LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Medicinos fakultetas
Urologijos klinika
Martynas Garčauskis
RETROPUBINIU IR TRANSOBTURATORINIU BŪDU
ATLIEKAMŲ MOTERŲ POŠLAPLINIO RAIŠČIO
OPERACIJŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS
Medicinos vientisųjų studijų programos
Baigiamasis magistro mokslinis darbas
Mokslinis vadovas: doc. dr. Darius Trumbeckas
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. SUMMARY ... 5
3. PADĖKA ... 7
4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 7
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
6. SANTRUMPOS ... 8
7. SĄVOKOS ... 9
8. ĮVADAS ... 10
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
10.1 Apibrėžimas ... 12
10.2 Įtaka sveikatai ... 12
10.3 Paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje ... 12
10.4 Išsivystymo mechanizmas ir rizikos veiksniai ... 13
10.5 Diagnostika ... 13
10.6 Gydymas ... 14
10.6.1 Konservatyvus gydymas ... 14
10.6.2 Chirurginis gydymas ... 14
10.6.3 Chirurginio gydymo efektyvumas ir komplikacijos ... 15
11. TYRIMO METODIKA ... 17
11.1 Tyrimo objektas ... 17
11.2 Tiriamųjų atranka ... 17
11.3 Tyrimo organizavimas ir tvarka... 17
12. REZULTATAI... 19
12.1 Priešoperaciniai duomenys ... 19
12.2 Operaciniai duomenys ir komplikacijos ... 20
12.3 ICIQ-SF klausimynas ... 22
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 25
14. IŠVADOS ... 26
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 28
1. SANTRAUKA
Autorius: Martynas Garčauskis. Mokslinis vadovas: doc. dr. Darius Trumbeckas.
RETROPUBINIU IR TRANSOBTURATORINIU BŪDU ATLIEKAMŲ MOTERŲ POŠLAPLINIO RAIŠČIO OPERACIJŲ REZULTATŲ PALYGINIMAS
Tyrimo tikslas. Palyginti retropubiniu ir transobturatoriniu būdu atliekamų moterų pošlaplinio raiščio operacijų rezultatus.
Uždaviniai:
1. Nustatyti pacienčių, kurioms buvo atlikta pošlaplinio raiščio operacija, priešoperacinius duomenis – amžių, KMI, gimdymų skaičių, sunaudojamų įklotų kiekį, fizinį aktyvumą, turėtas ginekologines operacijas.
2. Nustatyti retropubiniu ir transobturatoriniu būdu atliekamų operacijų vidutines operacijos trukmes ir lovadienių skaičių.
3. Įvertinti pooperacinių komplikacijų (kraujavimo, šlapimo susilaikymo, dirgliosios šlapimo pūslės simptomų) dažnį.
4. Išsiaiškinti pacienčių būklę prieš ir po operacijos naudojant ICIQ–SF klausimyną ir įvertinti bei palyginti retropubiniu ir transobturatoriniu būdu atliekamų operacijų efektyvumą.
Metodai ir tyrimo dalyviai: Apklausta 71 pacientė, kuriai 2014-2017 metais KK Urologijos klinikoje atlikta pošlaplinio raiščio operacija. Pacientės savo būklę prieš ir po operacijos vertino atsakydamos į ICIQ-SF klausimyną.
Tyrimo rezultatai. TVT operacija atlikta 32,4 % (n=23), TVT-O/TOT - 67,6 % (n=48) pacienčių. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 59,46±12,78 metų, KMI – 28,82±4,63 kg/m2,
gimdymų skaičius 2,18±0,88 karto, ginekologiškai operuotos 32,4%, sunaudojamų įklotų vidurkis prieš operaciją 3,17±1,52, fiziškai aktyviomis save laikė 32,4 %. Vidutinė TVT operacijos trukmė 40,35 ± 11,08 minučių, TVT-O/TOT – 40,10 ± 13,78, reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,314). Vidutinis lovadienių skaičius po TVT operacijos 2,04 ± 1,022 dienų, po TVT-O/TOT 2,22 ± 2,23, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,021). Pooperacinis kraujavimas TVT grupėje pasireiškė 4,3 % pacienčių, TVT-O/TOT 4,2 %, šlapimo susilaikymas – 13,0 % ir 12,5 %, dirglios šlapimo pūslės simptimai – 17,4 % ir 18,8 %. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp komplikacijų pasireiškimo dažnio nenustatyta (p=0,972; p=0,949; p=0,889). TVT grupėje ICIQ-SF klausimyno balų skaičius sumažėjo nuo 16,78 ±
reikšmingas skirtumas grupėse tarp balų prieš ir po operacijos (TVT – p=0,000; TVT-O/TOT – p=0,000). Reikšmingo skirtumo tarp operacijų efektyvumo nustatyta nebuvo (p=0,920). Remiantis ICIQ-SF klausimyno duomenimis visiškai pasveiko 65,2 % pacienčių, kurioms operacija atlikta retropubiniu būdu ir 64,6 %, kurioms operacija atlikta transobutartoriniu būdu.
Išvados. Dauguma pacienčių buvo vyresnio amžiaus, su antsvoriu ir gimdžiusios. Reikšmingai daugiau laiko stacionare pacientės praleido po transobturatorinio tipo operacijų. Nustatytas reikšmingas skirtumas tarp pacienčių būklės prieš ir po operacijos. Reikšmingo skirtumo tarp operacijų trukmės, efektyvumo ir komplikacijų dažnio nenustatyta.
2. SUMMARY
Author: Martynas Garčauskis. Scientific supervisor: doc. dr. Darius Trumbeckas.
COMPARISON OF RETROPUBIC AND TRANSOBTURATOR SLING SURGERY FOR FEMALE STRESS URINARY INCONTINENCE
Aim. To compare results of retropubic and transobturator sling surgery for female stress urinary icontinence.
Objectives:
1. To evaluate patients preoperative data – age, BMI, number of natural births given, number of pads used per day, physical activity, past gynecological surgeries.
2. To evaluate the mean operation time and lenght of hospital stay of both surgical approaches.
3. To evaluate the rate of postoperative complications (bleeding, urinary retention, urge incontinence symptoms)
4. To evaluate patients condition before and after sling operations using ICIQ-SF and compare the effectivenes of both surgical approaches.
Methods and study participants. 71 women that underwent sling surgery in KK Urology Clinic from year 2014 to 2017 were interviewed. Participants evalued their condition before and after surgery by filling ICIQ-SF questionnaire.
Results. 32,4 % (n=23) of women underwent TVT surgery, 67,6 % (n=48) – TVT-O/TOT. Mean age was 59,46±12,78 years, mean BMI – 28,82±4,63 kg/m2, mean times of natural births
given – 2,18±0,88 times, 32,4 % of women had past gynecological surgeries, mean number of pads used per day was 3,17±1,52 pads, 32,4 % considered themselves physically active. Mean operation time was 40,35 ± 11,08 minutes for TVT, and 40,10 ± 13,78 minutes for TVT-O/TOT, there were no significant difference (p=0,314). Mean lenght of hospital stay after TVT surgery was 2,04 ± 1,022 days and 2,22 ± 2,23 days for TVT-O/TOT, significant difference was observed (p=0,021). Postoperative bleeding occured for 4,3 % patients in TVT group and 4,2 % in TVT-O/TOT, urinary retention – 13,0 % and 12,5 %, urge incontinence symptoms – 17,4 % and 18,8 %, no significant difference was observed (p=0,972; p=0,949; p=0,889). The mean score of ICIQ-SF questtionaire in TVT group decreased from 16,78 ± 2,54 to 3,09 ± 5,71, in TVT-O/TOT group – from 16,08 ± 2,20 to 2,38 ± 4,04. Significant difference was observed between scores before and after operation (TVT – p=0,000; TVT-O/TOT – p=0,000). No significant difference was observed between the effectiveness of both surgical approaches
(p=0,920). According to ICIQ-SF questionnaire, 65,2 % of patiens in TVT and 64,6 % in TVT-O/TOT group do not experience any symptoms of stress urinary incontinence after the surgery. Conclusions. Most of the patiens were older, overweight and had given natural birth. The lenght of hospital stay after transobturator approach surgery was statistically longer. Both surgical approaches are effective for treating women stress urinary incontinence. No statistically significant difference was found between the aproaches.
3. PADĖKA
Noriu padėkoti savo baigiamojo magistrinio darbo vadovui doc. dr. Dariui Trumbeckui už pasitikėjimą, pagalbą ir skirtą laiką atliekant mokslinį darbą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorių interesų konfliktų nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą atlikti tyrimą išdavė LSMU Bioetikos centras 2018 m. gegužės 22 d. Leidimo nr. BEC-MF-420.
6. SANTRUMPOS
AUA – Amerikos urologų asociacija EAU – Europos urologų asociacija
ICIQ-SF – International Consultation on Incontinence Questionnaire Short Form ISI – Incontinence Severity Index
KHQ – King's Health Questionnaire KMI – Kūno masės indeksas
KŠN – Krūvio šlapimo nelaikymas
NICE – National Institute for Health and Care Excellence RP – Retropubinis
TO – Transobturatorinis TOT – Transobturator tape TVT – Tension-free vaginal tape
7. SĄVOKOS
Burch kolposuspensija – anksčiau buvęs populiarus krūvio šlapimo nelaikymo chirurginis gydymo būdas, kurio metu šlapimo pūslės kaklelis yra pakeliamas priekinę apatinę makšties sienelės dalį pritvirtinant prie už gaktikaulio esančio iliopektininio (Kuperio) raiščio.
8. ĮVADAS
Krūvio šlapimo nelaikymas yra dažna problema, kurios pasireiškimo dažnis Lietuvoje siekia iki 55 % [7]. Pagrindiniai koreguojami rizikos veiksniai KŠN išssivystymui yra nutukimas, vidurių užkietėjimas, rūkymas, nekoreguojami – amžius, gimdymas natūraliais takais, urogenitalinio trakto operacijos [15–17].
KŠN pasireiškia nevalingu šlapimo tekėjimu padidėjus intraabdominaliniam slėgiui – čiaudint, kosint, užsiimant aktyvia fizine veikla. Dėl tokio nevalingo šlapimo nutekėjimo, prastėja moterų gyvenimo kokybė – atsiranda socialinės baimės, atskirtis, lytinės funkcijos sutrikimai, kurios gali sąlygoti depresijos atsiradimą [3,4].
Todėl siekant sugrąžinti geresnę gyvenimo kokybę ši liga yra gydoma. Esant neefektyviam rizikos veiksnių koregavimui ir konservatyviam gydymui, taikomas chirurginis gydymas. Šiuo metu populiariausias ligos gydymo būdas – pošlaplinio raiščio operacija, kuri gali būti atliekama keliais skirtingais būdais – retropubiniu ir transobturatoriniu [29]. Operacijos metu implantuojamas pošlaplinis raištis, padedantis atstatyti šlapimo sulaikymą. Šios operacijos ilgalaikis efektyvumas siekia 43 – 92 proc. [36].
Darbe tiriamos moterų, kurioms atlikta pošlaplinio raiščio operacija, charakteristikos, gyvenimo kokybė, analizuojami dviejų chirurginių gydymo metodų (retropubinės ir transobturatorinės pošlaplinio raiščio operacijos) rezultatai. Šio darbo tikslas – įvertinti ir palyginti RP ir TO operacijų efektyvumą gydant krūvio šlapimo nelaikymą, palyginti pacienčių būklę prieš ir po operacijos.
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas – Palyginti retropubiniu ir transobturatoriniu būdu atliekamų moterų pošlaplinio raiščio operacijų rezultatus.
Uždaviniai:
1. Nustatyti pacienčių, kurioms buvo atlikta pošlaplinio raiščio operacija, priešoperacinius duomenis – amžių, KMI, gimdymų skaičių, sunaudojamų įklotų kiekį, fizinį aktyvumą, turėtas ginekologines operacijas.
2. Nustatyti retropubiniu ir transobturatoriniu būdu atliekamų operacijų vidutines operacijos trukmes ir lovadienių skaičių.
3. Įvertinti pooperacinių komplikacijų (kraujavimo, šlapimo susilaikymo, dirgliosios šlapimo pūslės simptomų) dažnį.
4. Išsiaiškinti pacienčių būklę prieš ir po operacijos naudojant ICIQ–SF klausimyną ir įvertinti bei palyginti retropubiniu ir transobturatoriniu būdu atliekamų operacijų efektyvumą.
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Apibrėžimas
Pagal Tarptautinę Uroginekologų Asociaciją (IUGA) ir Tarptautinę Sulaikymo Draugiją (ICS), įtampos, stresinis arba kitaip - krūvio šlapimo nelaikymas yra nevalingas šlapimo tekėjimas čiaudint, kosint, stanginantis ar fizinio aktyvumo metu, pavyzdžiui, sportuojant. Pažymima, jog kai kuriose kalbose, norint išvengti asociacijų su psichologine įtampa ir stresu, gali būti vartojamas terminas "su aktyvumu susijęs nelaikymas" [1].
10.2 Įtaka sveikatai
Krūvio šlapimo nelaikymas yra aktuali problema, keičianti sergančiųjų moterų gyvenimo būdą. S. Barilienės ir kitų atliktoje studijoje, iš 135 respondenčių, išsakančių šlapimo nelaikymo simptomus, tik 2,2 proc. nurodė, jog jų sveikatos būklė gera ar labai gera, 73,3 proc. - patenkinama, o 24,4 proc. – bloga ar labai bloga. Rezultatai buvo lyginami su sveikų moterų kontroline grupe ir nustatyta, jog moterys, sergančios šlapimo nelaikymu statistiškai blogiau vertina savo sveikatą [2]. Simptomų sunkumas gali lemti gyvenimo kokybės prastėjimą - sutrikusią psichologinę sveikatą bei miegą, depresiją, socialinę atskirtį, sunkumus darbe, lytinę disfunkciją [3, 4]. Krūvio šlapimo nelaikymas yra laikomas vienu iš šlapimo takų infekcijos rizikos veiksnių [5].
10.3 Paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje
Mokslinių tyrimų apie krūvio šlapimo nelaikymą ir jo paplitimą Lietuvoje atlikta mažai. 2008 metais parašytoje dr. S. Barilienės disertacijoje atsakydamos į anketas, 42,7 proc. moterų nurodė, jog turi šlapimo nelaikymo problemų. Iš jų - 15,9 proc. nurodė simptomus, būdingus krūvio šlapimo nelaikymui, o net 66,7 proc. nurodė simptomus, būdingus mišriam šlapimo nelaikymo tipui [6].
2016 metais prof. R. Aniulienės ir kolegų atliktoje studijoje apklausus 86 moteris, vyresnes nei 40 metų, nustatyta, jog 55 proc. apklaustųjų nusako simptomus, būdingus krūvio šlapimo nelaikymui [7].
Pasaulyje tyrimų apie krūvio šlapimo nelaikymą atlikta daug daugiau. Apklausus daugiau nei 17 000 moterų iš 4 skirtingų Europos valstybių, nustatyta, jog Ispanijoje krūvio šlapimo nelaikymui būdingus simptomus išsako 7 proc., Prancūzijoje - 12 proc., Vokietijoje -
16 proc., o Jungtinėje Karalystėje 17 proc. moterų [11]. Remiantis kitomis studijomis, krūvio šlapimo nelaikymo paplitimas tarp moterų svyruoja nuo 2,6 iki 59,4 proc. Daugumoje šių studijų pastebima, jog sergamumo dažnis didėja su amžiumi [7, 8, 12, 13, 18].
10.4 Išsivystymo mechanizmas ir rizikos veiksniai
Krūvio šlapimo nelaikymo simptomų atsiradimą moterims daugiausiai sąlygoja veiksniai, susiję su:
• uretros hipermobilumu - jį lemia intraabdominalinio slėgio padidėjimas, nepakankamas dubens raumenų ir jungiamojo audinio tonusas, urogenitalinės sistemos pokyčiai. Dėl to sutrinka šlapimo pūslės kaklelio ir šlaplės pilnas užsidarymas ties priekine makšties siena.
• šlaplės sfinketerio nepakankamu - jis atsiranda dėl viršutinės šlaplės dalies gleivinės ir raumenų tonuso nusilpimo. Tai dažniausiai neuroraumeninis pažeidimas ir būdingas moterims, turėjusioms dubens operacijų. Esant šiam mechanizmui, nevalingas šlapimo tekėjimas galimas net esant minimaliam slėgio padidėjimui pilvo ertmėje.
Išskiriami šie rizikos veiksniai: senesnis amžius, lytinių hormonų trūkumas, nutukimas, vidurių užkietėjimas, rūkymas, gimdymas natūraliais takais, dubens organų prolapsas, urogenitalinio trakto operacijos, šlapimo takų infekcijos, ir kt [15, 16, 17, 24].
Pastebima, jog krūvio šlapimo nelaikymas yra dažnesnis tarp jaunų, negimdžiusių ir fiziškai aktyvių moterų, lyginant su to paties amžiaus nesportuojančiomis moterimis [16].
10.5 Diagnostika
Pagal EAU, pirminį pacientės ištyrimą, esant šlapimo nelaikymui, sudaro: anamnezės surinkimas, fizinis ištyrimas, šlapinimosi dienoraščio pildymas ir įvertinimas, šlapimo tyrimo analizė, liekamojo šlapimo tūrio matavimas, įkloto testas, jei norima sužinoti ištekančio šlapimo kiekį. Klausimynų naudojimas yra neprivalomas, tačiau gali padėti įvertinti paciento simptomų sunkumą. NICE rekomenduoja ICIQ, KHQ, ISI ir kt. klausimynus [43].
Anamnezės surinkimas - svarbiausia diagnostinė priemonė. Surenkant anamnezę turėtų būti išsiaiškinami šlapimo nelaikymo simptomai, jų dažnumas, skysčių vartojimas, sunaudojamų įklotų kiekis.
Fizinis ištyrimas taip pat yra labai svarbus. Jo metu turėtų būti įvertinama tarpvietė, dubens organų prolapsas. Q-tip testas leidžia įvertinti uretros hipermobilumą, o stress testai -
Daugumos eskpertų nuomone, urodinaminiai tyrimai nėra būtini diagnozės patvirtinimui. Tačiau šie tyrimai dažnai naudojami diagnozės patikslinimui. Taip pat, manoma, kad urodinaminis ištyrimas padeda įvertinti būsimo invazinio gydymo efektyvumą, todėl dažnai atliekamas planuojant chirurginį gydymą [1].
10.6 Gydymas
10.6.1 Konservatyvus gydymas
Remiantis Europos Urologų Asociacijos gairėmis, pirminis krūvio šlapimo nelaikymo gydymas, jei įmanoma, turi būti konservatyvus. Turi būti įvertinami ir koreguojami rizikos veiksniai (svarbiausi – rūkymas, nutukimas), keičiamas gyvenimo būdas [23].
2009 metų studijoje 338 moterys, turinčios antsvorį ir patiriančios 10 ar daugiau šlapimo nelaikymo epizodų per savaitę, atsitiktine tvarka buvo suskirstytos į dvi grupes: pirmojoje (kontrolinėje) moterys buvo mokomos tik sveikos gyvensenos (n=112), antrojoje moterims buvo taikoma dieta, mankšta, mokomos sveikos gyvensenos (n=226). Po 6 mėnesių moterys kontrolinėje grupėje vidutiniškai neteko 1,5 kg, antrojoje - 7,8 kg (P < 0,001). Šlapimo nelaikymo epizodų sumažėjo atitinkamai 28 ir 47 procentais (p = 0,01) [22].
EAU ir NICE, kaip pirminį gydymo būdą krūvio šlapimo nelaikymui gydyti, taip pat rekomenduoja intensyvų dubens raumenų treniravimą mažiausiai 3 mėnesius (A lygio rekomendacija) [23].
10.6.2 Chirurginis gydymas
Esant neefektyviam konservatyviam gydymui arba pacientei pageidaujant, yra siūlomas operacinis gydymas. AUA rekomenduoja keturias galimas intervencines procedūras: pošlaplinio raiščio implantacija, pubovaginalinis pakėlimas, kolposuspensija ("Burch" kolposuspensija) ir šlaplės spindį siaurinančio preparato injekcijos. [26]. EAU rekomenduoja pošlaplinio raiščio implantaciją kaip pirmo pasirinkimo intervencinį gydymą, o esant kontraindikacijoms šiai operacijai - pubovaginalinį pakėlimą ar "Burch" kolposuspensiją [23]. Funk ir kitų atliktoje studijoje nustatyta, jog iš 182 101 KŠN gydymo operacijų, atliktų 2000-2009 m., net 80,6% (n=146 748) buvo pošlaplinio raiščio, o vos 10,5% (n=19 190) - "Burch" kolposuspensijos [29]. Dėl gerų atokiųjų rezultatų, minimalaus invazyvumo, mažesnės komplikacijų rizikos, mažesnio lovadienių skaičiaus ir trumpesnės operacijos trukmės, pošlaplinio raiščio implantacija išlieka standartu krūvio šlapimo nelaikymui gydyti [27, 28].
Pošlaplinis raištis gali būti implantuojamas dviem, anatomiškai skirtingais būdais - retropubiniu (Tension-free vaginal tape - TVT) arba transobturatoriniu, kurio metu raištis gali būti įvedamas iš išorės į vidų (Transobturator tape - TOT) arba iš vidaus į išorę (Tension-free vaginal obturator tape TVT-O). Fordo ir kitų atliktoje analizėje nustatyta, jog įvertinus pacienčių subjektyvią nuomonę apie vidinio šlaplės sfinkterio nepakankamumo gydymo efektyvumą, statistiškai reikšmingai geresni rezultatai stebėti pacientėms, kurioms buvo atlikta TVT tipo operacija lyginant su TVT-O/TOT, tačiau lyginant operacijų efektyvumą objektyviai - statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo [31]. Todėl, esant geriems abiejų operacijų rezultatams, konkrečių indikacijų, kurį operacijos tipą rinktis vienu ar kitu atveju, nėra, ir dažniausiai operacijos tipą lemia gydytojo patirtis, kompetencija ir įgūdžiai [30].
10.6.3 Chirurginio gydymo efektyvumas ir komplikacijos
Pacientai, atsakę "Incontinence Surgery Satisfaction Questionnaire" klausimyną, patys įvertino savo pasitenkinimą operacijos efektyvumu - TVT grupė savo pasitenkinimą įvertino 85,9 proc., o TVT-O/TOT - 90,0 proc. tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta [42]. Kauno medicinos universitete Akušerijos ir ginekologijos klinikoje S. Barilienės ir R. Aniulienės atliktame tyrime nustatyta, jog vidutinė TVT-O operacijos trukmė - 21,1 minutės, vidutinė gydymo stacionare trukmė - 2,5 dienos. Operacijos efektyvumas - 94,5 proc. ir tik vienoje iš 22 atliktų operacijų (4,54 proc) pasireiškė komplikacija - proleno kilpos ekstruzija [33].
Tų pačių autorių atliktoje studijoje apie TVT tipo operacijas, nustatyta, jog atliktų 57 operacijų vidutinė trukmė - 22,3 minutės, vidutinė gydymo stacionare trukmė - 4,4 dienos. Operacijos efektyvumas po 2 mėnesių labai gerai vertintas 94,7 proc., gerai - 3,5 proc. pacienčių , o po 2 metų atitinkamai 63,1 ir 31,6 proc. Komplikacijų dažnis siekė 38,7 proc. [34].
Ford AA ir kt. atliktoje metaanalizėje, kurioje įvertinti duomenys iš 81 studijos, nustatyta, jog trumpalaikis (iki vienerių metų) operacijos efektyvumas operuojant RP būdu svyruoja nuo 71 iki 97 proc., o TO būdu - 68 - 98 proc. ir statistiškai reikšmingo skirtumo tarp jų nenustatyta. Ilgalaikis (> 5 metų) operacijos efektyvumas RP ir TO būdais atitinkamai 51 - 88 proc. ir 43 - 92 proc. Moterims, operuotoms TVT būdu, dažniau atsinaujindavo liga, taip pat buvo dažnesnė šlapimo pūslės perforacija (4,5 proc., TVT-O/TOT - 0,6 proc.). Didžiųjų kraujagyslių, organų sužeidimų dažnis, pooperacinio šlapinimosi sutrikimų dažnis, operacijos metu netekto kraujo kiekis, vidutinė operacijos ir gydymo stacionare trukmė - visi šie rodikliai
buvo didesni operuojant RP būdu. Pošlaplinio raiščio erozijos, ekstruzijos dažnis buvo žemas abejose grupėse - 24/1000 atvejų (TO) ir 21/1000 atvejų (RP) [36].
Komplikacijų dažniai skirtinguose literatūros šaltiniuose skiriasi. Teigiama, jog TOT/TVT-O operacijų komplikacijų dažnis mažesnis, nei TVT. Dažniausios komplikacijos: intraoperacinis kraujavimas (<1%, rečiau TVT-O/TOT), šlapimo pūslės perforacija (~5% TVT, <1% TVT-O/TOT), ankstyvieji pooperaciniai šlapinimosi sutrikimai - šlapimo susilaikymas, dirgliosios šlapimo pūslės simptomai (iki 20%), pooperacinis kraujavimas (1–2 %), vėlyvosios komplikacijos - pošlaplinio raiščio ekstruzija (1,1% TVT-O ir 2,6% TVT) ar erozija (<1%), vėlyvieji šlapinimosi sutrikimai (1-2%) [39]. Dažna TO tipo operacijos komplikacija - kirkšnies skausmas (6,4%, TVT - 1,3%) [36, 44].
Jau anksčiau minėtoje lietuvių autorių studijoje apie TVT operacijas nustatytas toks komplikacijų dažnis: suprapubinė hematoma - 1,8%, kraujavimas iš žaizdos makštyje - 3,5%, šlapimo pūslės perforacija - 1,8%, šlapimo susilaikymas po operacijos - 15,8%, dirgliosios šlapimo pūslės simptomai - 8,8%, šlapimo takų infekcija - 7,0% [34].
Reoperacijų dažnis skirtingais užsienio literatūros duomenimis svyruoja nuo 6 iki 13,0 proc. [40, 41].
11. TYRIMO METODIKA
11.1 Tyrimo objektas
Pacientės moterys, kurioms buvo atlikta operacija dėl krūvio šlapimo nelaikymo.
11.2 Tiriamųjų atranka
Suteiktas LSMU Bioetikos centro leidimas nr. BEC-MF-420. Atrinktos pacientės, kurioms 2014–2017 metais LSMUL KK Urologijos klinikoje buvo atlikta pošlaplinio raiščio operacija (TVT ar TVT-O/TOT). Į tyrimą įtrauktos pacientės, atitinkančios šiuos kriterijus: moteris, diagnozuotas krūvio šlapimo nelaikymas, operuota LSMU KK Urologijos klinikoje, atlikta pošlaplinio raiščio operacija 2014–2017 m. Pacientės ekskliuduotos iš tyrimo imties, jei atitiko šiuos kriterijus: implantuotas pošlaplinis raištis pašalintas, atsisakė dalyvauti tyrime. Viso nuo 2014 iki 2017 m. pošlaplinio raiščio operacija retropubiniu ar transobturatoriniu būdu atlikta 87 pacientėms. 3 pacienčių medicininiai duomenys nebuvo gauti, 1 pacientei implantuotas pošlaplinis raištis po operacijos buvo pašalintas, 1 pacientė mirusi, 1 pacientė atsisakė dalyvauti, su 10 pacienčių susisiekti nepavyko.
11.3 Tyrimo organizavimas ir tvarka
Naudojantis Urologijos klinikos duomenų baze atrinktos pacientės, kurioms 2014– 2017 metais atlikta pošlaplinio raiščio operacija. Atrinktų pacienčių medicininė dokumentacija analizuota retrospektyviai. Pacientės buvo apklaustos telefonu, patikslinti medicininės dokumentacijos duomenys. Telefonu buvo užpildyti ICIQ-SF klausimynai, leidžiantys subjektyviai įvertinti pacientės būklę ir krūvio šlapimo nelaikymo simptomus prieš operaciją ir būklę anketos pildymo metu.
Analizuotos šios priešoperacinės charakteristikos: amžius, KMI pagal ūgį ir svorį, gimdymų skaičius, sunaudojamų įklotų kiekis, fizinis aktyvumas, buvusios ginekologinės operacijos, taip pat operaciniai ir pooperaciniai duomenys: operacijos tipas, operacijos metai, operacijos trukmė, lovadieniai, pooperaciniu periodu pasireiškusios komplikacijos - kraujavimas, šlapimo susilaikymas, dirgli šlapimo pūslė.
Analizuoti ICIQ-SF klausimyno duomenys - vertintas nevalingo šlapimo ištekėjimo dažnumas, kiekis, įtaka kasdieniniam gyvenimui, aplinkybės, kurių metu nevalingai ištekėdavo šlapimas ir bendras surinktas balas (maksimalus balas - 21). Duomenys lyginti tarp skirtingų operacijos tipų prieš ir po operacijos.
Duomenų rinkimui ir statistinei analizei naudotos MS Office Excel 2016 bei SPSS 23.0 programos. Duomenų parametrinis pasiskirstymas vertintas naudojant Shapiro-Wilk kriterijų, parametriniai duomenys lyginti naudojant Stjudento t-testą, neparametriniai duomenys lyginti naudojant Mann-Whitney U testą ir Wilcoxon signed-rank testą. Nominaliniai dydžiai lyginti naudojant Chi kvadrato testą.
12. REZULTATAI
Tyrime dalyvavo 71 pacientė. Buvo sudarytos dvi tiriamųjų grupės: pirmoji – pacientės, kurioms atlikta retropubinė (TVT) operacija ir antroji – pacientės, kurioms atlikta transobturatorinė (TVT-O/TOT) pošlaplinio raiščio operacija. TVT operacija atlikta 32,4 % (n=23), TVT-O/TOT - 67,6 % (n=48) pacienčių.
12.1 Priešoperaciniai duomenys
TVT grupės pacienčių amžiaus vidurkis buvo 60,61 ± 12,22 metų, jauniausia operuota pacientė buvo 41-erių, vyriausia - 84-erių metų amžiaus. TVT-O/TOT grupėje amžiaus vidurkis buvo 58,92 ± 13,13 metų, jauniausia pacientė 39-erių, vyriausia taip pat 84-erių metų. KMI vidurkis TVT grupėje siekė 29,04 ± 5,74 kg/m2, ribos svyravo nuo 21,77 iki 40,40
kg/m2. 47,8 % (n=11) buvo nutukusios (KMI > 30 kg/m2). TVT-O/TOT grupėje KMI vidurkis
buvo 28,72 ± 4,07 kg/m2, minimalus – 20,80 kg/m2, maksimalus – 37,02 kg/m2. 39,6 % (n=19)
buvo nutukusios. 74,6 % visų tiriamųjų turėjo antsvorį.
TVT grupėje natūralių gimdymų skaičiaus vidurkis buvo 2,57 ± 0,99 karto, viena moteris (4,3 %) buvo negimdžiusi. TVT-O/TOT grupėje pacientės vidutiniškai buvo gimdžiusios natūraliais takais 2,00 ± 0,77 karto.
Ginekologiškai operuotos prieš pošlaplinio raiščio implantavimo operaciją TVT grupėje buvo 30,4 % (n=7), TVT-O/TOT – 33,3 % (n=16) pacientės.
Sunaudojamų įklotų vidurkis TVT grupėje buvo 3,65 ± 1,99 įklotų/d., TVT-O/TOT grupėje – 2,94 ± 1,19 įklotų/d.
Prieš operaciją fiziškai aktyviomis (sportavo ar dažnai atliko sunkų fizinį darbą) save laikė 26,1 % (n=6) tiriamųjų TVT grupėje ir 35,4 % (n=17) kitoje grupėje.
Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp natūralių gimdymų skaičiaus TVT ir TVT-O/TOT grupėse (p=0,011 Stjudento t testas).
1 lentelė. Priešoperaciniai duomenys. Parametrai Visos tiriamosios (n=71) TVT (n=23) TVT-O/TOT (n=48) p reikšmė* Amžius 59,46±12,78 60,61 ± 12,22 58,92 ± 13,13 0,605 KMI 28,82±4,63 29,04 ± 5,74 28,72 ± 4,07 0,787 Natūralių gimdymų skaičius 2,18±0,88 2,57 ± 0,99 2,00 ± 0,77 0,011 Anksčiau ginekologiškai operuota 32,4 % (n=23) 30,4 % (n=7), 33,3 % (n=16) 0,807 Sunaudojamų įklotų skaičius 3,17±1,52 3,65 ± 1,99 2,94 ± 1,19 0,063 Fizinis aktyvumas 32,4 % (n=23) 26,1 % (n=6) 35,4 % (n=17) 0,432 * – rezultatas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05.
12.2 Operaciniai duomenys ir komplikacijos
Tiriamosioms 2014–2017 metų tarpe buvo atlikta 71 operacija – 32,4 % (n=23) TVT būdu ir 67,6 % (n=48) TVT-O/TOT būdu. 2014 m. atlikta mažiausiai – 10 (14,1 %) operacijų – 2 TVT ir 8 TVT-O/TOT būdu, 2015 m. 14 (19,7 %) operacijų - 5 pirmuoju ir 9 antruoju būdu, 2016 m. 19 (26,8 %) operacijų – 14 TVT ir 5 TVT-O/TOT būdu, o 2017 m. daugiausiai – 28 (39,4 %) operacijos – 2 TVT ir 26 TVT-O/TOT būdu.
Vidutinė operacijos trukmė atliekant TVT operaciją buvo 40,35 ± 11,08 minučių, ilgiausia operacija truko 70 minučių, trumpiausia – 30 minučių. TVT-O/TOT tipo operacijos trukmės vidurkis buvo 40,10 ± 13,78 minučių, didžiausia trukmė 75 minutės, mažiausia – 30 minučių. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų operacijų trukmės nustatyta nebuvo (p=0,314 – Mann-Whitney U testas).
TVT grupėje vidutinis lovadienių skaičius buvo 2,04 ± 1,022 lovadienių, mažiausiai 1 diena, daugiausiai 5 dienos. Po TVT-O/TOT operacijos pacientė vidutiniškai praleisdavo stacionare 2,22 ± 2,23 dienas, mažiausiai 1, o daugiausiai 14 dienų. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,021 – Mann-Whitney U testas).
2 lentelė. Operaciniai duomenys ir komplikacijos. Parametrai TVT (n=23) TVT-O/TOT (n=48) p reikšmė* Operacijos trukmė 40,35 ± 11,08 40,10 ± 13,78 0,314 Lovadieniai 2,04 ± 1,02 2,22 ± 2,23 0,021 Kraujavimas 4,3 % (n=1) 4,2 % (n=2) 0,972 Šlapimo susilaikymas 13,0 % (n=3) 12,5 % (n=6) 0,949 Dirgli šlapimo pūslė 17,4 % (n=4) 18,8 % (n=9) 0,889
* – rezultatas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05.
Kraujavimas pooperaciniu laikotarpiu TVT grupėje pasireiškė 4,3 % (n=1) pacienčių, TVT-O/TOT grupėje – 4,2 % (n=2). Šlapimo susilaikymas po operacijos buvo nustatytas 13,0 % (n=3) pacienčių TVT grupėje ir 12,5 % (n=6) TVT-O/TOT grupėje. Simptomai, būdingi dirgliajai šlapimo pūslei buvo pasireiškę 17,4 % (n=4) pirmojoje ir 18,8 % (n=9) antrojoje grupėje, tačiau nei vienai pacientei ši problema netapo ilgalaike. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tiriamųjų grupių ir kiekvienos minėtos pooperacinės komplikacijos nustatyta nebuvo (p=0,972; p=0,949; p=0,889 – Chi kvadrato testas). Iš viso komplikacijos pasireiškė 28,2 % (n=20) tiriamųjų – 6 TVT ir 14 TVT-O/TOT grupėje. Jokių komplikacijų nepasireiškė 71,8 % (n=51) pacienčių.
12.3 ICIQ-SF klausimynas
TVT grupėje prieš operaciją bendras surinktų balų vidurkis buvo 16,78 ± 2,54 balų, daugiausiai 21, mažiausiai 12 balų. Atsakyme į klausimą, kaip dažnai nevalingai išteka šlapimas, 78,3 % (n=18) respondenčių atsakė kelis kartus per dieną. Daugiausiai – 52,2 % (n=12) respondenčių nevalingai ištekančio šlapimo kiekį įvertino kaip vidutinį. Paprašytos įvertinti dešimtbalėje sistemoje (min. 0 – netrukdo, maks. 10 – labai trukdo), kaip ši problema trukdo kasdieniniame gyvenime, maksimaliu balu įvertino 47,8 % (n=11) tiriamųjų, vidurkis – 8,83 ± 1,40 balų.
TVT-O/TOT grupėje, vertinant tiriamųjų būklę prieš operaciją, surinktų balų vidurkis buvo 16,08 ± 2,20 balų, daugiausiai 21, mažiausiai 8 balai. 75,0 % (n=36) pacienčių atsakė, jog nevalingai šlapimas išteka kelis kartus per dieną. Dažniausiai – 58,3 % (n=28) atsakė, jog išteka vidutinis kiekis šlapimo. Didžioji dauguma – 29,2 % (n=14) antrosios grupės respondenčių problemos trukdymą kasdieniniam gyvenimui įvertino 10 balų, vidurkis – 8,17 ± 1,58 balų.
Bendras pooperacinis ICIQ-SF klausimyno rezultatų vidurkis TVT grupėje buvo 3,09 ± 5,71 balų, didžiausia reikšmė buvo 19 balų. 65,2 % respondenčių surinko 0 balų, 17,4 % 1– 5 balus, 4,3 % 6–10 balų, 8,7 % 11–15 balų, 4,3 % 16–21 balą. Visų tiriamųjų ICIQ-SF klausimyno rezultatas po operacijos buvo mažesnis, nei prieš.
TVT-O/TOT grupėje pooperacinis balų vidurkis buvo 2,38 ± 4,04, didžiausia reikšmė – 17. 64,6 % pacienčių surinko 0 balų, 18,8 % 1–5 balus, 10,4 % 6–10 balų, 4,2 % 11–15 balų, 2,1 % 16–21 balą. Dvejoms pacientėms operacija visiškai nepadėjo – surinktų balų skaičius po operacijos buvo toks pats, kaip prieš operaciją.
69,6 % (n=16) TVT ir 66,7 % (n=32) TVT-O/TOT grupėje šlapimo nelaikimo problemos trukdymą kasdieniniame gyvenime po operacijos įvertino 0 balų.
Palyginus rezultatus tarp prieš ir po operacijos surinktų ICIQ-SF klausimyno balų vidurkio kiekvienoje grupėje, rasti statistiškai reikšmingi skirtumai (TVT – p=0,000; TVT-O/TOT – p=0,000 – Wilcoxon signed-rank testas).
Lyginant bendrus ICIQ-SF klausimyno rezultatus prieš (p=0,328 – Stjudento t testas) ir po (p=0,920 – Mann-Whitney U testas) pošlaplinio raiščio operacijos tarp abiejų tiriamųjų grupių, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.
3 lentelė. ICIQ-SF klausimyno rezultatai
Parametrai Prieš op.
TVT
Prieš op.
TVT-O/TOT Po op. TVT
Po op. TVT-O/TOT ICIQ-SF bendras balas 16,78 ± 2,54 16,08 ± 2,20 3,09 ± 5,71 2,38 ± 4,04 0 balų 0,0 % (n=0) 0,0 % (n=0) 65,2 % (n=15) 64,6 % (n=31) 1–5 balai 0,0 % (n=0) 0,0 % (n=0) 17,4 % (n=4) 18,8 % (n=9) 6–10 balų 0,0 % (n=0) 6,3 % (n=3) 4,3 % (n=1) 10,4 % (n=5) 11–15 balų 21,7 % (n=5) 33,3 % (n=16) 8,7 % (n=2) 4,2 % (n=2) 16–21 balas 78,3 % (n=18) 60,4 % (n=29) 4,3 % (n=1) 2,1 % (n=1)
Kaip dažnai išteka šlapimas?
Niekada 0,0 % (n=0) 0,0 % (n=0) 69,6 % (n=16) 66,7 % (n=32) 1 kartą per savaitę ar mažiau 0,0 % (n=0) 2,1 % (n=1) 13,0 % (n=3) 20,8 % (n=10) 2-3 kartus per savaitę 8,7 % (n=2) 4,2 % (n=2) 0,0 % (n=0) 0,0 % (n=0 Maždaug 1 kartą per dieną 4,3 % (n=1) 2,1 % (n=1) 8,7 % (n=2) 4,2 % (n=2) Kelis kartus per dieną 78,3 % (n=18) 75,0 % (n=36) 8,7 % (n=2) 6,3 % (n=3)
Visada 8,7 % (n=2) 16,7 % (n=8) 0,0 % (n=0) 2,1 % (n=1)
Koks šlapimo kiekis išteka?
Joks 0,0 % (n=0) 0,0 % (n=0) 73,9 % (n=17) 70,8 % (n=34) Mažas 21,7 % (n=5) 22,9 % (n=11) 8,7 % (n=2) 25,0 % (n=12) Vidutinis 52,2 % (n=12) 58,3 % (n=28) 13,0 % (n=3) 4,2 % (n=2) Didelis 26,1 % (n=6) 18,8 % (n=9) 4,3 % (n=1) 0,0 % (n=0) 0.0% 0.0% 0.0% 0.0% 0.0% 0.0% 8.7% 13.0% 13.0% 17.4% 47.8% 0.0% 0.0% 0.0% 0.0% 2.1% 4.2% 6.3% 20.8% 25.0% 12.5% 29.2% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 TVT TVT-O/TOT
3 pav. Šlapimo nelaikymo įtakos kasdieniniam gyvenimui įvertinimas balais po operacijos Dažniausios aplinkybės, kurių metu tiriamosioms prieš operaciją nevalingai ištekėdavo šlapimas buvo šios: kostint ar čiaudint – 91,5 % (n=65), fizinio krūvio metu – 90,1 % (n=64), nespėjus nueiti į tualetą – 66,2 % (n=47).
Po operacijos 64,8 % (n=46) tiriamųjų nebebuvo nevalingo šlapimo ištekėjimo. Detalūs simptomų aplinkybių dažniai prieš ir po operacijos pateikiami 4 paveikslėlyje.
69.6% 0.0% 13.0% 4.3% 0.0% 0.0% 0.0% 8.7% 0.0% 4.3% 0.0% 66.7% 6.3% 12.5% 2.1% 4.2% 6.3% 0.0% 0.0% 2.1% 0.0% 0.0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 TVT TVT-O/TOT 0.0% 66.2% 91.5% 8.5% 90.1% 18.3% 12.7% 7.0% 64.8% 18.3% 12.7% 5.6% 15.5% 9.9% 4.2% 0.0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Niekada Nespėjus nueiti į tualetą Kostint,
čiaudint Miegant krūvio metuFizinio Pasišlapinus priežastiesBe Visada Prieš operaciją Po operacijos
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiame tyrime tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 59,46±12,78 metai, KMI – 28,82±4,63 kg/m2, vidutinis gimdymų natūraliais takais skaičius – 2,18±0,88 kartų, anksčiau turėjusios
ginekologinių operacijų – 32,4 %, prieš operaciją sportavo ar dirbo sunkų fizinį darbą 32,4 % pacienčių. Šie duomenys dar kartą patvirtina, jog vyresnis amžius, antsvoris, gimdymas natūraliais takais, ankstesnės ginekologinės intervencijos bei didelis fizinis aktyvumas yra rizikos veiksniai krūvio šlapimo nelaikymui išsivystyti [15,16,17].
A. Račkauskaitės atliktame panašiame tyrime nustatyta, jog operacijų, atliktų retropubiniu bei transobturatoriniu būdu, vidutinė trukmė atitinkamai 38,26±12,12 ir 34,07±6,8 minučių, o vidutinis lovadienių skaičius – 1,83±1,2 ir 1,19±0,48 [46]. R. Aniulienės atliktoje palyginamojoje studijoje nustatyta, jog TVT operacijos vidutinė trukmė buvo 27±7,1 minutės, o lovadienių skaičius – 4,0±1,6 dienos, kuomet TVT-O operacijų trukmės ir gydymo stacionare po operacijos vidurkiai atitinkamai 19±5,6 minutės ir 1,5±0,5 dienos [47].
Šiame tyrime operacijos trukmės panašios su A. Račkauskaitės tyrimo rezultatais: TVT 40,35±11,08 minutės, TVT-O/TOT 40,10±13,78 minutės. TVT grupėje vidutinis lovadienių skaičius panašus – 2,04±1,02 dienos, tačiau TVT-O/TOT grupėje beveik dvigubai didesnis – 2,22±2,23 dienos. Taip pat, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lovadienių abejose grupėse, nurodantis, jog pacientės, kurioms atlikta pošlaplinio raiščio implantacija transobturatoriniu būdu, stacionare praleidžia daugiau laiko. Tačiau šį skirtumą galėjo sąlygoti vienas komplikuotas atvejis, kurio metu pacientė stacionare praleido 14 dienų.
Tame pačiame R. Aniulienės tyrime komplikacijų dažnis TVT ir TVT-O grupėse buvo: kraujavimas – 1,8 ir 2 %, šlapimo susilaikymas – 15,8 ir 3,3 %, dirgliosios šlapimo pūslės simptomai – 5,3 ir 3,3 % [47].
Šiame tyrime nustatytos komplikacijos buvo dažnesnės, nei R. Aniulienės studijoje, tačiau panašių dažnių, kokie pateikiami užsienio literatūroje [39]. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp komplikacijų pasireiškimo abejose grupėse nenustatyta – komplikacijos vienodai dažnai pasitaiko tiek RP, tiek TO būdu atliekamose operacijose.
H. Ito ir kitų atliktame panašiame tyrime, kuriame buvo lyginamos pacientės prieš ir po pošlaplinio raiščio operacijų, buvo nustatyta, jog pooperacinė ICIQ-SF klausimyno balų suma sumažėjo iki 1,5±2,6 retropubinės operacijos grupėje ir iki 3,2±4,8 transobturatorinės operacijos grupėje [45]. A. Račkauskaitės tyrime TVT grupėje klausimyno balų suma sumažėjo iki 3,43±4,09, TVT-O/TOT grupėje – 4,7±7,43 [46].
Šio tyrimo rezultatai yra artimi minėtiems – TVT grupėje balų skaičius sumažėjo iki 3,09±5,71, TVT-O/TOT – 2,38 ± 4,04. Buvo nustatyta, jog pacientai surenka statistiškai reikšmingai mažesnį balų skaičių ICIQ-SF klausimyne po operacijos – pacienčių būklė po operacijos pagerėja. Taip pat, nenustatyta skirtumo tarp balų vidurkio po operacijos tarp TVT ir TVT-O/TOT grupių – abu pošlaplinio raiščio implantavimo būdai yra vienodai efektyvūs. Tokie rezultatai antrina užsienio literatūros duomenims [31].
Vertinant pagal ICIQ-SF klausimyną, pirmojoje grupėje visiškai pasveiko (surinko 0 balų) 65,2 % pacienčių, pagerėjo (surinko mažiau balų nei prieš operaciją, bet daugiau nei 0) 34,8 % pacienčių. Antrojoje grupėje pasveiko 64,6 %, pagerėjo 31,2 % pacienčių, o 4,2 % operacija buvo nesėkminga (išliko tas pats balų skaičius). Rezultatai panašūs į pateikiamus užsienio literatūroje – trumpalaikis (iki 1 m.) operacijų efektyvumas svyruoja nuo 71 iki 97 % operuojant RP būdu ir nuo 68 iki 98 % atliekant TO tipo operaciją, o ilgalaikis efektyvumas atitinkamai 51 – 88 % ir 43 – 92 % [36].
14. IŠVADOS
1. Didžioji dauguma pacienčių buvo vyresnio amžiaus, su antsvoriu ar nutukimu, gimdžiusios natūraliais takais vidutiniškai 2 kartus. Trečdalis pacienčių buvo anksčiau operuotos ginekologiškai, taip pat trečdalis laikė save fiziškai aktyviomis prieš operaciją. Vidutiniškai per dieną pacientės sunaudodavo 3,17±1,52 iklotų.
2. Nustatyta, jog šioje imtyje ilgesnė lovadienių trukmė buvo TVT-O/TOT grupėje (p=0,021 – Mann-Whitney U testas). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp operacijų trukmės nenustatyta (p=0,314 – Mann-Whitney U testas).
3. Dažniausia komplikacija abejose grupėse buvo dirglios šlapimo pūslės simptomų pasireiškimas – 17,4 % pirmojoje ir 18,8 % antrojoje grupėje. Šlapimo susilaikymo dažnis abejose grupėse buvo 13,0 % ir 12,5 %, pooperacinio kraujavimo – 4,3 % ir 4,2 %. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp komplikacijų pasireiškimo grupėse nenustatyta (p=0,972, p=0,949, p=0,889 – Chi kvadrato testas).
4. Vertinant ICIQ-SF klausimyno rezultatus, nustatyta, jog abejose grupėse pacienčių būklė po operacijos pagerėjo (TVT p=0,000, TVT-O/TOT p=0,000 – Wilcoxon
signed-rank testas). Tiek RP tiek TO būdu atliekamos operacijos yra vienodai efektyvios
nelaikymo simptomų po operacijos nebeliko 64,8 % pacienčių. Pagerėjimas stebėtas 32,4 %, o operacija buvo neefektyvi 2,8 % tiriamųjų.
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aniuliene R, Aniulis P, Steibliene V. Risk Factors and Types of Urinary Incontinence among Middle-Aged and Older Male and Female Primary Care Patients in Kaunas Region of Lithuania: Cross Sectional Study. Urol J. 2016 Mar 5;13(1):2552-61. 2. Dinc A. Epidemiology of Urinary Incontinence and Risk Factors. Recent Advances in
Health Sciences. 2016 Oct;1:459-472.
3. Sharma T, Mittal P. Risk Factors for Stress Urinary Incontinence in Women. International Journal of Contemporary Medical Research. 2017 Oct;4(10):2031-35. 4. Rahn DD, Wai CY. Urinary incontinence. In: Willsiam Gynecology, 2nd, Hoffman BL, Schorge JO, Schaffer JI, Halvorson LM, Bradshaw KD, Cunningham FG (Eds), McGraw Hill Medical, New York 2012. p.609.
5. Nilsson M, Lalos A, Lalos O. The impact of female urinary incontinence and urgency on quality of life and partner relationship. Neurourol Urodyn. 2009;28(8):976-81. 6. Sinclair, Amy J. The psychosocial impact of urinary incontinence in women. The
Obstetrician & Gynaecologist. 2011;13:143–148.
7. Jonsson Funk M, Levin PJ, Wu JM. Trends in the surgical management of stress urinary incontinence. Obstet Gynecol. 2012;119(4):845–851.
8. Ford AA, Rogerson L, Cody JD, Aluko P, Ogah JA. Mid-urethral sling operations for stress urinary incontinence in women. Cochrane Database Syst Rev. 2017 Jul
31;7:CD006375.
9. F.C. Burkhard, M.G. Lucas, L.C. Berghmans, J.L.H.R. Bosch, F. Cruz, G.E. Lemack, A.K. Nambiar, C.G. Nilsson, R. Pickard, A. Tubaro Guidelines Associates: D.
Bedretdinova, F. Farag, B.B. Rozenberg. EAU Guidelines on Urinary Incontinence in Adults. 2016. https://uroweb.org/wp-content/uploads/EAU-Guidelines-Urinary-Incontinence-2016.pdf (žiūrėta 2019-03-21)
10. Barilienė S, Nadišauskienė R, Aniulienė R, Nedzelskienė I. Šlapimo nelaikymo sąsajos su moterų gyvenimo kokybe. Lietuvos akušerija ir ginekologija
2008;11(1):22-30.
11. Mody L, Juthani-Mehta M. Urinary tract infections in older women: a clinical review. JAMA. 2014 Feb 26;311(8):844-54.
13. Hunskaar S, Lose G, Viktrup L, Gohier J, Voss S. Prevalence of stress urinary incontinence in women in four european countries.
https://www.ics.org/Abstracts/Publish/40/000257.pdf (žiūrėta 2019-02-23) 14. Hannestad YS, Rortveit G, Sandvik H, Hunskaar S. A community-based
epidemiological survey of female urinary incontinence: the Norwegian EPINCONT study. Epidemiology of Incontinence in the County of Nord-Trøndelag. J Clin Epidemiol. 2000 Nov;53(11):1150-7.
15. Singh U, Agarwal P, Verma ML, Dalela D, Singh N, Shankhwar P. Prevalence and risk factors of urinary incontinence in Indian women: A hospital-based survey. Indian J Urol. 2013;29(1):31–36.
16. Agarwal BK, Agarwal N. Urinary incontinence: prevalence, risk factors, impact on quality of life and treatment seeking behaviour among middle aged women. Int Surg J. 2017 Jun;4(6):1953-1958.
17. Altaweel W, Alharbi M. Urinary Incontinence: Prevalence, Risk Factors, and Impact on Health Related Quality of Life in Saudi Women. Neurourol. Urodyn. 2012;31:642-645.
18. Carter D, Beer-Gabel M. Lower urinary tract symptoms in chronically constipated women. Int Urogynecol J. 2012 Dec;23(12):1785-9.
19. Wood LN, Anger JT. Urinary incontinence in women. BMJ:2014;349:g4531. 20. Subak LL, Wing R, West DS, Franklin F, Vittinghoff E, Creasman JM, Richter HE,
Myers D, Burgio KL, Gorin AA, Macer J, Kusek JW, Grady D. Weight loss to treat urinary incontinence in overweight and obese women. N Engl J Med. 2009 Jan 29;360(5):481-90
21. American Urological Association. Surgical Treatment of Female Stress Urinary Incontinence (SUI): AUA/SUFU Guideline (2017). (žiūrėta 2018-09-22)
22. Cameron AP, Haraway AM. The treatment of female stress urinary incontinence: an evidenced-based review. Open Access J Urol. 2011;3:109–120.
23. Ogah J, Cody DJ, Rogerson L. Minimally invasive synthetic suburethral sling
operations for stress urinary incontinence in women: a short version Cochrane review. Neurourol Urodyn. 2011 Mar;30(3):284-91.
24. Ford AA & Ogah JA. Retropubic or transobturator mid-urethral slings for intrinsic sphincter deficiency-related stress urinary incontinence in women: a systematic review and meta-analysis. Int Urogynecol J (2016) 27: 19.
25. Steele SS, Bailly GG. Choosing the right sling for your patient. Can Urol Assoc J. 2017;11(6Suppl2):S132–S134.
26. Wai CY, Curto TM, Zyczynski HM, et al. Patient satisfaction after midurethral sling surgery for stress urinary incontinence. Obstet Gynecol. 2013;121(5):1009–1016. 27. Aniulienė R, Barilienė S. TVT-O operacijų rezultatai Kauno medicinos universiteto
akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Lietuvos akušerija ir ginekologija: VIII Lietuvos akušerių ginekologų suvažiavimas: 2007 09 21-22, Panevėžys, Lietuva. 2007;
10(3).p.271, tezės Nr. S37.
28. Aniulienė R, Barilienė S. Naujos šlapimo nelaikymo chirurginės korekcijos analizė Kauno medicinos universiteto akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Medicina 2006;42(9):725-731.
29. Nitti VW. Complications of midurethral slings and their management. Can Urol Assoc J. 2012;6(5 Suppl 2):S120–S122.
30. Chawla A. Transobturator tapes are preferable over transvaginal tapes for the management of female stress urinary incontinence: Against. Indian J Urol. 2009;25(4):554–557.
31. Jonsson Funk M, Siddiqui NY, Kawasaki A, Wu JM. Long-term outcomes after stress urinary incontinence surgery. Obstet Gynecol. 2012;120(1):83–90.
32. Foss Hansen M, Lose G, Kesmodel US, Gradel KO. Reoperation for urinary incontinence: a nationwide cohort study, 1998-2007. Am J Obstet Gynecol. 2016 Feb;214(2):263.e1-263.e8.
33. Račkauskaitė A. Moterų fizinio krūvio šlapimo nelaikymo gydymas
transobturatoriniu ir retropubiniu pošlapliniais raiščiais: operacijų rezultatų analizė. Magistro baigiamasis darbas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. 2016. 34. Aniulienė R. Tension-free vaginal tape versus tension-free vaginal tape obturator
(inside-outside) in the surgical treatment of female stress urinary incontinence. Medicina 2009;45(8):639–643.
35. Ito H, Yamanaka H, Hagiwara M, et al. Efficacy of tension-free vaginal tape compared with transobturator tape in the treatment of stress urinary incontinence in women: analysis of learning curve, perioperative changes of voiding function. BMC Urol. 2011;11:13.
