Sveikatos vadybos katedra
Daiva Klimašauskienė
INFORMACIJOS APIE SERGAMUMĄ GRIPU IR KITOMIS ŪMINĖMIS VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJOMIS KOKYBĖS VERTINIMAS
VILNIAUS MIESTE
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė doc. dr. Aldona Gaiţauskienė 2010-06-08
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
INFORMACIJOS APIE SERGAMUMĄ GRIPU IR KITOMIS ŪMINĖMIS VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJOMIS KOKYBĖS VERTINIMAS VILNIAUS MIESTE
Daiva Klimašauskienė
Mokslinė vadovė doc. dr. Aldona Gaiţauskienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos
vadybos katedra. Kaunas; 2010. 65 p.
Kokybiška sveikatos informacija yra viena esminių prielaidų identifikuoti problemas ir rasti moksliškai pagrįstus metodus joms spręsti.
Darbo tikslas. Įvertinti informacijos apie sergamumą gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), teikiamos taikant skirtingas epidemiologinės prieţiūros sistemas, kokybę duomenų patikimumo, jautrumo pokyčiams, tinkamumo atspindėti sergamumą administracinėje teritorijoje poţiūriu.
Uţdaviniai. Palyginti suminius sergamumo gripu ir kitomis ŪVKTI rodiklius, registruotus taikant savaitės ir mėnesio pasirinktinės klinikinės virusologinės diagnostikos (PVKD), asmens sveikatos prieţiūros įstaigų (ASPĮ) rutininius duomenis pagal administracines vietoves ir atskirus stebėsenos metus.
Tyrimo metodika. Analizuoti 2007-2009 m. Vilniaus m. registruoti susirgimai gripu ir ŪVKTI (TLK kodai J00-J06; J10-J11). Apibendrinti 16 gydytojų, vykdţiusių gripo ir ŪVKTI pasirinktinę klinikinę virusologinę diagnostiką, ir 75 ASPĮ duomenys. Analizuoti bendri ir vaikų sergamumo gripu ir ŪVKTI suminiai rodikliai 10 000 gyventojų ir/ar 1000 prisirašiusiųjų prie ASPĮ. Taikyti aprašomosios statistikos metodai, dispersinė analizė, taikytas porinių imčių t–testas, atskirais atvejais – Wilcoxon’o testas.
Rezultatai. PKVD ir ASPĮ rutininių duomenų epidemiologinės prieţiūros sistemomis registruojami sergamumo rodikliai statistiškai reikšmingai skiriasi. Didėjant sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliui 1 (ASPĮ rutininiai savaitės
duomenys), tuo pačiu laikotarpiu PKVD gydytojų registruojamas sergamumo rodiklis maţdaug 1,6 didesnis.
Atlikus PKVD ir rutininių savaitės duomenų analizę atskirais metais nustatyti statistiškai reikšmingi sergamumo rodiklių skirtumai penkiose iš septynių ASPĮ, o lyginat abi sistemas - visose septyniose ASPĮ. Trijų ASPĮ registruotų sergamumo rodiklių koreliacija statistiškai reikšminga.
Atlikus PKVD ir sveikatos statistikos ataskaitos formos „Sveikata― mėnesio duomenų analizę atskirais metais, nustatyta statistiškai reikšmingi sergamumo rodiklių skirtumai trijose iš septynių ASPĮ., o lyginant abi sistemas - visose septyniose ASPĮ. Šešių ASPĮ registruotų sergamumo rodiklių koreliacija statistiškai reikšminga.
Įvertinus dviejų šaltinių vaikų sergamumo mėnesio rodiklio duomenis atskirais metais, nustatyta statistiškai reikšmingi sergamumo rodiklių skirtumai dviejose iš septynių ASPĮ. Lyginant dvi sistemas tarpusavyje, šešiose iš septynių tatistiškai patikimi skirtumai. Visų septynių ASPĮ registruotų sergamumo rodiklių koreliacija statistiškai reikšminga.
Išvados. Lyginamosios analizės rezultatai leidţia daryti išvadas, kad epidemiologinės prieţiūros sistema, paremta rutininių savaitės duomenų analize pasiţymi didele duomenų sklaida stebėsenos laikotarpiu, duomenys daţniau vertintini kaip nepriklausomi. Tai maţina jų patikimumą. Sveikatos statistinės ataskaitos formos „Sveikata― mėnesio duomenų analizė yra tinkama kokybės poţiūriu atspindėti sergamumo apimtis administracinėje teritorijoje. PKVD sistema ypač jautri pokyčiams: savalaikiai duomenys sudaro pamatą teisingai turiniu ir apimtimi informacijai gauti. Tikėtina, kad pastaroji sistema yra kokybiškesnė, tačiau šis sprendimas reikalauja tolesnės analizės.
SUMMARY
Management of Public health
QUALITY EVALUATION OF THE INFORMATION ABOUT INFLUENZA AND OTHER ACUTE RESPIRATORY INFECTIONS IN VILNIUS
Daiva Klimasauskiene
Supervisor Aldona Gaizauskiene, Dr. Sc. Assoc. Professor
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2010. 65 p.
Qualitative information about health is one of the essential assumptions to identify problems and find scientific methods to solve them.
Aim of the study. To evaluate information about influenza and other chronic upper air passages infections (CUAPI), notified in various epidemiological treatment systems, reliability of data, sensibility changes and ability to reflect diseases according to the territorial authority.
Objectives. To compare total influenza diseases and other CUAPI rates registered according to a week and a month of chosen clinical virology diagnosis (CCVD), personal health care institutions (PHCI) according to administrative situation and separate observations.
Methods. To analyze 2007-2009 y. registered in Vilnius influenza and CUAPI diseases (TLK code J00-J06; J10-J11). To summarize the date of 16 doctors and 75 PHCI who were doing chosen clinical virology. To analyze total and children influenza diseases and CUAPI total rates of 10000 and 1000 citizens and PHCI. Methods of description statistic, dispersive analysis, t- test, in special cases –Wilcoxon’s test are applied.
Results. There is an essential difference between CCVD and PHCI diseases rates registered by epidemiological care system.
While the flue and CUAPI rate Nr.1 is getting higher (PHCI one week data) CCVD registered by doctors is 1.6 higher in the same period.
Having done CCVD and a week analysis of date in different years essential differences of diseases rates are found 5 from 7 PHCI, comparing both systems in all 7 PHCI. Correlation of 3 PHCI registered disease rates is statically important.
Having done one week data analysis of CCVD and a health statistics report ―Sveikata/Health‖ in different years, found statistically important disease rates
differences 3 from 7 PHCI. Correlation of 6 PHCI registered disease rates is statically important.
Having assessed one month data of children diseases taken from two sources, found statistically essential disease rates differences 2 from 7 PHCI. Comparing both systems 6 from 7 were observed as statistically reliable differences. Correlation of all 7 PHCI registered disease rates is statically important.
Conclusions. The results of comparative analysis let us make following conclusions, that epidemiological care system based on a week data analysis is distinguished by a big data scatter during the observation period; data is often evaluated independently. That decreases its reliability. Health statistical report forms ―Sveikata‖ based on a month data analysis is suitable to reveal qualitative disease spread in the territorial authority. CCVD system is really sensible to any changes: timely data makes it possible to get correct information. Although it is believed that latter system is qualitative, this decision needs further analysis.
TURINYS
1. ĮVADAS ... 8
2. DARBO TIKSLAS, UŢDAVINIAI ... 10
3. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
3.1. Gripas ir kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ... 11
3.1.1. Etiologoja ... 11
3.2. Epidemiologija ir klinika ... 14
3.3. Gripo ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinė prieţiūra ... 20
3.4. Gripo ir ŪVKTI epidemiologinės prieţiūros, paremtos pasirinktine klinikine virusologine diagnostika, reglamentavimas ir organizavimas ... 22
3.5. Gripo ir ŪVKTI epidemiologinės prieţiūros, paremtos rutininių duomenų apie sergamumą vertinimu, reglamentavimas ir organizavimas ... 23
3.6. Informacijos kokybės vertinimas ... 25
4. Tyrimo metodika ... 31
4.1. Tyrimo objektas ir metodika ... 31
4.2. Statistinė duomenų analizė ... 32
5. Rezultatai ir jų aptarimas... 35
5.1. Sergamumo gripu ir kitomis ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, registruoto skirtingomis aktyvios epidemiologinės prieţiūros sistemomis, bendrieji dėsningumai ... 35
5.2. 2007 - 2009 m. suminių sergamumo gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis savaitės rodiklių, registruotų pagal savaitės PKVD ir asmens sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamus rutininius duomenis, palyginimas pagal administracines vietoves (teritorines gydymo įstaigas) ir atskirus stebėsenos metus ... 37
5.3. 2007 - 2009 m. suminių vaikų sergamumo gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklių, registruotų pagal asmens sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamus mėnesio rutininius bei statistinės ataskaitos formos Nr.4 „Sveikata― duomenis, palyginimas pagal administracines vietoves ir atskirus stebėsenos metus .. 50
6. IŠVADOS... 59
7. LITERATŪRA ... 61
SANTRUMPOS
ASPĮ – asmens sveikatos prieţiūros įstaiga
EISS – Europos gripo prieţiūros sistema (Europe Influenza Surveillance Scheme, EISS) N-tiriamųjų skaičius
PKVD – pasirinktinė klinikinė virusologinė diagnostika RSV - respiracinis sincitinis virusas
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija Std.-standartinis
ULAC – Uţkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
ŪVKTI – ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos VVSC – Vilniaus visuomenės sveikatos centras
1. ĮVADAS
Pagal 1998 m. PSO priimtą pasaulio bendruomenės politinį dokumentą „Sveikata visiems XXI a.―, vienas tikslų – ţmonių sveikatos prieţiūra ir nuolatinė jos apsauga visą gyvenimą. Patys svarbiausi rezultatų vertinimo rodikliai, kurių jokiu būdu negalime atsisakyti – sveikatos rezultatų rodikliai, kurie nuolat registruojami ir laikomi įprastinių medicinos veiksmų dalimi. Duomenys turi būti transformuojami į informaciją, kuri taps įrodymų ir ţinių, formuojančių sveikatos veiksmus, pagrindu. Visuomenės sveikatos prieţiūros struktūros nori, kad jų darbuotojai bei socialiniai partneriai priimdami sprendimus vadovautųsi ne tik savo intuicija ir patirtimi, bet ir aktualia bei išsamia informacija, socialiai reikšmingais tyrimais, susijusiais su priimamais realiai įgyvendinamais sprendimais.
Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ūminės respiracinės ligos yra plačiausiai paplitusios uţkrečiamosios ligos. Gripas iš visų kvėpavimo takų infekcinių ligų yra viena daţniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Gripas ir kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos iš visų uţkrečiamųjų ligų sukelia didţiausią ţalą gyventojų sveikatai, sąlygoja didţiausius socialinius ir ekonominius nuostolius. Kiekvienas suaugęs ţmogus vidutiniškai du kartus per metus perserga respiracinėmis ligomis, moksleiviai – 3 kartus, o ikimokyklinio amţiaus vaikai – iki 6 kartų. Gripu kasmet perserga 20 proc. vaikų ir 5 proc. suaugusiųjų. Didelių epidemijų metu šia infekcija suserga nuo 5 iki 30 proc. gyventojų [57; 23].
Statistiniai duomenys dėl labai didelio sergančiųjų skaičiaus, diagnostikos ir registracijos paklaidos, ligonių gydymosi nesikreipiant į gydytojus, nėra tikslūs ir tik apytikriai apibūdina situaciją ir sergamumo kitimo tendencijas. Tačiau esamos duomenų bazės yra vienintelis duomenų šaltinis esamoms problemoms identifikuoti. Reikia rasti
naujų galimybių (ne tik išteklių), kaip esamas duomenų apie sergamumą gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis teikimo sistemas pakelti į aukštesnį vystymosi lygį. Visos strategijos ir veiksmai, skirti pagerinti sveikatą, turi būti paremti tvirtomis ţiniomis, kurias gali suteikti moksliniai tyrinėjimai. Įrodymais pagrįstą visuomenės sveikatą galima apibrėţti kaip informatyvius, tikslius ir apgalvotus visuomenės sveikatos srities įrodymus, kurie gaunami atliekant įvairius mokslinius tyrimus. Labai svarbu tikrinti, ar tai, kas rekomenduojama, tinka sveikatos prieţiūrai. Prieš pradedant įgyvendinti gerinimo strategijas, būtina identifikuoti vykstančius procesus. Visuomenės sveikatos specialistai įrodymus apibrėţia kaip tam tikros formos duomenis, apimančius kiekybinių ir kokybinių tyrimų bei programų vertinimo rezultatus [53]. Tai gali tapti pagrindu, siekiant geresnės profilaktinės medicinos praktikos ar ją nutraukiant.
Ţmonių ištekliai turi būti naudojami, kai jau sukaupta patirties, uţtikrinančios norimus rezultatus [53]. Todėl sveikatos profesionalams tenka vadovaujantis vaidmuo nustatyti informacijos poreikį, įvertinti faktinių duomenų kokybę, identifikuoti problemas, rasti moksliškai pagrįstus metodus joms spręsti.
2. DARBO TIKSLAS, UŢDAVINIAI
Darbo tikslasĮvertinti informacijos apie sergamumą gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, teikiamos taikant skirtingas epidemiologinės prieţiūros sistemas, kokybę duomenų patikimumo, jautrumo pokyčiams, tinkamumo atspindėti sergamumą administracinėje teritorijoje poţiūriu.
Uţdaviniai
1. Apibūdinti sergamumo gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, registruojamo skirtingomis aktyvios epidemiologinės prieţiūros sistemomis, bendruosius dėsningumus.
2. Palyginti suminius sergamumo gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklius, registruotus taikant savaitės pasirinktinės klinikinės virusologinės diagnostikos ir asmens sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamus rutininius duomenis pagal administracines vietoves ir atskirus stebėsenos metus.
3. Palyginti suminius sergamumo gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklius, registruotus taikant mėnesio pasirinktinės klinikinės virusologinės diagnostikos ir statistinės ataskaitos formos Nr.4 „Sveikata― duomenis pagal administracines vietoves ir atskirus stebėsenos metus.
4. Įvertinti suminius vaikų sergamumo gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklius, pagal registruotus asmens sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamus mėnesio rutininius ir statistinės ataskaitos formos Nr.4 „Sveikata― duomenis pagal administracines vietoves ir atskirus stebėsenos metus.
3. LITERATŪROS APŢVALGA
3.1. Gripas ir kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos3.1.1. Etiologoja
Mūsų klimato šalyse gripas suaktyvėja šaltuoju metų periodu, kai peršaldami ţmonės tampa imlesni infekcijai ir pagerėja virusų plitimo sąlygos. Lietuvoje epidemijos kyla beveik kasmet gruodţio – kovo mėnesiais ir trunka keletą savaičių. Labai panašūs klinikiniai simptomai, plitimas ir sezoniškumas būdingi ir kitoms ūminėms virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms. Šioms infekcijoms priklauso gripas, adenovirusinė, rinovirusinė, respiracinė sincitinė ir kitos virusinės infekcijos. Kadangi kiekvieno susirgimo neįmanoma ištirti laboratoriškai ir šios infekcijos diagnozuojamos pagal kliniką, tiksliai diferencijuoti gripą nuo kitų peršalimo ligų daţnai nėra lengva [58].
Gripą sukelia Orthomyx RNR virusai. Yra ţinomi trys gripo viruso tipai (pagal pagrindinį nukleotidą): A, B ir C. A tipo virusai patogeniški ţmonėms, sukelia sunkiausius susirgimus, B tipo virusai (daţniau vaikams) sukelia lengvesnes ligos formas.
Abu šie tipai sukelia epidemijas C tipo virusai retai sukelia susirgimus ţmonėms, epidemijų nesukelia.
3.1 pav. Gripo viruso struktūra [61]
Gripo virionas (3.1 pav.) daţniausiai yra apvalus (80 – 120 nm), bet gali būti kr siūlinės formos. Viruso genomą sudaro vienos vijos segmentinė RNR. A ir B gripo virusai turi 8 segmentų viengrandės RNR genomą, o C gripo virusas – 7 RNR segmentus. Viruso RNR segmentacija sudaro palankias sąlygas gripo virusams tarpusavyje keistis genais. Segmentinis RNR genomas yra susijęs su nukleoproteinu ir trimis viruso polimerazės baltymais (PB1, PB2 ir PA). Ši 8 segmentų ribonukleoproteiną (RNP), esanti spiralinės nekleokapsidės viduje, dengia dvigubas lipoproteino apvalkalas, kilęs iš šeimininko ląstelės membranos. Genomas koduoja 8 struktūrinių ir nestruktūrinių baltymų sintezę. Gripo A apvalkalą sudaro matricos baltymas (M1 ) ir tarpmembraninis baltymas (M2). M1 baltymas yra apvalkalo viduje. Jis chemiškai yra surištas su RNR ir suteikia lipidiniam sluoksniui tvirtumo. Tarpmembraninis M2 baltymas atlieka jonų kanalo funkcijas. Gripo B virusas membranoje vietoj M2 turi baltymą NB. Šį ypatybė yra svarbi, nes paplitę gydymo ir profilaktikos preparatai – amantadinas ir rimantadinas – yra neefektyvūs prieš gripo B virusą. Išorinį viruso sluoksnį sudaro iš viriono apvalkalo išsikišę dviejų tipų dygliai: neuraminidazė (NA) ir hemagliutininas (HA). Baltymas HA yra svarbiausias antigenas, kuris sukelia apsauginių antikūnų produkciją, taip pat svarbus virusai prisijungiant prie ląstelių pirmose infekcijos stadijoje. Baltymo NA yra maţiau ant viriono paviršiaus. Šis baltymas svarbus virionams pasišalinant iš ląstelės. Jis taip pat
slopina virusų agregaciją jiems išėjus iš infekuotos ląstelės, suardo kvėpavimo takų gleivinėje esančią sialo rūgštį ir susilpnina gleivės antivirusinį poveikį, todėl virusas lengviau patenka į kitas kvėpavimo takų ląsteles [57,54,30,6,39].
Pagal neuraminidazės antigenines savybes virusas skirstomas į 9 antigeninius potipius (N1–N9), o pagal hemagliutininą – į 16 potipių (H1–H16) [42,57], kitų autorių duomenimis – 10 potipių (N1-N10) [63] bei 15 potipių (H1-H15) [39,54,63]. Formuojantis apsauginiam imunitetui susidaro paviršiaus antigenų antikūnai. Imuninis atsakas į HA stipresnis negu į NA. Svarbiausios gripo virusų savybės yra uţkrečiamumas ir kintamumas.
Gripo virusai pasiţymi daţnomis mutacijomis, dėl kurių kinta antigeninės viruso savybės. Ypač daţnai keičiasi gripo A viruso hemagliutinino antigeninės savybės. Yra du viruso antigenų kitimo būdai: antigenų dreifas ir antigenų poslinkis (˝šiftas˝). Antigenų dreifas – tai paviršiaus antigenų taškinės mutacijos, kurių metu susidaro naujos viruso potipių padermės. Antigeno poslinkis – tai mutacija, kurios metu pasikeičia genomo segmento struktūra. Tada susidaro naujas gripo A viruso potipis, turintis skirtingą hemagliutinimą ar neuraminidazę. Šiam naujam viruso potipiui ţmonės neturi imuniteto ir todėl kyla pandemijos [42,57,54,39,6].
Hemagliutinino ir neuraminidazės antikūnai kraujo serume atsiranda antrąją ligos savaitę. Apsauginę reikšmę turi ir sekreciniai IgA antikūnai, susidarantys kvėpavimo takuose. Gripo virusai silpnina kvėpavimo takų gleivinės neutrofilų baktericidines funkcijas, todėl antrinė bakterinė flora gali sukelti bakterinių komplikacijų.
Respiracinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos yra nevienalytė ligų grupė (3.2 pav. pav.), kurias sukelia daug virusų, kurie priklauso kelioms skirtingoms šeimoms: paragripas - šeima Paramiksoviridae, yra 4 tipai (1,3 - sukelia protrūkius, 2 – krupą), dydis 150 – 250 nm, RNR virusas; adenovirusas - šeima Adenoviridae, ţinoma apie 90 serotipų, dydis 70 - 90 nm, DNR virusas, turi kapsidę; sincitinė virusinė infekcija - šeima Paramiksoviridae, dydis 90 – 120 nm, RNR virusas, audinių kultūroje sukelia citopatinį efektą – sincitijų susidarymą [1], ir kt.
3.2 pav. Virusinės kilmės ŪVKTI etiologinė struktūra.Šaltinis [54]
3.2. Epidemiologija ir klinika
Pagrindinis ţmonių gripo viruso šaltinis yra ţmogus. Tačiau gripo epidemiologijoje yra svarbūs ţinduolių ir paukščių rezervuarai. Jie yra svarbūs naujų ţmogaus gripo potipių šaltiniai [43, 57].
Imlumas gripo bei kitiems ŪVKTI sukeliantiems virusams – visuotinis (3.3 pav.) [35,54,57,42]. Maţi vaikai yra labiau linkę uţsikrėsti, taip pat platinti uţkratą [54,57,24,34,]. Pasaulinė sveikatos organizacija 1980 m. rekomendavo daţnai sergančiais vaikais laikyti tuos, kurie patiria keturis ir daugiau ligos epizodų per metus. Kitų autorių duomenimis 10-15 proc. vaikų peršalimo ligomis serga net 12 kartų per metus [54]. Tačiau kiekybinė vaikų sergamumo išraiška nėra išsami: pabrėţiama, kad daţnai sergančių vaikų sergamumas registruojamas visus metus, nėra įtakojamas sezoniškumo. Teigiantys „niekad nesergą gripu― teisūs, manyčiau, pasireiškiančios klinikinės simptomatikos prasme. Epidemijų metu būna ir sveikų virusų nešiotojų. Tokie asmenys aktyviai platina uţkratą visuomenėje.Virusas iš organizmo pradeda išsiskirti inkubacijos periodo pabaigoje, tačiau intensyviausiai yra išskiriamas pirmomis ligos dienomis. Viruso išskyrimas gali tęstis sveikimo periodu. Retais atvejais virusas gali būti išskiriamas 20 – 40 ir daugiau dienų. Daţniausiai uţkrečiamasis periodas trunka 7 dienas [42,54,57,39,54].
Virusa
3.3 pav. Vidutinis susirgimų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius vienam asmeniui pagal amţiaus grupes. Šaltinis: [54]
Kalbant, kosint, čiaudint apie ţmogų susiformuoja aerozolis, kurį sudaro įvairaus dydţio dalelės. Kuo didesniu greičiu ir slėgiu susidaro aerozolis, tuo maţesnės yra jo dalelės. Didesnės dalelės (>5 μm) ore apie 1 metro atstumu nuo šaltinio išsilaiko trumpą laiką. Smulkesnės dalelės (<5 μm) greitai išgaruoja ir išdţiūvusios lėtai nusėda ant aplinkos daiktų. Kadangi oro judėjimo greitis yra didesnis nei dalelių nusėdimo greitis, aerozolis gali būti išnešiotas po aplinką ir ilgesnį laiką ˝kabėti˝ ore. Infekcijų kontrolės rekomendacijose oro lašeliniu perdavimu vadinamas toks atvejis, kai uţkratas perduodamas >5 μm dalelėmis, aerogeniniu perdavimu – kai infekcija perduodama smulkesne aerozolio forma (<5 μm) (3.1 lentelė.). Gripo bei kiti ŪVKTI sukeliantys virusai nuo ţmogaus ţmogui gali būti perduoti: oro lašeliniu, aerogeniniu, tiesioginio bei netiesioginio kontakto būdu. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad daţniausiai ţmonių kolektyvuose uţkratas plinta oro lašeliniu būdu. Su stambesnėmis aerozolio dalelėmis (>5 μm) gripo virusas patenka į šeimininko nosies gleivinę, burną ir akių gleivinę [54,57,34,31,54].
3.1 lentelė. Svarbūs viusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų plitimo veiksniai
Virusai Tiesioginis kontaktas Oro lašelinis perdavimas Aerogeninis perdavimas
Gripo virusas Taip Taip Taip
Adenovirusas Taip Taip * Taip
RSV Taip # Taip Ne
Rinovirusas Taip # Taip Ne
Amţius (metai)
Viduti
nis atvejų ska
ičius pe
r me
*Inhaliuotas didelis stambių aerozolio dalelių kiekis sukelia ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, tuo tarpu inhaliuotos smulkios aerozolio dalelės – pneumoniją.
# Svarbus ir netiesioginio kontakto infekcijos perdavimo būdas. Šaltinis: [34]
ŪVKT infekcija greičiau plinta ankštose, blogai ventiliuojamose, dulkėmis uţterštose patalpose, taip pat esant didesnei oro drėgmei. Kiti svarbūs virusinių kvėpavimo takų infekcijų plitimą įtakojantys veiksniai – kontaktų daţnis ir pobūdis (3.2 lentelė.). Ţmogaus gripo virusas aplinkoje gali išlikti gyvybingas <24 – 48 val. ant lygių paviršių, <8- 12 val. ant audeklo ir popieriaus, esant 35 – 49 proc. drėgmei ir 28o
C temperatūrai. Ant rankų gripo virusas gali išsilaikyti apie 5 minutes, jeigu pateko didelė jo koncentracija [57, 34].
3.2 lentelė. Vietos ar kontakto pobūdţio veiksnių įtaka viršutinių kvėpavimo takų virusinių ligų sukėlėjų invazijai Vietos ar kontakto pobūdis Influenzae RSV, Rinovirusas Kiti virusai Atsitiktinis socialinis kontaktas
Vidutinė Silpna Vidutinė
Mokykla, darbovietė
Stipri Silpna Silpna
Visuomenės susibūrimų vietos
Stipri Silpna Silpna
Kelionės Stipri Silpna Silpna
Bendrabučiai Stipri Vidutinė Vidutinė
Namuose Stipri Vidutinė Stipri
Nėra efektyvios vėdinimo sistemos
Stipri Jokios įtakos Silpna
Šaltinis: [34]
Epidemiologinei prieţiūrai taikomi reglamentuoti klinikiniai gripo kriterijai asmenims, kuriems būdinga viena iš klinikinių formų: gripą primenantis susirgimas (GPS), ūminė respiracinė infekcija.
Klinikiniai gripo kriterijai gripą primenančiam susirgimui - staiga atsiradę simptomai ir bent vienas iš keturių somatinių poţymių: karščiavimas arba karščiavimas su šaltkrėčiu; bendras silpnumas; galvos skausmas; raumenų skausmas. Ir bent vienas iš trijų respiracinių simptomų: kosulys; gerklės skausmas; dusulys.
Klinikiniai ŪRI kriterijai – staiga atsiradę simptomai ir bent vienas iš keturių respiracinių simptomų: kosulys; gerklės skausmas; dusulys; rinitas. Būtina sąlyga - gydytojo sprendimas, kad susirgimas sukeltas infekcijos [7].
Gripo diagnozavimas epidemijos metu nesukeltų ypatingų sunkumų. Daug sunkiau gripą diagnozuoti tarpepideminiu laikotarpiu, pacientams su lengvomis ligos formomis, vėlai hospitalizuotiems, ligoniams su poliinfekcijomis. Diagnostikos klaidų skaičius didėja santykinės epidemiologinės gerovės laikotarpiu, dėl maţėjančio budrumo. Hipodiagnostika ypač pavojinga greitai plistančioms, turinčioms sunkiai prognozuojamą eigą ir išeitį uţkrečiamosioms ligoms. Diferencinė diagnostika įmanoma ţinant būdingus kiekvienai etiologinei ligos formai klinikinius simptomus, tačiau turi neabejotinų sunkumų (3.3 lentelė.), nes jos simptomai yra panašūs į daugelio ligų simptomus.
3.3 lentelė. Gripo ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų diferencinės diagnostikos ţymenys
Ţymenys Gripas Paragripa s Adenovirusinė infekcija Respiracinė sincicinė infekcija Rinovirusin ė infekcija Kvėpavimo takų paţeidimai Trachei
tas Laringitas Farinfotracheitas
Bronchitas; pneumonija Rinitas Susirgimo pradţia Ūmi; karštin ė
Laipsniška Ūmi Daţniaus ūmi Ūmi
Ligonio išvaizda Veido hipere mija Įprastinė Išbalęs Odos paraudimas aplink nosies landas Intoksikacija Išreikšt a Vidutinė Silpna Karščiavimas Aukšta
s Vidutinis Aukštas, uţsitesęs Vidutinis Sufebrilus Galvos
Akių skausmas Išreikšt
as Nebūna Retai Nebūna
Mialgija, artralgija
Išreikšt
a Nebūna Vidutinė Retai Nebūna
Vėmimas Galima
s Retai Nebūna Retai Nebūna
Kraujavimas Galima
s Nebūna
Rinorėja Vidutiniškai Ypač
išreikšta Kosulys Sausas Sausas, ―lojantis‖ Galimas Priepuolinio pobūdţio,
neretai astminis Retai 3.3 lentelės tęsinys.
Konjunktyvitas Daţnai Nebūna Daţnai Nebūna Nosiaryklės hiperemija Išreikšt a Silpnai išreikšta Išreikšta, padidėję
tonzilės, apnašos Silpnai išreikšta
Limfadenitas Nebūna Poliadenitas Retai kaklo ir
paţandikaulinis Nebūna Kepenys Nepadidėję Daţnai padidėję Padidėję Nepadidėję Diarėja Nebūna Galima Nebūna
Šaltinis:[62]
Adenovirusas - daţna respiracinių kvėpavimo takų susirgimų prieţastis, ypač jaunesniems nei 15 metų vaikams, turi puikų gebėjimą sklisti, vis dėlto labiausiai uţsikrėtę asmenys sergama asimptomėmis formomis, nors virusologiškai ir serologiškai patvirtinamas uţkrėtimas. Didelį adenoviruso paplitimą lėmė du faktai: infekuotų suaugusiųjų seilėse yra 106-107 uţkrečiamosios dalelės viename ml biologinių skysčių, ir beveik visi suaugusieji asmenys, neturintys antikūnų, uţsikrečia inhaliavę vos 5 viruso daleles. Nepaisant to, adenovirusas nesukelia epidemijų nes jų antigeninė struktūra stabili, o persirgus lieka ilgalaikis tipospecifinis imunitetas. Kadangi daugelis serga subklinikinėmis formomis, tai imunitetas išsivysto asmenims, kurie neturi kliniškai išreikštos ligos eigos, ir tuo pačiu nėra aktyvūs uţkrato platintojai. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) sukelia ūmines viršutinių kvėpavimo takų inkekcijas visų amţiaus grupių ţmonėms. Ţmonės nėra rezistentiški šiam virusui dalinai dėl jo antigeninės struktūros kintamumo, dalinai dėl gerai moksliškai neištyrinėtų humoralinio ir ląstelinio imuniteto veiksnių.
RSV plinta stambioms aerozolių dalelėms patekus į nosies ar akių gleivines ar tiesioginio kontakto keliu. Suaugusieji, glaudţiantys sergančius vaikus ar tvarkantys jų ţaislus, uţsikrečia. RSV neplinta smulkių aerozolių pavidalu (aerogeniniu būdu), todėl asmenys, tiesiog sėdintys šalia ligonio lovos, neuţsikrečia. Mokslinėje literatūroje pabrėţiamas šio viruso netiesioginis perdavimo būdas kaip svarbus veiksnys.
Daţniausi vaikų ir suaugusiųjų ūmines viršutinių kvėpavimo takų inkekcijų sukėlėjai – rinovirusai, turintys daugiau nei 100 serotipų. Kasmet šie virusai sukelia apie 30–50 proc. peršalimo ligų, tačiau sezono metu gali siekti net iki 80 proc. Rinovirusine infekcija uţsikrečiama tiesioginio kontakto ar oro lašeliniu būdu. Sukėlėjai pakantūs temperatūrų svyravimams, atsparūs išdţiuvimui. Infekcija prasideda patogenams patekus į priekinę nosies gleivinę ar akis, iš kurių per ašarų lataką praninka į nosį. Kad ir kaip būtų, dėl neţinomų prieţasčių ne visada liga pasireiškia kliniškai, tik 75 proc. uţsikrėtusiųjų vystosi simptominė liga [54,34].
Apibendrinant, tikimybę, kad kad virusas išplis nuo vieno asmens kitam (uţkrėtimas) ir tai, kad liga pasireikš (liga), nusako mikroorganizmų skaičius potencialiai uţkrečiamuose biologiniuose skysčiuose; šių mikroorganizmų, reikalingų sėkmingai kolonizuoti gleivines, skaičius bei gebėjimas išgyventi perdavimo metu; viruso virulentiškumas ir ţmogaus imuninis statusas.
Humoralinis arba ląstelinis imuninis atsakas gali tapti barjeru viruso invazijai, o uţkrečiamoji liga gali tapti besimptome. Ţmonės jautrūs mikroorganizmams, kurie turi daug imunologinių tipų, kuriems imuninis atsakas yra trumpalaikis, ypač jei mutacija susijusi su antigenų mutacijomis, kaip pavyzdţiui gripo, RSV, rinovirusų atveju.
Vaikai, daugiau nei suaugusieji, platina infekciją šeimose, galbūt dėl asmens higienos išmanymo, jų ryšių su savo bendraamţiais.
Tiesioginis kontaktas – svarbus viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, plintančių oro – lašeliniu būdu, plitimą įtakojantis veiksnys.
Aerogeniniu būdu plintančių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atveju, svarbus buvimas ribotoje erdvėje, kur nėra efektyvios ventiliacijos (ypač neskiepytiems asmenims).
Tokios priešepideminės priemonės kaip indų plovimas, terminis jų nukenksminimas, reikšmingos tik RSV, rinovirusinių bei adenovirusinių infekcijų
atvejais. Kitų infekcijų atvejais, kai infektas neišlieka aplinkoje ilgą laiką, jo koncentracija seilėse nedidelė, negalima jų invazija ţarnyne, šių priešepideminių priemonių efektyvumas menkas.
Minėtų susirgimų epidemiologinė prieţiūra turi remtis ţiniomis apie infekto kintamumo galimybes, ţiniomis apie infekcijos perdavimo kelius bei galimą plitimo spartą.
Diferencinė gripo diagnostika - problematiška. Todėl vertinant epideminio proceso dinamiką skaičiuojami suminiai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai.
3.3. Gripo ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinė prieţiūra
1947 m. tarptautinės konferencijos Kopenhagoje metu buvo priimta gripo epidemiologinės stebėsenos Pasauliniu mąstu programa. PSO nutarė steigti laboratorijų tinklą gripo viruso tyrimams visose pasaulio dalyse atlikti. Mokslo tiriamuosius darbus koordinuoja gripo reference laboratorija Londone ir atitinkamo lygio laboratorija JAV.
Šiuo metu daugelyje pasaulio šalių (Europos Sąjungos šalyse, Šiaurės Amerikoje ir kt.) yra įdiegta efektyvi PSO rekomendacijas atitinkanti gripo epidemiologinės prieţiūros sistema, leidţianti gana tiksliai įvertinti sergamumo lygį ir nustatyti virusų aktyvumą, labiausiai paplitusių virusų tipą, potipius, padermes bei laiku aptikti genetiškai naują virusą. Šiuo metu, PSO duomenimis, veikia 110 nacionalinių laboratorijų esančių 79 pasaulio šalyse.
Įvairiose pasaulio šalyse sergamumas gripu vertinamas remiantis skirtingais metodais, taigi ir gripo gripo epidemiologinės prieţiūros sistemos skiriasi. Daţnai nėra skaičiuojamas susirgimų skaičius visoje teritorijoje, t.y. sergamumas gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis nėra skaičiuojamas pagal visų tam tikroje teritorijoje esančių asmens sveikatos prieţiūros įstaigų registruotus pirminio kreipimosi dėl ligos atvejus (Lietuvos modelis). Europos Sąjungos šalys yra sukūrusios Europos gripo prieţiūros sistemą (Europe Influenza Surveillance Scheme, EISS). Šios gripo prieţiūros sistemos tikslas: remti ir stiprinti valstybių narių analogiškų sistemų derinimą ir standartizavimą siekiant geresnio informacijos prieinamumo bei palyginamumo. Stengiamasi sumaţinti stebėjimo sistemų sudėtingumą visoje Europoje.
Dauguma ES šalių gripo sezono metu vykdo aktyvią gripo ir ŪVKTI epidemiologinę prieţiūrą pagal tam tikro skaičiaus (1-5 proc.) bendrosios praktikos gydytojų pateiktus duomenis. Sergamumo duomenys vertinami pagal paskaičiuotą rodiklį (atv./100 000 ar 10 000) arba susirgimų gripu (ir ŪVKTI) dalį (proc.) nuo bendro kreipimųsi kaičiaus, o taip pat laboratoriškai patvirtintus atvejus. Vienas pagrindinių EISS reikalavimų – sisteminga virusologinė gripo diagnostika, vykdoma tos pačios populiacijos, kaip ir klinikinė, ribose.
Lietuvos gripo epidemiologinės prieţiūros ir kontrolės programa, parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ţmonių uţkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (Ţin., 2001, Nr. 112-4069) [59] nuostatomis, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje nustatytų priemonių dalis. Ji atitinka Lietuvos nacionalinę visuomenės sveikatos prieţiūros strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 (Ţin., 2001, Nr. 66-2418), kurios pagrindinė kryptis – sveikatos išsaugojimas, stiprinimas bei ligų profilaktika.
Nuo 2002 m. spalio mėnesio, Lietuva yra asocijuota EISS narė: duomenys teikiami EISS tinklui.
Kaip buvo numatyta sveikatos apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 14 d įsakymu Nr. V-668 patvirtintoje Gripo epidemiologinės prieţiūros ir kontrolės programoje 2003-2006 m., sėkmingai įdiegus naują gripo ir ŪVKTI epidemiologinę prieţiūrą, paremtą pasirinktine klinikine virusologine diagnostika, senosios (kai teikiama informacija apie vius registruotus pirminio sergamumo ŪVKTI atvejus) būtų atsisakyta po keleto metų.
Šiuo metu Lietuvoje vykdoma gripo epidemiologinė prieţiūra ir kontrolė vykdoma vadovaujantis veikiančiaus teisiniais reglamentais [59,9,10,13,15], remiasi statistiniais klinikiniais duomenimis bei atliekamais virusologiniais tyrimais, atitinkančiais kokybinius EISS kriterijus, tačiau funkcionuoja šalia 50 metų amţių skaičiuojančios rutininės duomenų apie sergamumą gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis analizės sistemos.
Ar dirbame reikalingus darbus? Ar teisingai dirbame? Ar mūsų iniciatyvos efektyvios? Prieš pradedant įgyvendinti tobulinimo strategijas, būtina suprasti esamą sistemą: identifikuoti procesus, procesų anatomiją, suţinoti, ką mes tikrai esame pasiekę ir ką mes galėtume padaryti geriau [60,7,27].
3.4. Gripo ir ŪVKTI epidemiologinės prieţiūros, paremtos pasirinktine klinikine virusologine diagnostika, reglamentavimas ir organizavimas
Gripo ir ŪVKTI epidemiologinė prieţiūra, paremta pasirinktine klinikine virusologine diagnostika, uţtikrina sistemingą virusologinę gripo ir dalies ŪVKTI diagnostiką, susieja klinikinius ir virusologinius gripo duomenis (t. y. klinikinė diagnostika ir virusologiniai tyrimai vykdomi toje pačioje pasirinktoje gyventojų dalyje), uţtikrina, kad sergamumo duomenys atspindėtų situaciją visoje šalies teritorijoje [9].
Šiuo metu epidemiologinė gripo (TLK 10 kodas – J10, J11) ir ŪVKTI (TLK 10 kodas – J00 - J06) prieţiūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandţio 20 d. įsakymu Nr. V-282 „Dėl Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės prieţiūros taisyklių patvirtinimo‖ (Ţin., 2007, Nr. 48-1864). Veiklą koordinuoja Uţkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, vykdo visuomenės sveikatos centrai apskrityse (VSC).
Uţkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) koordinuodamas gripo ir ŪVKTI klinikinę virusologinę diagnostiką (3.4 pav.), numatė, kad 16 Vilniaus apskrities asmens sveikatos prieţiūros įstaigose dirbančių gydytojų turės dalyvauti gripo ir ŪVKTI klinikinėje virusologinėje diagnostikoje. Šį skaičių pateikė visuomenės sveikatos centrams apskrityse ir apskričių viršininkų administracijoms. Pastarųjų dalyvavimas (funkcijos), atsakomybė nėra reglamentuota jokiais teisiniais dokumentais, todėl ši institucija jokios realios veiklos nevykdo. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse informuoja asmens sveikatos prieţiūros įstaigų vadovus. Asmens sveikatos prieţiūros įstaigų, dalyvaujančių gripo ir ŪVKTI epidemiologinėje prieţiūroje, paremtoje pasirinktine klinikine virusologine diagnostika, vadovai visuomenės sveikatos centro apskrityje teikimu paskiria numatytą skaičių gydytojų, kurie dalyvaus gripo ir ŪVKTI klinikinėje virusologinėje diagnostikoje. Paskirti gydytojai vykdo susirgimų gripu ir ŪVKTI apskaitą savo apylinkėje ir kiekvieną pirmadienį visuomenės sveikatos centrui apskrityje faksu arba elektroniniu paštu pateikia gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų pasirinktinės klinikinės virusologinės diagnostikos savaitinius duomenis (aukščiau minėto įsakymo 3 priedą) (1 priedas).
Visuomenės sveikatos centrai apibendrina apskrityje dirbančių gydytojų, dalyvaujančių gripo ir ŪVKTI klinikinėje virusologinėje diagnostikoje, pateiktus duomenis ir kiekvieną pirmadienį faksu arba elektroniniu paštu pateikia Uţkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui.
ULAC teikia apibendrintus aktualius duomenis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai bei bendradarbiauja su tarptautinėmis institucijomis, vykdančiomis ir koordinuojančiomis gripo epidemiologinę prieţiūrą (EISS).
3.4 pav. Gripo ir ŪVKTI epidemiologinės prieţiūros, paremtos pasirinktine klinikine virusologine diagnostika, informacijos privalomojo perdavimo tvarka
3.5. Gripo ir ŪVKTI epidemiologinės prieţiūros, paremtos rutininių duomenų apie sergamumą vertinimu, reglamentavimas ir organizavimas
Gripo (TLK 10 kodas – J10, J11) ir ŪVKTI (TLK 10 kodas – J00 - J06) epidemiologinė prieţiūra, paremta rutininių duomenų apie sergamumą vertinimu (3.5 pav.) vykdoma dvejomis pakopomis.
Pirmoji pakopa: vykdydamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandţio 20 d. įsakymą Nr. V-282 „Dėl Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės prieţiūros taisyklių patvirtinimo‖ (Ţin., 2007, Nr. 48-1864) bei susijusių teisės aktų reikalavimus [11,12,13,14], asmens sveikatos prieţiūros įstaigos gripo sezono metu, t.y. nuo 40-os iki 20-os kalendorinių metų savaitės imtinai, jei Uţkrečiamųjų ligų ir AIDS centras nenurodo kitaip, kasdien visuomenės sveikatos
EISS
SAM
ASPĮ
2ASPĮ
3ASPĮ
3+nASPĮ
16ASPĮ
1VVSC
centrams apskrityse teikia duomenis apie gripą ir ŪVKTI, nurodydamos: gripo atvejų skaičių iš viso; gripo atvejų skaičių 0–17 metų amţiaus grupėje; ŪVKTI atvejų skaičių iš viso; ŪVKTI atvejų skaičių 0–17 metų amţiaus grupėje.
Visuomenės sveikatos centrai apskrityse gripo sezono metu teikia apibendrintus savaitės duomenis apie registruotus gripo ir ŪVKTI atvejus (įsakymo 2 priedas) ULAC.
ULAC gripo sezono metu teikia apibendrintą informaciją Sveikatos apsaugos ministerijai.
Antroji pakopa: vykdydamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodţio 24 d. įsakymą Nr. 673 „Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo―, asmens sveikatos prieţiūros įstaigos sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis uţregistruotų asmenų skaičių kiekvieną mėnesį pateikia teritorinėms visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigoms raštu (faksu) pagal patvirtintą statistinės ataskaitos formą Nr. 4 „Sveikata― (mėnesinė, metinė) (2 priedas).
Kiekvieno mėnesio pirmąją dieną teritorinių visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojai apibendrina bendrą uţregistruotų susirgimų per mėnesį skaičių, registruotą statistinėje ataskaitoje (forma Nr. 4 „Sveikata―) (mėnesinė, metinė) ir šioje formoje nurodytais terminais pateikiamas Uţkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui.
3.5 pav. Sergamumo gripo ir ŪVKTI epidemiologinės prieţiūros, paremtos rutininių (savaitės, mėnesio) duomenų analize, informacijos privalomojo perdavimo tvarka
SAM
ULAC
ASPĮ
2ASPĮ
3ASPĮ
4ASPĮ
nASPĮ
1ULAC teikia apibendrintus aktualius duomenis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai.
3.6. Informacijos kokybės vertinimas
―Kokybei nereikia įvaizdţio – organizacijos (veiklos, produktų) įvaizdţiui reikalinga kokybė‖.
J. Ruţevičius, 2007.
Viena iš sveikatos prieţiūros kokybės uţdavinių įgyvendinimo sričių laikoma informacija, kuri svarbi, nes sveikatos prieţiūros kokybės gerinimas priklauso nuo galimybės įvertinti pokyčius ir rezultatus, trūkumų analizės, galimų grėsmių įţvalgos ir gebėjimo priimti tolimesnius sprendimus [34].
Daugelio sričių, ypač medicines, kokybės samprata ilgą laiką buvo tarsi savaime suprantama, bet kartu ir sunkiai aptariama sąvoka [40,15,34]. Sveikatos sistemos kokybės sąvoka nevienareikšmė: dominuojanti kokybės kaip teikiamos prieţiūros samprata uţleidţia pozicijas kokybės kaip paslaugų teikimo ir valdymo kontrolės sąvokai.
Duomenų ir informacijos kokybės kontrolės sistemą būtina suprasti, kaip visumą institucijos pastangų uţtikrinant reikiamą savo duomenų ir informacijos kokybę. Tai ne vien tiktai šiam tikslui naudojama kompiuterinė ir programinė įranga, bet ir šį darbą dirbantys darbuotojai, jų veikla, organizacinės priemonės ir institucijos vadovybės parama [60,50].
Didėjant kaupiamų duomenų kiekiui, augant jų įvairovei ir naudotojų skaičiui darosi vis sudėtingiau tvarkyti duomenis, rengti pagal juos reikalingą informaciją ir ja naudotis. Sveikatos profesionalams reikalingų ir būtinų duomenų surinkimas iš daugelio pradinių šaltinių, aktualios informacijos parengimas pagal surinktus duomenis ir jos teikimas paprastai dideliam skaičiui naudotojų tampa kasdieniu uţdaviniu.
Bendru atveju visą duomenų atsiradimo ir naudojimo procesą galima pavaizduoti tokia grafine schema:
Veikla => Duomenys => Informacija => Ţinios => Sprendimai => Veikla Duomenys yra ţaliava informacijai sukurti.
Informacija yra prasmingai sukaupti, apdoroti ir išsaugoti duomenys – lentelės, grafikai, analitinių tyrimų rezultatai, perspėjimai apie susidariusias situacijas, tekstai. Pradinius duomenis taip pat galima vadinti informacija ir teikti juos naudotojams [50,60]. Ţinios yra apdorota informacija – tai, kas nusėdo sprendimus priimančių darbuotojų galvose.
Informacijos sistema turi būti aiški, suprantama, kad visi dalyviai disponuotų tais pačiais duomenimis, o norint pagerinti esamą sveikatingumą, sveikatos rezultatų įvertinimas turėtų tapti siektinu standartu tiek privačiam, tiek viešajam sveikatos apsaugos sektoriams.
Kokybės kontrolė (tikrinimas, įvertinimas, prieţiūra, stebėjimas) – pamatinė veikla, be kurios negalima įvertinti kaip tikslingai judama link siekiamo tikslo. Tai svotiška garantija, kad įmonė (sistema, programa) veikia ir tai leis pasiekti uţsibrėţtųjų tikslų [1, 50].
Šio mokslinio tiriamojo darbo objekto vykdymo metu taikoma kompleksinė kontrolė. Profilaktinė – padeda nuspėti problemas, lyginamoji – sustabdyti ir ištaisyti klaidas, grįţtamoji – apdraudţia nuo tų klaidų kartojimo.
Sveikatos prieţiūros kokybės pradininkas A. Donabedian savo darbuose išskyrė tris kokybės įvertinimo komponentus: struktūrą, procesą, rezultatą. Interpretuojant šiuos komponentus, mokslininkų siūlomas toks papildytas ir patobulintas visuomenės sveikatos palaikymo modelis (3.6 pav.) [51, 34]:
3.6 pav. Visuomenės sveikatos palaikymo modelis. Šaltinis: [51]
Eugenijaus Bagdono ir Liudmilos Bagdonienės siūlomame kompleksinės kontrolės taikymo etapų modelyje (3.7 pav.) matyti, kaip kontrolės procesai susijęs su veiklos procesu [1].
Atsiţvelgiant į šio darbo tikslą, kontroliuojami įdėjimai (struktūra) – visa tai kas toliau naudojama veiklos procese (ţmonės, duomenys ir kt.), procesas – vykdomos stebėsenos eigos (veiklos) tyrimas, rezultatas – kokybiška informacija sveikatos strategams. Galutinius sveikatos rezultatus rodo mirtingumo, gyvenimo trukmės, sergamumo, invalidizacijos ir gyvenimo trukmės rodikliai [51,19].
Operacijų kontrolė - kontrolės sistema, kuomet imamasi tam tikros veiklos tikrinimo: nustatomi standartai, vertinama veikla, atliekamas standarto ir veiklos palyginimas, priimami sprendimai.
Standartas – objektas (gali būti fizinis, ir dokumentas) su kuriuo lyginami veiklos rezultatai. Jie nuolat perţiūrimi ir tvirtinami. Jie padeda nustatyti, ar rezultatai atitinka tikslus [1,50,19]. Veiklos metodai pasirenkami tokie, kad veiklą galima būtų palyginti su standartu: šio darbo tyrimo objektui – ULAC oficialiai skelbiamas sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis (-iai).
3.7 pav. Kompleksinės kontrolės taikymo etapai
Tikrinant, paslaugų kokybė nustatoma lyginant su standartu ir/ar pagal atskirų savybių skirtumus (šio darbo tikslui pasiekti) [15,34,18]. Rodiklis (sergamumo) yra instrumentas, skirtas esamai situacijai bei pokyčiams laike bei tarp administracinių vienetų matavimui/vertintinimui. Rodiklis ne visada pilnai atspindi situaciją, bet daţniausiai nusako prielaidas, kokia situacija gali būti ir tokiu būdu veikia kaip ‖grubus‖ situacijos įvertinimas [20].
Veiklos vertinimo etape labai svarbu surinkti teisingą ir tikslią informaciją.
ĮDĖJIMAI Ţmonės Kapitalas Įrengimai Medţiagos PERDIRBIMAS Gamybos ir/ar paslaugų procesai REZULTATAI Prekės Paslaugos LYGINAMOJI
KONTROLĖ
GRĮŢTAMOJI
KONTROLĖPROFILAKTINĖ KONTROLĖ
Duomenų surinkimas: reikalingų informacijai parengti pradinių duomenų surinkimas iš pradinių duomenų šaltinių, surinktų duomenų kokybės patikrinimas, išvalymas nuo nekokybiškų ir įtartinų teisingumo poţiūriu duomenų, patikslinimas duomenų šaltiniuose. Informacijos naudotojams skirtos aktualios informacijos parengimas apjungiant (integruojant) surinktus duomenis, reikiamai juos transformuojant ir grupuojant, papildant skaičiavimų būdu gautais išvestiniais rodikliais.
Kokybiški duomenys ir informacija taip pat nereiškia, kad jie yra visai be klaidų. Būtina sąlyga yra tiktai tai, kad klaidos ir kiti duomenų bei informacijos trūkumai netrukdo naudotojams naudotis duomenimis ir informacija taip, kaip jie planavo. Jie yra nekokybiški, jeigu jų gavėjas negali jais naudotis taip, kaip planavo. Duomenų ir informacijos kokybė yra suprantama, kaip jų tinkamumas panaudojimui. Ir tokiam panaudojimui, kokį planavo duomenų ir informacijos gavėjai. Duomenys ir informacija yra kokybiški, jeigu jie tenkina pagrįstus jų naudotojų lūkesčius [40,19].
Informacijos kokybė turi priklausyti nuo ją naudojančių ţmonių ir nuo informacijos svarbos. Gali būti, kad ta pačia informacija vieni ţmonės sugebės naudotis, o kiti nesugebės. Mokslinėje literatūroje pateikiami įrodymai, kad informacija yra organizuotas procesas, įtakojamas ţmonių veiklos ir jų santykio su informacija. Ţmogiškųjų išteklių tyrimai rodo, kad informacijos vizualizacija veikia ţmonių gebėjimą efektyviai gauti ir išsaugoti informaciją [27,7,60].
Jeigu informacija yra visai nesvarbi jos naudotojams, tai ji turėtų būti traktuojama, kaip nekokybiška [60,3]. Tokiu atveju ji uţgoţia svarbią institucijai informaciją ir jos tvarkymui be reikalo naudojami resursai, kurie dideli ar maţi, bet yra riboti.
Duomenų analizės tikslais rekomenduojama sukurti reikiamus duomenų surinkimo ir apdorojimo metodus, įskaitant statistinius [2,25,34,56,29].
Duomenims ir informacijai keliami išties aukšti reikalavimai: periodiškumas, savalaikiškumas, nuoseklumas, reprezentatyvumas, suskirstymas, konfidencialumas, sauga, prieinamumas [19]; teisingumas, pilnumas, integralumas, pagrįstumas, suprantamumas, reikalingumas [60]; standartų atitikimas [1].
Veikla gali būti vertinama vykdant jos prieţiūrą, rengiant ţodinę ar rašytinę ataskaitą. „Paprastai tokiai informacijai, jos dedamosioms, pateikimo tvarkai įvairių valstybių įstatymuose skiriamas reikiama dėmesys [...]― [3].
Paprastai visuomenei reikšminga informacija yra fiksuojama dokumentuose. Tyrimais nustatyta, kad organizacijose net 80–90% informacijos yra saugoma dokumentuose. Galima teigti, kad kokybė – tai dokumente uţfiksuota informacija apie produkto charakteristikas, ir todėl siekiant valdyti kokybę dokumentų panauda tampa neišvengiama [49,46,34,19]. ―Popierinės dokumentų formos ir toliau vaidins svarbų vaidmenį registruojant sveikatos prieţiūros informaciją artimiausioje ateityje‖[19] arba popierinių ir elektroninėse laikmenose saugomų dokumentų santykis turi būti sąlygojamas realių organizacijos galimybių ir atsakomybės [19]. Vartotojų kokybės politikos lūkesčius atspindi europinės direktyvos ir valstybių norminiai dokumentai (dokumentai, įtvirtinantys taisykles, principus, veiklos sričių charakteritikas). Jie skirstomi į savanoriškuosius ir privalomuosius [3]. Pastarųjų, kaip dominuojančių visuomenės sveikatos prieţiūros srityje, kokybė turėtų byloti apie realią paslaugos kokybę, jie galėtų tapti kokybės pranešimais.
Moksliniuose straipsniuose nurodomi tokie identifikuoti dokumentavimo kokybę įtakojantys veiksniai: nėra aiškios Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatos dėl dokumentavimo, dideli darbo krūviai ir laiko ―popieriniam‖ darbui stoka, nėra komandinio darbo [46]; trūksta noro mokytis, pacientui skirtas laikas gaištamas įvesti reikiamus duomenis, nėra grįţtamojo ryšio, neaiškumai dėl duomenų standartinio formato maţina gydytojų motyvaciją dirbti, ne gydytojų susidomėjimas ar prestiţas, o gaunamas finansavimas yra stimulas teikti rutininius duomenis; duomenų naudojimo efektyvumas menkas: tik maţa jų dalis naudojama mėnesio ar metų atskaitoms rengti, kiti (daţniau klinikiniai) –pagal poreikį moksliniams tyrimams bei apţvalgoms [43]; maţa darbuotojų patirtis didina laiko sąnaudas veiklai, netikslumai medicininės dokumentacijos pildyme įtakoja duomenų tikslumą [18]; galimos duomenų registravimo klaidos [31]; didelės piniginės sąnaudos [43,19]; organizaciniai veiksniai ir lėtas grįţtamasis ryšys [47]. Su kiekviena iniciatyva priartėti prie elektroninių sveikatos įrašų ir siekti teisės aktų reikalavimų reguliavimo, sveikatos informacijos vadybos specialistai
susiduria su sunkumais [49,43,19]. Strateginiai, organizaciniai bei ţmogiškieji veiksniai ţenkliai sunkiau išsprendţiami nei techninės problemos [16].
Daţnai duomenys, ypač rodikliai, gaunami iš daugiau kaip vieno šaltinio. ,,Gyvybiškai svarbus aspektas yra analizuoti kelių šaltinių duomenis, nagrinėti neatitikimų ir prieštaravimų prieţastis, apibendrinti‖ [43]. Tokiais atvejais vienas metodas gali būti pranašesnis ir labiau ekonomiškai efektyvesnis nei kitas arba turėti tik santykinius pranašumus ir trūkumus. Modelių ţvalgyba – tai metodas, grindţiamas informacijos lyginimo principu. Vidinis modelių ţvalgybos tipas vykdomas gretinant pačių atliekamų veiklų rezultatų duomenis [3]. Atliekamas veiklų ir standartų palyginimas, konstatuojami nukrypimai. Būtinas palyginimas naudojant statistinės analizės metodus [19,31]. Priimami sprendimai, salygojami palyginimo rezultatų [1,29].
Apibendrinant galima teigti, kokybė yra objektyvi, kai susijusi su išoriniais apčiuopiamais dalykais, kuriuos galima išmatuoti. Objektyvumą sustiprina paskaičiavimai ir kt. ―Jei organizacijoje yra taikoma efektyvi kokybės duomenų rinkimo sistema, o gaunami duomenys tinkamai analizuojami, tokia organizacija bet kuriuo veiklos metu gali įvertinti situaciją, jos pokyčius ir veiksnius, lėmusius tuos pokyčius. Situacijos aiškumas leidţia pastebėti tobulintinas sritis – vykdomų procesų trūkumus‖ [3].
Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės prieţiūros organizavimo principai ir reglamentavimas, apimantis struktūrą, procesą ir rezultatą, sudaro būtinas sąlygas uţtikrinti informacijos kokybę.
4. Tyrimo metodika
4.1. Tyrimo objektas ir metodikaAtliktas lyginamasis epidemiologinis tyrimas apėmė visus asmenis, kurie 2007-2009 m. laikotarpiu kreipėsi į savo asmens sveikatos prieţiūros įstaigas, esančias Vilniaus miesto savivaldybės administracinėje teritorijoje, ir jiems diagnozuoti susirgimai ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (TLK kodai J00-J06; J10-J11). Dėl didelio kontagioziškumo indekso, rizikos populiaciją sudaro visų amţiaus grupių asmenys. Visais atvejais diagnozės nustatytos tik kliniškai.
Tyrimui atlikti naudoti Vilniaus visuomenės sveikatos centro Uţkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriuje sukaupti duomenys apie susirgimų gripu ir ŪVKTI apimtis minėtoje administracinėje teritorijoje:
Apibendrinti 16 gydytojų, dirbusių Vilniaus miesto savivaldybės administracinėje teritorijoje esančiose asmens sveikatos prieţiūros įstaigose ir 2007-2009 m. laikotarpiu vykdţiusių gripo ir ŪVKTI pasirinktinę klinikinę virusologinę diagnostiką, kiekvieną savaitę pateikti duomenys.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro apibendrinti savaitės rutininiai duomenys, gauti iš visų 75 (skaičius kito) Vilniaus miesto savivaldybės administracinėje teritorijoje veikiančių asmens sveikatos prieţiūros įstaigų, laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandţio 20 d. įsakymo Nr. V-282 „Dėl Gripo ir ūminių viršutinių
kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės prieţiūros taisyklių patvirtinimo‖ (Ţin., 2007, Nr. 48-1864. 2 priedas).
kiekvieną mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės administracinėje teritorijoje esančių asmens sveikatos prieţiūros įstaigų pateiktų statistinės atsiskaitomybės formų Nr. 4 „Sveikata― (mėnesinė) duomenys, vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodţio 24 d. įsakymą Nr. 673 „Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo―.
Visuose aukščiau nurodytuose šaltiniuose duomenys pateikti absoliučiais skaičiais. Skaičiuoti ir analizuoti pirminio sergamumo gripu ir ŪVKTI suminiai rodikliai 10 000 gyventojų ar prisirašiusiųjų asmens sveikatos prieţiūros įstaigoje, vaikų sergamumui vertinti skaičiuotas sergamumo rodiklis 1000 gyventojų ar prisirašiusiųjų gydymo įstaigoje.
Lyginti tik tie suminiai sergamumo rodikliai, kurie pagal duomenų struktūrą yra lygintini: vienodo laikotarpio (savaitės arba mėnesio), skaičiuoti visai ţinomai populiacijai (miesto gyventojų skaičius) arba tik tam tikrai imčiai (prisirašę apylinkėje ar tam tikroje poliklinikoje asmenys; tik vaikai), apskaitos dokumentuose imtys aiškiai išskiriamos (pvz. vaikai).
Vaikai – 0-17 metų asmenys.
Lyginamajai analizei pagal administracines teritorijas pasirinktos septynios asmens sveikatos prieţiūros įstaigos, kuriose stebėsenos laikotarpiu (2007-2009 m.) vykdyta gripo epidemiologinė prieţiūra paremta pasirinktine klinikine virusologine diagnostika. Jose 2007-2009 m. registruoti 177 550 atvejų (64 %) visų analizuojamosios grupės susirgimų. Virusologiniai tyrimai nėra šio darbo analizės objektas.
Šis tyrimas yra analitinio pobūdţio ir priskiriamas stebimųjų tyrimų grupei. 4.2. Statistinė duomenų analizė
Visi duomenys analizuoti naudojant standartinius statistinius programų paketus. Duomenims vertinti naudotos „Microsoft Excel―, „Epiinfo―, „SPSS 15.0― programos.
Tikrintas duomenų normališkumas. Tiriamųjų grupių, kurių duomenys pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį hipotezių tikrinimui buvo taikyta vienfaktorinė dispersinė analizė leidţianti patvirtinti ar bent vienos iš lyginamųjų grupių vidurkis statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kitų tiriamųjų grupių vidurkio. Pagrindinis rodiklis, rodantis, kad bent vienos tiriamos grupės matuojamo poţymio vidurkis statistiškai reikšmingai skiriasi yra F (Fišerio kriterijus). Jei gautasF>uţ kritinę ribą (nurodytą lentelėse), tai bent vienos tiriamosios grupės vidurkis statistiškai reikšmingai skiriasi.
Post hoc testai dispersinėje analizėje atlikti po ANOVA testo, siekiant išskirti homogeniškas grupes.
Siekiant įsitikinti, ar, nepriklausomai nuo vykdomos epidemiologinės prieţiūros sistemos, asmens sveikatos prieţiūros įstaigoje registruojami sergamumo rodikliai tarpusavyje susiję tikimybiniu ryšiu, taikytas porinių imčių t–testas.
Atskirais atvejais nustatyta, kad abiejų tiriamųjų grupių duomenys neturi normalaus skirstinio. Todėl tikrinant hipotezę pasirinktas dviejų priklausomų imčių neparametrinis kriterijus – Wilcoxon’o testas.
5. Rezultatai ir jų aptarimas
5.1. Sergamumo gripu ir kitomis ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, registruoto skirtingomis aktyvios epidemiologinės prieţiūros sistemomis, bendrieji dėsningumai
Dominuojančios gripo ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų aktyvios epidemiologinės prieţiūros sistemos, kurių duomenimis registruojami sergamumo rodikliai, analizuojama ir skelbiama informacija, pasirinktinė klinikinė virusologinė diagnostika (toliau – PKVD) ir rutininis visų asmens sveikatos prieţiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) duomenų teikimas.
Vilniaus mieste registruotų sergamumo minėtomis uţkrečiamosiomis ligomis rodiklių 10 000 gyv. dinamika (5.1 pav.) byloja apie skirtingai intensyviai vykstančius, tačiau galimai tuos pačius dėsningumus turinčius procesus. 0.00 50.00 100.00 150.00 200.00 250.00 300.00 350.00 400.00 450.00 2007 2007 2007 2007 2007 2007 2007 2007 2007 2008 2008 2008 2008 2008 2008 2008 2008 2009 2009 2009 2009 2009 2009 2009 2009 2009 2009 2009 2009 2009
ASPĮ suminis sergamumo rodiklis (rutininiai duomenys) 10 000 gyv. PKVD suminis sergamumo rodiklis 10 000 gyv.
5.1 pav. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklių 10 000 gyv., registruotų pasirinktinės klinikinės virusologinės diagnostikos ir rutininio duomenų rinkimo sistemomis, dinamika Vilniuje 2006 - 2009 m.
Nurodytosios gripo ir ŪVKTI epidemiologinės prieţiūros sistemos funkcionuoja lygiagrečiai, t.y. tie patys gydytojai yra ir vienos ir kitos duomenis apie sergamumą minėtomis uţkrečiamosiomis ligomis teikiančių sistemų dalyviai.
Tiriant abiejų epidemiologinės prieţiūros sistemų teikiamų sergamumo rodiklių vidurkių esminių skirtumų tikimybę, neišskiriant pagal atskiras asmens sveikatos prieţiūros įstaigas bei stebėsenos metus, pasirinktas Wilcoxon’o testas. Gautas tyrimo rezultatas - abiejų gripo ir ŪVKTI epidemiologinės prieţiūros sistemų registruojami sergamumo rodikliai 10 000 gyv. statistiškai reikšmingai skiriasi.
Sudarytas suminių sergamumo gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis savaitės rodiklių 10 000 gyv., registruotų pagal PKVD bei Vilniaus miesto ASPĮ rutininius duomenis, priklausomybės regresinis modelis (5.2 pav.), kuris nusako, kaip remdamiesi vienu kintamuoju galime prognozuoti kitą. Nustatyta, kad didėjant sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliui 1 (ASPĮ rutininiai savaitės duomenys), PKVD gydytojų registruojamas rodiklis bus maţdaug 1,6 didesnis. Pasirinktinės klinikinės virusologinės diagnostikos gydytojų registruojamas sergamumo rodiklis bus beveik du kartus didesnis, nei nustatyto ASPĮ gydytojų. Įvertinti koeficientų pasikliautinieji intervalai (tikrinant hipotezę apie jų lygybę nuliui, t.y. priklausomybės modelio klaidingumą). Koeficientų (a=43,014, b=1,533) pasikliautinųjų intervalų rėţiai atitinkamai PI [38,88; 46,92]; PI [1,49; 1,67].
Determinacijos koeficientas R2 rodo, kad 68 % pasekmės (pasirinktinės klinikinės virusologinės diagnostikos gydytojų registruojamo savaitinio sergamumo) salygoja tiesinė registruojamų ASPĮ savaitinių rutininių sergamumo duomenų įtaka.
Tiesioginė regresijos lygtis bus tokia:
0,00 50,00 100,00 150,00
Suminis sergamumo rodiklis (rutininiai duomenys) 10 000 gyv.
0,00 100,00 200,00 300,00 P K V D s u m in is s er gam u m o r od ik li s 10 000 gyv .
PKVD suminis sergamumo rodiklis 10 000 gyv. = 43,01 + 1,53 * ASPĮsuminissergamumorodiklisrutininiaiduomenys10000gyv R-Square = 0,68
Linear Regression with 95,00% Mean Prediction Interval
5.2 pav. Savaitinio sergamumo rodiklio, registruoto pagal PKVD ir ASPĮ rutininius duomenis, priklausomybės regresinis modelis
Vykdant gripo ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinę prieţiūrą, norima įsitikinti, kad teritorinėse asmens sveikatos prieţiūros įstaigose, nepriklausomai nuo vykdomos epidemiologinės prieţiūros organizacijos, registruojami sergamumo rodikliai tarpusavyje susiję tikimybiniu ryšiu.
5.2. 2007 - 2009 m. suminių sergamumo gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis savaitės rodiklių, registruotų pagal savaitės PKVD ir asmens sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamus rutininius duomenis, palyginimas pagal administracines vietoves (teritorines gydymo įstaigas) ir atskirus stebėsenos metus
Vienas iš jau vykdomų ir naujai diegiamų gripo ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės prieţiūros sistemų veiklos kokybės kriterijų – atspindėti sergamumo tendencijas stebimose administracinėse teritorijose
Nagrinėjant aprašomosios statistikos rodiklius ir grafinį sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklių vidurkių bei reikšmių pasiskirstymą, stebimuoju laikotarpiu skirtingose ASPĮ pastebima didelė duomenų sklaida. Pagal rutininius ASPĮ duomenis, sergamumo
rodiklių vidurkių sklaida - nuo minimalaus 19,92 (VšĮ Naujininkų poliklinika) iki maksimalaus 104,25 (Grigiškių PSPC) (5.1 lentelė.).
5.1 lentelė. Suminių sergamumo rodiklių, registruotų skirtingose ASPĮ pagal savaitės rutininius duomenis, bendros sklaidos charakteristikos stebėsenos laikotarpiu (2007-2009 m.)
Tiriamosios asmens
sveikatos prieţiūros įstaigos (sergamumo rodiklis 10 000 prisirašiusiųjų) N Vidurkis St. nuokrypis St.paklaida Apatinis rėţis Viršutinis rėţis Antakalnio poliklinika 2007 32 39.81 26.95 4.76 30.09 49.52 2008 33 34.63 14.04 2.44 29.65 39.61 2009 52 39.48 32.73 4.54 30.37 48.59 Iš viso: 117 38.20 26.92 2.49 33.27 43.13 Lazdynų poliklinika 2007 32 24.96 16.07 2.84 19.17 30.76 2008 33 34.76 31.10 5.41 23.73 45.79 2009 52 19.62 23.40 3.24 13.11 26.14 Iš viso: 117 25.35 24.83 2.30 20.81 29.90 Naujosios Vilnios poliklinika 2007 32 35.26 24.65 4.36 26.37 44.15 2008 33 39.20 21.58 3.76 31.55 46.85 2009 52 36.77 39.63 5.50 25.73 47.80 Iš viso: 117 37.04 31.36 2.90 31.30 42.78 Centro poliklinika 2007 32 11.85 17.32 3.06 5.61 18.10 2008 33 27.63 14.72 2.56 22.41 32.85 2009 52 31.01 35.20 4.88 21.21 40.81 Iš viso: 117 24.82 27.40 2.53 19.80 29.83 Karoliniškių poliklinika 2007 32 26.80 24.37 4.31 18.02 35.59 2008 33 21.81 10.73 1.87 18.00 25.61 2009 52 34.10 37.42 5.19 23.68 44.52 Iš viso: 117 28.64 28.87 2.67 23.35 33.92 Naujininkų poliklinika 2007 32 26.50 28.62 5.06 16.18 36.82 2008 33 20.64 15.22 2.65 15.25 26.04 2009 52 15.41 36.01 4.99 5.39 25.44 Iš viso: 117 19.92 29.57 2.73 14.51 25.34 Grigiškių pirminės sveikatos prieţiūros centras 2007 32 129.09 55.78 9.86 108.98 149.20 2008 33 105.27 42.68 7.43 90.14 120.40 2009 52 88.32 68.92 9.56 69.13 107.51 Iš viso: 117 104.25 60.88 5.63 93.10 115.40
