Erika Kiecoriūtė
5 kursas, 7 grupėPOKYČIAI VYKSTANTYS BURNOJE
SUPROTEZAVUS IŠIMAMAIS PROTEZAIS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Dr. Aušra Baltrušaitytė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
POKYČIAI VYKSTANTYS BURNOJE SUPROTEZAVUS IŠIMAMAIS PROTEZAIS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
Erika Kiecoriūtė Dr. Aušra Baltrušaitytė V kursas, 7 grupė 2018 m. 2018 m. Kaunas, 2018
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil.
Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas BMD reikalavimų
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas, uždaviniai (1
balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje
susiję? 0,2 0,1 0 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8 Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo
kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9 Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai
(duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10 Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų
paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai;
paskutinės pieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo
procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
12 Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojamieji veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji,
kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14 Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta
atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių
skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmentimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17 Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose
aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18 Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar
žalingų rezultatų įvertinimai: a)
apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasiklautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų
duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų reikšmė?
0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai?
0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga?
0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
teisingos: ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą?
+0,2 +0,1 0
31 Praktinės
rekomendaci jos
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
32 Ar naudoti ir aprašyti paplidomi
duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti
pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20
psl. (-2 balai)
<15psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus?
- 1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas,
vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert. )
41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai
iracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka
tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų
ir santrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ____________________________ _______________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS... 10
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 11
1.1. Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas ... 11
1.2. Sisteminės apžvalgos protokolas ... 11
1.2.1. Analizei naudoti informacijos šaltiniai... 11
1.2.2. Straipsnių vertinimo kriterijai ... 11
1.2.3. Duomenų paieškos strategija ... 12
1.2.4. Straipsnių atrinkimo procesas ... 13
1.2.5. Atrinkti duomenys bei jų kaupimas... 13
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 15
2.1. Duomenų paieškos rezultatai ... 15
2.2. Tyrimų charakteristika ... 15
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 22
4.1.1. Pagrindiniai rezultatai ... 22
4.1.2. Protezų sukeliami struktūriniai pokyčiai ... 22
4.1.3. Išimamų protezų sukeliami burnos mikrofloros pokyčiai ... 24
4.1.4. Išimamų protezų palyginimas ... 26
4.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai ... 28
IŠVADOS ... 29
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 31
POKYČIAI VYKSTANTYS BURNOJE SUPROTEZAVUS IŠIMAMAIS
PROTEZAIS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Daugelyje mokslinės literatūros šaltinių teigiama, jog dantų netekimas yra plačiai pasaulyje paplitusi problema. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų yra protezavimas išimamais protezais. Tai nereikalauja didelių finansinių kaštų, dalinai atkuria kramtymo funkciją bei atstato estetiką, tačiau labai svarbu išmanyti tokių protezų sukeliamus pokyčius pacientams. Darbo tikslas - nustatyti, kokie pokyčiai vyksta burnoje, suprotezavus pacientus išimamais protezais.
Metodai. Šiai mokslinės literatūros sisteminei apžvalgai atrinkti 15 straipsnių, kurie buvo publikuojami 2013 – 2017 metais įvairiuose odontologiniuose žurnaluose. Publikacijos rastos naudojant LSMU prenumeruojamą mokslo duomenų bazę PubMed. Straipsniuose aprašomi tyrimai apie vykstančius pokyčius po protezavimo išimamais protezais. Analizuojamos publikacijos suskirstytos į tris grupes pagal išsikeltus uždavinius.
Rezultatai ir išvados. Literatūros duomenimis, išimami protezai keičia veido profilį, nes suprotezavus tokio tipo protezais keičiasi paciento veido apatinio trečdalio aukštis, jis padidėja, profilis tampa estetiškesnis, tačiau tokio paciento prefrontalinis aktyvumas vis tiek yra sumažėjęs. Nereikėtų pamiršti ir komplikacijų, kurias gali sukelti išimami protezai. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra protezinis stomatitas, anguliarinis cheilitas, burnoje atsiradusios žaizdelės. Dažniausiai pasitaikantis infekcinis susirgimas – kandidozė, nes suprotezavus išimamais protezais pasikeičia ir burnos mikroflora – ji tampa mažiau įvairi, aptinkama daugiau Candida rūšies mikroorganizmų. Siekiant pacientui visapusiškos gerovės, svarbu tinkamai parinkti išimamo protezo tipą. Lyginant išimamus protezus, vienareikšmiškai pirmauja ant implantų fiksuoti išimami protezai. Su šiais protezais pacientai jaučia didesnį pasitikėjimą savimi, teigiamai vertina savo burnos sveikatos būklę, o svarbiausia pagerėja jų kramtymo funkcija.
Raktiniai žodžiai. Complete dentures, partial dentures, overdentures, removable prosthesis, full dentures, mouth changes after prosthesis.
CHANGES IN MOUTH CAUSED BY REMOVABLE PROSTHESIS
SUMMARY
Relevance of the problem and the aim of the work. Considering literature data, teeth loss is a widespread problem in the world. Removable prosthesis are one of the way to resolve this problem. Type of this prosthesis is not very expensive, it helps to restore masticatory efficiency and changes face profile to more attractive in edentulous patients. However, it is very important to know what changes can occur after prosthodontic rehabilitation. The purpose of this sistemic review - to determine what changes occur in the mouth by patients with removable dentures.
Methods. 15 publications were used for this literature analysis which where published in 2013-2017. All publications were found at subscribed database PubMed of the LUHS. The articles describe changes after the prosthetic of removable dentures. All publications were divided into three group according to the tasks of this sistemic review.
Results and conclusions. According to literature, it was found that removable prosthesis change lower face morphology in edentulous patients, improve activity during chewing performance However, prefrontal activity is low. Also type of this prosthesis can have negative effects such as inflammatory and infectious diseases. The most common complications are angular cheilitis, traumatic ulcers and denture stomatitis. Infectious desease Candidiasis occurs by the oral microbiome changes after prosthodontic rehabilitation. So it is very important to choose right prosthesis for patients. Considering literature data, implant-supported overdentures are more comfortable than conventional complete prostheses. Patients with this type of prosthesis feel more confident, they have better satisfaction oral health.
Key words. Complete dentures, partial dentures, overdentures, removable prosthesis, full dentures, mouth changes after prosthesis.
10
ĮVADAS
Žmonių senėjimas yra natūralus procesas, kurio metu dažnai netenkama dalies ar visų dantų [1]. Vienas iš dažnai taikomų dantų eilių defektų atstatymo būdų yra protezavimas išimamais protezais [2, 3]. Šie protezai ne tik atkuria kramtymo efektyvumą, priimtiną estetinį vaizdą, pagerina paciento gyvenimo kokybę, bet ir padeda išsaugoti likusius dantis, apsaugodami juos nuo tiesioginės perkrovos [4, 5]. Tačiau svarbu paminėti, jog išimami protezai taip pat padeda ir lengviau kauptis apnašoms, pasikeičia burnos bakterinių apnašų sudėtis, vystosi dantų kariesas, periodontologinės ligos, o tai gali sukelti likusių dantų netekimą, todėl būtina palaikyti ypač gerą burnos higieną [2, 6].
Išimami protezai gali būti skirstomi į dvi grupes: lanko atraminiai protezai ir plokšteliniai protezai. Pastarieji dar skirstomi į pilnus ir dalinius išimamus plokštelinius protezus. Išimami protezai taip pat gali būti skirstomi pagal fiksacijos būdą: fiksuojami ant implantų, dantų ar alveolinės ataugos ir gleivinės kohezijos ar adhezijos būdu [7]. Protezo tipas parenkamas atsižvelgiant į kiekvieno paciento individualią burnos būklę. Parenkant protezą labai svarbu yra įvertinti dantų eilių defektą, jo dydį, lokalizaciją [8]. Taip pat protezuojant reikia įvertinti ir alveolinio kaulo, burnos gleivinės būklę, likusių dantų ilgaamžiškumą, jų periodonto būklę, atraminių jėgų rezervą, atsižvelgti į paciento burnos higienos įpročius, estetinį poreikį bei finansinius kaštus [9]. Tik kruopštus paciento ištyrimas gali vesti prie sėkmingo protezavimo [10, 11].
Renkantis išimamus protezus svarbu žinoti ir pačių protezų konstrukciją, dalis, jų veikimo mechanizmą, kokios medžiagos yra naudojamos pagaminti protezui, juk dažnai plokšteliniai protezai gali sukelti alergijas ar mechanines traumas [8, 12]. Tačiau vienas iš svarbiausių dalykų, kurį būtina žinoti protezuojant pacientus išimamais protezais, yra burnos pokyčiai, atsiradę po ilgalaikio protezų naudojimo [11].
Šios sisteminės literatūros apžvalgos tikslas yra nustatyti, kokie pokyčiai vyksta burnoje, suprotezavus pacientus išimamais protezais.
Sisteminės literatūros apžvalgos uždaviniai:
1. Išsiaiškinti, kokius burnos audinių ir gretimų struktūrų pokyčius sukelia išimami protezai. 2. Išsiaiškinti, kaip išimami protezai keičia burnos mikrofloros sudėtį.
11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1.1. Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas
Pagrindinis šios mokslinės literatūros sisteminės apžvalgos klausimas atspindi darbo tikslą. Ieškoti straipsniai, kuriuose aiškiai pateikiami išimamų protezų sukeliami pokyčiai iškart po protezavimo ar praėjus kuriam laikui. Aprašomi burnos ertmės pokyčiai galėjo būti tiek struktūriniai, tiek mikrobiniai. Atsižvelgiant į pokyčių visumą, vertinamas pacientų pasitenkinimas protezu.
1.2. Sisteminės apžvalgos protokolas
1.2.1. Analizei naudoti informacijos šaltiniai
Šiai mokslinės literatūros sisteminei apžvalgai publikacijos apie burnos pokyčius, suprotezavus pacientus išimamais protezais, buvo ieškomos Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto (LSMU) prenumeruojamoje duomenų bazėje Medline (PubMed). Publikacijų paieška tęsėsi nuo 2017 metų spalio mėnesio iki 2018 metų vasario mėnesio. Paskutinė šaltinių paieška atlikta 2018 metų vasario 13 dieną.
1.2.2. Straipsnių vertinimo kriterijai
Vykdant publikacijų paiešką bei vertinant jų tinkamumą mokslinės literatūros sisteminei apžvalgai, taikyti tam tikri atrankos kriterijai, jie pateikiami lentelėje Nr.1. Straipsniai turėjo būti ne senesni nei 5 metų, nemokami pilnateksčiai anglų kalba, tyrimai atlikti su sveikais pacientais. Tinkami buvo tiek klinikiniai (in vivo), tiek laboratoriniai (in vitro) tyrimai. Tyrimai galėjo būti retrospektyviniai, prospektyviniai ir sekami visą gydymo eigą.
Lentelė Nr.1. Literatūros šaltinių įtraukimo ir atmetimo kriterijai
Kriterijus Atmetimo kriterijus Įtraukimo kriterijus
Mokslinių straipsnių publikavimo laikas
Straipsniai publikuoti seniau nei 2013 metais.
Straipsniai publikuoti nuo 2013 iki 2017 metų.
Tyrimo vieta - Visos šalys
12 (tęsinys lentelė Nr.1.)
Publikacijų prieinamumas 1. Mokami nepilnateksčiai straipsniai. 2. Straipsniai nepasiekiami LSMU prenumeruojamose mokslo bazėse. 1. Nemokami pilnateksčiai straipsniai. 2. Straipsniai laisvai pasiekiami LSMU prenumeruojamoje mokslo bazėje Medline (PubMed).
Tyrimų pobūdis - Tyrimo objektas žmogus,
tyrimai atlikti in vivo, retrospektyviniai ir prospektyviniai. Analizuojami veiksniai 1. Pacientai protezuoti
neišimamais protezais.
2. Publikacijose tiriami burnos pokyčiai, įvykę suprotezavus išimamais protezais pacientus, kurie serga sunkiomis
sisteminėmis ar vietinėmis ligomis, kurios galėjo turėti įtakos tyrimo rezultatams. 3. Publikacijose aprašomi tyrimai apie pačių išimamų protezų technines savybes, rūšis.
1. Pacientai protezuoti išimamais protezais. 2. Publikacijose aprašomi burnos pokyčiai, įvykę suprotezavus išimamais protezais pacientus, kurie yra geros sveikatos būklės, be žymesnių organizmo
patologijų, kurios galėtų turėti įtakos tyrimo rezultatmas. 3. Publikacijose aprašomi tyrimai apie burnos pokyčius, kuriuos sukelia išimami protezai.
Tyrimų rezultatai Statistiškai nereikšmingi Statistiškai reikšmingi
1.2.3. Duomenų paieškos strategija
Šiai sisteminei mokslinės literatūros analizei publikacijos buvo ieškomos į LSMU prenumeruojamos duomenų bazės PubMed paieškos laukelį įvedus šiuos raktinius žodžius, jų sinonimus bei derinius: „Partial dentures“, „Complete dentures“, „Overdentures“, „Removable prosthesis“, „Oral changes“. Rasti straipsniai buvo detaliai nagrinėjami, skaitant jų santrauką ar visą tekstą bei vertinant jų tinkamumą pagal įtraukimo/atmetimo kriterijus.
13 1.2.4. Straipsnių atrinkimo procesas
Publikacijų paieškos metu dalis jų buvo atmestos, nes neatitiko atrankos kriterijų, pavyzdžiui, straipsniai buvo senesni nei 5 metų senumo, mokami, nepasiekiami LSMU prenumeruojamoje mokslo bazėje, tyrimai atliekami su sveikatos problemų turinčiais pacientais, publikacijose aprašomi tyrimai apie išimamų protezų technines savybes. Taip pat atmestos mokslinės literatūros sisteminės apžvalgos, pasikartojančios, reklaminės publikacijos. Pirmojo etapo metu rasta 545 publikacijos PubMed duomenų bazėje. Antrojo etapo metu 496 publikacijos atmestos, nes perskaičius pavadinimą ir santrauką, jos neatitiko atrankos kriterijų. Liko 49 tyrimai. Perskaičius pilną tekstą, atmesti 34 straipsniai, nes šie neatitiko temos. Galutinai atrinkta 15 publikacijų. Visą straipsių paieškos sistemą apibendrina paveikslas Nr.1.
545 straipsniai rasti PubMed paieškos sistemoje.
496 straipsniai atmesti,
nes neatitiko atrankos kriterijų.
Perskaičius santrauką liko 49 straipsniai.
34 straipsniai atmesti, nes neatitiko temos.
Perskaičius pilną tekstą liko 15 straipsnių.
1pav. Publikacijų atrankos schema.
1.2.5. Atrinkti duomenys bei jų kaupimas
Iš viso rasti 545 straipsniai, atlikus publikacijų atranką šiai sisteminei literatūros analizei parinkti 15 straipsnių atitinkančių kriterijus. Lentelėje Nr. 2 pateikiami pagal pagrindinius raktažodžius rastų straipsnių skaičiai. Duomenys iš tyrimų buvo surašomi taikant PICOS metodą. Terminas PICOS šifruojamas kaip imtis (population), intervencija (intervention), intervencijos lyginimas (comparator), rezultatai (outcomes) ir tyrimo tipas (study design). Taip pat buvo įtraukiami papildomi
14 duomenys tokie kaip straipsnio autoriai, metai, statistinės analizės kriterijai, rezultatų reikšmingumo lygmenys.
Lentelė Nr. 2. Pagal raktažodžius rastų publikacijų skaičiai.
Eil. Nr. Raktažodis Rastų
straipsnių skaičius Preliminariai atrinktų straipsnių skaičius Galutinai atrinktų straipsnių skaičius 1. Complete Dentures 145 23 5 2. Partial Dentures 138 18 5 3. Overdentures 45 0 0 4. Removable Prothesis 120 4 3 5. Full Dentures 26 1 0
6. Mouth Changes After Prosthetics 19 3 2
Galutinai atrinktose publikacijose pateikiami tyrimai apie išimamų protezų įtaką paciento burnos būklei, jų sukeliamus pokyčius, taip pat lyginamos išimamų protezų rūšys. Kintamieji šiuose straipsniuose yra tyrimo tipas, tiriamųjų skaičius ir amžius, protezų tipas (plokšteliniai ar lanko atraminiai protezai), protezo lokalizacija ( viršutinio ar apatinio žandikaulio protezas, dalinis ar pilnas protezas) protezo fiksacijos tipas (dantis, alvoelinė atauga, gleivinė ar implantai).
15
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1. Duomenų paieškos rezultatai
Iš 545 straipsnių, rastų „PubMed“ paieškos sistemoje, galutinai atrinkti 15 straipsnių,atitinkantys sudarytus vertinimo kriterijus. Išanalizavus atrinktas publikacijas, jos buvo suskirstytos į tris grupes:
1. Burnos audinių struktūriniai pokyčiai susiję su išimamais protezais, 2. Išimamų protezų įtaka burnos mikroflorai,
3. Išimamų protezų rūšių lyginimas.
Grupės sudarytos atsižvelgiant į šiai mokslinės literatūros sisteminei apžvalgai iškeltus uždavinius. 2.2. Tyrimų charakteristika
Pirmai grupei priskirti 6 tyrimai apie bendrus burnos pokyčius (Lentelė Nr. 3), antrajai – 2 tyrimai apie pakitusią burnos mikroflorą (Lentelė Nr. 4), trečiajai grupei – 7 tyrimai lyginantys išimamų protezų rūšis (Lentelė Nr. 5). Didžioji dalis straipsniuose aprašomų tyrimų yra retrospektyviniai - 12, likę 3 tyrimai yra prospektyviniai. Didžiausia pacientų imtis yra tyrime atliktame Taivane (N=277), o mažiausia imtis N=12 tyrime atliktame Brazilijoje. Visos studijos atliktos in vivo. Rezultatai statistiškai reikšmingi visuose straipsniuose. Duomenų sisteminimui sudarytose lentelėse pateikiami straipsnių autoriai, tyrimo metai, pagrindinis tikslas, tipas, imtis, statistinės analizės kriterijai, gauti rezultatai bei rezultatų reikšmingumo lygmenys (p reikšmė).
Iš visų pirmosios grupės straipsnių vienas tyrimas atliktas 2013 metais, du tyrimai – 2014 metais, kiti du tyrimai – 2015 metais, o vientas tyrimas – 2016 metais. Visi šeši tyrimai yra retrospektyviniai in vivo. Publikacijose aprašomų studijų tikslai įvairūs. Vienoje iš jų vertinama, kaip keičiasi prefrontalinės srities aktyvumas kramtymo metu su išimamais protezais, kitoje - kaip protezavimas išimamais protezias keičia veido apatinės dalies morfologiją, dar kito straipsnio tyrimo tikslas – įvertinti išimamų protezų įtaką gyvenimo kokybei. Straipsnyje publikuotame Brazilijoje 2014 metų autoriai analizavo alveolinės ataugos formos ir gleivinės įtaką išimamo protezo stabilizacijai ir retencijai. Likusiuose dviejuose straipsniuose buvo nagrinėjamos išimamų protezų sukeliamos koplikacijos. Didžiausia tyrimo imtis yra 277 pacientai, mažiausia imtis N=24 tyrime apie prefrontalinės srities aktyvumą. Visuose tyrimuose naudoti tam tikri statistinės analizės kriterijai, o visi gauti rezultatai statistiškai reikšmingi. (Lentelė Nr. 3).
16 Lentelė Nr. 3. Tyrimų apie burnos struktūrinius pokyčius charakteristikos.
Eil.
Nr. Tyrimo autoriai, metai
Tyrimo
tikslas Tyrimo tipas Tyrimo imtis Statistinės analizės kriterijai Pagrindiniai statistiškai reikšmingi rezultatai p reikšmė 1. Kamiya K ir kt., 2016 Išsiaiškinti plokštelinių protezų sukeliamą poveikį prefrontalin ei sričiai kramtymo metu Retrosp ektyvini s 24 pacientai (12 pacientų protezuotų plokšteliniais protezais, kiti 12 pacientų – kontrolinė sveikų pacientų grupė) Kruskal-Wollis, porinis t, Wilcoxo n ANOVA Pacientų su išimamais protezais prefrontalinis aktyvumas mažesnis <0,001 2. Jivanesc u A ir kt., 2015 Įvertinti bedančių pacientų apatinio veido trečdalio morfologini us pokyčius prieš ir po protezavim o pilnomis išimamomis plokštelėmi s taikant du matavimo metodus Retrosp ektyvini s 14 pacientų (bedančiai pacientai suprotezuoti išimamais protezais) ANOVA, Shapiro– Wilk Suprotezavus pacientus išimamais protezais, jų apatinis veido trečdalio aukštis padidėja. <0,001 3. Yen Y ir kt., 2015 Įvertinti išimamų protezų įtaką burnos sveikatos būklei ir gyvenimo kokybei Retrosp ektyvini s 277 pacientai protezuoti išimamais protezais Spearma no koreliacij a Pacientai nešiojantys išimamus protezus skundžiasi skausmu, burnos sausumu, žaizdelėmis, atsiradusiu blogu kvapu, tai turėjo neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei <0,001 4. Martori E ir kt., 2014 Nustatyti ryšį tarp burnos gleivinės pažeidimų ir išimamų protezų. Retrosp ektyvini s 84 pacientai, kurie turėjo išimamus protezus Stjudent o t, Mann-Whitney U, Chi kvadrato Išimamus protezus nešiojantys pacientai dažniausiai skundžiasi anguliariniu cheilitu, trauminėmis opomis bei proteziniu stomatitu Anguliarin is cheilitas p<0,026, Trauminė s opos p< 0,002 Protezinis stomatita s p<0,018
17 (tęsinys lentelė Nr. 3) 5. Ribeiro JAM ir kt., 2014 Išsiaiškinti apatinio žandikaulio alvoelinės ataugos formos įtaką pilnų plokštelinių protezų stabilizacijai ir retencijai. Retrospektyvinis 93 pacientai, nešiojantys abiejų žandikaulių pilnus plokštelinius protezus Chi kvadrato, Fisher Apatinio žandikaulio alveolinės ataugos keteros forma turi įtakos plokštelės stabilizacijai, tačiau neturi įtakos jos retencijai, o gleivinės stangrumas turi įtakos protezo retencijai, bet neturi įtakos jo stabilizavimui Alveolinės ataugos įtaka protezo stabilizacijai p<0,05, gleivinės stangrumo įtaka protezo retencijai p<0,001 6. Bilhan H ir kt., 2013 Įvertinti pacientų pasitenkinimą ir atsiradusias komplikacijas nešiojant pilnas išimamas plokšteles Retrospektyvinis 64 pacientai, atvykę pasikeisti esamų plokštelinių protezų Mann-Whitney, Chi kvadrato, Kruskal-Wollis Ilgi protezo vestibiuliniai kraštai turi įtakos epulio atsiradimui. Įtaka epulio atsiradimui <0,017
Antrai grupei apie burnos ertmės mikrofloros pokyčius priskirti straipsniai publikuoti 2016 ir 2015 metais. Abu tyrimai retropsektyvinai in vivo. Abiejų straipsnių tikslai panašūs: viename iš jų nagrinėjamas kandidozės paplitimas tarp pacientų su išimmais protezais, o kitame analizuojama tokių pacientų burnos mikrobioma. Olandijoje atlikto tyrimo imtis – 123 išimamus protezus turintys pacientai, o kito tyrimo imtis – 91 pacientas. Publikacijoje apie burnos kandidozę statistinės analizės kriterijai nenurodyti, tačiau rezultatai abiejuose tyrimuose statistiškai reikšmingi. Pastebėtas didesnis polinkis sirgti kandidoze tarp pacientų su išimamais protezais (Lentelė Nr. 4).
Lentelė Nr. 4. Pagrindinės tyrimų apie burnos mikrofloros pokyčius charakteristikos. Eil.
Nr. Tyrimo autoriai, metai
Tyrimo
tikslas Tyrimo tipas Tyrimo imtis Statistinės analizės kriterijai Pagrindiniai statistiškai reikšmingi rezultatai p reikšmė
18 (tęsinys lentelė Nr. 4.)
n.d. – nerasta duomenų
Paskutiniosios grupės straipnsiai yra apie išimamų protezų tipų lyginimą. Du straipsniai publikuoti 2016 metais, vienas - 2015 metais, kiti du - 2014 metais ir dar kiti du - 2013 metais. Visuose septynuose straipsniuose lyginami ant implantų fiksuoti išimami protezai ir tradicinės išimamos plokštelės. Trys straipsniai yra prospektyviniai, kiti keturi – retrospektyviniai, tačiau visi atlikti in vivo. Mažiausia tyrimo imtis 12 pacientų, didžiausia – 193 tiriamieji. Studijose naudoti įvairus statistinės analizės kriterijai. Gauti rezultatai visuose straipsniuose statistiškai reikšmingi, pacientai jaučiasi geriau su ant implantų fiksuotais išimamais protezais (Lentelė Nr. 5).
Lentelė Nr. 5. Pagrindinės tyrimų, kuriuose lyginama išimamų protezų rūšys, charakteristikos
Eil.
Nr. Tyrimo autoria i, metai
Tyrimo tikslas Tyrimo
tipas Tyrimo imtis Statistinės analizės kriterijai Pagrindiniai statistiškai reikšmingi rezultatai p reikšmė 1. Bianchi CMPC ir kt., 2016 Palyginti burnos kandidozės paplitimą tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie naudoja išimamus protezus ir žmonių, kurie jų nenaudoja Retrospektyvinis 91 pacientas (48 pacientai nešiojantys išimamus protezus, 41 pacientas nenešiojantis išimamų protezų) n.d. Pacientai nešiojantys išimamus protezus turi didesnę riziką susirgiti burnos kandidoze, nes jų burnoje randama daugiau Candida rūšies mikroorganizmų <0,009 2. O’Donnell LE ir kt., 2015 Nustatyti pacientų nešiojančių išimamus protezus burnos mikrobiomą Retrospektyvinis 123 pacientai, kurie nešiojo pilnus ar dalinius išimamus protezus ANOVA, Spearmano koreliacija, porinis t Suprotezavus išimamais protezias, burnos mikrobiomos sudėtis tampa mažiau įvairi, vyrauja bacilos ir aktinobakterijos. <0,01
19 (tęsinys lentelė Nr.5.) 1. Schust er AJ ir kt., 2016 Palyginti burnos sveikatos būklės įtaką gyvenimo kokybei pacientų suprotezuotų ant implantų fiksuotomis apatinio žandikaulio plokštelėmis su pacientais suprotezuotais tradicinėmis išimamomis apatinio žandikaulio plokštelėmis. Retrosp
ektyvinis 25 pacientai (kurie turėjo išimamus tradicinius plokštelinius protezus, o vėliau buvo protezuojami ant implantų fiksuotomis išimamomis plokštelėmis) Wilcox
on Pacientai po protezavimo ant implanto fiksuotais išimamais protezias jaučia didesnį komfortą, mažesnį skausmą, labiau pasitiki savimi <0,003 2. Cardos o RG ir kt., 2016 Palyginti burnos sveikatos būklės įtaką gyvenimo kokybei pacientų suprotezuotų ant implantų fiksuotomis plokštelėmis su pacientais, suprotezuotais tradicinėmis išimamomis plokštelėmis. Retrosp
ektyvinis 50 pacientų (25 pacientai protezuoti ant implantų fiksuotomis plokštelėmis, 25 pacientais protezuoti išimamomis plokštelėmis) Kolmo gorov– Smirno v, Mann-Whitne y, Wilcox on, Spear mano korelia cija Ant implanto fiksuotais išimamais protezias pacientai yra labiau patenkinti, pagerėjo jų kramtymo efektyvumas bei gyvenimo kokybė. <0,001 3. Fernan dez-Esteva n L ir kt., 2015 Palyginti burnos sveikatos būklės įtaką gyvenimo kokybei pacientų, suprotezuotų ant implantų fiksuotomis plokštelėmis su pacientais suprotezuotais tradicinėmis išimamomis plokštelėmis Retrosp
ektyvinis 193 pacientai (57 pacientai kontrolinė sveika grupė, 56 pacientai, kurie protezuoti išimamomis plokštelėmis, 80 pacientų, kurie protezuoti ant implantų fiksuotomis plokštelėmis) Pearso no, Chi kvadra to, Kruskal -Wallis, Mann-Whitne y, Stjude nto t Pacientų, turinčių ant implanto fiksuotą išimamą protezą, pasitenkinimas yra didesnis. <0,001
20 (tęsinys lentelė Nr. 5.) 4. Pan Y ir kt., 2014 Palyginti pacientų pasitenkinimą pilnomis išimamomis plokštelėmis su ant implantų fiksuotais išimamais protezais. Prospektyvinis 85 pacientai (60 pacientų suprotezuoti ant implantų fiksuotomis plokštelėmis, kiti 25 pacientai suprotezuoti išimamomis pilnomis plokštelėmis) Kruskal– Wallis, t kriterijus Pacientai protezuoti plokštelėmis ant implantų buvo labiau patenkinti gyvenimo kokybe, patyrė mažiau kasdieninių problemų dėl protezo, labiau pasitikėjo savimi <0,001 5. Sun X ir kt., 2014 Išsiaiškinti ant implantų fiksuotų išimamų protezų įtaką kramtymo efektyvumui ir burnos sveiktatos būklei Retrospektyvinis 50 pacientų (pacientai turėjo a/ž plokštelinius protezus, vėliau buvo suprotezuoti ant dviejų implantų fiksuotais a/ž išimamais protezais Tiesinė regresija, porinis t Po protezavimo ant implantų fiksuotomis plokštelėmis kramtymo efektyvumas padidėjo <0,001 6. Goncalves TMSV ir kt., 2013 Palyginti kramtymo efektyvumą tarp pacientų protezuotų daliniais išimamais protezais, ant impantų tvirtinamomis dalinėmis plokštelėmis ir neišimamais protezais. Prospektyvinis 12 pacientų (protezų tipai buvo keičiami kas du mėnesius) Shapiro-Wilk, Tukey-Kramer, Pearsono koreliacija Pacientai protezuoti plokštelėmis ant implantų geriau susmulkina maistą, turi didesnę kandimo jėgą nei pacientai su tradicinėmis plokštelėmis <0,0001
21 (tęsinys lentelė Nr.5.) 7. Muller F ir kt., 2013 Palyginti pacientų pasitenkinimą išimamomis plokštelėmis ir ant implantų fiksuotomis išimamomis plokštelėmis Prospektyvinis 45 pacientai (16 pacientų suprotezuoti fiksuotais ant implantų išimamais protezais, 18 pacientų suprotezuoti pilnomis išimamomis plokštelėmis) Shapiro-Francia W, t testas, tiesinė mišri regresija Pacientai protezuoti ant implantų fiksuotomis plokštelėmis yra labiau patenkinti savo protezu bei bendra burnos sveikata. <0,035
22
4. REZULTATŲ APTARIMAS
4.1.1. Pagrindiniai rezultatai
Atlikus mokslinės literatūros sisteminę analizę, pastebėta, jog didžiojoje dalyje nagrinėtų publikacijų gauti tokie rezultatai, kokių autoriai ir tikėjosi. Visų atrinktų straipsnių rezultatai vieni kitus papildo ir vieni kitų neneigia. Pirmosios grupės straipsnių apie bendrus pokyčius po protezavimo išimamais protezais rezultatai patvirtina įvairias publikacijų pradžioje iškeltas hipotezes, bendrus teiginius apie išimamus protezus [13, 14, 15, 16, 17, 18]. Antrajai grupei priskirtos dvi publikacijos apie burnos bakterinius pokyčius po protezavimo patvirtina teiginį, jog išimami protezai turi didelę įtaką grybelinėms burnos ligoms atsirasti [19, 20]. Visuose trečiosios grupės straipsniuose yra lyginami tradiciniai išimami plokšteliniai protezai ir išimami protezai fiksuoti ant implantų. Šiose publikacijose gauti rezultatai rodo, jog išimami protezai fiksuoti ant implantų pacientams suteikia didesnį komfortą [21, 22, 23, 24, 25, 26, 27].
4.1.2. Protezų sukeliami struktūriniai pokyčiai
Po ortopedinio gydymo ne tik pasikeičia paciento pasitikėjimas savimi, šypsena, tačiau vyksta ir natūralus organizmo atsakas į naujai atsiradusį protezą.
Ortopedinio gydymo metu ypač svarbu plačiai pažvelgti į esamą klinikinę situaciją, įvertinti jau atsiradusius burnos pokyčius. Vienas iš tokių pokyčių yra alvoelinės ataugos keteros rezorbcija, jos formos pokyčiai. Tai turi didelę įtaką išimamų protezų stabilizacijai ir retencijai [13]. Jalane Ribeiro kartu su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriame analizavo apatinio žandikaulio alveolinės ataugos formos pokyčius po protezavimo išimamais protezias praėjus penkeriems metams. Buvo tiriami 93 visiškai bedančiai pacientai. 62 pacientams buvo nustatyta suglebusi alveolinės ataugos gleivinė, o likusiam 31 pacientui – elastinga gleivinė. Tyrimo rezultatai parodė, jog 70 pacientų (75,3 proc.) turėjo apvalios formos alvoelinės ataugos keterą, 15 pacientų (16,1 proc.) - peilio formos keterą, pakankamo aukščio, tačiau nepakankamo pločio, o 8 pacientai (8,6 proc.) – plokščią keterą, nepakankamo aukščio ir pločio. Prasčiausia protezo stabilizacija nustatyta tiems pacientams, kurių apatinio žandikaulio alvoelinės ataugos forma buvo plokščia. Remiantis gautais tyrimų rezultatais teigiama, jog apatinio žandikaulio alveolinės ataugos keteros forma turi įtakos plokštelės stabilizacijai, tačiau neturi įtakos jos retencijai, o štai gleivinės stangrumas turi įtakos protezo retencijai, bet neturi įtakos jo stabilizacijai [13].
Kazunobu Kamiya ir bendraautoriai atliko studiją, kurioje vertino pacientų suprotezuotų išimamais protezais prefrontalinės srities aktyvumą kramtymo metų. Tyrime buvo sudarytos dvi
23 pacientų grupės: ekspermentinė bei kontrolinė. Ekspermentinę grupę sudarė 12 protezuotų išimamais protezais pacientų, kurių amžiaus vidurkis 63,1 ± 6,1 metų, kontrolinės grupės (N=12) amžiaus vidurkis buvo 22,1 ± 2,3 metai. Mažesnis kramtomųjų raumenų aktyvumas, silpnesnė okliuzinė jėga, ilgesnis kramtymo laikas buvo pastebėti pacientų su išimamais protezais grupėje. Prefrontalinio aktyvumo sumažėjimas vyresniame amžiuje aiškinamas dantų netekimu, nepilnaverčiu periodonto aparato funkcionavimu, taip pat svarbu paminėti ir tai, jog prefrontalinis aktyvumas tiesiogiai proporcingas likusių atraminių zonų skaičiui [14].
Vienas iš bendančių pacientų nusiskundimų yra prasta veido estetika, gilios skruostų ir smakro raukšlės. Dėl prarastų dantų sumažėja apatinis veido trečdalio aukštis, pasikeičia jo morfologija [15]. Anca Jivanescu ir kiti atliko tyrimą, kuriame nagrinėjo, kaip keičiasi veido apatinio trečdalio aukštis, bedančius pacientus suprotezavus išimamomis pilnomis viršutinio ir apatinio žandikaulių plokštelėmis. Tiriamųjų grupę sudarė 14 bedančių pacientų ( 9 moterys ir 5 vyrai), kurių amžiaus vidurkis buvo 67,1 metų. Tyrime gauti statistiškai reikšmingi duomenys parodė, jog suprotezavus bedančius pacientus išimamomis plokštelėmis, apatinis veido trečdalio aukštis padidėjo. Nuo taško Subnasale iki taško Pogonion atstumas padidėjo 1,71 ± 0,21 mm. bei atstumas nuo taško Labiale Superius iki taško Labiale Inferius padidėjo 3,16 ± 0,25 mm. Paveikslas Nr. 2 parodo kaip vizualiai pasikeitė paciento veido profilis po protezavimo išimamomis plokštelėmis.
2pav. Apatinio veido trečdalio aukščio pokyčiai, 3D skanavimas [15].
Burnos sveikatos būklė turi įtakos bendrai žmogaus gyvenimo kokybei [16]. Yea – Yin Yen su bendraautoriais pristatė studiją, kurioje aiškinosi, kokį poveikį išimami protezai turi bendrai žmogaus gyvenimo kokybei. Tyrime dalyvavo 277 pacientai, jų amžiaus vidurkis buvo 76,8 ± 0,4 metų. Autoriai pateikė tokius tyrimo rezultatus: 8,7 proc. pacientų skundėsi, jog dėvėdami išimamus protezus jaučia burnos gleivinės skausmą, 18,4 proc. pacientų teigė, jog pameta išimamus protezus, o 10,1 proc. pacientams burnoje atsirado žaizdelių. 7,6 proc. pacientų nurodė, jog kenčia dėl atsiradusio blogo burnos kvapo, 11,2 proc. pacientų jaučia padidėjusį burnos sausumą. Pacientų, kurie nurodė šiuos nusiskundimus, burnos sveikatos indeksas bei gyvenimo kokybės indeksas buvo žemesnės vertės nei pacientų, kurie šių simptomų nejautė. Taigi pasitenkinimas protezais turi didelę įtaką bendrai žmogaus gyvenimo kokybei tarp senyvo amžiaus žmonių [16].
24 Nagrinėjant išimamų protezų sukeliamus pokyčius, svarbu paminėti, jog beveik pusė plokštelinių protezų nešiotojų yra susidūrę su burnos gleivinės pažeidimais [17]. Elisenda Martori ir bendraautoriai atliko tyrimą apie dažniausiai pasitaikančius burnos gleivinės pažeidimus tarp išimamomis plokštelėmis protezuotų pacientų. Studijoje dalyvavo 84 pacientai, jų amžiaus vidurkis 83,7 metų. Tyrimo rezultatai parodė, jog dažniausiai pasitaikantys gleivinės pažeidimai yra anguliarinis cheilitas (34 proc.), trauminės opos (15 proc.) bei protezinis stomatitas (14 proc.). Kaip teigia tyrimo autoriai, šie pažeidimai susiję ne tik su pacientų senyvu amžiumi, sumažėjusiu seilių pH, rezorbuota alveolinės ataugos ketera, sumažėjusiu okliuziniu aukščiu, bet ir su protezų nestabilumu.
Apie plokštelinių protezų sukeliamus neigiamus pokyčius rašė ir Hakan Bilhan su bendraautoriais. Tyrime dalyvavo 64 pacientai. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos buvo protezo retencijos praradimas (85,9 proc.), burnos išopėjimai (44,2 proc.), atraminio danties lūžis arba netekimas (27,5 proc.). Išvadose autoriai teigia, jog apatinio žandikaulio plokštelinio protezo ilgi vestibiuliniai kraštai turi įtakos epulio atsiradimui, o pacientai kenčiantys nuo burnos gleivinės išopėjimo dažniausiai skundžiasi ir prastesniais fonetiniais gebėjimais. Svarbu paminėti, jog vidutiniškai bedančiai pacientai išimamus protezus nešioja daugiau nei 10 metų, todėl tokie nusiskundimai pasireiškia 44-63 proc. pacientų [18].
Išanalizavus pirmos grupės straipsnius, galima teigti, jog išimami protezai turi nemenką įtaką burnos ir aplinkinių audinių pokyčiams. Po protezavimo tokio tipo protezias pasikeičia paciento veido apatinės dalies morfologija, lūpos įgauna atramą, vizualiai smakras neatrodo toks išsikišęs, veidas neatrodo „sudribęs“, skruostų, lūpų raukšlės tampa ne tokios gilios, pacientas atrodo jauniau [15]. Taip pat svarbu paminėti, protezo prisitaikymą prie alveolinės ataugos. Prieš ortopedinį gydymą išimamais protezais, svarbu tinakami įvertinti alveolinės ataugos formą, būklę, nes ši turi įtakos protezo stabilizacijai [13]. Vertinant prefrontalinės srities aktyvumą, pastebimas jo sumažėjimas, tokie pacientai sunkiau kanda, ilgiau kramto, ne taip efektyviai dirba jų kramtomieji raumenys [14]. Kalbant apie pokyčius, būtinai reikėtų paminėti, jog išimami protezai neretai pacientams sukelia ir neigiamų pojūčių [18]. Nuo didelio ir nuolatinio dirginimo dažniausiai pasireiškia uždegiminės ligos: anguliarinis cheilitas, protezinis stomatitas bei mechaninės traumos, žaizdos [16,17,18].
4.1.3. Išimamų protezų sukeliami burnos mikrofloros pokyčiai
Išimami protezai sukelia ne tik seilių, fizinius, biologinius burnos pokyčius, tačiau turi įtakos ir burnoje gyvuojančioms mikroorganizmų kolonijoms, sukelia jų disbalansą [19]. Cyra Bianhi ir kiti atliko tyrimą, kuriame nustatė ryšį tarp burnos kandidozės paplitimo ir pacientų nešiojančių plokštelinius protezus. Tyrime dalyvavo 48 pacientai, nešiojantys išimamus protezus, kontrolinę
25 grupę sudarė 43 pacientai, nenešiojantys išimamų protezų. Ištyrus pacientų seiles, Candida genties grybeliai rasti beveik visų pacientų, nešiojančių išimamus protezus, seilėse (83,3 proc.). Kontrolinėje grupėje šios genties mikroorganizmai nustatyti 23 pacientams (53,3 proc.). Burnos kandidozė nustatyta 24 pacientams: 20 atvejų pacientų grupėje su išimamais protezais, 4 atvejai kontrolinėje grupėje. Burnos kandidozė yra multietiologinė infekcija, kuri yra glaudžiai susijusi su išimamais protezais, sumažėjusiu seilėtekiu bei Candida Albicans rūšimi [19].
Burnos ertmė yra kompleksinė aplinka, kurioje nuolat gyvuoja daugybė oportunistinių mikrobų patogenų, kiekvienas strukūrinis burnos audinių pakitimas yra svarbus jos mikrobiomui [20]. Lindsay O‘Donnell su bendraautoriais pristatė tyrimą, kuriame lygino pacientų, nešiojančių plokštelinius protezus, burnos mikrobiomą. Studijos imtis 123 pacientai. Tyrimo rezultatai parodė, jog dantų apnašos ir išimamų protezų apnašos skiriasi savo sudėtimi ir jos įvairove. (Žr. Paveikslą Nr. 3). Dantų apnašų įvairovė didesnė, kiekiu jos pasiskirsčiusios proporcingai, protezinių apnašų sudėtyje didžiąją dalį sudaro bacilos ir aktinobakterijos. Svarbu paminėti, jog 72 proc. pacientų, nešiojančių išimamus protezus, apnašų sudėtyje turėjo Candida rūšies mikroorganizmų.
Dantų apnašų sudėtis Plokštelinių apnašų sudėtis 3pav. Burnos mikrobiomų palyginimas [20]
Antros grupės straipsniuose buvo nagrinėjami burnos mikrofloros pokyčiai. Abiejuose tyrimuose pastebėta, jog išimami protezai sukelia didesnę riziką susirgti kandidoze. Po protezavimo tokio tipo proteziais, paciento burnos mikroflora tampa mažiau įvairi, tačiau joje padaugėja Candida rūšies mikroorganizmų [19, 20].
26 4.1.4. Išimamų protezų palyginimas
Ant implantų fiksuoti išimami protezai turi kur kas daugiau pranašumų nei kiti išimami protezai [21]. Xu Sun ir kiti pristatė tyrimą apie apatinio žandikaulio išimamų protezų fiksuotų ant implantų įtaką kramtymo efektyvumui. Tyrime dalyvavo 50 bedančių pacientų, 22 moterys (amžiaus vidurkis 60,0-65,9 metų) ir 28 vyrai (amžiaus vidurkis 66,0-70,0 metų). Atlikus tyrimą, gauti rezultatai parodė, jog po protezavimo ant implantų fiksuotomis plokštelėmis kramtymo efektyvumas padidėjo 15,17 proc. lyginant su ant implantų nefiksuotomis išimamomis plokštelėmis.
Kramtymo efektyvumą bei pasitenkinimą tarp tradicinių plokštelinių išimamų ir ant implantų fiksuotų išimamų protezų taip pat lygino ir Rachel Cardoso su bendraautoriais atliktame tyrime. Studijoje dalyvavo 50 visiškai bedančių pacientų. Tyrimo rezultatai parodė, jog pacientų su ant implantų fiksuotomis plokštelėmis kramtymo efektyvumas, jų pasitenkinimas protezu buvo geresnis nei pacientų su išimamomis plokštelėmis. Akivaizdu, jog pagerėjus kramtymo efektyvumui, pagerėjo ir pacientų gyvenimo kokybė [22].
Alessandra Schuster ir bendraautoriai atliko studiją, kurioje taip pat vertino pacientų pasitenkinimą išimamais plokšteliniais protezais ir fiksuotais ant implantų išimamais protezais. Tyrime dalyvavo 25 bedančiai pacientai, kurie mažiausiai 3 mėnesius turėjo išimamus plokštelinius protezus, o vėliau buvo protezuoti plokštelėmis ant implantų. Studijos rezultatai atskleidė, jog ant implantų fiksuotomis plokštelėmis pacientai buvo labiau patenkinti. Pagerėjo jų išvaizda, psichosocialinis savęs vertinimas, kramtymo galimybės, tiriamieji jautė didesnį komfortą, mažesnį skausmą. Bendra pasitenkinimo išimamais plokšteliniais protezais reikšmė 0,66 ± 0,44, o ant implantų fiksuotomis išimamomis plokštelėmis 0,90 ± 0,24. Po dantų netekimo sparčiau vystosi alveolinės ataugos rezorbcija, todėl ženkliai prastėja ir protezo laikomumas, o ant implantų fiksuotų išimamų protezų laikomumas yra geresnis, tai ir lemia didesnį bedančių pacientų pasitenkinimą tokio tipo protezu [23].
Ant implantų fiksuoti išimami protezai ne tik pageriną asmeninį komfortą, bet ir mitybos įpročius [24]. Dar viena studija lyginanti ant implantų fiksuotas ir nefiksuotas išimamas plokšteles, buvo atlikta Ispanijoje, jos autoriai Lucia Fernandez-Estevan ir kiti. Tyrimo imtis buvo 193 pacientai. Jie suskirstyti į tris grupes: pacientų, neturinčių jokių protezų (N=57), kontrolinę – pacientų, nešiojančių tradicines išimamas plokšteles (N=56), pacietų, protezuotų ant implantų fiksuotomis plokštelėmis (N=80). Apibendrinus tyrimo rezultatus, nustatyta, jog pacientų, turinčių plokštelinius protezus fiksuotus ant implantų, pasitenkinimas burnos sveikata yra didesnis (indekso reikšmė 8,3) nei pacientų, kurie turėjo tradicines išimamas plokšteles (indekso reikšmė 5,3). Taip pat pacientai,
27 turintys ant implantų fiksuotas plokšteles, teigė, jog protezai turi mažiau įtakos jų gyvenimo kokybei (indekso reikšmė 19 ), nei pacientai, kurie turėjo išimamas plokšteles nefiksuotas ant implantų (indekso reikšmė 33).
Yu‑Hwa Pan su bendraautoriais savo atliktoje studijoje taip pat lygino pacientų pasitenkinimą burnos sveikatos būkle tarp protezuotų ant implantų fiksuotomis ir ne ant implantų fiksuotomis išimamomis plokštelėmis. Tyrime dalyvavo 85 pacientai, iš kurių 60 buvo protezuoti ant implantų fiksuotomis plokštelėmis, o likę 25 pacientai - tipinėmis išimamomis plokštelėmis. Kaip ir tikėtasi gauti statistiškai reikšmingi rezultatai. Pacientai protezuoti plokštelėmis ant implantų buvo labiau patenkinti gyvenimo kokybe, patyrė mažiau kasdieninių problemų dėl protezo, labiau pasitikėjo savimi, padidėjo jų kramtymo efektyvumas negu pacientų protezuotų tradicinėmis išimamomis plokštelėmis. Bendra pasitenkinimo protezu pacientų, turinčių plokštelę fiksuotą ant implantų, reikšmė buvo 8,89 ± 0,31, o pacientų, turinčių paprastas išimamas plokšteles, – 6,99 ± 2,11. Išimami ant implantų fiksuoti protezai yra geriau pritaikyti alikti savo funkciją negu išimamos plokštelės [25]. T. Goncalves ir kiti pristatė studiją, kurioje tyrė kramtymo efektyvumą lygindami tradicines išimamas plokšteles, ant implantų fiksuotas išimamas plokšteles ir ant implnatų fiksuotus neišimamus protezus. Pacientų amžiaus vidurkis buvo 62,6 ± 7,8 metų. Studijos imtis 12 pacientų. Kiekvienas pacientas kas du mėnesius buvo protezuojamas prieš tai išvardintais trimis būdais. Buvo tiriamos šios kategorijos: maksimali sukandimo jėga, maisto susmulkinimas ir kramtomųjų raumenų storis. Rezultatai parodė, jog ant implantų fiksuoti neišimami protezai leidžia geriau sukramtyti maistą, pasiekti didesnę sukandimo jėgą negu plokšteliniai protezai. Tiesa, kramtomųjų raumenų storis neženkliai padidėjo. Lyginant ant implantų fiksuotus išimamus protezus ir tradicines išimamas plokšteles gauti taip pat statistiškai reikšmingi rezultatai. Pacientų su tradicinėmis plokštelėmis sukandimo jėga buvo 178,1 ± 36,4 N, maisto susmulkinimas 19,9 ± 5,3 proc., o pacientų su ant implantų fiksuotomis plokštelėmis sukandimo jėga – 318,4 ± 47,1 N, o maisto susmulkinimas 38 ± 7,7. Geresni kramtymo rezultatai užfiksuoti pacientų protezuotų ant implantų fiksuojamomis išimamomis plokštelėmis. Kramtomųjų raumenų storio pokyčiai nereikšmingi. Taigi, bendras kramtymo efektyvumas mažiausas pacientų su tradicinėmis išimamomis plokštelėmis [26].
Dar vienas tyrimas lyginantis išimamus protezus buvo aliktas Šveicarijoje. Frans Muller ir bendraautoriai lygino ypač senų pacientų pasitenkinimą išimamomis tipinėmis plokštelemis ir ant implantų fiksuotomis išimamomis plokštelėmis. Studijoje dalyvavo 34 pacientai. 16 pacientų buvo priskirti tiriamųjų grupei su išimamais protezais fiksuotais ant implantų, jų amžiaus vidurkis 85,0 ± 6,19 metų, likę 18 pacientų sudarė kontrolinę grupę, jie buvo protezuoti su išimamomis plokštelėmis, šių tiriamųjų amžiaus vidurkis 84,1 ± 5,55 metų. Tyrimo trukmė vieneri metai. Gauti rezultatai parodė, jog pacientai, protezuoti ant implantų fiksuotomis plokštelėmis, yra labiau patenkinti savo
28 protezais bei bendra burnos sveikata. Tokie pacientai pasiekė didesnę sukandimo jėgą, jų kramtomasis raumuo kramtymo pusėjė sustorėjo [27].
Visuose trečios grupės straipnuose buvo lyginami ant implantų fiksuoti išimami protezai su tradiciniais išimamais protezias. Vienareikšmiškai, pacientai labiau patenkinti yra ant impantų fiksuotais išimamais protezais. Šie padidina jų kramtymo efektyvumą, kandimo jėgą, geriau susmulkinamas maistas, dėl to pagerėja virškinimo sistemos darbas, pacientai jaučia mažesni diskomfortą dėl protezo, todėl labiau pasitiki savimi, o tai turi teigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei [21, 22, 23, 24, 25, 26, 27].
4.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai
Atlikta mokslinės literatūros sisteminė apžvalga turi savų trūkumų. Kai kuriuose publikacijose nėra tiksliai įvardinta, kokia išimamo protezo rūšis sukėlė vienokius ar kitokius pokyčius, todėl sunku tiksliai juos palyginti. Keliuose straipsniuose nėra aiškiai nurodyta ar kalbama apie vieną išimamo protezo rūšį ar apie kelias, todėl gauti tyrimų rezultatai priskiriami apibendrintai išimamų protezų grupei. Taip pat ne visuose straipsniuose yra tiksliai nurodyta kiek laiko pacientai turi išimamus protezus, o tai taip pat galėjo turėti įtakos tyrimų rezultatams.
29 IŠVADOS
Detaliai išanalizavus visą atrinktą mokslinę literatūrą gauti rezultatai leidžia pateikti išvadas, susijusias su iškeltais uždaviniais šios sisteminės apžvalgos pradžioje.
1. Išimami protezai pagerina paciento veido estetiką. Suprotezavus apatinis veido trečdalis neatrodo toks „sukritęs“, tačiau alveolinė atauga rezorbuojasi, mažėja kramtymo efektyvumas, prefrontalinės srities aktyvumas. Dėl nemalonaus protezo sukeliamo dirginimo gali atsirasti mechaninės traumos, uždegimai, burnos sausumas, sparčiau dauginasi mikrobai.
2. Nustatyta, jog pacientai nešiojantys išimamus protezus turi didesnę riziką susirgti grybelinėmis ir uždegiminėmis burnos ligomis. Suprotezavus išimamais protezais sutrinka burnos mikrofloros pusiausvyra, padaugėja Candida rūšies mikroorganizmų, mikrobinė burnos sudėtis tampa mažiau įvairi.
3. Ant implantų fiksuoti išimami protezai, lyginant juos su standartinėmis plokštelėmis, suteikia pacientams didesnį komforto jausmą, pagerėja kramtymo efektyvumas, artikuliacija, pacientai jaučia didesnį pasitikėjimą savimi, pagerėja jų gyvenimo kokybė.
30
PADĖKA
31
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Protezuojant pacientus išimamais protezais, atidžiai įvertinti burnos ertmės, atraminių dantų būklę, atsižvelgti į paciento norus ir parinkti labiausiai tinkantį išimamą protezą. 2. Žinant, jog ant išimamų protezų lengvai kaupiasi apnašos, svarbu įvertinti pačio paciento
burnos higienos įgūdžius bei skirti didesnį dėmesį paciento mokymui apie protezo priežiūrą.
3. Norint apsaugoti pacientą nuo burnos infekcinių, uždegiminių ligų, būtina įvertinti jo imuninę sistemą bei mokyti tinakmai prižiūrėti protezą, dažniau skirti profilaktinius vizitus pas gydytoją.
4. Planuojant ortopedinį gydymą išimamais protezais ir siekiant, kaip įmanoma didesnės protezo stabilizacijos ir retencijos, reikia atsižvelgti į alveolinės ataugos formą bei gleivinės būklę.
32
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Pisani MX, Segundo AL, Leite VM, de Souza RF, da Silva MA, da Silva CH. Electromyography of masticatory muscles after denture relining with soft and hard denture liners. Journal of Oral Science. 2013;55(3):217-24.
2. Vamsi Krishna CH, Rao AK, Sekhar NC, Shastry YM. Rehabilitation of maxillary arch with attachment-retained mesh-reinforced single complete denture. BMJ case reports. 2014;2014. pii: bcr2013201122.
3. Loster JE, Wieczorek A, Loster BW. Correlation between age and gender in Candida species infections of complete denture wearers: a retrospective analysis. Clinical interventions in aging. 2016;11:1707-1714.
4. Bonnet G, Batisse C, Segyo JW, Veyrune JL, Nicolas E, Bessadet M. Influence of the renewal of removable dentures on oral health related quality of life. Springer Plus. 2016;5(1):2019. 5. Shirani M, Mosharraf R, Shirany M. Comparisons of Patient Satisfaction Levels with
Complete Dentures of Different Occlusions: A Randomized Clinical Trial. Journal of prosthodontics. 2014;23(4):259-66.
6. Ettinger RL, Qian F. Longitudinal Assessment of Denture Maintenance Needs in an Overdenture Population. Journal of Prosthodontics. 2018. doi: 10.1111.
7. Mohsin AHB, Reddy V, Kumar P, Raj J, Babu SS. Evaluation of wetting ability of five new saliva substitutes on heat- polymerized acrylic resin for retention of complete dentures in dry mouth patients: a comparative study. Pan African Medical Journal. 2017;27:185. doi: 10.11604.
8. Bessadet M, Nicolas E, Sochat M, Hennequin M, Veyrune JL. Impact of removable partial denture prosthesis on chewing efficiency. Journal of applied oral science. 2013; 21(5): 392– 396.
9. Chen J, Ahmad R, Suenaga H, Li W, Sasaki K, Swain M, Li Q. Shape Optimization for Additive Manufacturing of Removable Partial Dentures - A New Paradigm for Prosthetic CAD/CAM. PloS One. 2015;10(7):e0132552
10. Joseph L. Riley, III, Valeria V. Gordan, Susan Hudak-Boss, Jeffery L. Fellows, Brad Rindal, Gregg H. Gilbert. Concordance between patient satisfaction and the dentist’s view:
33 findings from the National Dental Practice-Based Research Network. PMC Journals. 2014; 145(4): 355–362.
11. Yunxia Geng, Liying Zhao, Yu Wang, Yiyuan Jiang, Kai Meng, Dongxiang Zheng. Competency model for dentists in China: Results of a Delphi study. PloS One. 2018; 13(3): e0194411.
12. Rashid H, Sheikh Z, Vohra F. Allergic effects of the residual monomer used in denture base acrylic resins. European Journal of Dentistry. 2015;9(4):614-9.
13. Ribeiro JAM, Resende CMBM, Lopes ALC, Farias-Neto A, Carreiro FP. The Influence of Mandibular Ridge Anatomy on Treatment Outcome with Conventional Complete Dentures. Acta Odontol Latinoam . 2014;27(2):53-7.
14. Kamiya K, Narita N, Iwaki S. Improved Prefrontal Activity and Chewing Performance as Function of Wearing Denture in Partially Edentulous Elderly Individuals: Functional Near-Infrared Spectroscopy Study. PloS One. 2016;11(6):e0158070.
15. Jivănescu A, Bratu DC, Tomescu L, Măroiu AC, Popa G, Bratu EA. The assessment of lower face morphology changes in edentulous patients after prosthodontic rehabilitation, using two methods of measurement. Romanian Journal of Morphology. 2015;56(2 Suppl):753-7.
16. Yen YY, Lee HE, Wu YM, Lan SJ, Wang WC, Du JK, Huang ST, Hsu KJ. Impact of removable dentures on oral health-related quality of life among elderly adults in Taiwan. BMC Oral Health. 2015;5;15:1.
17. Martori E, Ayuso-Montero R, Martinez-Gomis J, Viñas M, Peraire M. Risk factors for denture-related oral mucosal lesions in a geriatric population. The Journal of prosthetic dentistry. 2014;111(4):273-9.
18. Bilhan H, Geckili O, Ergin S, Erdogan O, Ates G.
Evaluation of satisfaction and complications in patients with existing complete dentures. Journal of Oral Science. 2013;55(1):29-37.
19. Bianchi CM, Bianchi HA, Tadano T, Paula CR, Hoffmann-Santos HD, Leite DP Jr, Hahn RC. Factors related to oral candidiasis in elderly users and non-users of removable dental prosthesis. Revista do Instituto de Medicina Tropical de São Paulo. 2016;58:17.
34 20. O'Donnell LE, Robertson D, Nile CJ, Cross LJ, Riggio M, Sherriff A, Bradshaw D, Lambert M, Malcolm J, Buijs MJ, Zaura E, Crielaard W, Brandt BW, Ramage G. The Oral Microbiome of Denture Wearers Is Influenced by Levels of Natural Dentition. PloS One. 2015;10(9):e0137717.
21. Sun X, Zhai JJ, Liao J, Teng MH, Tian A, Liang X. Masticatory efficiency and oral health-related quality of life with implant-retained mandibular overdentures. Saudi medical journal. 2014 Oct;35(10):1195-202.
22. Cardoso RG, Melo LA, Barbosa GA, Calderon PD, Germano AR, Mestriner W Junior, Carreiro AD. Impact of mandibular conventional denture and overdenture on quality
of life and masticatory efficiency. Brazilian oral research. 2016;30(1):e102.
23. Schuster AJ, Marcello-Machado RM, Bielemann AM, Nascimento GG, Pinto Lde R, Del Bel Cury AA, Faot F. Short-term quality of life change perceived by patients after transition to mandibular overdentures. Brazilian oral research. 2017 Mar 27;31:e5.
24. Fernandez-Estevan L, Selva-Otaolaurruchi EJ, Montero J, Sola-Ruiz F. Oral health-related quality of life of implant-supported overdentures versus conventional complete prostheses: Retrospective study of a cohort of edentulous patients. Medicina Oral. 2015 Jul 1;20(4):e450-8.
25. Pan YH, Lin TM, Liang CH.Comparison of Patient’s Satisfaction with Implant‑supported Mandibular Overdentures and Complete Dentures. Biomedical journal. 2014 May-Jun;37(3):156-62.
26. Gonçalves TM, Campos CH, Gonçalves GM, de Moraes M, Rodrigues Garcia RC. Mastication Improvement After Partial Implant-supported Prosthesis Use. Journal of dental research. 2013;92(12 Suppl):189S-94S.
27. Müller F, Duvernay E, Loup A, Vazquez L, Herrmann FR, Schimmel M. Implant-supported Mandibular Overdentures in Very Old Adults: A Randomized Controlled Trial. Journal of dental research. 2013;92(12 Suppl):154S-60S.
