LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
SIDA MOLEIKAITIENö
GALVIJŲ MASöS IR AMŽIAUS ĮTAKA SKERDENŲ IŠEIGAI IR KOKYBEI
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovai: doc. dr. Nijol÷ Pečiulaitien÷
prof. dr. Vigilijus Jukna
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Galvijų mas÷s ir amžiaus įtaka skerdenos išeigai ir kokybei“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2014.03.20 Sida Moleikaitien÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ
LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2014.03.20 Sida Moleikaitien÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO
GYNIMO
2014.03.20 doc. dr. Nijol÷ Pečiulaitien÷
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2014.03.20 prof. habil. dr. Romas Gružauskas
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA...4 SUMMARY...5 ĮVADAS...6 1.LITERATŪROS APŽVALGA...71.1.Galvijų skerdenų klasifikavimas...7
1.2.Genetinių veiksnių įtaka galvijų masei ir skerdenų kokybei...9
1.2.1.Galvijų veisl÷...9
1.2.2.Galvijų amžius...10
1.2.3.Galvijų lytis...11
1.3.Negenetinių veiksnių įtaka galvijų masei ir skerdenų kokybei...11
1.3.1.Galvijų mityba...11
1.3.2.Galvijų laikymas...12
1.3.3.Galvijų transportavimas...13
1.3.4.Galvijų priešskerdiminis laikymas...15
1.3.5.Galvijų skerdimas...16
2.TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI...17
2.1.Tyrimo medžiaga...17
2.2.Statistin÷ analiz÷...18
3.TYRIMŲ REZULTATAI...19
3.1.Įvairių veiksnių įtaka galvijų skerdenos išeigai...19
3.2.Galvijų mas÷s įtaka skerdenų išeigai...20
3.3.Galvijų mas÷s įtaka skerdenų kokybei...22
3.3.1.Galvijų mas÷s įtaka skerdenų raumeningumo klasei...24
3.3.2.Galvijų mas÷s įtaka skerdenų riebumo klasei...27
3.4.Galvijų amžiaus įtaka skerdenų išeigai...30
3.5.Galvijų amžiaus įtaka skerdenų kokybei...31
3.5.1.Galvijų amžiaus įtaka skerdenų raumeningumo klasei...31
3.5.2.Galvijų amžiaus įtaka skerdenų riebumo klasei...32
4.REZULTATŲ APTARIMAS...34 IŠVADOS...36 REKOMENDACIJOS...37 PADöKA...38 LITERATŪRA...39 PRIEDAI...43
4
SANTRAUKA
Autor÷: Sida Moleikaitien÷
Tema: Galvijų mas÷s ir amžiaus įtaka skerdenų išeigai ir kokybei. Darbo vadovai: prof.dr. Vigilijus Jukna, doc. dr. Nijol÷ Pečiulaitien÷ Darbo apimtis: 42 puslapiai, 29 lentel÷s, 3 paveikslai.
Rezultatai ir aptarimas: Darbas atliktas 2011-2014 metais LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s katedroje ir X gyvulių skerdykloje. Darbui panaudota 2011-2012 metais gyvulių skerdykloje paskerstų galvijų duomenys: 423 buliai, 492 telyčios ir 3975 karv÷s. Duomenys statistiniam tyrimui buvo susisteminti: galvijų svoris suskirstytas 50 kg intervalais, amžius suskirstytas 2 m÷n. intervalais.
Tyrimo metu nustat÷me, kad galvijų mas÷s did÷jimas didino skerdenų išeigą. Bulių grup÷je koreliacinis ryšys tarp priešskerdimin÷s mas÷s ir skerdenos išeigos buvo didžiausias r=0,4 (p<0,001), lyginant su telyčių (r=0,3; p<0,001) ir karvių (r=0,2; p<0,01) min÷tais rodikliais. Galvijų mas÷ įtakoja skerdenų kokybę. Did÷jant gyvulio masei, did÷ja jų raumeningumas bei riebumas ir jie priskiriami aukštesnei skerdenų klasifikacijos klasei. Bulių, telyčių ir karvių grup÷se riebumo ir raumeningumo klas÷s yra susijusios ir statistiškai reikšmingos (p<0,01-p<0,001). Did÷jant galvijų amžiui did÷ja ir jų skerdenų išeigos. Bulių ir telyčių grup÷se koreliacinis ryšys tarp jų amžiaus ir skerdenos išeigos yra silpnas (r=0,1; p<0,05), tačiau vis tiktai did÷jant amžiui pastebimas skerdenos išeigos did÷jimas (p<0,05). Analizuojant koreliacinius ryšius tarp karvių amžiaus ir skerdenos išeigos yra nustatytas neigiamas ryšys (r=-0,3; p<0,01). Tai rodo, kad did÷jant karvių amžiui skerdenos išeiga maž÷ja. Galvijų amžius turi teigiamos įtakos bulių ir telyčių svoriui bei skerdenų kokybei. Esant didesnei gyvulio masei, did÷ja jų raumeningumas ir jie priskiriami aukštesnei skerdenų klasifikacijos klasei. Karvių raumeningumo klas÷s priklaus÷ nuo jų amžiaus. Min÷tas rodiklis, esant karvių amžiui iki 80 m÷n. did÷jo, o vyresn÷ms maž÷jo. Tiesiogin÷s įtakos tarp karvių amžiaus ir riebumo klasių nenustatyta.
5
SUMMARY
Author: Sida Moleikaitien÷
Topic: The influence of mass and age of cattle on the carcass meat yield and quality. Supervisors of the papper: prof.dr. Vigilijus Jukna, doc. dr. Nijol÷ Pečiulaitien÷ The scope of the papper: 42 pages, 29 tables, 3pictures.
The outcomes and considerations: The paper was carried out from 2011 to 2014, in LSMU Veterinary Academy, Livestock Department and X cattle slaughterhouse. For the paper was used the data of slaughtered cattle in the slaughterhouse from 2011 to 2012 : 423 bulls, 492 heifers and 3975 cows. The data was systematised for the statistics research: the weight of the cattle was divided at 50 kg intervals, the age was divided at 2 month intervals.
In the research was established that the increase of the mass of the cow increased the yield of the carcass meat. The correliation between the mass of the meat before the slaughter has taken place and the carcass meat was the greatest in the group of bulls r=0.4 (p<0.001), in comparison to the group of heifers (r=0.3; p<0.001) and cows (r=0.2; p<0.01) above the pointed out quality indicators. The mass of the cattle influences the quality of the carcass meat. The increase of cattle mass increases their muscularity and fatness and as a result they are attributed to the higher carcass meat classification class. In the groups of bulls, heifers and cows the fatness and muscularity classes are connected and significant for statistics (p<0.01; p<0.001). When cattle grow older the carcass meat yield increases. In the groups of bulls and hifers the correlation between their age and carcass meat yield is weak (r=0.1; p<0.05), however, when the cattle grow older there is observed an insignificant increase in the carcass meat yield (p<0.05). While analysing the correlation beween the age of cows and the carcass meat amount there is establised the negative relation (r=-0.3; p<0.01). It points out that the increase of cow age decreasesthe carcass meat yield. The age of cattle makes positive influence on the amount and quality of carcass meat of bulls and heifers. The greater mass of the cow is directly connected to the increase of its muscularity so that they are attributed to the higher carcass meat classification class. The cow mascularity classes depended on their age. The above mentioned indicator increased when cows were 80 months old and dicreased if they were older.The direct influence between the age of cows and fatness classes was not estimated.
6
ĮVADAS
Galvijiena yra svarbus amino rūgščių, mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltinis, tod÷l ji vaidina svarbų vaidmenį žmonių mityboje. Mitybos specialistų nuomone, galvijiena ir veršiena tur÷tų sudaryti didžiausią žmogaus suvartojamos m÷sos dalį. Išvystytos pienin÷s galvijininkyst÷s šalyse daugiausia galvijienos gaunama iš pieninių veislių galvijų prieauglio ir iš brokuotų suaugusių galvijų. Galvijų skerdenos išeiga ir morfologin÷ sud÷tis priklauso nuo veisl÷s, lyties, š÷rimo įvairiais augimo laikotarpiais, individualių gyvulio savybių, įmitimo ir amžiaus. (Jukna ir kt., 2009). Esminis m÷sinių gyvulių auginimo tikslas yra pagaminti aukštos kokyb÷s jautieną. Galutinei produkcijai įtakos turi viskas: kaip gyvuliai prižiūrimi, jų veisl÷, lytis, š÷rimo būdas. Skerdenos išeiga ir geros raumeningumo bei riebumo klas÷s yra svarbūs veiksniai jautienos gamybos pelningumui. Labai svarbus kokybiškos m÷sos gamyboje yra pats skerdimo procesas ir m÷sos apdorojimas po skerdimo (Jamieson, 2013).
Didžiausia m÷sinių veislių galvijų skerdenos išeiga yra nuo 67 iki 70 proc., tuo tarpu intensyviai augintų, sveriančių 450–500 kg pieninių veislių buliukų ji sudaro nuo 54 iki 55 proc. Pageidaujamas jaunų buliukų skerdimo amžius – ne vyresni nei 18 m÷n., jautukų ir telyčių – 24 m÷nesiai. Atskirų mokslininkų teigimu, skerdenos valgomųjų dalių išeiga (be kaulų, sausgyslių ir kremzlių) su gyvulių amžiumi did÷ja. Gyvuliui augant d÷l netolygaus atskirų audinių ir organų augimo intensyvumo skerdenos išeiga did÷ja. Kuo skerdienoje daugiau raumeninio ir riebalinio audinio, tuo ji geresn÷ (Jukna ir kt., 2009). Daugelyje intensyvios žemdirbyst÷s šalių gyvulių selekcija vykdoma atsižvelgiant ne tik į kiekybinius, bet ir į kokybinius m÷sos produkcijos rodiklius (Jukna ir kt., 2010). Galvijų skerdenos kokyb÷ vertinama pagal šešias SEUROP raumeningumo klases. Lietuvoje auginama daug pieninių galvijų, kurių skerdena yra prastesn÷s kokyb÷s, tod÷l daugiausia skerdenų atitinka O ir P raumeningumo klases (Jukna ir kt., 2009).
Tačiau galvijų skerdenų išeigą ir kokybę sąlygoja daugelis faktorių, kaip laikymo, š÷rimo sąlygos, genotipas, skerdžiamų galvijų mas÷, fiziologin÷ būkl÷. Tod÷l mūsų darbo tikslas: nustatyti galvijų mas÷s ir amžiaus įtaką skerdenų išeigai ir kokybei.
Mūsų darbo uždaviniai:
1.Išanalizuoti galvijų mas÷s įtaką skerdenų išeigai. 2.Išanalizuoti galvijų mas÷s įtaką skerdenų kokybei. 3.Išanalizuoti galvijų amžiaus įtaką skerdenų išeigai. 4.Išanalizuoti galvijų amžiaus įtaką skerdenų kokybei.
7
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Galvijų skerdenų klasifikavimas
Galvijų skerdenos pagal amžių ir lytį skirstomos į kategorijas: A – jaunų (ne vyresnių nei dveji metai) nekastruotų bulių, B – kitų (vyresnių nei dveji metai) nekastruotų bulių, C – jaučių (kastruotų bulių), D – karvių (apsiveršiavusių patelių) ir E – telyčių skerdenos (Jukna ir kt., 2009).
1 lentel÷. Raumeningumas. Skerdenų profilių, ypač jos svarbiausių dalių (šlaunų, nugaros, menčių), išsivystymas
Raumeningumo klas÷
Papildomos nuostatos
S
Aukščiausioji
Šlaunis: ypač apvali, dvigubų raumenų, su matomomis skiriamosiomis juostomis
Nugara: labai plati ir labai stora iki pat ment÷s Ment÷: ypač apvali
Ypač didel÷ išorinio kumpio
dalis užeina ant dubens
sulenkimo (symphisis pelvis) Viršutinis kumpis labai apvalus E
Puiki
Šlaunis: labai apvali
Nugara: plati ir labai stora iki pat ment÷s Ment÷: labai apvali
Išorinis kumpis gerokai užeina
ant dubens sulenkimo
(symphisis pelvis)
Viršutinis kumpis labai apvalus U
Labai gera
Šlaunis: apvali
Nugara: plati ir stora iki pat ment÷s Ment÷: apvali
Išorinis kumpis užeina ant dubens sulenkimo (symphisis pelvis)
Viršutinis kumpis apvalus R
Gera
Šlaunis: gerai išsivysčiusi
Nugara: stora, ne tokia plati prie ment÷s Ment÷: gana gerai išsivysčiusi
Išorinis kumpis ir viršutinis kumpis šiek tiek apvalūs
O Nebloga
Šlaunis: nuo vidutinio iki nepakankamo išsivystymo
Nugara: nuo vidutinio iki nepakankamo storio Ment÷: nuo vidutinio išsivystymo iki beveik plokščios
Viršutinio kumpio profilis tiesus
P Menka
Šlaunis: prastai išsivysčiusi
Nugara: siaura su matomais kaulais Ment÷: plokščia su matomais kaulais
8
Raumeningumo klasifikacija nusako skerdenos išsivystymą, struktūrą, kokybę. Europos Sąjungoje naudojama bendra EUROP raumeningumo klasifikacijos sistema, kurioje E klas÷ apibūdina karkasą su labai dideliais ir išsivysčiusiais raumenimis, o P klasei priskiriama nepakankamai išsivysčiusių gyvulių skerdena su labai plonais, silpnai išsivysčiusiais raumenimis. Atskiros šalys yra pasitvirtinusios poklasių sistemą ir raumeningumo, ir riebalingumo klas÷ms. Aukštesn÷ raumeningumo kokyb÷s klas÷ reiškia, kad skerdenoje yra daugiau m÷sos ir d÷l to skerdyklų dažniausiai yra vertinama aukštesne kaina (Jamieson, 2013). Šalyje didžiausią dalį skerdžiamų galvijų sudaro pieninių veislių gyvuliai. Skerdžiamų galvijų m÷sos išeiga maža, skerdenos dažniausiai atitinka tik O ir P raumeningumo klasių reikalavimus (SEUROP klasifikacija) (Paulauskas ir kt., 2005).
Skerdena klasifikuojama, identifikuojama ir sveriama ne v÷liau kaip per valandą nuo gyvulio paskerdimo. Papildomos nuostatos d÷l suaugusių galvijų skerdenų raumeningumo pateikiamos 1 lentel÷je: Raumeningumas. Skerdenų profilių, ypač jos svarbiausių dalių (šlaunų, nugaros, menčių), išsivystymas.
2 lentel÷. Riebalinis sluoksnis. Riebalų kiekis skerdenos išorin÷je pus÷je ir krūtin÷s ląstoje Riebalinio sluoksnio klas÷ Papildomos nuostatos 1 Labai žema
Krūtin÷s ląstoje riebalų n÷ra
2 Žema
Krūtin÷s ląstoje tarp šonkaulių aiškiai matomi raumenys
3
Vidutin÷
Krūtin÷s ląstoje tarp šonkaulių šiek tiek matomi raumenys
4 Aukšta
Riebalų juostos ant šlaunies ryškios. Krūtin÷s ląstoje tarp šonkaulių esantys raumenys gali būti su riebalais
5
Labai aukšta
Šlaunis beveik visa padengta riebalais, riebalų juostų beveik nesimato. Krūtin÷s ląstoje tarp šonkauliųesantys raumenys yra su riebalais
(http://eur-lex.europa.eu. prieiga per internetą 2013 m. lapkričio 28d.)
Riebumo klasifikacija pagal EUROP sistemą nusako, kiek riebalų yra skerdenoje. 1-oji klas÷ apibūdina skerdeną su labai mažu riebalų kiekiu, o 5-oji klas÷ – su didel÷mis riebalų sankaupomis. Kai skerdenoje yra per daug riebalų, iškaulintojai ir perdirb÷jai turi juos nupjauti prieš pakuodami ir
9
apdorodami m÷są, taip gaištamas laikas ir sumaž÷ja skerdenos vert÷. Didžiausia kaina mokama už m÷są, priskirtą 2-ai ir 3-iai riebalingumo klas÷ms (Jamieson, 2013).
Papildomos nuostatos d÷l suaugusių galvijų skerdenų riebalinio sluoksnio klasių pateikiamos 2 lentel÷je: Riebalinis sluoksnis. Riebalų kiekis skerdenos išorin÷je pus÷je ir krūtin÷s ląstoje.
1.2. Genetinių veiksnių įtaka galvijų masei ir skerdenų kokybei
1.2.1. Galvijų veisl÷s
Pasaulyje žinoma labai daug m÷sinių galvijų veislių. Vienų veislių gyvuliams reikia labai gerų š÷rimo bei laikymo sąlygų ir jie labai sparčiai auga, kitų – visai nereiklūs, tačiau l÷čiau auga. Tokių m÷sinių galvijų, kaip limuzinai, vidutinis penimų buliukų priesvoris per parą gali būti 1 050– 1 200 g, telyčaičių – 950–1 000 g, šarol÷ veisl÷s buliukų – 1 150–1 300 g, telyčaičių – 1000–1100 g, belgų žydrųjų veisl÷s buliukų – 1200–1300 g, telyčaičių – 1 000–1 100 g, angusų veisl÷s buliukų – 950–1 000 g, telyčaičių – 800–850 g, halov÷jų veisl÷s buliukų – 450–500 g, telyčaičių – 400–450 g (Skurdenien÷ ir kt., 2007).
Gyvulių produktyvumas ir produkcijos kokyb÷ priklauso nuo genotipinių ir fenotipinių veiksnių (Jukna ir kt., 2008). Tyrimų duomenys rodo, kad bulių genotipai turi įtakos m÷sos kokybei ir priesvoriui per parą. Nevienodas ir skirtingo genotipo galvijų augimo intensyvumas (Jukna ir kt., 2010). Veisl÷s įtaka yra labai ryški pen÷jimosi ir m÷singumo rodikliams. (Jukna ir kt., 2010). Taigi gyvulių produktyvumą bei produkcijos kokybę reikia gerinti veisiant aukštos genetin÷s vert÷s gyvulius, kurie savo produktyviąsias savybes, kiekybines ir kokybines, gerai perduoda palikuonims veisiant grynuoju veisimu bei kryžminant. To pasiekti galima, jei karvių s÷klinimui ir kergimui naudosime tik patikrintus pagal palikuonių pen÷jimosi ir m÷sines savybes bulius (Jukna ir kt., 2006). Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad pen÷jimo ir skerdimo rezultatai daug priklauso nuo gyvulio veisl÷s. Šalyse, kur išvystyta m÷sin÷ galvijininkyst÷, daugiausia galvijienos gaunama iš m÷sinių veislių galvijų. Šalyse, kur m÷sinių galvijų populiacija maža, jautienos kokyb÷ gerinama pieninių veislių karves kryžminant su m÷sinių veislių buliais (Jukna ir kt., 2010). Tam tikslui dalį karvių iš pieno bandų, brokuotas karves ir telyčias būtų galima s÷klinti specialiai parinktų grynaveislių m÷sinių galvijų bulių sperma (Paulauskas ir kt., 2005). Tyrimai rodo, kad m÷sinių bulių kryžminimas su pieninių karvių veisl÷mis tur÷tų būti vienas iš atrankos kriterijų, nes tinkama atranka žymiai pagerintų m÷sinių galvijų pen÷jimosi rezultatus bei skerdenų vertę (Wajda ir kt., 2006). Pavyzdžiui, Anglijoje m÷siniai galvijai iš pieno bandų sudaro apie 64 proc. Ekspertų nuomone, Lietuvoje apie 40 proc. pieno bandų karvių būtų galima kryžminti su m÷siniais galvijais.
10
Taip palyginti sparčiai padid÷tų galvijienos kokyb÷, be to, šalyje yra platus įvairių m÷sinių galvijų bulių spermos pasirinkimas (Paulauskas ir kt., 2005).
Gyvulių augimo sparta yra svarbus ekonominis galvijienos gamybos rodiklis. Siekiama auginti tokius gyvulius, kurie sparčiai auga, gerai perduoda savo produktyviąsias savybes palikuonims grynuoju veisimu ar kryžminant. Siekiama, kad jų m÷sa būtų aukštos biologin÷s vert÷s, pasižyminti geromis technologin÷mis bei kulinarin÷mis savyb÷mis. Didinant m÷sos produkcijos genetinį potencialą svarbus vaidmuo tenka buliams. Ilgalaik÷ praktika rodo, kad, auginant tomis pačiomis sąlygomis 15 m÷n., tos pačios veisl÷s atskirų bulių palikuonių mas÷s skirtumas sudaro net 60–70 kg. Tokio amžiaus prastesnių bulių palikuonys sveria vidutiniškai 430 kg, o geriausių pagal šį rodiklį palikuonių mas÷ vidutiniškai yra 500 kg. Atskirų bulių palikuonys nevienodai efektyviai panaudoja pašarus kūno masei didinti. Šio rodiklio maksimalus skirtumas tarp bulių palikuonių grupių kartais sudaro net 30–33 proc. Buliaus įtaka gana ryški ir palikuonių skerdenos išeigai bei raumeningumo ir riebalingumo klasei. Skerdenos išeigos skirtumas tarp bulių palikuonių grupių sudaro iki 3–4 proc. (Jukna ir kt., 2010). Tiriant skerdenų genetinius parametrus pagal SEUROP klasifikacijos metodą, buvo vertinami Čekijos m÷siniai galvijai. Genetin÷ koreliacija tarp skerdenos svorio ir skerdenos raumeningumo klasifikavimo buvo didel÷, o tarp skerdenos svorio ir skerdenos riebumo klasifikavimo koreliacija buvo vidutin÷ (Veselá et al., 2011). Kryžminimui galvijų veislę reik÷tų pasirinkti atsižvelgiant į tai, kokia bus taikoma galvijų auginimo sistema ( Paulauskas ir kt., 2005).
1.2.2. Galvijų amžius
Su gyvulių amžiumi did÷ja skerdenų raumeningumo klas÷ (Jukna ir kt., 2009). Intensyviausias raumenų augimas pas jaunus galvijus yra pirmaisiais 15-18 gyvenimo m÷nesiais. Esant pilnaverčiui š÷rimui, gyvūnų jauniklių raumenų augimo tempas yra gerokai didesnis nei skeleto, kas sukuria palankias sąlygas sunkioms, labai raumeningoms skerdenoms su dideliu labai vertingų nepažeistų minkštų dalių kiekiu (Кобыляцкий, 2010). Skerdimo amžius ir š÷rimo sistema yra du pagrindiniai veiksniai, daugiausia įtakojantys augimo ir m÷sin÷ms savyb÷ms (Agastin et al., 2013).
Taikant intensyvias technologijas, skerdimui auginami m÷siniai galvijai iki reikiamo svorio užauga per 15 m÷nesių, pusiau intensyvias – per 16–21 m÷n., o ekstensyvias – per 22 ir daugiau m÷nesių. Taikant intensyvias technologijas, auginami v÷lai bręstantys stambių veislių m÷siniai galvijai ir jų mišrūnai (Šarol÷, Belgų m÷lynieji, Simentalio ir kt.). Nujunkyti šie galvijai (7–8 m÷n.)
11
penimi geros kokyb÷s kukurūzų arba daugiamečių žolių silosu, koncentratais bei vitaminų ir mineralų priedais. Kaip rodo atliktų tyrimų rezultatai, galvijai šeriami pagal intensyvią auginimo technologiją gali gerokai padidinti m÷sos gamybą ir ekonominį jautienos gamybos efektyvumą iki 7–10 proc. (Колосов и др., 2010).
1.2.3. Galvijų lytis
Skerdenos išeigai ir raumeningumo klasei turi įtakos ir lytis, ir amžius. Didžiausia skerdenos išeiga nustatyta buliukų ir bulių, mažesn÷ – telyčių, o mažiausia – karvių. Ta pačia seka išsid÷st÷ ir skerdenų raumeningumo klas÷s duomenys. Pagal šį rodiklį geriausiai įvertintos buliukų ir bulių skerdenos, kiek prasčiau – telyčių, o prasčiausiai – karvių ( Jukna ir kt., 2009). Veisl÷, mityba ir lytis yra pagrindiniai veiksniai, kurie keičia skerdenos savybes. Riebalų storis yra vienas iš pagrindinių parametrų, kuris priklauso nuo lyties. Karvių (4,72 mm) ir telyčių (4,00 mm) riebalų sluoksnis buvo didesnis nei bulių (1,75 mm) ir jaučių (2,81 mm) (Rotta et al., 2009). Galvijų riebalinio audinio spalva priklauso nuo amžiaus, lyties ir veisl÷s. Svarbiausias išorinis veiksnys yra mityba (Dunne et al., 2009).
1.3. Negenetinių veiksnių įtaka galvijų masei ir skerdenų kokybei
1.3.1. Galvijų mityba
Svarbiausias išorinis veiksnys yra mityba, kurio poveikis priklauso nuo š÷rimo trukm÷s. (Dunne et al., 2009). Galvijų skerdenos išeigai didelę įtaką turi š÷rimo sistema (Vrotniakien÷, 2003). Europos Sąjungos šalyse dažniausiai m÷siniai galvijai auginami pagal tris sistemas – intensyvią, pusiau intensyvią arba ekstensyvią. Tokias m÷sinių galvijų auginimo sistemas reik÷tų taikyti ir Lietuvoje (Колосов и др., 2010).
Galvijai auginami pagal pusiau intensyvias technologijas daugiausia priauga vasaros metu, ganant ganyklose. Šioms technologijoms geriausiai tinka vidutiniškai bręstančių veislių galvijai (Aubrakų, Limuzino, ir kt.). Žiemą tokie galvijai šeriami silosuotais arba kitais stambiaisiais pašarais, jiems duodama nedaug koncentruotų pašarų, vitaminų ir mineralų priedų. Jeigu pakanka žolinių pašarų maistingumo, koncentratų galima visai neduoti. Pavasarį išgynus į ganyklas, jų augimo tempai greit÷ja ir taip kompensuojami žiemos laikotarpiu sumaž÷ję priesvoriai. Toks galvijų auginimas dar vadinamas kompensaciniu. Auginant kompensaciniu būdu žymiai sumaž÷ja pašarų išlaidos.
12
Taikant ekstensyvias m÷sinių galvijų auginimo technologijas, kryžminti labiausiai tinka anksti bręstančių, smulkesnių veislių galvijai ir jų mišrūnai (Herefordo, Aberdyno Anguso ir kt). Jie n÷ra reiklūs pašarams, tod÷l pakankamai sparčiai auga vidutinio našumo ganyklose, o žiemos metu – šeriami geros kokyb÷s silosuotais pašarais. Taikant ekstensyvias galvijų auginimo technologijas, koncentruotų pašarų neduodama, nes šeriami intensyviai jie priaugina per daug riebalų. Min÷tų veislių galvijai yra atsparūs aplinkos veiksniams, nereiklūs pašarams, jų m÷sa geros kokyb÷s, nes galvijai turi plonas raumenines skaidulas. Be to, jų skerdenose yra daug „marmurin÷s“ m÷sos, kuri Europos Sąjungos rinkose turi paklausą (Paulauskas ir kt., 2005).
Dažnai galvijai skerdimui auginami taikant mišrias auginimo technologijas. Pvz., jeigu matoma, kad galvijams trūksta svorio (kai jie auginami taikant pusiau intensyvią technologiją), auginimo pabaigoje jiems duodama koncentratų. Be to, taikant neintensyvias technologijas, galvijams reikia duoti vitaminų ir mineralų priedų (Paulauskas ir kt., 2005).
Bandymo metu buvo nustatyti skirtingų š÷rimo tipų, taikytų paskutiniuosius keturis m÷nesius prieš skerdimą, poveikis telyčių ir buliukų pen÷jimo rodikliams bei skerdenos kokybei. Diferencijuotas š÷rimas paskutiniuosius keturis m÷nesius prieš skerdžiant skirtas paruošti galvijus tolesniam apdorojimui, padidino telyčių ir bulių paros priesvorį. (Šmiecinska ir kt., 2006).
Vertinant š÷rimo įtaką Holšteino veršelių skerdenų išeigai ir m÷sos riebalų rūgščių sud÷čiai, tyrimo rezultatai parod÷, kad prid÷jus kukurūzų siloso vedama prie didesn÷s gamybos. Veršeliai parod÷ aukštesnius pen÷jimo parametrus. (Vavrišinova ir kt., 2013). Tyrimo atlikto su Holšteino fryzų buliukais, nustatyta, kad žlaugtais papildyti visaverčiai racionai buliukams, penimiems iki 570 kg kūno mas÷s, tur÷jo reikšmingos įtakos paros priesvorio did÷jimui ir mažesn÷ms pašarų sąnaudoms pirmoje š÷rimo faz÷je, nuo 251 kg iki 400 kg kūno mas÷s. (Wajda ir kt., 2012). Atlikus bandymą su dviem analogiškomis Lietuvos juodmargių veisl÷s buliukų grup÷mis, buvo ištirti skirtingo apykaitos energijos ir žalių baltymų kiekio poveikis pieno ir m÷sos veisl÷s jaunų buliukų, augintų iki 13 m÷nesių, prieaugiui, skerdenų bei m÷sos kokybei. Gyvuliai, gavę daugiau apykaitos energijos ir baltymų, augo intensyviau ir tur÷jo tendenciją organizme labiau kaupti vidaus riebalus. Intensyviau augintų tiriamosios grup÷s buliukų m÷sos kokyb÷ buvo geresn÷ (Bendikas ir kt., 2009). Did÷jant priešskerdiminiam nupen÷tų buliukų svoriui, dažniausiai did÷ja ir skerdenų išeigos (Bendikas ir kt., 2008). Jaunų buliukų m÷singumas ir m÷sos kokyb÷ priklauso nuo pašarų gausos, pašarų sud÷ties, kokyb÷s, skerdžiamų galvijų veisl÷s, amžiaus, svorio bei kitų veiksnių (Bendikas ir kt., 2009). Gyvulių augimo sparta yra svarbus ekonominis pieno ir galvijienos gamybos technologijos rodiklis. Siekiama auginti tokius gyvulius, kurie sparčiai auga, su÷da nedaug pašarų, gerai perduoda savo produktyviąsias savybes palikuonims veisiant grynuoju veisimu bei kryžminant ir iš kurių gaunama aukštos biologin÷s vert÷s m÷sa, pasižyminti geromis technologin÷mis ir kulinarin÷mis savyb÷mis (Jukna ir kt., 2006).
13
1.3.2. Galvijų laikymas
Galvijai turi tur÷ti sausą ir švarią vietą, kur jie gal÷tų patogiai atsigulti. Gyvuliui nepatinka ils÷tis ant dr÷gno paviršiaus. Netur÷damas kito pasirinkimo jis gulasi ant šlapio paviršiaus, jo kailis sušlampa, išsipurvina, taip prarasdamas termoizoliacines savybes. Dr÷gnas gyvulys jausis sušalęs ir su÷s daugiau pašaro gerai savijautai palaikyti nei sausas ir švarus gyvulys. Pastatas turi būti įrengtas taip, kad būtų paprasta grindis pakreikti šiaudais, medienos drožl÷mis, pjuvenomis, durp÷mis (Jamieson, 2013). Atliktas tyrimas norint palyginti šveicarų veisl÷s veršelių priesvorį, pašarų pasisavinimą ir elgseną, laikant ant guminio pakloto, medinio pagrindo ir betoninių grindų. Visi gardai kasdien buvo kreikiami kviečių šiaudais. Nustatyta, kad atjunkymo metu ir sulaukus 4 m÷nesių, grindų tipas netur÷jo statistiškai ženklios įtakos veršelių augimui. Tuo tarpu sulaukus 6 m÷nesių, veršelių, laikomų ant guminio pakloto, svoris buvo statistiškai ženkliai mažesnis palyginti su veršeliais, laikytais ant medinio pagrindo ir betoninių grindų (p<0,05). Ši tendencija prad÷jo ryšk÷ti tarp 4 – 6 m÷nesių veršelių. Tačiau veršeliai ant medinių ir betoninių grindų statistiškai ženkliai ilgiau gul÷jo (p<0,05), o ant guminių grindų – ilgiau stov÷jo (p<0,01). Tai rodo, kad guminis paklotas n÷ra labai tinkamas veršeliams auginti (Kartal et Yanar, 2011).
Visi pastatai ar kitos gyvulių laikymo patalpos turi atlikti savo paskirtį: užtikrinti gyvulių saugumą, tinkamą š÷rimą, būti švarūs ir sukonstruoti taip, kad juose būtų galima suvaldyti gyvulius (Jamieson, 2013). Laikant bulius palaidus, svarbu, kad garde jie būtų vienodesnio amžiaus bei svorio. Penint į grupę negalima atvesti naujų gyvulių, nes tai sukelia nereikalingas grumtynes (Skurdenien÷ ir kt., 2007).
1.3.3.Galvijų transportavimas
Gyvuliai ir paukščiai gabenami laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių gyvūnų gabenimo taisyklių, patvirtintų Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos, kuriose keliami gyvūnų gerov÷s apsaugos vežant reikalavimai yra suderinti su Europos Sąjungos teisiniais aktais. Žem÷s ūkio paskirties gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai patirtų kuo mažesnį stresą kraunant, gabenant, iškraunant (Skurdenien÷ ir kt., 2007). Pakrovimas, tankumas, vairavimo lygis ir kelių būkl÷ yra svarbūs veiksniai įtakojantys gyvūnų gerovę ir m÷sos kokybę (Huertas et al., 2010). Gyvūnai varomi atsargiai. Pra÷jimai turi būti sukonstruoti ir įrengti taip, kad tiktų bandai varyti ir būtų kuo mažesn÷ rizika gyvūnams susižeisti. Priemon÷s gyvūnams nukreipti reikiama linkme turi būti naudojamos tikslingai ir tik trumpą laiką. Būtina kiek įmanoma vengti naudoti elektros impulsus generuojančius prietaisus. Elektros srov÷ gali būti naudojama tik suaugusiems jaučiams
14
varyti, jei šie nejud÷tų arba jud÷tų nenoriai, ir tik tokiu atveju, jei jiems palikta pakankamai vietos eiti į priekį. Srov÷s impulsai turi trukti ne ilgiau kaip vieną sekundę, būti tolygūs ir nukreipti tik į pasturgalio raumenis. Srov÷ nenaudojama pakartotinai, jei gyvūnas į ją nereaguoja.". ( http://eur-lex.europa.eu. prieiga per internetą 2014 m. sausio 10 d.). Nustatyta, kad transportuojant dideliu atstumu, gyvūnai gali patirti stresą ir fizinius sužalojimus. Svorio netekimas, patirtos traumos ar (išskirtiniais atvejais) mirtis gali būti netinkama transporto priemon÷s vairavimo pasekm÷ (Huertas et al., 2010). Vežimo laikas ne pagrindin÷ sumušimų atsiradimo priežastis, lyginant su pakrovimo tankiu, transporto priemon÷s konstrukcija, kelio sąlygomis arba vairuotojo vairavimo elgesiu (Strappini et al., 2009). Geras valdymas kartu su gerai suprojektuota įranga, turi būti naudojami kartu, užtikrinant tinkamą gyvūnų gerovę juos transportuojant ir skerdžiant (Grandin,
http://www.agriculture.de. prieiga per internetą 2013 gruodžio 15d.).
Transportavimo metu pakrovimo procedūra galvijams sukelia daug streso. Gyvūnai turi palikti savo pažįstamą aplinką. Vežant į nepažįstamą aplinką sunkvežimyje būna ir nepažįstamų gyvūnų. Visa pakrovimo procedūra sukelia kraujyje kortizolio padid÷jimą ir pulsas pakyla iki 80 proc. lyginant su namų aplinka. Pakrovimo sąlygos, ypač įranga (rampos ir krantin÷), lemia didelį psichologinį stresą. Nepaisant visų pastangų, ūkiai paprastai yra nepakankamai aprūpinti primon÷mis. Slidžios grindys, aštrūs kampai ar metalin÷s konstrukcijos gali gyvūnams pakenkti, sukelti psichologinį stresą ir fizinį krūvį.
Vežimo metu, širdies ritmas ir kortizolio, kreatinkinaz÷s, laisvųjų riebalų rūgščių ir laktato kiekis kraujo plazmoje yra didesnis, nei būnant namų aptvaruose. Kortizolio koncentracija did÷ja per pirmąsias 30–60 transportavimo minutes, po to stabilizuojasi. Širdies ritmas iš pradžių yra didelis, tačiau palaipsniui sumaž÷ja per transportavimo 30–60 min., pasiekdamas 10–25 proc. vertę didesnę už normą. Šie fiziologiniai pokyčiai yra greičiausiai susijęs su emocinio streso d÷l nepažįstamų situaciją ir fizinių pastangų, susijusių su pakrovimu ir pusiausvyros išlaikymu judant ir vibruojant sunkvežimiui.
Veršelių transportavimo sąlygos (temperatūra, vairavimo stilius), tankis ir gyvūnų pozicija sunkvežimyje įtakoja elgsenos bei fiziologinius pakitimus. Pavyzdžiui, veršelių sunkvežimio gale didesnis pulsas ir mažesnis kortizolio kiekis nei tų, kurie priekyje. Padid÷jęs pulsas buvo paaiškintas padid÷jusiomis pastangomis išlaikyti pusiausvyrą gale ir padid÷jo kortizolio kiekis, sukeliantis fiziologinį stresą, esantiems sunkvežimio priekyje. Ilgo transportavimo metu esant mažam tankiui, veršeliai gali atsigulti, taip išreikšdami nuovargį. Tai leidžia jiems pails÷ti, bet veršeliai likę stov÷ti, gali juos sužeisti (Terlouw et al., 2008).
Skerdenų kraujosruvų daug÷ja esant dideliam tankumui (Strappini et al., 2009). Praradę pusiausvyrą galvijai gali susižaloti. Tinkamas tankumas yra svarbus. Jei didelis tankumas padid÷ja kortizolio koncentracija ir sunku galvijams orientuotis pagal važiavimo kryptį. Esant per mažam
15
gyvulių tankumui, gyvūnai negali naudoti supančių gyvūnų išlaikyti savo pusiausvyrą. Balanso išlaikymas šiems dideliems gyvūnams atima daug fizinių pastangų ir sukelia nuovargį. Šios pastangos paaiškina didesnę plazmos kreatinkinazę po 15 val. važiavimo (Terlouw et al., 2008).
Skersti skirti gyvūnai turi būti vežami ne ilgiau kaip 8 valandas, kai išsiuntimo vieta ir paskirties vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Gyvūnų kelion÷s trukm÷ negali viršyti 8 valandų, išskyrus jų skraidinimą oro transportu. Maksimali kelion÷s trukm÷, gali būti pratęsta, jeigu gyvūnus vežanti transporto priemon÷ atitinka šiuos papildomus reikalavimus:
1. ant transporto priemon÷s grindų esama pakankamai pakrato; 2. transporto priemone vežamas pakankamas kelionei pašaro kiekis; 3. prie gyvūnų galima tiesiogiai prieiti;
4. įrengta tinkama ventiliacija, kurią galima reguliuoti atsižvelgiant į oro temperatūrą lauke ir transporto priemon÷je;
5. įrengti stumdomi užtvarai, kad būtų galima sudaryti atskirus gardus;
6. transporto priemon÷je esama įrenginių, kuriuos prijungus prie vandens šaltinio sustojimo punktuose galima būtų tiekti gyvūnams vandenį;
Atvežtus į paskirties vietą gyvūnus būtina iškrauti, pašerti, pagirdyti ir ilsinti mažiausiai 24 valandas (http://tar.tic.lt. prieiga per internetą 2013m. lapkričio 28d.).
1.3.4. Galvijų priešskerdiminis laikymas
Auginti palaidai garduose buliukai atvežti į m÷sos perdirbimo įmonę (atstumas iki jos – 45 km) ir tuojau pat paskersti; taigi jie patyr÷ mažesnį stresą; pH – 5,4. Č. Jukna su grupe mokslininkų (1986) pateikia didesnį m÷sos pH – 6,6. Matyt, toks m÷sos pH gautas d÷l to, kad buliukai prieš skerdžiant 24 val. buvo alkinami. Uždaryti į didelius gardus, po 16–20 gyvulių kiekviename, jie patyr÷ didelį stresą ir nuvargo, jų raumenyse išsieikvojo glikogeno atsargos; paskerstų buliukų raumenyse nepasigamino pakankamai pieno rūgšties, tod÷l pH buvo didelis. M÷sa su dideliu pH netinka ilgiau laikyti (Bendikas ir kt., 2009).
Skerdykloje prieš skerdimą laikomų buliukų ir bulių laikymo sąlygos reikšmingai veikia jautienos kokybę. Atskirai laikomų prieš skerdimą galvijų skerdenų pH buvo mažesnis, lyginant su laikomais grup÷je. Tačiau prieš skerdimą laikymas vienoje grup÷je karvių ir telyčių skerdenoms įtakos pH netur÷jo. Daroma išvada,kad prieš skerdimą vienoje grup÷je laikomos karv÷s ir telyčios nesukelia jautienos kokyb÷s pablog÷jimo. Tačiau, aukštos kokyb÷s jautienos iš bulių ir buliukų galima gauti tik tada, kai jie yra laikomi atskirai (Węglarz, 2011).
Galvijai gali būti sužaloti iki skerdimo, be to, kraujosruvos gali atsirasti po apsvaiginimo prieš nukraujinimą. Sumušimai gali atsirasti bet kurioje m÷sos tvarkymo grandin÷s dalyje d÷l netinkamo
16
elgesio su gyvūnais ūkyje, pakrovimo, transportavimo metu ir skerdykloje iškrovimo, laikymo metu ir net per apsvaiginimo procedūrą. Kraujosruvos gali atsirasti netinkamai elgiantis, darbuotojams netinkamai naudojant lazdą, sumušimo žym÷s gali atsirasti nuo aštrių kampų patalpose arba nuo poveikio vienų gyvūnų su kitais (Strappini et al., 2009).
Gyvuliai, kuriuos ruošiamasi skersti, turi būti švarūs. Storas sudžiūvusio m÷šlo sluoksnis ir purvas ant kailio sukelia niežulį, pažeidžia odą, gyvuliui skauda, o paskerdus jo oda tampa mažiau vertinga. D÷l maisto saugos labai svarbu laikyti gyvulius švarius. Ant odos priskretusio m÷šlo likučiuose plinta bakterijos, mikrobai, jie gali patekti į m÷są. O tokia m÷sa gali sukelti sunkių sveikatos problemų žmon÷ms (Jamieson, 2013).
Prieš skerdimą gyvulius naudinga alkinti 24 val. Girdymas nutraukiamas 3–4 val. prieš skerdimą. Alkinimo dietą tinkamiausia atlikti ūkyje, o ne m÷sos perdirbimo įmon÷je, tai yra daroma d÷l gyvulių stresin÷s situacijos, žarnynas beveik neištušt÷ja, blogai bręsta skerdena (http://www.asu.lt. prieiga per internetą 2013m. gruodžio 31d.).
1.3.5. Galvijų skerdimas
Skerdžiant gyvulius visų pirma jie yra apsvaiginami, tuomet jiems nuleidžiamas kraujas. Apsvaiginimas nuslopina gyvulio sąmoningumą, kas labai svarbu siekiant sumažinti gyvulio kančią ir stresą skerdimo metu. Naudojamas pneumatinis arba kitoks šautuvas, kuris „smūgiuoja“ galvijui tarp ragų. Pra÷jus kelioms minut÷ms po apsvaiginimo turi būti nuleistas kraujas, tuomet gyvulio raumenys pradeda virsti m÷sa. Gyviems raumenims jud÷ti ir funkcionuoti reikalinga energija, kraujyje esantis deguonis palaiko ląstel÷se energiją, kuri naudojama raumenų gamybai. Kai kraujas iš raumenų pasišalina, d÷l deguonies stokos pradeda gamintis pieno rūgštis. Staigus pH maž÷jimas, t. y. rūgštingumo did÷jimas, pradeda cheminius raumenų virtimo m÷sa procesus. Gyvo raumens pH yra 7, tačiau siekiant užtikrinti aukštą kokybę m÷soje pH turi būti 5,5. Raumenys tol bandys susitraukti, kol išseks visa ląstel÷se sukaupta energija ir gyvulį ištiks fizin÷ mirtis. Kadangi raumenys yra prisitvirtinę prie kūno kaulų, visiškai susitraukti jie negali. Kad pasiektų maksimalų ištempimą ir virstų minkšta m÷sa, visa skerdena pakabinama v÷sioje patalpoje (mažiausiai 24 valandoms) iki tol, kol pasiekiama reikalinga temperatūra giliausioje raumens vietoje. Tik tada skerdena gali būti iškaulinama (Jamieson, 2013).
Galvijų raumenų elektros laidumas per pirmąsias dvi valandas paskerdus gyvulį gali būti panaudotas m÷sos perdirbimo įmon÷se rūšiuojant skerdenas. Tai sudarytų galimybę įvertinti skerdenas atsižvelgiant ir įm÷sos kokybę. Toks skerdenų rūšiavimas didintų m÷sos konkurencingumą (Jukna ir kt., 2008).
17
2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo medžiaga
Tyrimai buvo atlikti X skerdykloje, atitinkančioje Europos Sąjungos reikalavimus. Įmon÷je įdiegta maisto saugos vadybos sistema pagrįsta rizikos veiksnių analize ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) kontrol÷s principais, savikontrol÷s sistema, produkto identifikavimo ir atsekamumo sistema. Skerdykloje dirba 25 žmon÷s. Skerdyklos paj÷gumas per valandą yra 8 galvijai, 6 arkliai arba 40 kiaulių.
Per 2011-2012 metus buvo skerdžiami įvairių veislių galvijai.
Galvijai į gyvulių skerdyklą vežami trumpoms gyvūnų kelion÷ms skirtomis kelių transporto priemon÷mis, turinčiomis pažym÷jimus. Gyvulius veža vež÷jai, gavę gyvūnų vež÷jo leidimą, atitinkantį reglamento (EB) Nr.1/2005 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vežamus gyvulius prižiūri prižiūr÷tojai, turintys vežamų gyvūnų prižiūr÷tojo kompetencijos pažym÷jimą pagal reglamento (EB) Nr.1/2005 17 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Skerdykloje yra įrengti gardai priešskerdiminiam galvijų laikymui. Skerdykloje galvijų priešskerdiminis laikymas ir skerdimas vykdomas, atsižvelgiant į LR VMVT direktoriaus įsakymą d÷l skerdžiamų arba žudomų gyvūnų gerov÷s reikalavimų patvirtinimo 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 659.
Galvijų skerdenos vertinamos pagal SEUROP klasifikaciją remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1249/2008, 2008 m. gruodžio 10 d. kuriuo nustatomos išsamios Bendrijos galvijų, kiaulių ir avių skerdenų klasifikavimo skalių taikymo ir pranešimo apie tų skerdenų kainas taisykl÷s. Skerdimo metu nustatyta gyvulio mas÷ iki skerdimo sveriant, skerdenos mas÷, skerdenos išeiga ir raumeningumo klas÷. Skerdenos pagal raumenų išsivystymą buvo klasifikuojamos pagal EUROP standartą.
Siekiant ištirti galvijų mas÷s ir amžiaus įtaką skerdenos išeigai ir kokybei, tyrimui buvo panaudoti gyvulių skerdykloje 2011-2012 metais paskerstų galvijų duomenys. Viso panaudota 4890 skerdykloje paskerstų galvijų duomenų, iš jų 423 buliai, 492 telyčios ir 3975 karv÷s. Duomenys statistiniam tyrimui buvo susisteminti. Priešskerdimin÷ galvijų mas÷ suskirstyta 50 kg intervalais, galvijų amžius suskirstytas intervalais kas 2 m÷n.
Atlikome šių duomenų analizę: galvijų mas÷s įtaką skerdenos išeigai ir kokybei, galvijų amžiaus įtaką skerdenos išeigai ir kokybei.
18
2.2. Statistin÷ analiz÷
Statistin÷ analiz÷ atlikta naudojant R statistinį paketą ir skaičiuoklę Excel. Buvo nustatomi požymių aritmetiniai vidurkiai, jų paklaidos, patikimumai, įvairavimo koeficientai.
Tiesinių modelių pagalba įvertinome gyvulio lyties (fiksuotas faktorius), amžiaus (regresija), gyvulio priešskerdimin÷s mas÷s (fiksuotas faktorius), raumeningumo klas÷s (fiksuotas faktorius), įmitimo klas÷s (fiksuotas faktorius) ir riebumo klas÷s (fiksuotas faktorius) įtaką skerdenos išeigai.
Skirtumus tarp grupių vidutinių rodiklių įvertinome apskaičiavę Stjudento kriterijų. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais kai p<0,05.
Tiriamų požymių tarpusavio ryšius įvertinome apskaičiavę tiesin÷s koreliacijos koeficientus. Ryšiui tarp raumeningumo ir riebumo klasių įvertinti skaičiavome chi-kvadrat kriterijų.
19
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Įvairių veiksnių įtaka galvijų skerdenos išeigai
Tyrimai parod÷, kad didžiausią įtaką skerdenos išeigai dar÷ amžius (20,8 proc.; p<0,001), o gyvulio mas÷s įtaka buvo mažiausia (1,0 proc.; p<0,001), taip pat nedidel÷ gauta ir gyvulio lyties įtaka 1,2 proc. (p<0,001) (3 lentel÷).
Skerdenos išeigai proc. statistiškai reišminga įtaka buvo gauta įmitimo klas÷s (8 proc.), raumeningumo klas÷s (11,2 proc.) ir riebumo klas÷s (6,2 proc.) (p<0,001). Modelis paaiškino 67 proc. tiriamo požymio variacijos. Skerdenos mas÷, kg labiausiai priklaus÷ nuo įmitimo klas÷s (41,1 proc.; p<0,001) ir mažiausiai (4,6 proc; p<0,001) nuo lyties. Taip pat nustatyta, kad gyvulio mas÷ įtakojo 16,3 proc. (p<0,001) skerdenos masei, kg. Amžiaus, raumeningumo klas÷s ir riebumo klas÷s įtaka svyravo apie 9 proc. (p<0,001). Veiksnių tarpusavio sąveikos įtaka ir skerdenos masei ir skerdenos išeigai buvo labai maža (mažesn÷ nei 0,5 proc.) ir statistiškai nereikšminga.
3 lentel÷. Įvairių veiksnių įtaka galvijų skerdenos masei ir skerdenos išeigai
Rodikliai Skerdenos mas÷, kg Skerdenos išeiga, proc.
Amžius 8,9*** 20,8*** Lytis 4,6*** 1,2*** Gyvulio mas÷ 16,3*** 1,0*** Įmitimo klas÷ 41,1*** 8,0*** Raumeningumo klas÷ 9,4*** 11,2*** Riebumo klas÷ 9,6*** 6,2***
Iš 4 lentel÷je pateiktų duomenų matome, statistiniame tyrime panaudotų bulių vidutinis amžius buvo 19 m÷n., telyčių 20 m÷n. ir karvių 93 m÷n. Lentel÷je matyti vidutin÷ gyvulio mas÷ didžiausia karvių 559,8 kg, telyčių mažesn÷ 461,7 kg, bulių mažiausia 456,2 kg, tačiau vidutin÷ didžiausia skerdenos išeiga 51,3 proc. buvo bulių, šiek tiek mažesn÷ telyčių 50,1 proc. ir mažiausia karvių 45,7 proc.
4 lentel÷. Visų bulių, telyčių ir karvių amžiaus, mas÷s ir skerdenų išeigos analiz÷ Galvijų grup÷ Gyvulių skaičius vnt. Gyvulių amžius m÷n. Gyvulio mas÷ kg Skerdenos mas÷, kg Skerdenos šeiga, proc. Buliai 423 19,18±0,24 a 456,19±3,62 a 235,21±2,34 a 51,34±0,19 a Telyčios 492 20,22±0,15 a 461,66±3,56 a 232,24±2,13 a 50,13±0,16 b Karv÷s 3975 92,84±0,62 b 559,84±1,37 b 256,65±0,86 b 45,70±0,08 c
20
3.2. Galvijų mas÷s įtaka skerdenų išeigai
Bulių grup÷je koreliacinis ryšys tarp skerdenos mas÷s ir skerdenos išeigos (r=0,7; p<0,001) buvo nustatytas stipresnis negu tarp bulių priešskerdimin÷s mas÷s ir skerdenos išeigos (r=0,4; p<0,001). Gauti rezultatai rodo, kad gyvulio masei did÷jant išeiga taip pat did÷jo. Silpniausias koreliacijos koeficijantas bulių grup÷je nustatytas tarp amžiaus ir skerdenos išeigos (r=0,1; p<0,05). Nors gautas koreliacinia ryšys silpnas, bet rodo, kad amžiui did÷jant skerdenos išeiga taip pat did÷jo (5lentel÷).
5 lentel÷. Koreliacijos koeficientai tarp įvairių požymių bulių grup÷je
Rodikliai Gyvulio mas÷, kg Skerdenos mas÷, kg Skerdenos išeiga, kg
Amžius, m÷n. 0,331*** 0,307*** 0,113*
Gyvulio mas÷, kg 0,934*** 0,352***
Skerdenos mas÷, kg 0,656***
Bulių skerdenos išeiga kas 50 kg nuo gyvulio mas÷s prieš skerdžiant did÷jo nuo 0,4–4,1 proc. (p<0,001). Gyvulio masei padid÷jus 450 kg arba 2,5 karto, skerdeno išeiga padid÷jo 8,6 proc. arba 1,17 karto (6lentel÷).
6 lentel÷. Bulių skerdenos išeiga priklausomai nuo priešskerdimin÷s gyvulio mas÷s Gyvulio mas÷ kg Gyvulių skaičius vnt. Gyvulių amžius m÷n. Skerdenos mas÷ kg Skerdenos šeiga proc. 300-349 29 17,6±0,74 160±2,66 49,3±0,70 350-399 72 17,7±0,49 189,8±1,96 49,9±0,41 400-449 87 18±0,47 213,8±1,57 50,7±0,37 450-499 112 19,2±0,44 239,6±1,65 51,1±0,31 500-549 72 19,6±0,47 272,1±2,38 52,9±0,42 550-599 32 23,1±0,96 301,0±3,77 53,5±0,69 600-649 15 23,6±1,3 329,0±10,3 53,4±1,56 650-699 2 36±1 383,6±18,2 57,5±2,34 700-749 2 22,5±1,5 414,2±19,5 57,9±2,00 p<0,001 p<0,001 p<0,001
Telyčių grup÷je koreliacinis ryšys tarp skerdenos mas÷s ir skerdenos išeigos (r=0,6; p<0,001) buvo nustatytas stipresnis negu tarp telyčių priešskerdimin÷s mas÷s ir skerdenos išeigos (r=0,3; p<0,001). Rezultatai parod÷, kad telyčių masei did÷jant išeiga taip pat did÷jo. Silpniausias koreliacijos koeficientas telyčių grup÷je nustatytas tarp amžiaus ir skerdenos išeigos (r=0,1; p<0,05). Nors gautas ryšys silpnas, bet rodo, kad amžiui did÷jant skerdenos išeiga taip pat did÷jo (7 lentel÷).
21
7 lentel÷. Koreliacijos koeficientai tarp įvairių požymių telyčių grup÷je
Rodikliai Gyvulio mas÷, kg Skerdenos mas÷, kg Skerdenos išeiga, kg
Amžius, m÷n. 0,413*** 0,381*** 0,094*
Gyvulio mas÷, kg 0,944*** 0,279***
Skerdenos mas÷, kg 0,574***
* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001
Telyčių grup÷je skerdenos išeiga kas 50 kg priklausomai nuo gyvulio mas÷s prieš skerdžiant did÷jo nuo 0,4–2,3 proc. (p<0,001). Gavome, kad telyčių masei padid÷jus 450 kg arba 2,5 karto skerdenos išeiga padid÷jo 4,4 proc. arba 1,1 karto (8 lentel÷).
8 lentel÷. Telyčių skerdenos išeiga priklausomai nuo priešskerdimin÷s gyvulio mas÷s Gyvulio mas÷ kg Gyvulių skaičius vnt. Gyvulių amžius m÷n. Skerdenos mas÷ kg Skerdenos šeiga proc. 300-349 30 17,3±0,68 153,3±3,01 47,9±0,75 350-399 57 18±0,42 177,8±2,56 48,3±0,67 400-449 117 19,7±0,32 207,1±1,55 49,8±0,34 450-499 116 20,1±0,28 236,3±1,29 50,7±0,27 500-549 104 21,8±0,24 259±1,63 50,4±0,28 550-599 44 22,3±0,34 291,9±2,92 51,5±0,42 600-649 16 21,9±0,58 322,5±5,3 52,4±0,71 650-699 3 24±1 334,6±7,3 50±0,63 700-749 4 19,5±2,53 374,9±20,25 52,3±2,49 750-799 1 23 449,7 59,3 p<0,001 p<0,001 p<0,001
Karvių grup÷je atlikus koreliacinę analizę nustatytas teigiamas koreliacinis ryšys tarp skerdenos mas÷s ir skerdenos išeigos (r=0,7; p<0,01) stipresnis negu tarp gyvulio mas÷s ir skerdenos išeigos (r=0,2; p<0,01). Gauti rezultatai parod÷, kad gyvulio masei did÷jant išeiga taip pat did÷jo. Statistiškai patikimas neigiamas koreliacijos koeficientas karvių grup÷je buvo nustatytas tarp amžiaus ir skerdenos išeigos (r=-0,3; p<0,01) parod÷, kad karvių amžiui did÷jant skerdenos išeiga maž÷jo (9 lentel÷).
9 lentel÷. Koreliacijos koeficientai tarp įvairių požymių karvių grup÷je
Rodikliai Gyvulio mas÷, kg Skerdenos mas÷, kg Skerdenos išeiga, kg
Amžius, m÷n. 0,034* -0,153** -0,333**
Gyvulio mas÷, kg 0,845** 0,182**
Skerdenos mas÷, kg 0,673**
22
Karvių skerdenos išeiga kas 50 kg nuo gyvulio mas÷s prieš skerdžiant did÷jo nuo 0,2–2,5 proc. (p<0,001). Gyvulio masei padid÷jus nuo 500–850 kg arba 1,7 karto skerdenos išeiga padid÷jo 6,5 proc. arba 1,2 karto (10 lentel÷).
10 lentel÷. Karvių skerdenos išeiga priklausomai nuo priešskerdimin÷s gyvulio mas÷s Gyvulio mas÷ kg Gyvulių skaičius vnt. Gyvulių amžius m÷n. Skerdenos mas÷ kg Skerdenos išeiga proc. 400-449 394 75,9±2,05 193,6±1,12 45,8±0,26 450-499 523 86,9±1,93 211,3±1,09 45±0,22 500-549 799 99,1±1,54 230,2±0,98 44,6±0,18 550-599 823 100,3±1,29 253,4±1,05 44,8±0,18 600-649 831 94,6±1,2 286,4±1,16 46,5±0,18 650-699 331 90,3±1,77 314,6±1,74 47±0,26 700-749 188 87±2,14 348,1±2,69 48,6±0,36 750-799 60 82,3±3,03 374,4±5,15 48,6±0,66 800-849 26 78,5±3,86 415,9±5,14 51,1±0,65 p<0,001 p<0,001 p<0,001
3.3. Galvijų mas÷s įtaka skerdenų kokybei
Bulių grup÷je skerdenų riebumo klas÷ ir raumeningumo klas÷ susiję statistiškai reikšmingai (p<0,01). Bulių riebumo klas÷ koregavo raumeningumo klasę (p<0,01). 1 riebumo klas÷je R raumeningumo klas÷ sudar÷ 4,8 proc., visų šioje klas÷je pasiskirsčiusių rumeningumo klasių. Did÷jan riebumo klasei daug÷jo R raumeningumo klase įvertintų skerdenų ir 4 riebumo klas÷je R raumeningumo klas÷ jau sudar÷ 33,3 proc. Bulių skerdenų įvertintų O raumeningumo klase maž÷jo, maž÷jant riebumo klasei. 1 riebumo klas÷je O raumeningumo klase įvertintų bulių skerdenų buvo 83,9 proc., 4 riebumo klasei jų palaipsniui sumaž÷jo iki 66,7 proc. 1 riebumo klas÷je nebuvo nustatyta E ir U raumeningumo klasių. 3 ir 4 riebumo klas÷se nebuvo nustatyta P raumeningumo klas÷s (11 lentel÷).
11 lentel÷. Bulių skerdenų raumeningumo klas÷s priklausomyb÷ nuo riebumo klas÷s Riebumo klas÷ E vnt. U vnt. U proc. R vnt. R proc. O vnt. O proc. P vnt. P proc. Viso vnt. 1 - - - 3 4,8 52 83,9 7 11,3 62 2 - 2 0,7 38 13,4 218 77,0 25 8,8 283 3 - 3 4,2 18 25,0 51 70,8 - - 72 4 - - - 2 33,3 4 66,7 - - 6 Viso - 5 1,2 61 14,4 325 76,8 32 7,6 423
23
Telyčių grup÷je riebumo ir raumeningumo klas÷s nustatytos susiję statistiškai reikšmingai (p<0,001). Skerdenų riebumo klas÷ koregavo raumeningumo klasę (p<0,001). 1 riebumo klas÷je buvo daugiausiai P raumeningumo klas÷s 81,8 proc. Žemiausioje 1 riebumo klas÷je aukščiausių E,U,R raumeningumų klasių nebuvo nustatyta. Telyčių skerdenų įvertintų 5 riebumo klase nustatyta U raumeningumo klas÷s 2,7 proc. Aukščiausioje 5 riebumo klas÷je, žemiausios P raumeningumo klas÷s nebuvo nenustatyta. R raumeningumo klas÷s daug÷jo, did÷jant riebumo klasei nuo 3,6–14,3 proc. arba 1,3–1,8 karto. P raumeningumo klas÷s maž÷jo did÷jant riebumo klasei (12 lentel÷).
12 lentel÷. Telyčių skerdenų raumeningumo klas÷s priklausomyb÷ nuo riebumo klas÷s Riebumo klas÷ E vnt. U vnt. U proc. R vnt. R proc. O vnt. O proc. P vnt. P proc. Viso vnt. 1 - - - 2 18,2 9 81,8 11 2 - - - 6 10,2 36 61,0 17 28,8 59 3 - - - 22 13,8 125 78,6 12 7,5 159 4 - 1 0,4 41 18,1 181 80,1 3 1,3 226 5 - 1 2,7 12 32,4 24 64,9 - - 37 Viso - 2 0,4 81 16,5 368 74,8 41 8,3 492
Karvių grup÷je riebumo ir raumeningumo klas÷s susiję statistiškai reikšmingai (p<0,001). Karvių skerdenų riebumo klas÷ koregavo raumeningumo klasę (p<0,001). Karvių skerdenų įvertintų P raumeningumo klase 5 riebumo klas÷je nustatyta nebuvo. Did÷jant riebumo klasei daug÷jo R raumeningumo klas÷s nuo 0,4–6,2 proc. arba 5,4–1,4 karto, P raumeningumo klas÷s maž÷jo nuo 20,3–46,2 proc. arba 1,3–4,1 karto. 1 riebumo klas÷je O raumeningumo klas÷s nustatyta 1 proc., tuo tarpu 5 riebumo klas÷je R raumeningumo klas÷s nustatyta net 91,8 proc. (13 lentel÷).
13 lentel÷. Karvių skerdenų raumeningumo klas÷s priklausomyb÷ nuo riebumo klas÷s Riebumo klas÷ E vnt. U vnt. U proc. R vnt. R proc. O vnt. O proc. P vnt. P proc. Viso vnt. 1 - 1 0,2 - - 6 1,0 572 98,8 579 2 - 1 0,1 2 0,2 193 21,2 715 78,5 911 3 - 1 0,1 9 1,0 620 66,6 301 32,3 931 4 - 2 0,2 17 1,4 1098 90,6 95 7,8 1212 5 - 1 0,5 26 7,8 315 91,8 - - 342 Viso - 6 0,2 54 1,4 2232 56,2 1683 42,3 3975
24
3.3.1. Galvijų mas÷s įtaka skerdenų raumeningumo klasei
Bulių skerdenų raumeningumo klas÷se išsid÷stę duomenys rodo, kad U raumeningumo klasei priskiriamų bulių skerdenos išeiga yra didžiausia 55,9 proc. o amžius yra vidutiniškai 17,2 m÷n. Bulių skerdenų raumeningumo klasei maž÷jant, skerdenų išeiga maž÷ja nuo 0,7–4,3 proc. P raumeningumo klas÷je skerdenų išeiga gauta 47,9 proc., tai yra 8 proc. arba 1,2 karto mažesn÷ nei U raumeningumo klas÷je. Esant mažesnei raumeningumo klasei, buvo mažes÷ ir vidutin÷ bulių mas÷, bei jų skerdenos mas÷ (14 lentel÷).
14 lentel÷. Bulių vidutin÷s skerdenos mas÷s, išeigos, amžiaus pasiskirstymas pagal EUROP raumeningumo klasių klasifikaciją
Raumeningumo klas÷ Gyvulių skaičius vnt. Gyvulių amžius m÷n. Gyvulio mas÷ kg Skerdenos mas÷, kg Skerdenos šeiga, proc. E - - - - - U 5 17,2±1,59 492,8±46,63 ab 277,5±31,34 a 55,9±1,74 a R 61 20,2±0,62 a 508,8±10,01 a 281,5±6,67 a 55,2±0,47 a O 325 19,1±0,27 451,4±3,83 b 230,2±2,30 b 50,9±0,19 b P 32 17,9±0,63 b 398,4±9,60 c 190,9±5,02 c 47,9±0,52 b
a,b,c raid÷mis stulpelyje pažym÷ti vidurkiai skyr÷si statistiškai reikšmingai p<0,05
Iš 15 lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad did÷jant bulių priešskerdiminei masei kas 50 kg skerdenų raumeningumo klas÷ did÷jo, R raumeningumo klase įvertintų bulių skerdenų tolygiai daug÷jo, nuo 0,6–17 proc. arba 1,2–2,40 karto. Did÷jant bulių priešskerdiminei masei P raumeningumo klase įvertintų skerdenų maž÷jo, nuo 550 kg priešskerdimin÷s bulių mas÷s P raumeningumo klase įvertintų skerdenų nenustatyta.
15 lentel÷. Bulių priešskerdimin÷s mas÷s ir jų raumeningumo analiz÷ Gyvulio mas÷, kg E vnt. U vnt. U proc. R vnt. R proc. O vnt. O proc. P vnt. P proc. Viso vnt. 300-349 - - - 1 3,4 21 72,4 7 24,1 29 350-399 - 2 2,8 4 5,6 58 80,6 8 11,1 72 400-449 - - - 8 9,2 67 77,0 12 13,8 87 450-499 - - - 11 9,8 98 87,5 3 2,7 112 500-549 - 1 1,4 17 23,6 52 72,2 2 2,8 72 550-599 - 1 3,1 13 40,6 18 56,3 - - 32 600-649 - 1 6,7 5 33,3 9 60,0 - - 15 650-699 - - - 2 100,0 - - 2 700-749 - - - 2 100,0 - - - - 2 Viso - 5 1,2 61 14,4 325 76,8 32 7,6 423
25
Iš 16 lentel÷s duomenų matome, kad telyčių skerdenų raumeningumo klasei maž÷jant maž÷jo ir priešskerdimin÷ telyčių mas÷ nuo 40–144 kg arba 1,1–1,3 karto, skerdenų išeiga maž÷jo nuo 3,2– 4,6 proc., arba 1,1 karto. Esant mažesnei telyčių raumeningumo klasei, buvo mažes÷ ir vidutin÷ jų priešskerdimin÷ mas÷, bei skerdenos mas÷. Daugiausiai skerdenų buvo priskirtų O raumeningumo klasei (368 vnt.), mažiausiai U raumeningumo klasei (2 vnt.), U raumeningumo klasei priskirtų skerdenų, telyčių vidutinis amžius buvo didžiausias (23 m÷n.), P raumeningumo klasei priskirtų telyčių amžius buvo mažiausias (19,6 m÷n.). O raumeningumo klase įvertintų telyčių amžius buvo 20,3 m÷n., tuo tarpu E raumeningumo klase įvertintų telyčių skerdenų nenustatyta.
16 lentel÷. Telyčių vidutin÷s skerdenos mas÷s, išeigos, amžiaus pasiskirstymas pagal EUROP raumeningumo klasifikaciją
Raumeningumo klas÷ Gyvulių skaičius vnt. Gyvulių amžius m÷n. Gyvulio mas÷ kg Skerdenos mas÷, kg Skerdenos šeiga, proc. E - - - - - U 2 23,0±0,00 646,0±112 a 374,7±75,0 a 57,7±1,61 a R 81 19,9±0,33 502,0±8,88 b 266,3±4,9 b 53,1±0,34 b O 368 20,3±0,17 462,0±3,75 c 230,8±2,13 c 49,9±0,17 c P 41 19,6±0,59 370,1±7,24 d 170,9±3,97 d 46,1±0,51 d
a,b,c raid÷mis stulpelyje pažym÷ti vidurkiai skyr÷si statistiškai reikšmingai p<0,05
Telyčių skerdenų raumeningumas did÷jant priešskerdiminei gyvulio masei did÷jo. Did÷jant priešskerdiminei telyčių masei kas 50 kg P raumeningumo klase įvertintų skerdenų maž÷jo nuo 23,9–10,2 proc., arba 20,5–12,3 karto, o nuo 500 kg priešskerdimin÷s telyčių mas÷s P raumeningumo klase įvertintų skerdenų nenustatyta, bet atsirado telyčių skerdenų įvertintų U raumeningumo klase. Did÷jant telyčių priešskerdiminei masei daug÷jo R raumeningumo klase įvertintų skerdenų (17 lentel÷).
17 lentel÷. Telyčių priešskerdimin÷s mas÷s ir jų raumeningumo analiz÷ Gyvulio mas÷, kg E vnt. U vnt. U proc. R vnt. R proc. O vnt. O proc. P vnt. P proc. Viso vnt. 300-349 - - - 16 53,3 14 46,7 30 350-399 - - - 4 7,0 40 70,2 13 22,8 57 400-449 - - - 11 9,4 93 79,5 13 11,1 117 450-499 - - - 24 20,7 91 78,4 1 0,9 116 500-549 - 1 1,0 20 19,2 83 79,8 - - 104 550-599 - - - 11 25,0 33 75,0 - - 44 600-649 - - - 8 50,0 8 50,0 - - 16 650-699 - - - 1 33,3 2 66,7 - - 3 700-749 - - - 2 50,0 2 50,0 - - 4 750-799 - 1 100,0 - - - 1 Viso - 2 0,4 81 16,5 368 74,8 41 8,3 492
26
Karvių skerdenų raumeningumo klasei maž÷jant, maž÷jo priešskerdimin÷ gyvulio mas÷ nuo 55,6–151,8 kg, arba 1,1–1,3karto, skerdenų išeiga maž÷jo nuo 4,1–6,9 proc., arba 1,1 karto. Maž÷jant raumeningumo klasei, maž÷jo ir vidutin÷ karvių mas÷, bei jų skerdenos mas÷. Daugiausiai skerdenų įvertinyų buvo O (2232 vnt.) ir P (1683 vnt.) raumeningumo klase. Mažiausiai karvių skerdenų įvertintų U (6 vnt.) raumeningumo klase (18 lentel÷).
18 lentel÷. Karvių vidutin÷s skerdenos mas÷s, išeigos, amžiaus pasiskirstymas pagal EUROP raumeningumo klasių klasifikaciją
Raumeningumo klas÷ Gyvulių skaičius vnt. Gyvulių amžius m÷n. Gyvulio mas÷ kg Skerdenos mas÷, kg Skerdenos šeiga, proc. E - - - - - U 6 90,7±11,11 600,2±44,71 bcd 365,7±25,43 b 61,1±1,64 a R 54 73,0±4,39 a 651,9±9,82 ca 352,2±5,94 b 54,2±0,73 b O 2232 93,7±0,80 b 596,3±1,69 d 282,5±1,04 c 47,3±0,10 c P 1683 92,3±0,99 b 508,1±1,58 e 218,6±0,75 d 43,2±0,12 d
a,b,c,d,e raid÷mis stulpelyje pažym÷ti vidurkiai skyr÷si statistiškai reikšmingai p<0,05
19 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad žemiausia skerdenų raumeningumo klase įvertintos karv÷s buvo mažiausios priešskerdimin÷s mas÷s. Did÷jant priešskerdiminei karvių masei kas 50 kg, P raumeningumo klase įvertintų skerdenų tolygiai maž÷jo nuo 5,4–19,7 proc., arba 1,1– 2,5 karto, nuo 750 kg karvių priešskerdimin÷s mas÷s, P klase įvertintų skerdenų nenustatyta. Nuo 500 kg priešškerdimin÷s karvių mas÷s atsirando aukštesne U raumeningumo klase įvertintų karvių skerdenų.
19 lentel÷. Karvių priešskerdimin÷s mas÷s ir jų raumeningumo analiz÷ Gyvulio mas÷, kg E vnt. U vnt. U proc. R vnt. R proc. O vnt. O proc. P vnt. P proc. Viso vnt. 400-449 - - - 67 17,0 327 83,0 394 450-499 - - - 130 24,9 393 75,1 523 500-549 - 2 0,3 5 0,6 337 42,2 455 56,9 799 550-599 - 1 0,1 4 0,5 502 61,0 316 38,4 823 600-649 - 2 0,2 16 1,9 658 79,2 155 18,7 831 650-699 - - - 12 3,6 289 87,3 30 9,1 331 700-749 - - - 13 6,9 168 88,9 7 3,7 188 750-799 - - - 4 7,2 56 92,8 - - 60 800-849 - 1 3,8 - - 25 96,2 - - 26 Viso - 6 0,2 54 1,4 2232 56,2 1683 42,3 3975
27
3.3.2. Galvijų mas÷s įtaka skerdenų riebumo klasei
Iš 20 lentel÷s duomenų matome, kad bulių skerdenų riebumo klasei did÷jant did÷jo bulių priešskerdimin÷ mas÷, nuo 22,4–51,1 kg arba 1,0–1,2 karto, bulių skerdenų išeiga did÷jo nuo 0,4– 2,8 proc. arba 1,0–1,1 karto. Esant didesnei riebumo klasei, didesn÷ ir vidutin÷ bulių mas÷, bei jų skerdenos mas÷. Daugiausiai skerdenų buvo priskirtų 2 riebumo klasei (283 vnt.), mažiausiai 4 riebumo klasei (6 vnt.). 1 riebumo klasei buvo priskiriami mažiausios priešskerdimin÷s mas÷s (399,2 kg) buliai.
20 lentel÷. Bulių vidutin÷s skerdenos mas÷s, išeigos, amžiaus pasiskirstymas pagal EUROP riebumo klasių klasifikaciją
Riebumo klas÷ Gyvulių skaičius vnt. Gyvulių amžius m÷n. Gyvulio mas÷ kg Skerdenos mas÷, kg Skerdenos šeiga, proc. 1 62 20,8±0,67 a 399,2±7,90 a 197,2±4,44 a 49,3±0,38 a 2 283 18,9±0,29 b 450,3±3,88 b 230,5±2,42 b 51,1±0,22 b 3 72 19,1±0,43 b 521,1±7,23 c 281,3±4,93 c 53,9±0,44 c 4 6 18,5±2,06 543,5±48,54 c 298,6±34,6 c 54,3±1,58 c
a,b,c raid÷mis stulpelyje pažym÷ti vidurkiai skyr÷si statistiškai reikšmingai p<0,05
Did÷jant priešskerdiminei bulių masei daug÷jo ir aukštesne riebumo klase įvertintų jų skerdenų. Daugiausiai 1 riebumo klase įvertintų skerdenų 48,3 proc. buvo nustatyta mažiausią prieskerdiminę masę nuo 300–349 kg turinčių bulių. Šioje svorio kategorijoje n÷ra 3 ir 4 riebumo klase įvertintų bulių skerdenų. Did÷jant priešskerdiminei bulių masei, tolygiai maž÷jo 1 riebumo klase įvertintų bulių skerdenų nuo 1,1–21,9 proc. arba 1,4–2,6 karto, nuo 600 kg priešskerdimin÷s bulių mas÷s 1 riebumo klase įvertintų bulių skerdenų nenustatyta. 3 riebumo klase įvertinų bulių skerdenų su amžiumi daug÷jo nuo 0,4–26,1 proc. arba 1,0–7,4 karto (21 lentel÷).
21 lentel÷. Bulių priešskerdimin÷s mas÷s ir jų riebalingumo analiz÷ Gyvulio mas÷, kg 1 vnt. 1 proc. 2 vnt. 2 proc. 3 vnt. 3 proc. 4 vnt. 4 proc. Viso vnt. 300-349 14 48,3 15 51,7 - - - - 29 350-399 19 26,4 51 70,8 1 1,4 1 1,4 72 400-449 13 14,9 65 74,7 9 10,3 - - 87 450-499 12 10,7 86 76,8 12 10,7 2 1,8 112 500-549 3 4,2 45 62,5 24 33,3 - - 72 550-599 1 3,1 11 34,4 19 59,4 1 3,1 32 600-649 - - 8 53,3 6 40,0 1 6,7 15 650-699 - - 2 100,0 - - - - 2 700-749 - - - - 1 50,0 1 50,0 2 Viso 62 14,7 283 66,9 72 17,0 6 1,4 423
28
22 lentel÷je pateikti duomenys rodo, kad telyčių skerdenų riebumo klasei did÷jant did÷jo ir jų priešskerdimin÷ mas÷ nuo 28–85,6 kg, arba 1,1–1,2 karto, skerdenų išeiga did÷jo nuo 1,0–2,9 proc., arba 1,0–1,1 karto. Esant didesnei riebumo klasei, didesn÷ ir vidutin÷ telyčių priešskerdimin÷ mas÷, bei jų skerdenos mas÷. Daugiausiai skerdenų buvo priskirtų 4 riebumo klasei (226 vnt.), mažiausiai 1 riebumo klasei (11 vnt.). 1 riebumo klasei buvo priskiriami mažiausio amžiaus (18,6 m÷n.) gyvuliai.
22 lentel÷. Telyčių vidutin÷s skerdenos mas÷s, išeigos, amžiaus pasiskirstymas pagal EUROP riebumo klasių klasifikaciją
Riebumo klas÷ Gyvulių skaičius vnt. Gyvulių amžius m÷n. Gyvulio mas÷ kg Skerdenos mas÷, kg Skerdenos šeiga, proc. 1 11 18,6±1,22 a 355,7±16,9 a 161,5±9,94 a 45,2±1,18 a 2 59 19,8±0,48 ac 383,7±6,36 a 184,7±3,51 b 48,1±0,49 b 3 159 19,4±0,28 a 429,8±4,65 b 214,4±2,80 c 49,8±0,31 c 4 226 20,9±0,20 b 490,8±4,04 c 249,4±2,33 d 50,8±0,19 d 5 37 21,0±0,47 cb 576,4±12,30 d 300,9±8,10 e 52,1±0,56 e
a,b,c,d,e raid÷mis stulpelyje pažym÷ti vidurkiai skyr÷si statistiškai reikšmingai p<0,05
Iš 23 lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad did÷jant telyčių priešskerdiminei masei, skerdenų įvertintų aukštesne riebumo klase daug÷jo, o 1 riebumo klase įvertintų skerdenų maž÷jo tolygiai nuo 0,8–16,5 proc., arba 1,9–5,7 karto. Nuo 500 kg telyčių priešskerdimin÷s mas÷s 1 riebumo klase įvertintų skerdenų nenustata. Nuo 550 kg telyčių priešskerdimin÷s mas÷s 2 riebumo klase įvertintų skerdenų nenustatyta. Nuo 350 kg telyčių priešskerdimin÷s mas÷s atsiranda 4 riebumo klase įvertintų telyčių skerdenų, o nuo 450 kg 5 riebumo klase įvertintų telyčių skerdenų. Did÷jant priešskerdiminei telyčių masei 5 riebumo klase įvertintų jų skerdenų daug÷jo.
23 lentel÷. Telyčių priešskerdimin÷s mas÷s ir jų riebalingumo analiz÷ Gyvulio mas÷, kg 1 vnt. 1 proc. 2 vnt. 2 proc. 3 vnt. 3 proc. 4 vnt. 4 proc. 5 vnt. 5 proc. Viso vnt. 300-349 6 20,0 13 43,3 11 36,7 - - - - 30 350-399 2 3,5 21 36,8 25 43,9 9 15,8 - - 57 400-449 2 1,7 19 16,2 61 52,1 35 29,9 - - 117 450-499 1 0,9 5 4,3 37 31,9 69 59,5 4 3,4 116 500-549 - - 1 1,0 20 19,2 77 74,0 6 5,8 104 550-599 - - - - 4 9,1 23 52,3 17 38,6 44 600-649 - - - - 1 6,3 10 62,5 5 31,3 16 650-699 - - - 3 100,0 - - 3 700-749 - - - 4 100,0 4 750-799 - - - 1 100,0 1 Viso 11 2,2 59 12,0 159 32,3 226 45,9 37 7,5 492
29
Karvių skerdenų riebumo klasei did÷jant, did÷jo priešskerdimin÷ karvių mas÷ nuo 27–59,4 kg, arba 1,1 karto, skerdenų išeiga palaipsniui did÷jo nuo 1,6–3,7 proc., arba 1,0–1,1 karto. Did÷jant riebumo klasei, did÷jo ir vidutin÷ karvių mas÷, bei skerdenos mas÷. Daugiausiai karvių skerdenų buvo nustatyta 4 riebumo klas÷s (1212 vnt). Mažiausiai karvių skerdenų buvo įvertintų 5 riebumo klase (342 vnt.) (24 lentel÷).
24 lentel÷. Karvių vidutin÷s skerdenos mas÷s, išeigos, amžiaus pasiskirstymas pagal EUROP riebumo klasių klasifikaciją
Riebumo klas÷ Gyvulių skaičius vnt. Gyvulių amžius m÷n. Gyvulio mas÷ kg Skerdenos mas÷, kg Skerdenos šeiga, proc. 1 579 91,3±1,64 a 485,0±2,47 a 203,0±1,21 a 42,0±0,22 a 2 911 94,5±1,36 bacd 524,1±2,14 b 227,5±0,99 b 43,6±0,14 b 3 931 95,5±1,35 cd 551,1±2,35 c 250,5±1,20 c 45,5±0,14 c 4 1212 92,5±1,05 da 600,7±2,21 d 285,9±1,30 d 47,6±0,12 d 5 342 85,0±1,85 e 660,1±4,04 e 338,3±2,64 e 51,3±0,27 e
a,b,c,d,e raid÷mis stulpelyje pažym÷ti vidurkiai skyr÷si statistiškai reikšmingai p<0,05
Iš 25 lentel÷je pateiktų duomenų matyti karvių skerdenų riebumo klasių išsid÷stymas pagal gyvulio priešskerdiminę masę. Did÷jant priešskerdiminei karvių masei 1 riebumo klase įvertintų jų skerdenų tolygiai maž÷jo nuo 1,0–17,9 proc., arba 1,3–3,7 karto, o 5 klase įvertintų skerdenų tolygiai daug÷jo nuo 1,5–21,5 proc., arba 1,0–4,8 karto.
25 lentel÷. Karvių priešskerdimin÷s mas÷s ir jų riebalingumo analiz÷ Gyvulio mas÷, kg 1 vnt. 1 proc. 2 vnt. 2 proc. 3 vnt. 3 proc. 4 vnt. 4 proc. 5 vnt. 5 proc. Viso vnt. 400-449 171 43,4 116 29,4 71 18,0 36 9,1 - - 394 450-499 176 33,7 171 32,7 110 21,0 64 12,2 2 0,4 523 500-549 126 15,8 263 32,9 232 29,0 163 20,4 15 1,9 799 550-599 78 9,5 216 26,2 251 30,5 237 28,8 41 5,0 823 600-649 22 2,6 118 14,2 189 22,7 398 47,9 104 12,5 831 650-699 5 1,5 22 6,6 52 15,7 190 57,4 62 18,7 331 700-749 1 0,5 5 2,6 17 9,0 90 47,6 75 40,2 188 750-799 - - - - 7 11,5 27 44,3 26 44,3 60 800-849 - - - - 2 7,7 7 26,9 17 65,4 26 Viso 579 14,6 911 22,9 931 23,4 1212 30,5 342 8,6 3975
30
3.4. Galvijų amžiaus įtaka skerdenų išeigai
1 paveiksle ir 1 lentel÷je prieduose pateikti duomenys rodo, kad su amžiumi bulių skerdenos išeiga galutiniame rezultate did÷jo. Nuo 15 ir mažiau m÷n. amžiaus bulių skerdenos išeiga buvo 50,6 proc. iki 30 ir daugiau m÷n. pakilo iki 52,4 proc. Daroma prielaida, pagal 1 paveiksle matomus, ryškius skerdenos išeigos svyravimus, kai bulių amžius buvo nuo 20–21 m÷n. skerdenos išeiga buvo 51,0 proc. ir nuo 26–29 m÷n. amžiaus skerdenos išeiga buvo apie 50,3 proc., įtakojo skirtingais amžiaus laikotarpiais į skerdyklą patekusios skirtingos bulių veisl÷s.
1 pav. Bulių skerdenos išeigos priklausomyb÷ nuo amžiaus
Telyčių skerdenos išeiga su amžiumi did÷jo nuo 49,5–50,4 proc. (2 pav.; 2 lentel÷ priede).
31
Karvių skerdenos išeiga nuo 24–48 m÷n. did÷jo. Nuo 49–83 m÷n. laik÷si tolygiai apie 47 proc., o nuo 80 m÷n. tolygiai maž÷jo (p<0,001) (3 pav.; 3 lentel÷ prieduose).
3 pav. Karvių skerdenos išeigos priklausomyb÷ nuo amžiaus
3.5. Galvijų amžiaus įtaka skerdenų kokybei
3.5.1. Galvijų amžiaus įtaka skerdenų raumeningumo klasei
26 lentel÷. Bulių raumeningumo klas÷s priklausomai nuo jų amžiaus
Amžius E vnt. U vnt. U proc. R vnt. R proc. O vnt. O proc. P vnt. P proc. Viso vnt. 15 - < - 1 1,0 9 8,7 84 80,8 10 9,6 104 16 - 17 - 2 3,0 11 16,7 49 74,2 4 6,1 66 18 - 19 - 1 1,5 9 13,4 50 74,6 7 10,4 67 20 - 21 - - - 14 20,9 48 71,6 5 7,5 67 22 - 23 - 1 1,9 7 13,2 41 77,4 4 7,5 53 24 - 25 - - - 6 19,4 24 77,4 1 3,2 31 26 - 27 - - - 1 6,3 14 87,5 1 6,3 16 28 - 29 - - - 1 20,0 4 80,0 - - 5 30 - > - - - 3 21,4 11 78,6 - - 14 Viso - 5 1,2 61 14,4 325 76,8 32 7,6 423
Iš 26 lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad su amžiumi bulių skerdenų įvertintų P raumeningumo klase maž÷jo nuo 2,9–4,3 proc. ir nuo 28 m÷n. amžiaus P raumeningumo klase įvertintų skerdenų nebuvo. R raumeningumo klase įvertintų bulių skerdenų su amžiumi daug÷jo nuo
