LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS SONATA KAMARAUSKIENĖ TERAPIJOJE ASISTUOJANČIŲ ŠUNŲ REAKCIJŲ Į I TIPO CUKRINIU DIABETU SERGANČIUS VAIKUS TYRIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS

SONATA KAMARAUSKIENĖ

TERAPIJOJE ASISTUOJANČIŲ ŠUNŲ REAKCIJŲ Į I TIPO CUKRINIU DIABETU SERGANČIUS VAIKUS TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Lekt. Mindaugas Paleckaitis

2 DARBAS ATLIKTAS LSMU VETERINARIJOS AKADEMIJOS GYVŪNŲ MOKSLŲ

FAKULTETO GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Terapijoje asistuojančių šunų reakcijų į 1 tipo cukriniu diabetu sergančius vaikus tyrimas“:

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data)

(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE

(aprobacijos data) (institutos vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

3 TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 PADĖKA ... 6 ĮVADAS ... 7

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1. Terapijoje asistuojantys šunys ... 9

1.1.1. Kaniterapija ... 9

1.1.2. Šuns vaidmuo terapijos procese ... 11

1.1.3. Šuns streso požymiai terapijoje ... 14

1.1.4. Šuns asistuojamos terapijos taikymas klinikinėje praktikoje ... 17

1.2. Cukrinis diabetas ... 18

1.2.1. Cukrinio diabeto paplitimas ir etiologija ... 18

1.2.2. Cukrinio diabeto poveikis vaikams ir komplikacijos ... 21

1.2.3 Šuns vaidmuo sergantiems cukriniu diabetu ... 23

2. TYRIMO METODAI ... 25

2.1. Tyrimo objektas ... 25

2.2. Tyrimo eiga ir tiriamieji... 25

2.3. Tyrimo instrumentai ... 26

2.4. Duomenų analizės metodai ... 28

3. REZULTATAI ... 29

3.1. Šunų reakcijos susitikimo su I tipo cukrinu diabetu turinčiais vaikais metu ... 29

3.2. Šunų streso požymiai susitikimų metu su cukriniu diabetu sergančiais vaikais ... 31

3.3. Vaikų glikemijos rodiklių kitimas susitikimų su šunimis metu... 33

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36

IŠVADOS ... 39

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 41

4 SANTRAUKA

Autorius: Sonata Kamarauskienė

Darbo pavadinimas: Terapijoje asistuojančių šunų reakcijų į 1 tipo cukriniu diabetu sergančius vaikus tyrimas.

Darbo tikslas – įvertinti terapijoje asistuojančių šunų reakcijas ir panaudojimo pirmo tipo cukriniu diabetu sergantiems vaikams efektyvumą.

Darbo uždaviniai: išanalizuoti ir susisteminti mokslinę literatūrą; išanalizuoti šunų reakcijas terapinių užsiėmimų metu su 1 tipo cukriniu diabetu sergančiais vaikais; įvertinti šuns daromą poveikį pirmo tipo cukriniu diabetu sergantiems vaikams analizuojant jų glikemijos rodiklius.

Tyrimo metodika: 2018 metų lapkričio - gruodžio mėnesiais Kauno klinikų Vaikų endokrinologijos skyriuje buvo vykdomi kaniterapinio pobūdžio užsiėmimai I tipo cukriniu diabetu sergantiems vaikams. Susitikimuose su I tipo cukriniu diabetu sergančiais vaikais dalyvavo 3 šunys. Kiekvienas šuo turėjo po 6 individualius susitikimus su vaiku, kurių trukmė 15 minučių. Tyrimo metu buvo stebimos ir vertinamos šunų reakcijos bei fiksuojami I tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų glikemijos rodikliai.

5 SUMMARY

Author: Sonata Kamarauskienė

Title: Research on the reaction of therapy dogs to children with type 1 diabetes.

Objective: to evaluate the reactions of therapy dogs and the effectiveness of their use with children with type 1 diabetes.

Tasks of work: to analyze and systematize scientific literature; to analyze dog reactions during therapeutic activities with children with type 1 diabetes; to evaluate dog’s effect on children with type 1 diabetes by analyzing their glycemic parameters.

Methods: During November – December of 2018, at the Department of Pediatric Endocrinology of Kaunas Clinics, canine assisted activities were performed with children who suffer from type 1 diabetes. Three dogs were involved in activities with children with type 1 diabetes. Each dog had 6 individual activities with a child, each lasting 15 minutes. During the study, dog reactions were monitored and evaluated, and glycemic indicators of children with type 1 diabetes were recorded.

6 PADĖKA

7 ĮVADAS

Terapija asistuojant gyvūnams pripažįstama ir plačiai taikoma daugelyje pasaulio šalių. Kuriamos įvairios organizacijos, kurios užsiima šia veikla, atliekama nemažai mokslinių tyrimų, pabrėžiančių gyvūno teigiamą poveikį žmogui. Žmogaus ir gyvūno ryšys grindžiamas emociniu pagrindu. Kuo jis stipresnis, tuo didesnę naudą gali suteikti žmogui. Gyvūnų terapijoje gali asistuoti įvairūs gyvūnai – žirgai, katės, triušiai, delfinai, lamos ir alpakos, asilai, avys, ožkos ir dar daugelis kitų gyvūnų, tačiau labiausiai paplitusi yra terapija asistuojant šunims (kaniterapija).

Lietuvoje taip pat vis labiau populiarėja terapija su šunimis dėl jų universalumo. Kaniterapinio pobūdžio veiklos gali būti pritaikomos labai plačiai – nuo ugdymo, gydymo, reabilitacijos įstaigų iki globos, slaugos namų, kalėjimų ir pan. Tokių susitikimų metu stiprinami žmonių psichiniai, fiziniai, emociniai, socialiniai, kognityviniai gebėjimai.

8 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti terapijoje asistuojančių šunų reakcijas ir panaudojimo pirmo tipo cukriniu

diabetu sergantiems vaikams efektyvumą.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti ir susisteminti mokslinę literatūrą;

2. Išanalizuoti šuns reakcijas susitikimo su pirmo tipo cukriniu diabetu sergančiais vaikais metu; 3. Įvertinti šuns daromą poveikį pirmo tipo cukriniu diabetu sergantiems vaikams analizuojant

jų glikemijos rodiklius.

Darbo hipotezė:

9 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Terapijoje asistuojantys šunys 1.1.1. Kaniterapija

Kaniterapija – tai sudurtinis dviejų žodžių canis (lot. reikšmė šuo) ir threapeia (graik. gydymas, slaugymas) junginys. [1] Kaniterapija – tai alternatyvus ir (arba) pagalbinis gydymo, reabilitacijos būdas, kai norint pasiekti geresnės fizinės, emocinės sveikatos, pagerinti pažintinius bei socialinius įgūdžius, naudojamas specialiai paruoštas šuo motyvacijai sustiprinti (IAHAIO standartai). [2, 3]

Gyvūnų terapijos ištakos glūdi gilioje senovėje. Dar Senovės Egipte šunys buvo naudojami gydymui. Buvo tikima, kad šuo laižydamas išgydo žaizdas - ypač pažeistas kūno vietas. Pasaulyje kaniterapija pradėta taikyti gana plačiai XX a. antrojoje pusėje. Tam įtakos turėjo Boris Levinson, kuris yra laikomas gyvūnų asistuojamos terapijos pradininku. Jis oficialiai aprašė ir pristatė kaniterapijos veiksmingumą, suformulavo ir pristatė „šunų terapijos“ terminą. Pasak B. Levinson, gyvūnai padeda daug greičiau užmegzti ryšį tarp terapeuto ir paciento bei didina paciento motyvaciją. [4] Vėliau buvo atlikta dar daugiau tyrimų, kurie tik patvirtino B. Levinson atradimus.

Kaniterapijos istorija skaičiuojama nuo Antrojo pasaulinio karo metų, kuomet William Wynne įsigijo Jorkšyro terjerų kalytę Smoky ir su ja vykdavo į įvairias karines misijas. Praėjus nedaug laiko po šuns įsigyjimo, kapralas William buvo paguldytas į ligoninę, kurioje nuo jo nesitraukė ir Smoky. Buvo pastebėta, kad gyjimas buvo daug spartesnis, kai šalia buvo šuo. Jorkšyrų veislės kalytė greitai tapo populiari tarp sužalotų karių, karo veteranų ir šis šuo dar 12 metų ligoninėse tęsė savo šuns terapeuto darbą. [5]

Gyvūnų terapijoje gali asistuoti įvairūs gyvūnai – žirgai, katės, triušiai, delfinai, lamos ir alpakos, asilai, avys, ožkos ir dar daugelis kitų gyvūnų, tačiau labiausiai paplitusi yra terapija asistuojant šunims. [6] Kaniterapiją įprasta skirstyti į tris lygmenis:

10  Švietimas su šunimis (AAE). Tai edukacinė ir (arba) reabilitacijos priemonė tiek sveikiems, tiek negalią ar elgesio sutrikimų turintiems žmonėms. Šių užsiėmimų tikslas – teigiamai įtakoti psichofizinę ir socialinę žmogaus gerovę, gyvenimo kokybę, didinti motyvaciją mokytis, bendradarbiauti, stiprinti žmogaus pasitikėjimą savimi ir padėti atkurti žmogaus savivertę. Talkininkaujant gyvūnams sudaroma galimybė iš naujo išmokyti naujų elgsenos modelių. Švietimas yra taikomas labai įvairiais atvejais – ilgalaikės hospitalizacijos, bendravimo problemų turintiems vaikams ir suaugusiems, žmonėms, patyrusiems emocinius sukrėtimus, elgesio ir socialinės adaptacijos problemų turintiems žmonėms. Tokio pobūdžio užsiėmimai su gyvūnais yra iš anksto suplanuoti ir turintys aiškią struktūrą bei gali būti individualūs, grupiniai ir tęstiniai;

 Kaniterapija (AAT). Tai papildoma terapinė priemonė žmonėms, turitiems fizinius, psichinius, sensorinius bei kompleksinius sutrikimus. Kaniterapijos užsiėmimai turi teigiamą poveikį įvairiomis ligomis sergančių pacientų fiziniams negalavimams lengvinti bei protinių, psichinių, kognityvinių, emocinių, bendravimo, neurologinių, motorikos funkcijų sutrikimų gydymui. Dažniausiai terapinio pobūdžio užsiėmimai vyksta individualiai arba mažose grupelėse (1-2 žmonės) ir būtinas atitinkamos srities specialistas (psichologas, logopedas, kineziterapeutas ir kt.) arba šių specialistų komanda. Terapijos metu gali būti siekiama įvairių tikslų – pagerinti emocinę būseną, ugdyti smulkiąją ir stambiąją motoriką, didinti dėmesio koncentraciją, stimuliuoti kalbos raidą ir pan. Kiekvienas užsiėmimas yra aptariamas ir modeliuojami tolesni tikslai. [2, 8, 9]

Dažnai kaniterapija taikoma pažeidžiamiems žmonėms, kurie turi mažai galimybių pilnai atkurti savo funkcijas ar įveikti ligą. Gyvenime yra laikotarpių, kuomet daugelis žmonių patiria tam tikrų sunkumų – užklumpa netikėta liga ar negalia, rimtai suserga ar miršta artimas žmogus arba atėjus senatvei atsiranda įvairių sunkumų. Tokia patirtis padaro žmones pažeidžiamus, ypač jei nėra artimų žmonių ar socialinės pagalbos. Terapijos metu gyvūnas gali padėti tokiais atvejais. [4] Siegel gyvūnams priskyrė streso „amortizatoriaus“ vaidmenį, kadangi gyvūnai sušvelnina stresinių situacijų poveikį. [4] Nors gyvūnų terapija plačiai taikoma pasaulyje, Lietuvoje ji skaičiuoja dar ne pilną dešimtmetį. Dar nėra įstatymų, oficialiai reglamentuojančių šią veiklą, nors projektas LR Seimui jau pateiktas. [1]

11 1.1.2. Šuns vaidmuo terapijos procese

Šuo – seniausia prijaukinta gyvūnų rūšis. Ją su žmogumi sieja glaudūs santykiai, kurie įamžinti seniausiuose istoriniuose šaltiniuose. Šuo nepakeičiamas pagalbininkas. Žmonės iki šioj juos naudoja apsaugai, medžioklei, ganymui. [10] Vis dažniau šuo įgyja papildomą vaidmenį – jis tampa ne tik žmogaus kompanionu, bet ir terapijoje asistuojančiu šunimi.

Plačiai paplitęs šunų dalyvavimas terapijoje grindžiamas jų socialiniu gebėjimu prisitaikyti prie įvairių žmonių aplinkos [7], stipraus evoliucinio ryšio su žmogumi turėjimo. [11] Šunys išskirtinai geba skaityti žmogaus kūno kalbą, emocijas, geba užmegzti kontaktą su žmogumi [6, 12]. Taip pat jie demonstruoja elgesį, kurį žmonės interpretuoja kaip laimingus, draugiškus ir meilius, todėl šunys dažnai naudojami terapiniais tikslais. [13]

Lundqvist M. et al., intervenciją asistuojant šunims išskirstė į tokias tris sritis (žr. 1 lentelė):  Šunų asistuojama terapija (Dog-Assisted Therapy, DAT)

 Šunų asistuojamos veiklos (Dog-Assisted Activities, DAA)  Šunų asistuojama parama (Dog-Assisted Support, DAS). [13]

1 lentelė. Intervencijų asistuojant šunims sritys

Intervencija Šunų asistuojama terapija (DAT)

Šunų asistuojamos veiklos (DAA)

Šunų asistuojama parama (DAS) Užsiėmimų tikslas Orientuota į tikslą Neturinti konkrečių

tikslų Neturinti konkrečių tikslų Veiklos turinys Struktūruotas Spontaniškas Spontaniška

Susitikimų kiekis Daugkartiniai susitikimai

Daugkartiniai susitikimai

Vienkartiniai susitikimai

Gydymo integracija Aukšta Žema Aukšta

Šuns vedlys/ Kaniterapeutas

Baigęs mokslus Savanoris Savanoris

Profesionalas Neprofesionalas Pusiau profesionalas Efektas/ koncentracija Sveikata Gerovė Pramoga/ streso

mažinimas

Dr. Prof. Ballarini išskyrė keletą gyvūnų terapijos, tame tarpe ir šunų, poveikio mechanizmų, kurie tarpusavyje sąveikaudami sukuria gydomąjį efektą:

12 2. Psichologinis mechanizmas. Žmogaus ir gyvūno ryšys skatina asmenį „pamiršti“ savo problemas, imtis rūpintis gyvūnu. Besirūpinant naminiu gyvūnu, dažnai pradedama rūpintis savimi ar kitu asmeniu. Tai ypač svarbus aspektas sergant tokiomis ligomis kaip anoreksija, letargija.

3. Žaidimo mechanizmas – kai žmogus žaidžia su kate, ar tiesiog juokiasi iš šuns elgesio, didėja jo gynybos ir atsigavimo galimybės. Be to, žaidimai skatina judėti.

4. Psichosomatinis mechanizmas – vis daugėja įrodymų, kad psichika veikia kūną (soma) ir kad daugelis taip vadinamų fizinių ligų turi psichologinių komponentų.

5. Fizinio stimuliavimo mechanizmas – neabejotinai svarbus ir dažnai naudojamas hipoterapijoje, delfinų terapijoje ar tiesiog vedžiojant šunį. [14]

Mokslinėje literatūroje aptinkama nemažai mokslinių tyrimų, kurie pabrėžia kaniterapijos naudą žmogui. Odendaal (2003) atliktas tyrimas parodė, kad užsiėmimo metu tiek žmogaus, tiek šuns organizmuose vyksta teigiami fiziologiniai pokyčiai. [15] Rezultatai parodė, kad beta endorfino (natūralūs skausmo „malšintojai“), oksitocino (meilės hormono), prolaktino, beta feniletilamino ir dopamino kiekiai po teigiamo bendravimo užsiėmimų metu padidėjo tiek pas šunis, tiek pas žmones. Odendaal tyrime parodytas dopamino koncentracijos padidėjimas ir žmonėms, ir šunims rodo, kad abu dalyviai iš užsiėmimo gauna malonių ir teigiamų pojūčių. Nes būtent dopaminas atsakingas už nervinių impulsų perdavimą į galvos smegenis. Bendravimo su terapijoje asistuojančiu šunimi metu padidėja oksitocino kiekis, kuris didina skausmo slenkstį ir pasižymi priešstresiniu veikimu. Visi šie homonai turi didelę reikšmę sveikimui, mokymuisi ir gerai savijautai palaikyti. [15, 16]

Tiesioginis fiziologinis žmogaus ir gyvūno bendravimo veiksmingumas įrodytas ištyrus žmogaus specifines neurochemines plazmos koncentracijas prieš ir po užsiėmimo su šunimis. Tyrimas parodė, kad 5-24 minučių sąveika su šunimis įtakoja kraujospūdžio sumažėjimą. [17, 18]

Tyrinėjant terapijoje asistuojančių šunų poveikį buvo išsiaiškinta, kad vizitai su šunimis žymiai sumažina psichikos ligonių patiriamą nerimo lygį. Kaniterapinio pobūdžio vizitai pagerina žmonių gyvenimo kokybę, sumažina stresą. [18] Po 20-30 minučių trunkančių vizitų su šunimis buvo pastebėtas didelis tiek ūminio, tiek lėtinio skausmo sumažėjimas. [16]

Apibendrinus tyrimus, galima išskirti tokius žmonių ir terapinių šunų bendravimo teigiamus efektus įvairaus amžiaus sveikiems ar turintiems psichikos sveikatos problemų žmonėms:

• Pagerėjęs socialinis dėmesys, elgesys, tarpasmeninis bendravimas ir nuotaika.

• Sumažėję su stresu susiję rodikliai (kortizolio kiekis, širdies ritmo dažnis ir kraujo spaudimas). • Sumažėjusi asmens baimė ir nerimas.

13 Šuns, kaip rūšies, tinkamumas terapijoje lyginant su kitais gyvūnais labai pasiteisina, nes šunims nereikia jokių ypatingų sąlygų. Jie gali puikiai gyventi žmogui įprastoje aplinkoje. Šunis lengva transportuoti – nereikia jokio specialaus transporto. Atskiriems užsiėmimams galima parinkti tinkamiausią veislę, dydį ar net plauko ilgį, nes šiuo metu veislių įvairovė labai didelė. Todėl šunys dėl savo gebėjimo greitai išmokti įvairių komandų ar triukų yra vieni iš dažniausiai terapijoje naudojamų gyvūnų. [12]

Dr. Aurbey H. Fine nurodė, kad pirminiai kriterijai pagal kuriuos turi būti atrenkamas gyvūnas yra patikimumas, nuspėjamumas, valdomumas ir tinkamumas. [4] Kiti literatūros šaltiniai nurodo, kad svarbiausi terapijoje asistuojančio šuns bruožai yra:

 Draugiškumas ir norėjimas bendrauti su žmogumi (svarbu, kad šuo būtų draugiškas visiems

– tiek pacientams, tiek personalui ir pan. Terapijų metu paprastai šuo sutinka daug nepažįstamų žmonių ir turėtų į juos reaguoti draugiškai, leistis liečiamas ir glostomas)

 Kantrumas ( svarbu, kad terapijoje asistuojantis šuo būtų ramus ir kantrus. Ši savybė ypač vertinga, nes šuo turi mokėti ramiai pabūti, kuomet pvz.; jis yra glostomas ar šukuojamas).

 Patikimumas ir stabilumas (terapijų metu šuo turi tinkamai reaguoti į įvairiausius garsus – pvz.: pacientų kosulį, garsų kvėpavimą ir kitus neįprastus garsus.)

 Švelnumas (svarbu, kad šuo elgtųsi švelniai – nesukeltų staigaus triukšmo, nešokinėtų ir nedarytų staigių judesių).

 Valdomumas (terapinis šuo turi būti lengvai valdomas įvairiose situacijose. Dažnai vizitų metu šunys susiduria su daugybė įvairiausių kvapų (pvz.: medikamentų), įvairiausių nematytų daiktų (pvz.: medicininė įranga) – šuo turi išlikti stabilus ir kontroliuojamas visose situacijose.

 Mokėjimas dirbti komandoje. [1, 12, 20]

Išvardintas šuns savybes puikiai papildo Cavalli (2018) teigdamas, kad terapijoje asistuojantys šunys turi turėti tokius pageidautinus bruožus kaip aukštą socialumą, būti nebailūs ir neturėti agresijos. [6]

14 darbui. Sėkminga kaniterapija priklauso nuo individualaus šuns temperamento, mokymo lygio bei darbo aplinkybių. Tiek maži, tiek dideli, tiek grynaveisliai, tiek ir mišrūnai gali puikiausiai dirbti parinkus atitinkamas veiklas. [4]

Pasak Lietuvos Kaniterapijos asociacijos, terapiniams užsiėmimams labiausiai tinkami tų veislių šunys, kurie nuo pat pradžios buvo išveisti dirbti su žmogumi. Pasaulyje kaniterapijos užsiėmimuose dirba nemažai tokių veislių kaip retriveriai, niūfaundlendai, samojedai, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai. [1]

Apžvelgti moksliniai tyrimai ir literatūra patvirtina, kad šuns nauda kaniterapijoje yra labai didelė. Esminį vaidmenį atlieka tinkamas šuns parengimas ir specialisto profesionalumas bei patirtis. Terapijoje asistuojantis šuo užsiėmimų metu taip pat pavargsta, todėl vis didesnis dėmesys kreipiamas į jo gerovę, analizuojamas šuns elgesys, jo streso požymiai. Apie juos plačiau tolesniame skyriuje.

1.1.3. Šuns streso požymiai terapijoje

Šiuo metu populiarėjant kaniterapinio pobūdžio užsiėmimams vis dažniau paliečiama gyvūno gerovės tema ir kalbama apie šuns savijautą bei stresą užsiėmimų metu. Dažnai nors ir šuo yra sertifikuotas ir išsilaikęs testus, dažnai jaučia tam tikrą diskomfortą ar nepatogumus užsiėmimų metu. [18] Šio skyrelio tikslas išsiaiškinti, kokie yra šuns streso požymiai, koks yra priimtinas asistuojančio terapijoje šuns darbo krūvis ir kokiu būdu užtikrinti šuns gerovę užsiėmimų metu.

Terapijoje asistuojantys šunys šiai veiklai paprastai atrenkami dėl jų temperamento ir mokomi išlikti ramūs ir atsipalaidavę netgi stresinėse situacijose. Kaniterapinį darbą dirbantys šunys gali nerodyti streso požymių, kurį tipiškai rodo likusi šunų populiacija, kai jie veikiami psichologiškai. Todėl svarbu vertinat streso požymius matuoti ir šuns širdies ritmą. [7]

Nors vienkartiniai kaniterapijos užsiėmimai negali sukelti ūminio streso reakcijos, tačiau nėra žinoma, kokių sesijų trukmė ir dažnis gali sukelti stresą, kuris laikui bėgant gali sutrikdyti homeostatinius mechanizmus ir įtakoti lėtinį stresą. [7] Palestrini pabrėžė, kad 20 minučių trukmės kaniterapinio pobūdžio užsiėmimai vaikams, atsigaunantiems po chirurginių intervencijų, nesukėlė šunims su stresu susijusio elgesio ar širdies susitraukimų dažnio padidėjimo ir todėl negalėjo neigiamai paveikti terapinių šunų gerovės. [7]

15 pagrindiniu ir praktiniu gyvūnų gerovės vertinimo metodu. [7] Todėl labai svarbu, kad vedlys suprastų normalų šuns elgesį ir mokėtų atpažinti šuns streso požymius ir tokiu būdu užtikrintų gyvūno gerovę. [21]

Dr. Aurbey H. Fine išskyrė tokius šuns streso požymius:  Lekavimas ir seilėtekis  Šėrimasis  Viduriavimas  Nevalingas šlapinimasis  Apsilaižymas  Kosėjimas  Čiaudėjimas  Išsiplėtę vyzdžiai  Drebėjimas  Purtymasis  Perdėta vokalizacija  Gnaibymas

 Urzgimas artinantis objektui/žmogui  Padidėjęs/sumažėjęs aktyvumas  Pernelyg didelis troškulys  Maisto atsisakymas  Intensyvus kąsymasis  Apetito praradimas

 Slėpimasis už savininko ar daiktų

 Pėdučių prakaitavimas (šuniui judant lieka šlapi pėdsakai)  Žiovulys

 Kontakto vengimas, atsisakymas bendrauti  Tyčinis nepaklusnumas

 Destruktyvus elgesys

 Agresija, nukreipta į žmogų ar gyvūnus

 Atstumo išlaikymas vengiant artėjančio žmogaus ar akių kontakto. [4, 22, 23]

16 pasireiškia reaguojant į stiprius dirgiklius. [7] Tačiau tokie streso požymiai kaip lekavimas ir žiovulys gali būti suprantami ir kaip savęs raminimo mechanizmai šunims stresą keliančiose situacijose. [23] Kiti literatūros šaltiniai žiovulį ir apsilaižymą vis tik sieja su šuns baime ir nerimu. [7] Tačiau, pasak Rehno ir Keelingo (2011), lūpų laižymas gali būti komunikacinis ženklas šunims, kuris nebūtinai reiškia stresinę patirtį, bet priešingai, gali padėti valdyti stresą. [24] Neseniai Shiverdecker ir kt. (2013) pritarė šiai prielaidai. [25]

Lekavimas be reakcijos į šilumą dar gali būti siejamas su neigiamu stresu arba vertinamas kaip teigiamas susijaudinimas, pavyzdžiui nujaučiant ir laukiant norimo atlygio. [7, 21, 26] Todėl labai svarbu vertinant šuns streso požymius laikytis holistinio požiūrio. [26]

Šunys skirtingi, todėl ne visi jie stresą išreiškia vienodai. Tai labai priklauso nuo šuns temperamento ir asmenybės bei tokių kintamųjų kaip amžius, veislė ir ankstesnė patirtis. [7, 27] Dažnai šunys turi skirtingas reakcijas ir veikimo strategijas tam pačiam dirgikliui. [7] Amžius ir patirtis turi didelę reikšmę gyvūnui siekiant įveikti stresą kaniterapinių užsiėmimų metu. Atliktame tyrime suaugę šunys iki 6 metų amžiaus ir turintys mažiau nei 2 metų patirtį terapiniuose užsiėmimuose parodė daugiau su stresu susijusių ženklų, tokių kaip apsilaižymas, vyzdžių išsiplėtimas, drebėjimas, žiovulys nei vyresni šunys su didesne darbo patirtimi. [26]

Glenk et al. atrado, kad šunys, kurie buvo be pavadėlio terapijos metu turėjo mažesnį kortizolio lygį, nei tie, kurie sesijos metu buvo prisegti pavadėliu. [26] Kaniterapinio pobūdžio užsiėmimuose dalyvaujantys šunys patiria mažiau streso, jeigu dažnai dalyvauja tose pačiose įstaigose, vietose, patalpose. [18]

Daug tyrimų yra atlikta apie gyvūno naudą žmogui, tačiau dar nėra daug tyrimų, kurie nagrinėtų šuns savijautą tokių susitikimų metu. Dėl specifinių tyrimų ribotumo kaniterapijoje nėra įrodymų, kokiais standartais galima būtų vadovautis gyvūnų gerovės srityje. [7, 28] Gyvūnų gerovė dažnai vertinama matuojant ir analizuojant su stresu susijusį elgesį ir fiziologinius šuns streso rodiklius (t. y. širdies susitraukimų dažnis). [7]

Siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, reikėtų vadovautis 1965 metais R. Brambell pateiktomis penkiomis gyvūnų laisvėmis:

1. Laisvė nejausti alkio ir troškulio; 2. Laisvė nepatirti nepatogumų;

3. Laisvė nejausti skausmo, nebūti sužalotam, nesirgti; 4. Laisvė elgtis pagal savo prigimtį;

17 Tarptautinė žmogaus ir gyvūno sąveikos organizacijų asociacija (International Association of Human Animal Interaction Organisations) savo reglamentuose taip pat nurodo, kad terapijoje gali dalyvauti fiziškai sveiki, emociškai stabilūs šunys, kuriems priimtina šios srities veikla. Profesionalai, dirbantys su šuniu turi suprasti, kad šuo nėra darbo įrankis – jis gyva būtybė. Ši organizacija rekomenduoja gyvūno asistuojamoje veikloje naudoti naminius gyvūnus (tuo tarpu ir šunis), kurie yra gerai socializuoti ir treniruojami pozityviais dresavimo metodais. [3] Ne visi šunys yra tinkami dirbti terapinį darbą, todėl juos atrinkti ir atidžiai įvertinti padeda sertifikuoti gyvūnų elgsenos specialistai. Therapy Dogs International ir daugelis kitų organizacijų turi šunų vertinimo testus, kurių metu įvertinamas šuns temperamentas bei tinkamumas tokiai veiklai. [29] Rekomenduojama atlikti ir pakartotinus vertinimus, kurių dėka būtų patikrinama, ar gyvūnas vis dar tinkamas šiai veiklai. [30]

Vedliai, dirbantys su gyvūnais turėtų turėti pakankamai žinių, kad galėtų užtikrinti gyvūno gerovę, sugebėtų įvertinti gyvūno būseną ir pamatyti gyvūno rodomus diskomforto ar streso ženklus. [3] Terapijoje naudojamiems gyvūnams turi būti užtikrinta pagarba ir saugumas. Taip pat pertraukėlių metu turi būti užtikrinta jų fizinė gerovė (pvz.: dubenėlis atsigerti, vieta poilsiui ir pan.). Darbas su gyvūnų turėtų būti ribotas ir neužtrukti ilgiau kaip 30-45 minutes. [1, 3] Buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad 20 minučių trukmės kaniterapinio pobūdžio užsiėmimai neturėjo neigiamos įtakos šunų gerovei. [7] Taip pat rekomenduojama, kad šuo dirbtų ne daugiau kaip 2 kartus per dieną ir ne daugiau kaip 6 kartus per savaitę. [1]

Po terapinių užsiėmimų, šuniui labai svarbu ir kokybiškas poilsis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šuniui graužiant, laisvai tyrinėjant aplinką, uostinėjant ir miegant sumažėja kortizolio lygis. Tačiau aktyvi veikla tokia kaip kamuoliuko atnešimas, intensyvus sportas didina šuns įtampą ir todėl nėra priskiriamas šuns „poilsiui“. Todėl rekomenduojama po terapinio užsiėmimo vengti aktyvių žaidimų. [1]

1.1.4. Šuns asistuojamos terapijos taikymas klinikinėje praktikoje

18 veteranai bendraudavo su gyvūnais, siekiant reabilitacijos. [17] O 1969 m. B. Levinson taip pat atkreipė dėmesį, kad pacientai jausdavosi daug geriau, jei terapijoje dalyvaudavo šuo. [4]

Daugelis iki šių dienų atliktų tyrimų rodo, kad kaniterapija yra labai tinkama žmonių fizinei sveikatai gerinti. [4] Jos dėka pagerėja kraujospūdis, neurohormonų lygis ir sumažėja nerimas pacientams, kurie turi širdies nepakankamumą. [33] Tyrimais buvo įrodyta ir susitikimų su šunimis nauda pagyvenusiems žmonėms, vaikams su autizmu, hospitalizuotiems pacientams ar esant tam tikriems elgesio sutrikimams [18] Gyvūnų asistuojama terapija yra perspektyvi priemonė, kurią galima naudoti siekiant gydyti susijaudinimą, agresiją ir depresiją demensija sergantiems žmonėms. [ 34, 35] Kaniterapija naudinga ir gali papildyti įprastą psichosocialinę reabilitaciją šizofrenija sergantiems žmonėms [13], o taip pat ji labai tinkama lengva forma sergantiesiems Alzheimerio liga. [36]

Hospitalizacija vaikui sukelia daug streso – nuo skausmingų procedūrų, varginančio gydymo ir nepažįstamos aplinkos iki atsiskyrimo nuo tėvų bei veiklos apribojimo. [37] Terapiniai šunys gali būti naudingi įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose siekiama sumažinti procedūrų sukeltą stresą vaikams. [13] Buvo atliktas tyrimas, kurio metu pastebėta, kad terapinių šunų naudojimas teigiamai veikia pacientų po sąnario operacijų skausmo lygį bei pasitenkinimą buvimu ligoninėje. [38]

Apibendrinant galima teigti, kad šunų asistuojama terapija teigiamai veikia žmones, turinčius tiek kognityvinių/pažintinių sutrikimų, tiek psichikos, tiek ir fizinių sutrikimų.

Mokslinių tyrimų apie šunų asistuojamą terapiją vis daugėja, plečiasi tyrimo objektai. Pradedama tyrinėti kaip terapija asistuojant šunims padeda sergant konkrečiomis ligomis, ypač lėtinėmis. Toliau šiame darbe daugiau dėmesio skirsiu cukriniam diabetui ir šuns vaidmeniui sergantiems cukriniu diabetu.

1.2. Cukrinis diabetas

1.2.1. Cukrinio diabeto paplitimas ir etiologija

Žmogaus endokrininė sistema yra ypatinga, nes ji visą organizmą veikia tam tikrais hormonais, kurie iš liaukų išskiriami į kraują. Atsiradę įvairūs endokrininiai sutrikimai neigiamai įtakoja visą organizmo veiklą. [39] Cukrinis diabetas yra labiausiai paplitusi endokrininė liga ir viena iš labiausiai paplitusių vaikų lėtinių ligų. [40]

19 Insulino stoka arba sutrikusi veikla gausina gliukozės kiekį kraujyje (hiperglikemija), o organizmo ląstelės negauna reikalingos energijos ir badauja. Todėl ilgainiui gali būti pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai. [42, 43, 44]

Žmogus, sergantis cukriniu diabetu, negali tinkamai panaudoti maisto. Virškinant dalis maisto pavirsta gliukoze, kurią žmogaus organizmas naudoja energijai gauti. Gliukozės panaudojimui reikalingas hormonas insulinas, kurio dėka visa gliukozė yra panaudojama energijai arba atidedama atsargai glikogeno pavidalu. Tokiu principu palaikomas normalus gliukozės kiekis kraujyje. Kai sutrinka insulino gamyba arba veikimas, gliukozė, gaunama su maistu, kaupiasi kraujyje, o ląstelės negauna reikalingos energijos. Tokiu būdu susergama cukriniu diabetu. [45] Dažniausiai cukrinis diabetas skiriamas į tris tipus:

 Pirmojo tipo cukrinio diabeto atveju organizmas negamina insulino (arba gamina nepakankamai), todėl žmogui reikalingos pastovios insulino injekcijos. Jei jie nevartos insulino, negalės išgyventi. Pirmo tipo diabeto atsiradimo tikslios priežastys neaiškios iki šiol. Sutariama, kad šio tipo diabetas - tai sudėtingos sąveikos tarp genų ir aplinkos veiksnių rezultatas. Jis labiausiai sutinkamas tarp vaikų ir paauglių. Dažniausi simptomai – per didelis šlapinimasis, troškulys, nuolatinis badas, svorio kritimas, regėjimo pokyčiai ir nuovargis. [41, 44, 46]

 Antrojo tipo cukrinio diabeto atveju organizmas negali tinkamai naudoti insulino. Šio tipo diabetas yra paplitęs plačiausiai. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, 2 tipo cukrinį diabetą sudaro apie 85-95 procentai visų galimų diabeto atvejų. Simptomai labai panašūs į pirmojo tipo, tačiau daug mažiau išreikšti ar visai nepastebimi. Todėl diagnozuoti šio tipo diabetą pakankamai sunku. Prieš daugelį metų šio tipo diabetas buvo diagnozuojamas tik suaugusiems, tačiau pastaruoju metu pradeda atsirasti ir vaikams.

 Gestacinis diabetas pasireiškia padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje ir pirmą kartą diagnozuojamas nėštumo metu. [41, 42, 46]

Kartais pasitaiko ir kitokių retesnių diabeto formų, kuomet sergantysis turi tiek pirmojo, tiek antrojo diabeto požymius. [44] Skirtingi diabeto tipai turi skirtingas atsiradimo priežastis, skiriasi jų gydymo būdai ir naujo gyvenimo būdo mechanizmai. Tačiau visi jie turi vieną bendrą aspektą – organizme yra insulino trūkumas, arba organizmas nejautrus insulinui, todėl gliukozė (cukrus) tinkamai nepanaudojama ir jos kiekis kraujyje didėja. [42]

20

2 lentelė. Cukrinio diabeto diagnostiniai kriterijai (veninėje kraujo plazmoje)

Norma Sutrikusi glikemija nevalgius Gliukozės toleravimo sutrikimas Cukrinis diabetas Glikemija nevalgius (mmol/l) <6,1 >6,1 ir <7,0 <7,0 ≥ 7.0 2 val. po 75 g gliukozės (mmol/l) <7,8 <7,8 ≥7,8 ir <11,1 ≥11,1

Diabeto paplitimas ganėtinai ženklus, nes pastaraisiais dešimtmečiais nuolat augo. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 2014 metais pasaulyje sirgo apie 422 milijonai suaugusių žmonių, kai tuo tarpu 1980 metais jų buvo tik 108 milijonai. Pastebima tokia tendencija, jog diabetas nebėra tik turtingų valstybių „liga“, bet vis daugiau jos paplitimas pastebimas vidutinių pajamų šalyse. [41] Tarptautinės diabeto federacijos 2017 metų atlaso duomenis Europos regione yra užfiksuotas didžiausias skaičius t.y. 286 000 vaikų ir paauglių, sergančių 1 tipo cukriniu diabetu lyginant su kitais regionais. Taip pat šis regionas išsiskiria kaip turintis daugiausiai (apie 28200) naujų diabeto atvejų per metus tarp vaikų ir paauglių. Vaikų (iki 15 metų) pirmo tipo cukriniu diabetu pasaulyje serga apie 586 000 ir kasmet atsiranda apie 96100 naujų atvejų. Paauglių (iki 20 metų) su pirmo tipo cukriniu diabetu pasaulyje diagnozuota 1106200 ir kasmet naujai diagnozuojama 132600 naujų atvejų. [46]

Lietuvos statistikos departamento duomenimis kasmet cukriniu diabetu suserga vis daugiau žmonių. Šis skaičius ženkliai auga net tik vyrų ir moterų tarpe, bet ir tarp vaikų. (žr. 3 lentelę). [48]

3 lentelė. Cukrinis diabetas Lietuvoje

Metai Vyrai ir

moterys Vyrai Moterys

Berniukai ir

mergaitės Berniukai Mergaitės

2017 106 532 43 343 63 189 854 425 429 2016 103 659 41 827 61 832 819 399 420 2015 100 581 40 215 60 366 814 405 409 2014 98 594 39 085 59 509 795 396 399 2013 94 213 37 140 57 073 810 400 410

21 sergančiųjų būklę. [49] 1979 metais buvo sukurta ir išbandyta pirmoji insulino pompa, kuri iki šių dienų labai pakito, sumažėjo ir tapo dar patogesne. [50] Insulino pompa, tai prietaisas, kuriuo į poodį patenka insulinas. Šiuo metu jau yra pompų, kurios susietos su nuolatinio gliukozės stebėjimo sistema ir padeda reguliuoti insulino patekimą į organizmą. [50, 51] Taip pat technologijų dėka atsiranda galimybė sisteminti, atsisiųsti ir analizuoti duomenis su sveikatos priežiūros specialistais. [51] Kasdien vis labiau populiarėja insulino pompos, kurios tampa daugkartinių kasdieninių insulino injekcijų alternatyva.

Deja, nepaisant diagnostinės ir techninės pažangos cukrinis diabetas išlieka plačiai paplitusi ir pavojinga liga, kuri pažeidžia ne tik darnų kūno funkcionavimą, bet ir psichosocialinę asmens sritį. Kitame skyriuje plačiau apžvelgsiu cukrinio diabeto poveikį vaikų emocijoms, raidai, adaptacijai ir galimas komplikacijas.

1.2.2. Cukrinio diabeto poveikis vaikams ir komplikacijos

Cukrinis diabetas daro didelę įtaką sergančiojo kasdieniniame gyvenime. Reguliarūs gliukozės tyrimai, injekcijos, mitybos ir fizinio krūvio reguliavimas nuolat primena apie ligą ir trikdo įprastą gyvenimą. Tai ypatingai veikia vaikus, sergančius cukriniu diabetu, bei jų šeimą. Diabeto suvaldymo rutina nėra lengva nei vaikui, nei jo tėvams. Dažnai yra sudėtinga įveikti psichologinius ir socialinius sunkumus ypač jei reikalinga griežta ir intensyvi diabeto kontrolė. Ligos našta jaučiama visose vaiko gyvenimo srityse – namuose, darželyje, mokykloje. [44]

Įvairūs moksliniai tyrimai patvirtina faktą, kad vaikams ir paaugliams, sergantiems cukriniu diabetu, kyla didelė psichologinių problemų rizika, įskaitant depresiją, nerimą, valgymo sutrikimus ir išorinius sutrikimus. [40] Pacientai dažnai patiria tokias neigiamas emocijas kaip pyktį, baimę, izoliaciją, depresiją. [52] Ypač šios emocijos suintensyvėja diagnozavus ligą, pakeitus gydymo eigą, atsiradus komplikacijoms ir pan. [53] Įvairių emocijų ir stresinių situacijų neišvengiama ir kasdieninėje veikloje – pastoviai stebint gliukozę, laikantis mitybos režimo, vartojant reikalingus medikamentus ar injekcijas. Nuolatinės neigiamos emocijos, niūri nuotaika, beviltiškumo jausmas turi daug įtakos paciento psichologinei būklei bei gali sutrukdyti tinkamam jos kontroliavimui ir iškilusių sunkumų įveikimui. [45, 54, 55] Buvo atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurių duomenimis pacientai, sergantys diabetu yra didelėje rizikos grupėje susirgti depresija. [54] Tyrimai rodo, kad vaikams ir paaugliams, sergantiems lėtinėmis ligomis, yra daug sunkiau psichologiškai prisitaikyti ir todėl jie dažniau turi emocinių ir elgesio problemų. [55, 56]

22 trukdyti savarankiškai tvarkytis su diabetu. Todėl naujiems gydymo metodams, taikomiems visų tipų diabetui, reikalingas net tik aktyvus paciento įsitraukimas, tačiau ir žmonės, teikiantys socialinę paramą. [55] Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad psichologinė pagalba pagerina vaikų, paauglių bei jų šeimos narių psichinę sveikatą, žmonių gerovę bei gyvenimo kokybę. [56, 57]

Vaikams ir paaugliams, turintiems cukrinį diabetą, kyla didelė grėsmė ankstyvoms komplikacijoms. Nepaisant naujų technologijų pažangos ir taikymo cukrinio diabeto gydyme išlieka didelė tikimybė vaikų komplikacijoms po 12 metų nuo ligos diagnozavimo. Todėl labai svarbu, kad diabeto gydymo metodika ir formos būtų parenkamos pagal sergančiojo vaiko amžių ir ligos specifiką. [44] Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra:

• Širdies ir kraujagyslių ligos;

• Inkstų ligos (diabetinė nefropatija); • Nervų ligos (diabetinė neuropatija); • Akių ligos (diabetinė retinopatija). • Diabetinė ketoacitozė. [40, 44]

Diabetinė ketoacitozė ypatingai pavojinga gyvybei. Ji yra pagrindinė pirmo tipo diabetu sergančių vaikų mirties ir neįgalumo priežastis. Diabetinė ketoacitozė atsiranda tuomet, kai organizme trūksta insulino, reikalingo energijai gauti. Tuomet organizmas energiją pradeda gaminti iš riebalų, kuriems skaidantis atsiranda ketonai t.y. rūgštingos atliekos. Tokiu būdu organizme sutrikdoma rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Diabetinės ketoacitozės dažniausi požymiai yra padažnėjęs kvėpavimas, pagreitėjęs pulsas, nemalonus burnos kvapas, pilvo skausmai, vėmimas, nuovargis. Ši komplikacija būdinga tik vaikams ir nesiimant priemonių ji baigiasi mirtimi. [44]

Vaikams, sergantiems cukriniu diabetu, labai svarbu kuo geriau rūpintis savo fizine ir psichine sveikata bei sumažinti galimą diabeto komplikacijų grėsmę. Tai galima padaryti tinkamai kontroliuojant cukrinį diabetą t.y. stengiantis, kad gliukozės kiekis kraujyje būtų išlaikomas rekomenduojamose normose ir būtų išvengta hipoglikemijų (per mažo gliukozės kiekio kraujyje) ir hiperglikemijų (padidėjusios gliukozės koncentracijos kraujyje). Sergant pirmojo tipo cukriniu diabetu privaloma leistis insuliną – švirkščiant kelis kartus per dieną arba nuolat lašinant jį į poodį per pompą. [44] Sėkmingai diabeto kontrolei reikalingos tokios priemonės:

 Tinkamos mitybos planavimas;  Fizinis aktyvumas;

23  Informacija apie cukrinį diabetą. [42]

Iš pateiktos mokslinės literatūros apžvalgos galima matyti, kad sergančius cukriniu diabetu labai vargina ir fiziologinės, ir emocinės, ir socialinės problemos. Sergantieji kasdien patiria psichologinius, emocinius išgyvenimus, su kuriais tvarkytis gali padėti įvairių sričių specialistai. Vis aktyviau į hospitalizuotų pacientų terapiją yra įtraukiami gyvūnai, ypač šunys. Daugėja mokslinių tyrimų, įrodančių gyvūnų asistuojamos terapijos efektyvumą. Apie tai plačiau kalbėsiu kitame skyriuje.

1.2.3 Šuns vaidmuo sergantiems cukriniu diabetu

Vaikams ir suaugusiems, sergantiems cukriniu diabetu, staiga sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali būti pavojingas. Kai kurie šunys gali įspėti savo savininką apie pavojingą kritimą prieš tai, kai jis iš tikrųjų įvyksta. Šunys gali reaguoti į žmogaus organizme vykstančius cheminius pokyčius, kurie išskiria kvapą. Šuns perspėjimas yra naudingas, nes savininkas turi laiko suvalgyti užkandį, kad būtų išvengta kritinės padėties. [58]

Buvo atliktas tyrimas, kurio metu siekta išsiaiškinti, kaip namuose gyvenantys šunys reaguoja į 1 tipo diabetu sergančių savininkų hipoglikeminius epizodus. Dauguma tyrime dalyvavusių šunų elgėsi taip kad atkreiptų į save dėmesį, pavyzdžiui 61,5 proc. jų vokalizavo (lojo, inkštė, staugė ir pan.), 49,2 proc. laižė savo savininką, 40,6 proc. uostinėjo ir rausė, 30,4 proc. šokinėjo ant savininko ir 41,3 proc. įdėmiai žiūrėjo į savininko veidą. Ne taip intensyviai pasireiškė toks šuns elgesys kaip baimė ir drebulys (7,2 proc.), pasišalinimas nuo savininko (5,1 proc.) ir labai intensyvus lekavimas (2,2 proc.). Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad nepriklausomai nuo šuns veislės, lyties, amžiaus ir auginimo trukmės augintiniai pastebėdavo hipoglikemijos pokyčius. [59]

Pirmo tipo diabetu serga ne tik žmonės, bet ir šunys. Esant šiai ligai abiems reikalingos pastovios insulino injekcijos. Buvo atliktas tyrimas, kuriuo išsiaiškinta, kad dieta ir mankšta yra du faktoriai, kurie labai svarbūs tiek žmonėms, tiek šunims norint sėkmingai kontroliuoti pirmo tipo diabetą. [60]

Dr. Aurbey H. Fine parodė, kokią naudą gali duoti gyvūnai lėtinėmis ligomis (tarp jų ir cukriniu diabetu) sergantiems pacientams:

1. Palaikyti draugiją (žmogus jaučiasi reikalingas ir naudingas); 2. Sumažinti vienatvės jausmą (pacientas nesijaučia izoliuotas);

24 5. Pagerinti socialinius santykius;

6. Suteikti saugumo jausmą vaikams ir suaugusiems. [4]

25 2. TYRIMO METODAI

2.1. Tyrimo objektas

Tyrimas buvo atliekamas Kauno klinikų Vaikų endokrinologijos skyriuje, kuriame tiriami ir gydomi naujagimiai, vaikai ir paaugliai sergantys visais cukrinio diabeto tipais bei visomis endokrininėmis ligomis. 2018 metais šiame skyriuje lankėsi 998 vaikai – iš jų 445 su 1 tipo cukriniu diabetu. Vidutinė vaikų hospitalizavimo trukmė 5-7 dienos. Naujai atvykusiems pacientams - iki 2 savaičių. Geriausiai diabeto kontrolei pasiekti skiriamas gydymas insulino pompomis ir koreguojamas, naudojant nuolatinio gliukozės monitoravimo sistemos duomenis.

2018 lapkričio 12 dieną buvo gautas Bioetikos leidimas tyrimui atlikti Nr. BEC-GIV (M)-02 (žr. 1 Priedas). Tyrimas atliktas gavus Kauno klinikų Endokrinologijos skyriaus vadovės leidimą ir tyrime dalyvavusių vaikų tėvų sutikimus (žr. 2 Priedas, 3 Priedas), užtikrinant tyrime dalyvavusių asmenų konfidencialumą ir laisvą apsisprendimą dalyvauti ar nedalyvauti tyrime. Tyrimas vykdytas 2018 metų lapkričio - gruodžio mėnesiais. Tyrimo metu buvo stebimos susitikimuose su cukriniu diabetu sergančiais vaikais dalyvaujančių šunų reakcijos, streso požymiai ir vaikų glikemijos pokyčiai užsiėmimų metu.

2.2. Tyrimo eiga ir tiriamieji

Tyrime dalyvavo trys sveiki, dehelmetizuoti, vakcinuoti šunys iš LSMU Profesionalios kaniterapijos tarnybos, turintys nemažesnę nei 1 metų kaniterapinio pobūdžio darbo patirtį (žr. 4 lentelė)

4 lentelė. Susitikimuose dalyvavusių šunų charakteristikos

Nr. Veislė Lytis Amžius Darbo patirtis Klientų grupės

1. Čihuahua Patelė 5 metai 2 metai Vaikai, senyvo amžiaus asmenys. 2. Borderkolis Patelė 2 metai 1 metai Vaikai, suaugę, senyvo amžiaus

asmenys.

3. Borderkolis Patelė 4 metai 3 metai Vaikai, neįgalus asmenys, įvairiomis ligomis sergantys asmenys, suaugę, senyvo amžiaus asmenys.

26 susitikimos metu patalpoje buvo šuo ir jo vedlys, tiriamasis bei atokiau sėdintis asmuo, fiksuojantis šuns reakcijas.

Kiekvienas šuo turėjo po 6 susitikimus su šešiais skirtingais vaikais. Į dieną šuo sudalyvaudavo 2-juose užsiėmimuose su 2 skirtingais vaikais – pirmasis užsiėmimas ir po 30 minučių pertraukos – antrasis. Tiek pirminio susitikimo, tiek antrojo susitikimo metu šunys buvo stebimi ir fiksuojamos jų reakcijos bei streso požymiai. Kiekvienas šuo turėjo po tris pirminius bei tris antrinius susitikimus. Iš viso vyko 18 kaniterapinio pobūdžio užsiėmimų. Visi užsiėmimai turėjo vienodą struktūrą:

1. Prisistatymas ir pasisveikinimas 2. Trumpas pokalbis apie veislę 3. Šuns glostymas, šukavimas* 4. Šuns dresavimas

5. Žaidimai su šunimi (kamuoliuku bei lindimas tuneliu)* 6. Šuns širdies plakimo klausymas*

7. Atsisveikinimas

* Siekiant užtikrinti švarą ir higienos normas, visos užsiėmime naudojamos priemonės buvo kaskart dezinfekuojamos.

Susitikimuose su šunimis dalyvavo 1 tipo cukriniu diabetu sergantys vaikai, kurie turėjo Free Style Libre gliukozės kiekio matavimo sistemą. Jos dėka buvo galimybė gliukozės kiekį fiksuoti iš karto prieš prasidedant užsiėmimui su šunimi ir iš karto po jo, nesukeliant vaikui jokio diskomforto. Tyrime dalyvavo 12 mergaičių (66,7%) ir 6 berniukai (33,3%), vaikų amžius svyravo nuo 4 iki 17 metų (amžiaus vidurkis 11,6 m.). Svarbiausi vaikų atrankos kriterijai: noras dalyvauti susitikime su šunimis ir baimės šunims neturėjimas.

2.3. Tyrimo instrumentai

Pasitelkus VOLHARD šuniukų vertinimo testą buvo sudarytas testas šuns reakcijoms stebėti ir fiksuoti. Kiekvieno susitikimo su vaiku metu buvo vertinama bendra šuns savijauta, reakcijos į dirgiklius, noras dirbti tiek užsiėmimo pradžioje, tiek užsiėmimo pabaigoje ir pan. Teste buvo fiksuojami 11 kriterijų, kurių kiekvienas turėjo apibrėžtą tikslą ir šalia esančią penkiabalę skalę, kurios dėka buvo įvertinama šuns būklė (žr. 4 Priedas).

27 1. Bendra šuns savijauta. Prieš prasidedant susitikimui buvo įvertinama bendra šuns būsena, jo nuotaika, smalsumas, linksmumas. Stebima, ar jis domisi aplinka, žmonėmis, noriai bendrauja.

2. Šuns noras dirbti užsiėmimo pradžioje. Stebimos ir fiksuojamos šuns emocijos bei noras dirbti atėjus vaikui.

3. Šuns reakcija į vaiką. Fiksuojama, ar šuo noriai bendrauja su vaiku, domisi ir džiaugiasi juo. 4. Šuns reakcija į garsus. Šiuo kriterijumi įvertinama, kaip šuo reaguoja į vaiko keliamus garsus

– šūksnius, garsesnį balso tembrą, ar juos ignoruoja ir toliau susidomėjęs bendrauja.

5. Šuns reakcija į prisilietimus. Stebima, kaip šuo reaguoja į glostymą, šukavimą ir kitokį prisilietimą. Tokiu būdu galima pamatyti šuns fizinį jautrumą.

6. Šuns jautrumas aplinkai. Patikrinama, ar šuo jaučiasi komfortiškai, nesistengia išeiti iš aplinkos, kurioje bendrauja su vaiku.

7. Šuns kontaktas su šeimininku. Tikslas – nustatyti šuns ir vedlio kontakto stiprumą užsiėmimo metu. Svarbu, kad šuo turėtų gerą kontaktą su šeimininku, gebėtų susikoncentruoti į šeimininko prašomas atlikti užduotis.

8. Šuns paklusnumas. Įvertinama, kaip šuo paklūsta šeimininkui – ar paklūstama tiek su skanėstais, tiek ir be jų.

9. Vaiko reakcija į šunį. Stebima ir fiksuojama, kaip vaikas reaguoja į šunį – ar pasyviai stebi, ar bando kalbinti, liesti, ar nerodo baimės, glosto ir pats inicijuoja aktyvią veiklą su šunimi. Kadangi vaikai yra labai individualūs, kiekvienas jų skirtingai priima šunį ir bendrauja su juo. 10. Šuns stabilumas. Įvertinama, kaip šuo sureaguoja į keistą daiktą, objektą ar netikėtą situaciją. 11. Šuns būsena užsiėmimo pabaigoje. Įvertinama šuns būsena po užsiėmimo – ar jis rodo

nuovargio ženklus, ar vis dar nori bendrauti su aplinkiniais ir pan.

Kadangi tyrimo tikslas yra šuns reakcijų į vaiką stebėjimas, todėl devintas kriterijus – vaiko reakcija į šunį, iš šios skalės nebus įtraukiamas į duomenų analizę.

28 Vaiko glikemijos duomenims fiksuoti buvo naudojama anketa, kurioje buvo įrašomi minimalūs duomenys apie tiriamąjį – t.y. vaiko lytis, amžius bei glikelijos duomenys prieš užsiėmimą ir po jo (žr. 6 Priedas).

2.4. Duomenų analizės metodai

Kiekybiniams tyrimų duomenims apdoroti buvo naudojama „MS Excel“ programa, „IBM SPSS Statistics 20“ statistinis paketas. Skaičiuojant rezultatus buvo pasirinktas statistinio pasikliautinumo lygmuo 95 proc. Dėl mažo tiriamųjų skaičiaus duomenų analizei taikyti neparametriniai statistiniai duomenų kriterijai.

29 3. REZULTATAI

3.1. Šunų reakcijos susitikimo su I tipo cukrinu diabetu turinčiais vaikais metu

Analizuojant visų susitikimuose dalyvavusių šunų savijautą susitikimų metu (žr. 1 pav.) matoma, kad vyravo aukšti reakcijų vidurkiai, kas nurodo, jog šunys pasižymėjo teigiamu nusiteikimu prieš užsiėmimą ir jo metu, teigiamai reagavo į įvairius dirgiklius. Vertinant šunų būsenas prieš užsiėmimą, matoma, jog šunys buvo džiugiai nusiteikę, domėjosi aplinka ir žmonėmis, noriai ėjo į užsiėmimo patalpas. Lyginant šunų norą dirbti užsiėmimo pradžioje (vidurkis 4,7±0,58) ir būsenas užsiėmimo pabaigoje (4,6±0,61) galime matyti nežymų įvertinimų vidurkio sumažėjimą, kuris gali reikšti nestipriai pasireiškiantį nuovargį.

1 pav. Šunų reakcijos užsiėmimų metu

Analizuojant šunų reakcijas į skirtingus dirgiklius (žr. 1 pav.) galime matyti, kad geriausia šunys reaguoja į prisilietimus ir garsus. Šunys sugeba prisitaikyti prie užsiėmimo aplinkos (4,9±0,24), beveik nereikia vedlio padrąsinimų ir paskatinimų. Šunys noriai bendrauja su vaikais (4,7±0,75), kartu palaiko tolygų kontaktą su vedliu (4,7±0,58), tačiau žvelgiant į paklusnumo rodiklius (4,2±0,51), galima matyti, kad paskatinimai skanėstais labai reikalingi norint išlaikyti norimą kontaktą su vedliu.

Siekiant išsiaiškinti, ar skiriasi šunų reakcijos (žr. 2 pav.) buvo gauta, kad žemiausi rodikliai stebimi čihuahua reakcijose, išskyrus paklusnumo rodiklius. Čihuahua stebimos būsenos ir nusiteikimas užsiėmimo pradžioje yra beveik balu žemesni, nei kitų šunų tačiau būsenos išlieka stabilios iki

30 užsiėmimo pabaigos, šuo pakankamai noriai bendrauja su vaiku. O štai 2m. amžiaus borderkolio rezultatai atskleidžia, kad būsena užsiėmimo eigoje ir pabaigoje yra šiek tiek prastenė (4,7±0,52), nei pradžioje (5,0±0,0). Čihuahua taip pat demonstruoja santūresnį elgesį vaiko atžvilgiu negu kiti šunys, tačiau bendrauja džiugiai, atkreipia dėmesį, vaikui pakalbinus – atsako. Vis dėlto lyginant čihuahua kontaktą su aplinka (4,8±0,41) ir su šeimininku (4,2±0,75), stebimas stipresnis kontaktas su aplinka. Analizuojant abiejų borderkolių rezultatus, galima matyti, kad beveik visuose kriterijuose vyrauja aukščiausi balai.

2 pav. Kiekvieno susitikimuose dalyvavusio šuns reakcijos užsiėmimų metu

Galiausiai buvo tiriama, ar skiriasi šunų reakcijos pirmo ir antro susitikimo metu (žr. 5 lentelė). Galima matyti, kad didžiausi skirtumai tarp pirmo ir antro užsiėmimo matomi vertinant šunų bendrą savijautą, norą dirbti užsiėmimo pradžioje ir šunų reakcijoje į vaikus. Antro užsiėmimo metu fiksuoti prastesni šių kriterijų vidurkiai, tačiau šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05). Ir nors šunų noras dirbti antro užsiėmimo pradžioje sumažėjo (vidurkis sumažėjo 0,5 balo), tačiau vertinant būseną užsiėmimo pabaigoje matomi minimalūs skirtumai (vidurkis sumažėjo 0,1 balo). Vertinant likusius šunų reakcijų kriterijus matomi nedideli vidurkių skirtumai tarp pirmo ir antro susitikimų, kurie neleidžia daryti prielaidų dėl reakcijų ir būsenos skirtumų susitikimų metu.

4,0 4,2 4,2 4,8 4,8 4,2 4,3 4,7 4,2 4,0 4,7 4,2 0 1 2 3 4 5 Vi dut ini s b al as

31

5 lentelė. Šunų reakcijų skirtumai pirmo ir antro susitikimo metu

1 susitikimas 2 susitikimas p reikšmė Bendra savijauta 4,9±0,33 4,4±1,01 0,102 Noras dirbti užsiėmimo

pradžioje 4,9±0,33 4,6±0,73 0,083 Reakcija į vaiką 4,9±0,33 4,6±1,01 0,180 Reakcija į garsus 5,0±0,00 4,9±0,33 0,317 Reakcija į prisilietimus 5,0±0,00 5,0±0,00 1,000 Jautrumas aplinkai 4,9±0,33 5,0±0,00 0,317 Kontaktas su šeimininku 4,7±0,50 4,8±0,67 0,564 Paklusnumas 4,2±0,67 4,1±0,33 0,564 Psichinė būsena 4,9±0,33 4,9±0,33 1,000 Būsena užsiėmimo pabaigoje 4,7±0,50 4,6±0,73 0,564

3.2. Šunų streso požymiai susitikimų metu su cukriniu diabetu sergančiais vaikais

Kaniterapinio pobūdžio susitikimų su vaikais metu buvo stebima, ar šunys užsiėmimų metu rodo streso ir įtampos ženklus. Žiūrint į 3 pav. galima matyti, kad dažniausias įvairaus intensyvumo streso požymis stebimas užsiėmimų metu buvo lekavimas, kuris buvo stebimas 66,7% užsiėmimų (t.y. 12 susitikimų iš 18), šiek tiek mažiau – žemės uostinėjimas (27,9%) ir kasymasis (27,8%). Labai retai buvo matomi tokie streso požymiai kaip nusipurtymas, žiovulys, apsilaižymas. Nė viename užsiėmime nepasireiškė kūno drebėjimas, todėl tolimesnėje analizėje šis rodiklis nebus pateikiamas.

3 pav. Šunų streso požymių raiška

11,1% 16,7% 22,2% 22,2% 16,7% 16,7% 5,6% 5,6% 5,6% 50% 5,6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Apsilaižymas Žiovulys Kūno drebėjimas Bandymas palikti patalpą Kasymasis Nusipurtymas Žemės uostinėjimas Lekavimas

32 Toliau pateikiama kiekvieno susitikimuose dalyvavusio šuns streso požymių raiškos analizė. 4 pav. galima matyti, kad čihuahua susitikimų metu daugiausiai ir stipriausiai iš streso požymių buvo matomas žemės uostymas (iš viso 66,7% susitikimų) ir kasymasis (83,4%). Būtent pastarasis požymis - kasymasis buvo specifiškai būdingas tik čihuahua. Taip pat, iš grafiko galime matyti, kad viename susitikime šuo norėjo palikti patalpą. Kiti požymiai tokie kaip nusipurtymas ir apsilaižymas buvo stebimi retai susitikimų metu, o lekavimas, žiovulys ir kūno drebėjimas raiškos čihuahua elgesyje visai nebuvo.

4 pav. Čihuahua streso požymių raiška

Analizuojant 2 metų amžiaus borderkolio elgesį (žr. 5 pav.) visų susitikimų metu buvo stebimas vidutiniškai ir retai pasireiškiantis lekavimas. Pusėje užsiėmimų borderkolio elgesyje buvo stebimas, tik šiam šuniui būdingas žiovulys, rečiau nusipurtymas ir tik po kartą apsilaižymas bei žemės uostymas.

5 pav. Borderkolio 2 m. streso požymių raiška

16,7% 66,7% 33,3% 33,3% 16,7% 16,7% 16,7% 16,7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% Apsilaižymas Žiovulys Bandymas palikti patalpą Kasymasis Nusipurtymas Žemės uostinėjimas Lekavimas

Labai retai Vidutiniškai Dažnai

16,7% 50,0% 33,3% 16,7% 33,3% 66,7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Apsilaižymas Žiovulys Bandymas palikti patalpą Kasymasis Nusipurtymas Žemės uostinėjimas Lekavimas

33 O štai 4 m. borderkolio elgesyje buvo stebimas tik lekavimas - 83,3% užsiėmimų vidutinės raiškos ir 16,7% labai retas.

Analizuojant kaip streso požymių raiška kito pirmo ir antro susitikimų metu (žr. 6 pav.), matome tik kai kurių streso požymių raiškos suintensyvėjimus antrojo susitikimo metu. Suintensyvėjo šie streso požymiai: pirmo susitikimo metu nepasireiškęs požymis bandymas palikti patalpą, pasireiškė vieną kartą (11,1%) antrojo susitikimo metu; tik vieno susitikimo metu labai retai pasireiškęs nusipurtymas antrojo susitikimo metu buvo stebimas daugiau susitikimų (33,3%), taip pat suintensyvėjo ir žemės uostinėjimo raiška, bei lekavimas. Lyginant pirmą ir antra susitikimus, nepakito apsilaižymo raiška,o žiovulys ir kasymasis buvo stebimas rečiau.

6 pav. Šunų streso požymių raiška pirmo ir antro susitikimų metu

3.3. Vaikų glikemijos rodiklių kitimas susitikimų su šunimis metu

Užsiėmimų su šunimis metu buvo stebėtas vaikų cukraus kiekio kitimas (žr. 7 pav.). Glikemijos rodiklis buvo fiksuojamas prieš užsiėmimą ir iš karto po jo. Grafike galime matyti, jog glikemijos rodikliai po užsiėmimo sumažėjo 77,7% (14 iš 18 dalyvavusių vaikų), 11,1% (2 iš 18) nepakito ir 11,1% rodikliai pakilo. Kiekvieno iš vaikų glikemijos kitimas po kaniterapijos užsiėmimo nurodytas ir lentelėje, esančioje 7 priede. Ryškiausias glikemijos skirtumas – 4,5 mmol/l glikemijos sumažėjimas po susitikimo su šunimi. 11,1% 22,2% 22,2% 11,1% 11,1% 22,2% 11,1% 22,2% 44,4% 11,1% 11,1% 33,3% 11,1% 11,1% 55,6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% L ab ai r et ai V id ut in iš ka i D až na i L ab ai r et ai V id ut in iš ka i D až na i L ab ai r et ai V id ut in iš ka i D až na i L ab ai r et ai V id ut in iš ka i D až na i L ab ai r et ai V id ut in iš ka i D až na i L ab ai r et ai V id ut in iš ka i D až na i L ab ai r et ai V id ut in iš ka i D až na i

Apsilaižymas Žiovulys Bandymas

palikti patalpą

Kasymasis Nusipurtymas Žemės

uostinėjimas

Lekavimas

34

7 pav. Kiekvieno iš vaikų glikemijos kitimas po kaniterapijos užsiėmimo

Šuns ir vaikų susitikimų metu pastebėta, kad cukraus kiekis kraujyje pas vaikus po užsiėmimo su šunimi ženkliai sumažėjo, vidutiniškai 0,8 mmol/l ir šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p=0,008) (žr. 6 lentelė).

6 lentelė. Vaikų glikemijos kitimas po kaniterapijos užsiėmimo

Glikemijos (mmol/l) vidurkis±

standartinis nuokrypis p reikšmė

Prieš užsiėmimą 9,5±4,11 _0,008*

Po užsiėmimo 8,7±3,64

*skirtumas statistiškai reikšmingas (Wilcoxon‘o kriterijus, p<0,05)

Taip pat, buvo svarbu išanalizuoti, ar glikemijos kitimas po susitikimo su šunimi priklauso nuo lyties. Žvelgiant į 7 lentelę, galima matyti, nors ir glikemijos sumažėjimas šiek tiek didesnis berniukų imtyje nei mergaičių, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p=0,540).

7 lentelė. Glikemijos kitimas priklausomai nuo lyties

Berniukai Mergaitės Glikemijos vidurkis± standartinis

nuokrypis prieš užsiėmimą (mmol/l) 8,5±4,93 10,0±3,77 Glikemijos vidurkis± standartinis

nuokrypis po užsiėmimo (mmol/l) 7,3±3,56 9,4±3,63 Skirtumo vidurkis± standartinis

nuokrypis (mmol/l) 1,2±1,47 0,6±0,79 p reikšmė 0,540 9,9 18,4 5,7 7,3 4,4 13,714,8 7,3 _6,8 9,1 6 13,9 8,7 11,8 4,7 12,2 12,2 4,2 8,6 13,9 6,6 4,2 13,4 7 5,9 8,5 5,2 12,9 8,1 10,1 4 13,2 11,7 4,3 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 M1 B1 M2 M3 B2 M4 M5 B3 B4 M6 B5 M12 B6 M7 M8 M9 M10 M11 G li k em ij o s ro d ik li ai ( m m o l/ l) Vaikai

35 8 lentelėje pateikiami vaikų glikemijos duomenys priklausomai nuo susitikime dalyvavusio šuns. Didžiausias glikemijos pokytis pastebėtas dalyvaujant 4 metų borderkoliui, mažiausias dalyvaujant čihuahua. Tačiau galima matyti, kad nepriklausomai nuo šuns dalyvavusio susitikime veislės, tai reiškia, kad didelių statistinių skirtumų tarp skirtingų šunų dalyvavimo nėra (p=0,781), išlieka glikemijos rodiklių sumažėjimas po užsiėmimo.

8 lentelė. Vaikų glikemijos pokyčiai priklausomai nuo šuns dalyvavimo

Čihuahua Borderkolis 2 m. Borderkolis 4 m.

Glikemijos vidurkis± standartinis

nuokrypis prieš užsiėmimą (mmol/l) 9,3±4,84 9,3±4,32 9,5±3,89 Glikemijos vidurkis± standartinis

36 4. REZULTATŲ APTARIMAS

4.1. Rezultatų aptarimas kitų tyrimų kontekste

Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti terapijoje asistuojančių šunų reakcijas ir panaudojimo pirmo tipo cukriniu diabetu sergantiems vaikams efektyvumą. Pirmiausiai buvo analizuojamos šunų reakcijos terapinių užsiėmimų metu su cukriniu diabetu sergančiais vaikais. Vėliau – įvertinamas šuns daromas poveikis jiems, analizuojant jų glikemijos rodiklius.

Tyrimas parodė, kad terapijoje asistuojantys šunys pasižymėjo teigiamu nusiteikimu prieš užsiėmimą ir jo metu, teigiamai reagavo į įvairius dirgiklius – prisilietimus, garsus ir noriai bendravo su vaikais. Lyginant čihuahua ir borderkolių rodiklius, pastebėta, kad čihuahua nusiteikimas darbo pradžioje yra ženkliai mažesnis nei borderkolių, tačiau jis išlieka stabilus iki užsiėmimo pabaigos. Čihuahua taip pat demonstruoja santūresnį elgesį vaiko atžvilgiu negu borderkolių veislės šunys, tačiau bendrauja džiugiai, atkreipia dėmesį, vaikui pakalbinus – atsako. Čihuahua yra veislė, neturinti glaudžios bendradarbiavimo su vedliu istorijos. Šios veislės šunys gali būti labiau nepriklausomi ir mažiau imlūs treniravimui lyginant su kitomis veislėmis. [61]

Palyginus šunų norą dirbti užsiėmimo pradžioje ir užsiėmimo pabaigoje pamatėme, kad šunys parodė tik nežymius nuovargio ženklus. Todėl galime daryti prielaidą, kad 15 minučių trunkantys individualūs užsiėmimai su šunimi neigiamai nepaveikė šuns gerovės. [1, 3, 7, 18]

Ištyrus šunų reakcijų skirtumus pirmo ir antro susitikimo metu pastebėta, kad šunų bendra savijauta, noras dirbti užsiėmimo pradžioje bei pabaigoje ir šunų reakcijos į vaikus antro susitikimo metu yra šiek tiek silpnesnės, tačiau šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05). Todėl galime daryti prielaidą, kad pailsėjęs šuo pajėgus po pertraukos turėti ir antrą susitikimą.

Kaniterapinio pobūdžio susitikimų su vaikais metu buvo stebima, ar šunys užsiėmimų metu rodo streso ir įtampos ženklus. Dažniausi streso požymiai, pastebėti užsiėmimų metu, buvo lekavimas, žemės uostinėjimas ir kasymasis. Visi kiti stebėti streso požymiai pasireiškė labai retai (nusipurtymas, žiovulys, apsilaižymas), arba iš vis nepasireiškė (kūno drebėjimas). Lekavimas mokslinių tyrimų plotmėje yra vertinamas dvejopai. Vienų šaltinių teigimu jis gali būti vertinamas kaip streso požymis [4, 22, 23]. Kitų šaltinių nuomone, lekavimas gali pasireikšti ir nuo karšto patalpos oro. [7] Lekavimas be reakcijos į šilumą dar gali būti vertinamas ir kaip teigiamas susijaudinimas, pavyzdžiui nujaučiant ir laukiant norimo atlygio (pavyzdžiui, skanėsto). [7, 26, 21] Šiame tyrime lekavimo negalime vertinti, nes užsiėmimų metu nebuvo matuojama patalpos temperatūra.

37 jie stresą išreiškia vienodai. Tai labai priklauso nuo šuns temperamento ir asmenybės bei tokių kintamųjų kaip amžius, veislė ir ankstesnė patirtis. [7, 27] Dažnai šunys turi skirtingas reakcijas ir veikimo strategijas tam pačiam dirgikliui. [7]

Lyginant 2 metų amžiaus ir 4 metų amžiaus borderkolio streso požymius matome, kad 2 metų borderkolių veislės šuniui buvo pastebimas, tik jam būdingas žiovulys, rečiau nusipurtymas ir tik po kartą apsilaižymas bei žemės uostymas. O štai 4 m. borderkolio elgesyje buvo stebimas tik lekavimas. Amžius ir patirtis turi didelę reikšmę gyvūnui siekiant įveikti stresą kaniterapinių užsiėmimų metu. Ashley L. Melco el al. (2018) teigia, kad suaugę šunys iki 6 metų amžiaus ir turintys mažiau nei 2 metų patirtį terapiniuose užsiėmimuose parodo daugiau su stresu susijusių ženklų nei vyresni šunys su didesne darbo patirtimi. [26]

Užsiėmimų su šunimis metu buvo stebėtas vaikų cukraus kiekio kitimas fiksuojant glikemijos rodiklį prieš užsiėmimą ir iš karto po jo. Tyrimas parodė, jog vaikų glikemijos rodikliai po užsiėmimo sumažėjo net 77,7% (14 iš 18 dalyvavusių vaikų). Tik 11,1% (2 iš 18) vaikų rodikliai nepakito ir 11,1% glikemijos rodikliai pakilo. Glikemijos sumažėjimas po užsiėmimo yra statistiškai reikšmingas (p=0,008).

Didžiausias glikemijos pokytis pastebėtas dalyvaujant 4 metų borderkoliui, mažiausias dalyvaujant čihuahua. Tačiau galima matyti, kad nepriklausomai nuo šuns dalyvavusio susitikime veislės, tai reiškia, kad didelių statistinių skirtumų tarp skirtingų šunų dalyvavimo nėra (p=0,781), išlieka glikemijos rodiklių sumažėjimas po užsiėmimo. Tai patvirtina išsikeltą hipotezę, kad šuns asistavimas gerina 1 tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų savijautą ir padeda mažinant glikemijos rodiklį. Terapiniai šunys gali būti naudingi įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose siekiama sumažinti procedūrų sukeltą stresą vaikams. [13]

4.2. Tyrimo privalumai, ribotumai ir įžvalgos tolimesniems tyrimams

Pasaulyje atlikta daug tyrimų, kurie parodo šuns teikiamą naudą žmogui, tačiau dar nėra daug tyrimų, kurie nagrinėtų šuns reakcijas ir savijautą tokių susitikimų metu. Terapijoje asistuojančių šunų reakcijos ir poveikis pirmo tipo cukriniu diabetu sergantiems vaikams Lietuvoje dar nebuvo tirtas. Ši tema yra nauja ir aktuali ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kontekste. Panašaus pobūdžio tyrimų mokslinėje literatūroje aptikti nepavyko.

38 kortizolį, širdies ritmą). Tokiu būdu būtų galima išsamiau vertinti šunų patiriamą stresą užsiėmimų su vaikais metu. [7, 23].

39 IŠVADOS

1. Gyvūnų terapijos poveikis žmogui buvo pastebėtas jau pakankamai seniai, tačiau aktyviau tyrinėti pradėtas XX amžiaus pradžioje. Šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje daugėja mokslinių tyrimų, įrodančių gyvūnų asistuojamos terapijos efektyvumą įvariomis ligomis sergantiems žmonėms. Vis aktyviau į hospitalizuotų pacientų terapiją yra įtraukiami šunys. Populiarėjant kaniterapinio pobūdžio užsiėmimams dažniau paliečiama ir gyvūno gerovės tema – kalbama apie šuns savijautą bei stresą užsiėmimų metu ir būdus, kaip tai sumažinti.

2. Analizuojant visų susitikimuose dalyvavusių šunų savijautą kaniterapinio pobūdžio užsiėmimų metu matoma, kad vyravo aukšti reakcijų vidurkiai, kas parodo, jog šunys pasižymėjo teigiamu nusiteikimu prieš užsiėmimą ir jo metu, teigiamai reagavo į įvairius dirgiklius. Aukščiausi įvertinimai gauti šunų reakcijose į prisilietimus ir garsus. Šie terapijoje asistavę šunys puikiai sugebėjo prisitaikyti prie užsiėmimo aplinkos, noriai bendravo su vaikais. Lyginant šunų norą dirbti užsiėmimo pradžioje (vidurkis 4,7±0,58) ir būsenas užsiėmimo pabaigoje (4,6±0,61) galime matyti nežymų įvertinimų vidurkio sumažėjimą, kuris gali būti traktuojamas kaip nestipriai pasireiškiantis nuovargis.

3. Didžiausi šunų reakcijų skirtumai tarp pirmo ir antro susitikimo, matomi vertinant šunų bendrą savijautą, norą dirbti užsiėmimo pradžioje ir šunų reakcijoje į vaikus. Antro užsiėmimo metu fiksuoti prastesni šių kriterijų vidurkiai, tačiau šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05). Tai parodo, kad šunys gali tą pačią dieną dirbti 2 kartus po 15 minučių su 30 minučių pertrauka ir tai nekenkia jų gerovei.

4. Kaniterapinio pobūdžio susitikimų su vaikais metu buvo stebima, ar šunys užsiėmimų metu rodo streso ir įtampos ženklus. Dažniausiai pasireiškiantis įvairaus intensyvumo streso požymis užsiėmimų metu buvo lekavimas 66,7% užsiėmimų (t.y. 12 susitikimų iš 18), šiek tiek mažiau – žemės uostinėjimas (27,9%) ir kasymasis (27,8%). Labai retai pasireiškė tokie streso požymiai kaip nusipurtymas, žiovulys, apsilaižymas. Kūno drebėjimas nepasireiškė nei viename užsiėmime. Kiekvienas užsiėmime dalyvavęs šuo rodė tik jam būdingus streso požymius – čihuahua labiausiai pasireiškė kasymasis ir žemės uostinėjimas, 2 metų borderkoliui lekavimas ir žiovulys, o 4 metų borderkoliui – tik lekavimas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad kiekvienas šuo turi tik jam būdingą streso raišką.

40 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Kaniterapinio pobūdžio užsiėmimuose turi būti užtiktinama šuns gerovė. Vedliai, dirbantys su šunimis turi turėti pakankamai žinių, kad gebėtų įvertinti gyvūno būseną, pamatyti jo rodomus streso ženklus ir į tai sureaguoti. Jei užsiėmimas kelia šuniui įtampą – rekomenduojama kuo skubiau palikti patalpą.