LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Andrius Vasiliauskas
Struktūrizuoto šarminio vandens poveikis kanadinių audinių
sveikatingumui ir kailio kokybei
Effect of structured alkaline water in mink wellness and fur quality
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt. Dr. Gediminas Gerulis
DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ VEISIMO IR MITYBOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Struktūrizuoto šarminio vandens poveikis kanadinių audinių sveikatingumui ir kailio kokybei“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)
TURINYS TURINYS ... 3 SANTRAUKA... 4 SUMMARY... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...8 1.1. Vanduo ... 8 1.1.1. Geriamasis vanduo... 8 1.1.2. Struktūrizuotas vanduo ... 9 1.2. Kanadinės audinės ... 11 1.2.1. Mityba ir grėsmės. ... 12
1.2.2. Dažniausiai pasireiškiančios kanadinių audinių ligos ... 13
1.2.2.1. Infekcinės ligos ... 13
1.2.2.2. Neužkrečiamosios ligos ... 14
2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGOS ...16
2.1. Atlikimo laikas, vieta ir organizavimas ... 16
2.2. Metodika ... 18
2.2.1. Vandens paruošimas ... 18
2.2.2. Vandenyje esančių cheminių medžiagų nustatymas... 18
2.2.3. Šlapimo tyrimas ... 22
2.2.4. Kraujo biocheminis tyrimas ... 23
2.2.5. Kailio vertinimas ... 23
2.2.6. Statistinė duomenų analizė ... 25
3. REZULTATAI ...26
3.1. Vandens tyrimo rezultatai ... 26
3.2. Šlapimo tyrimo rezultatai ... 26
3.3. Kraujo tyrimų rezultatai ... 28
3.4. Kanadinių audinių svoriai ... 32
3.5. Kailio vertinimo rezultatai ... 33
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...34
5. IŠVADOS ...37
6. Rekomendacijos ...38
SANTRAUKA
Struktūrizuoto šarminio vandens poveikis kanadinių audinių sveikatingumui ir kailio kokybei Andrius Vasiliauskas
Magistro baigiamasis darbas
Šiame darbe tyrėme jonizuoto-šarminio vandens poveikį kanadinių audinių sveikatingumui augimui bei produkcijai. Struktūrizuotas šarminis vanduo yra greičiau pasisavinamas organizmo ir padeda atstatyti šarmų-rūgščių balansą organizme, kuris gali būti išbalansuotas šeriant kanadines audines komerciniu pašaru. Dėl šios priežasties pasirinkome stebėti kokį poveikį šis vanduo daro kanadinėms audinėms, stebint svorio kintamumą, kailio kokybę ir sveikatingumą. Sveikatingumui įvertinti buvo atliekami šlapimo tyrimai ir biocheminis kraujo tyrimas. Šiems tyrimams atlikti duomenys buvo renkami ūkininko Andriaus Vasiliausko audinių veisimo ūkyje 2017 metais. Tyrimui buvo pasirinkti 5 mėnesių amžiaus baltos spalvos kanadinių audinių patinėliai įtariamai turintys šlapimo sistemos sutrikimus, nes tyrimo pradžioje nustatant šlapimo vandenilio jonų koncentracijos rodiklį – pH buvo mažiau nei 6. Tyrimo metu 25 žvėreliai buvo suskirstyti į tris grupes – kontrolinę grupę (n=7), antrą grupę (14 dienų veikta šarminiu vandeniu) (n=8) ir trečią grupę (60 dienų veikta šarminiu vandeniu) (n=10). Po tyrimo nustatyta, kad strūktūrizuotu šarminiu vandeniu girdytų 14 dienų audinių svoris vidutiniškai buvo didesnis 5,1 proc. už kontrolinės grupės žvėrelius. Statistiškai reiškmingo skirtumo vertinant kailio kokybę abiem kriterijais nenustatyta, bet 14 dienų girdytu strūktūrizuotu-šarminiu vandeniu žvėrelių kailio kokybė pagal kalio kokybę apibūdinačias klases buvo 100% genesnė už A ir B kokybės kailių klasę, o kontrolinėje grupėje – 71,42% ir 60 dienų girdytu kanadinių audinių – 50%. Vertinant šlapimo tyrimų rezultatus buvo nustatyta, kad antroje grupėje šlapimo biocheminio tyrimo rodikliai neviršyjo normos ribų, šlapimo pH buvo normos ribuose ir nenustatyti kristalai, o trečioje grupėje aptikti 50 proc. žvėrelių turėjusių šlapimo kristalus ir taip pat 30 proc., kurie turėjo šlapimo pH didesnį nei normalus. Taip pat vertinant kraujo biocheminio tyrimo rezultatus, stebėtas antrosios grupės rodiklių priartėjimas prie normos ribų lyginant su kontroline grupe, o trečioje grupėje stebėtas šių rodiklių didėjimas.
Raktažodžiai: struktūrizuotas, šarminis, vanduo, poveikis, audinės, kraujo rodikliai, šlapimo rodikliai, kailio kokybė, svoris.
SUMMARY
Effect of structured alkaline water in mink wellness and fur quality Andrius Vasiliauskas
Master‘s Thesis
The aim of this study was to investigated the effect of ionized alkaline water to canadian mink welfare and production. Structurized alkaline water is absorbed faster by the organism and then it helps to restore the balance of alkali and acids, which could be disbalansed by feeding canadian mink with comercial feed. For this reason we choosed to monitore the effect of this water to canadian mink. We estimated weight changes, the quality of the fur and welfare. To estimate the welfare we did the urine tests and biochemical blood tests. The data was collected in the farm of canadian mink Andrius Vasiliauskas in the year of 2017. In this research we selected 5 months age white colour canadian mink males, which as we suspected could have urinary system disorders, because at the beginning of the study the urine hydrogen ion concentration index were lower than 6. During this study 25 animals were divided into three groups – first goup were the control goup (n=7), second group 14 days were affected alkaline water (n=8) and the third group – 60 days were affected by alkaline water (n=10). After this study it was found that the second group which was affected by alkaline water 14 days had the 5,1% bigger weight than the control group animals. The statistically significant diference in both criterions was not detected, but 14 days affected group animals fur quality were 100% better than A and B class of quality, in control group 71,42% and in 60 days affected by alkaline water – 50% better. At the results of the urine tests it was found that in the second group the urine biochemical parameters were not higher than the standarts, urine pH was at the limit of standarts and the crystals were not detected. In the third group 50% of animals had the urine crystals, 30% of these animals had the higher pH than normal. By estimating the results of biochemical blood analysis we detected that second group indicators were close to standarts, which were not detected in control group and in third group the indicators increasing was detected.
Key words: structured, alkaline, water, effects, mink, blood parameters, urine parameters, fur quality, weight.
SANTRUMPOS
UREA – šlapalas; CREA – kreatininas;
GPT – alaninaminotransferazė; ALP – šarminė fosfatazė; TP – bendras baltymas; LEU – leukocitai;
PRO – baltymas – albuminas; BLD – eritrocitai;
SG – specifinis (santykinis) svoris; KET – ketonai;
BIL – bilirubinas; GLU – gliukozė; proc., % – procentai; µmol/l – mikromoliai litre; U/l – vienetai litre;
mmol/l – milimoliai litre; g/l – gramai litre;
g – gramai;
HN – higienos norma
ĮVADAS
Kailinių žvėrelių auginimas Lietuvoje tapo viena iš klestinčių verslo sričių, taip sudarydama puikias sąlygas tobulinti veterinarinės medicinos, bei gyvulininkystės technologijos specialistams, kompetenciją - veisimo, mitybos arba ligų paplitimo, prevencijos ir gydymo klausimais.
Komercinė žvėrininkystė Lietuvoje pradėta vystyti nuo 1950 metų ir šiuo metu šalyje yra daugiau nei 150 švelniakailių žvėrelių augintojų. Dažniausiai augintojai pasirenka savo ūkiuose auginti Kanadines audines (Mustela vison). Tobulėjant gyvūnų gydymo bei auginimo metodams, kurie yra taikomi, šie žvėreliai pradėjo intencyviau augti ir gerėja jų kailio kokybė, dėl to ūkininkams-verslininkams pavyksta sėkmingai realizuoti savo produkciją pasaulinėje rinkoje per didžiuosius kailių aukcijonus - Kopenhagen Fur, Saga Furs, NAFA ir kitur. Bet intensyvus šių žvėrelių auginimas sudaro geras sąlygas ligų paplitimui. Dėl šios priežasties intensyvėja ir cheminių preparatų naudojimas. Tačiau augintojai supranta, kad kontroliuojant ligas šiais preparatais stebimas ne tik naudingas, bet ir žalingas poveikis sveikatai. Todėl siekia užtikrinti kanadinių audinių sveikatingumą ieškodami įvairių ir kartais visai paprastų būdų kaip būtų galima sumažinti cheminių preparatų naudojimą. Nuo seno žinoma, kad užtikrinus tinkamą mitybą ir geriamo vandens kokybę galima išvengti daugelio ligų ir esant jų sumažinti šių ligų plitimo galimybę. Todėl šiame darbe mes tyrėme jonizuoto vandens poveikį kanadinėms audinėms. Struktūrizavus šarminį vandenį jis greičiau pasisavinamas organizmo ir esant mitybai, kurios principas yra rūgštinis pašaras, padeda atstatyti šarmų-rūgščių balansą organizme. Tokio pobūdžio tyrimo aktualumas didelis ekonomine ir veterinarine prasme.
Darbo tikslas- ištirti struktūrizuoto vandens poveikį, audinių sveikatingumui ir kailio kokybei. Darbo uždaviniai:
• Nustatyti struktūrizuoto vandens poveikį, audinių svorio kitimui. • Išsiaiškint kokią įtaką kailio kokybei daro naudotas šarminis vanduo.
• Nustatyti naudoto šarminio vandens poveikį sveikatingumui (analizuojant kraujo, šlapimo rodiklių pokyčius).
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vanduo
Vanduo – dažniausiai sutinkama medžiaga Žemėje, dengia daugiau nei 2/3 viso paviršiaus. Jo yra tiek žmogaus, tiek gyvūno organizme. Nors vandens formulė yra paprasta, sudaryta iš: dviejų teigiamų vendenilio ir vieno neigiamą krūvį turinčio deguonies atomo, kurie sujungti kovalentiniais ryšiais, bet be šios formulės yra sunkiai įsivaizduojama gyvybė, cheminiai procesai organizme. Organizmų skysčiuose (limfoje, kraujyje, virškinimo sultyse) vanduo dažniausiai yra nesusijungęs, o ląstelėse, audiniuose - susijungęs su baltymais ar kitais organiniais junginiais. Vanduo palaiko ląstelių osmosinį slėgį ir membranos stangrumą, sudaro dižiausią kraujo plazmos dalį ir padeda pernešti biologiškai aktyvias medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, lemia organizme cirkuliuojančio skysčio tūrio pastovumą, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą (1). Taip pat vanduo pasižymi žema šilumos laidumo koeficiento skaitine reikšme, todėl ji yra labai svarbus apsaugant kūno temperaturą nuo aplinkos pokyčių. Dėl vandens trūkumo (dehidratacijos) organizmų gyvybinės funkcijos sutrinka. Trūkstant vandens organizmas pradeda naudoti organizme esantį vandenį užterštą vidiniais šlakais ir esant didesniam nei 20 proc. vandens trūkumui gali ištikti mirtis.
1.1.1. Geriamasis vanduo
Geriamas vanduo turi būti prieinamas ir žmogui, ir gyvūnui. Dažniausiai šiam vandeniui gauti naudojama bendra vandentiekio sistema, kuri paskirstoma į audinių girdymo sistemą ir į žmogaus naudojamą sistemą, todėl vanduo turi atitikti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme (žin., 2001, Nr. 64-2327) nurodytus punktus, pavyzdžiui kaip: geriamasis vanduo yra saugus, kai atitinka saugiam produktui keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad jo vartojimas nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei arba kelia ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama ir apie kurią vartotojams pranešama teisės aktų nustatyta tvarka, ir kai yra užtikrinta teisės aktų nustatyta gaunamo, ruošiamo ir tiekiamo vartotojams geriamojo vandens apsauga nuo taršos bei programinė priežiūra (2). Taip pat turi atitikti HN 24:2003 ,,Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" (žin., 2003, Nr. 79-3606) pateiktus punktus, pvz: 20.4. Šios higienos normos 4 lentelėje pateiktos specifikuotos geriamojo vandens spalvos ir drumstumo vertės yra papildomi Lietuvos nacionaliniai geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai, taikomi geriamojo vandens vartojimo vietos. Nurodoma, kad geriamojo vandens vandenilio jonų koncentracija būtų nuo 6,5 iki 9,5 pH (3).
Kad būtų laikomasi įstatymuose numatytu punktų valstybinę geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba akredituotose laboratorijose.
1.1.2. Struktūrizuotas vanduo
Vanduo, kuris yra organizme, struktūriškai skiriasi nuo įprasto geriamojo vandens. Organizme esančio vandens cheminė formulė lygiai tokia pati kaip ir gamtoje esančio vandens – H2O, bet skirtingai nei geriamasis vanduo, šis sudarytas iš penkių-šešių vandens molekulių ir turi taisyklingą šešiakampio formą. Toks vanduo dar yra vadinamas struktūrizuotu. Panašią struktūrą turi ir vanduo, kuris sušalęs į ledą ar jonizuotas šarminis vanduo (4). Paprasto geriamojo vandens, molekuliniai dariniai susideda iš 10-13 molekulių. Tokio dydžio vandens struktūros organizmas negali įsisavinti, todėl organizmui tenka naudoti energiją, kad būtu sumažinta ši vandens struktūra. Dėl šios priežasties naudojant struktūrizuotą vandenį organizmas neišeikvoja papildomos energijos (5). Taip pat pasikeitus jungčių skaičiui tarp vandens molekulų jis įgyja naujų savybių, lyginant su geriamuoju vandeniu: sumažėja paviršiaus įtemptumas, keičiasi oksidacinis-redukcinis potencialas, kuris gali stipriai pakeisti vandenyje esančių vandenilio jonų ir metalų jonų kocentraciją, tuo pačiu įtakodamas vandens laidumo savybių didėjimą (4).
Vandens jonizacija - šarminimas
Vienas svarbiausių vandens rodiklių yra jo rūgštingumas – vandenilio jonų koncentracija išreikšta pH simboliu. Rūgštingumą lemia H+ vandenilio jonų kiekis, kai jų daugiau, tai vanduo tampa rūgštingesnis. Vandens šarmingumą lemia OH- hidroksilo jonų kiekis, kuo šis kiekis didesnis, tuo vanduo tampa šarmingesnis. Rūgštingumas gali būti ir stiprus, ir silpnas. Taip pat jo gali ir nebūti, toks vanduo yra neutralus (6). Šarminiame vandenyje yra deguonies perteklius, nes kartu su hidroksilo jonais (OH-) į jį patenka vienintelis vandens molekulėje esantis deguonies atomas. Todėl geriant jonizuotą vandenį gali padaugėti deguonies, kuris reikalingas visuose gyvybiniuose procesuose (1). Dažniausiai gamtoje sutinkamas vanduo yra rūgštinis arba silpnai šarminis, todėl norint pasigaminti jonizuotą vandenį yra atliekama vandens elektrolizė. Šio proceso metu vandens molekulės skyla, per jas leidžiant, tam tikro intensyvumo elekros srovę, kuri yra perteikiama per du elektrodus. Pirmasis elektrodas yra neigiamas – katodas (K), o antrasis teigiamas – anodas (A). Šio proceso metu metu prie neigiamo elektrodo vyksta redukcijos reakcijos, kurių metu iš katodo išskiriami elektrodai redukuoja vandenilio jonus. Susidaro vandenilio dujos, kurios išsiskiria. Taip pat šio proceso metu prie katodo kaupiasi ir šarminiai hidroksilo jonai. Atitinkamai prie anodo vyksta oksidacijos reakcijos, išsiskiria deguonis ir susikaupia rūgštiniai vandenilio jonai (1). Todėl po disociacijos prie anodo likę vandenilio jonai sukuria rūgštinę terpę (<7 pH), o
atitinkamai prie katodo susidaro šarminė terpė (>7 pH). Remiantis šių jonų pasiskirtymu esantis vanduo prie katodo vadinamas šarminiu, o prie anodo rūgštiniu. Taip pat atliekant vandens jonizaciją elektrolizės veikiamos ir jame ištirpusios druskos (druska – tai cheminis junginys, susidedantis iš teigiamą krūvį turinčių metalų ir neigiamą krūvį turinčių ne metalų jonų). Prie anodo gausu neigiamų chloro, fluoro, sieros ir fosforo jonų, o prie katodo randamas didesnis kiekis teigiamą krūvį turinčių kalcio, magnio kalio ir natrio jonų.
Kad būtų užtikrintas jonizacijos procesas ir neįvyktų grįžtama reakcija tam turi būti naudojami specialūs prietaisai- vandens jonizatoriai. Šis prietaisas sudarytas iš elektrolizės indo, kuriame talpinami elektrodai (anodas ir katodas) sujungti su pastovios srovės šaltiniu ir atskirti diafragma. Elektrolizės indas yra pripildomas geriamuoju vandeniu tiek anodo, tiek katodo dalyse. Diafragmoje yra nedidelės skylutės, kurios vykstant elektrolizei pro save praleidžia judančius druskų jonus prie priešingą krūvį turinčių elektrodų, o didelės vandens molekulės negali prasiskverbti. Todėl vanduo prie katodo, pasibaigus elektrolizei, nesusimaišo su vandeniu prie anodo ir taip išsaugo įgautas savybes (7).
Jonizacijos proceso metu gautas rūgštinis vanduo ( dar vadinamas – negyvuoju) yra skaidrus ir pasižymi specifiniu kvapu, kuris primena chloro preparatų kvapą. Jame susidaro stiprūs oksidatoriai: chloro dioksidas, hipochloritinė rūgštis ir deguonies radikalai – atominis deguonis, ozonas, vandenilio peroksidas. Dėl susidariusių junginių šis vanduo pasižymi bakteriocidinėmis, antiseptinėmis vandens savybėmis. Tyrimais įrodyta, kad 1 mililitras jonizuoto rūgštinio vandens per 1 minutę sunaikina 1 milijoną įvairių bakterijų, tokių kaip stafilokokų, A ir B grupės sreptokokų, o po 10 minučių mėginiuose neaptinkama Escherichia coli O157:H7, Listeria
monocytogenes, Salmonella enteritidis (8), todėl šis vanduo gali būti panaudojamas kanadinių
audinių pašaro gamybos metu, pavyzdžiui sumažinant Salmonella spp. kiekį paukštienoje ir jos subproduktuose. Taip pat galima panaudoti kaip profilaktinę dezinfekcinę priemonę dezinfekuojant pašaro gaminimo agregatus, pašaro dalintuvą ar narvus, kuriuose laikomi žvėreliai (7).
Šarminis vanduo (dar vadinamas - gyvasis vanduo) po jonizacijos būna drumzlinas, balzganas, bet po kurio laiko jame iškrenta nuosėdos. Šias nuosėdas sudaro įvairios druskos, radionuklidai ir vandens priemaišos. Iškritus nuosėdoms vanduo pasidaro skaidrus ir pasižymi tuo, kad nejaučiamas joks priemaišų skonis, kvapas. Net naudojant šarminimui kietą vandenį, po šio proceso jis tampa labai minkštas. Šis vanduo pasižymi oraganizmą stimuliuojančiom ir tonizuojančiom savybėm: greitina bioprocesus organizme, gerina apetitą, medžiagų įsisavinimą ir maisto medžiagų praeinamumą, bet tuo pačiu gali įtakoti kraujospūdžio aukštėjimą. Dažnai šį vandenį vartojantys žmonės teigia, kad jų savijauta gerėja, jaučiasi žvalesni ir energingesni (4). Taip pat šarminis vanduo apsaugo deoksiribonukleorūgštis nuo oksiduojančio poveikio (9), gali būti naudojamas kaip antioksidantas sergant inkstų nepakankamumu (10). Be šių savybių gyvasis
vanduo pasižymi tuo, kad greitina įvairių išorinių ir vidinių žaizdų gijimą: išorinių - susidariusių dėl sumušimo ar pjūvio ir vidinių, kurios dažniausiai susidaro esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms(11). Taip pat įrodyta, kad gyvasis vanduo žiurkėms mažina širdies infarktų pasireiškimą ir teigiamai įtakoja reprodukcines savybes(12).
1.2. Kanadinės audinės
Kanadinės audinės (lot. Neovison vison sin. Mustela vison) – yra kiauninių šeimos plėšrus žvėrelis ir yra labai panaši į Europinę audinę, bet tai atskirai egzistuojanti rūšis. Kilusios iš Šiaurinės Amerikos dalies ir į Europą atvežtos veisimui. Auginimo proceso metu dalis audinių pateko į gamtą (13). Pabėgusios iš ūkių Kanadinės audinės gamtoje prisitaikė ir užėmė Europinių audinių vietą sudarydamos 10-20 proc. visos populiacijos(14). Dėl to Europoje laisvėje gyvenančių audinių galima aptikti beveik visose valstybėse, bet dažniausiai jo sutinkamos žemyno šiaurinėje dalyje – Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Lietuvoje ir taip pat kitose šio regiono valstybėse (15). Gyvendamos laisvėje įsikūria netoli atvirų vandens telkinių (ežerų, upių) (16,17), kur yra puikios sąlygos medžioti.
Natūralioje gamtoje audinės kūnelio ilgis siekia 46-76 cm, turi ilgą uodegą, kuri sudaro apie pusę kūno ilgio, svoris svyruoja nuo 0,7 kg iki 1,1 kg (18). Dažniausiai patinėliai yra dvigubai didesni nei patelės (19). Kaip ir Europinės audinės šių žvėrelių kailis yra blizgus, tankus ir padengtas riebaline plėvele, kuri apsaugo nuo neigiamo drėgmės poveikio. Pagrindinis spalvos tipas yra tamsus – rudas, juodas.
Domestikuotos Kanadinės audinės auginamos ūkiuose dėl kailio ir riebalų. Pirmieji audinių veisimo ūkiai atsirado JAV 1860 metais ir tik po 60 metų jos buvo pradėtos veisti Europoje. 1920 metais Švedijoje buvo įkurtas pirmasis ūkis, o Lietuvoje tik 1950 metais (16). Beveik iki 2000 metų Lietuvoje auginamos audinės nesiskyrė nuo laisvėje gyvenančių, bet pagerėjus pašaro kokybei ir ūkininkų-verslininkų teorinėms žinioms sparčiai pagerėjo audinių kokybiniai rodikliai. Tik gimę jaunikliai sveria apie 10 gramų ir pirmąsias 24-28 dienas pasiekia 200 gramų svorį(20). Po 6 mėnesių patelių ir patinėlių svoris priklausomai nuo spalvos, nors šis kriterijus nėra patikimas, varijuoja atitinkamai nuo 1 iki 2 kilogramų ir nuo 2 iki 4 kilogramų (21). Audinių svoris ūkiuose kiekvienais metais didėja vidutiniškai 2,3 proc. ir lapkričio mėnesį galima aptikti patelių sveriančių daugiau nei 3 kilogramus ir atitinkamai patinėlių, kurių svoris viršija 5 kilogramus. Prijaukintoms audinėms atliekant kryptingą atranką kinta ne tik svoris, bet gausėja spalvų įvairovė, didėja plaukų tankis, taip pat didėja ir atvestų jauniklių kiekis.
Domestikuotos Kanadinė audinės ūkiuose laikomos vidinėje pastogės dalyje esančiuose narvuose, kurie yra pritvirtinti apie 90 cm aukštyje skaičiuojant nuo žemės prie pastolių atraminės dalies. Narvai išdėstyti dviem eilėmis sudarant tinkamas sąlygas darbui (takas tarp narvų 1,20-1,50
m pločio). Šie narvai Lietuvos Respublikoje yra griežtai reglamentuoti ir turi atitikti keliamus reikalavimus(22):
1. Draudžiama laikyti kanadines audines mažesnio kaip 30 cm pločio narvuose. 2. Narvo ilgis negali būti mažesnis nei 70 cm.
3. Vienam suaugusiam gyvūnui laisvas grindų plotas mažiausiai 2550 cm2 . 4. Patelei su jaunikliais laisvas grindų plotas mažiausiai 2550 cm2 .
5. Nujunkytiems jaunikliams (iki 2 gyvūnų) laisvas grindų plotas mažiausiai 2550 cm2 . 6. Nujunkytiems jaunikliams (daugiau kaip 2 gyvūnai) laisvas grindų plotas mažiausiai 2550
cm2 + 850 cm2 kiekvienam papildomam gyvūnui.
Narvai sudaryti iš dviejų dalių – tinklinės dalies ir guolio. Tinklinėje dalyje yra sudaromos sąlygos laisvai prieiti prie nipelinės girdyklos ir pašaro, kuris dalinamas ant šios dalies viršaus. Guolis sudarytas iš išorinės medinės dalies ir tinklinio įdėklo. Į įdėklo vidų ir ant jo viršaus, taip pat tarpą tarp medinės dalies ir įdėklo, dažniausiai dedami šiaudai. Guolio uždengimas šiaudais, sudaro sąlygas audinei apsisaugoti nuo vėjo, tiesioginių saulės spindulių ar kitų nepalankių gamtinių reiškinių.
1.2.1. Mityba ir grėsmės.
Vienas svarbiausių audinių augintojams klausimų yra kaip tinkamai užtikrinti subalansuotą mitybą kiekvienam žvėrelio gyvenimo etapui. Dažniausiai mityba būna subalansuota siekiant užauginti kuo didesnį ir geresnės kailio kokybės žvėrelį (23), bet dėl to dažnai nukenčia audinių sveikatingumas. Kaip minėta kanadinės audinės yra plėšrūnai, todėl didžiausią raciono dalį sudaro gyvulinės kilmės produktai – vištiena, kiauliena, jūrinė žuvis ar šių produktų subproduktai. Bet siekiant geresnės kailio kokybės vien gyvulinės kilmės produktų neužtenka, todėl turi būti užtikrinamas tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų pasiskirstymas.
Kanadinių audinių mityba yra balansuojama atsižvelgiant į sezoniškumą ir virškinimo sistemos ypatumus. Audinių virškinimo sistema yra ganėtinai trumpa (4 kartus ilgesnė už kūno ilgį), turi paprastą vienkamerinį skrandį ir neturi aklosios žarnos. Šie fiziolaginiai ypatumai veikia greitą parašo eliminaciją, kuri trunka apie 3,5 valandos. Neturint aklosios žarnos audinės virškinimo sistemoje bakterijos mažai dalyvauja, todėl netikslinga į pašaro racioną įtraukti didelį kiekį angliavandenių, dėl šios priežasties jį sudaro procentaliai didesnis kiekis baltymų ir riebalų (24).
Pirmąsias 3 savaites audinės jaunikliai neturi dantų ir virškinimo sistema nėra iki galo susiformavusi, todėl maisto medžiagos yra perduodamos per pieną. Pradėjus jaunikliui ėsti pašaro energijos pasiskirstymas (baltymų: riebalų: angliavandenių procentinis pasiskirstymas) bandomas
pritaikyti santykiu 45:40:15. Toks santykis išlaikomas iki 52 audinės gyvenimo dienos (25,26). Intensyvėjant augimo etapui pašaro pasiskirstymo santykis keičiamas į 30:50:20 (27). Taip šeriamos audinės ir kailio formavimosi metu iki 210 dienos (28). Toks gausus riebalų kiekis dažnai sukelia kepenų funkcijos sutrikimus. Šis etapas yra pavojingas ne tik dėl didelio riebalų kiekio, bet ir dėl puikios terpės, kuria sudaro pašaras ir oro sąlygos, vystytis mikroorganizmams. Dėl šios priežasties gaminant pašarą siekiama sudaryti kiek įmanoma nepalankias sąlygas jų vystymuisi, naudojamos įvairios rūgštys (ir amonio chloridas), kurios pašaro mišiniui suteikia 5,3-5,7 pH (29,30). Augimo etapu audinė suėda apie 200 gramų pašaro per dieną, todėl toks žemas pH gali neigiamai paveikti jos organizmo funkcijas. Sekantis etapas prasideda gruodžio mėnesio pradžioje, kai ūkyje lieka tik veisimui tinkama banda. Likusios audinės dažniausi vertinamos pagal įmitimą 3,5-5 balais (1 - labai liesa/-as, 5 – labai stambi/-us). O siekiant pagerinti reprodukcines savybes žvėreliai turi atitikti 2,5-3,5 balais vertinamą kūno sudėjimą, dėl to riebus pašaras yra pakeičiamas liesesniu – 52-38-10 (31), tokio tipo procentiniu pasiskirstymu audinės šeriamos žiemos-pavasario metu iki jauninklių vedimo, tuomet metų ciklas kartojasi.
1.2.2. Dažniausiai pasireiškiančios kanadinių audinių ligos
1.2.2.1. Infekcinės ligos
Tiek natūralioje gamtoje gyvenančios, tiek ūkiuose auginamos audinės gali užsikrėsti įvairiomis ligomis. Jei gamtoje gyvenančių audinių ligų pasireiškimo negalime kontroliuoti, tai bent ūkiuose laikantis biosaugos reikalavimų, atliekant nuolatinį pašaro, vandens monitoringą ir profilaktiškai vakcinuojant žvėrelius galima šį pasireiškimą sumažinti. Bet vistiek išlieka rizika, kad girdomos gyvūnas nekokybišku vandeniu gali užsikrėsti per jį plintančiomis ligomis. Kanadinių audinių ūkiuose vandens tiekimo sistema dažniausiai būna cirkuliacinio tipo, todėl užkrėtus vienam gyvūnui kitą, gyvūnus lengvai ir greitai gali pasiekti infekcinės ligos sukėlėjas.
Tokiu būdu gali plisti ir viena pavojingiausių kanadinėms audinėms ligų – aleutinė audinių liga (dar vadinama – plazmocitozė). Šios ligos sukelėjas yra Aleutinės audinių ligos virusas, kuris priklauso Parvoviridae šeimai (32), dažniausiai patenka į ūkį atvykus naujiems žvėreliams ir tinkamai nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų. Užkrėstoms audinėms dažnai pasireiškia mieguistumas, apatija, kraujas iš natūralių angų, taip pat gali išsivystyti glomerulonefritas, arteritas, hepatitas ar meningoencefalitas. Negalint žvėrelio organizmui tinkamai atlikti savo funkcijų nukenčia audinių reprodukcinės savybės (didelis abortų kiekis), bei kailio kokybė (33). Aleutinė audinių liga nėra gydoma ir nėra jokios vakcinos galinčios sudaryti imunitetą nuo aleutinės audinų ligos viruso, todėl sumažinti tikimybę šiam virusui patekti į ūkį ir infekuoti laikomas kanadines audines, galima tik tinkamai įgyvendinus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus
2015 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. B1-432 „Dėl biologinio saugumo priemonių reikalavimų kailinių gyvūnų laikymo vietose patvirtinimo“ (TAR, 2015-09-22, Nr. 14098) nurodomus punktus, pavyzdžiui: 7.4. įeinant į ją (fermą) ar išeinant iš jos darbuotojai ir lankytojai negalėtų išvengti perėjimo per dezinfekcinius kilimėlius, užpildytus dezinfekcinėmis medžiagomis pagal gamintojo instrukciją. 10. Draudžiama kailinius gyvūnus iš parodų, aukcionų arba kitų masinio susibūrimo vietų atvežti į laikymo vietą, išskyrus atvejus, kai jie atvežami į kailinių gyvūnų karantinavimo patalpas ar įrangą, įrengtą atokiau nuo pagrindinių laikymo patalpų ar įrangos. Į karantinavimo patalpas ar įrangą atvežti kailiniai gyvūnai turi būti karantinuojami ne mažiau kaip 30 dienų. 11. Leidžiama į laikymo vietą atvežti iš kitų laikymo vietų tik sveikus kailinius gyvūnus (34). Šie biologinio saugumo reikalavimai taikomi kaip prevencinės priemonės visoms užkrečiamosioms ligoms kailinių žvėrelių ūkiuose.
Taip pat audinės gali užsikrėsti ir kitomis ligomis: virusinėmis bei bakterinėmis. Dažniausiai pasireiškiančios virusinės ligos audinių tarpe yra virusinis enteritas(35), mėsėdžių maras, o dažniausiai sutinkamos bakterinės ligos – botulizmas(36) ir hemoraginė pneumonija. Šios ligos taip pat gali sukelti didelius ekonominius nuostolius paveikdamos audinių sveikatingumą, dažnėjant mirtingumui ir dėl sutrikusio metabolizmo blogindamos kailio kokybę. Tačiau yra naudojamos vakcinos, kurios sumažina riziką užsikrėsti šiomis ligomis. Rinkoje esančios vakcinos imunizuoja žvėrelius inaktyvintu audinių enterito virusu, C tipo Clostridium botulinum toksoidu, inaktyvintu Hab 5,6,7/8 serotipu Pseuodomonas aeruginosa ir nusilpnintu gyvu D84/1 padermės maro virusu.
1.2.2.2. Neužkrečiamosios ligos
Tai dažniausiai pasitaikančios kanadinių audinių ligos, kurios neretai yra tiesiogiai susijusios su mitybair girdymu.
Kaip ankščiau minėta, ūkiuose auginamų kanadinių audinių racione yra didelis riebalų kiekis, dėl šios priežasties dažnai stebimas kepenų veiklos sutrikimas. Virškinimo metu susidariusios laisvosios riebiosios rūgštys oksiduojamos ir esterifikuojamos kepenų ląstelėse. Sutrikus oksidaciniams procesams ar esterifikavimui į trigliceridus, lipidai pradeda kauptis kepenų ląstelėse.
Toks lipidų susikaupimas vadinamas - kepenų lipidozė. Sutrikus kepenų funkcijai audinėms sutrinka riebalų, baltymų ar angliavandenių metabolizmas, todėl stebimas kūno svorio netekimas, sutrikęs kailio vystymasis, imuninės sistemos sutrikimas, sutrikusios reprodukcinės savybės ir padidėjęs gaištamumas (37).
Taip pat labai didelę reikšmę, susirgimų atžvilgiu, sudaro šlapimo sistemos ligos. Apie 95 proc. šių ligų, kanadinėms audinėms, sudaro apatinių šlapimo takų – šlapimo pūslės, šlaplės ligos. Šios ligos simptomai ūkiuose dažniausiai pastebimi patinams, dėl anatominės lytinių organų vietos
ir siauros šlaplės. Sutrikus šlapimo sistemai dažnai šlapimas yra sunkiai ir skausmingai pašalinamas, todėl dalis šlapimo kaupiasi kailyje. Susikaupimo vietoje kailis išretėja, pakinta spalva, o tai galiausiai veikiakailio kokybę. Danijoje atliktuose tyrimuose liepos-rugsėjo mėnesiais didžiausia gaišusių audinių kiekis susidarė dėl šlapimo pūslės akmenligės (38), o per visą audinių augimo etapą ūkis gali patirti didžiulius nuostuolius, nes dėl tos pačios priežasties vidutiniškai gaiša nuo 0,2 proc. iki 4 proc. audinių (25) skaičiuojant nuo ūkyje auginamų žvėrelių kiekio. Taigi kaip dažniausia apatinių šlapimo takų liga kanadinėms audinėms įvardinama – šlapimo pūslės akmenligė ir dėl užstrigusių ar neužstrigusių urolitų sukelti įvairaus laipsnio cistitai, uretritai. Šios ligos formavimąsi lemiantys veiksniai nėra iki galo išaiškinti, bet dažnai aptariama, kad gali veikti keletas faktorių, tokių kaip: apatinių šlapimo takų bakterinės infekcijos ar šlapimo pH nuokrypiai nuo normos ribų. Esant aukštam šlapimo pH (>6.6) gali formuotis struvitinės kilmės kristalai ir jų agregatai (39), o žemam pH (<6.0) padažnėję kalcio oksalatinių kirstalų aptikimo tikimybė šlapime. Teigiama, kad įtakingiausias išorinis faktorius, kuris įtakoja špaime esančių vandenilio jonų koncentraciją ir šlapimo kristalų formavimąsi kanadinėms audinėms yra didelis kiekis komercinio pašaro (25), kurio vandenilio jonų koncentracija vyrauja tarp 5,3-5,7. Bet ėsdamos šį pašarą didžioji dalis kanadinių audinių efektingai auga. Dėl šios priežasties ieškoma įvairių būdų kaip pigiausiai ir efektyviausiai atstatyti organizmo šarmų-rūgščių balansą iki fiziologinių normų, bet nekeičiant pašaro sudedamųjų dalių. Vienas tokių būdų galėtų būti strūktūrizuoto šarminio vandens naudojimas.
2.
TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGOS
2.1. Atlikimo laikas, vieta ir organizavimas
Magistro darbo tyrimas atliktas 2017 metais, ūkininko Andriaus Vasiliausko audinių veisimo ūkyje. Tyrimui buvo panaudotos 25 baltos spalvos ūkyje auginamų kanadinių audinių, visi pasirinkti žvėreliai buvo patinai, kurių amžius tyrimo pradžioje buvo 5 mėnesiai ir šlapimo pH<6. Buvo sudarytos 3 grupės iš kanadinių audinių - kontrolinė grupė (n=7), antroji grupė (14 dienų veikta šarminiu vandeniu) (n=8) ir trečioji grupė (60 dienų veikta šarminiu vandeniu) (n=10). Šių grupių nariai buvo laikomi po vieną narve. Žvėreliams, nuo narvo tinklinės dalies, buvo panaikinta cirkuliacinė girdymo sistema ir jos vietoje primontuotos 1 litro talpos girdyklos užpildytos struktūrizuotu – šarminiu vandeniu. Gyvūnai buvo šeriami vienodu pašaru, kurį sudaro įvairi jūrinė žuvis, mėsa ir jų subproduktai, vanduo, ekstrūduotų grūdų mišinys, vitaminai, įvairios rūgštys, baltyminiai ir kiti priedai. Visi žvėreliai buvo vakcinuoti 8 savaičių amžiaus inaktyvintu audinių enterito virusu, C tipo Clostridium botulinum toksoidu, inaktyvintu Hab 5,6,7/8 serotipu
Pseuodomonas aeruginosa ir 12 savaitę nusilpnintu gyvu D84/1 padermės maro virusu. Visiems
žvėreliams eutanazuoti buvo naudojama speciali dėžė į kurios vidų leidžiamos angliarūgštės dujos. Pirmoji grupė buvo girdoma 14 dienų, antroji 60 dienų, o trečioji grupė buvo girdoma ūkyje esančiu vandeniu ir priskiriama kontrolinei grupei. Gyvūnų svoris matuotas tris kartus - tyrimo pradžioje, po 14 dienų ir baigus tyrimą. Svoris buvo matuojamas su ,,Soehnle professional” techninėmis svarstyklėmis. Kailio kokybė buvo vertinta po eutanazijos ir atlikus pirminį apdirbimą. Kraujo tyrimai atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos, Gyvūnų reprodukcijos laboratorijoje. Šlapimo ir vandens tyrimai atlikti savarankiškai Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Maisto Saugos ir Kokybės katedros laboratorijoje.
2.2. Metodika
2.2.1. Vandens paruošimasStruktūrizuotas - šarminis vanduo paruoštas naudojant vandenį, kuris yra pastoviai tiekiamas ūkyje esantiems kailiniams žvėreliams ir vandens jonizatorių aQuator classic+. Į jonizatoriaus indą iš automatinės girdymo sistemos pripildoma 3 litrai vandens. Indas uždengiamas dangčiu, kuriame įmontuoti elektrodai (anodas ir katodas), sujungiamas su nuolatine elektros srove ir dangčio viršuje esančiame valdymo ekrane nustatoma norima pasiekti vandenilio jonų koncentrają - 9,2 pH. Indo vidus padalintas į dvi dalis: 2,7 litrų talpos pagrindinę dalį ir 0,3 litro talpos įstatomą indelį, kurio sienelę sudaro diafragma. Pagrindinėje dalyje vanduo yra veikiamas katodo, todėl yra gaunamas šarminis vanduo. Vandens jonizacija trunka apie 10 minučių, jai pasibaigus aparatas išjungiamas ir greitai išimamas, įstatomas indelis, kuriame susidarė rūgštinis vanduo. Tyrimui naudojamas tik šarminis vanduo, kuris perpilamas į švarią plastikinę tarą ir paliekamas nusistovėti 3 valandas ir tuomet užpildomos žvėreliams skirtos girdyklos.
2.2.2. Vandenyje esančių cheminių medžiagų nustatymas
Vandens pH nustatymas
Tyrimo metu nustatoma vandenilio jonų koncentracija. Leidžiamas geriamojo vandens pH yra 6,5 – 9,5 (3). Vienas tiksliausių pH nustatymo metodų yra potenciometrinis. Tyrimo metu buvo naudotas pH-metras, kurio veikimo principas yra skirtumas tarp H+ jonų aktyvumo esančių vandenyje ir stikliniame elektrode sukelto elektrometrinio patencialo padidėjimo. Tyrimas atliekamas kambario temperatūroje (20 laipsnių) kai šioje temperatūroje vanduo stovi 2 valandas.
Fosfatų nustatymas vandenyje
Darbo metu fosfatų kiekis nustatytas taikant ekspres metodą. Naudojama indikatorinė juostelė, kuri įmerkiama į vandenį ir iškart ištraukiama. Po minutės atliekamas vertinimas lyginant juostelės spalvą su ant pakuotės pateikta skale. Didžiausias leidžiamas fosfatų kiekis geriamame vandenyje yra 0,5 mg/l (3).
Amonio jonų nustatymas
Geriamajame vandenyje amonio didžiausia leistina norma - 0,50 mg/l (3).Amonio nustatymo metodas yra pagrįstas gebėjimu reaguoti su Nestlerio reagentu. Priklausomai nuo amonio kiekio tiriamasis vanduo keičia spalvą nuo geltonos iki rudos spalvos. Darbo metu amonio kiekis vandenyje nustatytas ekspres metodu.
Mėgintuvėlis užpildomas 10 ml tiriamojo vandens, įlašinami 5 lašai Segneto druskos tirpalo ir 5 lašai Nestlerio reagento, tuomet sumaišomas ir paliekamas penkiom minutėm. Po to vandenyje esančių amonio jonų kiekis nustatomas pagal 1 lentelę.
1 lentelė. Amonio kiekio vandenyje nustatymas pagal spalvos intensyvumą.
Spalva žiūrint iš šono Spalva žiūrint iš viršaus Amonio jonų kiekis, mg/l
Spalvos pokyčių nėra Spalvos pokyčių nėra 0,04
Spalvos pokyčių nėra Labai silpna gelsva 0,08
Labai silpna gelsva Silpna gelsva 0,20
Labai silpna gelsva Gelsva 0,40
Silpnai gelsva Šviesiai geltona 0,80
Šviesiai gelsva Geltona 2,00
Geltona Intensyviai geltonai rusva 4,00
Ryšliai geltona, tirpalas šiek
tiek drumstas Ruda, tirpalas drumstas 8,00
Ruda, tirpalas drumstas Ruda, tirpalas drumstas 20,00
Nitritų ir nitratų nustatymas
Geriamajame vandenyje nitritų kiekis neturi viršyti 0,50 mg/l, o nitratų 50 mg/l (3). Darbo metu nitritų ir nitratų kiekis nustatomas ekspres metodu. Naudojama Quantofix firmos (Vokietija) indikatorinė juostelė, kuri pamerkiama į vandenį ir po minutės, stebimas spalvos pakitimas, lyginama su skale esančia ant dėžutės.
Chloridų nustatymas
Didžiausias leistinas kiekis chloridų geriamajame vandenyje turi būti ne daugiau kaip 250 mg/l (3). Jų nustatymui naudojamas ekspres metodas, koncentracijos nustatymo metodas arba titrimetrinis metodas. Chloridų kiekio nustatymui buvo pasirinktas ekspres metodas. Mėgintuvėlis užpildomas 5 ml tiriamojo vandens, įlašinami 2 lašai azoto rūgšties ir 2 lašai sidabro nitrato tirpalo. Chloridai tirpale susidaro baltos spalvos drumstumą, pagal kurio intensyvumą chloridų kiekis (mg/l) vandenyje nustatomas. Vertinimas norodomas 2 lentelėje.
2 lentelė. Chloridų kiekio nustatymas vandenyje pagal drumstumo intensyvumą.
Tirpalo drumstumas Chloridų kiekis, mg/l
Silpnas 1 – 10
Stiprus 10 – 20
Susidaro balti dribsniai 50 – 100
Iškrenta baltos nuosėdos 100
Sulfatų nustatymas
Geriamajame vandenyje sulfatų kiekis neturi viršyti 250 mg/l (3). Vandens tyrimo metu sulfatų kiekį nustatant ekspres metodu. Mėgintuvėlis užpildomas 5 ml tiriamojo vandens, įlašinami 3 lašai HCL tirpalo ir 5 lašai bario chlorido tirpalo. Sulfatų kiekis nustatomas pagal susidariusio drumstumo intensyvumą, kuris pateikiamas 3 lentelėje.
3 lentelė. Sulfatų kiekio nustatymas vandenyje pagal drumstumo intensyvumą.
Tirpalo drumstumas Sulfatų kiekis, mg/l
Silpnas, atsiranda po kelių minučių 1 – 10 Silpnas, bet atsiranda iš karto 10 – 100
Didelis 100 – 500
Tirpalas labai drumstas, nuosėdos greit
Geležies nustatymas
Geriamame vandenyje geležies turi būti ne daugiau kaip 200 μg/l (3). Geležies kiekis vandenyje dažniausiai nustatomas ekspres metodu, todėl pasirinkome šį nustatymo metodą, kuris atliekamas: Į mėgintuvėlį įpylus 10 ml tiriamo vandens, įlašinant 3 lašus druskos rūgšties, 3 lašus vandenilio peroksido ir 4 lašus amonio arba kalio rodanido. Mėgintuvėlio turinys sumaišomas ir paliekamas stovėti 5 minutes. Geležies kiekis vertinamas pagal 4 lentelę po 5 minučių.
4 lentelė. Geležies kiekio nustatymas vandenyje pagal spalvos intensyvumą.
Spalava žiūrint iš šono Spalva žiūrint iš viršaus Geležies kiekis, μg/l
Spalvos pokyčio nėra Spalvos pokyčio nėra 5
Vos pastebima gelsvai rausva Labai silpnai gelsvai rausva 10 Labai silpnai gelsvai rausva Silpnai gelsvai rausva 30 Silpna gelsvai rausva Šviesiai gelsvai rausva 50
Šviesiai gelsvai rausva Gelsvai rausva 100
Ryškiai gelsvai rausva Gelsvai raudona 200
Šviesiai glsvai raudona Ryškiai raudona 500
Vandens kietumo nustatymas
Kietumas įvertinamas nustatant CaCO3 kiekį vandenyje. Tyrimui naudojamos indikatorinės juostelės, kurios pamerkiamos į tiriamąjį vandenį ir iškart ištraukiamos. Po 1 minutės lyginama juostelės spalva su skale ant pakuotės ir pagal skalės spalvas nustatome vandens kietumą. Vanduo gali būti labai minkštas, kai CaCO3 mažiau nei 0,75 mmol/l ir labai kietas, kai CaCO3 daugiau nei 5,35 mmol/l. HN 24:2003 nėra nurodytų griežtų bendro vandens kietumo normų, nurodoma, kad vanduo neturi būti kietesnis 7 mmol/l. Tuo tarpu NVSPL vandens kietumą nurodo detaliau ir skirsto pagal suminį vandens kietumą į:
• iki 0,75 mmol/l (1,5 mg/l) - labai minkštas; • nuo 0,75 iki 1,5 mmol/l (1,5-3 mg/l) - minkštas; • nuo 1,5 iki 2,7 mmol/l (3-5,4 mg/l) - vidutinis; • nuo 2,7 - 5,35 mmol/l (5,4-10,7 mg/l) - kietas; • daugiau kaip 5,35 mmol/l (10,73 mg/l) - labai kietas.
2.2.3. Šlapimo tyrimas
Šlapimo tyrimas atliktas naudojant šlapimo indikatorines juosteles UroTest-10, ph-metrą 3110, veterinarinį refraktometrą ir mikroskopimiam tyrimui reikalingą įrangą. Tiriamasis šlapimas surinktas į šlapimo tyrimui skirtą vienkartinį indelį, greitasis testas, vandenilio jonų koncentracija ir santykinis tankis nustatomas iškart po šlapimo surinkimo, o mikroskopiniam tyrimui skirtas šlapimas vėsioje aplinkoje transportuotas (4 °C) ir tą pačią dieną analizuota Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Maisto Saugos ir Kokybės katedros laboratorijoje.
VetExpert UroTest-10
Testas atliktas remiantis gamintojo rekomenduojama metodika. Naudojant pipetę šlapimas užlašintas ant indikatorinės juostelės VetExpert UroTest-10. Įvykus reakcijoms tarp šlapimo ir indikatorinėje juostelėje esančių reagentų rezultatai lyginami tarp susidariusių spalvos pokyčių ir pateiktos spalvų skalės ant pakuotės. Remiantis gamintojo rekomendacijomis rezultatai vertinami po tam tikro laiko:
• 30 sekundžių - gliukozė ir bilirubinas;
• 40 sekundžių - ketoniniai kūnai, šlapimo santykinis tankis;
• 60 sekundžių - kraujas, vandenilio jonų koncentracija, baltymai, šlapalas; • 120 sekundžių – leukocitai;
Vandenilio jonų koncentracijos nustatymas
Tyrimo metu buvo naudotas pH-metras 3110. Tyrimas paremtas šlapime esančių vandenilio jonų gebėjimu stikliniame elektrode sukelti elektrometrinio patencialo padidėjimą. Šis tyrimo rezultatų tikslumas 0,01, todėl šlapimo pH buvo vertinamas remiantis ph-metro išmatuotais duomenimis, o ne VetExpert UroTest-10, kurios tikslumas 0,5.
Šlapimo sasntykinio tankio nustatymas
Tyrimui naudojamas veterinarinis refraktometras (Eickemeyer, Vokietija), ant kurio dedamas ląšas šlapimo, uždengiamas dangtelis ir atsukus į švievos šaltinį vertinami rezultatai. Metodas pagrįstas šviesos lūžio matavimu, kurį įtakoja medžiagos esančios šlapime. Pasirinkto refraktometro
skalėje šlapimo santykinis tankis gali būti matuojamas nuo 1,000 g/cm3 iki 1,050 g/cm3 ± 0.005 g/cm3. Rezultatai fiksuojami mėlynos juostelės susikirtimo taške su pavaizduota skale. Rezultatai yra tikslesni nei VetExpert UroTest-10, nes indikatorinė juostelė maksimaliai geba išmatuoti iki 1,035 g/cm3.
Mikroskopinis tyrimas
Mikroskopinis šlapimo tyrimas atliktas norint įvertinti šlapime esančių kristalų buvimą. Nusistovėjęs šlapimas iš mėgintuvėlio apačios paimamas su pipete ir dedamas ant objektinio stiklelio, kuris uždengiamas dengiamuoju stikleliu. Atliekamas mikroskopavimas 40x padidinimu, peržiūrimas visas dengiamojo stiklelio plotas ir rezultatai fiksuojami radus nors vieną šlapimo kristalą.
2.2.4. Kraujo biocheminis tyrimas
Biocheminiam kraujo tyrimui atlikti kraujas surinktas iškart po eutanazijos. Naudojant skalpelį atveriama krūtinės ląsta ir perpjaunasmos stambiosios kraujagyslės. Tekantis kraujas surenkamas į kraujo tyrimui skirtą vienakartinį mėgintuvėlį be priedų (BD Vacutainer, Jungtinė Karalystė) ir uždarius kamštelį mėgintuvėlis pavartomas 6 kartus. Mėgintuvėliai su surinktu krauju transportuojami šaldytuve į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Neužkrečiamųjų ligų katedros Gyvulių reprodukcijos laboratorijoją ir automatizuotu kompiuteriniu biocheminiu analizatoriumi ,,SELECTRA Junior” (Nyderlandai, 2006) atliekami biocheminiai kraujo tyrimai. Tyrimams atlikti naudojamas kraujo serumas.
Tyrimo metu nustatyti bendrų baltymų (TP), šlapalo (Urea), kreatinino (Crea) koncentracijos, alaninaminotransferazės (GTP) ir šarminės fosfatazės (ALP) aktyvumai.
2.2.5. Kailio vertinimas
Kailio vertinimas atliktas po audinių eutanazijos atsižvelgiant į vienus pagrindinių kailio kokybės kriterijų, kuriuos pateikia ,,Kopenhagen Fur” organizuojamose kailio vertinimo kursuose.
Pirminis audinių kailio vertinimas prasideda atsiželgiant į šiuos kriterijus: kailio dydį, spalvą, dengiamojo plauko ilgį. Vėliau vertinami kailio kokybiniai paramentrai, tokie kaip povilnės atspalvis, dengiamojo plauko ir povilnės santykis, dengiamojo plauko lygumas, tankumas, kailio pažeidimai. Atsižvelgiant į šiuos parametrus ir remiantis “Kopenhagen Fur” kailių aukciono skirstymu išskiriamos bendrą kailio kokybę apibūdinančios klasės: A kokybės klasės - “Purple”,
“Platinum”, “Burgundy” A kokybė ir B kokybės klasės. “Purple” klasės nurodoma kaip aukščiausios kokybės, “Platinium” – aukštos kokybės, “Burgundy” – aukštenė už vidutinę kokybę, ir atitinkamai B bokybės klasės yra vertinamos nuo vidutinės kokybės iki prastos (40).
5 lentelė. Kailio vertinimas pagal dengiamojo plauko ir povilnės santykį.
Dengiamojo plauko ir povilnės santykis Aprašymas
Ilgi (Long nap) Dengiamojo plauko ilgis yra dvigubai ilgesnis už povilnę.
Klasikiniai (Classic) Dengiamieji plaukai virš povilnio yra 1/3 ilgesni už bendrą povilnės ilgį.
Trumpi (Velvet) Dengiamieji plaukai virš povilnio yra 1/3
trumpesni už bendrą povilnės ilgį.
Labai trumpi (Short nap) Dengiamieji plaukai yra lygūs arba trumpesni už povilnę.
2 pav. Asmeninė nuotrauka – trumpas dengiamųjų plaukų ir povilnės santykis (,,Burgundy”)
Pavadinimas Aprašymas
“Purple” Tai geriausios kokybės kailis. Povilnės labai
tanki. Dengiamieji plaukai lygūs ir jų gausu.
“Platinum” Povilnės labai tanki ar tanki. Dengiamieji
plaukai lygus, kiekis mažesnis.
“Burgundy” Povilnės tanki. Dengiamieji plaukai ganėtinai
6 lentelė. Kailio kokybę apibūdinančios klasės.
2.2.6. Statistinė duomenų analizė
Duomenys kaupti ir apdoroti naudojantis Microsoft Excel 2016 programa, statistiniai skaičiavimai atlikti naudojantis Statistical Packages for Social Sciences (SPSS 23.0).
Tyrimo rezultatam aprašyti naudota aprašomoji statistika. Trijų nepriklausomų imčių palyginimui naudota paprasta dispersinė analizė ANOVA ir neparametrinis Kruskal-Wallis testas. Dviejų kiekybinių kintamųjų priklausomybės vertinimui naudotas Pirsono koreliacijos koeficientas, koreliacijos koeficiento reikšmių skalę žr. 7 lentelėje. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.
7 lentelė. Koreliacijos koeficiento reikšmių skalė
Labai
stipri Stipri Vidutinė Silpna
Labai silpna
Nėra ryšio
Labai
silpna Silpna Vidutinė Stipri
Labai stipri -1 nuo 1 iki -0,7 nuo -0,7 iki -0,5 nuo -0,5 iki -0,2 nuo -0,2 iki 0 0 nuo 0 iki 0,2 nuo 0,2 iki 0,5 nuo 0,5 iki 0,7 nuo 0,7 iki 1 +1
A kokybė Atitinak Purple, Platinium, Burgundy kokybės
reikalavimus, bet gali turėti kai kuriuos defektus: šlapimo žymes papilvėje, kitos spalvos taškus ar kitus nežymius defektus;
B kokybės klasės Povilnė silnai išsivysčiusi. Dengiamieji plaukai nelygus, jų kiekis mažėja. Matomi dideli defektai: didelis
3 pav. Asmeninės nuotraukos – Kairėje – ,,Purple”, viduryje – A kokybės kailis su nežymiu spalvos
3. REZULTATAI
3.1. Vandens tyrimo rezultatai
Ištirto vandens indikatorinės savybės atikinka nurodytus kokybės reikalavimus - LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 24 : 2003 „GERIAMOJO VANDENS SAUGOS IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI“ (Valstybės žinios, 2003-08-13, Nr. 79-3606). Nustatytas geriamojo vandens pH – 6.88, o struktūrizuoto-šarminio vandens pH - 8.92. Geriamojo vandens kietumo rezultatas – 6,29 mg/l, remiantis NVSPL pateikta lentelė vanduo įvardintas kaip kietas, o struktūrizuotas-šarminis vanduo – minkštas, nes nustatytas suminis kietumas 1,63 mg/l.
3.2. Šlapimo tyrimo rezultatai
Padidėjusi leukocitų koncentracija audinių šlapime buvo nustatyta 6 mėginiuose (24 proc.). Padidėjusi baltymų koncentracija audinių šlapime nebuvo rasta. 3 mėgiuose (12 proc.) buvo nustatyta eritrocitų, 3 mėgiuose (12 proc.) buvo nustatyta ketonų, 2 mėginiuose (8 proc.) gliukozės. Bilirubino audinių šlapime nebuvo rasta. Pagal šiuos kreterijus statistiškai reikšmingo ryšio tarp grupių nebuvo stebėta (p>0,05), detaliau žr. 8 lentelę.
8 lentelė. Požymių pasireiškimas
Kontrolinėje grupėje n=7 (100 proc.) 14 dienų poveikio grupėje n=8 (100 proc.) 60 dienų poveikio grupėje n=10 (100 proc.) p Leukocitų
padidėjimas 2 (29 proc.) 0 (0 proc.) 4 (40 proc.) 0,070
Baltymų
padidėjimas 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) 1,000
Eritrocitai 1 (14 proc.) 0 (0 proc.) 3 (30 proc.) 0,237
Ketonai 1 (14 proc.) 0 (0 proc.) 2 (20 proc.) 0,436
Bilirubinas 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) 1,000
Gliukozė 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) 2 (20 proc.) 0,209
Mažiausias šlapimo santykinis tankis buvo 1,018 g/cm3, didžiausias 1,055 g/cm3. Normalus audinių šlapimo santykinis tankis yra 1,018 - 1,036 g/cm3. Santykinio tankio pasiskirstymas tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (p>0,05), detaliau žr. 4 pav.
4 pav. Santykinis tankis
Audinių šlapimo vandenilio jonų koncentracija (pH) norma 6,0-6,6. Tyrimo metu mažiausia nustatyta pH reikšmė 5,8, didžiausia 6,8. . Kontrolinėje grupėje pH koncentracija buvo 5,89 ± 0,11, 14 dienų poveikio grupėje 6,45 ± 0,12, 60 dienų poveikio grupėje 6,48 ±0,23. pH reikšmės statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp grupių (0<0,05), žr. 5 pav. Nenustatyta statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp šlapimo pH ir santykinio tankio (r=0,156, p=0,457)
5 pav. Šlapimo vandenilio jonų koncentracija
p<0,001 p=0,028
7 mėginiuose (28 proc.) buvo nustatyta šlapimo kristalų, detaliau žr. 6 pav. Kristalų nustatymas buvo statistiškai reikšmingai susijęs su grupė (p<0,05). Kristalų susidarymas statistiškai reikšmingai susijęs su šlapimo pH (p=0,002).
6 pav. Kristalų susidarymas
3.3. Kraujo tyrimų rezultatai
Mažiausia šlapalo koncentracija audinių kraujyje buvo 6,9 mmol/L, didžiausia 19,2 mmol/L. Visose grupėse šlapalo nustatyta atvejų turėjusių didesnę šlapalo koncentraciją, negu nurodoma norma (3,9-15,2 mmol/L). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nestebėta (p>0,05), detaliau žr. 7 pav.
7 pav. Šlapalo koncentracija audinių kraujyje
5 8 5 2 5 0 2 4 6 8 10 12 Kontrolinė grupė 14 dienų veikta grupė 60 dienų veikta grupė
Nesusidarė Kalcio oksalatai Struvitai
p=0,046
Kreatinino koncentracija audinių kraujyje buvo 116 ± 26 µmol/l. Mažiausia kreatinino koncentracija buvo 68 µmol/l, didžiausia 162 µmol/l. Visų audinių CREA koncentracija buvo didesnė už normalią (56 – 70 µmol/l). Kontrolinėje grupėje kreatinino koncentracija buvo 108 ± 30 µmol/l, 14 dienų poveikio grupėje 97 ± 16 µmol/l, 60 dienų poveikio grupėje 138 ± 13 µmol/l. Kreatinino koncentracija tarp grupių skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05), detaliau žr. 8 pav.
Nustatyta vidutinė statistiškai reikšminga koreliacija tarp šlapalo ir kreatinino koncentracijų (r=0,651, p<0,001).
8 pav. Kreatinino koncentracija audinių kraujyje
Normali GPT koncentracija audinių kraujyje yra 14,7-158,0 U/l. Mažiausia GPT koncentracija audinių kraujyje buvo 3,1 U/l, didžiausia 38,4 U/l. Kontrolinėje grupėje GPT koncentracija buvo 10,2 ± 9,6 U/l, 14 dienų poveikio grupėje 16,7 ± 1,7 U/l, 60 dienų poveikio grupėje 26,3 ± 10,1 U/l. GPT koncentracija tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05), detaliau žr. 9 pav.
9 pav. GPT koncentracija audinių kraujyje
ALP koncentracija audinių kraujyje buvo 608 ± 190 U/l. Mažiausia ALP koncentracija buvo 284 U/l, didžiausia 1032 U/l. Visų audinių ALP koncentracija buvo didesnė už normalią (37 – 67 U/l). Kontrolinėje grupėje ALP koncentracija buvo 572 ± 101 U/l, 14 dienų poveikio grupėje 485± 117 U/l, 60 dienų poveikio grupėje 732 ± 218 U/l, detaliau žr. 10 pav. ALP koncentracija tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05).
Nustatyta statistiškai reikšminga silpna koreliacijos tarp GPT ir ALP koncentracijų (r=0,499, p=0,011).
10 pav. ALP koncentracija audinių kraujyje
p=0,002
Bendro baltymo (TP) koncentracija audinių kraujyje buvo 94,7 ± 28,8 g/l. Mažiausia TP koncentracija buvo 34,8 g/l, didžiausia 143,8 g/l. Normali TP koncentracija 40,2 – 66,0 g/l. Kontrolinėje grupėje TP koncentracija buvo 94,8 ± 24,6 g/l, 14 dienų poveikio grupėje 76,2 ±36,7 g/l, 60 dienų poveikio grupėje 109,4 ± 14,6 g/l, detaliau žr. 11 pav. TP koncentracija tarp grupių skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05).
11 pav. TP koncentracija audinių kraujyje
3.4. Kanadinių audinių svoriai
Pirmą kartą matuojant audinių svorį kontrolinės grupės audinės vidutiniškai svėrė 2703 g, antra grupė (veikiama 14 dienų) 2760 g, trečia grupė (veikiamas 60 dienų) 2647 g.
Antrą kartą sveriant po 14 dienų vidutinis svoris buvo kontrolinės 3005 g, antros grupės (veikimas šarminiu po svorių matavimo nutrauktas) 3183 g, trečia grupė (veikiamas 60 dienų) 3072 g.
Trečią kartą matuojant kanadinių audinių svorį, po 60 dienų nuo tyrimo pradžios, vidutinis svoris kontrolinės grupės buvo 3696 g, antros grupės 3894 g, trečios grupės 3634 g.
Svorių kitimas pasvaizduotas 12 pav.. Skaičius po diagramomis nusako svorio matavimo eilę.
12 pav. Kanadinių audinių svorių vidurkio kitimas
2,500 2,600 2,700 2,800 2,900 3,000 3,100 3,200 3,300 3,400 3,500 3,600 3,700 3,800 3,900 4,000 1 2 3
3.5. Kailio vertinimo rezultatai
Vertinant dengiamojo plauko ir povilnės santykį trumpus dengiamuosius plaukus turėjo kontrolinėje grupėje 5 audinės iš 7, 14 dienų veiktoje grupėje 7 iš 8 ir 60 dienų veiktoje grupėje 7 iš 10. Tik trečioje grupėje buvo 1 audinės turėjėjęs ilgus dengiamuosius plaukus. Vertinant bendrą kokybe pirmojoje grupėje ,,Purple” įvertinimą turėjo 1 kanadinė audinė iš 7, antrojoje – 2 iš 8, trečiojoje – 1 iš 10. B kokybės kailis įvertintas tik 60 dienų veiktos grupės vienos kanadinės audinės. Kailio vertinimas pagal dengiamojo plauko ir povilnės santykį tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė p=0,718, taip pat ir pagal kailio kokybės klases p=0,141 . Platesni duomenys pateikiami 9 lentelėje.
9 lentelė. Kailio kokybės vertinimas
Kailio vertinimas pagal
dengiamojo plauko ir povilnės santykį.
Kailio vertinimas pagal kailio kokybę apibūdinančias klases L aba i trum pi (S hort na p) T rum pi (V el ve t) K la si ki ni a i (Cl as si c) Il gi (L ong na p) ,,P urpl e” ,,P la tini um ” ,,Burgundy” A kokybė s ka il ia i B kokybė s ka il ia i Kontro-linė grupė n=7 (100 proc.) 0 (0 proc.) 5 (71,4 proc.) 2 (28,6 proc.) 0 (0 proc.) 1 (14,3 proc.) 2 (28,6 proc.) 2 (28,6 proc.) 2 (28,6 proc.) 0 (0 proc.) 14 dienų veikta grupė n=8 (100 proc.) 0 (0 proc.) 7 (87,5 proc.) 1 (12,5 proc.) 0 (0 proc.) 2 (25 proc.) 3 (37,5 proc.) 3 (37,5 proc.) 0 (0 proc.) 0 (0 proc.) 60 dienų veikta grupė n=10 (100 proc.) 0 (0 proc.) 7 (70 proc.) 2 (20 proc.) 1 (10 proc.) 1 (10 proc.) 2 (20 proc.) 2 (20 proc.) 4 (40 proc.) 1 (10 proc.) Rezultatai pateikti kaip atvejai vnt. (procentai)
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo tikslas - ištirti struktūrizuoto vandens poveikį audinių sveikatingumui ir kailio kokybei.
Remiantis Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003 „GERIAMOJO VANDENS SAUGOS IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI“ (Valstybės žinios, 2003-08-13, Nr. 79-3606) nustatyta, kad naudojamas vanduo kanadinių audinių ūkyje ir iš jo paruoštas struktūrizuotas-šarminis vanduo atitinka šioje normoje nurodytus reikalavimus. Šioje higienos normoje nurodoma, kad vandens pH turi būti nuo 6,5 iki 9,5 (3), o tirtuose vandens mėginiuose pH buvo 6,88 ir 8,92.
Išanalizavus šlapimo tyrimus, 24 proc. kanadinių audinių buvo nustatyti leukocitai šlapime ir iš jų 85,7 proc. audinių, kurių šlapime buvo nustatyti šlapimo kristalai. Šis kraujo ląstelių buvimas šlapime, gali būti vienas svarbiausių parametrų diagnozuojant apatinių ar viršutinių šlapimo takų uždegimus, kurie susiję su infekcija ar akmenlige. Eritrocitai šlapime buvo 16 proc. audinių ir 57,14 proc., kurių šlapime mikroskopuojant aptikti šlapimo kristalai. Gauti rezultatai patvirtina literatūroje pateiktus duomenis, kad esant kristalams šlapimo sistemoje dažnai gali būti nustatomas padidėjęs leukocitų ir eritrocitų kiekis šlapime (41). Taip pat nustatyta, kad 100 proc. audinių, kurių šlapime buvo aptikti kristalai turėjo didesnį už normalų santykinį šlapimo tankį, o kitiems žvėreliams, kuriems neaptikti kristalai, šis padidėjimas nenustatytas. Literatūroje nėra pateikta kaip kinta šlapimo santykinis tankis kanadinėms audinėms esant šlapimo kristalams arba urolitams, bet žmonių medicinoje atliktais tyrimais įrodyta, kad šlapimo santykinis tankis didėja esant šlapime kristalams (42), remiantis atliktu tyrimu galima teigti, kad kanadinėms audinėms taip pat nustačius didesnį santykinį tankį galima įtarti šlapimo sistemoje esančius kristalus arba urolitus.
Nustatyta, kad grupė, kuri nebuvo girdoma struktūrizuotu-šarminiu vandeniu šlapimo vandenilio jonų koncentracija 85,7 proc. buvo žemesnė už fiziologines normas (pH<6,0). Kanadinių audinių girdytų šarminiu vandeniu 14 dienų ir atlikus šlapimo pH tyrimą baigus visą tyrimą (po 46 dienų) nustatyta, kad 100 proc. pH žvėrelių šlapime buvo normos ribose. Trečios grupės, kuri buvo girdyta 60 dienų šarminiu vandeniu, vandenilio jonų koncertracija šlapime buvo nustatyta didesnė nei fiziologinės normos (pH>6,6) pas 30 proc. šios grupės narių. Remiantis šiais duomenimis ir mikroskopiniu šlapimo tyrimu buvo nustatyta, kad susidarių šlapimo kristalų kilmė yra susijusi su šlapimo pH. Šarminėje šlapimo aplinkoje arba kai pH>6,5 buvo linkę susidaryti struvitai, o rūgštinėje (pH<6,0) – kalcio oksalatai. Moksininkų teigimu pH koncentracija kanadinėms audinėms dažniausiai įtakoja šlapimo kristalų kilmę ir gauti rezultatai tai patvirtina (30). Bet pagal gautus rezultatus galima teigti, kad esant šarminiam ar rūgštiniam šlapimui nebūtinai aptinkami šlapimo
kristalai, nes kaip ankščiau minėta rūgštinis pH kontrolinėje grupėje buvo nustatymas pas 85,7 proc. žvėrelius, o iš šį pH turinčių kanadinių audinių šlapimo kristalai aptikti tik pas 33,33 proc..
Atliekant biocheminį kraujo tyrimą buvo tirti UREA, CREA, GPT, ALP ir TP rodikliai. Lyginat kontrolinės grupės UREA su antra (14 dienų veikta) grupe nustatyta, kad vidutiniškai UREA kiekis kraujyje sumažėjo 12,5 proc. ir nustatyti 25 proc. atvejų kai šis parametras šiek tiek viršijo normos ribas, bet tai nesudarė didesnio nuokrypio nei 1 mmol/L, o trečios (60 dienų veiktos) grupės šlapalo kiekis lyginant su kontroline grupe buvo 8,96 proc. didesnis ir šioje grupėje UREA kiekis virš normos buvo nustatytas 60 proc. žvėrelių, nors kontrolinėje grupėje viršijo 28,57 proc.. Nustatant kreatinino kiekį kraujyje visi tirti mėginiai viršijo normas (56 – 70 µmol/l), bet antrosios grupės CREA kiekis nustatytas vidutiniškai 10,3proc. mažesnis už kontrolinę grupę, o trečiosios grupės šis kiekis buvo aukštesnis 26,8 proc.. Taip pat nustatyta vidutinė statistiškai reikšminga koreliacija tarp šlapalo ir kreatinino koncentracijų (r=0,651, p<0,001). Normali GPT koncentracija audinių kraujyje yra 14,7-158,0 U/l. Tyrimo metu nustatyta mažiausia GPT koncentracija audinių kraujyje buvo 3,1 U/l, didžiausia 38,4 U/l. Kontrolinėje grupėje GPT koncentracija buvo 10,2 ± 9,6 U/l ir 71,42proc. turėjo žemesnę koncentracija nei normali, antroje grupėje visi mėginiai buvo normos normos ribose (16,7 ± 1,7 U/l), trečioje grupėje nustatyta GPT koncentracija 26,3 ± 10,1 U/l ir vienas atvejis arba 10 proc. kai ši koncentracija buvo žemesnė nei normali. GPT koncentracija tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). ALP koncentracija audinių kraujyje buvo nustatytas vidurkis 608 ± 190 U/l. Mažiausia ALP koncentracija buvo 284 U/l, didžiausia 1032 U/l. Visų audinių ALP koncentracija buvo didesnė už normalią (37 – 67 U/l). Kontrolinėje grupėje ALP koncentracija buvo 572 ± 101 U/l, 14 dienų poveikio grupėje 15,2 proc. mažesnė, o 60 dienų poveikio grupėje 27,97 proc. didesnė už kontrolinę grupę, ALP koncentracija tarp grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Bendro baltymo (TP) koncentracija audinių kraujyje buvo 94,7 ± 28,8 g/l. Mažiausia TP koncentracija buvo 34,8 g/l, didžiausia 143,8 g/l. Normali TP koncentracija 40,2 – 66,0 g/l. Tik antros grupės mėginiuose nustatyta TP koncentracija atitinkanti fiziologines normas pas 50 proc. žvėrelių, kitose grupėse šis parametras viršijo normos ribas. Antrosios grupės TP koncentracija buvo 19,65 proc. žemesnė už kontrolinės grupės, o trečios grupės 15,33 proc. didesnė. TP koncentracija tarp grupių skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05). Literatūroje nėra informacijos kaip strūktūrizuotas-šarminis vanduo paveikia audinių kraujo biocheminius rodiklius, bet atliktame tyrime pastebėta, kad didžiausia tikimybė nustatyti kraujo biocheminių rodiklių koncentraciją normos ribose buvo pas kanadinių audinių grupę, kuri šiuo vandeniu buvo profilaktiškai paveikta trumpą laiką (14 dienų), bet pastebėta, kad ilgai girdant šiuo vandeniu žvėrelių sveikatingumas prastėja.
Lyginant su Kinijos mokslininkų atliktais įvairių spalvų kanadinių audinių svorio kitimo matavimais (43) galima teigti, kad visų tyrime buvusių grupių svorio vidurkiai atitiko fiziologines
normas. Bet pastebėta, kad grupės, kuri buvo veikta šarminiu vandeniu 14 dienų svoris 5,1 proc. baigus tyrimą buvo didesnis už kontrolinę grupę, nors tyrimo pradžioje jis buvo didesnis tik 2,1 proc.. Taip pat trečios grupės svoris lyginant su kontroline grupe po 14 dienų buvo padidėjęs 4,3 proc., bet vėliau sumažėjus dienos svorio kitimui galiausiai šios grupės svoris buvo 1,7 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės.
Vertinant dengiamojo plauko ir povilnės santykį trumpus dengiamuosius plaukus turėjo kontrolinėje grupėje 71,4 proc. (n=5), 14 dienų veiktoje grupėje 87,5 proc. (n=7) ir 60 dienų veiktoje grupėje 70 proc. (n=7). Tik trečioje grupėje buvo 10 proc. audinių turėjusiu ilgus dengiamuosius plaukus. Vertinant bendrą kokybę pirmojoje grupėje ,,Purple” įvertinimą turėjo 14,3 proc. (n=1), antrojoje – 25 proc. (n=2), trečiojoje – 10proc. (n=1). ,,B kokybės kailis” įvertinimas skirtas 60 dienų veiktos grupės vienai kanadinei audinei. Remiantis šiais kailio kriterijų įvertinimais ir šarminio vandens įtakai į jų kitimą publikuotos informacijos nėra. Bet apibendrinus gautus duomenis, galima patebėti, kad kailio kokybė buvo geresnė pas kliniškai sveikesnius žvėrelius, o šie nustatyti antroje grupėje, kurioje šarminis vanduo buvo girdomas 14 dienų.
5. IŠVADOS
1. Vandens poveikis kanadinių audinių svorio kitimui:
Strūktūrizuotas šarminis vanduo turėjo teigiamą poveikį audinių svorio kitimui girdant audines 14 dienų, bet naudojant šį vandenį 60 dienų nustatytas neigiamas poveikis. 14 dienų girdomų audinių svoris po tyrimo vidutiniškai buvo didesnis 5,1 proc. už kontrolinę grupę.
2. Struktūrizuoto-šarminio vandens įtaka kailio kokybei:
Statistiškai reiškmingo skirtumo vertinant kailio kokybę abiem kriterijais nenustatyta, bet 14 dienų girdytu struktūrizuotu-šarminiu vandeniu žvėrelių kailio kokybė pagal kailio kokybę apibūdinančias klases buvo 100 proc. geresnė už A ir B kokybės kailių klasę, o kontrolinėje grupėje – 71,42 proc. ir 60 dienų girdytų kanadinių audinių – 50 proc..
3. Poveikis sveikatingumui:
a) Šlapimo pH girdant audines šarminiu vandeniu pasikeitė. 14 dienų veiktos grupės audinių šlapimo pH 100proc. atitiko normos ribas, o 60 dienų veiktos grupės 30proc. narių šis rodiklis viršijo normos ribas (pH>6,6).
b) Kontrolinėje grupėje nustatyti kalcio oksalatų kristalai, o veikiant šarminiu vandeniu šių kristalų nenustatyta, bet veikiant ilgesnį laiką aptikti struvitiniai kristalai 5 iš 10 atvejų.
c) Šlapalo kiekis visose grupėse buvo normos ribuose ir vandens įtaka nestebima. d) GPT koncentracija veikiamose grupėse atistatė į normos ribas.
e) ALP koncentracija visais atvejais viršijo normos ribas, o veikiant šarminiu vandeniu 60 dienų nustatytos šios koncentracijos didėjimas 29,72 proc., o 14 dienų veiktos grupės sumažėjo vidutiniškai 15,2 proc..
f) CREA koncentracija antros grupės priartėjo prie normos ribų 10,18 proc., o trečios grupės padidėjo 27,77 proc..
g) TP koncentracija antros grupės priartėjo prie normos ribų 19,62 proc., o trečios grupės padidėjo 15,4 proc..
6. REKOMENDACIJOS
• Strukūrizuotą šarminį vandenį naudoti kanadinėms audinėms kailio kokybės ir sveikatingumo gerinimui.
