KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

(1)

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

GIEDRĖ VALDONĖ SAKALAUSKIENĖ

L

ė

t

i

n

i

ų

l

i

g

ų

r

i

z

i

k

o

s

v

e

i

k

s

n

i

ų

r

a

i

d

a

n

u

o

v

a

i

k

y

s

t

ė

s

(

K

a

u

n

o

m

.

g

y

v

e

n

t

o

j

ų

k

o

h

o

r

t

i

n

i

s

t

y

r

i

m

a

s

)

Daktaro disertacija

Biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata (10 B)

(2)

Disertacija rengta 2001-2005 metais Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Profilaktinės medicinos laboratorijoje

Mokslinis vadovas:

doc. dr. Jūratė Klumbienė (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 10 B)

(3)

TURINYS

ĮVADAS 1

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 3

2. LITERATŪROS APŽVALGA 5

2.1. Lėtinės ligos – pagrindinė visuomenės sveikatos problema 5 2.2. Arterinio kraujospūdžio raida nuo vaikystės ir arterinės hipertenzijos

prognozavimas 9

2.3. Antsvorio ir metabolinio sindromo paplitimas bei jų sąsajos su lėtinėmis

ligomis 14

2.4. Lipidų apykaitos sutrikimai 20

2.5. Elgesiniai lėtinių ligų rizikos veiksniai 22

2.6. Naujų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių paieška 28

3. DARBO APIMTIS IR METODAI 34

3.1. Kontingento atranka ir tyrimo etapai 34

3.2. Sveikatos patikrinimų metodika 35

3.3. Suaugusiųjų lėtinių ligų rizikos veiksnių vertinimo kriterijai 38

3.4. Statistinė duomenų analizė 39

4. REZULTATAI 41

4.1. Lėtinių ligų rizikos veiksnių paplitimas tarp Kauno miesto 38-39 m.

gyventojų ir jų sveikatos vertinimas 41

4.2. Arterinio kraujospūdžio pokyčiai nuo vaikystės ir arterinės hipertenzijos

rizikos veiksniai 48

4.3. Kūno masės indekso pokyčiai nuo vaikystės ir suaugusiųjų kūno masės

indekso prognozavimas 62

4.4. Lipidų ir elgesinių rizikos veiksnių pokyčiai per 14 metų (nuo 25-26 m. iki

38-39 m. amžiaus) 71 5. REZULTATŲ APTARIMAS 81 6. IŠVADOS 91 7. SUMMARY 93 8. REKOMENDACIJOS 97 9. LITERATŪROS SĄRAŠAS 98

10. DISERTACIJOS TEMA SPAUSDINTŲ DARBŲ SĄRAŠAS 120

(4)

SANTRUMPOS

AH arterinė hipertenzija

AKS arterinis kraujo spaudimas

BCHOL bendras cholesterolis

CD cukrinis diabetas

CRB C-reaktyvus baltymas

DAKS diastolinis kraujo spaudimas

DTL CHOL didelio tankio lipoproteinų cholesterolis

EKG elektrokardiograma

ES Europos Sąjunga

GSI galvos smegenų insultas

HCHOL hipercholesterolinemija

HTG hipertrigliceridemija

IŠL išeminė širdies liga

KMI kūno masės indeksas

LMTL CHOL labai mažo tankio lipoproteinų cholesterolis

LNL lėtinės neinfekcinės ligos

LOPL lėtinės obstrukcinės plaučių ligos

MI miokardo infarktas

MS metabolinis sindromas

MTL CHOL mažo tankio lipoproteinų cholesterolis

NVS Nepriklausomų valstybių sandrauga

OD dešinė akis

OS kairė akis

PI pasikliautinieji intervalai

PSO Pasaulinė sveikatos organizacija

RV rizikos veiksniai

SAKS sistolinis kraujo spaudimas

SAV standartinis alkoholio vienetas

SN standartinis nuokrypis

ŠKL širdies ir kraujagyslių ligos

ŠS šansų santykis

ŠSD širdies susitraukimų dažnis

(5)

ĮVADAS

Žmonių sveikata yra valstybių socialinės ir ekonominės gerovės pagrindas. Didžiausią nerimą sveikatos politikams ir visuomenės sveikatos specialistams kelia lėtinės neinfekcinės ligos (LNL): širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL), onkologiniai susirgimai, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos bei cukrinis diabetas [1, 2]. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2002 m. 17 mln. pasaulio gyventojų mirė nuo ŠKL, 7 mln.- nuo vėžinių susirgimų, 4 mln. - nuo lėtinių plaučių ligų ir beveik 1 mln. - nuo cukrinio diabeto [3]. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį mirčių nuo LNL skaičius pasaulyje padidės dar 17 proc. [2]. LNL yra svarbiausia Europos gyventojų mirties priežastis: 2002 m. net 86 proc. mirčių įvyko dėl LNL [3]. Keletą dešimtmečių LNL išlieka pagrindine Lietuvos gyventojų sveikatos problema. Lietuvos Sveikatos Informacijos centro duomenimis, 2003 m. dažniausia Lietuvos gyventojų mirties priežastis buvo ŠKL (54,4 proc. visų mirčių) ir piktybiniai navikai (19 proc.). PSO strateginiuose dokumentuose (“Sveikata – 21“ ir “Lėtinių ligų profilaktika - gyvybinė investicija: PSO globalinis raportas“) bei Lietuvos sveikatos programoje keliami uždaviniai sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo ŠKL, piktybinių navikų ir kitų LNL [2, 4, 5]. LNL rizikos veiksnių kontrolė ir profilaktika yra pagrindinė kovos su šiomis ligomis strategija. Remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis, buvo nustatyti bendri daugelio LNL rizikos veiksniai. 2005 m. Europos raporte nurodoma, kad septyni rizikos veiksniai (padidėjęs arterinis kraujospūdis, tabako bei alkoholinių gėrimų vartojimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, antsvoris, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas) lemia daugumos LNL atsiradimą Europoje [2]. Šiuo metu neabejojama, kad nesveika gyvensena, nepalanki fizinė bei socialinė aplinka sąlygoja LNL rizikos veiksnių atsiradimą.

Gyvensenos įpročiai pradeda formuotis vaikystėje. Neretai jau vaikai ir paaugliai pradeda rūkyti, vartoti alkoholį, nesveikai maitinasi, nepakankamai juda [6, 7, 8]. Jiems nustatoma per didelė kūno masė, padidėjęs arterinis kraujospūdis (AKS), sutrikusi medžiagų apykaita. Daugelis epidemiologinių tyrimų siekė įvertinti, kokią įtaką vaikystėje nustatyti sveikatos rodikliai turi suaugusiųjų LNL ir jų rizikos veiksniams [9, 10, 11, 12, 13]. Tačiau stokojama patikimų ilgalaikių kohortinių tyrimų, kurių metu būtų stebėti tiriamieji nuo vaikystės iki brandaus amžiaus ir atliekami kartotiniai jų sveikatos patikrinimai, taikant standartinius tyrimo metodus.

Tyrimų duomenimis, vaikystėje ir jaunystėje nustatytas AKS ir kūno masės indeksas (KMI) tiesiogiai koreliuoja su suaugusiųjų AKS ir KMI bei yra reikšmingi arterinės hipertenzijos (AH) ir nutukimo prognoziniai veiksniai [10, 14, 15, 16]. Tačiau šių ryšių stiprumas atskirose populiacijose

(6)

yra labai skirtingas. Nėra vieningos nuomonės, kurie vaikystėje ir jaunystėje nustatyti veiksniai geriausiai prognozuoja suaugusiųjų AH ir antsvorį bei nutukimą. Šiuo metu neabejojama, kad nutukimas skatina metabolinio sindromo (MS), kuris yra labai svarbus ŠKL rizikos veiksnys, atsiradimą [17, 18]. Tačiau nedaug atlikta epidemiologinių tyrimų, kuriuose būtų vertinta vaikystės ir jaunystės sveikatos rodiklių įtaka šio sindromo atsiradimui brandžiame amžiuje [9, 10, 19].

Kauno medicinos universitete moksliniai vaikų ir paauglių sveikatos tyrimai pradėti daugiau kaip prieš du dešimtmečius [20, 21]. Šis darbas yra 1976 metais pagal tarptautinę juvenilinės hipertenzijos programą pradėto ir tęsiamo Kauno miesto gyventojų, gimusių 1964 m, ilgalaikio stebėjimo dalis [22].

(7)

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas

Įvertinti lėtinių ligų rizikos veiksnių raidą tarp Kauno miesto gyventojų, gimusių 1964 m.

Darbo uždaviniai

1. Įvertinti lėtinių ligų rizikos veiksnių dažnį tarp 38-39 metų Kauno miesto gyventojų. 2. Išanalizuoti arterinio kraujospūdžio pokyčius nuo vaikystės iki 38-39 metų ir

nustatyti arterinės hipertenzijos rizikos veiksnius.

3. Nustatyti kūno masės indekso pokyčius nuo vaikystės iki 38-39 metų ir įvertinti kūno masės indekso prognozavimo galimybes.

4. Išanalizuoti lipidų ir elgesinių rizikos veiksnių pokyčius per 14 metų (nuo 25-26 m. iki 38-39 metų).

Darbo mokslinis naujumas

Šis tyrimas yra vienas iš nedaugelio tokio pobūdžio tyrimų pasaulyje, kai dvidešimt penkerius metus buvo stebima Kauno miesto gyventojų, gimusių 1964 m., kohorta, pirmą kartą ištirta 1976-1977 m. pagal tarptautinę Juvenilinės hipertenzijos programą. Pirmo ir trijų kartotinių (1988-1989 m., 1997 m. ir 2002-2003 m.) sveikatos patikrinimų metu buvo taikyta vienoda standartizuota tyrimo metodika, todėl visų tyrimų duomenis galima palyginti. Nustatyti AKS ir KMI pokyčių nuo vaikystės (12-13 m.) iki 38-39 m. dėsningumai. Įvertintos 38-39 m. amžiaus žmonių AH ir antsvorio prognozavimo galimybės, atsižvelgiant į sveikatos rodiklius, nustatytus vaikystėje (12-13 m.), jaunystėje (25-26 m.) bei 32-33 m. amžiuje. Išanalizuoti lipidų apykaitos rodiklių ir elgesinių LNL rizikos veiksnių pokyčiai per 14 metų (nuo 25-26 m. iki 38-39 metų). Pirmą kartą nustatytas padidėjusios C-reaktyvaus baltymo koncentracijos (CRB) kraujyje ir MS dažnis tiriamoje kohortoje bei įvertintos sąsajos tarp suaugusių MS ir kai kurių sveikatos rodiklių, nustatytų vaikystėje ir jaunystėje.

Darbo praktinė reikšmė

Darbo rezultatai pagrindžia būtinybę atliekant profilaktinius sveikatos patikrinimus matuoti vaikų ir jaunų žmonių AKS, kūno svorį ir ūgį. Remiantis tyrimų duomenimis, galėtų būti išskirtos vaikų, paauglių ir jaunuolių padidėjusios lėtinių ligų rizikos grupės, kurioms turėtų būti skiriamas

(8)

ypatingas dėmesys. Ankstyva veiksnių, lemiančių AH, antsvorio, lipidų apykaitos sutrikimų, MS atsiradimą, korekcija padėtų išvengti LNL vyresniame amžiuje.

Sukaupti duomenys gali būti panaudoti studentų, visuomenės sveikatos specialistų ir bendros praktikos gydytojų mokymui ir tobulinimui. Darbo rezultatai buvo skelbti moksliniuose straipsniuose, pristatyti tarptautinėse bei Lietuvos konferencijose.

Autorės indėlis

Autorė padėjo organizuoti ketvirtą (2002-2003 m.) Kauno miesto gyventojų, gimusių 1964 m., tyrimą: tikslino kohortos narių adresus, organizavo jų kvietimą atvykti pasitikrinti sveikatą, padėjo rengti sveikatos patikrinimo klausimyną. Įsisavinusi standartinius tyrimo metodus, ji dalyvavo tikrinant tiriamųjų sveikatą. Autorė buvo atsakinga už duomenų suvedimą į elektronines laikmenas ir klaidų ištaisymą. Ji aktyviai dalyvavo analizuojant duomenis ir juos apibendrino.

(9)

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Lėtinės ligos – pagrindinė visuomenės sveikatos problema

Ilgus šimtmečius visame pasaulyje infekcinės ligos buvo pagrindinė mirčių priežastis. Žmonių gyvenimo trukmei įtakos turėjo nekontroliuojamos šių ligų epidemijos, tačiau po Antrojo pasaulinio karo padėtis pasikeitė. Atsiradus vakcinoms, antibiotikams, pagerėjus gyvenimo sąlygoms, išsivysčiusiose šalyse pradėjo sparčiai plisti LNL. Širdies ir kraujagyslių ligos, vėžiniai susirgimai, lėtinės kvėpavimo takų ligos, diabetas bei psichikos sutrikimai tapo sunkia našta išsivysčiusių šalių gyventojams bei sveikatos apsaugos politikams. Ilgą laiką šie susirgimai buvo siejami su aukštu ekonominiu valstybių lygiu ir vadinami turtingųjų ligomis, tačiau šiandien, įgydamos vis didesnį pagreitį, LNL plinta ir besivystančiose šalyse: 1990 m. jos sudarė 47 proc., o 2000 m. – 56 proc. visų ligų. 2002 m. LNL nusinešė 29 mln. pasaulio gyventojų gyvybių, iš jų – 8,1 mln. Europos valstybėse. Prognozuojama, kad 2020 m. šios ligos sudarys 80 proc. visų ligų ir bus septynių iš dešimties mirčių priežastis besivystančiose šalyse, o jei nebus imtasi prevencinių priemonių prieš veiksnius, sukeliančius LNL, dabartinis mirčių skaičius iki 2015 m. padidės dar 17 proc. [2, 6, 23]. Šiuo metu PSO atkreipia visuomenės sveikatos apsaugos specialistų dėmesį į keturias pagrindines LNL (t.y. ŠKL, lėtines obstrukcines kvėpavimo takų ligas (LOPL), vėžį bei diabetą (CD)) vienijančius rizikos veiksnius (RV): rūkymą, nesaikingą alkoholio vartojimą, netinkamą mitybą bei sumažėjusį fizinį aktyvumą [1].

Pasaulyje ilgą laiką buvusios santykinai nereikšmingos ŠKL, per paskutinįjį šimtmetį tapo vienos iš pagrindinių priežasčių, lemiančių padidėjusius sergamumo bei mirtingumo rodiklius ir LNL struktūroje užėmė pirmaujančią vietą. Jei 20-ojo amžiaus pradžioje ŠKL buvo priežastimi mažiau negu 10 proc. pasaulio gyventojų mirčių, tai 21-ojo amžiaus pradžioje ji sudarė beveik pusę išsivysčiusių valstybių, o besivystančiose šalyse – 25 proc. gyventojų mirties priežasčių [24]. Dauguma Vakarų valstybių (Šiaurės Amerikoje bei Vakarų Europoje) pergyveno ypatingą epidemiologinį ŠKL protrūkį pirmojoje dvidešimtojo amžiaus pusėje, sparčiai vystantis industrializacijai bei urbanizacijai. Šiose šalyse ŠKL pasiekė piką 1950-1970 metais. Tuo pačiu metu ypatingai padidėjo ir mirtingumas nuo ŠKL. Daugelyje Europos šalių ŠKL nulėmė apie 40 proc. mirties atvejų [3, 25]. Prognozuojama, kad iki 2020 metų ŠKL bus pagrindinė mirties priežastis 19 mln. pasaulio gyventojų [26, 27]. Šiuo metu Europoje net 49 proc. visų mirčių priežastis – ŠKL, net 30 proc. mirusiųjų – jaunesni nei 65 metų žmonės: 1 iš 8 vyrų ir 1 iš 17 moterų [28]. 2004 m. Amerikos širdies asociacijos statistiniais duomenimis, daugiau negu 20 proc. JAV populiacijos serga ŠKL. Šios ligos diagnozuotos 40,5 proc. juodaodžių amerikiečių vyrų bei

(10)

39,6 proc. moterų, 28,8 proc. JAV meksikiečių kilmės vyrų bei 26,6 proc. moterų. Beveik 57 mln. amerikiečių serga bent viena širdies ir kraujagyslių liga. Australijos statistinės-informacinės bazės

(AIHW) 2004 m. duomenimis, 20 proc. australų turi sveikatos problemų, susijusių su širdies ir

kraujagyslių sistema; 1,1 mln. australų dėl šių ligų 2001 m. tapo neįgalūs. Heart and Stroke

Foundation of Canada Web Site 2004 m. duomenimis, vienas iš keturių Kanados gyventojų serga

ŠKL [29]. PSO regioninių biurų 2005 m. ataskaitos duomenys rodo, kad bendras mirtingumas nuo ŠKL 2003 m. išliko aukštas buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse [30]. Europoje jis buvo 482/100000gyv., o Europos Sąjungoje, sukurtoje iki 2004 m. gegužės 14 dienos – 452/100000gyv., NVS šalyse – 821/100000gyv. [31].

Analizuojant 2003 m. 30-44 metų vyrų ir moterų mirtingumo Europos šalyse rodiklius, didžiausias vyrų mirtingumas stebėtas Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Baltarusijoje, Kirgizijoje ir Latvijoje, mažiausias – Liuksemburge, Norvegijoje bei Austrijoje. Didžiausias to paties amžiaus moterų mirtingumas buvo Rusijoje, Kazachstane, Ukrainoje ir Baltarusijoje, o mažiausias – Maltoje, Slovėnijoje, Norvegijoje bei Austrijoje (2.1.1 pav.).

(11)

Lyginant su Europos Sąjungos šalimis, sergamumas ŠKL Lietuvoje yra daug didesnis (2001 m. jis buvo didesnis net 2,16 karto), negu Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Darbingo amžiaus žmonių grupėje (iki 64 metų) sergamumas buvo didesnis net 2,6 karto, lyginant su ES vidurkiu. 2001 m. oficialiosios statistikos duomenimis, mirtingumo nuo ŠKL rodikliai viršijo ES vidurkį 4 kartus (darbingo amžiaus žmonių grupėje – 3 kartus). Lietuvoje 2001 m. ŠKL lėmė 55 proc. mirties, 27 proc. neįgalumo ir 15-20 proc. visų apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose priežasčių. Pastaraisiais metais šie rodikliai vis blogėja – 2002 m. naujų kraujo apytakos sistemos ligų užregistruota 28 proc. daugiau negu 1999 m.; pirminio invalidumo dėl kraujo apytakos sistemos ligų atvejų skaičius 1999-2002 m. padidėjo 14 proc., o 2000-2001 metais, iki tol mažėjęs, išaugo mirtingumas nuo kraujo apytakos sistemos ligų. 2003 metų statistikos duomenimis, Lietuvoje mirtys nuo kraujo apytakos sistemos ligų mirčių struktūroje tarp vyrų sudarė 46 proc., moterų – 64 proc. Didžiąją dalį mirčių nuo ŠKL lėmė išeminė širdies liga (IŠL) ir galvos smegenų insultas (GSI), atitinkamai 63,1 proc. ir 23,2 proc. [32].

Europos šalyse stengiamasi sumažinti sergamumą bei mirtingumą nuo ŠKL, tuo pačiu pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimo trukmę. Didžiausias dėmesys skiriamas jau sergantiems žmonėms, tačiau ypač aktyviai svarstomos ŠKL profilaktikos galimybės sveikiems asmenims, turintiems riziką sirgti šiomis ligomis. Pasaulio epidemiologai primygtinai siūlo sveikatos apsaugos politikams sergamumo ir mirtingumo nuo ŠKL klausimą palikti pirmoje vietoje, formuojant sveikatos politikos strategiją, bei nuodugniai vykdyti RV kontrolę ir stabėti neigiamas šių ligų paplitimo tendencijas pasauliniu mastu [1, 3].

Įvairios lokalizacijos vėžiniai susirgimai – antroji pagal dažnumą mirties priežastis. Išsivysčiusiose šalyse ją lenkia tik mirtys nuo ŠKL. Besivystančiose šalyse vėžiniai susirgimai plinta ypač sparčiai: 2000 m. šiose šalyse vėžinių ligų paplitimas buvo 53 proc., o mirčių skaičius nuo jų – 56 proc. 2000 m. pasaulyje užregistruota daugiau nei 10 mln. naujų vėžio atvejų ir daugiau nei 7 mln. mirčių nuo onkologinių ligų. Mirčių nuo vėžio skaičius 1990-2000 m. didėjo po 2,4 proc. kasmet, o 2005 m. išaugo iki 7,6 mln. Prognozuojama, kad 2000-2020 m. dėl didėjančio senų žmonių skaičiaus ir mitybos pokyčių vėžio atvejų skaičius padidės 29 proc. išsivysčiusiose šalyse ir net 73 proc. besivystančiose valstybėse. SEER 2002 Estimate duomenimis, per metus JAV diagnozuojama beveik 1248900 vėžio atvejų. Baltaodžių amerikiečių populiacijoje 1996-2000 m. vėžys buvo nustatytas 555,9 vyrams ir 431,8 moteriai 100000 gyventojų, tarp afroamerikiečių, atitinkamai – 696,8 vyrams ir 406,3 moterims. Kanados onkologinių susirgimų statistinės bazės duomenimis, 2004 m. Kanadoje diagnozuoti 145500 nauji onkologinių susirgimų atvejai: 100000 gyventojų teko 361 naujas moterų atvejis ir 449 vyrų. 2002 metų Naujosios Zelandijos sveikatos apsaugos informacijos duomenys skelbia, kad 354,1 sergančių vėžiu vyrų bei 286,3 sergančių

(12)

moterų tenka 100000 Naujosios Zelandijos gyventojų [29]. Europos valstybėse išlieka dideli mirtingumo nuo vėžinių susirgimų rodikliai. 2003 m. didžiausias mirtingumas nuo onkologinių susirgimų nustatytas Vengrijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Kroatijoje ir Slovėnijoje. Mažiausi mirtingumo rodikliai nustatyti Albanijoje ir Kirgizijoje [30].

Lietuvoje sergamumas piktybiniais navikais didėja, 2003 m. užregistruota 15103 nauji vėžio atvejai, t.y. 620 atvejais daugiau nei 2002 m. Pastarąjį dešimtmetį kasmet nustatoma 500 - 600 naujų vėžio atvejų. Vyrų sergamumas piktybiniais navikais 2003 m. buvo 470,6/100000 gyventojų, moterų – 408,1/100000 gyventojų. Bendras mirtingumas nuo šių ligų – 225/100000 gyventojų [32].

Didžiausia pasaulyje diagnozuotų piktybinių susirgimų dalis ir mirčių skaičius nuo šių ligų tenka plaučių, krūties, žarnyno bei skrandžio vėžiui. 2000 m. pasaulyje nustatyti 1239 plaučių, 1050 krūties, 945 žarnyno bei 876 skrandžio vėžio atvejai 10000 gyventojų ir atitinkamai mirčių skaičius nuo jų – 1103, 373, 492 ir 649/10000 gyventojų [23]. Lietuvoje vyrai dažniausiai serga priešinės liaukos (20 proc. naujų atvejų), plaučių, odos, šlapimo pūslės ir inkstų vėžiu, moterys – krūties (17,5 proc. naujų atvejų), odos, gimdos kūno bei kaklelio, gaubtinės bei tiesiosios žarnos vėžiu. 2003 m. pabaigoje šalyje buvo užregistruotas 63541 onkologinis ligonis [32].

Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį į rizikos veiksnių įtaką vėžinių susirgimų išsivystymui ir teigia, kad vienos trečiosios visų vėžinių susirgimų dalies pavyktų išvengti, jei būtų laikomasi taisyklingos mitybos principų, palaikomas normalus kūno svoris, reguliariai mankštinamasi [23].

Trečiąją vietą pagal paplitimą LNL struktūroje užima lėtinės kvėpavimo takų ligos – LOPL bei astma (BA). Šie susirgimai sudaro 15 proc. pasaulinės ligų naštos [23]. 2002 m. LOPL nusinešė 4 mln. pasaulio gyventojų gyvybių [1].Tose besivystančiose šalyse, kuriose klesti skurdas ir sveikatos apsaugos paslaugos sunkiai prieinamos, nuo LOPL ir BA žmonės miršta nesulaukę 40 m.: t.y. 15 proc. Lotynų Amerikos, 34 proc. Arabų, 45 proc. subsaharinės Afrikos ir pietryčių Azijos populiacijos. Šiuo metu nuo LOPL pasaulyje kenčia 600 mln. žmonių. Prognozuojama, kad 2020 m. LOPL bus trečioji žmonių mirtingumo priežastis.

2003 m. Lietuvos vyrų pagrindinių mirties priežasčių struktūroje kvėpavimo organų ligos sudarė 4,3 proc., moterų – 3,5 proc. visų mirčių. Mūsų šalies gyventojų mirties priežasčių struktūroje jauno ir brandaus amžiaus (15-44 m.) asmenų grupėje mirčių nuo kvėpavimo sistemos ligų nebuvo nustatyta. 2003 m. vyrų mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų buvo 70,3/100000 gyventojų, o moterų – 47,3/100000 gyventojų [32].

Spartus rūkymo įpročių bei nutukimo plitimas tarp besivystančių šalių jaunimo didina riziką sirgti LOPL, todėl PSO ragina atkreipti dėmesį į profilaktinių programų vaikams ir jaunuoliams kūrimą, siekiant mažinti LOPL žalą sveikatai [1].

(13)

Naujausieji PSO statistikos duomenys apie ketvirtąją iš pagrindinių LNL – cukrinį diabetą – verčia nerimauti visuomenės sveikatos specialistus. Prognozuojama, kad 194 mln. CD atvejų, nustatytų 2003 m., skaičius iki 2030 m. pasieks 330 mln. [23].

Buvo prognozuojama, kad 2005 m. pasaulyje mirčių nuo CD skaičius bus apie 1125000 [2]. Išsivysčiusiose valstybėse CD dažniausiai serga pagyvenusio amžiaus žmonės, besivystančiose šalyse – 35-64 m. amžiaus asmenys. Viduriniuose Rytuose vienos iš keturių įvykusių mirčių priežastis – CD. Cukrinio diabeto naštą visuomenei didina pavojingos komplikacijos – aklumas, galūnių amputacijos, inkstų nepakankamumas ir glaudi sąveika su ŠKL: dėl to miršta 50 - 80 proc. visų sergančiųjų CD. Spėjama, kad priešlaikinių mirčių nuo CD skaičius panašus į ŽIV/AIDS sukeltų mirčių skaičių, tačiau šiandien ši problema nėra visiškai išanalizuota [23].

2.2. Arterinio kraujospūdžio raida nuo vaikystės ir arterinės hipertenzijos

prognozavimas

Pirminė arterinė hipertenzija – pasaulinės svarbos sveikatos problema, susilaukianti didelio sveikatos specialistų dėmesio. Apžvelgus sukauptus medicininių tyrimų duomenis galima teigti, kad AH priežastis yra genetinių bei aplinkos veiksnių sąveika. Mokslinių stebėjimų duomenys įrodo, kad aplinkos veiksniai, turintys įtakos AH vystymuisi, atsispindi gyvensenos stereotipuose [33]. Nors iš esmės AH yra didelė visų populiacijų sveikatos problema, tačiau pasaulyje daugiausiai atliekama suaugusių žmonių AH epidemiologinių tyrimų, deja, vaikų ir paauglių AH tirta rečiau, todėl mus pasiekia tik nedaug informacijos apie panašiomis sąlygomis atliktus įvairių etninių grupių vaikų ir jaunuolių tyrimus [34, 35]. Įrodyta, kad AH pradeda vystytis jauname amžiuje ir vaikai, kurių AKS priklauso viršutiniam kraujospūdžio deciliui, suaugę gali sirgti pirmine hipertenzija [10, 33]. Tačiau kol kas nėra vieningos nuomonės, kaip vaikystės, jaunystės ir brandaus amžiaus AKS dydžiai siejasi tarpusavyje, jei tarp matavimų praėjo nemažai laiko; kokios koreliacijos yra pakankamos, kad jau vaikystėje ir jaunystėje matuoti AKS dydžiai bei kiti sveikatos rodikliai turėtų įtakos brandaus amžiaus žmonių AKS. AKS kitimai net ir ikimokykliniame amžiuje rodo tam tikrus dėsningumus – vaikai, kurių AKS priskiriamas tam tikram AKS pasiskirstymo procentiliui, augdami išlieka to procentilio ribose. Šis reiškinys, kai vaikui augant jo AKS išlieka toje pačioje bendrojo pasiskirstymo dalyje, vadinamas “tracking” fenomenu ir gali būti vertinamas kiekybiškai, nustatant koreliacijas tarp pakartotinų AKS matavimų [36, 37]. Koreliacijos koeficientai buvo vertinami atliekant perspektyviuosius tyrimus – stebint vaikų bei paauglių AKS kitimus iki jų jauno ar brandaus amžiaus (2.2.1 lentelė).

(14)

2.2.1 lentelė. Kai kurių ilgalaikių arterinio kraujospūdžio tyrimų vaikų populiacijoje

duomenų suvestinė

Koreliacijų ribos tarp kartotinų AKS matavimų

Populiacija Amžiaus _{ribos metais}

Stebėjimo trukmė

metais Sistolinis Diastolinis

Muskatinas, JAV [38] 6-16 2-12 0,21-0,39 0,11-0,32

Bogalusa, JAV [39, 40] 5-14 3, 5 0,42-0,63 0,29-0,42

Velsas, DB [41] 5-19 4, 8, 15 0,44-0,76 0,45-0,74

Dormontas, JAV [42] 15-19 17 0,39-0,44 0,19-0,24

Rytų Bostonas, JAV [43] 8-15 3 0,45-0,69 0,33-0,51

v 0,22-0,42 v 0,38 San Franciskas, JAV [44] 3-18, 30, 50 50

m 0,18-0,46 m 0,42

Framinghamas, JAV [45] 20-29, 27-₄₁ 8 0,44-0,48 -

Odensė, (Danija)[46] Jaunuoliai

-suaugę 11 0,34-0,36 0,12-0,22 v 0,46 v 0,32 Kaunas, (Lietuva) [35] 12-13, 25-26, 32-33 20 _{m 0,43} _{m 0,57} Madridas, (Ispanija) [47] 6-14 9 0,79-0,81 0,52-0,55 v 0269 v 0,302 Pertas, (Australija) [48] 9-18 9 m 0,339 m 0,294 Rytų Suomija, [49] 6 mėn.-15 15 0,238

CATCH studija, (JAV)

[50] Vaikai ir jaunuoliai 6 0,51 0,45

v 0,39-0,54 v 0,28-0,47

Kangwha studija, (Korėja)

[51] 6-17 11 m 0,44-0,57 m 0,14-0,47

v – vyrai; m – moterys

Vykdant Shimane Heart studiją (Izumo, Japonija,) taip pat buvo atlikta kiekybinė arterinio kraujospūdžio “tracking” fenomeno analizė, skaičiuojant “tracking” indeksą pagal AKS pokyčius kvintilėse per visą stebėjimo laikotarpį [52]. Pirmojo ir antrojo tyrimo metu gautų AKS dydžių koreliacijos koeficientai su amžiumi didėjo. Sistolinio AKS (SAKS) “tracking” fenomenas ypač gerai pasireiškė vaikystėje bei jaunystėje, ryškiausiai – po dvyliktųjų gyvenimo metų [53]. Apžvelgdami jau atliktus tyrimus matome, kad mažesni koreliacijos koeficientai nustatomi stebint diastolinį kraujo spaudimą. Šį reiškinį gali sąlygoti vaikų, dalyvaujančių tyrimuose pradinis amžius, jau suaugusių žmonių amžius baigus dalyvauti sveikatos patikrinimuose bei jų sveikatos stebėjimo periodo trukmė [9]. Manoma, kad skirtingus berniukų ir mergaičių AKS dydžių koreliacijos koeficientus lemia brendimo laikotarpis bei hormonų pokyčiai. Tik pasibaigus brendimui, patikimesni tampa ir AKS dydžiai [9, 54]. Skirtingas ryšys tarp AKS dydžių, nustatytų įvairių sveikatos patikrinimų metu, priklauso nuo laiko tarp šių patikrinimų trukmės. Koreliacijos tarp

(15)

AKS dydžių yra didesnės, kai sveikata tikrinama trumpesniais laiko tarpais [35, 37, 55]. Nors ilgėjant laikotarpiui tarp stebėjimų koreliacijos koeficientai mažėja, tačiau stebimiems žmonėms pasiekus amžių, kada diagnozuojama AH, AKS išlieka svarbiu prognoziniu veiksniu, todėl kohortoje daugėjant AH atvejų, AKS prognozinė vertė taip pat auga [9].

The Bogalusa Heart tyrimas– viena didžiausių ilgalaikių studijų pasaulyje, prasidėjusi

1973-1974 m. (JAV, Luiziana) [34, 36, 37, 40, 55]. Joje dalyvavo 9054 mergaičių ir 9092 berniukų, nuo 0 iki 31 metų: 66 proc. vaikų buvo baltaodžiai, 32 proc. – juodaodžiai, 2 proc. – ispanų kilmės. Tyrimo metu suformuotos septynios kohortos buvo stebimos įvairiais laiko tarpais. Tyrimo rezultatai parodė, kad tarp individualių sveikatos rodiklių geriausi koreliaciniai ryšiai rasti tarp ūgio ir svorio, bendro ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio bei AKS pakartotinų matavimų. Nustatyta, kad baltaodžiai jaunuoliai svorio priaugdavo anksčiau nei juodaodžiai. Pomentinės klostės storis geriau koreliavo su juodaodžių vaikų AKS. Stipresnės koreliacijos rastos tarp AKS matavimų, jei tarp jų buvo praėjęs trumpesnis laiko tarpas. Be to, padaryta išvada, kad IV Korotkovo fazė, matuojant vaikų AKS, geriau koreliavo ir nusakė būsimąjį suaugusiųjų AKS, negu V Korotkovo fazė. Pakartotinai po 15 m. ištyrus 1505 asmenis, kurie pradinio tyrimo metu turėjo 5-14 m. paaiškėjo, kad AH buvo nustatyta daug dažniau tiems asmenims, kurių AKS vaikystėje priklausė aukščiausiam kvintiliui: 3,6 karto dažniau, priklausiusiems SAKS kvintiliui ir 2,6 – diastolinio AKS (DAKS) kvantiliui.

Nuo 1971 m. pradėta Muscatine tyrimas (JAV, Ajova), kuriame dalyvavo 6-18 m. baltaodžiai vaikai [38]. Ši populiacija buvo stebima iki jauno suaugusiųjų amžiaus, atliekant penkis pakartotinius tyrimus. Studijos metu nustatyta, kad 24 proc. vaikų, kurių AKS nors vieno matavimo metu buvo didesnis nei 90-as procentilis, suaugę turėjo didesnius AKS. Šešiolikmečiai paaugliai, kurių SAKS buvo didesnis už 90-ąjį procentilį, turėjo 3 kartus didesnę riziką suaugus susirgti AH, negu tie, kurių AKS buvo mažesnis už 50-ąjį procentilį.

1982 m. Madrido (Ispanija) mokykloje buvo tiriami šešerių metų moksleiviai: 261 berniukas ir 220 mergaičių. Devynerius metus kasmet vaikams pakartotinai buvo matuojamas AKS. Koreliacijos koeficientai tarp pakartotinų AKS matavimų didėjo: SAKS – nuo 0,79 iki 0,81, DAKS – nuo 0,52 iki 0,55. 70 proc. vaikų, kurių AKS dydžiai buvo pasiskirstę aukščiausiame kvartilyje, išliko joje ir po devynerių stebėjimo metų. Žemiausiame kvartilyje išliko 90 proc. moksleivių, kurių AKS dydžiai buvo pasiskirstę tame pačiame kvartilyje [47].

Rytų Suomijoje buvo tiriami 1981-1982 m. gimę vaikai. AKS jiems buvo matuojamas 6 mėn., 7 ir 15 m. amžiuje. Buvo nustatyta, kad tie 6 mėn. vaikai, kurių SAKS buvo pasiskirstęs aukščiausiame tercilyje, išliko tame pačiame tercilyje būdami septynerių metų, o tie septynerių metų vaikai, kurių SAKS priklausė aukščiausiam terciliui, jame pasiskirstė būdami 15 m. SAKS

(16)

dydis turėjo reikšmingą neigiamą ryšį su gimimo svoriu, tačiau teigiamai reikšmingai priklausė nuo lyties, KMI tiriamuoju laikotarpiu, KMI pokyčių tarp 15 ir 7 m., 6 mėn. ir 7 m. amžiuje nustatyto SAKS bei SAKS pokyčių tarp 7 m. ir 6 mėn. [49].

Atliekant The Kanwha tyrimą buvo vertinti moksleivių AKS pokyčiai. Ištirta 100 berniukų ir 119 mergaičių. Pokyčiai vertinti naudojant McMahan‘s koreliacijos koeficientą sistoliniam ir diastoliniam kraujospūdžiui - atitinkamai 0,875 (95 proc. PI: 0,803-0,947) ir 0,900 (95 proc. PI: 0,809-0,991) bei 0,983 (95 proc. PI: 0,803-1,000) ir 0,800 (95 proc. PI: 0,717-0,883) [51].

Odensėje (Danija) atliekant perspektyvujį tyrimą, 11 m. buvo stebima 1369 vaikų (696 berniukų ir 673 mergaičių) imtis. Pradinio tyrimo metu šiems vaikams buvo 8-10 m., o paskutiniojo – 19-21 m. Šansų santykis SAKS pasilikti aukščiausiame ar žemiausiame kvartilyje per stebėjimo laikotarpį padidėjo nuo 1,6 iki 2,4, o DAKS – nuo 2,1 iki 3,1. AKS dydžiams išlikti aukščiausioje pasiskirstymo dalyje statistiškai reikšmingą įtaką turėjo pradinis kūno svoris bei jo pokyčiai [46].

1985 m. Perto mieste (Australija) buvo pradėtas devynerių metų 1066 vaikų tyrimas, kuris tęsėsi 9 metus. Tiriamųjų sveikata buvo tikrinta kas treji metai: 9, 12, 15 ir 18 m. dalyviams. 34-48 proc. tiriamųjų išliko aukščiausioje bendrojo pasiskirstymo dalyje pagal AKS dydžius visų sveikatos patikrinimų metu, o 37 proc. dalyvių pasiskirstė aukščiausiame kvartilyje pagal AKS dydžius, matuotus 9 ir 18 m. amžiuje. SAKS dydžių pasiskirstymas aukščiausiame kvartilyje buvo statistiškai reikšmingai susijęs su šeimine AH anamneze, SAKS dydžiu bei KMI, nustatytais pradinio tyrimo metu ir KMI pokyčiais [48].

1991 - 1997 m. Japonijoje atliktos studijos metu beveik kasmet stebėta 419 jaunuolių, kurių sveikata pirmą kartą buvo tikrinta 15 m. amžiuje. Nors aukšti koreliaciniai ryšiai buvo rasti tarp 15-21, 16-21 ir 17-21 m. amžiuje nustatytų AKS dydžių, tačiau aukščiausi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp AKS dydžių, išmatuotų 15-21 m. vaikinams: SAKS (r=0,485) ir DAKS (r=0,419) bei 16-21 m. merginoms: SAKS (r=0,454) ir DAKS (r=0,358). Šio tyrimo metu AKS buvo skirstomas pagal Šeštąją JAV nacionalinio aukšto kraujospūdžio prevencijos, diagnozavimo, vertinimo ir gydymo komiteto kriterijų (JNC VI) klasifikaciją. Optimaliu laikytas SAKS, mažesnis nei 120 mmHg, o DAKS - mažesnis nei 80 mmHg. Optimalų AKS, išmatuotą pirmojo tyrimo metu, turėjo 66,3 proc. 21 m. asmenys. Vyrų SAKS prognostiniai veiksniai buvo pradinio tyrimo metu išmatuotas SAKS bei KMI ir KMI pokytis per 6 metus, o DAKS – pulso ir KMI pokyčiai per 6 metus, padidėjęs SAKS ir DAKS bei pulso dažnis ir KMI pradinio tyrimo metu [12].

1987 m. Škotijoje stebėtos trys 15 metų vaikų kohortos, atliekant Vakarų Škotijos visuomenės sveikatos Twenty-07 tyrimą. Sveikatos patikrinimo metu buvo tirti 1009 penkiolikmečiai asmenys, kuriems sveikata pakartotinai patikrinta po 3 m. Koreliacijos tarp AKS dydžių, išmatuotų 15 ir18 m. jaunuoliams buvo vidutinės, tačiau statistiškai reikšmingos: vyrų

(17)

SAKS -r=0,352, o DAKS - r=0,182; moterų sistolinio ir diastolinio kraujospūdžių, atitinkamai r=0,363 ir r=0,242. Šių tyrimų metu buvo rastas atvirkštinis ryšys tarp svorio gimus ir AKS [56].

CATCH tyrimo metu (1991 m.) stebėti 5106 trečios klasės moksleiviai, kurių sveikata buvo

pakartotinai tikrinta penktoje ir aštuntoje klasėse. „Tracking“ fenomenas vertintas naudojant skalinį

Kendall konkordantiškumo koeficientą. Tyrimo metu nustatytas aukštas AKS dydžių Kendall

koeficientas (r=0,45-0,51). Pusė (51 proc.) vaikų, kurių sistolinio AKS dydžiai buvo pasiskirstę V kvintilyje pradinio tyrimo metu, turėjo tokį patį AKS dydžių pasiskirstymą penktoje klasėje, 45 proc. asmenų išliko V kvintilyje pagal diastolinio AKS pasiskirstymą pradinio tyrimo metu, kada jų diastolinio AKS dydžiai taip pat priklausė aukščiausiajam kvintiliui [50].

Brandaus amžiaus žmonių AKS bei kitų biologinių rodiklių „tracking“ fenomenas taip pat nėra pakankamai gerai išanalizuotas. Šiuo metu pasaulyje nėra atlikta daug tyrimų, galinčių vertinti šį reiškinį. Suaugusiųjų AKS dydžių išlikimą toje pačioje bendrojo pasiskirstymo dalyje nagrinėjo Tromso mieste (Norvegija) atliktas 17710 20-61 m. asmenų tyrimas. Ši kohorta buvo stebima 1979-1980 m. bei 1994-1995 m. Per 16 stebėjimo metų nustatyti vidutiniai koreliacijos koeficientai tarp AKS dydžių stebimoje kohortoje: vyrų SAKS r=0,52, moterų - 0,54; vyrų ir moterų DAKS – r=0,48. Aukščiausiame sekstilyje per 16 stebėjimo metų išliko 32,1 proc. vyrų, pasiskirsčiusių jame pradinio tyrimo metu pagal SAKS dydžius, pagal DAKS – 31,6 proc.; moterys atitinkamai pasiskirstė –33,7 ir 32,1 proc. [57].

1985-1999 m. Austrijoje atliktos The Vorarlberg sveikatos stebėsenos ir sveikos gyvensenos skatinimo programos metu buvo stebėti 454448 asmenys, kurių amžius svyravo nuo 19 iki 96 m. (amžiaus vidurkis - 42 m.). Šio tyrimo metu skaičiuoti „tracking“ koeficientai, naudojant įvairius daugiamatės regresijos modelius. Tiriamieji pradinio sveikatos patikrinimo metu buvo sugrupuoti į 25-34, 35-44, 45-54, 55-64 m. bei 65 m. ir vyresnių. Per 15 stebėjimo metų vyrams ir moterims nustatyti vidutinio dydžio „tracking“ koeficientai. Didžiausi koeficientai nustatyti 65 metų ir vyresnių vyrų bei moterų SAKS: vyrams – 0,46, moterims – 0,42. Vyrams ir moterims aukščiausi DAKS „tracking“ koeficientai nustatyti 45-54 metų amžiaus grupėse, atitinkamai po 0,39 vyrams bei moterims. Sunki AH forma viso tyrimo metu išliko 46,2 proc. moterų ir 49 proc. vyrų [58].

1977 m. Olandijoje buvo pradėtas The Nijmegen kohortinis tyrimas, kuriame dalyvavo 2335 asmenys, gimę 1927-1957 m. Šiems žmonėms 1995 m. buvo pakartotinai atliktas sveikatos patikrinimas. 71 proc. asmenų, pirmojo sveikatos patikrinimo metu turėjusių SAKS mažesnį nei 140 mmHg, pakartotino tyrimo metu buvo nustatytas toks pats SAKS dydis; 65 proc. asmenų, turėjusių aukštą SAKS (≥160 mmHg), toks pats jo dydis išmatuotas 1995 m. 27 proc. tiriamųjų, kurių DAKS pradinio sveikatos patikrinimo metu buvo mažesnis nei 75 mmHg, pakartotinio tyrimo metu išliko toks pats, o 64 proc. asmenų DAKS išliko aukštas (≥95 mmHg). DAKS, nustatytas

(18)

pradinio tyrimo metu, buvo prognozinis veiksnys DAKS dydžiams, išmatuotiems pakartotiniame sveikatos patikrinime. Svorio prieaugis per stebėjimo laikotarpį turėjo reikšmingą statistinę vertę prognozuojant AH [59].

The Framingham Offspring sveikatos patikrinimo metu 1971-1975 m. buvo tirta daugiau nei

keturi tūkstančiai 20-49 m. asmenų, kurių sveikata pakartotinai tikrinta po aštuonerių metų. Tyrimo duomenimis, jaunesni nei 40 m. vyrai du kartus dažniau sirgo AH nei moterys. Peržengus 40 m. slenkstį, AH paplitimas tapo panašus - 14,2 proc. tarp vyrų ir 12,9 proc. tarp moterų. Nutukimas, pulsas, trigliceridų koncentracija kraujyje buvo vyrų AH prognoziniai veiksniai. Moterų AH prognoziniai veiksniai buvo nutukimas, pulso dažnis, hematokritas ir alkoholio vartojimas [45].

Senstant populiacijai didėja rizika susirgti AH bei kitomis ŠKL. Daugelis RV – padidėjęs AKS, aukšta kraujo lipidų koncentracija kraujyje, padidėjęs kūno svoris bei KMI turi teigiamą ryšį su amžiumi. Nors ŠKL ir jos rizikos veiksnių paplitimas įvairaus amžiaus populiacijose yra plačiai analizuojamas, tačiau šiandien dar nėra žinoma, kokie vaikų antropometriniai rodikliai, kartu su vaikystėje išmatuotu AKS dydžiu, bei kokie sveikatos rodikliai, nustatyti vyresniame amžiuje, galėtų turėti reikšmės, prognozuojant brandaus amžiaus asmenų AKS. Dėl šios priežasties perspektyvieji kohortiniai tyrimai svarbūs prognozuojant riziką sirgti AH bei ŠKL. Pakartotiniai reguliarūs sveikatos biologinių rodiklių matavimai padėtų prognozuoti RV modelio pokyčius, o vaikų ir jaunuolių priskyrimas padidintos rizikos grupėms leistų keisti gyvensenos įpročius, mažinant rizikos veiksnių įtaką, kol ligų simptomai dar neišryškėja [60].

2.3. Antsvorio ir metabolinio sindromo paplitimas bei jų sąsajos su

lėtinėmis ligomis

Antsvorio ir nutukimo paplitimas pasaulyje nuolat grėsmingai didėja. Remiantis PSO priimta nutukimo klasifikacija, šiandien galima įvertinti ir palyginti antsvorio bei nutukimo paplitimą pasaulio šalyse. Šių sveikatos rodiklių paplitimo dažnis skiriasi kiekviename pasaulio regione, tačiau nustatyta, kad daugiau antsvorį turinčių ir nutukusių žmonių gyvena Viduriniuose Rytuose, Centrinėje bei Rytų Europoje ir Šiaurės Amerikoje [61, 62, 63]. 1999-2002 m. duomenimis, 1/3 JAV populiacijos (27,6 proc. vyrų ir 33,2 proc. moterų) buvo nutukusi, o 64,5 proc. suaugusiųjų turėjo antsvorį [64]. Kanados mokslininkai, 2003 m. įvertinę nacionalinės reprezentacinės imties anketų duomenis, nustatė, kad 15 proc. suaugusių žmonių buvo nutukę, o 33 proc. – turėjo antsvorį [65]. 2002 m. Didžiojoje Britanijoje 23 proc. vyrų ir 25 proc. moterų buvo nutukę [66]. 2001 m. duomenimis, Ispanijoje antsvoris buvo labiau paplitęs tarp vyrų, o nutukimas – moterų. Bendras nutukimo paplitimas šioje šalyje buvo 14,5 proc. [67]. Portugalijoje atliktų

(19)

nacionalinių sveikatos patikrinimų duomenys rodo, kad nuo 1995-1996 m. iki 1998-1999 m. antsvorio paplitimas tarp moterų nepakito ir buvo 32,3 proc., o tarp vyrų išaugo nuo 39,9 iki 42,5 proc. Moterų nutukimo paplitimas išaugo nuo 12,7 iki 14,2 proc., o vyrų – nuo 10,3 iki 11,5 proc. [68]. Graikijoje atliktos ATTICA studijos duomenimis, 53 proc. suaugusių vyrų ir 31 proc. moterų turėjo antsvorį, o 20 proc. vyrų bei 15 proc. moterų buvo nutukę [69]. Antsvorio paplitimas tarp Australijos moterų buvo 30 proc., tarp vyrų – 48 proc., nutukimo paplitimas – atitinkamai 22 ir 12 proc. [70]. Irano mokslininkų duomenimis, antsvorio paplitimas tarp 15-39 m. miesto gyventojų buvo 22 proc., o tarp 40-69 m. asmenų – 40 proc., tačiau kaimo vietovėse atitinkamo amžiaus grupėse antsvorio paplitimas buvo mažesnis – 16 ir 26 proc. [71]. Izraelyje antsvorio paplitimas 1999-2001 m. buvo 39,3 proc., o nutukimas – 22,9 proc. [72]. Lietuvoje 2000 m. 38,9 proc. vyrų ir 27,6 proc. moterų turėjo antsvorį, 11,1 proc. vyrų ir 18,0 proc. moterų buvo nutukę. Lyginant su 1996 m., nutukusių žmonių nepadaugėjo – tada Lietuvoje buvo užregistruota 10,0 proc. vyrų ir 19,0 proc. nutukusių moterų [73, 74]. Remiantis Kaune vykusio MONICA projekto (1983-2002 m.) duomenimis, rasta, kad vyrų KMI vidurkis buvo 27,4 kg/m2 , moterų – 28,9 kg/m2 [75].

Antsvoris ir nutukimas yra plačiai plintanti sveikatos problema ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų bei jaunuolių populiacijose. Nustatyta, kad padidėjusi kūno masė turi didelę neigiamą įtaką vaikų fizinei ir psichologinei sveikatai. Antsvoris ir nutukimas yra glaudžiai susiję su hiperlipidemijos, hipertenzijos, gliukozės intolerancijos vystymusi bei depresijos paplitimu tarp vaikų. Pastaruoju metu nustatyta, kad 25 proc. JAV gyvenančių vaikų turi antsvorį, o 11 proc. yra nutukę [76]. Šveicarijoje buvo tirta 2600 6-12 metų vaikų imtis. Antsvoris buvo nustatytas 16,6 proc. berniukų ir 19,1 proc. mergaičių, o nutukimas – atitinkamai 3,8 ir 3,7 proc. [77]. Turkijoje atlikto 989 12-17 m. jaunuolių sveikatos patikrinimo metu, antsvorio paplitimas nustatytas 10,6 proc. mergaičių ir 11,3 proc. berniukų, o nutukimas – atitinkamai 2,1 ir 1,6 proc. [78]. 2001 m. Brazilijoje Maceio mieste buvo tirti 547 7-17 m. vaikai ir jaunuoliai: antsvoris rastas 4,5 proc. asmenų [79]. Olandijoje atlikto trims etninėms grupėms priklausančių 0-21 m. asmenų sveikatos patikrinimo duomenimis, antsvorio paplitimas tarp olandų kilmės berniukų buvo 12,6 proc., mergaičių – 16,5 proc.; tarp turkų kilmės asmenų – atitinkamai 23,4 ir 30,2 proc.; tarp marokiečių – 15,8 ir 24,5 proc. [80]. Italijoje atlikto 11, 13 ir 15 m. 4386 asmenų imties tyrimo duomenimis, antsvorio paplitimas buvo 16,7 proc., nutukimo – 2,5 proc. [81]. Ispanijoje ilgalaikiame tyrime dalyvavo 277 vaikai, gimę 1989 m. Nustatyta, kad 18,7 proc. keturiolikmečių berniukų ir 16,2 proc. mergaičių turėjo antsvorį; atitinkamai 15,2 ir 11,5 proc. buvo nutukę [82]. Kitame Ispanijoje vykdytame tyrime dalyvavo 1048 6-8 m. vaikai. Nutukimo ir antsvorio paplitimas tarp berniukų buvo atitinkamai 9,4 proc. ir 15,7 proc., tarp mergaičių - atitinkamai 10,5 ir 18 proc. [83]. 2001 m. Lenkijoje atliktas 2916 7-9 m. vaikų tyrimas ir gauti rezultatai palyginti su analogiško tyrimo,

(20)

atlikto Prancūzijoje, rezultatais. Tarp 7-9 m. berniukų antsvorio (kartu su nutukimu) paplitimas sudarė 15 proc., tarp mergaičių -15,8 proc., o nutukusių vaikų buvo - atitinkamai 3,6 ir 3,7 proc.; panašūs rezultatai buvo ir Prancūzijos tyrėjų: 18,1 proc. vaikų turėjo antsvorį, 3,8 proc. buvo nutukusių [84]. Pietų Brazilijoje buvo tirti 2936 7-10 m. asmenys: 5,5 proc. berniukų ir 10,6 proc. mergaičių buvo nutukę; atitinkamai 22,1 proc. ir 26,2 proc. turėjo antsvorį [85]. Švedijoje 2001 m. atlikto epidemiologinio tyrimo, kuriame dalyvavo 1949 10, 13 ir 16 m. vaikai, duomenimis, antsvorį turėjo 21,7 proc. berniukų ir 13,3 proc. mergaičių, nutukę buvo atitinkamai 2,9 ir 6,2 proc. vaikų [86]. 13-oje Europos valstybių, Izraelyje ir JAV vykdytame momentiniame 1997-1998 m. sveikatos patikrinime dalyvavo 29242 13-15 m. jaunuoliai. Didžiausias antsvorio paplitimas buvo nustatytas JAV, mažiausias – Lietuvoje. JAV 12,6 proc. 13 metų berniukų ir 10,8 proc. mergaičių turėjo antsvorį, o 15 metų – atitinkamai 19,9 proc. ir 15,1 proc., Lietuvoje antsvorio paplitimo dažnis buvo akivaizdžiai mažesnis: atitinkamai 1,8 ir 2,6 proc. 13 metų vaikų bei 0,8 ir 2,1 proc. 15 metų jaunuolių [87].

Dažnai jauni nutukę žmonės išlieka nutukusiais ir sulaukę vyresnio amžiaus [88, 89]. Daugelis ilgalaikių tyrimų įrodė, kad didelės KMI reikšmės vaikystėje gali prognozuoti suaugusiųjų antsvorį ir nutukimą [61, 90, 91]. Kanadoje atlikto tyrimo duomenimis, 13-15 m. vaikai, kurių KMI reikšmės buvo didesnės nei 85-asis procentilis, turėjo didesnę antsvorio tikimybę (berniukai 12,8 kartų dažniau, mergaitės 20 kartų), negu vaikai, kurių KMI reikšmės priklausė mažesniems procentiliams [90]. Rytų Bostone atlikto kohortinio tyrimo duomenimis, vaikystėje KMI reikšmių pasiskirstymas tarp 50-ojo ir 84-ojo procentilių buvo prognozinis nutukimo jauname amžiuje veiksnys. Turintieji vaikystėje pasiskirsčiusias KMI reikšmes tarp 50-ojo ir 74-ojo procentilių, sulaukę jauno amžiaus 5 kartus dažniau turėjo antsvorį, negu tie, kurių vaikystės KMI dydžiai buvo mažesni nei 50-asis procentilis. Žmonės, kurių vaikystės KMI reikšmės buvo pasiskirstę tarp 75-ojo ir 84-ojo procentilių, jauname amžiuje turėjo 20 kartų didesnę antsvorio riziką nei asmenys, kurių vaikystės KMI reikšmės buvo pasiskirstę mažiausiuose procentiliuose [91]. Jungtinėje Karalystėje atlikto 12327 asmenų, gimusių 1958 m., ilgalaikio tyrimo duomenimis, KMI reikšmės, nustatytos 11 m. vaikams, prognozavo nutukimą 33 m. asmenims: prognozės koeficientas moterims buvo 0,80, vyrams - 0,78; antsvorio prognozės koeficientai buvo mažesni - 0,73 vyrams bei 0,75 moterims [15]. CARDIA sveikatos patikrinimo duomenimis, tarp afroamerikiečių mergaičių, kurių KMI>27kg/m2, nutukimo paplitimas vyresniame amžiuje padidėjo nuo 32 proc. iki 52 proc., o baltaodžių populiacijoje - nuo 13 proc. iki 24 proc. [92]. Oslo jaunimo tyrimo duomenimis, KMI

“tracking“ koeficientai nuo 15 iki 33 m. buvo gana aukšti (r=0,54). Priklausantiems mažiausiems

(21)

tiriamaisiais, pasiskirsčiusiais didžiausiuose kvartiliuose pagal KMI reikšmes, o galimybė nutukti - 0,02 [16].

1986 m. Mineapolyje buvo atliktas 8222 10-14 m. vaikų tyrimas, kuris 1996 m. buvo pakartotas su kita 10241 vaikų imtimi. Nustatyta, kad berniukų KMI padidėjo 0,8 kg/m2, mergaičių 0,9 kg/m2; berniukų SAKS padidėjo 1,5 mmHg, mergaičių – 0,7 mmHg [93]. Vaikystės ir ankstyvos jaunystės (2-25 m. amžius) KMI pokyčiai buvo susiję su antsvorio ar nutukimo paplitimu tarp 35-45 m. asmenų, ypač moterų, o tarp KMI reikšmių, nustatytų jaunesniems negu 13 m. asmenims bei 35 m. tiriamiesiems, stipraus ryšio nebuvo rasta [60, 94, 95]. 13 m. mergaičių ir 21 m. merginų KMI reikšmės buvo stiprus prognozinis nutukimo veiksnys suaugusiame amžiuje, kai KMI≥25 kg/m2. Padidėjusios KMI reikšmės, nustatytos 14 m. berniukams bei 24 m. vaikinams, taip pat buvo statistiškai reikšmingai susiję su antsvorio paplitimu suaugusiame amžiuje. Šiuo metu mažiau duomenų skelbiama apie normalaus kūno svorio vaikų KMI pokyčių įtaką suaugusio žmogaus svoriui [91].

Vykdant The Vorarlberg sveikatos stebėsenos ir sveikos gyvensenos skatinimo programoje (Austrija), per 15 metų stebėjimo laikotarpį ištyrus 454448 suaugusius žmones, nustatyti aukšti ir reikšmingi moterų (0,89) ir vyrų (0,87) KMI „tracking“ koeficientai [58]. Tromso (Norvegija) studijoje per 16 stebėjimo metų ištirta 20-61 m. 17710 asmenų. Jų KMI „tracking“ koeficientai taip pat buvo aukšti ir reikšmingi: moterų - 0,80, vyrų - 0,85 [57]. Perspektyviojo The Fels studijos vykdytojai, ilgą laiką stebėję vaikų ir jau suaugusių žmonių KMI ir kitų rizikos veiksnių pokyčius, nustatė, kad moterys, kurių KMI buvo >25 kg/m2, turėjo padidėjusius sistolinį bei diastolinį kraujospūdžius, o vyrai -padidėjusį SAKS, padidėjusią bendrojo cholesterolio (BCHOL), trigliceridų (TG) ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL CHOL) koncentraciją bei sumažėjusią didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (DTL CHOL) koncentraciją kraujyje [96].

Grėsminga nutukimo plitimo ne tik suaugusiųjų asmenų, bet ir vaikų populiacijoje, problema bei faktas, kad sparčiai didėjantis vaikų nutukimas turi įtakos suaugusių asmenų sveikatai, visuomenės sveikatos specialistams nekelia abejonių. Manoma, kad turėtų būti atlikta kuo daugiau ilgalaikių sveikatos tyrimų, galinčių padėti sukurti tikslesnius antsvorio bei nutukimo prognozinius modelius [61].

Nereikalingas svorio prieaugis didina riziką sirgti LNL: ŠKL, CD, vėžiu ir turi įtakos priešlaikinėms ankstyvoms mirtims. Riziką sirgti šiomis ligomis didina ne tik antsvoris bei nutukimas, bet ir priklausomybė viršutinei normalaus svorio ribai (KMI=22-24,9 kg/m2). Daugelis epidemiologinių tyrimų įrodė, kad nutukimas didina galimybę sirgti širdies ligomis. Beveik 20-30 proc. mirčių nuo ŠKL turėjo įtakos padidėjęs kūno svoris. Nutukę ar antsvorį turintys vyrai bei moterys 2-3 kartus dažniau serga ŠKL. Įrodyta, kad svorio padidėjimas ankstyvoje vaikystėje yra

(22)

prognozinis mirties nuo širdies vainikinių kraujagyslių ligos veiksnys. Antsvorį turintys jaunuoliai turi du kartus didesnę riziką, nei normalaus svorio bendraamžiai, mirti nuo šios ligos [62].

Nustatyta, kad tarp KMI ir AKS egzistuoja stiprus linijinis ryšys, o kūno svoris ir svorio padidėjimas yra teigiamai susijęs su AH vystymusi. Antsvorį turinčios moterys beveik tris kartus, o nutukusios – beveik šešis kartus dažniau serga AH, negu normalaus svorio [63].

Epidemiologiniai tyrimai įrodė, kad beveik 80 proc. II tipo cukrinio diabeto atvejų gali turėti įtakos mažas fizinis aktyvumas bei antsvoris ar nutukimas. Tarp KMI reikšmių bei II tipo cukrinio diabeto taip pat nustatytas stiprus linijinis ryšys. Nutukę asmenys turi beveik 10 kartų didesnę riziką sirgti CD, negu turintys normalų kūno svorį [63].

Tarptautinės vėžio tyrimo tarnybos duomenimis, svorio padidėjimas taip pat didina riziką sirgti įvairios lokalizacijos vėžiniais susirgimais. Antsvoris ir nutukimas turi įtakos 9 proc. krūties vėžio atvejų postmenopauzės laikotarpiu, 11 proc. žarnyno piktybinių navikų, 25 proc. inkstų onkologinių susirgimų, 37 proc. stemplės bei 39 proc. endometriumo vėžio atvejų. Nutukimas ir antsvoris turi įtakos mirtims nuo vėžio: 14 proc. vyrų ir 20 proc. moterų [63].

Antsvoris ir nutukimas didina riziką sirgti dislipidemijomis, priešinės liaukos hipertrofija, menstruacijų ciklo sutrikimais, BA bei depresija [63].

Didelį mokslininkų susidomėjimą kelia sąlyginai nauja sveikatos būklė – metabolinis sindromas. MS patogenezė nėra iki galo išaiškinta, tačiau žinoma, kad nutukimas, nepakankamai aktyvus gyvenimo būdas, mitybos įpročiai ir genetiniai veiksniai turi įtakos jo vystymuisi, o centrinis nutukimas yra viena iš MS sudėtinių dalių [17, 97]. Pats MS savo ruožtu yra II-ojo tipo diabeto, AH ir ŠKL rizikos veiksnys. Ilgą laiką MS klinikinius ir epidemiologinius tyrimus buvo sunku vykdyti dėl netikslaus apibrėžimo ir skirtingo sudėtinių dalių vertinimo. Šiuo metu plačiai vartojamas PSO ir JAV Nacionalinė cholesterolio mokymo programos (NCEP ATP III) priimtas MS apibrėžimas [98].

Apie MS paplitimą pasaulyje nėra surinkta labai daug duomenų. JAV atlikto NHANES III tyrimo metu MS buvo nustatytas 4 proc. 12-19 m. jaunuolių bei 24 proc. 20-70 m. asmenų [99, 100]. Europoje, tiriant 30-89 m. asmenis, MS buvo nustatytas 15,7 proc. vyrų ir 14,2 proc. moterų [101]. Graikijoje atlikus daugiacentrinį The Mets-GREECE tyrimą, rasta, jog MS paplitęs tarp 23,6 proc. vyrų ir moterų [102]. Prancūzijoje MS paplitęs tarp 10 proc. 30-64 m. vyrų ir 7 proc. moterų [103]; Indijoje – atitinkamai, tarp 22,9 proc. ir 39,9 proc. 20-60 m. asmenų [104]; Pietų Korėjoje – tarp 14,2 proc. vyrų ir 17,7 proc. moterų [105]. Vidutinio amžiaus Kauno miesto gyventojams MS nustatytas 19,4 proc. vyrų ir 26,3 proc. moterų [97]. MS yra II-ojo tipo diabeto, AH ir ŠKL rizikos veiksnys, tačiau kol kas MS įtaka sergamumui ŠKL ir mirtingumui nuo šių ligų nėra galutinai ištirta [106]. Botnia tyrimo rezultatai parodė, kad bendras mirtingumas ir mirtingumas nuo ŠKL buvo

(23)

didesnis tarp 35-70 m. amžiaus žmonių, kuriems pagal PSO kriterijus buvo diagnozuotas MS, negu tarp sveikų asmenų [107]. Tyrimo ARIC duomenimis, per 11 metų stebėjimo laikotarpį vyrai ir moterys, turintys MS, atitinkamai 1,5 ir 2 kartus dažniau sirgo ŠVL bei GSI [108]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad MS turi ryšį ne tik su ŠKL, bet ir su padidėjusia rizika sirgti krūties bei storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu [109].

Naujausieji tyrimai įrodė jauniems žmonėms nustatyto MS reikšmingumą vyresniame amžiuje [99, 100]. Perspektyviųjų tyrimų duomenimis, visos MS sudėtinės dalys, išskyrus gliukozės koncentraciją bei DAKS, pasižymi „tracking“ fenomenu [110]. Daugumos komponenčių koreliacijos koeficientai svyravo nuo 0,40 iki 0,65. Aukščiausios koreliacijos buvo rastos tarp liemens apimties (r=0,79) ir TG bei DTLCHOL santykio (r=0,78), išmatuotų jaunystėje bei vyresniame amžiuje [99]. Atliekant Kvebeke gyvenančių šeimų ilgalaikį stebėjimą, silpnesni priklausomybiniai ryšiai buvo rasti tarp gliukozės koncentracijos ir DAKS dydžių, išmatuotų jauname bei brandžiame amžiuje [111]. The Bogalusa Heart tyrimo duomenimis, MS paplitimas buvo mažesnis tarp tų 19-41 m. asmenų, kurie vaikystėje bei jaunystėje (4-17 m.) turėjo tris ar daugiau sudėtinių MS dalių, priklausančių žemiausiems kvartiliams, lyginant su tais, kurių MS komponentės priklausė didžiausiems kvartiliams, atitinkamai 3,8 ir 14,6 proc. [14].

Įrodyta, kad fizinis aktyvumas ir svorio mažinimas - teigiami ir efektyvūs veiksniai, mažinantys šio sindromo paplitimą. Literatūroje skelbiami duomenys, jog svorio sumažėjimas 2,25 kg yra glaudžiai susijęs su kelių MS komponenčių dydžių sumažėjimu (p<0,0001), tuo tarpu svorio padidėjimas 2,25 kg - didina MS komponenčių dydžius [112]. Pastovus fizinis aktyvumas mažina rezistentiškumą insulinui, labai mažo tankumo lipoproteinų (LMTL) kiekį, didina DTL CHOL, mažina AKS ir MTL CHOL. Svorio mažėjimas ir fizinis aktyvumas taip pat mažina naujų II-jo tipo cukrinio diabeto atvejų skaičių. Amerikos diabeto asociacijos patvirtintose mitybos rekomendacijose teigiama, kad taisyklinga mityba turi įtakos MS paplitimo mažėjimui [113, 114]. Siekiant sumažinti MS paplitimą, siūloma valgyti daugiau vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, monoeninių nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Kiti autoriai teigia, kad fizinis aktyvumas ir maisto kaloringumo mažinimas, mažina MS komponentų poveikį [18].

(24)

2.4. Lipidų apykaitos sutrikimai

Vidutinio amžiaus žmonių populiacijoje BCHOL koncentracija kraujo serume yra pagrindinių ŠKL ir širdies vainikinių kraujagyslių ligos rizikos veiksnys. Nustatytas pastovus ir stiprus, nuo kitų RV nepriklausomas, BCHOL koncentracijos ryšys su šiomis ligomis. Ryšio statistinis reikšmingumas įrodytas daugelyje epidemiologinių tyrimų. Septintajame bei aštuntajame 20-to amžiaus dešimtmečiuose buvo tirtos trys didelės vyrų imtys: Čikagos Širdies asociacijos projekte (CHA,) įvertinant širdies ligų paplitimą tarp pramonės darbuotojų, tirti 11017 18-39 m. asmenys; Peoples Gas Company (PG) studijos metu - 1266 25-39 m. asmenys, o daugybinių rizikos veiksnių tyrime (MRFIT) - 69205 35-39 m. asmenys. Atlikus šių kohortinių tyrimų palyginimą, buvo nustatyta, kad visuose tyrimuose dalyvavę vyrai, kurių BCHOL koncentracija buvo 5,17-6,18 mmol/l ir didesnė, turėjo padidintą santykinę riziką mirti nuo ŠKL. Šių vyrų mirtingumo nuo širdies vainikinių kraujagyslių ligų rizika buvo nuo 2,15 iki 3,63 kartų didesnė, lyginant su tais vyrais, kurių BCHOL koncentracija buvo mažesnė, negu 5,17 mmol/l, mirtingumo nuo ŠKL rizika buvo atitinkamai didesnė nuo 2,10 iki 2,87 kartų. Tiriamųjų, kurių BCHOL koncentracija buvo normali, gyvenimo trukmė buvo ilgesnė 3,8 - 8,7 metais [115]. BCHOL ryšys su rizika sirgti ŠKL nustatomas ne tik vyrams, bet ir moterims, tačiau pastarosioms rizika susirgti ŠKL yra mažesnė nei vyrams, o tikimybė susirgti didėja priklausomai nuo amžiaus – vyresnio amžiaus žmonės turi didesnę riziką sirgti [116, 117]. Nustatyta, kad sumažinus 1,0 proc. BCHOL koncentraciją kraujyje, IŠL rizika sumažėja 2,0 - 3,0 proc. [118]. Perspektyvioji ŠKL Munster (PROCAM) studija įrodė, kad sumažinus BCHOL koncentraciją, mirtingumas nuo IŠL sumažėja 38,0 proc. [119]. Tyrėjai epidemiologai nustatė, kad asmenys, sergantys AH, turi ir padidėjusią BCHOL koncentraciją kraujo serume [120]. Daugelyje tirtų atvejų, padidinta BCHOL koncentracija kraujo serume koreliavo su endotelio disfunkcija ankstyvose AH stadijose [121, 122]. Daugiau nei 30 proc. asmenų, turinčių aukštą normalų bei ribinį AKS, turi ir padidėjusią cholesterolio koncentraciją [120, 123]. Hipercholesterolinemija (HCHOL) didina riziką susirgti ŠKL žmonėms, kuriems jau yra nustatyta AH diagnozė [124]. Remiantis didelės apimties ilgalaikiais perspektyviniais tyrimais – MRFIT [118], The Framingham Heart [125] ir PROCAM [126] – buvo nustatytas ryšys tarp BCHOL ir MTL CHOL koncentracijos kraujo serume bei rizikos sirgti IŠL. MRFIT duomenimis, rastas tiesioginis ryšys tarp BCHOL koncentracijos ir mirčių nuo IŠL skaičiaus 1000-čiui vyrų. Tokius pat duomenis gavo ir Framingham‘o tyrėjai, kurie apie penkis dešimtmečius stebėjo 5209 29 - 62 metų žmones. Daugelis stebėjimų įrodė tiesioginį ryšį tarp serumo cholesterolio frakcijų ir ŠKL, taip pat nustatė, kad sumažinus MTL CHOL koncentraciją bent 1,0 proc., tikimybė susirgti ŠKL sumažėja

(25)

nuo 1,0 iki 1,5 proc. [127]. Kiti tyrimai nagrinėjo BCHOL, DTL CHOL ir MTL CHOL bei TG ryšius su lytimi, amžiumi ir rūkymu tarp asmenų, sergančių ir nesergančių ūmiu miokardo infarktu (MI). Nustatyta, kad ligoniai, kurie sirgo ūmiu MI ir buvo jaunesni nei 60 metų, turėjo reikšmingai didesnius BCHOL ir MTL CHOL koncentracijos lygius kraujyje, lyginant su vyresniais nei 60 metų asmenimis [128]. Europos ir Amerikos dislipidemijų gydymo metodiniai leidiniai, mažinant riziką susirgti ŠKL ir AH, MTL CHOL skiria itin didelį dėmesį [129, 130].

Sumažėjęs DTL CHOL koncentracijos kiekis didina riziką susirgti ŠKL [131, 132, 133]. Kol kas nėra atlikta tyrimų, kurie galėtų įvertinti riziką susirgti aterogeninės kilmės ligomis asmenims, kurie turi ypač padidėjusią DTL CHOL koncentraciją kraujyje ir serga AH [132]. DTL CHOL atvirkščiai koreliuoja su TG koncentracija ir KMI. Esant didelei DTL CHOL koncentracijai plazmoje, dažnai būna žema TG koncentracija. Ši priežastis ilgą laiką trukdė nustatyti hipertrigliceridemijos (HTG) įtaką IŠL rizikai.

Kai kuriuose tyrimuose buvo įrodyta padidėjusios TG koncentracijos, kaip IŠL RV, svarba.

Framingham’o, PROCAM’o ir Helsinkio širdies tyrimuose [126, 134] nustatyta, kad padidėjusi TG

koncentracija, kaip IŠL rizikos veiksnys, pasireiškia tik kartu nustatant ir vidutiniškai padidėjusią BCHOL koncentraciją bei esant mažai DTL CHOL koncentracijai kraujyje [132]. 17 populiacinių tyrimų metaanalizės, kurioje buvo analizuojami 46000 vyrų ir daugiau negu 10000 moterų, duomenimis, rizika susirgti ŠKL didėja, didėjant TG kiekiui kraujyje, nors HTG ryšys su aterogeninėmis ligomis nėra toks stiprus kaip HCHOL [135]. Nuomonė, kad TG koncentracija yra statistiškai nepriklausomas veiksnys, nėra visiškai teisinga, kadangi į patofiziologinį ligos mechanizmą įsijungia daugelis biocheminių grandžių. Pirmiausia, kaip ir MTL CHOL, TG gali pereiti arterijos sienelę ir skatinti aterosklerozės vystymosi procesą. Antra, TG metabolizmas yra glaudžiai susijęs su DTL CHOL ir MTL CHOL metabolizmu. MTL CHOL turi aterogeninį poveikį, kai TG koncentracija pasiekia 1,4 mmol/l. Be to, aukšta TG koncentracija dažnai nustatoma kartu su sumažėjusia DTL CHOL koncentracija. Trečia, HTG gali būti susijusi su išoriniais veiksniais. Jai gali turėti įtakos MS, II-ojo tipo cukrinis diabetas, AH, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas ir nepakankamas daržovių bei vaisių vartojimas. TG koncentracija, didesnė negu 1,7 mmol/l, laikoma padidintos rizikos veiksniu. Remiantis kitų perspektyviųjų tyrimų duomenimis, TG koncentracijai kraujyje padidėjus virš normos 1 mmol/l, rizika susirgti IŠL vyrams padidėja 30 proc., moterims - 75 proc. [136].

Kai MTL CHOL ir DTL CHOL koncentracijų santykis didesnis negu 5, naujų IŠL atvejų skaičius reikšmingai padidėja, jei TG koncentracija yra didesnė negu 2,3 mmol/l, lyginant su tais, kurių koncentracija mažesnė negu 2,3 mmol/l. Mažėjant kūno svoriui, mažėja ir TG kiekis bei didėja DTL CHOL. Badavimas taip pat didina DTL CHOL bei mažina MTL CHOL kiekį [132].

(26)

Veiksniai, didinantys DTL CHOL, yra fiziniai pratimai, saikingas alkoholio vartojimas, pakaitinė hormonų terapija; mažinantys - rūkymas, nutukimas ir diabetas [132]. Nustatyta, kad DTL CHOL koncentracija kraujyje, vyrams mažesnė negu 1 mmol/l, moterims - 1,2 mmol/l, turėtų būti vertinama kaip padidintos rizikos veiksnys [131].

Tyrėjai įrodė, kad lipidų ir lipoproteinų koncentracija kraujo serume turi ryšį su kitomis LNL. Lenkijoje atlikto tyrimo duomenimis, apolipoproteino A1, BCHOL, DTL CHOL, apolipoproteino B bei DTL III frakcijos koncentracija kraujo serume padėjo 97 proc. tikslumu diagnozuoti piktybinius kiaušidžių navikus [137]. Švedijos mokslininkai 25 metus stebėjo 44864 vyrų kohortą ir įrodė, kad asmenų, kurių BCHOL koncentracija kraujyje buvo 5,7 – 7 mmol/l, galimybė susirgti sėklidžių vėžiu buvo 4,5, o turinčių mažesnę koncentraciją negu 5,7 mmol/l – 1,3, (p=0,005) [138]. The Corfu (septynių šalių tyrimas) bei The Framingham Offspring Cohort tyrimų duomenimis, padidėjusi BCHOL, kraujo serume esančios geležies ir labai mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (LMTL CHOL) bei sumažėjusi DTL CHOL koncentracija yra susijusios su rizika sirgti vėžiniais susirgimais [139, 140].

HCHOL paplitimas įvairiose šalyse nevienodas. EUROASPIRE tyrimo duomenimis, 1999-2000 m. devyniose Europos valstybėse 58,8 proc. gyventojų buvo nustatyta BCHOL didesnė arba lygi 5,0 mmol/l [141]. PSO vykdyto MONICA tyrimo, kuriame buvo stebėtos 21 šalies 39 populiacijos, duomenimis, Kauno m. vidutinio amžiaus moterų BCHOL koncentracijos vidurkis buvo didžiausias iš visų tyrime dalyvavusių centrų, o Kauno m. vyrus lenkė 15 centrų tiriamieji. Didžiausias BCHOL koncentracijos vidurkis rastas vidutinio amžiaus Ticino (Šveicarija), Novi

Sad’o (Jugoslavija), Vaud’o /Friborg’o (Šveicarija) ir Švedijos šiaurinės dalies vyrams [142].

2.5. Elgesiniai lėtinių ligų rizikos veiksniai

Rūkymas yra viena didžiausių mirties ir invalidumo, kurių galima išvengti, priežasčių. Rūkymas, žalodamas žmonių sveikatą, sparčiai plinta besivystančiose šalyse, sąlygodamas 70 proc. visų mirčių. Prognozuojama, jog 2030 m. daugiau negu 10 mln. besivystančių šalių gyventojų mirs nuo rūkymo sukeltų ligų [143]. Rūkymo poveikis priklauso nuo per dieną surūkyto tabako kiekio ir rūkymo stažo. Cigarečių rūkymas 2-4 kartus padidina riziką susirgti ir mirti nuo ŠKL bei didina staigios mirties riziką esant AH, HCHOL, gliukozės tolerancijos sutrikimui bei CD [144]. Rizika sirgti ŠKL ypatingai padidėja, jei pradedama rūkyti jauname amžiuje-iki 15 metų [145]. Tie, kurie surūko 20 cigarečių per dieną ir daugiau, turi 2-3 kartus didesnę riziką sirgti IŠL. Mokslo tyrimai patvirtino, kad sergamumas IŠL taip pat tiesiogiai priklauso nuo rūkymo intensyvumo. Buvo

(27)

nustatyta, kad moterims, surūkančioms 3-5 gramus tabako per dieną, tikimybė susirgti ūmiu MI buvo didesnė 2,1 karto, lyginant su vyrais. Tuo tarpu vyrams, kurie surūko du kartus didesnį tabako kiekį (6-9 gramus per dieną), tikimybė susirgti ūmiu MI padidėjo 2 kartus, lyginant su moterimis. Manoma, kad moteris šis įprotis veikia labiau, todėl ir santykinė rūkančių moterų galimybė sirgti ŠKL didėja [146]. Aterosklerozė dažniau vystosi AH ir CD sergantiems rūkaliams [147]. Literatūroje yra skelbiami duomenys, kad pasyvus rūkymas didina riziką susirgti širdies vainikinių kraujagyslių ir kitomis, su rūkymu susijusiomis ligomis [148]. Nustatyta, kad moterys, kurių darbo ir namų aplinkoje buvo retkarčiais rūkoma, 1,6 karto dažniau sirgo IŠL, lyginant su tomis, kurių aplinkoje niekas nerūkė [149].

Rūkymas pasižymi trombogeniniu, aterogeniniu, antihemostaziniu efektu, oksidaciniu poveikiu, slopina endotelio vazodiliatatorius, didina uždegiminių žymeklių, tokių kaip CRB, fibrinogeno koncentraciją, sąlygoja spontaninę trombocitų agregaciją, didina monocitų prilipimą prie endotelio sienelių. Nors nėra visiškai aiškūs mechanizmai, kaip rūkymas didina riziką sirgti aterogeninėmis ligomis, tačiau tabakas didina aterosklerozės vystymąsi ir trombozinio fenomeno atsiradimą [150]. Manoma, kad vėlesnis rūkymo poveikis yra daug reikšmingesnis, nes įrodyta, kad metimas rūkyti efektyviai sumažina širdies vainikinių kraujagyslių ligų riziką pacientams, kuriems ši liga jau nustatyta, lyginant su tais, kuriems nerasti jokie širdies vainikinių kraujagyslių ligų simptomai. Pacientams, kuriems nustatyta širdies vainikinių kraujagyslių liga, nepalankių išeičių rizika sumažėja, tapdama kaip ir nesergančių, praėjus 2-3 metams nuo šio įpročio atsisakymo [145]. Kohortinių tyrimų metaanalizė nagrinėjo rūkymo atsisakymo įtaką mirtingumui nuo MI. Tų, kurie metė rūkyti, šansų santykis mažesniam mirtingumui buvo 0,54 (95 proc. PI: 0,46-0,62). Mirtingumo sumažėjimas buvo pastovus ir nepriklausomas nuo lyties, stebėjimo trukmės ir tyrimo vietos. Todėl rūkymo įpročių atsisakymas įvykus MI, yra viena efektyviausių profilaktikos priemonių [131].

Rūkymas yra glaudžiai susijęs ir su kitomis LNL – LOPL bei vėžiniais susirgimais. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, tabakas vertinamas kaip daugelio organų kancerogenas. Manoma, kad rūkantys asmenys turi padidėjusią riziką sirgti plaučių, skrandžio, kepenų, inkstų bei gimdos kaklelio onkologiniais susirgimais [151]. Aktyvus ar pasyvus rūkymas didina riziką sirgti BA, išprovokuoja sergančių asmenų ligos paūmėjimus. Tabako gaminių vartojimas didina riziką susirgti LOPL nėščių moterų būsimiems vaikams [152].

Per paskutiniuosius 20 metų rūkymo paplitimas Europos Sąjungoje sumažėjo [153]. Europoje vidutiniškai rūkė 29,2 proc. gyventojų; Šiaurės Europos šalyse – 23,5 proc. 1995-1999 metų duomenimis, daugiausia rūkančiųjų užregistruota Bosnijoje ir Hercegovinoje (48 proc.), Graikijoje (39 proc.) ir Rusijoje bei Makedonijoje (36 proc.), mažiausiai – Švedijoje (19,3 proc.).

(28)

Vyrai dažniausiai rūkė Graikijoje (49 proc.) ir Prancūzijoje (39 proc.), mažiausiai – Švedijoje (19,2 proc.). Buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse daugiausiai rūkė armėnai (63,7 proc.) ir rusai (63,2 proc.) [154]. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenys parodė, kad Lietuvoje 2000 m. reguliariai rūkė 51,5 proc. vyrų ir 15,8 proc. moterų [74]. Nors visose Europos Sąjungos šalyse rūkymas yra labiau paplitęs tarp vyrų, tačiau Norvegijoje ir Švedijoje moterys rūko (32 proc.) panašiai kaip vyrai [153]; Olandijoje, Prancūzijoje ir Airijoje rūkė apie 31 proc. moterų; rečiausiai rūkė armėnės (1,2 proc.), baltarusės (4,8 proc.), portugalės (9,5 proc.) bei rusės (9,7 proc.) [154].

Rūkymas yra labiau paplitęs žemesnėse socialinėse-ekonominėse grupėse, ypač Šiaurės Europos šalyse – Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Olandijoje [153]. Vertinant rūkymo paplitimo pokyčius per paskutinįjį dešimtmetį, vyrų rūkymo paplitimas didėjo Rusijoje, Slovakijoje, Liuksemburge, mažėjo Austrijoje, Čekijoje, Olandijoje ir Švedijoje. Rūkymo mažėjimo tendencijos buvo stebimos Čekijoje, Danijoje, Vengrijoje bei Portugalijoje [154]. Didžiausias reguliariai rūkančių moterų paplitimo sumažėjimas rastas Stanforde (JAV, Kalifornija), o padidėjimas - Lenkijoje [155]. Reguliariai rūkančių Kauno miesto gyventojų skaičius per 10 metų statistiškai reikšmingai nekito, nors tendencija mažėti buvo stebima tarp vyrų, bet ne dėl metusiųjų, o dėl niekada nerūkiusiųjų skaičiaus padidėjimo [156].

Alkoholio vartojimas – plačiai paplitęs įprotis, turintys reikšmingą poveikį geriančiųjų sveikatai. Patofiziologinis jo poveikio mechanizmas priklauso nuo išgerto kiekio, vartojimo būdo (lėtinio ar ūmaus) ir kitų veiksnių: lyties, amžiaus, genetinio imlumo. Ryšys tarp alkoholio vartojimo ir bendrojo mirtingumo turi U arba J kreivę. Visai nevartojantys alkoholio asmenys turi šiek tiek didesnę bendrojo mirtingumo riziką, nei vartojantys vidutiniais kiekiais. Ši rizika gali būti susijusi su kitomis patologinėmis negeriančiųjų būklėmis, dėl kurių šie žmonės negali vartoti alkoholio. Mirčių priežastys, sąlygotos alkoholio vartojimo, yra labai įvairios: smurto atvejai, kepenų cirozė, pankreatitas, onkologiniai susirgimai, kardiomiopatijos, neurologiniai sutrikimai bei alkoholinis vaisiaus pažeidimas [157]. Mažiausią mirtingumą sąlygoja 10-30 g per dieną išgerto alkoholio, t.y. 1-3 SAV (150 ml vyno, 250 ml alaus, ir nuo 30 iki 50 ml stipriųjų gėrimų). Optimali rekomenduotina alkoholio dozė moterims yra mažesnė nei vyrams dėl enziminių alkoholio metabolizmo skirtumų tarp lyčių [158]. Dažnai su vidutinių alkoholio dozių vartojimu siejamas sumažėjęs mirtingumas atspindi žemą mirtingumo lygį nuo ŠVL [159], tačiau nėra patikimo įrodymo, kokios alkoholio dozes mažina ŠKL atsiradimą [160]. Manoma, kad vidutines alkoholio dozes vartoja žmonės, vedantys atitinkamą gyvenimo būdą, kuris nėra rizikingas išsivystyti ŠKL. Tyrėjai atkreipė dėmesį į „prancūzišką paradoksą“. Analizuojant mirtingumo rodiklius ir IŠL rizikos veiksnių paplitimą Prancūzijoje bei JAV buvo nustatyta, kad mirtys nuo IŠL Prancūzijoje sudaro tik pusę visų mirčių, lyginant su JAV, kai tuo tarpu IŠL rizikos veiksnių paplitimas abiejose