RASA AMBRAZEVIČIENĖ

FARMACIJOS FAKULTETAS FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA

RASA AMBRAZEVIČIENĖ

AUGALINIŲ PREPARATŲ NERVŲ LIGOMS GYDYTI POREIKIO TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Doc.,dr. Zita Barsteigienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA

TVIRTINU Farmacijos Fakulteto dekanas Vitalis Briedis

AUGALINIŲ PREPARATŲ NERVŲ LIGOMS GYDYTI POREIKIO TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc.,dr. Zita Barsteigienė

Recenzentas

Darbą atliko magistrantė Rasa Ambrazevičienė

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Nervų sistemos ligos ... 11

1.1.1. Depresija ... 11

1.1.2. Nerimas ir jo simptomai ... 11

1.1.3. Stresas ... 12

1.1.4. Nemiga ... 12

1.2. Pagrindiniai vaistiniai augalai, vartojami nervus raminančių preparatų gamybai ... 13

1.3. Nervus raminančių augalinių preparatų rinka Lietuvoje ... 17

1.4. Augaliniai preparatai vartojami nervų sistemos ligų atvejais ... 18

1.4.1. Populiariausi homeopatiniai preparatai sergant nervų sistemos ligomis ... 18

1.4.2. Populiariausi maisto papildai sergant nervų sistemos ligomis ... 18

1.4.3. Populiariausios daugiakomponentės arbatos sergant nervų sistemos ligomis ... 20

1.4.4. Populiariausios vaistažolių arbatos sergant nervų ligomis ... 20

1.4.5. Populiariausi nereceptiniai augaliniai vaistiniai preparatai ... 21

1.5. Augalinių preparatų rinka Lietuvoje ... 24

1.6. Veiksniai, kurie gali turėti įtakos nervus raminančių augalinių preparatų pasirinkimui ... 25

2.TYRIMO METODIKA ... 26

3. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 41

4. IŠVADOS ... 42

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 43

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 44

SANTRUMPOS

p - duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo χ² - susijusių požymių chi kvadrato kriterijus

SANTRAUKA

Magistrinio darbo tema: Augalinių preparatų nervų ligoms gydyti poreikio tyrimas. R. Ambrazevičienė. Magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. Z. Barsteigienė; Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Farmakognozijos katedra - Kaunas.

Tikslas: Atlikti augalinių preparatų, vartojamų nervų ligoms, poreikio tyrimą.

Uždaviniai: Išanalizuoti augalinės kilmės preparatų, vartojamų nervų ligų atvejais asortimentą Lietuvos vaistinėse. Išsiaiškinti veiksnius, kurie gali turėti įtakos augalinių preparatų nuo nervinių sutrikimų pasirinkimui. Išsiaiškinti populiariausias vaistines augalines žaliavas, naudojamas šių preparatų gamybai. Gyventojų nuomonės apie augalinius preparatus, vartojamus esant nervų sistemos sutrikimams tyrimas. Metodika: Tyrimas buvo atliktas anketavimo būdu. Apklausa atlikta nuo 2015 metų kovo mėnesio iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio. Surinkti duomenys išanalizuoti. Tyrimo rezultatų įvertinimui ir analizei panaudotas aprašomasis ir grafinis metodai, naudojantis Microsoft Office Excel 2007.

Rezultatai:Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daugelį respondentų, net 60 proc. moterų bei 40 proc. vyrų kamuoja nerimas, stresas, įtampa, nemiga. Augalinį vaistinį preparatą, kaip pagalbinę priemonę prie sintetinių vaistų, renkasi 40 proc. respondentų.

Išvados: Išanalizavus augalinių preparatų, vartojamų nervų ligų atvejais asortimentą Lietuvos vaistinėse nustatyta, kad populiariausi augaliniai vaistiniai preparatai yra Valerijonų tinktūra Valentis, geriamasis tirpalas 50ml, Sedatif PC N40 tabletės, Valeradix N60 tabletės. Tyrimo metu paaiškėjo, kad kaip reikšmingiausią veiksnį pasirenkant augalinius preparatus nervų ligoms, didžioji respondentų dalis nurodė vaistinėje vykdomas akcijas. Augalinius preparatus respondentai rinkosi prie sintetinių dėl švelnesnio šalutinio poveikio, rekomenduotus gydytojo arba vaistininko. Pagrindiniai vaistiniai augalai, kurių žaliavos yra vartojamos preparatų nuo nervų ligų gamybai yra: paprastasis apynys, paprastoji jonažolė, tikroji levanda, vaistinė melisa, kvapusis mairūnas, paprastasis raudonėlis, raudonžiedė pasiflora, vaistinė ramunė, vaistinis valerijonas, sukatžolės rūšys. Šis tyrimas įrodo problemos aktualumą tarp įvairaus amžiaus žmonių. Daugiau kaip pusę respondenčių moterų ir ketvirtadalį vyrų, kamuoja nerimas, stresas, įtampa, nemiga. Tik nežymi dalis respondentų nesiskundžia nerviniais negalavimais.

SUMMARY

R. Ambrazevičienė. Master’s work/ supervisor doc. dr. Z. Barsteigienė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmacognosy – Kaunas.

Topic of the thesis: study of demand of herbal remedies to treat neural disorders

The aim of the thesis: To conduct a study of demand of herbal remedies used to treat neural disorders. Objectives: To analize the range and variety of the herbal remedies used to treat nervous disorders in Lithuanian pharmacies. To elucidate factors which may have influence when choosing herbal remedies to treat nervous disorders. To reveal the main medical plants used to make remedies for manufacturing remedies for nervous disorders. To analise the opinion survey regarding herbal remedies used for treatment of nervous disorders.

Methodology: The study was conducted using questionnaire starting March, 2015 until August, 2015. Descriptive and graphic methods were used to evaluate and analize results.

Results: The survey revealed that 60 % of questioned women and 40 % of questioned men were affected by anxiety, stress or insomnia. 40 % of interviewees would choose herbal remedies as a suplement to chemical drugs.

Conclusion: Conducted analysis of the range of the herbal remedies used to treat neural disorders which show that the most popular herbal remedies used to treat neural for nervous disorders are: Valerian tincture Valentis, oral solution 50 ml, Sedatif PC N40 tablets, Valeradix N60 tablets. The research showed that the majority of respondents were choosing herbal remedies to treat neural disorders mainly based on sales promotions. Respondents were using such remedies as an addition to the synthetic drugs and to lessen the side effects. Respondents scored these herbal remedies for nervous disorders as per advice of the doctor or pharmacist. Hop, St. John‘s Wort, Lavender, Melissa, Marjoram, Oregano, Maypop, Chamomile, Valerian, Leonurus are the most popular plants used to prepare herbal remedies to treat neural disorders. This research shows how relevant this problem is among different age groups in our society. More than the half of female respondens and a quarter of males respondents were experiencing anxiety, stress, tension, insomnia. Only a small share of the respondents were not complaining about any neural disorder.

SĄVOKOS

Augalinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios) medžiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medžiaga(-os), arba augalinis(-iai) ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medžiagos(-ų) ir tokio(-ių) augalinio(-ių) ruošinio(-ių) mišinys [14].

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [14].

Farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [1].

Homeopatinis vaistinis preparatas (toliau – homeopatinis preparatas) – vaistinis preparatas, pagamintas iš medžiagų, vadinamų homeopatinėmis žaliavomis, homeopatinės gamybos būdu, aprašytu Europos farmakopėjoje arba, jei tokio nėra, EEE valstybių oficialiai naudojamose farmakopėjose. Homeopatinio vaistinio preparato sudėtyje gali būti daugiau kaip vienas komponentas [14].

Klinikinis vaistinio preparato tyrimas – bet koks su žmonėmis atliekamas biomedicininis tyrimas, skirtas nustatyti, patikrinti ir patvirtinti vieno arba kelių tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinį, farmakologinį ir (ar) kitokį farmakodinaminį poveikį ir (ar) nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vieną ar kelis tiriamuosius vaistinius preparatus, ir (ar) ištirti vieno ar kelių tiriamųjų preparatų rezorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir išskyrimą, siekiant nustatyti tiriamojo vaistinio preparato saugumą ir (ar) veiksmingumą [14].

Nepageidaujama reakcija – nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į vaistinį preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato įprastą dozę, skirtą žmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar gydymui arba fiziologinei funkcijai grąžinti, koreguoti ar modifikuoti, arba bet kokią tiriamojo vaistinio preparato dozę [14].

Tradicinis augalinis vaistinis preparatas (toliau – tradicinis augalinis preparatas) – augalinis vaistinis preparatas, kuris atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra [14].

Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę [14].

Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [14].

VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

VVKT - Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR Sveikatos Apsaugos Ministerijos.

Ženklinimas – informacija ant vidinės arba išorinės pakuotės [14].

Maisto papildas – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis [15].

Savigyda - tai negalavimų šalinimas ar lėtinių ligų prevencija tradiciniais, žoliniais bei kitais nereceptiniais vaistais [8].

ĮVADAS

Šiais laikais beveik pusė žmonių gyvena ir dirba kamuojami streso. Stresas turi savybę kauptis ir pasireikšti ypač sunkiomis formomis – susilpnėja organizmo imuninė sistema, sutrinka kai kurių organų darbas, prasideda nemiga ir galų gale atsiranda vidinis nerimas, jaudulys. Didėjant Lietuvos farmacijos rinkai, didėja ir nereceptinių vaistų bei maisto papildų pardavimai. Nemažą dalį parduodamų preparatų sudaro preparatai, skirti nervų sistemos ligoms. Labai daug vaistinių augalų šalina nerimą, stresą, nemigą, depresiją. Augalinių preparatų šalutinis poveikis labai retas, todėl gyventojai juos mielai renkasi. Augaliniai preparatai populiarūs dar ir todėl, kad nesukelia pripratimo kaip sintetiniai o veikia labai gerai. Gydymas vaistažolėmis gali normalizuoti nervų sistemos veiklą ir padėti išvengti minėtų ligų.

Ligų profilaktikai ir gydymui, vaistinius augalus žmonės naudojo jau žiloje senovėje. Medicinai tobulėjant, atsirandant naujų sintetinių preparatų, augaliniai preparatai vis vien išlieka populiarūs, nes jų poveikis yra platesnis ir švelnesnis. Tai labai svarbu gydant vyresnio amžiaus žmones, vaikus. Augaliniai preparatai sukelia mažiau šalutinių poveikių. Tinkamai vartojamos vaistažolės gali padėti ne tik išgyti, bet ir organizmą aprūpinti reikalingomis natūraliomis medžiagomis.

Moksliškai yra įrodyta, kad negalavimus gydo augaluose kaupiamos veikliosios medžiagos, bei tam tikri cheminiai junginiai: alkaloidai, glikozidai, eteriniai aliejai, kartumynai, skaidulos, vitaminai, mineralinės medžiagos, antioksidantai. Gydymui ar preparatų ruošimui naudojamos tos augalo dalys, kuriose šių medžiagų daugiausia. Žaliava privalo būti tinkamai surinkta, išdžiovinta, paruošta, nes tik tokioje žaliavoje išlieka daug biologiškai aktyvių medžiagų.

Augaliniai vaistai veikia kompleksiškai, todėl kuriami vaistai-vaistingųjų augalų mišiniai, kurių veikliosios medžiagos sustiprina norimą teigiamą poveikį ir susilpnina šalutinį poveikį. Vaistingieji augalai daug kur pasaulyje naudojami jau šimtmečiais, todėl sukaupta daug informacijos apie jų savybes, vartojimo indikacijas, apsinuodijimo pavojus, dėl to vartojant šiuos vaistus gana retai pasitaiko nepageidaujamos reakcijos. Vaistinėse parduodami augalinės kilmės vaistiniai preparatai yra standartizuoti. Patikrintas veikliųjų medžiagų kiekis, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir cheminiams-sintetiniams preparatams ir jie turi atitikti visus kokybės, veiksmingumo ir saugumo reikalavimus.

Šalina nemigą bei raminančiai veikia melisa, raudonėlis, apynių spurgai. Melisos arbata padeda puikiai užmigti, mažina nervų įtampą bei stresą, slopina skausmą širdies plote, mažina kraujospūdį. Labai gerai veikia apynių spurgai, nes šalina baimę, nerimą, kaip ir raudonėlis. Jonažolė pasižymi puikiu antidepresiniu poveikiu. Labai svarbu yra tai, kad augaliniai preparatai, skirti nervų sistemos ligoms, vaistinėse parduodami be recepto.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas - atlikti augalinių preparatų, vartojamų nervų ligų atvejais, poreikio tyrimą.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti augalinės kilmės preparatų, vartojamų nervų ligų atvejais asortimentą Lietuvos vaistinėse. 2. Išsiaiškinti veiksnius, kurie gali turėti įtakos augalinių preparatų nuo nervinių sutrikimų pasirinkimui. 3. Išsiaiškinti populiariausias vaistines augalines žaliavas, naudojamas šių preparatų gamybai.

4. Gyventojų nuomonės apie augalinius preparatus, vartojamus esant nervų sistemos sutrikimams tyrimas.

Darbo naujumas ir aktualumas. Augalinės kilmės preparatai nervų sistemos ligoms vartojami labai plačiai, kadangi tik juos gyventojai gali įsigyti be recepto,tačiau jų asortimentas ir poreikis Lietuvoje iki šiol nebuvo nagrinėtas.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Nervų sistemos ligos

1.1.1. Depresija

Depresija yra liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, kuriai paprastai būdinga sulėtėjęs mąstymas ir prislopinti judesiai [6]. Ši psichikos liga pakeičia paciento patyrimą, savęs suvokimą, daro įtaką kasdienei veiklai: dažnai atsiranda bendravimo ir profesinių sunkumų. Depresija daro įtaką žmonių sergamumui - depresija sergantys pacientai blogiau vertina savo sveikatą, juos dažniau kamuoja įvairūs somatiniai susirgimai, jie lėčiau sveiksta, blogiau adaptuojasi socialiniame gyvenime, nes jaučiasi nesugebą dirbti, mokytis, pasirūpinti namais; nutrūksta jų tarpasmeniniai ryšiai. Negydoma depresija linkusi užsitęsti, kartotis, komplikuojasi savižudišku elgesiu [31].

Įvairiais duomenimis. šiuo metu nuo depresijos kenčia apie 350 milijonų žmonių [48]. Depresija yra vienas labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų pasaulyje: santykinė tikimybė bent vieną kartą susirgti klinikinės depresijos epizodu per visą žmogaus gyvenimą siekia iki 10 proc. bendros populiacijos [39]. Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2020 m. depresija taps 2-a pagal dažnumą mirties ir invalidumo priežastimi, bus antroji iš ligų (po išeminės širdies ligos), dėl kurių sutrinka normalus žmogaus gyvenimas: maitinimosi įpročiai, miegas, darbas, gyvenimo kokybė [54].

1.1.2. Nerimas ir jo simptomai

Nerimas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių psichinių negalavimų [45], nuo jo sutrikimų kenčia apie 16 proc. pasaulio gyventojų [51]. Pastarąjį dešimtmetį jam įveikti buvo naudojama vis daugiau augalinių preparatų [50]. 2005 metais atliktas tyrimas parodė, jog net 44 proc. nerimo sutrikimų kamuojamų žmonių per pastaruosius 12 mėnesių naudojo augalinius preparatus [43]. Nerimas skirstomas į normalų ir patologinį, nerimo būseną ir bruožą. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai. Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties. Jaučiamas nerimas, nesusijęs su kokiu nors provokuojančiu faktoriumi, gali būti vadinamas „laisvai plaukiojančiu“ [41].

1.1.3. Stresas

Mokslinį streso sąvokos pagrindimą 1936 m. pateikė klasikinės streso teorijos kūrėjas Kanados medicinos daktaras Hansas Selje (1907–1982 m.), kuris stresą įvardija kaip tam tikras organizmo reakcijas, nespecifinį atsaką į bet kokį pateiktą reikalavimą. Streso metu visi stresoriai (dirgikliai) reikalauja persitvarkymo ir į juos organizmas reaguoja visu pajėgumu [4]. Net ir pats H. Selje paskutiniuose savo darbuose pripažįsta, kad stresas nėra vien negatyvus reiškinys, kaip jis buvo manęs anksčiau, bet būtina gyvų organizmų funkcionavimo sąlyga. R.S. Lazarus‘as [47], taip pat daug prisidėjęs prie streso kaip psichologinio reiškinio teorinio ir empirinio pagrindimo, teigia, kad „stresas – visur esantis reiškinys ir neišvengiamas normalaus gyvenimo bruožas, nors vieni žmonės patiria stresą dažniau, nei kiti ar yra atsparesni stresoriaus poveikiui nei kiti“ [47].

1.1.4. Nemiga

Apibrėžimas ir klasifikacija

Nemiga apibūdinama sunkiu užmigimu, dažnais prabudimais, pernelyg ankstyvais prabudimais ryte, nuovargiu ar mieguistumu dienos metu. Nemiga diagnozuojama, jeigu visi simptomai ar jų derinys vargina dažniau nei tris kartus per savaitę ir ilgiau nei mėnesį (DSM – IV psichikos sutrikimų klasifikacija). Užsitęsusi nemiga sąlygoja padidėjusį dirglumą, dėmesio sukaupimo sunkumus, atminties pablogėjimą. Nemigos simptomai pasireiškia atsiradus miego struktūros pokyčiams arba esant somatiniams ar psichikos sutrikimams, kurie sąlygoja pablogėjusią miego kokybę, Nemiga yra dažniausiai sutinkamas miego sutrikimas pasaulyje [49, 1].

Pastaruoju metu nemiga tapo dažnu sveikatos sutrikimu. Epidemiologiniai nemigos ir nusiskundimų miegu paplitimo duomenys įvairiose šalyse labai skiriasi, nes duomenims surinkti naudojama įvairi metodika. Tyrimų, atliktų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje ir Australijoje duomenimis, miego kokybe nepatenkinti nuo 10 iki 49 proc. [53] gyventojų. Lietuvoje vykdyto gyvensenos tyrimo duomenimis (1996 m.), nemiga vargino 22,5 proc. 20 – 64 m. vyrų ir 29,3 proc. moterų [9]. Nepaisant nusiskundimų miegu paplitimo skirtumų įvairiose šalyse, galima teigti, kad mažiausiai vienas iš keturių įvairių šalių gyventojų yra nepatenkintas savo miegu. Apžvelgus miego kokybės pokyčius per praėjusį dešimtmetį, stebėta miego kokybės blogėjimo tendencija, kuri leidžia prognozuoti gyventojų sveikatos prastėjimą ir mirtingumo dėl įvairių priežasčių

1.2. Pagrindiniai vaistiniai augalai, vartojami nervus raminančių preparatų gamybai

Paprastasis apynys (Humulus lupulus L.) – kanapinių (Cannabacea) šeimos rūšis. Vaistinė žaliava- apynių spurgai (Lupuli strobulus; ankstesnis: Strobuli Lupuli) skinami jų techninės brandos metu, tai yra kai jie dar būna žalios spalvos, lipnūs. Veikliosios medžiagos. Kultūrinių apynių spurgų liaukutėse yra 15–23 proc., o laukinių – 7–9 proc. lupulino. Lupulinas susideda iš dervų, karčiųjų medžiagų (humulono ir lupulono), 3–4 proc. gliukozės, cholino, asparagino, 10–15 proc. mineralinių ir 5 proc. rauginių medžiagų, izovalerijono rūgšties esterio valerolio, 3–6 proc. eterinio aliejaus (mirceno, fanezenas, kariofilenas). Spurguose yra 0,5–1 proc. eterinio aliejaus ir laisvųjų rūgščių (skruzdžių, riebalų, izovalerijono, oktilo, nonilo ir decileno), formaldehido, metilnonilo ketono, farnezolio ir dažinių medžiagų, žieduose – apie 0,5 proc. lupulino ir 2–30 mg hormono estrogeno. Poveikis. Veikia raminančiai, spazmolitiškai, bakteriocidiškai, antiseptiškai, narkotizuojančiai, fungicidiškai, virškinimą gerinančiai, skatina šlapimo išsiskyrimą. Indikacijos. Preparatai iš apynių spurgų vartojami esant miego sutrikimams, nerimui, taip pat virškinimui gerinti. Apynių spurgų arbata vartojama nuo gastrito, askaridžių, uretrito atvejais ir plaukams stiprinti. Liaudies medicinoje vartojama nuo kosulio, karščiavimo, viduriavimo, nemigos, reumato, nervų uždegimų [2].

Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.) – daugiametis žolinis augalas, priklausantis jonažolinių (Hypericaceae) šeimos (Hypericum) genčiai. Vaistinės savybės. Vaistinė žaliava. Renkama augalo antžeminė dalis – jonažolių žolė (Hyperici herba; ankstesnis: Herba Hyperici). Žydėjimo pradžioje (birželio–liepos mėnesį) pjaunamos 25–30 cm ilgio jonažolės viršūnės. Žaliava džiovinama greitai, kad nepajuostų, pavėsyje, gerai vėdinamose patalpose ar džiovyklose, ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava yra kartoko skonio, balzamo kvapo. Laikoma tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Iš 1 kg šviežios žolės gaunama apie 220–230 g sausos. Tinka vartoti iki 2 metų. Veikliosios medžiagos. Antžeminiuose jonažolių organuose yra iki 0,4 proc. dažinių, 12 proc. rauginių medžiagų, 0,5 proc. glikozidų, 0,1 proc. redukuotų cukrų, iki 55 mg proc. karotino, iki 0,24 proc. eterinio aliejaus, 3,57 proc. organinių rūgščių, 5,19 proc. polisacharidų, 4,52 proc. mineralinių medžiagų, dažinių medžiagų, flavonoidų: hiperozido (žolėje – 0,7 proc., žieduose – 1,1 proc.), rutino, izokvercitrino ir kvercetino. Preparatai. Užpilai, tinktūros, ekstraktai, aliejus. Įeina į įvairių gydančių vaistažolių mišinių sudėtį. Poveikis. Jonažolės preparatai pasižymi priešuždegiminiu, sutraukiančiu, antiseptiniu, audinius regeneruojačiu, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu, tonizuojančiu, antidepresiniu poveikiu [7,41]. Jonažolės vartojimas slopina seratonino, noradrenalino ir dopaino reabsorbaciją [55] ir moduliuoja neuronų dirglumą per glutamaterginį ir GABA mechanizmus [46].

Tikroji levanda (Lavandula angustifolia L.) – notrelinių (Lamiaceae) šeima. Levandų žiedai (Lavandula Flos) pasižymi raminančiu, antiseptiniu, nemigą šalinančiu poveikiu. Džiovinti levandų žiedai jau daugelį metų yra žmonių, besiskundžiančių nemiga, stresu, depresija ir galvos skausmu, pagalbininkas. Gydomosios savybės. Gydymui dažniausiai naudojami tikrosios levandos žiedai, kuriuose yra eterinio aliejaus, o taip pat eterinių junginių su acto, valerijono ir kitomis rūgštimis, lavandulolio, borneolio, terpeno, kumarino [12].

Vaistinė melisa (Melissa officinalis L.) – notrelinių (Lamiaceae) šeima. Lotyniškas melisos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „melisa“ - tai reiškia medų nešančią bitę. Vaistinė žaliava. Renkama melisų žolė (Melissae herba; ankstesnis: Herba Melissae) arba lapai (Melissae folium; ankstesnis: Folium Melissae). Antžeminė augalo dalis pjaunama prieš pat žydėjimą. Rugsėjo pradžioje gali būti pjaunamas atolas. Lapuose yra 0,02 - 0,3 proc. eterinio aliejaus (citralis, citronelalis, linalolis, geraniolis), askorbo rūgšties, karotino, apie 5 proc. rauginių medžiagų, organinių rūgščių, flavonoidų. Poveikis. Melisa pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu, silpnu antibakteriniu, kraujagysles plečiančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Gerina apetitą, virškinamojo trakto veiklą, atpalaiduoja žarnyno spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina pykinimą ir vėmimą. Vartojimas. Melisos preparatai garsėja kaip raminanti nervus, bei atpalaiduojanti po sunkios dienos, vartojami nuo nemigos, kai kamuoja šlykštūs sapnai, padidintam dirglumui gydyti, prieštraukulinė, nuskausminanti priemonė, šalina stiprų galvos skausmą, bei galvos svaigimą, mažina ūžimą ausyse. [35]

Pipirmėtė (Mentha piperita L.) - notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalas. Lapuose yra eterinio aliejaus (jo sudėtyje - 5 proc. mentolio), kurio kiekis priklauso nuo veislės, meteorologinių, ekologinių, agrotechninių ir kitų sąlygų. Pipirmėtėse yra limoneno, felandreno, pinenų, dispenteno, acto bei valerijono rūgšties esterių , cineolio, ramnozido, hesperidino, betaino, beta karoteno, vitamino C, ursolo, oleanolio ir kitų organinių rūgščių, raugų, pektinų, mineralinių medžiagų, kartumynų, saponinų, mangano, vario, stroncio, flavonoidų, kurie skatina tulžies išsiskyrimą. Pipirmėčių preparatai vartojami nuo padidėjusio jautrumo, nemigos, jie stimuliuoja širdies darbą, malšina galvos skausmus [36].

Raudonėlis (Origanum L.) - notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų gentis. Raudonėlių preparatai pasižymi raminančiu, prakaitavimą skatinančiu, atsikosėjimą gerinančiu, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu, spazmolitiniu, antiseptiniu, priešuždegiminiu ir skausmą mažinančiu poveikiu. Stimuliuoja virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą, šalina pykinimą, vėmimą, reguliuoja menstruacinį ciklą.Vaistinė žaliava - raudonėlių žolė. Raudonėlių žolė vartojama sergant kvėpavimo sistemos ligomis, norint palengvinti atsikosėjimą. Kaip raminanti ir spazmolitinė priemonė, vartojama esant nervų sistemos sudirginimui, nemigai, depresijai, galvos skausmams, reumatui, ginekologinėms ligoms. Jos virškinimą gerinančios savybės panaudojamos sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, esant skrandžio atonijai,

vidurių pūtimui, užkietėjus viduriams. Išoriškai vartojama esant įvairiems bėrimams, furunkulams, skalaujama gerklė, ruošiami kompresai sąnarių ligoms [34].

Raudonžiedė pasiflora (Passiflora incarnata). Ji priklauso pasiflorinių Passifloraceae šeimai, kuriai priskiriama dar apie 400 augalų rūšių, dauguma jų – vijokliniai augalai, augantys subtropikų ir tropikų regionų miškuose. Požymis, išskiriantis pasifloras iš kitų augalų, – tai savitos išvaizdos ypač gražūs žiedai. Būtent žiedų išvaizda, o ypač kuokelių išsidėstymas žiede, ispanų užkariautojams, 1569 m. aprašiusiems šį augalą, priminė kryžių ir Kristaus žaizdas. Vainiklapiai simbolizuoja erškėčių vainiką, 5 kuokeliai – žaizdų simbolis, 5 taurėlapiai kaip 10 apaštalų (išskyrus Judą ir Petrą). Taip šis žiedas ir tapo Kristaus kančios simboliu ir nulėmė augalo pavadinimą (angl. Passion Flower). Pirmieji pasiflorą vartojo senovės actekai. Indėnai pasifloras vartojo nuo nerimo, nemigos, galvos, menstruacinių bei kitokios kilmės skausmų. Seniausias žinomas mokslinis šaltinis, kuriame minimas pasiflorų gydomasis poveikis yra 1787 metais Vokietijoje išleista Materia Medica Americana knyga, kurioje minimas epilepsijos gydymas šiuo augalu. Augalo vaistingosios medžiagos: augalo vaistinėje žaliavoje nustatytos keleto grupių veikliosios medžiagos – tai flavonoidai (organiniai junginiai, kurie suteikia augalui skonį, aromatą ir spalvą), kumarino dariniai (kraujo krešėjimą mažinantys dariniai), alkaloidai (sudėtingi organinės kilmės junginiai, pvz., harmanas ir jo dariniai, maltolis), fitosteroliai (natūralūs augalo ląstelių membranų komponentai), poliacetilenas, cianogeninai glikozidai (ginokardinas). Flavonoidas chrizinas – vienas farmakologiškai veiklių junginių, slopinančių nerimo simptomus. Kitas pasifloros ekstrakto raminamajam poveikiui turintis įtakos junginys – anksčiau minėtas alkaloidas maltolis. Europoje pasifloros vaistinė žaliava standartizuojama pagal flavonoidų kiekį, o jų uždegimą slopinantis bei skausmą malšinantis veikimas jau įrodytas moksliniais tyrimais. Raudonžiedės pasifloros poveikis sveikatai. Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje aprašomas toks augalo poveikis: raminamasis, nerimą slopinantis, padedantis užmigti, skausmą mažinantis, antiepilepsinis poveikis. Atlikta daug mokslinių ikiklinikinių pasifloros ekstrakto tyrimų. Įvairiais tyrimo modeliais su laboratoriniais gyvūnėliais nustatyta, kad pasifloros lapų ir stiebų ekstraktas pasižymi: anksiolitiniu, t.y. nerimą slopinančiu veikimu; slopina vaisto pentilenetetrazolio sukeltus traukulių priepuolius. Manoma, jog minėtą poveikį sukelia flavonoidai, kurie sąveikauja su benzodiazepinų receptoriais; pailgina barbitūratų (centrinės nervų sistemos antidepresantų klasės preparatai) sukeltos miego fazės trukmę; stiprina kitų antidepresinių ir raminamųjų preparatų poveikį, tarp jų – ir jonažolės bei valerijono preparatų; vartojama kosuliui, bronchinei astmai, nudegimams ir uždegimams gydyti [13].

Vaistinė ramunė ( Matricaria recutita L.) - astrinių (Asteraceae) šeimos ramunių (Matricaria ) genties augalas. Vaistinė ramunė – vienas iš populiariausių ingredientų raminamosiose arbatose. Ramunėlių arbata, ruošiama iš sudžiovintų žiedų, vartojama tradicinėje medicinoje įvairiems tikslams,

pvz.: virškinamojo trakto sutrikimams, alerginiam rinitui, aktyvumo ir dėmesio sutrikimui, neramumui, nemigai, menstruacinio ciklo sutrikimams, mastitui ir kitur. Tyrimais nustatyta, jog ramunėlėse esantys aromatiniai aliejai slopina adrenokortikotropinio hormono (arba dar kitaip vadinamo stresinio hormono) išskyrimą. 2009 metais buvo atliktas dar vienas tyrimas, kuris parodė vaistinės ramunės ekstrakto efektyvumą lyginant su placebo vartojimu aštuonias savaites. Tirti pacientai su lengvu ir vidutiniu bendruoju nerimo sutrikimu. Stebėtas statistiškai reikšmingas HAMA lygio mažėjimas lyginant ekstraktą vartojusią ir placebo grupes [37]. Yra pastebėta, jog kvėpuojant ramunėlių aliejaus garus tokių raminamųjų preparatų kaip valiumas veikimas sustiprėja. Ramunėlės taip pat slopina alergines reakcijas ir pasižymi švelniu raminančiu poveikiu, dėl ko jas mėgsta skirti esant dėmesio sutrikimams. Olandų mokslininkai nustatė, jog ramunėlės pagerina sergančiųjų depresija būkle bei gelbsti esant nerimui [33].

Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis L.) – valerijoninių (Valerinaceae) šeimos augalas. Valerijonas – vienas iš populiariausių augalinių vaistų, vartojamų nemigos gydymui [42], tačiau naudojamas ir nerimo sutrikimams įveikti. Valerijonas sėkmingai vartojamas žmonių nemigos ir įtampos gydymui [43]. R. Andreatini et al. [38] palygino valerijono ekstrakto, placebo ir diazepamo (6.5 mg) poveikį pacientams su bendru nerimo sutrikimu. Tik diazepamas ir valerijono ekstraktas turėjo reikšmingą teigiamą poveikį nerimo mažinimui pagal HAMA skalę ir preliminarūs tyrimo duomenys leidžia teigti, kad valepotriatai gali turėti anksiolitinį poveikį nerimo simptomams. Valerijono preparatai taipogi vartojami kaip nervų sistemą raminanti priemonė gydant ne tik nemigą, stresą, bet ir isteriją, širdies kraujagyslių sistemos neurozę, migreną. Vartojamas esant lygiųjų raumenų spazmams, skydliaukės hiperfunkcijai.

Paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca L.) – notrelinių (Lamiaceae ) šeimos augalas. Paprastųjų sukatžolių preparatais gydoma širdies ir kraujagyslių neurozė, hipertoninė liga, struma, kardiosklerozė, jos preparatai raminančiai veikia centrinę nervų sistemą, normalizuoja širdies ritmą, didina širdies susitraukimo galią, mažina kraujo spaudimą, vartojama esant nemigai, padidėjus nerviniam jautrumui, taip pat naudojama kaip švelni šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė.

1.3. Nervus raminančių augalinių preparatų rinka Lietuvoje

Augalinės kilmės preparatai sudaro apie 7 proc. visų Lietuvoje registruotų vaistų [3] - tai arbatos, tabletės, kapsulės, aliejai, balzamai, geliai, tepalai, žvakutės, ekstraktai, tinktūros, sirupai, sultys ir daugelis kitų. Didžiausią dalį tarp preparatų sudaro vienkomponentės arbatos [3]. Dar viena svarbi vartojimo sritis - įvairūs nervinio pobūdžio negalavimai. Vaistažolių arbatos vartojamos sergant depresija, varginant nerimui, padidėjus emocinei įtampai [3].

VVKT 2015 01 28 duomenimis, [29]daugiausiai Lietuvoje per 2014 metus parduota Valerijonų tinktūros Valentis 50 ml – 492 532 flakonai, Sedatif PC N40 tablečių - 99 591 pakuotė, Valeradix N60 tablečių - 84 869 pakuotės, Sukatžolės tinktūros Valentis 25 ml- 58 873 flakonai, Neuromed lašų 50 ml – 43 087 flakonai, Rameval lašų 50 ml – 31 506 flakonai, Persen forte N20 tablečių – 43 148 pakuotės, Nervoheel N N50 tablečių - 31 506 pakuotės. Persen N40 parduota 23194 pakuotės, Sedalia sirupo parduota 11 241 flakonas, Nemažai parduota Jonažolių žolės ŠVF po 50g - 5794 pakuotės ir Sukatžolių žolės ŠVF po 50 g - 5056 pakuotės. Sedanta- nervus raminančio vaistažolių mišinio parduota1829 pakuotės. Kitų registruotų nervus raminančių vaistinių augalinių preparatų parduoti kiekiai mažesni.

1.4. Augaliniai preparatai vartojami nervų sistemos ligų atvejais

1.4.1. Populiariausi homeopatiniai preparatai sergant nervų sistemos ligomis

Kalbant apie homeopatiją neretai tenka išgirsti, kad tai gydymas vaistažolėmis. Tai nėra tiesa. Gydymo būdas, kai gydoma vaistažolėmis iš tiesų yra, ir vadinamas jis ne homeopatija, o fitoterapija. Homeopatija yra gydymo būdas, kai ligoniams gydyti gydytojas homeopatas naudoja medikamentus labai mažomis dozėmis. O patys homeopatiniai vaistai gali būti pagaminti ir iš augalinės, ir iš gyvūninės ar mineralinės žaliavos [11]. Homeopatijos pradininku laikomas Samuelis Hanemanas, gimęs 1755 m. S.Hanemano mokymas yra laikomas klasikiniu [10].

Populiariausi homeopatiniai preparatai nervų sistemos ligoms yra Acosedum lašai, Aconervin lašai, Sedatif PC tabletės, Sedalia sirupas, Notta tabletės ir lašai, Nervoheel N tabletės, Ignatia-Homaccord lašai.

1.4.2. Populiariausi maisto papildai sergant nervų sistemos ligomis

Maisto papildas - maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas, arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildų rinkos priežiūrą Lietuvoje vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Benosen tabletės N20. Benosensudėtyje yra L-teanino, valerijonų ir apynių ekstrakto. Padeda kovoti su kasdieniu stresu ir nerimu. Vartojant ir nustojus vartoti Benosen, jis nesukelia priklausomybės jausmo.

Valecaps Plus kapsulės N30. Valerijono šaknų ekstraktas padeda palaikyti normalią miego funkciją ir nervų sistemos veiklą.

Herbastress. Herbastress - 5 augalų ekstraktų ir B grupės vitaminų derinys nervų sistemai. Komplekso sudėtyje yra: raudožiedžių pasiflorų žiedų, paprastųjų apynių spurgų, sėjamųjų avižų sėklų, vaistinių ramunėlių žiedų, juodųjų eleuterokokų šaknų sausųjų ekstraktų, vitaminų , vitaminų B6 ir B12. [17].

Hypnozan. Vienoje Hypnozan kapsulėje (0,426 g) yra 150 mg 5-hidroksitriptano, 120 mg melisų lapų ekstrakto, 50 mg triptofano, 1 mg melatonino.

Sedalive. Vienoje Sedalive kapsulėje (0,59 g) yra 250 mg rausvųjų rodiolių šaknų ekstrakto; 150 mg 5-hidroksitriptofano; 40 mg vaistinių melisų lapų ekstrakto; 20 mg rausvųjų pasiflorų žolės ekstrakto [23].

Nervostrong kapsulės N30. Nervostrongsudėtyje yra magnio ir B grupės vitaminų (B2 riboflavinas, B3 niacinas, B6, B12), folinės rūgšties, amino rūgšties L-triptofano bei vaistinių augalinių ekstraktų (pasifloros, melisos, valerijono ir kt.), pasižyminčių raminančiu ir atpalaiduojančiu poveikiu [20].

Sedacalm tabletės N20. Į jo sudėtį įeina Serenzo – patentuota augalinė medžiaga iš saldžiųjų apelsinų Citrus Sinensis ir akacijų sakų. [22].

Valerson miego formulė Vivavit. Valerson sudėtyje yra valerijono ir pasifloros ekstraktai bei aminorūgštis 5-hidroksitriptofanas.

Floradix Salusan 250 ml. Sudedamosios dalys: 72 proc. vandeninis ekstraktas, kurį sudaro šie augalai: rausvosios pasifloros (Passiflora incarnata ), vaistinės melisos (Melissa officinalis L.), kvapieji rozmarinai (Rosmarinus officinalis L.), tikrosios citrinžolės (Cymbopogon citratus L.), paprastųjų kviečių gemalai (Triticum aestivum L,), paprastųjų miežių gemalai (Hordeum vulgare L.), vaistinių valerijonų šaknys (Valeriana officinalis L.), paprastųjųo apynių spurgai (Humulus lupulus L.), tikrųjų citrinmedžių vaisių žievelės (Citrus limon L.), medus, kriaušių sulčių koncentratas, natūralios kvapiosios medžiagos, citrinų aliejus [16].

Neuromed minkštos kapsulės N15. Sudėtyje yra vaistinių valerijonų (Valeriana officinalis L.) šaknų sausojo ekstrakto, paprastųjų apynių (Humulus lupulus L.) spurgų sausojo ekstrakto 5:1, rausvųjų pasiflorų (Passiflora incarnata ) žolės sausojo ekstrakto [38].

Melissa Dream tabletės N20. Melissa Dream tablečių sudėtyje yra ramunėlių, melisų ekstraktų, L-teanino, magnio ir B grupės vitaminų [19].

Valocordin N geriamieji lašai, tirpalas 20ml. Sudedamosios dalys: vaistinio valerijono (Valeriana officinalis L.) šaknų skystasis ekstraktas, vaistinės melisos (Melissa officinalis L.) lapų skystasis ekstraktas, raudonžiedės pasifloros (Passiflora incarnata L.) žolės skystasis ekstraktas [25].

Valerijonų ekstraktas tabletės N50. [24].

Korvalol N geriamieji lašai 25ml. Sudėtis: mentolio tirpalas izovalerijonų rūgšties mentilo esteryje, a-bromizovalerijono rūgšties etilo esteris, mėtų aliejus ir apynių aliejus. [18].

Oiledixin Validol lašai 20ml. Sudėtis: vaistinio valerijono sausas ekstraktas (Valeriana

officinalis L.), vaistinės melisos sausas ekstraktas (Melissa officinalis L.), paprastojo apynio sausas

ekstraktas (Humulus lupulus L.).

Relaxor Forte tabletės N80. Raudonžiedės pasifloros ekstrakto tabletės [21].

Šie maisto papildai Lietuvoje vartojami kaip pagalbinė priemonė, skirta sergantiems nervų sistemos ligomis.

1.4.3. Populiariausios daugiakomponentės arbatos sergant nervų sistemos ligomis

Šios arbatos arbatos yra priskiriamos maisto produktams. Vaistinės, kurios jomis prekiauja, privalo turėti maisto tvarkymo subjekto patvirtintus pažymėjimus.

Acorus Calamus populiariausios nervus raminančios arbatos: NEURO-1- nervus raminanti žolelių arbata. Raminamoji priemonė nuo nervinės įtampos, nemigos, padidėjusio dirglumo. Sudėtis (100g) : Lavandulae flos L. (Levandų žiedai) 27g, Passiflorae herba L. (Pasiflorų žolė) 36g, Melissae

folium L. (Melisų lapai) 28g, Menthae piperitae folium L. (Pipirmėčių lapai) 9g.

NEURO-2 žolelių arbata 20x1.5g, Acorus. Rekomenduojama NEURO mišinius vartoti kartu: arbatą NEURO-1 gerti rytą, NEURO-2 - per pietus, NEURO-3 – vakare. Sudėtis: pasiflorų žolė (Passiflorae herba L.) - 36 proc., melisų lapai (Melissae folium L.) - 28 proc., levandų žiedai (Lavandulae

flos L.) - 27 proc., pipirmėčių lapai (Menthae piperitae folium L.) - 9 proc. Pakuotė: 1,5 g N20.

NEURO-3 nervus raminanti žolelių arbata. Sudėtis 100g. :Valerianae radix L.59 g (valerijonų šaknų), Melissae folium L.25 g (melisos lapų), Mentae piperitae folium L. 8 g (pipirmėtės lapų), Lupuli

flos L. 8 g (apynių spurgų).

Arbata Saldžių sapnų 1g N25. Gamintojas P. Karvelio įmonė. Žolelių arbata „Saldžių sapnų" 1g N25 (supakuota į pakelius) Sudėtis: pipirmėčių lapai, sukatžolių žolė, valerijonų šakniastiebiai su šaknimis.

Naudojant šias arbatas, galima sunormalizuoti miegą, sumažinti stresą, įtampą.

1.4.4. Populiariausios vaistažolių arbatos sergant nervų ligomis

Vaistažolių arbata - gaminama (susideda) iš vieno ar kelių vaistinių augalų, skirtų ruošti vandeninius preparatus - užpilus, nuovirus, maceratus, kurie ruošiami prieš pat jų vartojimą.Ji tiekiama biri (palaida), arba fasuota paketėliuose. Pasaulyje atgimsta susidomėjimas žolelių panaudojimu ir kultūra, todėl vis labiau populiarėja fitoterapija, siejama su maistinėmis ir aromatinėmis žolelėmis. Tuo pačiu metu holistinės medicinos srityje pripažįstama sudėtinga kūno, proto ir dvasios sąveika. Mes jau esame įžengę į komplementinės (papildomosios) medicinos amžių, kuriame fitoterapija yra teisėtai gerbiama.

Vaistažolių arbatas, kaip vaistinius augalinius preparatus, Lietuvoje registruoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Jonažolių žolė ŠVF vaistažolių arbata 50g - yra tradicinis augalinis vaistas, skirtas laikinam protiniam nuovargiui lengvinti, prastam virškinimui gerinti. Tai tradicinis augalinis vaistinis preparatas, kurio indikacijos pagrįstos tik ilgalaikiu vartojimu.Specialių atsargumo priemonių reikia: jonažolių preparatai didina žmonių, ypač šviesiaodžių, odos jautrumą šviesos poveikiui, todėl jiems jonažolių preparatų vartojimo laikotarpiu reikėtų vengti būti saulėje arba gydytis ultravioletiniais spinduliais.

Valerijonų šaknys ŠVF vaistažolių arbata 50g - Valerijonų šaknys ŠVF vaistažolių arbata yra tradicinis augalinis vaistinis preparatas, skirtas nervinės įtampos sukeltiems nedideliems simptomams mažinti ir užmigimui pagerinti. Tradicinis augalinis vaistinis preparatas, kurio indikacijos pagrįstos tik ilgalaikiu vartojimu. Valerijonų vaistažolių arbata gali stiprinti kitų raminamųjų medikamentų poveikį. Nerekomenduojama kartu gerti valerijonų šaknų preparatų ir barbitūratų , bei kitų raminamųjų preparatų.

Sedanta vaistažolių arbata. Tradicinis augalinis vaistinis preparatas, kurio indikacijos pagrįstos tik ilgalaikiu vartojimu.Kitų vaistų vartojimas. Valerijonų šaknys, esančios vaistažolių arbatos sudėtyje, gali stiprinti sintetinių raminamųjų medikamentų poveikį. Sedanta sudėtis: veikliosios medžiagos yra pipirmėčių lapai, pupalaiškių lapai, valerijonų šaknys, apynių spurgai. Viename grame vaistažolių arbatos yra 0,333 g Menthae piperitae L. folium (pipirmėčių lapų), 0,333 g Menyanthidis trifoliatae L. folium (pupalaiškių lapų), 0,167 g Valerianae officinalis L. radix (valerijonų šaknų), 0,167 g Humulus lupulus L.

flos (apynių spurgų).

Sukatžolių žolė ŠVF, 50 g, vaistažolių arbata, N1. Augalinis vaistinis preparatas. Preparatas vartojamas nervinės įtampos sukeltiems simptomams malšinti.Tradicinis augalinis vaistinis preparatas, kurio indikacijos pagrįstos tik ilgalaikiu vartojimu.

Daugelis tinkamai vartojamų vaistažolių arbatų gali pakelti nuotaiką, nuraminti stresą, įtampą, pagerinti miego kokybę.

1.4.5. Populiariausi nereceptiniai augaliniai vaistiniai preparatai

Kai kurių augalų sudėtyje yra medžiagų, kurios gali būtų naudojamos gydyti nuo ligų. Iš šių medžiagų pagaminti vaistai vadinami augaliniais vaistais. Nors jie yra natūralūs, kai kurie iš šių produktų pacientams gali būti pavojingi. Todėl jie reglamentuojami farmacijos srities teisės aktais, kuriais siekiama užtikrinti vaistų saugumą, veiksmingumą bei kokybę ir taip apsaugoti visuomenės sveikatą. Tarp augalinių vaistų yra turinčių ilgą vartojimo tradiciją. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus tradiciniais augaliniais vaistais laikomi tie augaliniai vaistai, kurie vartojami ne mažiau kaip 30 metų, įskaitant bent 15 metų ES, yra skirti vartoti be praktikuojančio gydytojo priežiūros ir nėra švirkščiami [30]. Kad būtų galima pateikti ES rinkai, visiems vaistams, įskaitant augalinius vaistus, būtinas rinkodaros leidimas.

Pagal supaprastintą procedūrą siekiant įregistruoti tradicinius augalinius vaistus nereikalaujama saugos tyrimų ir klinikinių bandymų, kuriuos pareiškėjas privalo atlikti pagal išsamią rinkodaros leidimo išdavimo procedūrą. Dėl ilgos minėtų vaistų vartojimo tradicijos galima sumažinti būtinybę atlikti šiuos bandymus, kuriuos galima pakeisti dokumentais, kuriuose nurodoma, kad produktas yra nežalingas nurodytomis vartojimo sąlygomis ir veiksmingas, remiantis ilga vartojimo tradicija ir patirtimi.

Tačiau ilga vartojimo tradicija nereiškia, kad produktas yra visiškai saugus. Todėl valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turi teisę prašyti papildomų duomenų, jei mano, kad jie būtini vaisto saugumui įvertinti [26].

Cesradyston 425 mg kietos kapsulės - augalinis vaistas lengvam depresijos epizodui gydyti. Cesradyston sudėtis : veiklioji medžiaga yra jonažolių žolės sausasis ekstraktas. Vienoje kietoje kapsulėje yra 425 mg jonažolių žolės sausojo ekstrakto (3,5-6,0 : 1).

Persen forte kietos kapsulės N20 – Persen forte – augalinės kilmės vaistas, sukeliantis švelnų raminamąjį poveikį. Jo sudėtyje yra valerijonų šaknų, melisos lapų ir pipirmėčių lapų ekstraktų. Persen forte kapsulės tinka lengvų sutrikimų mažinimui, kai vartoti stipresnio poveikio raminamųjų vaistų yra neracionalu. Persen forte vartojamas laikinos nedidelės nervinės įtampos mažinimui ir/ar laikinai pasunkėjusio užmigimo lengvinimui. Persen forte sudėtis: veikliosios medžiagos yra valerijonų sausasis alkoholinis ekstraktas, melisų lapų sausasis ekstraktas, pipirmėčių lapų sausasis ekstraktas.

Persen dengtos tabletės N40. Persen – augalinės kilmės vaistas, sukeliantis švelnų raminamąjį poveikį. Jo sudėtyje yra valerijonų šaknų, melisos lapų ir pipirmėčių lapų ekstraktų. Vaistinių valerijonų

šaknys sukelia raminamąjį poveikį, mažina nervinės įtampos simptomus ir nemigos atveju padeda užmigti. Melisos lapai ir pipirmėčių lapai vartojami kaip raminanti priemonė, tradiciškai vartojami kartu su vaistinių valerijonų šaknimis gaminant augalinius raminamuosius preparatus. Persen tabletės tinka lengvų sutrikimų gydymui, kai vartoti stipresnio poveikio raminamųjų vaistų yra neracionalu. Persen vartojamas laikinos nedidelės nervinės įtampos mažinimui ir/ar laikinai pasunkėjusio užmigimo lengvinimui. Persen sudėtis : veikliosios medžiagos yra valerijonų sausasis alkoholinis ekstraktas, melisų lapų sausasis ekstraktas, pipirmėčių lapų sausasis ekstraktas. Kiekvienoje dengtoje tabletėje yra: 35 mg

Valeriana officinalis L. radix (valerijonų šaknų) sausojo alkoholinio ekstrakto (4-7:1), ekstrahentas 70

proc. (V/V) etanolis; 17,5 mg Melissa officinalis L. folium (melisų lapų) sausojo ekstrakto (3-6:1), ekstrahentas 50 proc. (V/V) etanolis; 7,5 mg Mentha piperita L. folium (pipirmėčių lapų) sausojo ekstrakto (3-6:1), ekstrahentas 40 proc. (V/V) etanolis.

Rameval geriamieji lašai, tirpalas 50ml - Tradicinis augalinis vaistinis preparatas, kurio indikacijos pagrįstos tik ilgalaikiu vartojimu, vartojamas nestipriems nervinės įtampos simptomams malšinti ir kaip miegą gerinanti priemonė.Tai tradicinis augalinis vaistinis preparatas, vartojamas pagal nurodytas indikacijas, išimtinai remiantis ilgalaikėmis vartojimo tradicijomis. Rameval sudėtis: valerijonų šaknų, sukatžolių žolės, apynių spurgų, pipirmėčių lapų tinktūra.

Sukatžolių tinktūra Valentis, geriamieji lašai 25ml - Tradicinis augalinis vaistinis preparatas, kurio indikacijos pagrįstos tik ilgalaikiu vartojimu, skirtas nervinės įtampos simptomams malšinti. Taip pat šis tradicinis augalinis vaistinis preparatas gali būti vartojamas palengvinti nervinės kilmės širdies negalavimų simptomams, pvz., smarkiam širdies plakimui, jeigu gydytojas yra patvirtinęs, kad nėra sunkios medicininės būklės. 1 ml tirpalo yra 1 ml Leonurus cardiaca L. herba (sukatžolių žolės) tinktūros (1:5).

Neuromed geriamieji lašai, tirpalas. Neuromed geriamųjų lašų sudėtyje esantys valerijonų šaknų, šventagaršvės šaknų, melisų lapų, apynių spurgų, levandų žiedų ekstraktai ramina centrinę nervų sistemą, šalina lygiųjų raumenų spazmus ir nemigą.

Valeradix tabletės N60 - yra tradicinis augalinis vaistinis preparatas, vartojamas kai yra per didelės nervinės įtampos sukelta nemiga, per didelis psichikos jautrumas. Šio tradicinio augalinio vaistinio preparato indikacijos pagrįstos tik ilgalaikiu vartojimu. Valerijono ir apynių preparatai gali stiprinti kitų raminančiai ir migdančiai veikiančių vaistų poveikį. Nurodoma, jog valerijono šaknies preparatai veikia kaip CYP3A4 fermentų sistemos inhibitoriai, todėl gali įtakoti kitų kartu vartojamų vaistų metabolizmą. Valeradix sudėtis: veikliosios medžiagos yra valerijonų šaknys, apynių spurgai, melisų lapai ir sukatžolių žolė. Vienoje tabletėje yra 170 mg Valeriana officinale L. radix (valerijonų šaknų), 50 mg Humulus

lupulus L. flos (apynių spurgų), 50 mg Melissa officinalis L.folium (melisų lapų), 50 mg Leonurus cardiaca L. herba (sukatžolių žolės).

Valerijonų tinktūra Valentis, geriamasis tirpalas 50 ml - tradicinis augalinis vaistinis preparatas, vartojamas nestipriems nervinės įtampos simptomams malšinti ir kaip miegą gerinanti priemonė. Tai tradicinis augalinis vaistinis preparatas, vartojamas pagal nurodytas indikacijas, išimtinai remiantis ilgalaikėmis vartojimo tradicijomis. Preparatas gali pakeisti arba padidinti kitų vaistų poveikį. Nerekomenduojama šio preparato vartoti kartu su sintetiniais raminamaisiais vaistais. Valerijonų tinktūra Valentis sudėtis: veiklioji medžiaga yra valerijonų tinktūra.

Šiais vaistiniais augaliniais preparatais galima gydyti nesunkius nervų sistemos negalavimus, kai vartoti cheminių raminamųjų vaistų yra neracionalu.

1.5. Augalinių preparatų rinka Lietuvoje

Šiuolaikinėje farmacijos pramonėje randama apie 30 proc. vaistų, kurie yra pagaminti iš vaistingųjų augalinių žaliavų. Augaliniai vaistiniai preparatai ypatingi tuo, kad yra mažiau toksiški, jiems būdingas švelnesnis poveikis, kuris labai svarbus naudojant juos ilgesnį laiko tarpą. Juos vartojant nepastebėtas šalutinis poveikis, o tai ypač svarbu, kai yra gydomos įvairios lėtinės ligos. Vaistingų žaliavų, o taip pat iš jų pagamintų preparatų farmakologinis poveikis priklauso nuo to, kiek ir kokių biologiškai aktyvių junginių yra jų sudėtyje. Tiek gyvulinės, tiek augalinės kilmės preparatams, taip pat ir kitiems farmaciniams preparatams nuolatos keliami atitinkami sugumo, kokybės bei efektyvumo reikalavimai. Šiuo atveju itin svarbu standartizuoti vaistingų augalų žaliavas, taip pat ir iš jų gaminamus preparatus. Vadovaujantis ES direktyva 65/65 yra teigiama, kad visiems vaistams reikalingas leidimas prekiauti, kuris suteikiamas tik pateikus produkto kokybės, efektyvumo ir saugumo įrodymus. Augaliniai (fitoterapiniai) vaistai apibūdinami kaip vaistai, kurių veikliąją medžiagą sudaro tik augalai, jų tam tikros dalys, taip pat ir augalinės kilmės žaliavos dariniai [26]. Remiantis Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo projektu apibrėžiama, kad „Augalinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji (-iosios) medžiaga (-os) yra arba augalinė (-ės) medžiaga (-os), arba augalinis (-iai) ruošinys (-iai), arba tokios (-ių) augalinės (-ių) medžiagos (- ų) ir tokio (-ių) augalinio (-ių) ruošinio (-ių) mišinys“ [14] taip pat „Tradicinis augalinis vaistinis preparatas – augalinis vaistinis preparats, kuris atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra“ Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo projektas numatoma, kad

augaliniai preparatai tūrėtų būti registruojami kaip tradiciniai ir taip pat turi būti supaprastinta jų registravimo procedūra. Jei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nustato, kad tam tikras augalinis preparatas atitinka visus registracijos kriterijus, tai jis gali būti registruojamas, kaip augalinis vaistinis preparatas. Lietuvojos Respublikoje augaliniai vaistiniai preparatai yra itin populiarūs ir jų populiarumas kasmet vis auga. Augalinių vaistų vartojimo ypatybėmis domisi ne tik pacientai ar vaistinių klientai, kurie nori gydytis augaliniais vaistais, bet ši informacija yra įdomi ir aktuali gydytojams [30].

1.6. Veiksniai, kurie gali turėti įtakos nervus raminančių augalinių preparatų

pasirinkimui

Sprendimo priėmimą pirkti vaistinius preparatus lemia vartotojų savybės ir psichologiniai veiksniai. Vaistininko padėjėjo užduotis yra suprasti, kas vyksta vartotojo sąmonėje nuo to momento, kai jis pastebi vaistinį preparatą ir bando priimti sprendimą iki jų pirkimo. Šiuo apsisprendimo momentu didelę reikšmę turi vaistinių preparatų kaina, jų pateikimas, komunikacija, gyventojo vartojimo įpročiai ir kt. Farmacijos specialistų pareigos yra nustatytos 2007 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame Vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo apraše. Vaistininko teisių ir pareigų apraše pabrėžiama, kad farmacijos specialistas privalo aprūpinti gyventojus, juridinius asmenis vaistais, suteikti apie juos informaciją, tarp jų ir apie racionalų vaistų vartojimą, nepageidaujamas reakcijas ir sąveikas [30] .

Vaistininkas turi suteikti pacientams būtinos informacijos apie vaisto sudedamąsias dalis, veikliųjų medžiagų, esančių vaisto sudėtyje įtaką ir poveikį organizmui. Taip pat privalu patarti gyventojui, kaip rūpintis sveikata, suteikti žinių kaip rūpintis kūno priežiūra ir higiena [30].

Dar viena opi netinkamo vaistų vartojimo problema – savigyda. Paciento tam tikrų ligų gydymasis savo paties pasirinktais vaistais laikomas savigyda [8,44]. Gydytojai tikina, jog patarimai internete, siūlymas sunegalavus kreiptis į vaistininką bei televizijos laidos apie sveikatą verčia pasiligojusius žmones patikėti, kad diagnozuoti ligą bei išsigydyti gali patys. Yra ir objektyvių priežasčių, kodėl susirgę žmonės neskuba pas gydytojus: pas daugelį specialistų patekti įmanoma po mėnesio ar net kelių. Ieškoti pagalbos ne medicinos įstaigose kartais verčia ir gydytojo asmeninės savybės [32]. Pastebima tendencija, kad pastaruoju metu savigydos mastai ypatingai išaugo [40]. Farmacijos specialistas yra arčiausiai paciento ir gali jam padėti. Net ir žoliniai preparatai, įvairios vaistažolių arbatos, netinkamai vartojami, gali padaryti žalos sveikatai, todėl rekomenduojama tos pačios rūšies vaistinę arbatą vartoti ne

ilgiau kaip 14 dienų. Atlikus tyrimus aptinkama, kad nuodingi gali būti net ir tradiciniai seniai vartojami preparatai. Pavyzdžiui, nustačius, jog šalpusnis gali sukelti toksinį kepenų pažeidimą, jį vartoti jau uždrausta [27].

2.TYRIMO METODIKA

Prieš organizuojant tyrimą, buvo išanalizuota literatūra bei ankstesni moksliniai darbai, straipsniai profesinėje spaudoje augalinių preparatų, maisto papildų bei arbatų nervų ligoms gydyti tema. Prieš atliekant tyrimą, buvo sudarytas darbo planas, nustatyti tyrimo tikslai, uždaviniai ir pasirinkti tyrimo metodai bei nustatytas tyrimo imties tūris.

Tyrimo objektas

Siekiant išsiaiškinti augalinių vaistinių preparatų, maisto papildų ir arbatų nervų ligoms gydyti poreikį, buvo atliktas empirinis tyrimas, naudojant apklausos raštu metodą. Tiriamoji grupė - Šakių miesto ir rajono gyventojai.

Tyrimo metodai

Išdalinta 400 anketų, grįžtamumas 95 proc. Tai reiškia, kad grįžo 380 apklausos anketų. Apklausa atlikta nuo 2015 metų kovo mėnesio iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio. Apklausos metu buvo pasiektas tyrimo tikslas – atlikti augalinių preparatų, naudojamų nervų ligoms, poreikio tyrimą.

Duomenų analizės metodai

1. Teorinis analizės metodas: apžvelgti ir aprašyti moksliniai straipsniai bei tyrimai, susiję su magistriniame darbe nagrinėjama tema.

2. Empiriniai analizės metodai. Atliktas gyventojų anketavimas, siekiant nustatyti gyventojų nuomonę apie augalinių vaistinių preparatų, maisto papildų ir arbatų nervų ligoms gydyti vartojimą. Užtikrintas visiškas respondentų konfidencialumas, kadangi buvo neprašoma prisistatyti.

3. Statistiniai tyrimo metodai. Surinkti duomenys išanalizuoti. Tyrimo rezultatų įvertinimui ir analizei panaudotas aprašomasis ir grafinis metodai, naudojantis Microsoft Office Excel 2007.

Tiriamieji

Buvo apklausiami Šakių miesto ir rajono gyventojai. Tyrime dalyvavo 380 respondentų, iš kurių 60 proc. buvo moterys ir 40 proc. vyrai (1 pav.).

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

Tyrime dalyvavo įvairaus (jaunesnio ir vyresnio) amžiaus respondentai. Statistinėje duomenų analizėje vertinant rezultatus, tiriamieji buvo suskirstyti į keturias grupes: iki 20 metų, 21-40 metų, 41-60 metų, 60 metų ir daugiau. Apibendrinus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad nervų ligomis dažniausiai serga vidutinio (41-60 m.) amžiaus respondentai - 54 proc. Nemažai sergančių ir 21-40 metų amžiaus grupėje - 22 proc. respondentų. Taip pat nemažai ir jaunimo iki 20 metų-16 proc. (2 pav.).

Daugiausiai nervų ligomis skundžiasi turintys aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą- po 32 proc. respondentų. Toliau seka vidurinio išsilavinimo respondentai-19 proc., o mažiausiai šių problemų yra turintiems profesinį išsilavinimą - 17 proc. (3 pav.).

3 pav. Respondentų išsilavinimas

Tolimesniais anketos klausimais aiškintasi nervinių sutrikimų pasireiškimo dažnis.

1 lentelė. Nerimo, streso, nemigos pasireiškimo dažnis

Požymiai Abs.

Sk. (N)

Viso

(proc.) Moteris (proc.) Vyras (proc.) Statistinis patikimumas

Kartą per metus 68 17,89 12,89 5,00

χ2=7,57 lls=3 (p>0.05) Daugiau kaip kartą per

metus 247 65,00 33,68 31,32

Itin dažnai 46 12,11 11,84 0,26

Nesergu 19 5,00 1,59 3,42

Iš viso: 380 100 60 40

Į šiuos klausimus atsakė 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų. Daugiau kaip kartą per metus nerimas, stresas, nemiga kankina tiek vyrus, tiek moteris. Moterų net 33,68 proc., o vyrų - 31,32 proc.. Kartą per metus nusiskundimus pažymėjo 12,89 proc. moterų ir taip pat itin dažnai pažymėjo taip pat moterys - 11,84 proc.. 3,42 proc. vyrų pažymėjo, kad jų nerimas, stresas, nemiga nekamuoja, taip teigė 1,59 proc. moterų.

Išnagrinėjus vaistų pasirinkimą paaiškėjo, kad respondentai dažniausiai vartoja kartu sintetinius ir augalinius preparatus. Tai sudaro 37 proc. Augalinių preparatų - ne ką mažiau – 35 proc. 20 proc. renkasi tik sintetinius vaistus, o homeopatinius 8 proc. (4 pav.).

4 pav. Preparatai, kuriuos dažniausiai renkasi respondentai

Dažniausiai augaliniai preparatai perkami kaip pagalbinė priemonė prie sintetinių preparatų- tai sudaro 40 proc. Augaliniais vaistažolių preparatais pasitiki 38 proc. respondentų. Profilaktikai naudoja 22 proc. (5 pav.).

42 proc. respondentų pasirinko augalinius preparatus, nes jie turi mažesnį šalutinį poveikį nei sintetiniai vaistai. Dėl ilgesnio ir švelnesnio poveikio rinkosi 38 proc. respondentų. Į kainą atsižvelgė 20 proc. respondentų (6 pav.).

6 pav. Augalinių preparatų pasirinkimo priežastys

Paklausus, kokie veiksniai lemia augalinių preparatų nervų ligoms pasirinkimą, 35 proc. respondentų atsakė, kad nori gydytis natūraliais augaliniais preparatais. 20 proc. respondentų rinkosi dėl farmacijos specialisto arba gydytojo rekomendacijų.17 proc. respondentų įtakos turėjo straipsniai spaudoje, sveikatos laidos, reklama. Į aplinkinių (draugų, giminaičių, pažįstamų) nuomonę atsižvelgė 15 proc. respondentų. Kaina buvo aktualiausia 13 proc. respondentų (7 pav.).

Paklausus respondentų apie augalinės kilmės preparatų asortimento pakankamumą vaistinėse, teigiamai atsakė 93 proc. respondentų, neigiamai-tik 7 proc. Galima teigti, kad vaistinėse augalinių preparatų, skirtų nervų ligoms asortimentas yra pakankamas (8 pav.).

8 pav. Augalinių preparatų nervų ligoms asortimento pakankamumas vaistinėse

Dauguma, 38 proc. atsakė, kad rinkosi tuos nervų ligoms gydyti preparatus, kuriuos rekomendavo gydytojas arba vaistininkas, 33 proc. - anksčiau pirktus, žinomus, kokybiškus - 19proc. Į kainą atsižvelgė 7 proc. respondentų, o tik 3proc. pirko naujai atsiradusius (9 pav).

Pagal apklausos duomenis matyti, kad 73 proc. respondentų pirktų kitą, panašias augalines savybes turintį augalinį preparatą. 15 proc. eitų į kitą vaistinę, nes jie negali laukti, o 12 proc. respondentų, jei jų netenkina alternatyvus farmacijos specialisto pasiūlymas, sutinka palaukti, kol vaistinė gaus būtent tą preparatą, kurio jis pageidauja (10 pav.).

10 pav. Respondentų elgesys negavus norimo augalinio preparato, skirto nervų ligoms

Į klausimą, ar gamintojas turi įtakos, 48 proc. respondentų atsakė, kad nežino, tiek pat - 48 proc. atsakė, kad įtakos neturi. Tik 4 proc. atsakė, kad turi (11 pav.).

Paklausus respondentų ar visada vaistinėje randa norimo gamintojo augalinį preparatą nervų ligoms, 97 proc. atsakė teigiamai. Neigiamai atsakė tik 3 proc. respondentų (12 pav.).

12 pav. Galimybė nusipirkti norimo gamintojo preparatus

Respondentų paklausus klausimo apie vaistinių augalinių preparatų kilmę ir jį išanalizavus, paaiškėjo, kad 50 proc. respondentų renkasi lietuviškus nervus raminančius augalinius preparatus, 48 proc. respondentų nematė skirtumo, o 2 proc. pageidavo importinių (13 pav.).

2 lentelė. Dažniausiai nuo nervų ligų vartojami preparatai su vaistiniais augalais

Pavadinimas Abs sk.(N) Proc. (%) Statistinis patikimumas

Valerijonų 92 24,21 Χ2=55.724 lls=12 (p<0.05) Melisų 81 21,32 Raudonėlių 5 1,32 Apynių 28 7,36 Sukatžolių 8 2,11 Jonažolių 36 9,47 Levandų 38 10 Raudonžiedžių pasiflorų 66 17,36 Kvapiųjų mairūnų 1 0,26 Pipirmėčių 8 2,11 Vaistinių ramunių 8 2,11 Kita 9 2,37

Iš šios lentelės matyti, kad respondentai pirmiausiai renkasi augalinius preparatus nervų ligoms , kuriuose yra valerijonai. Tai nurodė 92 respondentai (24,21 proc.). Melisų augalinius preparatus rinkosi 81 respondentas (21,32 proc.). 66 respondentai (17,36 proc.) rinkosi augalinius vaistinius preparatus su raudonžiede pasiflora. Augalinius preparatus nervų ligoms su levandomis, rinkosi 38 respondentai (10 proc.), jonažolių-36 respondentai (9,47 proc.). Pipirmėčių tik 8 respondentai(2,11 proc.). Tiek pat, po 8 respondentus (2,11 proc.) rinkosi ir sukatžolių, vaistinių ramunių, o kitų vaistinių augalų preparatų – (2,37 proc.) respondentų.

Atlikus apklausą paaiškėjo, kad pirmenybė teikiama tabletėms bei kapsulėms. Tai pažymėjo 41 proc. respondentų, lašams - 21 proc. Sirupams pirmenybę teikia 17 proc. respondentų, o arbatoms- 12 proc. respondentų. Kitoms augalinių vaistų formoms – 9 proc. (14 pav.).

14 pav. Dažniausiai įsigyjamos augalinių preparatų farmacinės formos

Kitas formas, pvz. sirupą, tabletes, renkasi 55 proc. respondentų, o 45 proc. nori nusipirkti tai ko pageidauja konkrečiai (15 pav.).

Paklausus respondentų ar turi reikšmės, ką pirkti ar vaistą, ar maisto papildą, 68 proc. atsakė, kad turi reikšmės. Dažniausiai jie renkasi vaistą. 20 proc. respondentų nežino ką rinktis, o 12 proc. respondentų nėra skirtumo, ar vaistas, ar maisto papildas (16 pav.).

16 pav. Respondentų teikiama pirmenybė augaliniam vaistui, bet ne maisto papildui

Daugumai, net 88 proc. respondentų, pakuotės dizainas reikšmės neturi, 10 proc. respondentų neturi nuomonės, o 2 proc. respondentų į tai kreipia dėmesį (17 pav.).

Paklausus apie augalinių preparatų kainas, daugelis - 60 proc. respondentų atsakė, kad aukštos, 38 proc. respondentų, kad vidutiniškos, o 2 proc., kad mažos (18 pav.).

18 pav. Augalinių preparatų nuo nervų ligų kainų lygio įvertinimas

Vaistinėse vykdomos akcijos turi didelės reikšmės, nes tai akcentavo net 84 proc. respondentų . 16 proc. respondentų atsakė, kad ne (19 pav.).

Pasiteiravus respondentų apie augalinių preparatų kokybę, 72 proc. respondentų kokybe patenkinti, 16 proc. respondentų nepatenkinti. Kartais patenkinti 12 proc. respondentų (20 pav.).

20 pav. Respondentų teigiamas augalinių preparatų kokybės vertinimas Toliau pateikiama respondentų nuomonė apie farmacijos specialistų veiklą.

3 lentelė. Farmacijos specialisto veikla

Farmacijos specialisto veikla Taip Ne Nežinau

Informuoja vaistinėje apie augalinės kilmės preparatų

pasirinkimo galimybę? 364 6 10

Informuoja apie augalinės kilmės preparatų farmakologinį poveikį?

261 102 17

Pataria, kada ir kaip vartoti augalinės kilmės preparatus? 366 1 13 Informuoja apie galimą augalinės kilmės preparatų šalutinį

poveikį?

369 2 9

Pasiteirauja apie kitų vaistų vartojimą? 296 68 16

Perspėja apie galimą augalinės kilmės preparatų sąveiką su kitais vartojamais vaistais?

296 23 61

Paklausia, ar nesate alergiškas? 296 42 42

3. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Remiantis tyrimo duomenimis, galima daryti prielaidą, kad augaliniai preparatai, skirti nervų ligoms, populiarėja.

Tyrimo metu respondentams buvo užduoti 24 klausimai. Paaiškėjo, kad nervų ligomis dažniausiai skundžiasi 41 - 60 metų respondentai - net 54 proc. Tyrime dalyvavo įvairaus (jaunesnio ir vyresnio) amžiaus respondentai. Statistinėje duomenų analizėje vertinant rezultatus, tiriamieji buvo suskirstyti į keturias grupes: iki 20 metų, 21 - 40 metų, 41 - 60 metų, 60 metų ir daugiau. Apibendrinus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad nervų ligomis dažniausiai serga vidutinio (41 - 60 m.) amžiaus respondentai - 54 proc. Nemažai sergančių ir 21 - 40 metų amžiaus grupėje - 22 proc. respondentų. Taip pat nemažai ir jaunimo iki 20 metų - 16 proc.

Daugiausiai nervų ligomis serga turintys aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą - po 32 proc. respondentų. Toliau seka vidurinio išsilavinimo respondentai - 19 proc., o mažiausiai šių problemų turintiems profesinį išsilavinimą - 17 proc.

Paklausus apie nerimą, stresą, įtampą, nemigą, į šiuos klausimus atsakė 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų. Daugiau kaip kartą per metus nerimas, stresas, nemiga kankina tiek vyrus, tiek moteris. Moterų net 33,68 proc., o vyrų- 31,32 proc. Kartą per metus nusiskundimus pažymėjo 12,89 proc. moterų ir taip pat itin dažnai pažymėjo taip pat moterys - 11,84 proc. 3,42 proc. vyrų pažymėjo, kad jų nerimas, stresas, nemiga nekamuoja, o moterys pažymėjo tik 1,59 proc. Išnagrinėjus vaistų pasirinkimą, paaiškėjo, kad respondentai dažniausiai vartoja kartu sintetinius ir augalinius preparatus. Tai sudaro 37 proc. respondentų. Augalinių preparatų - ne ką mažiau - 35 proc. respondentų. 20 proc. renkasi tik sintetinius vaistus, o homeopatinius 8 proc. respondentų.

Augaliniai preparatai dažniausiai perkami kaip pagalbinė priemonė prie sintetinių preparatų- taip atsakė 40 proc. respondentų. Gydymu augaliniais preparatais pasitiki 38 proc. respondentų, o profilaktikai naudoja 22 proc.

42 proc. respondentų pasirinko augalinius preparatus, nes jie turi mažesnį šalutinį poveikį nei sintetiniai vaistai. Dėl ilgesnio ir švelnesnio poveikio rinkosi 38 proc. respondentų. Į kainą atsižvelgė 20 proc. respondentų. 35 proc. respondentų atsakė, kad nori gydytis natūraliais augaliniais preparatais, 20 proc. respondentų rinkosi farmacijos specialisto arba gydytojo rekomendacijas. 17 proc. respondentų įtakos turėjo straipsniai spaudoje, sveikatos laidos, reklama.