Mantas Žukauskas
V kursas, 7 grupėKETVIRTINIO AMONIO JUNGINIŲ IR SIDABRO NANODALELIŲ
POVEIKIO AKRILINĖMS DERVOMS, NAUDOJAMOMS PLOKŠTELINIŲ
PROTEZŲ GAMYBOJE PALYGINIMAS: LITERATŪROS SISTEMINĖ
APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Kaunas, 2019
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
KETVIRTINIO AMONIO JUNGINIŲ IR SIDABRO NANODALELIŲ POVEIKIO AKRILINĖMS DERVOMS, NAUDOJAMOMS PLOKŠTELINIŲ PROTEZŲ GAMYBOJE PALYGINIMAS: LITERATŪROS SISTEMINĖ
APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko:
Magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0 bei reikalavimus?
Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
tikslas
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0 tikslas ir uždaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo
8 kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, 0,4 0,2 0
Straipsnių kalba, publikavimo būklė ir pan.)
atrankos Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai
9 kriterijai ir (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su paieškos straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos 0,2 0,1 0
metodai bei data?
strategija Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų (3,4 balai) paieškos strategija taip, kad ją galima būtų
10 pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos 0,4 0,1 0 data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir
atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių
derinius)?
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas
11 (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai 0,4 0,2 0
ar, jei taikoma, meta-analizei)?
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš
12 straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, 0,4 0,2 0
intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių
13 duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar 0,4 0,2 0
supaprastinimai buvo daromi?
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta
14 atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši 0,2 0,1 0 informacija buvo panaudota apibendrinant
duomenis?
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo 0,4 0,2 0
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius:
16 įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, 0,6 0,3 0
pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų
17 Duomenų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo 0,6 0,3 0
sisteminimas paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo bei analizė laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
(2,2 balo) Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų
18 rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys 0,4 0,2 0 kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir
pasikliautinumo intervalai?
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys 0,6 0,3 0
lentelėse pagal atskirus uždavinius?
20 Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir 0,4 0,2 0
Rezultatų nurodyta jų reikšmė?
21 aptarimas Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos 0,6 0,3 0
(1,4 balo) trūkumai?
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
Išvados iškeltus tikslus ir uždavinius?
24 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0 pagal reikalavimus?
Literatūros
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
sąrašas
27 teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0
(1 balas) literatūros šaltiniai?
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
29 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0 kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0 temą?
Praktinės
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
31 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
jos
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų
32 analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, +1 +0,5 0 meta-regresija)?
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti
33 statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos +2 +1 0
meta-analizės rezultatai?
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
34 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
Bendri >20%
40 reikalavimai Plagiato kiekis darbe (nevert.
) Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,5 41 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo
balo yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5 42 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5
44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo
balo kokybė)?
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ Recenzento vardas , pavardė
___________________________________ Recenzento parašas
Turinys
SANTRAUKA SUMMARY
ĮVADAS... 1
STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR METODAI ... 3
DUOMENŲ SUSISTEMINIMAS IR ANALIZĖ... 6
Ketvirtinio amonio junginių bei sidabro nanodalelių priešgrybelinio poveikio prieš C. albicans palyginimas ... 6
Ketvirtinio amonio junginio ir sidabro nanodalelių antibakterinis poveikis prieš gram teigiamus ir gram neigiamus mikroorganizmus ... 7
Ketvirtinio amonio junginio ir sidabro nanodalelių lenkimo jėgos palyginimas ... 9
REZULTATŲ APTARIMAS... 11
DISKUSIJA ... 13
IŠVADOS ... 14
SANTRAUKA
KETVIRTINIO AMONIO JUNGINIŲ IR SIDABRO NANODALELIŲ POVEIKIO AKRILINĖMS DERVOMS, NAUDOJAMOMS PLOKŠTELINIŲ PROTEZŲ GAMYBOJE PALYGINIMAS: LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA
Problemos iškėlimas. Tikslas.
Išimamų plokštelinių protezų nešiotojai dažnai susiduria su protezų sukeltu stomatitu ir likusių dantų ėduonimi. Išimami dantų protezai yra porėti, todėl mikroorganizmai lengvai prikimba ir sudaro kolonijas. Todėl svarbi šių problemų prevencija. Vienas iš metodų naujausių metodų yra antibakterines savybes turinčios medžiagų (ketvirtinio amonio junginio, sidabro nanodalelių) įterpimas į polimetilmetakrilatą. Tačiau kyla klausimas kaip šios medžiagos paveiks mechanines plokštelinio protezo savybes. Šios sisteminės literatūros apžvalgos tikslas- įvertinti ir palyginti ketvirtinio amonio junginių bei sidabro nanodalelių įterptų į išimamo protezo bazę antibakterines bei mechanines savybes.
Medžiaga ir metodai
Buvo atlikta straipsnių paieška Pubmed duomenų bazėje nuo 2014 iki 2019 kovo mėnesio. Straipsniai atrinkti taikant PRISMA atrankos rekomendacijas. Iš 882 straipsnių, į šią sisteminę literatūros apžvalgą buvo atrinkti 16 in vitro studijų anglų kalba, kurios atitiko keliamus atrankos kriterijus.
Rezultatai Priešgrybelinis poveikis pasiektas abiejuose tiriamosiose medžiagose. Mažiausia
koncentracija, kai buvo pasiektas priešgrybelinis poveikis buvo įterpus sidabro nanodaleles ir siekė 2,5%. Priešgrybelinio sidabro nanodalelių poveikis didėjo, didinant koncentraciją. Nerasta žymaus skirtumo tarp gram teigiamų ir gram neigiamų mikroorganizmų, įterpiant ketvirtinio amonio junginį ar sidabro nanodaleles. Ketvirtinio amonio junginio įterpimas sumažino lenkimo jėgą, tuo tarpu, sidabro nanodalelės padidino lenkimo jėgą. Mažiausia sidabro nanodalelių koncentracija, kai padidėjo lenkimo jėga buvo 0,5%.
Išvados.
Priešgrybelinis poveikis prieš C. albicans nesiskyrė. Nerasta skirtumo tarp antibakterinių savybių skirtumo prieš gram teigiamus bei gram neigiamus mikroorganizmus. Įterpus sidabro nanodalelių, lenkimo jėga buvo didesnė.
Raktiniai žodžiai: „Quaternary ammonium“, „Silver nanoparticles“, „Denture“, „Antibacterial“
A COMPARISON OF IMPACT ON ACRYLIC RESIN, USED IN FABRICATION OF REMOVABLE DENTURE, USING QUATERNARY AMMONIUM COMPOUND AND SILVER NANOPARTICLES: A SYSTEMATIC REVIEW
Statement of problem, Objective
Removable denture wearers often face with denture stomatitis and dental caries. Removable dentures are porous structure, therefore, can easily adhere and form colonies on the surface. Thus prevention is important. The latest method to cope with this problem is to incorporate
antimicrobial agent such as quaternary ammonium compond and silver nanoparticles to the base material- polymethylmethacrylate. However the question is how these agents will affect
removable denture mechanical qualities. The aim of this systematic review is to evaluate and compare antifungal, antibacterial, mechanical properties of two different compounds: quaternary ammonium compond and silver nanoparticles.
Material and methods
A PubMed search from 2014 up to 2019 March was conducted. Articles were searched according to the PRISMA Statement. From total 882 articles 16 in vitro studies which fit criteria were
included in this review.
Mažiausia sidabro nanodalelių koncentracija, kai padidėjo lenkimo jėga buvo 0,5%.
Results
Antifungal effect was achieved with both analyzed agents. The lowest silver nanoparticles
concentration, when antifungal effect was achieved, was 2,5%. Antifungal effect increased, when silver nanoparticles concentration was higher. No difference were found between quaternary ammonium compound and silver nanoparticles against Gram- positive and Gram- negative
bacteria. Quaternary ammonium compound incorporation decreased flexural strenght, while silver nanoparticles increased flexural strenght. The lowest silver nanoparticles concentration, when flexural strenght increase was 0,5%
Conclusions
Priešgrybelinis poveikis prieš C. albicans nesiskyrė. Nerasta skirtumo tarp antibakterinių savybių skirtumo prieš gram teigiamus bei gram neigiamus mikroorganizmus. Įterpus sidabro nanodalelių, lenkimo jėga buvo didesnė.
No difference found in antifungal effect against C. albicans or gram-positive and gram- negative bacteria. Silvernanoparticles showed better flexural strenght.
Keywords:„Quaternary ammonium“, „Silver nanoparticles“, „Denture“, „Antibacterial“
1
ĮVADAS
Visuomenė, tobulėjant šiuolaikinei medicinai intensyviai senėja, todėl didėja poreikis išimamiems dantų protezams. Pirmuosius išimamus dantų protezus 1936 metais sukūrė Walter Bauer [1]. Dažniausiai protezai gaminami iš polimetilmetakrilato dervos, kuri turi priimtinas mechanines, fizikochemines [2]. Išimami dantų protezai ilgą laiką būna įdėti burnoje, todėl kai akrilatai sensta, bakterijos ir grybeliai gali lengvai prikibti prie protezo paviršiaus [3]. Prikibimą palengvina porėta plastiko struktūra, sudaranti nišą užsilaikyti maisto dalelėms, pigmentams ir mikroorganizmams. Svarbu, kad iš plokštelinio protezo apnašų išskirti virulentiški mikroorganizmų apykaitos produktai, gali sukelti oportunistinę infekcija, pavyzdžiui, aspiracinę pneumoniją, ypač imunodeficitiniams, senyvo amžiaus pacientams [4]. Apie 50-70% pilnų išimamų plokštelių nešiotojų turi patologinę būseną, žinomą kaip protezų sukeltą stomatitą [6]. Dažniausiai siekiant išvengti stomatito
gydytojai rekomenduoja skalauti burną antimikrobiniais burnos skalavimo skysčiais, laikant išimtus protezus specialiuose tirpaluose [5]. Vis dėlto šie protezų priežiūros metodai turi ribotą sėkmę kovojant su mikroorganizmais, todėl atliekama vis daugiau tyrimų, ieškant medžiagų įterpti į akrilinę dervą, turinčių platų antimikrobinį spektrą[4]. Tačiau pageidautina tokia medžiaga, kuri būtų netirpi seilėse ir kontakto metu su mikroorganizmais juos slopintų. Sidabras plačiai
naudojamas medicinoje ir veikia antimikrobiškai [7]. Tobulėjant technologijoms vietoj sidabro miltelių, bandomos sidabro nanodalelės, nes sidabro milteliai suteikia nelygų paviršių [8]. Tačiau per didelė sidabro nanodalelių koncentracija gali pabloginti mechanines savybes [9]. Sidabro nanodalelės yra gana gerai toleruojamos minkštųjų audinių ir yra mažai citotoksiškos [10]. Nors yra būdas gydyti stomatitą nistatinu, amfotericinu B, mikonazoliu, flukonazoliu, tačiau dažnai gydymas neveikia Candida albicans [10]. Todėl labai svarbi protezinio stomatito prevencija. Literatūroje išskiriama dar keletą tokių biocidų: nano titano dioksidas, nanosilikono dioksido dalelės, chlorheksidinas arba organiniai junginiai kaip 2-tert-butilaminoetil metakrilatas, etilen glikolio metakrilato fosfatas ketvirtinio amonio druskos kaip ketvirtinio amonio polietileno imino nanodalelės [11]. Tačiau esant ilgam medžiagos išsiskyrimui, gali būti paveikta burnos gleivinė, mikroorganizmai įgaus rezistentiškumą ir antimikrobinis efektas dings [12]. Kita problema yra išimamam plokšteliniam protezui retenciją suteikiančių dantų kariesas. Ketvirtinio amonio polietileniminas turi potencialo apsaugoti dantis nuo pagrindinio dantų karieso sukėlėjo
Streptococcus mutans [13]. Ketvirtinio amonio monomeras gali kopolimerizuotis su kitais
metakrilatų monomerais ir suteikti ilgesnį antimikrobinį poveikį [14]. Tačiau kyla klausimas kaip šios medžiagos paveiks mechaninius išimamos plokštelės parametrus, kurie turi būti adekvatūs, kad išimamas plokštelinis protezas nesulūžtų[15]. Polimetilmetakrilatus burnoje veikia tempimo, lenkimo, spaudimo jėgos dėl kurių atsiranda plastiko nuovargis ir protezas galiausiai lūžta[4]. Veikliosios medžiagos potencialas priklauso nuo junginio struktūros, koncentracijos [16]. Taigi šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje bus lyginamos dviejų medžiagų (sidabro nanodalelių ir
ketvirtinio amonio junginių) įterptų į išimamo plokštelinio protezo bazinę medžiagą polimetilmetakrilatą priešgrybelinės, antimikrobinės ir mechaninės savybės.
Darbo tikslas:
Įvertinti ir palyginti ketvirtinio amonio junginių bei sidabro nanodalelių įterptų į išimamo protezo
2
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti ketvirtinio amonio junginių bei sidabro nanodalelių priešgrybelines savybes prieš C. albicans.
2. Palyginti ketvirtinio amonio junginių bei sidabro nanodalelių antibakterinės savybes prieš gram teigiamus ir gram neigiamus mikroorganizmus.
3
STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR METODAI
Šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje yra lyginamos ketvirtinio amonio junginio ir sidabro nanodalelių antibakterinės bei mechaninės savybės, įterpiant medžiagas į protezo bazinę medžiagą- polimetilmetakrilatą. Ši mokslinės literatūros sisteminė apžvalga buvo atlikta laikantis PRISMA reikalavimų [17]. Straipsnių paieška atlikta elektroninėje duomenų bazėje „Pubmed“. Į apžvalgą buvo atrinkti straipsniai nuo 2014 metų liepos 3 d. iki 2019 metų kovo 1 d. Papildomai įtrauktas vienas straipsnis 2010 metų. Atrenkant straipsnius buvo naudojami šie raktiniai žodžiai: „Silver nanoparticles IR „denture“‘; „denture“ IR
„antibacterial“; „quaternary ammonium“ IR „dentures“. Paskutinė straipsnių paieška atlikta 2019-03-01. Iš viso buvo surasti 882 moksliniai straipsniai. Aktyvavus filtrą „straipsniai ne senesni nei 5 metai“, liko 82 straipsniai, o aktyvavus filtrą „ straipsniai anglų kalba“ liko 61 straipsnis. Straipsniai, visų pirma, buvo atrenkami pagal pavadinimą. Jei pavadinimas atitiko bent vieną iš šioje sisteminėje apžvalgoje nagrinėjamų uždavinių, buvo perskaityta straipsnio santraukoje pateikta informacija. Iš likusių 21 straipsnių, į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukti šiuos atrankos kriterijus atitinkantys straipsniai:
In vitro tyrimai.
Ne senesni nei 5 metų straipsniai. Tyrimai anglų kalba.
Tyrimai analizuojantys sidabro nanodalelių poveikį C. Albicans.
Tyrimai analizuojantys ketvirtinio amonio grupę turinčių junginių poveikį C. Albicans. Tyrimai analizuojantys ketvirtinio amonio grupę turinčių junginių poveikį S. mutans,
Staphyloccous. aureus, Escherichia coli, Streptoccocus oralis, Pseudomonas aeruginosa, Actinomyces viscosus.
Tyrimai analizuojantys sidabro nanodalelių poveikį S. mutans, S. aureus, E. coli, S. oralis, P.
aeruginosa, A. viscosus.
Ketvirtinio amonio grupę turintis junginys įterptas į protezo bazinę medžiagą. Sidabro nanodalelės įterptos į protezo bazinę medžiagą.
Bazinė išimamo protezo medžiaga- polimetilmetakrilatas.
Straipsniai atitinkantys šiuos kriterijus buvo atmesti: Straipsnių santraukos ir ištraukos.
Straipsniai ne anglų kalba. In vivo tyrimai.
Išimamo protezo paviršius padengtas sidabro nanodalelėmis. Išimamo protezo paviršius padengtas ketvirtinio amonio junginiu. Straipsniai senesni nei 5 metai.
Straipsniai kuriuose buvo įterpiamos medžiagos į šviesoje kietėjantį dervinį kompozitą. Literatūros apžvalgos, meta-analizės, doktorantūros tezės.
Po atrankos liko 12 straipsnių. Papildomai iš literatūros sąrašo pasirinktinai buvo atrinkti dar 4 straipsniai, todėl bendras atrinktų straipsnių skaičius buvo n=16. Tyrimų atrankos metodika, atitinkanti PRISMA reikalavimus, grafiškai pateikiama 1 pav.
Atrinktų straipsnių kokybė ir šališkumas buvo vertinami atsižvelgiant į Chochrane nuostatas ir rekomendacijas[15].
4
Studijų paklaidos rizika (pavyzdžiui informacijos trūkumas) buvo įvertinta kiekvienos studijos atskirai. Rizika apibūdinama kaip tinkamos informacijos trūkumas kiekvienoje studijoje.
Papildoma šalutinė informacija gali atitraukti skaitančiojo dėmesį analizuotoje studijoje nuo vertingos informacijos.
5
1 pav. Straipsnių atrankos metodika pagal PRISMA reikalavimus
Ištirta Pubmed duomenų bazė : Paieškos raktažodžiai:
-Silver nano particles AND denture (n=599) -Denture AND antibacterial (n=279)
Quaternary ammonium AND dentures (n=4)
Dental implant failure (n=5053)
Identifik
avima
s
Aktyvuoti filtrai:
- Straipsniai ne senesni nei 5 metai (n=82) - Straipsniai anglų kalba (n =61)
At
ran
ka
Pateikti straipsniai (n=61)
Straipsniai, tinkami tolimesnei atrankai (n= 21) - Netinkamas pavadinimas (n=23) - Netinkamas turinys (n=17) Pašalinti straipsniai
Tin
kam
uma
s
Įtr
aukim
as
Straipsniai kuriuose buvo įterpiamos medžiagos į dervinį kompozitą; Išimamas protezas padengtas sidabro nanodalelėmis; Išimamas protezas padengtas ketvirtinio amonio junginiu; in vivo.
(n=9)
Pašalinti straipsniai
Pagal tinkamumą savarankiškai pasirinkti straipsniai:
- Atrinkti iš literatūros sąrašo (n=4 )
Visi įtraukti straipsniai (n=16 )
6
DUOMENŲ SUSISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
Ketvirtinio amonio junginių bei sidabro nanodalelių priešgrybelinio poveikio prieš C. albicans palyginimas
Šioje dalyje išnagrinėti 6 straipsniai, kuriuose tiriamas priešgrybelinis poveikis prieš C. albicans, įterpus ketvirtinio amonio junginį arba sidabro nanodaleles [1, 2, 4, 10, 11, 12]. Tyrimai tiriantys ketvirtinio amonio junginių savybes buvo du [2, 12], o straipsniai, kuriuose aprašytos sidabro nanodalelių priešgrybelinės savybės buvo keturi [1, 4, 10, 11]. Tiriamų medžiagų koncentracijos pagal masę tyrime varijavo: 0,5%, 1%, 2%, 3%, 5%, 8%, 10%, 12%. Viename tyrime, kurį atliko Monteiro ir kiti nenurodyta koncentracija. Kontrolinėse grupėse tiriamos medžiagos nebuvo. Inkubacijos laikas analizuotuose tyrimuose taip pat skyrėsi: 1h, 12h, 18-24h, 24h, 3mėn.
Temperatūra daugumoje tyrimų buvo 37°C, išskyrus Song ir bendraautorių atliktame tyrime, kur ji buvo 35°C bei Mirizadeh ir kitų atliktame tyrime, kur ji buvo 25°C. Skirtingas inkubacijos laikas ir temperatūra galėjo turėti įtakos gautiems rezultatams. Tyrimuose buvo vertinamas antigrybelinis sidabro nanodalelių poveikis, skaičiuojant kolonijų vienetus, vertinant bioplėvelės adhheziją ir formavimasi, biomasę.
Mirizadeh ir bendraautoriai 2018 metais atliko in vitro tyrimą [12], kuriame buvo tiriamas ketvirtinio amonio monomero įterpto į akrilinę dervą poveikis prieš C. albicans. Susintetinus ketvirtinio amonio monomerą, medžiaga įmaišyta į akrilinį monomerą skirtingomis
koncentracijomis pagal masę (8 %, 10%, 12%). Kontrolinė grupė buvo su 0% tiriamos medžiagos. Buvo paruošti 30x10x3 mm protezo bazinės medžiagos diskai, kurie 1 savaitę buvo laikomi distiliuotame vandenyje, kad pasišalintų perteklinis monomeras ir ketvirtinio amonio junginys. Inkubacija buvo atlikta 24h 25° 100μm suspensija ir praskiesta suspensija (10−2, 10−3, 10−4) pasėjant ant agaro lėkštutės. Antigrybelinis poveikis vertintas pagal sumažėjusį kolonijų kiekį. Mirizadeh ir kiti nustatė, kad polimetilmetakrilatas su įterptu ketvirtinio amonio monomeru sumažino gyvybingų C. albicans skaičių 99% lyginant su kontroline grupe. Tačiau nerasta statistiškai patikimo skirtumo įterpiant skirtingas ketvirtinio amonio monomero koncentracijas (P>0.05).
Song ir bendraautoriai 2016 metais atliko in vitro tyrimą [2], kuriame tiriamas priešgrybelinis poveikis, įterpiant ketvirtinio amonio druską. Šiame tyrime buvo naudoti du ketvirtinio amonio junginio įterpimo būdai: mechaninis ir cheminis. Tiriamos medžiagos koncentracijos buvo: 0,5%, 1%, 2%, 3%. Kontrolinė grupė buvo polimetilmetakrilatas be tiriamos medžiagos. Inkubacija vyko 24h 37°C temperatūroje agaro lėkštelėje. Po inkubacijos buvo skaičiuotos C. albicans kolonijos. Song ir bendraautoriai nustatė, kad mechaniniu būdu įterpto ketvirtinio amonio druskos koncentracijos dydis koreliavo su priešgrybeliniu poveikiu, kuris padidėjo, didinant tiriamos
medžiagos koncentracija. Tačiau medžiagą įterpiant cheminiu būdų pastebėta priešinga koreliacija- didžiausias kolonijų kiekis pastebėtas esant didžiausiai 3% koncentracijai (p<0,05). Antra vertus, nustatyti mikroskopiniai C. albicans grybelio pokyčiai grupėje su mechaniškai įterpta tiriama medžiaga- ląstelės membrana buvo fragmentuota, susitraukusi, raukšlėta, su granulėmis paviršiuje. Tuo tarpu kitoje grupėje ląstelės buvo linkusios dalintis.
Jo ir bendraautorių 2017 metais atliktame tyrime [1] buvo tiriamas C. albicans adheziją slopinantis poveikis, įterpus sidabro nanodaleles į išimamo plokštelinio protezo bazinę medžiagą-
polimetilmetakrilatą. Buvo naudojamos skirtingos sidabro nanodalelių koncentracijos: 0,5%, 1%, 2,5%, 5%. Inkubacija suskirtyta į trumpąją bei ilgąją. Trumpoji truko 1h 37°C temperatūroje, esant 5% CO₂. Ilgoji truko 28 dienas 37°C temperatūroje, esat 5% CO₂. Po inkubacijos mėginiai talpinti į mikroplokštelių skaitytuvą, kur taikyti šviesos absorbcijos matavimai, esant 570 nm ir 600 nm.
7
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad C. albicans adhezija sumažėjo esant 2,5% bei 5% koncentracijai, lyginant su kontroline grupe. Be to, esant 5% sidabro nanodalelių koncentracijai protezo bazinėje medžiagoje, efektyvus C. albicans prikibimą slopinantis poveikis išliko iki 14 dienų (p<0,05). Li ir bendraautoriai 2014 metais atliko in vitro tyrimą [10], kuriame tirta C. albicans adhezija ir bioplėvelės formavimasis, įterpiant į išimamą protezą sidabro nanodalelių. Tiriamos medžiagos koncentracijos tyrime varijavo: 1,250 mg/ml; 0,625 mg/ml; 0,312 mg/ml; 0,156 mg/ml; 0,078 mg/ ml; 0,039 mg/ml; 0,019 mg/ml. Inkubacija truko 24h 37°C temperatūroje. Biomasei ir
metaboliniam aktyvumui įvertinti buvo taikomas violetinių kristalų tyrimas. Atlikus tyrimą Li ir kiti nustatytė, kad padidinus sidabro nanodalelių koncentraciją
polimetilmetakrilate, sumažėjo gyvybingų C. albicans ląstelių skaičius, o esant 5% koncentracijai bioplėvelę sudarė 1-2 ląstelių sluoksniai. Esant 0,625 mg/ml koncentracijai liko nedaug gyvybingų ląstelių. Nerasta statistiškai patikimo skirtumo lyginant išimamo plokštelinio protezo šiurkštumą kontrolinėje bei turinčio sidabro nanodalelių.
Chen ir bendraautoriai 2017 metais atliko in vitro tyrimą [4], kuriame lygino antigrybelines savybes įterpiant skirtingas medžiagas į polimetilmetakrilatą. Buvo įterptos sidabro/ titano dioksidas, sidabras/ cirkonio fosfatas, titano dioksidas, silanizuoto cirkonio dioksido nanodalelės. Kontrolinė grupė buvo polimetilmetakrilatas be priedų. Inkubacija vyko aerobinėmis sąlygomis 24 valandas 37°C temperatūroje. Skaičiuoti kolonijas formuojantys vienetai. Chen ir kiti nustatė, kad esant 3% sidabro/titano dioksido koncentracijai polimetilmetakrilate, antigrybelinis poveikis prieš C. albicans buvo 50,16%.
Monteiro ir bendraautoriai 2014 metais atliko in vitro tyrimą [11], kuriame buvo tiriamas sidabro nanodalelių poveikis C. albicans. Poveikis išreikštas biomasės kiekiu bei suskaičiuojant kolonijų vienetus. Koncentracija šiame tyrime buvo pastovus dydis ir siekė 54 mg/ml. Šiame tyrime
temperatūra buvo kintamas dydis (50°C, 70°C, 100°C). Tirpalo pH buvo 5 ir 9. Kontakto laikas buvo 5 ir 24 valandos. Kontrolinės grupės pH buvo 7, o kontakto laikas 24 valandos. Tirti du C. albicans štamai: ATCC 10231 ir 324LA/94. Atliktame tyrime paaiškėjo, kad
Esant 5 valandų kontaktui buvo pasiekti statistiškai patikimai geresni rezultatai (p<0,001).
Bioplėvelę veikiant 5 valandas sidabro nanodalelėm, ATCC 10231 štamo biomasė sumažėjo 47,2%, o 324LA/94 štamo biomasė sumažėjo 35,8% lyginant su kontroline grupe (p<0,001). Grupėje, kur veikimo laikas buvo 24 valandos sidabro nanodalelės sumažino ATCC 10231 štamo biomasę 18,5% (p=0,011), o 324LA/94 32,3% (p<0,001). Grafiškai rezultatai pateikti lentelėje: žr. Lentelė Nr. 1.
Ketvirtinio amonio junginio ir sidabro nanodalelių antibakterinis poveikis prieš gram teigiamus ir gram neigiamus mikroorganizmus
Šioje dalyje išanalizuoti 8 straipsniai [1, 2, 4, 12,13,14,15,16], kuriuose yra tiriamas antibakterinis poveikis prieš gram teigiamus ir gram neigiamus mikroorganizmus, įterpiant ketvirtinio amonio junginį ar sidabro nanodaleles į polimetilmetakrilatą. Tyrimų su sidabro nanodalelėmis buvo trys [1, 4, 15], o su ketvirtinio amonio junginiu penki [2, 12, 13, 14, 16]. Tyrimuose mikroorganizmai skyrėsi: S. aureus, S. mutans, A. viscosus, S. oralis, P. aeroginosa. Tyrimuose tirtų gram teigiamų mikroorganizmų buvo devyni, tuo tarpu gram neigiamų buvo ženkliai mažiau- trys
mikroorganizmai. Tyrime daugiausiai tirtų mikroorganizmų buvo du. Inkubacijos temperatūra daugumoje tyrimų buvo 37°C, išskyrus, Gozzelino ir kitų tyrime [16], kur ji siekė 35°C. Inkubacijos laikas tyrimuose varijavo: 1h, 6h, 24h, 48h. Keturiuose tyrimuose inkubacijos laikas buvo 24h. Dviejuose tyrimuose laikas buvo suskirstytas į Analizuotuose straipsniuose skyrėsi tiriamosios medžiagos koncentracijos: 0,5%, 1%, 2%, 2,5%, 3%, 5%, 8%, 10%, 12%. Tačiau dviejuose (He ir bendraatorių bei Gozzelino ir bendraautorių) atliktuose tyrimuose skyrėsi anglies atomų skaičius
8
[14, 16]. Anglies atomų skaičius ketvirtinio amonio junginiuose varijavo: 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18. Visuose šioje dalyje analizuotuose tyrimuose antibakterinis poveikis
vertintas skaičiuojant suformuotus kolonijų vienetus, išskyrus, Jo ir kitų tyrimą [1], kur buvo taikoma šviesos absorbcija.
Mirizadeh ir bendraautoriai 2018 metais atliko in vitro tyrimą [12], kuriame buvo tiriamas ketvirtinio amonio monomero įterpto į polimetilmetakrilatą poveikis prieš S. aureus (gram
teigiamas) ir prieš E. coli (gram neigiamas). Susintetinus ketvirtinio amonio monomerą, medžiaga įmaišyta į akrilinį monomerą skirtingomis koncentracijomis pagal masę (8 %, 10%, 12%).
Kontrolinėje grupėje nebuvo tiriamos medžiagos. Bakterijų inkubacija truko 24 valandas 37°C temperatūroje. Antibakterinis poveikis buvo tiriamas skaičiuojant kolonijų vienetus. Atliktame tyrime paaiškėjo, kad tiriamoji medžiaga sumažino S. aureus ir E. coli gyvybingų ląstelių skaičių 99%. Skirtingos ketvirtinio amonio monomero koncentracijos neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos antibakterinio poveikio efektyvumui. Tuo tarpu, prieš E. coli ketvirtinio amonio monomero koncentracija turėjo statistiškai patikimą skirtumą. Esant 8%, 10%, 12% koncentracijoms,
slopinantis poveikis buvo 94%, 96%, 99% atitinkamai, lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Song ir kiti 2016 metais atliko in vitro tyrimą [2], kuriame buvo ištirtas ketvirtinio amonio druskos antibakterinis poveikis prieš S. mutans (gram teigiamas). Šiame tyrime buvo naudoti du ketvirtinio amonio junginio įterpimo būdai: mechaninis ir cheminis. Tiriamos medžiagos koncentracijos buvo: 0,5%, 1%, 2%, 3%. Kontrolinė grupė buvo su 0% tiriamos medžiagos. Rezultatams įvertinti buvo skaičiuojami suformuotų kolonijų vienetai. S. mutans kultūros inkubacija vyko 37°C 24 valandas, esant 90% drėgmei. Atliktame tyrime nustatyta koreliacija: didinant mechaniniu būdu įterptos ketvirtinio amonio druskos koncentraciją, didėjo antibakterinis poveikis. Tuo tarpu, įterpus tiriamą medžiagą cheminiu būdu, didinant koncentraciją, antibakterinis poveikis didėjo ir buvo didžiausias esant 1% koncentracijai, tačiau toliau didinant koncentraciją, antibakterinis efektas pradėjo mažėti (p<0,05).
He ir kiti atliko in vitro tyrimą [14], kuriame tiriamas ketvirtinio amonio metakrilato monomero antibakterinis poveikis prieš S. mutans (gram teigiamas), esant skirtingo ilgio alkilo grupėms monomere. Tiriamos medžiagos koncentracija pagal masę šiame tyrime buvo pastovus dydis- 5%. Anglies atomų skaičius šiame tyrime varijavo: 10, 11, 12, 16, 18. Bakterijų kultūros inkubacija atlikta 37°C temperatūroje, anaerobinėmis sąlygomis, 6 h nesubrendusiai bioplėvelei ir 24 h
subrendusiai bioplėvelei formuoti. Tyrime skaičiuotas kolonijų skaičius. Atliktame tyrime nustatyta, kad nesubrendusioje bioplėvelėje S. mutans kiekis sumažėjo lyginant su kontroline grupe, išskyrus, mėginyje, kur buvo 10 anglies atomų (p<0,005). Taip pat nustatyta, kad didinant anglies atomų skaičių ketvirtinio amonio junginyje, sumažėjo S. mutans skaičius bioplėvelėje (p<0,05).
Pietrokovski ir kiti 2016 metais atliko in vitro tyrimą [13], kuriame buvo vertinamas ketvirtinio amonio polietilenimino antibakterinį poveikį prieš S. mutans bei A. viscosus. Abu mikroorganizmai yra gram teigiami. Inkubacija vyko 37°C temperatūroje 1 valandą. Rezultatai išreikšti skaičiuojant susiformavusių kolonijų skaičių. Koncentracija pagal masę buvo pastovus dydis ir šiame tyrime buvo 1%. Atliktame tyrime nustatyta, kad įterpus 1% koncentracijai pagal masę ketvirtinio amonio polietilenimino buvo pasiektas visiška bakterijų inhibicija (P<0,05).
Jo ir kiti 2017 metais atliko tyrimą [1], kuriame tiriamas S. oralis adheziją slopinantis poveikis, įterpus sidabro nanodaleles į išimamo plokštelinio protezo bazinę medžiagą- polimetilmetakrilatą.
S. oralis yra gram teigiamas mikroorganizmas. Koncentracija pagal masę tyrime varijavo: 0,5%, 1%,
2,5%, 5%. Inkubacija truko 1h 37°C temperatūroje, esat 5% CO₂. Po inkubacijos mėginiai talpinti į mikroplokštelių skaitytuvą, kur taikyti šviesos absorbcijos matavimai, esant 570 nm ir 600 nm. Atliktame tyrime paaiškėjo, kad S. oralis adhezija sumažėjo tik esant 5% sidabro nanodalelių koncentracijai.
9
Gozzelino ir kiti 2013 metais atliko tyrimą [16], kuriame vertintas ketvirtinio amonio monomero antibakterinis poveikis E. coli (gram neigiamas) bei S. aureus (gram teigiamas). Anglies atomų skaičius tyrime varijavo nuo dviejų iki šešiolikos anglies atomų junginyje. Inkubacijos sąlygos auginant E. coli bei S. aureus skyrėsi. E. coli kultūros inkubacija vyko 24 valandas 35°C temperatūroje. Tuo tarpu S. aureus inkubacija vyko 48 valandas 35°C temperatūroje. Antibakterinis poveikis vertintas skaičiuojant suformuotų kolonijų vienetus.
Atliktame tyrime paaiškėjo, kad ketvirtinio amonio monomeras parodė antibakterinį poveikį tiek prieš S. aureus, tiek prieš E. coli. Antibakterinis poveikis padidėjo, didinant anglies atomų skaičių (alkilo grupės ilgį) junginyje.
Chen ir kitų 2017 metais atliktame tyrime [4], kuriame buvo lyginamos antibakterinės savybes įterpiant skirtingas medžiagas į polimetilmetakrilatą. Buvo įterptos sidabro/ titano dioksidas, sidabras/ cirkonio fosfatas, titano dioksidas, silanizuoto cirkonio dioksido nanodalelės. Kontrolinė grupė buvo polimetilmetakrilatas be veikliųjų medžiagų. Tiriamas mikroorganizmas buvo S. mutans (gram teigiamas). Inkubacija vyko aerobinėmis sąlygomis 24 valandas 37°C temperatūroje.
Koncentracija pagal masę tyrime buvo pastovus dydis ir siekė 3%. Vertinant antibakterinio poveikio efektyvumą skaičiuoti kolonijas formuojantys vienetai. Atliktame tyrime paaiškėjo, kad buvo pasiektas 67,82% antibakterinis poveikis prieš S. mutans.
Castro ir kiti 2016 metais atliko tyrimą [15], kuriame tiriamas sidabro nanodalelių poveikis dviems mikroorganizmams: S. aureus ir P. aeruginosa. S. aureus yra gram teigiamas, tuo tarpu P.
aeruginosa yra gramneigiamas. Įterptos koncentracija pagal masę tyrime buvo nepastovus dydis:
0,5%, 1%, 2,5%, 5%, 10%. Kontrolinėje grupėje tiriamos medžiagos nebuvo. Akrilato polimerizacija išskirta: savaime polimerizuota bei karščiu polimerizuota. Bakterijų kultūrų inkubacija vyko 24 valandas 37°C temperatūroje. Antibakterinės savybės buvo vertinamos skaičiuojant suformuotų kolonijų skaičių. Atliktame tyrime nustatyta, kad statistiškai patikimos antibakterinės savybės pasiektos tiek P. aeruginosa, tiek S. aureus (p<0,001). Geriausios antimikrobinės savybės pasiektos esant 5% ir 10% koncentracijoms. Grafiškai rezultatai pateikti lentelėje: žr. Lentelė Nr. 2.
Ketvirtinio amonio junginio ir sidabro nanodalelių lenkimo jėgos palyginimas
Šiame poskyryje iš viso išanalizuoti 6 straipsniai, kuriuose yra tiriama ketvirtinio amonio junginių( du straipsniai) ir sidabro nanodalelių( keturi straipsniai) lenkimo jėga[1, 4, 5, 7, 12, 14]. Visi nagrinėti straipsniai yra in vitro. Tiriant protezo bazinės medžiagos lenkimo jėgą buvo taikomas 3 taškų lenkimo testas, kuris atliekamas spaudžiant tiriamą medžiagą iki jos lūžimo. Testavimo aparato galvutės judėjimo greitis varijavo: 1.0 mm/min (n=10), 2mm/min, 5mm/min, 5mm/min, 2mm/min. Tarpo ilgis varijavo: 50mm, 14mm, 40mm, 20mm. Tik viename straipsnyje nurodytas tiriamos plokštelės storis. Kitame straipsnyje nurodytas mėginio ilgis ir plotis. Lenkimo jėga buvo skaičiuojama pagal formulę: FS=3PL/2bd²;(P- jėga lūžus protezui (N), L- tarpo ilgis, b- plotis, d- storis. Formulė pagal kurią buvo skaičiuojama lenkimo jėga buvo nurodyta tik 2 straipsniuose[5, 12], o kituose straipsniuose nebuvo nurodyta kaip buvo apskaičiuota lenkimo jėga. Nevienodas tiriamų plokštelių ilgis, plotis ir storis galėjo turėti įtakos rezultatams. Koncentracijos pagal masę tyrimuose varijavo: 0,3 %, 0,5%, 0,8%, 1%, 1,6%, 2,5%, 3%, 5%, 8%, 10%, 12%. Kontrolinėje grupėje tiriamos medžiagos nebuvo.
Mirizadeh ir bendraautorių 2018 metais atliktame in vitro tyrime [12] buvo įterptas ketvirtinio amonio monomeras į protezo bazinę medžiagą ir buvo įvertinta lenkimo jėga lyginant su kontroline grupe- protezo bazė be įterptos medžiagos. Rezultatuose pateikta, kad ketvirtinio amonio junginys žymiai sumažino lenkimo jėgą lyginant su kontroline grupe(P>0,05). Taip pat
10
nustatyta, kad nebuvo žymaus skirtumo tarp skirtingų įterptos medžiagos koncentracijų, nors 8% buvo žymiai didesnė lenkimo jėga nei 10% ir 12%. Be to, šiame tyrime buvo tiriama vandens absorbcija esant skirtingoms ketvirtinio amonio junginio koncentracijoms. Buvo pastebėtas žymus vandens absorbcijos padidėjimas, didinant ketvirtinio amonio monomero koncentraciją (p<0,05). He ir bendraautorių 2013 atliktame in vitro tyrime [14] buvo lyginama lenkimo jėga esant įterptai ketvirtinio amonio dervai su kontroline grupe. Ketvirtinio amonio derva buvo suskirstyta į grupes pagal alkilo grupės ilgį nurodant anglies atomų(C) skaičių junginyje: C10 (n=9), C11 (n=10, C12 (n=11), C16 (n=15), C18 (n=17). Procentinė tiriamos medžiagos koncentracija pagal masę tyrime buvo pastovi 5%. Jingwei He ir bendraautoriai nustatė, kad lenkimo jėga tiriamojoje bei
kontrolinėje grupėje beveik nesiskyrė (p>0,05). Taip pat nerasta lenkimo jėgos pokyčių esant skirtingam anglies atomų skaičiui junginyje.
Munikamaiah ir bendraautorių 2018 atliktame in vitro tyrime [7] buvo tirta lenkimo jėga, esant lyginant skirtingus polimetilmetakrilato polimerizacijos ciklus įterpiant sidabro koloidinių nanodalelių. Pirma grupė išskirta kaip trumpos polimerizacijos ciklo. Šioje grupėje polimerizacija vyko 90 minučių 74°C temperatūroje ir 30 minučių 100°C temperatūroje. Antra grupė buvo ilgos polimerizacijos ciklo. Šioje grupėje polimerizacija vyko 8 valandas 74°C temperatūroje. Taip pat autoriai išskyrė pogrupius. Juose buvo skirtingos sidabro nanodalelių koncentracijos: kontrolinė grupė (be sidabro koloidinių nanodalelių) bei tiriamoji su 0,5% bei 5% nanodalelių koncentracija. Munikamaiah ir bendraautoriai nustatė kad vidutinė lenkimo jėga padidėjo įterpus 0,5%
koncentracijos koloidinių sidabro nanodalelių trumpame bei ilgame polimerizacijos cikluose, atitinkamai, 7,5% ir 4,4%. Tuo tarpu, kai koncentracija buvo 5%, vidutinė lenkimo jėga sumažėjo 7,2% trumpajame bei 7,7% ilgajame kietinimo cikle. Tiriamoji grupė su 0,5% sidabro koloido nanodalelių koncentracija ir polimerizuota ilguoju ciklu parodė žymų lenkimo jėgos padidėjimą lyginant su kontroline grupe.
Köroğlu ir bendraautorių 2016 metais atliktame in vitro tyrime [5] buvo tiriamas sidabro nanodalelių poveikis lenkimo jėgai. Šiame tyrime buvo išskirti du polimerizacijos būdai: mikrobangų ir šilumos. Koncentracijos pagal masę tyrime skyrėsi: 0,3%, 0,8%, 1,6%. Buvo nustatyta, kad didžiausia lenkimo jėga buvo pasiekta esant 0,3% tiriamos medžiagos
koncentracijai, polimerizuojant polimetilmetakrilatą mikrobangų būdu. Mažiausia lenkimo jėga buvo pasiekta šilumoje polimerizuoto akrilato grupėje esant 1,6% koncentracijai. Tačiau prieita išvada, kad įterpus 0,8% bei 1,6% koncentracijos sidabro nanodaleles polimerizuojant
mikrobangomis, sumažėjo lenkimo jėga.
Jeong- Ki Jo ir bendraautorių 2017 metais atliktame in vitro tyrime [1] į polimetilmetakriatą buvo įterptos skirtingos sidabro nanodalelių koncentracijos pagal masę (0,5%, 1%, 2,5%, 5%). Buvo nustatyta, kad įterpus 0,5% sidabro nanodalelių į polimetilmetakrilatą žymiai padidėjo lenkimo jėga (p<0,005).
Chen ir bendraautorių 2017 metais atliktame in vitro tyrime buvo lyginamos skirtingos medžiagos įterptos į polimetilmetakrilatą. Tiriamosios grupės: kontrolinė, Ti0₂, Ag/Ti0₂, Novatron, T-ZnOw. Koncentracija pagal masę visų grupių buvo pastovi- 3%.
Nustatyta, kad Ag/Ti0₂ lenkimo jėga buvo nežymiai didesnė nei grupės su polimetilmetakrilatu. Grafiškai rezultatai pateikti lentelėje: žr. Lentelė Nr. 3.
11
REZULTATŲ APTARIMAS
Iš viso, šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje buvo išanalizuota straipsnių 16 straipsnių. Taigi tyrimai tiriantys ketvirtinio amonio junginių priešgrybelinės savybes buvo du [2, 12], o straipsniai, kuriuose aprašytos sidabro nanodalelių priešgrybelinės savybės buvo keturi [1, 4, 10, 11]. Tyrimai įterpiant ketvirtinio amonio junginį buvo analizuoti du. Mažas išanalizuotų straipsnių skaičius galėjo turėti įtakos rezultatų tikslumui. Mirizadeh ir bendraautorių tyrime [12], ketvirtinio amonio junginio koncentracija neturėjo įtakos priešgrybelinėms savybėms, antra vertus, song ir kiti [2] nustatė, kad ketvirtinio amonio junginio koncentracijos dydis koreliavo su priešgrybeliniu poveikiu. Išanalizuotų straipsnių su įterptomis sidabro nanodalelėmis buvo dvigubai daugiau, nei su ketvirtinio amonio junginiais- keturi straipsniai. Visuose šiuose straipsniuose buvo pasiektos efektyvios priešgrybelinės savybės prieš C. albicans. Chen ir kitų atliktame tyrime [4] be sidabro nanodalelių sudėtyje buvo ir titano dioksido, kas galėjo turėti įtakos rezultatams. Mažiausia sidabro nanodalelių koncentracija, kuriai esant buvo pasiekta C. albicans adhezijos inhibicija buvo pasiekta Jo ir bendraautorių tyrime [1] ir siekė 2,5%.
Mirizadeh ir kiti nustatė, kad polimetilmetakrilatas su įterptu ketvirtinio amonio monomeru sumažino gyvybingų C. albicans skaičių 99% lyginant su kontroline grupe. Tačiau nerasta statistiškai patikimo skirtumo įterpiant skirtingas ketvirtinio amonio monomero
koncentracijas(P>0.05) [12]. Song ir bendraautoriai nustatė, kad mechaniniu būdu įterpto ketvirtinio amonio druskos koncentracijos dydis koreliavo su priešgrybeliniu poveikiu, kuris padidėjo, didinant tiriamos medžiagos koncentracija. Tačiau medžiagą įterpiant cheminiu būdu pastebėta priešinga koreliacija- didžiausias kolonijų kiekis pastebėtas esant didžiausiai 3%
koncentracijai (p<0,05). Antra vertus, nustatyti mikroskopiniai C. albicans grybelio pokyčiai grupėje su mechaniškai įterpta tiriama medžiaga- ląstelės membrana buvo fragmentuota, susitraukusi, raukšlėta, su granulėmis paviršiuje. Tuo tarpu kitoje grupėje ląstelės buvo linkusios dalintis [2]. Jo ir bendraautorių atliktame tyrime paaiškėjo, kad C. albicans adhezija sumažėjo esant 2,5% bei 5% koncentracijai, lyginant su kontroline grupe. Be to, esant 5% sidabro nanodalelių koncentracijai protezo bazinėje medžiagoje, efektyvus C. albicans prikibimą slopinantis poveikis išliko iki 14 dienų (p<0,05) [1]. Atlikus tyrimą Li ir kiti nustatė, kad padidinus sidabro nanodalelių koncentraciją polimetilmetakrilate, sumažėjo gyvybingų C. albicans ląstelių skaičius, o esant 5% koncentracijai bioplėvelę sudarė 1-2 ląstelių sluoksniai. Esant 0,625 mg/ml koncentracijai liko nedaug gyvybingų ląstelių. Nerasta statistiškai patikimo skirtumo lyginant išimamo plokštelinio protezo šiurkštumą kontrolinėje bei turinčio sidabro nanodalelių [10]. Chen ir kiti nustatė, kad esant 3% sidabro/titano dioksido koncentracijai polimetilmetakrilate, antigrybelinis poveikis prieš C. albicans buvo 50,16% [4].
Monteiro ir bendraautoriai nustatė, kad esant 5 valandų kontaktui buvo pasiekti statistiškai patikimai geresni rezultatai (p<0,001). Bioplėvelę veikiant 5 valandas sidabro nanodalelėm, ATCC 10231 štamo biomasė sumažėjo 47,2%, o 324LA/94 štamo biomasė sumažėjo 35,8% lyginant su kontroline grupe (p<0,001). Grupėje, kur veikimo laikas buvo 24 valandos sidabro nanodalelės sumažino ATCC 10231 štamo biomasę 18,5% (p=0,011), o 324LA/94 32,3% (p<0,001) [11]. Taigi apibendrindamas šią sisteminės apžvalgos dalį, galiu teigti kad, tyrimai, kuriuose įterpimui buvo naudojama tiek ketvirtinio amonio junginys, tiek sidabro nanodalelės, parodė priešgrybelinį poveikį prieš C. albicans.
Tiriant antimikrobinį poveikį prieš gram teigiamus ir gram neigiamus mikroorganizmus, buvo išnagrinėti 5 straipsniai, kuriuose buvo tiriamas ketvirtinio amonio junginio antibakterinis poveikis bei 3 straipsniai, kuriuose tiriamas sidabro nanodalelių poveikis mikroorganizmams. Mažas
12
analizuotų straipsnių skaičius galėjo turėti įtakos rezultatų tikslumui. Visuose šioje dalyje analizuotuose straipsniuose buvo pasiektas antimikrobinis poveikis. Iš analizuotų straipsnių nerasta antibakterinio poveikio skirtumo tarp gram teigiamų bei gram neigiamų mikroorganizmų, įterpiant į polimetilmetakrilatą ketvirtinio amonio junginį arba sidabro nanodaleles. Mažiausia sidabro nanodalelių koncentracija pagal masę veikiant gram teigiamą S. mutans buvo Chen ir bendraautorių atliktame tyrime ir siekė 3% [4]. Šiame tyrime buvo pasiektas 67,82% antibakterinis poveikis. Tuo tarpu, mažiausia koncentracija pagal masę, kai tyrime buvo tiriamas poveikis prieš gram neigiama P. aerginosa, įterpiant sidabro nanodaleles, buvo Castro ir kitų atliktame tyrime ir buvo 5%, o geriausias antibakterinis efektyvumas pasiektas esant 5% bei 10% koncentracijoms (p<0,001) [15]. Jo ir bendraautoriai nustatė, kad esant 5% koncentracijai pagal masę, sumažėjo gram teigiamo S. oralis adhezija [1]. Su įterptu ketvirtinio amonio junginiu, išnagrinėti 5 straipsniai. Išskirti 2 kintamieji dydžiai: ketvirtinio amonio junginio koncentracija pagal masę ir alkilo grupės ilgis ( anglies atomų skaičius) ketvirtinio amonio junginyje. Tyrimų, kuriuose buvo skirtingas alkilo grupės ilgis buvo 2. Gozzelino ir kitų tyrime ketvirtinio amonio monomeras parodė antibakterinį poveikį prieš S. aureus (gram teigiamas) ir E. coli (gram neigiamas), be to, nustatyta, kad didinant anglies atomų skaičių, didėjo antibakterinės savybės [16]. He ir kiti atliktame tyrime taip pat nustatė, kad didinant anglies atomų skaičių ketvirtinio amonio junginyje bioplėvelėje sumažėjo gram teigiamo S. mutans skaičius (p<0,005) [14]. Taigi kintant anglies atomų skaičiui vienodai kito antibakterinės savybės tiek prieš gram teigiamus, tiek prieš gram neigiamus mikroorganizmus. Likusiuose 4 straipsniuose, kuriuose nagrinėtas ketvirtinio amonio junginio poveikis, lygintos skirtingos koncentracijos [2, 12, 13]. Pietrokovski ir bendraautorių tyrime esant 1% koncentracijai pagal masę, pasiekta visiška gram teigiamų S. mutans bei A. viscosus inhibicija (p<0,05) [13]. Be to, Rongsong ir kiti nustatė, kad didinant cheminiu būdu įterptos ketvirtinio amonio druskos
koncentraciją, antibakterinis poveikis prieš gram teigiamą S. mutans didėjo, antibakterinio
poveikio pikas buvo esant 1% koncentracijai, toliau didinant koncentraciją poveikis pradėjo mažėti (p<0,05) [2]. Mirizadeh ir bendraautorių atliktame tyrime paaiškėjo, kad tiriamoji medžiaga
sumažino gram teigiamų S. aureus gyvybingų ląstelių skaičių 99%. Skirtingos ketvirtinio amonio monomero koncentracijos neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos antibakterinio poveikio efektyvumui. Tuo tarpu, prieš gram neigiamą E. coli ketvirtinio amonio monomero koncentracija turėjo statistiškai patikimą skirtumą. Esant 8%, 10%, 12% koncentracijoms, slopinantis poveikis buvo 94%, 96%, 99% atitinkamai, lyginant su kontroline grupe (p<0,05) [12]. Taigi tik viename straipsnyje išskirtas antibakterinis poveikis tarp gram teigiamų ir gram neigiamų mikroorganizmų. Taigi viename iš dviejų analizuotų straipsnių su įterptu ketvirtinio amonio monomeru į
polimetilmetakrilatą Mirizadeh ir kiti pateikė išvadą, kad įterpimas sumažino lenkimo jėgą, nors esant 8% masės daliai buvo didesnė nei esant 10% ir 12% [12], tačiau He ir kiti nerado lenkimo jėgos skirtumo lyginant ketvirtinio amonio junginio grupę su kontroline grupe [14]. Tiriant sidabro nanodalelių įterpimą į polimetilmetakrilatą dviejuose straipsniuose pateikta, kad esant 0,5% koncentracijai lenkimo jėga žymiai padidėjo[1, 7]. Tuo tarpu, Chen ir kiti pateikė rezultatus,
kuriuose 3% koncentracijos sidabro nanodalelių įterpimas nežymiai padidino lenkimo jėgą lyginant su grupė be sidabro nanodalelių [4]. Mažiausia koncentracija pagal masę, kuriai esant sumažėjo polimetilmetakrilato lenkimo jėga buvo Köroğlu ir bendraautorių atliktame tyrime ir siekė 0,8% [5]. Munikamaiah ir bendraautorių atliktame tyrime [7], esant 5% sumažėjo lenkimo jėga.
Neatsižvelgdami į mažesnį analizuotų straipsnių skaičių su įterptu ketvirtinio amonio junginiu, galima daryti prielaidą, kad didesnė lenkimo jėga buvo tyrimuose su sidabro nanodalelėmis.
13
DISKUSIJA
Šioje literatūros apžvalgoje buvo keletas papildomai į analizę įtrauktų senesnių nei 5 metais straipsnių. Šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje nebuvo įvertintas įterptų medžiagų tirpumas, išsiskirimas, citotoksiškumas. Tai nebuvo šios literatūros apžvalgos tikslas. Vertinant mechanines savybes buvo tiriama tik lenkimo jėga, tačiau nebuvo įvertinti tempimo jėga, lenkimo modulis, smūgio metu atsirandantis stresas, šiluminis plėtimosi koeficientas. Neįvertintos polimerizacijos sąlygos. Šios mechaninės savybės taip pat galėjo kisti dėl tiriamos medžiagos įterpimo į polimetilmetakrilatą. Neįvertintas pH poveikis įterptų medžiagų tirpumui. Taip pat parinkta per mažai raktinių paieškos žodžių, dėl to išanalizuota mažai straipsnių, todėl sumažėjo šios sisteminės literatūros tikslumas. Taip pat skyrėsi ketvirtinio amonio junginių molekulinė sudėtis, dėl ko rezultatų kokybiškumas galėjo pablogėti. Dauguma nagrinėtų mikroorganizmų buvo gram teigiami, todėl buvo maža tirtų gram neigiamų mikroorganizmų imtis. Gram neigiamos bakterijos pasižymi geresniu atsparumu antiseptinėms, dezinfekcinėms medžiagoms, nes išorinėje
membranoje turi porino kanalus, kurie slopina ir riboja molekulių difuziją [12]. Dar vienas šio darbo trūkumas yra, kad išnarinėtos tik dviejų medžiagų savybės. Literatūroje buvo rasti pavieniai straipsniai su įterptais: nanotitano dioksidu, chlorheksidinu,
2-tetra-butilaminoetilo metakrilatu. Sumažėjusi lenkimo jėga siejama su ketvirtinio amonio monomero hidrofiliškumu, dėl kurio didėja vandens absorbcija į protezo bazinę medžiagą [12]. Taip pat kaip alternatyvus būdas įterpimui į polimetilmetakrilatą galėtų būti protezo padengimas išoriškai veikliąja medžiaga, tada nesuprastėtų išimamo protezo mechaninės savybės. Reikia atlikti daugiau tyrimų, norint sėkmingai pritaikyti antibakterines,
14
IŠVADOS
1. Priešgrybelinis poveikis prieš C. Albicans buvo efektyvus ir nesiskyrė lyginant ketvirtinio amonio junginį ir sidabro nanodaleles.
2. Nerasta skirtumo tarp ketvirtinio amonio junginio bei sidabro nanodalelių antibakterinių savybių prieš gram teigiamus bei gram neigiamus mikroorganizmus.
3. Įterpus sidabro nanodalelių, lenkimo jėga buvo didesnė nei įterpus ketvirtinio amonio junginį.
4. Reikia atlikti tolesnių tyrimų, siekiant saugiai ir efektyviai pritaikyti šias medžiagas odontologijos praktikoje.
15
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Jeong-Ki Jo, Ahmed El-Fiqi, Jung-Hwan Leeb, Dong-Ae Kima,Hae-Won Kima, Hae-Hyoung Lee. Rechargeable microbial anti-adhesive polymethylmethacrylate incorporating silversulfadiazine-loaded mesoporous silicananocarriers. 2017, 33:361-372.
2. Rong Song, Lexun Lin, Zhaohua Zhong. Evaluation of chitosan quaternary ammonium salt-modified resindenture base material. International Journal of Biological
Macromolecules 85 (2016) 102–110.
3. Ira Yudovin- Farber, Nurit Beyth, Ervin I. Weiss, Abraham J. Domb. Antibacterial effect of composite resins containing quaternary ammonium polyethyleneimine nanoparticles. J Nanopart Res (2010) 12:591-603.
4. Rongrong Chen, Zhihui Han, Zhuoli Huang, Junu Karki, Chenxin Wang, Bangshang Zhu
and Xiuyin Zhang. Antibacterial activity, cytotoxicity and mechanical behavior of nano- enhanced denture base resin with different kinds of inorganic antibacterial agents, Dental
materials journal, 2017; 36(6): 693-699.
5. Ayşegül Köroğlu, Onur Şahin, Işın Kürkçüoğlu, Doğu Ömür Dede, Tonguç Özdemir, Baki Hazer. Silver nanoparticle incorporation effect on mechanical and thermal properties of denture base acrylic resins. 2016;24(6):590-6.
6. Girish Nazirkar, Shilpa Bhanushali, Shailendra Singh, Bikash Pattanaik, Naveen Raj. Effect of Anatase Titanium Dioxide Nanoparticles on the Flexural Strength of Heat Cured Poly Methyl Methacrylate Resins: An In-Vitro Study, J Indian Prosthodont Soc (December 2014) 14(Suppl. 1):S144–S149
7. Ranganath L Munikamaiah, Saket K Jain, Kapil S Pal, Ajay Gaikwad. Evaluation of Flexural Strength of Polymethyl Methacrylate modified with Silver Colloidal Nanoparticles
subjected to Two Different Curing Cycles: An in vitro Study. J Contemp Dent Pract 2018;19(3):262-268.
8. Fahimeh Hamedi-Rad, Tahereh Ghaffari, Farzad Rezaii, Ali Ramazani. Effect of Nanosilver on Thermal and Mechanical Properties of Acrylic Base Complete Dentures. Journal of Dentistry, Tehran University of Medical Sciences, Tehran, Iran (2014; Vol. 11, No. 5). 9. Tahereh Ghaffari, Fahimeh Hamedirad, Baharak Ezzati. In vitro Comparison of
Compressive and Tensile Strengths of Acrylic Resins Reinforced by Silver Nanoparticles at 2% and 0.2% Concentrations. JODDD, Vol. 8, No. 4 Autumn 2014.
10. Zhe Li, Jing Sun, Jing Lan, Qingguo Qi. Effect of a denture base acrylic resin containing silver nanoparticles on Candida albicans adhesion and biofilm formation. British society of gerodontology 3 July 2014.
11. Douglas Roberto Monteiro, Aline Satie Takamiya,Leonardo Perina Feresin, Luiz Fernando Gorup,Emerson Rodrigues de Camargo, Alberto Carlos Botazzo Delbem,Mariana
Henriques, Debora Barros Barbosa. Silver colloidal nanoparticle stability: influence on Candida biofilms formed on denture acrylic. Medical Mycology, 2014, 52, 627–635. 12. Aysan Mirizadeh, Mohammad Atai, Sirous Ebrahimi. Fabrication of denture base
materials with antimicrobial properties. J Prosthet Dent 2018;119:292-298.
13. Yoav Pietrokovski, Ilana hNisimov, Dana Kesler- Shvero, Natan Zaltsman, Nurit Beyth. Antibacterial effect of composite resin foundation material incorporating quaternary ammonium polyethyleneimine nanoparticles. J Prosthet Dent 2016;116:603-609.
16
14. Jingwei He, Eva Söderling, Peka K. Vallittu, Lippo V. J. Lassila. Investiation of double bond conversion, mechanical properties, and antibacterial activity of dental resins with
different alkyl chain length quaternary ammonium methacrylate monomers(QAM). Journal of biomaterials science, polymer edition, 24;5, 565-573, 2013.
15. Denise T. de Castro, Mariana L. C. Valente, Jose Augusto M. Agnelli, Claudia H. Lovato da Silva, Evandro Watanabe, Renato L. Siqueira, Oswaldo L. Alves, Raphael D. Holtz, Andrea C. Dos Reis. In vitro study of the antibacterial properties and impact strenght of dental acrylic resins modified with a nanomaterial. Journal of prosthetic dentistry (J. Prosthet Dent 2016;115:238-246).
16. G. Gozzelino, C. Lisanti, S. Beneventi. Quaternary ammonium monomers for uv crosslinked antibacterial surfaces. Colloids and surfaces a: physicochem. Eng. Aspects 430 (2013) 21-28.
17. Moher D, Liberati A, Tetzlaff J, Altman DG; PRISMA Group. Preferred reporting items for systematic reviews and meta-analyses: the PRISMA statement. PLoS Med.
2009;6:e1000097.
18. Assessing Risk of Bias in Included Studies. URL:
17
PRIEDAI
Lentelė Nr. 1 Sidabro nanodalelių bei ketvirtinio amonio junginio priešgrybelinis poveikis prieš C. Albicans.
Sidabro nanodalelių bei ketvirtinio amonio junginio priešgrybelinis poveikis prieš C. albicans Autorius, data Straipsnio pavadinimas Studijos tipas Tiriamoji
medžiaga
Tyrimo rezultatai
Jo et al., 2017 Rechargeable microbial anti-adhesive polymethylmethacrylate incorporating silversulfadiazine-loaded mesoporous silica nanocarriers In vitro Sidabro nanodalelės
Candida albicans adheziją slopinantis sidabro nanodalelių efektas buvo
pasiektas po 1 valandos (P<0,05). Chen et al., 2017 Antibacterial activity, cytotoxicity and mechanical behavior of nano-enhanced
denture base resin with different kinds of inorganic antibacterial agents
In vitro Sidabro
nanodalelės
Ag nanodalelės parodė 50,16% antibakterinį aktyvumą prieš Candida
albicans
(p<0,05).
Li et al., 2014 Effect of a denture base acrylic resin containing silver
nanoparticles on
Candida albicans
adhesion and biofilm formation
In vitro Sidabro
nanodalelės
Didinant Ag nanodalelių koncentraciją mažėja Candida albicans bioaktyvumas ir biomasės santykis.
Esant 1,250 mg/ml koncentracijai bioaktyvumas sumažėjo 95,6±4,3, biomasės santykis 97,1±1,0
18 Mirizadeh et
al., 2018
Fabrication of denture base materials with antimicrobial properties
In vitro Ketvirtinio
amonio monomeras
Candida albicans gyvybingu ląstelių skaičius įterpiant ketvirtinio amonio
monomerą lyginant su kontroline grupe sumažėjo 99% (P>0,05). Monteiro et al., 2014 Silver colloidal nanoparticle stability: influence on Candida biofilms formed on denture acrylic. In vitro Sidabro nanodalelės
Candida albicans bioplėvelės masė po 5 valandų sumažėjo 47,2%, (P<0,001).
Song et al., 2016
Evaluation of chitosan quaternary ammonium salt- modified resin denture base material
In vitro Ketvirtinio
amonio junginys
Įterpus 3% koncentracijos ketvirtinio amonio junginį, statistiškai patikimai sumažėjo C. Albicans lyginant su kontroline grupe( p<0,05).
Lentelė Nr. 2 Ketvirtinio amonio junginio ir sidabro nanodalelių poveikis gram teigiamiems bei gram neigiamiems mikroorganizmams.
Veikliosios medžiagos antibakterinis poveikis gram+ ir gram- mikroorganizmams Autorius, data Straipsnio pavadinimas Mikroorganiz
mas Gram-/gram + Koncentracija pagal masę/ anglies atomų skaičius Temperatūra, °C/ laikas, h
Tyrimo metodika Tyrimo rezultatai
Castro et al., 2016 In vitro study of the
antibacterial properties and impact strenght of dental acrylic resins
S. aureus + 0,5%; 1%; 2,5%;
5%; 10%
CFU Pasiektas žymus
S. aureus
metabolinio aktyvumo sumažėjimas
19 modified with a nanomaterial naudojant sidabro nanodaleles.
P. aeruginosa - CFU Pasiektas žymus
P. aeruginosa metabolinio aktyvumo sumažėjimas naudojant sidabro nanodaleles. Gozzelino et al., 2013 Quaternary ammonium
monomers foru uv crosslinked antibacterial surfaces S. aureus + C2, C3, C4, C5, C6, C7, C8, C9, C10, C11, C12, C13, C14, C15, C16
CFU Buvo pasiektas
biocidinis poveikis prieš S.
aureus.
E. coli - CFU Buvo pasiektas
biocidinis poveikis prieš
E.coli.
Mirizadeh et al., 2018 Fabrication of denture base materials with antimicrobial properties
S. aureus + 8%; 10%; 12% CFU Ketvirtinio
amonio monomeras sumažino gyvibingų S. aureus formų skaičių 99% lyginant su kontroline grupe.
E. coli - CFU Ketvirtinio
20 monomeras sumažino gyvibingų E. coli formų skaičių 99% lyginant su kontroline grupe. Chen et al., 2017 Antibacterial
activity,
cytotoxicity and mechanical behavior of nano-enhanced
S. mutans + 3% CFU Antibakterinis
poveikis naudojant sidabro nanodaleles 67,82% prieš S.mutans.
He et al., 2013 Investiation of double bond conversion, mechanical properties, and antibacterial activity of dental resins with different alkyl chain length quaternary ammonium methacrylate monomers(QAM) S. mutans + C10, C11, C12, C16, C18 CFU Naudojant ketvirtinio amonio monomerą, rasta mažiau bakterijų lyginant su kontroline grupe.
Jo et al., 2017 Rechargeable microbial anti- adhesive polymethyl methacrylate incorporating silver sulfadiazine- loaded S. oralis + 0,5%; 1%; 2,5%; 5%
Šviesos absorbcija Naudojant sidabro nanodaleles buvo pasiektas S. oralis prikibimą slopinantis efektas lyginant
21 mesoporous silica
nanocarriers
su kontroline grupe. Pietrokovski et al., 2016 Antibacterial effect of
composite resin foundation material incorporating quaternary ammonium polyethyleneimine nanoparticles
S. mutans + 1% CFU Įterpus ketvirtinio
amonio polietileniminą, buvo pasiektas stiprus antibakterinis poveikis prieš S. mutans.
A. viscosus + 1% CFU Įterpus ketvirtinio
amonio polietileniminą, buvo pasiektas stiprus antibakterinis poveikis prieš A. viscosus.
Song et al., 2015 Evaluation of chitosan quaternary ammonium salt- modified resin denture base material
S. mutans + 0,5%; 1%; 2%; 3% CFU Pastebėta, kad
naudojant ketvirtinio amonio junginį, buvo nuslopintas bakterijų augimas bei dalijimasis, išreikšta disociacija.
22
Lentelė Nr. 3 Ketvirtinio amonio junginio ir sidabro nanodalelių, įterptų į polimetilmetakrilatą palyginimas.
Lenkimo jėga Autorius, data Straipsnio
pavadinimas Tyrimo tipas Tiriama medžiaga Tyrimo rezultatai Mirizadeh et al., 2018 Ranganath et al., 2018 Fabrication of denture base materials with antimicrobial properties In vitro Ketvirtinio amonio monomeras
Žymus lenkimo jėgos sumažėjimas įterpiant ketvirtinio amonio monomerą į protezo bazę (p<0.05). Skirtumo tarp koncentracijos nepastebėta. Munikamaiah et al., 2018 Evaluation of flexural strength of polymethyl metacrylate modified with silver colloidal nanoparticles subjected to two different curing cycles: an in vitro study. In vitro Sidabro nanodalelės Sidabro nanodalelių įterpimas į polimetilmetakrilatą 0,5% koncentracijos padidino lenkimo jėgą lyginant su kontroline grupe, o esant 5% koncentracijai sumažino. Köroğlu et al., 2016 Silver nanoparticle incorporation effect on mechanical and thermal properties of denture base acrylic resins In vitro Sidabro nanodalelės Sidabro nanodalelių įterpimas į polimetilmetakrilato dervą sumažino lenkimo jėgą(p<0,05).
23 He et al., 2013 Investiation of double bond conversion, mechanical properties, and antibacterial activity of dental resins with different alkyl chain length quaternary ammonium methacrylate monomers(QAM) In vitro Ketvirtinio amonio monomeras Įterpus ketvirtinio amonio monomerą, lenkimo jėga nesiskyrė lyginant su kontroline grupe(p>0,05). Jo et al., 2017 Rechargeable microbial anti- adhesive polymethyl methacrylate incorporating silver sulfadiazine- loaded mesoporous silica nanocarriers In vitro Sidabro nanodalelės Įterpus 0,5% sidabro nanodalelių, statistiškai patikimai padidėjo lenkimo jėga
Chen et al., 2017 Antibacterial activity, cytotoxicity and mechanical behavior of nano-enhanced denture base resin with different kinds of inorganic antibacterial agents In vitro Sidabro nanodalelės Testuojama grupė su sidabro nanodalelėm turėjo tokią pat lenkimo jėgą lyginant su kontroline grupe.
