mėginiuose iš 4 tirtų. BA nustatyti dvejuose vasarą rinktuose medaus mėginiuose Nr. 8 (14,4 mg/kg) ir Nr. 11 (13,5 mg/kg), ir juose vyravo putrescinas. Triptaminas buvo nustatytas 3 medaus mėginiuose Nr. 2 (2,1 mg/kg), Nr. 4 (1,8 mg/kg) ir Nr. 5 (1,5 mg/kg). Medaus mėginyje Nr. 6 nustatyta putrescino (2,8 mg/kg) ir histamino (2,3 mg/kg). Tiraminas (1,8 mg/kg) nustatytas tik viename medaus mėginyje Nr. 2. Lyginant bičių duonelių mėginius, didžiausias BA kiekis nustatytas Nr. 19 ir Nr. 20 mėginiuose. Juose nustatytas feniletilaminas (2,2 mg/kg), kadaverinas (2,8 mg/kg –
2.1 1.8 1.5
2.8
2.214.4
13.5
1.8
2.8 5.1 2.3 1.8 14.5 1.8 2.5 3.9 1.8 1.5 5.1 5 0 2 4 6 8 10 12 14 16 2. mėginys (Medus. Ruduo) 4. mėginys (Medus. Pavasaris) 5. mėginys (Medus. Vasara) 6. mėginys (Medus. Ruduo) 8. mėginys (Medus. Vasara) 11. mėginys (Medus. Vasara) 17. mėginys (Propolis) 19. mėginys (Duonelė) 20. mėginys (Duonelė) B io ge ni ni ų am in ų ki eki s m g/kg Biogeniniai aminaiTriptaminas Feniletilaminas Putrescinas Kadaverinas Histaminas Tiraminas Sperminas Spermidinas
32 5,1 mg/kg), tiraminas (1,8 mg/kg) ir sperminas (2,5 mg/kg), tačiau propolio mėginyje Nr. 17 nustatytas tik tiraminas (14,5 mg/kg).
3.6. Bičių produktų bendras juslinis priimtinumas
Bendras bičių produktų juslinis priimtinumas pavaizduotas 6 paveiksle.6 pav. Bičių produktų bendras juslinis priimtinumas.
Vasaros laikotarpiu rinktas medus vidutiniškai buvo įvertintas 6,5 balo. 2 Vasaros laikotarpiu ir vienas rudens laikotarpiu rinktas medus: Nr. 1, Nr. 2, Nr. 12 buvo įvertintas aukščiausiais balais, iš visų analizuotų vasaros laikotarpiu rinktų medaus mėginių. Tarp pavasarį rinkto medaus mėginių buvo reikšmingų skirtumų. Medus Nr. 3 vidutiniškai įvertintas 5 balais, o medaus mėginys Nr. 4 vidutiniškai buvo įvertintas 8 balais. Tarp tirtų medaus mėginių Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr, 10, Nr. 11 ir Nr. 12 jusliškai priimtiniausias buvo Nr. 12 mėginys. Medaus mėginiai Nr. 5 ir Nr. 6 įvertinti mažiau jusliškai priimtinais (atitinkamai, 26 proc. ir 23 proc. mažiau). Tirtų propolio ir bičių duonelės mėginių juslinis priimtinumas reikšmingai nesiskyrė.
8 8 5 8 6 6 6 6 6 6 7 8 6 7 3.1 2.9 2.83.1 3.6 3.8 3.3 3.9 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Jus li ni o pr ii m ti n u m o b al ai ( n uo 1 iki 10) V idur ki a i Mėginių Nr., pavadinimas
33
3.7. Bičių produktų sukeltų emocijų vertinimo rezultatai
Bičių produktų sukeltų emocijų vertinimo rezultatai pateikti 4 lentelėje. 4 lentelė. Bičių produktų sukeltų emocijų vertinimo rezultatai.
Bičių produktų sukeliamos emocijos (nuo 0 iki 1) Mėg. Nr. Ne u tr alu s L aim in gas L iū d n as P ik tas Nus te b ęs Iš sigan d ęs P as iš lyk št ėj ęs P agiež in gas Valin gas S u sij au d in ęs Medus Nr. 1M 0,3 0,04 0,03 0,03 0,35 0,14 0,03 0,01 -0,16 0,49 Nr. 2M 0,38 0,01 0,03 0,07 0,33 0,09 0,01 0,03 -0,16 0,41 Nr. 3M 0,33 0,02 0,02 0,11 0,39 0,09 0,04 0,02 -0,21 0,37 Nr. 4M 0,25 0,01 0,06 0,09 0,39 0,11 0,01 0,02 -0,24 0,38 Nr. 5M 0,26 0,04 0,02 0,05 0,34 0,13 0,02 0,02 -0,16 0,33 Nr. 6M 0,27 0,02 0,02 0,01 0,44 0,09 0,03 0,02 -0,11 0,36 Nr. 7M 0,33 0,02 0,08 0,02 0,24 0,09 0,08 0,01 -0,22 0,34 Nr. 8M 0,31 0,02 0,1 0 0,33 0,07 0,06 0,01 -0,19 0,29 Nr. 9M 0,35 0,01 0,05 0,01 0,23 0,16 0,1 0,01 -0,26 0,3 Nr. 10M 0,27 0 0,04 0,07 0,4 0,11 0,09 0,01 -0,27 0,31 Nr. 11M 0,29 0,02 0,08 0,02 0,43 0,03 0,06 0,01 -0,15 0,34 Nr. 12M 0,28 0,02 0,09 0,01 0,33 0,14 0,02 0,01 -0,19 0,39 Nr. 13M 0,26 0,03 0,07 0,06 0,47 0,07 0,01 0,01 -0,12 0,36 Nr. 14M 0,33 0,05 0,05 0,02 0,25 0,15 0,02 0,02 -0,15 0,35 Propolis Nr. 15P 0,25 0,03 0,05 0,06 0,39 0,19 0,06 0,03 -0,15 0,47 Nr. 16P 0,27 0,07 0,05 0,01 0,41 0,07 0,01 0 -0,06 0,33 Nr. 17P 0,32 0,1 0,04 0,01 0,2 0,04 0,05 0,01 0,06 0,27 Nr. 18P 0,28 0,03 0,01 0,03 0,34 0,07 0,05 0,01 -0,19 0,33 Bičių duonelė Nr. 19BD 0,23 0,03 0,11 0,05 0,32 0,15 0,03 0,01 -0,28 0,32 Nr. 20BD 0,27 0,01 0,1 0,01 0,46 0,05 0,02 0,01 -0,15 0,37 Nr. 21BD 0,28 0,01 0,07 0 0,43 0,13 0,03 0,01 -0,2 0,33 Nr. 22BD 0,25 0,02 0,15 0,11 0,33 0,08 0 0,01 -0,27 0,37 M – medus; P – propolis; BD – bičių duonelė;
Tiriant emocijų, išreikštų veide intensyvumą, kurias sukėlė ragaujami bičių produktai nustatyta, kad tos pačios grupės produktai sukėlė skirtingas emocijas.
Analizuojant medaus mėginių grupę, stipriausiai išreikšta emocija „neutralus“, nustatyta ragaujant mėginį Nr. 2M (0,38). Emocija „laimingas“ labiausiai buvo išreikšta ragaujant mėginį Nr. 14M (0,05). Ragaujant mėginį Nr. 8M stipriausiai išreikšta emocija „liūdnas“ (0,1). Tačiau, ragaujant šį mėginį, jis nesukėlė pykčio emocijos (0). Labiausiai emocija „nustebęs“ buvo išreikšta ragaujant
34 Nr. 13M mėginį (0,47), o emocija „išsigandęs“ ir „pasišlykštėjęs“– ragaujant Nr. 9M mėginį (atitinkamai, 0,16 ir 0,1). Emocija „pagiežingas“ labiausiai buvo išreikšta ragaujant mėginį Nr. 2M (0,03), o „susijaudinęs“ – ragaujant Nr. 1M mėginį (0,49).
Analizuojant propolio mėginių grupę, stipriausiai išreikštos emocijos „neutralus ir „laimingas, nustatytos ragaujant mėginį Nr. 17P atitinkamai (0,32 ir 0,1). Tačiau ragaujant mėginį Nr. 15P, labiausiai išreikštos emocijos buvo „liūdnas“ (0,05), „piktas“ (0,06), „išsigandęs“ (0,19), „pasišlykštėjęs“ (0,06), „pagiežingas“ (0,03) bei „susijaudinęs“ (0,47). Emocija „nustebęs“ labiausiai išreikšta, ragaujant mėginį Nr. 16P.
Taip pat analizuojant bičių duonelės mėginių grupę, stipriausiai išreikšta emocija „neutralus“, nustatyta ragaujant mėginį Nr. 21BD (0,28), taip pat, ragaujant šį mėginį nenustatyta emocija „piktas“ (0). Emocija „laimingas“ labiausiai išreikšta, ragaujant mėginį Nr. 19BD (0,03). Emocija „liūdnas“ labiausiai išreikšta, ragaujant mėginį Nr. 22 BD (0,15), tačiau šis mėginys nesukėlė emocijos „pasišlykštėjęs“ (0). Emocija „piktas“ buvo labiausiai išreikšta ragaujant mėginį Nr. 22BD (0,11), o mažiausiai ši emocija buvo išreikšta, ragaujant mėginį Nr. 21BD (0). Ragaujant mėginį Nr. 20BD labiausiai išreikšta buvo emocija „nustebęs“ (0,46). Ragaujant bičių duonelės mėginius (Nr. 19BD, Nr. 20BD, Nr. 21 ir Nr. 22BD) emocija „pagiežingas“ (0,1) buvo išreikšta vienodu intensyvumu, o emocija „susijaudinęs“ labiausiai buvo išreikšta, ragaujant bičių duonelės mėginius Nr. 22 BD ir Nr. 20BD atitinkamai (0,37).
35
4.
REZULTATŲ APTARIMAS
Medus, ypač medicininis „Manuka“ medus pasižymi plačiu antibakteriniu veikimo spektru tiek prieš gram – teigiamas, tiek prieš gram – neigiamas bakterijas, įskaitant MRSA ir vankomicinui atsparius Enterococcus, taip pat kai kuriuos grybus ir virusus (25, 65). Literatūroje paminėti įvairūs antimikrobinių savybių paaiškinimai. Vienas iš teiginių , kad α – gliukozidazė turi įtakos sacharozės skaidymui į fruktozę ir gliukozę, o gliukozės oksidazę katalizuoja gliukozės pavertimą gliukono rūgštimi, gaminant vandenilio peroksidą, kuris yra susijęs su medaus antibakteriniu aktyvumu (66). Kiti veiksniai, turintys įtakos medaus antimikrobinėms savybėms yra didelis osmosiškumas, mažas vandens aktyvumas, pH bei didelis medaus klampumas (37, 67). Antimikrobinis medaus aktyvumas taip pat susijęs su polifenoliais (metilo siringatu ir fenillakto rūgštimi), flavonoidais (kvarcetinu, kempferoliu) ir su kitų komponentų sinergija (25, 37, 65). Kiti autoriai pažymi, kad atrinkto monoflorinio medaus antibakterinis ir antioksidacinis aktyvumas, fizikiniai cheminiai rodikliai koreliuoja ir priklausė nuo augalų įvairovės iš kurių medus buvo renkamas. Viržių medus yra ne tik tamsiausias iš tirtų medaus mėginių, bet ir pasižymi stipriausiomis antibakterinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, kurioms turi įtakos didesnis baltymų, flavonoidų ir fenolinių junginių kiekis (68).
Buvo nustatyta, kad vasarą rinkto medaus mėg. Nr. 13M slopino visas testuotas bakterijų padermes, taip pat visi kiti medaus mėginiai slopino MRSA M87 fox.
Propoliui antimikrobines savybes daugiausiai suteikia jame esantys flavonoidai ir cinamono rūgšties dariniai, esantys šiame daugiakomponetiniame, natūralių medžiagų mišinyje, kuris kinta, priklausomai nuo vietovių ir metų laikų, renkant bičių produktus (69). Mokslininkai I. Przybylek ir TM. Karpinski (20) publikavo, kad antibakterinis propolio aktyvumas prieš gram – teigiamas bakterijas buvo didesnis nei prieš gram – neigiamas. Be to, buvo nustatytas didžiausias propolio antibakterinis aktyvumas iš vidurio rytų, Azijos šalių, o mažiausias iš Vokietijos, Airijos ir Korėjos (20). Taip pat propolio ekstraktai pasižymėjo antibakteriniu aktyvumu, kuris buvo vertinamas standžiose ir skystose terpėse (33,70). Prieita prie išvados, kad visi propolio mėginiai Nr. 15P,Nr. 16P,Nr. 17P ir Nr. 18P pasižymėjo specifiniu antimikrobiniu aktyvumu ir slopino B.cereus 18 – 01 ir P.multocida, o propolio mėginys Nr. 15P vienintelis pasižymėjo antibakteriniu poveikiu prieš MRSA 87 fox.
Mokslininkai M. Bakour, A. Fernandes, L. Barros, M. Sokovic ir IC. Ferreira (71) nustatė, kad Maroke gauta bičių duonelė pasižymi antimikrobiniu poveikiu prieš daugelį bakterijų ir grybų. Tačiau antimikrobinis aktyvumas didesnis prieš gram – teigiamas, nei gram – neigiamas bakterijas. Bičių duonelės antimikrobinis aktyvumas gali būti susijęs su dideliu fenolinių junginių, ypač flavonoidų ir fenolinių rūgščių kiekiu (71). Nustatyta, kad mėginiai Nr. 19BD, Nr. 20BD, Nr. 21BD, Nr. 22BD
