Skaitmenine ir įprastine technika gamintų įklotų/užklotų tikslumas. Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga

(1)

Greta Juralevičienė 5 kursas, 10 grupė

Skaitmenine ir įprastine technika gamintų įklotų/užklotų tikslumas.

Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas Prof. Alvydas Gleiznys

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

Skaitmenine ir įprastine technika gamintų įklotų/užklotų tikslumas.

Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga

Baigiamasis magistro darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas)

Greta Juralevičienė, 5 kursas, 10 grupė prof. Alvydas Gleiznys (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas

pavardė)

20....m. ... 20....m. ...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

(3)

DARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Skaitmenine ir įprastine technika gamintų įklotų/užklotų tikslumas. Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020.04.28 Greta Juralevičienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020.04.28 Greta Juralevičienė

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

2020.04.28 Prof. Alvydas Gleiznys

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

(4)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(5)

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ... Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?

0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?

0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas, tikslas

uždaviniai (1 balas)

Ar darbo įvade pagristas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?

0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai?

0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7

Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei

strategija (3,4 balai)

Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8 Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo

kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)

0,4 0,2 0

9 Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?

0,2 0,1 0

10

Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius?

(6)

11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar jei taikoma, meta-analizei)?

0,4 0,2 0

12 Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?

0,4 0,2 0

13 _{Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių} duomenys buvo ieškomi ir-

kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?

0,4 0,2 0

14 Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir- _{kaip ši informacija}

buvo panaudota apibendrinant duomenis?

0,2 0,1 0

15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?

0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?

0,6 0,3 0

17 Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?

0,6 0,3 0

18 Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?

0,4 0,2 0

19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius?

0,6 0,3 0

20

Rezultatų aptarimas (1,4 balo)

Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų reikšmė?

0,4 0,2 0

21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?

0,2 0,1 0

24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 26

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?

0,4 0,2 0

27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?

(7)

29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

temą?

+0,2 +0,1 0

31 Praktinės rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

32 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų +1 +0,5 0 analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė,

meta-regresija)?

33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?

+2 +1 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)

<15 psl. (-5 balai)

35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2

balai -1 balas 36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus?

-1 balas

-2 balai 37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai,

logiškai, lakoniškai?

-0,5 balo

-1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo

klaidų?

-2 balai

-1 balas 39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo

-0,5 balo

40 Plagiato kiekis darbe >20%

(never t.) 41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių

numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo

-0,5 balo

42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo

-0,5 balo

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai?

-0,2 balo

-0,5 balo

44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo

-0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos:

(8)

(9)

(10)

TURINYS

SANTRAUKA ... 11

SUMMARY ... 12

ĮVADAS ... 11

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI

STRATEGIJA ... 13

1.1. Apžvalgos klausimas ... 13

1.2. Straipsnių paieškos strategija ... 13

1.3. Straipsnių tinkamumo kriterijai ... 13

1.4. Straipsnių atmetimo kriterijai ... 14

1.5. Nuosekli paieškos strategija ... 14

1.6. Mokslinių straipsnių analizės metodai ... 17

1.7. Duomenų kaupimas ... 17

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 18

2.1. Duomenų paieškos rezultatai ... 18

2.2. Įtrauktų tyrimų charakteristika ... 18

2.3. Autorių pateiktų rezultatų apžvalga... 19

2.4. Skaitmenine ir įprastine technika pagamintos dalinės restauracijos ... 20

2.5. Skaitmenine ir įprastine technika pagaminti dalinės restauracijos ruošiniai ... 22

3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29

3.1. Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos ... 29

3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai ... 30

IŠVADOS ... 31

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 32

PRIEDAI ... 35

(11)

Skaitmenine ir įprastine technika gamintų įklotų/užklotų tikslumas.

Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga

SANTRAUKA

Problemos aktualumas: Bemetalių restauracijų gamyboje daug metų buvo naudojama manualinė gamybos technika ir presavimas. Tačiau pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo skaitmeninės technologijos, nes jos ne tik pasižymi kliniškai priimtinu restauracijų tikslumu, bet ir leidžia sumažinti žmogiškosios klaidos riziką bei gamybos kainą. Pasitelkus skaitmenines technologijas tapo įmanoma modeliuoti restauraciją programine įranga ir frezuoti jau galutinę restauraciją. Todėl, dauguma atvejų, taikant CAD/CAM sistemą yra sutrumpinamas paciento vizitų laikas, nes restauraciją galima pricementuoti tą pačią dieną. Taigi, skaitmeninės sistemos tapo puikia alternatyva tradiciniam gamybos metodui.

Darbo tikslas: išanalizuoti pasirinktus mokslinius tyrimus ir susisteminti juose pateiktus duomenis apie skaitmenine ir įprastine technika gamintų įklotų/užklotų tikslumą.

Medžiaga ir metodai: Mokslinės literatūros apžvalgai atlikta straipsnių paieška ir pasirinkta apžvelgti ne senesnes nei 10 metų publikacijas: nuo 2010 m. sausio 1d. iki 2020 m. sausio 1d. Visi straipsniai (anglų kalba) atrinkti iš LSMU prenumeruojamų duomenų bazių pagal PRISMA metodinius reikalavimus. Studijose tiriama ir lyginama skaitmenine ir įprastine technika gamintų įklotų/užklotų tikslumas.

Rezultatai: Mokslinės literatūros analizei buvo atrinkta 11 tyrimų, dar 22 straipsniai panaudoti įvade ir rezultatų aptarime. Visuose in vitro tyrimuose buvo matuojamas kraštinis, kai kuriuose ir vidinis plyšys. 7 straipsniuose buvo tiriami ir lyginami skaitmenine ir įprastine technika gaminti įklotai arba užklotai, vertinta jų kraštinė ir vidinė adaptacija. 4 straipsniuose buvo lyginama skaitmeniniu ir įprastiniu būdu gamintų įklotų/užklotų ruošinių iš vaško ar plastmasės tikslumas.

Išvados: skaitmeniniu ir įprastiniu metodu gamintų bemetalių įklotų/užklotų tikslumo analizuotose studijose rezultatai buvo prieštaringi, todėl negalima teigti, jog vienas metodas yra tikslesnis už kitą. Išanalizavus atrinktas studijas, nustatyta, jog ir skaitmeniniu ir įprastinių metodu gamintų restauracijų tikslumas yra kliniškai priimtinas.

Raktiniai žodžiai: intravainikinė restauracija; CAD/CAM; skaitmeninė ir įprastinė technika; kraštinė adaptacija; tikslumas.

(12)

Accuracy of inlays/onlays produced by digital and conventinual techniques.

Systematic review.

SUMMARY

Relevance of the problem: Manual production techniques and pressing have been used for many years in the production of metal-free restorations. However, digital technologies have become particularly popular in recent years, as they not only have clinically acceptable accuracy of restorations, but also allow to reduce the risk of human error and the cost of production. Digital technology has made it possible to model the restoration with software and to mill the final restoration. Therefore, in most cases, the CAD/CAM system shortens the patient visit time, since restoration can be cemented on the same day. Thus, digital systems have become an excellent alternative to the traditional method of production.

Objective of the work: to collect, analyse and systematize information from scientific articles on the accuracy of inlays/onlays produced digitally and conventionally.

Material and methods: Selected articles were published between January 1, 2010 and January 1, 2020 for scientific literature review. All articles are selected from LSMU subscription databases according to PRISMA methodological requirements. The analysis of the scientific literature includes publications not older than 10 years, written in English, the accuracy of inlays/onlays produced digitally and conventionally is studied and compared in all studies.

Results: 11 studies were selected for analysis of the scientific literature, 22 more articles were used in the introduction and discussion of the results. All in vitro studies measured marginal gap and some also measured internal gap. 7 articles investigated and compared inlays or onlays produced digitally and conventionally and evaluated their marginal and internal adaptation. 4 articles compared the accuracy of digitally and conventionally produced wax or resin paterrns for inlays/onlays.

Conclusions: The accuracy of digitally and conventionally produced non-metallic inlays/onlays in the analysed studies has been inconsistent and one method cannot be said to be more accurate than the other. The analysis of the selected studies showed that the accuracy of both digitally and conventionally produced restorations is clinically acceptable.

Keywords: Intracoronal restoration; CAD/CAM; digital and conventional method; marginal adaptation; accuracy.

(13)

11

ĮVADAS

Didžiausias pasiekimas šiuolaikinėje ortopedinėje odontologijoje yra restauracijos, atkartojančios natūralų dantį [1]. Estetiniai ir konservatyvūs gydymo metodai leidžia atstatyti prarastus arba pažeistus danties audinius, natūralios spalvos dalinėmis netiesioginėmis restauracijomis [2]. Dėl keliamų aukštų estetinių reikalavimų, bemetalės restauracijos tapo labai populiarios ne tik priekinių, bet ir šoninių dantų atstatyme. O šiuolaikinių surišimo sistemų dėka, įprastiniai tradiciniai vainikėliai gali būti keičiami dalinėmis keramikinėmis restauracijomis, kurios suteikia galimybę minimaliai invaziniam danties audinių preparavimui [3].

Presavimas yra vienas iš dažniausiai naudojamų būdų keramikinių įklotų ir užklotų gamyboje [4]. Tačiau populiarėjant skaitmeninėms technologijoms, jai alternatyva tampa CAD/CAM (angl. computer aided design and computer aided manufacturing) sistema, kuri sumažina žmogaus klaidos riziką bei gamybos kainą. Studijos parodė, kad skaitmenine technika gamintos keramikinės restauracijos, savo klinikine sėkme, prilygsta įprastine technika gamintoms restauracijoms [5-8]. CAD/CAM sistema gamintų keramikinių įklotų/užklotų sėkmė siekia 88.7% per 10 metų periodą [9]. Pasitelkus skaitmenines technologijas tapo įmanoma modeliuoti restauraciją programine įranga ir frezuoti jau galutinę restauraciją [10]. Todėl, dauguma atvejų, taikant CAD/CAM sistemą yra sutrumpinamas pacientų vizitų laikas, nes restauraciją galima pricementuoti ir tą pačią dieną.

Kraštinė adaptacija yra vienas iš svarbiausių restauracijos sėkmės faktorių [11-12]. Ji yra siejama su vertikaliais ir horizontaliais neatitikimais. Kraštinis plyšys aprašomas kaip vertikalus atstumas tarp restauracijos vidinio paviršiaus ir preparacijos krašto [13]. Vertikalus kraštinis plyšys gali būti užsandarintas šiuolaikiniais derviniais cementais. Tačiau cementas yra nelygus, porėtas ir tirpus seilėse [14]. Todėl norint išvengti danties spalvos pokyčių, dantenų dirginimo bei kitų komplikacijų susijusių su danties ir periodonto audiniais yra siekiama kiek galima sumažinti kraštinį plyšį.

Nėra vieningos klinikiniais tyrimais pagrįstos nuomonės, koks kraštinis plyšys galėtų būti priimtinas. Vienose studijose teigiama, jog kraštinis neatitikimas <120 µm yra kliniškai priimtinas [15], tačiau kiti autoriai siūlo priimtinesniu laikyti kraštinį neatitikimą ≤100 µm [16-17]. Taip pat yra studijų, kuriose teigiama, jog kraštinis plyšys turėtų būti ≤75 µm, norint jį laikyti kliniškai priimtinu [18]. Kraštinis neatitikimas, cementuojamosioms restauracijoms, tarp 25 ir 40 µm, kai kurių autorių yra laikomas tikslu [19], kurį sunku įgyvendinti. Vis dėlto daugumoje studijų teigiama, jog restauracijų kraštinis plyšys nuo 50 iki 120 µm yra kliniškai priimtinas [20-22].

(14)

12 Darbo tikslas: atrinkti, išanalizuoti ir susisteminti mokslinių straipsnių informaciją apie skaitmenine ir įprastine technika gamintų įklotų/užklotų tikslumą.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti tyrimų rezultatus vertinančius skaitmenine ir įprastine technika gamintų įklotų/užklotų tikslumą.

2. Palyginti skaitmenine ir įprastine technika gamintų įklotų/užklotų tikslumą. 3. Įvertinti pasirinktos medžiagos įtaką įklotų/užklotų tikslumui.

(15)

13

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI

BEI STRATEGIJA

1.1. Apžvalgos klausimas

Sisteminės literatūros apžvalgos straipsnių rinkimui buvo panaudotas PICOS metodas (P – patient/problem/population, I − intervention/indicator, C − comparison, O – outcome of interest, S − study design). Šiuo atveju P – tai problema: įklotų/užklotų kraštinė ir vidinė adaptacija; I ir C –tai intervencija ir palyginimas − tarpusavyje lyginama skaitmeninė ir įprastinė įklotų/užklotų gamybos technika; O – tai rezultatai – laboratorinių bandymų duomenys; S – tai tyrimų tipai – laboratoriniai tyrimai (in vitro).

1.2. Straipsnių paieškos strategija

Sisteminei apžvalgai atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC – OF – 95, žiūrėti priede Nr. 1). Sisteminė mokslinės literatūros apžvalga buvo atlikta pagal PRISMA reikalavimus. Medicinos literatūroje ieškota straipsnių, kuriuose nagrinėjamas ir lyginamas skaitmenine ir įprastine technika gamintų įklotų/užklotų tikslumas. Paieškos metu naudotąsi informacija esančia Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto prenumeruojamos duomenų paieškos sistemose „PubMed“, „Science Direct“ ir „Wiley Online Library“. Analizuota literatūra anglų kalba. Į sisteminę apžvalgą įtraukti 2010-2020 metais publikuoti straipsniai. Apžvalgai atrinkti tik tie straipsniai, kuriuose prieinamas pilnas tekstas. Rasti ir atrinkti straipsniai pagal raktažodžius ir jų derinius. Visi analizei atrinkti straipsniai yra tarptautiniai, paskutinė paieškos data – 2020 02 20. Naudoti šie raktiniai žodžiai ir jų deriniai anglų kalba: „conventional“ IR „CAD/CAM“ ARBA ,,digital“ IR „inlay/onlay“ IR „accuracy“ ARBA „marginal adaptation“. Straipsnių atranką pagal įtraukimo ir atmetimo kriterijus atliko vienas nepriklausomas tyrėjas. Su straipsnių autoriais susisiekta nebuvo.

1.3. Straipsnių tinkamumo kriterijai

Atliekant mokslinės literatūros atranką, atsižvelgta į šiuos kriterijus:  Mokslinių straipsnių publikavimo metai: 2010-2020 m.;

 Tyrimų tipas: in vitro tyrimai;  Publikacijos su pilno teksto prieiga;

(16)

14  Tyrimai, kuriuose lyginama skaitmenine ir įprastine technika gamintų įklotų/užklotų kraštinė

ir vidinė adaptacija;

 Tyrimai, kuriuose lyginama skaimenine ir įprastine technika gamintų vaško arba plastmasės ruošiniai;

 Tyrimai, kuriuose nagrinėjama šoninės dantų grupės intravainikinės restauracijos;  Analizuoti veiksniai: įklotų/užklotų tikslumo priklausomybė nuo gamybos technikos.

1.4. Straipsnių atmetimo kriterijai  Nepilni straipsniai.

 Pasikartojantys straipsniai.  Straipsniai ne anglų kalba.  Tyrimai, senesni nei 10 metų.  Literatūros apžvalgos.

 Tyrimai su gyvūnais.

 Tyrimai, kuriuose lyginama skaitmenine ir įprastine technika gaminti pilni vainikėliai.  Tyrimai susiję su laminatėmis.

 Tyrimai, kuriuose nagrinėjami tik skaitmenine technika gaminti įklotai/užklotai.  Tyrimai, kuriuose nagrinėjami tik įprastine technika gaminti įkotai/užklotai.

 Neaktualūs tyrimai, neatitinkantys baigiamojo magistrinio darbo temos ir keliamų uždavinių.

1.5. Nuosekli paieškos strategija

Visų pirma, atliekant straipsnių paiešką šiam baigiamajam magistro darbui, duomenų bazėse buvo rašomi raktažodžiai, sudaryta jų kombinacija ir pritaikyti paieškos filtrai: straipsniai anglų kalba; ne senesni nei 10 metų straipsniai. Vėliau, atliekant pirminę atranką, buvo peržiūrėti straipsnių pavadinimai. Siekiant išvengti klaidų straipsnių atrinkimo procese, visų straipsnių pavadinimai, o kai kurių ir santraukos, buvo peržiūrėti po du kartus. Straipsniai kurių pavadinime nebuvo frazių „conventional“ ARBA „CAD/CAM“ IR „digital“ IR „inlay/onlay“ IR „acuracy“ ARBA „marginal adaptation“ buvo atmetami, taip pat buvo atmetami besidubliuojantys straipsniai. Atmesti buvo ir su tema susiję, tačiau neatitinkantys publikacijų tipo straipsniai (literatūros apžvalgos, meta-analizės, klinikiniai tyrimai). Tuomet buvo peržvelgtos likusių straipsnių santraukos ir atitikę atmetimo kriterijus buvo atmesti. Antro etapo metu likę straipsniai, perskaičius

(17)

15 pilnus tekstus ir pritaikius atmetimo ir įtraukimo kriterijus, buvo įtraukiami į sisteminę apžvalgą. Papildomai buvo patikrinta įtrauktų tyrimų šaltinių sąrašas. Išsami mokslinės literatūros atrankos procedūra pavaizduota 1 pav.

(18)

16 1 pav. PRISMA reikalavimus atitinkanti straipsnių atrankos schema.

Elektroninės paieškos metu identifikuoti įrašai (n=2578) Straipsniai, tolimesnei atrankai (n=1218) Straipsniai, atrinkti išsamesniam vertinimui (n=42)

Gauti viso teksto straipsniai (n=34)

Pašalinti dublikatai, straipsniai ne anglų kalba, senesni nei 10m. straipsniai (n=1360)

Neaktualūs straipsniai perskaičius pavadinimą ir santrauką (n=1176)

Nepilno teksto straipsniai (n=8)

Atrinkti straipsniai sisteminei analizei (n=11)

Pašalinti tyrimai (n=23), nes:  Tirti pilni vainikėliai ar

laminatės;

 Tirtos tik skaitmeniniu metodu pagamintos restauracijos;

 Tirtos tik įprastine technika pagamintos restauracijos.

Id

en

ti

fik

av

im

as

At

ran

k

a

T

in

k

am

u

m

as

Įt

rau

kim

as

(19)

17 1.6. Mokslinių straipsnių analizės metodai

Šis baigiamasis magistro darbas yra apžvalginis. Nagrinėjami straipsniai, kuriuose lyginamas bemetalių įklotų/užklotų gamintų skirtingomis technikomis tikslumas, analizuojama medžiagos įtaka restauracijos kraštinei ir vidinei adaptacijai. Pasirinktuose straipsniuose vertinami skaitmeniniai ir įprastiniai įklotų/užklotų gamybos metodai, skirtingų medžiagų panaudojimas jų gamybai. Pagrindinė analizės medžiaga – laboratoriniai tyrimai, kuriuose tiriama gamybos būdo įtaka dalinių bemetalių restauracijų tikslumui.

1.7. Duomenų kaupimas

Iš kiekvieno, kriterijus atitinkančio rasto mokslinio tyrimo, paimti duomenys ir susisteminti į lentelę:

 publikacija: pagrindinis autorius, publikacijos metai;

 studija: restauracijų rūšis (įklotas/užklotas), restauracijų medžiaga, etapas, kuriame naudota skaitmeninė arba įprastinė technika;

 tiriama medžiaga: natūralus išrautas ar fantominis dantis; dantų grupė (krūminiai ar prieškrūminiai), preparacijos tipas;

 matuoti kriterijai: vidinis ir kraštinis plyšys;

 gauti rezultatai: nustatytas bemetalių įklotų/užklotų gamintų naudojant skirtingas technikas tikslumas, įvertintas kraštinio ir ̸ arba vidinio plyšio diametras mikrometrais.

Mokslinės literatūros sisteminėje analizėje įtrauktuose tyrimuose aprašytų tyrimų intervencijos veiksmingumui vertinti taikytas duomenų sintezės metodas – rezultatų aprašymas. Dėl tyrimų metodų heterogeniškumo buvo negalima taikyti metaanalizės intervencijų rezultatų interpretacijai. Atliekant aprašomąją analizę, intervencijų veiksmingumas buvo grindžiamas vadovaujantis nustatytu statistiškai reikšmingu tyrimo rezultatų skirtumu tarp grupių, kai reikšmingumo lygmuo arba statistinis patikimumas buvo P < 0,05.

(20)

18

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1. Duomenų paieškos rezultatai

Atlikus mokslinių straipsnių paiešką pagal naudotus raktažodžius, buvo identifikuoti 2578 straipsniai. Siekiant susiaurinti paieškos rezultatus, pašalinti: senesni nei 10 metų straipsniai, straipsniai ne anglų kalba, dublikatai. Po šio etapo liko 1218 straipsniai. Perskaičius šių straipsnių pavadinimą ir santrauką, atmesta dar 1176 straipsnių ir liko 42 straipsniai, iš kurių 8 neturėjo pilno teksto prieigos. Perskaičius likusių 34 straipsnių pilnus tekstus, pritaikius įtraukimo ir atmetimo kriterijus, į šią mokslinės literatūros sisteminę apžvalgą buvo įtraukti 11 mokslinių straipsnių. Visa straipsnių atrankos procedūra pavaizduota 1 paveiksle.

2.2. Įtrauktų tyrimų charakteristika

Iš viso buvo išanalizuota 11 straipsnių. Visi iš jų [23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33] buvo in vitro tyrimai. Pagrindinės dantų grupės, naudotos analizuotuosetyrimuose, buvo krūminiai ir prieškrūminiai dantys, iš jų: septyniuose tyrimuose naudoti išrauti žmonių dantys [23, 24, 26, 27, 28, 32, 33], o keturiuose tyrimuose – fantominiai dantys [25, 29, 30, 31]. Septyniuose straipsniuose buvo tiriami ir lyginami skaitmenine ir įprastine technika gaminti įklotai arba užklotai, vertinta jų kraštinė ir vidinė adaptacija [23-25, 28, 29, 32, 33]. Kituose keturiuose straipsniuose buvo lyginama skaitmeniniu ir įprastiniu būdu gamintų įklotų/užklotų ruošinių iš vaško ar plastmasės tikslumas [26, 27, 30, 31]. In vitro tyrimai, kuriuose pasirinkta gaminti įklotus, buvo septyni [23-25, 28, 30, 31, 33]. Iš jų penkiuose tyrimuose, įklotų preparacijos buvo MOD formos [23-25, 28, 33], o dvejuose – MO formos įklotų preparacijos [30, 31]. Likusiuose keturiuose laboratoriniuose tyrimuose buvo gaminami užklotai [26, 27, 29, 32].

Visuose nagrinėtuose straipsniuose buvo matuojamas kraštinis ir vidinis plyšys ir vertinamas jo dydis mikrometrais (mµ). Aštuoniuose tyrimuose matavimams buvo naudojamas stereomikroskopas [23, 24, 27, 29-33]. Du tyrimai kraštinio ir vidinio plyšio matavimams naudojo mikrokompiuterinę tomografiją (kūginio pluošto) [25, 26]. Viename tyrime matavimo prietaisu buvo pasirinktas optinis mikroskopas [28]. Išsamiau apie matavimus yra lentelėje nr. 1.

Naudojant įprastinę įklotų/užklotų gamybos techniką, presavimui keturiuose tyrimuose buvo pasirinkta ličio disilikatokeramika IPS e.max Press (Ivoclar Vivadent) [24, 25, 28, 29]. Viename laboratoriniame tyrime buvo presuojama ir ličio disilikato keramika IPS e.max Press (Ivoclar Vivadent) ir lauko špato keramika VITA PM9 (Vita-Zahnfabrik) [32]. Dviejuose tyrimuose buvo presuojama leucitu sustiprinta keramika IPS Empress Press (Ivoclar Vivadent) [23, 33].

(21)

19 Įprastinei technikai priskiriama ir netiesioginė manualinė restauracijos gamyba iš kompozito Filtek P60 (3M ESPE), kuri naudojama viename tyrime [28]. Gaminant restauracijas skaitmeniniu metodu dviejuose tyrimuose frezavimui buvo pasirinkta tik ličio disilikato keramika IPS e.max CAD (Ivoclar Vivadent) [25, 29]. Trijuose tyrimuose frezuotos ir lygintos kelios medžiagų rūšys: F. D. Oz ir kt., 2017 [23] tyrime buvo frezuojama: ličio disilikato keramika IPS e.max CAD (Ivoclar Vivadent), nano keramikos kompozitas Lava Ultimate (3M ESPE) ir leucitu sustiprinta keramika IPS Empress CAD (Ivoclar Vivadent); MP. Rippe ir kt., 2016 [24] bei Işıl Damla Sener-Yamaner ir kt., 2016, [28] darbuose, skaitmeninės technikos gamybai, naudota ličio disilikato keramika IPS e.max CAD (Ivoclar Vivadent) ir nano keramikos kompozitas Lava Ultimate (3M ESPE). Viename laboratoriniame tyrime frezuota buvo leucitu sustiprinta keramika ProCAD (Ivoclar Vivadent).

Keturiuose straipsniuose skaitmenine arba įprastine technika buvo gaminami įklotų/užklotų ruošiniai iš vaško arba plastmasės [26, 27, 30, 31]. Dr. Marta Revilla-León ir kt., 2017, [26] savo tyrime naudojo frezuotą ir 3D spausdintuvu spausdintą akrilinę plastmasę restauracijų ruošiniams gaminti. Įprastinės technikos ruošinio gamybai buvo naudotas vaškas. Reza Eftekhar Ashtiani ir kt., 2017, [27] atlikdami tyrimą ir skaitmeniniu metodu gamindami užkloto ruošinį, naudojo tik 3D spausdintuvą, o įprastinės technikos gamybai – plastmasę. Savo tyrime gautus ruošinius presavo. Tuo tarpu, viename savo straipsnyje, Foudda R. Homsy ir kt., 2018, [30] įkloto ruošinius frezavo iš vaško ir PMMA, o kitame [31] – ruošiniai buvo spausdinami 3D spausdintuvu arba frezuojami iš vaško. Abiejuose tyrimuose, kur buvo naudojama įprastinė technika, gaminti įklotų ruošiniai iš vaško.

2.3. Autorių pateiktų rezultatų apžvalga

Pagal etapą, kuriame buvo naudota ir lyginta skaitmeninė ir įprastinė technika, publikacijos buvo suskirstytos į dvi grupes:

1. Publikacijos, tiriančios gamybos metodo įtaką galutinės restauracijos tikslumui; 2. Publikacijos, tiriančios gamybos metodo įtaką restauracijos ruošinio tikslumui.

Apžvalgai reikalinga informacija išsamiai susisteminta lentelėje nr. 2.

(22)

20 2.4. Skaitmenine ir įprastine technika pagamintos dalinės restauracijos

F. D. Oz su bendraautoriais 2017 m. [23] savo tyrime lygino įklotų, gamintų naudojant įvairių tipų blokelius ir frezavimo aparatą CEREC Omnicam ir įklotų, gamintų naudojant presavimą, kraštinę adaptaciją. Frezavimui buvo pasirinkta: ličio disilikato keramika IPS e.max CAD (Ivoclar Vivadent), nano keramikos kompozitas Lava Ultimate (3M ESPE) ir leucitu sustiprinta keramika IPS Empress CAD (Ivoclar Vivadent). Presuota restauracija buvo iš leucitu sustiprintos keramikos IPS Empress Press (Ivoclar Vivadent). Kraštinis plyšys matuotas stereomikroskopu dvylikoje skirtingų vietų. Autoriai padarė išvadą, jog įklotai pagaminti naudojant frezavimo aparatą CEREC Omnicam turi geresnius kraštinės adaptacijos rezultatus nei įklotai pagaminti presuojant. Medžiagos rūšies pasirinkimas frezuojant, neturėjo reikšmingos įtakos restauracijos tikslumui.

MP. Rippe ir kt. 2016 m. [24] siekė įvertinti kraštinės ir vidinės adaptacijos priklausomybę nuo gamybos metodo ir pasirinktos medžiagos. Autoriai šiame tyrime įklotų frezavimui pasirinko nano keramikos kompozitą Lava Ultimate (3M ESPE) ir ličio disilikato keramiką IPS e.max CAD (Ivoclar Vivadent), o presavo ličio disilikato keramiką IPS e.max Press (Ivoclar Vivadent). Kraštinio ir vidinio plyšio matavimui buvo naudotas stereomikroskopas. Padaryta išvada, kad kraštinė adaptacija ties priekakleliniu kraštu buvo geriausia frezuoto nano keramikos kompozito Lava Ultimate (3M ESPE), tuo tarpu nebuvo jokio statistiškai reikšmingo skirtumo tarp visų grupių ties kandamuoju kraštu. Vertinant vidinę adaptaciją, ties ašine sienele, nano keramikos kompozitas Lava Ultimate (3M ESPE) frezuotas frezavimo centre parodė prastesnius rezultatus nei įklotai frezuoti CEREC sistema arba presuoti. Matuojant vidinę adaptaciją ties pulpos sienele nebuvo jokio statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingais metodais pagamintų įklotų.

Norah K. Alajaji ir kt. 2015 m. [25] lygino CAD/CAM ličio disilikato keramikos įklotų, pagamintų naudojant dvi frezavimo sistemas (penkių ir trijų ašių) su gamintų naudojant tradicinį presavimo metodą, kraštinę ir vidinę adaptaciją. Matuoti kraštinį ir vidinį plyšį buvo naudota mikrokompiuterinė tomografija (kūginio pluošto). Duomenys vertinti 120 skirtingų taškų. Autoriai padarė išvadą, jog tradicine presavimo technika pagaminti įklotai rodo geresnius kraštinės ir vidinės adaptacijos rezultatus nei frezuoti įklotai.

Işıl Damla Sener-Yamaner ir kt. 2016 m. [28] vertino kraštinę adaptaciją CAD/CAM sistema gamintų restauracijų iš keramikos ir kompozito bei tradicine technika gamintų įklotų. Tyrime buvo frezuota ličio disilikato keramika IPS e.max CAD (Ivoclar Vivadent) ir nano keramikos kompozitas Lava Ultimate (3M ESPE). Tradicinės technikos gamybai buvo naudota

(23)

21 leucitu sustiprinta keramika IPS Empress CAD (Ivoclar Vivadent) ir presavimas bei kompozitas Filtek P60 (3M ESPE) ir netiesioginė manualinė restauracijos gamyba. Įvertinti kraštinę adaptaciją buvo naudotas optinis mikroskopas, kuriuo buvo matuota 18-oje skirtingų vietų. Padaryta išvada, jog įklotai gaminti skaitmenine technika turi geresnius kraštinės adaptacijos rezultatus nei tradiciškai gaminti įklotai. Geriausius kraštinės adaptacijos rezultatus parodė frezuota ličio disilikato keramika IPS e.max CAD (Ivoclar Vivadent).

L. Gudugunta ir kt. 2019 m. [29] savo tyrime vertino ir lygino CAD/CAM sistema pagamintų užklotų ir presuojant gautų užklotų vertikalų kraštinį neatitikimą. Frezuota buvo ličio disilikato keramika IPS e.max CAD (Ivoclar Vivadent). Presuota taip pat ličio disilikato keramika IPS e.max Press(Ivoclar Vivadent). Kraštinis plyšys matuotas 60-yje skirtingų vietų stereomikroskopu. Įvertinus gautus duomenis, padaryta išvada, jog užklotai gaminti naudojant frezavimą turi geresnius kraštinės adaptacijos rezultatus nei užklotai pagaminti presuojant.

Petra C. Guess ir kt. 2013 m. [32] siekė įvertinti užklotų, gamintų frezuojant ir presuojant, kraštinę ir vidinę adaptaciją prieš cementavimą, po cementavimo ir po termo-mechaninio nuovargio. Frezavimui buvo pasirinkta ličio disilikato keramika IPS e.max CAD (Ivoclar Vivadent). Presuotos buvo dvi keramikų rūšys: lauko špato keramika VITA PM9 (Vita-Zahnfabrik) ir ličio disilikato keramika IPS e.max Press(Ivoclar Vivadent). Matavimai atlikti su stereomikroskopu. Buvo padaryta išvada, jog po cementavimo kraštinio plyšio dydis išaugo, kai tuo tarpu termo-mechaninis nuovargis jokios įtakos neturėjo tikslumui. Presuota keramika parodė geresnius kraštinės ir vidinės adaptacijos rezultatus nei frezuota keramika. O tiksliausia restauracija buvo pagaminta iš lauko špato keramikos VITA PM9 (Vita-Zahnfabrik) presuojant.

Alireza Keshvad ir kt. 2011 m. [33] lygino leucitu sustiprintos keramikos, kuri buvo frezuojama ir presuojama, kraštinę ir vidinę adaptaciją. Tyrime frezuota buvo leucitu sustiprinta keramika ProCAD (Ivoclar Vivadent), presuota – taip pat leucitu sustiprinta keramika IPS Empress Press (Ivoclar Vivadent). Kraštinė ir vidinė adaptacija matuota 12-oje skirtingų vietų stereomikroskopu. Autoriai padarė išvadą, jog įklotai pagaminti naudojant frezavimą parodė geresnius kraštinės adaptacijos rezultatus, nei įklotai gaminti įprastine technika ir presuoti. Gamybos metodas vidinei adaptacijai statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo.

Išsamesnė medžiagos įtakos resturacijos tikslumui rezultatų santrauka pateikta lentelėje nr. 3.

(24)

22 2.5. Skaitmenine ir įprastine technika pagaminti dalinės restauracijos ruošiniai

Dr. Marta Revilla-León ir kt. 2017 m. [26] savo studijoje tyrė restauracijos kraštinės ir vidinės adaptacijos priklausomybę nuo jos ruošinio gamybos metodo. Buvo lyginami manualinis gamybos metodas, frezavimas ir spausdinimas 3D spausdintuvu. Ruošiniams manualiniu metodu gaminti buvo naudojamas vaškas, kai tuo tarpu frezuojama ir spausdinama buvo akrilinė plastmasė. Matavimai atlikti naudojant mikrokompiuterinę tomografiją (kūginio pluošto). Padaryta išvada, kad užklotų ruošiniai gaminti įprastine technika parodė geresnius kraštinės ir vidinės adaptacijos rezultatus, nei užklotų ruošiniai gaminti skaitmenine technika (frezuojant ir spausdinant 3D spausdintuvu).

Reza Eftekhar Ashtiani ir kt. 2017 m. [27] savo in vitro studijoje lygino intravainikinių restauracijų, kurių gamyboje buvo naudojama skaitmeninė ir įprastinė technika, dimensinį tikslumą. Restauracijos ruošiniams gaminti buvo naudojamas plastmasės spausdinimas 3D spausdintuvu ir įprastinės technikos gamyba. Matavimai atlikti 8–iose skirtingose vietose stereomikroskopu. Buvo padaryta išvada, jog užklotų ruošiniai gaminti įprastine technika parodė geresnius kraštinės adaptacijos rezultatus, nei užklotų ruošiniai gaminti naudojant 3D spausdintuvą.

Foudda R. Homsy ir kt. 2018 m. [30] siekė palyginti skirtingais metodais pagamintų įklotų ruošinių kraštinę ir vidinę adaptaciją. Tyrime įprastine technika gaminant restauracijų ruošinius naudotas vaškas ir plastmasė. Gaminant įklotus skaitmenine technika, frezuojama buvo iš vaško ir PMMA. Kraštinis ir vidinis plyšys matuotas 65-iose skirtingose vietose stereomikroskopu. Padaryta išvada, kad įklotų ruošiniai pagaminti naudojant frezavimą parodė geresnius kraštinės adaptacijos rezultatus, nei įklotų ruošiniai gaminti įprastine technika. Gamybos metodas vidinei adaptacijai reikšmingos įtakos neturėjo.

Foudda R. Homsy ir kt. 2017 m. [31] kitame savo tyrime lygino įklotų ruošinių, gamintų įprastiniu metodu, frezuotų ir spausdintų 3D spausdintuvu, kraštinę ir vidinę adaptaciją. Vaškas buvo naudojamas visuose gamybos būduose. Matavimai atlikti 65-iose skirtingose vietose stereomikroskopu. Autoriai padarė išvadą, jog įklotų ruošiniai pagaminti naudojant frezavimą ir spausdinimą parodė geresnius kraštinės adaptacijos rezultatus, nei įklotų ruošiniai gaminti įprastine technika. Geriausius kraštinės adaptacijos rezultatus parodė frezuoti restauracijos ruošiniai. Tuo tarpu, gamybos metodas vidinei adaptacijai reikšmingos įtakos neturėjo.

(25)

23 Lentelė nr. 1. Išsamūs matavimo duomenys.

Eil. Nr.

Autorius, metai, šaltinis Matavimo metodas Matavimo zonos

1. F. D. Oz ir kt., 2017, [23] Stereomikroskopija 12 2. MP. Rippe ir kt., 2016, [24] Stereomikroskopija Nenurodyta 3. Norah K. Alajaji ir kt., 2015, [25] Mikrokompiuterinė tomografija (kūginio pluošto) 120 4. Dr. Marta Revilla-León ir kt., 2017, [26] Mikrokompiuterinė tomografija (kūginio pluošto) 20

5. Reza Eftekhar Ashtiani ir kt.,

2017, [27]

Stereomikroskopija 8

6. Işıl Damla Sener-Yamaner ir kt., 2016, [28] Optinėmikroskopija 18 7. L. Gudugunta ir kt., 2019, [29] Stereomikroskopija 60 8. Foudda R. Homsy ir kt., 2018, [30] Stereomikroskopija 65 9. Foudda R. Homsy ir kt., 2017, [31] Stereomikroskopija 65 10. Petra C. Guess ir kt., 2013, [32] Stereomikroskopija 400-500 11. Alireza Keshvad ir kt., 2011, [33] Stereomikroskopija 12

(26)

24 Lentelė nr. 2. Išsami į tyrimą įtrauktų straipsnių analizė ir rezultatai.

Eil. Nr. Autorius, metai, šaltinis Tyrimo imtis,

Dantų grupė Preparacijos tipas

Gamybos metodas

Tyrimo rezultatai

Išvada Kraštinė adaptacija Vidinė adaptacija

1. F. D. Oz ir kt., 2017, [23] 75 vnt. išrautų krūminių dantų MOD

įklotas Frezuojama arba presuojama galutinė restauracija.

EC (IPS e.max CAD ir CEREC)- 33,54 µm; LU (Lava Ultimate ir CEREC)- 33,77 µm; EL (IPS Empress CAD ir CEREC)- 34,23 µm; EP (IPS Empress Esthetic ir presavimas)- 85,34 µm.

Nevertinama. Įklotai pagaminti naudojant frezavimą parodė geresnius kraštinės adaptacijos rezultatus, nei įklotai modeliuoti įprastine technika ir presuoti. 2. MP. Rippe ir kt., 2016, [24] 40 vnt. išrautų prieškrūminių dantų MOD

LaRe (Lava Ultimate nano keramikos kompozito blokelis ir frezavimas frezavimo cente)- kandamasis kraštas: 105,9 µm (±40,3); priekaklelinis kraštas: 130,9 µm (±38,4);

CeRe (Lava Ultimate nano keramikos kompozito blokelis ir CEREC)- kandamasis kraštas: 145,3 µm (±106,5); priekaklelinis kraštas: 116,7 µm (±42,1);

CeDis (IPS e.max CAD ir CEREC)- kandamasis kraštas: 171,8 µm (±56,6); priekaklelinis kraštas: 177,8 µm (±68,9);

PresDis (IPS e.max Press presuota keramika)-kandamasis kraštas: 132,0 µm (±54,8); priekaklelinis kraštas: 149,5 µm (±27,6). LaRe (Lava Ultimate nano keramikos kompozito blokelis ir frezavimas frezavimo centre)- pulpos sienelė: 233,8 µm (±80,5); ašinė sienelė: 104,7 µm (±13,9); CeRe (Lava Ultimate nano keramikos kompozito blokelis ir CEREC)- pulpos sienelė: 227,5 µm (±94,2); ašinė sienelė: 76,7 µm (±24,6);

CeDis (IPS e.max CAD ir CEREC)- pulpos sienelė: 207,2 µm (±61,3); ašinė sienelė: 66,7 µm (±19,9); PresDis (IPS e.max Press presuota keramika)- pulpos sienelė: 156,0 µm (±44); ašinė sienelė: 87,0 µm (±16,5). Įklotai pagaminti naudojant frezavimą ir įklotai pagaminti naudojant presavimą neturėjo statistiškai reikšmingo skirtumo. 3. Norah K. Alajaji ir kt., 2015, [25] 45 vnt. fantominių prieškrūminių dantų MOD

1 Grupė (IPS e.max CAD ir trijų ašių frezavimo sistema)- 99,83 µm (±16,68) ; 2 Grupė (IPS e.max CAD ir penkių ašių frezavimo sistema)- 88,28 µm (±13,52); 3 Grupė (IPS e.max

1 Grupė (IPS e.max CAD ir trijų ašių frezavimo sistema)- 176,99 µm

(±33,39);

2 Grupė (IPS e.max CAD ir penkių ašių frezavimo sistema)- 160,89 µm Įklotai pagaminti naudojant įprastinę techniką ir presavimą parodė geresnius kraštinės ir vidinės adaptacijos rezultatus, nei

(27)

25

Press ir

presavimas)- 58,75 µm(±9,95) .

(±21,22);

3 Grupė (IPS e.max Press presavimas)- 75,95 µm (±16,09).

įklotai, kurie buvo frezuoti. 4. Dr. Marta Revilla-León ir kt., 2017, [26] Išrauti krūminiai dantys Užklotas Frezuojamas, spausdinamas arba ranka modeliuojamas restauracijos ruošinys. HM (ranka modeliuojami vaškiniai ruošiniai)- 67,56 µm (±6,08); ML (frezuoti akrilinės plastmasės ruošiniai)- 85,28 µm (±2,17); AM (3D spausdintuvu spausdinti plastmasės ruošiniai)- 86,49 µm (±1,74). HM (ranka modeliuojami vaškiniai ruošiniai)- 80,62 µm (±3,26); ML (frezuoti akrilinės plastmasės ruošiniai)- 96 µm (±1,97); AM (3D spausdintuvu spausdinti plastmasės ruošiniai)- 91,86 µm (±2,88). Užklotų ruošiniai gaminti įprastine technika parodė geresnius kraštinės ir vidinės adaptacijos rezultatus, nei užklotų ruošiniai gaminti skaitmenine technika. 5. Reza Eftekhar Ashtiani ir kt., 2017, [27] 1 vnt. išrautas krūminis dantis Užklotas Spausdinamas arba ranka modeliuojmas restauracijos ruošinys. Galutinė restauracija presuojama. CC (įprastinis atspaudas ir įprastine technika gamintas plastmasės ruošinys)- 82,6 µm; CP (įprastinis atspaudas ir 3D spausdintuvu spausdintas ruošinys)- 113,4 µm; IP (skaitmeninis atspaudas ir ir 3D spausdintuvu spausdintas ruošinys)- 104 µm.

Nevertinama. Užklotų ruošiniai gaminti įprastine technika parodė geresnius kraštinės adaptacijos rezultatus, nei užklotų ruošiniai gaminti skaitmenine technika. 6. Işıl Damla Sener-Yamaner ir kt., 2016, [28] 90 vnt. išrautų krūminių dantų MOD

įklotas Frezuojama, presuojama arba ranka modeliuojama galutinė restauracija. HLD (IPS e.max Press ir presavimas)-88,84 µm (±15,37); CLD (IPS e.max CAD ir frezavimas)- 65,03 µm (±22,43); NC (Lava Ultimate ir frezavimas)- 67,62 µm (±20,84); RC (Filtek P60 ir manualinė gamyba)- 86,38 µm (±14,30).

Nevertinama. Įklotai pagaminti naudojant frezavimą parodė geresnius kraštinės adaptacijos rezultatus, nei įklotai gaminti įprastine technika ir presuoti. 7. L. Gudugunta ir kt., 2019, [29] 30 vnt. fantominių prieškrūminių dantų Užklotas Frezuojama arba presuojama galutinė restauracija.

CL (IPS e.max CAD ir frezavimas)- 41,46 µm (±15,94); PL (IPS e.max Press ir presavimas)-55,95 µm (±26,68). Nevertinama. Užklotai pagaminti naudojant frezavimą parodė geresnius kraštinės adaptacijos rezultatus, nei įklotai gaminti įprastine technika ir presuoti. 8. Foudda R. Homsy ir kt., 2018, [30] 90 vnt. fantominių krūminių dantų MO

įklotas Frezuojamas arba ranka modeliuojamas restauracijos ruošinys. CICW (įprastinis atspaudas ir įprastine technika gamintas vaško ruošinys)- 41,5 µm (±6,6); CICW (įprastinis atspaudas ir įprastine technika gamintas vaško ruošinys)- 76,7 µm Įklotų ruošiniai pagaminti naudojant frezavimą parodė geresnius

(28)

26 Galutinė restauracija presuojama. CICR (įprastinis atspaudas ir įprastine technika gamintas plastmasės ruošinys)- 44,0 µm (±7,7); CIDW (įprastinis atspaudas, modelio skanavimas laboratorijoje ir vaškinio ruošinio frezavimas)- 33,7 µm (±5,3); CIDR (įprastinis atspaudas, modelio skanavimas laboratorijoje ir ruošinio iš PMMA frezavimas)- 28,6 µm (±4,9); DSDW (preparacijos skanavimas ir vaškinio ruošinio frezavimas)- 24,3 µm (±2,9); DSDR (preparacijos skanavimas ir ruošinio iš PMMA frezavimas)- 22,7 µm (±4,2). (±13,3); CICR (įprastinis atspaudas ir įprastine technika gamintas plastmasės ruošinys)- 87,4 µm (±20,8); CIDW (įprastinis atspaudas, modelio skanavimas laboratorijoje ir vaškinio ruošinio frezavimas)- 75,6 µm (±7,4); CIDR (įprastinis atspaudas, modelio skanavimas laboratorijoje ir ruošinio iš PMMA frezavimas)- 88,6 µm (±10,0); DSDW (preparacijos skanavimas ir vaškinio ruošinio frezavimas)- 73,3 µm (±7,2); DSDR (preparacijos skanavimas ir ruošinio iš PMMA frezavimas)- 77,9 µm (±10,5). kraštinės adaptacijos rezultatus, nei įklotų ruošiniai gaminti įprastine technika. Gamybos metodas vidinei adaptacijai reikšmingos įtakos neturėjo. 9. Foudda R. Homsy ir kt., 2017, [31] 75 vnt. fantominių krūminių dantų MO

įklotas Frezuojamas, spausdinamas arba ranka modeliuojamas restauracijos ruošinys. Galutinė restauracija presuojama. CICW (įprastinis atspaudas ir įprastine technika gamintas vaško ruošinys)- 45,1 µm (±6,7); CIDW (įprastinis atspaudas, modelio skanavimas laboratorijoje ir vaškinio ruošinio frezavimas)- 37,6 µm (±10,5); CI3DW (įprastinis atspaudas, modelio skanavimas laboratorijoje ir vaškinio ruošinio spausdinimas)- 39,8 µm (±8,7); DIDW (preparacijos skanavimas ir vaškinio ruošinio frezavimas)- 24,8 µm (±3,1); DI3DW (preparacijos skanavimas ir vaškinio ruošinio spausdinimas)- 39,7 µm (±6,7). CICW (įprastinis atspaudas ir įprastine technika gamintas vaško ruošinys)- 78,0 µm (±15,5); CIDW (įprastinis atspaudas, modelio skanavimas laboratorijoje ir vaškinio ruošinio frezavimas)- 83,7 µm (±16,2); CI3DW (įprastinis atspaudas, modelio skanavimas laboratorijoje ir vaškinio ruošinio spausdinimas)- 82,9 µm (±11,8); DIDW (preparacijos skanavimas ir vaškinio ruošinio frezavimas)- 71,9 µm (±7,5); DI3DW (preparacijos skanavimas ir vaškinio ruošinio Įklotų ruošiniai pagaminti naudojant frezavimą ir spausdinimą parodė geresnius kraštinės adaptacijos rezultatus, nei įklotų ruošiniai gaminti įprastine technika. Gamybos metodas vidinei adaptacijai reikšmingos įtakos neturėjo.

(29)

27 spausdinimas)- 88,8 µm (±14,5). 10. Petra C. Guess ir kt., 2013, [32] 72 vnt. išrautų krūminių dantų Užklotas Frezuojama arba presuojama galutinė restauracija.

Grupė IP (IPS e.max Press ir presavimas)- 45,51 µm; Grupė VP (VITA PM9 ir presavimas)- 35,30 µm;

Grupė IC (IPS e.max CAD ir frezavimas)- 50,09 µm. Grupė IP (IPS e.max Press ir presavimas)- 66,90 µm; Grupė VP (VITA PM9 ir presavimas)- 58,31 µm; Grupė IC (IPS e.max CAD ir frezavimas)- 103,37 µm. Įklotai pagaminti naudojant įprastinę techniką ir presavimą parodė geresnius kraštinės ir vidinės adaptacijos rezultatus, nei įklotai, kurie buvo frezuoti. 11. Alireza Keshvad ir kt., 2011, [33] 50 vnt. išrautų krūminių dantų MOD įklotas Frezuojama arba presuojama galutinė restauracija IPS Empress (presuota keramika)- 56 µm; ProCAD (frezuota keramika)- 36 µm. IPS Empress (presuota keramika)- 17 µm; ProCAD (frezuota keramika)- 23 µm. Įklotai pagaminti naudojant frezavimą parodė geresnius kraštinės adaptacijos rezultatus, nei įklotai gaminti įprastine technika ir presuoti. Gamybos metodas vidinei adaptacijai statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo.

(30)

28 Lentelė nr.3. Medžiagos įtaka restauracijos tikslumui.

Eil. Nr. Autorius, metai, šaltinis Medžiaga Frezavimo

įrenginys Rezultatai _{Kraštinė adaptacija} _{Vidinė adaptacija} Išvada Frezuota restauracija 1. F. D. Oz ir kt., 2017, [23] EC- ličio disilikato keramika (IPS e.max CAD); LU- nano keramikos kompozitas (Lava Ultimate); EL- leucitu sustiprinta keramika (IPS Empress CAD). CEREC EC- 33,54 µm; LU- 33,77 µm; EL- 34,23 µm;

Nevertinama. Medžiagos rūšis įklotų kraštinei adaptacijai reikšmingos įtakos neturėjo. 2. MP. Rippe ir kt., 2016, [24] CeRe- nano keramikos kompozitas (Lava Ultimate); CeDis- ličio disilikato keramika (IPS e.max CAD).

CEREC CeRe- kandamasis kraštas: 145,3 µm (±106,5); priekaklelinis kraštas: 116,7 µm (±42,1); CeDis- kandamasis kraštas: 171,8 µm (±56,6); priekaklelinis kraštas: 177,8 µm (±68,9).

CeRe- pulpos sienelė: 227,5 µm (±94,2); ašinė sienelė: 76,7 µm (±24,6); CeDis- pulpos sienelė: 207,2 µm (±61,3); ašinė sienelė: 66,7 µm (±19,9). Nano keramikos kompozitas (Lava Ultimate) parodė geresnius kraštinės adaptacijos rezultatus nei ličio disilikato keramika (IPS e.max CAD). Tačiau ličio disilikato keramika (IPS e.max CAD) parodė geresnius vidinės adaptacijos rezultatus. 3. Işıl Damla Sener-Yamaner ir kt., 2016, [28] CLD- ličio disilikato keramika (IPS e.max CAD); NC- nano keramikos kompozitas (Lava Ultimate). CEREC CLD- 65,03 µm (±22,43); NC- 67,62 µm (±20,84).

Nevertinama. Ličio disilikato keramika (IPS e.max CAD) parodė nežymiai geresnius kraštinės adaptacijos rezutatus nei nano keramikos kompozitas (Lava Ultimate). Presuota restauracija 4. Petra C. Guess ir kt., 2013, [32]

Grupė IP- ličio disilikato keramika (IPS e.max Press); Grupė VP- lauko špato keramika (VITA PM9). EP 600 Grupė IP- 45,51 µm;

Grupė VP- 35,30 µm. Grupė IP- 66,90 µm; Grupė VP- 58,31 µm. Lauko špato keramika (VITA PM9) parodė geresnius kraštinės ir vidinės adaptacijos rezultatus nei ličio disilikato keramika (IPS e.max Press).

(31)

29

3. REZULTATŲ APTARIMAS

3.1. Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos

Šios sisteminės literatūros apžvalgos tikslas buvo įvertinti ir palyginti skaitmenine ir įprastine technika gamintų įklotų/užklotų tikslumą. Siekiant tai išsiaiškinti buvo apžvelgta mokslinė literatūra, kurioje yra lyginama kraštinė ir/ar vidinė adaptacija bemetalių įklotų/užklotų gamintų naudojant skaitmeninį ir įprastinį metodą. Taip pat, buvo apžvelgta ir medžiagos pasirinkimo įtaka restauracijos tikslumui. Atrinktuose straipsniuose restauracijos tikslumas vertintas kraštinio ir/ar vidinio plyšio dydžiu mikrometrais.

Į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukta 11 straipsnių. Visuose straipsniuose buvo aprašomi in vitro tyrimai, kuriuose lyginama dviejų restauracijų gaminimo technikų įtaka tikslumui: skaitmeninės ir įprastinės. Kadangi nustatyta, jog įtrauktų tyrimų tipai, imtys, metodikos ir ieškomi rezultatai buvo per daug skirtingi ir painūs, metaanalizė atlikta nebuvo. Taigi, susistemintų rezultatų patikimumas turėtų būti vertinamas atsargiai.

Nagrinėtuose straipsniuose, kuriuose buvo tiriama gamybos metodo įtaka galutinės restauracijos kraštinei ir vidinei adaptacijai buvo 7 [23-25, 28, 29, 32, 33]. Viename straipsnyje autoriai nerado statistiškai reikšmingo tikslumo skirtumo tarp skaitmeniniu (frezavimo) ir įprastiniu (presavimo) metodu gamintų restauracijų [24]. Keturiuose tyrimuose skaitmenine technika pagamintos dalinės vainikinės restauracijos parodė geresnius kraštinės ir vidinės adaptacijos rezultatus, nei restauracijos, kurios buvo presuojamos [23, 28, 29, 33]. Nors tuo tarpu Alireza Keshvad ir kt. [33] teigia, jog reikšmingos įtakos vidinei adaptacijai gamybos metodas neturėjo. Kiti du tyrimai, kuriuose lyginama gamybos metodo įtaka įkloto/užkloto tikslumui, teigia, jog presuojant restauracijos kraštinė ir vidinė adaptacija yra geresnė [25, 32]. Tokie skirtingi rezultatai gali būti gauti dėl įvairių, su restauracijos gamyba susijusių priežasčių: atspaudų ėmimo technikos (skaitmeniniai ar įprastiniai atspaudai); gipso, kuris buvo naudotas modelių gamybai; medžiagos, iš kurios gaminta restauracija; dantų techniko darbo patirties. Taip pat įtakos rezultatams gali turėti ir matavimų skirtingumas: matavimo metodas, prietaisas, padidinimo lygis, matavimo skaičius ir vietos, kuriose matuota. Tačiau visuose tyrimuose, išskyrus vieną [24], visos pagamintos restauracijos turėjo kliniškai priimtinus rezultatus, kurie pagal įvairius autorius yra nuo 50 iki 120 µm. [20-22].

Likusiuose 4 straipsniuose buvo lyginamas restauracijos ruošinių tikslumas ir jo priklausomybė, nuo gamybos metodo [26, 27, 30, 31]. Dr. Marta Revilla-León ir kt. [26] ir Reza

(32)

30 Eftekhar Ashtiani ir kt. [27] teigia, jog užklotų ruošiniai pagaminti įprastine (manualine) technika turi geresnius kraštinės ir vidinės adaptacijos rezultatus, nei restauracijos pagamintos naudojant skaitmenines technologijas (frezavimą ir presavimą). Tuo tarpu Foudda R. Homsy ir kt. [30, 31] abiejuose savo tyrimuose pateikia kitokius rezultatus: skaitmenine technika pagaminti įklotų ruošiniai rodo geresnius rezultatus vertinant tikslumą, negu restauracijų ruošiniai pagaminti naudojant įprastinę techniką. Tačiau visi autoriai, vieningai teigia, jog visi restauracijų ruošinių gamybos metodai yra kliniškai priimtini.

Kitas aspektas, kuris yra palygintas šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje iš surinktų straipsnių – medžiagos įtaka restauracijos tikslumui. Keturiuose straipsniuose [23, 24, 28, 32], be gamybos metodo, taip pat buvo tiriama ir medžiagos įtaką restauracijos tikslumui. F. D. Oz ir kt. [23] teigia, jog frezuojant restauraciją, medžiagos rūšis įklotų kraštinei adaptacijai reikšmingos įtakos neturėjo. MP. Rippe ir kt. [24] ir Işıl Damla Sener-Yamaner ir kt. [28] lygino nano keramikos kompozitą (Lava Ultimate) ir ličio disilikato keramiką (IPS e.max CAD). Abiejuose tyrimuose padaryta išvada, jog nano keramikos kompozitas pasižymi panašiu tikslumu kaip ir ličio disilikato keramika. Didesnė medžiagos įtaka nustatyta presuojant keramiką [32]: lauko špato keramika (VITA PM9) parodė geresnius kraštinės ir vidinės adaptacijos rezultatus nei ličio disilikato keramika (IPS e.max Press).

Taigi, vieningos nuomonės nėra, kuris gamybos metodas yra tikslesnis – skaitmeninis ar įprastinis, kadangi restauracijos tikslumui įtaką daro net tik gamybos metodas, bet ir kiti faktoriai. Tačiau visi autoriai teigia, jog nepriklausomai nuo gamybos metodo, visų restauracijų tikslumas buvo kliniškai priimtinas.

3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai

Dalinių bemetalių restauracijų tikslumui įtakos gali turėti ir gydytojo patirtis imant atspaudus, ir dantų techniko manualiniai ar skaitmeniniai įgūdžiai. Šioje mokslinės literatūros sisteminėje apžvalgoje buvo remtasi tik in vitro tyrimais, todėl jų rezultatai nėra pakankamai informatyvūs, kad apspręstų restauracijos gamybos technikos pasirinkimą. Taip pat keliuose tyrimuose buvo naudoti fantominiai dantys.

Įvertinus visus šiuos duomenis, galima teigti, kad šios sisteminės apžvalgos rezultatai yra vidutinio reikšmingumo.

(33)

31

IŠVADOS

1. Skaitmeniniu metodu gamintų įklotų/užklotų kraštinis plyšys variavo nuo 33,54 µm iki 177,8 µm (±68,9), vidinis plyšys – nuo 23 µm iki 233,8 µm (±80,5). Skaitmeniniu metodų gamintų restauracijų ruošinių kraštinis plyšys tyrimuose buvo nuo 22,7 µm (±4,2) iki 113,4 µm, vidinis plyšys – nuo 71,9 µm (±7,5) iki 96 µm (±1,97). Tuo tarpu įprastine technika gamintų įklotų/užklotų kraštinis plyšys varijavo nuo 35,30 µm iki 149,5 µm (±27,6), vidinis plyšys – nuo 17 µm iki 156,0 µm (±44). O restauracijų ruošinių gamintų įprastine technika kraštinis plyšys buvo nuo 41,5 µm (±6,6) iki 82,6 µm, vidinis plyšys – nuo 76,7 µm (±13,3) iki 87,4 µm (±20,8).

2. Nėra vieningos nuomonės, kuris bemetalių įklotų/užklotų gamybos metodas yra tikslesnis – skaitmeninis ar įprastinis, nes restauracijos tikslumas priklauso ne tik nuo gamybos metodo, bet ir nuo kitų faktorių, tokių kaip: atspaudo ėmimo technikos, restauracijos medžiagos, gydytojo odontologo ir dantų techniko patirties. Tačiau daugumos autorių [23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33] nuomone, ir skaitmeniniu, ir įprastiniu metodu gamintų restauracijų tikslumas yra kliniškai priimtinas.

3. Įvertinus keturių autorių tyrimuose lygintas medžiagas, galima teigti, jog frezuojant restauraciją, medžiagos rūšis įklotų kraštinei adaptacijai reikšmingos įtakos neturėjo. Didesnė medžiagos įtaka nustatyta presuojant keramiką: lauko špato keramika (VITA PM9) parodė geresnius kraštinės ir vidinės adaptacijos rezultatus nei ličio disilikato keramika (IPS e.max Press).

(34)

32

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Pak HS, Han JS, Lee JB, Kim SH, Yang JH. Influence of porcelain veneering on the marginal fit of digident and lava CAD/CAM zirconia ceramic crowns. J Adv Prosthodont. 2010;2:33–8.

2. Lima FF, Neto CF, Rubo JH, Santos GC, Jr, Santos MJ. Marginal adaptation of CAD-CAM onlays: Influence of preparation design and impression technique. J Prosthet Dent. 2018;120:396–402.

3. Guess PC, Vagkopoulou T, Zhang Y, Wolkewitz M, Strub JR. Marginal and internal fit of heat pressed versus CAD/CAM fabricated all-ceramic onlays after exposure to thermo-mechanical fatigue. J Dent. 2014;42:199–209.

4. H. J. Conrad, W. J. Seong, and I. J. Pesun, “Current ceramic materials and systems with clinical recommendations: a systematic review,” Journal of Prosthetic Dentistry, vol. 98, no. 5, pp. 389–404, 2007

5. Heymann HO, Bayne SC, Sturdevant JR, et al. The clinical performance of CAD-CAM-generated ceramic inlays: a four-year study. J Am Dent Assoc 1996;127(8):1171–81.

6. Fasbinder DJ. Clinical performance of chairside CAD/CAM restorations. J Am Dent Assoc 2006;137(Suppl):22S–31S.

7. Wittneben JG, Wright RF, Weber HP, et al. A systematic review of the clinical performance of CAD/CAM singletooth restorations. Int J Prosthodont 2009;22(5):466–71.

8. Guess PC, Strub JR, Steinhart N, et al. All-ceramic partial coverage restorations–midterm results of a 5-year prospective clinical splitmouth study. J Dent 2009;37(8): 627–37.

9. D’Arcangelo C, Zarow M, De Angelis F, Vadini M, Paolantonio M,Giannoni M, et al. Five-year retrospective clinical study of indirect composite restorations luted with a light-cured composite in posterior teeth. Clin Oral Investig 2014;18:615-24.

10. Ali AO. Accuracy of digital impressions achieved from five different digital impression systems. Dentistry 2015;5:300.

11. Baig MR, Tan KB, Nicholls JI. Evaluation of the marginal fit of a zirconia ceramic computer-aided machined (CAM) crown system. J Prosthet Dent 2010; 104: 216-227. 24) 12. Pak HS, Han JS, Lee JB, Kim SH, Yang JH. Influence of porcelain veneering on the

marginal fit of Digident and Lava CAD/CAM zirconia ceramic crowns. J Adv Prosthodont 2010; 2: 33-38.

13. Holmes JR, Bayne SC, Holland GA, Sulik WD. Considerations in measurement of marginal fit. J Prosthet Dent 1989; 62: 405-408.

(35)

33 14. Jacobs MS, Windeler AS. An investigation of dental luting cement solubility as a function

of the marginal gap. J Prosthet Dent 1991; 65: 436-442.

15. McLean JW, von Fraunhofer JA. The estimation of cement film thickness by an in vivo technique. Br Dent J 1971; 131: 107-111.

16. Reich S, Gozdowski S, Trentzsch L, Frankenberger R, Lohbauer U. Marginal fit of heat-pressed vs. CAD/CAM processed all-ceramic onlays using a milling unit prototype. Oper Dent 2008; 33: 644-650. 29)

17. Davis DR. Comparison of fit of two types of all-ceramic crowns. J Prosthet Dent 1988; 59: 12-16.

18. Hung SH, Hung KS, Eick JD, Chappell RP. Marginal fit of porcelain-fused-to-metal and two types of ceramic crown. J Prosthet Dent 1990; 63: 26-31.

19. Council adopts American Dental Association Specification No. 8 (dental zinc phosphate cement) and 11 (agar impression material). Council on Dental Materials and Devices. J Am Dent Assoc 1967; 74: 1565-1573.

20. Coli P, Karlsson S. Fit of a new pressure-sintered zirconium dioxide coping. Int J Prosthodont 2004;17:59-64.

21. Chan C, Haraszthy G, Geis-Gerstorfer J, Weber H, Huettemann H. Scanning electron microscopic studies of the marginal fit of three esthetic crowns. Quintessence Int 1989;20:189-93.

22. Rudd RW, Rudd KD. A review of 243 errors possible during the fabrication of a removable partial denture: part I. J Prosthet Dent. 2001;86:251-61.

23. F. D. Oz and S. Bolay Comparative evaluation of marginal adaptation and fracture strength of different ceramic inlays produced by CEREC Omnicam and heat-pressed technique. International Journal of Dentistry 2018.

24. Rippe MP, Monaco C, Volpe L, Bottino MA, Scotti R, Valandro LF. Different Methods for inlay production: effect on internal and marginal adaptation, adjustment time, and contact point. Operative Dentistry 2016.

25. Norah K. Alajaji, BDS, MSC, David Bardwell, DMD, MSC, Matthew Finkelman, PHD, Ala Ali, BDS, MSC, DSC.Micro-CT evaluation of ceramic inlays: comparison of the marginal and internal fit of five and three axis CAM systems with a heat press technique. Journal of Esthetic and Restorative Dentistry 2016.

26. Revilla-León M, Olea-Vielba M, Esteso-Saiz A, Martínez-Klemm I, Özcan M.Marginal and internal gap of handmade, milled and 3D printed additive manufactured patterns for pressed lithium disilicate onlay restorations. European Journal of Prosthodontics and Restorative Dentistry 2018.

(36)

34 27. Reza Eftekhar Ashtiani DDS, MS, Leila Nasiri KhanlarDDS, MS, Minoo Mahshid DDS,

MS, Alireza Moshaverinia DDS, MS, PhD. Comparison of dimensional accuracy of conventionally and digitally manufactured intracoronal restorations. The Journal of prosthetic dentistry 2017.

28. Işıl Damla Sener-Yamaner, Atilla Sertgöz, Tugba Toz-Akalın & Mutlu Özcan. Effect of material and fabrication technique on marginal fit and fracture resistance of adhesively luted inlays made of CAD/CAM ceramics and hybrid materials. Journal of Adhesion Science and Technology 2016.

29. Leneena Gudugunta, Praffulla Mynampati, Matada Basavarajaiah Jeevan, Sathiyavathi Mahendra Kumar, Anitha Akkaloori, Sai Krishna Tejavath. The marginal discrepancy of lithium disilicate onlays: Computer-aided design versus press. Journal of Conservative Dentistry 2019.

30. Homsy FR, Özcan M, Khoury M, Zeina A. K. Majzoub. Comparison of fit accuracy of pressed lithium disilicate inlays fabricated from wax or resin patterns with conventional and CAD-CAM technologies. The Journal of Prosthetic Dentistry 2018.

31. Homsy FR, Özcan M, Khoury M, Zeina A. K. Majzoub. Marginal and internal fit of pressed lithium disilicate inlays fabricated with milling, 3D printing, and conventional technologies. The Journal of Prosthetic Dentistry 2017.

32. Petra C. Guess, Thaleia Vagkopoulou, Yu Zhang, Martin Wolkewitz, Joerg R. Strub. Marginal and internal fit of heat pressed versus CAD/CAM fabricated all-ceramic onlays after exposure to thermo-mechanical fatigue. Journal of Dentistry 2013.

33. Alireza Keshvad, DDS, PhD, Tabassom Hooshmand, DDS, PhD, Farokh Asefzadeh, DDS, MSc, Foroogh Khalilinejad, DDS, Mohammad Alihemmati, DDS, MSc, & Richard Van Noort, BSc, DPhil. Marginal gap, internal fit, and fracture load of leucite-reinforced ceramic inlays fabricated by CEREC inLab and hot-pressed techniques. Journal of Prosthodontics 2011.

(37)

35