KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedra
INDRĖ AŽELIENĖ
Žindymo trukmę įtakojantys veiksniai, bei maitinimo
būdo įtaka kūdikio išsivystymui ir sveikatai
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata ir mityba)Mokslinis vadovas
Doc.Giedra Levinienė
Turinys
SANTRAUKA ... 3
SUMMARY ... 4
SANTRUMPOS ... 6
ĮVADAS ... 7
1. DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI ... 9
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
2.1. ŽINDYMO SKATINIMAS IR PAPLITIMAS PASAULYJE IR LIETUVOJE... 10
2.2.VEIKSNIAI ĮTAKOJANTYS ŽINDYMO TRUKMĘ ... 14
2.2.1. Dirbtinio maitinimo produktų reklamos žiniasklaidoje įtaka žindymo trukmei ... 15
2.2.2. Motinos nuostatos ir žinių įtaka žindymo trukmei ... 15
2.2.3. Pirmo žindymo laiko įtaka žindymo trukmei. ... 16
2.2.4. Gimdymo būdo įtaka žindymo trukmei ... 17
2.2.5. Žindymo režimo įtaka žindymo trukmei ... 18
2.2.6. Žinduko įtaka žindymo trukmei ... 18
2.2.7. Mamų pasiruošimo motinystei įtaka žindymo trukmei ... 20
2.2.8. Motinų amžiaus, išsilavinimo bei šeimyninės padėties įtaka žindymo trukmei ... 20
2.2.9 Pieno sąstovio krūtyse ir įtrūkusių spenelių įtaka žindymo trukmei... 21
2.3NATŪRALAUS MAITINIMO PRIVALUMAI ... 22
2.3.1.Motinos pieno sudėtis ... 22
2.3.2.Žindymo nauda kūdikio sveikatai ... 23
2.3.3 Žindymo nauda motinos sveikatai ... 31
2.3.4.Žindymo nauda visuomenei ... 31
2.4ŽINDYMO ĮTAKA KŪDIKIO FIZINIAM IŠSIVYSTYMUI ... 32
3. TYRIMO METODIKA ... 34
3.1.ANKETŲ STRUKTŪRA ... 34
3.2.ANKETINĖS APKLAUSOS ORGANIZAVIMAS ... 35
3.3.TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS ... 37
4. REZULTATAI ... 39
4.1.ŽINDYMO TRUKMĖ ... 39
4.2.ŽINDYMO TRUKMĘ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI ... 39
4.3.ŽINDYMO TRUKMĖS ĮTAKA KŪDIKIŲ SVEIKATAI ... 50
4.4.ŽINDYMO TRUKMĖS ĮTAKA KŪDIKIŲ FIZINIAM IŠSIVYSTYMUI ... 53
5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 55
5.1ŽINDYMO TRUKMĖ ... 55
5.2VEIKSNIAI ĮTAKOJANTYS ŽINDYMO TRUKMĘ ... 55
5.3ŽINDYMO TRUKMĖS ĮTAKA KŪDIKIO IŠSIVYSTYMUI IR SVEIKATAI ... 58
IŠVADOS ... 61
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 62
LITERATŪRA ... 63
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata(visuomenės sveikata ir mityba)ŽINDYMO TRUKMĘ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI, BEI MAITINIMO BŪDO ĮTAKA KŪDIKIO IŠSIVYSTYMUI IR SVEIKATAI
Indrė Aželienė
Mokslinis vadovas: doc. Giedra Levinienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Kaunas,2010. 70 p.
Raktiniai žodžiai: žindymas, maitinimo būdas, kūdikių sveikata.
Darbo tikslas.Nustatyti žindymo trukmę įtakojančius veiksnius bei maitinimo būdo įtaką kūdikio
išsivystymui ir sveikatai.
Darbo uždaviniai:1) Nustatyti žindymo trukmę; 2) Išsiaiškinti veiksnius, kurie įtakoja žindymo
trukmę; 3) Nustatyti maitinimo būdo įtaką kūdikių išsivystymui;4) Nustatyti maitinimo būdo įtaką kūdikių sveikatai.
Temos aktualumas. Siekiant išsaugoti bei skatinti Lietuvoje kūdikių žindymą, padidinti natūralaus maitinimo paplitimą bei prailginti jo trukmę, būtina formuoti teisingą visuomenės požiūrį į kūdikių žindymą, organizuoti sveikatos priežiūros darbuotojų bei tėvų mokymą apie kūdikių žindymą, tobulinti medikų ruošimo programas, suteikiant daugiau žinių apie natūralų kūdikių maitinimą, sveikatos priežiūros įstaigose sudaryti optimalias sąlygas kūdikių žindymui skatinti. Tam kad būtų įgyvendinti šie uždaviniai, pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kokie veiksniai įtakoja žindymo trukmę.
Tyrimo objektas. Kauno Šilainių šeimos sveikatos centro kūdikius auginančios motinos.
Tyrimo metodika. Atliktas kohortinis tyrimas. Kohorta- visos Šilainių šeimos sveikatos centro pacientės 20080901-20090331 susilaukusios naujagimių. Pirma anketa apklausta tik grįžus namo iš gimdymo skyriaus, antra anketa apklausta kai kūdikiui vieneri metai..Išdalinta 200 anketų, gauti duomenys iš 195 pacienčių.Atsako dažnis 97,5 proc. Gautiems duomenims apdoroti naudotos SPSS 15,0, Microsoft Excel, Microsoft Office Word programos.
Rezultatai. Žindymo trukmė iki 3 mėnesių sudarė 16,4 proc., nuo3 iki 6 mėnesių 53,8 proc. ir daugiau kaip 6 mėnesius žindė 29,7 proc. motinų. Tarp trumpiausiai (iki 3 mėn.) žindžiusių, jaunesnių nei 20 metų moterų buvo 34,3 proc., tuo tarpu 3 – 6 mėn. žindžiusių moterų grupėje – tik 3,8 proc., o tarp ilgiausiai (6 mėn. ir ilgiau) žindžiusių tokio amžiaus moterų visai nebuvo. Net 79,3 proc. aukštajį išsilavinimą turinčių moterų žindė ilgiau kaip 6 mėnesius, tuo tarpu žindžiusių iki 3 mėn. grupėje tokių moterų buvo tik 12,5 proc. Daugiau kaip pusei visų apklaustųjų moterų 56,9 proc. šis gimdymas buvo pirmasis. Pakartotinai gimdžiusių motinų buvo 43,1 proc. Dauguma 75,9 proc. tyrime dalyvavusių moterų atsakė, kad nėštumą planavo, o neplanavusių nėštumo 24,1 proc. moterų. Nėščiųjų mokyklėlę lankė 28,7 proc., nelankė 71,3 proc. Natūraliai be nuskausminimo gimdė 27,7 proc. moterų, natūraliai su nuskausminimu 45,1 proc. ir cezario pjūvio pagalba 27,2 proc. moterų. 32,8 proc. motinų, atsakė, kad kūdikis buvo pridėtas prie krūties per pirmąją valandą po gimdymo, 44,6 proc.-nuo 1 iki 3 val. po gimdymo, o mažiausia dalis motinų 22,6 proc. atsakė, kad pirmą kartą žindė praėjus daugiau kaip 3 valandom po gimdymo.
SUMMARY
Public health (Public health and nutrition)FACTORS AFFECTING THE DURATION OF BREASTFEEDING AND THE INFLUENCE OF FEEDING METHOD ON BABY’S DEVELOPMENT AND HEALTH.
Indrė Aželienė
Scientific adviser: Assoc. Giedra Levinienė
Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health Kaunas, 2010. 70 p.
Key words: breastfeeding, feeding method, babies’ health.
The aim of the paper: to identify the factors affecting the duration of breastfeeding and the influence of feeding method on baby’s health and development.
Objectives of the paper: 1) to set the duration of breastfeeding; 2) to find out the factors influencing the duration of breastfeeding; 3) to investigate the influence of feeding method on babies’ development and health.
Relevance of the topic: In order to preserve and promote breastfeeding in Lithuania, to increase the spread of natural feeding and prolong its duration, it is very important to develop a proper public attitude on babies’ breastfeeding, to organise the training of parents and health care workers on babies’ breastfeeding, to improve medical training programs, providing more knowledge about natural baby feeding and to create optimal conditions promoting babies’ breastfeeding in health care establishments. In order to achieve these objectives, first of all it is necessary to find out the factors influencing the duration of breastfeeding.
The object of the paper: Kaunas Šilainiai Family Health Center patients - mothers bringing up babies.
Methodology of the paper: Conducted maternal questionnaire survey in two stages. In the first stage of our survey mothers were interviewed after returning home from maternity home. The second stage of the survey was performed one year later after babies’ birth. The total number of interviewees includes all Kaunas Šilainiai Family Health Center patients who gave birth in 2008 09 01-2009 03 31. The data were obtained from 195 patients. Obtained data were processed by using such programs as SPSS 15,0, Microsoft Excel, Microsoft Office Word.
Results: Breastfeeding duration up to 3 months was 16,4%, from 3 to 6 months it reached 53,8% and more than 6 months their babies breastfed 29,7% of women. Among the most shortly (up to 3 months) breastfed mothers 34,3 % of women were younger than 20 years old. In women group who breastfed their babies from 3 to 6 months only 3,8% were younger than twenty years old and among mothers who breastfed their babies 6 months and more, younger than twenty years old women were not found. Even 79,3% of women had a higher education and breastfed their babies longer than 6 months, whereas among women who breastfed babies up to 3 months only 12,5% had a higher education. More than half of all women (56,9%) this was the first childbirth and 43,1% of women were repeatedly given birth mothers. A majority of women involved in the survey (even 75,9%) stated that their pregnancy was planned and the rest of women (only 24,1%) admitted that pregnancy was unplanned. School for pregnant women attended 28,7% of interviewed mothers, 71,3% did not attend. 27.7% of interviewed women gave birth naturally without anesthetic, 45,1% women gave
birth naturally with anesthetic and 27,2% of women was performed Caesarean section while giving
birth. 32,8% of interviewed women said that a baby was attached to the breast within the first hour after birth, 44,6% of women stated that a baby was attached to the breast from 1 to 3 hours after birth, and at least 22.6% of mothers said that breastfed their babies for the first time more than three hours after birth.
2. The duration of breastfeeding was influenced by a variety of factors: maternal age, education level, marital status, pregnancy planning, breastfeeding according to extra fluids giving between meals, the milk stasis in breasts, cracked nipples and mastitis.
3. As a result, longer breastfed babies had a significantly less health problems than those who were nursed for a shorter period of time. The longer mothers breastfed their babies, the less they were susceptible to otitis or allergy.
Santrumpos
ES – Europos SąjungaJT – Jungtinės tautos LR – Lietuvos Respublika
PSA – Pasaulinė sveikatos asamblėja PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija PSP – Pirminė sveikatos priežiūra
PSPC – Pirminės sveikatos priežiūros centras SAM – Sveikatos apsaugos ministerija UNICEF – Jungtinių tautų vaikų fondas χ² - Chi-kvadrato kriterijus
proc.- procentai
Terminai ir sąvokos
Maitinimo būdas- būdas, kuriuo motina maitina savo kūdikį ankstyvuoju jo vystymosi laikotarpiu.Maitinimo būdas apima tiek metodą, t.y. kaip kūdikis gauna maistą- iš krūties ar buteliuko, puoduko ir kt., tiek turinį t.y., kūdikis gauna- motinos pieną ar motinos pieno pakaitalą(mišinį). Skiriami tokie kūdikio maitinimo būdai:
a) natūralus, t.y. kūdikis gauna motinos pieną iš krūties;
b) dirbtinis, t.y.motinos pieno pakaitalai (mišiniai) iš buteliuko, puoduko ar kt.; c) mišrus, t.y.kūdikis gauna ir motinos pieną, ir motinos pieno pakaitalus;
Žindymas arba maitinimas krūtimi-(breastfeeding) pagal PSO (1991)-kūdikis gauna motinos pieną tiesiai iš krūties ar nutrauktą.
Išimtinis žindymas- (exclusive breastfeeding)-kūdikis gauna tik motinos pieną iš motinos ar žindyvės krūties ar nutrauktą pieną ir negauna jokių skysčių ar tiršto maisto, išskyrus vitaminus, mineralus, ar vaistus.
Dominuojantis žindymas-(predominant breastfeeding)- dominuojantis maisto šaltinis yra motinos pienas. Kūdikis gali gauti vandenį, arbatas, sultis, oralinius dehidratacinius skysčius, vitaminus, mineralus, vaistus.Negauna jokio skysto pavidalo maisto.
Papildomas maitinimas-(complementary feeding)- motinos pienas ir kietas, tirštas maistas, bet koks skystis, ne motinos pienas.
ĮVADAS
Naujagimystės ir kūdikystės laikotarpis ypač svarbus tolesnei žmogaus raidai. Šio laikotarpio svarba nagrinėjama medikų, psichologų, sociologų, pedagogų ir kitų sričių atstovų. XX a. viduryje medicinoje ypač pagausėjo mokslinių tyrimų, įrodančių žindymo ir motinos pieno svarbą.
Gerėjančios socialinės - ekonominės sąlygos ne visada lemia gerą individo sveikatos būklę. Kaip žinoma, PSO duomenimis žmogaus sveikata 50 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo, 20 proc. – nuo aplinkos, 20 proc. - nuo paveldimumo ir tik 10 proc. nuo sveikatos apsaugos sistemos lygio. Vadinasi, vien sveikatos apsaugos sistema vaikų sergamumo rodiklių pagerinti negali, turi būti atsižvelgta ir į kitus veiksnius. Pastaraisiais metais pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad kūdikių ir mažų vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo motinų sveikatos, mitybos, elgesio, darbo pobūdžio bei visuomeninės – socialinės padėties, medikų praktikos ir kitų veiksnių. Teisinga ir sveika mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių sėkmingą naujagimio adaptaciją ir gerą kūdikio augimą, vystymąsi bei sveikatos būklę. Specialistų manymu, nuo pat pirmųjų gimimo dienų mityba turi būti pilnavertė ir užtikrinti visus augančio ir besivystančio mažojo individo poreikius bei sąlygoti kokybišką imuninės sistemos brandą. Šiandieną jau neabejojama, kad žindymas vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, turintis unikalų biologinį ir emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai [6,7,28].
Natūralaus maitinimo propagavimas yra vienas svarbiausių šeimos gydytojų, neonotologų, visuomenės sveikatos ir kitų specialistų, dirbančių motinos ir vaiko sveikatos srityje uždavinys. Anketinės motinų apklausos, atliktos vykdant Valstybinę kūdikių ir vaikų iki 3 metų mitybos gerinimo programą duomenys rodo, kad Lietuvoje pagausėjo žindomų kūdikių, pailgėjo natūralaus maitinimo trukmė. Tačiau ir toliau būtina skatinti natūralų kūdikių maitinimą: nors beveik visos pagimdžiusios moterys iš akušerinių stacionarų išvyksta maitindamos kūdikius savo pienu, jau po mėnesio apie 30 proc. iš jų nustoja žindyti. Iki 6 mėn. žindo tik 30,5 proc. motinų, o iki vienerių metų – 10 proc. moterų. Nustatyta, kad per pirmus 4 mėnesius būna 2 kritiniai žindymui laikotarpiai: pirmasis – per pirmą pogimdyminę savaitę, kuomet nustoja žindyti 25 proc. motinų, kitas kritinis laikotarpis būna nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių, kuomet nustoja žindyti dar 40 proc. motinų [47]. Labai svarbu, kad atsiradus žindymo problemoms motinoms būtų laiku suteikta kvalifikuota pagalba.
1. DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:Nustatyti žindymo trukmę įtakojančius veiksnius bei maitinimo būdo įtaką kūdikio išsivystymui ir sveikatai.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti žindymo trukmę.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Žindymo skatinimas ir paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje
Žindymas (lot. lactatio) – tai procesas, kai kūdikis ar mažas vaikas gauna motinos pieną tiesiai iš krūties. Tai sąmoningas procesas, kuriam būtinas motinos apsisprendimas ir noras žindyti. Motinos nusiteikimas ir pasitikėjimas gebėjimu žindyti yra lemiami proceso sėkmės veiksniai [ 2,3]. Natūralaus maitinimo svarba susirūpinta ne tik mūsų šalyje, tačiau ir tokioje išsivysčiusiose šalyje, kaip JAV, kur gausu įvairių tautybių žmonių bei stebimas augančios kartos sveikatos prastėjimas.
Natūralaus maitinimo svarbos metmenys pateikti leidinyje „Sveiki žmonės 2010“ (Healthy People 2010), kuriuose numatoma iki 2010 metų padidinti natūraliai maitinamų kūdikių skaičių visose valstijose.
2008 metais JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro ( angl. Center for Disease Control and Prevention) pagrindinis uždavinys buvo pagerinti mamų ir jų vaikų sveikatą, tuo tikslu pateiktas natūralaus maitinimo pranešimų protokolas, kuriame apibendrinti valstijų duomenys apie natūralų maitinimą [1]. Natūralaus Maitinimo Pranešimų Protokole (angl. Breastfeeding Report Card) kiekvienai valstijai pateikiama informacija su penkiomis išvadomis ir devyniais „eigos“ indikatoriais. Šio apibendrinančio dokumento esmė – parodyti, kaip kiekvienoje valstijoje propaguojamas, ginamas ir remiamas natūralus maitinimas.
Devyni proceso eigos indikatoriai matuoja penkias skirtingas natūralaus maitinimo palaikymo grandis: gimimo paslaugos palaikymas, profesinis palaikymas, mamos-mamai palaikymas, valstijos įstatyminis potvarkis ir visuomenės infrastruktūra (visuomeninė paslauga ir pagalba). Savo ataskaitoje kiekviena valstija pateikia išvadas apie natūralaus maitinimo paplitimą: natūraliai kada nors maitintų kūdikių procentas, natūraliai maitintų iki 6 mėn. ir iki 12 mėn. kūdikių procentas, išskirtinai iki 3 ir iki 6 mėn. maitintų kūdikių procentas.
Pateikiami tokie 2008 metų bendrieji JAV duomenys apie natūralaus maitinimo paplitimą :
• kada nors maitintų kūdikių – 74,2 proc.,
• maitintų iki 6 mėn. amžiaus - 43,1 proc.,
• maitintų iki 12 mėn. amžiaus – 21,4 proc.,
• išskirtinai maitintų iki 3 mėn. amžiaus – 31,5 proc., • išskirtinai maitintų iki 6 mėn. amžiaus – 11,9 proc..
priežiūrai ir natūralaus maitinimo skatinimui, kurio sėkmingas vykdymas susideda iš dešimties žingsnelių.
Naujagimiui Palankios Ligoninės programa prieš keletą metų pradėta sėkmingai vykdyti ir Lietuvoje.
1956 m., Betty Wagner ir šešios moterys susitiko Franklino parke, Iljinojuje. Tuometinis jų tikslas - surasti kuo daugiau informacijos, susijusios su sėkmingu kūdikių maitinimui. Šios mažos grupelės idėja sudomino ir kitas moteris, tad buvo įkurta organizacija pavadinta La Leche League. Ispanų kalboje žodis „leche“ reiškia – „pienas“. Ši organizacija įkūrusi prijaučiančių moterų grupes visuose valstijose JAV ir dar 64 pasaulio šalyse. 2008 m. La Leche League neteko savo įkūrėjos Betty Wagner Spandilow.
La Leche League ( Motinos pieno lygos ) visuomeninė veikla grindžiama draugiška pagalba mamos-mamai principu. Rengiamos tarptautinės konferencijos bei mokymo seminarai, mamoms ir medicinos specialistams, leidžiamos knygos ir informaciniai leidiniai. Šis visuomeninis judėjimas rėmėsi mokslinių tyrimų išvadomis apie unikalią maistinę motinos pieno vertę bei neabejotiną žindimo naudą ne tik kūdikio, bet ir pačios motinos sveikatai. Vis gausėjo įrodymų, jog dirbtiniam maitinimui skirti mišiniai neprilygsta motinos pienui, kad ir kokios tobulos formulės jie būtų, o neretai kelia grėsmę kūdikio sveikatai. Daugelio šalių vyriausybių ir visuomeninių organizacijų atstovai, medicinos mokslo ir praktikos ekspertai bei maisto kūdikiams gamintojai sutarė, jog reikalinga kūdikiams skirtų produktų prekybos ir reklamos kontrolė. Tuo tikslu paruoštas rekomendacinis įstatymų rinkinys „Tarptautinis motinos pieno pakaitalų prekybos kodeksas“, kurį 1981 m. gegužę patvirtino Pasaulinė Sveikatos asamblėja. Kodekso esmė – draudimas mišinius gaminančioms firmoms reklamuoti savo produkciją tiesiogiai visuomenei. Tačiau mišinių reklamos kontrolė, tai toli gražu ne vienintelė problema. Tyrėjai pastebėjo savotišką dėsningumą: kuo daugiau motinos pasikliaudavo medikų patarimais, tuo trumpiau jos žindė savo kūdikius. Iš esmės reikėjo keisti sveikatos apsaugos sistemos politiką ir praktiką su kūdikių maitinimu susijusiose srityse. 1989 m. PSO ir UNICEF parengė bendrą pareiškimą ir priemonių planą „Žindimo apsauga, skatinimas ir rėmimas“, kuris buvo patvirtintas aukšto vyriausybinio lygio atstovų iš 30 šalių susitikime Florencijoje (Italija) 1990 m.. Ši deklaracija nurodė svarbiausias veiklos kryptis: įkurti nacionalinius žindimo rėmimo komitetus kiekvienoje šalyje, kontroliuoti Tarptautinio motinos pieno pakaitalų prekybos kodekso vykdymą, sukurti įstatymus, apsaugančius žindančių motinų teises darbe bei skatinti jų veikimą. Taigi tuo pagrindu ir Lietuvoje turime Nacionalinį žindimo skatinimo komitetą.
būtų dvejopas: ne tik paskatinti darbdavius rūpintis savo tarnautojomis bet ir padrąsinti mamas žindyti savo vaikučius sugrįžus į darbinę aplinką.
Kūdikių žindymas neginčijamai būtinas kūdikiui ir labai svarbus motinos sveikatai, todėl būtina siekti, kad kuo daugiau moterų kuo ilgiau žindytų savo kūdikius. Žindymo paplitimas daugelyje Europos šalių yra žemas ir lėtai didėjantis. Tokia situacija yra Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir Didžiojoje Britanijoje [4]. Žindymo paplitimo augimas labiausiai pastebimas Skandinavijos šalyse. Iki 6 mėn. kūdikius žindo net 75 proc. norvegių ir 72 proc. Švedijos motinų (1 pav.).
1pav. Kūdikių iki 6 mėn. žindymo paplitimas Europos šalyse
Anketinės motinų apklausos, atliktos vykdant Kūdikių ir vaikų iki 3 metų mitybos gerinimo programą, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 1994 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1108 (Žin., 1994, Nr. 88-1692), 1999 metų duomenys rodo, kad Lietuvoje pagausėjo natūralaus kūdikių maitinimo atvejų, pailgėjo maitinimo trukmė (palyginti su 1993 metų ir 1996 metų apklausų duomenimis). Motinų, žindančių kūdikius 4 mėnesius, 1993 metais buvo 23 procentai, o 1999 metais – jau 36,4 procento, žindančių 6 mėnesius 1993 metais buvo 9,8 procento, 1999 metais – 22,2 procento. Padaugėjo motinų, žindančių kūdikius iki 12 mėnesių (6,8 procento – 1999 metais, o 1993 metais – tik 0,1 procento) [5].
2 pav. Žindymo palitimas ir trukmė Lietuvoje iki 2005 m.
2005 m. buvo atlikta kūdikių žindymo atrankinė studija, kurios tikslas - įvertinti kūdikių
žindymo Lietuvoje būklę. Anketiniu apklausos būdu apklaustos 1500 motinų, auginančių 12-18
mėn. amžiaus vaikus, 10 – yje Lietuvos apskričių. Tiriamųjų skaičius apskrityse atrinktas, atsižvelgiant į vidutinį kūdikių gimimų skaičių 1000-čiui gyventojų apskrityje. Kas dešimta mama 2005 m. kūdikį žindė iki 12 mėnesių.
Statistikos departamento duomenimis 2008 m. maitinami krūtimi iki 3 mėnesių buvo 16409 (57 proc.) kūdikiai, 3 mėn ir daugiau – 10332 (35,9 proc.) kūdikiai, o nemaitinami – 2032 (7,1 proc.) kūdikiai. Kūdikių pasiskirstymas pagal maitinimo būdą pavaizduotas 3 pav.
7,1 57 35,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 procentai
nemaitinti iki 3 mėn. 3 mėn. ir daugiau
3 pav. Kūdikių pasiskirstymas pagal maitinimo būdą
2.2. Veiksniai įtakojantys žindymo trukmę
Nors mokslininkai akcentuoja, kad pirmuosius 5–6 kūdikio gyvenimo mėnesius instinktas yra čiulpti, o ne valgyti ir kad tai – žindymo periodas [34], tačiau nemažai mamų papildomu maistu savo kūdikius pradeda maitinti anksčiau. Naujagimius ir kūdikius pagal maitinimo būdą galima skirti į tris grupes: išimtinai žindomus – kūdikis gauna tik motinos pieną; nežindomus – tai tie kūdikiai, kurie negauna motinos pieno; iš dalies žindomus kūdikius, kurie gauna motinos pieno ir papildomai primaitinami adaptuotu mišiniu ar kitu maistu [35].
Žindymą įtakojantys veiksniai suskirstyti 1 lentelėje [59]:
Motina, vaikas, šeima • Amžius
• Motinos žindymo patirtis ir patirtis žindant ankstesnius vaikus.
• Išslavinimas, darbas, socialinė klasė, etniškumas, gyvenamoji vieta.
• Žinios, požiūriai, pasitikėjimas savo gebėjimu žindyti.
• Šeimyninė padėtis, šeimos dydis, tėvo/partnerio ir šeimos parama.
• Gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholis, narkotinės medžiagos, dieta, fizinė veikla).
• Gimimo svoris, nėštumo laikotarpis, gimdymo būdas, naujagimio sveikata.
• Prieinamumas prie gerą žindymo patirtį turinčių modelių.
Sveikatos priežiūros sistema
• Ikigimdyminės priežiūros prieinamumas ir priežiūros kokybė.
• Pagalbos kokybė gimdant ir per pirmas dienas po gimdymo.
• Pogimdyminės motinos ir vaiko sveikatos priežiūros prieinamumas ir priežiūros kokybė. • Žindymo valdymo profesinės paramos būdas ir
kokybė.
• Vienodo lygmens (patirties) konsultavimo ir Mama mamai paramos grupių prieinamumas. Visuomenės sveikatos
politika
• Prioritetas, suteikiantis žindymui lygį ir finansinę paramą.
• Oficialios nuostatos, rekomendacijos ir planai. • Stebėjimo ir priežiūros sistemos.
• Ikidiplominio ir podiplominio mokymo kokybė • Finansinė Mama mamai grupių veiklos parama
• IMIS ir įvairios žiniasklaidos panaudojimas žindymo propagavimui.
Socialinė politika ir kultūra
vaizdavimas.
• Viešo žindymo kliuviniai ir barjerai. • Mama mamai grupių paplitimas ir bendruomenių
veikla.
• Bendruomenės sąmoningumo ir žinių lygis.
2.2.1. Dirbtinio maitinimo produktų reklamos žiniasklaidoje įtaka žindymo trukmei
Lietuvoje atlikti įvairiausi tyrimai, kuriais nustatyta, kad dėl didėjančios motinos pieno pakaitalų gamybos, nekontroliuojamos jų reklamos susilpnėjo žindymo skatinimas. Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) gydytojos pediatrė Giedra Levinienė bei alergologė Jolanta Kudzytė 2000 metais atliko minėto Motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso įdiegimo Lietuvoje tyrimą [17]. Kodekso tikslas - skatinti žindymą, apsaugoti motinas, jų vaikus bei sveikatos darbuotojus nuo motinos pieno pakaitalų komercinės propagandos, slopinančios norą žindyti, stabdyti nekorektišką prekybą dirbtinio kūdikių maitinimo produktais. Remiantis Kodeksu Lietuvoje priimtas tik Reklamos įstatymo (2000 m.) 14 straipsnis. Jame užfiksuota, kad motinos pieno pakaitalų reklama galima tik sveikatos priežiūros specialistams skirtuose leidiniuose [17].
JAV Minesotos universiteto žurnalistikos ir masinės komunikacijos mokyklos tyrėjos K. A. Foss, B. G Southwell (2006) tyrė, kaip informacija žiniasklaidoje įtakoja moterų apsisprendimą žindyti savo vaikus ir nustatė, kad žiniasklaida turi įtakos motinoms, pasirenkant vaiko maitinimo būdą: pagausėjus dirbtinio maitinimo reklamų tėvams skirtame žurnale, kitais metais sumažėjo žindymo paplitimo rodiklis [38].
2.2.2. Motinos nuostatos ir žinių įtaka žindymo trukmei
Bengson (1999) atliktas tyrimas parodė, jog didžioji dalis motinų patiria, jog malonumas maitinti sumažėja, kai vaikui sueina vieneri metukai [26].
Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl kūdikiai yra išimtinai nežindomi, anot E. Markūnienės (2003), yra silpna vidinė ir išorinė žindymo motyvacija, įsitikinimas, jog maitinimo būdas neturi įtakos kūdikio sveikatai, jo asmenybės raidai, nepasitikėjimas savimi ir galimybe išmaitinti kūdikį, baimė, jog turi nepakankamai pieno, motinų žinių trūkumas apie laktacijos valdymą, pagalbos ir paramos trūkumas šeimoje bei neigiama žindyvių motinų ir anytų įtaka, baimė kūdikį žindyti viešumoje [17].
palaikyti laktaciją, natūraliai maitinančių motinų padaugėjo 1,7 karto, o vidutinė natūralaus maitinimo trukmė pailgėjo vienu mėnesiu [17]. Dr.J. Kudzytė nustatė ryšį tarp motinos noro žindyti ir žinių. Pusė motinų, kurioms buvo papasakota apie žindymo naudą, žadėjo žindyti 4-6 mėn., ketvirtadalis – net 10-13 mėnesių. O tos motinos, kurios negavo žinių apie žindymo naudą, buvo nusiteikusios žindyti tik 3 mėnesius [17].
1999 m. Vokietijoje buvo atliktas tyrimas, norint išsiaiškinti, ar parama motinoms pailgina jų kūdikių žindymo trukmę. Tyrimo metu respondentės atsitiktiniu būdu buvo suskirstytos į 3 grupes. Natūralaus maitinimo klausimais visos grupės buvo konsultuojamos nevienodai: viena grupė - 3 kartus, kita - 6 kartus, o kontrolinė -visai nekonsultuota. Rezultatai parodė, kad praėjus 3 mėnesiams po gimdymo tebežindė 67% moterų, kurios buvo konsultuotos 6 kartus, 50% moterų, kurias konsultavo 3 kartus, ir tik 12% kontrolinės grupės moterų. Šis tyrimas įrodė, kad parama ir praktinis motinų mokymas yra labai svarbūs [53].
Motinos, kurioms nebuvo parodytas vienas ar kitas praktinis veiksmas, susijęs su žindymo technika, dažniau turėjo problemų, susijusių su kūdikio žindymu. (2005m. VU R. Stundžienė, A. Vingras, N. Drazdienė) [62].
2.2.3. Pirmo žindymo laiko įtaka žindymo trukmei.
Žindymo sėkmę lemia ankstyvas kūdikio dėjimas prie krūties, todėl labai svarbu pasirūpinti, kad kuo anksšiau (per pirmąją 0,5 val.) naujagimis būtų pridėtas prie krūties po gimimo bei nuolatos (24 val. per parą) būtų su motina [63].
Y. Nakao, K. Moji, S. Honda ir K. Oishi (2008) tyrė ryšį tarp laiko, kada naujagimis pirmą kartą po gimimo pažindomas ir moterų skaičiaus išimtinai žindžiusių iki keturių mėnesių po gimdymo tarp japonių. Apklausus 318 moterų, kurioms praėjo keturi mėnesiai po gimdymo, nustatyta, kad pirmas žindymas iki 120 minučių po gimdymo buvo statistiškai patikimai reikšmingas išimtinai žindant buvimo ligoninėje laikotarpiu (p = 0.006), sulaukus 1 mėn. (p = 0.004) ir sulaukus 4 mėn. po gimdymo (p = 0.003). Ankstyvas žindymas buvo įtakotas cezario operacijos, priešlaikinio gimdymo ir smarkaus kraujavimo gimdymo metu. Tyrėjai priėjo išvados, kad ankstyvas žindymas yra susijęs su išimtiniu žindymu iki keturių mėnesių ir ankstyvas žindymas, ypač per pirmąsias dvi valandas, rekomenduojamas vaiko ir motinos sveikatos labui [40].
2.2.4. Gimdymo būdo įtaka žindymo trukmei
Mokslinė literatūra ir tyrimai rodo, kad medikamentai panaudoti gimdymo metu dėl savo neurologinio poveikio rimtai sutrikdo naujagimio elgesį ir motinos bei kūdikio ryšių formavimąsi [57].
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) konstatavo, jog tai, kaip vyksta gimdymas, tiesiogiai įtakoja žindymo sėkmę.
Mūsų visuomenėje propaguojamas požiūrisį gimdymą kaip į medicininę procedūrą, kurią
įmanoma atlikti tik ligoninėje, ir kurią iš esmės kontroliuoja medikai, o ne pati gimdyvė. Sąrėmių metu ji paliekama viena, paguldyta lovoje, ant nugaros, jai neduodama valgyti ir gerti (vietoj to, skysčiai leidžiami į veną), jai leidžiami skatinamieji arba nuskausminamieji vaistai. Pagrindiniai rizikos veiksniai, sukeliantys žindymo problemas,yra šie:
- epidūrinė nejautra ir narkotiniai nuskausminamieji, - skatinimas,
- Cezario operacija, - replių naudojimas, - vakuumo naudojimas,
- ilgas ir sunkus gimdymas, ypač kuomet kūdikis slenka gimdymo takais veideliu į priekį (occiput posterior padėtis) [51].
Moksliniai tyrimai rodo, jog cezario operacija yra tiesiogiai susijusi su tokiomis neigiamomis pasekmėmis kūdikiui ir motinai:
- kūdikiai dažniau atskiriami nuo savo motinų,
- jiems dažniau valomi kvėpavimo takai bei jie yra dažniau gaivinami, - jie dažniau primaitinami mišinėliais,
- jų ryšys su motina yra silpnesnis,
- motina patiria didesnį pogimdyminį skausmą ir suvartoja daugiau vaistų, - motinos išgijimo laikotarpis yra ilgesnis,
- tris kartus didesnė motinos mirties rizika.
Ištirta, jog kai kurios rutiniškai atliekamos naujagimio sveikatos priežiūros procedūros neigiamai veikia žindymą. Pastebėta, kad kvėpavimo takų išsiurbimas yra ypatingai stiprus stimulas naujagimiui, jis sukelia netaisyklingus liežuvio judesius, pažeidžia nosiaryklę, o tai neišvengiamai veikia žindymo sėkmę.
Bet kuri iš žemiau išvardintų procedūrų įtakoja žindymą, jei yra atliekama prieš pirmąjį kūdikio žindymą:
- svėrimas ir matavimas, - vitamino K injekcija, - kulniuko dūris,
- kūdikio hipotermija [51].
Y. Beilin ir kt. tyrimo duomenimis, gimdyvių grupėje, kurios gavo dideles (>150 µg į epidurinį tarpą) fentanilio dozes epidurinės analgezijos metu, 21 proc. turėjo maitinimo krūtimi sunkumų, o grupėje, kurios gavo vidutines fentanilio dozes ar kurios gimdė be skausmo malšinimo, maitinimo krūtimi sunkumų turėjo 10 proc.
G. Capogna ir M. Camorcia sisteminės apžvalgos duomenimis, gimdymo skausmo malšinimo būdas ir medikamentų kiekis, skirtas gimdymo metu, gimdyvei gali turėti įtakos maitinimo krūtimi trukmei [21].
A. Gordon ir R.A. Dyer (2006m.) tyrimų duomenimis, cezario pjūvio operacija įtakoja žindymo trukmę dėl vėlyvo pieno gaminimosi krūtyse bei vėlesnio mamos ir naujagimio kontakto [21].
Oksitocinas skatina pieno tekėjimą iš krūtų ir pats vienas nedidina pieno kiekio.Taikant oksitocino infuzijas bei epidurinę nejautrą gimdymo metu, po gimdymo natūraliai išskiriamo oksitocino lygis mažėja, o prolaktino – didėja. Susidaro situacija, kai pieno pagaminama daugiau nei vaikui reikia, bet nepakanka oksitocino, kad pienas lengvai tekėtų. Tai gali lemti pieno užsilikimą, krūtų tinimą ir kitas iš to sekančias komplikacijas [41].
Reikėtų vengti epidurinės nejautros ir oksitocino stimuliacijos gimdymo metu, kad žindymas prasidėtų natūraliai ir vyktų sklandžiai.
2.2.5. Žindymo režimo įtaka žindymo trukmei
Dar vienas labai reikšmingas veiksnys, įtakojantis žindymo trukmę yra naujagimio žindymas pagal jo poreikį dieną ir naktį.
Pirmosiomis dienomis po gimdymo naujagimio žindimas skatina laipsnišką pieno atsiradimą, todėl, žindant pagal vaiko poreikį dieną ir naktį, išvengiama pieno sąstovio, krūtų tinimo ir kitų laktacijos pradžioje galimų komplikacijų. Prolaktino koncentracija kraujyje priklauso nuo vaiko žindimo trukmės ir tokiu būdu sureguliuojama pieno „pasiūlos ir paklausos“ sistema: pasigamina tiek pieno, kiek vaikui jo reikia [41].
2.2.6. Žinduko įtaka žindymo trukmei
įtakojančius žindymo trukmę. Nustatyta, kad respondentės, visai nedavusios naujagimiui čiulptuko, beveik 3 kartus ilgiau žindė (72,4 proc.) nei tos motinos, kurios davė čiulptukus (27,6proc., p <0,002) [62].
R.Howardo ir F.M.Howardo (2005m. JAV) tyrimo metu stebėtos 265 kūdikių motinų poros. Motinos buvo apklausiamos, antrą, šeštą, dvyliktą ir dvidešimt ketvirtą savaitę ir vėliau kas dvidešimt dienų iki kūdikis buvo visiškai nujunkytas. Buvo klausiama telefonu apie žinduko naudojimą, kūdikio maitinimą, papildomą maistą, žindymo dažnumą, trukmę bei sunkumus. Buvo nustatyta, kad dauguma motinų (68 proc.) pradėjo naudoti žinduką iki vaikui suėjo 6 savaitės. Motinos, kurios naudojo žindukus, buvo linkę savo kūdikius maitinti krūtimi rečiau, ypač antrą ir dvyliktą savaitę. Motinos, kurios naudojo žindukus buvo linkusios skųstis, jog žindymas yra nepatogus ir kad joms trūksta pieno. Tyrimo metu pastebėta tai, kad žinduko naudojimas įtakoja išskirtinio ir dominuojančio žindymo trumkę: motinos, kurios pradėjo naudoti žinduką, kūdikius maitino savo pienu rečiau, dažniau skundėsi pieno trūkumu. Dauguma motinų naudojo žinduką, kad nukreiptų kūdikio dėmesį nuo krūties ir prailgintų tarpus tarp maitinimų. Tyrėjai padarė išvadą, kad žindukas gali būti efektyvi nujunkymo priemonė toms motinoms kurios turi aiškius ar numanomus žindymo sunkumus [54].
Kito tyrimo duomenimis, kuo dažniau kūdikiui siūlomas žindukas pirmąjį gyvenimo mėnesį, tuo didesnė ankstyvo t.y. ketvirtą gyvenimo mėnesį nujunkymo rizika [56].
Žinduko naudojimas labai susijęs su ankstyvu nujunkymu net atlikus galimų painiojančių kintamųjų kontrolę [56].
Kadangi žinduko naudojimas yra susijęs su ankstyvu kūdikio nujunkymu, jis neturėtų būti naudojamas žindomiems kūdikiams [54].
2.2.7. Mamų pasiruošimo motinystei įtaka žindymo trukmei
Pasiruošimas motinystei yra svarbus žingsnis sėkmingam kūdikio auginimui.
Atliktas tyrimas parodė, kad motinos, kurios buvo daugiau konsultuotos apie žindymo privalumus, padėtį, žindymo problemas bei jų sprendimo būdus, ilgiau žindė kūdikius nei mažiau konsultuotos motinos. Galima daryti išvadą, kad žinių suteikimas apie žindymą turi įtakos žindymo trukmei [54].
Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovė, Neonatologijos asociacijos prezidentė doc. Eglė Markūnienė pastebėjo, kad moterys atsisakyti žindymo mokamos nuo mažų dienų. Pradinukų vadovėlyje ji rado piešinuką, pagal kurį galima suprasti, kad ideali kūdikystė, kai vaikas maitinamas iš buteliuko, o didžiausia laimė – būti suvystytam tarsi į kokoną bei užkimštam žinduku [20].
Edinburgo universitete atlikas tyrimas rodo, kad mamos, kurios lankė pasiruošimo motinystei kursus, dažniau žindė savo vaikus. 75 proc. mamų, lankiusių visas ar dalį pasiruošimo motinystei kursų paskaitų, žindė savo vaiką, tuo tarpu žindė tik 51 proc. mamų, nelankiusių jokių pasiruošimo kursų [44].
Lietuvoje net 70 proc. moterų mano, kad žindyti galima tik prie šeimos narių, 10 proc. – kad niekam nematant ir tik 20 proc. Moterų nurodė, kad išdrįstų vaiką žindyti viešoje vietoje [53].
Ankstesni tyrimai rodė, kad žindymo dažnis susijęs su mamos amžiumi ir išsilavinimu. Šis tyrimas atskleidė, kad 86 proc. mamų, turinčių studijų laipsnį, žindo savo vaikus lyginant su 31 proc. mamų, nebaigusių jokių studijų. Šis tyrimas taip pat parodo, kad pasiruošimo motinystei kursų lankymas patrigubina tikimybę žindyti kūdikį. Valeria Skafida, kuri vadovavo tyrimui, teigia, kad tiksli informacija kursų metu yra labai svarbi motinos sprendimui žindyti kūdikį, o pasiruošimo motinystei kursai daro didelį įtaką renkantis geriausią vaiko gyvenimo pradžią [44].
Organizuotas medikų mokymas apie laktacijos fiziologiją ir žindymo vyksmą bei aktyvus atitinkamų žinių skleidimas motinoms ir visuomenei, reikšmingai pailgina kūdikių žindymo trukmę [ 55].
2.2.8. Motinų amžiaus, išsilavinimo bei šeimyninės padėties įtaka žindymo trukmei
PSO tyrimai parodė, kad pasaulyje dažniau žindo moterys, kurios turi aukštąjį išsilavinimą, pasiturimai gyvena ir daug dėmesio gali skirti vaikui. Lietuvoje tokių tyrimų kol kas nėra atlikta, tačiau ryškėja kelios tendencijos. Dažniausiai žindo ne jaunesnės nei 18 ir ne vyresnės nei 40 metų mamos [55].
išsilavinimas: aukštojo išsilavinimo respondentės žindė kūdikius dvigubai ilgiau (66,3%) nei mažesnio išsilavinimo (33,7proc., p < 0,002) [62].
Mokslininkai nustatė, kad kuo jaunesnė motina, tuo statistiškai patikimai dažniau ji maitina kūdikį krūtimi iki 1 mėn. amžiaus. Statistiškai patikimai dažniau iki 1 mėn. amžiaus kūdikius natūraliai maitino motinos, turinčios vidurinį išsilavinimą, lyginant su motinomis, turinčiomis specialųjį vidurinį ir aukštąjį išsilavinimus. Motinos su aukštuoju išsilavinimu statistiškai patikimai dažniau žindydavo kūdikius 4 mėn. ir ilgiau [21].
Deshpande AD ir Gazmarian (JAV 2008) atliko tyrimą nustatyti veiksnius įtakojančius žindymo trukmę. Tyrime nustatė, kad šeimyninė padėtis turėjo statistiškai reikšmingą įtaka žindymo trukmei, ištekėjusios žindė ilgiau nei vienišos [21].
JAV Minesotos universiteto žurnalistikos ir masinės komunikacijos mokyklos tyrėjos K. A. Foss, B. G Southwell (2006) tyrė kaip šeimyninė padėtis lemia žindymą ir nustatė, kad ilgiausiai (daugiau kaip 6 mėn) maitinančių krūtim grupėje buvo 75 proc ištekėjusių moterų [47].
2.2.9 Pieno sąstovio krūtyse ir įtrūkusių spenelių įtaka žindymo trukmei
2.3 Natūralaus maitinimo privalumai
2.3.1.Motinos pieno sudėtis
Natūralaus maitinimo privalumus pirmiausiai nulemia unikali motinos pieno sudėtis. Jame yra:
1. Apsauginiai faktoriai – imunoglobulinai, baltieji kraujo kūneliai, oligosacharidai, lipidai, laktoferinas, lizocimas ir daug kitų naudingų medžiagų.
2. Brandinantys faktoriai – augimo faktorius, imunomoduliatoriai, nukleotidai. 3. Kompensuojantys faktoriai – virškinimo fermentai, hormonai.
4. Mitybos faktoriai – riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai, mineralai.
Visi šie motinos pieno komponentai sudaro palankias sąlygas puikiam kūdikio vystimuisi. Svarbu paminėti ir biopsichologinį faktorių, kai žindimo metu stimuliuojami motinos hormonai oksitocinas ir prolaktinas, formuojantys biologinį motinystės pagrindą. Šis biologinis motinystės pagrindas pagrįstas kantrumu, tolerancija, pasitenkinimu savo kūdikiu, švelnumu bei meile. Be to, šių hormonų dėka motinos yra apsaugomos nuo daugelio nepageidaujamų ligų vėlesniame amžiuje [8].
Pirmas 2-5 dienas po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, kuriame mažai maistinių, bet ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2-5 iki 10 dienos gaminasi pereinamasis pienas, turtingas riebiosiomis rūgštimis, svarbiomis nervų sistemos vystimuisi. Brandus pienas atsiranda nuo 10 paros ir tokios sudėties išlieka visą žindimo laikotarpį. Brandžiame piene yra visi apsauginiai ir brandinantys faktoriai.
Rekomenduojamas kūdikio natūralaus maitinimo terminas yra vieneri metai. Jeigu mama pasiryžusi kūdikį maitinti ilgiau, tai verta žinoti, kad antraisiais – trečiaisiais gyvenimo metais pienas vėl tampa panašus į priešpienį ir jame dominuoja tik apsauginiai imuniniai faktoriai, bet jame jau stinga maistinių medžiagų, tad vaikas - nori nenori - turi būti maitinamas papildomu maistu.
Galima paminėti ir šias motinos pieno savybes:
● motinos pienas yra pirmoji kūdikio imunizacija, nes jame gausu biologiškai aktyvių imuninės
sistemos elementų, stiprinančių organizmo atsparumą nuo įvairių infekcijų.
● motinos pienu maitinami kūdikiai yra žymiai atsparesni, rečiau serga ne tik pirmaisiais
gyvenimo metais, bet ir vėliau, o susirgę lengviau ir greičiau pasveiksta.
● motinos pienas visuomet tinkamos temperatūros, švarus, jo nereikia specialiai ruošti.
● pirmus 4-6 mėnesius jo visiškai pakanka kūdikiui.
● maitinant krūtimi yra tikimybė išvengti nepageidaujamo nėštumo.
● maitinimas krūtimi – tai patogumas, praktiškumas ir ekonominė nauda.
Vadinasi, motinos pienas yra geriausias natūralus kūdikio maistas. Jis patenkina visus kūdikio maitinimo poreikius pirmąjį gyvenimo pusmetį. Motinos piene yra visų kūdikiui reikalingų medžiagų ir yra tinkamas kūdikio virškinamajam traktui, nes gerai pasisavinamas. Geras maisto medžiagų pasisavinimas užtikrina puikų mažojo individo augimą ir vystimąsi.
2.3.2.Žindymo nauda kūdikio sveikatai
Motinos pienas suteikia idealią mitybą kūdikiams. Tai puikus derinys vitaminų, baltymų ir riebalų - viskas ko reikia kūdikio augimui. Visos medžiagos kūdikiui lengviau virškinamos ir įsisavinamos. Motinos piene yra antikūnų, kurie padeda vaikui kovoti su virusais ir bakterijomis. Žindymas sumažina kūdikio astmos ar alergijos riziką. Kūdikiai, kurie maitinami krūtimi pirmuosius šešis mėnesius, mažiau serga ausų infekcijomis ir kvėpavimo ligomis, taip pat pilvo diegliais ir viduriavimu. Jiems taip pat reikia mažiau lankytis ligoninėje [53].
Maitinant krūtimi mažesnė alergijos rizika, kūdikiai niekada nebūna alergiški motinos pienui. Nors naujagimis gali būti jautrus kam nors, ką suvalgė motina ir kas pateko į jos pieną, tačiau
motinos pieną jis visada toleruoja [2,7,8]. Taip pat žindomi kūdikiai gaunataurino ir kitų medžiagų,
svarbių nervų sistemos vystymuisi [8].
Motinos piene esantys angliavandeniai užtikrina naudingų organizmui žarnyno bakterijų dauginimąsi, gerina kalcio, kuris būtinas kaulų augimui, įsisavinimą; esantys riebalai įsisavinami 95 proc. Piene yra nesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios geriau rezorbuojasi iš virškinamojo trakto, užtikrina kūdikio centrinės nervų sistemos brendimą, turi įtakos regos aštrumo formavimuisi, iš jų pasigamina daug biologiškai aktyvių medžiagų, reikalingų normaliam mažylio augimui ir tobulėjimui [2,6,7,8].
Epitelio augimo faktorius skatina epitelio ląstelių, dengiančių žarnų gleivinę, augimą ir jų sugebėjimą išskirti virškinimo fermentus. Įvairūs hormonai gerina naujagimio adaptaciją, reguliuoja gyvybiškai svarbių organų darbą. Laktoferinas esantis motinos piene padeda iš jo pasisavinti geležį, suriždamas geležį, jis slopina patogeninių bakterijų ir Candida grybelių dauginimąsi žarnyne. Nukleotidai stiprina imunitetą, stimuliuoja žarnyno brendimą, gerina geležies pasisavinimą. Antioksidantai apsaugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Lizocimas, komplementas, interferonas, antistafilokokinis faktorius, sekrecinis IgA, makrofagai saugo kūdikį nuo įvairių virusinių ir bakterinių infekcijų. Motinos piene yra fermento lipazės, kuri padeda suvirškinti riebalus. Ilgų grandinių polinesočiosios rūgštys užtikrina vaiko centrinės nervų sistemos brendimą, turi teigiamos įtakos regos aštrumo formavimuisi. Iš jų kūdikio organizmas pasigamina ir daug kitų biologiškai aktyvių medžiagų, reikalingų jo organizmui normaliai augti, bręsti ir funkcionuoti [7].
Motinos piene esančių mineralinių medžiagų ir vitaminų biologinė vertė yra didesnė ir jie daug geriau pasisavinami nei iš bet kokio kito dirbtino maisto. Motinos pienas yra labai svarbus augančioms ir bręstančioms kūdikio smegenims. Smegenų struktūrų augimui, brendimui ir vystymuisi didžiausią įtaką turi hormonai, augimo faktoriai ir kai kurie riebalai. Tyrimais įrodyta,
kad žindytų vaikų intekekto išsivystymo koeficientas didesnis už tų, kurie nebuvo žindyti[58].
Tai įrodė ir Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo duomenys:vaikų, kurie po gimimo buvo žindyti ne trumpiau kaip 4-5 sav. savo motinos pienu, intelektualinės raidos koeficientas 7-7,5 metų amžiuje buvo vidutiniškai 8,3 balo didesnis už tų, kurie nebuvo žindyti [53].
Van den Bogaard (1991) atlikti tyrimai parodė ryšius tarp vaikų maitinimo ilgumo ir kalbinių gebėjimų bei IQ rodiklių. Kuo ilgiau vaikai buvo maitinti krūtimi, tuo geresniais kalbiniais įgūdžiais ir intelektiniais duomenimis jie pasižymėjo [60].
Bumgarner (2000) savo darbuose rašo apie tai, jog vaikai turi natūralų poreikį priklausyti. Tie mažyliai, kuriems leidžiama patiems atsisakyti mamos krūties, turi galimybę pasiekti savarankiškumą savo tempu ir jis yra stabilesnis, nei per anksti susiformavusi priverstinė vaiko nepriklausomybė. Kitas svarbus dalykas, kuris susijęs su ilgu žindymu yra tas, jog vaikas, pasijutęs nesaugiai, turi būdą kaip tą nesaugumą išgyventi, o tai jam padeda pasitikėti tiek aplinka, tiek savimi pačiu [62].
PSO pateikia apibendrintus tyrimų duomenis apie motinos pieno reikšmę kūdikiui (2 lentelė).
2 lentelė. Motinos pieno nauda kūdikio sveikatai. PSO duomenys [59]. Mokslininkų pastebėjimai
Vėžiniai susirgimai Vaikai iki 6 mėn. maitinti motinos pienu, du kartus rečiau serga onkologiniais susirgimais vaikystėje.
Virškinamojo trakto veikla
Kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo ligų susijusiu su viduriavimu;Nustatyta, kad vaikai, kurie iki 2 mėn. maitinami tik mišiniais, 1 tipo
diabetu serga du kartus dažniau.
Staigi kūdikių mirtis Nemaitintus motinos pienu kūdikius tris kartus dažniau ištinka staigi mirtis. Šlapimtakių infekcija Iki 6 mėn. maitinti motinos pienu kūdikiai penkis kartus rečiau serga šlapimo takų
infekcijomis. Ūmios kvėpavimo takų
infekcijos
Krūtimi maitinami kūdikiai 3,6 karto rečiau miršta nuo ūmios kvėpavimo takų infekcijos
Hipotrofija Pasaulyje apie 80 proc. 3 mėn. amžiaus krūtimi maitinamų kūdikių yra normalaus svorio ir tik 43 proc. tokių yra mišiniais maitinamų tarpe
Netaisyklingas sąkandis Kuo ilgiau kūdikiai maitinami krūtimi, tuo rečiau būna netaisyklingas sąkandis Aukštesnis intelektinis
išsivystymas
Ilgiau žindytų vaikų intelektinis išsivystymas būna aukštesnis.
galima pasakyti, kad žindymas ilgiau nei 6 mėnesius, gali apsaugoti nuo ūmios leukemijos ir limfomos vaikystėje [64].
pienu padidina IGPRR koncentraciją vaiko skeleto raumenų membranose, o bazinė (nevalgius) gliukozės koncentracija kraujo plazmoje būna santykinai žemesnė. Šie anksti atsiradę pokyčiai galbūt turi įtakos vėlesniam su rezistencija insulinui susijusių ligų vystymuisi. Kitaip sakant, mišiniais maitinami kūdikiai daugiau negu žindomi kūdikiai išskiria insulino po maitinimo tam, kad cukraus (gliukozės) koncentracija jų kraujyje būtų tokia pat normali. Tai gali reikšti, jog jau kūdikystėje formuojasi savotiškai rezistentiškas insulinui žmogaus medžiagų apykaitos pobūdis, galbūt išliksiantis visą gyvenimą. Tokiais atvejais tam, kad gliukozės koncentracija kraujyje būtų normali, kasa skatinama gaminti daugiau insulino, tačiau „suaugusiųjų
diabetu“ sergančiojo organizme jis nepakankamai veiklus. Ilgainiui kasos galimybės išsenka ir ji insulino sugeba pagaminti vis mažiau [53].
4 pav. matyti kokią įtaką sergamumui, kai kuriomis ligomis turi žindymas. Taigi motinos pienas vis dar neprilygstamas ir nepakeičiamas [53].
4.pav. Žindymo įtaka kai kurioms ligoms [53]. A) Sergamumas rachitu 6,5 5,6 3,8 2,5 1 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Santykinis susirgimų dažnumas iki 1 mėn 1 mėn. 2 mėn. 3 mėn. 4 mėn.
žindymo trukmė mėnesiais
B) Sergamumas alerginiu dermatitu 3,9 3,3 3 2,5 1 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Santykinis susirgimų dažnumas iki 1 mėn 1 mėn. 2 mėn. 3 mėn. 4 mėn.
žindymo trukmė mėnesiais
Vaikai
C) Sergamumas bronchitu, pneumonija
3,4 3,2 2,7 2,1 1 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Santykinis susirgimų dažnumas iki 1 mėn 1 mėn. 2 mėn. 3 mėn. 4 mėn.
žindymo trukmė mėnesiais
D) Sergamumas virškinimo ligomis 6,6 3,8 2,3 1,6 1 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Santykinis susirgimų dažnumas iki 1 mėn 1 mėn. 2 mėn. 3 mėn. 4 mėn.
žindymo trukmė mėnesiais
Vaikai
Žindymo nauda kūdikiui – neabejotinai didelė ir reikšminga visam jo gyvenimui. Anksčiau paminėti atvejai – įrodyti tyrimais. Tai medicinos sritis. Papildomai galima paminėti psichologinius aspektus: stipresnį ryšį tarp mamos ir vaiko, kūdikio saugumo jausmą, pasitikėjimo aplinka lygį, savo vertės suvokimo formavimąsi, intelekto brandą ir panašiai. Žindymas turi ekonomine nauda:
sutaupo ne tik šeima, bet ir visuomene. Žindymas yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas.
2.3.3 Žindymo nauda motinos sveikatai
Sėkmingas žindymas, suderintas su tinkama motinos mityba, lemia ir geresnę motinos sveikatą. Tuojau po gimdymo pridėtų prie krūties naujagimių net ir silpnas žindimas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris skatina gimdos raumenų susitraukimą, t.y. pagerina ir pagreitina placentos atsiskyrimą ir sumažina kraujavimo pavojų bei apsaugo nuo geležies netekimo [43].
PSO pateikti mokslinių tyrimų duomenys teigia:
• Po gimdymo greičiau susitraukia gimda;
• Mažesnė kraujavimo rizika;
• Greitesnis motinos organizmo sustiprėjimas po gimdymo;
• Žindymas nors 2 mėnesius sumažina tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu 25%;
• Nors 3 mėnesius žindžiusios motinos 2 kartus rečiau serga krūties vėžiu;
• Išimtinis žindymas saugo nuo per ankstyvo, neplanuoto nėštumo;
• Žindžiusioms motinoms osteoporozės tikimybė sumažėja 50%, o ilgai žindžiusioms net
75%;
• Žindžiusioms iki 12–23 mėn. tikimybė sirgti reumatoidiniu artritu sumažėja 30%, o
žindžiusioms ilgiau nei 24 mėn. – 50%.[2,6].
Žindymo nauda mamai, kaip ir kūdikiui, neabejotina, skirtumas tik tas, kad apie naudą mamai rečiau kalbama. Kūdikis, mama, šeima, žindymas – visa tai nėra suverenūs objektai, o labai svarbios visuomenės sudedamosios dalys. Juk žindymas nėra izoliuotas ir privatus šeimos reikalas – žindymas daro įtaką šeimų ekonominei padėčiai, šalies sveikatos sistemai, farmacijos produktų ir paslaugų rinkai [16].
2.3.4.Žindymo nauda visuomenei
PSO pateikti mokslinių tyrimų duomenys teigia:
• Žindymas mažina neveiksmingą energijos ir produktų suvartojimą;
• Žindymas retina neplanuotus ir per ankstyvus pastojimus;
• Žindymas – atsinaujinantis ir natūralus šaltinis;
• Žindomi kūdikiai auga geriau ir mažiau serga, jiems reikia mažiau vaistų ir mažiau
apkraunama sveikatos sistema;
• Žindymas neeikvoja brangių natūralių išteklių ir neteršia aplinkos (pvz.: pieno mišinių
pakuotės, reklama, indai, šildymo prietaisai, dezinfekcijos priemonės);
• Nereikia kuro vandeniui virinti, buteliukams gaminti, transportuoti, utilizuoti;
• Nereikia skardos, plastiko, stiklo, gumos, silikono, popieriaus (buteliukų, sterilizatorių,
šildytuvų ir pakuočių gamybai);
• Mažėja moterų socialinė atskirtis, juk žindančios mamos nėra priverstos gyventi uždarą
gyvenimą – jos gali keliauti be papildomų rūpesčių (kūdikio maistas visada šalia!) ir gyventi visavertį gyvenimą: tobulėti, mokytis, bendrauti;
•
Ori motinystė. Stiprėja teigiamas požiūris į motinystę tarp pačių moterų – motinystėnevargina, neuždaro moters namie, nemažina šeimos biudžeto [59].
2.4 Žindymo įtaka kūdikio fiziniam išsivystymui
Įvairių šalių mokslininkų duomenimis, vaikų augimo ir brendimo rodikliai kaip veidrodis atspindi socialinę, ekonominę bei ekologinę padėtį [50].
Kūdikystė yra postnatalinio laikotarpio pats intensyviausias augimo periodas. Pirmąjį pusmetį augama greičiau negu antrąjį. Intensyviai didėja kūnas, ypač greit auga kaukolė – jos smegeninės dalies apimtis vidutiniškai padidėja 2,5 karto, sparčiai vystosi nervų sistema. Vidutiniškai nuo 6-ių mėnesių pradeda dygti pieniniai dantys [53].
Augimo metu ne tik didėja individo matmenys (ūgis ir svoris), bet ir tobulėja jo sandara, susidaro naujų sandaros elementų, individo organai diferencijuojasi, bręsta, kinta jų proporcijos ir forma (Hajnis K, Parizkova J et al, 2003). Per pastaruosius dvidešimt metų vieni fizinės būklės rodikliai padidėjo (akceleracija), kiti – sumažėjo [50].
Sparčiausiai auga naujagimis. Pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais žindomų kūdikių kūno masė didėja greičiau negu jų dirbtinai maitinamų bendraamžių. Nenuostabu, juk motinos pienas yra lengviau virškinamas ir geriau įsisavinamas nei mišiniai [53].
Maitinant iš buteliuko, kūdikiui dažniausiai sugirdoma daugiau, negu reikia jo alkiui numalšinti. Pirmųjų metų pabaigoje dirbtinai maitintieji vaikai būna vidutiniškai 600–650 gramų sunkesni už žindytuosius. Žindomi kūdikiai gauna mažiau kalorijų, bet ne dėl to, kad jiems būtų trūkę maisto (tai yra motinos pienas būtų buvęs nepakankamai maistingas), o todėl, kad būtent toks yra jų augančio organizmo natūralus poreikis. Jokie žindomų kūdikių vystymosi parametrai ir sveikata nenukenčia. Ūgio didėjimo tempai beveik nesiskiria, o galvos augimo greitis išlieka toks pats ir žindomų, ir dirbtinai maitinamų kūdikių. Taigi mišiniais penimi kūdikiai dažnai būna paprasčiausiai permaitinami [53].
skatinančio riebalų atsidėjimą riebaliniame audinyje, kartu daugėja ir riebalus kaupiančių ląstelių [54].
1981 m. M.S. Kramer paskelbė, kad žindymas žymiai sumažina vaikų viršsvorio riziką. Nuo to laiko buvo atlikta daug tyrimų, kurie patvirtino šį poveikį. T. Harder su tyrėjų grupe 2005 metais paskelbtoje meta-analizėje „Žindymo trukmė ir viršsvorio rizika“ nustatė, kad viršsvorio riziką dar labiau sumažina ilgas žindymas (žindant iki 9 mėnesių, rizika kiekvieną mėnesį sumažėja 4%, o, palyginus 9 mėnesius žindytus ir visiškai nežindytus kūdikius, ši rizika sumažėja daugiau kaip 30%) bei išimtinis žindymas (rizika sumažėja 6% kiekvieną išimtinio žindymo mėnesį) [21].
Mokslininkai daro prielaidą, kad maitinimo kūdikystėje būdas gali lemti vėliau gyvenime įgyjamą kūno svorį, taigi nutukimo rizika yra didesnė vaikams ir suaugusiesiems, kurie kūdikystėje buvo maitinti dirbtinai. Priežastimi gali būti ir kūdikystėje su žindymu susiję mitybos įpročiai, ir ypatingos biologinės motinos pieno savybės. Žindomus kūdikius nuo persivalgymo saugo ir savotiškas apetitą kontroliuojantis mechanizmas: žįsdamas kūdikis iš pradžių gauna liesesnį ir saldesnį pradinį pieną, o galinis riebesnis pienas, kuris ir suteikia sotumo jausmą, yra nebe toks saldus, todėl ir kūdikis žinda vis lėčiau ir ne taip energingai. Kuo vėliau kūdikis nujunkomas, tuo labiau įsitvirtina šis įgūdis, reikšmingas žmogaus mitybos įpročiams. „Buteliuko vaikai“ tokios apetito kontrolės neturi, nes mišinio sudėtis maitinimo metu nesikeičia, o maitintojai paprastai dega noru, kad būtų suvalgyta „visa porcija iki galo“, ir neretai skuba tai atlikti kuo greičiau [53].
3. TYRIMO METODIKA
3.1. Anketų struktūra
Tyrimo paruošiamajame etape buvo paruošta anketa, apimanti aktualius pasirinktai temai klausimus. Anketa anoniminė, tad nei respondento vardas, nei pavardė nebuvo nurodomi, pažymima tik amžius, išsilavinimas.
Anketa paruošta peržvelgus užsienio autorių patirtį, taip pat panaudoti atskiri klausimai iš jau ankstesnėse apklausose naudotų tyrimų instrumentų (doc G. Levinienės apklausos anketos).
Klausimyno metodo privalumai: galimybė garantuoti respondentų anonimiškumą, kas padidina informacijos objektyvumą ir teisingumą, galimybė sumažinti laiko ir finansinius išteklius, informatyvus duomenų rinkimas, respondentas gali atsakyti į klausimyno klausimus jam patogiu laiku. Reikšmingiausias trūkumas - neteisingai suprastas ar klaidingai interpretuotas klausimas.
Tyrimui paruoštą anketą sudarė pristatomoji dalis, kurioje respondentas supažindintas su apklausos tikslu bei pateikiama trumpa klausimyno užpildymo instrukcija, garantuojamas anonimiškumas. Pagrindinėje dalyje pateikiami konkretūs tyrimui aktualūs klausimai.
Klausimų grupės:
• Bendro pobūdžio klausimai (mamos amžius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, nėštumo
ypatybės,bendri sveikatos sutrikimai) – viso 7 klausimai.
• Klausimai apie gimdymą ir gimdymo namus (būdas, nuskausminimas, pirmas kontaktas su
naujagimiu) - viso 5 klausimai.
• Klausimai apie kūdikio maitinimą ( žindymo ypatumai, primaitinimas ) - viso 13 klausimų.
• Klausimai apie mamos sveikatą nėštumo ir žindymo metu - viso 6 klausimai.
• Klausimai apie kūdikį (persirgtos ligos bei fizinis išsivystymas) - viso 5 klausimai.
3.2. Anketinės apklausos organizavimas
Bandomasis tyrimas. Bandomasis tyrimas buvo atliktas 2009 metų rugsėjo 8 – 9 dienomis tame pačiame sveikatos centre. Į anketas atsakė anksčiau pagimdžiusios mamos. Buvo išdalinta 20 anketų. Bandomuoju tyrimu buvo išsiaiškinta ar respondentėms (mamoms) klausimai buvo suprantami. Po apklausos anketa buvo koreguota. Kai kurie klausimai buvo papildyti tarpiniais atsakymais, nes dalis respondenčių iš duotų atsakymų negalėjo įvardinti nei vieno.
Apklausos organizavimas. Tyrimas, tyrimo vykdymo laikas, vieta. Kohortinis tyrimas (angl. cohort study arba follow - up study) – tai analitinis epidemiologinis stebėjimo tyrimas, kurį atliekant stebima sveikų žmonių grupė, sudaryta iš rizikos veiksnio veikiamų bei neveikiamų individų. Tiriamųjų grupė vadinama kohorta. Tyrimui pasirinktas kiekybinis netikimybinės atrankos tipas – tikslinė atranka. Tyrimas atliktas Šilainių šeimos sveikatos centre. Apklausa vyko dviem etapais. Pirmas etapas 2008 09 01-2009 02 31, kohorta - visos per šį laikotarpį pagimdžiusios gyvus naujagimius Šilainių šeimos sveikatos centro pacientės. Antras etapas 2009 09 01-2010 02 31, kohorta - pirmo etapo respondentės, kurios turi vienerių metų vaiką. Tiriamųjų atranka. Tikslinė populiacija: kūdikius auginančios mamos. Kūdikystė nuo gimimo iki 1 metų. (pagal L.Sajienę „Ugdymo sociologija“). Tyrimo populiacija: Kauno miesto gyventojos, Šilainių šeimos sveikatos centro pacientės. Tinkama populiacija: tikslinės respondentės, kurios pagimdžiusios (20080901-20090231 laikotarpyje) kreipėsi į Šilainių šeimos sveikatos centro gydymo įstaigą. Visos į anketos klausimus atsakiusios mamos apklausoje sutiko dalyvauti savanoriškai. Tyrime dalyvavo 195 respondentės. Tyrimo eiga ir procedūros. Tiriamiesiems, pagal Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo (2000 m. gegužės 11 d., VIII – 1679) numatytus reikalavimus, buvo paruošta „Asmens informavimo forma“ ir „Informuoto asmens sutikimo forma“, kurios buvo pridedamos prie paruoštos apklausos anketos.
Atliekant tyrimą buvo laikomasi tyrimo etikos principų:
• pirmiausia buvo gautas gydymo įstaigos vadovo sutikimas; jis supažindintas su
numatomo tyrimo atlikimo tvarka ir tikslais; paaiškinta tyrimo nauda;
• respondentams paaiškinta, kur ir kaip bus panaudota iš jų gauta informacija;
• užtikrintas respondentų anonimiškumas ir konfidencialumas;
• respondentams buvo paaiškinta, kad jie gali atsisakyti dalyvauti tyrime ar neatsakyti į
klausimus, jeigu jų nesupranta ar tiesiog nenori atsakyti;
• mandagiai ir pagarbiai elgtasi su respondentais.
Fizinį vaikų išsivystymą vertinome pagal tokius kriterijus: ar vaiko ūgis ir svoris atitinka lytį ir amžių ar išsivystymas yra harmoningas. HAN-vidutinio ūgio ir svorio, HAN-apyžemiai ar apyaukščiai ir HAN-apylengviai ir apysunkiai. Daugiau kaip pusė 54,4 proc. tirtų vienerių metų vaikų buvo išsivystę harmoningai, jų ūgis ir svoris buvo vidutiniai, t.y. fizinis išsivystymas vertintas kaip HAN: vidutinio ūgio ir svorio.
Vaikų fizinį išsivystymą vertinome naudodami med.m.dr. Janinos Tutkuvienės augimo diagramas (Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra 1994 m. ) (3 lentelė).
3lentelė. Vaikų fizinio išsivystymo vertinimas[50].
Rodiklis (procentilė)
25-75% 10-25% 75-90% 3-10% 9
0-97%
<3% >97%
Ūgis vidutinis apyžemis apyaukštis žemas aukštas l.žemas l. aukštas
Rodiklis
(procentilė) 25-75% 10-25% 75-90% < 10% > 90% <3% >97%
Svoris vidutinis apylengvis apysunkis Mažas didelis L mažas l.didelis
Siekdami išsiaiškinti žindymo trukmės įtaką kūdikio sveikatai susirgimus suskirstėme: visai nesirgę, sirgę 1-3 kartus bei sirgę daugiau kaip 3 kartus per pirmus gyvenimo metus. Išskyrėme keturias ligų grupes: ūmios kvėpavimo takų infekcijos, žarnyno infekcijos, ausų uždegimas ir alergija.
Statistinės duomenų analizės metodai.
Atsakymai į anketos klausimus buvo koduojami ir įvedami į SPSS programą. Duomenys buvo analizuojami pasitelkiant į pagalbą SPSS 15,0, Microsoft Excel of Windows ir Microsoft Word of Windows programas.
Duomenų analizės rezultatų pateikime vyrauja aprašomoji statistika, o rezultatai pateikiami lentelėmis ir diagramomis tam, kad glaustai ir vaizdžiai apibūdinti surinktus duomenis.
Statistinių išvadų reikšmingumas tikrinamas taikant šiuos kriterijus:
• Stjudento kriterijus (siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų vidurkių arba procentų lygybę);
• Chi – kvadratas (siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų kokybinių požymių ryšį).
Tikrinant hipotezes pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0,05. Nulinė hipotezė buvo atmetama, kai p reikšmė neviršydavo reikšmingumo lygmens (p<0,05). Tokiu atveju buvo priimama alternatyvi hipotezė ir teigiama, kad skirtumai yra patikimi (reikšmingi). Jei p reikšmė viršydavo 0,05, nulinė hipotezė buvo atmetama. Tokiu atveju buvo daroma išvada, jog skirtumai statistiškai nepatikimi (nereikšmingi).
3.3. Tiriamųjų kontingentas
Iš viso apklaustos 195 moterys, turinčios kūdikius. Tyrime dalyvavusiųjų respondenčių amžius svyravo nuo 17 iki 40 metų. Daugiausiai tyrime dalyvavo 20 - 30 metų amžiaus motinų – 71,8 proc. Vyresnių nei 41 metų motinų nebuvo. Atsakymai į paklausimą apie jų dabartinį amžių pasiskirstė sekančiai: iki 20 metų motinų buvo 15 (7,7 proc.), 20-30 metų motinų buvo 140 (71,8 proc.), 31-40 metų motinų buvo 40 (20,5 proc. ) (5 pav.).
7,7 71,8 20,5 0,0 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 procentai
Iki 20 metų 20-30 metų 31-40 metų Daugiau
kaip 41 metai
5 pav. Motinų pasiskirstymas pagal amžių
Respondentės(proc)
1,0 19,0 26,2 53,8 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Nebaigtas vidurinis
Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
6 pav.Respondenčių pasiskirstym as pagal įgytą išsilavinim ą p ro c e n ta i Respondentės(proc)
Moterys nurodė tokią šeimos struktūrą (4 lentelė): didžioji dalis apklaustųjų - 161 (82,6 proc.) nurodė, kad yra ištekėjusi, ketvirtadalis apklaustųjų – 27 ( 13,8 proc.), kad gyvena su draugu ir maža dalis – tik 7 (3,6 proc.), kad yra vienišos.
4 lentelė. Respondenčių pasiskirstymas pagal šeimos sudėtį.
Šeimyninė padėtis Respondentės (abs.sk.) Procentai
Ištekėjusi 161 82,6
Vieniša 7 3,6
Gyvena su draugu 27 13,8
4. REZULTATAI
4.1. Žindymo trukmė
Pagal žindymo trukmę visas apklaustąsias moteris suskrstėme į tris grupes: pirma grupė - žindžiusios iki 3 mėnesių, antra grupė - žindžiusios 3 - 5mėnesius ir trečia grupė – maitinusios kūdikius savo pienu 6 ir daugiau mėnesius. Gauti rezultatai pateikiami 7 pav. Daugiausia moterų 105 (53,8 proc.) atsakė, kad žindė 3 - 5 mėnesius, o mažiausiai - 32 ( 16,4 proc.) kad žindė iki 3 mėnesių. Trečdalis apklaustųjų moterų atsakė, kad maitino savo kūdikius motinos pienu 6 mėn. ir ilgiau. 16,4 53,8 29,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Iki 3 mėn. 3-5 mėn. 6 ir daugiau mėn.
7pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal žindymo trukmę
Respondentės(proc)
4.2. Žindymo trukmę įtakojantys veiksniai
Analizuojant motinos amžiaus įtaką žindymo trukmei, nustatėme, kad jaunesnės nei 20 metų moterys reikšmingai trumpiau maitino kūdikius savo pienu nei vyresnės. Tarp trumpiausiai (iki 3 mėn.) žindžiusių, jaunesnių nei 20 metų moterų buvo 34,3 proc., tuo tarpu 3 – 6 mėn. žindžiusių moterų grupėje – tik 3,8 proc. , o tarp ilgiausiai (6 mėn. ir ilgiau) žindžiusių tokio amžiaus moterų visai nebuvo. Tarp ilgiausiai ( 6 mėn.ir ilgiau) žindžiusių, vyriausių (31-40 metų) moterų buvo 10 kartų daugiau, nei tarp trumpai (iki 3 mėn.) žindžiusių (atitinkamai 29,3 ir 9,4 proc.) (χ²= 6,927,
34,8* 56,3 9,4* 3,8 77,2 19,0 0,0 70,7 29,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 procentai iki 3 mėn. 3-5 mėn. 6 ir daugiau mėn.
8pav. Motinų pasiskirstymas pagal amžių ir žindymo trukmę
Iki 20 metų 20-30 metų 31-40 metų
* p <0,001, lyginant su žindžiusiomis 6 mėn. ir ilgiau.
Nustatėme reikšmingą ryšį tarp motinos išsilavinimo ir žindymo trukmės: aukštajį išsilavinimą turinčios mamos kūdikius žindė reikšmingai ilgiau nei žemesnio išsilavinimo motinos (10 pav.) Net 79,3 proc. aukštajį išsilavinimą turinčių moterų žindė ilgiau kaip 6 mėnesius, tuo tarpu žindžiusių iki 3 mėn. grupėje tokių moterų buvo tik 12,5 proc. (p<0,05). Daugiausia moterų (65,6 proc.) turinčių vidurinį išsilavinimą buvo tarp trumpai žindžiusių (iki 3 mėn.), o mžiausiai (1,7 proc.), tarp daugiau nei 6 mėn. žindžiusių moterų (χ²= 78,960, df=1, p0,05). Ilgiausiai žindžiusių motinų grupėje nebuvo nė vienos nebaigtą vidurinį šsilavinimą turinčios moters.
6,3 0 0 14,3 1,7 15,6 33,3 19 52,4 79,3 65,6* 12,5* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 iki 3 mėn. 3-5 mėn. 6 ir daugiau mėn.
9pav. Motinų pasiskirstymas pagal įgytą išsilavinimą ir žindymo trukmę p ro c e n ta i nebaigtas vidurinis vidurinis aukštesnysis aukštasis
