Prof. dr. Olga Riklikienė KAUNAS, 2020

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

INGRIDA ALBRECHTIENĖ

ONKOGINEKOLOGINĖMIS LIGOMIS SERGANČIŲ MOTERŲ

GYVENIMO KOKYBĖ IR HOLISTINĖ PRIEŽIŪRA

LIGONINĖJE

Magistro studijų programos „Slaugos lyderystė“ (valst. kodas 6211GX009) baigiamasis darbas

Mokslinis vadovas

Prof. dr. Olga Riklikienė

TURINYS

1.1. Onkoginekologinių ligų situacija Lietuvoje ir pasaulyje ... 11

1.2. Onkoginekologinėmis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybė ir pasitenkinimas gyvenimu ... 12

1.3. Onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų gyvenimo kokybės tyrimai ... 14

1.4. Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų holistinė priežiūra ... 16

1.5. Dvasingumo samprata ir reikšmė onkologinėmis ligomis sergančių pacientų sveikimui bei savijautai ... 19

2. TYRIMO METODIKA ... 23

2.1. Tyrimo vykdymo eiga ir organizavimas ... 23

2.2. Tiriamoji imtis ir jos charakteristikos ... 23

2.2.1 Reprezentatyvios imties sudarymas ... 24

2.2.2. Tiriamųjų sociodemografinės ir klinikinės charakteristikos ... 24

2.3. Tyrimo priemonės ... 25

2.4. Tyrimo etika ... 27

2.5. Statistinės duomenų analizės metodai ... 27

3. REZULTATAI ... 29

3.1. Onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų gyvenimo kokybės ir pasitenkinimo gyvenimu vertinimas ... 29

3.2. Onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų dvasinės gerovės ir dvasinių poreikių vertinimas ... 37

3.3. Onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų gyvenimo kokybės, pasitenkinimo

gyvenimu, dvasinės gerovės ir dvasinių poreikių sąsajų vertinimas ... 46

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49

IŠVADOS ... 53

PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 56

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 57

SANTRAUKA

Ingrida Albrechtienė. Onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų gyvenimo kokybė ir holistinė priežiūra ligoninėje. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - prof. dr. Olga Riklikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2020, 75 p.

Darbo tikslas - ištirti onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų gyvenimo kokybę ir holistinę priežiūrą ligoninėje.

Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų gyvenimo kokybę ir pasitenkinimą gyvenimu. 2. Įvertinti onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų dvasinę gerovę ir dvasinius poreikius. 3. Nustatyti onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų gyvenimo kokybės, pasitenkinimo gyvenimu, dvasinės gerovės ir dvasinių poreikių sąsajas.

Tyrimo metodika. 2019- 2020 m. atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 321 moteris, kuriai buvo diagnozuotas onkoginekologinis susirgimas. Tyrimui atlikti buvo naudojamos standartizuotos anketos: gyvenimo kokybės klausimynas SF – 12, dvasinių poreikių anketa, pasitenkinimo gyvenimu skalė ir dvasinės gerovės skalė.

Tyrimo rezultatai. Mažiausiai gyvenimo kokybę tyrimo dalyvėms veikė skausmas dėl ligos (65,11±18,6 balai), o labiausiai – fizinio aktyvumo sumažėjimas (39,68±17,4 balai). Gyvenimo kokybę labiausiai veikė socialinių ryšių stoka (54,64±16,4 balai). Tikinčių į Dievą fizinė sveikata buvo reikšmingai geresnė (53,40±9,2 balai) nei netikinčių (49,19±7,0 balai) (p<0,05). Tiriamųjų pasitenkinimo gyvenimu lygis buvo pakankamai aukštas – 4,01±0,8 balai iš 6 galimų, (Md=4) (66,79 proc.). Tyrimo metu didesnis nei 50 proc. įvertis laikytas kaip respondentų „pasitenkinimas gyvenimu“ ir atvirkščiai. Tiriamųjų idealios dvasinės gerovės asmeninė sritis įvertinta reikšmingai didesniais balais (20,18±3,2 balai) nei realios dvasinės gerovės asmeninė sritis (19,31±3,2 balai) (p<0,05). Svarbiausias tiriamųjų dvasinis poreikis buvo jausti ryšį su šeima (87,9 proc., n=282).

Tyrimo išvados. Tirtų moterų gyvenimo kokybei ir pasitenkinimui gyvenimu reikšmės turi fizinio aktyvumo sumažėjimas, socialinių ryšių stoka, ilgas ligos laikas ir ligos progresavimas. Moterų, kurios atradusios dvasinę ramybę ir tiki į Dievą, gyvenimo kokybė ir pasitenkinimas gyvenimu vertinami geriau nei netikinčiųjų. Tirtos moterys ypatingai vertina realią bendruomeniškumo ir asmeninę dvasinę gerovės sritis. Svarbiausias moterų dvasinis poreikis yra jausti ir išlaikyti ryšį su šeima. Reali respondenčių dvasinė gerovė teigiamai susijusi su geresne gyvenimo kokybe bei didesniu pasitenkinimu gyvenimu. Skausmo patyrimas dėl ligos yra siejamas su dvasinės gerovės pojūčiu ir stipresniais egzistenciniais dvasiniais poreikiais Kuo labiau gyvenimo kokybę blogina skausmas, tuo stipresni visi dvasiniai poreikiai, išskyrus religinius.

ABSTRACT

Ingrida Albrechtienė. Quality of life and holistic care for women with oncogynecologic disease. Master's thesis. Supervisor - prof. dr. Olga Riklikienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing, and Care. Kaunas, 2020, 75 p.

The aim of the study was to investigate the quality of life and holistic care for women with oncogynecologic disease.

The objectives: 1. To determine the quality of life and life satisfaction of women with oncogynecologic disease. 2. To investigate the spiritual well-being and spiritual needs of women with oncogynecologic disease. 3.To evaluate the association among quality of life, life satisfaction, spiritual well-being and spiritual needs of women with oncogynecologic disease.

Methodology. A quantitative study was performed in 2019 – 2020. The survey included 321 women diagnosed with oncogynecologic disease. Standardized questionnaires were applied: quality of life SF - 12, spiritual needs, the scale of life satisfaction and spiritual well - being.

Research results. Participants in the study had the least disturbance on quality of life due to illness pain (65,11±18,6 points) and the greatest impact due to reduced physical activity (39.68±17,4 points). The quality of life was mostly affected by the lack of social relations (54.64±16,4 points). Believers in God had relatively better physical health (53,40±9,2 points) than non-believers (49,19± 7,0 points) (p<0,05). The level of life satisfaction of women was high – 4,01± 0,8 out of 6 (Md= 4) (66,79%). During the study, more than 50% of the estimate was examined to be respondents' "satisfaction with life" and vice versa. The personal domain of the ideal spiritual well-being of women was assessed with higher scores (20,18±3,2 points) than the personal domain of real spiritual well-being (19,31±3,2 points) (p <0,05). There was a significant diversity between the ideal and real spiritual well-being in the community domain (p<0.05). For most respondents, the most important spiritual need was to feel connected to the family (87,9%, n= 282).

Conclusions. Limited physical activity, lack of social connections, long duration of illness and progression of illness decrease the quality of life of women with oncogynecologic disease researched in the study. The quality of life and life satisfaction of those who have discovered spiritual peace and believe in God was higher than those who do not. The women surveyed particularly value social life in community and personal spiritual well-being. The most important spiritual need for women with oncologic diseases was to have a connection with the family. The real spiritual well-being of the respondents is positively related to a better quality of life and greater satisfaction with life. The more the quality of life is impaired by pain, the stronger all spiritual needs are except religious ones.

PADĖKA

Noriu padėkoti mokslinio darbo vadovei prof. Olgai Riklikienei, už suteiktas žinias, patarimus, pastabas, įžvalgas ir padrąsinimą, lydėjusius viso darbo metu.

Dėkoju visiems dėstytojams, už suteiktas žinias magistrantūros studijų metu, už pagalbą, skatinimą ir vertingus patarimus.

Nuoširdžiai noriu padėkoti savo kolegėms, LSMUL Kauno Klinikų Akušerijos – Ginekologijos klinikos Ginekologijos skyriaus slaugytojoms, už didelę pagalbą, atliekant anketinę apklausą, bendradarbiavimą ir palaikymą.

Ypatingai dėkoju savo šeimai ir draugams, kurie drąsino ir tikėjo.

SANTRUMPOS

ŽPV – žmogaus papilomos virusas KV – krūties vėžys

PSO - Pasaulio sveikatos organizacija p – statistinis reikšmingumas

min. - mažiausia reikšmė maks. - didžiausia reikšmė n - respondentų skaičius r - koreliacijos koeficientas SN - standartinis nuokrypis Md – mediana

ŽODYNĖLIS

Histerektomija – gimdos pašalinimo operacija [29];

Holistinė priežiūra – visapusiška pagalba, reikalaujanti suvokti asmenį kaip tam tikrą visumą [46] Mastektomija - krūtų pašalinimo operacija [33];

Dvasingumas – tai aukščiausia, nemateriali dalis, kuri nėra apčiuopiama, tačiau vedanti link savo būties suvokimo, susijusi su viskuo, kas teikia malonumą gyventi [55];

Dvasinė gerovė – tai egzistencinių ir religinių dimensijų visuma [46];

Dvasiniai poreikiai – asmens savastis ir gyvenimo principai, tiesos ir vertybių supratimas, gyvenimo prasmė ir tikslai, besąlygiška meilė, savojo „Aš“ susiejimas su aukštesne galia, Dievu arba universumu prasmė [57].

Religingumas - tvirtas tikėjimas, pasireiškiantis pamaldumu ar kita aukštesne jėga [49];

Onkologinė liga – tai liga, kuriai yra būdingas organizmo ląstelių pakitimas, nekontroliuojamas jų dauginimasis išstumiant, peraugant bei naikinant aplinkinius, sveikus, audinius [27].

Gyvenimo kokybė - individualus gyvenimo vertinimas, susijęs su individo tikslais, viltimis, standartais bei interesais [20].

ĮVADAS

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, onkologinė liga yra viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje [1]. Moterų tarpe, gimdos kaklelio (GKV) ir krūties vėžys (KV) – dvi labiausiai paplitusios vėžio formos [2]. Gimdos kaklelio vėžys pasaulyje yra antroji pagal dažnumą vėžio lokalizacija po krūties vėžio tarp moterų, sergančių onkologinėmis ligomis. Sparčiai besivystančiose šalyse šie onkologiniai susirgimai statistiškai pirmauja moterų onkologinių ligų tarpe, o išsivysčiusiose užima šeštąją vietą [3]. Europos sąjungos šalyse vidutiniškai kasmet registruojama 34 000 naujų GKV atvejų bei 16 000 mirčių nuo šio piktybinio naviko. KV vidutinis susirgimų skaičius siekia 248 atvejus 100 000 moterų, o vyresnio amžiaus moterų grupėje KV sudaro net 48 proc. susirgimų vėžiu [4]. Preliminariais duomenimis, 2010 metais Lietuvoje KV buvo diagnozuotas 1399 moterims, o GKV – 462 [4]. Sergant šiomis ligomis, pakitusi organizmo būklė neišvengiamai paveikia moters fizinę, socialinę ir dvasinę būsenas. Pasirinktas gydymo metodas, sergančiosios požiūris į ligą ir noras pasveikti gali turėti įtakos gyvenimo kokybei ir ligos eigai [4]. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ir dvasinės gerovės tyrimai sergant onkoginekologinėmis ligomis yra ypač svarbūs, kadangi moters dvasinė ramybė ir jos teigiamas nusiteikimas, noras pasveikti sužinojus apie ligą ir aktyvus dalyvavimas gydymo eigoje turi ypatingai didelį poveikį teigiamiems gydymo ir reabilitacijos rezultatams [3, 4].

Ankstyva diagnozė ir taikomi nauji efektyvūs ligos gydymo būdai leidžia onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams išgyventi ilgiau ir pagerinti gyvenimo kokybę [1]. Nors vystantis mokslui nuolat atsiranda daugiau galimybių ankstyvai onkologinių susirgimų diagnostikai, profilaktikai ir gydymui, labai svarbus sąmoningas bei aktyvus visuomenės ir pačio asmens dalyvavimas gydymo procese nuo pat diagnozės patvirtinimo, kad gydymo rezultatai būtų teigiami [1, 5]. Vienas iš sergančiojo situaciją tradicinėje medicinoje veikiančių veiksnių yra redukcionistinis požiūris į asmenį. Vadovaujantis šiuo požiūriu, pacientas mediko akimis yra matomas ne kaip unikalus asmuo su sava patirtimi, psichosocialine ir emocine būsena, poreikiais, stiprybėmis ir silpnybėmis, bet, kaip fiziškai sergantis kūnas, kuriam reikalinga medicininė pagalba. Taigi, medicinos personalui vadovaujantis šiuo požiūriu savo darbe, pacientas tampa fiziško gydymo reikalaujančiu objektu. Šiuo atveju pamirštamos jo emocinė, socialinė, psichologinė ir dvasinė dimensijos. Diagnozę išgirdęs asmuo lieka vienas su išgirsta žinia, baimėmis, nesaugumo jausmu, nerimu ir egzistenciniais klausimais [6]. Kadangi negatyvūs sergančio asmens suvokimo modeliai bei elgesys yra stipriausi neigiamai ligos eigą veikiantys veiksniai, svarbu, kad visose gyvenimo srityse: fizinėje, socialinėje ir dvasinėje vyrautų balansas [5]. Suvokimas apie ligą ne tik iš paciento pusės, bet ir iš medicinos personalo, jos įveikimo būdų pasirinkimas bei gebėjimas išlaikyti balansą visose

gyvenimo srityse, o ypatingai dvasinė ramybė, padeda gerinti sveikatą ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų [5].

Temos aktualumas ir naujumas. Siekiant teikti holistinę priežiūrą gydymo įstaigose moterims, kurios serga onkoginekologinėmis ligomis, reikia išsamiai išanalizuoti jų gyvenimo kokybę, pasitenkinimą gyvenimu, dvasinę gerovę bei dvasinius poreikius. Šio tyrimo rezultatai bus aktualūs ir naudingi organizuojant sergančių moterų holistinę priežiūrą ir padės nuspręsti, kur ir kokie aspektai galėtų būti integruojami prižiūrint onkoginekologinėmis ligomis sergančias pacientes. Taigi, šio tyrimo rezultatai aktualūs siekiant išsiaiškinti moterų dvasinius poreikius, jų pasitenkinimo gyvenimu lygį bei išskirti pagrindinius dvasinės priežiūros aspektus, kurie yra neatsiejama gydymo ir reabilitacijos dalis, norint užtikrinti teigiamą ligos eigą ir moterų dvasinę ramybę. Tik žinant ir suprantant šių pacienčių dvasinius poreikius, gyvenimo kokybę bei kylančius sunkumus, galima organizuoti ir užtikrinti tinkamą dvasinę pagalbą bei kokybišką medicininę priežiūrą. Tyrimu siekta atkreipti dėmesį į onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų dvasinius poreikius bei gerovę, gyvenimo kokybę ir pasitenkinimą gyvenimu, sergant onkoginekologine liga.

Darbo tikslas – ištirti onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų gyvenimo kokybę ir holistinę priežiūrą ligoninėje.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų gyvenimo kokybę ir pasitenkinimą gyvenimu.

2. Įvertinti onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų dvasinę gerovę ir dvasinius poreikius.

3. Nustatyti onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų gyvenimo kokybės, pasitenkinimo gyvenimu dvasinės gerovės, ir dvasinių poreikių sąsajas.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Onkoginekologinių ligų situacija Lietuvoje ir pasaulyje

Onkoginekologija – tai medicinos šaka, tirianti moters lytinių organų ikivėžinius ir vėžinius pakitimus, onkologinių susirgimų profilaktiką bei gydymą. Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės sveikatos ir šiuolaikinės medicinos problemų ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje [3, 7].

Dažniausios onkoginekologinės ligos moterų tarpe – kiaušidžių ir gimdos kaklelio vėžys. Nors vystantis mokslui nuolat atsiranda daugiau galimybių ankstyvai vėžio diagnostikai, profilaktikai ir moderniam gydymui, labai svarbus sąmoningas, aktyvus visuomenės bei pačio asmens dalyvavimas, kad kova su šia liga būtų sėkminga [7].

Suvokimas apie ligą, ligos įveikos būdų pasirinkimas, tam tikros charakterio savybės, gebėjimas prisitaikyti bei žmogaus, psichologinis atsparumas, padeda gerinti sveikatą. Negatyvūs susikurti suvokimo modeliai bei elgesys yra stipriausiai veikiantys veiksniai reabilitacijoje [7]. Manoma, kad ligos suvokimo ir motyvacijos gydymui kitimas priklauso nuo reabilitacijos metu teikiamos pagalbos, supratimo, reabilitacijos darbuotojų vaidmens formuojant suvokimą (informacijos pateikimo, reabilitacijos plano aiškumo, reabilitacijos tikslų ir tikėtino rezultato suvokimo), savęs lyginimo su kitais pacientais bei reabilitacijos gaunamo palaikymo, kas stiprina psichologinį atsparumą [3].

Remiantis literatūros duomenimis galima teigti, kad tiek ligos suvokimas (ypač suvokiamos pasekmės ir suvokiama asmeninė ar gydymo kontrolė), tiek psichologinis atsparumas yra svarbūs veiksniai, turintys įtakos onkologinėmis ligomis sergančių pacientų medicininiams, psichologiniams ir elgesio rezultatams. Jiems kintant, kinta ir paciento gerovė. Nors moters lytinių organų onkologinių ligų yra įvairių - Lietuvoje šioje srityje pirmauja gimdos kaklelio vėžio diagnozė [3, 7, 8]. Ši liga užima 3–4 - tą vietą tarp piktybinių navikų, kuriais serga moterys. Lietuvoje kasmet užregistruojama 400–500 naujų gimdos kaklelio vėžio (toliau – GKV) atvejų. Daugumai moterų ši onkologinė liga diagnozuojama apie 30–60 gyvenimo metus. Moterų mirtingumas nuo GKV Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje [3, 7].

Vienas iš pagrindinių GKV atsiradimo priežasčių yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV) [3, 7, 8]. Europoje į Nacionalinius vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius ir mergaičių skiepijimus nuo ŽPV yra įtraukusios 20 šalių, tuo tarpu ir Lietuva [3, 9, 10, 11]. Lietuvoje nuo 2004 metų veikia patikros programa moterims nuo 25 iki 60 metų ir kartojama kas trejus metus.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip pusė milijono naujų GKV atvejų, o 85 proc. iš jų diagnozuojami neišsivysčiusiose ar besivystančiose šalyse [12]. Manoma, kad to priežastis gali būti tai, kad šiose šalyse nėra profilaktinių patikrinimo programų, kurios skatintų moteris reguliariai pasitikrinti savo sveikatos būklę [11, 12]. Todėl statistiškai šia liga sergančių moterų daugiausiai užfiksuojama rytų, vakarų ir pietų Afrikoje, o mažiausi onkoginekologinių susirgimų rodikliai yra išsivysčiusiose šalyse, tokiose, kaip Šiaurės Amerika, Australija, Naujoji Zelandija ir vakarų Azija [13].

Remiantis naujausiais tarptautinės onkologinių ligų tyrimų agentūros (angl. International Agency for Research on Cancer IARC) duomenimis, onkologinių susirgimų skaičiai sparčiai išaugo ir 2018 metais pasaulyje buvo užregistruota 18,1 mln. naujų vėžio atvejų. Taip pat, užfiksuota net 9,6 mln. mirčių nuo vėžio visame pasaulyje. Mokslininkų manymu, per ateinantį dešimtmetį šie rodikliai išaugs iki 21,7 mln. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis ir iki 13 mln. mirčių nuo onkologinių ligų [14].

Onkoginekologija yra gana plati sritis, o šioje srityje viena opiausių nagrinėjamų ligų – gimdos kaklelio vėžys. Lietuvoje daugiausiai moterų miršta nuo GKV, nors šalyje aktyviai veikia profilaktinės patikrinimo programos ir moterims informacija apie profilaktinę patikrinimo programą yra viešai prieinama [15]. Teigiama, kad pasaulyje GKV kasdien suserga viena arba dvi moterys [16]. Tarp moterų, kurios serga onkologinėmis ligomis, gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą. Ši onkoginekologinė liga yra viena dažniausių moterų mirties priežasčių visame pasaulyje. Kiekvienais metais nuo gimdos kaklelio vėžio miršta apie 266 000 moterų [17], o tarp Šiaurės Europos šalių Lietuva yra pirmoje vietoje pagal moterų mirštamumą nuo GKV [18]. Nors ir Lietuvoje Krūties vėžys dažnai traktuojamas kaip atskira onkologinių susirgimų sritis, pasaulyje krūties vėžys priskiriamas prie onkoginekologinių ligų ir yra dažniausia moterų onkologinė liga. Lietuvos vėžio registras informuoja, kad kiekvienais metais yra užregistruojama apie 1,5 tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų. Lietuvoje skaičiai dideli kaip ir kitose Europos šalyse [19].

Apibendrinant galima teigti, kad onkoginekologinių ligų situacija Lietuvoje, lyginant su pasauliu, yra gana bloga ir sergančių moterų skaičius išlieka didelis, nepaisant profilaktinės patikros programos veikimo ir kitų veiksmų, kurių imamasi siekiant sumažinti šių susirgimų skaičių šalyje.

1.2. Onkoginekologinėmis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybė ir

pasitenkinimas gyvenimu

Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) gyvenimo kokybė – individualus gyvenimo vertinimas, susijęs su individo tikslais, viltimis, standartais bei interesais [20]. Tai kiekvieno asmens

subjektyvus gyvenimo vertinimas kultūros vertybių sistemos kontekste, vertinant bendrai jo gyvenimo eigoje iškilusius tikslus, viltis, standartus ar interesus [21]. Kiekvieno individo gyvenimo kokybės vertinimui ir pasirinktiems šio vertinimo kriterijams įtakos turi asmens fizinės, dvasinės, socialinės gerovės lygis, jo suvokimas, asmens aplinkos suvokimas ir ryšys su ja bei savarankiškumo lygis.

Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – paciento suvokimas apie jo vietą gyvenime pasaulėžiūros ir kultūriniame kontekste, susietame su jo tikslais, lūkesčiais, standartais ir interesais [22]. Gyvenimo kokybės klausimas, dirbant su pacientais, kurie serga onkologinėmis ligomis, ypatingai svarbus tam, kad būtų galima kurti efektyvesnes reabilitacijos programas, atsižvelgiant į paciento poreikius [20].

Pasaulyje gyvenimo kokybės tyrimai įgyja vis didesnę reikšmę kuriant ir tobulinant sveikatos priežiūros paslaugas. Gyvenimo kokybę kiekvienas individas supranta ir interpretuoja savaip, tačiau, manoma, kad gerovė susideda iš gebėjimo atlikti kasdieninę ir įprastą veiklą, kuri atspindi fizinę, dvasinę ir socialinę savijautą [20].

Tyrimų duomenimis, gyvenimo kokybę sudarantys komponentai visiems žmonėms yra vienodi, tačiau jos vertinimas skiriasi kiekvienam asmeniui individualiai [21]. Pagrindiniai ir labiausiai išsiskiriantys gyvenimo kokybės vertinimo rodikliai vyrauja šie: asmens aplinka, gaunamų pajamų dydis. Taip pat, tyrinėjant žmogaus gyvenimo kokybę, neatsiejamas jos rodiklis yra asmens sveikata.

Literatūroje aptiktais duomenimis, onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybei didelę reikšmę turi ligos progresavimas, t.y., kuo labiau pažengusi liga, tuo pacientai savo gyvenimo kokybę vertina žemesniais balais. Taip pat, tyrimo rezultatai rodo, kad sergančių asmenų ligos progresavimas keičia ne tik jų gyvenimo kokybės lygį, bet ir skatina įprasto jų gyvenimo struktūrinius pasikeitimus [21].

Pasitenkinimas gyvenimu apibūdinamas kaip emocija, optimistinis požiūris į gyvenimą. Bendras pasitenkinimas gyvenimu gali būti vertinamas atsižvelgiant į asmens savybes, asmenines vertybes, siekių bei laimėjimų santykį [23], ekonominę padėtį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą ir t.t. [24]. Pasitenkinimas gyvenimu dažnai siejamas su individo pagrindinių poreikių patenkinimu, darnos pojūčiu ir priklauso nuo išorinių socialinių ir kultūrinių veiksnių, tokių kaip finansinis stabilumas, aplinka, galimybė naudotis socialinėmis ir sveikatos paslaugomis, dabartinė politinė padėtis, sistemos ar kultūros įtaka [23]. Gebėjimas pasirūpinti savimi, šeima, teigiami santykiai su partneriu, lytinis gyvenimas, laisvalaikis ir socialiniai ryšiai, užsiėmimas mėgstama veikla ir finansinė gerovė yra neatsiejami sergančių moterų pasitenkinimo gyvenimu veiksniai [23]. Žemą pasitenkinimo gyvenimu vertinimą lemia pesimizmas, depresija, liūdesio, vienatvės ir dirglumo pojūčiai [25, 26].

Onkologinės ligos – tai ligų grupė, kurioms yra būdingas organizmo ląstelių pakitimas, nekontroliuojamas jų dauginimasis išstumiant, peraugant bei naikinant aplinkinius, sveikus, audinius. Tai labiausiai bauginančios ir sukrečiančios ligos žmogaus gyvenime. Diagnozavus onkoginekologinę ligą, moterims neretai pažeidžiama savivertė ir sutrikdomos dauguma kasdieninėje veikloje atliekamų funkcijų [27]. Šios ligos skirtingose stadijose ir ligos eigoje sukelia įvairius simptomus, keičia fizinę, psichologinę bei socialinę asmens gyvenimo sritis ir poreikius, todėl ligai progresuojant ar esant skirtingose ligos stadijose, bei nesugebant valdyti savo emocijų, gyvenimo kokybė gali kisti ir atsirasti nepasitenkinimas gyvenimu ar tam tikrais veiksniais, kurie iki šiol buvo įprasti ir priimtini [27]. Liga skirtingose stadijose gali sukelti fizines kančias (skausmą, nuovargį, pykinimą), finansines ir su darbingumu susijusias problemas bei sunkumus rūpinantis iki diagnozės patvirtinimo įprastais dalykais, tokiais kaip šeima, namai, asmeniniai interesai bei pomėgiai [27].

Pacientai, kurie serga onkologinėmis ligomis, gyvenimo kokybę vertina žemiau fizinės ir psichologinės sveikatos srityse, o tuo tarpu socialinių santykių rodikliai yra panašūs kaip ir sveikų tiriamųjų [22, 28].

Onkologinėmis ligomis sergančios moterys savo gyvenimo kokybę yra linkusios vertinti prasčiau nei moterys, kurioms nėra diagnozuoti onkoginekologiniai susirgimai [29]. Sergančioms moterims po operacijų padidėja rizika susirgti depresija ir joms yra reikalinga psichoterapija [30, 31]. Taip pat, moterys, kurioms diagnozuota onkoginekologinė liga, daugiausiai sunkumų patiria fizinės sveikatos srityje ir teigia, kad sergant onkoginekologinėmis ligomis paprasčiausia įveikti sunkumus, kylančius socialinių santykių srityje [30].

Apibendrinant galima teigti, kad skirtingose onkologinės ligos stadijose ir ligos eigoje pacientai patiria įvairius simptomus, pasikeičia jų fiziniai, psichologiniai, socialiniai bei dvasiniai poreikiai, todėl ligai progresuojant ar esant skirtingose ligos stadijose bei nesugebant valdyti savo emocijų, gyvenimo kokybė gali kisti ir atsirasti nepasitenkinimas gyvenimu bei tam tikrais veiksniais, kurie iki šiol buvo įprasti ir priimtini.

1.3. Onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų gyvenimo kokybės tyrimai

Išanalizavus Lietuvos moterų gyvenimo kokybę, kurioms diagnozuotas krūties vėžys, paaiškėjo, kad atsižvelgus į bendrą gyvenimo kokybės vertinimą, respondentės gyvenimo kokybę vertino tolygiai, kaip „blogą“ arba „labai blogą“. Nustatyta, kad didžiausi skirtumai yra vertinant fizinę sveikatą bei bendrą gyvenimo kokybę, o iš fizinių veiksnių didžiausią įtaką gyvenimo kokybei sergančioms moterims turi nuovargis, silpnumas, periodiški skausmai, apribota laisvalaikio veikla

dėl fizinės sveikatos, vidutiniškai pasireiškiantys miego, apetito pokyčiai, darbingumo, autonomiškumo sumažėjimas [1].

Pakitus organizmo būklei dėl gydymo, paveikiama moters fizinė, socialinė ir emocinė sveikata. Dažniausi sunkumai, su kuriais susiduria dauguma onkoginekologine liga sergančių moterų - tai netikrumas, vaidmenų šeimoje ir darbe pasikeitimas, finansiniai sunkumai, trumpalaikė ar ilgalaikė fizinė negalia, įveikus ligą ar esant remisijai - ligos pasikartojimo tikimybė, nepriklausomumo, autonomiškumo praradimas, sutrikęs seksualinis gyvenimas ir vaisingumas bei tam tikri išvaizdos pokyčiai [32]. Esant krūties vėžio diagnozei, neretai atliekama mastektomija, todėl moteris jaučiasi nevisavertė, nelaiminga, nuolat jaučia diskomfortą[33].

Šiuolaikinis krūties vėžio gydymas lemia, kad dauguma moterų sėkmingai ir ilgai gyvena, todėl tampa vis aktualesnės krūties atkūrimo operacijos – o tai ženkliai pagerina moters gyvenimo kokybę ir grąžina pasitikėjimą savimi. [33]. Dauguma pacientų, kurie sunkiai serga, patiria psichologinę krizę, kurią lydi kaltė, gėda, nerimas, depresija, pasimetimas, todėl jų gyvenimo kokybė, pasitenkinimas gyvenimu ir malonios emocijos yra neigiami [33].

Literatūroje rastais tyrimo duomenimis, labiausiai patenkinti gyvenimu yra tie asmenys, kurie turi mėgstamą ir prasmingą veiklą, patiria daugiau malonių emocijų [34]. Tuo tarpu, turintys mažiau įsipareigojimų ir veiklos, patyrę mažiau teigiamų emocijų bei jaučiasi prislėgti – dažniausiai išreiškia nepasitenkinimą gyvenimo kokybe [34]. Taip pat, nustatyta, kad asmenų, kurie laikosi tam tikrų tradicijų bei aktyviai dalyvauja religingoje veikloje, meldžiasi, lanko bažnyčią - pasitenkinimo gyvenimu lygis yra aukštesnis, kaip ir žmonių, kurie pagrindinius savo gyvenimo aspektus atžymi kaip nematerialines vertybes [35]. Asmenys, kurie nuolat sulaukia palaikymo iš artimųjų, bažnyčios, sveikatos priežiūros specialistų ar organizacijų, kuriose dalyvauja panašaus likimo asmenys, pavyzdžiui, sergantys onkologinėmis ligomis - pasitenkinimo gyvenimu lygis yra didesnis nei tų, kurie tokio palaikymo nesulaukia ar patys nepriima [35].

Per pastaruosius tris dešimtmečius atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kuriais siekta išsiaiškinti su sveikata susijusią pacientų gyvenimo kokybę [1, 2, 20, 21, 26]. Kai kurie iš jų sukūrė bendrus tyrimo metodus, susijusius su bet kokia liga ar būkle, o kai kurie tyrimo metodus sieja su konkrečia liga [1, 2, 20, 21, 26]. Pasitenkinimo gyvenimu rodiklio vertinimas yra svarbus organizuojant optimalų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams [36].

Fizinės, psichologinės sveikatos nebuvimas lemia ne tik kasdienio gyvenimo veiklos sutrikdymą, bet ir sumažėjusį pasitenkinimo gyvenimu lygį. Pacientams, kurie nuolat jaučia skausmą, nepasitenkinimą, nerimą, potrauminį stresą bei negali atlikti tam tikrų įprastų veiklų savo kasdienybėje, išreiškia nepasitenkinimą gyvenimu ir jaučiasi nelaimingi [37]. Ilgalaikis skausmas

neigiamai veikia pasitenkinimą gyvenimu, o dvasinė gerovė ir viltis turi didelę reikšmę aukštesniam pasitenkinimo gyvenimu lygiui [38, 39].

Moterys, kurioms diagnozuojamos onkoginekologinės ligos, patiria stiprių emocinių išgyvenimų, kurie dažniausiai tęsiasi iki gydymo ar gyvenimo pabaigos. Dažnai šioms moterims sunku pripažinti ligą ir susitaikyti su diagnoze dėl visuomenėje paplitusio požiūrio į onkologinius susirgimus [40]. Moterys jaučiasi išsekintos – pirmiausia dėl diagnozės, vėliau dėl gydymo ir stiprių emocinių išgyvenimų. Jei liga diagnozuojama laiku ir pasiekiama remisijos stadija, neretai džiaugsmą lydi pyktis, kad tai atsitiko būtent jai, džiugesį, kad nugalėjo ligą, seka ligos atsinaujinimo baimė. Vienu metu moteris gali jaustis labai stipri, tačiau kitą akimirką gali jaustis tiesiog sugniuždyta [40]. Neigiamos emocijos ir stresas sergant onkologine liga, gydymas, ligos pasikartojimo baimė, nesėkmės ir nesugebėjimas suvaldyti savo emocijų bei minčių, gali neigiamai paveikti ligos eigą ir pagilinti jau esančias psichologines problemas tiek sergančiam asmeniui, tiek jo artimiesiems [41, 42, 43].

Psichologinė pagalba pacientams, kuriems diagnozuota onkologinė liga, sumažina nerimo bei depresijos simptomus, stresą, vienišumo jausmą, stiprina pacientų bei medikų bendradarbiavimo ryšį, skatina geriau jaustis skirtingais ligos etapais bei gydymo metu ir tai teigiamai veikia sergančiųjų gyvenimo kokybę ir jos vertinimą [44].

Pacientų, kurie jaučia dvasinę ramybę ir nepasiduoda neigiamoms mintims, tiki, kad gali pasveikti ir pasitelkia tam tikrus metodus, tokius, kaip malda – gyvenimo kokybė ir pasitenkinimas gyvenimu yra aukštesni nei tų, kurie veikia priešingai [39].

Apibendrinant galima teigti, kad pasitenkinimas gyvenimu ir jo vertinimas yra subjektyvus kiekvienam individui. Neigiami veiksniai, susiję su fizinės ir psichologinės sveikatos apribojimais, lemia žemesnį pasitenkinimo gyvenimu lygį, o psichologinė ir dvasinė ramybė bei tikėjimas ir viltis, lemia aukštesnį pasitenkinimo gyvenimo lygį ir geresnę sergančių moterų gyvenimo kokybę.

1.4. Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų holistinė priežiūra

Dvasingumo suvokimas ir dvasinių poreikių išreiškimas vis dar išlieka iššūkiu šiuolaikinei sveikatos priežiūros sistemai. Žmogus medicinoje vis dar yra dažnai suvokiamas kaip biologinis kūnas, su savo fiziniais poreikiais. Tačiau, sparčiai vystantis ir tobulėjant ne tik sveikatos priežiūros sistemai, bet ir požiūriui į pacientą, aktyviai stengiamasi skirti didesnį dėmesį ne tik fizinių poreikių patenkinimui, bet ir sergančių žmonių dvasiniams rūpesčiams [45, 46].

Kad ir kaip būtų pažengusi Lietuvos sveikatos priežiūros sistema, vis tiek vienas didžiausių iššūkių Lietuvos slaugytojoms išlieka pacientų dvasinių poreikių patenkinimas. Slaugos

standartuose nėra įtraukta kompetencija, kuri teigtų, kad slaugytojas privalo žinoti ir praktikuoti dvasinę pacientų priežiūrą. Todėl dar tik kuriami projektai bei rengiami slaugos protokolai, kurie bus išbandyti sveikatos priežiūroje, slaugos praktikoje [45].

Pagal gyvenimo kokybės modelį, dvasinė gerovė yra neatsiejama dalis nuo socialinės psichologinės ir fizinės sveikatos. Siekiant užtikrinti žmogaus sveikatos visapusišką gerovę, reikėtų vadovautis holistinės medicinos požiūriu, atkreipiant dėmesį į žmogaus prigimties dimensijas.

Dvasinė gerovė – tai egzistencinių ir religinių dimensijų visuma [47]. Egzistencinė gerovė yra susijusi su asmens pastangomis suprasti gyvenimo prasmę ir jo tikslą, o religinė gerovė - pasitenkinimas, gautas iš tikėjimo aukštesniąja jėga, pvz., tikėjimu į Dievą [48].

Taigi, galima teigti, kad dvasinę gerovę lydi teigiami jausmai dėl gebėjimo atrasti gyvenimo prasmę ir atrasti ir siekti tikslų savo gyvenime per santykius su savimi, kitais žmonėmis ir aplinkiniu pasauliu. Todėl ir dvasinė sveikata apibrėžiama kaip gyvenimo įprasminimas santykiuose su savimi (asmeninis), gamta (aplinka), kitais (bendruomeniškumo) ir Dievu ar aukštesniąja jėga (transcendentiniu) [49].

Literatūroje teigiama, kad žmogus iš prigimties yra dvasinė būtybė [50]. Asmens dvasingumas vertinamas įvairiais būdais, nuo tradicinio religinio dvasingumo supratimo iki humanistinio dvasingumo, neturinčio nieko bendro su religija. Tyrinėjant ir gilinantis į žmogaus sveikatą bei dvasiškumą randama vis daugiau įrodymų apie dvasinės gerovės ryšį su fizine, psichine, emocine, socialine bei profesine asmens gerove. Dvasinė sveikata yra dinamiška būsena, kuri gali atspindėti santykius su aplinkiniais ir parodyti žmogaus harmonijos lygį su savimi, kitais, aplinka ir Dievu [50].

Šių dienų visuomenėje yra nusistovėjusi nuomonė ir nuostatos kad dvasingumas yra neatsiejamas nuo religijos ir kuomet kalbame apie dvasingumą - galvojame apie religiją, kurią išpažįsta tam tikros kultūros žmonės. Tačiau dvasingumas apima daug daugiau ir žmogaus dvasinė gerovė nėra vien tik religija. Dvasingumą galime suvokti kaip tai, kas slypi žmogaus širdyje, kaip matmenį, kuris nusako, kaip žmogus jaučiasi galvodamas apie save ar kaip suvokiamas jį supantis pasaulis ir aplinka, kuri jam yra svarbi. Svarbu paminėti, kad kiekvienas žmogus asmeniškai dvasingumą supranta skirtingai [51]. Dvasingumas gali būti traktuojamas kaip tikėjimo sistema, kuri apima daugiau dvasinius nematerialius dalykus. Aukštą ekonominį lygį turinčiose šalyse dvasingumas paprastai išreiškiamas per vyraujančias religijas [52].

Išgirdusios onkologinės ligos diagnozę dauguma pacienčių patiria psichologinę krizę, kurią lydi kaltė, gėda, nerimas, depresija, pasimetimas [53]. Moterys, susirgusios onkoginekologinėmis ligomis, patiria stiprių emocinių išgyvenimų, kurie dažniausiai tęsiasi ir po to, kai praeina pirminis šokas. Joms sunku pripažinti ir priimti ligą ir toliau gyventi įprastą gyvenimą Tačiau intensyvus

dalyvavimas gydymo procese, netikėti pokyčiai ir jausmai bei pasikeitęs gyvenimo suvokimas priverčia susitaikyti su esama liga ir priimti realybę tokią, kokia ji yra [53].

Emocinis stresas, sergant onkologine liga, gali sutrikdyti teigiamą ligos eigą ir gydymo rezultatai gali būti ne tokie geri, kokių yra tikimasi pradėjus taikyti gydymą [40]. JAV visapusiškos kovos su vėžiu centre buvo tiriami 4500 pacientai nuo 19 metų ir vyresni. Atliekant šį tyrimą paaiškėjo, kad psichologinių problemų paplitimas svyravo nuo 29 proc. iki 43 proc. pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis ir tai buvo susieta su pacientų gyvenimo kokybe, psichologine ir dvasine jų gerove [40]. Sergant onkologine liga psichologinė našta yra tokia didelė, kad ją galima pakelti tik artimųjų ir slaugytojų pagalbos dėka bei visiškai suvokiant tai, kas vyksta ir į situaciją pažvelgus kitaip, analizuojant savo dvasinį pasaulį ir vertybes [41].

Tyrimų duomenimis, moterims, kurioms buvo atlikta histerektomija, padidėja rizika susirgti depresija ir joms yra reikalinga psichoterapija [29], o toms moterims, kurioms po operacijos buvo suteikta kvalifikuota pagalba ir nuolat palaikomas kontaktas bei ryšys su medicinos personalu ir artimaisiais depresijos simptomai nepasireiškia [30].

Labai svarbu gerinti moterų gyvenimo kokybę, todėl psichosocialinė ir dvasinė pagalba tampa svarbia gydymo bei sveikimo dalimi [43]. Onkoginekologinėmis ligomis sergančių pacienčių gyvenimo kokybei gerinti pagrindiniai veiksniai – tai paciento ir medicinos personalo, su kuriuo nuolat palaikomas kontaktas skirtingais ligos etapais, geri tarpasmeniniai santykiai, finansinis stabilumas, išsilavinimas, socialinė ir ekonominė parama bei pacientės dvasingumas [54]. Neigiamai veikiantys ligos eigą ir gydymo rezultatus veiksniai - socialinė izoliacija, negalėjimas atlikti tam tikros įprastos veiklos, atstūmimas, medicinos personalo apatija bei simptomai, kurie pasireiškia dėl esamos ligos [54].

Analizuojant dvasingumo temą ir tam tikrus aspektus pastebėta, kad žmonės, kurie nors ir savęs nesieja su dvasiniais aspektais, ištikus kokiai nors nelaimei ar ligai pradeda ieškoti vidinio nusiraminimo ar palaikymo religijoje. Geros dvasinės sveikatos palaikymas dažniausiai sumažina jaučiama įtampą, depresiją bei nerimą. Taip pat padeda susigyventi su išgirsta diagnoze ir atrasti gyvenimo prasmę bei priežastis, dėl kurių privalo kovoti su liga ir džiaugtis gyvenimu [55].

Dvasingumas ir dvasinė ramybė yra neatsiejama žmogaus dimensija ir pripažinta kritinių pacientų sveikatos ir gerovės veiksniu [56]. Dvasiniai poreikiai – tai asmens savastis ir gyvenimo principai, savojo „Aš“ susiejimas su aukštesnėmis galiomis, tokiomis kaip Dievas [57]. Daugybė tyrimų parodė ryšį tarp dvasingumo ir įvairių paciento ligos pasekmių, įskaitant gyvenimo kokybę ir susitaikymą su liga. Dvasinės praktikos, tokios kaip meditacija, yra naudingos sveikatai [56], o dvasinė kančia gali tęstis visu priežiūros laikotarpiu nuo įprasto pažeidžiamumo, liūdesio ir baimės jausmo iki problemų, kurios tampa depresija, nerimu, panika, socialine izoliacija ar egzistencine/dvasine krize [58].

Fisher J. W (2011) išanalizavo dvasinės gerovės modelį, kuris apima pagrindinius asmeninės, bendruomeniškumo, aplinkos ir transcendentinės gerovės veiksnius. Paminėti veiksniai yra siejami su pasauline dvasine gerove. Būtent pagal šį modelį yra sukurtas ir publikuotas dvasinės gerovės klausimynas. Asmeninė sritis atskleidžia asmens požiūrį į paties sukurtas gyvenimo vertybes, užsibrėžtus tikslus ir ryžtą. Bendruomeniškumo sritis atskleidžia kokie yra santykiai su aplinkiniais, kokie stiprūs ryšiai yra su kitais žmonėmis, vertinant tarpusavio meilę, pasitikėjimą, viltį ir teisingumą[50]. Aplinkos sritis tiria asmens išorinio pasaulio vertinimą, jo santykį su gamta. Taip pat pagarbos, vienybės ir nuostabos jausmą, kuris yra išreiškiamas žmogų supančiai aplinkai ir jos teikiamoms gerybėms. Transcendencija išaiškina kiekvieno žmogaus santykį su aukščiausiomis jėgomis, kurios gali būti išpažįstamos – Dievas (religija) ar kita nesuvokiama, nepaaiškinama jėga, kuria žmogus besąlygiškai tiki, ją garbina ir išpažįsta. Ištyrus asmenį pagal šį klausimyną galima išsiaiškinti, kurioje iš keturių sričių asmuo turi problemų ir kokios yra dvasinės gerovės nebuvimo priežastys. Išsiaiškinus, kurioje srityje yra problema, galima siekti dvasinės gerovės ir harmonijos visose iš išvardintų sričių[50].

Taigi galima teigti, kad holistinis požiūris į sergantįjį ir holistinės priežiūros organizavimas ligoninėje yra labai svarbus ne tik teigiamai ligos eigai ir gydymo rezultatams, bet ir pačio sergančio asmens požiūriui į ligą ir jo gyvenimą su liga.

1.5. Dvasingumo samprata ir reikšmė onkologinėmis ligomis sergančių pacientų

sveikimui bei savijautai

Pacientams išgirdus onkologinės ligos diagnozę dažniausiai paciento gyvenimas labai pasikeičia. Jaučiamas didelis nerimas ir baimė dėl savo sveikatos ir ateities [44]. Taip pat, nuolat nerimaujama dėl artimųjų gerovės. Pacientai, kurie serga onkologinėmis ligomis nuolat jaučia stresą, nerimą dėl ligos eigos, gydymo, nes ši liga yra nenuspėjama ir ne visada gali būti kontroliuojama [44].

Diagnozavus onkologinę ligą ypatingai svarbi kompleksinė, kvalifikuota pagalba [59]. Sužinojęs apie ligą neretai žmogus susimąsto apie tikrąsias gyvenimo vertybes ir kinta vidinis jo požiūris į save, aplinką, artimuosius bei gyvenimą. Dažnai manoma, kad liga ar diagnozė keičia dvasinę žmogaus pusę bei požiūrį į pasaulį [60]. Tačiau dvasinis pasaulis visada yra artimas asmeniui, kuriam reikalingas palaikymas, viltis ir tikėjimas, kad viskas bus gerai.

Sergantis žmogus aktyviai bando surasti prasmę ir priežastis to, kas jam atsitiko ir bando suderinti tai su pakitusia gyvenimo eiga [60]. Tačiau dvasinę įtampą ir paciento nerimą sumažina tik

gilus religinis tikėjimas, o dvasinės gerovės suvokimas tampa stiprybės pamatu [61]. Vertybės ir tikslai yra svarbūs veiksniai, lemiantys pasitenkinimą gyvenimu, fizine ir psichologine sveikata ir suteikia žmonėms gyvenimo prasmę bei tikslą. Daugelis gyvenimo vertybių yra paremtos religiniais įsitikinimais [62].

Kol kas yra mažai duomenų apie tai, kaip pacientai vertina dvasingumo poveikį jų sveikatai ir savijautai ir apie teigiamą dvasinės gerovės poveikį ligos eigai [62]. Tačiau vis dažniau akcentuojama dvasinė ramybė ir jos teigiamas poveikis siekiant efektyvesnio gydymo bei optimalių gydymo rezultatų [63]. Kiekvieno žmogaus dvasiniai poreikiai turėtų būti traktuojami kaip vienas iš sveikatos komponentų, kuris galėtų prisidėti prie sveikatos stiprinimo ir geresnių rezultatų, siekiant suvaldyti ligą [64]. Todėl šiuolaikinėje visuomenėje į onkologinių ligų gydymo procesą vis dažniau įtraukiama religija ir dvasingumas, akcentuojama psichologinė, dvasinė gerovė, o ne materialinės vertybės [65].

Dvasingumas laikomas svarbiu sveikatos ir gerovės išsaugojimo, taip pat kovos su ligomis veiksniu [66]. Jis gali turėti įtakos paciento gyvenimo kokybei ir prisitaikymui prie ligos, leisdamas pacientui įgyti viltį ir gyvenimo prasmę. Taip pat, dvasinė ramybė ir tikėjimas padeda keisti požiūrį į skausmą, sumažinti stresą ir palengvina prisitaikymą prie gyvenimo su liga, o tai lemia geresnę psichologinę sveikatą [62, 66, 67].

Dvasingumas ir tikėjimas siejami su sumažėjusiu noru paspartinti mirtį, o pacientų artimųjų atžvilgiu - su efektyvesne kova ir mažesniu sielvartu [25]. Dvasingumu paremti įsitikinimai parodo paciento požiūrį į ligą, skausmą ir kančias bei susitaikymą su mirtimi ir atsiskyrimą nuo artimųjų. Neišspręstos dvasinės problemos gali pabloginti pacienčių, sergančių onkoginekologinėmis ligomis, gyvenimo kokybę ir sveikatą, todėl labai svarbu atsižvelgti į dvasinius poreikius bei pacienčių norą ir pageidavimus ligos eigoje [25].

Sergant onkologinėmis ligomis padidėja dvasinių poreikių išraiška ir suvokimas. Dvasingumo samprata - tai nėra vien dvasinės sveikatos gerovė, tai kartu ir dvasiniai poreikiai, kuriuos žmogus aiškiai jaučia tam tikrais gyvenimo momentais. Lengva apibrėžti, kas yra asmens fiziniai, emociniai ar intelektualūs poreikiai, tačiau dvasiniams poreikiams nėra konkretaus apibrėžimo, nes kiekvienas žmogus juos suvokia skirtingai ir skirtingais gyvenimo etapais jie taip pat yra kintantys.

Kiekviena gyvybė žemėje turi tam tikrus poreikius: žmonėms reikia oro, vandens ir maisto, kad galėtų išgyventi, mokytis patys ir mokyti kitus, keistis ir augti, bet visų svarbiausia reikia atminti, kas mes esame išties ir kokie yra svarbiausi gyvenimo prioritetai [68].

Mokslininkų teigimu, žmonės dvasinių poreikių prioritetu laiko paprastumą. Tai yra vienas iš pagrindinių visatos principų, tačiau, kaip be būtų gaila metams bėgant ir kartoms keičiantis, žmonijai vis sunkiau šio principo laikytis [69].

Manoma, kad dvasingumas ar religiniai įsitikinimai gali turėti teigiamą įtaką gyvenimo kokybei [57, 66, 70]. Viltis ir dvasiniai įsitikinimai padeda sergančiam asmeniui prisitaikyti prie stresą sukeliančių veiksnių, keičia pacientės požiūrį į skausmą ir palengvina prisitaikymą prie gyvenimo su liga, kitaip suvokiant gyvenimo prasmę, o tai lemia geresnę psichologinę sveikatą ir gyvenimo kokybę [71].

Neišspręstos dvasinės problemos gali turėti įtakos gyvenimo kokybei ir sveikatai [24]. Dvasinė kančia gali tęstis visu pacientės priežiūros laikotarpiu, nuo įprasto pažeidžiamumo, liūdesio ir baimės jausmo iki problemų, kurios tampa depresija, nerimu, panika [56]. Tyrimų rezultatai rodo, kad dvasingumas yra neatsiejama žmogaus dimensija ir pripažinta kritinių pacientų sveikatos ir gerovės veiksniu. Taip pat, yra nustatyta dvasingumo svarba onkologiniams pacientams, nuo diagnozės patvirtinimo iki gydymo ar gyvenimo pabaigos bei sąsajos tarp dvasingumo ir įvairių pacientės ligos pasekmių, įskaitant gyvenimo kokybę [67].

Tyrimų duomenimis, pacientai, kurių dvasingumo lygis yra aukštas - jaučia didesnį gyvenimo džiaugsmą, aukštesnį gyvenimo prasmės ir ramybės lygį net esant tam tikriems ligos simptomams ar ilgalaikiam skausmui. Tokių pacientų dvasinė savijauta siejama su žemesniu depresijos ir nevilties lygiu, geresne gyvenimo kokybe gyvenimo pabaigoje nors ir pats asmuo suvokia, kad jo gyvenimas netrukus pasibaigs [61].

Onkologinėmis ligomis sergantys pacientai teigia, kad jų dvasingumas padeda jiems suprasti ligą ir tai yra vienas pagrindinių jų stiprybės šaltinių, kuris padeda susitaikyti su esama diagnoze, kančiomis bei pagerina gyvenimo kokybę, suteikia jėgų nepalūžti po gydymo ir skirtingose ligos stadijose. Dvasinė gerovė siejama su mažesniu kančios lygiu ir aukštesniu gyvenimo kokybės vertinimu [61].

Kai kalbama apie sergančių moterų gyvenimo kokybę, bendrą savijautą, fizinę bei psichikos sveikatą, pasitenkinimą gyvenimu, tyrimuose labai plačiai vartojamos gerovės ir psichologinės gerovės sąvokos [53]. PSO sveikatą apibrėžia kaip visiškos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būseną, o ne vien ligos ar negalios nebuvimą [53], o dvasinės sveikatos gerovės atstatymas padeda pacientui susidoroti su krizėmis, nerimu, depresija, mirties baimės išgyvenimu, išlaikyti socialinius ryšius, rasti ir taikyti meditacines, jogos, religines praktikas. Dvasinę ramybę jaučiantys pacientai miršta turėdami fizinį, socialinį, emocinį ir dvasinį supratimą apie savo ligą ir gyvenimą [56].

Tyrimų rezultatai rodo, kad pacientai, turintys aukštą dvasingumo lygį, jaučia didesnį gyvenimo džiaugsmą, aukštesnį gyvenimo prasmės ir ramybės lygį net esant onkologinės ligos diagnozei ar su liga susijusiems simptomams, tokiems kaip nuovargis ar lėtinis skausmas. Taip pat, onkologinėmis ligomis sergančių pacientų dvasinė savijauta yra siejama su žemesniu depresijos ir nevilties lygiu, geresne gyvenimo kokybe gyvenimo pabaigoje [62].

Tyrimų duomenimis, sveikas gyvenimo būdas bei pozityvus požiūris į gyvenimą - vieni pagrindinių veiksnių, kurie veikia pacientų tikėjimą dvasiniu pasauliu ir religingumu. Teigiamos ligos interpretacijos, viltis ir tikėjimas yra siejami su dvasiniu sergančio asmens ieškojimu ir vidiniu religingumu [70]. Taip pat, atleidimas, kasdieniai dvasiniai išgyvenimai, religinė parama ir religinis /dvasinis aktyvumas, turi reikšmingą įtaką pacientų, kurie kenčia nuolatinį skausmą, psichologinei būklei [53].

Dvasinė pacientų slauga apibudinama „kaip ilga kelionė, kurioje slaugytojas turi būti pasiryžęs lydėti savo pacientą iki galo. Visa tai apima bendravimo įgūdžius, kuriuos turėtų žinoti ir taikyti kiekvienas slaugytojas ar sveikatos priežiūros specialistas, susiduriantis su onkoginekologine liga sergančia paciente: aktyvus klausymasis, tyrinėjimas, aiškinimasis, bandymai skatinti prabilti, susidūrimas su jos priešiškumu, kai imamasi tyrinėti pacientės jausmus ar ji skatinamas išreikšti savo susikaupusias emocijas [56]. Nuolatinis ryšys su artimaisiais, visuomene, tam tikromis organizacijomis, kuriose dalyvauja tokio pat likimo asmenys, taip pat dalyvavimas bažnyčios apeigose ir maldoje – tai būdai, kuriais pacientėms, sergančiomis onkoginekologinėmis ligomis, gali būti padedama patenkinti jų dvasinius poreikius [54]. Slaugytojai, kurie ligos eigoje dažniausiai yra arčiausiai sergančios moters ir su ja praleidžia nemažą laiko dalį, privalo kuo detaliau išsiaiškinti bendravimo su tokia paciente aspektus ir juos aktyviai taikyti [54].

Apibendrinant galima teigti, kad pacienčių, kurioms diagnozuota onkoginekologinė liga, dvasiniai poreikiai gali būti laikomi vienu iš jos sveikatos komponentų, o sveikatos priežiūros specialistai turi suvokti tai ir pripažinti bei palaikyti pacientę kiekvienoje ligos stadijoje ar gydymo procese. Dvasinė pacientės gerovė ir ramybė gali palengvinti kančias, suvokimą apie skausmą bei pačią ligą ir turi teigiamą poveikį gyvenimo kokybei.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo vykdymo eiga ir organizavimas

Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, ginekologijos skyriuje nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario mėn. 1 d.

Tyrimo organizavimo etapai (1 pav.).

2.2. Tiriamoji imtis ir jos charakteristikos

Tyrime dalyvavo onkoginekologinėmis ligomis sergančios moterys, kurios per tyrimo laikotarpį (nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario mėn. 1 d.) buvo stacionarizuotos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, ginekologijos skyriuje.

Dalyvauti tyrime buvo pakviestos moterys, kurios atitiko šiuos kriterijus:  Moterys, kurioms diagnozuota onkoginekologinė liga;

 Moterys, kurios buvo stacionarizuotos ginekologijos skyriuje;  Moterys, kurios sutiko dalyvauti tyrime.

1 pav. Tyrimo organizavimo etapai Mokslinės literatūros paieška ir analizė Leidimo naudoti klausimyną gavimas_LSMU bioetikos

centro leidimo _gavimas

Anketinės apklausos vykdymas Duomenų bazės sudarymas Statistinė duomenų analizė Rezultatų pateikimas Išvados

Atmetimo kriterijai:

 Moterys, kurioms nepatikslinta onkoginekologinė diagnozė;  Moterys, kurios atsisakė dalyvauti tyrime.

2.2.1 Reprezentatyvios imties sudarymas

Tam, kad duomenys būtų reprezentatyvūs, imtis buvo apskaičiuota pagal Pianotto formulę, su leistina 3 proc. paklaida ir 95 proc. tikimybe [72]:

n = 1/ (Δ² + 1/N) n – respondentų skaičius;

Δ – paklaidos dydis, su 3 proc. (0,03) paklaida; N – generalinė aibė (pacienčių skaičius).

Tyrimo atrankos kriterijus atitiko 360 onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų, kurios buvo stacionarizuotos LSMUL KK, Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, ginekologijos skyriuje.

Onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų reprezentatyvios imties skaičiavimas: 1/(0,0009+1/360) = 272 onkoginekologinėmis ligomis sergančios moterys

Atlikus skaičiavimus nustatyta, jog onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų reprezentatyvią imtį turi sudaryti mažiausiai 272 sergančios moterys.

Dalyvauti tyrime buvo kviečiamos visos moterys, kurios buvo stacionarizuotos ginekologijos skyriuje dėl onkoginekologinių ligų. Iš viso šiame skyriuje 2019 metais buvo stacionarizuota 701 moteris dėl onkoginekologinių ligų. Per tiriamąjį laikotarpį tyrimo kriterijus atitiko ir dalyvauti tyrime buvo pakviestos 360 moterų. Buvo išdalinta 360 anketų. Užpildytų anketų sugrįžo 338, iš jų tinkamos analizei – 321 anketos, 17 anketų buvo sugadintos, neatsakyta į visus klausimus. Atsako dažnis – 93,8 proc.

2.2.2. Tiriamųjų sociodemografinės ir klinikinės charakteristikos

Vidutinis moterų amžius buvo 52,13±12,6 metų (mediana - 52 metai). Kadangi amžiaus skirstinys netenkino normalumo prielaidos, respondentės pagal amžių suskirstytos į tris grupes. Didžiausia grupė buvo vyresnių nei 55 m. moterų (37,4 proc., n=120). Beveik pusė tiriamųjų buvo įgijusios aukštesnįjį išsilavinimą (42,7 proc., n=137). Didesnė dalis respondenčių buvo ištekėjusios (70,1 proc., n=225) bei tikinčios į dievą (69,3 proc., n=223). Daugiau kaip pusė respondenčių sirgo ilgiau, nei vienerius metus (53,3 proc., n=171). Gulėjimo stacionare trukmė maždaug trečdaliui

apklausos dalyvių buvo 14 parų (38,6 proc., n=124) arba 7 paros (31,8 proc., n=102). Dažniausiai ligą pagal sunkumą/eigą tyrimo dalyvės įvardijo kaip vidutinę (39,6 proc., n=127) (1 lentelė).

1 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografinės ir klinikinės charakteristikos (N=321)

Požymiai Abs. sk. (n) Proc.

Amžius ≤45 metai 96 29,9 46-55 metai 105 32,7 >55 metai 120 37,4 Gyvenamoji vieta Miestas 163 50,8 Rajonas / kaimas 158 49,2 Išsilavinimas Pagrindinis / vidurinis 90 28,0 Aukštesnysis 137 42,7 Aukštasis 94 29,3 Šeiminė padėtis Ištekėjusios 225 70,1 Vienišos 96 29,9 Tikėjimas Tikinčios į Dievą 223 69,3 Netikinčios į Dievą 98 30,5 Ligos trukmė ≤1 metai 150 46,7 >1 metai 171 53,3

Gydymo stacionare trukmė

Iki 7 parų 102 31,8

Nuo 7 iki 14 parų 124 38,6

Nuo 14 iki ≥21 paros 95 29,6

Ligos sunkumas (eiga)

Lengva 82 25,5

Vidutinė 127 39,6

Sunki 112 34,9

2.3. Tyrimo priemonės

Tyrimui atlikti buvo naudojamos standartizuotos anketos: gyvenimo kokybės klausimynas SF – 12 (John E. Ware, Jr. Mark Kosinski and Susan D. Keller, Anglija, 2012 m.) (1 priedas), dvasinių poreikių anketa (autorius - prof. A.Bussing (Witten/Herdecke universitetas, Vokietija, 2012 m.), pasitenkinimo gyvenimu skalė (autorius - prof. A.Bussing (Witten/Herdecke universitetas, Vokietija, 2012 m.), lietuviškos anketos autorė – prof. O.Riklikienė, LSMU, 2017 m.) (3 priedas), ir dvasinės

gerovės skalė (sudaryta prof. J.Fisher (Australijos Federacijos universitetas, Australija, 2010 m.), į lietuvių kalbą išversta ir lietuvių populiacijai adaptuota prof. O.Riklikienės, LSMU, 2017 m.) (4 priedas)).

Gyvenimo kokybės klausimynas SF – 12. Šiam klausimynui naudoti, tyrimo metu, buvo gautas leidimas (5 priedas). Gyvenimo kokybės klausimyno SF-12 struktūra yra daugiatikslė sutrumpinta sveikatos apklausos forma sveikatos būsenai nustatyti. Šis klausimynas yra sukurtas 1994 metais, žymiai sutrumpinus SF-36 klausimyną. Visi SF-12 klausimyno klausimai sudaryti pagal SF-36 klausimyną. SF-12 klausimynas yra vienas plačiausiai vartojamų instrumentų, kuris skirtas bendrai ir specifinei gyventojų sveikatai nustatyti, nes jis yra žymiai trumpesnis už SF-36 klausimyną.

SF-12 klausimyną sudaro 12 klausimų, kurie atspindi aštuonias gyvenimo kategorijas, tokias kaip: fizinis aktyvumas, veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikimų, skausmas, bendrasis sveikatos vertinimas, energingumas/ gyvybingumas, socialiniai ryšiai, veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų, emocinė būklė. SF-12 klausimyne keturių iš aštuonių gyvenimo kategorijų (t.y. fiziniam aktyvumui, veiklos apribojimui dėl fizinių ir emocinių sutrikimų, emocinei būklei) įvertinimui naudojama po du klausimui.

Kitos keturios gyvenimo kategorijos (t.y. skausmas, bendrasis sveikatos vertinimas, energingumas/gyvybingumas ir socialiniai ryšiai) vertinamos panaudojant vieną SF-12 klausimyno klausimą kiekvienai kategorijai įvertinti. Fizinei sveikatai vertinti skirtos fizinio aktyvumo, veiklos apribojimo dėl fizinių sutrikimų, skausmo, bendrojo sveikatos vertinimo kategorijos. Veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų, socialinių ryšių, emocinės būklės ir energingumo/ gyvybingumo kategorijos skirtos vertinti psichinei sveikatai. Atsakymai į klausimus vertinami balais.

Dvasinės gerovės anketa. Pacientų dvasinei gerovei įvertinti buvo naudota dvasinės gerovės skalė (sudaryta prof. J. Fisher, Australijos Federacijos universitetas, Australija (2010), į lietuvių kalbą išversta ir lietuvių populiacijai adaptuota prof. O. Riklikienės, LSMU, 2017 m.).

Anketą sudaro 20 teiginių, į kuriuos reikia atsakyti du kartus: vienas atsakymas parodo, kokia yra paciento siekiama dvasinė gerovė (ideali), o kitas - kokia yra paciento patiriama (reali) dvasinė gerovė. Ideali (siektina) dvasinė gerovė nustatoma klausiant, kaip pacientai vertina kiekvieną atskirą teiginį, ar tai būtų svarbu jų dvasinei gerovei? Reali (būdinga) dvasinė gerovė nustatoma klausiant: kaip pacientai jaučiasi iš tikrųjų, tą akimirką, kokio lygio yra jų dvasinė gerovė. Įvertinus šiuos du atsakymus, galima nustatyti pacientų dvasinės gerovės harmoniją arba disonansą, kiekvienoje iš keturių dvasinės gerovės sričių. Disonansas apskaičiuojami iš idealios dvasinės gerovės sričių balų atėmus realios dvasinės gerovės balus. Kai skirtumas ≥1, tuomet galima teigti, kad vyrauja dvasinės geroves disbalansas. Jei rezultatai yra <1, galime teigti, kad tiriamasis yra dvasinės gerovės harmonijoje.

Dvasinės gerovės anketa suskirstyta į grupes, atsižvelgiant į tai, koks yra asmens santykis su pačiu savimi, kitais asmenimis, supančia aplinka ir Dievu/ Dievybe. Pagal šiuos kriterijus anketa skirstoma į keturias dvasinės gerovės sritis: asmeninę, bendruomeniškumo, aplinkos ir transcendencijos. Anketos teiginiai vertinami Liker skale nuo 1 iki 5 balų. Idealios dvasinės gerovės dalyje teiginiai vertinami: 1-labai mažai svarbu, 2-mažai svarbu, 3- vidutiniškai svarbu, 4- dažnai svarbu, 5- labai dažnai svarbu. Realios dvasinės gerovės dalyje teiginiai vertinami: 1-labai mažai būdinga, 2- mažai būdinga, 3- vidutiniškai būdinga, 4- dažnai būdinga, 5- labai dažnai būdinga. Siekiant įvertinti anketos patikimumą, Dvasinės gerovės anketos vidinio nuoseklumo matavimas, Cronbach alpha reikšmė buvo skaičiuojama atskiroms dvasinės gerovės sritims ir dviem skalės dalims: idealios ir realios dvasinės gerovės.

2.4. Tyrimo etika

Atliekant tyrimą buvo laikomasi esminių etikos principų: teisės būti nepažeistam, teisės nebūti išnaudojamam, tyrimo naudingumo, pagarbos asmens orumui, konfidencialumo, privatumo, teisingumo, savanoriškumo ir geranoriškumo.

Tyrimui atlikti gautas leidimas (6 priedas). Atliekant tyrimą ir rašant magistro baigiamąjį darbą laikytasi etikos ir akademinio sąžiningumo principų, pasirašant „Autoriaus indėlio ir akademinio sąžiningumo deklaraciją“ (7 priedas).

Moterys tyrime dalyvavo savo noru ir neverčiamos. Tyrimo dalyvės buvo supažindinamos su atliekamo darbo tema ir tikslu. Joms buvo paaiškinama, kad gauti duomenys bus naudojami tik baigiamojo darbo rengimo metu, darbo tikslui pasiekti ir pateikiami bus apibendrintai.

2.5. Statistinės duomenų analizės metodai

Duomenys buvo užregistruoti ir analizuojami naudojant socialinių mokslų statistikos paketą (IBM SPSS Statistic) 22.0 versiją ir MS Excel 2016 programą. Buvo naudojama aprašomoji statistika, vieno faktoriaus dispersinė analizė ir parametriniai bei neparametriniai testai Apskaičiuota statistinio reikšmingumo (p) reikšmė. Pasirinkti keli reikšmingumo lygmenys statistinėms hipotezėms tikrinti: kai p>0,05 – skirtumas statistiškai nereikšmingas, kai p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p<0,001 – skirtumas labai reikšmingas.

Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Aprašant intervalų skalės

kintamuosius taikytas vidurkis (m) ir jo standartinis nuokrypis (SN), nurodoma mažiausia (min) ir didžiausia (max) reikšmės bei mediana (Md). Dviejų nepriklausomų imčių skirstiniai, netenkinę normalumo prielaidos, lyginti Mann-Whitney U testu, daugiau kaip dviejų nepriklausomų imčių skirstiniai – Kruskal-Wallis testu. Dviejų nepriklausomų imčių kiekybinių kintamųjų, kurių skirstinys tenkino normalumo prielaidą, vidurkiai lyginti Stjudento t-testu, daugiau kaip dviejų nepriklausomų imčių parametrinių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas ANOVA testas, taikytas Tukey aposteriorinis kriterijus. Ryšio tarp neparametrinių požymių stiprumas analizuotas apskaičiuojant Spearman koreliacijos koeficientą (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės.

3. REZULTATAI

3.1. Onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų gyvenimo kokybės ir

pasitenkinimo gyvenimu vertinimas

Tyrimo metu buvo vertinama onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų gyvenimo kokybė. Pagal SF-12 gyvenimo kokybės anketos metodiką apskaičiuoti fizinės ir psichinės sveikatos komponentai.

Gyvenimo kokybę atspindinčiuose fizinės sveikatos komponentuose aukščiausiu balu įvertintas skausmas (65,11±18,6 balai). Žemiausiais balais gyvenimo kokybę tyrimo dalyvės vertino fizinio aktyvumo sumažėjimą (39,68±17,4 balai). Bendras fizinės sveikatos įvertinimas buvo 52,12±8,8 balai (2 pav.).

FA – fizinis aktyvumas, VAFP – veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, S – skausmas, BSV – bendras sveikatos vertinimas, FS – fizinės sveikatos įvertinimas

2 pav. Tyrimo dalyvių gyvenimo kokybę atspindinčių fizinės sveikatos komponentų įvertinimai (m±SN)

Gyvenimo kokybę atspindinčiuose psichinės sveikatos komponentuose aukščiausiu balu įvertintas energingumas ir gyvybingumas (64,67±12,5 balai).

39.68 56.45 65.11 47.23 52.12 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 FA VAFP S BSV FS B al ai

EG – energingumas bei gyvybingumas, SR – socialiniai ryšiai, VAEP – veiklos apribojimas dėl emocinių problemų, EB – emocinė būklė, PS – psichinės sveikatos įvertinimas

3 pav. Tyrimo dalyvių gyvenimo kokybę atspindinčių psichinės sveikatos komponentų įvertinimai (m±SN)

Tyrimo metu buvo lyginta onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų gyvenimo kokybė pagal sociodemografinius požymius. Palyginus respondenčių gyvenimo kokybę pagal amžių nustatyta, kad vyresnių nei 55 metų moterų fizinė sveikata įvertinta 49,87±7,5 balais, ir tai buvo reikšmingai mažiau, nei jaunesnių moterų (p<0,05). Psichinė vyresnio amžiaus moterų sveikata įvertinta aukštesniais balais (60,46±15,4 balai), lyginant su jaunesnėmis, tačiau skirtumas nebuvo reikšmingas (p>0,05) (4 pav.).

*-p<0,05, palyginus su ≤45 metų ir 46-55 metų tyrimo dalyvėmis (ANOVA testas) 4 pav. Tyrimo dalyvių gyvenimo kokybės palyginimas pagal amžių (m±SN)

64.67 54.64 56.45 58.63 58.60 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 EG SR VAEP EB PS B al ai 53.49 53.43 _49.87 58.49 56.57 60.46 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Fizinė sveikata Psichinė sveikata

B

al

ai

Lyginant respondenčių gyvenimo kokybę priklausomai nuo jų išsilavinimo, nustatyta reikšmingų psichinės sveikatos skirtumų. Įgijusių aukštąjį išsilavinimą tyrimo dalyvių psichinės sveikatos įvertinimas buvo reikšmingai mažesnis (55,82±15,5 balai), lyginant su įgijusiomis pagrindinį/ vidurinį (61,39±10,6 balai) ar aukštesnįjį išsilavinimą (58,67±14,5 balai) (p<0,05). Fizinės sveikatos įvertinimas skirtingo išsilavinimo tiriamosioms reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) (5 pav.).

*-p<0,05, palyginus su įgijusiomis pagrindinį / vidurinį išsilavinimą (ANOVA testas) 5 pav. Tyrimo dalyvių gyvenimo kokybės palyginimas pagal išsilavinimą (m±SN)

Analizuojant onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų gyvenimo kokybę priklausomai nuo jų šeiminės padėties, reikšmingo fizinės sveikatos skirtumo nenustatyta (p>0,05), tačiau psichinė vienišų moterų sveikata buvo reikšmingai geresnė (67,13±8,1 balai), lyginant su ištekėjusiomis (54,96±14,4 balai) (p<0,05) (6 pav.).

52.05 52.43 51.72 61.39 58.67 55.82 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Fizinė sveikata Psichinė sveikata

B

al

ai

*-p<0,05, palyginus su ištekėjusiomis (Stjudento t-testas)

6 pav. Tyrimo dalyvių gyvenimo kokybės palyginimas pagal šeiminę padėtį (m±SN)

Šio tyrimo dalyvių, tikinčių į Dievą, fizinė sveikata buvo reikšmingai geresnė (53,40±9,2 balai), negu netikinčių (49,19±7,0 balai) (p<0,05). Psichinės sveikatos skirtumas šiuo aspektu nebuvo reikšmingas (p>0,05) (7 pav.).

*-p<0,05, palyginus su tikinčiomis į Dievą (Stjudento t-testas)

7 pav. Tyrimo dalyvių gyvenimo kokybės palyginimas pagal tikėjimą į Dievą (m±SN) Tyrimo metu vertinta moterų gyvenimo kokybė, priklausomai nuo jų sirgimo onkoginekologine liga trukmės. Kaip parodė gauti rezultatai, sergančių ilgiau nei 1 metus tyrimo dalyvių fizinės sveikatos įvertinimas buvo reikšmingai blogesnis (50,72±7,9 balai), lyginant su

51.68 53.13 54.96 67.13 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Fizinė sveikata Psichinė sveikata

B al ai Ištekėjusios Vienišos 53.4 _49.19 59.03 57.62 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Fizinė sveikata Psichinė sveikata

B

al

ai

trumpiau sergančiomis (53,71±9,5 balai) (p<0,05). Psichinės sveikatos skirtumas pagal sirgimo trukmę nebuvo reikšmingas (p>0,05) (8 pav.).

*-p<0,05, palyginus su sergančiomis ≤1 metus (Stjudento t-testas)

8 pav. Tyrimo dalyvių gyvenimo kokybės palyginimas pagal sirgimo trukmę (m±SN) Šio tyrimo rezultatai parodė, kad tiek fizinė, tiek psichinė sveikata sergant sunkia onkoginekologinės ligos forma yra reikšmingai blogesnė, nei sergant vidutiniškai sunkia ar lengva ligos forma (p<0,05). Ligos sunkumo vertinimas buvo subjektyvus, pacienčių požiūriu. Sergančių vidutinio sunkumo ligos forma fizinė sveikata (54,20±9,9 balai) ir sergančių lengva ligos forma psichinė sveikata (60,74±12,5 balai) buvo reikšmingai geresnė, nei sergančių sunkia ligos forma (p<0,05) (9 pav.).

*-p<0,05, palyginus su sergančiomis sunkia ligos forma (ANOVA testas) 9 pav. Tyrimo dalyvių gyvenimo kokybės palyginimas pagal ligos sunkumą (m±SN)

53.71 _50.72 57.39 59.66 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Fizinė sveikata Psichinė sveikata

B

al

ai

Serga ≤1 metus Serga >1 metus

49.96 54.2 51.84 54.76 59.18 60.74 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Fizinė sveikata Psichinė sveikata

B

al

ai

Respondenčių gyvenimo kokybė priklausomai nuo gyvenamosios vietos reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

Tyrimo metu siekta išsiaiškinti moterų pasitenkinimo gyvenimu lygį. Remiantis klausimyno kūrėjų rekomendacijomis, maksimalus pasitenkinimo įvertinimas (6 balai) buvo prilygintas 100 proc., o minimalus (0 balų) – 0 proc. Interpretuojant rezultatus, autoriai rekomenduoja didesnį nei 50 proc. įvertį laikyti kaip respondentų pasitenkinimą gyvenimu, o 50 proc. ir mažesnį įvertį laikyti nepasitenkinimu gyvenimu. Šiame tyrime respondenčių nurodytas pasitenkinimo gyvenimu lygis buvo pakankamai aukštas – 4,01±0,8 balai (Md=4) (66,79 proc. iš 100 galimų).

Mažiausiai pasitenkinimas gyvenimu buvo įvertintas 2,40 balais (40,0 proc.), o didžiausias įvertinimas sudarė 5,90 balų (98,33 proc.). Bendrai nepatenkintos gyvenimu buvo daugiau kaip dešimtadalis respondenčių (12,1 proc., n=39), o dauguma buvo gyvenimu patenkintos (87,9 proc., n=282).

Palyginus skirtingo amžiaus onkoginekologine liga sergančių moterų pasitenkinimą gyvenimu nustatyta, kad 46-55 metų respondentės reikšmingai didesniais balais įvertino pasitenkinimą gyvenimu (4,27±0,7 balai; Md=4,3), lyginant su ≤45 metų (3,99±0,6 balai; Md=4) ir >55 metų (3,78±0,8 balai; Md=3,8) amžiaus moterimis (p<0,05) (10 pav.).

*-p<0,05, palyginus su ≤45 metų ir >55 metų tyrimo dalyvėmis (Kruskal-Wallis testas) 10 pav. Tyrimo dalyvių pasitenkinimo gyvenimu įvertinimo balais skirstinių palyginimas amžiaus

grupėse

Kaip parodė tyrimo rezultatai, ištekėjusių ir vienišų onkoginekologine liga sergančių moterų pasitenkinimas gyvenimu reikšmingai skyrėsi. Nustatyta, kad vienišų tiriamųjų pasitenkinimas gyvenimu įvertintas reikšmingai aukštesniais balais (4,11±0,8 balai; Md=4,2), negu ištekėjusių moterų (3,97±0,7 balai; Md=3,9) (p<0,05) (11 pav.).

*-p<0,05, palyginus su ištekėjusiomis (Mann-Whitney testas)

11 pav. Tyrimo dalyvių pasitenkinimo gyvenimu įvertinimo balais skirstinių palyginimas pagal šeiminę padėtį

Tyrimo metu nustatyta, kad sergančių ilgiau nei 1 metus respondenčių pasitenkinimas gyvenimu reikšmingai mažesnis (4,03±0,8 balai; Md=3,9), palyginus su sergančiomis metus ar trumpiau (4,12±0,7; Md=4,5) (p<0,05) (12 pav.).

*-p<0,05, palyginus su sergančiomis ≤1 metus (Mann-Whitney testas)

12 pav. Tyrimo dalyvių pasitenkinimo gyvenimu įvertinimo balais skirstinių palyginimas pagal sirgimo trukmę

Pasitenkinimas gyvenimu priklausomai nuo gyvenamosios vietos, išsilavinimo, tikėjimo į Dievą, ligos sunkumo ir gydymo stacionare trukmės reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

*