Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

DANGUOLĖ RELIŪGAITĖ

6 kursas 4 grupė

SUDĖTINIS ORGANŲ BEI JŲ FUNKCIJŲ SUTRIKIMAS ŠUNIMS

SERGANTIEMS BABEZIOZE KOMPLIKUOTOJE FORMOJE

MULTIPLE-ORGAN

DAMAGE/DYSFUNCTION IN COMPLICATED CANINE BABESIOSIS

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. Dr. Audrius Kučinskas

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas

SUDĖTINIS ORGANŲ BEI JŲ FUNKCIJŲ SUTRIKIMAS ŠUNIMS SERGANTIEMS BABEZIOZE KOMPLIKUOTOJE FORMOJE

 Yra atliktas mano pačios;

 Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

 Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos

literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretorės/riaus vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės/riaus parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas

TURINYS

SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA……….………5 Summary ... 7 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 1.1.Babeziozės etiologija... 11

1.2. Gyvavimo ciklas ir perdavimas ... 13

1.3. Babeziozės patogenezė ... 13

1.4.Babeziozės klinikiniai požymiai ir formos ... 14

1.5.Diagnozavimas ... 15

1.6.Gydymas ... 16

1.7. Prevencija ... 17

1.8. Sudėtinis organų bei jų funkcijų sutrikimas šunims sergantiems babezioze (komplikuotoje formoje) ... 18

1.8.1. Nekomplikuota forma ... 18

1.8.2. Komplikuota forma ... 18

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 25

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 29

3.1. Babezioze sirgusių šunų amžiaus ir lyties pasiskirstymas ... 30

3.2. Šunų komplikuotos formos babeziozės pasireiškimas Klaipėdos miesto klinikoje (n=32) ... 32

3.3. Klinikinių tyrimų duomenys ... 33

3.4. Komplikuota babezioze sirgusių šunų biocheminiai kraujo tyrimų rezultatai ... 34

3.5. Organų bei jų funkcijų veiklos sutrikimų skaičius šunims sergant komplikuota babeziozės forma ... 37

3.6. Organų sistemų veiklos sutrikimai sergant komplikuota babeziozės forma ... 39

REZULTATŲ APTARIMAS ... 41

IŠVADOS ... 44

LITERATŪROS SĄRAŠAS... 45

SANTRUMPOS

B. canis vogeli – Babesia canis vogeli B. canis rossi – Babesia canis rossi B. canis canis– Babesia canis canis B. gibsoni – Babesia gibsoni

MODS – sudėtinis organų bei jų funkcijų sutrikimas SIRS – sisteminis uždegiminio atsako sindromas IFA – imunofermentinė analizė

ELISA – imunofermentinė analizė PGR – polimerazės grandininė reakcija

SANTRAUKA

Sudėtinis organų bei jų funkcijų sutrikimas šunims sergantiems babezioze komplikuotoje formoje.

Magistro baigiamasis darbas. Kaunas, 2014

Darbo apimtis 48 puslapiai , 4 lentelės, 12 paveikslėlių. Literatūros sąrašas: 30 šaltinių.

Darbo tikslas – surinkti ir išanalizuoti šunų sergančių babezioze atvejus, organų bei jų funkcijų

sutrikimus komplikuotoje babeziozės formoje smulkių gyvūnų veterinarijos klinikoje, Klaipėdoje.

Darbo uždaviniai:

nustatyti kokio amžiaus, veislės bei lyties šunys dažniausiai serga komplikuota babeziozės forma; nustatyti kurio sezono metu daugiausiai pasireiškia komplikuota babeziozės forma; ištirti ir įvertinti biocheminių kraujo tyrimų rezultatus; nustatyti ar sergamumas komplikuota babeziozės forma priklauso nuo sudėtinio organų bei jų funkcijų sutrikimo, bei jo įtaką mirtingumui; nustatyti kokių organų sistemų bei jų funkcijų sutrikimai vyrauja dažniausiai ir ar šių organų sistemų veikla daro įtaką mirtingumui.

Tyrimo objektas: šunys sergantys komplikuota babeziozės forma.

Tyrime taikyti diagnostikos analizės metodai, statistika, grafika, palyginimas, mokslinės literatūros analizė, sisteminis požiūris, matematiniai metodai, koreliacijos metodas.

Išvados:

1. Iš 32 šunų kuriems buvo nustatyta komplikuota babeziozės infekcija dažniausiai (41%)

sirgo 1-5 metų šunų amžiaus grupė, dažniausiai sirgo mišrūnai 13 (39,4%), rečiau škotų terjerai 3 (9%), sergančių patinų užregistruota 62,5 %, patelių 37,5%.

2. Didžiausi ligos protrūkiai pasireiškė pavasario (47%) bei rudens (37%) sezono metu

3. Analizuojant kraujo biocheminius parametrus buvo nustatyta, kad babeziozės kraujo

biocheminiai parametrai buvo nukrypę nuo normos ribų: šlapalo koncentracija buvo virš normos ribų 3,1 – 8,5 mmol/l: vidutiniškai 21,1 mmol/l, padidėjo 2,6 karto; kreatinino koncentracija buvo aukščiau normos ribų (norma - 55 - 106 µmol/l): vidutiniškai 192,3 µmol/l, padidėjo 1,2 karto; bilirubino koncentracija buvo aukščiau normos ribų (norma – 3,5 -13 µmol/l): vidutiniškai 46,8 µmol/l, padidėjo 2,8 karto; aspartataminotransferazės koncentracija buvo aukščiau normos ribų (norma iki 40 U/l):

vidutiniškai 108,1 U/l, padidėjo 2,5 karto; alaninaminotransferazės koncentracija buvo aukščiau normos ribų (norma iki 55 U/l): vidutiniškai 89,3 U/l, padidėjo 1,2 karto.

4. Iš 32 šunų sergančių komplikuota babeziozės forma dažniausiai buvo pažeidžiami

keturių organų bei jų funkcijų veikla vienu metu – 14 atvejų (44%).Dažniausiai nugaišo šunys kuriems buvo pasireiškę keturių organų ar jų funkcijų veiklos sutrikimas (4/7 šunims).

5. Dažniausiai sergant babezioze sutrinka virškinimo sistemos kepenų veikla 29/32 (90%),

rečiau sutrinka šlapimo šalinimo sistemos inkstų veikla 25/32 (78.1%), nervų sistemos sutrikimai – 13/32 (40.6%). Dėl virškinimo sistemos kepenų veiklos sutrikimo nugaišo 7/29 (24,1%), šlapimo šalinimo sistemos inkstų veiklos sutrikimo - 7/25 (28%).

Summary

Multiple-organ damage/dysfunction in complicated canine babesiosis Master thesis

Kaunas, 2014

The coverage of work 48 pages, table 4, picture 12 Reading list of: 30 sources

This study was designed to collect and analyze the dog with babesiosis cases, organ dysfunction, and their a complicated form of babesiosis of small animal veterinary clinic in Klaipeda.

The research objective formulated in the following tasks: identify what age, breed and sex dogs usually suffer from a complicated form of babesiosis; set a season mainly occurs in the form of complicated babesiosis; investigate and evaluate the biochemical blood tests; determine whether the incidence of babesiosis complicated form depends on a complex of organs and their functioning, and its impact on mortality; determine what organ systems and their functions, disorders usually prevail and that the organ systems function affects mortality.

The object of study: Dogs with complicated babesiosis form.

In the research apply the methods of diagnostic analysis, statistics, graphic, comparison, the scientific literary analysis, systematic approach, mathematical methods of treatment, correlation method, survey method.

Conclusions:

1. Of the 32 dogs who were with complicated babesiosis infection in most cases (41 %)

had 1-5 years of age group of dogs , mostly bastards had 13 (39.4 % ), followed by the Scottish terrier , 3 (9 %) , with 62.5 % of males recorded and females 37.5 %

2. The largest outbreaks occurred in the spring (47 %) and autumn (37 %) during the

season

3. The analysis of blood biochemical parameters were found to Babesia in blood

biochemical parameters were abnormal values: blood urea levels were above the normal range 3.1 to 8.5 mmol / l on average, 21.1 mmol / l , an increase of 2.6 times; creatinine concentration was above the normal range (norm - 55-106 micromole / l): average 192.3 micromole / l , an increase of 1.2 times ; bilirubin levels were above the normal range ( rate - 3.5 -13 micromole / l): average 46.8 micromole / liter , an increase of 2.8 times ; the aspartate aminotransferase levels were above the normal range (the

rate to 40 U / l): average of 108.1 U / l , an increase of 2.5 times; the alanine aminotransferase levels were above the normal range ( rate up to 55 U / l): average of 89.3 U / l , an increase of 1.2 times.

4. Of the 32 dogs with complicated babesiosis have usually been in the form of four

vulnerable organs and their functions, the activities at the same time - 14 cases (44 %) . Mostly dead dogs have been reported in four organs or their function impairment ( 4/7 dogs).

5. The most common in patients with babesiosis impaired liver function of the digestive

system 29/32 (90 % ), followed by disruption of the urinary system kidney 25/32 ( 78.1 %) , nervous system disorders - 13/32 ( 40.6 %) . For the digestive system liver failure died 7/29 (24.1 %) , urinary system kidney failure - 7/25 ( 28%).

9

ĮVADAS

Šunų babeziozė – viena iš labiausiai paplitusių šunų infekcinių ligų, kuria gali užsikrėsti graužikai, žmonės, galvijai, arkliai, katės bei šunys (Ayoob et al., 2010). Ją sukelia piroplazmų būriui priklausantys Babesia genties pirmuonys. Veterinarijos gydytojai informuoja, kad per pastaruosius 3–4 metus šunų babeziozė itin gausiai išplito ir Lietuvoje (Mardosaitė, Radzijevskaja, 2012). Pagrindiniai šunų babeziozės sukėlėjų pernešėjai Europoje yra Dermacentor reticulatus erkės. Labiausiai paplitusi didžiųjų babezijų Babesia canis sukeliama babeziozė. Viena aktualiausių su Babesia canis susijusių problemų yra jų diagnostika ir identifikavimas. Lietuvoje apie šios ligos sukėlėjų ir jų porūšių paplitimą Dermacentor reticulatus erkėse oficialių duomenų kol kas nėra (Mardosaitė, Radzijevskaja, 2012).

Pagal pagrindinį babeziozės klinikinį pasireiškimą ji klasifikuojama į komplikuota ir nekomplikuotą babeziozės formas.

Nekomplikuota babeziozė pasižymi ūmia hemolize, karščiavimu, anoreksija, depresija, matomos šviesios gleivinės, splenomegalija bei pulso pakitimais. Remiantis klinikiniais požymiais dauguma pacientų su nekomplikuota forma serga anemija. Ji yra skirstoma į laipsnius sunkią, vidutinio sunkumo ir lengvą. (Lobetti, 2005).

Komplikuotoje formoje pažeidžiamas vienas ar daugiau organų, kas sukelia šoką (aneminį ar hipovoleminį), ūmų inkstų nepakankamumą, hepatitą, ūminį respiratorinį distreso sindromą, imuninę hemolizinę anemiją, centrinės nervų sistemos sutrikimus, širdies veiklos sutrikimus, DIC (išplitusią intravaskulinę koaguliopatiją), raumenų skausmą, akių ligas, galūnių nekrozes bei pankreatitą (Joubert et al., 2004).

Įvairias šunų babeziozės klinikines apraiškas yra sunku susieti tik su hemolize. Pastaraisiais metais vis daugiau autoriai siūlo vienodą mechanizmą, kuris veda prie skirtingų klinikinių apraiškų. Mechanizmas yra paremtas hipoteze, kad sisteminis uždegiminis atsako sindromas (SIRS) ir sudėtinis organų bei jų funkcijų sutrikimo sindromas (MODS) sudaro pagrindinį patofiziologinį mechanizmą, dėl kurio nesusiję babeziozės diagnozavimo aspektai sukuria atpažįstamą modelį (Matijatko et al., 2010).

10

Darbo tikslas:

Darbo tikslas – surinkti ir išanalizuoti šunų sergančių babezioze atvejus, organų bei jų funkcijų sutrikimus komplikuotoje babeziozės formoje smulkių gyvūnų veterinarijos klinikoje, Klaipėdoje.

Darbo uždaviniai:

1. nustatyti kokio amžiaus, veislės bei lyties šunys dažniausiai serga komplikuota babeziozės forma.

2. nustatyti kurio sezono metu daugiausiai pasireiškia komplikuota babeziozės forma. 3. Ištirti ir įvertinti biocheminių kraujo tyrimų rezultatus.

4. nustatyti ar sergamumas komplikuota babeziozės forma priklauso nuo sudėtinio organų bei jų funkcijų sutrikimo, bei jo įtaką mirtingumui.

5. nustatyti kokių organų sistemų bei jų funkcijų sutrikimai vyrauja dažniausiai ir ar šių organų sistemų veikla daro įtaką mirtingumui.

11

1.LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.Babeziozės etiologija

Piroplasmidia klasėseritruocituose parazituojantys pirmuonys - Babesia canis ir Babesia gibsoni

labiausiai dominuojantys šios parazitozės sukėlėjai (Lentelė 1). Daugelyje Europos šalių ši protozoozė labiausiai palitusi kaip kraujasiurbių erkių platinama šunų liga, pasireiškianti įvairaus lygio hemolitine anemija (Conrad et al., 1991).

Babezijas platina iksodinės (Ixodidae) kraujasiurbės erkės, kurios gali perduoti babeziozės sukėlėjus transovariniu būdu savo palikuonims. Šunys šia liga užsikrečia, kai kraujasiurbės erkės minta jų krauju (Irwin, 2010).

Šią ligą šunims dažniausiai sukelia babezija Babesia canis. Tai polimorfinis organizmas, kurio forma gali keistis nuo amebos iki žiedo. Šios rūšies babezijų dažnai aptinkama poromis išsidėsčiusių eritrocitų viduje . Šios rūšies babezijos dydis dažniausiai būna - 3 μm × 5 μm , bet pasitaiko ir didesnių Babesia canis rūšių - 2 -6 μm. Babesia canis skirstoma į 4 porūšius: B. canis vogeli, B. canis canis, B. canis rossi. Šie porūšiai skiriasi pagal geografinį pasiskirstymą, pernešimo būdą, patogeniškumą, imuninį atsaką bei genetiką (Boozer, 2003).

Šunų eritrocituose gali parazituoti mažesnio dydžio babezija B. gibsoni. Ši babezija būna 1,2-2,5 skersmens. Mažųjų babezijų rečiau aptinkama Europoje. Jos taip pat yra patogeniškos, gali sukelti ūminę ligą. (Irwin, 2010).

12 Lentelė 1. Šunų užsikrėtusių Babesia pirmuonimis geografinis paplitimas, morfologinė

charakteristika bei patogeniškumas pasauliniu mastu (J.P. Schoeman, 2009; Irwin, 2010)

Babesia rūšis Geografinis paplitimas Dydis Forma eritruocituose Erkės, užkrato pernešėjo rūšis Patogeniškumas

B. canis vogeli JAV

Japonija Prancūzija Australija Pietų Afrika Brazilija 3 μm × 5 μm Kriaušės forma – po vieną arba poromis Rhipicephalus sanguineus Mažas

B. canis canis Prancūzija

Ispanija Vengrija Šveicarija Vokietija Belgija Olandija 3 μm × 5 μm Kriaušės forma – po vieną arba poromis Dermacentor reticulatus Vidutinis

B. canis rossi Pietų Afrika 3 μm × 5 μm Kriaušės forma

– po vieną arba poromis Haemophysalis leachi Didelis Neįvardintos didelės rūšys Šiaurės Karolina

2 -5 μm Nežinoma Nežinoma Nežinoma

Babesia gibsoni JAV Pietų Afrika Azija Australija Viduriniai rytai Vengrija Italija 1 μm × 3,2 μm Pleomorfinės: ovalo ar žiedo formos – po vieną arba poromis Haemophysalis leachi, Rhipicephalus sanguineus, Ixodes Vidutinis

13

1.2. Gyvavimo ciklas ir perdavimas

Užkrato perdavime didžiausią vaidmenį vaidina suaugusi moteriškos lyties erkė. Erkė gali platinti sukėlėją bet kurioje vystymosi stadijoje, tai priklauso nuo babezijų rūšies, gali platinti erkių lervos, nimfos, suaugėlės, arba visos trys (1 pav.). Prisisiurbusi erkė maitintis šuns krauju gali apie savaitę laiko ir, paprastai, šeimininką palieka, kai liga pradeda vystytis. Ligos sunkumas priklauso nuo babezijų rūšies, nuo organizmo rezistentiškumo, gyvūno amžiaus, bei kada liga pastebėta ir kada pradėtas taikyti gydymas. Ta pati erkė įsisiurbusi į kitą gyvūną, siurbdama kraują vėl gali užkrėsti. (Kandziaževskytė, 2013).

14

1.3. Babeziozės patogenezė

Po užsikrėtimo dažniausiai šeimininko imuninė sistema regeneruoja. Imuninė sistema nėra pajėgi visiškai panaikinti infekcijos, todėl gyvūnai paprastai tampa lėtiniai parazitų nešiotojai. Dažniausiai šia liga suserga jaunesnio ar vyresnio amžiaus šunys. (Schoeman, 2009; Camacho et al., 2004)

Parazitų Babesia patogeniškumas yra nustatomas visų pirma pagal rūšį bei padermę. Taip pat yra svarbūs šeimininko faktoriai kaip amžius bei imuninis atsakas prieš parazitą ar infekuotą erkę. Tarp kitų imunologinių mechanizmų, užsikrėtę eritrocitai įtraukia įtraukia babeziozės antigenus į jų membranas, taip iššaukdami šeimininkų antikūnų gamybą, kas lemia užkrėstų eritrocitų pašalinimą per mononuklearinę-fagocitinę sistemą (Greene et al., 2006).

1.4.Babeziozės klinikiniai požymiai ir formos

Klinikiniai babeziozės infekcijos požymiai gali pasireikšti nuo poūminių iki subklinikinių. Šunims sergantiems ūmine babeziozės forma dažniausia pasireiškia hemolizinė anemija, karščiavimas, letargija, anoreksija, splenomegalija, limfodenomegalija, trombocitopenija, bei vėmimu. Lėtinė babezijos forma mažiausiai yra ištirta. Subklinikinė babezijos forma nustatoma daugeliui Babesia rūšių, labiausiai B. canis vogeli ir B. gibsoni. Dažniausiai subklinikine ligos forma sergantiems šunims nepasireiškia klinikiniai požymiai (Ayoob et al., 2010).

Šunų babeziozė klasifikuojama į komplikuotą ir nekomplikuotą formas. Nekomplikuotoje formoje pasireiškia hemolizinė anemija ir su ja susiję klinikiniai požymiai (karščiavimas, blyškumas, anoreksija, splenomegalija, bei tachikardija su hiperdinaminiu pulso spaudimu). Šie požymiai vyrauja nuo lengvos iki sunkios formos, kuri gali būti pavojinga gyvybei. Komplikuota ligos forma nėra tiesiogiai susijusi su hemolizine anemija, ji labiau pasireiškia širdies bei kraujagyslių, kvėpavimo, kepenų, inkstų, virškinamojo trakto, CNS funkcijų sutrikimais (Matijatko et al., 2007).

Esant sudėtiniam organų bei jų funkcijų sutrikimui šunims sergantiems babezioze komplikuotoje formoje svarbiausi yra šie biocheminių kraujo tyrimų rodikliai, pagal kuriuos galima nustatyti, kaip ši parazitozė yra paveikusi vidaus organų funkcijas:

 Kreatininas (CREA) – vienas iš svarbiausių glomerulų filtracijos ir inkstų funkcijos rodiklių.

Sutrikus inkstų filtracinei funkcijai, padidėja kreatinino kiekis kraujo serume (Amstutz et al., 1998).

 Šlapalas (UREA) – taip pat naudojamas inkstų funkcijai įvertinti. Skirtingai nuo kreatinino, jis

15

 ALT/GPT (alanininė transaminazė) fermento aktyvumas dažniausiai vertinamas kaip kepenų

patologijos rodiklis. ALT aktyvumu dažniausiai remiamasi norint nustatyti lėtinės eigos kepenų ligą bei diagnozuojant hepatitą, cirozę. ALT rodiklis yra kiek mažiau specifiškas, nei AST Kepenų fermentai ALT ir AST dažniausiai nustatomi kartu (Amstutz et al., 1998).

 Padidėjęs AST/ GOT (aspartataminotransferazės) fermento aktyvumas dažniausiai vertinamas,

kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. Jo didžiausia koncentracija randama miokarde, po jo seka kiti organai – skeleto raumenys, kepenys, inkstai, eritrocitai. AST padidėja daugelio kepenų patologijų metu (Amstutz et al., 1998).

1.5.Diagnozavimas

Šunų babezioze dažniausiai diagnozuojama remiantis išsamia anamneze, klinikiniais požymiais ir periferinio kraujo tyrimo rezultatais. Kraujo tyrimui atlikti daromas periferinio kraujo tepinėlis, kuris imamas iš ausies ar nago kraujagyslės, nes didžiausia parazitų koncentracija būna periferiniame kraujyje (Boozer et al., 2003).

Tepinėliai dažomi dažniausiai Gimza dažymo metodu. Dažytuose tepinėliuose didžiosios babezijos matomos kriaušės formos, išsidėsčiusios poromis, nors ląstelėje jų gali būti ir daugiau. Mažosios babezijos matomos po vieną žiedo forma. Tepinėlis turi būti gerai nudažytas (Schoeman et al., 2006).

Taip pat diagnozavimui gali būti taikomi imunodiagnostiniai metodai. Dažniausiai taikomas netiesioginės imunofluorescencinės analizės metodas (IFA) arba polimerazės grandininė reakcija (PGR), taip pat galimas ELISA tyrimas, bet labiausiai patikimas testas liko IFA, nes jį atliekant ligą galima diagnozuoti dar nesant išreikštų klinikinių požymių (Taylor, 2007).

Tiriant babezioze sergančių šunų kraują, nustatoma įvairių hematologinių sutrikimų. Dažniausiai būna anemija, leukocitozė ir trombocitopenija, bilirubinemija. Šlapime aptinkama baltymų ir hemoglobino (Šarkūnas, 2005).

Taip pat gali būti atliekami biocheminiai kraujo tyrimai. Dėl kepenų pažeidimo ir funkcijos sutrikimo padaugėja šarminės fosfatazės (ALP), alanininės transaminazės (ALT, GPT), aspartataminotransferazės (AST, GOT) kiekis. Esant ūmiam inkstų nepakankamumui, pasireiškia azotemija, padidėja kreatinino (CREA), šlapalo (UREA) kiekis. Šlapimo tyrimas gali parodyti bilirubinemiją, proteinuriją, hemolobinuriją (Schoeman et al., 2006).

16

1.6.Gydymas

Gydymo metu svarbiausia yra pašalinti iš kraujo parazitus, bei sumažinti pasireiškusią anemiją, dėl kurios sutrinka audinių aprūpinimas deguonimi, o tai yra labai pavojinga gyvybei. Antibabezinę terapiją sudaro vaistai nuo kraujo parazitų, antimikrobinės medžiagos bei nuolatinė gyvūno priežiūra. Nors lengvos bei vidutinio sunkumo infekcijos gali būti ir be specifinio gydymo, geriausia gyvūnui vaistus nuo kraujo parazitų paskirti po 24h nuo pirmųjų klinikinių simptomų pasirodymo. Višiškas ligos pašalinimas nėra įmanomas, todėl liga gali pasikartoti (Taboada et al, 2006).

Kiekvienu atveju po klinikės apžiūros patartina iš karto skirti chemoterapinių vaistų kaip imidokarbas, diminazino aceturatas ar triplano mėlynasis (Lentelė 2), nes mirtis gali įvykti bet kuriuo metu. Diminazino toksiškumas priklauso nuo skiriamos dozės, nuo šių vaistų gali kilti nepalanki reakcija( pvz. alergija). Be antibebezinio gydymo reikėtų taip pat skirti palaikomąją terapiją. Šunims esant sunkiai anemijos formai gali būti taikomas kraujo perpylimas. Perpylimas sunormalizuoja rūgščių -šarmų pusiausvyrą. Taip pat labai svarbi yra simptominė terapija. Taikomos intraveninės infuzijos, kraujodarą skatinantys preparatai. Antibiotikų terapija taikoma norint išvengti antrinės infekcijos. Esant inkstų pažeidimams naudojami diuretikai (Schoeman et al., 2006; Taylor et al., 2007).

Lentelė 1. Antibabeziniai vaistai naudojami šunų babeziozės gydymui (Hoskins, 1991; Taylor et al., 2007) Vaistas Vaisto pavadinimas Rekomenduoj ama dozė Dažnumas Atsiliepi mai Imidokarbo dipropionatas Imizol 5 mg/kg po oda. ar į raumenis Dvi dozės 14 dienų intervalu Skausmas injekcijos vietoje Diminazin o (di)aceturatas Berenil, Ganaseg 3.5 mg/kg į raumenis Vienkartin ė terapinis Žemas rodiklis Fenamidin o izotionatas Lomadine, Phenamidi ne 15 mg/kg po oda. Vienkartin ė arba pakartoti po 24 val. Vėmimas, dažnas CNS šalutinis poveikis Tripano mėlynasis Trypan blue 10 mg/kg į veną 1 % tirpalas, audinių dirginimas

17 1.7.

Prevencija

Efektyviausia prevencinė priemonė yra erkių kontrolė. Dažnas vizualinis odos ir kailio apžiūrėjimas ar šuo neturi erkių gali sumažinti susirgimo tikimybe šia liga. Parazitų transmisijai reikalingos mažiausiai 2-3 dienos nuo pirminio erkės įsisiurbimo. Vizualinis patikrinimas turėtų būti derinimas kartu su akaricidiniu gydymu, siekiant išvengti erkių užsikrėtimo. Efektyviausiai panaudojamos priemonės nuo erkių yra amitraze impregnuoti antkakliai, fipronilis ir imidaklopridemetrinas (lašinami kartą per mėnesį), nuo kūrių erkės yra atbaidomos ar miršta. Nors imidokarbas gali būti naudojamas profilaktiškai, jo poveikis trunka iki 6 savaičių.(Ayoob et al., 2010).

18

1.8. Sudėtinis organų bei jų funkcijų sutrikimas šunims sergantiems babezioze

(komplikuotoje formoje)

Babeziozė yra multisisteminis susirgimas (Matijatko et al., 2010). Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos maliarijos klasifikacija, šunų babeziozė gali būti klasifikuojama į nekomplikuotą formą jei klinikiniai požymiai gali būti tiesiogiai siejami su hemolitine anemija ir komplikuota – jei klinikiniai požymiai nėra priskiriami ūmiai hemolizei (Jacobson, Clark, 1994).

1.8.1. Nekomplikuota forma

Anemija

Anemija yra dominuojantis faktorius, dėl kurio vystosi tiek intravaskulinė ir ekstravaskulinė hemolizė. Parazitų veikla tiesiogiai veikia eritrocitų ląstelių membraną, sukeldama padidėjusį osmosą, o vėliau intravaskulinę hemolizę. Be to, netiesioginis raudonųjų kraujo kūnelių naikinimas lemia padidėjusį Babesia patogeniškumą, sukeldamas anemiją. Tai sukelia imuninės sistemos naikinimą slopindamas eritrocitų membranos antikūnų susidarymą, oksidacinį stresą, serumo hemolizinių baltymų indukciją ir padidėjusį makrofagų eritrofagocitų aktyvumą (Ayoob et al., 2010).

Dažniausia anemija pasireiškia nekomplikuotoje ligos formoje., komplikuota forma yra labiau susijusi su ūmia hemolize. Nekomplikuota forma gali būti klasifikuojama į lengvą, jei anemija buvo lengva ar vidutinio sunkumo, ir į sunkią, jei anemija sukelia pavojų gyvybei. Dauguma klinikinių požymių (gelta, splenomegalija) yra susiję su hemolizine anemija ir įvairiomis su ja susijusiomis komplikacijomis sukeliančiomis hipoksiją, dėl kurios pirma atakuojami organai su didele medžiagų apykaita (Fraga et al., 2011).

1.8.2. Komplikuota forma

Kintantys klinikiniai bei laboratorinių tyrimų rodikliai (pagrindiniai biocheminių kraujo tyrimų rodikliai - UREA; CREA; BIL; GPT; ALT, GOT; AST) ligos eigoje dažnai įrodo jog parazitemija aktyvėja. Gana retos komplikacijos būna virškinamojo trakto sutrikimai, raumenų skausmas, akių funkcijų, viršutinių kvėpavimo takų bei širdies funkcijų sutrikimai, galūnių nekrozė, skysčių kaupimasis, bei lėtinę ligos forma (Penzhorn et al., 2004).

Babeziozės metu vystosi įvairių organų bei jų sistemų disfunkcinis sutrikimas, kurio metu sutrikdoma gyvybiškai svarbių organų bei jų sistemų veikla – virškinimo sistemos kepenų veikla,

19

šlapimo šalinimo sistemos inkstų veikla, nervų, kvėpavimo bei raumenų sistemos. Manoma (Matijatko et al., 2010), jog audinių ląstelių pažeidimas (kurį sukelia audinių hipoksija) sukelia citokinų išskyrimą, dėl ko pažeidžiami organai. Dažniausiai šis sisteminis organizmo uždegiminis atsakas sukelia ūmų inkstų nepakankamumą, imuninę hemolizę, plaučių edemą, rabdomiolizę, smegenų funkcijų pažeidimus (Welzl et al., 2001). Padidėjusi eritrocitų hemolizė kraujyje apsunkina inkstų darbą, dėl ko pasireiškia ūmus inkstų nepakankamumas. Sergančio gyvūno kraujyje vyksta pasikeitimai – acidozė, hipoglikemija ir progresuojanti eritrocitų hemolizė. Padidėjęs bilirubino kiekis sutrikdo kepenų veiklą. Pagrindiniai klinikiniai požymiai būna gelta (odos, akių, gleivinių pageltimas) bei splenomegalija (Greene et al., 2006). Aštrus kvėpavimo nepakankamumo sindromas būna apie 17 proc. pacientų. Tai sunki dažnai katastrofiškų padarinių turinti babeziozės komplikacija. Dėl padidėjusio kraujagyslių pralaidumo, plaučiuose renkasi skysčiai. Dėl fibrinogeno nykimo, azotinių medžiagų kiekio atsiradę krešėjimo sutrikimai sutrikdo CNS veiklą. Vykstant intensyviai hemolizei smegenų kapiliaruose atsiranda eritrocitų sankaupų, kurie užsilaiko smulkiuose kapiliaruose. Smegenyse vystosi mikroinsultai, hipoksija, kas sukelia padidėjusį jaudinimą ir pasireiškia nervų sistemos sutrikimais: diskoordinacija, nistagmu, koma, raumenų traukuliais, bei kitais požymiais

(Matijatko et al., 2010).

Inkstų ir jų funkcijų sutrikimas

Itin didelį inkstų funkcijos sutrikimą (dažniausiai pasireiškia 90% šunims), gali būti paaiškinimas tuo, jog šunims sergantiems sudėtiniu organų bei jų funkcijų sutrikimu (MODS) pasireiškia hipotenzija, o hipotenzija lemia prastą audinių perfuziją ypač žalingą inkstų audiniams. Inkstų disfunkcija taip pat susidaro dėl citokinų išsiskyrimo. (Matijatko et al., 2010).

Didžiausia babeziozės komplikacija – inkstų funkcijų nepakankamumas. B. canis infekuotiems šunims minimali inkstų žala pasireiškia dažniau nei ūminis inkstų nepakankamumas bei kiti reikšmingesni inkstų pažeidimai (Camacho et al., 2004) Nors ūmus inkstų nepakankamumas, pražūtingas babeziozės infekcijos padarinys, dėl kurios mirtingumas padidėja net 5 kartus. Remiantis tyrimų duomenimis šunims, kuriems diagnozės metu buvo pasireiškusi azotemija mirtingumas buvo 20 kartų didesnis nei šunims, kurių kraujo serumo šlapalo ir kreatinino rodikliai buvo aukščiau normos ribų (Camacho, 2004)

Ūminio inkstų nepakankamumo patogenezė yra multifaktorinė. Remiantis atliktų eksperimentų duomenimis buvo nustatyta, kad inkstų hipoksija ir hemoglobinurija smarkiai pažeidžia inkstų kanalėlius. Dėl inkstų hipoksijos padidėjusi inkstų kanalėlių nekrozė, bei sumažėjęs glomerulų

20

filtracijos greitis, kai hemoglobinurija tuo metu buvo normoje, įrodo padidėjusį nefronų hipoksijos patogeniškumą (Ayoob et al., 2010; Lobetti et al., 1996).

Norint anksti nustatyti Babesia žalą šunų inkstų veiklai, vienas iš pagrindinių diagnostikos aspektų – kraujo biocheminių tyrimų rodikliai. Šlapalo (UREA) vertinimas priklauso nuo intravaskulinės hemolizės, todėl šioje pacientų populiacijoje šis rodiklis inkstų funkcijos sutrikime nevisada yra patikimas. Kreatino (CREA) koncentracija serume priklauso nuo hemolizės, todėl diagnostikoje šis rodiklis yra naudingas (Ayoob et al., 2010). Remiantis tyrimų duomenimis inkstų funkcijų sutrikimai pasireiškia 47,2% atvejų (Fraga et al., 2010).

Kepenų bei jų funkcijų sutrikimas

Ligos metu dažnai pasireiškia gelta, bei kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas (Joubert et., 2007). Nors hemolizinė anemija taip pat turi įtakos hiperbilirubinemijai, tai ne vienintelė ją sukelianti priežastis. Remiantis tyrimų duomenimis, buvo nustatyta, kad centrolobuliarinis hepatitas yra babezijos infekcijos pokytis, dėl kurio išsivysto hipoksinis kepenų pažeidimas. Kuperio ląstelio hipertrofija ir padidėjęs limfocitų ir makrofagų kiekis kraujyje rodo prasidėjusį imuninės sistemos uždegimą (Ayoob, 2010).

Sergant komplikuota babeziozės forma dėl padidėjusios kepenų fermentų (AST, GOT; ALT, GPT) koncentracijos bei padidėjusios tulžies koncentracijos pažeidžiamos kepenys bei jų veikla. Dėl ko šis pažeidimas atsiranda ar dėl uždegiminių citokinų ar dėl hipoksinės žalos, nėra žinoma. Gelta nesukelia hemolizės ar kepenų obstrukcijos. Todėl kepenų funkcijų sutrikimas atrodo bent jau atstatomasis. Dėl audinių hipoksijos padidėja kepenų ląstelės, tokiu būdu sukeldamos sunkų kepenų funkcijų pažeidimą (Greene et al., 2006; Welzl et al, 2001)

Dažniausiai kepenų veiklos sutrikimai yra diagnozuojami iš laboratorinių biocheminių krauio serumo tyrimų rezultatų (Welzl et al., 2001) vertinant AST,GOT ir ALT, GPT rodiklius, kurie babeziozės atveju būna žymiai padidėję. Remiantis tyrimų duomenimis kepenų funkcijų sutrikimai pasireiškia 29,2% šunų (Fraga et al., 2010).

21

Imuninė hemolizinė anemija

Imuninė hemolizinė anemija gali būti dėl netinkamos antieritrocitų membrininių antikūnų gamybos, ji gali pasireikšti visoms Babesia rūšims (Ayoob et al, 2010). Imuninė hemolizė – eritrocitų membranų antikūnų sukeltas eritrocitų naikinimas. Šis naikinimas gali būti pirminis, kai membrana nėra membranos pažeidimų ir antrinis – kai membrana yra pažeista. Manoma, kad antrinis eritrocitų naikinimas priskiriamas bebeziozei. Nustatyta, jog šunims užsikrėtusiems B. gibsoni buvo padidėjusi antieritrocitų membraninių antikūnų ir imunoglobulino G koncentracija kraujyje (Ayoob et al, 2010). Pagrindinė babeziozės ypatybė susijusi su imunine hemolize, jog nepaisant sėkmingo antibabesinio gydymo ji toliau tesiasi. . Besitesianti hemolizė, nepaisant kovos su Babesia, yra ryškiausia šios ligos komplikacija (Ayoob et al, 2010). Diagnozė patvirtinama jei randama agliutinacija kraujyje arba jei randama sferocitų (Greene et al, 2006).

Smegenų funkcijų sutrikimai

Cerebrinė babeziozė yra apibūdinama kaip vienu metu pasireiškiantys neurologiniai klinikiniai požymiai, šunims sergantiems babezioze. Klinikiniai požymiai būdingi poūminei stadijai būna - koordinacijos sutrikimai, užpakalinių galūnių parezė, raumenų drebulys, nistagmas, sąmonės netekimas su pertrūkiais, traukuliai, koma, agresija (Greene et al, 2006). Dažniausiai jie pasireiškia poūminėje ar ūminėje ligos stadijose. Parazitų invazijos mechanizmas į CNS dar nėra žinomas, bet yra manoma, jog, neurologinių reiškinių suaktyvėjimas gali sukelti citoadheziją ar sekvestraciją dėl kurios parazitais infekuoti eritrocitai nusėsta ant endotelio (Elsheikha, Khan, 2010). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad endotelio ląstelių pažeidimas bei nekrozė sukelia segmentinę kraujagyslių nekrozę su perivaskuline edema ir hemoragija. Nors klinikiniai požymiai išnyksta taikant įvairias babezijos terapijas, likusios komplikacijos gali sukelti didelį gaištamumą (Jacobson, 2006; Ayoob et al, 2010).

Ūmus respiratorinis sindromas

Ūmus kvėpavimo funkcijų sutrikimas yra sunki bei dažna babeziozės komplikacija. Tipiniai klinikiniai požymiai yra padidėjęs kvėpavimo dažnis (kuris gali būti sukeltas ir kitų faktorių, tokių kaip karščiavimas ar acidozė), dispnėja, drėgnas kosulys, kraujo atspalvio putotos išskyros iš nosies. Kvėpavimo funkcijų sutrikimų diagnozę galima nustatyti remiantis plaučių infiltracija krūtinės rentgenogramoje, normaliu plaučių kapiliarų slėgiu. Daugelyje klinikinių atvejų plaučių spaudimas yra labai didelis (Greene et al., 2006).

22

Šis sindromas gali atsirasti betkuriuo ligos eigos metu ir staigiai progresuoti. Sisteminis uždegiminio atsako sindromas, kurio metu skatinama uždegiminių citokinų ir reaktyviojo deguonies gamyba, yra labai svarbus ligos patogenezėje. Tyrimų metu buvo nustatyta, jog šunys užsikrėtę B.

gibsoni plaučių arterijų uždegimo metu ant jų sienelių buvo rastos daugiažidininės imunoglobulino M

antikūnų nuosėdos (Ayoob et al., 2010).

Diagnozė priklauso nuo kvėpavimo funkcijų sutrikimo rizikos veiksnių, bei kitų su jais susijusių priežasčių kaip plaučių edema, kardiogeninės priežastys, skysčių perteklius. Skysčių perteklius yra ypač svarbus gyvūnams sergantiems inkstų nepakankamumu. Skysčių apkrova organizme toleruojama sveigų šunų gali mirtinai pabloginti ligos eiga iššaukdami kvėpavimo funkcijų sutrikimus – plaučių edemą (Greene et al., 2006).

Rabdomiolizė

Babeziozę taip pat gali komplikuoti rabdiomiolizė. Jai būdingas raumenų skausmas, drebulys, pigmenturija, padidėjusi mioglobino koncentracija, kreatino kinazė, alanino aminotransferazė. Histopatologinio tyrimo metu randama raumenų nekrozė bei hemoragija. Kapiliarų susiaurėjimas ir uždegimo metu padidėjusi citokinų ir azoto oksido gamyba apsunkina paciento būklę (Ayoob et al., 2010).

Širdies funkcijų sutrikimai

Širdies funkcijos sutrikimai retai pasitaiko šunims sergantiems babezioze. Infekuotiems šunims padidėja širdies troponino koncentracija, kuris koreliuoja su širdies histologiniais pokyčiais, klinikiniais ligos sunkumais bei pasveikimu. Dėl skysčių pertekliaus ir hipotenzijos išsivysto kairiojo skilvelio nepakankamumas, šie histopatologiniai pokyčiai sukelia kraujavimą, nekrozę, uždegimą bei fibrino mikrotrombino atsiradimą miokarde (Ayoob et al., 2010).

Dažniausiai nustatomi priešmirtiniai širdies veiklos sutrikimai komplikuotoje babeziozės formoje. Užfiksuoti tokie pažeidimai kaip židininė miokardo nekrozė su makrofagų ir neutrofilų infiltracija, epikardo bei endokardo hemoragijos, mikrotrombai miokarde, hidroperikardas ir hemoperikardas. Išsiplėtusiose širdies kraujagyslėse randamas didelis skaičius infekuotų eritrocitų. Šie širdies pakitimai daro didelę įtaką audinių pažeidžiamumui, sisteminiui uždegiminiui atsakui bei aneminei hipoksijai (Lobetti et al., 2002).

23

Širdies troponino koncentracija parodo širdies veiklos sutrikimų specifiką bet parodo taip pat ir audinių specifiškumą ligai, dėl ko išsvysto skeleto raumenų pažeidimas, kepenų veiklos sutrikimai ir ūmus inkstų nepakankamumas. Šis pastebėjimas yra ypač svarbus komplikuotoje babeziozės formoje, nes jei pakinta kraujyje širdies troponino koncentracija, tai daro didelę įtaką inktų nepakankamumui, kepenų veiklos sutrikimui bei rabdomiolizei. Nors iš plasmos atliktų kraujo tyrimų matoma gelta ar hemoglobinemija tai nesukelia didelės įtakos (Lobetti et al., 2002).

Kiti organizmo funkcijų sutrikimai

Sisteminis uždegimas sukelia vaskulitą, padidėjusį kapiliarų pralaidumą ir intravaskulinių skysčių išsiliejimą. Hipoalbuminemija taip pat iššaukia skysčių pagausėjimą. Šis fenomenas dažniausiai pasireiškia kartu su kitomis komplikacijomis, taip sukeldamas didesnį šunų gaištamumas nei sergant anemija (Ayoob et al., 2010).

Trombocitopenija gali pasireikšti kartu su kitais hematologiniais sutrikimais arba kaip vienalytis susirgimas, kuris gali būti laikinas arba persistencinis. Tai dažniausiai matoma užsikrėtus tiek B. canis

Rossi, tiek B. gibsoni infekcijomis, su nuosekliai pasireiškiančiais hemostazės pakitimais(Ayoob et al.,

2010).

Labiausiai paplitęs hemostazės sutrikimas sergant babezioze yra trombocitopenija, kuri yra randama tiek nekomplikuotoje, tiek komplikuotoje formoje, nors kliniškai akivaizdus kraujavimas yra gana retas reiškinys. DIC buvo nustatyta visiems gyvūnams sergantiems babezioze, bet patvirtinti, jog gyvūnui yra DIC yra sudėtinga dėl intensyviai besivystančio ligos proceso. Klinikiniai DIC požymiai yra sunkai atpažystami, kol hemoraginiai procesai nepeireina į hypokoaguliatinę fazę. Šioje fazėje požymiai yra susiję su mikrotrombino sukeltais organų funkcijų sutrikimais (Greene et al., 2006)

Šunims su sunkia ir komplikuota babezioze dažnai pasireiškia kolapsas ir klinikinis šokas. Šokas gali būti panašus hiperdinaminės fazės septinį šoką. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad hipotenzija pasireiškia dažniau šunims sergantiems komplikuota babezioze, o hipotenzijos sunkumas priklausomai padidėja sunkėjant ligos eigai. Hipotenzija, kuri dažnai pasireiškia komplikuotoje babeziozės formoje, siejama su uždegimo mechanizmu, turi didelę reikšmę ligos eigai, gali sukelti sepsį. Tikėtina, jog hipotenzija sergantys šunims išsaukia kraujagyslių išsiplėtimą, sumažėjęs kraujagyslių tūris sukelia padidėjusį kraujagyslių pralaidumą, dehidrataciją bei miokardo depresijos reiškinį (Greene et al., 2006).

24

Hipoglikemija dažnai pasireiškia šunims užsikrėtusiems patogeniškesnėmis Babesia rūšimis, nulemiančiomis didesnį mirtingumą. Užfiksuoti įvairūs rizikos faktoriai kaip anemija, gelta, vėmimas, amžius (jaunesni nei 6 mėn. amžiaus). Jaunas šunų amžius daro didelę įtaką hipoglekimijos padidėjimui. Hipoglikemijos požymiai turi būti diferencijuojami nuo smegenų funkcijų sutrikimų, nes šiuo atveju yra žymiai blogesnė ligos prognozė. Manoma, kad hipoglikemija atsiranda dėl padidėjusio gliukozės suvartojimo organizme, kai kepenyse išeikvojamos glikogeno atsargos, bei atsiradęs kepenų funkcijos sutrikimas dėl gliukoneogenezės (Ayoob et al., 2010).

Dažnai pastebimi medžiagų apykaitos ir kvėpavimo rūgščių-šarmų pusiausvyros sutrikimai. Remiantis tyrimo duomenimis 91% šunų užsikrėtusių B. canis Rossi buvo nustatyta metabolinė acidozė, bei kvėpavimo šarmingumas. 82% pacientų tyrimo metu buvo hiperlaktateminiai, dėl audinių hipoksijos, kas sąlygojo pieno rūgšties gamybą, sukeldamas metabolinę acidozę. Kvėpavimo alkalozė priklauso nuo hipoksemijos, kurią sukelia hiperventiliacija. Be to, hiperalbuminemija buvo nustatyta pas visus šunis sergančius šia infekcine liga(Ayoob et al., 2010).

Paradoksinis fenomenas jei sunki intravaskulinė hemolizė susijusi su hemokoncentracija pasireiškia „raudonosios tulžies“ sindromas. Klinikiniai požymiai yra pakitusios gleivinės, matoma hemoglobinemija, hemoglobinurija, aukštas hematokritas. Hemokoncentracija yra susijusi su kitomis komplikacijomis kaip smegenų babeziozė, DIC, ūmus inkstų nepakankamumas, ar kvėpavimo funkcijų sutrikimas. Hemokoncentracija sergant babezioze yra manoma, jog yra rezultatas sumažėjusio kraujo spaudimo, nes padidėja jų pralaidumas. Kadangi plasmos baltymų koncentracija yra normali, plasma (rečiau nei plasmos filtratas) pereina pro kraujagysles. Padidėjęs kraujagyslių pralaidumas, kuris užima svarbų vaidmenų kvėpavimo funkcijų sutrikimams, turi vaidina svarbų vaidmenį patogenezėje. Hipoalbuminemija iššaukia albumino praradimą, nes yra prarandamas endotelio vientisumas, kurš sukelia kvėpavimo funkcijų sutrikimas (Greene et al., 2006).

25

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimai buvo atlikti nuo 2012 metų iki 2013 metų rugsėjo mėnesiais veterinarijos klinikoje X, esančioje Klaipėdos mieste. Visi terapijos skyriuose gydyti šunys buvo registruojami, renkami jų išsami anamnezė, gyvenimo ir ligos duomenys, tiriami pagal klinikinio tyrimo planą.

Šunys tyrimui buvo atrinkti remiantis babeziozės klinikiniais požymiais (apatija, anoreksija, hemoglobinurija, karščiavimas, gelta ar erkės įsisiurbimo įrodymas). Babesia canis buvo diagnozuota periferinio kraujo tepinėliuose suradus šių parazitų.

Babeziozės atžvilgiu buvo ištirta 54 įvairių veislių, amžiaus bei lyties šunų, iš jų 39 buvo patvirtinta babeziozė, komplikuota šios infekcijos forma pasireiškė 32 šunims, nekomplikuota 7 šunims, o 15 diagnozuoti kiti susirgimai.

Gyvūnai, buvo klasifikuojami MODS teigiamais jei buvo atitikę du ar daugiau iš šių kriterijų (Matijatko et al., 2010):

 Šlapimo šalinimo sistemos inkstų ar jų funkcijų sutrikimas (serumo kreatininas didesnis

nei 106 umol/l (norma 55-106 umol/l, bei ) bei šlapalo rodikliai didesni nei 8,5 mmol/l (norma 3,1 – 8,5).

 Virškinimo sistemos kepenų ar jų funkcijų sutrikimas (alanininės transaminazės rodikliai

aukštesni nei 40 U/l (norma – iki 40 U/l), aspartataminotransferazė rodikliai aukštesni nei 55 U/l (norma – iki 55 U/l).

 Nervų sistemos disfunkcija

 Kvėpavimo sistemos sutrikimas (plaučių edema, dusulys, ar kraujingos išskyros iš nosies)

 Raumenų sistemos funkcijų sutrikimas.

Norint nustatyti ar šuo neužsikrėtęs babezijomis, buvo imamas kapiliarinis kraujas iš ausies arba iš nago kraujagyslės, laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų. Dažniausiai kraujas yra imamas iš ausies krašto arba iš nago kraujagyslės, nes babezijos ligos pradžioje daugiausiai lokalizuojasi kapiliariniame kraujyje.

26

Naudotos priemonės:

 Žirklės;

 Spiritinis vatos tamponėlis;

 Sterilios adatos;

 Dengiamasis stiklelis;

 Objektinis stiklelis;

 Fiksatorius.

Paruošta kraujo ėmimo vieta – pašalinti plaukai, dezinfekuota oda. Pradūrus sterilia adata kraujagyslę, paimti keli lašai kraujo tepinėliui, kuris buvo nudažomas Gimza – Romanovskio dažymo metodika. Dengiamasis stiklelis 30-40° kampu jo kraštine glaudžiamas prie objektinio stiklelio per kraujo lašą. Kraujo tepinėlis turi sudaryti 2/3 ar daugiau objektinio stiklelio ilgio. Pagamintas tepinėlis džiovinamas.

Per parą kraujo tepinėlį būtina nudažyti arba fiksuoti. Fiksavimas ne tik išsaugo gyvoms ląstelėms būdingą struktūrą, bet tuo pačiu ląstelės denatūruodamos baltymus prisitvirtina prie objektinio stiklelio. Tepinėlis merkiamas į fiksatorių arba apipilamas juo, po to džiovinami 1 minutę, tuomet juos galima laikyti švarioje bei sausoje patalpoje ilgesnį laiką.

Gimzos - Romanovskio dažymo metodika:

Spiritinis koncentruotų dažų tirpalas skiedžiamas neutraliu (pH=7) distiliuotu vandeniu. Ant specialaus stovo šalia vienas kito sustatomi objektiniai stikleliai su kraujo tepinėliais, kurie panardina:mi į vonelėje esančius dažus. Vėliau yra pilamas antras sluoksnis specialių Giemzos dažų. Dažoma 15 minučių.

27

Kraujo tepinėlio mikroskopavimas. Naudotos priemonės:

 Mikroskopas (NIKON ECLIPSE E200);

 Imersinis aliejus;

 Objektinis stiklelis.

Ant dažyto kraujo tepinėlio užlašinamas lašas imersinio aliejaus. Objektinis stiklelis fiksuojamas mikroskopo kryžminiame stalelyje ir mikroskopuojamas per 100 kartų didinantį mikroskopo objektyvą. Reguliuojant ryškumą, kraujo tepinėlis apžiūrimas. Jame ieškoma Babesia spp. parazitų (eritrocituose).

Mikroskopuojant Gimzos – Romanovskio dažais nudažytus kraujo tepinėlius, buvo patvirtinama babeziozės diagnozė. B. Canis parazitavo eritrocituose ir buvo išsidėstę po du arba vieną (2 pav.).

2 pav. B. canis šunų eritrocituose (Prieiga per internetą 2013 m. gruodžio 8 d. http://www.infoescola.com/doencas/babesiose-canina/ )

Invazuotiems gyvūnams buvo atlikti biocheminiai ir morfologiniai kraujo tyrimai. Rezultatų analizėje buvo remtasi biocheminių kraujo tyrimų duomenimis.

Biocheminis kraujo tyrimas buvo atliktas SPOTCHEM EZ SP-4430 analizatoriumi. Morfologinis kraujo tyrimas buvo atliktas BC-2800 MINDRAY aparatu.

28

Naudotos priemonės:

 Sterilios adatos;

 Mėgintuvėliai plazmos tyrimams (su heparinu);

 Mėgintuvėliai hematologiniams tyrimams (su EDTA).

Biocheminiam ir morfologiniam kraujo tyrimui, kraujas buvo imamas iš venos (v. antebrachii ar

v. saphena), taip pat prisilaikant aseptikos ir antiseptikos reikalavimu. Kraujas buvo imamas

vienkartine sterilia adata, sujungta su sandariu mėgintuvėliu (su heparinu).

Visi 54 šunys buvo tiriami pagal specialų tyrimo planą. Buvo pildoma kortelė kurioje buvo fiksuojamas gyvūno amžius, lytis, svoris, veislė bei ligos anamnezė. Užpildomi klinikinio tyrimo rezultatai, išaiskinama apie anksčiau buvusius erkių pernešamus susirgimus, naudojamas profilaktines priemones prieš erkes.

Gydymui buvo naudojamas vaistai nuo babeziozės apsaugoti bei gydyti – Imizol ( 6,6 mg/kg), antimikrobinis preparatas Betamox L. A. (1,0 ml/kg), gliukokortikoidinis injekcinis vaistas – Rapidexon (1-5 mg/kg), bei tolimesnėse stadijose taikytas simptominis gydymas.

Tyrimų rezultatai ir jų duomenys apskaičiuoti kompiuterine programa „Microsoft Exel‘2010“.

29

3. TYRIMŲ REZULTATAI

Šunų sergamumo duomenys buvo renkami 2012 metų rugsėjo– 2013 metų rugsėjo mėnesiais. Smulkiųjų gyvūnų klinikoje X, esančioje Klaipėdoje. Babeziozės atvejais buvo ištirta 54 šunys, iš jų 39 buvo patvirtinta babeziozė (3 lentelė), komplikuota šios infekcijos forma pasireiškė 32 šunims, nekomplikuota 7 šunims, o 15 diagnozuoti kiti susirgimai.

Dažniausiai pagal veisles vyravo mišrūnai rečiau kitų veislių šunys. Ištirtų sergančių babezioze šunų amžiaus pasiskirstymas 3 mėn. – 14,5 metų, vidutinis amžius lygus 5,9. Daugiausiai sirgo nuo 1-5 metų šunys.

Iš 39 šunų kuriems buvo patvirtinta babeziozė komplikuota forma sirgo 32 šunys, pasveiko 25, o nugaišo 7 šunys, o nekomplikuota forma sirgo 7 šunys, iš jų pasveiko 7, nugaišo - 0 šunų.

Lentelė 2. Babezioze sergantys šunys komplikuotoje ir nekomplikuotoje formoje.

Pasireiškimo forma (n=39)

Sirgo Pasveiko Nugaišo

Nekomplikuota forma (gyvūnų skaičius) 7 7 0 Komplikuota forma (gyvūnų skaičius) 32 25 7

30

3.1. Babezioze sirgusių šunų amžiaus ir lyties pasiskirstymas

Šiame tyrime šunys buvo suskirstyti į 4 amžiaus grupes pagal gyvūno vystymosi ciklus–

jaunikliai (0-1 metų), jauni (1-3 metų), suaugę (3-10 metų) ir seni (virš 10 metų) ( Prieiga per internetą 2013 m. gruodžio 20 d.

http://veterinarybusiness.dvm360.com/vetec/article/articleDetail.jsp?id=680889).

Analizuodami 3 pav. esančius duomenis matome, kad iš 32 šunų kuriems buvo nustatyta komplikuota babeziozės infekcija dažniausiai (37%) sirgo suaugusių (3 -10 metų) šunų amžiaus grupė. Seni (vyresni nei 10 metų amžiaus) šunys – sirgo 10 šunų (31%). Ištirtų sergančių babezioze šunų

amžiaus pasiskirstymas 0,3 – 14,5 metų, vidutinis amžius lygus 5,9 (+-4,8) metų.

31

Analizuodami (Pav. 4) lentelėje esančius duomenis matome, kad iš 32 šunų sirgusių komplikuota babeziozės forma dažniau buvo diagnozuota patinams 62 % (n=20), nei patelėms 38% (n=12).

32

3.2. Šunų komplikuotos formos babeziozės pasireiškimas Klaipėdos

miesto klinikoje (n=32)

Smulkių gyvūnų gydykloje nuo 2012 metų rugsėjo menesio iki 2013 metų rugsėjo mėnesio buvo užregistruoti 32 komplikuotos babeziozės atvejai (5 pav.) iš 59 šunų. Didžiausi ligos protrūkiai pasireiškė pavasario (47%) bei rudens (37%) sezono metu, mažiau susirgimų buvo nustatyta vasaros (16%) sezono metu. Analizuojant surinktus duomenis daugiausiai susirgimų užfiksuota gegužės (12 susirgimų) ir rugsėjo (7 susirgimai) mėnesiais. Mažiausiai susirgimų pasitaikė sausio (1 susirgimas) mėnesį.

33

3.3. Klinikinių tyrimų duomenys

Pacientams su pavirtinta komplikuotos babeziozės diagnoze pasireiškė klinikiniai požymiai – karščiavimas, apatija, blyškios gleivinės, svorio kritimas, vėmimas, viduriavimas, kvėpavimo sutrikimai, nerviniai reiškiniai, gelta, tamsi šlapimo spalva (bilirubinurija, hemoglobinurija) (6 pav.).

6 pav. Klinikinių požymių pasireiškimo dažnumas

Dažniausiai atsiradę klinikiniai požymiai (6 pav.) tai karščiavimas 25/32 (78,1%), tamsi šlapimo spalva (hemoglobinurija) 25/32 (78,1%), apatija 21/32 (65,6%). Rečiau pasitaikantys požymiai tai– gelta (46,9%), blyškios gleivinės (37,5%), nerviniai reiškiniai (37,5%) svorio kritimas (31,3%). Bei rečiausiai pasitaikę požymiai vėmimas (18,8%), kvėpavimo sutrikimai (15,6%), viduriavimas (12,5%).

34

3.4.

Komplikuota babezioze sirgusių šunų biocheminiai kraujo tyrimų

rezultatai

Analizuojant šlapalo (UREA) kiekio kitimą (7 pav.) pastebėjome, kad visų šunų šlapalo kiekio vidutinė reikšmė yra 21,8±14,9 mmol/l. Mažiausia nustatyta šlapalo kiekio reikšmė yra 2,5 mmol/l (šlapalo norma yra 3,1 – 8,5 mmol/l), didžiausia – 71,4 mmol/l, o dažniausiai pasikartojanti šlapalo kiekio reikšmė - 22,7 mmol/l.

Šlapalo kiekis normos ribose buvo 8 šunims (25%), vidutiniškai 16,3 mmol/l, 23 šunims (71,9%) šlapalo koncentracija buvo virš normos ribų 3,1 – 8,5 mmol/l: vidutiniškai 21,1 mmol/l.

Analizuojant kreatinino (CREA) kiekio kitimą (7 pav.) pastebėjome, kad visų šunų kreatinino kiekio vidutinė reikšmė yra 126,5±76,5 µmol/l. Mažiausia nustatyta kreatinino kiekio reikšmė yra 23 µmol/l (kreatinino norma yra 55 - 106 µmol/l), didžiausia – 334 µmol/l, o dažniausiai pasikartojanti kreatinino kiekio reikšmė - 81 µmol/l.

Kreatinino kiekis normos ribose buvo 13 šunų (40,6%), vidutiniškai 78,7 µmol/l, 4 šunims (12,5%) kreatinino koncentracija buvo žemiau normos ribų (norma -55 - 106 µmol/l): vidutiniškai 35 µmol/l, 15 šunų (46,9%) kreatinino koncentracija buvo aukščiau normos ribų (norma - 55 - 106 µmol/l): vidutiniškai 192,3 µmol/l.

Analizuojant bilirubino (BIL) kiekio kitimą (7 pav.) pastebėjome, kad visų šunų bilirubino kiekio vidutinė reikšmė yra 37± 25,6 µmol/l. Mažiausia nustatyta bilirubino kiekio reikšmė yra 3,5 µmol/l (bilirubino norma yra 3,5 -13 µmol/l), didžiausia – 74 µmol/l, o dažniausiai pasikartojanti bilirubino kiekio reikšmė - 60 µmol/l.

Bilirubino (BIL) kiekis normos ribose buvo 7 šunims (21,9%), vidutiniškai 7,8 µmol/l, 25 šunims (78,1%) bilirubino koncentracija buvo aukščiau normos ribų (norma – 3,5 -13 µmol/l): vidutiniškai 46,8 µmol/l.

Analizuojant aspartataminotransferazės (AST, GOT) kiekio kitimą (7 pav.) pastebėjome, kad visų šunų aspartataminotransferazės kiekio vidutinė reikšmė yra 99,9 ± 74,9 U/l. Mažiausia nustatyta

aspartataminotransferazės kiekio reikšmė yra 10 U/l (aspartataminotransferazės norma yra iki 40 U/l), didžiausia – 330 U/l, o dažniausiai pasikartojanti aspartataminotransferazės kiekio reikšmė - 70 U/l.

35

Aspartataminotransferazės kiekis normos ribose buvo 3 šunims (9,4%), vidutiniškai 20,7 U/l, 29 šunims (90,6%), aspartataminotransferazės koncentracija buvo aukščiau normos ribų (norma iki 40 U/l): vidutiniškai 108,1 U/l.

Analizuojant alaninaminotransferazės (ALT, GPT) kiekio kitimą (7 pav.) pastebėjome, kad visų šunų alaninaminotransferazės kiekio vidutinė reikšmė yra 68,6± 34,5U/l. Mažiausia nustatyta alaninaminotransferazės kiekio reikšmė yra 34,6 U/l (alaninaminotransferazės norma yra iki 55 U/l), didžiausia – 178 U/l, o dažniausiai pasikartojanti alaninaminotransferazės kiekio reikšmė - 71 U/l.

Alaninaminotransferazės kiekis normos ribose buvo 15 šunų (46,9%), vidutiniškai 45,1 U/l, 17 šunų (53,1%) alaninaminotransferazės koncentracija buvo aukščiau normos ribų (norma iki 55 U/l): vidutiniškai 89,3 U/l.

36

Kreatinino (CREA) kiekis (8 pav.) vidutiniškai padidėjo 1,2 karto, tai yra iki 126,4 ± 76,5

mmol/l lyginant su norma (norma - 55 - 106 µmol/l), o urėjos (UREA) 2,6 kartus – 21,8 ± 14,8 mmol/l. Urėjos norma 3,1 – 8,5 mmol/l .

Alanino aminotransferazė (ALT, GPT) kiekis (8 pav.)padidėjęs 1,2 kartus, iki 68,6 ± 34,6 U/l (norma yra iki 55 U/l ).

Tyrimo metu buvo nustatytas vidutiniškai 2,5 karto padidėjęs fermentas AST, GOT – 99,9 ± 68,6 U/l, (normaiki 40 U/l)

Bilirubino (BIL) koncentracija kraujyje vidutiniškai padidėjo 2,8 karto, tai yra iki 37 ± 25,6 μmol/l (norma 3,5 -13 µmol/l).

37

3.5.

Organų bei jų funkcijų veiklos sutrikimų skaičius šunims sergant

komplikuota babeziozės forma

Iš 32 šunų sergančių komplikuota babeziozės forma dažniausiai buvo pažeidžiami keturių organų bei jų funkcijų veikla vienu metu – 14 atvejų (44%), rečiau yra pažeidžiami dviejų – 11 atvejų (34%) ar trijų – 7 atvejai (22%) organų bei jų funkcijų veikla vienu metu. (9 pav.).

38

Tyrimo metu iš 59 tirtų šunų, iš kurių 32 buvo nustatyta komplikuota babeziozės forma nugaišo 7 šunys, kuriems buvo pasireiškęs skirtingas organų bei jų funkcijų veiklos sutrikimų skaičius. Dažniausiai nugaišo šunys kuriems buvo pasireiškę keturių organų ar jų funkcijų veiklos sutrikimas (4 šunys), mažesnis mirtingumas pasireiškė šunims kuriems buvo pasireiškę trijų (2 šunys) ar dviejų organų ar jų funkcijų veiklos sutrikimai (1 šuo) (10 pav.).

39

3.6.

Organų sistemų veiklos sutrikimai sergant komplikuota babeziozės

forma

Dažniausiai sergant babezioze (11 pav.) sutrinka virškinimo sistemos kepenų veikla 29/32 (90%), rečiau sutrinka šlapimo šalinimo sistemos inkstų veikla 25/32 (78.1%), nervų sistemos sutrikimai – 13/32 (40.6%), mažiausiai pasireiškia kvėpavimo sistemos sutrikimai 5/32 (15.6%) bei raumenų sistemos veiklos sutrikimai 4/32 (12.5%).

40

Dėl virškinimo sistemos kepenų veiklos sutrikimo nugaišo 7/29 (24,1%), šlapimo šalinimo sistemos inkstų veiklos sutrikimo - 7/25 (28%), (12 pav.) mažesnis mirtingumas pasireiškia dėl nervų sistemos, kvėpavimo sistemos bei raumenų sistemos veiklos sutrikimų.

41

REZULTATŲ APTARIMAS

Šunų sergamumo duomenys buvo renkami 2012 – 2013 metų rugsėjo mėnesiais. X smulkiųjų gyvūnų klinikoje, esančioje Klaipėdoje. Klinikoje buvo patvirtinti 39 babeziozės susirgimai iš kurių 32 susirgimams diagnozuota komplikuota, o 7 buvo diagnozuota nekomplikuota forma.

Iš 32 šunų kuriems buvo nustatyta komplikuota babeziozės infekcija dažniausiai (37%) sirgo suaugusių (3 -10 metų) šunų amžiaus grupė .

Babeziozės komplikuota forma dažniausiai sirgo mišrūnai 13 (39,4%), rečiau sirgo škotų terjerai 3 (9%), vokiečių aviganiai, sibiro haskiai, staforšyro bulterjerai ir labradoro retriveriai – po 2 (6%).

Remiantis atliktų tyrimų rezultatais sergančių komplikuota babeziozės forma buvo užregistruota daugiau patinams 62,5 %, nei patelėms 37,5%. Šie tyrimų rezultatai patvirtina vyraujančią tendenciją, dėl vyriškos lyties šunų dominavimo sergant babezioze (Matijatko et al, 2010).

Didžiausi ligos protrūkiai pasireiškė pavasario (47%) bei rudens (37%) sezono metu, mažiau susirgimų buvo nustatyta vasaros (16%) sezono metu. Atliktų tyrimų rezultatai patvirtina vyraujančią susirgimų tendenciją (Jacobson et al., 2006), kad rudens ir pavasario sezonų metu suaktyvėja erkių populiacijos paplitimas, kurios vėliau sukelia įvairias ligas.

Dažniausiai atsiradę klinikiniai požymiai tai karščiavimas 25/32 (78,1%), tamsi šlapimo spalva (hemoglobinurija) 25/32 (78,1%), apatija 21/32 (65,6%).

Analizuojant kraujo biocheminius parametrus buvo nustatyta, kad babeziozės kraujo biocheminiai parametrai buvo nukrypę nuo normos ribų.

Šlapalo kiekis normos ribose buvo 8 šunims (25%), vidutiniškai 16,3 mmol/l, 23 šunims (71,9%) šlapalo koncentracija buvo virš normos ribų 3,1 – 8,5 mmol/l: vidutiniškai 21,1 mmol/l.

Kreatinino kiekis normos ribose buvo 13 šunų (40,6%), vidutiniškai 78,7 µmol/l, 4 šunims (12,5%) kreatinino koncentracija buvo žemiau normos ribų (norma -55 - 106 µmol/l): vidutiniškai 35 µmol/l, 15 šunų (46,9%) kreatinino koncentracija buvo aukščiau normos ribų (norma - 55 - 106 µmol/l): vidutiniškai 192,3 µmol/l.

Bilirubino (BIL) kiekis normos ribose buvo 7 šunims (21,9%), vidutiniškai 7,8 µmol/l, 25 šunims (78,1%) bilirubino koncentracija buvo aukščiau normos ribų (norma – 3,5 -13 µmol/l): vidutiniškai 46,8 µmol/l.

Aspartataminotransferazės (AST, GOT) kiekis normos ribose buvo 3 šunims (9,4%), vidutiniškai 20,7 U/l, 29 šunims (90,6%), aspartataminotransferazės koncentracija buvo aukščiau normos ribų (norma iki 40 U/l): vidutiniškai 108,1 U/l.

42

Alaninaminotransferazės (ALT, GPT) kiekis normos ribose buvo 15 šunų (46,9%), vidutiniškai 45,1 U/l, 17 šunų (53,1%) alaninaminotransferazės koncentracija buvo aukščiau normos ribų (norma iki 55 U/l): vidutiniškai 89,3 U/l.

Kraujyje susikaupus daug nekonuguoto bilirubino, išsivysto hemolizinė gelta, tyrimo metu bendrasis bilirubinas kraujyje vidutiniškai padidėjo 2,8 karto, tai yra iki 37 ± 25,6 μmol/l (norma 3,5 -13 µmol/l).

Alanino aminotrasferazė (ALT, GPT), apsarto aminotrasferazė (AST, GOT) bei bilirubinas padeda įvertinti kepenų pažeidimą ir funkciją. Dėl sustiprėjusios eritrocitų hemolizės pakitusi bilirubino sintezė ir metabolizmas gali įtakoti hepatocitų pažeidimą.

ALT, GPT yra kepenų ląstelių citoplazmos fermentas. Jis matuojamas norint nustatyti kepenų ląstelių pažeidimą. ALT padaugėja serume kepenų nekrozės, padidėjus hepatocitų membranos pralaidumui ar sutrikus metabolizmui hepatocituose. Tyrimo metu ALT, GPT kiekis buvo padidėjęs 1,2 kartus, iki 68,6 ± 34,6 U/l (norma yra iki 55 U/l ).

AST, GOT - kepenų ląstelių fermentas, kuris išsiskiria pažeidus hepatocitus. Tyrimo metu šis rodiklis buvo vidutiniškai 2,5 karto padidėjęs– 99,9 ± 68,6 U/l, (norma iki 40 U/l). Kadangi buvo padidėjęs tiek ALT, GPT, tiek AST, GOT fermentų kiekis , todėl galima teigti , kad šie pokyčiai buvo sąlygoti pažeidimų hepatocituose.

Šlapalas (UREA) ir kreatininas (CREA) yra inkstų funkcijos rodikliai. Jų padaugėjimas kraujyje parodo sumažėjusią glomerulų filtraciją inkstuose, kurią gali sąlygoti ir kepenų pažeidimai. Kreatininas gaminamas raumenyse, o vėliau išskiriamas per inkstus (Center et al., 1995). Kreatininas lyginant su norma buvo padidėjęs 1,2 kartus, o šlapalas 2,6.

Iš 32 šunų sergančių komplikuota babeziozės forma dažniausiai buvo pažeidžiami keturių organų bei jų funkcijų veikla vienu metu – 14 atvejų (44%), rečiau yra pažeidžiami dviejų – 11 atvejų (34%) ar trijų – 7 atvejai (22%) organų bei jų funkcijų veikla vienu metu. Ši tendencija skiriasi nuo kituose tyrimuose esančių rezultatų, kuriuose dažniausiai pasitaiko dviejų organų bei jų funkcijų veiklos sutrikimas (66%) (Matijatko et al, 2010). Tirtoje klinikoje susidariusią situaciją galėjo įtakoti, vyraujanti tendencija, kuomet šunų šeimininkai kreipiasi į veterinarijos specialistus vėlyvojoje ligos stadijoje.

Dažniausiai nugaišo šunys kuriems buvo pasireiškę keturių organų ar jų funkcijų veiklos sutrikimas, mažesnis mirtingumas pasireiškė šunims kuriems buvo pasireiškę trijų (2 šunys) ar dviejų organų ar jų funkcijų veiklos sutrikimai (1 šuo).

Dažniausiai sergant babezioze sutrinka virškinimo sistemos kepenų veikla 29/32 (90%), rečiau sutrinka šlapimo šalinimo sistemos inkstų veikla 25/32 (78.1%), nervų sistemos sutrikimai – 13/32

43

(40.6%), mažiausiai pasireiškia kvėpavimo sistemos sutrikimai 5/32 (15.6%) bei raumenų sistemos veiklos sutrikimai 4/32 (12.5%). Šie kriterijai nedaug skiriasi nuo kitų autorių gautų tyrimo rezultatų: šlapimo šalinimo sistemos inkstų veiklos (91%), virškinimo sistemos kepenų veiklos (61%), raumenų sistemos (57%), kvėpavimo sistemos (48%) bei nervų sistemos sutrikimai (9%) (Matijatko et al., 2010).

Remiantis literatūros duomenimis (Ayoob ir kt. 2010) sergant komplikuota babeziozės forma daugiausiai sutrinka virškinimo sistemos kepenų veikla bei šlapimo šalinimo sistemos inkstų veikla, kitų organų sistemų sutrikimai taip pat yra svarbūs ligos eigai, bet didžiausias mirtingumo pasireiškimas įvyksta dėl šių organų sistemos veiklos sutrikimo. Dėl virškinimo sistemos kepenų veiklos sutrikimo nugaišo 7/29 (24,1%), šlapimo šalinimo sistemos inkstų veiklos sutrikimo - 7/25 (28%), mažesnis mirtingumas pasireiškia dėl nervų sistemos, kvėpavimo sistemos bei raumenų sistemos veiklos sutrikimų.

44

IŠVADOS

1. Iš 32 šunų kuriems buvo nustatyta komplikuota babeziozės infekcija dažniausiai (41%) sirgo 1-5 metų šunų amžiaus grupė, dažniausiai sirgo mišrūnai 13 (39,4%), rečiau škotų terjerai 3 (9%), sergančių patinų užregistruota 62,5 %, patelių 37,5%.

2. Didžiausi ligos protrūkiai pasireiškė pavasario (47%) bei rudens (37%) sezono metu

3. Analizuojant kraujo biocheminius parametrus buvo nustatyta, kad babeziozės kraujo biocheminiai parametrai buvo nukrypę nuo normos ribų: šlapalo koncentracija buvo virš normos ribų 3,1 – 8,5 mmol/l: vidutiniškai 21,1 mmol/l, padidėjo 2,6 karto; kreatinino koncentracija buvo aukščiau normos ribų (norma - 55 - 106 µmol/l): vidutiniškai 192,3 µmol/l, padidėjo 1,2 karto; bilirubino koncentracija buvo aukščiau normos ribų (norma – 3,5 -13 µmol/l): vidutiniškai 46,8 µmol/l, padidėjo 2,8 karto; aspartataminotransferazės koncentracija buvo aukščiau normos ribų (norma iki 40 U/l): vidutiniškai 108,1 U/l, padidėjo 2,5 karto; alaninaminotransferazės koncentracija buvo aukščiau normos ribų (norma iki 55 U/l): vidutiniškai 89,3 U/l, padidėjo 1,2 karto.

4. Iš 32 šunų sergančių komplikuota babeziozės forma dažniausiai buvo pažeidžiami keturių organų bei jų funkcijų veikla vienu metu – 14 atvejų (44%).Dažniausiai nugaišo šunys kuriems buvo pasireiškę keturių organų ar jų funkcijų veiklos sutrikimas (4/7 šunims).

5. Dažniausiai sergant babezioze sutrinka virškinimo sistemos kepenų veikla 29/32 (90%), rečiau sutrinka šlapimo šalinimo sistemos inkstų veikla 25/32 (78.1%), nervų sistemos sutrikimai – 13/32 (40.6%). Dėl virškinimo sistemos kepenų veiklos sutrikimo nugaišo 7/29 (24,1%), šlapimo šalinimo sistemos inkstų veiklos sutrikimo - 7/25 (28%).

45

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1.Ayoob A.L., Hackner S.G., Prittie J. Clinical management of canine babesiosis. Journal of Veterinary Emergency and Critical Care. 2010. P. 79,80, 81-83, 83, 85

2. Boozer A.L., Macintire D.K. Canine babesiosis. Vet Clin North Am Small Anim Pract. 2003. P. 887 3. Camacho A. T., Guitian F. J., Pallas E., Gestal J. J., Olmeda A. S., Goethert H. K., Spielman A. Azotemia and Mortality among Babesia microti‐Like Infected Dogs. Journal of veterinary internal medicine. 2004. 18(2), P. 141,145

4. Center, S. A., Baldwin, B. H., Erb, H. N., & Tennant, B. C. Bile acid concentrations in the diagnosis of hepatobiliary disease in the dog. Journal of the American Veterinary Medical Association, 1995. 187(9), P. 935.

5. Conrad P. Thomford J., Yamane I. Hemolytic anemija caused by Babesia gibsoni infection in dogs. J Am Vet Med Assoc. 1991. P. 601

6. Elsheikha H. M., Khan N. A. Protozoa traversal of the blood–brain barrier to invade the central nervous system. Federation of European Microbiological Societies, Microbiology Reviews. 2010. 34(4), P. 532-553.

7. Fraga E., BARREIRO J. D., Goicoa A., Espino L., Fraga G., Barreiro A. Abdominal ultrasonographic findings in dogs naturally infected with babesiosis. Veterinary Radiology & Ultrasound. 2011. 52(3), P. 323-329. Vol. 52, P. 323, 325

8. Greene CE. Infectious Diseases of the Dog and Cat, 3rd ed. Elsevier. St. Louis. 2006. P. 725-728, 729, 730

9. Harold E. Amstutz, David P. Anderson, Sir James Armour, L. B. Jeffcott, Franklin M. Loew, Alice M. Wolf. The Merck Veterinary Manual. Eighth edition. 1998, 24,25.

10. Hoskins J. D. Tick-transmitted diseases. Veterinary clinics of North America. Small animal practice, 1991, 21. P. 116

11. Jacobson L. The South African form of severe and complicated canine babesiosis: clinical advances 1994–2004. Veterinary parasitology. 2006; P. 138(1–2):126–139.

12. Jacobson LS., Clark IA. The pathophysiology of canine babesiosis: new approaches to an old puzzle. J S Afr Vet Assoc. 1994. 65:134–145.

13. Joubert K. E., Oglesby P. A., Downie J., Serfontein, T. 2007. Abdominal compartment syndrome in a dog with babesiosis. Journal of Veterinary Emergency and Critical Care. 2007. 17(2), P .189