LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetasSveikatos vadybos katedra
Gintaras Radzevičius
SKATINAMŲJŲ PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS PASLAUGŲ
ORGANIZAVIMAS, VYKDANT PROFILAKTINES SVEIKATOS
PROGRAMAS
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė: __________________prof.habil.dr. J.Petrauskienė (parašas) __________________ (data) KAUNAS, 2011
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
SKATINAMŲJŲ PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS PASLAUGŲ ORGANIZAVIMAS, VYKDANT PROFILAKTINES SVEIKATOS PROGRAMAS
Gintaras Radzevičius
Mokslinė vadovė prof. habil. dr. J.Petrauskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra, Kaunas, 2011, 59 psl.
Darbo tikslas - įvertinti Kauno miesto ir Kauno rajono šeimos gydytojų nuomonę apie skatinamųjų paslaugų teikimo tvarką, vykdant profilaktines programas, sistemines bei įstaigų, teikiančių šias paslaugas, organizavimo problemas.
Darbo uţdaviniai: 1. Įvertinti Kauno miesto ir Kauno rajono pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigose dirbančių šeimos gydytojų nuomonę apie skatinamųjų paslaugų teikimo tvarką ir organizavimą jų įstaigoje. 2. Nustatyti, kaip motyvuojami Kauno miesto ir Kauno rajono šeimos gydytojai teikti skatinamąsias paslaugas. 3. Palyginti skirtingos priklausomybės Kauno miesto ir Kauno rajono pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigose skatinamųjų paslaugų organizavimo tvarką ir jų skatinimą.
Tyrimo metodika. Anoniminės anketos pagalba 2010m. spalio – 2011m. kovo mėn. buvo apklausti skirtingos priklausomybės (privati ar priklausanti savivaldybei) Kauno miesto ir Kauno rajono pirminės asmens sveikatos sveikatos prieţiūros įstaigų šeimos gydytojai (n=130). Duomenų analizė atlikta „MS Excel“ ir „SPSS Windows 14,0“ versijos kompiuterinėmis programomis.
Rezultatai. Visi respondentai paţymėjo, kad jų PASP įstaigose yra vykdomos profilaktinės programos ir teikiamos kitos skatinamosios paslaugos. Pacientai daţniausiai kviečiami dalyvauti programose spontaniškai. Atsakomybė uţ pacientų kvietimą tenka šeimos gydytojams (74,1proc.). Informavimo paslaugų iš viso neregistruoja 31,8 proc. visų tyrime dalyvavusių PASP įstaigų darbuotojų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad motyvacinė sistema, skatinanti darbuotojus dalyvauti profilaktinėse programose, yra tik 47,6 proc. įstaigų, o teikti skatinamąsias paslaugas – 30,5 proc. Respondentai nepatenkinti atlygiu uţ dalyvavimą profilaktinėse programose ir uţ kitų skatinamųjų paslaugų teikimą.
Išvados. Pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigose nėra skaidraus darbuotojų skatinimo uţ dalyvavimą profilaktinėse programose ir teikiant kitas skatinamąsias paslaugas mechanizmo. Nepakankamai efektyvus pacientų parinkimo ir kvietimo dalyvauti profilaktinėse programose bei informacinės paslaugos registravimo principas. Per maţas profilaktinių programų ir skatinamųjų paslaugų viešinimas. Maţas bendruomenės slaugytojų įtraukimas riboja profilaktinių
programų vykdymą ir skatinamųjų paslaugų teikimą. Privačių pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojai aktyviau dalyvauja profilaktinėse programose negu savivaldybių pavaldumo.
Praktinės rekomendacijos. 1. Sukurti skaidrią pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojų skatinimo uţ dalyvavimą profilaktinėse programose sistemą, didinti įkainius uţ profilaktinių programų ir kitų skatinamųjų paslaugų vykdymą. 2. Sukurti informacinę duomenų bazę (registrą), į kurią būtų įtraukti gyventojai, atitinkantys dalyvavimo profilaktinėse programose kriterijus. 3. Plačiau ir aktyviau viešinti profilaktines programas per masinio informavimo priemones (ţiniasklaidą, televiziją, radiją) visos šalies mastu. 4. Pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigose paskirti asmenis, atsakingus uţ profilaktinių programų vykdymą ir kitų skatinamųjų paslaugų teikimą. 5. Aktyviau įtraukti į profilaktinių programų vykdymą bendruomenės slaugytojas.
SUMMARY
Management of Public Health
ORGANIZATION OF PROMOTIVE HEALTH CARE SERVICES IN IMPLEMENTATION OF PREVENTION PROGRAMMES IN HEALTH CARE
Gintaras Radzevičius
Supervisor prof. habil. dr. J. Petrauskienė
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas, 2011, 59 p.
Aim of study – to evaluate the opinion of family physicians practicing in Kaunas city and district about organizating and providing the promotive health care services in prevention programmes as well as system-specific and setting-specific problems related with promotive services.
Objectives: 1) to evaluate the opinion of family physicians practicing in Kaunas city and district about organization and provision of promotive health care services in prevention programmes at their health care settings; 2) to evaluate the motivation ways for family physicians to provide the promotive services at Kaunas city and district; 3) to compare the organization and motivation of promotive services between primary health care settings of different subordination at Kaunas city and district.
Material and methods. From October 2010 to March 2011 anonymous questonnaire survey was conducted aimed at family physicians (n=130) working at public and private primary health care settings at Kaunas city and district. Data analyses were done using „MS Excel“ software and „SPSS Windows 14.0“ statistical package.
Results. All study participants stated that at their health care setting the prevention programmes are running together with promotive services. Patients are asked to participate in programmes spontaneously. Main responsibility for patients invitation to participate is regarded for family physicians (74.1%). Of all study participants, 31.8% do not have a practice of registering the informative services at their health care settings. The study revealed that motivation system for physicians to participate in prevention programmes exists only in 47.6% of health care settings, and to provide promotive services – in 30.5% of settings. The responders are not satisfied with payments for participation in prevention programmes and provision of promotive services.
Conclusions. Primary health care settings have no transparent system of staff stimulation to participate in prevention programmes and provision of promotive services. Principles for patient selection and invitation to participate in prevention programmes and for registration of informative services are not sufficiently effective. Public announcement of prevention programmes and
promotive services is too low. Implementation of prevention programmes and provision of promotive services are restricted by limited involvement of community nurses. The staff in private health care settings is more active in prevention programmes than the staff in public settings.
Practical recommendations: 1) to build a transparent stimulation system for staff of primary health care settings for participation in prevention programmes and to increase the payments for fulfilling the prevention programmes and promotive survices; 2) to design the register – an information database that includes all citizens meeting the inclusion criteria for prevention programmes; 3) to announce more actively the prevention programmes through mass-media at national level; 4) to assign the persons at health care settings who are responsible for implementation of prevention programmes and provision of promotive services; 5) to involve the community nurses to participate in prevention programmes more actively.
TURINYS
ĮVADAS ... 8
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9
1.1. Pirminės sveikatos prieţiūros veiksmingumas ... 9
1.2. Skatinamosios pirminės asmens sveikatos prieţiūros paslaugos ... 14
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 24
2.1. Tyrimo metodologija ir organizavimas... 24
2.2. Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika ... 25
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 26
3.1. Skatinamųjų paslaugų organizavimas pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigose, vykdant profilaktines sveikatos programas ... 26
3.2. Pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojų motyvavimas teikti skatinamąsias paslaugas... 41
3.3. Tyrimo rezultatų apibendrinimas ... 47
IŠVADOS ... 50
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 51
LITERATŪRA ... 52
SANTRUMPOS
SAM – sveikatos apsaugos ministerija VLK – valstybinė ligonių kasa
PASP – pirminė asmens sveikatos prieţiūra PSA – prostatos specifinis antigenas
PSDF – privalomojo sveikatos draudimo fondas
PAASP – pirminė ambulatorinė asmens sveikatos prieţiūra ASPĮ – asmens sveikatos prieţiūros įstaiga
LNL – lėtinės neinfekcinės ligos LR – Lietuvos Respublika
ĮVADAS
Aktualumas. Medicinos paslaugos greta bendrų visoms paslaugų rūšims kokybės kriterijų pasiţymi tuo, kad jos yra neatidėliotinos ir gyvybiškai svarbios. Šių paslaugų kokybės trūkumai gali sukelti nepataisomų pasekmių ţmogaus sveikatai ar net sukelti pavojų ţmogaus gyvybei, todėl medicinos paslaugų gerinimas ir paslaugų vadybos tobulinimas yra be galo svarbus ne tik ekonomine prasme, bet ir atspindi šalies visuomenės gyvenimo kokybę. Valstybės finansuojamos profilaktinės programos ir skatinamosios paslaugos duoda akivaizdţią ekonominę naudą gydymo įstaigoms bei skatina sunkių ir pavojingų ligų prevenciją visuomenėje. Todėl būtina nepriekaištinga vadyba, siekiant maksimaliai ir optimaliai išnaudoti tiek finansinius, tiek ţmogiškuosius resursus.
Problema. Nuo 2004m. Lietuvoje yra vykdoma eilė profilaktinių programų. Tai - gimdos kaklelio piktybinų navikų prevencinių priemonių finansavimo programa (nuo 2004m.), atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programa (nuo 2005m.), priešinės liaukos vėţio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa (nuo 2006m.), storosios ţarnos vėţio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa (nuo 2009m.) ir asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa (nuo 2006m). Kasmet šių programų įgyvendinimui yra skiriamos lėšos, tačiau nei vienais metais šios lėšos nebuvo pilnai įsisavintos. Dėl to nukenčia pacientai, kadangi negauna paslaugos, pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigos, šeimos gydytojai ir bendruomenės slaugytojai, kadangi praranda galimybę gauti priedą prie atlyginimo uţ skatinamųjų pirminės sveikatos prieţiūros paslaugų organizavimą, vykdant profilaktines programas.
Darbo tikslas - įvertinti Kauno miesto ir Kauno rajono šeimos gydytojų nuomonę apie skatinamųjų paslaugų teikimo tvarką, vykdant profilaktines programas, sistemines bei įstaigų, teikiančių šias paslaugas, organizavimo problemas.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti Kauno miesto ir Kauno rajono pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigose dirbančių šeimos gydytojų nuomonę apie skatinamųjų paslaugų teikimo tvarką ir organizavimą jų įstaigoje.
2. Nustatyti, kaip motyvuojami Kauno miesto ir Kauno rajono šeimos gydytojai teikti skatinamąsias paslaugas.
3. Palyginti skirtingos priklausomybės Kauno miesto ir Kauno rajono pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigose skatinamųjų paslaugų organizavimo tvarką ir jų skatinimą.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Pirminės sveikatos prieţiūros veiksmingumas
Šeimos sveikatos prieţiūra daţnai siejama su šeimos gydytojo ( bendrosios praktikos gydytojo) institucija. Tačiau tai ţymiai platesnė sąvoka, nes šeimos sveikatos prieţiūra apima platesnę sveikatos sistemos dalį ir pačios šeimos pareigas. Siekiama, kad visa šeima lankytųsi pas tą patį gydytoją.
Lietuvoje šeimos gydytojo specialybė buvo įvesta atsiţvelgiant į kitų šalių patirtį – kaip patarėjo, koordinatoriaus, padedančio orientuotis sveikatos sistemoje, konsultuojančio elementariais sveikatos klausimais, stebinčio lėtinių ligų eigą, padedančio surasti reikalingą specialistą.
Bendrosios praktikos, arba šeimos, gydytojas, turintis šiam darbui tinkamą licenciją, rūpinasi prie pirminių sveikatos prieţiūros įstaigų (poliklinikų, ambulatorijų, šeimos gydytojų centrų) prisirašiusių gyventojų sveikata – ne tik gydymu, bet ir sveikatos išsaugojimu bei gerinimu, ligų profilaktika.
Pacientas pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytoją, kuris sprendţia, kokios pagalbos jam reikia.
Šeimos gydytojas privalo ţinoti jo kompetencijai priskirtų ligų ir būklių pagrindinius poţymius, galimas komplikacijas, profilaktikos priemones. Jis turi išmanyti daţniausiai vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, taip pat galimą vaistų šalutinį poveikį. Bendrosios praktikos gydytojas sprendţia, kada siųsti pacientą pas specialistą.
Uţ šeimos gydytojo paslaugas moka ligonių kasos, atsiţvelgdamos į prisirašiusių gyventojų skaičių ir amţiaus grupes (iki 5 m., 5 – 15 m., 16 – 64 m. bei 65 m. ir vyresni). Uţ kaimo gyventojo sveikatos prieţiūrą mokama daugiau [32].
Pastaraisiais metais daugėja privačių pirminės asmens sveikatos prieţiūros (PASP) įstaigų, kuriose dirba vienas arba du šeimos gydytojai. Jei tokia įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasa, uţ šeimos gydytojo paslaugas mokėti nereikia.
Teisės aktais nustatyta, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės sveikatos prieţiūros įstaigą bei šeimos gydytoją. Prie įstaigos prisirašoma gyventojui pateikus nustatytos formos prašymą. Prašymas rašomas ir tuo atveju, jei toje pačioje įstaigoje norima pasirinkti kitą šeimos gydytoją.
Prisirašius prie PASP įstaigos, nemokamai ją pakeisti galima ne anksčiau kaip po šešių mėnesių. Norint pakeisti gydytoją nepraėjus 6 mėnesiams, reikia mokėti. Šis apribojimas
netaikomas asmenims, atvykusiems mokytis į stacionarinę mokymosi įstaigą arba po mokslų grįţusiems į nuolatinę gyvenamąją vietą [34].
Šeimos gydytojas yra centrinė pirminės asmens sveikatos prieţiūros sistemos dalis ir atlieka tiesiogines, su ligų prevencija, profilaktika, diagnostika bei gydymu susijusias funkcijas, priima sprendimus dėl siuntimų specialistų konsultacijai, stacionariniam gydymui arba reabilitacijai, taip pat sprendţia receptų vaistams išrašymo klausimus.
Šeimos gydytojo instituciją turinčios šalys pasiţymi: [9] Maţesniu neišnešiotų naujagimių skaičiumi. Maţesniu kūdikių mirtingumu, ypač postnataliniu. Maţesniu prarastų metų skaičiumi dėl saviţudybių.
Apskritai maţesniu prarastų gyvenimo metų skaičiumi, išskyrus dėl traumų ir kitų išorinių prieţasčių.
Didesne vidutine tikėtina gyvenimo trukme, išskyrus sulaukusius 80 metų ir vyresnius gyventojus.
Kodėl reikalinga pirminė sveikatos prieţiūra ir šeimos gydytojo institucija?
1. PSO prognozuoja, kad mirtingumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) iki 2015 metų išaugs 17% ir tai turės labai rimtų socioekonominių padarinių [10].
2. Pirminė sveikatos prieţiūra yra labai svarbi, norint racionaliau skirstyti augančias sveikatos prieţiūros išlaidas ir įveikti ryškėjančius sveikatos skirtumus tarp įvairių socialinių grupių [9].
3. Gydytojų specialistų skaičiaus augimas tiesiogiai koreliuoja su augančiomis išlaidomis sveikatos apsaugai, tačiau ryšio su gerėjančiais pagrindiniais visuomenės sveikatos rodikliais nerandama [8].
4. Šeimos gydytojų prieinamumo gerėjimas, yra tiesiogiai susijęs su gerėjančiais visuomenės sveikatos rodikliais, tokiais kaip vaikų mirtingumas ir suaugusių mirtingumas visose amţiaus grupėse nuo visų prieţasčių, išskyrus išorines mirties prieţastis [7].
5. Daugėja daugybinėmis ligomis sergančiųjų (angl. comorbidity) – tai naujas iššūkis tradicinėms sveikatos prieţiūros sistemoms, kurios išlieka orientuotos į specializuotos medicinos pagalbos teikimą ir neskiria tinkamo dėmesio pirminei sveikatos prieţiūrai. Lėtinių neinfekcinių ligų valdymui reikia ieškoti efektyvesnių ir pigesnių sveikatos prieţiūros modelių [10].
Lietuvoje, po nepriklausomybės paskelbimo, mokslininkai nagrinėjo pirminės asmens sveikatos prieţiūros efektyvumo klausimus įvairiais aspektais. Buvo apgintos daktaro disertacijos:
G. Raila – „BPG veiklos apimtis ir ją įtakojantys veiksniai“. Šiame moksliniame darbe prieita išvados, kad šeimos gydytojų profesinės veiklos apimtis įtakoja darbo vietos aprūpinimas įranga, greta dirbantys specialistai, apmokėjimo uţ darbą sistema, praktikos nuosavybės forma [17].
K. Andrijauskas – „Tęstinė (nuolatinė) lėtinių neinfekcinių ligų profilaktika kaimo bendruomenėje“. Šis darbas skirtas ištirti lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių paplitimą, jų profilaktikos bei korekcijos galimybes šeimos medicinos institucijos pagalba kaimo bendruomenėje, nustatyti sveikatos mokymo ir profilaktikos reikšmę. Kaimo sąlygoms pritaikyta pirminės sveikatos prieţiūros komanda bei sumodeliuotas komandinis darbo principas integruotai LNL profilaktikai vystyti nuolat plėtojamas bei tobulinamas. Šis darbo principas leidţia įtraukti į procesą visą populiaciją, neišskiriant ir vaikų, kadangi šeimos gydytojas savo gyventoją nuolatos stebi nuo pat gimimo iki mirties. Panaudojant integruotą lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos modelį pereinama nuo asmens sveikatos prie visuomenės sveikatos bei gyvenimo kokybės gerėjimo kaimo bendruomenėje. Šio darbo tikslas buvo įvertinti šeimos gydytojo institucijos galimybes vykdyti tęstinę integruotą lėtinių neinfekcinių ligų profilaktiką bei sveikatos stiprinimą kaimo bendruomenėje. Tiriamąjį kontingentą sudarė Kaltinėnų bendruomenės nariai 18 metų ir vyresni prisirašę Kaltinėnų pirminiame sveikatos prieţiūros centre 1998 m. ir 6-18 metų amţiaus vaikai, prisirašę Kaltinėnų pirminiame sveikatos prieţiūros centre 2002 m. pradţioje. Tyrimas buvo vykdomas 1998 m., 2000 m. ir 2004 m. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pirminės sveikatos prieţiūros komandinės veiklos modelis, išaiškinant ir koreguojant lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnius kaimo bendruomenėje, yra veiksmingas ir pakankamas dabartinėmis pirminės sveikatos prieţiūros grandies organizacinėmis sąlygomis [11].
R. Armonaitė – „Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių kontrolės gerinimo galimybės šeimos gydytojo aptarnaujamoje miesto bendruomenėje“. Daugiamatės logistinės regresijos analizės duomenimis, LNL rizikos veiksniai buvo susiję su subjektyviu sveikatos vertinimu. Nepakankamas fizinis aktyvumas – vyrams, arterinė hipertenzija – moterims, nutukimas – ir vyrams, ir moterims, buvo susiję su blogesniu subjektyviu sveikatos vertinimu. Be papildomų didelių investicijų, atliekant savo tiesioginį darbą, įtraukus bendruomenės slaugytojas, galima pasiekti tam tikrų teigiamų pokyčių gerinant LNL rizikos veiksnių kontrolę bendruomenėje [12].
A.Aukštakalnienė – „Asmenų, sergančių nekomplikuota II laipsnio arterine hipertenzija, informuotumo apie ligą įtaka arterinio kraujo spaudimo korekcijai“– tęstinis kontaktas ir sveikatos mokymas pacientų su lėtine liga (arterine hipertenzija) sąlygoja geresnę ligos kontrolę, nei rutininė praktika [13].
E. Ţebienė – „Paciento lūkesčių įgyvendinimo svarba“. Šiame darbe buvo prieita išvados, kad paciento emocinės paramos poreikis priklauso nuo paciento amţiaus, šeimyninės padėties, savo
sveikatos būklės vertinimo, apsilankymų pas gydytoją skaičiaus per metus. Tiriant pacientų lūkesčių priklausomumą nuo paciento lyties, išsimokslinimo, gydytojo lyties ar praktikos tipo, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp kriterijų nenustatyta.[18]
J. Kairys – „Vilniaus miesto ambulatorinės sveikatos prieţiūros modelio vertinimas: būklės-prieinamumo-kokybės parametrai”. Atliko Vilniaus miesto ambulatorinės sveikatos prieţiūros modelio vertinimo tyrimą [14].
M. Plieskis –„Pirminės sveikatos prieţiūros prieinamumas ir gyventojų pasitenkinimas paslaugomis šeimos medicinos plėtros kontekste“. Rekomendacijos: 1. Tęsti pirminės sveikatos prieţiūros plėtrą, ją decentralizuojant ir skatinant privačią iniciatyvą. 2. Nustatyti veiksniai, nuo kurių priklauso pasitenkinimas PSP paslaugomis (paciento – gydytojo santykis, tinkamas informavimas, kai kurie prieinamumo aspektai), yra susiję su atitinkamo laiko bei dėmesio skyrimu pacientui bei tarpasmeniniais gydytojo ir paciento santykiais. Todėl labai svarbūs tampa galimybės skirti pakankamai laiko kiekvienam pacientui, mokėjimo tinkamai ir suprantamai paaiškinti pacientui apie negalavimą bei skirtą gydymą ir panašūs aspektai, į kuriuos turi atsiţvelgti tiek sveikatos prieţiūros organizatoriai savivaldybių lygmenyje, tiek PSP įstaigų vadovai. PSP paslaugas teikiančios komandos psichologinės ir bendravimo ţinios ir įgūdţiai – tai labai svarbios temos, kurios turėtų būti įtrauktos į mokymo programas tiek rengiant PSP specialistus, tiek vykdant jų tęstinį mokymą. 3. Periodiškai vertinti pasitenkinimą PSP paslaugomis pagal standartizuotą metodiką, o tyrimų rezultatus skelbti viešai ir pateikti visuomenei suprantama forma [16].
Šeimos gydytojas turi teisę priimti sprendimus, panaudojant papildomus ţmoniškuosius ir finansinius išteklius. Todėl jis tampa sudėtine sveikatos sistemos valdymo grandimi. Kita vertus, šeimos gydytojas kaip “vartininkas” susiduria su būtinybe derinti skirtingus interesus – sveikatos specialisto, siekiančio išgydyti ligą, privataus asmens, siekiančio maksimizuoti pajamas ir minimizuoti išlaidas, ir pareigūno, atsakingo uţ efektyvų visuomeninių išteklių naudojimą. Šeimos gydytojo, kaip sveikatos specialisto prievolė yra savo kompetencijos ribose suteikti optimalias paciento sveikatos atţvilgiu paslaugas ir siūlyti optimalų diagnostinių ir gydomųjų procedūrų tęsinį, jei savosios kompetencijos nepakanka. Šeimos gydytojo, kaip privataus asmens tikslas yra maksimizuoti savo pajamas ir šias pajamas gauti kuo maţesnėmis sąnaudomis. Šeimos gydytojo, kaip “vartininko” tikslas yra įvertinti ir medicininį, ir ekonominį, techniškai galimų medicininių technologijų efektyvumą ir pasiūlyti pacientui optimaliausią sprendimą [1].
Šių tikslų siekimas reikalauja iš šeimos gydytojo vadybinių pastangų ir sukuria prieţastis potencialiems konfliktams su kolegomis, dirbančiais kituose medicinos segmentuose (nerąšant siuntimo, yra ribojamos antriniame lygyje dirbančių medikų pajamos) ir su pacientais (ribojant paciento galimybes rinktis jo pageidaujamą gydymo technologiją). Ir atvirkščiai, siekis pritraukti
kuo daugiau pacientų pasirinkti pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigą, orientuoja šeimos gydytoją „pataikauti“ pacientams, kurie pageidauja receptų ir siuntimų populiariausiems, daţnai ir brangiausiems, vaistams ir tyrimams. Tačiau, jei pacientas nereikalauja, nesivarginama rimtai išanalizuoti paciento būkės arba išaiškinti jam ţalingų įpročių atsisakymo teikiamos naudos sveikatai [1].
Jei ligonių kasos sugebėtų ”sustyguoti“ šeimos gydytojų skatinimą taip, kad jų pajamos tiesiogiai priklausytų nuo to, kaip tobulai jie atlieka savo vaidmenį, įvardintas prieštaravimas būtų išspręstas. Tačiau iki šiol ir pasaulinėje sveikatos valdymo praktikoje tokio tobulo skatinimo mechanizmo nėra sukurta. Kita vertus, yra daugiau ar maţiau pasisękusių bandymų skatinti šių specialistų darbo efektyvumą, pavyzdţiui – gydytojo skatinimas ne tik uţ aptarnaujamų gyventojų skaičių, bet ir kokybinius darbo rezultatus, kaip premijavimas uţ ribotą siuntimų skaičių. Mokslinėje literatūroje didţiausią palaikymą turi nuostata, kad vien finansiniai svertai negali tapti optimalaus šeimos gydytojų darbo garantu. Tikslinga finansavimo sistemos tobulinimą sieti su medikų profesinės ir vadybinės kvalifikacijos tobulinimu, profesinės etikos ugdymu, vartotojų švietimu, draudimo kompanijų valdymo tobulinimu, sąveikos stiprinimu, bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis ir pacientų organizacijomis [1].
Nacionalinė sveikatos taryba 2004 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą Nr. N-5 „Dėl pirminės sveikatos prieţiūros plėtros“, kuriame numatė šiuos pagrindinius uţdavinius: [34]
1. Spartinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 335 ,,Dėl sveikatos prieţiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo” įgyvendinimą [33].
2. Nacionaliniu lygiu nustatyti pirminės sveikatos prieţiūros veiklos kokybės rodiklius. 3. Reglamentuoti bendruomenės slaugytojo veiklą, finansavimą, spartinti ambulatorinės slaugos plėtrą, slaugos ir globos integravimą.
4. Didinti pirminės sveikatos prieţiūros finansavimą, skatinti prevencinį darbą, gerinti diagnostikos ir slaugos galimybes, tobulinti pirminės sveikatos prieţiūros paslaugų apmokėjimo tvarką, sukurti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo (dispanserizavimo) sistemą.
5. Skatinti mokslinius darbus, susijusius su pirminės sveikatos prieţiūros organizavimu ir ateities modelių rengimu.
2007 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-717 patvirtinta Pirminės sveikatos prieţiūros plėtros koncepcija, kurioje nustatyta, kokiais kriterijais reikėtų vertinti PASP efektyvumo vertinimo kriterijus: [30]
1. Specialistų, dirbančių pirminės sveikatos prieţiūros grandyje, skaičiaus dinamika. 2. Pirminės sveikatos prieţiūros įstaigų tinklo pokyčiai (privačių pirminės sveikatos prieţiūros įstaigų skaičiaus didėjimas).
3. Gyventojų, kuriems paslaugas teikia šeimos gydytojai, santykinio skaičiaus didėjimas. 4. Asmens sveikatos prieţiūros įstaigų paslaugų apimčių dinamika.
5. Socialinių globos lovų skaičiaus, stacionarines asmens sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, dinamika.
6. Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų skaičiaus dinamika. 7. Skatinamųjų paslaugų apimčių dinamika.
8. Ankstyvos diagnostikos ir prevencinių programų apimčių dinamika bei efektyvumas. 9. Siuntimų konsultuotis pas specialistus ir gydytis stacionare maţėjimas.
10. Slaugos ir socialinių paslaugų pacientų namuose dinamika ir efektyvumas.
11. Lėtinių neinfekcinių susirgimų gydymo kokybės dinamika ir rezultatų įvertinimas. 12. Privalomo vaikų skiepijimo apimčių dinamika.
13. Nėščių moterų sveikatos prieţiūros rodiklių dinamika.
1.2 Skatinamosios pirminės asmens sveikatos prieţiūros paslaugos
LR sveikatos apsaugos ministro 2000 m. birţelio 14 d. įsakymu Nr. 327 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros paslaugų sąrašo, bazinių kainų, organizavimo bei apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ buvo numatyta, kad uţ PASP paslaugas pradedamas diferencijuotas apmokėjimas (uţ aptarnaujamus ligonius bei papildomai uţ skatinamąsias paslaugas). Tikslas - pasiekti kad iki 30 proc. gaunamo apmokėjimo uţ teikiamas PASP paslaugas sudarytų apmokėjimas uţ teikiamas skatinamąsias paslaugas [24].
Iš 1.1 lentelės matome, kiek iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto papildomai skiriama lėšų mokėti pirminės sveikatos prieţiūros įstaigoms uţ pacientams teikiamas skatinamąsias sveikatos prieţiūros paslaugas, tačiau nei vienais metais šios lėšos nebuvo pilnai panaudotos [20].
1.1 lentelė. Valstybinės ligonių kasos numatytos ir faktiškai panaudotos lėšos pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigoms apmokėti uţ skatinamąsias paslaugas.[20]
Metai Planuota (mln. Lt) Faktas (mln. Lt)
2004 4,0 0,7 2005 8,0 2,8 2006 13,5 9,0 2007 18,4 14,5 2008 23,9 21,3 2009 29,2 23,5
Skatinamosios paslaugos apima tris pagrindines grupes - medicininės paslaugos, profilaktinių programų vykdymas bei apmokėjimas uţ gerus darbo rezultatus.
Medicininės paslaugos.
Sveikatos apsaugos ministro Ţ. Padaigos 2005 m. gruodţio 5 d. įsakymu Nr. V-943 patvirtintame Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos apraše nustatyta, kad šeimos gydytojams papildomai mokama uţ skatinamąsias kraujo krešumo sistemos būklės įvertinimo, glikozilinto hemoglobino nustatymo paslaugas, ankstyvąją piktybinių navikų diagnostiką, fiziologinio nėštumo prieţiūrą, vaikų iki 1 metų bei neįgaliųjų sveikatos prieţiūrą, imunoprofilaktiką vaikams, moksleivių paruošimą mokyklai, slaugos personalo procedūras namuose bei būtinosios medicinos pagalbos suteikimą gyventojams, neįrašytiems į pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigos aptarnaujamų gyventojų sąrašą pagal šeimos gydytojo medicinos normą. Taip pat skatinamoji paslauga yra tokia, kai gydytojas laiku diagnozuoja ankstyvąjį piktybinį naviką ir išduoda pacientui siuntimą jį tirti. Jei tyrimais ši diagnozė patvirtinama, laikoma, kad buvo suteikta skatinamoji paslauga, kurią papildomai apmoka teritorinė ligonių kasa. Uţ kiekvieną tokį atvejį iš PSDF biudţeto sveikatos prieţiūros įstaigai skiriama 1000 litų. Šias skatinamąsias paslaugas gyventojams teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros įstaigos [27].
Profilaktinių programų vykdymas
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos šios profilaktinės programos:
1. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo biudţeto lėšų, finansavimo programa.
2. Atrankinės moterų mamografinės patikros programa.
3. Priešinės liaukos vėţio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa.
4. Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa
5. Storosios ţarnos vėţio profilaktinė programa
Gimdos kaklelio piktybinų navikų prevencinių priemonių finansavimo programa. Gimdos
kaklelio vėţio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal ją kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Kol normalios gimdos kaklelio ląstelės dėl įvairiausių veiksnių virsta vėţinėmis, praeina ne vienas mėnuo ir net ne vieneri metai. Pakitimų pradţios moterys daţnai nejaučia, tačiau tik ankstyvas jų nustatymas įgalina išvengti ligos, pasveikti. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidţianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Vykdant gimdos kaklelio vėţio prevencijos programą, siekiama, kad sergamumas šia liga sumaţėtų 30 proc., o mirtingumas – 15 proc. Iš 1.2 lentelės matyti, kad programos įgyvendinimui 2004-2010m. buvo skirta 34,266mln. litų, tačiau įsisavinta buvo 20,709mln., t.y. – 60,44 [25] [19] [21].
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa. Krūties vėţio
prevencijos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidţiantis tiksliai diagnozuoti vėţį ar ikivėţinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą galima iš anksto uţsiregistruoti (ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos prieţiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
Vykdant atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio programą išaiškėjo tokios problemos: nėra analizuojamas programos veiksmingumas, trūksta specialistų ir mamografų, dėl to kenčia paslaugos prieinamumas. Programos įsipareigojimas – sumaţinti mirtingumą nuo krūties vėţio 15 proc. Iš 1.2 lentelės matyti, kad programos įgyvendinimui 2005-2010m. buvo skirta 22,022mln. litų, tačiau įsisavinta buvo 16,498mln., t.y. – 74,91 [29] [19] [21].
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Priešinės liaukos
vėţio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėţiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus
atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą - priešinės liaukos biopsiją. Padidėjęs PSA kiekis leidţia tik iš anksto nuspėti priešinės liaukos vėţį, o jos biopsija yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti arba paneigti šios ligos diagnozę.
Prostatos vėţio ankstyvos diagnostikos programa pradėta vykdyti 2006 m. sausio 1 d. Buvo paskaičiuota, kad 50–75 m. amţiaus vyrų Lietuvoje yra apie 380 tūkst. Programos tikslas – per 5 metus ištirti 80 proc. uţplanuotos populiacijos.
Vykdant šią programą taip pat buvo pastebėta, kad nėra efektyvumo vertinimo sistemos. Be to, jokioje pasaulio šalyje PSA testas nėra rekomenduojamas kaip rutininė procedūra, dėl to, kad jis nėra specifinis vėţiui. Tiesa, 40 proc. piktybinių navikų, kurie aptinkami esant padidėjusiai PSA koncentracijai, yra neapčiuopiami, tačiau net 25 proc. vėţio randama, kai šis testas normalus. Digitalinio tyrimo testo rezultatai taip pat labai vidutiniai – jautrumas 70 proc., specifiškumas – 50 proc.
Paskutinis multicentrinis išgyvenamumo tyrimas nustatė, kad 1995–2003 m. maţiausiai susirgimų prostatos vėţiu skaičius didėjo Škotijoje (25 proc.) ir Norvegijoje (39 proc.), kitose šalyse jis buvo didesnis nei 50 proc. Vienintelėje Lietuvoje šis padidėjimas siekė 200 proc. Tai parodo, kad naujai išaiškintų prostatos vėţio atvejų skaičius per pastaruosius metus smarkiai išaugo. Tačiau labai neramina tai, kad šalyje vis dar nefiksuojama mirtingumo nuo prostatos vėţio maţėjimo, kuris Vakarų šalyse, lygiagrečiai ankstyvos diagnostikos programoms, maţėja jau 5–10 metų. Iš 1.2 lentelės matyti, kad programos įgyvendinimui 2006-2010m. buvo skirta 36,794mln. litų, tačiau įsisavinta buvo 28,555mln.,t.y. – 77,6 [26] [19] [21].
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Storosios ţarnos
vėţio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amţiaus. Kol kas ši programa įgyvendinama Vilniaus ir Kauno apskrityse. Kartą per dvejus metus atliekamas nesudėtingas imunocheminis testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turi pasitikrinti po dvejų metų, jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui - kolonoskopijai - atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija. Iš 1.2 lentelės matyti, kad programos įgyvendinimui 2009-2010m. buvo skirta 5,243mln. litų, tačiau įsisavinta buvo 4,402mln.,t.y. – 83,95 [31] [21].
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa
programos paslaugos taikomos vieną kartą per metus. Šeimos gydytojas patikros metu nustato rizikos veiksnius ir sudaro individualius šių ligų prevencijos planus. Su pacientu kalbama apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemones bei patariama, kaip stiprinti ir saugoti sveikatą, įteikiamas informacinis pranešimas, taip pat nustatomas gliukozės ir cholesterolio kiekis kraujyje, atliekama elektrokardiograma. Jei po pirminių tyrimų paaiškėja, kad pacientas priskirtinas didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, jis siunčiamas į specializuotus šių ligų prevencijos padalinius. Programos įgyvendinimui 2006-2010m. buvo skirta 26,984mln. litų, tačiau įsisavinta buvo 21,996mln.,t.y. – 81,51 (1.2 lentelė) [28] [21].
1.2lentelė. Profilaktinių programų finansavimas ir vykdymas 2004-2010m. [21] Metai Skirta asignavi-mų metams (mln.Lt) Faktas (mln.Lt) Lėšų įsisavinim as (proc.) Patikrint a ţmonių Įvykdyta ASPĮ planuotų paslaugų (proc.) Rasta su ikivėţi-niais susirgi-mais Rasta su piktybi-nių navikų poţym-iais Gimdos kaklelio piktybinų navikų prevencinių priemonių finansavimo programa
2004 4,000 0,700 17,50 62102 551 41 2005 4,000 2,600 64,30 145395 72,7 1550 81 2006 3,800 1,900 50,70 86930 43,0 1122 67 2007 3,500 2,300 65,80 75493 37,2 967 38 2008 5,800 4,900 85,10 127756 56,1 1389 45 2009 5,977 4,752 80,00 129545 54,7 1641 26 2010 7,189 3,557 49,48 101270 46,0 746 28 Viso: 34,266 20,709 60,44
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūtie vėţio finansavimo programa
2005 1,500 0,200 13,30 4500 2006 2,500 2,150 86,30 48409 71,5 4934 90 2007 3,860 2,700 70,30 47292 76,3 5362 127 2008 4,000 3,600 91,50 52568 94,8 3427 121 2009 4,557 4,004 89,00 57788 87,8 4257 140 2010 5,605 3,844 68,58 61475 63,8 2992 79 Iš viso: 22,022 16,498 74,91
1.2 lentelės tęsinys Metai Skirta asignavi-mų metams (mln.Lt) Faktas (mln.Lt) Lėšų įsisavinim as (proc.) Patikrint a ţmonių Įvykdyta ASPĮ planuotų paslaugų (proc.) Rasta su ikivėţi-niais susirgi-mais Rasta su piktybi-nių navikų poţym-iais Priešinės liaukos vėţio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa
2006 4,700 4,900 103,70 98523 141,80 234 1406 2007 7,570 6,200 81,60 107079 114,60 386 1985 2008 8,300 7,400 89,30 126718 94,50 494 2022 2009 7,597 6,042 80,00 101466 69,00 499 1841 2010 8,627 4,013 46,52 76574 46,52 228 822 Viso: 36,794 28,555 77,60
Storosios ţarnos vėţio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa
2009 1,509 1,304 86,50 44421 241 34
2010 3,734 3,098 84,24 88317 76,07 1167 175
Iš viso: 5,243 4,402 83,95
Metai Skirta asignavimų metams (mln.Lt) Faktas (mln.Lt) Lėšų įsisavinimas (proc.) Patikrinta ţmonių Įvykdyta (proc.) Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir
prevencijos priemonių finansavimo programa
2006 2,500 0,970 38,80 21524 43,00 2007 3,500 3,440 98,30 73147 146,30 2008 5,800 5,400 93,40 105385 105,40 2009 7,385 5,729 78,00 109858 86,40 2010 7,799 6,457 82,80 148455 88,07 Iš viso: 26,984 21,996 81,51
Remiantis 1.2 lentelės duomenimis, galime daryti išvadą, kad visų programų įgyvendinimui skirtos lėšos nebuvo pilnai įsisavintos ir programos buvo vykdomos ne pilnu pajėgumu:
Gimdos kaklelio piktybinų navikų prevencinių priemonių finansavimo programa – įsisavinta vidutiniškai 60,44 lėšų, įvykdyta asmens sveikatos prieţiūros įstaigose (ASPĮ) planuotų paslaugų vidutiniškai 51,62 .
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programa – įsisavinta vidutiniškai 74,91 lėšų, įvykdyta ASPĮ planuotų paslaugų vidutiniškai 78,84 .
.Priešinės liaukos vėţio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa – įsisavinta vidutiniškai 77,60 lėšų, įvykdyta ASPĮ planuotų paslaugų vidutiniškai 93,28 .
Storosios ţarnos vėţio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa – įsisavinta vidutiniškai 83,95 lėšų, įvykdyta ASPĮ planuotų paslaugų vidutiniškai 76,07 .
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa – įsisavinta vidutiniškai 81,51 lėšų, įvykdyta ASPĮ planuotų paslaugų vidutiniškai 78,26 [21].
Apmokėjimas uţ gerus darbo rezultatus
Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros (PAASP) gerų darbo rezultatų rodikliai: 1. Darbo intensyvumas, tai yra vaikų ir suaugusių prieţiūros intensyvumas.
2. Profilaktinių programų vykdymas. Čia išskiriamos gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programos vykdymas bei priešinės liaukos vėţio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas.
3. Sergančiųjų lėtinėmis ligomis hospitalizacijos rodikliai. Didţiausias dėmesys kreipiamas daţniausiai šeimos gydytojo darbe pasitaikantiems susirgimams vertinti - sergančiųjų arterine hipertenzija hospitalizacija, sergančiųjų cukriniu diabetu hospitalizacija, sergančiųjų bronchine astma hospitalizacija bei sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga hospitalizacija.
4. Sergančiųjų lėtinėmis ligomis konsultacijų skaičius. Didţiausias dėmesys taip pat kreipiamas daţniausiai šeimos gydytojo darbe pasitaikančiomis lėtinėmis ligomis sergančių ligonių konsultacijoms vertinti (vertinamas sergančiųjų arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, bronchine astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga konsultacijų skaičius).
Šiuo metu PAASP įstaigoms mokama pagal prisirašiusių gyventojų skaičių, uţ suteiktas skatinamąsias paslaugas, prevencinių programų vykdymą ir gerus darbo rezultatus.
Finansiškai skatinti šeimos gydytojus uţ tam tikras jų suteiktas paslaugas pradėta nuo 2003 -ųjų. Skatinamųjų paslaugų diegimas leidţia siekti aukštesnės gydymo kokybės, tikslesnės ir ankstyvesnės įvairių ligų diagnostikos bei profilaktikos bei maţina pacientų srautus pas specialistus. PAASP įstaigoms papildomai mokama uţ ankstyvąją piktybinių navikų diagnostiką, bandinio protrombino aktyvumui nustatyti paėmimą ir įvertinimą, protrombino aktyvumo (INR) nustatymą, fiziologinio nėštumo prieţiūrą, vaikų iki 1 metų sveikatos prieţiūrą, neįgaliųjų sveikatos prieţiūrą, moksleivių paruošimą mokyklai, slaugos personalo procedūras namuose, glikolizinto hemoglobino nustatymo paslaugą. Nuo 2007 m. imta mokėti uţ nėščiosios kraujo ištyrimą dėl sifilio ir ŢIV bei kraujo grupės ir Rh antikūnių nustatymą. Taip pat buvo patikslintos bandinio protrombino laiko (INR) tyrimo skyrimo indikacijos (skiriamas pacientams, kuriems taikomas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum) bei nustatyta, kad iš PSDF biudţeto apmokamas glikozilinto hemoglobino tyrimas cukriniu diabetu sergantiems pacientams gali būti skiriamas iki 4 kartų per metus.
PAASP įstaigos taip pat gauna finansavimą iš VLK prie SAM uţ įvairių prevencinių ir diagnostinių programų vykdymą. Vilniaus universiteto onkologijos instituto duomenimis, nuo 2004-ųjų pradėjus vykdyti gimdos kaklelio piktybinių navikų programą Lietuvoje daţniau diagnozuojamas I stadijos ir rečiau – II–IV stadijų vėţys. Įrodyta, kad aktyvi krūties vėţio prevencinė programa gali padėti sumaţinti mirtingumą nuo vėţio net 25–30 procentų. Mirtingumo maţėjimui įtakos turi ir priešinės liaukos vėţio prevencinė programa, kuri Lietuvoje vykdoma geriausiai iš visų vėţio prevencijos programų.
Tarp prevencinių sveikatos programų, finansuojamų iš PSDF biudţeto, iki 2007 m. dėl įvairių prieţasčių sunkiausiai buvo vykdoma „Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa“. Tačiau 2007-aisiais, galima sakyti, įvyko lūţis – programai įgyvendinti buvo panaudotos beveik visos skirtos lėšos: iš 3,5 mln. litų panaudota 3,4 mln. litų. Vien 2008 m. PAASP įstaigos pagal šią programą ištyrė 103 000 pacientų.
Siekiant, kad pacientai sulauktų kuo daugiau šeimos gydytojų dėmesio, geresnės pirminės ambulatorinės sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės bei prieinamumo, lankstesnio šių paslaugų apmokėjimo ir skatinant gydymo įstaigas siekti gerų darbo rezultatų, 2007 m. pabaigoje buvo nustatyti gerų darbo rezultatų rodikliai bei parengtas jų apskaičiavimo tvarkos projektas. Priedus uţ gerus darbo rezultatus VLK moka nuo 2006-ųjų: uţ kiekvieno privalomuoju sveikatos draudimu apdrausto asmens, prisirašiusio prie sveikatos prieţiūros įstaigos, ambulatorinę sveikatos prieţiūrą įstaigai papildomai mokama 10 Lt, uţ pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos prieţiūrą – 1,2 lito. Tos lėšos buvo skiriamos visoms sveikatos prieţiūros įstaigoms, tačiau patvirtinus gerų darbo rezultatų rodiklius, skirstant lėšas atsiţvelgiama ir į juos.
Per metus pirminės ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros įstaigoms VLK prie SAM uţ paslaugas sumoka per 500 milijonų litų. Tai sudaro 12,5 procentų visų sveikatos prieţiūrai skiriamų privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų [15].
2008 m. patvirtinta nauja papildomo apmokėjimo gydymo įstaigoms uţ šeimos gydytojų gerus darbo rezultatus tvarka. Joje numatyta kas pusmetį vertinti PASP įstaigas ir joms diferencijuotai mokėti uţ gerus darbo rezultatus pagal šiuos rodiklius:
vaikų ir suaugusiųjų prieţiūros intensyvumą (vertinama, ar prisirašiusieji pacientai apsilanko pas šeimos gydytoją bent kartą per metus pasitikrinti sveikatos).
prevencinių programų vykdymą (atsiţvelgiama į gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių ir priešinės liaukos vėţio ankstyvosios diagnostikos programų rezultatus).
Atsiţvelgiant į vaikų ir suaugusiųjų apsilankymų intensyvumą bei prevencinių programų vykdymą, lėšos, skirtos skatinimui uţ gerus darbo rezultatus buvo perskirstytos tarp ASPĮ, pagal faktinius jų darbo rezultatus.
Be to stebima, kaip daţnai pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis – arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, bronchine astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga – yra gydomi ligoninėse ar siunčiami konsultuotis pas specialistus, ir kaip daţnai šie pacientai lankosi pas šeimos gydytojus. Į šiuos veiklos rodiklius kol kas nėra atsiţvelgiama, apmokant uţ gerus darbo rezultatus.
Vertinant sergančiųjų lėtinėmis ligomis konsultacijų skaičiaus rodiklį, siekiama, kad visi pacientai būtų konsultuojami ne rečiau negu numatyta ligų gydymo metodikose. Tuo būdu tikimasi maţinti ligonių, sergančių lėtinėmis ligomis, hospitalizaciją, skatinti šeimos gydytojus daugiau paslaugų teikti ambulatoriškai, efektyviau vykdyti ligų prevencijos programas.
1.1 pav. Gerų darbo rezultatų vidutiniai rodikliai šalies mastu 2008-2010 m.[22]
Gerų darbo rezultatų dinamika rodo, kad ši pirminės asmens sveikatos prieţiūros skatinimo forma yra efektyvi, ir pirminės asmens sveikatos prieţiūros srityje dirbantys medikai ekonominio sunkmečio metu išnaudoja galimybę uţsidirbti papildomų PSDF biudţeto lėšų. Per 2008-2010 m. padidėjo visų rodiklių, o ypač – prevencinių programų vykdymas (1.1 pav.). Taip pat padaugėjo įstaigų, kurios surinko didesnį sąlyginių vienetų skaičių, taigi, joms buvo išmokėta didesnė skatinimo suma. 2008 m. buvo tik viena ASPĮ, surinkusi 15 sąlyginių vienetų (iš 16 galimų). 2009m. tokių ASPĮ buvo jau 7, o viena ASPĮ surinko maksimalų galimą sąlyginių vienetų skaičių uţ gerus darbo rezultatus[20].
1.2 pav. Pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų uţ skatinamąsias paslaugas gaunamų pajamų dalis (proc.) nuo visų pajamų [23].
Analizuojant PSDF biudţeto vykdymą, matyti, kad lėšos, skiriamos apmokėti skatinamąsias paslaugas nėra pilnai panaudojamos, t.y. įstaigos nesuteikia tiek paslaugų, kiek jų būtų galima suteikti ir gauti apmokėjimą uţ jas (1.2 pav.). Tai ypač svarbu siekiant aktyvinti profilaktinį darbą PASP grandyje. Sveikatos prieţiūros įstaigų administratorių (vadovų) daţniausiai nurodoma prieţastis yra nepakankami šių paslaugų įkainiai. Tačiau rezultatai priklauso ir nuo asmenų, kurie tiesiogiai vykdo šį darbą - šeimos gydytojų. Gydymo įstaigų vadovai gali lėšas, papildomai gautas uţ skatinamųjų paslaugų teikimą, skirti medicinos darbuotojų darbo uţmokesčiui didinti taip pat kitaip profilaktinių programų efektyvumui didinti. Skirtingose įstaigose yra nustatyta skirtinga tvarka, kaip šeimos gydytojai skatinami šią veiklą vykdyti. Todėl svarbu ištirti ne administratorių (vadovų), o vykdytojų - šeimos gydytojų nuomonę apie skatinamųjų paslaugų teikimo tvarką ir jų organizavimą įstaigoje, siekiant gerinti šių paslaugų teikimą.
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
2.1. Tyrimo metodologija ir organizavimas
Tyrimo objektas.
Kauno miesto ir Kauno rajono PASP įstaigose dirbančių gydytojų nuomonė apie profilaktinių programų vykdymą ir kitų skatinamųjų PAASP paslaugų vykdymą jų sveikatos prieţiūros įstaigoje.
Tyrimo metodai.
Pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas. Tyrimui atlikti buvo sudaryta pradinė tyrimo anketa. Bandomojo tyrimo metu ji buvo pateikta 10 gydytojų, kurie įvertino klausimų aiškumą ir formulavimą. Atsiţvelgus į bandomojo tyrimo rezultatus, pradinė anketa buvo koreguota ir sudaryta pagrindinio anketa (1 priedas). Anketą sudarė 23 klausimai, tarp kurių buvo socialiniai -demografiniai veiksniai, profesinio pasirengimo charakteristikos, informacija apie dalyvavimą profilaktinių programų vykdyme ir kt. Taip pat buvo pateikti 4 atviri klausimai apie šeimos gydytojų skatinimo dalyvauti profilaktinėse programose ir teikti skatinamąsias paslaugas mechanizmą.
Tyrimas atliktas 2010 m. spalį - 2011 m. kovą. Iš viso tyrime apklausta 130 respondentų dirbančių Kauno miesto ir Kauno rajono PASP įstaigose. Tinkamomis analizei pripaţintos 85 anketos. Ţinant, kad Kauno miesto ir Kauno rajono PASP įstaigose iš viso dirbo 295 gydytojai, tyrime dalyvavo 29 proc. visos jų populiacijos.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „MS Excel“ ir „SPSS for Windows 14.0“ programinius paketus. Analizei taikytas chi kvadrato kriterijus (kokybinių rodiklių sąsajoms įvertinti). Poriniai palyginimai atlikti, taikant z kriterijų. Pasirinktas statistinio pasikliautinumo lygmuo - 95 proc. (p < 0,05).
2.2. Demografinė socialinė respondentų charakteristika
Demografiniai ir socialiniai duomenys apie tyrime dalyvavusius respondentus pateikti 2.1 lentelėje. Beveik keturi penktadaliai (78,6 proc.) apklausoje dalyvavusių respondentų dirba savivaldybės pavaldumo PASP įstaigose. Kauno miesto PASP įstaigose dirba didesnioji respondentų dalis – 81,7 proc. Stacionarinę šeimos medicinos rezidentūrą 31,7 proc., o šeimos gydytojo perkvalifikavimo programą - 68,3 proc. respondentų.
2.1. lentelė. Demografiniai socialiniai duomenys apie respondentus Eil. Nr. Absoliutus skaičius Procentai 1. Viso 85 100 2. Amţius 27-39 20 23,8 40-49 23 27,2 50-59 29 33,8 60+ 13 15,2
3. Respondentų pasiskirstymas pagal PASP įstaigų pavaldumą
Pavaldi savivaldybei 67 78,6
Privati 18 21,4
4. Respondentų pasiskirstymas pagal PASP įstaigų lokalizaciją
Miestas 69 81,7
Rajonas 16 18,3
5. Respondentų medicininis išsilavinimas
Baigė stacionarinę rezidentūrą 27 31,7
Baigė persikvalifikavimo programą 58 68,3
6. Respondentų pareigos PASP įstaigoje
Šeimos gydytojas-administratorius 5 5,8
Šeimos gydytojas (stacionarinė rezidentūra) 43 50,6 Šeimos gydytojas – pediatras (perkvalifikacija) 10 11,8 Šeimos gydytojas – terapeutas (perkvalifikacija) 27 31,8
Didţioji dalis respondentų atsakė, kad aptarnauja ir miesto, ir kaimo gyventojus (90,6proc.), todėl remiantis šiuo rodikliu, analizė nebuvo atliekama.
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Skatinamųjų paslaugų organizavimas pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigose, vykdant profilaktines sveikatos programas
Visi 100 proc. respondentų, dalyvavusių tyrime, paţymėjo, kad jų įstaigose vykdomos visos profilaktinės programos („Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš PSDF biudţeto lėšų, finansavimo programa“; „Priešinės liaukos vėţio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa“; „Atrankinės moterų patikros dėl krūties vėţio programa“; „Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa“; „Storosios ţarnos vėţio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa“), teikia kitas PASP skatinamąsias paslaugas.
Viena pagrindinių šeimos gydytojų funkcijų, dalyvaujant profilaktinių programų vykdyme – atitinkamo amţiaus gyventojų, prisirašiusių prie šeimos gydytojo, informavimas apie vykdomas profilaktines programas ir aktyvus gyventojų kvietimas jose dalyvauti. Todėl darbe apsiribojama tik šių funkcijų analize.
Didelė dalis respondentų (nuo 57,9 iki 98,8 proc.) nurodė, kad vykdant aukščiau minėtas programas, atitinkamo amţiaus gyventojai asmeniškai kviečiami arba artimiausiu metu numatoma juos kviesti pasitikrinti sveikatą. Rečiau gyventojai kviečiami dalyvauti storosios ţarnos vėţio anksyvosios diagnostikos finansavimo programoje (57,9proc.) (3.1.1. pav.).
85,7 98,98 98,8 87,2 57,9 12,8 42,1 1,2 1,2 14,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Gimdos kaklelio piktybinių navikų Priešinės liaukos vėţio
Krūties vėţio Širdies ir kraujagyslių ligų Storosios ţarnos vėţio p ro c. Kviečiama Nekviečiama
Lyginant savivaldybėms pavaldţių ir privačių įstaigų darbuotojų pastangas kviesti gyventojus dalyvauti profilaktinėse programose, statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tik vykdant storosios ţarnos vėţio profilaktikos programą – privačios įstaigos šiuo poţiūriu daugiau negu du kartus aktyvesnės (3.1.2. pav.)
84,8 98,5 98,5 97 36,4 100 100 72,2 88,9* 94,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Gimdos kaklelio piktybinių navikų Priešinės liaukos vėţio
Krūties vėţio Širdies ir kraujagyslių ligų Storosios ţarnos vėţio p ro c.
Savivaldybės įstaigos Privačių įstaigos
-p=0,011, p<0,05, lyginant su savivaldybės įstaigų respondentais
3.1.2. pav. Savivaldybių ir privačių PASP įstaigų pastangos kviesti gyventojus dalyvauti profilaktinėse programos
Vykdant storosios ţarnos vėţio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programą, taip pat reikšmingai skiriasi respondentų, dibančių Kauno miesto ir Kauno rajono PASP įstaigose, atsakymai apie pastangas kviesti gyventojus pasitikrinti dėl storosios ţarnos vėţio. Kauno rajone gyventojai yra daţniau asmeniškai kviečiami dalyvauti šioje programoje negu Kauno mieste. (92,9 ir 46,3 proc. atitinkamai)(3.1.3.pav.) . PASP įstaigų pastangos asmeniškai kviesti gyventojus dalyvauti kitose profilaktinėse programose Kauno mieste ir Kauno rajone statistiškai nereikšmingos.
-p=0,02, p 0,05, lyginant su miesto respondentais
3.1.3. pav. Kauno miesto ir Kauno rajono PASP įstaigų pastangos kviesti gyventojus dalyvauti profilaktinėse programose
Anketoje buvo klausiama (9 anketos klausimas), kokiu būdu respondenatai kviečia pacientus dalyvauti profilaktinėse programose. 3.1.4. paveiksle matome, kad yra pasirenkami įvairūs kvietimo būdai - spontaniškai (apsiribojant gyventojais, kurie atvyksta konsultuotis į įstaigą), kviečia tikslingai, siunčiant laišką, telefonu, kviečia, aplankant namuose, naudoja kitus būdus. Naudojamus kitus būdus respondentai paminėjo, kad kviečia per artimuosius, kai jie lankosi įstaigoje dėl savo problemų (prašoma perduoti informaciją vyrui ar ţmonai, tėvams), kviečiama, pacientui atvykus gauti įvairių medicinos paţymų. Kaip matome iš minėto paveikslo, gyventojai daţniausiai pakviečiami dalyvauti profilaktinėje programoje atvykę į įstaigą konsultuotis (89,4 proc.) arba telefonu (61,2 proc.) (3.1.4. pav.).
46,3 100 100 100 100 84,8 83,6 82,1 81,8 92,9* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Gimdos kaklelio piktybinių navikų Priešinės liaukos vėţio
Krūties vėţio Širdies ir kraujagyslių ligų Storosios ţarnos vėţio pr o c. Miestas Rajonas
89,4 12,9 61,2 43,5 7,1 56,5 92,9 38,8 87,1 10,6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Spontaniškai Laišku Telefonu Apsilankant
namuose Kitaip p ro c. Kviečiama Nekviečiama
3.1.4. pav. Respondentų nuomonė apie gyventojų kvietimo dalyvauti profilaktinėse programose būdus
Analizuojant respondentų atsakymus, kaip gyventojai yra kviečiami dalyvauti profilaktinėse programose, savivaldybės PASP įstaigose dirbantys respondentai daţniausiai naudoja šiuos kvietimo būdus: spontaniškai, apsiribojant gyventojais, kurie atvyksta konsultuotis į įstaigą atsakė 44,1 proc. respondentų, kviečiama tikslingai, siunčiant laišką - 5,2 proc., kviečia telefonu - 27,8 proc., kviečia, aplankant pacientus namuose - 19,9 proc. ir naudoja kitus būdus - 3,0 proc. Privačių PASP įstaigų respondentai daţniausiai kviečia spontaniškai, apsiribojant gyventojais, kurie atvyksta konsultuotis į įstaigą atsakė (38,3 proc.), kviečia tikslingai, siunčiant laišką - 8,5 proc., kviečia telefonu - 29,8 proc., kviečia aplankant namuose - 19,2 proc., naudoja kitus būdus - 4,2 proc. (3.1.5. paveikslas). Lyginant savivaldybės ir privačiose įstaigose dirbančių respondentų nuomones, dėl pacientų kvietimo dalyvauti profilaktinese programose kviečiant spontaniškai, nustatyta, kad savivaldybių PASP įstaigų darbuotojai daţniau kviečia pacientus spontaniškai, apsiribojant gyventojais, kurie atvyksta į gydymo įstaigą konsultacijai, negu privačiose (p=0,047, t.y. p<0.05).
5,2 27,8 19,9 3 8,5 29,8 19,2 4,2 44,1* 38,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Spontaniškai Laiškas Telefonu Aplankant namuose Kitaip
p
ro
c.
Savivaldybės įstaigos Privačių įstaigos
-p=0,047, p<0,05, lyginant su privačių PASP įstaigų respondentais
3.1.5. pav. Gyventojų kvietimo dalyvauti profilaktinėse programose savivaldybių ir privačiose PASP įstaigose būdai
Kauno miesto įstaigose dirbantys respondentai daţniausiai naudoja šiuos kvietimo būdus: spontaniškai, apsiribojant gyventojais, kurie atvyksta konsultuotis į įstaigą atsakė 43,9 proc. respondentų, kviečia tikslingai, siunčiant laišką - 6,7 proc., kviečia telefonu - 25,9 proc., kviečia aplankant namuose - 19,4 proc., naudoja kitus būdus - 4,1 proc. Kauno rajono įstaigų respondentai daţniausiai gyventojus kviečia spontaniškai, apsiribojant gyventojais, kurie atvyksta konsultuotis į įstaigą atsakė (32,4 proc.), kviečia tikslingai, siunčiant laišką - 5,1 proc., kviečia telefonu - 35,7 proc., kviečia, aplankant namuose - 25,7 proc., naudoja kitus būdus - 1,1 proc. Lyginant Kauno miesto ir rajono PASP įstaigose dirbančių respondentų nuomones, dėl pacientų kvietimo dalyvauti profilaktinese programose kviečiant telefonu, nustatyta, kad rajono respondentai daţniau kviečia telefonu negu miesto (p=0,004, t.y. p<0.05) (3.1.6.).
4,1 32,4 5,1 25,7 19,4 25,9 6,7 43,9 35,7* 1,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Spontaniškai Laiškas Telefonu Aplankant
namuose Kitaip p ro c. Miestas Rajonas
-p=0,004, p<0,05, lyginant su miesto respondentais
3.1.6. pav. Gyventojų kvietimo dalyvauti profilaktinėse programose miesto ir rajono PASP įstaigose būdai
Respondentų, kurie paţymėjo, kad kviečia gyventojus dalyvauti profilaktinėse programose lankydami juos namuose, buvo klausiama, kas lanko – šeimos gydytojas (5,9 proc.), bendruomenės slaugytoja (17,6 proc,), ir gydytojas, ir bendruomenės slaugytoja (44,7 proc.) (10 anketos klausimas). 3.1.7. paveiksle atsispindi respondentų nuomonė.
5,96 17,6 44,7 55,3 82,4 94,1 0 20 40 60 80 100
Šeimos gydytojas Bendruomenės slaugytojas Abu
p
roc
.
Taip Ne
3.1.7. pav. PASP įstaigų darbuotojų lankymasis gyventojų namuose tikslu pakviesti dalyvauti profilaktinėse programose
Savivaldybės įstaigose dirbantys respondentai atsakė, kad lankant namuose tikslu pakviesti gyventoją dalyvauti profilaktinėje programoje daţniausiai eina: 4,8 proc. tik gydytojas, 19,5 proc. tik bendruomenės slaugytoja, 75,7 proc. ir gydytojas ir bendruomenės slaugytoja (3.1.8. pav.).
Privačiose įstaigose dirbantys respondentai atsakė, kad lankant namuose tikslu pakviesti pacientą dalyvauti profilaktinėje programoje daţniausiai eina: 13,3 proc. tik gydytojas, 39,9 proc. tik bendruomenės slaugytoja ir 46,8 proc. ir gydytojas ir bendruomenės slaugytoja. Lyginant savivaldybės ir privačių įstaigų respondentų atsakymus, nustatyta, kad privačių įstaigų slaugytojos daţniau negu savivaldybės kviečia gyventojus dalyvauti profilaktinėse programose, lankydamos juos namuose (p=0,032, t.y. p<0.05) (3.1.8. pav.).
4,8 19,5 75,7 46,8 39,9* 13,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Šeimos gydytojas Bendruomenės slaugytoja Abu
p
ro
c.
Savivaldybės įstaigos Privačių įstaigos
-p=0,032, p<0,05, lyginant su savivaldybių respondentais
3.1.8. pav. Savivaldybės ir privačios PASP įstaigų darbuotojų lankymasis gyventojų namuose, siekiant informuoti dėl dalyvavimo profilaktinėse programose
-p=0,046, p<0,05, lyginant su miesto respondentais
3.1.9. pav. Kauno miesto ir Kauno rajono PASP įstaigų darbuotojų lankymasis gyventojų namuose, siekiant informuoti dėl dalyvavimo profilaktinėse programose
3.1.9. paveiksle pateiktas Kauno miesto ir Kauno rajono PASP įstaigų darbuotojų lankymasis gyventojų namuose, siekiant informuoti dėl dalyvavimo profilaktinėse programose. Lyginant respondentų atsakymus, nustatyta, kad Kauno rajono slaugytojos daţniau negu miesto kviečia gyventojus dalyvauti profilaktinėse programose, lankydamos juos namuose (p=0,046, t.y. p<0.05) (3.1.9. pav.).
Respondentų, kurie paţymėjo, kad kviečia gyventojus dalyvauti profilaktinėse programose lankydami juos namuose, buvo klausiama, kaip organizuojamas lankymas namuose (11 anketos klausimas). Didesnė dalis respondentų (72,5proc.) atsakė, kad gyventojai kviečiami dalyvauti profilaktinėse programose, lankant juos dėl kitų susirgimų, o 27,5 proc. respondentų atsakė, kad gyventojai aplankomi tik siekiant informuoti apie profilaktines programas.
Savivaldybės įstaigose dirbantys respondentai atsakė, kad įstaigos personalas eina pas gyventojus į namus tikslu tik pakviesti juos dalyvauti profilaktinėje programoje 25,5 proc. atvejų ir 74,5 proc. vizituojant gyventojus dėl kitų prieţasčių, juos pakviečia dalyvauti ir profilaktinėse programose. Privačiose PASP įstaigose dirbantys respondentai atsakė, kad įstaigos personalas eina pas gyventojus į namus tikslu tik pakviesti jį dalyvauti profilaktinėje programoje 33,4 proc. atvejų ir 66,6 proc. atvejų vizituojant dėl kitų prieţasčių juos pakviečia dalyvauti ir profilaktinėse programose (3.1.10. pav.). 7,2 51,2 69,6 21,7 8,7 41,6* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Šeimos gydytojas Bendruomenės slaugytoja Abu
pr
o
c.
74,5 25,5 33,4* 66,6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Kvietimas vizito dėl kitų ligų metu Vizito tik kviečiant dalyvauti programoje metu
p
ro
c.
Savivaldybės įstaigos Privačių įstaigos
-p=0,045, p<0,05, lyginant su savivaldybių respondentais
3.1.10. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų atsakymus, kokiu būdu gyventojai yra kviečiami dalyvauti profilaktinėse programose savivaldybės ir privačiose įstaigose
Lyginant savivaldybės ir privačių PASP įstaigų respondentų atsakymus, nustatyta, kad privačių PASP įstaigų darbuotojai daţniau tikslingai lanko gyventojus namuose, kviečiant juos dalyvauti profilaktinėse programose (p=0,045, t.y. p<0.05).
Kauno miesto įstaigose dirbantys respondentai atsakė, kad įstaigos personalas eina pas gyventojus į namus tikslu tik pakviesti juos dalyvauti profilaktinėje programoje 24,5 proc. atvejų ir 75,5 proc. atvejų vizituojant gyventojus dėl kitų prieţasčių juos pakviečia dalyvauti ir profilaktinėse programose. Kauno rajono PASP įstaigose dirbanys repondentai atsakė, kad įstaigos personalas eina pas gyventojus į namus tikslu tik pakviesti jį dalyvauti profilaktinėje programoje 38,4 proc. atvejų ir 61,6 proc. atvejų lankant gyventojus dėl kitų prieţasčių juos pakviečia dalyvauti ir profilaktinėse programose (3.1.11. pav.).
61,6 38,4 24,5 75,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Kvietimas vizito dėl kitų ligų metu Vizito tik kviečiant dalyvauti programoje metu
p
ro
c.
Miestas Rajonas
-p=0,042, p<0,05, lyginant su miesto respondentais
3.1.11. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų atsakymus, kokiu būdu gyventojai yra kviečiami dalyvauti profilaktinėse programose miesto ir rajono PASP įstaigose
Lyginant Kauno miesto ir rajono PASP įstaigų respondentų atsakymus, nustatyta, kad rajono PASP įstaigų darbuotojai daţniau tikslingai lanko gyventojus namuose, kviečiant juos dalyvauti profilaktinėse programose (p=0,042, t.y. p<0.05).
Respondentų buvo klausiama, ar informavimo paslaugos yra registruojamos tam, kad uţtikrinti įvykusius, pakartotinius ir numatomus kvietimus, priminimus ir juos stebėti (12 klausimas). Kad informavimo paslaugos yra registruojamos elektroninėje duomenų bazėje, atsakė – 28,8 proc., popierinėje formoje – 48,4 proc. respondentų, neregistruojama – 22,8proc.
Savivaldybės įstaigose dirbantys respondentai atsakė, kad pacientų informavimo paslaugų registravimas vyksta: 37,7 proc. elektroniniu būdu, 37,8 proc. popieriniu būdu ir 24,5 proc. duomenų neregistruoja. Privačiose PASP įstaigose dirbantys respondentai atsakė, kad pacientų informavimo paslaugų registravimas vyksta: 20,1 proc. elektroniniu būdu, 55,1 proc. popieriniu būdu bei 24,8 proc. duomenų neregistruoja (3.1.12. pav.).
37,7 20,1 37,8 55,1* 24,8 24,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
SavivaldybėsPASP įstaigos Privačios PASP įstaigos
p
ro
c.
Elektroniniu būdu Popierine forma Neregistruojama
-p=0,045, p<0,05, lyginant su miesto respondentais
3.1.12. pav. Savivaldybių ir privačių PASP įstaigų respondentų nuomonė apie informavimo paslaugų registravimą
Lyginant savivaldybės pavaldumo ir privačių PASP įstaigų respondentų atsakymus, nustatyta, kad privačiose PASP įstaigose informavimo paslaugos daţniau registruojamos popierinėje formoje (p=0,045, t.y. p<0,05).
Kauno miesto įstaigose dirbantys respondentai atsakė, kad pacientų informavimo paslaugų registravimas vyksta: 36,8 proc. elektroniniu būdu, 39,1 proc. popierinėje formoje, 24,1 proc. duomenų neregistruoja. Kauno rajono PASP įstaigose gyventojų informavimo paslaugų registravimas daţniausiai vykdomas popierinėje formoje (3.1.13 pav.).
