VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
BEATA VIAZOVSKIENĖ
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO PIRMO IR
ANTRO KURSŲ STUDENTŲ MITYBOS ĮVERTINIMAS
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
Visuomenės sveikata(Sveikatos ekologija)
Mokslinė vadovė: Doc. dr. Rūta Ustinavičienė
SANTRAUKA ... 3
SUMMARY ... 5
SANTRUMPOS ... 7
1. ĮVADAS ... 8
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
3. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
3.1. Sveikos mitybos principai ... 11
3.2. Pagrindinės taisyklės ... 11
3.3. Sveikos mitybos piramidė ... 13
3.4. Mitybos reţimas ... 15
3.5. Pagrindinių maisto medţiagų reikšmė ... 16
3.6. Vegetarizmo populiarėjimas ... 18
3.7. Fizinio aktyvumo įtaka sveikatai ... 20
3.8 Alkoholis ir sveikata ... 21
4. TYRIMO METODIKA ... 23
4.1. Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika ... 23
4.2. Statistinė duomenų analizė ... 25
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 26
5.1. Studentų mitybos įpročiai ... 26
5.1.1 Tiriamosios grupės charakteristika ... 26
5.1.2 Studentų mitybos reţimas ... 27
5.1.3 Savo mitybos įvertinimas ... 31
5.1.4 Tiriamųjų fizinis aktyvumas ... 33
5.1.5 Studentų maisto raciono pasirinkimo galimybės ... 35
5.2. Studentų mitybos racionas ... 36
5.2.1 Maisto produktai ... 36
5.2.2 Vitaminų vartojimo paplitimas... 38
5.2.3 Alkoholio paplitimas ... 39
5.2.4 Vegetarizmo paplitimas ... 41
5.3 Studentų ţinios apie sveikos mitybos principus ... 43
5.4 Etiketė – pirkėjo pagalbininkė ... 44
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 48
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO PIRMO IR ANTRO KURSŲ STUDENTŲ MITYBOS ĮVERTINIMAS
Beata Viazovskienė
Mokslinė vadovė - doc., dr. Rūta Ustinavičienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2007. 51 p.
Sveika mityba yra būtina kiekvienam, tačiau jaunam ir intensyvų protinį darbą dirbančiam ţmogui tai ypač aktualu. Pradėjus studijuoti pasikeičia gyvenimo būdas, daţnai pasikeičia gyvenamoji aplinka, gyvenimo ritmas ir mitybos įpročiai.
Darbo tikslas: Įvertinti Kauno Technologijos Universiteto pirmo ir antro kurso studentų mitybos
įpročius bei ţinias apie sveikos mitybos principus.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti studentų mitybos įpročius.
2. Įvertinti studentų ţinias apie sveikos mitybos principus.
Tyrimo metodai: anoniminės anketinės apklausos pagalba buvo siekiama išsiaiškinti studentų
ţinias apie sveiką mitybą, maitinimos ypročius bei rėţimą, fizinį aktyvumą.Tyrime dalyvavo Kauno technologijos universiteto pirmo ir antro kursų 310 studentų, pasirinktų atsitiktine tvarka.
Rezultatai: Studentų mityba nėra sveika. Kad mityba yra sveika – paţymėjo 2,58 proc. iš visų
apklaustųjų. Studentų tarpe yra populiarus greitas maistas. Daţniausiai studentai nurodė, jog sveikai maitintis jiems trukdo laiko stoka. Apklausti studentai maitinasi nereguliariai,18,39 proc. nesilaikė mitybos reţimo. Taip pat skyrėsi valgymų skaičius ir paskutinio valgymo laikas. Tik 12,3 proc. studentų (vyrų 24,0 proc. ir moterų 4,3 proc.) valgo 5 ir daugiau kartų per dieną. Tris – keturis kartus dienoje valgo 66,4 proc. apklaustų vaikinų ir 74,1 proc. merginų. Vaikinai paskutinį kartą dienoje linkę valgyti vėliau nei merginos, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Vaikinai gyvenantis su tėvais, nuomojame bute ar bendrabutyje daţniau nei merginos valgo vėliau nei 20 val., merginos paskutinų kartą dienoje valgo iki 20 val.
Nustačius ryšį tarp paskutinio valgymo dienoje ir kūno masės indeksą, matome, jog studentai priskirti II – ai grupei pagal kūno masės indeksą (KMI-18,5-24,9) paskutinį kartą valgo
iki 18.00 val., tuo tarpu studentai priklausantys III grupei pagal KMI (25-29,9) net 40,0 proc. valgo po 20 val. Pirmos grupės (pagal KMI) 19,4 proc. studentų įvertina savo kūno masę, kaip per maţą. 16,0 proc. studentų, kurie priskirti antrąjai grupei pagal KMI, teigia, kad jų kūno masės svoris yra per didelis. Studentiškos pajamos 62,2 proc. merginų ir 59,2 proc. vaikinų leidţia valgyti to, ko jie nori. Duona, kruopos, makaronai ar bulvės merginų kasdieniniame maisto davinyje yra daţnesni nei vaikinų tarpe. Daugiausiai augalinės kilmės riebalus vartojo pirmąjai grupei pagal kūno masės indeksą priklausantys studentai. Tuo tarpu, maţiausiai jų suvartoja antrąjai grupei priklausantys apklausti studentai. Nevalgančių ţuvies ir jos produktų daugaiu buvo vaikinų nei merginų. Studentai rūpindamiesi savo sveikata vartoja vitaminus. Vitaminus daţniau vartoja studentai esantys pirmoje grupėje pagal KMI. Apibendrinant gautus duomenis, galime teigti jog vaikinai intensyviau sportuoja nei merginos. Tačiau merginas labiau nei vaikinus domina įvairios dietos.
Studentų tarpe paplite silpni alkoholiniai gėrimai. Saikingai vartojantys druską atsakė 78,2 proc. pirmo ir antro kurso studentų. Maţiausiai druskos vartoja studentai turintys maţą kūno masės indeksą. Merginos rečiau vartoja mėsą nei vaikinai. Nevalgančių pieno produktų vaikinų tarpe buvo daugiau nei merginų.
Daugiausiai iš apklaustų studentų informacijos apie sveiką mitybą ieško internete ir dauguma studentų norėtų studijų metu išklausyti kursą apie sveiką mitybą.
Apie genetiškai modifikuotus maisto produktus didesnė dalis Kauno technologijos universiteto studentų yra girdėjusi. Tik nedidelė dalis apklaustų studentų, mano jog, šie maisto produktai gali būti kenksmingi.
Išvada: KTU studentų mityba nėra sveika ir subalansuota. Didţiausią maisto dalį maisto davinio
suvartoja vakare. Fiziškai aktyvių studentų yra nedaug. Daugelio studentų ţinios apie sveiką mitybą yra menkos. Tačiau, didesnė dalis apklaustų studentų pageidautų išklausyti kursą apie sveiką mitybą.
Praktinės rekomendacijos: studentų sveikos mitybos profilaktikai būtina sveikos mitybos ir
sveikos gyvensenos programa. Studentai turintys antsvorio problemų turėtų būti sekami ir nuolat priţiūrimi dietologo.
Raktiniai ţodţiai: studetų mityba, nesubalansuota mityba, ţinios apie sveiką mitybą, fizinis
SUMMARY
Public health (Health ecology)
EVALUATION OF STUDENTS’ NUTRITION OF KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY
Beata Viazovskienė
Supervisor Dr.Sc. Assoc. Professor Rūta Ustinavičienė
Department of Environmental and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2007. 51 p.
Aim of the study is to investigate peculiarities of Kaunas University of Technology students’
nutrition.
Objectives:
1. Investigate peculiarities of students’ nutrition. 2. Investigate students’ news about nutrition.
Methods. An anonymous survey using a specially designed questionnaire was carried out on 310
first – second - year students of the Kaunas University of Technology. The questionnaire was used for investigation of peculiarities of students’ nutrition, healthy nutrition knowledge, and physical activity.
Results. The nutrition of students is irregular; differ in time and number of meals. Only 12,3
percent (males 24,0 percent and females 4,3 percent) eats 5 and more times per day. Three – four times per day are eating 66,4 percent males and 74,1 percent females. Students stated that they don‘t have time for healthy nutrition. Males are eating later last time per day than females. Mostly females last time per day eats till 8 p.m. and males after 8 p.m. It doesn‘t related to their living place. There was established coherence between last time eating per day and body mass index (BMI), students who are at the second group by BMI (BMI-18,5-24,9) last time per day are eating till 6 p.m. Students who have overweight are eating last time per day after 8 p. m. Students consumed insufficient amounts of bread, potatoes, cereals, and other products that constitute the basis of the pyramid of healthy nutrition.
The largest part of vegetable oil using first group students by BMI and the les part of this oil is using second group students by BMI. Female more often than males eats fish. Males more often exercise than female. But female a more interesting in diet than males. Meat and milk aren‘t more popular between female than males. More than half of students would like to have course
about healthy nutrition.
Conclusion. Kaunas University of Technology students‘ nutrition is not balanced. Students are
consuming the majority of food products during the second half of the day. Nearly one-half of students do not exercise at all. Knowledge about healthy nutrition students‘ is weak. More than half of students would like to have course about healthy nutrition.
Practical recommendations. Students‘ nutrition prevention program would prevent unhealthy
nutrition habits. Students with overweight should be followed up by dietitians.
SANTRUMPOS
KMI – kūno masės indeksas
KTU – Kauno technologojos universitetas pirmo ir antro kurso studentai KMU – Kauno medicinos universitetas
FF - Farmacijos fakulteto pirmo ir trečio kursų studentai PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
p – patikimumo lygmuo
2
1. ĮVADAS
Vienas pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių bei ligų profilaktikos elementų yra sveika mityba. Daugelyje Europos valstybės, taipogi ir Lietuva, ruošia nacionalines maisto saugos, kokybės ir gyventojų mitybos gerinimo strategijas, kuriose prioritetas teikiamas ţmonių sveikatai. Mokslo ţiniomis pagrįstas visuomenės sveikos mitybos mokymas – svarbi šios strategijos įgyvendinimo priemonė (38). Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, parengta Valstybinė maisto ir mitybos strategija ir jos įgyvendinimo priemonių 2003–2010 metų planas, kuris buvo patvirtintas 2003 m. spalio 23 d. (LRV nutarimas Nr. 1325) (14). Sveika ir pilnavertė mityba turi įtakos fiziniam ir protiniam ţmogaus vystymuisi, darbingumui bei ilgaamţiškumui.
Sveika mityba – sveikatos pagrindas. Įvairių mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai turi įtakos mūsų sveikatai net 25–30 proc. (38, 14). Ţinoma, vien valgant sveiką maistą neuţtikrinama gera sveikata, tačiau sudaromos tinkamos galimybės ją išsaugoti ir stiprinti. Šiandien tiek tarptautiniu lygiu, tiek atskirose šalyse pripaţįstama sveikos mitybos svarba saugant ir puoselėjant sveikatą (56, 31).
Senovės mąstytojai teigė, kad mityba - sveikatos, groţio, energijos ir ţvalumo šaltinis. Ţmogus valgo, kad galėtų egzistuoti kaip biologinis organizmas. Valgymas yra ir malonumas, ir svarbi šeimos gyvenimo, socialinių renginių, švenčių dalis. Nuo mitybos priklauso ţmogaus fizinė ir protinė raida, darbingumas, sveikata, gyvenimo trukmė (28).
Sveika mityba yra būtina kiekvienam, tačiau jaunam ir intensyvų protinį darbą dirbančiam ţmogui tai ypač aktualu. Tokiai ţmonių grupei priskiriami studentai. Jei maisto medţiagų trūksta arba jų per daug, iš pradţių gali atsirasti organizmo funkcijų sutrikimai, vėliau gali vystytis maisto medţiagų trūkumo arba pertekliaus sukeliama patalogija (7, 10, 18, 17, 50, 12, 16).
Studentų sveikata nėra pakankamai gera. Daţniausiai pasitaikančios problemos – nervų sistemos ligos, ėduonies paţeisti dantys, regėjimo sutrikimai, judėjimo ir atramos sistemos ir virškinamojo trakto susirgimai,daţnai pasitaiko maţakraujystė (29, 39, 40).
Mokymasis aukštojoje mokykloje labai skiriasi nuo to, prie ko mokinia buvo pripratę mokykloje. Studento pečius uţgula naujos problemos, nauji rūpesčiai, atsakomybė, didţiulė mokslo našta, daţnai pasikeitusi gyvenamoji aplinka, gyvenimo ritmas ir pakitusi mityba.
Mokslininkai tyrę studentų mitybos pokyčius nustatė, rimtus sveikos mitybos sutrikimus (35, 46, 49, 37, 55).
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti Kauno Technologijos Universiteto pirmo ir antro kurso studentų mitybos įpročius bei ţinias apie sveikos mitybos principus.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti studentų mitybos įpročius.
3. LITERATŪROS APŢVALGA
Mokslininkų darbai išspausdinti praeito šimtmečio pabaigoje įrodė, kad apie 50% ţmonių mirčių tiesiogiai yra susiję su netaisyklinga mityba. Daugelį metų buvo sakoma racionali, vėliau subalansuota, mityba. Šiuo metu vis plačiau kalbama apie sveiką mitybą. Sveika mityba – tai tokia mityba, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medţiagas ir energiją idealiam kūno svoriui palaikyti. Kadangi maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, tai šiandien mitybos specialistai kalba apie sveikatinančią mitybą. Būtent toks mitybos apibūdinimas geriausiai atspindi jos reikšmę (13, 42).
3.1. Sveikos mitybos principai 3.2. Pagrindinės taisyklės
Maistas – medţiaga, būtina organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, tai yra palaikyti gyvybę ir skatinti augimą. Visi kuo puikiausiai ţinome taisyklę, kad sveikatą palaikyti ir ją stiprinti, pirmiausiai reiktų valgyti subalansuotą ir sveiką maistą. Pakankamą kiekį energiją turėtume gauti su maistu ne tik tiekiančių maistinių medţiagų – baltymų, riebalų ir vitaminų, bet ir biologiškai aktyvių medţiagų – vitaminų, bioflavonoidų, mineralų, polinesočiųjų riebalų rūgščių ir kt. Tačiau daţnai mūsų mityba būna nevisavertė, neįvairi, neuţtikrinanti biologiškai aktyvių medţiagų poreikio, o tai neigiamai veikia sveikatą. Mitybos racionas turėtų išsiplėsti: valgant daugiau darţovių, vaisių, ţuvies, kuriose gausu ţuvų taukų stiprinančių širdį, bei visą organizmą. Visus maisto produktus galima suskirstyti į 5 grupes: pieno, mėsos, vaisių, darţovių ir grūdų produktus. Iš pieno ir pieno produktų organizmas gauna vertingų baltymų ir kalcio, iš mėsos ir jos grupės produktų – baltymų, geleţies, vitaminų bei mineralinių medţiagų. Iš vaisių pasisavinamas organizmui reikalingas vitaminas C bei folinė rūgštis, stiprinančios atsparumą infekcinėms ligoms ir stresui. Darţovėse yra daug mikroelementų ir maisto skaidulų. Grūdų produktuose – B grupės vitaminų, angliavandenių, maisto skaidulų, mineralinių medţiagų ir baltymų šaltinis. Ţmogus, vartodamas gyvūninės ir augalinės kilmės maisto produktus, gauna visas jam reikiamas maistines medţiagas. Tačiau šiuo metu maistas vis daţniau tampa ligų
(nutukimo, aterosklerozės, diabeto, infarkto, ir kt.) prieţastimi. Asmuo turėtų išmokti pasirinkti tinkamą maisto produktą, bei derinti mitybą atsiţvelgiant į sveikos mitybos rekomendacijas (48, 52, 8).
Pagrindiniai sveikos mitybos principai:
Saikingumas. Net ir būtina maisto medţiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai.
Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 maistinių medţiagų.
Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medţiagų santykis.
Ţmogus jausis gerai, jeigu maitinsis atsiţvelgiant į šiuos kelis sveikos mitybos principus. Kad mityba būtų sveika, rekomenduojama:
kiekvieną dieną rinktis produktus iš visų šešių grupių; daugiausia valgyti produktų iš piramidės bazinės grupės; maţiausiai valgyti riebalų ir cukraus iš viršutinės grupės;
jaunesniems, aktyvesniems, neturintiems antsvorio: valgyti daugiausiai produktų porcijų; vyresniems, pasyvesniems, turintiems antsvorio: valgyti maţiausiai produktų porcijų.
Sveikos mitybos taisyklės:
Valgyti kuo įvairesnį maistą. Išlaikyti normalų kūno svorį.
Pasirinkti maistą, turintį maţai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio (palmių aliejus, kiaulienos taukai ir kt.).
Kuo daugiau valgyti įvairių darţovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų. Kuo maţiau vartoti cukraus ir saldumynų.
Kuo maţiau vartoti valgomosios druskos. Kuo maţiau vartoti alkoholio.
3.3. Sveikos mitybos piramidė
Sveikos mitybos piramidėje maisto produktai suskirstyti į šešias grupes, kurios patalpintos įvairiuose piramidės aukštuose, atsiţvelgiant į tai, kiek jų sutartinių porcijų patartina suvalgyti per parą. Sveikos mitybos piramidėje porcija – tai santykinis produkto kiekis (pavyzdţiui, duonos riekė, vaisius, indelis salotų, stiklinė pieno ir panašiai), o ne absoliutus produkto kiekis ar tūris. Taigi, ši piramidė nurodo, kokią dalį vienas ar kitas produktas turėtų uţimti paros maisto racione. Piramidės pagrindą sudaro maisto produktai, kurių rekomenduojama valgyti daugiausia - duona, grūdai, bulvės ir jų produktai. Tai piramidės pamatinė grupė. Iš piramidės pamatinės grupės rekomenduojama valgyti 5-11 porcijų per dieną (piramidėje porcijos yra santykinis produkto kiekis, pvz. duonos riekė, vaisius). Beveik pusė paros energijos turėtų būti gaunama valgant duoną, kruopas, makaronus ar bulves. Taip valgo 50,4 proc. KMU pirmojo kurso merginų ir 43,9 proc. vaikinų bei 50,8 proc. trečiojo kurso merginų ir 48,8 proc. vaikinų (32). Minėtuose maisto produktuose labai maţai riebalų, bet labai daug maistinių skaidulų. Ypač daug jų turi kepiniai iš rupaus malimo miltų. Maistas, turintis pakankamą maistinių skaidulų kiekį, greitina ţarnyno peristaltiką, apsaugo nuo vidurių uţkietėjimo, divertikuliozės ir hemorojaus. Atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, maistinės skaidulos apsaugo nuo storosios ţarnos vėţio. Klaidingai manoma, kad, valgant duoną ir bulves, galima greičiau nutukti nei valgant kitus produktus. Tačiau krakmolo energinė vertė yra maţesnė nei riebalų arba alkoholio (56). Virš pamatinės grupės viename lygyje pateikiamos dvi produktų grupės - darţovių grupė - rekomenduojama 3 - 5 porcijos per dieną ir vaisių grupė - rekomenduojama 2 - 4 porcijos per dieną. Apie 20 proc. KMU studentų kasdien suvalgo po 400 gramų vaisių ir darţovių, kaip rekomenduoja PSO. Visi kiti suvartoja kur kas maţiau. Tirtas vaisių ir darţovių vartojimo ryšys su sveikata tarp Kretos (Graikija) medicinos universiteto studentų (53, 32). Vaisių ir darţovių suvartojimas buvo tiesiogiai susijęs su maistinių skaidulų, kalcio, magnio, kalio, folio rūgšties ir vitaminų pasisavinimu ir atvirkščiai susijęs su trans-riebalų rūgščių ir cholesterolio įsotinimu. Tirpiosios maistinės skaidulos: pektinai, esantys obuoliuose, serbentuose, agrastuose ir kituose
vaisiuose bei uogose pasiţymi cholesterolį maţinančiu poveikiu. Vaisiai ir darţovės savo sudėtyje turi antioksidantų ir polifenolių, kurie apsaugo skrandţio epitelį nuo uţdegimo, sukelto Helicobacter pylori infekcijos, arba slopina endogeninių kancerogenų nitrozaminų susidarymą skrandyje (5). Darţovėse ir vaisiuose esantis kalis, magnis, kalcis, maţina arterinės hipertenzijos riziką, B grupės vitaminai, tarp jų B6 ir folio rūgštis apsaugo organizmą nuo anemijos. Vitaminas C gerina geleţies pasisavinimą iš augalinių produktų. Antioksidantų (karotinoidų, vitaminų C ir E) trūkumas maiste yra širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų rizikos veiksnys (4). Virš šių dviejų grupių pateikiamos dar dvi produktų grupės - pienas, sūris, jogurtas – 2 - 3 porcijos per dieną ir mėsa, paukštiena, ţuvis, ankštiniai, kiaušiniai, riešutai - rekomenduojama taip pat 2 - 3 porcijos per dieną. Piramidės viršūnėje pateikiama produktų grupė, kuri turėtų sudaryti maţiausią maisto raciono dalį: riebalai, aliejai - juos rekomenduojama vartoti saikingai, cukrus, saldainiai, saldinti gėrimai - šiuos produktus vartoti retai.
Taip kaip ir cukrų druską reiktų vartoti labai saikingai. PSO rekomenduoja, jog bendras druskos kiekis maiste per parą, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei duona, turi būti ne didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (6 g). KMU tirti studentai paţymėjo, kad valgo sūriai (13,1 proc. pirmojo ir trečiojo kurso merginų bei 10,2 proc. vaikinų). Vartojant daug druskos, skatinamas arterinės hipertenzijos vystymasis. Druskos įtaka sergamumui arterine hipertenzija paţymima daugelyje mokslinių tyrimų (11, 34).
Riebiuose mėsos ir pieno produktuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Jos didina cholesterolio kiekį kraujyje. Cholesterolis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse – vystosi aterosklerozė, kuri gali pasireikšti išemine širdies liga arba smegenų insultu (34, 4).
Maisto produktų grupės
Kiek kartų valgyti
Porcijos dydis
Grūdiniai produktai 6 - 11 1 riekė duonos, ½ stiklinės virtų makaronų ar virtų kruopų, ½ stiklinės dribsnių
Darţovės 3 - 5 1 vidutinio dydţio bulvė, 1 stiklinė lapinių darţovių, ½ stiklinės švieţių darţovių
Vaisiai 2 - 4 1 vaisius, ½ stiklinės uogų, ¾ stiklinės sulčių
1lentelė. Paros maisto davinio sudėtis
3.4. Mitybos reţimas
Gyvenimo tempui vis greitėjant, daugeliui iš mūsų nebelieka laiko pasirūpinti savimi ir daţnai sustojame susimąstę, ką aš šiandien valgiau. Studentų darbo krūvis yra labai įtemptas, jiems trūksta laiko pavalgyti, sutrinka mitybos reţimas, t. y. valgymų skaičius per parą, suvalgyto maisto kiekis valgymų metu. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu laiku, nes, atėjus laikui valgyti, ima skirtis daugiau skrandţio sulčių, atsiranda noras valgyti, o pavalgius – maistas greičiau suvirškinamas (30). Labai svarbios virškinimui sąlyginės- refleksinės reakcijos, seilių išsiskyrimas, įprotis valgyti tuo pačiu laiku. Apklausus Kauno medicinos universiteto ir Farmacijos fakulteto pirmo ir trečio kurso studentus paaiškėjo, jog net 34,6 proc. pirmojo ir trečiojo kurso merginų ir 51,1 proc. pirmojo ir trečiojo kurso vaikinų visiškai nesilaiko mitybos reţimo (32). Nereguliariai valgant, daţniau susergama skrandţio ligomis, įvairiais virškinimo sutrikimais. Suaugusiam ţmogui reikėtų valgyti 3 – 4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis. Racionaliausias toks reţimas, kai per pusryčius ir pietus ţmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono, o vakarienei - maţiau nei trečdalį. Vakarieniauti reikėtų likus maţdaug dviem valandom iki miego. Nereguliariai valgantys (kartą ar du kartus per parą) ţmonės daţniau suserga virškinimo trakto ligomis. (19, 30). Šio tyrimo duomenimis, dauguma studentų medikų vakarieniauja nuo 20 iki 24 val. Vakarieniauti reikėtų maţdaug prieš dvi valandas iki nakties miego, patartina iki 20 valandos.
Atskirų valgymų rekomenduojamos energinės vertės
4 valgymai:
pusryčiai 25% paros energinės vertės; pietūs 35% paros energinės vertės;
produktai g sūrio
Mėsa,ţuvis,ankštiniai, kiaušiniai, riešutai
2 - 3 60-100 g liesos mėsos, 1 kiaušinis, 0.5 stiklinės virtų pupelių ar ţirnių, 100 g ţuvies, 1/3 stiklinės riešutų
pavakariai (priešpiečiai) 15% paros energinės vertės; vakarienė 25% paros energinės vertės.
3 valgymai:
pusryčiai 30% paros energinės vertės; pietūs 40-45% paros energinės vertės; vakarienė 25-30% paros energinės vertės.
3.5. Pagrindinių maisto medţiagų reikšmė
Su maistu ţmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medţiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medţiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medţiagų turi savo funkcijas.
Baltymai. Organizmas vartoja baltymus audiniams, pvz.: odai, raumenims, vidaus organams, plaukams ir nagams, auginti ir atstatyti (41). Baltymai sudaryti iš aminorūgščių, kurios skirstomos į „nepakeičiamąsias“ – kurios nesintetinamos organizme ir turi būti gaunamos su maistu, ir „pakeičiamąsias“ – kurios gali būti sintetinamos, esant kitų su maistu gautų aminorūgščių pertekliui. Nepakeičiamos aminorūgštys yra leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas. Vaikams nepakeičiamoji aminorūgštis yra ir histidinas. Baltymai gaunami su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu. Pagrindiniai pripaţinti baltymų šaltiniai yra mėsa, pienas, kiaušiniai ir ţuvis. Nemaţai baltymų galima gauti su pupelėmis, riešutais, grūdiniais maisto produktais. Tačiau nepakeičiamųjų aminorūgščių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose. Suaugęs ţmogus apie pusę reikiamo baltymų kiekio turėtų gauti su gyvuliniu maistu. Augaliniai baltymai virškinami sunkiau ir blogiau įsisavinami.
Vidutiniam suaugusiam ţmogui per dieną reikia nuo 45 g (moterims) iki 53 g (vyrams) baltymų. Tokį kiekį galima gauti su 160 - 185 g liesa, ant grotelių kepta mėsa, 180 - 210 g kieto sūrio, 7-8 kiaušiniais ar 17 - 20 riekių rupios duonos.
Per didelis baltymų suvartojimas kenkia organizmui, nes padidėja alergijų pavojus, pasunkėja kepenų, inkstų veikla, sąnariuose gali kauptis druskos. Jei baltymų organizmas gauna nepakankamai, tai sumaţėja atsparumas infekcinėms ligoms.
Riebalai. Tai viena svarbiausių maisto medţiagų, kuri yra visų ţmogaus organizmo ląstelių sudėtyje. Riebalai yra geras energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos procesuose, maistui suteikia juslines savybes (skonį, kvapą, spalvą), lėtina virškinimą, tuo būdu atitolina alkio jausmą. Su riebalais organizmas gauna ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K bei pagerina šių vitaminų įsisavinimą.
Paprastai bendras suvartojamų riebalų kiekis turėtų būti apie 95 g per dieną vyrams ir 75 g moterims. Augalinės kilmės riebalai turėtų sudaryti vieną trečdalį, o gyvūninės – du trečdalius riebalinių produktų normos. PSO rekomenduoja, kad polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykis maiste būtų nuo 0,5 iki 1 (47, 15). Riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. paros maisto davinio energijos, o didesnę riebalų dalį turi sudaryti augaliniai riebalai. Tačiau KMU ir Farmacijos fakultetų apklaustų pirmo ir antro kurso studentų tyrimo duomenimis, 11,3 proc. pirmojo kurso merginų ir 28,1 proc. vaikinų bei 18 proc. trečiojo kurso merginų ir 41,5 proc. vaikinų daţniau vartojo gyvulinės kilmės riebalus (32). Šeštadalį polinesočiųjų riebalų rūgščių turėtų sudaryti omega-3 riebalų rūgštys, kurių esama jūros ţuvų riebaluose. Jūros ţuvyse (silkėje, tune, skumbrėje, lašišoje) ir kitų jūros gyvūnų taukuose yra ilgą anglies atomų grandinę turinčių omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių (eikozapentaeno ir dokozaheksaeno). Jos maţina trigliceridų kiekį kraujyje, trombocitų agregaciją ir kraujo krešumą, todėl maţėja trombozių rizika. Polinesočiosios riebalų rūgštys būtinos gyvybinei organizmo veiklai. Linolio ir linoleno rūgščių ţmogaus organizmas nesintetina, todėl jų organizmas turi gauti su maistu. Linolio rūgštis – pagrindinė daugumos aliejų (saulėgrąţų, sojos, kukurūzų) sudedamoji dalis. Omega-6 polinesočiosios riebalų rūgštys gerina antioksidantų (vitamino E ir karotinoidų) pasisavinimą, maţina maţo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį kraujyje (4).
Atliko tyrimo duomenimis KMU 55,7 proc. pirmojo kurso merginų ir 54,4 proc. vaikinų vartojo ţuvies produktus vieną kartą per savaitę ir 63,1 proc. trečiojo kurso merginų bei 63,4 proc. vaikinų. Net 34,8 proc. pirmojo kurso merginų ir 31,6 proc. vaikinų paţymėjo, kad visai nevartoja ţuvies produktų, palyginus su trečiojo kurso studentais, atitinkamai – 18,0 proc. merginų ir 26,8 proc. vaikinų, o kasdien ţuvies produktus vartojo 1,2 proc. pirmojo kurso ir 2,1 proc. trečiojo kurso studentų (32). Panašūs rezultatai gauti ištyrus Bialystoko medicinos universiteto studentus (Lenkija). Daugiau kaip pusė studentų ir studenčių valgė ţuvį kartą per savaitę ir ši tendencija išlaikyta per visus studijų metus (9).
Riebalai sudaryti iš glicerolio ir riebiųjų rūgščių. Riebiosios rūgštys yra šios – sočiosios, mononesočiosios ir polinesočiosios. Gyvulinės kilmės riebaluose vyrauja sočiosios riebiosios rūgštys (SRR), o augalinės kilmės riebaluose daugiau mononesočiųjų (MNRR) ir polinesočiųjų (PNRR) riebiųjų rūgščių. Nustatyta, kad PNRR labai svarbios aterosklerozės profilaktikai, nes maţina cholesterolio kiekį kraujyje. MNRR yra lengvai organizmo įsisavinamos ir beveik neturi įtakos cholesterolio koncentracijai kraujyje.
Angliavandeniai. Tai lengviausiai prieinamas energijos šaltinis. Pagal sveikos mitybos koncepciją, angliavandenių kiekis paros maisto racione turi būti keturis kartus didesnis nei baltymų, taip pat keturis kartus didesnis nei riebalų. Angliavandeniai – svarbūs ne tik kaip energijos šaltinis, bet jie yra audinių ir ląstelių sudėtyje.
Maistas, kuriame gausu angliavandenių (duona, grūdų produktai, bulvės) laikomas tukinančiu (angliavandenių perteklius virsta riebalais). Tačiau iš tiesų jis tukina maţiau negu riebus maistas. 1g angliavandenių suteikia maţiau energijos ir greičiau uţpildo skrandį, dėl to sunku per daug persivalgyti. Nutunkama tik tuomet, kai iš bet kokio maisto gautos energijos kiekis viršija sunaudojamą energijos kiekį.
Angliavandeniai. Šiai grupei priklauso ir maistinės skaidulos, kurių ţmogaus organizmas per parą turi gauti apie 20 – 30 g. Maistinės skaidulos maţina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, gerina ţarnyno veiklą.
3.6. Vegetarizmo populiarėjimas
Vegetarizmo pradţia glūdi senovės Azijoje. Vegetarai teigia, kad valgant mėsą, organizme susidaro toksinių medţiagų, kurios nuodija ląsteles, trumpina gyvenimą, daro ţmogų dirglesnį ir piktesnį. Gyvūninės kilmės maistą atsisakoma valgyti dėl įvairiausių prieţasčių: ekonominių, sveikatos, religinių ir dėl mados. Vegetarai nevartoja alkoholio, nerūko (27).
Vegetarizmo tipai :
Veganai – grieţtas (visiškas) vegetaras – nevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų. Amerikoje jų yra apie 2% visų vegetarų.
Laktovegetarai – valgo pieną ir pieno produktus (propaguoja krišnajistai, vienuoliai trapistai).
Semivegetarai ar iš dalies (pusiau) vegetarai – nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir ţuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.
Valgantieji gyvūninės kilmės maisto produktus pagrindines aminorūgštis vartoja proporcijomis, optimaliomis ţmogaus organizmui. Augalinis maistas (išskyrus sojos pupas ir ankštinius) netobulas, nes trūksta vienos ar kitos aminorūgšties. Iš gyvulinio maisto (ypač mėsos) rezorbuojama 30% viso mėsoje esančio geleţies (Fe) kiekio, o iš augalinio maisto tik 10%. Nei piene, nei kiaušiniuose nėra pakankamai jonizuotos Fe. Fitino rūgštis, esanti košėse, reaguoja su augalų Fe ir sudaro netirpų junginį. Geleţies deficitas atsiranda po 4 mėnesių nuo vegetarizmo pradţios, kai išeikvojamos organizme esančios (kepenyse, kaulų čiulpuose) geleţies atsargos. Dėl to daugelyje pasaulio šalių maisto produktai papildomi Fe druskomis (27).
Vegetarams aktualus vitamino B12 trūkumas. Uţsienyje vegetarams skirtas augalinis maistas uţkrečiamas vitaminą B12 sintezuojančiais mikroorganizmais. Veganai turi vartoti vitaminu B12 praturtintą sojos pieną, košes. Kalcio deficitas labai svarbus nevartojantiems pieno ir jo produktų. Augaliniuose maisto produktuose yra tik 1/10 ţmogui reikalingo kalcio. Vartojant daug maisto skaidulų, blokuojama kalcio rezorbcija, dėl to veganai nuolat turi vartoti kalciu praturtintą sojos pieną ir sojos varškę. Vegetarų mityba turėtų būti papildyta riešutiniu sviestu, dţiovintais vaisiais, duona, grūdų patiekalais, saikingai saldumynais ir riebalais, nes augalinis maistas maţai kaloringas ir teikia nedaug energijos (27).
Gerai suplanuota vegetarinė dieta su įvairiais priedais gali aprūpinti organizmą įvairiomis maistinėmis medţiagomis. Tik ar tokia dieta nulemia ilgaamţiškumą, ar labai gerą sveiką dar nėra įrodyta (27).
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vis populiaresnis vegetarizmas. Tarp studentų tik apie 7 proc. ovovegetarų ar laktovegetarų. Tik 1,8 proc. pirmojo kurso vaikinų yra veganai. Dauguma vegetarų nevalgo tik mėsos, tačiau vartoja pieno produktus, ţuvį ir kiaušinius. Todėl jiems baltymų netrūks, jei suvalgomas pakankamas maisto kiekis. Mėsa yra svarbus geleţies, cinko, B grupės vitaminų šaltinis, todėl vegetarai turėtų pagalvoti, iš kur jie gaus šių maisto medţiagų. Tikrieji vegetarai, kurie valgo tik augalinius produktus, negauna vitamino B12, todėl turi jo vartoti papildomai. Gali trūkti kalcio, kurio daugiausia gaunama su pieno produktais. Reikėtų
valgyti pakankamai ankštinių darţovių ir riešutų, kad maisto davinyje netrūktų baltymų (11). Didţioji dalis studentų medikų nėra vegetarai. Įdomu, kad 10,7 proc. trečiojo kurso merginų ir 3,5 proc. vaikinų yra semivegetarai. Išemine širdies liga vegetarai serga rečiau nei valgantys mėsą. Vegetariškose dietose paprastai kur kas maţiau riebalų, tarp jų ir sočiųjų, bei cholesterolio nei paprastose mėsiškose dietose. Vegetariškame maiste gausu nevirškinamų maistinių skaidulų – tai kitas veiksnys, padedantis maţinti lipidų kiekį kraujyje. Tai parodė ir išsamūs tyrimai Filadelfijoje, Farmacijos koledţe, tiriant vegetarizmo įtaką Farmacijos fakulteto studentams (45).
Tik maţa dalis studentų medikų nevartoja maisto papildų, net 70 proc. vartoja įvairius vitaminus. Daţniau maisto papildus vartojo pirmojo ir trečiojo kurso merginos. Jei ţmogus valgo įvairų maistą, pakankamai švieţių darţovių ir vaisių, laikosi kitų sveikos mitybos taisyklių, jis gauna visų reikiamų maisto medţiagų, todėl maisto papildai nereikalingi. Kol kas nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, kad vitaminų vartojimas didelėmis dozėmis gali padėti išsaugoti ar pagerinti ţmogaus sveikatą (pvz., apsaugoti nuo vėţio). Ţinoma, daugelio virusinių ligų profilaktikai ţiemą, kai darţovės ir vaisiai neturi tiek vitaminų, taip pat po antibiotikų vartojimo vitaminus būtina vartoti (53).
3.7. Fizinio aktyvumo įtaka sveikatai
Ţmogaus gyvybinei veiklai palaikyti būtina energija. Vienintelis energijos šaltinis yra maistas. Iš maisto gaunama cheminė energija panaudojama trijų rūšių darbui: mechaniniam (raumenų susitraukimui), elektriniam (jonų pernešimui per ląstelių membranas) ir cheminiam (naujų molekulių sintezei). Su maistu gaunama ir organizmo sunaudojama energija apskaičiuojama kalorijomis. Iš vieno gramo riebalų ţmogaus organizmas gauna 9 kcal, iš vieno gramo baltymų – 4 kcal ir iš vieno gramo angliavandenių – taip pat 4 kcal. Ţmogaus organizmas sunaudoja tik tiek energijos, kiek jam būtinai reikia. Skirtumas tarp gaunamos ir išeikvojamos energijos reiškiamas energiniu balansu. Jeigu ţmogaus organizmas gauna daugiau energijos negu sunaudoja, energinis balansas pasidaro teigiamas ir energijos perteklius organizme kaupiasi riebalų pavidalu. Tyrimai rodo, jog maţas fizinis aktyvumas yra daugelio ligų (išeminės širdies ligos, arterinės hipertenzijos, storosios ţarnos vėţio, nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto
ir, ţinoma, nutukimo) rizikos veiksnys (38, 34). Kauno medicinos universiteto 30,1 proc. pirmojo ir trečiojo kurso merginų ir 35,7 proc. vaikinų sportuoja dvi dienas per savaitę(p>0,05). Tris ar keturias dienas per savaitę sportuoja 21,2 proc. pirmojo ir trečiojo kurso merginų bei 22,4 proc. pirmojo ir trečiojo kurso vaikinų (p>0,05) (32).
2003 metais Arkanzase valstybiniu mastu įgyvendinta programa, sauganti vaikus nuo antsvorio. Amerikos pediatrų akademija ir medicinos asociacija rekomenduoja kasmetinį kūno masės indekso įvertinimą, jo lyginimą su tėvų kūno masės indeksais, kaip būdą išvengti antsvorio. 2003 metų YRBS (angl. Youth Risk Behavior Surveillance, Jaunimo rizikingos elgsenos centras) apklausa parodė, kad 27,0 proc. aukštųjų mokyklų studentų turi antsvorį arba linkę į nutukimą (6). Samelveiso universitete, Budapešte (Vengrija), ištyrus 264 studentus, antsvoris ir pilvinis nutukimas vyravo tarp vaikinų. Straipsnyje nurodoma, jog didelės įtakos antsvoriui turėjo netinkama dieta ir ţinių apie sveiką mitybą stygius (3). Vertinant Kauno medicinos universiteto pirmojo kurso studentus, 4,3 proc. merginų ir 15,8 proc. vaikinų turėjo antsvorį, o trečiajame kurse – 9,0 proc. merginų ir 14,6 proc. vaikinų (32). Kasdien patariama judėti maţiausiai 30 minučių, kad pagreitėtų kvėpavimas ir ţmogus suprakaituotų. Galima pasirinkti prieinamiausią ir malonumą teikiantį fizinio aktyvumo būdą: vaikščioti, plaukti, vaţiuoti dviračiu, ţaisti krepšinį arba tinklinį. JAV atliktas koledţų studentų tyrimas. 35 proc. studentų kūno masės indeksas buvo didesnis nei 25. 46 proc. studentų bandė koreguoti antsvorį, iš jų 54 proc. moterų ir 41 proc. vyrų svorio kontrolei didino fizinį aktyvumą bei laikėsi dietos (33). Įdomi lyginamoji studija atlikta lyginant Japonijos ir Korėjos studentes. Japonijos studentės labiau nei Korėjos rūpinosi idealiu kūno masės indeksu (KMI) ir laikėsi mitybos reţimo (43). JAV, vertinant studentų mitybos įpročius, atsiţvelgiant į lytį, pastebėta, kad moterys labiau rūpinasi savo kūno svoriu, jo korekcijai naudoja fizinius pratimus (44).
Suaugę ţmonės pagal atliekamą darbą ir tam eikvojamą energiją skirstomi į 5 fizinio aktyvumo grupes (2 lentelė) (27).
3.8 Alkoholis ir sveikata
Alkoholis, patekęs į ţmogaus organizmą, greitai patenka į kraują ir veikia centrinę nervų sistemą, ypač svarbiausią jos dalį – galvos smegenų ţievę, kuri yra labia jautri. 1987 m. Tarptautinis vėţio tyrimų centras paskelbė, kad tarp alkoholio vartojimo ir susirgimo burnos
ertmės, ryklės, gerklų, stemplės ir kepenų vėţiu yra tiesioginis ryšys. Naujausioje mokslinėje literatūroje randama duomenų, jog alus yra storosios ţarnos vėţio rizikos veiksnys (2). KMU atlikto tyrimo duomenimis, 22,5 proc. pirmojo ir trečiojo kurso merginų bei 23,4 proc. vaikinų kartą per savaitę vartojo alkoholinius gėrimus, daţniausiai – alų. 1,3 proc. pirmojo ir trečiojo kurso merginų bei 2,1 proc. vaikinų geria alų kasdien. Du tris kartus per savaitę vartoja alkoholinius gėrimus 3,1 proc. Pirmojo ir trečiojo kurso merginų ir 9,2 proc. vaikinų (32).
2 lentelė. Rekomenduojamas kilokalorijų suvartojimas pagal atliekamą fizinį darbą
Pereinant į rinkos ekonomiką labai išaugo maisto produktų kainos, anksčiau buvę pigūs, biologiškai vertingi maisto produktai šiuo metu labiausiai socialiai paţeidţiamos gyventojų grupėms tampa sunkiai prieinamos. Keičiasi ir vartojamų maisto produktų asortimentas,ir jų kokybė bei kiekis. Ţmonės pradėjo vartoti pigesnius, biologiškai maţiau vertingus maisto produktus, vis labiau nutolstančius nuo natūralių, neapdorotų ir visapusiškai naudingų ţmogaus organizmui. Senovės filosofai teigė jog, sveikiausia mityba yra ta, kai ţmogus valgio metu gauna visas jam būtinas maisto medţiagas, jų nepadaugina. Visi stengėsi maistui naudoti kuo
Fizinio aktyvumo grupė Energijos kiekis (kcal)
Vyrams Moterims
I (labai lengvas darbas – tarnautojai, studentai) 2100 - 2450 1800 - 2000 II (lengvas fizinis darbas – pardavėjai, medicinos
seserys, aptarnavimo sferos darbuotojai) 2500 - 2800 2100 – 2200 III (vidutinio sunkumo fizinis darbas – chirurgai,
autobusų vairuotojai ir kiti dirbantys mechanizuotą darbą)
2950 - 3300 2500 – 2600
IV (dirbantys sunkų fizinį darbą – ūkininkai, statybininkai ir kiti dirbantys nemechanizuotą ar iš dalies mechanizuotą fizinį darbą)
3400 - 3850 2850 – 3050
V (dirbantys labai sunkų fizinį darbą - betonuotojai, krovėjai, miško darbininkai ir kiti, dirbantys nemechanizuotą fizinį darbą)
natūralesnius maisto produktus, kuriuose būtų išlikę visi sveikam organizmui palaikyti būtini elementai ir maisto medţiagos. Ne paslaptis, jog studentai priklauso visuomenės daliai, kurios mėnesinės pajamos neleidţia įsigyti aukšta maistine verte pasiţyminčių produktų. Atlikti tyrimai rodo koks didelis procentas studentų turi tam tikrų sveikatos sutrikimų priklausančių nuo mitybos (1).
4. TYRIMO METODIKA
4.1. Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika
Tyrimo objektas: Kauno technologijos universiteto pirmo ir antro kursų studentai. Anketinė
apklausa buvo vykdoma 2006 m. rugsėjo – gruodţio mėnesiais. Pagal parengtą anoniminę anketą buvo apklausta 310 studentų: 18 metų – 82 studentai (26,45 proc.), 19 metų – 121 studentas (t.y 39,03 proc.), 20-ties metų – 91 (29,35 proc.) ir daugiau nei 20 m. – 16 (5,16 proc.). Iš jų buvo 185 moterys (59,68 proc.) ir vyrai 125 (40,32 proc.). Iš viso buvo išdalinta 350 anketų, surinkta 310 anketų. Atsako daţnis – 88,6 proc.
Pasirinkti pirmo ir antro kurso studentai, kadangi šiame periode matomi ryškiausi pasikeitimai jauno ţmogaus gyvenime: keičiasi gyvenamoji vieta, dienotvarkė, draugai, studentas tampa savarankišku, atsakingu uţ save ir savo veiksmus.
Anketa buvo sudaryta iš 37 klausimų apie studentų mitybos ir gyvensenos ypatumus, bei ţinias apie mitybą. Kiekviename klausime pateikti keli galimi atsakymų variantai, iš kurių studentai galėjo pasirinkti labiausiai jiems tinkantį. Anketa buvo anoniminė.
Studentų faktinė mityba analizuota pagal anketoje nurodytą valgymų laiką bei daţnį, produktų bei gėrimų asortimentą, suvartojamų maistinių medţiagų procentinę dalį, fizinį aktyvumą, bei ţinias apie sveiką mitybą. Taip pat buvo skaičiuojamas studentų kūno masės indeksas, tai ūgio ir svorio santykio rodiklis, leidţiantis įvertinti ar ţmogaus svoris normalus, ar yra antsvoris bei nutukimas. Šis indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = Kūno masė (kg) / Ūgis (m2
1. nepakankamas svoris < 18,5 2. normalus svoris 18,5-24,99 3. antsvoris 25-29,99
4. I laipsnio nutukimas 30 – 39,9 5. II laipsnio nutukimas > 40
4.2. Statistinė duomenų analizė
Rezultatų apdorojimui buvo naudojamas programinis statistinių duomenų paketas SPPS 13,0 for Windows.
Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse bei grafikuose. Daugumoje jų vertinamas atsakymų į anketos klausimus daţnis (procentais) įvairiuose tiriamųjų grupėse: pagal lytį, kūno masės indeksą. Pateikiant rezultatus nurodomas statistinių hipotezių patikimumas. Anketinių duomenų analizei buvo naudotas 2
testas. Naudoti šie statistinių išvadų patikimumo lygiai: p<0,05 – patikima, p>0,001, p>0,0001 – labai patikima.
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 5.1. Studentų mitybos įpročiai 5.1.1 Tiriamosios grupės charakteristika
Apklausti Kauno Technologijos universiteto pirmo ir antro kursų studentai pasiskirstė į tris grupes pagal kūno masės indeksą. Iš 310 apklaustų studentų tik 2 vaikinai (5,1 proc.) ir 37 (94,9 proc.) merginos priklauso pirmajai grupei, pagal kūno masės indeksą, KMI iki 18,4. Antrai grupei priklausančių studenčių yra daugiau nei studentų (atitinkamai 55,9 proc. ir 44,1 proc.). Antsvorį turi daugiau merginų nei vaikinų (atitinkamai 66,7 proc. ir 33,3 proc.). Statistiniam skirtumo tarp nepriklausomų kintamųjų, išreikštu procentais patikrinimui, pasinaudojame 2
testu, pasirinkus patikimumo lygius 0,05 ir 0,001. Palyginant su atliktu KMU FF studentų tyrimu galime teigti, jog daugiau KTU studentų turi antsvorį (32).
1 pav. Studentų pasiskirstymas į grupes pagal kūno masės indeksą.
5,1% 94,9% 44,1% 55,9% 66,7% 33,3% 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 P roc e nt a i iki 18,4 18,5-24,9 25-29,9 KMI grupės Vyras Moteris
Studentai, kurių kūno masės indeksas yra maţesnis nei 18,4, net 19,4 proc. savo kūno masę vertina, kaip per maţą. Net 16,0 proc. studentų, kurių KMI rodiklis - 18,5-24,9 savo kūno masę vertina kaip per didelę.
2 pav. Savo kūno masės įvertinimas pagal KMI grupes.
5.1.2 Studentų mitybos reţimas
KTU studentų mityba nėra reguliari. Pirmo ir antro kursų studentai nesilaiko mitybos reţimo. Net 18,39 proc. apklaustų studentų iš viso nesilaikė mitybos reţimo, „kartais“ atsakė 51,29 proc., o tik 4,84 proc. studentų pavyksta laikytis mitybos reţimo. Šiuos tyrimo duomenis lyginant su KMU studentų apklausos duomenis, galime teigti jog KTU studentų mitybos reţimas yra geresnis. KMU studentų tyrimo duomenimis net 40,0 proc. pirmojo kurso studenčių medikių ir 54,7 proc. studentų medikų nesilaikė mitybos reţimo. Nereguliariai valgė 29,5 proc. trečiojo kurso merginų ir 46,3 proc. vaikinų (32).
Apdorojus gautus KTU studentų anketos duomenis galime teigti, jog taip pat skyrėsi valgymų laikas bei valgymų skaičius. Tik 12,3 proc. (vaikinų 24,0 proc. ir merginų 4,3 proc.)
19,4% 80,6% 4,7% 79,3% 16,0% 15,4% 84,6% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% p ro c e n ta i iki 18,4 18,5-24,9 25-29,9 KMI grupės Per mažas Normalus Padidintas
valgo 5 ir daugiau kartų per dieną. Tris – keturis kartus dienoje valgo 66,4 proc. apklaustų studentų ir 74,1 proc. studenčių. Vieną kartą per dieną valgė tik 21,6 proc. studenčių, ir 9,6 proc. studentų. Palyginus su atliktu KMU FF (32) tyrimu - KTU studentų valgymų dienoje skaičius yra maţesnis. Kauno medicinos universiteto Medicinos ir Farmacijos fakultetų pirmakursių 31,0 proc. (32,2 proc. pirmojo kurso merginų ir 29,8 proc. vaikinų) valgė keturis kartus per dieną. Kas trečias pirmojo kurso studentas ir kas antras trečiojo kurso valgė du kartus dienoje. Vieną kartą per dieną valgė tik 1,7 proc. pirmojo kurso studenčių, taip pat 1,8 proc. trečiojo kurso studenčių. Tarp vaikinų taip valgančių nebuvo (32).
Taip pat nustatyti studentų valgymo laiko paskutinį kartą dienoje skirtumai atsiţvelgiant į jų gyvenamąją vietą ir lytį. Plačiau apie skirtumus ţiūrėti 3 lentelėje.
3 lentelė. Paskutinis maitinimasis dienoje pirmo – antro kurso studentų tarpe, pagal gyvenamąją vietą Kur gyvenate? Kada paskutinį kartą valgote dienoje?
Lytis Iš viso Iš viso
S tudentų be ndra butyj e Vyras Moteris 2 14,236, l.l. 3, p 0,003 Iki 18 val. 2 4 6 6,5% 14,8% 10,3% 18 - 20 val. 2 7 9 6,5% 25,9% 15,5% 20 - 22 val. 16 16 32 51,6% 59,3% 55,2% vėliau nei 22 val. 11 _ 11 35,5% 19,0% Iš viso 31 27 58 100,0% 100,0% 100,0% S u tėva is Vyras Moteris 2 67,080, l.l. 3, p 0,000 Iki 18 val. - 17 17 - 18,9% 11,3% 18 - 20 val. 6 52 58 9,8% 57,8% 38,4% 20 - 22 val. 38 11 49 62,3% 12,2% 32,5% vėliau nei 22 val. 17 10 27 27,9% 11,1% 17,9% Iš viso 61 90 151 100,0% 100,0% 100,0% Nuomojama me bute Vyras Moteris 2 11,739, l.l. 3, p 0,000 Iki 18 val. - 10 10 - 14,7% 9,9% 18 - 20 val. 10 28 38 9,8% 57,8% 38,4% 20 - 22 val. 9 19 28 27,3% 27,9% 27,7% vėliau nei 22 val. 14 11 25 42,4% 16,2% 24,8% Iš viso 33 68 101 100,0% 100,0% 100,0%
Šioje lentelėje pateikti duomenys rodo, jog iš 58 studentų gyvenančių bendrabutyje, tik vyrai nurodė, kad valgo vėliau nei 22 val. (35,5 proc.). Studentės, lyginant su studentais valgyti baigia iki 20 val. (atitinkamai 25,9 proc. ir 6,5 proc.), ir iki 18 val. (atitinkamai 14,8 proc. ir 6,5 proc.), baigia valgyti iki 20val. (χ2 = 14,236, l.l. = 3, p= 0,003). Panašiai elgėsi studentai gyvenantys su tėvais. Iš 151 studento gyvenančio kartu su tėvais didţioji dauguma vyrų, lyginant su moterimis valgo vėliau nei 20 val. (89,9 proc.) Studentės, lyginant su studentais valgyti baigia iki 20 val. atitinkamai 57,8 proc. ir 9,8 proc., ir iki 18 val. (18,9 proc.) (χ2
= 14,236, l.l. = 3, p= 0,003 < 0,05). Studentai daţniau nei studentės gyvenančios nuomojame bute (atitinkamai 42,4 proc. ir 16,2 proc.) valgo vėliau nei 22 val. Studentės daţniau nei studentai (atitinkamai 41,2 proc. ir 30,3 proc.) baigia valgyti iki 20val. (χ2
= 11,739, l.l. = 3, p= 0,000).
4 lentelė. Paskutinis maitinimasis, suskirsčius studentus į grupes pagal kūno masės indeksą. Kada paskutinį kartą valgote dienoje? KMI grupės iki 18,4 18,5-24,9 25-29,9 Iš viso Iki 18 val. - 33 - 33 2 28,104, l.l. 6, p 0,000 - 12,9% - 10,6% 18 - 20 val. 20 85 - 105 51,3% 33,2% - 33,9% 20 - 22 val. 12 91 6 109 30,8% 35,5% 40,0% 35,2% vėliau nei 22 val. 7 47 9 63 17,9% 18,4% 60,0% 20,3% Iš viso 39 256 15 310 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%
Studentai priklausantys II – ai grupei pagal kūno masės indeksą (KMI-18,5-24,9) paskutinį kartą dienoje valgo iki 18.00 val., Studentai turintys antsvorį valgo daug vėliau nei rekomenduojama. 40,0 proc. tokių studentų valgo po 20 val. ( 2 28,104, l.l. 6, p 0,000). Lyginant su KMU FF atliktu tyrimu, matome, jog KTU studentų mitybos reţimas yra taisyklingesnis. Kadangi studentai medikai yra linkę daţniau vakarieniauti nuo 20 iki 24 val. Vaikinai paskutinį kartą linkę valgyti vėliau nei merginos (32).
KMU studentai vakarieniauja vėliau. Tai gali įtakoti didesnis mokymosi krūvis, didesnis paskaitų skaičius dienoje ir mokymasis po paskaitų bibliotekose. Taip pat KMU studentams sunkiau grįţti po paskaitų į gyvenamuosius bendrabučius, nei KTU studentams, kadangi KTU studentams paskaitos daţniau vyksta šalia bendrabučio esančiame universiteto pastate. Taip pat KTU studentai turi didesnį maitinimosi įstaigų pasirinkimą šalia studijų vietos. Tai galėtų būti kelios prieţastys, kodėl KTU studentų mitybos reţimas yra taisyklingesnis.
5.1.3 Savo mitybos įvertinimas
5 lentelė. Studentų savo mitybos įvertinimas Kaip vertinate savo mitybos įpročius?
Atvejų
skaičius Procentai
Mityba labai sveika 8 2,58
Mityba nėra sveika, valgau daugiau greito
maisto. 86 27,74
Mityba sveika, retkarčiais pasitaiko
nukrypimų 110 35,48
Mityba pusiau sveika 104 33,55
Neatsakė 2 0,65
Iš viso 310 100,00
Studentų mityba nėra sveika, studentai valgo daug greito maisto, tai nurodo 27,74 proc. apklaustų studentų. Jog mityba sveika, tik retkarčiais pasitaiko nukrypimų atsakė - 35,48 proc. apklaustųjų. Ir tik 2,58 proc. apklaustų KTU studentų atsakė jog jų mityba yra sveika. Lyginant KTU su KMU FF (32) gautais duomenimis galime teigti, jog studentai savo mitybą vertina vienodai.
Apklausos metu siekta išsiaiškinti veiksnius, trukdančius sveikai maitintis, mitybos reţimo paţeidimų prieţastis. Daugiausiai studentai paţymėjo, jog jiems sveikai maitintis trukdo laiko stoka. Analizuojant gautus duomenis ir suskirsčius studentus į tris pagrindines grupes pagal kūno masės indeksą, galima teigti, jog visos KMI grupės pabrėţia, kad mityba nėra sveika dėl laiko stokos (atitinkamai 56,3 proc., 84,5 proc., 84,6 proc.). Nedidelė dalis studentų (10,1 proc.) pagrindine nesveikos mitybos prieţastimi nurodo ţinių stoką, 7,9 proc. lėšų stoką. ( 2
20,348, l.l. 6, p 0,002). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp sveikatos grupių nėra. Plačiau pateikti duomenys 6 lentelėje.
6 lentelė. Sveikai maitintis trukdantys veiksniai Jei jūsų mityba
nėra sveika, tai kas trukdo sveikai maitintis? KMI grupės iki 18,4 18,5-24,9 25-29,9 Iš viso Ţinių stoka 6 20 2 28 2 20,348, l.l. 6, p 0,002 18,8% 8,6% 15,4% 10,1% Laiko stoka 18 197 11 226 56,3% 84,5% 84,6% 81,3% Lėšų stoka 8 14 - 22 25,0% 6,0% - 7,9% Aplinkinių nuomonė - 2 - 2 - 0,9% - 0,7% Iš viso 32 233 13 278 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%
Merginų tarpe dietos yra ţymiai populiaresnės nei vaikinų. Pirmo – antro kurso 60,5 proc. studenčių yra bandţiusių įvairių dietų maţinančių kūno svorį, tarp vaikinų tokių buvo tik 8,0 proc. ( 2 87,548, l.l. 2, p 0,000).
Lyginant su KMU atlikto tyrimo duomenimis, studentai medikai daugiau domisi įvairių dietų įtaka sveikatai. Tačiau, palyginus KMU FF (32) ir KTU studentų gautus duomenis galime teigti, jog KTU studentai daţniau bando įvairias dietas. Galbūt KMU studentai dietinę mitybą vertina kritiškiau, todėl dietos yra maţiau populiarios tarp jų.
8,0% 90,4% 60,5% 39,5% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 100,0% proc e nt a i Vyras Moteris
Ar bandėte laikytis dietos?
Taip Ne
3 pav.“ Ar bandėte kada nors laikytis dietos?“
5.1.4 Tiriamųjų fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas labai svarbus veiksnys palaikantys gerą savijautą, bei yra viena iš profilaktinių priemonių prieš viršsvorį bei nutukimą.
Studentų tarpe profesionaliai sportuojančių buvo nedaug. Tačiau sportuojančių dvi dienas per savaitę buvo 37,6 proc. studentų ir 23,2 proc. studenčių. Panašus skaičius studentų buvo sportuojančių tris ar keturias dienas per savaitę ( 2
44,883, l.l. 4, p 0,000). Palyginus su KMU FF (32) gautais rezultatais galime teigti jog tarp KTU studentų fizinis aktyvumas yra populiaresnis bei intensyvesnis (plačiau 7 lentelėje). Studentų medikų ir studenčių medikių fizinis aktyvumas reikšmingai nesiskyrė. Sportuoja dvi dienas per savaitę 30,1 proc. pirmojo ir trečiojo kurso merginų ir 35,7 proc. vaikinų (p>0,05). Tris ar keturias dienas per savaitę sportuoja 21,2 proc. pirmojo ir trečiojo kurso merginų bei 22,4 proc. pirmojo ir trečiojo kurso vaikinų (p>0,05) (32).
4 pav. Studentų pasiskirstymas, pagal sportavimo dažnumą. 14,4% 49,2% 37,6% 23,2% 33,6% 18,4% 11,2% 3,8% 3,2% 5,4% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0% 35,0% 40,0% 45,0% 50,0%
Nesportuoju 2 dienas 3-4 dienas Labai dažnai,
nes užsiimu profesionaliu
sportu
Darau rytinę mankštą
Ar dažnai sportuojate?Kaip dažnai per savaitę?
Vyras Moteris
7 lentelė. Intensyviai besimankštinančių studentų pasiskirstymas apklaustųjų tarpe
Ar Jūsų mankšta trunka
netrumpiau kaip 20min., kurios metu sušyla visas raumenynas, padaţnėja širdies susitraukimų daţnis ir išsiskiria prakaitas?
Lytis Iš viso
Vyras Moteris Neatsakė 4 16 20 2 13,793, l.l. 2, p 0,001 3,2% 8,6% 6,5% Taip 88 92 180 70,4% 49,7% 58,1% Ne 33 77 110 26,4% 41,6% 35,5% Iš viso 125 185 310 100,0% 100,0% 100,0%
Studentų maisto raciono pasirinkimo galimybės
Galimybė rinktis maisto produktus, priklauso nuo studentų materialinės padėties bei gyvenamosios vietos. Atlikto tyrimo duomenimis, 61,0 proc. Studentų gali rinktis įvairius maisto produktus pagal poreikius (8 lentelė). Lyginant su KMU FF atliktu tyrimu (32) galime teigti, jog KTU studentai daţniau gali leisti sau nusipirkti tai ko nori.
8 lentelė. Finansinės studentų galimybės Ar Jūsų pajamos
leidţia Jums valgyti tai, ką norite?
Lytis Iš viso
Vyras Moteris Ne - 11 11 2 9,208, l.l. 2, p 0,010 - 5,9% 3,5% Retkarčiais galiu nusipirkti tai, ko noriu
51 59 110 40,8% 31,9% 35,5% Taip 74 115 189 59,2% 62,2% 61,0% Iš viso 125 185 310 100,0% 100,0% 100,0%
5.2. Studentų mitybos racionas 5.2.1 Maisto produktai
Iki 20 proc. duona, kruopos, makaronai ar bulvės kasdieninio maisto davinio sudaro 13,6 proc. vaikinų ir 27,0 proc. merginų dienos raciono, o daugiau kaip 60 proc. šių maisto produktų paroje suvartoja daugiau merginų, nei vaikinų (atitinkamai 31,4 proc. ir 20,8 proc.) ( 2 17,650, l.l. 2, p 0,000). Lyginant su KMU FF studentų gautais anketos rezultatais galime teigti, jog Kauno medicinos universiteto studentų tarpe labiau paplitę šie maisto produktai(32).
Augalinės kilmės riebalus vartoja net 84,6 proc. KTU studentų, kurių kūno masės indeksas yra per maţas ir kūno svoris yra nepakankamas. Iš apklaustų studentų maţiausiai augalinės kilmės riebalų naudoja studentai, turintys normalų kūno svorį, pagal kūno masės indeksą. Tokių studentų apklaustųjų tarpe buvo 75,8 proc. Panašus augalinės kilmės riebalų vartojimas ir tarp KMU FF studentų (32).
Kūno masės indeksas maţesnis tų studentų, kurie naudoja maţiau riebalų. Iki 20 gramų riebalų per dieną suvartoja pirmajai grupei pagal KMI priskirti studentai t.y 28,2 proc., o daugiau nei 100 gramų riebalų per dieną suvartoja studentai, kurių kūno masės indeksas lygus 25-29,9, t.y. 20,0 proc. ( 2 33,145, l.l. 6, p 0,000) (9 lentelė).
Ţuvies nevalgo daugiau pirmo ir antro kursų studentai vaikinai, nei merginos (27,2 proc. ir 20,5 proc.). Pagal gautus anketos duomenis daugiau merginų, nei vaikinų valgo ţuvį vieną kartą per savaitę (atitinkamai 67,0 proc. ir 52,0 proc.). Jog ţuvis ir jos produktai apklaustų studentų tarpe nepopuliari rodo anketos duomenys. Kasdieną valgančių ţuvį vaikinų tarpe nebuvo, tačiau merginų tarpe - 3,2 proc. ( 2
15,491, l.l. 3, p 0,001) (8 lentelė). Lyginant su KMU atliktu tyrimu matome, jog studentai medikai daţniau valgo ţuvį arba jos produktus (32).
Studentų medikų tarpe ţuvis ir jos produktai populiaresni galbūt todėl, kad šie studentai turi daugiau ţinių apie ţuvyje ir kituose jūros gyvūnų taukuose esančią omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgštis. Jos maţina trigliceridų kiekį kraujyje, trombocitų agregaciją ir kraujo krešumą, todėl maţėja trombozių rizika. Polinesočiosios riebalų rūgštys būtinos gyvybinei organizmo veiklai (4). Japonijoje atliekant tyrimą rastas ryšys tarp ţuvies ir jos produktų vartojimo, bei astmos nebuvimo (52).
Panašūs rezultatai gauti ištyrus Bialystoko medicinos universiteto studentus (Lenkija). Daugiau kaip pusė studentų ir studenčių valgė ţuvį kartą per savaitę ir ši tendencija išlaikyta per visus studijų metus (9).
9 lentelė. Žuvies ir jos produktų vartojimas pirmo – antro kurso studentų tarpe
Ar valgote ţuvį? Lytis Iš viso
Vyras Moteris
Nevalgau iš viso 34 38 72 2 15,491,
l.l. 3, p 0,001 27,2% 20,5% 23,2% 1 kartą 65 124 189 52,0% 67,0% 61,0% 2-3 kartus 26 17 43 20,8% 9,2% 13,9% beveik kasdien, >4 kartus 6 6 3,2% 1,9% Iš viso 125 185 310 100,0% 100,0% 100,0%
Bendras druskos kiekis maiste per parą, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei duona, turi būti ne didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (6 g), kaip rekomenduoja PSO (32, 21). Saikingai vartojantys druską teigė 78,2 proc. pirmo ir antro kurso studentų. Saikingai druską vartoja tie studentai, kurie turi maţą kūno masės indeksą - iki 18,4, tokių pirmakursių ir antrakursių yra 61,5 proc. Tirtieji studentai priklausantys trečiai grupei pagal kūno masės indeksą - 25-29,9, mėgsta valgyti sūriai, net 33,3 proc. ( 2
31,008, l.l. 4, p 0,000). Duomenys pateikti 10 lentelėje. Panašaus tyrimo metu, Kauno medicinos universiteto Medicinos Farmacijos fakultetų pirmojo ir trečiojo kurso merginos ir vaikinai druską vartojo vienodai. Saikingai vartojantys druską atsakė 70,5 proc. pirmojo ir trečiojo kurso merginų, taip pat 76,5 proc. pirmojo ir trečiojo kurso vaikinų. 13,1 proc. pirmojo ir trečiojo kurso merginų bei 10,2 proc. pirmojo ir trečiojo kurso vaikinų valgo sūriai. Maisto papildomai nesūdo tik 16,5 proc. pirmojo ir trečiojo kurso merginų bei 13,3 proc. pirmojo ir trečiojo kurso vaikinų (32). Daugumos ţmonių maisto davinyje druskos yra per daug. Tyrimai rodo, jog 60-80 proc. druskos ţmogus gauna iš maisto pramonės pagamintų produktų: sūrių, dešrų, konservų, duonos (21) Todėl maisto gamintojai turėtų maţiau dėti druskos į savo gaminius, ypač tuos, kurie daţnai
valgomi, pvz., duona. Vartojant daug druskos, skatinamas arterinės hipertenzijos vystymasis. Druskos įtaka sergamumui arterine hipertenzija paţymima daugelyje mokslinių tyrimų (7, 55).
10 lentelė. Druskos vartojimas pirmo – antro kurso studentų tarpe
Ar vartojate
druską? iki 18,4 18,5-KMI grupės 24,9 25-29,9 Iš viso Papildomai nevartoju 13 33 2 48 2 31,008, l.l. 4, p 0,000 33,3% 13,0% 13,3% 15,6% saikingai vartoju 24 209 8 241 61,5% 82,3% 53,3% 78,2% Valgau sūriai 2 12 5 19 5,1% 4,7% 33,3% 6,2% Iš viso 39 256 15 310 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%
5.2.2 Vitaminų vartojimo paplitimas
Daugiausiai vitaminus vartoja studentai esantys pirmoje grupėje pagal kūno masės indeksą, o maţiausiai jų vartoja antros grupės studentai pagal kūno masės indeksą (atitinkamai 58,3 proc. ir 85,5 proc.) ( 2 28,750, l.l. 6, p 0,000). Palyginus su KMU FF tyrimo rezultatais galima teigti, jog studentai medikai daţniau vartoja vitaminus (32). Studentų vitaminų vartojimo pasiskirstymas pateiktas 11 lentelėje.
11 lentelė. Studentų vartojami maisto papildai Ar vartojate kokius nors maisto papildus? KMI grupės iki 18,4 18,5-24,9 25-29,9 Iš viso Nevartoju jokių 15 25 3 43 2 28,750, l.l. 6, p 0,000 41,7% 9,8% 23,1% 14,1% Vartoju vitaminus 21 219 10 250 58,3% 85,5% 76,9% 82,0% Baltymus 8 8 3,1% 2,6% Kita 4 4 1,6% 1,3% Iš viso 36 256 13 305 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 5.2.3 Alkoholio paplitimas
Studentų alkoholio vartojimui gyvenamoji vieta neturi įtakos. Tarp apklaustų studentų, gyvenančių bendrabutyje, su tėvais arba nuomojamame bute alkoholio naudojimo daţnis yra panašus. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vartojančių alkoholinius gėrimus studentų nėra ( 2=0,670, l.l. = 2 p= 0,715>0,05).
12 lentelė. Alkoholio vartojimas studentų tarpe pagal gyvenamąją vietą
Gyvenamoji vieta Studentų bendrabutyje Su tėvais Nuomojame bute Iš viso Ar vartojate alkoholinius gėrimus? Taip 50 125 89 264 2= 0,670, l.l. = 2 p= 0,715 86,2% 84,5% 88,1% 86,0% Ne 8 23 12 43 13,8% 15,5% 11,9% 14,0% Iš viso 58 148 101 307 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%
Studentai daţniausiai vartoja silpnus alkoholinius gėrimus – alų ir sidrą 51,3 proc., vyną vartoja 31,6 proc. apklaustų studentų. Stipriuosius alkoholinius gėrimus, brendį ir degtinę vartoja labai maţas studentų skaičius, atitinkamai 1,3 proc. ir 1,9 proc.
12 lentelė. Alkoholinių gėrimų įvairovė studentų tarpe
5.2.4 Vegetarizmo paplitimas
Atlikto tyrimo duomenimis, pirmo ir antro kurso studentės daţniau nevalgo mėsos nei studentai (atitinkamai 13,7 proc. ir 11,1 proc.). Nevalgančių pieno produktų vaikinų tarpe buvo daugiau nei merginų (atitinkamai 33,3 proc. ir 15,7 proc.). Nevartojančių ţuvies ir jos produktų taip pat buvo daugiau vaikinų tarpe nei merginų (atitinkamai 33,3 proc. ir 29,4 proc.). Tikrųjų vegetarų, valgančių tik augalinį maistą, buvo 23,5 proc. pirmo ir antro kurso studenčių ir tik 11,1 proc. studentų. Plačiau apie vegetarizmo paplitimą studentų tarpe ţiūrėti 13 lentelėje. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp gautų rezultatų nėra. Atlikti KMU FF tyrimai rodo, jog studentų medikų tarpe vegetarizmas yra paplitęs labiau. Tarp studentų buvo apie 7 proc. ovovegetarų ar laktovegetarų. Tarp apklaustų studentų 1,8 proc. pirmojo kurso vaikinų buvo veganai. Įdomu, kad 10,7 proc. trečiojo kurso merginų ir 3,5 proc. vaikinų buvo semivegetarai (32).
Išemine širdies liga vegetarai serga rečiau nei valgantys mėsą. Vegetariškose dietose paprastai kur kas maţiau riebalų, tarp jų ir sočiųjų, bei cholesterolio nei paprastose mėsiškose dietose. Vegetariškame maiste gausu nevirškinamų maistinių skaidulų – tai kitas veiksnys, padedantis maţinti lipidų kiekį kraujyje. Tai parodė ir išsamūs tyrimai Filadelfijoje, Farmacijos koledţe, tiriant vegetarizmo įtaką Farmacijos fakulteto studentams (45).
Atlikto KMU FF studentų tyrimo duomenimis pirmojo ir trečiojo kurso studentų 93,0 proc. pirmojo kurso merginų ir 96,5 proc. vaikinų nėra vegetarai. Tiek gyvulinės, tiek augalinės kilmės maistą valgo ir didţioji dalis trečiojo kurso studentų (86,1 proc. merginų ir 95,1 proc. vaikinų) (32).
Alkoholinis gėrimas
Atvejų skaičius Procentai
Alų/Sidrą 159 51,3 Vyną 98 31,6 Degtinę 6 1,9 Brendį 4 1,3 Kita 8 2,6 Iš viso 275 88,7 Nenurodė 35 11,3 Iš viso 310 100,0
Dauguma studentų, teigiančių jog jie yra vegetarai, nevalgo tik mėsos, tačiau vartoja pieno produktus, ţuvį ir kiaušinius. Todėl jiems baltymų neturi trūkti, jei bus suvartojama pakankamai įvairaus maisto. Mėsa yra svarbus geleţies, cinko, B grupės vitaminų šaltinis, todėl vegetarai turėtų pagalvoti, iš kur jie gaus šių maisto medţiagų. Tikrieji vegetarai, kurie valgo tik augalinius produktus, negauna vitamino B12, todėl turi jo vartoti papildomai. Gali trūkti kalcio, kurio daugiausia gaunama su pieno produktais. Reikėtų valgyti pakankamai ankštinių darţovių ir riešutų, kad maisto davinyje netrūktų baltymų (38, 11).
13 lentelė. Vegetarizmo paplitimas studentų tarpe
Ar esate vegetaras? Lytis Iš viso
Vyras Moteris Nevalgau mėsos 2 7 9 2 = 3,547 l.l. = 4 p = 0,471 > 0,05 11,1% 13,7% 13,0% Nevalgau pieno ir jo produktų 6 8 14 33,3% 15,7% 20,3% Nevalgau kiaušinių 2 9 11 11,1% 17,6% 15,9% Nevalgau ţuvies 6 15 21 33,3% 29,4% 30,4% Valgau tik augalinį
maistą
2 12 14
11,1% 23,5% 20,3%
Iš viso 18 51 69
100,0% 100,0% 100,0%
Didţioji dalis tirtų pirmo ir antro kurso studentų yra nealergiški (72,58 proc.) maisto produktams. Apklausos duomenimis pagrindiniai alergenai yra pienas ir jo produktai 8,06 proc., ţuviai 4,84 proc. ir vėţiagyviams 2,26 proc., kiaušiniams 3,87 proc. Apklaustų studentų tarpe 8,39 proc. paţymėjo punktą „kita“ - tai medus, šokoladas.
Dalis studentų papildomai nurodė, jog maistinės alergijos šaltinis yra riešutai, vaisiai, uogos.
