• Non ci sono risultati.

Laura Blaževičiūtė

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "Laura Blaževičiūtė"

Copied!
97
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Laura Blaževičiūtė

ELEKTRONINĖS SVEIKATOS SISTEMOS POSISTEMIŲ VERTINIMAS IR

PALYGINIMAS KAUNO MIESTO POLIKLINIKOJE

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Studentė Mokslinis vadovas

Laura Blaževičiūtė lekt. dr. Snieguolė Kaselienė

2019-04-10 2019-04-10

(2)

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

ELEKTRONINĖS SVEIKATOS SISTEMOS POSISTEMIŲ VERTINIMAS IR PALYGINIMAS KAUNO MIESTO POLIKLINIKOJE

Laura Blaževičiūtė

Mokslinė vadovė lekt. dr. Snieguolė Kaselienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas Kaunas; 2019. 90 p.

Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti Kauno miesto poliklinikos elektroninės sveikatos sistemos posistemes, taikant subalansuotų veiklos efektyvumo rodiklių sistemą.

Metodika. Tyrimas atliktas 2018 metų spalio–gruodžio mėnesiais. Apklausos vykdytos VšĮ Kauno miesto poliklinikoje, kurią sudaro Kaune veikiantys penki padaliniai (Dainavos, Šilainių, Centro, Kalniečių bei Šančių poliklinikos). Tyrime dalyvavo 264 medicinos darbuotojai ir 384 pacientai. Statistinei duomenų analizei naudota „IBM SPSS Statistics 20.0“ programa. Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Rezultatai. Didžioji poliklinikos pacientų ir darbuotojų dalis žinojo ir naudojosi įvairiomis e. sveikatos sistemos paslaugomis. Geriausiai poliklinikos pacientai buvo informuoti ir dažniausiai naudojosi registracija internetu, priminimais apie vizitą SMS žinute bei vaistų išrašymu e. receptu. Specialistai geriausiai buvo susipažinę ir dažniausiai naudojosi nedarbingumo pažymėjimų pildymo, laboratorinių tyrimų užsakymo bei jų rezultatų gavimo el. būdu bei vaistų išrašymo e. receptu paslaugomis. Mažiausiai apie e. sveikatos sistemos paslaugas buvo informuoti ir rečiausiai jas naudojo Šančių ir Centro padalinių pacientai bei medicinos darbuotojai. Didžiosios dalies medicinos darbuotojų bei pacientų nuomone, e. sveikatos paslaugos iš dalies yra kokybiškos, patikimos, o jų spektras platus, tačiau tik trečdalis gydytojų bei pacientų visiškai sutinka su tuo. Naudodamiesi e. sveikatos sistemos paslaugomis, pacientai dažniausiai susidūrė su sistemos, interneto ryšio sutrikimais bei gedimais, nesuvesta asmens sveikatos informacija. Medicinos darbuotojų nuomone, e. sveikatos sistemos technologijos yra nepajėgios patenkinti darbuotojų poreikius, įstaigose trūksta finansavimo užtikrinimo, įdiegus e. sveikatos sistemą, sutrumpėjo laikas pacientams, dažnai dubliuojama kaupiama informacija, padidėjo darbo krūvis. Kita vertus, pagerėjo informacijos prieinamumas, pagreitėjo jos gavimas ir perdavimas bei padidėjo pacientų aptarnavimo efektyvumas. Prasčiausiai e. sveikatos paslaugų kokybę vertino Šančių padalinio darbuotojai ir pacientai. Tik apie pusę apklaustų specialistų turėjo pakankamai įgūdžių dirbti su e. sveikatos sistema, 77,7 proc. norėtų kelti savo profesinę kvalifikaciją šioje srityje. Didžiausią įgūdžių trūkumą dirbti su e. sveikatos sistema nurodė Šančių ir Centro padalinių specialistai. E. sveikatos sistemai kurti, kompiuterinei ir

(3)

3 programinei įrangai atnaujinti bei licencijoms įsigyti Kauno poliklinikos padaliniai naudojo įstaigos, savivaldybės ar ES struktūrinių fondų lėšas. Pagal įstaigų ataskaitas mažiausiai į e. sveikatos sistemos diegimą ir plėtojimą investavo Šančių padalinys.

Išvados. 1. Didžioji Kauno poliklinikos pacientų ir darbuotojų dalis žinojo ir naudojosi įvairiomis e. sveikatos sistemos paslaugomis. 2. Didelė dalis respondentų buvo tik iš dalies patenkinti e. sveikatos sistemos paslaugomis, jų kiekiu, kokybe ir patikimumu. 3. Specialistams trūksta įgūdžių dirbti su e. sveikatos sistema, daugiau kaip pusė jų norėtų kelti savo profesinę kvalifikaciją šioje srityje. 4. E. sveikatos sistemai kurti Kauno poliklinikos padaliniai naudojo įstaigos, savivaldybės ar ES struktūrinių fondų lėšas. 5. E. sveikatos sistemos klientų patirtis, vidinė sistemos būklė, specialistų įgūdžiai dirbant su e. sveikatos sistema bei poreikis kelti kvalifikaciją šioje srityje įvairiuose Kauno miesto poliklinikos padaliniuose skyrėsi (p<0,05).

Raktiniai žodžiai: e. sveikatos sistema, e. sveikata, subalansuotų veiklos efektyvumo rodiklių sistema.

(4)

4

SUMMARY

Management of Public Health

ASSESSMENT AND COMPARISON OF THE SUB-SYSTEMS OF THE E-HEALTH SYSTEM IN THE KAUNAS CITY OUTPATIENT CLINIC

Laura Blazeviciute

Scientific supervisor lect. Dr. Snieguole Kaseliene

Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health Kaunas: 2019, 90 p.

Aim of the paper. To evaluate and compare the sub-systems of the e-health system in the Kaunas City Outpatient Clinic using a system of balanced performance indicators.

Methodology. The survey was carried out from October until December, 2018, at the Kaunas City Outpatient Clinic, which consists of five departments operating in Kaunas (Dainava, Silainiai, Centre, Kalnieciai and Sanciai clinics). The study included 264 medical staff members and 384 patients. “IBM SPSS Statistics 20.0” program was used to statistically analyze the data. The results were considered statistically significant when p<0.05.

Results. Majority of the patients and medical staff in the clinic were acquainted to and used various e-health system services. The best known and the most often used services by the patients were online registration, SMS reminder and electronic prescription. The specialists had the best knowledge of and took the most advantage of filling the sickness certificates, booking laboratory tests and receiving their results electronically, and assigning electronic prescriptions. The least informed about the e-health system were the patients of Sanciai and Centre departments; they also used its services the most rarely. Majority of the medical staff and patients stated that the e-health services are partly of high quality, reliable, and have a wide spectrum of services; however, only a third of the patients and medical staff fully agreed with this opinion. The most common problems that patients faced when using the e-health system services were the malfunctions and failures of the system and Internet connection, or missing health data of the patient. According to the medical staff, e-health system technologies are incapable of satisfying the needs of employees, outpatient departments are not financially secured, the time per patient decreased after installing the e-health system, information is often duplicated, the workload increased. On the other hand, the availability of information has improved, the reception and transmission of information has accelerated, and the efficiency of patient care has increased. The quality of the e-health services was evaluated the worst by the medical staff and patients of theSanciai department. Only around a half of the surveyed specialists had enough skills to work with the e-health system, 77.7 % would like to improve their professional qualifications in this field. The highest rate of skill shortage to work with the e-health system was noticed among the specialists of Sanciai and Centre departments. The departments of Kaunas City Outpatient Clinic

(5)

5 used the funds of the institution, municipality or EU structural funds to develop the e-health system, update the computer equipment and software, and acquire licenses. According to the reports of the institutions, Sanciaidepartment has invested the least to the implementation and development of the e-health system.

Conclusions. 1. Majority of the patients and employees of Kaunas City Outpatient Clinic were acquainted to and used various e-health system services. 2. A big part of respondents were only partially satisfied with the e-health system services, their quantity, quality and reliability. 3. Specialists felt the lack of skills to work with the e-health system, and more than a half of them would like to improve their professional qualifications in this area. 4. In order to create the e-health system, Kaunas City Outpatient Clinic departments used the funds of the institution, municipality or EU structural funds. 5. The e-health system’s customer experience, internal system status, the specialists’ skills to work with it, and the need to improve the qualifications in this area varied in different departments of Kaunas City Outpatient Clinic (p<0.05).

(6)

6

PADĖKA

Labai dėkoju šio mokslinio darbo vadovei lekt. dr. Snieguolei Kaselienei už suteiktą pagalbą, skirtą laiką bei labai svarbias ir vertingas konsultacijas, rašant magistro baigiamąjį darbą.

Dėkoju Kauno Šilainių poliklinikos direktoriui Pauliui Kibišai už pasitikėjimą bei suteiktą leidimą atlikti tyrimą. Visų poliklinikos padalinių kolektyvams už bendradarbiavimą, nuoširdumą atsakinėjant į klausimus.

Taip pat dėkoju VS vadybos dėstytojams, kurie studijų metais padėjo kryptingai gilinti žinias, ruošiantis magistrinio darbo rengimui.

(7)

7

TURINYS

SANTRUMPOS ... 8

SĄVOKOS ... 9

ĮVADAS ... 10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1. Subalansuotų veiklos efektyvumo rodiklių sistema ... 13

1.2. E. sveikatos sistemos samprata ... 17

1.3. E. sveikatos sistemos pažanga užsienio šalyse ... 18

1.3.1. Pagal e. sveikatos sistemos pažangą pirmaujančios pasaulio šalys ... 19

1.3.2. ES šalių patirtis diegiant e. sveikatos sistemą ... 20

1.4. Nacionalinė e. sveikatos sistema Lietuvoje ... 22

1.5. Elektroninės sveikatos sistemos teikiamos paslaugos ... 24

2. TYRIMO METODIKA ... 29

3. REZULTATAI ... 33

3.1. Respondentų charakteristika ... 33

3.2. Pacientų bei medicinos darbuotojų patirtis ir žinios naudojantis e. sveikatos sistemos paslaugomis ... 35

3.3. E. sveikatos sistemos vartotojų (medicinos darbuotojų bei pacientų) nuomonė apie šios sistemos vidinę būklę ... 48

3.4. Medicinos darbuotojų požiūris į e. sveikatos sistemos novatoriškumą ir tobulėjimo galimybes...59

3.1. E. sveikatos sistemos diegimo finansiniai aspektai ... 67

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 77

IŠVADOS ... 82

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 84

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 86

(8)

8

SANTRUMPOS

ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga BPG – bendrosios praktikos gydytojas E. sveikata – elektroninė sveikata EK – Europos Komisija

ES – Europos Sąjunga

ESI – elektroninė sveikatos istorija ESĮ – elektroninis sveikatos įrašas

ESPBI IS – elektroninių sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema IS – informacinė sistema

IT – informacinės technologijos LR – Lietuvos Respublikos

MedVAIS - nacionalinė medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų informacinė sistema MPP – medicinos pagalbos priemonės

NDNT – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba NESS – nacionalinė elektroninė sveikatos sistema PSDF – Privalomojo sveikatos draudimo fondas PSO – pasaulio sveikatos organizacija

SAM – sveikatos apsaugos ministerija SP – sveikatos priežiūra

SVERS – subalansuotų veiklos efektyvumo rodiklių sistema

VLK – Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos VšĮ – viešoji įstaiga

(9)

9

SĄVOKOS

Veiklos efektyvumo (rezultatyvumo) rodikliai – planavimo, vadybos ir gero viešojo valdymo įrankis, skirtas priežiūros institucijų veiklos planavimui, tikslų ir uždavinių pasiekimo lygio matavimui ir veiklos vertinimui, užtikrinantis priežiūros veiklos rezultatyvumą (1).

„Elektroninė sveikata (e. sveikata) – sveikatos apsaugos, medicinos informatikos ir administracinės veiklos visuma, užtikrinama diegiant informacines ir ryšių technologijas, organizacines veiklos naujoves ir naujus įgūdžius ir skirta sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti operatyviai pateikiant išsamią veiklai reikalingą informaciją“ (2).

E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS) – SAM valdoma informacinė sistema, skirta ESI tvarkyti, bei užtikrinanti Lietuvos e. sveikatos sistemos subjektų bendradarbiavimą ir jų informacinių sistemų integraciją, ESI formavimą, e. sveikatos paslaugų veikimą bei prieigą prie viešojo administravimo institucijų informacinių išteklių (3).

Elektroninio recepto posistemė – ESPBI IS posistemė, užtikrinanti informacijos sveikatinimo veiklą vykdančiam specialistui apie vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (MPP) pateikimą bei duomenų apie išrašytus receptus, paskirtus ir išduotus vaistus ir kompensuojamąsias MPP perdavimą ir kaupimą (4).

Elektroninis receptas – elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos priemonėmis sudarytas ir patvirtintas receptas, pasirašytas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu (5).

POLIS – informacinė sistema, skirta medicinos įstaigoms. Ji nukreipta į paslaugų pacientams prieinamumo didinimą, kokybės ir gydymo įstaigų procesų optimizavimą. Sistema apima visus įstaigos veiklos vykdomuosius, valdymo, koordinavimo ir kontrolės subjektus (6).

ELI (elektroninį ligos istorija) – viena pirmųjų Lietuvoje daugiafunkcinė sveikatos priežiūros įstaigos informacinė sistema, skirta medicininių bei paciento elektroninių dokumentų kūrimui, saugojimui bei sveikatos priežiūros įstaigų valdymui (7).

(10)

10

ĮVADAS

Naujosios technologijos valdo kasdieninį socialinį-ekonominį visuomenės gyvenimą. Sveikatos priežiūros (SP) sektorius kasdien tampa vis labiau priklausomas nuo informacinių technologijų (IT), padedančių plėtoti aukštos kokybės SP paslaugas, tobulinti SP įstaigų valdymą bei teikiamų paslaugų kokybę (8). Pacientų registracija pas gydytojus internetu, e. receptas, el. būdu pildomi nedarbingumo pažymėjimai, užsakomi laboratoriniai tyrimai, taip pat el. būdu gaunami jų atsakymai – tai tik dalisaugančių informacinių technologijų naujovių, kurių kompleksas vadinamas elektronine sveikatos sistema (e. sveikatos sistema). Šios sistemos iniciatorius Europos Komisija (EK), kuri padeda skatinti Europos Sąjungos (ES) valstybes nares naudoti sveikatos sistemos naujoves, tarp jų e. sveikatą, bei dalintis sukaupta patirtimi šioje srityje (9).

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje ir Europoje apie 85 proc. šalių jau turi patvirtintas e. sveikatos strategijas ir kryptingai įgyvendina e. sveikatos sistemą. Tačiau daugelis pasaulio šalių bei ES narių susiduria su e. sveikatos plėtros sunkumais nacionaliniu lygmeniu, Lietuva – ne išimtis (10).

E. sveikatos sistemos naujovių diegimas Lietuvoje vykdytas keliais etapais. Pirmasis bandymas įdiegti šią naujovę vyko 2005 m., antrasis – 2007 m., tačiau abiejų etapų sistema faktiškai neveikė. Įvertinus veiksmus, 2011 m. buvo nuspręsta sukurti e. sveikatos mechanizmą iš naujo, nurodant konkrečias priemones, padėsiančias užtikrinti tinkamą sistemos veikimą. Nors 2015 m. e. sveikatos sistemos kūrimas buvo baigtas, tačiau sistema naudota pasyviai, o viešojoje erdvėje pasirodė nuomonių, neigiamai vertinančių sistemos kokybę, saugumo reikalavimų užtikrinimą bei naudojimąsi ja (10).

Remiantis „Lietuvos e. sveikatos sistemos 2007–2015 m. plėtros strategija“ e. sveikatos sistema buvo kurta siekiant subalansuoti ir numatyti, kaip geriausiai galima panaudoti esamas ir naujas informacines bei komunikacines technologijas sveikatai ir jos apsaugai gerinti. Diegiant sistemą siekiama užtikrinti saugios ir patikimos e. sveikatos sistemos plėtrą, nuosekliai gerinti SP paslaugų kokybę. Tačiau 2009–2015 m. plėtros programoje nurodoma, jog Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos trūkumai slypi e. paslaugų prieinamume, informaciniuose ištekliuose, įstaigų ir institucijų bendradarbiavime, integracijoje bei technologiniuose sprendimuose, todėl šia plėtros programa jau buvo siekiama, kad pacientai gautų patikimas, kokybiškas ir lengviau pasiekiamas SP paslaugas, o gydymo įstaigos gautų ir naudotų esamą informaciją apie pacientą laiku ir patogioje vietoje, bendradarbiautų su kitomis SP įstaigomis, teikiant SP paslaugas (11, 12, 13, 14).

Darbo aktualumas. Nors e. sveikatos sistemos kūrimas Lietuvoje baigtas jau 2015 m., tačiau sistema vis dar tobulinama. Kuriant e. sveikatos sistemą buvo įgyvendintos suplanuotos plėtros strategijos, tačiau ne visi rezultatai pasiekti, pamatuojami ir atitinka sistemos vartotojų (pacientų ir

(11)

11 medicinos darbuotojų) lūkesčius. Lietuvos Respublikos (LR) valstybės kontrolės audito ataskaitos rezultatai atskleidė, jog e. sveikatos sistema funkcionuoja dar ne visu pajėgumu, pacientams trūksta informacijos apie e. sveikatą, todėl tik maža dalis jų naudojasi e. sveikatos sistemos paslaugomis. Dar nėra išspręstas IT trūkumas, tarp įstaigų nėra sukurtos visos būtinos e. sveikatos sistemai funkcionuoti bei medikams bendradarbiauti reikalingos sąsajos bei neužtikrintos LR teisės aktuose numatytos ypatingos svarbos asmens duomenų saugumo priemonės. Problemų iškyla visuose e. sveikatos sistemos įgyvendinimo etapuose: programinės įrangos kūrime, diegime bei naudojime (10).

Šiuo laikotarpiu e. sveikatos sistema neveikia tokia apimtimi, kokia buvo tikėtasi. Tam įtakos turi e. sveikatos sistemų diegimo skirtumai SP įstaigose. Vystant e. sveikatos sistemas trūksta strateginio ir projektinio valdymo, atitikties teisės aktų reikalavimams, racionalaus požiūrio į sistemų finansavimą, taip pat pacientų bei specialistų suinteresuotumo naudotis visomis e. sveikatos sistemos galimybėmis.

Mokslinis naujumas. Lietuvoje išsamių mokslinių tyrimų, susijusių su e. sveikatos sistemos veiklos efektyvumo vertinimu, iki šiol atlikta itin mažai. Daugiausiai informacijos e. sveikatos sistemos kūrimo tema buvo pateikta LR valstybės kontrolės audito ataskaitoje, kuri buvo rengiama nacionaliniu mastu. Maža dalis atliktų tyrimų e. sveikatos sistemos diegimą bei plėtojimą vertina įstaigos ar savivaldybės lygmeniu, kai rezultatai būna kur kas konkretesni. Todėl naudojantis subalansuotų veiklos efektyvumo rodiklių sistema (SVERS) šiame tyrime buvo įvertinti ir palyginti visų Kauno miesto poliklinikos padalinių e. sveikatos sistemų vidiniai procesai, tobulėjimas, novatoriškumas, taip pat įstaigos medicinos darbuotojų bei pacientų požiūris į teikiamas e. sveikatos paslaugas.

Atlikto tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Atlikto tyrimo rezultatai pateikė daug informacijos mažai iki šiol analizuota tema. Tyrimo rezultatai, gautos išvados bei e. sveikatos sistemos funkcionavimo aspektai skirtinguose Kauno miesto poliklinikos padaliniuose atskleidė skirtingų informacinių SP įstaigų sistemų pranašumus bei trūkumus. Gauti faktai ir pateiktos rekomendacijos skatins imtis pokyčių tobulinant e. sveikatos sistemą.

Asmeninis autoriaus indėlis. Autorė dalyvavo visuose mokslinio darbo rengimo etapuose. Temą pasirinkti paskatino Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinyje vykdytas panašaus pobūdžio tyrimas bei noras tyrimą išplėsti ir tęsti visos poliklinikos mastu.

(12)

12

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas — įvertinti ir palyginti Kauno miesto poliklinikos elektroninės sveikatos sistemos posistemes, taikant subalansuotų veiklos efektyvumo rodiklių sistemą.

Uždaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti pacientų bei medicinos darbuotojų patirtį ir žinias, naudojantis elektroninės sveikatos sistemos paslaugomis Kauno miesto poliklinikos padaliniuose.

2. Įvertinti ir palyginti Kauno miesto poliklinikos elektroninės sveikatos sistemos vartotojų (medicinos darbuotojų bei pacientų) nuomonę apie šios sistemos vidinę būklę.

3. Įvertinti ir palyginti Kauno miesto poliklinikos padalinių personalo požiūrį į elektroninės sveikatos sistemos novatoriškumą ir tobulėjimo galimybes sveikatos priežiūros įstaigoje. 4. Įvertinti ir palyginti elektroninės sveikatos sistemos diegimo finansinius aspektus Kauno

(13)

13

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Subalansuotų veiklos efektyvumo rodiklių sistema

Subalansuotų veiklos efektyvumo rodiklių sistema (SVERS) mokslinėje literatūroje pristatoma kaip viena svarbiausių XX a. vadybos inovacijų. Šią sistemą 1992 m., atlikę 12 organizacijų tyrimą, kaip revoliucinį strateginio valdymo būdą sukūrė Harvardo universiteto mokslininkai R. S. Kaplan ir D. P. Norton. Revoliucinis valdymo būdas, dėl to, nes buvo pereita nuo ilgą laiką nusistovėjusio organizacijos veiklos vertinimo modelio pagal jos finansinę būklę prie įvairiapusio veiklos efektyvumo vertinimo (15, 16).

Iki subalansuotų rodiklių sistemos sukūrimo įmonės buvo orientuotos į savo materialųjį turtą, finansus, o nematerialaus turto, t. y. žmogiškųjų išteklių, kompetencijų, tobulėjimo bei valdymo įgūdžiai buvo silpnesni. Subalansuotų rodiklių sistema leido įmonėms ne tik sekti savo finansinius rezultatus, bet ir stebėti pažangą kuriant gebėjimus, reikalingus organizacijos augimui (17).

Subalansuotų rodiklių sistemos pagrindas – keturios atskiros perspektyvos, kurios atskleidžia organizacijos viziją ir strategiją. Šios keturios perspektyvos – tai klientai, vidiniai procesai, finansai bei mokymasis ir augimas. Organizacijų vadovai aiškiai nustato pamatuojamas užduotis, kad vykdytojai galėtų kontroliuoti tų užduočių atlikimo rezultatą. Nors ši sistema pradėta taikyti daugiausia privačiame sektoriuje, tačiau šiomis dienomis ji populiarėja ir viešajame sektoriuje, įskaitant ir SP įstaigų vertinimą (17).

R. S. Kaplan ir D. P. Norton subalansuotų rodiklių modelis, kaip ir minėta anksčiau, apima keturias rodiklių kategorijas (1.1 pav.).

1.1 pav. Subalansuotų rodiklių tarpusavio ryšys Šaltinis: R. S. Kaplan, D. P. Norton (16)

(14)

14 • Finansiniai rodikliai (pelnas, nuosavo kapitalo panaudojimo efektyvumas,

rentabilumas, investicijų grąža, mokumas).

• Klientų rodikliai (klientų pasitenkinimas, jų išlaikymas, grįžtamasis ryšys, įvertinimai). • Vidinių verslo procesų rodikliai (kokybės, kaštų, laiko ir išorės apibrėžtų reikalavimų

pasiekimo lygis).

• Tobulėjimo, plėtros, mokymosi rodikliai (strateginės informacijos prieinamumas, individualių, padalinio tikslų suderinimo lygis, darbuotojų pasitenkinimo lygis) (16).

Finansinius tikslus sistemos kūrėjai formuluoja paprastai: ,,išlikti, augti ir suklestėti“. Būklės gerėjimas matuojamas pelno didėjimu, pardavimų augimu, grynųjų pinigų srautu, o klestėjimas —

didėjančia įmonės kuriama verte. Taip pat autoriai tvirtina, jog atsisakyti finansinių kriterijų yra neteisinga. Jų vaidmuo sistemoje yra labai svarbus, gera finansinės kontrolės sistema ne stabdo, o verčia veiklą tobulėti ir vystytis (17, 18).

Klientų rodiklių srityje organizacija privalo numatyti tuos rinkos segmentus ir vartotojų grupes, į kurias orientuosis siekdama užsibrėžtų finansinių tikslų. Klientų grupei priskiriami rodikliai, įvertinantys klientų santykius su įmone: tai vartotojų paklausos patenkinimas, naujų vartotojų pritraukimas, paklausos išlaikymas, lojalumas prekybiniam ženklui ir pan. (18).

Vidinių procesų rodikliai apima organizacijos vidinę veiklą. Tai organizacijų ūkinės operacijos, kurios atlieka svarbiausią vaidmenį tenkinant vadovų ir klientų interesus (18).

Mokymo ir profesinio augimo rodikliai apibūdina personalo kvalifikacijos kėlimo ar keitimo, tinkamos darbo atmosferos sukūrimo vertinimo rodiklius, o taip pat įvertina organizacijos informacinės sistemos efektyvumą. Kiekviena iš šių aptartų perspektyvų padeda įvertinti, kokie strateginiai pokyčiai turi įvykti atitinkamose srityse ir kaip jie gali patobulinti esamą situaciją (18).

R. S. Kaplan ir D. P. Norton sukūrę subalansuotų rodiklių sistemą išskyrė pagrindines verslo perspektyvas, kurios atsako į keturis pagrindinius klausimus:

1.1 lentelė. Pagrindinės verslo perspektyvos ir klausimai, į kuriuos jos atsako (17)

Klausimas Perspektyva

Kaip mus mato klientai? Vartotojų perspektyva Ar galime mes tokie būti? Procesų perspektyva

Ar galime tobulėti ir sukurti vertę? Inovacijų ir tobulėjimo perspektyva Ką apie mus mano akcininkai? Finansinė perspektyva

Analizuojant įmonės veiklą taikant subalansuotų rodiklių sistemą, taip pat galima išskirti kelis aspektus apie subalansuotų rodiklių sistemos naudą:

(15)

15 • panaikinti atotrūkį tarp strateginių tikslų ir kasdieninės veiklos;

• įvertinti suinteresuotųjų grupių poreikius bei lūkesčius ir tinkamai į juos reaguoti; • įvertinti konkretaus projekto vykdymo tikslingumą;

• įvertinti strategiją ir atlikti reikiamas korekcijas; • optimizuoti vidinius procesus.

Subalansuotų rodiklių sistema padeda kontroliuoti įmonės strategijos įgyvendinimą kasdieniniuose procesuose, pateikia įmonės vadovybei išsamų įvertinimą, kaip įmonė progresuoja siekdama strateginių tikslų, taip pat prisideda prie geresnio įmonės valdymo ir leidžia padidinti įmonės produktyvumą (19).

SP sistemoje kitaip nei verslo organizacijoje tiesiogiai taikyti R. S. Kaplan ir D. P. Norton pasiūlyto SVERS modelio negalima. SVERS modelis turi būti pritaikytas ne pelno siekiančių organizacijų efektyviam valdymui. Kadangi SP sektoriui priklausančios įmonės orientuotos į misiją, o verslo organizacijų pagrindinis tikslas yra pelningumas, todėl sistemoje akcentas turėtų būti klientai (pacientai), darbuotojų kompetencijos bei jų, kaip žmogiškųjų išteklių, svarba (20).

Jau kartą aptartos pagrindinės verslo perspektyvos ir klausimai, į kuriuos jos atsako, pateikiamos kaip veiklos perspektyvos, pritaikytos įvertinti SP sistemą. Būtent taip jas pristatė D. Jankauskienė 2016 m. konferencijoje ,,Sveikatos sistemos vystymo perspektyvos“ (1.2 lentelė) (21).

1.2 lentelė. Sveikatos sistemos vystymo perspektyvos ir klausimai, į kuriuos jos atsako (21)

Klausimas Perspektyva

Ką mano klientai apie tai, kaip mums sekasi? Kliento požiūris

Kam turėtume skirti dėmesį? Vidinė būklė

Kaip nuolat taikomės prie besikeičiančios aplinkos? Novatoriškumas ir tobulėjimas Ar veiksmingai naudojame išteklius? Finansinė būklė

Patobulintame modelyje pagrindinės R. S. Norton ir D. P. Kaplan idėjos lieka nepakitusios, kadangi strategija apima visas perspektyvas ir taip yra užtikrinamas balansas tarp jų (20).

SP modelyje klientų perspektyvos yra pačios svarbiausios, kadangi klientų sąvoka yra kur kas platesnė, minėtieji yra ne tik SP įstaigų paslaugomis besinaudojantys pacientai, bet ir įstaigai priklausantys darbuotojai. Vidinės būklės perspektyvos yra skirtos įvertinti darbo kokybę, teikiamą sveikatos sistemos naudą bei iškylančias problemas. Inovacijų ir tobulėjimo perspektyvos aprėpia darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo analizę. Finansinės būklės perspektyvos padeda įvertinti, kaip SP įstaigoje yra panaudojamos turimos lėšos (21).

(16)

16 Veiklos efektyvumo rodiklių diegimo ir taikymo SP institucijose naudą galima išskirti į naudą institucijoms ir valstybei bei visuomenei. Rodiklių diegimas bei taikymas užtikrina institucijos veiklos efektyvumą, rezultatyvumą, pažangą bei leidžia analizuoti procesų rezultatus. Valstybei ir visuomenei rodikliai užtikrina institucijų veiklos bei išlaidų skaidrumą (1.2 pav.) (1).

Naudojama SVERS sistema visą SP institucijos veiklą orientuoja į pagrindinio institucijos veiklos tikslo siekimą, nes tik nuolat stebint ir vertinant veiklos rezultatus, galima pastebėti ir analizuoti vykstančius pokyčius bei veiklos rezultatuose atrasti netikslumus ir tinkamu laiku priimti teisingus valdymo sprendimus veiklai gerinti, neigiamiems pokyčiams sustabdyti, o teigiamiems toliau skatinti (1).

Rodiklių vertinimas teigiamai prisideda prie viešojo sektoriaus valdymo išlaidų racionalaus naudojimo, administravimo subjektų veiklos skaidrumo bei veiklos rezultatyvumo didinimo. Tik nuolatos stebėdamos, matuodamos ir vertindamos savo veiklos rezultatus, SP institucijos gali laiku pastebėti pasikeitimus veiklos procesų valdyme ir organizavime ar pasietuose rezultatuose, atrasti jų priežastis ir tinkamu laiku priimti teisingus valdymo sprendimus veiklai gerinti, neigiamiems pokyčiams sustabdyti, o teigiamiems toliau skatinti (1).

Apibendrinant informaciją apie subalansuotų veiklos efektyvumo rodiklių sistemą galima teigti, jog tai yra viena pirmųjų strategijų, orientuotų į organizacijų tikslą rasti nesudėtingą ir tinkamą sprendimą, kaip suprasti ir plėtoti nefinansinių rodiklių vertinimo metodiką. Sistemoje išskiriamos keturios skirtingos vertinimo perspektyvos. Paliekama jau tradicine tapusi finansinė perspektyva ir įtraukiamos klientų pasitenkinimo, vidinių procesų, tobulėjimo bei mokymosi perspektyvos. Tačiau SP sektoriuje modelis negali būti taikomas tokiu pat principu kaip verslo organizacijose, kadangi viešojo sektoriaus prigimtis yra orientuota į misiją, kurioje akcentas yra klientai. Todėl, siekiant

(17)

17 įvertinti SP sektorių, reikia pasitelkti modelį, kuris leidžia apžvelgti klientų (pacientų bei medicinos personalo) požiūrį, vidinius procesus, novatoriškumą, tobulėjimą bei finansinę būklę.

1.2. E. sveikatos sistemos samprata

Nesustabdoma informacinių technologijų plėtra ir įsitvirtinimas įvairiose veiklos srityse lėmė e. sveikatos sistemos atsiradimą sveikatos priežiūroje. Palaipsniui e. sveikata tampa masiniu reiškiniu, tačiau didelė visuomenės dalis nežino e. sveikatos sąvokos ir reikšmės. Mokslinėje literatūroje pateikiami įvairūs e. sveikatos apibrėžimai ir jie visi yra svarbūs norint teisingai suvokti e. sveikatos sampratą (22).

Bendrąja prasme sąvoką e. sveikata galima apibūdinti kaip SP veiklą internetu. E. sveikata yra gana naujas terminas sveikatos priežiūroje, iki XX a. buvo retai vartojamas. Tikslesni e. sveikatos sampratos apibrėžimai pradėjo formuotis vėliau, pavyzdžiui, 2002 m. G. Eysenbach teigė, jog e. sveikata yra nauja sritis, kurioje susikerta medicininė informatika, visuomenės sveikata ir verslo ryšiai, nukreipti į SP paslaugas bei informacijos pateikimą internetu ar susijusiomis technologijomis. 2009 m. R. Stašys šaltiniuose nurodė, jog ,,E. sveikata – medicininės informacijos, visuomenės sveikatos ir verslo tarpusavio ryšiai, susiję su sveikatos paslaugų ir informacijos teikimu arba apsikeitimu per internetą arba naudojant kitas panašias technologijas“. Vėlesni autoriai, pavyzdžiui, 2012 m. J. Griškevičius, R. J. Kizlaitis pristatė, jog „Elektroninės sveikatos terminas nusako šiuolaikinių informacijos ir komunikacijos technologijų panaudojimą tenkinant gyventojų, pacientų, sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir administratorių poreikius“. Visi minėti skirtingos mokslinės literatūros pateikti e. sveikatos sąvokos apibrėžimai patvirtino, jog mokslininkai yra vieningos nuomonės dėl e. sveikatos sampratos. Šios sąvokos vieningumą atskleidžia visuose paaiškinimuose akcentuojami tokie komponentai, kaip SP paslaugų teikimas internetu bei informacinių technologijų naudojimas medicinoje. Taigi, svarbu atkreipti dėmesį, jog e. sveikatos sąvoka vartojama pabrėžiant SP paslaugų teikimo internetu svarbą. Tačiau visapusę šios sąvokos reikšmę galima atskleisti per priedėlį „e“, kuris reiškia ne tik „elektroninis“, bet ir įtraukia daug kitų „e“, kurie kartu visapusiškai apibūdina tai, kas yra e. sveikata (22).

• Efektyvumas (Efficiency) – tai perspektyva, skirta padidinti sveikatos apsaugos efektyvumą, kartu sumažinant išlaidas. Vienas iš galimų būdų sumažinti išlaidas yra vengti pasikartojančių ir nebūtinų intervencijų, pagerėjus komunikacijoms tarp SP įstaigų, įtraukiant ir pacientą.

• Priežiūros kokybės didinimas (Enhancing quality of care) – didėjantis efektyvumas, kuris apima ne tik išlaidų mažinimą, bet ir kokybės gerinimą. E. sveikata galėtų padidinti SP kokybę suteikiant galimybę palyginti skirtingus paslaugos teikėjus,

(18)

18 įtraukiant vartotojus kaip papildomą kokybės užtikrinimą bei nukreipiant pacientų srautus pas geriausios kokybės paslaugų teikėjus.

• Paremta įrodymais (Evidence based) – e. sveikatos intervencijos turi būti paremtos moksliniais įrodymais, jų veiksmingumas ir efektyvumas patvirtintas moksliniais metodais.

• Pacientų ir vartotojų sąlygų sudarymas (Empowerment of consumers and patients) – e. sveikata sudaro galimybę vartotojams per internetą prieiti prie medicinos žinių bazių ir asmeninių elektroninių įrašų, ji atveria naujas galimybes į pacientą orientuotai medicinai.

• Naujų tarpusavio santykių tarp paciento ir SP specialisto skatinimas (Encouragement) partnerystės sudarymas, kai sprendimai priimami abipusiu pritarimu.

• Gydytojų švietimas (Education) naudojant e. sveikatos šaltinius taip pat vartotojų mokymas apie gyvenimo būdą, ligų prevenciją ir pan.

• Sudaryti sąlygas (Enabling) informacijos mainams ir komunikacijai tarp SP įstaigų. • Išplėsti (Extending) SP apimtį už jos įprastinių ribų, geografine ir konceptualia prasme.

E. sveikata suteikia galimybę vartotojams lengvai gauti SP paslaugas tiesiogiai iš teikėjų. Šios paslaugos gali būti nuo paprasčiausių patarimų iki daug sudėtingesnių intervencijų ar produktų, medikamentų.

• Etika (Ethics) – e. sveikata apima naujas paciento ir gydytojo bendravimo formas, kur iškyla nauji etikos uždaviniai, tokie kaip profesionali praktika, raštiškas sutikimas, privatumas, anonimiškumas ir pan.

• Lygiateisiškumas (Equity) – perspektyva padaryti sveikatos priežiūrą kuo lygiateisiškesnę, tačiau kartu gali iškilti grėsmė, kad e. sveikata gali padidinti spragą tarp „turtingųjų“ ir „beturčių“.

Taip pat e. sveikata turi būti lengvai naudojama (easy-to-use), įdomi (entertaining), jaudinanti (exciting) ir, žinoma, egzistuojanti (existing) (22).

Apibendrinant e. sveikatos sistemos sampratą svarbu akcentuoti, jog aptartas priedėlis „e“ atskleidžia, jog e. sveikatos samprata yra daug platesnė ir sudėtingesnė nei galima manyti. Sąvoka nusako šiuolaikinių informacinių technologijų panaudojimą tenkinant visuomenės, pacientų, SP specialistų, paslaugų teikėjų ir sveikatos sistemą administruojančių institucijų poreikius.

1.3. E. sveikatos sistemos pažanga užsienio šalyse

Šiuo laikotarpiu, kai plačiai vystosi pasaulinės technologijos, svarbu užtikrinti SP paslaugų teikėjų bei gavėjų kintančius poreikius, taip pat siekti nuolatinio SP paslaugų kokybės gerinimo.

(19)

19 Suteikiamų SP paslaugų ir medicininių intervencijų efektyvumas labai priklauso nuo patikimos ir kokybiškai integruotos e. sveikatos sistemos. Būtent ji apima visų dalyvaujančių šalių poreikius, įskaitant pacientus, gydytojus, kitus SP paslaugų teikėjus, draudimo bendroves ir sveikatos apsaugos specialistus. Tai platforma, kurioje saugoma ir prieinama informacija apie visuomenės sveikatą. PSO duomenimis, tokio pobūdžio platformas arba jas atitinkančius dokumentus, apibrėžiančius e. sveikatos plėtrą, turi apie 80 proc. Afrikos bei 85 proc. Europos bei kitų žemynų šalių (23).

1.3.1. Pagal e. sveikatos sistemos pažangą pirmaujančios pasaulio šalys

Tarp labiausiai išsivysčiusių šalių manoma, jog Naujoji Zelandija yra didžiausių SP reformų lyderė. Ši šalis jau padarė pažangą pagrindinėse SP reformų srityse, pavyzdžiui, teikiant unikalius pacientų identifikatorius. Savo nacionalinį pacientų sveikatos identifikavimą Naujoji Zelandija pirmą kartą pristatė 1977 m. Be to, Naujoji Zelandija vykdo griežtą politiką dėl asmens sveikatos informacijos rinkimo bei naudojimo. Naujosios Zelandijos privatumo įstatymas bei privatumo apsaugos kodeksas įsigaliojo jau 1993 m. (24).

Kitas Naujosios Zelandijos SP pasiekimas – informacinė medicininių įspėjimų sistema. Šią sistemą sudaro medicininiai įspėjimai ir perspėjimai, SP įvykių apibendrinimas, donorų instrukcijos ir kita kontaktinė informacija. Ši sistema suteikia SP specialistams galimybę susipažinti su veiksniais, kurie galėtų padidinti paciento susirgimo riziką (24).

Australai taip pat garsėja kaip vieni geriausių e. sveikatos sistemų technologijų diegėjų tarp pasaulio šalių. Elektronine sveikatos sistema šalies gyventojai kokybiškai naudojasi nuo 2012 m. Įdiegta sistema leidžia vartotojams susipažinti su jų medicininės informacijos santrauka, įskaitant vaistus, ligos istoriją, informaciją apie alergijas ir nepageidaujamas reakcijas į vaistą bei SP specialistų pateiktus laiškus ar dokumentus. Kiekvieno paciento svarbi informacija apie sveikatą: alergijos, esamos būklės ir gydymas, vaisto detalės, patologijos ataskaitos ar diagnostikos vaizdavimo nuskaitymo ataskaitos, gali būti saugomos vienoje vietoje. SP paslaugų teikėjai, kaip gydytojai, specialistai ir ligoninių darbuotojai, gali matyti šią informaciją internete bet kur toje vietoje, bet kuriuo metu, kai to reikia, pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo ar avarijos atveju. Sistema yra aktyviai plėtojama bei plečiama ir šiomis dienomis (25).

E. sveikatos plėtros lyderė pasaulyje – Kanada. Jos sveikatos strategija siekė, kad gyventojai iki 2015 m. turėtų kokybiškai funkcionuojančią e. sveikatos sistemą. Kanados e. sveikatos sistemos diegimo pradžia 1997 m., kai buvo patvirtintas finansavimas nacionalinės sveikatos informacinės sistemos vystymui. Buvo nuspręsta sukurti visos šalies mastu veikiančią visuomenės sveikatos IS, kuri galėtų pagerinti šalies SP paslaugų kokybę, efektyvumą bei prieinamumą (26).

(20)

20 Pasak "Bloomberg News" 2013 m. pranešimo, Jungtinėse Amerikos Valstijose fiksuojamas gana menkas e. sveikatos sistemos funkcionavimo mastas, lyginant su kitomis išsivysčiusiomis pasaulio šalimis. Pagal minėtos ataskaitos duomenis geriausiomis e. sveikatos sistemų technologijomis pasižymi Naujoji Zelandija, produktyvumas – 97 proc., bei Australija – 92 proc. Svarbu paminėti, jog dalis Europos šalių e. sveikatos technologijomis lenkia kitas išsivysčiusias pasaulio šalis (1.3 lentelė) (27).

1.3 lentelė. Šalys, turinčios geriausiai išvystytas e. sveikatos sistemų technologijas (27) Geriausiai išvystytos e. sveikatos sistemų

technologijos tarp Europos šalių

Geriausiai išvystytos e. sveikatos sistemų technologijos tarp Pasaulio šalių

Norvegija (98 proc.) Naujoji Zelandija (97 proc.)

Danija (98 proc.) Australija (92 proc.)

Jungtinė Karalystė (97 proc.) JAV (69 proc.)

Estija (82 proc.) Kanada (56 proc.)

Sveikatos informacinių technologijų plėtra yra vienas esminių projektų pasaulyje. Dauguma šalių siekia sėkmingai įsidiegti elektroninius sveikatos įrašų modelius, tobulinti sistemas bei jų prieinamumą, visa tai padeda sušvelninti medicinines išlaidas ir palengvinti gydytojų darbą užtikrinant pacientų sveikatos priežiūrą.

1.3.2. ES šalių patirtis diegiant e. sveikatos sistemą

Atskiros ES šalys e. sveikatos paslaugas pradėjo diegti skirtingai, tačiau netrukus buvo pastebėta, kad suderinus bendrus standartus galima tikėtis didesnės naudos. Taigi, 2004 m. EK paskelbė ES strateginį dokumentą e. sveikatos klausimu – ,,E. sveikata: SP paslaugų gerinimas Europos gyventojams – veiksmų planas Europos e. sveikatos erdvei“ (28).

2014 m. kovo 24 d. EK duomenimis, SP įstaigų e. sveikatos sistemos paslaugų naudojimosi srityje pirmavo Danija (66 proc.), antroje vietoje Estija (63 proc.), toliau Švedija (62 proc.) ir Suomija (62 proc.) (29).

SP įrašų skaitmeninimo srityje aukščiausių rezultatų pasiekė Nyderlandai – juose sutvarkyta 83,2 proc. duomenų, antroje vietoje – Danija (80,6 proc.), o trečioje – Jungtinė Karalystė (80,5 proc.). Tačiau tik 9 proc. Europos ligoninių pacientams suteikia galimybę internete susipažinti su savo medicininiais dokumentais, ir tokia galimybė suteikiama tik iš dalies. E. sveikatos sistemos priemonėmis norinčioms naudotis ligoninėms ir bendrosios praktikos gydytojams (BPG) kyla daug kliūčių – nuo nepakankamo sistemos reglamentavimo iki išteklių stokos. 48 proc. ES ligoninių elektroniniu būdu dalijasi medicinine informacija su jose nedirbančiais BPG, o 70 proc. ES ligoninių

(21)

21 – su kitais SP paslaugų teikėjais. Šioje srityje pirmauja Danija, Estija, Nyderlandai ir Švedija. BPG mažai naudojasi e. receptais ir bendrauja su pacientais e. paštu (30).

Geriausių rezultatų e. receptų naudojimo srityje yra pasiekusios Estija (100 proc.), Švedija (97 proc.), o naudojimosi e. paštu srityje pirmauja Danija (100 proc.) ir Estija (70 proc.). Mažiau negu 8 proc. ES ligoninių elektroniniu būdu dalijasi medicinine informacija su kitose ES šalyse esančiais SP paslaugų teikėjais (30).

Viena sėkmingiausių tarp ES e. sveikatos sistemos kūrėjų šalių yra Danija. Pirmieji e. sveikatos projektai Danijoje pradėti vykdyti jau 1994 m. E. sveikatos sistemos diegimo metais šalyje realizuoti projektai MedCom1 ir MedCom2 iš esmės pagerino BPG darbo sąlygas ir kokybę: daugiau nei 90 proc. Danijos BPG turi ir naudoja darbe kompiuterius, taip kasdien sutaupydami po valandą savo darbo laiko. Pagerėjo paslaugų kokybė, nes naudojant kompiuterių tinklu prieinamą informaciją apie specialistų darbo grafikus, vaistus ir kt., gydytojai gali priimti visus sprendimus greičiau ir tiksliau. Elektroniniu būdu Danijoje perduodama daugiau kaip 2 milijonus žinučių per mėnesį, tai sudaro 70 procentų visos sveikatos duomenų komunikacijos pirminiame SP lygyje. Danijos e. sveikatos sistema yra įvertinta kaip viena efektyviausių pasaulyje (31, 32, 33).

Viena iš toliausiai e. sveikatos teisiniame reguliavime pažengusių valstybių yra Estija. Estija įgyvendino nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą, kuri veikia visu šalies mastu ir registruoja šalies gyventojų ligos istorijas nuo gimimo iki mirties. Estijoje sukurta e. sistema apjungia ne vien tik sveikatos sektoriuje naudojamą, bet ir kitų (ekonomikos, politinio, socialinio, teisinio ir kt.) sektorių informaciją. Diegiant e. sveikatos sistemą Estijos specialistai iš pagrindų nekūrė naujų galimų sistemų, o vadovavosi idėja, jog naudingiau yra pasinaudoti jau veikiančiomis sistemomis ir jas perkurti (34).

E. sveikatos sistema Estijoje buvo pradėta naudoti 2008 m. gruodžio 17 d. Prieš tai 2007 m. gruodžio 20 d. Estijos parlamentas priėmė įstatymą dėl sveikatos paslaugų organizavimo pakeitimo. Įstatyme buvo numatyti teisiniai pagrindai dėl e. sveikatos projektų (elektroninės sveikatos kortelės, elektroninio recepto, skaitmeninio registravimo) vystymo. Pagrindinė įstatymo idėja –– skirtingų medicinos dokumentų apdorojimas elektronine forma. Programoje dalyvaujantiems piliečiams suteikiama individuali kortelė ir prieigai prie savo sveikatos įrašų. Šios sistemos kaina buvo 7,50 EUR vienam asmeniui kūrimo metu. Pagal nacionalinę audito tarnybą, sistema dar neparuošta, kad būtų sukurta galimybė stebėti nacionalinę statistiką (35, 36, 37).

ES šalių patirtis diegiant e. sveikatos sistemą lenkia net labiausiai išsivysčiusias pasaulio šalis, JAV ir net Kanadą. ES e. sveikatos sistemos naudojimosi srityje pirmauja Danija bei Estija. Tai šalys, kurios bendradarbiauja tarpusavyje ir pradeda tobulinti tarptautinio masto e. sveikatos sistemą.

(22)

22 1.4. Nacionalinė e. sveikatos sistema Lietuvoje

2004 m. ES priimtas pirmasis e. sveikatos veiksmų planas iniciavo tolesnes EK politikos iniciatyvas, siekiant užtikrinti sklandų e. sveikatos technologijų diegimą ES šalyse. Vėliau 2005 m. vykusios 58-osios PSO Generalinės Asamblėjos sesijos metu priimta rezoliucija, įtvirtinanti PSO e. sveikatos strategiją. Vadovaujantis šia strategija pradėta imtis naujų, efektyvesnių bei ekonomiškesnių, SP būdų (38).

2002 m. Lietuvoje pradedama kurti, o 2007 m. spalio 9 d. patvirtinama ,,Lietuvos e. sveikatos 2007–2015 m. plėtros strategija“. Šios strategijos tikslas – kurti ir plėtoti e. SP paslaugų informacinę infrastruktūrą bei e. sveikatos sistemos paslaugas teikti gyventojams, pacientams, specialistams ir SP įstaigoms (39).

Pagal LR sveikatos sistemos įstatymą, e. sveikatos sistema — tai priemonių, skirtų sveikatinimo veiklai, pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas, visuma. E. sveikatos sistema yra skaitmenizuojami pacientų sveikatos duomenys: ligos istorijos įrašai, receptai, skirti gydymai, atliktų tyrimų rezultatai, medicininės pažymos ir kt. Sudaroma galimybė informacinėmis technologijomis keistis šiais duomenimis tarp gydymo ir kitų susijusių įstaigų („Sodros“, VLK, VĮ „Regitra“ ir kitų.) (10, 18, 19).

Valstybės politiką e. sveikatos srityje formuojanti ir įgyvendinanti SAM, vykdydama įvairius projektus, nuo 2005 m. trimis plėtros etapais diegė e. nacionalinę sveikatos sistemą (NESS – 1, žymimas I etapas – branduolio ir keturių funkcijų kūrimas, NESS – 2, žymimas II etapas – vienuolikos funkcijų kūrimas, NESS – 3, žymimas III etapas) (1.3 pav.) (10).

* ES investicijos kartu su valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių lėšomis.

** Planuojamos ES investicijos kartu su valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių lėšomis.

*** Kartu su kitais pagal e. sveikatos sistemos 2009–2015 m. plėtros programą kurtais projektais, šaltinis – AAI.

1.3 pav. E. sveikatos sistemos kūrimo audito apimtis Šaltinis:Valstybinio audito ataskaita (10)

(23)

23 Sistemos diegimas vyko skirtingais lygiais: nacionaliniu — projektai, skirti įgyvendinti valstybės institucijų kompetencijai nurodytas SP funkcijas ir e. sveikatos sistemos paslaugas, kurių vykdytojai yra SAM pavaldžios viešojo administravimo institucijos ar įstaigos, respublikinės stacionarines paslaugas teikiančios SP įstaigos. Taip pat regioniniu – projektai, skirti savivaldybių ir apskričių kompetencijai nurodytoms SP funkcijoms ir e. sveikatos sistemos paslaugoms įgyvendinti, kurių vykdytojai yra regioninės ir rajoninės stacionarines SP paslaugas teikiančios įstaigos bei ambulatorines ir pirminės SP paslaugas teikiančios įstaigos (10).

Pirmajame e. sveikatos sistemos diegimo etape (2007–2010 m.) buvo numatyta išplėtoti NEES infrastruktūrą bei funkcijas, įdiegti laboratorinių ir instrumentinių tyrimų informacijos kaupimo bei e. recepto funkcijas, kompiuterizuoti gydymo įstaigas, sudaryti sąlygas šeimos gydytojams naudotis sistemos teikiamais privalumais. Antrajame diegimo etape (2011–2013 m.) buvo ketinama išplėsti gyventojų ir specialistų paslaugų apimtį, įdiegti SP paslaugų kokybės palaikymo sistemą, pilnai sukurti paslaugų apmokėjimo ir statistinių ataskaitų funkcijas bei suteikti galimybę vaizdų administravimo funkcija. 2014–2015 m. trečiajame etape buvo tikimasi, kad naudojimasis e. sistema taps masišku, gyventojai aktyviai dalyvaus sistemoje, e. sveikatos sistema bus rengiama darbui su ES, informacija naudojama išsamiems tyrimams ir visos sveikatos apsaugos sistemos valdymui (40). Pirmieji du etapai sveikatos apsaugos paslaugas perkelti į elektroninę erdvę neatnešė planuotų rezultatų. Todėl pasinaudojus ES paramos (24 056 870,19 Eur), valstybės biudžeto (4 245 330,04 Eur), Norvegijos (1 770 540 Eur), Šveicarijos (578 227,44 Eur) paramomis ir PSDF (122 391 Eur) lėšomis, SAM nusprendė kurti naują centralizuotą IS – ESPBI. Šiam tikslui įgyvendinti buvo parengta e. sveikatos sistemos 2009–2015 m. plėtros programa ir jos priemonių įgyvendinimo planas. Vadovaujantis šiais dokumentais 2015 m. pabaigoje buvo sukurta Lietuvos e. sveikatos sistema (10). E. sveikatos sistemos 2009–2015 m. plėtros programoje iškelti tikslai buvo orientuoti į e. sveikatos sistemos vartotojus – SP specialistus, pacientus bei įstaigas. Tikslams įgyvendinti iškeltais uždaviniais buvo siekiama diegti SP įstaigų IS, plėsti ir integruoti į ESPBI, MedVAIS, diegti telemedicinos priemones bei gerinti SP paslaugų pasiekiamumą. Patvirtinus ESPBI IS nuostatus, buvo paskirtas sistemos valdytojas – SAM – bei tvarkytojas – Registrų centas. ESPBI IS kūrimui buvo skirta ES parama (24,250 mln. Eur), valstybės biudžeto lėšų (4,245 mln. Eur), Norvegijos (1,770 mln. Eur), Šveicarijos (578 tūkst. Eur) paramos bei privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) (122 tūkst. Eur) lėšos. Iš viso ESPBI IS kūrimui skirta daugiau nei 30 mln. Eur (10, 19).

SP sistemos analizės ir vertinimo ataskaitoje minima, jog 2013 m. birželio mėnesį Lietuvoje buvo vykdomi 29 e. sveikatos sistemos plėtros projektai, iš kurių 16 buvo nacionalinių ir 13 – regioninių. Projektus buvo planuojama užbaigti iki 2015 m., o bendras projektų ES paramos biudžetas – 92 mln. Lt, iš jų SAM vykdomų projektų biudžetas – 22 mln. Lt. Regioniniais projektais buvo kuriamos gydymo įstaigų IS, kurios teiktų duomenis į ESPBI IS. Nacionaliniais projektais buvo

(24)

24 vystomos respublikinio lygmens bei universitetinių ligoninių IS. Be viso to, buvo vykdomi kiti stambūs projektai, t. y. ESPBI IS, e. receptas bei medicininių vaizdų posistemės (41).

E. sveikatos sistemos plėtros projektus įgyvendino 150 ASPĮ kartu su SAM bei jai pavaldžiomis įstaigomis. Šios visos įstaigos įsipareigojo sukurti integracines sąsajas tarp ESPBI IS ir kitų projektų metu sukurtų IS. Nurodoma, kad e. sveikatos sistemos plėtros projektuose, kurie finansuojami iš ES finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, dalyvavusios ASPĮ duomenis apie pacientų sveikatą ir jos priežiūrą privalo tvarkyti ne vėliau kaip nuo 2015 m. lapkričio 2 d. Visose kitose ASPĮ duomenys, susiję su paciento sveikata ir jos priežiūra, turi būti tvarkomi el. būdu nuo 2018 m. kovo 1 d. (42).

Vertinant pasiektus e. sveikatos sistemos kūrimo rezultatus, remiantis 2017 m. LR valstybės kontrolės audito ataskaita „Elektroninės sveikatos sistemos kūrimas“ bei 2017 m. SAM dokumentu „E. sveikatos apžvalga“ nustatyta, kad e. sveikatos sistemą sudaro 25-ios SP įstaigų IS, projektuose dalyvavo tik ketvirtadalis viešų SP įstaigų, t. y. 150 iš 600. Sukurta centrinė informacinė sistema – ESPBI IS, kurią sudaro el. medicinos istorijos saugykla ir jos posistemė – e. receptas ir MedVAIS. Sukurti sveikatos sektoriaus pagrindinės IS bei registrai: medicininių terminų IS, vaistinių preparatų IS, įstaigų licencijavimo IS bei SP ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registras. Taip pat sukurta prieiga e. sveikatos portalas (www.esveikata.lt) bei išankstinė pacientų registracijos internetu sistema (www.sergu.lt) (10).

Neįgyvendinus trečiojo e. sveikatos sistemos kūrimo etapo projektų, 2015 m. buvo patvirtinta Lietuvos e. sveikatos sistemos 2015–2025 m. plėtros programa, o vėliau ir jos priemonių planas. Šių dokumentų pagrindu ir panaudojant 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos fondų lėšas yra planuojama toliau vystyti sukurtas IS ir kurti naujas. Privalomas e. sveikatos sistemos naudojimas visose sveikatinimo veiklos įstaigose įsigaliojo nuo 2018 m. (19).

1.5. Elektroninės sveikatos sistemos teikiamos paslaugos

Trys svarbiausi e. sveikatos sistemos komponentai:

• e. sveikatos sistema apima informacines ir ryšių technologijas;

• e. sveikatos priemonės skatina galimybes gauti kokybiškas SP paslaugas;

• ši sistema apima visus asmens sveikatos priežiūrą užtikrinančius komponentus (pacientus, SP paslaugų teikėjus, ligonines, SP specialistus, sveikatos apsaugos informacijos tinklų dalijimąsi informacija ir duomenimis, elektroninius sveikatos įrašus, telemedicinos paslaugas ir panašiai) (43).

(25)

25 NESS Lietuvoje plėtojama pagal e. sveikatos sistemos 2009–2015 m. plėtros programą. Lietuvos e.

sveikatos sistemą sudaro:

1. e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS); 2. SP įstaigų informacinės sistemos;

3. SP sektoriaus registrai ir informacinės sistemos; 4. telemedicinos paslaugų informacinės sistemos; 5. kitų sektorių informacinės sistemos ir registrai (43).

ESPBI IS yra pagrindinė e. sveikatos įgyvendinimo priemonė. Šios sistemos funkcijoms priklauso: 1. e. sveikatos įrašų kaupimas bei prieigos jiems tvarkyti užtikrinimas;

2. medicininių vaizdų ir signalų registravimas, kaupimas, tvarkymas; 3. e. receptų tvarkymas;

4. duomenų analizė ir ataskaita (43).

ESPBI IS funkcinei struktūrai priklauso visos SP įstaigų sukuriamos sistemos (posistemės), kurios sinchronizuojamos su ESPBI IS, o taip pat ir daug kitų posistemių, kurios pateiktos 1.4 pav. (43).

ESPBI IS paskirtis pacientų atžvilgiu:

1. Teikti e. sveikatos sistemos paslaugas pacientams, siekiant užtikrinti, kad jie: 1.1. Gautų prieinamas ir kokybiškas sveikatinimo paslaugas.

1.2. Būtų informuoti apie teikiamas sveikatinimo paslaugas, galėtų lengvai jas gauti. 1.3. Dalyvautų priimant sprendimus dėl jiems teikiamų sveikatinimo paslaugų.

1.4 pav. E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) funkcinė struktūra (43)

(26)

26 2. Užtikrinti sveikatinimo paslaugų tęstinumą.

3. Numatyti galimybę turėti prieigą prie informacijos, susijusios su paciento sveikata, – (elektroninė sveikatos istorija (ESI).

4. Naudojant ESPBI IS gerinti sveikatinimo paslaugų prieinamumą, tinkamai planuoti laiką (43).

II. ESPBI IS paskirtis sveikatinimo įstaigų atžvilgiu:

1. Plėtoti e. sveikatos sistemos paslaugas SP įstaigoms ir specialistams, siekiant užtikrinti, kad jie: 1.1. Teisėtai, laiku ir patogioje vietoje gautų ir naudotų pacientų elektroninės sveikatos įrašus (ESĮ). 1.2. Vykdydami sveikatinimo veiklą, bendradarbiautų su kitomis SP įstaigomis ir institucijomis. 2. Užtikrinti didesnį SP įstaigų ir institucijų administracinio darbo efektyvumą.

3. Užtikrinti, kad būtų išvengta dubliuojamo SP paslaugų teikimo, naudojant jau esamą ir aktualią ESI informaciją apie pacientą.

4. Užtikrinti, kad SP paslaugos būtų teikiamos efektyviau, keičiantis ir naudojantis pacientų ESĮ. 5. Sudaryti sąlygas parengti puikios kokybės medicinos ekspertizių išvadas ir išvadas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos.

6. Sudaryti sąlygas efektyviau vykdyti ligų prevencijos ir sveikatinimo programas.

7. Mažinti e. sveikatos sistemos sprendimų įgyvendinimo išlaidas, įgyvendinimo nesėkmes ir nesuderinamumo riziką;

8. Suteikti prieigą prie bendro naudojimo SP sektoriaus IS, registrų, klasifikatorių, ESI duomenų. 9. Suteikti prieigą prie viešojo administravimo informacinių išteklių ir e. valdžios paslaugų (43).

Vienas iš ESPBI IS komponentų – e. recepto posistemė – sukurta įgyvendinant projektą ,,Elektroninės paslaugos ,,E. receptas“ plėtra“. Projekto metu sukurtos 3 elektroninės paslaugos: e. recepto rašymas (e. receptas SP specialistams), vaisto ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės išdavimas vaistinėje pagal e. receptą (e. receptas farmacijos specialistui) ir e. recepto informacijos pateikimas pacientui. Sukūrus visus Registro centro reikalavimus atitinkančią e. recepto sistemą, ji buvo testuojama ir 2015 m. pradėta bendroji eksploatacija. Išrašyti e. receptą galimybes turi nuolatos augantis veikiančių SP įstaigų skaičius (43).

E. recepto posistemės paskirtis yra:

• Suteikti galimybę, kad SP specialistai galėtų skirti vaistus ar kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, naudodamiesi elektroninėmis priemonėmis, ir registruoti šiuos skyrimus paciento ESI.

• Sudaryti galimybę pacientams SP įstaigose gauti e. receptą vaistams ir kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms ir pagal šį receptą jų gauti vaistinėse.

(27)

27 • Suteikti priemones centralizuotai vykdyti kompensuojamų ir kitų receptinių vaistų ar

medicinos pagalbos priemonių išdavimo registravimą (43).

Įvairūs medicininiai vaizdai iš skirtingų SP įstaigų saugomi centralizuotoje e. sveikatos sistemoje – MedVAIS. Tad net skirtingų SP įstaigų gydytojai gali matyti anksčiau darytus medicininius vaizdus, kitų specialistų išvadas bei rekomendacijas. Pavyzdžiui, elektroniniu formatu prieinami rentgenologinių, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, ultragarsinių tyrimų vaizdai (43).

MedVAIS posistemės paskirtis yra:

1. Suteikti galimybę SP specialistams įkelti ir peržiūrėti medicininius vaizdus.

2. Užtikrinti įkeltų medicininių vaizdų saugojimą, archyvavimą ir pateikimą SP specialistams ir sveikatinimo įstaigoms (43).

2015 m. birželio 1 d. pradėjo veikti centralizuotas e. sveikatos portalas: www.esveikata.lt. Jei SP įstaiga neturi savo IS, tai SP bei farmacijos specialistai jungiasi prie e. sveikatos portalo sveikatinimo specialistų skilties, o pacientai – prie pacientų. Jei įstaiga turi savo IS, tuomet specialistai jungiasi per jas į ESPBI IS duomenų mainų posistemę. Veiksmai, kuriuos e. sveikatos portale gali atlikti specialistas, prisijungęs prie paciento elektroninės sveikatos istorijos (ESI):

1. Peržiūrėti ir pildyti paciento ESI, vaistų ar medicininės pagalbos skyrimą.

2. Peržiūrėti ir valdyti gautus iš pacientų, kitų specialistų ir farmacijos specialistų pranešimus, ir susijusius su ligų prevencija ir SP.

3. Išrašyti e. receptą, siuntimą, užregistruoti skiepo faktą.

4. Specialistai gali naudotis apskaitos duomenų teikimo Valstybinių ligonių kasų (VLK) įrankiais.

5. Gali naudotis ,,vieno langelio“ principo prieiga prie išankstinės pacientų registracijos per e. sveikatos portale pateiktas nuorodas (12, 44).

E. sveikatos portale galima rasti pagrindinius funkcionalumus: informaciją apie gydymą, tyrimus ir siuntimus, receptus, medicininius vaizdus, informaciją apie skiepus, pažymas.

Veiksmai, kuriuos e. sveikatos portale gali atlikti pacientas:

1. Peržiūrėti ESI, siuntimus, vaistų ar medicininės pagalbos skyrimus ir e. receptus, skiepų kalendorių.

2. Suteikiama galimybė pacientui pateikti su savo sveikata susijusius pastebėjimus.

3. Peržiūrėti gautus su ligų prevencija ir su SP susijusius pranešimus bei ESPBI IS priemonėmis išduotas savo užsakytas pažymas.

(28)

28 4. Naudotis išankstinės pacientų registracijos paslaugomis.

5. Valdyti įgaliojimus kitiems asmenims prieiti prie jo ESI. 6. Valdyti savo kontaktinius duomenis.

Tačiau pacientams ESI bus matomi tik tada, kai SP bei farmacijos paslaugas teikiančios įstaigos įrašus perduos į ESPBI IS (43, 44).

Centralizuotame e. sveikatos portale (www.esveikata.lt) pacientui suteikta galimybė susipažinti su savo ligos istorijos duomenims prisijungus prie sistemos. ESPBI IS registruotų pacientų skaičius bei elektroninės sveikatos istorijos duomenų mastas auga, tačiau pacientų prisijungusių prie e. sveikatos sistemos portalo, skaičius yra santykinai mažas, o domėjimasis jų pačių sveikatos įrašais portale nėra didelis (1.5 pav.) (10).

Aptariant 2017 m. SAM atliktas e. sveikatos sistemos apžvalgas, iš viso prie e. sveikatos sistemos prisijungė apie 400 SP įstaigų (su VLK sutartis turi apie 850 SP įstaigų) ir net 90 proc. vaistinių, tačiau ASPĮ naudojimasis e. sveikatos portalu išlieka pasyvus. Ateityje tikėtina, jog ESPBI IS naudojimas išliks santykinai mažas, nes, vietoj kuriamų sąsajų su gydymo įstaigomis, kuriamos atskiros sistemos (45).

Apibendrinant informaciją apie elektroninės sveikatos sistemos teikiamas paslaugas galima teigti, jog 2015 m. birželio 1 d. baigta kurti centrinė e. sveikatos sistema ESPBI IS kartu su SP įstaigų IS sudaro e. sveikatos sistemos esmę: apsikeisti duomenimis tarp gydymo įstaigų ir centrinės sistemos, sudarant sąlygas pakartotinai panaudoti sveikatos informaciją sveikatinimo veiklai. Nuo 2015 m. birželio 1 d. e. sveikatos portalas www.esveikata.lt prieinamas pacientams ir jų atstovams. Tačiau informaciją apie savo sveikatos įrašus jie mato tik tuomet, kai jų gydymo įstaigos pateikia tuos įrašus elektroniniu būdu į ESPBI IS. Nuo 2018 m. jau yra privalomas e. sveikatos sistemos pilnas naudojimas visose SP įstaigose.

1.5 pav. Prie e. sveikatos portalo www.esveikata.lt prisijungusių pacientų statistika Šaltinis: Valstybinio audito ataskaita (10)

(29)

29

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimo rūšis. Siekiant įvertinti bei palyginti Kauno miesto poliklinikos padaliniuose įdiegtus elektroninės sveikatos sistemos potipius, taikant subalansuotų veiklos efektyvumo rodiklių sistemą, pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas bei buvo atliekamas stebėjimo analitinis momentinis tyrimas, kurio įgyvendinimui pasitelkta anoniminė anketinė apklausa.

Tyrimo organizavimas. Medicinos darbuotojų bei pacientų apklausa vyko 2018 m. spalio – gruodžio mėnesiais. Tyrimas atliktas VšĮ Kauno miesto poliklinikoje, kurią sudaro Kaune veikiantys penki padaliniai (Dainavos, Šilainių, Centro, Kalniečių bei Šančių). Nuo 2018 m. sausio 2 dienos šios buvusios penkios atskiros poliklinikos pradėjo veiklą kaip vienas juridinis asmuo – viešoji įstaiga Kauno miesto poliklinika. Ši gydymo įstaiga yra pagrindinė pirminės SP įstaiga Kauno mieste (46). Respondentų anketavimas minėtu laikotarpiu buvo vykdomas visuose VšĮ Kauno miesto poliklinikos padaliniuose. Medicinos įstaigos darbuotojams anketos buvo išdalintos jų susirinkimų metu. Prieš dalyvaujant tyrime, susirinkimo metu tyrimo dalyviai buvo supažindinti su tyrimo tema, tikslu bei anonimiškumo užtikrinimu. Atsižvelgiant į didelį gydytojų bei slaugytojų darbo krūvį, jų anketų pildymui buvo suteikiama daugiau laiko – anketas buvo galima grąžinti per savaitę nuo išdalinimo datos. Pacientai anketas pildė gydymo įstaigoje, kol laukė eilėje pas gydytoją, kiekvienam jų asmeniškai buvo pristatoma tyrimo tema, tikslas bei užtikrinamas anonimiškumas.

Anketų aiškumui ir tinkamumui pagrįsti buvo atliekamas pilotinis tyrimas. 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo apklausta po 10 Kauno miesto poliklinikos pacientų bei gydytojų. Gautos anketos buvo tinkamai ir aiškiai užpildytos, be paliktų pastabų ar prierašų. Po bandomojo tyrimo anketose pakeitimų nebuvo daroma, todėl bandomųjų anketų duomenys buvo pridėti prie vėliau vykusio pagrindinio tyrimo.

Tiriamasis kontingentas. Tiriamieji – VšĮ Kauno miesto poliklinikos gydytojai ir slaugytojai, kurie vykdomos apklausos metu dirbo įstaigoje ir sutiko atsakyti į pateiktos anketos klausimus. Kita dalis apklaustųjų – tai tuo laikotarpiu VšĮ Kauno miesto poliklinikoje besilankantys pacientai.

Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Ši gydymo įstaiga tyrimo vykdymui pasirinkta ne atsitiktinai — poliklinikos padaliniuose vyrauja skirtingi e. sveikatos sistemos potipiai. Šilainių ir Kalniečių padaliniai dalyvavo projekte dėl ES lėšų ir pagal LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą ,,Dėl elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir pagal 2009–2015 m. e. sveikatos sistemos plėtros programą nuo 2015 m. lapkričio mėnesio privalo teikti ir teikia e. sveikatos paslaugas (10, 47).

Pagal minėtą ES projektą šie du poliklinikos padaliniai susikūrė POLIO funkcijas. Kiti Kauno miesto poliklinikos padaliniai e. sveikatos sistemą diegėsi savarankiškai. Šančių ir Centro padaliniuose taip pat įdiegtos POLIO IS, Dainavos – ELI IS.

(30)

30 Tyrimo imtis buvo sudaryta netikimybiniu būdu — naudota atsitiktinė atranka. Imties tūris apskaičiuotas ,,Sample XS“ programa (paplitimas 50 proc., paklaida 5 proc.). Pagal pateiktą Kauno miesto poliklinikos ordinatorių informaciją, visuose 5 padaliniuose bendrai dirba 809 gydytojai ir slaugytojai (Dainavos padalinyje – 183; Šančių padalinyje – 76; Šilainių padalinyje – 276; Centro padalinyje – 143; Kalniečių padalinyje – 131). Visuose padaliniuose per metus pacientai apsilanko apie 175 000 kartų. Užtikrinant patikimus tyrimo rezultatus su 95 proc. tikimybe, buvo siekiama apklausti 260 gydytojų bei 383 pacientus. Sudarant pacientų imtį, atmetimo kriterijai nebuvo taikomi. O sudarant gydymo įstaigos medicinos personalo imtį buvo įtraukiami tik su e. sveikatos sistema dirbantys asmenys. Šis atmetimo kriterijus pasirinktas siekiant surinkti kokybiškesnius duomenis tiriamajai temai.

Atlikus poliklinikos medicinos darbuotojų ir pacientų apklausą buvo gauta 681 užpildyta anketa, 33 iš jų buvo netinkamos tyrimui, kadangi neatitiko tyrime nusistatyto kriterijaus, jog anketose turi būti atsakytą į ne mažiau nei 80 proc. klausimų. Tyrimui buvo naudojamos 648 anketos, kurių duomenys buvo koduojami, analizuojami, vertinami ir palyginami su kitų autorių gautais rezultatais vykdant panašius tyrimus. Iš viso medicinos darbuotojams buvo išdalintos 279 anketos, į analizę įtrauktos 264 anketos, atsako dažnis – 94,6 proc. Visų 5 poliklinikos padalinių pacientams buvo išdalintos 402 anketos, į analizę įtrauktos 384, gautų anketų atsako dažnis siekė 95,5 proc.

Tyrimo instrumentai bei duomenų šaltiniai. Kiekybiniam tyrimui atlikti buvo naudotos 2018 m. L. Vaitasės sukurtos dvi anketos, skirtos įvertinti ir palyginti poliklinikoje dirbančių medicinos darbuotojų bei joje besilankančių pacientų požiūrį į e. sveikatos sistemą (1 ir 2 priedai). Anketoms pritaikyti ir naudoti buvo gautas anketų autorės raštiškas sutikimas.

Anketas sudarė pristatomosios dalys, kuriose respondentai supažindinti su apklausos tikslu, pateikiama trumpa klausimyno užpildymo instrukcija bei garantuojamas anonimiškumas. Pagrindinėse anketų dalyse pateikiami konkretūs ir aktualūs klausimai. Pirmiausia abiejose anketose buvo teiraujamasi demografinių respondentų duomenų (lyties, amžiaus, išsilavinimo). Pacientų papildomai buvo teirautasi apie jų užsiėmimus, domėtasi, ar tai studijuojantys, o gal dirbantys pacientai. Gydytojų teirautasi apie užimamas pareigas bei darbo stažą Kauno miesto poliklinikoje. Toliau pateiktuose klausimynuose buvo analizuojamas gydytojų, slaugytojų bei pacientų požiūris į elektroninių sveikatos sistemų paslaugas poliklinikoje.

Anketos apklausoms atlikti buvo sudarytos remiantis subalansuotų veiklos efektyvumo vertinimo rodiklių sistema. Pacientų anketą sudarė 13 klausimų, visi uždari, iš kurių 6 pateikti lentelių pavidalu su galimais pasirinkimų variantais: ,,sutinku“, ,,iš dalies sutinku“, ,,nesutinku“, viename jų reikėjo teikiamas paslaugas priskirti medicinos darbuotojui: ,,gydytojui“, ,,slaugytojui“, ,,kitam personalui“ ar pažymėti ,,nežinau“.

Riferimenti

Documenti correlati

Taip pat atskleidėme, jog statistiškai reikšmingai dažniau LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos pacientai prašo šeimos gydytojų išrašyti elektroninį receptą

Pacientai, kuriems buvo nustatytas KŽI mažesnis nei 0,9 ir MPV didesnis nei 8,55 fl, statistiškai reikšmingai dažniau sirgo lėtiniu PV nei pacientai, kurių KŽI buvo didesnis

Nustatyta, kad tik reanimatologiją praktikuojantys gydytojai statistiškai reikšmingai dažniau nei kitų subspecializacijų gydytojai mano, jog galutinis sprendimas turėtų

Medicinos darbuotojai, kurie teigė, jog žino apie paciento teisę pasirinkti sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį personalą, statistiškai reikšmingai dažniau nurodė

Chirurginis gydymo metodas taikytas statistiškai reikšmingai dažniau nei ST, balso kokybės įvertinimo rezultatai statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp sveikų ir

Pacientai apie prevencines programas statistiškai reikšmingai dažniausiai yra informuojami apsilankymo pas gydytoją metu; nustatyta, kad didžioji dalis apklaustų pacientų

· Pirmenybės tarpasmeniniam gydytojo ir paciento ryšiui teikimas terapinio santykio sukūrimas) [29]. Tyrėjai akcentuoja, jog bendravimas ir tinkamas informacijos

Vertinant pacientų pasitenkinimą vaikų ligų stacionare teikiamomis paslaugomis, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau bendrai patenkinti paslaugomis buvo