Laurynas Jokubauskas V kursas, 3 grupė

(1)

Laurynas Jokubauskas

V kursas, 3 grupė

STUDENTŲ SKIRTINGOS CIRKADINĖS BŪSENOS GALIMO

BRUKSIZMO, SUBJEKTYVIAI SUVOKIAMO PSICHOLOGINIO

STRESO, CHRONOTIPO IR SOCIALINĖS DESINCHRONOZĖS

TARPUSAVIO RYŠIAI

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovė: lekt. dr. Aušra Baltrušaitytė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKDEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

STUDENTŲ SKIRTINGOS CIRKADINĖS BŪSENOS GALIMO BRUKSIZMO, SUBJEKTYVIAI SUVOKIAMO PSICHOLOGINIO STRESO, CHRONOTIPO IR

SOCIALINĖS DESINCHRONOZĖS TARPUSAVIO RYŠIAI

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20….. m. ... (mėnuo, diena)

(3)

BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO

VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ...

(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 _Įvadas,

tikslas, uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, _{hipotezė, tikslas ir uždaviniai?} 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11

Medžiaga ir metodai

(2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

(4)

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0

21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis _{su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24 Išvados

(0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar

atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

temą? +0,2 +0,1 0

32

Praktinės rekomen- -dacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavi-

-mai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)?

15-20 psl. (-2) <15 psl. (-5)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 -1

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 -2

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 -1

(5)

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, _{struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?} -0,2 -0,5

39 Plagiato kiekis darbe >20%

(nev.)

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 -0,5

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 -0,5

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas? -1

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 -0,5

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 -0,5

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos:

_{__________________________________________________}

___________________________________________________________________

... Recenzento vardas pavardė

... Recenzento parašas

(6)

TURINYS

SANTRAUKA ... 8

SUMMARY ... 9

ĮVADAS ... 10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA... 13

1.1. Dabartinis požiūris į bruksizmą: apibrėžimas ir samprata ... 13

1.2. Diagnostiniai bruksizmo vertinimo aspektai ... 15

1.2.1. Miego būsenos bruksizmo vertinimas ... 16

1.2.2. Budrumo būsenos bruksizmo vertinimas ... 16

1.2.3. Diagnostinė bruksizmo vertinimo klasifikacija. Kritika ir ateities tyrimai ... 16

1.3. Streso sąvoka ir reikšmė žmogaus organizmui ... 17

1.4. Streso ir bruksizmo tarpusavio ryšys... 18

1.5. Cirkadinis ritmas ir chronotipas ... 19

1.5.1. Chronotipo įtaka psichologinei būklei ... 21

1.6. Socialinė desinchronozė ... 21

1.6.1. Socialinė desinchronozė ir psichologiniai sutrikimai ... 22

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 23

2.1. Tyrimo objektas ... 23

2.2. Tiriamieji ... 23

2.3. Tyrimo organizavimas ... 23

2.4. Tyrimo instrumentas... 24

2.5. Instrumento vertimo ir pritaikymo procedūra ... 26

2.6. Instrumento išbandymas ... 26

2.7. Statistinė duomenų analizė ... 28

3. REZULTATAI ... 30

3.1. Instrumento vertimas ir pritaikymas lietuvių kalbai ir kultūrai ... 30

3.2. Instrumento patikimumas ir pagrįstumas ... 30

3.3. Bendra tiriamųjų charakteristika ... 32

3.4. Galimo bruksizmo paplitimas ... 32

3.5. Chronotipas, socialinė desinchronozė ir kiti miegą atspindintys kintamieji ... 33

3.6. Subjektyviai suvokiamas stresas ... 34

(7)

3.8. Galimo bruksizmo ryšys su socialine desinchronoze ir kitais miegą atspindinčiais

kintamaisiais ... 37

3.9. Galimo bruksizmo, chronotipo ir socialinės desinchronozės tarpusavio ryšys su subjektyviai suvokiamu stresu... 38

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40

IŠVADOS ... 46

REKOMENDACIJOS ATEITIES TYRIMAMS ... 47

LITERATŪRA ... 48

(8)

STUDENTŲ SKIRTINGOS CIRKADINĖS BŪSENOS GALIMO BRUKSIZMO, SUBJEKTYVIAI SUVOKIAMO PSICHOLOGINIO STRESO, CHRONOTIPO IR

SOCIALINĖS DESINCHRONOZĖS TARPUSAVIO RYŠIAI

SANTRAUKA

Problemos aktualumas: Chronotipo (t.y. cirkadinio ciklo režimo) ir individualaus tvarkaraščio

suderinamumo skirtumai (t.y. socialinė desinchronozė) reikalauja papildomų pastangų atliekant įvarias užduotis. Tokia būsena gali potencialiai padidinti streso lygį ir apsunkinti fiziologinę adaptaciją. Kadangi jautrumas stresui, savo ruožtu, yra siejamas su bruksizmu, atsiranda pagrindas kelti prielaidą apie galimai egzistuojantį chronotipo ir bruksizmo tarpusavio ryšį.

Darbo tikslas: Ištirti chronotipo įtaką skirtingos cirkadinės būsenos bruksizmo pasireiškimui ir

nustatyti jų tarpusavio ryšius su subjektyviai suvokiamu psichologiniu stresu ir socialine desinchronoze.

Medžiaga ir metodai: Skerspjūvio tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu ištiriant Lietuvos

sveikatos mokslų universiteto Odontologijos vientisųjų studijų programos studentus. Suprojektuoto tyrimo instrumento pagrįstumas ir patikimumas įvertintas bandomuoju tyrimu. Instrumentą sudarė keturios dalys: sociodemografiniai klausimai, bruksizmo vertinimo klausimynas, subjektyviai suvokiamo psichologinio streso skalė ir Miuncheno chronotipo klausimynas.

Rezultatai: Pagrindiniame tyrime dalyvavo 228 studentai (82,5 proc. merginos; amžiaus vidurkis –

22,67 ± 2,27 metai). Budrumo būsenos metu griežiantys dantimis pasižymėjo statistiškai reikšmingai vėlyvesniu chronotipu (p = 0,039). Nustatyta, kad didesnę tikimybę patirti bruksizmą turi vėlyvesnieji chronotipai (ypač budrumo būsenos griežimą (p = 0,170; ŠS = 1,89) ir miego būsenos griežimą (p = 0,140; ŠS = 1,60), nors ir apskaičiuotos tendencijos nebuvo statistiškai reikšmingai patikimos. Tarp subjektyviai suvokiamo streso, bruksizmo ir socialinės desinchronozės statistiškai reikšmingų ryšių aptikta nebuvo. Chronotipo vertės ir streso skalės taškai tarpusavyje nekoreliavo, tačiau rasta stipri teigiama koreliacija tarp socialinės desinchronozės ir chronotipo verčių (r = 0,516, p = 0,000).

Išvada: Didesnę tikimybę patirti abiejų cirkadinių būsenų bruksizmą turi vėlyvesnieji chronotipai,

kurie taip pat yra susiję ir su statistiškai reikšmingai patikimai didesniu budrumo būsenos griežimo paplitimo rodikliu ir labiau išreikšta socialine desinchronoze. Bruksizmas, socialinė desinchronozė ir subjektyviai suvokiamas psichologinis stresas tarpusavyje susieti nebuvo.

Raktiniai žodžiai: bruksizmas; chronotipas; psichologinis stresas; cirkadinis ritmas; miego

(9)

INTERRELATIONSHIPS BETWEEN DISTINCT CIRCADIAN MANIFESTATIONS OF POSSIBLE BRUXISM, PERCEIVED STRESS, CHRONOTYPE AND SOCIAL JETLAG IN

A POPULATION OF UNDERGRADUATE STUDENTS

SUMMARY

Relevance of the problem: Discrepancies between the chronotype (i.e. circadian cycle preference)

and individual schedules (i.e. social jetlag) require an extra effort to perform any tasks. This condition can trigger stress and may potentially lead to a subsequent demand for adaptation. In turn, psychological stress sensitivity can be associated with bruxism, creating the basis for a possible bruxism and chronotype relationship.

Aim of the work: To investigate the associations between different circadian manifestations of

possible bruxism in university students with different chronotype profiles, social jetlag and levels of perceived stress.

Materials and methods: A cross-sectional study was performed by surveying dental students' of

Lithuanian University of Health Sciences. A survey instrument was designed and pilot tested for reliability and validity prior to full-scale administration. The instrument consisted of four sections: socio-demographic questions, bruxism-related items, the Perceived Stress Scale and the Munich ChronoType Questionnaire.

Results: The study included 228 students (82.5% females; mean age 22.67 ± 2.27). Awake grinding

was significantly associated with later chronotype values (p = 0,039). Despite the lack of significance, binary regression models demonstrated that students with later chronotypes report higher rates of possible bruxism, especially as far as awake grinding (p = 0.170; OR = 1.89) and sleep grinding (p = 0.140; OR = 1.60) are concerned. There were no significant associations between perceived stress, social jetlag and bruxism. The scores of perceived stress did not correlate with chronotype values, although a high positive correlation was found between chronotype and social jetlag (r = 0.516, p = 0.000).

Conclusions: Later chronotypes increase the odds for self-reported bruxism, and are significantly

associated with higher rates of awake grinding and social jetlag. No interrelationships were found between perceived stress, possible bruxism and social jetlag.

(10)

10

ĮVADAS

Remiantis 2012-ais metais įvykusio tarptautinio konsensuso nutarimu, bruksizmas turi būti apibrėžiamas kaip pasikartojanti žandikaulio raumenų veikla, pasireiškianti dantų gniaužimu, griežimu ir/arba žandikaulio įtempimu ar išstūmimu. Ši veikla gali atsirasti miego metu (t.y. miego būsenos bruksizmas (MBB) ir budrumo metu (t.y. budrumo būsenos bruksizmas (BBB) [1]. Remiantis iki šiol atliktais tyrimais, yra žinoma, kad bruksizmas yra tiesiogiai susijęs su centrine nervų sistema (CNS) [2, 3]. Pagal dabartinį supratimą, tam tikra su bruksizmu susijusios motorinės veiklos dalis iš esmės nėra patologiška [4], todėl pats bruksizmas neturėtų būti laikomas žalojančia disfunkcija, bet verčiau žalą galinčia sukelti veikla [5]. Be to, yra manoma, kad MBB galėtų būti natūrali organizmo fiziologinė išraiška ir giliai slypinčių funkcinių organizmo sutrikimų atspindys [6]. Vis dėlto bruksizmas gali turėti ne vieną neigiamą padarinį stomatognatinei sistemai. Per pastaruosius kelerius metus atliktos sisteminės mokslinių tyrimų apžvalgos išskiria dantų nusidėvėjimą [10], smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) ir/arba žandikaulio raumenų skausmus [8], galvos skausmą [9] bei dantų restauracijų nesėkmes [10] kaip pagrindinius galimus bruksizmo padarinius.

Mokslininkai jau daugelį metų dirba, siekdami nuodugniau ištyrinėti bruksizmo rizikos bei kitus susijusius veiksnius. Šiuo metu daugėja įrodymų, remiančių daugiafaktorinę bruksizmo etiologijos sampratą ir suteikiančių didelę reikšmę genų įtakai bei galimai emocinių veiksnių svarbai [11, 12]. Pagrindiniai psichologiniai veiksniai, susiję su bruksizmu tiek vaikų ir paauglių, tiek suaugusiųjų tarpe, yra polinkis nerimauti ir jautrumas stresui [12–16]. Pasiūlytas patofiziologinis mechanizmas yra paremtas tuo, kad nerimastingi ir atsakingi individai, taip pat tie, kuriems pasireiškia aukšto lygio neurotizmas, gali būti linkę išlaisvinti emocinę įtampą MBB ir BBB veiksmų metu [12, 13].

Prieš kelerius metus atlikto tyrimo metu psichologiniai sutrikimai buvo susieti ir su chronotipu [17]. Chronotipas yra individualus polinkis miegoti, išlikti budriam, arba, paprasčiau tariant, būti aktyviam tam tikru paros metu [18]. Nepasitenkinimas miegu daro įtaką chronotipo ir neigiamo emocingumo tarpusavio ryšiui jaunuolių tarpe [19]. Žmogaus kūnas yra valdomas vidinio „biologinio laikrodžio“, kuris nulemia individualius skirtumus, susijusius su miego ir budrumo būsenų ritmu ir labiausiai pageidaujamu laiku užsiimti įvairia veikla [20, 21]. Išskiriamos dvi pagrindinės chronotipo būsenos – rytinė būsena, kitaip tariant, tai individai, kurie ir prabunda, ir eina miegoti anksti, ir vakarinė būsena, t.y. tie žmonės, kurie keliasi vėlų rytą ir eina miegoti vėlų vakarą [22].

Kai kurie tyrimai kėlė prielaidą, kad chronotipo profilis taip pat gali būti susijęs ir su kitomis sveikatos problemomis kaip nutukimas, hipertenzija, diabetas ir miego/budrumo sutrikimai [21, 23,

(11)

11 24]. Vis daugiau mokslininkų pradeda žvelgti giliau į chronotipo profilius kaip į veiksnį, kuris gali predisponuoti ar kitaip sietis su daugybe klinikinių būklių. 2017-ais metais Serra-Negra ir bendraautoriai iškėlė prielaidą, kad MBB/BBB ir chronotipas gali būti susiję, o ši sąsaja yra dalis daugiafaktorinės sistemos, aiškinančios bruksizmo etiologiją [25].

Tyrimai rodo, kad psichosocialinės savybės ir miego kokybė tarp atskirų chronotipo profilių skiriasi. Vakarinis profilis siejamas su neurotiškumu [26] ir taip pat yra laikomas potencialiu elgesio ir emocinių problemų rodikliu, ypatingai paauglystėje [27]. Dėl socialinių ir su darbu susijusių pareigų vakarinių profilių miegas darbo dienomis gali būti sutrikęs, be to, būdingas ir miego trūkumas, todėl jie pailsi tik savaitgaliais [28]. Atsižvelgiant į tai, kad bruksizmas siejamas su nepakankamu miegu [29] ir asmenybės savybėmis, kurios būdingos ir vakariniams chronotipams, literatūroje buvo iškelta hipotezė, kad bruksizmo paplitimas tarp skirtingų chronotipo profilių skirsis [25].

Mokslinių tyrimų metu išsiaiškinta, jog žmogui, kuris neatsižvelgdamas į savo cirkadinio ciklo profilį (chronotipą) atlieka tuo metu su profiliu nesuderintą veiklą, reikia papildomų pastangų, norint atlikti pasirinktus darbus, ir jam gali pasireikšti vadinama socialinė desinchronozė, t.y. biologinio laikrodžio sutrikdymas, pasireiškiantis dideliu nuovargiu [30, 31]. Įvairios socialinės pareigos kaip mokykla, darbas ir šeima gali versti atlikti tam tikras užduotis, neatsižvelgiant į individualų vidinį biologinį laikrodį. Remiantis tuo, buvo iškelta hipotezė, kad šiems individams yra būdingas didesnis bruksizmo aktyvumas dėl siekio išsivaduoti nuo emocinio spaudimo arba patenkinti išaugusį susikaupimo ir dėmesio poreikį [25, 32]. Manoma, kad būtinas dėmesio sutelkimas tam tikrų užduočių metu, nesuderintas su individualiu chronotipu, gali privesti prie BBB, pasireiškiant dantų gniaužimui ir/arba žandikaulio išstūmimui ar įtempimui [25].

Kadangi ir bruksizmas, ir chronotipas siejasi su psichologiniais veiksniais, o užduočių, nesuderintų su chronotipu, atlikimas gali sukelti stresą, darantį neigiamą įtaką gyvenimo kokybei ir sveikatai, kyla hipotezė, jog abiejų bruksizmo išraiškų paplitimas gali skirtis tarp specifinių chronotipo profilių. Iki šiol tik kelių tyrimų metu buvo bandyta susieti skirtingos būsenos bruksizmo pasireiškimą ir asmeninius chronotipo skirtumus [33, 34]. Priešingai negu anksčiau atliktuose tyrimuose, šiame darbe, panaudojant naują metodiką, bus atsižvelgiama į tarpinius potencialiai egzistuojančio chronotipo ir bruksizmo tarpusavio ryšio veiksnius, t.y. tiriamųjų subjektyviai suvokiamą stresą ir socialinę desinchronozę, o chronotipas skaičiuojamas kiekybiškai. Svarbu tai, kad šios temos tyrimai gali padėti pažvelgti giliau į sudėtingą bruksizmo patofiziologiją, susijusią su cirkadiniu ritmu.

(12)

12

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – ištirti chronotipo įtaką skirtingos cirkadinės būsenos bruksizmo pasireiškimui

ir nustatyti jų tarpusavio ryšius su subjektyviai suvokiamu psichologiniu stresu ir socialine desinchronoze.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti skirtingos cirkadinės būsenos galimo bruksizmo išreikštumą esant skirtingiems chronotipams.

2. Ištirti, ar socialinė desinchronozė yra susijusi su didesne tam tikros cirkadinės būsenos galimo bruksizmo išraiška.

3. Įvertinti skirtingų cirkadinių būsenų galimo bruksizmo, skirtingų chronotipų ir socialinės desinchronozės tarpusavio ryšį su subjektyviai suvokiamu psichologiniu stresu.

(13)

13

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Dabartinis požiūris į bruksizmą: apibrėžimas ir samprata

„Bruksizmo“ terminas yra kildinamas iš graikų k. žodžio brykein šaknies ebryxa, ir reiškia „gniaužti dantis“. Vis dėlto terminas „la bruxomanie“ pirmą kartą buvo paminėtas tik 1907-aisiais Maria ir Pietkiewicz [35]. Įdomu tai, jog iki 2012-ųjų metų tarp pasaulio mokslininkų nebuvo jokio bendro nutarimo, kaip reikėtų apibrėžti ir klasifikuoti bruksizmą, nors tai yra būtinos sąlygos norint pritaikyti įrodymais pagrįstą gydymą. Vis dėlto 2012-aisiais metais grupė mokslininkų susivienijo į tarptautinę bruksizmo ekspertų grupę (Lobbezoo ir kiti), kad išspręstų šią problemą, pasiūlydami paprastą apibrėžimą, kuriame būtų atsižvelgta į cirkadines bruksizmo ypatybes ir kuriame nebūtų aprašomi tariami etiologiniai mechanizmai bei galimos sąsajos ar padariniai. Naujasis apibrėžimas apibūdino bruksizmą kaip pasikartojančią žandikaulio raumenų veiklą, pasireiškiančią dantų gniaužimu, griežimu ir/arba žandikaulio įtempimu ar išstūmimu. Išskirtos dvi atskiros cirkadinės išraiškos – MBB, atsirandantis miego metu, ir BBB, būdingas budrumo metu. Apibrėžimą autoriai apibūdino kaip neturintį trūkumų, būdingų ankstesniems bruksizmo apibrėžimams [1].

2014-aisiais išleistas trečiasis ir naujausias tarptautinės miego sutrikimų klasifikacijos leidimas (angl. third edition of the International Classification of Sleep Disorders) (ICSD-3) [36], į kurio sudėtį įtrauktas 2012-aisiais Lobbezoo ir kitų pasiūlytas bruksizmo apibrėžimas [1], o MBB priskirtas su miegu susijusiems judesių sutrikimams. Svarbu paminėti tai, kad terminas „judesių sutrikimai”, siejamas su MBB antrajame ir trečiajame ICSD leidimuose, reiškia nenormalią funkciją, todėl reikėtų jo vengti, kai kalbama apie palyginti sveikus asmenis [1].

Iš tiesų bruksizmas yra daug diskusijų keliantis reiškinys, kuris gana retai tiesiogiai pastebimas ar vertinamas. Būtent dėl to mokslininkai nuolat įžvelgia kritinius taškus, kurie reikalauja persvarstymo, ir kelia naujas prielaidas apie šio reiškinio prigimtį ir paskirtį. Naujas bruksizmo kaip veiklos apibrėžimas, priimtas 2012-aisiais metais [1], yra didelė pažanga, lyginant su praeitimi, tačiau literatūroje daug diskutuojama, ar MBB gali būti daugiau nei organizmo veikla ar tam tikru tęstinumu pasižymintys veiksmai [5]. Mokslininkai teigia, kad įvairi organizmo elgsena ar tam tikri veiksmai iš esmės nereikalauja gydymo, todėl ir konsensuso metu pateikta bruksizmo „diagnostinė klasifikacijos sistema“ (t.y. galimas, tikėtinas ir neabejotinas bruksizmas) nėra tinkama naudoti [1, 5]. Kaip bebūtų, teigiama, jog diagnostinė klasifikacija galėtų pasitarnauti, jeigu MBB priskirtume sutrikimams. Vis dėlto, manoma, kad nepakanka net tvirčiausių šiuolaikinio mokslo įrodymų, kad būtų galima į MBB žvelgti kaip į diagnostikos reikalaujantį sutrikimą [5]. Įdomu tai, kad dauguma tyrimų, kurie sieja MBB su neigiamais burnos sveikatai padariniais, daugiausia remiasi šališkais MBB vertinimo būdais, kurie neatspindi „auksinio MBB veiklos vertinimo standarto“, t.y. polisomnografijos (PSG) su

(14)

14 papildomai naudojamu vaizdo ir garso registravimu [37]. Be to, atliekant mokslinius tyrimus, tarp MBB ir įvairių sveikatos padarinių aptinkamas tik silpnas statistiškai reikšmingas ryšys, o kartais neaptinkama ir jokio, kai MBB vertinimas yra grindžiamas „auksiniu standartu“, o ne subjektyviu pacientų savęs vertinimu [38, 39]. Mokslininkai teigia, kad tyrimai, pasitelkiantys moderniausias priemones vertinti MBB, vis dar neaptiko neigiamų padarinių sveikatai, kuriuos būtų galima sieti su šia veikla ar veiksmų visuma [5, 6], atsispindinčia bruksizmo apibrėžime [1].

Paleoantropologiniu požiūriu, griežimas dantimis, didžia dalimi būdingas MBB, evoliucijos eigoje galėjo išlikti kaip adaptacinis mechanizmas, siekiant išlaikyti aštrius dantis [40–42]. Manoma, kad MBB gali turėti svarbių fiziologinių funkcijų kaip laisvų kvėpavimo takų palaikymas miego metu [43]. Taip pat spėjama, kad MBB gali skatinti seilėtekį ir burnos gleivinės sutepimą seilėmis, tokiu būdu padedant išlaikyti sveiką viršutinės virškinimo trakto dalies būklę [43, 44].

Taigi dabartinių įrodymų vis dar neužtenka apibrėžti MBB kaip sutrikimą arba rizikos veiksnį, galintį turėti įtakos neigiamų padarinių sveikatai atsiradimui. Nepaisant to, nereikėtų atmesti galimybės, kad egzistuoja ypatingi atvejai, kai sunkių burnos sveikatos sutrikimų tikėtinas paaiškinimas gali būti sunkus MBB. Visgi neįprastos ir retos situacijos, kuriose MBB gali būti didelių neigiamų pasekmių sveikatai rizikos veiksnys, neturėtų nei suteikti dingsties reguliariai žvelgti į MBB kaip į sutrikimą, kurį būtinai reikia gydyti, nei versti atsisakyti poreikio rinkti daugiau įrodymų, analizuojant neįprastą situaciją, susijusią su dideliais sveikatos sutrikimais [5]. Mokslininkų nuomone, ateities tyrimai turėtų būti nukreipti į siekį nustatyti MBB veiklos ribas, ties kuriomis iš tiesų būtų reikalinga skirti gydymą [6].

Egzistuoja dar viena nuomonė, kurios pagrindas yra įsitikinimas, kad bruksizmas neturėtų būti klasifikuojamas kaip sutrikimas, veikla ar dar kas nors. Šiuo metu vyrauja nuostata, jog tai yra terminas, aprėpiantis ir kartu sugrupuojantis tam tikras būsenas, kurioms būdinga skirtinga etiologija ir skirtingas žandikaulio raumenų aktyvumas (t.y. griežimas, gniaužimas dantimis, žandikaulio išstūmimas). Šiuo atžvilgiu yra pateikiama prielaida, kad bruksizmas yra reiškinys, į kurį reikėtų žiūrėti kaip į veidrodį, atspindintį kai kuriuos sveikatos sutrikimus [6]. Atsižvelgiant į tai, galima išskirti ir apsvarstyti kelis galimus scenarijus, sutinkamus mokslinėje literatūroje:

1. Daugėja įrodymų, teigiančių, kad žmonėms, kuriems būdingos tam tikros asmenybės savybės kaip polinkis nerimauti, jautrumas stresui ar problemų sprendimo vengimas, tiek MBB, tiek BBB dažnai atspindi įvairius psichologinius sutrikimus [12, 16, 45]. Galimai egzistuoja sudėtingi ryšiai tarp MBB ir keleto kitų miego sutrikimų kaip, pavyzdžiui, obstrukcinė miego apnėja [46], neramių kojų sindromas [47], neramaus miego (REM) stadijos elgsenos sutrikimas [48]. Taip pat neseniai iškelta prielaida apie galimą ryšį tarp MBB ir gastroezofaginio refliukso [49]. Klinikinė

(15)

15 bruksizmo epizodų reikšmė ir patofiziologiniai aspektai minėtose situacijose gali skirtis. Taigi dėl gilinamų žinių įvairiomis miego medicinos temomis atrodo ne visai tikslu bruksizmą interpretuoti kaip kūno judesių sutrikimą ar normalią organizmo veiklą.

2. Bruksizmas galėtų būti kitų gerai žinomų pirminių motorinių sutrikimų, kaip distonija, diskinezija ar ekstrapiramidiniai sutrikimai, klinikinės išraiškos dalis [50].

3. Bruksizmas gali atsirasti vartojant tam tikrus vaistus arba narkotines medžiagas. Literatūroje gerai aprašytas ryšys tarp bruksizmo ir kai kurių antidepresantų [51], tačiau vis daugiau vaistų yra priskiriama prie galinčiųjų išprovokuoti bruksizmą medžiagų sąrašo [52, 53]. Taip pat MBB gali sietis su tam tikrais įpročiais kaip rūkymas arba kofeino vartojimas [54].

4. Bruksizmas yra fiziologinis reiškinys. MBB yra siejamas su miego metu vykstančiais jaudinimais, kurie nebūtinai yra sutrikusio ar nenormalaus miego požymis, ir yra, palyginti, dažni pas sveikus žmones [55]. Kalbant apie BBB, visi žmonės ne miego metu kurį laiką būna įtempę savo žandikaulio raumenis, pavyzdžiui, kai reikalinga sutelkti dėmesį į tam tikras užduotis [12].

Žvelgiant iš gydytojo odontologo pusės, visos bruksizmo formos gali būti jokių padarinių nesukeliantis reiškinys arba sutrikimas, reikalaujantis gydymo/prevencijos. Visgi sunku įsivaizduoti, kad visos su bendriniais sutrikimais susiję bruksizmo formos galėtų kažkokiu būdu būti tiesiog „organizmo veikla“. Mokslininkų nuomone, svarstymai, kaip reikėtų traktuoti bruksizmą (t.y. kaip sutrikimą ar kaip normalią veiklą) yra tolygūs bandymui vaizduoti jį tarsi juodą/baltą būseną. Tvirtinama, kad tiek pirminis, tiek antrinis (galima kitų sutrikimų išraiška) bruksizmas gali būti (arba ne) žalingas stomatognatinės sistemos struktūroms, bet tai priklauso nuo balanso tarp bruksizmo metu pasireiškiančios raumenų veiklos dydžio ir tam tikrų struktūrų (t.y. dantų, raumenų, SAŽS) atsparumo [6]. Kaip bebūtų, rekomenduojama atlikti daugiau tyrimų, siekiant išsamiau ištirti šį reiškinį, panaudojant geriausius galimus bruksizmo vertinimo būdus [5].

1.2. Diagnostiniai bruksizmo vertinimo aspektai

Egzistuoja keletas būdų, kuriais galima įvertinti bruksizmą, ir visi jų turi tam tikrus privalumus ir trūkumus. Dažniausiai naudojami įvairūs klausimynai, kadangi, atliekant didelės apimties tyrimus, tai yra pigu ir praktiška, tačiau esminis jų trūkumas – rizika pervertinti arba nepakankamai įvertinti šią būklę, nes atsakymai grindžiami subjektyviu respondento savęs vertinimu. Taip pat dažnai atliekama klinikinė apžiūra. Šis būdas tinka, kai tiriama didelė imtis, tačiau vertinti dantų nusidėvėjimą, kaip pagrindinį bruksizmo reiškinį, reikėtų atsargiai, nes jam būdinga sudėtinė daugelio veiksnių įtaka. Dar vienas galimas būdas yra elektromiografija (EMG) – dažnai taikomas atliekant tyrimus su vidutinio dydžio imtimis, nors ne visi turi galimybę juo pasinaudoti dėl susijusių piniginių išlaidų. Kaip „auksinį bruksizmo (miego būsenos) vertinimo standartą“ galima būtų išskirti PSG, tačiau šis metodas dėl didelės savikainos taip pat nėra dažnai naudojamas, todėl dažniausiai

(16)

16 taikomas atliekant tyrimus su mažomis imtimis. Pabrėžiama, jog, nepaisant įvairių metodų gausos, patikimų ir tinkamų diagnostinių įrankių trūksta [1]. Ateities tyrimai turėtų sutelkti dėmesį į patogaus įrankio sukūrimą, kurio pagalba būtų galima tiesiogiai, patikimai ir greitai įvertinti bruksizmo aktyvumą, ir kurį būtų galima naudoti tiek praktiniais (diagnozė, gydymo rezultatų vertinimas, sekimas), tiek moksliniais sumetimais [56].

1.2.1. Miego būsenos bruksizmo vertinimas

MBB vertinimas ir diagnostika yra dažnas iššūkis. Paprastai vertinimas yra pagrįstas dantų griežimo garsais miego metu ir tam tikrų klinikinių požymių ir simptomų pasireiškimu [36]. Kaip bebūtų, tik EMG kramtomųjų raumenų įrašai gali patvirtinti MBB diagnozę. Šiuo metu yra sukurtas ne vienas diagnostinis įtaisas, skirtas matuoti m. masseter arba m. temporalis EMG aktyvumą miego metu, tokiu būdu siekiant išvengti nors ir modernesnio, tačiau daugiau pinigų ir laiko kainuojančio įvertinimo PSG tyrimu [56].

1.2.2. Budrumo būsenos bruksizmo vertinimas

Dažniausiai BBB diagnozė nustatoma remiantis duomenimis, gautais pacientui atsakius į tam tikrą klausimyną arba klinikinio tyrimo ar apklausos metu. Dauguma tyrimų literatūroje remiasi būtent šiais pakankamai lengvai pritaikomais vertinimo būdais. Taip pat 2013-ais metais Fujisawa ir kiti pademonstravo, jog ambulatoriniai EMG įrašai yra patikimas BBB vertinimo būdas, kuris patvirtina paciento nusiskundimais pagrįsta BBB diagnozę [57]. Nors MBB tyrimų srityje pasistūmėta gana nemažai, įvairių su BBB susijusių aspektų gvildenimas vis dar mokslininkus verčia nemažai spėlioti. Vis dėlto tobulėjimą riboja įvairios kliūtys (pvz., EMG prietaisų kaina arba ribotas panaudojimas), trukdančios nustatyti tvirtą diagnozę klinikinėje praktikoje ir/arba atliekant mokslinius tyrimus. Norint apeiti kliūtis, siūloma BBB tyrimams naudoti taip vadinamą ekologinį momentinį vertinimą (EMV), kurio pagrindinis principas susijęs su tuo, jog pacientas tyrimo metu gali beveik iš karto užfiksuoti savo patirtį (pvz., simptomai, jausmai, supratimas, elgsena, pažeidimai) [58, 59].

1.2.3. Diagnostinė bruksizmo vertinimo klasifikacija. Kritika ir ateities tyrimai

2012-aisiais metais Lobbezoo ir kiti pasiūlė diagnostinę bruksizmo (miego ir budrumo būsenų) vertinimo klasifikaciją, suskirsčiusią bruksizmą į „galimą“, „tikėtiną“ ir „neabejotiną“. Autoriai nurodė, kad „galimas“ MBB ir BBB turėtų būti paremtas paciento nusiskundimais, nurodytais anketinės apklausos metu ir/arba išsakytais klinikinio tyrimo metu renkant anamnezę. „Tikėtinas“ MBB ir BBB turėtų būti paremtas pacientų nusiskundimais bei klinikine apžiūra, o „neabejotinas“ MBB turėtų būti patvirtintas visais prieš tai minėtais būdais bei PSG tyrimu, kartu naudojant vaizdo ir garso įrašymą. „Neabejotinas“ BBB turėtų būti patvirtintas paciento nusiskundimais, klinikine

(17)

17 apžiūra ir EMG įrašais (pageidautina kartu naudoti ir EMV metodiką, kuri leidžia pamatuoti dantų kontaktavimo dažnį budrumo metu). Tiek gydytojams praktikams, tiek mokslininkams autoriai pataria naudotis šia klasifikacija tol, kol bus išrasti plačiai prieinami, įperkami, patikimi ir tikslūs diagnostiniai įrankiai [1].

Kaip bebūtų, pasiūlyta klasifikacija literatūroje jau ir dabar susilaukia kritikos. Dabartinis požiūris į bruksizmą kaip į organizmo veiklą, kuri gali būti tiek rizikos, tiek apsauginis veiksnys, netrukus gali netgi priversti atsisakyti „diagnozavimo“ sąvokos. Tokiu atveju tiesiog būtų vertinamas raumenų veiklos aktyvumas, susijęs su bruksizmu [6].

Norint geriau suprasti MBB veiklą, reikia atlikti tyrimus su didelėmis žmonių imtimis, kurios nebūtų atrinktos iš anksto (t.y. netaikomi specifiniai atrankos kriterijai). Geriausas siūlomas tyrimo būdas – išmatuoti visą įmanomą raumenų veiklą, o ne tik taikyti paprastą diskriminaciją tarp kraštutinumų (pvz., nėra MBB arba intensyvus MBB). Pabrėžiama ir būtinybė atlikti ilgalaikius tyrimus, pasitelkiant pažangiausias priemones, kadangi svarbu sužinoti, kaip ilgai MBB veikla gali (ir ar iš viso gali) išlikti stabili [5]. Taip pat, manoma, kad, nustojus kliautis dichotomine bruksizmo diagnostika (teigiama arba neigiama diagnozė) ir neįrodytomis prielaidomis apie jo sukeliamus padarinius, bei geriau ištyrus epidemiologiją, būtų galima galutinai nuspręsti, kas tai – organizmo reiškinys, sutrikimas ar normali veikla [6].

1.3. Streso sąvoka ir reikšmė žmogaus organizmui

Hans Selye (1907–1983) buvo pirmasis mokslininkas supažindinęs tiek medicinos bendruomenę, tiek visą likusią visuomenės dalį su streso sąvoka. Selye pirmą kartą šią sąvoką panaudojo dar 1936 metais. Mokslininkas išskyrė tam tikrus dėsningumus, kuriuos apibūdino kaip „bendrąjį adaptacijos sindromą“, t.y. stereotipinę fiziologinę reakciją į stresorių (įvykį, kuris skatina stresą), kuriai būdinga trijų stadijų grandinė. Pirmoji stadija yra signalizacijos reakcija, kurios metu vyksta kūno gynybinių mechanizmų mobilizacija, siejama su simpatinės nervų sistemos sužadinimu bei antinksčių šerdies ir žievės stimuliacija (išskiriamas adrenalinas ir gliukokortikoidai, atitinkamai), padedančia atstatyti organizmo homeostazę. Toliau seka pasipriešinimo stadija, kurios metu organizmas siekia išlaikyti optimalią adaptacinių ir gynybinių procesų veiklą. Pažymima, kad pirmosios dvi stadijos gali kartotis daugybę kartų gyvenimoje eigoje, tačiau stresoriams užsitęsus ilgesniam laikui adaptaciniai mechanizmai išsenka. Tada kūnas pereina į trečiąją – išsekimo stadiją, kuri pasireiškia organų ligomis, disfunkcija, padidėjusiu pažeidžiamumu ligoms, psichologiniu išsekimu (pvz., depresiškumu), taip pat fiziologiniu išsekimu, siejamu su įvairiomis ligomis ar netgi mirtimi [60].

(18)

18 Literatūroje stresas apibūdinamas dar ir kaip suprastėjusi organizmo vidinė būsena. Egzistuoja daugybė streso apibrėžimų, kurie, svarbu paminėti, yra paremti matavimais, naudojamais patikrinti hipotetinius šios būsenos modelius, kadangi kol kas dar nėra surasta biologinio parametro, kuris galėtų tinkamai pranešti apie stresinę būklę, ir nėra vieningo atsako į stresą, kuris pasireikštų visose stresinėse situacijose. Remiantis apibendrintais literatūros duomenimis, galima teigti, kad stresas žymi realų arba individualiai suvokiamą organizmo fiziologinės homeostazės ar psichologinės gerovės sutrikdymą, kuris priverčia kūną priešintis ir bandyti grįžti į normalią būseną, imobilizuojant įvairius elgsenos ir fiziologinius mechanizmus [61].

1.4. Streso ir bruksizmo tarpusavio ryšys

Su stresu susiję sutrikimai, kaip depresija ar nerimas, yra auganti problema išsivysčiusiose šalyse. Vertėtų paminėti ir tai, kad daugėja pacientų, kurie kreipiasi į gydytojus dėl įvairių stomatognatinės sistemos sutrikimų. Manoma, kad egzistuoja koreliacija tarp šių būklių ir didėjančio lėtinių stresorių skaičiaus išsivysčiusiose šalyse. Lėtinis stresas yra vienas destruktyviausių veiksnių, veikiančių žmogaus organizmą. Šiuo metu yra visuotinai pripažinta, jog lėtinio pobūdžio stresinės situacijos ir psichikos sutrikimai gali privesti prie įvairių kramtymo sistemos parafunkcijų arba SAŽS funkcijos sutrikimų, tačiau, žinoma, tai nėra vienintelė priežastis [62].

Norint išsiaiškinti streso ir bruksizmo tarpusavio ryšį, reikėtų nusileisti į fiziologinį žmogaus organizmo lygmenį. Pasyvus raumuo visada yra tonuse, t.y. šiek tiek įtemptas, kadangi veikia centrinės kilmės alfa neuronų stimuliacija. Ši įtampa nuovargio nesukelia. Nenormalų raumenų aktyvumą ir didelę įtampą sukelia aukštesnių centrų valdomi gama neuronai [63]. Išsiaiškinta, kad lėtinis stresas ir įspėjamosios reakcijos veikia per šiuos centrus ir sužadina funkcinį neuroraumeninės sistemos nepakankamumą, todėl jie yra pagrindiniai psicho-priklausomo bruksizmo etiologiniai veiksniai. Atsiradus šiems sutrikimams, padidėja raumenų aktyvumas ir susikaupusi įtampa yra perduodama dantų lankams [64]. Šis nenormalus raumenų aktyvumas ir didelė įtampa yra kontroliuojama limbinės sistemos, kurią stimuliuoja lėtinis stresas. Veikiant tinklinei smegenų kamieno sistemai atsiranda koreliacinis ryšys tarp stimuliacijos suvokimo, vegetacinio aktyvumo, emocinio elgesio ir raumenų įtampos. Centrinė stimuliacija padidina segmentinio reflekso aktyvumą, sužadindama gama motorinius neuronus. Padidėjęs refleksinis aktyvumas padidina raumenų tonusą. Taigi aukštesniųjų galvos smegenų centrų įtaka gali sukelti nenormalų raumenų tonuso padidėjimą, o tai, tikėtina, paaiškina psichologinės stimuliacijos iššauktą didesnį raumenų aktyvumą [65, 66].

Remiantis kitais literatūros šaltiniais, bruksizmas yra centrinės neuromediatorių sistemos sutrikimas, kadangi bazaliniai ganglijai (ekstrapiramidinės sistemos dalis) ir smegenų gumburo keliai dalyvauja bruksizmo genezėje, o lemiamą vaidmenį atlieka neuromediatorius dopaminas [67]. Taip

(19)

19 pat, manoma, kad patiriamas stresas užima tik tarpinę padėtį sudėtingoje bruksizmo etiologijoje (bent jau BBB atveju) [12], nors kiti teigia, kad tai galėtų būti pagrindinė priežastis [62]. Streso teorija atitinka tam tikrus literatūroje aprašomus stebėjimus, kai kasdieniame gyvenime patiriamas stresas siejasi su dantų gniaužimu dienos metu [68], arba, kad bruksistai patiria didesnį nerimą ir dažniau jaučia stiprų stresą, palyginus su sveikais kontroliniais subjektais [15]. Literatūroje vyrauja įsitikinimas, kad tam tikra fizinė veikla greičiausiai gali palengvinti stiprų stresą ir netgi skausmą. Gali būti, kad bruksuojantys ar nagus kramtantys asmenys nežinodami patiria šį efektą, siekdami numalšinti dažnai patiriamą nerimą [69].

Kadaise buvo manoma, kad stresas ir psichologiniai faktoriai yra patys svarbiausi MBB etiologiniai veiksniai. Klasser ir kiti [4] savo darbe apie besikeičiančią bruksizmo etiologijos sampratą įžvelgė tai, jog, nors ankstesniems tyrimams ir pavyko nustatyti, kad stresiniu laikotarpiu kramtomųjų raumenų veikla miego metu suaktyvėja, vėlesni tyrimai šį ryšį patvirtino tik labai mažai žmonių daliai. Literatūroje gausu duomenų, įrodančių, kad dantimis griežiantys vaikai ir suaugusieji yra nervingesni, hiperaktyvesni ir agresyvesni individai [13, 70]. Kai kuriuose tyrimuose netgi tvirtinama, kad MBB pacientai pasižymi prastesnėmis streso įveikos strategijomis dėl savo elgesio ar asmenybės [71, 72]. Vis dėlto neseniai atliktos epidemiologinės PSG studijos metu autoriams nepavyko nustatyti ryšio tarp MBB ir nerimo ar depresijos, tačiau buvo rasta reikšminga sąsaja tarp MBB ir nemigos [73]. Apskritai yra manoma, kad gali egzistuoti tam tikras pogrupis MBB pacientų, kurių psichosocialinis atsakas į gyvenimo stresorius pasireiškia žandikaulių raumenų veiklos padidėjimu miego metu, tačiau ši reakcija skiriasi lyginant su įprastais asmenimis [12]. Bet kokiu atveju gausybė prieštaringų duomenų literatūroje tik parodo, kad yra reikalingi tolesni tyrimai, siekiant geriau suprasti psichosocialinių veiksnių įtaką bruksizmo etiologijoje.

1.5. Cirkadinis ritmas ir chronotipas

Visų gyvų organizmų dienos yra suorganizuotos pagal Saulės ir biologinių ciklų sąveiką. Saulės ciklus lemia Žemės sukimasis apie savo ašį (ir apie Saulę), kadangi planetos paviršių periodiškai veikia kintantis šviesos srautas. Visų organizmų biologinius ciklus reguliuoja jų endogeninis cirkadinis laikrodis. Šviesos ir tamsos pokyčiai sukuria daugybę signalų (apšvietimas, temperatūra, prieiga prie išteklių ir t.t.), kurie gali veikti kaip išoriniai derintojai-sinchronizatoriai (vok. Zeitgeber), gebantys sinchronizuoti endogenines organizmo laiko sistemas. Reikėtų paminėti ir tai, jog po techninių laikrodžių įvedimo atsirado ir trečioji laiko dimensija – socialinis laikas, veikiantis kasdienį žmonių gyvenimą [74].

Žinduolių cirkadinio laikrodžio centras glūdi suprachiazmatiniame branduolyje (lot. nucleus

(20)

20 laikrodis daugelyje lygmenų reguliuoja fiziologinius kūno procesus (pvz., genų ekspresiją, miegą, užduočių atlikimą ir kt.). Realiame gyvenime cirkadiniai laikrodžiai nuolatos (t.y. 24h per parą) yra sinchronizuojami išorinių derintojų. Pats svarbiausias derintojas – šviesa (ir tamsa), kuri taip pat lemia ir kasdienį kitų aplinkos signalų (derintojų) ritmiškumą. Akies tinklainės fotoreceptorius pasiekusi šviesa sukelia nervinius signalus, kurie plinta regos nervu iki SCN ir keičia jo aktyvumo būseną, t.y. padeda sinchronizuoti SCN neuronų sukurtą kasdienį ritmą. Nuo SCN aktyvacijos/inaktyvacijos ritmo priklauso tam tikrų nervinių struktūrų – endokrininių, vegetacinių – veikla. Organizmo sinchronizacijos procesai užtikrina stabilią ir sinchronišką sąveiką tarp biologinio laikrodžio ir išorinių derintojų. Svarbu paminėti ir tai, kad skirtingos cirkadinės savybės yra nulemtos konkrečių genotipų. Genetinė variacija bent jau iš dalies atsakinga ir už individualius cirkadinio laikrodžio skirtumus, vykstant sinchronizacijai tarp vidinių ir išorinių procesų. Kiekvienas žmogus laiko prasme skirtingai prisitaiko prie išorinių derintojų (pvz., laiko skirtumas tarp aušros ir prabudimo, kūno temperatūros kaita, melatonino išskyrimas). Šis santykis tarp išorinio ir vidinio laiko yra vadinamas „sinchronizacijos faze“. Kai žmonės pagal šį požymį skiriasi, sakome, kad skiriasi jų chronotipai [74]. Susidomėjimas chronotipo tyrimais ypatingai išaugo per pastaruosius kelerius metus, kadangi siekiama vis daugiau sužinoti apie kūno reguliacinių procesų organizaciją laiko atžvilgiu. Chronotipas apibrėžiamas kaip tam tikras žmogaus požymis, kuris atspindi individualią cirkadinę fazę. Šios fazės parodo, kokiu paros metu būna aktyvios individualios fizinės funkcijos, kognityviniai sugebėjimai, taip pat apibrėžia hormonų lygio svyravimus, kūno temperatūrą, valgio ir miego ypatumus. Faziniai skirtumai (24h laikotarpiu) atspindi individualias ypatybes. Fazinės ypatybės populiacijoje yra pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį, nepaisant geografinio regiono, kultūrinių aspektų ar netgi instrumento, naudojamo chronotipo vertinimui [75].

Literatūroje kyla nemažai diskusijų, susijusių su skirtinga chronotipo samprata. Horne ir kiti [76] šį reiškinį supaprastino iki miego įpročių, kadangi kai kurie individai labiau linkę eiti miegoti ir keltis anksčiau, o kiti – vėliau. Vis dėlto ši teorija atspindi tik individualų polinkį, bet jos pagalba negalima išmatuoti sinchronizacijos fazės [75]. Roenneberg ir kiti [74] teigia, kad chronotipas yra tam tikra sinchronizacijos fazė, kuri žymi išorinio ir vidinio laiko tarpusavio santykį, t.y. fazinį kampą tarp išorinių derintojų ritmo (pvz., šviesos/tamsos ciklas) ir vidinio organizmo ritmo (pvz., miego/budrumo ciklas).

Dar vienas svarbus klausimas – kaip reikėtų įvertinti chronotipą? Literatūroje aiškinama, jog siekiant suklasifikuoti chronotipus, reikėtų išmatuoti kiekvieno subjekto atskirus ritmus. Vis dėlto teigiama, kad tiesioginis šių ritmų išmatavimas naudojant šiuo metu egzistuojančias skales yra neįmanomas, todėl bandymai tai padaryti užtikrina tik netiesioginį vertinimą. Nepaisant to, vis dar nėra visiškai aišku, kokiu laipsniu chronotipas yra tiesioginė individualaus vidinio laikrodžio išraiška

(21)

21 ar išorinių signalų, pvz., socialinės sąveikos (įskaitant ir žadintuvą), rezultatas [75, 77]. Šiuo metu literatūroje galima aptikti ne vieną instrumentuotę, skirtą vertinti chronotipą, tačiau kiekviena jų pasižymi savitais privalumais ir trūkumais. Levandovski ir kiti [75] palygino įvairius instrumentus ir nustatė, jog bene patikimiausias instrumentas vertinti chronotipą ir desinchronozę yra Miuncheno chronotipo klausimynas (angl. The Munich ChronoType Questionnaire) (MCTQ), sukurtas Roenneberg ir kitų [78], ir naudojamas nuo 2000 metų. Priešingu atveju, jeigu tikslas yra įvertinti konkrečiomis sąlygomis besikeičiančias žmogaus savybes, geriausias instrumentas yra ryto–vakaro klausimynas (angl. The Morningness–Eveningness Questionnaire) (MEQ), sukurtas 1976-aisiais Horne ir Östberg [76].

1.5.1. Chronotipo įtaka psichologinei būklei

Literatūroje chronotipas yra siejamas su tam tikrais neigiamais psichologiniais veiksniais. 2017-ais metais Au ir kitų iš 36 įtrauktų tyrimų atlikta metaanalizė parodė, kad vakarinis chronotipas iš dalies yra susijęs su sunkesniais depresijos simptomais [79]. Antypa ir kiti taip pat pademonstravo, kad depresogeninės būklės yra labiau paplitę vakarinių chronotipų tarpe ir tikriausiai veikia chronotipo ir depresijos tarpusavio ryšį [80]. Taip pat vienos studijos metu išsiaiškinta, kad vakarinis chronotipas ir patiriamas akademinis stresas siejasi su medicinos studentų depresija [81]. Keliama prielaida, kad tarp nuotaikos ir biologinių ritmų egzistuoja abipusė sąveika, o ypatingai tarp chronotipo ir depresijos [82]. Simor ir kiti nustatė, jog neigiami psichologiniai veiksniai (depresijos, nerimo simptomai, elgsenos nekontroliavimas ir kiti sutrikimai), atrodo, yra iš dalies susiję su vakarinių chronotipų pasunkėjusiais nemigos simptomais. Autoriai mano, kad nemigos simptomai yra tarsi tarpininkas tarp chronotipo ir neigiamo emocingumo [17].

1.6. Socialinė desinchronozė

Nors ir teigiama, kad šviesa yra pagrindinis ir svarbiausias išorinis derintojas, sinchronizuojantis organizmo ritmus, auga įrodymų skaičius, kad socialiniai veiksniai taip pat gali būti labai svarbūs biologiniams ritmams [83]. Visuomenės nustatyti darbo laiko ir kartais netgi laisvalaikio režimai kertasi su individualiais miego pasirinkimais [20]. Didžiajai daliai populiacijos yra būdingi žymūs miego laikų ir trukmės skirtumai tarp darbo ir nedarbo dienų. Šie skirtumai rodo neatitikimą tarp vidinio ir išorinio laiko, t.y. tarp cirkadinio ir socialinio laikrodžio (daugiausia darbo grafikai) [84]. Wittman ir kiti šį reiškinį pavadino „socialine desinchronoze“ [20].

Dveji laiko rėmai (cirkadinis ir socialinis) ankstyvuosius ir vėlyvuosius chronotipus veikia skirtingai. Paprastai vėlyviesiems chronotipams socialinė desinchronozė būna labiau išreikšta, kadangi dėl įvairių socialinių pareigų jie iš esmės turi keisti savo miego įpročius (t.y. pareiga keltis anksti be galimybės paankstinti savo cirkadiškai kontroliuojamo miego pradžios laiko). Visgi

(22)

22 socialinė desinchronozė beveik nepasireiškia chronotipams, kurių miego laikai tarp darbo ir nedarbo dienų beveik nesiskiria. Tam tikru mastu ji egzistuoja ir ankstyvųjų chronotipų tarpe nedarbo dienomis, kai jie ilgai naktinėja be galimybės ryte pamiegoti ilgiau dėl savo normalaus cirkadinio prabudimo laiko [20, 84]. Terminas „socialinė desinchronozė“ yra paremtas pastebėjimu, jog miego laikų skirtumai tarp darbo ir nedarbo dienų primena situaciją, kai penktadienio vakarais yra keliaujama į vakarus, kertant kelias laiko juostas, ir „parskrendama“ atgal pirmadienio rytais. Desinchronozė pasireiškia simptomais (pvz., miego, virškinimo, darbo atlikimo problemos), kurie yra nesuderintos cirkadinės sistemos išraiška. Kelionių sukelta desinchronozė trunka tol, kol vidinis laikrodis savaime persitvarko. Skirtingai, socialinė desinchronozė yra lėtinio pobūdžio ir trunka visos profesinės karjeros laikotarpiu. Atlikus didelio masto tyrimus, išsiaiškinta, kad apie 70 proc. populiacijos patiria bent vienos valandos socialinę desinchronozę, o trečdalis – dviejų ir daugiau valandų [84].

1.6.1. Socialinė desinchronozė ir psichologiniai sutrikimai

Šiuo metu sparčiai auga tyrimų skaičius, kuriuose teigiama, kad normalių cirkadinių ritmų trikdžiai gali privesti prie įvairių sveikatos ir elgsenos sutrikimų. Mums šiame darbe svarbiausi – psichologiniai sutrikimai. Įvairių tyrimų metu daugiausia su jauno amžiaus žmonėmis buvo rastas reikšmingas ryšys tarp socialinės desinchronozės ir depresijos simptomų [24, 85, 86]. Manoma, kad šis ryšys stipriausiai pasireiškia jauname amžiuje, kai chronotipai yra vėlyviausio pobūdžio, todėl ir desinchronozė – labiau išreikšta [74]. Jankowski ir kiti savo tyrime su universiteto studentais pademonstravo teigiamą asociaciją tarp socialinės desinchronozės ir nervingumo (įtemptos būklės) [87]. Kaip bebūtų, keli kiekybiniai analitiniai momentiniai tyrimai su studentais ryšio tarp socialinės desinchronozės ir įtampos nepatvirtino [88, 89]. Kai kurioms studijoms ištyrus moksleivius ir studentus pavyko įrodyti sąsają tarp socialinės desinchronozės ir prastesnių akademinių pasiekimų [90], žemesnių kognityvinių sugebėjimų ir pažymių [91]. Randler ir Vollmer aptiko, kad didesnę socialinę desinchronozę patiriantys studentai pasižymi stipresne fizine ir verbaline agresija [92]. Taigi įvairios socialinės pareigos, verčiančios atlikti tam tikras užduotis, nesuderintas su individualiu biologiniu laikrodžiu, gali paveikti ne tik psichologinę būklę, elgseną, bet ir pasiekimus.

(23)

23

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tyrimo objektas

LSMU MA OF Odontologijos vientisųjų studijų programos studentų chronotipas, bruksizmas, subjektyviai suvokiamas stresas ir socialinė desinchronozė.

2.2. Tiriamieji

Tiriamąją populiaciją sudarė LSMU MA OF Odontologijos vientisųjų studijų programos I–V kurso studentai (jauni suaugusieji). 2017 m. lapkričio mėn. pateikus užklausą LSMU MA OF dėl šioje studijų programoje besimokančių studentų skaičiaus, išsiaiškinta, kad 2017–2018 mokslo metų pradžioje čia mokėsi 486 studentai (I kursas – 86, II kursas – 87, III kursas – 103, IV kursas – 88, V kursas – 122). Reikalingas tyrimo dalyvių skaičius apskaičiuotas panaudojant internetinę imties dydžio skaičiuoklę Raosoft sample size calculator [93]. Nustatyta, kad populiaciją atspindinti minimali tiriamųjų imtis yra 215 (5 proc. paklaidos rėžis; 95 proc. pasikliovimo lygmuo; 50 proc. atsakymų pasiskirstymas).

2.3. Tyrimo organizavimas

Sudarytas tyrimo protokolas, kurį pateikus LSMU Bioetikos tyrimų centrui, buvo suteiktas leidimas atlikti tyrimą (žr. Priedas Nr. 1.). Taip pat gautas LSMU MA OF dekano prof. habil. dr. Ričardo Kubiliaus leidimas vykdyti Odontologijos vientisųjų studijų programos studentų apklausą.

Bandomasis tyrimas atliktas 2017 m. lapkričio mėnesį. Epidemiologinis stebėjimo analitinis momentinis kiekybinis tyrimas vykdytas 2017 m. gruodžio – 2018 m. vasario mėnesiais. Pasirinktas tyrimo metodas – anketinė apklausa. Savarankiškai pildomos anketos tiriamiesiems buvo išskirstytos dviem netikimybinės atrankos būdais: dalies tyrime dalyvaujančių studentų paprašyta užpildyti popierinį anketos variantą ir susisiekus su tyrimo autoriumi anketas grąžinti; kita dalis tiriamųjų pildė elektroninį anketos variantą, kuriuo buvo pasidalinta naudojantis viena iš socialinių tinklų internetinių svetainių. Anketoje buvo supažindinama su tyrimo tikslu bei rezultatų panaudojimo galimybėmis, paaiškinta anketos pildymo metodika, garantuotas informacijos anonimiškumas, pabrėžtas savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime. Tyrimo pradžioje tiriamųjų buvo prašoma pildyti popierinį anketos variantą, tačiau dėl didelio studentų grupių skaičiaus susidūrus su sunkumais paskirstant bei susigrąžinant anketas tyrimo eigoje nuspręsta duomenų rinkimą tęsti elektroniniu būdu.

(24)

24

2.4. Tyrimo instrumentas

Tyrimo instrumentą sudarė keturios atskirai pildomos dalys (žr. Priedas Nr. 2.):

i. Sociodemografiniai klausimai. Įtraukti trys klausimai, suteikiantys informaciją apie tiriamojo asmens lytį, amžių ir mokymosi kursą.

ii. Bruksizmo vertinimo klausimynas. Šios dalies klausimai skirti nustatyti tiriamojo asmens bruksizmo būvį (yra/nėra), cirkadinę būseną (budrumo būsenos/miego būsenos) ir veiklos tipą (griežimas/gniaužimas). Remiantis išnagrinėta moksline literatūra [1, 36, 56, 58], sudarytas dešimties elementų bruksizmo vertinimo klausimynas. Į kiekvieną klausimą buvo galima atsakyti dichotomiškai, renkantis „taip“ arba „ne“ atsakymą. Kadangi mokslinėje literatūroje keliama prielaida, jog bruksizmas yra laiko atžvilgiu nestabili (t.y. kintanti) veikla [5], prieš atsakant į klausimus buvo nurodyta remtis pastarųjų 3–6 mėn. laikotarpio patirtimi [56]. Klausimuose aprašomą sąlygą „dažnai“ nuspręsta apibūdinti kaip įvykį, ištinkantį bent tris kartus per savaitę [36, 56]. Remiantis diagnostine bruksizmo vertinimo klasifikacija (t.y. „galimas“, „tikėtinas“, „neabejotinas“) [1], bruksizmas, nustatytas remiantis šio klausimyno teiginiais, buvo traktuojamas kaip „galimas“. Atsižvelgus į diagnostikos kriterijų rekomendacijas, pateiktas trečiajame tarptautinės miego sutrikimų klasifikacijos leidime [36], ir aprašytas Paesani ir kitų [58] bei Carra ir kitų [56] tyrimuose, išskirti kriterijai, kuriais remtąsi šioje studijoje (lent. nr. 1.).

Lentelė Nr. 1. „Galimo“ bruksizmo diagnostikos kriterijai

Bruksizmo cirkadinė būsena ir veiklos tipas

Diagnostikos kriterijai Miego būsenos griežimas [1, 36,

56]

a. Dažnas griežimas dantimis (sąmoningas suvokimas ir/arba dažnai girdimi garsai) (1 ir/arba 2 elementas)

b. Papildomai bent vienas klinikinis požymis:

i. Nenormalus dantų nusidėvėjimas (4 elementas)

ii. Dažnas rytinis žandikaulių raumenų nuovargis arba skausmas (5 arba 6 elementas); ir/arba galvos skausmas smilkiniuose (7 elementas); ir/arba žandikaulio „surakinimas“ (8 elementas) prabudus iš miego Miego būsenos gniaužimas [1,

58]

Prabudus iš miego dažnai jaučiami stipriai sukąsti dantys, įtemptas arba išstūmtas žandikaulis (3 elementas)

Budrumo būsenos gniaužimas [1, 58]

Bent kelis kartus per dieną stipriai įtempinėjamas, nevalingai išstūminėjamas žandikaulis arba stipriai sukandinėjami dantys (9 elementas)

Budrumo būsenos griežimas [1, 58]

Bent kelis kartus per dieną griežiama dantimis (10 elementas)

iii. Subjektyviai suvokiamo streso skalė (angl. Perceived Stress Scale) (PSS) [94]. Tai plačiausiai naudojamas instrumentas, skirtas įvertinti streso suvokimą. Naudojant instrumentą akademiniais tikslais, autoriaus leidimas neprivalomas. Šia skale išmatuojamas laipsnis, kuriuo individas įvertina savo gyvenime patiriamą stresą. Klausimai suformuluoti taip, kad būtų galima

(25)

25 įvertinti, kiek nenuspėjamas, nekontroliuojamas ir perkrautas respondentams atrodo jų gyvenimas. Į skalę taip pat yra įtrauktos kelios tiesioginės užklausos apie šiuo metu patiriamus streso lygius. Instrumentą iš viso sudaro 10 klausimų. Klausimai yra bendri, t.y. nėra įtraukta turinio, kuris būtų aktualus tik tam tikrai populiacijai. Skalėje pateikti klausimai apie individualius jausmus ir mintis per pastarąjį mėnesį, prie kurių respondentas privalo pažymėti, kaip dažnai vienaip ar kitaip jautėsi, ar galvojo (t.y. 0 – „Niekada“, 1 – „Beveik niekada”, 2 – „Kartais“, 3 – „Dažnai“, 4 – „Labai dažnai“). Balai skaičiuojami atvirkščiai perkoduojant keturių pozityvių teiginių (t.y. 4, 5, 7, 8) atsakymus (pvz., 0 = 4, 1 = 3, 2 = 2, 3 = 1 ir 4 = 0) ir galiausiai susumuojant visos skalės teiginių balus.

iv. Miuncheno chronotipo klausimynas (MCTQ) [95]. Naudotas pagrindinis klausimyno modulis, skirtas įvertinti individualų chronotipą. Leidimas naudoti instrumentą akademiniais tikslais gautas elektroniniu paštu susisiekus su autoriumi, Miuncheno Universiteto chronobiologijos srities profesoriumi Till Roenneberg. Klausimyne pateikti atskiri klausimai apie žmogaus miego laikus darbo ir laisvomis dienomis, į kuriuos būtina atsakyti remiantis savo įprastu miego režimu per pastarąsias keturias savaites. Į laisvus laukelius reikia įrašyti atitinkamą laiką valandomis ir minutėmis. Taip pat įtraukti keli papildomi klausimai apie žadintuvo naudojimą darbo ir laisvomis dienomis bei darbo (studijų) grafiko reguliarumą. Pateikiamas sąrašas MCTQ kintamųjų, kurie buvo naudojami šiame tyrime (lent. nr. 2.). Išsamesnį MCTQ kintamųjų sąrašą galima rasti šaltinyje nurodytoje internetinėje svetainėje [96]. Chronotipo apskaičiavimo formulė (MSFsc) paremta prielaida, jog cirkadinis laikrodis daro didelę įtaką miego laikui laisvomis dienomis, kai nenaudojamas žadintuvas. MCTQ suteikia galimybę apskaičiuoti ištisinį chronotipo verčių pasiskirstymą atskirose populiacijose ir nustatyti specifinius slenksčius atskiriems chronotipo profiliams.

Lentelė Nr. 2. MCTQ kintamieji

- - Darbo dienos Laisvos dienos Pavadinimas Formatas Santrumpa Apskaičiavimas Santrumpa Apskaičiavimas Pagrindiniai kintamieji

Pasiruošimo užmigti laikas

val:min SPrepw - SPrepf -

Užmigimui reikalingas laikas

min SLatw - SLatf -

Prabudimo laikas val:min SEw - SEf -

Darbo ir laisvų dienų skaičius per savaitę (jeigu grafikas reguliarus)

(26)

26

Lentelės Nr. 2. tęsinys. MCTQ kintamieji

Apskaičiuojami kintamieji

Miego pradžia val:min SOw SPrepw + SLatw SOf SPrepf + SLatf

Miego trukmė val:min SDw SEw - SOw SDf SEf - SOf

Miego vidurys val:min MSW SOw + SDw/2 MSF SOf + SDf/2

Apskaičiuojami kintamieji (sujungus darbo ir laisvas dienas)

Pavadinimas Formatas Santrumpa Apskaičiavimas Vidutinė savaitės miego

trukmė val:min SD

week (SDw x WD + SDf x FD)/7

Chronotipas

(apskaičiuojamas, jeigu laisvą dieną nenaudojamas žadintuvas)

val:min MSFsc Jei SDf ≤ SDw: MSF

Jei SDf > SDw: MSF - (SDf - SDweek)/2

Savaitės miego netekimas val:min SLossweek Jei SDweek > SDw: (SDweek - SDw) x WD

Jei SDweek ≤ SDw: (SDweek - SDf) x FD

Absoliuti socialinė

desinchronozė val:min SJL | MSF - MSW |

2.5. Instrumento vertimo ir pritaikymo procedūra

Atskirų tyrimo instrumento dalių vertimo tikslas – pasiekti semantinį (žodžių ar sakinių reikšmės) ir konceptualų (sąvokų ir teorinių vaizdinių) lygiavertiškumą tarp angliškų ir lietuviškų variantų. Anketos vertimui ir pritaikymui lietuvių kalbai ir kultūrai pasirinkti svarbiausi žingsniai, aprašyti mokslinėje literatūroje: pirminis vertimas (iš anglų kalbos į lietuvių); atgalinis vertimas (iš lietuvių kalbos į anglų kalbą); abiejų anglų kalbos tekstų sulyginimas ir suderinimas iki visiško sutapimo ir turinio pagrįstumo įvertinimas (angl. content validity), parodantis, kokiu laipsniu klausimynas ir jo įvertinimai atspindi būdingiausius tiriamojo reiškinio aspektus [97].

2.6. Instrumento išbandymas

Atskirų tyrimo instrumento dalių pagrįstumas ir patikimumas įvertintas bandomuoju tyrimu, kuriame savanoriškai dalyvavo 20 studentų imtis iš LSMU MA. Atliktas instrumento išorinio pagrįstumo (angl. face validity) vertinimas (visų dalių), kuris parodo, kiek instrumentas priimtinas tiriamiesiems, gal kas – instrukcijos, klausimai – buvo neaiškūs. Tai subjektyvus respondentų atsakas, padedantis išsiaiškinti, kiek iš pirmo žvilgsnio tyrimo priemonė atrodo pagrįsta [98].

Matavimų pastovumui tarp testų įvertinti atlikta pakartotinė apklausa (angl. test–retest). Lietuvišką anketą po du kartus užpildė 20 studentų. Respondentai, iš tyrimo autoriaus gavę anketą ir sutikę ją užpildyti, nebuvo perspėti apie numatomą taikyti pakartotinę apklausą [98]. Laikotarpis tarp abiejų testavimų – 7 dienos. Tokį laiko intervalo pasirinkimą nulėmė mokslinėje literatūroje pateikta rekomendacija, kad, vertinant klausimyno stabilumą laiko atžvilgiu, laikotarpis tarp pirmosios ir antrosios apklausų turi būti pakankamai ilgas, kad pirminiai vertinimai neturėtų įtakos pakartotiniams

(27)

27 vertinimams (būtų pamiršti), tačiau ne toks ilgas, kad įvyktų natūralūs vertinamojo turinio pokyčiai, savaime sąlygosiantys atsakymų skirtumus tarp abiejų apklausų [99, 100]. Pakartotinių matavimų stabilumas laiko atžvilgiu (ii-osios instrumento dalies) tikrintas sudedamųjų dalių pastovumo (angl.

split-half) testu ir įvertintas Spirmeno ir Brauno koeficientu (angl. Spearman–Brown): koeficiento

dydis 0,80 rodo tinkamą priemonės konstrukto stabilumą, o 0,90 – gerą testo konstrukto stabilumą. Kartais tinka ir reikšmė 0,60, ypač kai taikomi dar kuriami metodai. Instrumento iii-iosios dalies stabilumas įvertintas intraklasiniais koreliacijos koeficientais (angl. intra-class correlation

coefficients) (ICCs): kai ICC reikšmė buvo tarp 0,40 ir 0,60, tai instrumento dalies (ar atskirų jos

elementų) pastovumas (patikimumas) laikytas vidutiniu; reikšmė tarp 0,61 ir 0,80 rodė pakankamai gerą patikimumą, o didesnė nei 0,80 reikšmė rodė beveik idealų patikimumą [98].

Anketos iii-iosios dalies patikimumas įvertintas apskaičiuojant atskirų klasių Kronbacho alfa koeficientą, kuris rodo skalės vidinį nuoseklumą (angl. scale internal consistency), t.y. įvertina, ar visi skalės klausimai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį: kai Kronbacho alfa koeficiento reikšmė buvo 0,70 ir mažesnė, vidinis nuoseklumas laikytas nepakankamu; reikšmė tarp 0,80 ir 0,89 rodė pakankamai aukštą vidinį nuoseklumą, o lygi 0,90 arba didesnė reikšmė rodė aukštą vidinį skalės nuoseklumą [99, 101].

Konstrukto pagrįstumas (angl. construct validity) (iii-iosios dalies) įvertintas taikant tiriančiąją faktorinę analizę (angl. exploratory factor analysis). Konstrukto pagrįstumas atsako į klausimą, ar skalė matuoja tai, kas numatyta. Naudojant tiriamąją faktorių analizę, bandoma panašius kintamuosius sugrupuoti į atskirus faktorius. Šis metodas leidžia sužinoti, ar naudojamos skalės konstruktai (faktoriai) atitinka ankstesniuose tyrimuose, naudojantis šia skale, išskirtus konstruktus. Tiriamoji faktorių analizė atlikta panaudojant Bartleto sferiškumo testą arba kriterijų (angl. Bartlett's

test of sphericity), kuris parodo, ar tarp kintamųjų yra statistiškai reikšmingos koreliacijos, ir Kaizerio,

Mejerio ir Olkino matą arba KMO (angl. Keiser–Meyer–Olkin measure), parodantį, ar tarp kintamųjų porų koreliacijos yra paaiškinamos kitais kintamaisiais. Jeigu apskaičiuojamas KMO koeficientas yra mažesnis nei 0,50, tai duomenys faktorių analizei laikomi netinkamais [98].

Anketos iv-osios dalies konstrukto pagrįstumo vertinimas atliktas surinkus pagrindinio tyrimo duomenis ir nustačius, kaip turimi kintamieji atspindi norimą teorinį konstruktą [98]. Tai reiškia, jog tirtos lietuvių populiacijos (studentų) kiekybiškai apskaičiuotų chronotipo reikšmių (MSFsc) pasiskirstymas turėtų būti artimas normaliajam skirstiniui, kadangi, remiantis Roenneberg ir Merrow 2007-aisiais publikuotu tyrimu, daugiau kaip 60 000 Centrinės Europos (Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos ir Olandijos) žmonių chronotipų reikšmės yra apytikriai normaliai pasiskirstę varpo formos (normaliojoje) kreivėje [102]. Haraszti ir kiti aprašė į vengrų kalbą išverstos ir pritaikytos MCTQ versijos pagrįstumo vertinimą, kai buvo tikrinama, ar apskaičiuotas MSFsc vidurkis patenka į

(28)

28 regresinės analizės grafiko tiesę, užrašytą pagal Centrinės Europos (tos pačios laiko juostos) duomenis, rodančius MSFsc ir geografinės ilgumos funkcinę priklausomybę [103, 104]. Šis metodas paremtas įrodymais, kad atskiroje laiko juostoje keičiantis geografinės ilgumos koordinatėms atsiranda Saulės laiko kontinuumas, reikšmingai veikiantis chronotipą [104]. Šiame tyrime aprašytas metodas netaikytas dėl to, kad Lietuva įeina į Rytų, o ne į Centrinės Europos laiko juostą, todėl, tęsiantis geografinei ilgumai į rytus, pagal kitą laiką gyvenančių žmonių apskaičiuotas MSFsc vidurkis paprasčiausiai nepatektų į minėtą Centrinės Europos duomenų regresinės analizės grafiko tiesę. Moksliniuose darbuose vertinant konstrukto pagrįstumą gali būti pateikiamas ryšys su tyrimo metu naudojamomis panašiomis priemonėmis, šis ryšys vertinamas ir sprendžiama, ar metodikoje reikia ką nors keisti. Tokiam lyginimui naudojamos jau patikrintos priemonės [98]. Kiek yra žinoma tyrimo autoriams, mokslinėje literatūroje iki šiol nėra duomenų apie į lietuvių kalbą išverstą ir validuotą chronotipo vertinimo priemonę.

2.7. Statistinė duomenų analizė

Duomenų analizė atlikta naudojant specializuotos statistinės programinės įrangos IBM SPSS

Statistics (angl. Statistical Package for the Social Sciences) 23.0 versiją. Instrumento išbandymui

panaudoti statistiniai metodai išvardyti 2.6. poskyryje „Instrumento išbandymas“. Pagrindinio tyrimo duomenys susisteminti pritaikius aprašomosios statistikos metodus. Hipotezės apie kiekybinio kintamojo požymio reikšmių skirstinio suderinamumą su normaliuoju skirstiniu tikrintos Kolmogorovo ir Smirnovo testu (angl. Kolmogorov–Smirnov test). Duomenų normalusis pasiskirstymas papildomai įvertintas nubrėžta skirstinio histograma, kuri, kai duomenys pasiskirstę normaliai, turėtų būti varpo formos, ir histogramos simetriškumo matu (asimetrijos koeficientu) (angl. skewness) bei lėkštumo matu (eksceso koeficientu) (angl. kurtosis). Asimetrijos ir eksceso koeficientų absoliutinės reikšmės artimos nuliui rodo, kad skirstinys artimas normaliajam. Priklausomybės tarp vardinių ir rangų skalės kintamųjų analizei taikytas neparametrinis Chi-kvadrato (χ²) kriterijus, skaičiuojamas pagal Pirsono formulę (angl. Pearson's chi-squared test). Esant neišpildytoms tikėtinų reikšmių sąlygoms (bent viena tikėtina reikšmė yra mažesnė nei 5), remtąsi Fišerio tiksliuoju kriterijumi (angl. Fisher's exact test). Dviejų nepriklausomų imčių intervalinių dydžių palyginimui, kai priklausomi kintamieji normalieji (t.y. pasiskirstę pagal normalųjį (Gauso) dėsnį), taikytas parametrinis Stjudento t-kriterijus (angl. Student's t-test). Jeigu netenkinamos parametrinio kriterijaus naudojimo sąlygos, naudotas neparametrinis Mano–Vitnio U kriterijus (angl.

Mann–Whitney U test), skirtas palyginti dviejų nepriklausomų imčių tiriamų reikšmių skirstinių

padėtį. Siekiant išsiaiškinti, kaip dvireikšmis (priklausomas) kintamasis priklauso nuo vieno, ar keleto kitų nepriklausomų (arba regresuojamų) kintamųjų (intervalinių arba kategorinių), sudaryti dvinarės logistinės regresijos modeliai (angl. binary logistic regression). Modelio tinkamumas vertintas