1
Kristina Vainiūtė
V kursas, 10 grupė
VAIKŲ DANTŲ GYDYMO BAIMĖ IR JOS GYDYMAS
PASITELKIANT AUDIOVIZUALINĮ DĖMESIO
NUKREIPIMĄ SU VIRTUALIOS REALYBĖS AKINIAIS
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas lektorė Jaunė Razmienė
2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
VAIKŲ DANTŲ GYDYMO BAIMĖ IR JOS GYDYMAS
PASITELKIANT AUDIOVIZUALINĮ DĖMESIO
NUKREIPIMĄ SU VIRTUALIOS REALYBĖS AKINIAIS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... (parašas)
... (vardas pavardė, kursas, grupė)
20....m. ... (mėnuo, diena)
Darbo vadovas ... (parašas)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... (mėnuo, diena)
3 KLINIKINIO-EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO
LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba,
publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių
autoriais) ir paskutinės paieškos data? 0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
4 supaprastinimai buvo daromi?
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo
laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų
aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų
reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus
tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal
reikalavimus? 0,4 0,2 0
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0 28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 31
Praktinės
rekomen-dacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos
susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta- regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo balo -0,5 42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)? -0,2 balo balo -0,5
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
4
5 TURINYS SANTRAUKA...6 SUMMARY...7 ĮVADAS...8 1. LITERATŪROS APŽVALGA...9
1.1 Dantų gydymo baimė...9
1.1.1 Dantų gydymo baimės, nerimo ir fobijos terminai bei jų samprata...9
1.1.2 Etiologija...10
1.1.3 Klasifikacija...12
1.1.4 Veiksniai...12
1.1.5 Paplitimas...15
1.2 Dantų gydymo baimės pasekmės...16
1.3 Dantų gydymo baimės gydymo metodai...17
1.4 Audiovizualis dėmesio nukreipimo metodas...18
1.5 Virtualios realybės akinių panaudojimo odontologijoje privalumai...18
1.6 Virtualios realybės akinių panaudojimo odontologijoje trūkumai...22
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI...24
2.1 Tyrimo pradžia ir pabaiga...24
2.2 Atrankos kriterijai...24
2.3 Anketinė apklausa...25
2.3.1 Modified dental anxiety scale (MDAS) klausimynas...25
2.4 Audiovizualinis dėmesio nukreipimas pasitelkiant virtualios realybės akinius...25
2.5 Tyrimo eiga...26
2.6 Statistinė duomenų analizė...26
6 SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Remiantis Lietuvoje atliktais epidemiologiniais tyrimais matome, jog nepaisant odontologinės pažangos, ėduonis vaikų tarpe vis dar išlieka aktuali problema. Ir nors sveikatos priežiūros specialistai aktyviai plėtoja ėduonies profilaktikos programas, ėduonies paplitimo rodiklis ženkliai nekrenta, dažna to priežastis ėduonies
negydymas, dėl dantų gydymo baimės, kurią jaučia dauguma pacientų, nepriklausomai nuo amžiaus grupės. Sparčiai vystantis technologijoms, jos įtraukiamos ir į kasdieninį gydytojo odontologo darbą, ne išimtis ir gydant dantų gydymo baimę. Visai neseniai virtualios realybės pritaikymas tapo alternatyva tradicinėms atpalaidavimo technikoms, gydant nerimastingus pacientus. Tyrimo tikslas: įvertinti audiovizualinio dėmesio nukreipimo, pasitelkiant virtualią realybę, efektyvumą gydant vaikus, turinčius dantų gydymo baime.
Medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais: iš pradžių 10-14 metų pacientų dantų gydymo baimės intensyvumas buvo nustatomas pasitelkiant MDAS klausimyną. Vėliau pacientams buvo atliekama restauracinė dantų gydymo procedūra, kurios metu pacientų dėmesys buvo nukreipiamas naudojant virtualios realybės akinius. Po gydymo, pacientams pakartotinai buvo išdalintos anketos, siekiant įvertinti virtualios realybės panaudojimą. Po kelių savaičių su visais tyrime dalyvavusiais dalyviais buvo susisiekta dar kartą ir paprašyta pakartoti MDAS klausimyną, tam kad nustatytume baimės pasireiškimo pokytį ir baimės gydymo, pasitelkiant virtualią realybę, efektyvumą.
Rezultatai. Nustatyta, jog vidutiniškai pacientai jaučia aukšto intensyvumo baimę (15,4 MDAS klausimyno balo), kurios pagrindinės priežastys yra nemalonūs prisiminimai apie
ankstesniuosius vizitus, nuskausminimo bei danties gręžimo baimė. Lyginant rezultatus prieš ir po virtualios realybės panaudojimą, stebimas 22,8 proc. baimės intensyvumo sumažėjimas (5,7 MDAS klausimyno balo). Dauguma pacientų virtualios realybės panaudojimą odontologinių procedūrų metu vertina teigiamai ir norėtų ja naudotis ateityje vyksiančių vizitų metu.
Išvados. Virtualios realybės panaudojimas yra efektyvi priemonė gydant vaikus, turinčius dantų gydymo baimę, bei puikus įrankis siekiant kurti teigiamus prisiminimus apie odontologinius vizitus.
7 SUMMARY
Aim and objectives: According to the epidemiological studies carried out in Lithuania, we can see that, despite dental progress, caries among children still remain as main problem. And while health care professionals are actively developing caries prophylaxis programs, caries prevalence rates do not fall significantly. Often the main reason is dental treatment avoidance due to dental anxiety and fear, experienced by most patients, regardless of age group. With the rapid
development of technology, dentist includes them in the daily work, not the exception and the treatment of dental anxiety. More recently, virtual reality has become an alternate to traditional relaxation techniques for treating anxious patients. The aim of this study is to evaluate the effectiveness of audiovisual distraction using virtual reality in the treatment of children with dental fear.
Material and methods: The study was carried out in several stages: initially, the intensity of fear of dental treatment in patients aged 10-14 was determined using MDAS questionnaire. Later, patients underwent a restorative dental procedure, in which patients‘attention was distracted using virtual reality glasses. After treatment, patients were asked to evaluate the procedure by answering another questionnaire. A few weeks later, all participants in the study were contacted again and asked to repeat the MDAS questionnaire in order to determine the change of anxiety and the effectiveness of virtual reality for treating patients with dental anxiety in the long term.
Results: It was found that on average, patients fell the fear of moderate intensity (15,4 MDAS score), with is often caused by unpleasant experiences during previous visits, fear of anesthesia and tooth drilling. Comparing the results before and after the use of virtual reality, a 22.8 percent (5,7 MDAS score) decrease in fear intensity is observed. Most patients value the use of virtual reality in dental procedures and would like to use it in future visits.
Conclusions: The use of virtual reality is an effective tool for treating children with dental anxiety and making positive memories about dental visits.
8 ĮVADAS
Dantų gydymo baimė priskiriama prie labiausiai paplitusių ir intensyviausių baimių susijusių su sveikatos priežiūra. Daugybė tyrimų įrodo, jog ši baimė dažniausiai atsiranda jau ankstyvoje vaikystėje ir gali tęstis visą gyvenimą. Dėl šios priežasties dažnas žmogus vengia odontologo kabineto, atidėlioja vizitą iki tol, kol pasireiškia stiprūs skausmai, kas dar labiau sustiprina dantų gydymo baimę, taip šis ciklas gali tęstis visą gyvenimą.[15]
Pastaruosius dešimtmečius dantų gydymo baimės tema yra plačiai nagrinėjama, kuriama naujos metodikos, kurios padėtų kontroliuoti šią baimės rūšį. Per pastaruosius kelerius metus išmaniosios technologijos vis labiau įtraukiamos į kasdieninį odontologo darbą, ne išimtis ir dirbant su nerimą bei baimę jaučiančiais pacientais, siekiant sumažinti dantų gydymo baimės intensyvumą. Gana sena metodika – audiovizualinis dėmesio nukreipimas, vėl atrandama iš naujo – pasitelkiant virtualios realybės akinius.[27]
Dėmesio nukreipimo taikymas grindžiamas prielaida, jog skausmo suvokimas turi didelį psichologinį komponentą, dėl to skiriamo dėmesio kiekis į kenksmingus stimulus, moduliuoja skausmo suvokimą. Virtualios realybės akiniai mus suteikia iliuziją, jog esame kitame pasaulyje, izoliuoja nuo mums nemalonios, šiuo atveju odontologo kabineto, aplinkos. Tokiu būdu dėmesį prikausto mums neįprasta virtuali aplinka, mažiau dėmesio skiriama tam, kas vyksta aplinkui, dėl to nerimo intensyvumas ir skausmo suvokimas pastebimai sumažėja.[20]
Šio tyrimo aktualumas grindžiamas įvairaus amžiaus vaikų dideliu ėduonies paplitimu. Daugelis tyrimų įrodė ėduonies paplitimo ir dantų gydymo baimės sąsajas.[12] Todėl siekiant mažinti ėduonies paplitimą odontologų bendruomenė turi daug dėmesio skirti ir dantų gydymo baimės kontrolei bei gydymui. Šiame tyrime bandoma atsakyti į klausimą – ar audiovizualinis dėmesio nukreipimas pasitelkiant virtualios realybės akinius yra efektyvi priemonė dantų gydymo baimės gydymui?
9 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Dantų gydymo baimė
1.1.1 Dantų gydymo baimės, nerimo bei fobijos apibrėžimai ir jų samprata
Svarbu pripažinti, jog nerimas ir baimė yra būsenos, kurios evoliucijos kontekste skatina išgyvenimą. Kai susiduriame su pavojinga situacija, įvyksta kognityvinės, neurobiologinės, emocinės ir elgesio reakcijos, dėl kurių atsiradimo mes gebame save apsaugoti. Pavyzdžiui, kai mūsų dėmesys yra sutelkiamas į pavojų, mūsų kūnas pasiruošia bėgti arba kovoti. Išskiriamas hormonas adrenalinas, tam kad padidėtų stiprumas ir ištvermė, širdis plaka greičiau, kad pumpuotų kraują į pagrindines raumenų grupes, pagausėja prakaitavimas, kad kūnas išlaikytų savo vėsumą. Nors šie išgyvenimo instinktai yra nepaprastai reikalingi situacijose kai yra realus pavojus (pvz. žmogus puola kitą žmogų), situacijose, kai nėra realios grėsmės, šios instinktyvios reakcijos į baimę nėra naudingos ir gali būti labai nemalonios. Tokiais atvejais baimės sukelta fiziologinė reakcija gali padidinti nelaimių riziką (pvz. Vaikai gali pradėti dar labiau jaudintis, nes nesupranta kas vyksta su jų kūnu).
Dantų gydymo baimės, nerimo ir fobijos terminai yra dažnai painiojami tarpusavyje nustatant diagnozę. Šio skyrelio tikslas yra trumpai apžvelgti šių terminų sampratas ir pagrindinius skirtumus tarp jų.
Nors terminai nerimas (ang. Anxiety) ir baimė (ang. Fear) dažnai vienodai naudojami literatūroje, baimė apibūdinama kaip reakcija į tiesioginį pavojų, o nerimą kaip į galimą pavojų. Baimės iššauktos reakcijos yra susijusios su padidėjusiu autonominės nervų sistemos pakitimais ir gynybiniais veiksmais. Kita vertus manoma, kad nerimas yra daug sudėtingesnė nuotaikos būsena ir charakterizuojama kaip bejėgiškumo jausmas, nesugebant numatyti ar kontroliuoti artėjančias situacijas ir pasirengti priešintis galimai grėsmei ateityje. Nerimas sukelia padidėjusį budrumą, pažinimo iškreipimus, autonominės nervų sistemos veikimo susilpnėjimą ir elgesį bandant išvengti nerimą sukeliančių situacijų.[1]
10 Kitas terminas - fobija - apibūdina sunkią dantų gydymo nerimo ir baimės formą ir yra būdinga pacientams, kurie jaučia baimę ir nerimą ilgiau nei 6 mėnesius, vengia vizitų pas odontologą arba jų metu jaučiamas stiprus nerimas ir baimė, neadekvati realiai grėsmei.[1]
1.1.2 Etiologija
Mes visi esame patyrę nerimą ir baimės jausmą vienokioje ar kitokioje situacijoje savo gyvenime. Nepaisant to, mums vis dėl to yra sunku suprasti kito žmogaus baimes, jei jos yra kitokios nei mūsų pačių. Tai gali būti iššūkis odontologams, kurie gydo pacientus turinčius dantų gydymo baimę. Jie gali patirti sunkumų bandant suprasti paciento reakcijas sąlygotas baimės jausmo. Dėl to labai svarbu visai odontologų bendruomenei turėti aiškų supratimą, kodėl vaikai patiria nerimą gydant dantis ir kokį poveikį ši nerimo forma turi paciento mintims, jausmams ir elgesiui. Suprasti paciento perspektyvą yra labai svarbus pirmas žingsnis plėtojant į pacientą koncentruotą gydymo planą.
Baimė ir nerimas iš dalies yra normalus reiškinys vaiko formavimosi procese ir yra laikinas. Tačiau jei baimės ir nerimo priežastys vaikams neišsprendžiamos, jos tampa pastovios ir problematiškos. Yra daugybė skirtingų mechanizmų, kurie buvo pasiūlyti bandant paaiškinti vaikų dantų gydymo baimės vystymąsi, tačiau yra bendras susitarimas, jog dantų gydymo baimės etiologija yra daugiafunkcinė.
1990 metais Weiner ir Sheehan pasiūlė kad nerimas gali būti skirstomi į dvi grupes: egzogeninis arba endogeninis - priklausomai nuo jo kilmės. Pirmuoju atveju nerimas yra kilęs iš trauminės dantų gydymo patirties arba netiesiogiai mokymosi metu. Kita vertus endogeninė kilmė aiškinama, kaip įvairių bendrų sutrikimų, tokių kaip bendras nerimas, daugybinės baimės bei nuotaikos svyravimų, pasekmė.[2]
Rachman pasiūlė hipotezę, jog nerimas gali vystytis kaip rezultatas tiesioginės neigiamos/sunkios patirties, mokantis netiesiogiai per kitų individų patirtis stebint ar įtakotos informacijos, kuri yra išgirsta.
Pirmasis mechanizmas per tiesioginę individo patirtį gali būti padalijamas į keturias kategorijas: skausmo jutimas arba bejėgiškumo jausmas, problemos susijusios su odontologo elgesiu ar asmenybe, sunkaus gydymo klaidos ir nesėkmės bei gėdos jausmas.[3]
11 susijusių su odontologu, tokių kaip odontologo kėdė ar odontologinio kabineto kvapas. Neigiama praeities trauma yra identifikuojama kaip pats svarbiausias mechanizmas formuojantis dantų gydymo baimei.
Kita vertus Davey‘s latentinio slopinimo hipotezė teigia, jog žmonės, kurie turėjo daugybę procedūrų be skausmo, prieš patiriant traumuojantį įvykį, yra mažiau linkę dantų gydymo baimės išsivystymui, nei žmonės, kurie patyrė traumuojantį įvykį labai anksti savo gyvenime.[4]
Kitas Rachman’o pasiūlytas dantų gydymo baimės susiformavimo mechanizmas yra pagrįstas socialinio mokymosi teorija ir siūlo, jog nerimas gali vystytis kaip rezultatas vaikui stebint nerimo apimto kito žmogaus elgesį ir mėgdžiojant šį elgesį. Tyrimai parodė, jog didžiausia įtaką formuojantis dantų gydymo baimei, tėvai daro vaikams iki 8 metų. Mamos, kaip pagrindinės globėjos, yra laikomos kaip didžiausią įtaką darantys asmenys, iš kurių vaikai gali išmokti apie dantų gydymo baimę. Dėl to tėvų dantų gydymo baimės valdymas yra labai svarbus norint minimalizuoti galimybę, jog baimės ir nerimas bus perduodami jų vaikams.
Trečiasis mechanizmas – įgyjant baimes per socialinius procesus. Tai reiškia, jog vaikas gali išmokti bijoti matant ar girdint informaciją iš tėvų, šeimos narių, kitų vaikų, mokytojų, televizijos ar socialinių tinklų. Dantų gydymo baimė gali formuotis kaip rezultatas į neigiamą informaciją apie odontologiją/odontologines procedūras.[3]
Endogeniniams faktoriams, kurie gali sąlygoti dantų gydymo baimę priskiriami genetiniai veiksniai, asmenybės bruožai, amžius ir lytis. Neseniai atliktos meta analizės rezultatai rodo, kad paprastai baimės ir specifinės fobijos yra paveldimos. Tai susiję su melanokorino-1 receptoriaus (MC1R) genu, kuris apibūdinamas kaip dantų gydymo baimės ir dantų gydymo vengimo prognozuojantis veiksnys. Įdomu tai, jog šio geno yra nulemiama natūrali raudona plaukų spalva, taip pat turintys šį geną yra atsparūs poodiniams vietiniams anestetikams.[5]
Asmenybės bruožai ir psichikos sutrikimai taip pat turi įtakos dantų gydymo baimės išsivystymui. Hagglin ir kiti nustatė, jog aukšto lygio neurotizmas ir žemo lygio ekstravertiškumas asocijuojasi su lėtiniu dantų gydymo baimės vystymųsi.[6] Taip pat vaikų dantų gydymo baimė asocijuojama su dėmesio sutelkimo deficitu esant hiperaktyvumo sutrikimui. Hiperktyvumas charakterizuojamas dviem simptomais: neatidumu ir impulsyvumu.[7]
Majstorovic and Veerkamp praneša, jog dantų gydymo baimė sumažėja vaikams nuo 4 iki 11metų, tačiau vėliau dantų gydymo baimė vėl padidėja.[8]
12 Ji siejama ne su realia, bet su vidinių pavojų baime: baime būti atskirtam nuo motinos, baime susižeisti ir bejėgiškumo jausmu.[9]
1.1.3 Klasifikacija
1985 m. Milgrom’as suklasifikavo dantų gydymo baimes į grupes pagal Sietlo sistemą: • Baimė sąlygota specifinio skausmingo ar nemalonaus stimulo (grąžtai, adatos, garsai,
kvapai);
• Nerimas dėl somatinių reakcijų gydymo metu (alerginės reakcijos, alpimas, panikos priepuoliai, mirtis);
• Pacientai, turintys kitų nerimo sutrikimų ir fobijų; • Nepasitikėjimas personalu.[10]
Ši klasifikacija parodo, kad dantų gydymo baimė yra polietiologinis fenomenas ir atsirandantis ne tik dėl skausmo patiriamo odontologinių procedūrų metu, bet ir dėl asmeninių individo savybių ir bendravimo įgūdžių tarp pacientų bei odontologinio personalo.
1.1.4 Veiksniai
Niekas turbūt negalėtų paneigti fakto, jog odontologinis gydymas dažniausiai yra bijomas, dėl galimo skausmo. Tarptautinė Skausmo Studijų Asociacija apibūdina skausmą kaip nemalonų pojūtį ir emocinį patyrimą susijusį su tikru ar potencialiu audinių sužalojimu. Šis apibrėžimas parodo skausmo subjektyvią prigimtį. Kiekvienas žmogus skausmą suvokia savaip ir slenkstis kada jis suvokiamas yra savitas. Šis suvokimas ir reakcija į jį yra nevienodas ir susijęs su amžiumi, lytimi, temperamentu, pažinimo lygiu, emocijomis, išsilavinimu bei
ankstesnio skausmo patyrimu. Nepamirštant kad dantų gydymo baimė yra polietiologinės kilmės, šiame skyrelyje trumpai apžvelgsime pagrindinius veiksnius, kurie turi įtakos dantų gydymo baimės pasireiškimui bei intensyvumui.
4-13 5metų vaikai mažiau patiria baimę palyginus su 3 metų vaikais.[37] Vaiko pažintinis gebėjimas vystosi kartu su didėjančiu amžiumi, todėl padidėja sąmoningumas ir supratimas. Kituose tyrimuose teigiama, kad dantų nerimas didėja su amžiumi. Tai galima paaiškinti dėl kitų veiksnių, pvz., Ankstesnės skausmingos dantų gydymo patirties.[11]
Duomenys apie nerimo, susijusio su dantų gydymu, skirtumus tarp berniukų ir mergaičių buvo nenuoseklūs. Dauguma tyrėjų pranešė apie aukštesnį dantų nerimo lygį tarp mergaičių. Kai kurie kiti tyrimai parodė, kad nėra skirtumų tarp abiejų lyčių. Kiti priešingai, praneša, kad dantų nerimas yra labiau paplitęs tarp berniukų. Šie stebėjimai gali būti priskirti įvairiems veiksniams, pvz.: tiriamos populiacijos kultūrinis pagrindas, naudojamų nerimo skalių struktūra, realūs nerimo lygio skirtumai tarp lyčių, noras nepripažinti nerimo jausmus arba šių veiksnių deriniai.[11]
Etninė ir kultūrinė aplinka gali paveikti nerimo lygį, susijusi su dantimis. Arabų kultūrinėje aplinkoje tikimasi, kad berniukai elgsis kaip vyrai ir bus drąsūs. Kita vertus,
afrikietiškoje kultūroje ištvermė stresui paprastai pasireiškia kaip savikontrolė ir susitvardymas. Tačiau amerikiečių ar Europos kultūros vaikai gali lengviau išreikšti savo nerimą ir jausmus.
Tėvų išsilavinimo lygis ir vaiko šeimos socialinė klasė jau seniai laikomi veiksniais, turinčiais įtakos vaikų dantų nerimo lygiui. Vaikams iš žemo socialinio ir ekonominio lygio ir žemą išsilavinimą turinčių šeimų dažniau pasireiškia dantų nerimas. Tai gali būti dėl
sumažėjusio sąmoningumo, susijusio su dantimis, žemose socioekonomine ir išsilavinimo prasme lygio šeimose.[38] Kita vertus, pranešta, kad aukštas išsilavinimo lygis yra susijęs su sunkiu nerimu, susijusiu su odontologiniu gydymu. Vienas paaiškinimas yra tai, kad vaikai iš šeimų, kuriose yra didesnės pajamos, gali lengviau rasti prieigą prie informacijos apie
odontologines procedūras per televiziją ir internetą.[39]
Literatūroje taip pat aprašomas ryšys tarp vaikų ir tėvų, ypač motinos, nerimo. Vaikai, kurie mato nerimą savo tėvuose arba yra susipažinę su nerimu per stresinę situaciją, kurioje tėvai buvo apimti nerimo, yra labiau linkę į panašų požiūrį. Tačiau yra pasiūlymas, kad šis atsiradęs požiūris gali paveikti tik pirmąjį dantų apsilankymą, po kurio vaiko teigiama patirtis ir
odontologo įtaka paprastai turi didesnį svorį formuojantis tolimesniam požiūriui į dantų gydymą. Soares irk t. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog vaikai, kurių tėvai turėjo aukšto lygio dantų gydymo baimę turi 2,6 kartų didesnę tikimybę patirti aukšto lygio dantų gydymo baimę
14 Literatūroje nustatyta, kad dantų nerimo lygis yra susijęs su padidėjusiu brolių ir seserų skaičiumi. Tai ypač aktualu ikimokyklinio amžiaus vaikams iš didesnių šeimų, turinčių tris ar daugiau brolių ir seserų. Tai gali paaiškinti tai, kad vaikai, turintys daugiau brolių ir seserų gali būti informuojami apie jų brolių ir seserų dantų gydymą, gydymo būdus arba jie gali stebėti jų elgesį dantų gydymo metu.[37] Priešingai, Aminabadi N.A ir kt. tyrimas parodė, jog vienturčiai vaikai turėjo didesnį dantų nerimą, palyginti su vaikais, turinčiais brolių ir seserų. Kalbant apie gimimo tvarką, nustatyta, jog pirmagimiai vaikai, turi padidėjusį nerimą susijusį su
odontologiniu gydymu.[38]
Dantų gydymas bendrinėje anestezijoje yra reikšmingas emocinis įvykis vaikų dantų gydymo istorijoje. Laikoma, jog vaikams tai yra trauminė patirtis, dėl stresinės anestezijos procedūros ir pooperacinių pasekmių po gydymo. Dauguma tyrimų pranešė, kad dantų nerimas yra susijęs su ankstesne patirtimi; vaikams, kuriems buvo atliktas ankstesnis gydymas bendrinėje nejautroje patiria daugiau nerimo sekančių vizitų metu. Priešingai, keliose ataskaitose buvo padaryta išvada, kad vaikų nerimo lygis nepriklauso nuo gydymo bendrinėje nejautroje. Tai galbūt dėl to, kad daugumai vaikų prieš bendrinę anesteziją jau kentė nuo su dantų gydymu susijusiu nerimu.
Literatūroje ištirtas ryšys tarp dantų ėduonies ir dantų nerimo. Ši asociacija gali būti teisinga abiem kryptimis. Iš tiesų, tai reiškia, kad didelis vaikų ėduonies paplitimas gali sukelti didesnį nerimą lankantis odontologo kabinete, o dėl dantų nerimo vaikai gali vengti dantų patikrinimo, kas gali būti padidėjusio dantų ėduonies paplitimo rezultatas.[39]
Pacientų, kurie tikisi operacijos ar ekstrakcijos, nerimas yra didesnis. Taip pat buvo pranešta, kad vietinės anestezijos injekcijos padidina dantų nerimo rezultatus. Mažiausias dantų nerimo lygis buvo susijęs su profilaktiniu vizitu.
15 1 pav. Veiksniai lemiantys dantų gydymo baimės atsiradimą
1.1.5 Paplitimas
Dantų gydymo baimė užima penktąją vietą tarp dažniausiai pasitaikančių baimių.[10] Epidemiologiniai tyrimai rodo skirtingą baimės paplitimą, skirtingose kultūrose, tačiau visose jis egzistuoja ir atsižvelgiant į didelį paplitimą, nėra netikėta, jog pacientai turintys dantų gydymo baimę dažnai vengia apsilankymų pas odontologą. Tik maža dalis pacientų teigia, jog buvimas odontologinėje aplinkoje jiems nesukelia jokio nerimo.
Naujausias Armfield ir kt. autorių tyrimas parodė, jog bendrai populiacijoje 16,1% žmonių, 16,4 % suaugusiųjų ir 10,3% vaikų kenčia nuo dantų gydymo baimės. Kiti tarptautiniai tyrimai pranešė apie paplitimą tarp 5% ir 20%.
Manoma, kad net 75% suaugusiųjų amerikiečių patiria tam tikrą nerimą, dėl dantų gydymo ir kad 50-60% asmenų kenčia nuo specifinės baimės, susijusios su odontologinėmis
PACIENTAS •AMŽIUS •LYTIS •KRAUJO BAIMĖ •TRAUMOS BAIMĖ •SKAUSMO BAIMĖ •MOKYMASIS IŠ BIMĘ
16 procedūromis ir su dantimis susijusios stimuliacijos. Atsižvelgiant į tai, kad dantų gydymo fobija yra labiausiai paplitusi fobija mūsų visuomenėje, yra labai svarbu rasti tinkamą specifinę
neinvazinę strategiją siekiant sumažinti nerimą ir gydyti fobiją.
Locker‘is ir kt. nustatė, jog dauguma suaugusiųjų 50.9%, kurie turi dantų gydymo baimę teigia, jog ši prasidėjo dar vaikystėje, kitiems 22.0% paauglystėje ir 27.1% jau suaugus. Palyginimui, kiti autoriai Berggren and Maynert nustatė, jog 84.3% pacientų dantų gydymo baimę įgijo iki 16 metų.[13]
1.2 Dantų gydymo baimės pasekmės
Žmonės, turintys labai išreikštą dantų gydymo baimę, gali patirti daugybę pašalinių efektų, kuriuos galima suskirstyti į penkias pagrindines kategorijas. Šios kategorijos apima fiziologinius, kognityvinius, elgesio, sveikatos ir socialinius šalutinius efektus. Dantų gydymo baimė yra susijusi su šiais fiziologiniais simptomai, kurie apima bent keturis iš šių: padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, dusulys, užspringimo jausmas, krūtinės skausmas, pykinimas ar skrandžio skausmai, galvos svaigimas, jausmas, kad esi atsiskyręs nuo pasaulio, nesugebėjimas mąstyti, mirties baimė, tirpimas ar dilgčiojimas, šalčio ar karščio pylimas, jausmas, jog esi pavargęs, sunku sutelkti dėmesį, dirglumas, raumenų įtampa, neramumas ir miego sutrikimai.
Kalbant apie kognityvines pasekmes, pacientai turintys aukštesnio lygio dantų gydymo baimę gali patirti neigiamas mintis, baimę, verkimą, agresiją, miego sutrikimus ir kita. Taip pat pastebėtas poveikis socialinei sąveikai, darbo kokybei, savivertei bei pasitikėjimui savo jėgomis .
Kalbant apie elgesį, buvo įrodyta, jog apie 61% vaikų, sergančių dantų gydymo baime, vizito pas odontologą metu, demonstruoja sunkų elgesį. Esant labai išreikštai dantų gydymo baimei pacientams pasireiškia sutrikimai susiję su maistu. Pavyzdžiui, dėl sumažėjusio gebėjimo kramtyti jie atsisako kieto maisto. Taip pat vengiama šalto maisto, norint išvengti skausmo, kurį sukelia dantų jautrumas. Kita dantų gydymo baimės įtaka elgesiui yra dantų priežiūros vengimas arba nereguliarus lankymasis pas odontologą. Labai išreikštą nerimą turintys pacientai kreipiasi į specialistus, kai tai yra neišvengiama dėl patiriamo skausmo ar kitų simptomų intensyvumo.[14]
17 Moore ir kt. nustatė, kad dažniau nei kiti pacientai, pacientai su didele dantų gydymo baime, per paskutinius 2 metus nesikreipė dėl dantų gydymo, jį atidėjo arba atšaukė.
Taip pat prasta burnos higiena ir paciento nesugebėjimas kreiptis dėl dantų gydymo, sukelia nepilnavertiškumo ir gėdos jausmus, kurie kartu gali sukelti didesnį nerimą ir tolesnį burnos priežiūros vengimą. Dėl šios priežasties, padažnėja bendrųjų medicininių paslaugų reikalingumas, kai yra paskiriami antibiotikai ir analgetikai.
2 paveiksle pavaizduotas ciklinis procesas, parodo dėl dantų gydymo baimės atsiradusius padarinius – atidėlioti vizitai sukelia dantų problemas, burnos ligas, kurios dažnai yra lydimos skausmo ir kitų simptomų. Gydant būkles, kurios turi išreikštą simtomatiką, pacientas dažniausiai jaučia nemalonius pojūčius, kas paskatina dantų gydymo baimės intensyvumo padidėjimą.[15]
2 pav. Ydingo dantų gydymo baimės ciklo modelis pagal Armfield ir kt.[15]
1.3 Dantų gydymo baimės gydymo metodai
18 jo gydyti iš karto. Siekiant, jog atliekama procedūra būtų kuo mažiau traumuojanti mažąjį
pacientą ir nesukeltų tolimesnių baimės išraiškų gydymo metu, svarbu pasirinkti efektyviausią priemonę dantų gydymo baimei kontroliuoti.
Klingberg ir Broberg neseniai peržiūrėjo paplitimą ir psichologinių faktorių multidimensinius aspektus, susijusius su vaikų elgesio valdymu odontologinių procedūrų metu. Buvo pasiūlyta daugybė farmakologinių ir nefarmakologinių technikų, norint pasiekti nepertraukiamą vaikų elgesį, per visus vizitus ir taikant beveik visas dantų restauravimo procedūras. Elgesio valdymas apima tokias priemones, kaip raminantys žodiniai metodai, pasakyk-parodyk-padaryk metodas (ang. tell-show-do), fizinis kontaktas lengvai liečiant ir glostant ir atpalaiduojantys pratimai.[16]
Raghad Hmud ir Laurence J. Walsh pateikia šias nerimą mažinančias priemones: • Suteikti pakankamai laiko vizitui;
• Mažinti trigerius, pvz. Asistentas gali padėti instrumentus ten kur jie nebus matomi; purškiamas kvapus aliejus siekiant sumažinti gydymo patalpos klinikinį aromatą. • Atsipalaidavimo technikų pritaikymas;
• Naudojant dėmesio nukreipimo metodus, pvz. Muzika, vaizdo akiniai, virtualios realybės akiniai;
• Užtikrinti efektyvią anesteziją;
• Kreiptis į elgesio specialistus, psichologus, dėl nerimo valdymo ir elgesio terapijos; • Sąmoninga sedacija, naudojant farmakologines priemones. [17]
Tėvų patikinimas, jog viskas yra gerai ir trumpos pertraukos, leidžiančios pailsėti nuo invazinio gydymo, sustiprina vaikų bendradarbiavimą. Ir nors šie metodai yra naudingi, ne visuomet yra veiksmingi, ypač pacientams, kurie nenoriai bendradarbiauja. Jiems naudojamos farmakologinės sedacijos priemonės ar bendroji anestezija.
1.4 Dantų gydymo baimės gydymas pasitelkiant audiovizualinį dėmesio nukreipimą 1.4.1 Virtualios realybės akinių panaudojimo privalumai
19 procedūrų metu. Šiame skyrelyje aptarsime audiovizualinio dėmesio nukreipimo pasitelkiant virtualios realybės akinius metodiką bei išskirsime jų panaudojimo privalumus dirbant su pacientais.
Dėmesio nukreipimo taikymas grindžiamas prielaida, jog skausmo suvokimas turi didelį psichologinį komponentą, dėl to skiriamo dėmesio kiekis į kenksmingus stimulus, moduliuoja skausmo suvokimą. Ir nors tikslus dėmesio nukreipimo mechanizmas dar nėra gerai suprastas, kognityviai veikiantys dėmesio modeliai gali paaiškinti šį fenomeną.
McCaul‘is ir Mallet‘as išplėtė esamą teoriją, pabrėždami faktą, kad žmonių gebėjimas nukreipti dėmesį yra ribotas. Jie sako, jog individas turi nukreipti dėmesį į skausmingą stimuliaciją, tam kad suvoktų skausmą; todėl skausmo suvokimas mažėja, kai žmogaus dėmesys yra nukreipiamas nuo stimulo.[20]
Remiantis tyrimų rezultatais, idealus dėmesio nukreipimo procesas reikalauja užfiksuoti įvairius vaiko pojūčius, tokius kaip regėjimas, klausa bei lytėjimas, ir įtraukti vaiko emocijas. Todėl idealus dėmesio nukreipimas reikalauja optimalaus dėmesio, apimančio kelis jutimus (regos, klausos ir kinestetinius), aktyvaus emocinio dalyvavimo procese ir paciento noro konkuruoti su siunčiamais kenksmingais signalais iš stimuliuojamų vietų.
Dėmesio nukreipimo priemones sudaro išorinis intervencinis stimulas ir priemonės, tokios kaip multisensorinė aplinka: šiek tiek tamsi patalpa su šviesos efektais, muzika, trumpas
atsipalaidavimas prieš procedūrą, pasakojimai, audio prezentacija per ausines ar audiovizualinė istorijos prezentacija per televizorių ar video žaidimas. Visai neseniai, virtualios realybės akinių panaudojimas buvo priskirtas kaip perspektyvus, daug žadantis dantų gydymo baimės
metodas.[27]
Virtualios realybės sistemos sukuria kompiuterio generuojamą jutimą per kelis pojūčius: vaizdą ir garsą. Toks konverguojantis įrodymas dėl kelių pojūčių dirginimo ir interaktyvios aplinkos patyrimas, virtualus pasaulis pristatomas taip, jog smegenims sunku jį ignoruoti. Įtraukianti virtuali realybė yra unikaliai efektyvi suteikianti pacientams iliuziją įžengiant į virtualią aplinką. Kita vertus, virtualios realybės efektyvumas, kaip dėmesio nukreipimo metodas, gali priklausyti kaip pacientai jaučiasi virtualiame pasaulyje.[28]
20 nemato nemalonius potyrius sukeliančių daiktų: odontologinių instrumentų, bet ir negirdi
dažnam nemalonaus gręžimo garso.
Virtualios realybės panaudojimas, norint nukreipti dėmesį nuo skausmo ir nerimo ugnyje nudegusiems pacientams, įrodė savo efektyvumą fizinės terapijos ir laboratorinių tyrimų metu. Mokslininkai nustatė, kad virtuali realybė yra efektyvesnė skausmo malšinimui šalinant siuvimo elementus nuo nudegusios odos transplantantų, nei žaidžiant Nintendo video žaidimą. Virtuali realybė sumažino laiką, per kurį nudegę pacientai, praleido galvodami apie jų skausmą
procedūros metu. Kitas tyrimas, vienai grupei pacientų nebuvo naudojama jokia dėmesio
nukreipimo technika ir buvo taikomas tradicinis gydymas. Fizinės terapijos metu apytiksliai 75% laiko pacientai praleido galvodami apie skausmą arba procedūrą. Palyginimui, tiems patiems pacientams buvo atliekamos procedūros su virtualios realybės akiniais ir tik 25% laiko jie praleido galvodami apie skausmą ar procedūrą.[21]
2012 metais Irane buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad dėmesio nukreipimas su virtualia realybe yra veiksmingas mažinant skausmo suvokimą ir nerimo lygį įprastinio odontologinio gydymo metu. Kitų tyrimų duomenimis, virtuali realybė turi teigiamą poveikį skausmo, nerimo ir elgesio valdyme medicininių procedūrų metu, pvz., traumų gydymas, nudegimų gydymas, odontologinės procedūros, chemoterapija, injekcijos arba kraujo mėginių ėmimas, ir fizioterapija. Šie pasiekimai gali būti susiję su tiesiai ant galvos montuojama sistema, kuri leidžia projektuoti vaizdus tiesiai prieš akis ir blokuoti realaus pasaulio (regėjimo, klausos ir abiejų) stimulus. Vaiko dėmesys yra sutelkiamas į tai, kas vyksta virtualiame pasaulyje, o ne į aplinkinę erdvę.[22]
Neseniai taip pat buvo nustatyta, jog virtuali realybė keičia žmonių gaunamo skausmo signalų interpretavimo būdą ir faktiškai mažina su skausmu susijusių smegenų veiklos mastą. Be to, galima daryti išvadą, jog virtuali realybė apjungia sąmoningą paciento dėmesį, dėl kurio mažiau suvokiamas skausmas, tokiu būdu nukreipiant dėmesį nuo nemalonios medicininės aplinkos, į malonų, įtraukiantį virtualų pasaulį, tuo pat metu dalyvaujant aukštesniems kognityviniams ir emociniams nervų sistemos centrams, virtuali realybė gali žymiai sumažinti paciento subjektyvią skausmingą patirtį.[23]
21 iliuzijos efektą, jog yra patenkama į virtualų pasaulį, sukurtą kompiuterio, koordinuojant jutimo suvokimą (vaizdą, garsą, kartais lytėjimą), kuris yra apibūdinamas kaip „buvimas“ (ang. „presence“). Buvimas sudaro pagrindą virtualios realybės metodui. Tiesa sakant, buvimo lygis virtualiame pasaulyje atspindi dėmesio kiekį, kurį individas nukreipia į virtualią atmosferą; kuo daugiau žmogus yra įtrauktas virtualaus pasaulio, tuo mažiau skausmo jis/ji tikisi sulaukti. Tyrimai su magnetiniu rezonansu parodė, jog žievės zonos asocijuojamos su dėmesio procesais ir skausmo moduliacija yra aktyvesni dėmesio nukreipimo metu, o zonos asocijuojamos su skausmo suvokimu yra mažiau aktyvios.[24]
Stresas ir nemalonūs pojūčiai susiję su dantų gydymu vaikams buvo plačiai ištirti. Neigiamas požiūris, dėl dantų priežiūros, yra rezultatas diskomforto, patiriamo invazinės
procedūros metu, nepaisant veiksmingo skausmo malšinimo su vietiniais anestetikais. Yra atlikta daugybė tyrimų, norint nustatyti baimės ir nerimo priežastis ir pasiūlyta daugybė veiksmingų intervencinių priemonių, skirtų atšaukti arba sumažinti diskomforto dažnumą.[25]
Diana Ram ir kitų bendraautorių tyrimas patvirtina hipotezę, kad audiovizualinis dėmesio nukreipimas naudojant virtualią realybę padeda, norint kooperatyvaus vaikų elgesio ir pasiekia aukštą paciento pasitenkinimo lygį restauracinių procedūrų metu. Nors audiovizualinio dėmesio nukreipimo technika nėra skirta pakeisti pasitikėjimo kūrimą tarp paciento ir klinicisto
santykiuose, ar farmakologinius metodus, autoriai rekomenduoja pristatyti audiovizualinį dėmesio nukreipimą, po to kai pasitikėjimas yra įgytas, siekiant sustiprinti teigiamą paciento požiūrį į odontologinį gydymą.[25]
Teigiamų prisiminimų kūrimas vaikams yra svarbus dantų restauravimo proceso aspektas. Šiuo tikslu svarbu pritaikyti elgesio valdymo metodus terapijos pradžioje, kurios padėtų
sumažinti neigiamas emocines pasekmes bei skausmo suvokimą. Neseniai atliktas Rocha ir kitų autorių tyrimas pabrėžė streso valdymo svarbą, siekiant sumažinti neigiamai iškreiptų
prisiminimų skaičių. Nerimastingi pacientai gali dažniau pranešti apie skausmą ir susikurti neigiamą vaizdą apie ateinančius vizitus pas odontologą. Įgyta patirtis yra daugybės įvykių suminio proceso rezultatas. Visokio amžiaus ir temperamento vaikams, stresinės situacijos vizito pas odontologą metu, taip pat ir sėkmingas dantų gydymas, bei malonios patirtys, palieka
prisiminimą, kuris turi įtakos ateityje įvyksiantiems vizitams. Audiovizualinio dėmesio
22 1.4.2 Virtualios realybės akinių panaudojimo trūkumai
Simuliatorinis šleikštulys – tai būsena kai yra padidėjęs pykinimas, sukeltas virtualios realybės. Ši būklė turi tris pagrindinius simptomus: pykinimas, okulomotorinis diskomfortas ir disoreantacija. Šie simptomai pasireiškia skirtingais sunkumo laipsniais, priklausomais nuo naudojamos technologijos, naudojimosi laiko ir žmogaus individualių savybių. Šiame skyrelyje aptarsime teorijas dėl kokių priežasčių simuliatorinis šleikštulys gali atsirasti bei veiksnius, kurie turi įtakos jo pasireiškimui.
Jutimo konfliktų teorija teigia, jog šleikštulys atsiras kai naudotojo suvokimas apie savo judėjimą neatitinka signalų, gaunamų iš regos sistemos, vestibuliarinio aparato bei
nevestibuliarinių proprioreceptorių, ypač kai šie signalai neatitinka vartotojo lūkesčių dėl esamo patyrimo.[31]
Ne visi mokslininkai sutinka su jutimo konfliktų teorija. Antroji judėjimo ligos teorija, kuri buvo panaudota virtualios realybės ligos paaiškinimui yra laikysenos nestabilumo teorija. Ji teigia, kad liga atsiranda kaip prastų laikysenos adaptacijų rezultatas, atsakant į neįprastą
vizualinę stimuliaciją ir motorinio aparato koordinavimą. Prieš atsirandant simptomams atsiranda būdingas laikysenos nestabilumas ir tik po to prognozuojama vėlesnė simptomų raida.[32]
Akių judėjimo teorija teigia, kad judesio liga pasireiškia dėl nenatūralaus akių judesio, reikalingo norint išlaikyti scenos vaizdą tinklainėje. Jei vaizdas juda kitaip, nei tikėtasi, o tai dažnai atsitinka naudojant virtualią realybę, atsiranda konfliktas tarp to, ko akys tikisi ir kas iš tikrųjų vyksta. Tada akys turi judėti kitaip nei realiame pasaulyje, kad stabilizuotų vaizdą tinklainėje.[33]
Evoliucijos teorija (arba nuodų) paaiškina, kodėl toks judėjimas gali mums sukelti šleikštulį. Evoliucijoje, mūsų išlikimui buvo labai svarbu tinkamai suvokti mūsų kūno ir aplinkinio
pasaulio judėjimą. Jei gauname prieštaringą informaciją iš mūsų pojūčių, tai reiškia, kad mūsų supratimo ir motorinių sistemų atveju kažkas nėra teisinga. Mūsų kūnai apsaugojo mus,
mažindami fiziologinius sutrikimus, kuriuos sukelia absorbuoti toksinai. Tokia apsauga sąlygoja nenorą judėti (mes gulime iki tol kol pasveikstame), nuodą išstumiant per prakaitavimą ir
23 Amžius yra svarbus veiksnys simuliatorinio šleikštulio pasireiškimui. Jautrumas judesio ligai didžiausias tarp 2 ir 12 metų amžiaus, iki 21 metų jis greitai mažėja, vėliau lėčiau.[34]
Patirtis su sistema yra dar vienas svarbus veiksnys. Nuolatiniai vartotojai supranta virtualios realybės sistemą, dėl to liga nėra plėtojama, vyksta adaptacija.[35]
Moterys yra labiau linkusios į virtualios realybės ligos pasireiškimą nei vyrai. Tai gali būti dėl hormonų skirtumų (moterims dažniau pasireiškia virtualios realybės liga ovuliacijos metu)[36] ar dėl to kad moterys turi platesnį regėjimo lauką nei vyrai.
Taip pat jautrumas virtualiai realybei atsiranda kai žmogaus sveikata nėra gera: jis pavargęs, mieguistas, skundžiasi pykinimu, ar turi viršutinių kvėpavimo takų bei ausų ligų.
24 2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
2.1 Tyrimo pradžia ir pabaiga
Tyrimas vykdytas Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centre, Odontologijos skyriuje. Tyrimas pradėtas 2019 m. vasario 15 d., o pabaigtas 2019 m. balandžio 15 d. Gautas LSMU Bioetikos centro leidimas NR. (BEC-OF-83) (žr. Priedą Nr.1).
2.2 Atrankos kriterijai
Tiriamųjų visumą sudarė Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centro 10-14 metų pacientai, kuriems atliekamas odontologinis gydymas ir kurie sutiko dalyvauti tyrime. Šiuo laikotarpiu apklausta 55 pacientai. Iš jų 25 priskirti atmetimo kriterijams. Remiantis tyrimo trukme ir maksimaliu galimų tyrimo dalyvių skaičiumi, fiksuota generalinė visuma (N) buvo 30 (Lentelė Nr.1.).
Lentelė Nr. 1 Pacientų atmetimo ir įtraukimo kriterijai
Atmetimo kriterijai Įtraukimo kriterijai Jaunesni nei 10m. ir vyresni nei 14 m.
amžiaus pacientas - 12
10-14 m. amžiaus pacientai Pacientai, kurie nejautė dantų gydymo
baimės - 1
Pacientai, kurie jautė dantų gydymo baimę Pacientai, kurie lankėsi dėl profilaktinio
patikrinimo, chirurginio arba endodontinio gydymo - 8
Pacientai, kurie lankėsi dėl restauracinio gydymo
Pacientai nešiojantys akinius - 3 Pacientai su geru regėjimu arba nešiojantys kontaktinius lęšius
Atsisakė dalyvauti – 1
Minimaliam imties dydžiui apskaičiuoti pritaikyta Panijoto formulė:
𝑛 = 1
∆2+ 1/𝑁
n – imties dydis (respondentų skaičius, kuriuos būtina apklausti); Δ – leidžiamos imties paklaidos dydis, mūsų atveju 5%;
N – generalinė visuma (tiriamoji visuma);
𝑛 = 1
25 Apskaičiuota, kad rekomenduojama tyrimo imtis turi būti ne mažesnė nei 28 pacientų. Iš viso 30 atrankos kriterijus atitikę ir su tyrimo eiga susipažinę pacientai atsakė į anonimines anketas. Respondentai buvo informuoti apie tyrimo tikslą, uždavinius, eigą bei naudojamus prietaisus. Gauti dalyvių raštiški sutikimai.
2.3 Anketinė apklausa
Visiems atrinktiems pacientams pateiktos anoniminės anketos prieš atliekamą procedūrą ir po jos. Pirmu etapu buvo pateiktas Modified dental anxiety scale (MDAS) klausimynas, skirtas dantų gydymo baimės intensyvumo nustatymui. Antruoju etapu pateikta anketa, kurią sudarė trys klausimų grupės:
1. Bendrieji (demografiniai) klausimai.
2. Klausimai apie ankstesnę odontologinę patirtį.
3. Klausimai apie tyrimu metu atliktą odontologinį gydymą.
Antruoju etapu buvo pateikta iš viso 17 uždarų klausimų. Klausimai skirti nustatyti faktorius turėjusius įtakos dantų gydymo baimės išsivystymui bei virtualios realybės akinių panaudojimo efektyvumą gydant vaikus, turinčius dantų gydymo baimę.
2.3.1 Modified dental anxiety scale (MDAS) klausimynas
Tyrime panaudota lietuviška MDAS klausimyno versija, siekiant išvengti kitų klausimynų trūkumų. Atsakymai vertinami penkiabalėje sistemoje, rūšiuojant nuo varianto „Visai nebaisu“ iki „Labai baisu“. Galutinis rezultatas svyruoja nuo 5 iki 25 balų, o >19 balų surinkę priskiriami prie didelią baimę patiriančių pacientų grupės.[11] Rezultatai grupuojami: 0-5 (nebijo), 6-10 (mažai bijo), 11-14 (vidutiniškai bijo), 15-18 (labai bijo), 19-25 (ypač bijo/fobija).[42]
2.4 Audiovizualinis dėmesio nukreipimas pasitelkiant virtualios realybės akinius
26 šalutinio poveikio – pykinimo, dėl neįprastos aplinkos, pasireiškimo riziką iki minimalios. Visiems pacientams buvo rodomas tas pats filmas.
2.4.1 pav. Samsung Gear VR R322 akiniai 2.5 Tyrimo eiga
Laukiamajame savanoriai užpildė Modified dental anxiety scale (MDAS) klausimynus, skirtus dantų gydymo baimės intensyvumo nustatymui. Vėliau jiems buvo atliekamas restauracinis gydymas, kurio metu, bet neilgiau nei 20 minučių, pacientų dėmesys buvo nukreipiamas pasitelkus virtualios realybės akinius. Po procedūros savanoriai buvo paprašyti atsakyti į anonimines anketas sudarytas iš klausimų, apie savo ankstesnes ir dabartinę odontologinę patirtis. Po kelių savaičių vėl susisiekėme su tyrimo dalyviais ir paprašėme pakartotinai atsakyti į MDAS klausimynus.
2.6 Statistinė duomenų analizė
27 3. TYRIMO REZULTATAI
Šiame tyrime dalyvavo 16 berniukų ir 14 mergaičių, kurių amžius nuo 10 iki 14 metų. Pirmajame tyrimo etape, pacientai jaučiantys nerimą, susijusį su dantų gydymu, buvo suskirstyti į penkias grupes: 0-5 (nebijo), 6-10 (mažai bijo), 11-14 (vidutiniškai bijo), 15-18 (labai bijo), 19-25 (ypač bijo/fobija).[42]
Tyrime dalyvavo tik tie pacientai, kurie jautė dantų gydymo baimę, todėl tiriamųjų, kurių MDAS klausimyno rezultatai parodė, jog jie nebijo – nebuvo. Tik 6 proc. apklaustųjų teigė, jog mažai bijo, 17 proc. jaučia vidutinę nerimo formą. Daugiau nei pusė apklaustųjų, 67 proc., labai bijo ir jaučia stipriai išreikštą nerimo formą, susijusią su dantų gydymu ir net 10 proc.
apklaustųjų, buvo priskirti prie grupės pacientų, kurie ypač bijo ir turi dantų gydymo fobiją. Išanalizavus rezultatus gavome, jog vidutinė MDAS klausimyno vertė yra 15,4 balo (p=0<0.05). Tai rodo, jog vidutiniškai tyrime dalyvavusiems pacientams pasireiškia aukšta baimės forma. Didžiausią reikšmę tokiam aukštam balui turėjo nuskausminimas bei danties gręžimas. Vidutiniškas nuskausminimo balas buvo 3,8 iš 5 maksimaliai galimų balų (p=0<0.05), gręžimo balas - 3,5 (p=0<0.05). Gauti duomenys pavaizduoti žemiau esančiame paveiksle ir lentelėse (3.1. pav., 3.1. lentelė, 3.2. lentelė).
3.1. pav. Skirstinys pagal nerimo lygį, jaučiamą dėl dantų gydymo, prieš procedūrą
28 3.1. lentelė. MDAS klausimyno balų pasiskirstymas prieš procedūrą
3.2. lentelė. MDAS klausimyno balų vidutinė reikšmė prieš procedūrą
Išanalizavus tyrimo rezultatus nematome akivaizdaus skirtumo nerimo pasireiškimui tarp berniukų ir mergaičių. Taip pat nestebime skirtumo atsižvelgiant į tai ar vaikas yra vienturtis, ar turintis vieną brolį ar sesę, ar yra iš daugiavaikės šeimos. Taip pat tyrimo metu bandėme
išsiaiškinti ar apsilankymų dažnis ir paskutiniojo vizito priežastis turėjo įtakos baimės
pasireiškimui prieš šį, tyrimo metu įvykusį vizitą, tačiau statistiškai reikšmingų rezultatų taip pat negavome (p>0,05).
29 3.2.pav. Skirstinys pagal būseną procedūros su virtualios realybės akiniais metu
Visiems pacientams procedūros metu buvo atliekama vietinė aplikacinė ar laidinė nejautra priklausomai nuo gydomo danties lokalizacijos. Vėliau buvo atliekamas ėduonies pažeistų audinių pašalinimas ir dantų anatominės formos atstatymas plombinėmis medžiagomis. Po procedūros pateiktos anketos rezultatai parodė, jog nei vienas pacientas procedūros metu nejautė skausmo procedūros metu, 37 proc. respondentų teigė, jog jautė vibraciją gręžimo metu, tuo tarpu 63 proc. tirtųjų teigė, jog vibracijos nejautė. Visi apklaustieji girdėjo gręžimo garsą. Taip pat tyrime dalyvavusieji nurodė, jog jokių šalutinių reiškinių, tokių kaip pykinimas ar galvos svaigimas, po procedūros nejautė. Taip pat visi pacientai teigė, jog procedūros metu nesijautė bejėgiai ir blogai nesijautė, jog negalėjo stebėti odontologo veiksmų. Net 93 proc. tyrime dalyvavusiųjų pacientų procedūros metu dėmesį buvo sutelkę į virtualią aplinką ir tik 7 proc. neatitraukė dėmesio nuo odontologo veiksmų realioje aplinkoje. Visi pacientai teigiamai atsiliepė apie procedūrą su audiovizualiniu dėmesio nukreipimu pasitelkiant virtualios realybės akinius ir visi tyrime dalyvavusieji norėtų kitos procedūros metu turėti galimybę naudotis virtualia realybe.
Po dviejų savaičių dar kartą susisiekėme su visais tyrime dalyvavusiais pacientais ir paprašėme jų pakartoti MDAS klausimyną, tam kad galėtume įvertinti ar virtualios realybės akinių panaudojimas dirbant su pacientais turinčiais dantų gydymo baimę buvo efektyvus mažinant šios grupės pacientų nerimo lygį ilgalaikėje perspektyvoje. Tyrime dalyvavusiųjų pacientų trečiojo etapo metu pateikto MDAS klausimyno rezultatai vėl buvo suskirstyti į penkias grupes: 0-5 (nebijo), 6-10 (mažai bijo), 11-14 (vidutiniškai bijo), 15-18 (labai bijo), 19-25 (ypač bijo/fobija).[42]
0% 13%
70% 17%
Visos procedūros metu jaučiau baimę
Buvau įsitempęs, bet baimės nejaučiau
Iš pradžių jaučiau baimę, o vėliau nurimau
30 Atlikus antrojo MDAS klausimyno analizę išsiaiškinome, jog vidutinė vertė yra 9,7 balo ((p=0<0.05). Tai rodo, jog vidutiniškai tyrime dalyvavę pacientai po dviejų savaičių jaučia tik mažo intensyvumo baimę susijusią su dantų gydymu. Gauti duomenys pavaizduoti žemiau esančiame paveiksle ir lentelėse (3.3. pav., 3.3. lentelė, 3.4. lentelė).
3.3. pav. Skirstinys pagal nerimo lygį, jaučiamą dėl dantų gydymo, po dviejų savaičių
3.3 lentelė. MDAS klausimyno balų pasiskirstymas po dviejų savaičių
3.4 lentelė. MDAS balų vidutinė reikšmė po dviejų savaičių
31 Pirmojo ir trečiojo tyrimo etapų metu gautus MDAS klausimynų rezultatus palyginome tarpusavyje ir nustatėme baimės pasireiškimo pokytį po procedūros su audiovizualiniu dėmesio nukreipimu. Rastas statistiškai reikšmingas pokytis tarp prieš ir po procedūrą atliktų MDAS klausimų rezultatų (p=0<0,05). Apskaičiuota, jog vidutiniškai MDAS klausimyno rezultatai po dviejų savaičių pakito 22,8 proc (5,7 balo). Net 8 pacientams iš 30 tyrime dalyvavusiųjų (26,7%), baimės intensyvumas nukrito 6 MDAS balais, 5 pacientams (16,7%) – 7 balais, 4 pacientams (13,3%) – 8 balais, ir 2 pacientams (6,7%) – net 9 balais. Toks ženklus pasikeitimas puikiai pabrėžia audiovizualinio dėmesio nukreipimo su virtualia realybe efektyvumą gydant dantų gydymo baimę. Baimės intensyvumo pokyčio rezultatai pateikiami žemiau esančioje diagramoje ir lentelėse (3.4. pav., 3.5. lentelė, 3.6. lentelė).
3.4. pav. Dantų gydymo baimės intensyvumo pokytis panaudojus virtualios realybės akinius
3.5. lentelė. Dantų gydymo baimės intensyvumo pokyčio pasiskirstymas panaudojus virtualios realybės akinius 9 8 8 8 8 12 11 8 11 7 8 10 14 11 8 8 8 7 8 1114 15 8 11 6 8 8 11 15 11 15 15 16 10 17 19 17 15 17 10 1415 15 15 16 1416 16 16 15 16 19 15 16 13 14 14 17 19 16
32 3.6. lentelė. Dantų gydymo baimės pokyčio vidutinė reikšmė
Atlikus ANOVA testą išsiaiškinome, jog statistiškai reikšmingas faktorius, dantų gydymo baimės pokyčiui, buvo danties gręžimo baimės sumažėjimas. Panaudojus virtualią realybę, baimės intensyvumas dėl danties gręžimo sumažėjo 34 proc. (1,7 balo (p=0<0.05)).
Kiti faktoriai: nuskausminimo baimė, profesionalios burnos higienos baimė, baimė atsirandanti dieną prieš procedūrą ir baimė sėdint laukiamąjame, nebuvo statistiškai reikšmingi bendram dantų gydymo baimės pokyčiui.
Baimės intensyvumo pokyčio rezultatai, atsižvelgiant į danties gręžimo faktorių, pateikiami žemiau esančiose diagramoje ir lentelėse (3.7. lentelė
3.5. pav. Baimės dėl dantų gręžimo pokytis panaudojus virtualios realybės akinius 4 4 4 2 4 4 4 4 4 2 3 3 4 4 3 3 3 3 4 3 4 4 4 4 3 3 3 4 4 3 2 1 1 2 1 2 2 1 2 1 1 2 3 2 1 1 1 1 2 2 3 3 2 2 1 1 2 2 3 2 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5
33 3.7. lentelė. Dantų gręžimo baimės pokyčio pasiskirstymas panaudojus virtualios realybės
akinius
3.8. lentelė. Dantų gręžimo baimės pokyčio vidutinė reikšmė
34 DISKUSIJA
Nebrangi, komerciškai lengvai prieinama virtuali realybė gali turėti reikšmingą poveikį gydant dantų gydymo baimę, mažinant skausmo suvokimą, kontroliuojant vaikų elgesį bei kuriant teigiamus prisiminimus odontologinių procedūrų metu. Ši sistema gali būti naudinga odontologo darbe, siekiant padėti sumažinti nerimą, diskomfortą, nuobodulį ir laiką, reikalinga atilikti įprastas dantų gydymo procedūras. Virtuali realybė leidžia pacientams atsipalaiduoti ir nusikelti į kitą vietą, vis dar fiziškai likus odontologo kėdėje.
Dantų gydymo baimė yra siejama su tendencija patirti neigiamas ar gąsdinančias mintis apie odontologinį gydymą, o tai gali pacientams trukdyti planuoti vizitus ir reguliariai lankytis pas odontologą. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, jog audiovizualinis dėmesio nukreipimas
pasitelkiant virtualią realybę gali turėti įtakos vaikų prisiminimams apie potencialiai nerimą sukeliantį dantų gydymą. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, jog naudojant virtualią realybę ir blokuojant ryškius neigiamus prisiminimus, galima įsiterpti ir net nutraukti nesibaigiantį dantų gydymo baimės ciklą bei sukurti teigiamus prisiminus apie odontologinį gydymą.
Karin Tanja-Dijkstr. ir kt. atliktas tyrimas taip patvirtina virtualios realybės efektyvumą ilgalaikių teigiamų prisiminimų apie dantų gydymą kūrime bei nurodo, jog didelį nerimą jaučiantys pacientai yra labiau linkę naudotis virtualia realybe, lyginant su tais, kurių nerimas buvo žemesnis.[43]
Furman ir kt. atliktas tyrimas patvirtino hipotezę, jog virtualios realybės panaudojimas turi didesnį analgetinį efektą lyginant su jokios dėmesio nukreipimo metodikos nenaudojimu ar su dėmesio nukreipimu rodant filmą, periodontologinių procedūrų metu. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, jog nors ir visiems tiriamiesiems buvo atlikta vietinė nejautra, kuri paprastai pacientų yra įvardijama skausmą sukelianti procedūra, nei vienas tyrime dalyvavęs vaikas skausmo
nepatyrė.[42]
35 mažiau skausmo signalų. Atrodo, jog virtualios realybės sukuriama analgezija pakeitė tai, kaip smegenys apdoroja gauna nociceptorinius signalus.[21]
Ankstesniųjų tyrimų rezultatai parodė, jog atkuriamoji odontologija sukelia didžiausią nerimą, būtent dėl vaizdo (grąžtas, adata), gręžimo garso bei vibracijos pojūčio. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai parodė statistiškai reikšmingus rezultatus mažinant dantų gręžimo baimę.
36 IŠVADOS
1. Didžiausią baimę vaikams sukelia nuskausminimo procedūra bei danties gręžimas.. Tyrimo metu nustatyta, jog naudojant virtualios realybės akinius, danties gręžimo baimę galima sumažinti net 34 procentais.
2. Ankstesnieji odontologiniai vizitai dažiausiai yra lydimi neigiamų prisiminimų ir turi didžiausią įtaką formuojant baimės pasireiškimą. Vaikų gydymas pasitelkiant
virtualią realybę ne tik padeda efektyviai kontroliuoti jų elgesį procedūros metu, mažinti procedūrai reikalingo laiko trukmę, bet ir kurti ilgalaikius teigiamus prisiminimus apie odontologinį gydymą.
3. Vaikų pacientų gydymas, pasitelkus audiovizualinį dėmesio nukreipimą su virtualia realybe, parodė puikius rezultatus. Vidutiniškai baimės intensyvumas tyrime
37 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Pradedant gydyti vaikus, turinčius dantų gydymo baimę, patartina nustatyti jos
pasireiškimo intensyvumą. Tai patartina atlikti pasitelkiant įvairias dantų gydymo baimės skales. Modifikuota dantų nerimo skalė (ang. Modified dental anxiety scale (MDAS)) literatūroje aprašoma kaip patikimiausia ir dažniausiai naudojama odontologo
kasdieninėje praktikoje.[42]
2. Gydant pacientus jaučiančius baimę, reikia jiems skirti pakankamai laiko, išsiaiškinti nerimą sukeliančias priežastis, supažindinti su gydymo metodika jiems suprantama kalba, leisti vaikui apžiūrėti procedūrų metu naudojamus instrumentus, tokius kaip veidrodėlis, zondas, oro-vandens švirkštas (pusteris), seilių-vandens atsiurbėjas.
3. Naudojant virtualios realybės akinius gydymo metu, prieš pradedant procedūrą supažindinti vaiką su virtualia aplinką, leisti jam joje apsiprasti.
4. Nenaudoti audiovizualinio dėmesio nukreipimo pasitelkiant virtualios realybės akinius pacientams su padidinta rizika judesio ligai, trys. labai mažo amžiaus pacientai, pacientai su išreikštu pykinimo refleksu, kai pacientas yra pavargęs, mieguistas ar serga ausų ir viršutinių kvėpavimo takų ligomis.[30,34,35]
5. Nenaudoti audiovizualinio dėmesio nukreipimo pasitelkiant virtualios realybės akinius pacientams, kurie nešioja akinius.
6. Filmas, kuris bus rodomas per virtualios realybės akinius odontologinės procedūros metu, turėtų būti meditacinio pobūdžio ir be galimybės matyti 3600 vaizdą, tam kad pacientas nesiblaškytų, nesukinėtų galvos, o procedūros metu išliktų ramus.
38 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Caroline Campbell. Dental fear and anxiety in pediatric patients. 2017
2. Asunción Mendoza-Mendoza, María Biedma Perea, Rosa M. Yañez-Vico, Alejandro Iglesias-Linares. Dental fear in children: the role of previous negative dental experiences. Clinical Oral Investigations. 2015 Apr; 19(3):745-751.
3. Rachman, S. The conditioning theory of fearcquisition: A critical examination. Behavior Research and Therapy. 1977; 15(5): 375-387.
4. Davey, G.C.. Classical conditioning and the acquisition of human fears and phobias: Areview and synthesis of the literature. Advances in Behavion Research and Therapy, 1992: 14(1): 29-66. 5. Cameron L. Randall, John R. Shaffer, Daniel W. McNeil, Richard J. Crout, Robert J. Weyant,
Mary L. Marazita. Toward a genetic understanding of dental fear: evidence of heritability. Community dentistry and oral epidemiology. 2017 Feb: 45(1):66-73.
6. Catharina Hägglin, Magnus Hakeberg, Tore Hällström, Ulf Berggren, Lena Larsson, Margda Waern, Sigurdur Pálsson, Ingmar Skoog. Dental anxiety in relation to mental health and personality factors. 2003 Jan:109(1):27-33.
7. Viktor Carlsson. Dental Anxiety in Aults. Psychosocial Aspects, Oral Health and Psychological Treatment. 2015. Department of Behavioral and Community Dentistry Institute of Odontology. Sahlgrenska Academy at University of Gothenburg
8. M. Majstorovic, K.S.J. Verrkamp. Developmental changes in dental anxiety in a normative population of Dutch children.Europe Journal of Pediatric Dentistry. 2005 Mar; 6(1):30-4. 9. Roy-Byrne P. Treatment-refractory anxiety; definition, risk factors, and treatment challenges,
Dialogues Clin Neurosci. 2015 Jun;17(2):191-206
10. Deepak Viswanath, Mahesh Kumar, Prabhuji M.L.V. Dental Anxiety, Fear and Phobia in Children. International Journal of Dental Research and Development. 2017 Feb:4(1):1-14. 11. Amerah A. Alasmari, Ghadah S. Aldossari, Mohammed S. Aldossary. Dental Anxiety in
Children: A Review of the Contributing Factors. Journal of Clinical and Diagnostic Research. 2018 Apr:12(4):1-3.
12. D. Locker, A. Liddell, L. Dempster, D. Shapiro. Age of Onset of Dental Anxiety. Journal of Dental Research. 1999 Apr:78(3):790-6.
39 14. Armfield JM, Stewart JF, Spencer AJ. The vicious cycle of dental fear: exploring the interplay
between oral health, service utilization and dental fear. J. BMC Oral Health 2007, 7:1. 15. G. Kilinc, A. Akay, E. Eden, N. Sevinc, H. Ellidokuz. Evaluation of children's dental anxiety
levels at a kindergarten and at a dental clinic. Brazilian Oral Research. 2016 Aug:30(1):1-8. 16. G. Klingberg, A. G. Broberg. Dental fear/anxiety and dental behaviour menagement problems in
children and adolescents: a review of prevalence and concomitant psychological factors. International Journal of Paediatric Dentistry. 2007 Oct:17(6):391-406.
17. Raghad Hmud and Laurence J Walsh. Dental anxiety: causes, complications and management approaches. Modern Dentistry Media. 2007 Jan:9(5):6-16.
18. Adair, Steven M., Waller, Jennifer L., Schafer, Tara E., Rockman, Roy A. A Survey of Members of the American Academy of Pediatric Dentistry on Their Use of Behavior Management
Techniques. American Academy of Pediatric Dentistry. 2004 Mar:26(2):159-166.
19. P. J. Mathew, J. L. Mathew. Assessment and management of pain in infants. Postgraduate Madical Journal. 2003 Sep:79:438-443.
20. McCaul, K. D., Malott, J. M. Distraction and coping with pain. Psychological Bulletin. 1984
95(3):516-533.
21. Hunter Hoffman, David Patterson, Gretchen Carrougher, Sam Sharar. Effectiveness of Virtual Reality–Based Pain Control With Multiple Treatments. 2001 Oct:17(3):229-235.
22. Naser Asl Aminabadi Leila Erfanparast, Azin Sohrabi, Sina Ghertasi Oskouei, Armaghan Naghili. The impact of virtual reality distraction on pain and anxiety during dental treatment in 4-6 year old children: a randomized controlled clinical trial. 2012 Nov:6(4):117-124.
23. Morris Louw QA, Grimmer-Somers K. The effectiveness of virtual reality on reducing pain and anxiwty in burn injury patients: a systematic review. 2009 Nov:25(9):815-26.
24. Gold JI, Belmont KA, Thomas DA. The neurobiology of virtual reality pain attenuation. CyberPsychology and Behavior. 2007 Aug:10(4):536-44.
25. Diana Ram, Joseph Shapira, Gideon Holan, Florella Magora. Audiovisual video eyeglass distraction during dental treantment in children Quintessence International. 2010 Sep:41(8):673-9.
40 27. Sullivan C. Schneider PE, Musselman RJ, Dummett CO Jr, Gardiner D. The effect of virtual
reality during dental treatment on child anxiety and behavior. ACDC Journal of Dentistry for Children. 2000 May:67(3):193-6, 160-1.
28. Hunter G. Hoffman, Jerrold Prothero, Maxwell J. Wells, Joris Groen. Virtual chess: the role of meaning in the sensation of presence. International Journal of Human – Computer Interaction. 1998:10(3):251-263.
29. Vinson Norman G., Lapointe Jean-Francois, Parush Avi, Roberts Shelley. Cybersicknes induced
by desktop virtual reality. National Research Council Canada. 2012 Jun:1-7. 30. J. T. Reason, J. J. Brand. Motion sicknes. Academic Press. London: 1975.
31. L. J. Smart, T. A Bardy, B. G. Bardy. Visually inducted motion sickness predicted by postural instability. Human Factors. 2002:44(3):451-465.
32. M. B. Flanagan, J. G. May, T. G. Dobie. The role of vection, eye movements and postural
instability in the etiology of motion sickness. Journal of Vestibular Research. 2004:14(4):335-46. 33. M. Treisman. Motion sickness: an evolutionary hypothesis. Science. 1977
Jul:197(4302):493-495.
34. K. C. Kennedy, L. H. Frank. A review of motion sickness with special reference to simulator sickness. 1983 Sep.
35. S. A. Clemes, P. A. Howarth. The menstrual cycle and susceptibility to virtual simulator sickness. Journal of Biological Rhythms. 2005:20(1):71-82.
36. J. Abanto, E. A. Vidigal, T. S. Carvalho. Factors for determining dental anxiety in preschool children with severe dental caries. Brazilian Oral Research. 2017:31(0):1-7.
37. F. C. Soares, A. R. Lima. Development of dental anxiety in schoolchildren: A 2-year prospective study. Community Dentistry and Oral Epidemiology. 2017:45(3):281-288.
38. A. K. Barreto, F. C. Soares, P. M. M. R. Redivivo. Factors associated with dental anxiety in Brazilian childres during the first transitional period of the mixed dentition. European Archives of Pediantric Dentistry. 2017:18(1):39-43.
39. C. C. Mak, H. M. Wong, Y. J. Chu. Effect of the sound of dental ezuipment on dental anxiety and noise control techniques. The 12th ICBEN Congress on noise as a Public Health Problem. 2017 Jun.
41 41. G. Gupta, N. Shanbhag, M. P. Puranik. Cross-Cultural Adaptation of Kannada Version of
Modified Dental Anxiety Scale Among an Adult Indian Population. J Clin Diagn Res. 2015 Sep:9(9):34-8.
42. Furman, E., Jasinevicius, T. R., Bissada, N. F., Victoroff, K. Z., Skillicorn, R., & Buchner, M. (2009). Virtual Reality Distraction for Pain Control During Periodontal Scaling and Root Planing Procedures. The Journal of the American Dental Association, 140(12), 1508–1516.
42 PRIEDAI
Priedas Nr. Bioetikos sutikimas.
