KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS V

Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

RIMANTĖ VAITKEVIČIŪTĖ

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETE BESIMOKANČIŲ

UŢSIENIEČIŲ IR LIETUVIŲ STUDENTŲ MITYBOS

PALYGINIMAS

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata ir mityba)

Mokslinis vadovas

Doc., dr. Linas Šumskas

SANTRAUKA

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETE BESIMOKANČIŲ LIETUVIŲ IR UŢSIENIO STUDENTŲ MITYBOS PALYGINIMAS

Rimantė Vaitkevičiūtė

Mokslinis vadovas doc. dr. Linas Šumskas

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2010. 72 p.

Darbo tikslas. Palyginti ir įvertinti Kauno medicinos universitete (KMU) besimokančių uţsieniečių ir lietuvių studentų mitybos ypatumus, ţinias ir jų poţiūrį į sveiką mitybą.

Uţdaviniai. 1) Palyginti KMU besimokančių uţsieniečių ir lietuvių studentų mitybos ypatumus. 2) Įvertinti KMU besimokančių uţsieniečių ir lietuvių studentų turimas ţinias apie mitybą. 3) Išanalizuoti KMU besimokančių uţsieniečių ir lietuvių studentų poţiūrį į sveiką mitybą.

Tyrimo metodika. Buvo tiriami KMU besimokantys lietuvių ir uţsienio studentai. Respondentai apklausti naudojant anoniminį anketinį apklausos būdą. Anketą sudarė 57 klausimai. Klausimynas sudarytas remiantis panašių tarptautinių tyrimų (Finbalt Health Monitor, HBSC 2001/02 ir kt.) patirtimi. Ištyrėmė 175 Lietuvos studentus ir 167 studentus uţsieniečius (atsakas atitinkamai 87,5 ir 83,5 proc.). Statistinių duomenų analizė- rezultatų apdorojimui buvo naudojamas programinis statistinis duomenų paketas SPSS16.0 for Windows. Hipotezėms, kad poţymiai tarpusavyje susiję, tikrinti skaičiuotas chi kvadrato ( 2) kriterijus. Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas 95 proc. reikšmingumo lygmuo (p<0,05- reikšmingas, p< 0,01- labai reikšmingas, p<0,001- ypatingai reikšmingas).

Rezultatai. Nustatėme, kad reguliariai (kasdien arba beveik kasdien) sportavo nedidelė dalis respondentų (lietuvių - 23,1 proc., uţsienio studentų- 30,6 proc.). 60 proc. lietuvių studentų vyrų bent kartą per savaitę vartojo alkoholinius gėrimus, o uţsienio studentai tik 32,7 proc. Tarp moterų gautas panašus skirtumas, apie trečdalis moterų vartoja alkoholinius gėrimus bent kartą per savaitę. Viršsvorį (KMI> 25) turinčių studentų buvo daugiau tarp vyrų (lietuviai studentai- 25 proc., uţsienio studentai- 32 proc.). Pusryčius kasdien valgė 84,4 proc. lietuvių ir 50,9 proc. uţsienio studenčių merginų (p<0,05) bei 60 proc. lietuvių ir 54,4 proc. uţsienio studentų vaikinų (p>0,05). Uţsienio studentai (vyrai- 32,8 proc., moterys- 67,7 proc., p<0,05) daugiau nei lietuviai (vyrai- 17,5 proc., moterys- 33,3 proc, p<0,05.) vartoja kasdien švieţias darţoves. Lietuviai studentai vyrai (mėsa- 60 proc., kiti mėsos produktai- 47,5 proc.) daugiau nei uţsienio studentai (mėsa- 41,9 proc., kiti mėsos produktai- 23,6 proc.) kasdien vartojo mėsos produktus. Maţiau populiaresnė mėsa buvo tarp moterų, nors mėsos produktus daţniau (p<0,05) vartojo lietuvės studentės (28,1 proc.) negu uţsienio studentės moterys (15,8 proc.). Lietuvių studentai (moterys ir vyrai po 20

proc.) dvigubai rečiaus vartojo ţuvį negu uţsienio studentai (moterys- 42,1 proc., vyrai- 52,7 proc.). Saldumynus lietuviai studentai (bent kartą į savaitę) vartojo daţniau (moterys- 77,8 proc., vyrai- 82,5 proc.) negu uţsienio studentai (moterys- 56,2 proc., vyrai- 62,7 proc.). Tačiau studentai uţsieniečiai labiau mėgo uţkandţiauti, vartoti greitą maistą bei saldţius gėrimus lyginant su vietinias respondentais (p< 0,05). Tyrimas parodė, kad ruošiant maistą dauguma studentų naudojo aliejų, ant duonos daţniausiai jokių riebalų netepė (34,8 proc. moterų, 22,5 proc. vyrų lietuvių studentų ir 59,6 proc. moterų, 43,6 proc. vyrų uţsienio studentų). Uţsienio studentai daţniau rinkosi liesą pieną negu lietuviai (p< 0,05). Lietuvių studentai (59 proc. moterų, 45 proc. vyrų) geriau ţinojo sveikos mitybos piramidę negu uţsienio studentai (16 proc. moterų, 20 proc. vyrų) ir ţinojo kitus sveikos mitybos principus. Apie pusė studentų nurodė (lietuvių studentės- 48,8 proc., lietuvių studentai- 55 proc., uţsienio studentės- 43,8 proc., uţsienio studentai- 60 proc.), kad studentai medikai maitinasi neracionaliai. Uţsienio studentai (moterys- 33,3 proc., vyrai- 43,7 proc.) geriau vertino maisto saugumą negu lietuviai studentai (moterys- 12,6 proc., vyrai- 17,5 proc.).

Išvados. 1) Nemaţos dalies studentų gyvensena neracionali. Tik nedidelė dalis studentų reguliarai sportuoja, o nemaţa dalis bent kartą per savaitę vartoja alkoholinius gėrimus (apie 2/3 lietuvių vaikinų ir 1/3 merginų bei 1/3 uţsienio abiejų lyčių studentų). Nustatytas didesnis viršsvorio paplitimas tarp vaikinų negu tarp merginų (p<0,05) – KMI >25 nustatytas 25,0 proc. lietuvių vaikinų ir 32,7 proc. uţsieniečių vaikinų bei 7,4 lietuvių merginų ir 7,0 uţsieniečių merginų. 2) Pagal respondentų nurodytą vartojimo daţnį, galima daryti išvadą, kad uţsieniečiai studentai daţniau vartojo vaisius ir darţoves, daţniau rinkosi liesą pieną, daţniau vartoja ţuvį bent keletą kartų savaitėje nei lietuviai studentai (p<0,05). Lietuviai studentai daugiau vartoja saldumynus bent kartą per savaitę negu uţsienio studentai (p<0,05), tačiau uţsienio studentai daţniau vartoja uţkandţius, greitą maistą bei gėrė saldţius limonadus nei lietuviai studentai (p< 0,05). 3) Atvykę iš savo šalies į Lietuvą studentai pradėjo maţiau racionaliai maitintis- prieš atvykdami studijuoti jie daţniau vartojo švieţius bei kitokius vaisius, darţoves (p<0,05), o Lietuvoje daţniau pradėjo vartoti greitą maistą, uţkandţius, pusgaminius. 4) Studentai uţsieniečiai prasčiau negu Lietuvos studentai ţinojo sveikos mitybos principus bei mokėjo juos taikyti. 5) Dauguma respondentų teigė, kad medicinos universiteto studentai nesimaitina sveikai, nurodė, kad universitete nėra sudarytų sąlygų sveikai maitintis. Uţsieniečiai studentai geriau negu lietuviai vertino maisto saugumą Lietuvoje (p< 0,05).

Raktaţodţiai. Mityba, studentai medikai, mitybos įpročiai, mitybos ţinios, mitybos rekomendacijos.

SUMMARY

COMPARISON OF EATING HABITS AMONG LITHUANIAN AND FOREIGH STUDENTS OF KAUNAS UNIVERSITY OF MEDICINE

Rimantė Vaitkevičiūtė

Supervisor Linas Šumskas, PhD, Assoc. Professor

Department of Preventive Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2010. 72 p.

Aim of the study. To comapre and evaluate eating habits, knowledges and attitudes of healthy nutrition among Lithuanian and foreign students in Kaunas University of Medicine (KMU).

Objectives. 1) To compare eating habits among Lithuanian and foreign students in KMU. 2) To assess Lithuanian and foreign student‘s knowledges of nutrition in KMU. 3) To analyze Lithuanian and foreign student‘s attitudes of healthy nutrition in KMU.

Methods. Object of the research- Lithuanian and foreign students in Kaunas University of Medicine. Research methods- an anonymous survey using a specially designed questionnaire (57 questions) was carried out on 175 Lithuanian and 167 foreign students at KMU. The questions were taken from international researches (Finbalt Health Monitor, HBSC 2001/02, and etc). Methods of the statistical analysis- statistical significance of data was measured by the criteria 2, number of the freedom degree (df) and the statistical significance. When the features were analyzed referring to other indexes, differences were found as statistically significant when the significance level p< 0,05.

Results. It was established that minority of students are doing exercises (daily or almoust daily) regularly (Lithuanians- 23,1%, foreign students- 30,6%). 60% of Lithuanian students males are taking any alcohol drink at least once a week, while foreign students only 32,7%, among the females were received similar results, about a third of women consume alcohol at least once a week. Overweight (BMI>25) were found among males more than females (Lithuanian males- 25%, foreign males- 32%).

84,4% of Lithuanian and 50,9% of foreign females, 60% of Lithuanian and 54,4% of foreign males are eating breakfast daily. Foreign students (males- 32,8%, females- 67,7%) consume more fresh vegetables daily than Lithuanian students (males- 17,5%, females- 33,3%). Lithuanian students males (meat- 60%, meat products- 47,5 %) consume meat and meat products daily more then foreign students males (meat- 41,9%, meat products- 23,6%). Meat are less popular among females, Lithuanian students females (28,1%) consume meat products more then foreign students females (15,8%). Minority of Lithuanian students (males and females- 20%) consume a fish at least twice a week, slightly more foreign students (males- 52,7% and females- 42,1%) consume fish as recommended. Lithuanian students (males- 82,5%, females- 77,8%)

consume variety of sweet at least once a week more than foreign students (males- 62,7%, females- 56,2%). But comparing snacks, fast food and sugary drinks consumption foreign students are unsurpassing (p<0,05). Most students are using oil for food preparation, 1/3 of Lithuanian students (males- 22,5%, females- 34,8%) and 1/2 foreign students (males- 43,6%, females- 59,6%) are not using any fats on the bread. Foreign students more often choose skimmed milk then Lithuanian students (p<0,05).

Lithuanian students (males- 45%, females- 59%) know the „Food pyramid“ and know how to use healthy nutrition principles better than foreign students (males- 20%, females- 16%).

Most of the students (lithuanian females- 48,8%, Lithuanian males- 55%, foreign females- 43,8% and foreign males- 60%) do not agree with the statment that students from KMU is eating rationally and healthy. Foreign students (males- 43,7%, females- 33,3%) assessed food safety in Lithuania better than lithuanian students (males- 17,5%, females- 12,6%).

Conclusions. 1) Significant proportion of students practice an irrational life-style. Only a small percentage of students doing exercises regularly, a significant number of students consume any alcohol drink at least once a week (about 2/3 Lithuanian students males and 1/3 Lithuanian females, 1/3 foreign males and females). A higher prevalence of overweight (BMI>25) was stated among males (Lithuanian- 25%, foreign- 32,7%) then females (Lithuanian- 7,4%, foreign- 7,0%) (p<0,05). 2) According respondent‘s food consumption, it can be concluded that foreign students more often eat fruits and vegetables daily, more often choosing skimmed milk and consume fish at least twice a week then Lithuanian students (p<0,05). Lithuanian students consume more variety of sweets at least once a week more than foreign students (p<0,05), but foreign students more often consume snacks, fast food and sugary drinks than Lithuanian students (p<0,05). 3) Foreign students, who came from their countries of origin, as a rule starting less rationall eating habits (less fresh and other fruits, vegetables; more frequently snacks, fast food and ready-to eat food) during their studies in Lithuania. 4) Knowledge of healthy nutrition principles was poorer among the foreign studentsin comparison with Lithuanian respondents. 5) The majority of respondents believe that medical students are eating irrational. Also they responded that university does not provide good conditions at the university for students to eat regularly and to have possibility to select healthy food. Opinion of foreign students about food safety was more positive that among Lithuanian respondents (p<0,05).

Key words. medical students, nutrition, eating habits, lifestyle, knowledge, dietary recommendations.

TURINYS

ĮVADAS...9

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...11

1. LITERATŪROS APŢVALGA...12

1.1. Sveiką mitybą reglamentuojantys dokumentai...12

1.1.1. Mitybos programos Europoje...12

1.1.2. Sveikatos programos vykstančios Lietuvoje...14

1.2. Mitybos poveikis organizmui ir sveikatai...15

1.3. Mitybos rekomendacijos...18

1.3.1. Sveikos mitybos gairės...19

1.3.2. Sveikos mitybos piramidė...22

1.4. Studentų gyvensenos veiksniai Lietuvoje ir pasaulyje...24

1.4.1. Studentų mitybos ypatumai...24

1.4.2. Fizinis aktyvumas...26

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA...28

2.1. Tiriamojo kontingento atranka ir apklausų organizavimas...28

2.2. Demografinė ir socialinė respondentų charakteristika...28

2.3. Statistinė duomenų analizė...29

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...30

3.1. Tiriamųjų gyvensena...30

3.1.1. Studentų fizinis aktyvumas...30

3.1.2. Maisto produktų pasirinkimas...31

3.1.4. Kūno masės indeksas...35

3.2. Studentų mitybos ypatumai...37

3.2.1. Respondentų savo mitybos įpročių vertinimas...37

3.2.2. Studentų mitybos įpročiai...39

3.3. Respondentų ţinios apie sveiką mitybą...52

3.4. Respondentų poţiūris į sveiką mitybą...62

IŠVADOS...65

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...66

LITERATŪRA...67

SANTRUMPOS

BMI- body mass index

DTL-didelio tankio lipoproteinai;

KMI- kūno masės indeksas;

KMU- Kauno medicinos universitetas;

MTL- maţo tankio lipoproteinai;

ĮVADAS

Sveika mityba yra vienas iš pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių, vienas iš ligų profilaktikos elementų. Sveika ir pilnavertė mityba įtakoja ţmogaus fizinį ir protinį vystymąsi, taip pat turi įtakos ţmogaus darbingumui ir ilgaamţiškumui. Sveika, subalansuota mityba padeda saugoti bei stiprinti sveikatą. Įvairūs mokslininkų šaltiniai ir tyrinėjimai teigia, kad mūsų mitybos įpročiai turi įtakos sveikatai net apie 25-30 proc. Gyventojų aprūpinimas maistu priklauso nuo daugelio prieţasčių: šalies ţemės ūkio, maisto pramonės, prekybos, individualių ūkininkų. Maisto saugai ir mitybos gerinimui buvo priimta Lietuvos valstybinė maisto ir mitybos strategija 2003 metais, kuria siekiama gerinti gyvenimo kokybę bei saugoti ţmonių sveikatą. Strategija remiasi kitais svarbiais su mityba susijusiais dokumentais: Jungtinių Tautų dokumentais, „Sveikata visiems XXI amţiuje“ strategija, Europos Bendrijų Komisijos „Baltosios maisto saugos knygos“, Lietuvos Respublikos maisto įstatymu. PSO Europos Regioninis biuras pasiūlė „Europos maisto ir mitybos gerinimo veiksmų planą 2000-2005“, kuriame yra numatomos trys strateginės kryptys: mitybos, maisto saugos ir pakankamo aprūpinimo maistu. Mokslo ţiniomis pagrįstas visuomenės sveikos mitybos mokymas- svarbi šios strategijos įgyvendinimo priemonė [2, 54, 55].

Mitybos įpročiai yra formuojami vaikystėje ir juos sunku po to pakeisti vyresniame amţiuje, kuomet jau yra susiformavę mitybos ypatumai. Pagal literatūros šaltinius bei tyrinėjimus atliktus anksčiau yra pastebima, kad kai kurių etninių grupių, imigruojant į Europos šalis, mitybos įgūdţiai tapo maţiau sveikesni nei anksčiau, mityboje padaugėjo suvartojamų kalorijų kiekis, taipogi riebalų, angliavandenių, iš kurių cukraus, druskos kiekiai. Šitokie maisto produktai daţniausiai pakeičia sveikos mitybos produktus, tokius kaip: vaisiai, darţovės, riešutai, grūdai. Amţius, imigracija yra didţiausi rizikos veiksniai įtakojantys mitybos pasikeitimą. Taip pat svarbūs rizikos veiksniai yra išsilavinimo lygis, pajamos, mitybos tam tikros taisyklės, religija, įsitikinimai susiję su mityba ir kt. [56, 59, 60].

Nutukimas, širdies kraujagyslių ligos, diabetas, hipertenzija yra pagrindinės šių dienų sveikatos problemos tarp visos Europos populiacijos. Valgant sveiką ir gerai subalansuotą maistą galima išvengti daugelį ligų, grūdiniai produktai turi daug B grupės vitaminų bei skaidulų, vaisiai ir darţovės turi daug vitamino C ir folio rūgšties, pieno produktai- kalcio šaltinis, raudona mėsa- geleţies ir cinko šaltinis, ţuvis- omega 3 riebalų rūgščių šaltinis. Rizika susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis yra nustatyta, tarp etninių grupių tam tikroje populiacijoje (daţniausiai tarp rytų azijiečių, afrikiečių ir meksikiečių). Per paskutinius dešimtmečius yra pastebėta nutukimo tendencija ekonomiškai maţai išsivysčiusiose šalyse. Taip pat sumaţėjęs ţmonių fizinis

aktyvumas, laisvalaikio būdo praleidimas- visa tai skatina viršsvorio ir nutukimo riziką taipogi atsrirasti su mityba susijusioms ligoms. Universitetai ir kitos kolegijos profesines mokyklos yra svarbūs ugdant sveiką gyvenseną tarp suaugusių ţmonių populiacijos [28, 29, 57, 58].

Pagal atliktus Lietuvos studentų tyrimus apie mitybą galima teigti, kad studentai valgo nereguliariai, skiriasi valgymo laikas bei valgymų skaičius, tik apie 20 proc. studentų kasdien suvalgo 400 g vaisių ir darţovių, studentai vartoja per daug gyvūlinės kilmės riebalų, kas septintas studentas valgo per sūrų maistą, nepakankamai valgo duonos, bulvių, kruopų ir kitų sveikos mitybos piramidės pagrindą sudarančių produktų. Panašūs rezultatai buvo gauti atlikus mitybos tyrimus tarp Europos studentų. Libano universitete atliktas tyrimas parodė, kad dauguma studentų (61.4%) valgė reguliariai . Moterys studentės turėjo sveikesnius mitybos įpročius lyginant su vyrais, 53.3% studenčių nurodė valgančios pusryčius kasdien arba 3-4 kartus per savaitę, vyrai 52.1%, 30.5% studentų teigė valgantys švieţias darţoves ir vaisius kasdien (31.5 % moterų ir 29.2% vyrų). Graikijoje atliktas imigrantų tyrimas parodė, kad studentų mitybos įpročiai pasikeitė gyvenant atskirai nuo šeimos: švieţių bei keptų ar troškintų darţovių ir vaisių vartojimas sumaţėjo, ţuvies, jūros gėrybių, alyvuogių aliejaus, ankštinių kultūros maisto produktų vartojimas taipogi sumaţėjo. Padidėjo cukraus, vyno, kitų alkoholinių gėrimų ir greito maisto vartojimas [2, 61, 62].

Labai aktualu, kad medicinos universiteto studentai ţinotų nesveikos mitybos ţalą sveikatai ir skatintų sveiką mitybą, baigę universitetą nesvarbu kokį fakultetą, jų funkcija bus gerinti ţmonių sveikatą, su turimomis ţiniomis, kelti gyventojų ţinių lygį sveikatos srityje ir nukreipti juos tinkama linkme, prailginti gyvenimą be ligų.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tikslas: palyginti ir įvertinti Kauno medicinos universitete besimokančių uţsieniečių ir lietuvių studentų mitybos ypatumus, ţinias ir jų poţiūrį į sveiką mitybą.

Uţdaviniai:

1.Palyginti Kauno medicinos universitete besimokančių uţsieniečių ir lietuvių studentų mitybos ypatumus.

2.Įvertinti Kauno medicinos universitete besimokančių uţsieniečių ir lietuvių studentų turimas ţinias apie mitybą.

3.Išanalizuoti Kauno medicinos universitete besimokančių uţsieniečių ir lietuvių studentų poţiūrį į sveiką mitybą.

1.

LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Sveiką mitybą reglementuojantys dokumentai

Sveika mityba yra vienas iš pagrindinių profilaktikos priemonių, norint išsaugoti sveikatą, nesusirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kurios atneša daug ţalos ne tik individualiai kiekvienam asmeniui, bet ir valstybei. Lėtinės neinfekcinės ligos uţima pirmą vietą išsivysčiusiose šalyse pagal mirčių skaičių, o vienas iš pagrindinių veiksnių sukeliančių šias ligas yra mityba. Taigi sprendţiant šitą klausimą yra kuriamos įvairios mitybos saugos strategijos, gyventojų mitybos gerinimo strategijos, įvairios sveikos mitybos mokymo programos [1, 2, 3].

1.1.1. Mitybos programos Europoje

Daugelis sveikatos informacijos veiklų susijusių su mityba ir fiziniu aktyvumu prasidėjo prieš keletą metų, pradėtas keletos institucijų nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Įvairios programos susijusios su mityba Europoje, koordinuoja ir atlieka: Europos kamisija, pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ir vietinės šalių organizacijos (nacionaliniu lygiu) [1].

Analizuoti ţmonių sveikatą ir ja dalintis su kitomis šalimis tapo labai svarbu visoms šalims. Informacijos pasidalijimas yra svarbus kuriant savą sveikatos politiką ir susiduriant su visuomenės sveikatos problemomis. Europos komisija rėmė keletą projektų susijusių su informacijos kaupimu ir pasikeitimu, tačiau esminis įvykis įvyko rugsėjo 23 dieną, 2002 metais, kai Europos parlamentas ir Taryba priėmė naują bendruomenės veiklos programą skirtą visuomenės sveikatai. Ši programa buvo pradėta 2003 metais sausio 1 dieną, ir buvo numatytas jos laikotarpis 6 metai, t.y. iki 2008 metų gruodţio 31 dienos. Ši programa buvo priimta siekiant papildyti valstybių narių politiką, tikslas buvo gerinti ţmonių sveikatą ir gerinti visuomenės sveikatą. Trys pagrindiniai programnos tikslai:

Gerinti informaciją ir ţinias visuomenės sveikatos srityje;

Sustiprinti gebėjimą greitai reaguoti į atsirandančias sveikatos grėsmes;

Skatinti sveiką gyvenseną, uţkirsti kelią ligoms, sukuriant politiką ir veiklą joms psiekti.

Vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų yra, visuomenės sveikatos programos srityje su gyvenimo būdu susijusių sveikatą lemiančių veiksnių, mityba ir fizinis aktyvumas. Dauguma atliktų mokslinių tyrimų įrodė, kad fizinio aktyvumo stoka ir nesveika mityba sąlygoja daugelį neuţkrečiamų ligų atsiradimą ir didina riziką susirgti jomis. Pagrindinės lėtinės neinfekcinės ligos susijusios su mityba yra širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, diabetas, osteoporozė ir vėţys. Daugumai europiečių, kurie nerūko ir daug negeria, tai ką jie valgo ir kaip

sportuoja, yra labai svarbūs kontroliuojami veiksniai susiję su jų ilgalaikės sveikatos išlaikymu. Per pastaruosius dešimtmečius fizinis neveiklumas ir per didelis su maistu gaunamas riebalų kiekis tampa vis didesnė problema ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse [1, 4, 5, 6].

Nėra tikslaus apibrėţimo kas yra mityba, mityba gali būti apibrėţta kaip sąveika, kuri atsiranda tarp gyvųjų organizmų ir maisto produktų. Ji nagrinėja psichologinius, socialinius, kultūrinius, ekonominius aspektus, kurie daro įtaką renkantis vienokius ar kitokius maisto produktus [7].

Ligos susijusios su gyvensena, tokios kaip: nutukimas, diabetas, širdies kraujagyslių ligos, skrandţio ir ţarnuno ligos, kai kurios vėţio formos, osteoporozė ir depresija yra šiuolaikinėje visuomenėje pagrindinės neįgalumo prieţastys bei koreguojanti gyvenimo metų trukmę Europoje. Yra būtina suprasti tam tikrų ligų biologinius ir patofiziologinius procesus, išnagrinėti duomenis apibūdinančius maisto suvartojimą ir fizinio aktyvumo ypatumus tarp visos tos šalies ţmonių populiacijos tam, kad visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų darbas būtų efektyvesnis [4, 5, 8].

Mitybos ypatumai ir kasdieninis fizinis aktyvumas priklauso nuo individualaus pasirinkimo (kultūros, skonio suvokimo) ir taip pat nuo socialinės-ekonominės padėties, aplinkos veiksnių (maisto prieinamumo, galimumo nusipirkti tam tikrus maisto produktus, kokybės bei produkto saugos). Aplinkos ir sociaekonominiai veiksniai yra formuojami per sveikatos politiką (strategijas), uţ kurios vykdymą yra atsakinga visuomenė ir Europos komisija [1, 8].

Europos sąjungos taryba priėmė sprendimą 2000 metų gruodį, kuriame ragina valstybes nares kurti nacionalinę sveikatos mitybos politiką:

 Nuo ankstyvos vaikystės skatinti pagrįstai rinktis maisto produktus, skatinti sveiką mitybos poţiūrį bei valgymo ir mitybos įpročius, pateikiant teisingą informaciją;

 Įtraukti visą bendruomenę sprendţiant klausimus susijusius su sveika mityba ir skatinant sveikai maitintis;

 Toliau plėtoti sveikos mitybos gamybą, platinimą;

 Pagerinti, tobulinti sveikatos specialistų ir tų, kurie dirba su maisto pramone ar mityba, mitybos ţinias;

 Aktyviai dalyvauti surenkant bendruomenes duomenis, kurie bus reikalingi moksliniams darbams, nustatant prioritetus;

 Padrąsinti tarptautinius ekspertus dalyvauti bendruomenės veikloje ir teikti mokslines išvadas.

Taipogi Taryba paragino komisiją ištirti kaip būtų galima pagerinti mitybos įpročius Europos sąjungoje, jei būtų pateikti atitinkami pasiūlymai šiuo tikslu:

 Rengiant ir įgyvendinant bendruomenės politiką atsiţvelgti į sveiką mitybą, lyginant ir įvertinant kitų šalių politikos poveikį sveikai mitybai;

 Toliau plėtoti priemones skirtas sveikos mitybos stebėjimui;

 Remti ir skatinti reguliarų keitimąsi informaciją apie sveikatą ir mitybą;

 Plėtoti ir remti mokslinius darbus susijusius su mityba, atnaujinti mitybos gaires ir supaţindinti su rezultatais visą bendruomenę;

 Remti mokslinius tyrimus susijusius su sveikata ir mityba, su mityba susijusias ligas, valgymo supratimo ir mitybos įpročių bei politikos poveikį sveikatos ir mitybos srityje;

 Palengvinti keitimąsi informaciją apie mokymo kursus ir profesijas susijusias su mityba;  Vystyti maisto ţenklinimo etiketes ant maisto produktų apie jų maistinę sudėtį;

 Išnagrinėti galimybę atlikti projektus, kurie skatintų įvairių vaisių ir darţovių vartojimą ar ţindymą;

 Gerinti naujų informacijos technologijų naudojimą tiems, kurie dirba šiame sektoriuje taip pat ir visuomenės domėjimąsi;

 Planuoti tolesnę veiklą susijusią su mityba [1]. Sveikatos stiprinimo, mokymo programos Europoje:

1.EURODIET projektas (1998-2000)- pagrįstas sveika mityba ir sveika gyvensena, koordinuojamas Europos sąjungos ir pagal atskirų valstybių sveikos mitybos stiprinimą, mitybą ir svieką gyvenseną steigiant strategijas, sveikos mitybos gaires;

2.EPIC projektas- Europos mitybos ir vėţio tyrimas;

3.Europos magistratūros studijos „Visuomenės sveikata ir mityba“;

4.DAFNE- Europos maisto prieinamumo duomenų bazė pagal namų ūkio biudţeto tyrimus; 5.EUPASS- Europos fizinio aktyvumo prieţiūros sistema;

6.EFCOSUM- Europos maisto vartojimo tyrimų metodai; 7.Visuomenės sveikatos mitybos stebėjimas Europoje; 8.Vaikų sveiko gyvenimo ir vystymosi rodikliai; 9.Europos mitybos ir sveikatos ataskaita, 2004 metais.

1.1.2. Sveikatos programos vykstančios Lietuvoje

Įstaigos kurios teikia ir renka informaciją susijusią su mityba ir fiziniu aktyvumu Lietuvoje nacionaliu lygiu:

Lietuvos Respublikos statistikos departamentas prie vyriausybės ir Lietuvos informacijos centras (bendradarbiaudamas su PSO) yra pagrindinės institucijos, kurios teikia informaciją, kasmet yra skelbiami nauji duomenys susiję su sveikata;

Statistikos departamentas teikia duomenis apie maisto prieinamumą iš namų ūkio biudţeto tyrimų;

Respublikinis mitybos centras, kuris yra atsakingas uţ nacionalinius mitybos tyrimus. Gyventoju mitybos tyrimai buvo atlikti 1997, 2002 ir 2007 metais, gauti duomenys buvo pateikti ataskaitose;

Kauno medicinos universitetas vykdo suaugusių ir moksleivių populiacijos sveikos gyvensenos tyrimus, kurie apima taip pat mitybą ir fizinį aktyvumą.

Įvairios programos ir projektai vykdomi Lietuvoje susiję su mityba ir sveikata

NORBAGREEN tyrimas. Buvo įvertinta 8 Šiaurės ir Baltijos šalių bulvių, vaisių, darţovių, duonos ir ţuvies vartojimas (nacionaliniu lygiu);

Kauno medicinos universiteto atliktas moksleivių mitybos tyrimas, taip pat buvo atliktas 9-11 klasių mokinių mitybos įvertinimas;

Mitybos ir fizinio aktyvumo tyrimai (kartu su PSO), pridėti prie neuţkrečiamų ligų programos (CINDI), tyrimai buvo atlikti 1987, 1993, 1999 bei 2006/2007 metais, Kauno medicinos universitetas buvo atsakingas uţ duomenų rinkimą ir tvarkymą;

Lietuvos suaugusių ţmonių populiacijos tyrimas, buvo atliktas 2005 metais, naudojant Eurostat projekto mitybos gaires mitybos apklausoje, buvo matuojamas respondento svoris ir ūgis.

1.2. Mitybos poveikis organizmui ir sveikatai

Mityba yra viena iš pagrindinių prieţasčių, kurios sukelia daugelį lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, antro tipo cukrinį diabetą (nepriklausomą nuo insulino), nutukimą ir antsvorį, osteoporozę bei skatina kitų lėtinių ligų atsiradimą [26, 27].

Valgant sveiką ir gerai subalansuotą maistą galima išvengti daugelį ligų bei sumaţinti riziką jomis susirgti. Pakankamas vaisių ir darţovių vartojimas kasdien (ne maţiau 400g) gali sumaţinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką net 30 proc., nes vaisiuose ir darţovėse yra antioksidantų ir kitokių medţiagų, kurios pasiţymi profilaktiniu poveikiu: vitamino C, E, beta karotino, fenolių, augalinių sterolių, maistinių skaidulų ir daugelį kitų [28, 29]. Taip pat maistinės skaidulos, kurių galime rasti vaisiuose ir darţovėse, kviečių, aviţų grūduose, maţina bendrojo maţo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio koncentraciją, kuris yra vienas iš nutukimo rizikos veiksnių, be to vaisiai ir darţovės turi folio rūgšties, jo trūkumas padidina homocisteino koncentraciją kraujyje, būtent šios rūgšties perteklius gali didinti riziką susirgti aterosklerozė. Tuose šalyse kuriose yra vartojama daug vaisių ir darţovių, širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas yra ţymiai maţesnis nei kitose šalyse lyginant su tokiomis pačiomis ekonominėmis sąlygomis.

Maistas, kuriame yra daug trans mononesočiųjų riebalų rūgščių, sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, didina MTL cholesterolio koncentraciją kraujyje, o tai savaime skatina išeminės širdies ligos atsiradimo riziką [30, 31, 32, 33, 34, 35].

Polinesočiosios bei mononesočiosios riebalų rūgštys esančios augalinės kilmės aliejuose maţina cholesterolio koncentracija kraujyje, o rūgštys esančios jūros ţuvų taukuose stabdo aterosklerozę, nes didina didelio tankio lipoproteinų (DTL) koncentraciją kraujyje, maţina padidėjusią trigliceridų koncentraciją ir kraujo krešumo sistemos aktyvumą, slopina organizmo uţdegimo reakcijas. Taipogi jos maţina miokardo jautrumą, apsaugodamas nuo širdies ritmo sutrikimų ir staigių mirčių [30, 36]. Susirgti širdies kraujagyslių ligomis gali įtakoti daugelis veiksnių: aukštas kraujospūdis, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, nutukimas, diabetas, šeimos istorija bei padidėjęs lipidų kiekis kraujyje (bendras cholesterolio, trikliceridų, maţo tankio cholesterolio kiekis). Kai kurie maisto produktai turi įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje: kiaušiniai, kepenys, vėţiagyviai, cholesterolio ir trigliceridų perteklius kraujyje gali sukelti širdies kraujagyslių sutrikimus, organizmas pagamina tris ketvirčius cholesterolio kraujyje, o kita dalis yra gaunama su maistu. Duomenys rodo, kad sočiosios riebalų rūgštis, kurias mes gauname su maistu turi didţiausią įtaką bendram cholesterolio ir MTL-cholesterolio kiekiui kraujyje. Didesnis mononesočiųjų riebalų kiekis mityboje gali sumaţinti MTL-cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau tai gali būti todėl, kad jos pakeičia sočiasias riebalų rūgštis. Ilgos grandinės polinesočiosios riebalų rūgštys, kurios randamos ţuvyje, omega-3 riebalų rūgščių šeimoje, gali apsaugoti nuo širdies ligų. Tose šalyse, kur ţmonės valgo daug riebios ţuvies, tokios kaip Japonija, susirgimų daţnis širdies ligomis yra palyginus ţemas. Reguliariai vartojant ţuvies galima sumaţinti trigliceridų kiekį kraujyje bei sumaţinti kraujo krešėjimą [9, 10].

Kraujo spaudimo reguliavimo pagrindinis veiksnys yra susijęs su inkstų gebėjimu išskirti ir išsaugoti natrį. Dauguma tyrimų rodo, kad druskos vartojimo sumaţinimas yra efektyviausias būdas norint sumaţinti aukštą kraujo spaudimą nutukusiems ţmonėms. Nutukimas, maţas fizinis aktyvumas, maţas gaunamo kalio kiekis turi didesnį poveikį kraujo spaudimui nei druskos vartojimas, maţas kalcio bei magnio kiekis ir didelis sočiųjų riebalų vartojimas lyginant su polinesočiomis n-3 riebalų rūgštimis turi taip pat didelės įtakos kraujo spaudimui. Mityba, kurioje gausu vaisių, darţovių, grūdinių produktų, ankštinių, liesų pieno produktų, ţuvies taip pat yra naudingi norint sumaţinti kraujo spaudimą. Moksliniai tyrimai įrodė, kad arterinio kraujospūdţio padidėjimas daţniau yra nustatomas nutukusiems ţmonėms. Per didelis valgomosios druskos vartojimas (daugiau nei 5 gramai per dieną) didina hipertenzijos riziką. Arterinio kraujospūdţio riziką maţina kalis, kuris gaunamas su maistu, jo daug turi ţalios spalvos darţovės bei vaisiai [11, 12, 37, 38, 39].

Nutukimas, ypač pilvo srityje, įtakoja didesnį hormonų bei augimo faktorių išsiskyrimą, kurie skatina vėţinių ląstelių atsiradimą bei augimą, pavyzdţiui didelė insulino gamyba padidina storosios ţarnos bei gimdos gleivinės ir galbūt kasos ir inkstų vėţio atsiradimo riziką. Nutukimas yra apibūdinamas, kaip lėtinė uţdegiminė būklė, kuri gali sukelti DNR paţeidimus ir skatinti vėţio atsiradimą. Yra manoma, kad apie 30 proc. visų piktybinių navikų atsiranda dėl nesveikos mitybos, nutukimas didina moterų krūties pomenopauzės laikotarpiu, gimdos kaklelio veţio riziką, besaikis alkoholio vartojimas taip pat didina vėţio riziką. Storosios ţarnos vėţio riziką didina raudonos mėsos vartojimas (kiaulienos, jautienos, avienos). Druska bei sūdyti maisto produktai pagrindinis skrandţio vėţio rizikos veiksnys, per didelis kalcio kiekio vartojimas didina prostatos veţio riziką. Vaisiai ir darţovės yra pagrindinė profilaktikos priemonė prieš vėţį, nes juose yra daug medţiagų apsaugančių nuo jo, efektyviausiai veikia virškinamojo trakto vėţio atsiradimą (stemplės, burnos, skrandţio bei storosios ţarnos) [40, 41, 42, 43]. Anksčiau buvo manoma, kad motinos pienas apsaugo naujagymį, geriau vyksta augimas, tačiau ţindymas duoda naudos ir motinai. Naujausi tyrimai rodo, kad kuo ilgiau moteris krūtimi maitina kūdikį, tuo didesnė apsauga nesusirgti krūties vėţiu. Nors nėra jokio aiškaus ryšio tarp tam tikrų krakmolingų maisto produktų ir vėţio, tačiau yra daug įrodymų, kad skaidulinės medţiagos yra apsauga nuo ţarnyno vėţio, maistinės skaidulos didina išmatų svorį ir šalinimo greitį iš ţarnų bei galbūt greičiau tuomet pasišalina kancerogenai iš organizmo. Ţarnynas fermentuoja iš maistinių skaidulų trumpos grandinės riebalų rūgštis, kurios padeda ţarnyno ląstelėms išlikti sveikoms. Tikėtina, kad ne krakmolingos darţovės ir vaisiai apsaugo nuo burnos, gerklės, stemplės, plaučių ir skrandţio vėţio. Česnakai gali būti skrandţio vėţio profilaktikai skirti, karotiniodai- burnos, gerklės, plaučių profilaktikai, likopenas, kurio galime rasti pomidoruose, skirtas prostatos vėţio profilaktikai, vitaminas C- stemplės vėţio profilaktikai. Yra įtikinamų įrodymų, kad alkoholis turi įtakos burnos, ryklės, stemplės, krūties vėţio atsiradimui, raudonos mėsos per didelis vartojimas susijęs su ţarnyno vėţiu, pienas apsaugo nuo storosios ţarnos vėţio, taip pat galbūt ir nuo šlapimo pūslės vėţio [13, 14].

Nutukimas ir antsvoris yra pats akivaizdţiausias blogos mitybos pavyzdys. Vakarų visuomenės vartoja per maţai vaisių bei darţovių, omega-3 riebalų rūgščių, per daug vartoja sočiasias riebalų rūgštis, cukrų, druską, trans riebalus kas ir skatina nutukimą. Nutukimas daro neigiamą poveikį gyvenimo kokybei, didina imlumą susirgti kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kaip širdies kraujagyslių, 2 tipo cukrinio diabeto, bei sukelia priešlaikines mirtis. Nutukimas yra vienas iš didţiausių rizikos veiksnių susijusių su mityba bei sukeliančių daug lėtinių neinfekcinių ligų, tai yra didţiausia šio amţiaus visuomenės sveikatos problema, kuri nuolatos didėja. Nutukę ţmonės gyvena trumpiau nei turintys normalų kūno masės indeksą ţmonės (KMI), jiems yra didesnė tikimybė susirgti išemine širdies liga, nes jų MTL didėja ir maţėja DTL cholesterolio koncentracija, taip pat didėja trigliceridų koncentracija. Ţmonėms turintiems

antsvorio didėja kraujospūdis, vystosi įvairių lokalizacijų vėţys (storosios ţarnos, stemplės, krūties, gimdos gleivinės, inkstų). Nutukimas yra viena iš pagrindinių prieţasčių cukrinio diabeto atsiradimui (nepriklausomo nuo insulino), nutukusiems ţmonėms daţniau susidaro akmenų tulţies pūslėje, skauda sąnarius, daţniau suserga osteoartritais, sunku kvėpuoti, jų psichinė sveikata taip pat būna prastesnė nei normalaus svorio ţmonių [15, 16, 44, 45, 46, 47, 48].

Osteoporozė yra liga, kai kaulai praranda masę ir tankį, tuomet kaulai tampa trapūs. Jei ţmonės su maistu gautu pakankamai kalcio, kuris yra reikalingas kaulams, rizika susirgti osteoporoze sumaţėtų [49, 50]. Geriausias būdas gauti pakankamai kalcio yra valgyti maisto produktus, kuriuose gausu kalcio nuo vaikystės iki pilnametystės. Daugumai ţmonių kalcio šaltiniai yra: pienas, jogurtas, sūris, įvairūs pieno desertai, tačiau kalcio galime rasti ir kituose maisto produktuose: dţiovintuose vaisiuose, ţaliose darţovėse, rupaus malimo duonoje arba kalciu praturtintuose produktuose. Fizinis aktyvumas taip pat svarbus osteoporozės atsiradimui.

Tyrimai, kurie buvo atlikti Suomijoje, Italijoje bei Olandijoje parodė, kad tų ţmonių, kurių mitybos įpročiai buvo sveikesni, turėjo 18 proc. maţesnę riziką numirti nuo išeminės širdies ligos, 15 proc. nuo vėţinių susirgimų. Jų bendras mirtingumas buvo 15 proc. maţesnis nei ţmonių, kurie turėjo nesveikus mitybos įpročius [51].

Ilgai laikantis sveikos mitybos rekomendacijų galima sėkmingai sumaţinti arterinį kraujo spaudimą, bendrą cholesterolio kiekį kraujo plazmoje. Sėkmingas Šiaurės Karelijos projektas, kurio metu labai sumaţėjo mirčių nuo širdies kraujagyslių ligų, yra geras pavyzdys, kaip pakeičiant mitybos įpročius galima kontroliuoti lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą [52, 53].

PSO parengė mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją, kurią priėmė 2004 metais Pasaulio sveikatos asamblėja, ši strategija buvo parengta įvertinus ir apibendrinus įvairius mitybos tyrimus susijusius su sveikata, profilaktikos programas. Joje yra nurodoma, ka turi ţmonės daryti, kad lėtinės neinfekcinės ligos imtų maţėti, t.y. padidinti darţovių ir vaisių vartojimą, rupaus malimo grūdinių produktų, maţiau vartoti druskos, saldumynų, cukraus, gyvūlinės kilmės riebalų, vartoti vietoj jų geriau augalinius, daţniau valgyti ţuvį, liesą mėsą ir liesus pieno produktus. Gyventojai turi teisę gauti pakankamai teisingos informacijos apie sveiką mitybą, valstybės turi sudaryti tam sąlygas bei sąlygas sveikai maitintis [1, 76].

1.3. Mitybos rekomendacijos

Nesveika mityba kartu su fiziniu aktyvumu didina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis tokiomis, kaip širdies kraujagyslių ligos, II tipo cukrinis diabetas, nutukimas, hipertenzija, vėţys, visoje Europoje. Ir tai rodo aiškų tinkamos mitybos politikos keitimo poreikį siekiant sumaţinti sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, tuo tikslu

padidinti vaisių ir darţovių vartojimą ir šalinant netinkamus mitybos įpročius. Dauguma pirminės sveikatos prieţiūros specialistų ir kiti su sveikata susiję specialistai gali skleisti informaciją apie sveiką mitybą [16, 17].

Šiuo metu yra begalės įvairios informacijos apie mitybą ir sveikatą, visi suinteresuoti asmenys gali rasti išsamią informaciją apie įvairius maisto produktus, maisto medţiagas, tokias kaip angliavandeniai, riebalai, baltymai, vitaminai, mineralai ir apie tai kaip sveikai maitintis, ką jie turėtų valgyti ir ko ne. Etiketės ant maisto produktų apie maistinę sudėtį ir vertę taip pat gali duoti daug informacijos renkantis maisto produktus, tačiau maisto etiketės gali būti per sudėtingos ir maţai suprantamos daugumai ţmonių, taipogi ruošiant maistingą maistą šeimai sunku be mitybos ţinių. Todėl yra būtina vartotojams pateikti tokią informaciją, kurią būtų galima suprasti daugumai ţmonių [17, 18].

1.3.1. Sveikos mitybos gairės

Mitybos gairės išreikštos maisto produktais yra kap informacijos šaltinis plačiai visuomenei, jos rodo, ką ţmogus turėtų valgyti ar į ką atsiţvelgti ruošiant maistą. Šios charekteristikos turėtų būti tokios, kaip nurodo PSO, tai yra:

1.Išreikšti mitybos mokymo principai daţniausiai susiję su maistu, o ne tam tikros maistinės medţiagos išraiška, kad būtų lengviau suprasti;

2.Skirtos naudoti visiems bendruomenės nariams;

3.Jei nėra išreikšti maisto išraiška, tuomet turi būti kiek įmanoma aiškiau parašyta, išvengiant mitybos mokslo terminų.

Mitybos gairės turi būti paprastos, lengvai suprantamos ir laikomasis jų pagal bendruomenės reikmes, gali būti plačios ir neapibrėţtos, kaip „valgyti įvairius maisto produktus“, „valgyti daug vaisių ir darţovių“ arba gali būti specifinės, pavyzdţiui „valgyti vaisius ir darţoves penkias porcijas per dieną“. Mitybos gairėse turėtų būti maţiau vartojami skaičiai tokie, kaip paros norma, reikėtų išreikšti praktiniais matais. Jei yra siekiama sumaţinti sočiųjų riebalų kiekį, tuomet gairėse bus nurodma valgyti liesus pieno produktus, liesą mėsą. Mitybos gairės skirtos spręsti įvairias visuomenės problemas, kurios susijusios su mityba ir sveikata, pavyzdţiui sumaţinant lėtinių neinfekcinių ligų atvejų skaičių tų, kurių atsiradimas susijęs su nesveika mityba [16, 17, 18, 20].

Labai svarbu, kad sveikatos ministerija pritartų ir priimtų mitybos gaires, kurios turėtų būti pritaikytos prie konkrečių šalies poreikių, atitikti visuomenės politiką, kuri skatintų maisto saugą, fizinį aktyvumą, sveiką aplinką bei vietinės bendruomenės maisto rinką bei ekonomiką. PSO Europos regione 25 šalys turi nacionalines patvirtintas vyriausybės mitybos gaires, 8 šalys

turi nacionalines mitybos gaires, tačiau jos nėra arba dar nėra patvirtintos vyriausybės ir kitos 6 visai neturi savo mitybos gairių [16, 17, 20].

Specialiosios rekomendacijos skirsis kiekvienoje valstybėje dėl maisto prieinamumo bei maistui priimtinos kultūros, tam, kad jos būtų įgyvendinamos ir veiksmingos, turi būti atsiţvelgta į visuomenės mitybos įpročius bei ligų susijusių su mityba paplitimą. Mitybos gairės turėtų būti vaizduojamos ant plakatų ar kitų vaizdinių priemonių, nes tai padėtų individui išsirinkti sveikus produktus ir maţiau vartoti maisto medţiagas tokias, kaip cukrus, riebalai, druska. Šios mitybos gairės turėtų skatinti ţmogų rinktis natūralius maisto produktus be konservantų, turi būti prieinami ir įperkami. Dauguma šalių vadovaujasi pagal CINDI (Countrywide Integrated Non-communicable Diseases Intervention) programą sudarytomis mitybos gairėmis:

1. Valgyk įvairius maistingus maisto produktus geriau gautus iš augalinių produktų nei gyvūlinės kilmės;

2. Valgyk duoną, ryţius, makaronus, grūdinės kultūros produktus keletą kartų dienoje;

3. Valgyk įvairius vaisius ir darţoves, pageidautina švieţius ir vietinius, keletą kartų dienoje (ne maţiau, kaip 400 gramų);

4. Išlaikyk kūno masės indeksą artimą normos riboms (KMI 20-25) įtraukiant fizinį aktyvumą pageidautina kasdien;

5. Kontroliuok riebalų kiekį (ne daugiau 30 proc. visos dienos energijos kiekio), keičiant sočiasias riebalų rūgštis į nesočiasias, augalų aliejų ar minkštą margariną;

6. Pakeisk riebią mėsą ir mėsos produktus į pupeles, ankštinius produktus, lęšius, ţuvį, paukštieną ar kitą liesą mėsą;

7. Valgyk pieno produktus (pieną, kefyrą, jogurtą, sūrį, rūgpienį), kurie turi maţiau riebalų ir druskos;

8. Rinkis maisto produktus, kurie turi maţiau cukraus, ribok saldţius gėrimus ir saldumynus; 9. Pasirink produktus su maţesniu kiekiu druskos, bendras druskos kiekis per dieną neturėtų

viršyti arbatinio šaukštelio (6g), įskaitant druską duonoje, paruoštuose produktuose;

10. Jei vartoji alkoholį, jis neturėtų viršyti dviejų gėrimų per dieną (t.y. 10g vienas gėrimas gryno alkoholio);

11. Ruošk maistą saugiai pagal higienos reikalavimus, verdant, kepant mikrobangų krosnelėje, ant garų ar troškinant galima išvengti paildpmų riebalų pridėjimo;

12. Skatink ţindymą iki 6 mėnesių, o vėliau saugų ir tinkamą maitinimą [16, 17, 19, 21]. Įvairios šalys savaip pavaizduoja mitybos gaires tam, kad ţmones jas galėtų lengviau įsiminti, pirmoje lentelėje analizuojami skirtumai tarp įvairių Europos šalių:

1 lentelė. Europos šalių mitybos gairės

Šalis Vaizdinė priemonė Maisto grupių skaičius Papildoma informacija

Austrija Piramidė 6 grupės Kokybinė ir kiekybinė informacija

apie kiekvieną grupę

Belgija Piramidė 8 grupės Kiekybinė informacija apie kiekvieną

grupę, knygelėje pateikiama daugiau informacijos apie sveiką mitybą Bulgarija Piramidė (ir

lapeliai)

6 grupės (skysčiai ir fizinis aktyvumas

Kokybinė ir kiekybinė informacija apie kiekvieną grupę. Papildomi lapeliai.

Čekijos Respublika

Piramidė 6 grupės Kokybinė ir kiekybinė informacija

apie kiekvieną grupę

Danija Apskritimas 8 mitybos patarimai Kiti dokumentai suteikia papildomos informacijos apie sveiką mitybą

Estija Piramidė 5 grupės Kokybinė ir kiekybinė informacija

atskirai Suomija Apskritimas, piramidė, lėkštė 6 grupės apskritime ir piramidėje, 3 skyriai lėkštėje Pagalbiniai dokumentai

Prancūzija Lentelių sąrašas 7 grupės Kokybinė ir/arba kiekybinė informacija apie kiekvieną grupę

Graikija Piramidė 12 grupių Kokiebinė ir kiekybinė informacija

duota kaip grafiko dalis

Vokietija Erdvinė piramidė 4 grupės Kokiebinė ir kiekybinė informacija atskirai

Airija Piramidė

(vaikams)

5 grupės Suaugusiųjų versija suteikia kokybinę ir kiekybinę informaciją apie

kiekvieną grupę. Porcijų skaičius.

Italija nėra 8 gairės Kokybinė ir kiekybinė informacija ties

kiekviena gaire Latvija Maisto piramidė 4 grupės (vanduo

piramidės apačioje Kokybinė ir kiekybinė informacija ties kiekviena grupe, procentinė išraiška prie kiekvienos grupės

Lietuva Maisto piramidė - -

Lenkija Piramidė 5 grupės 10 sveikos mitybos principų

Portugalija Ratas 7 grupės -

Ispanija Piramidė 7 grupės Kiekybinė ir kokybinė informacija

kiekvienai grupei, papildoma informacija prie modelio Švedija Ratas, lėkštė 7 grupės rate ir 3

lėkštėje Informacija atskirame tekste, papildomos nuorodos į internetinius puslapius

Didţioji Britanija

Ratas 5 grupės Pusiau kiekybinė informacija apie

kiekvieną grupę, kiekybinė ir kokybinė informacija nurodoma internetiniuose puslapiuose

PSO, CINDI Piramidė 4 grupės Ţalia, oranţinė, raudona fono spalva

padeda nurodyti kiekvienos grupės svarbumą

1.3.2. Sveikos mitybos piramidė

Dauguma šalių sukūrė vaizdines priemones vaizduojančias mitybos gaires, parodančias kokios porcijos turi būti kiekvienos maisto grupės subalansuotoje mityboje, taip pat gali turėti ir šalia įvairių papildomų patarimų. Šios vaizdinės priemonės vartotojui teikia lengvai suprantamą informaciją, ką jis turėtų valgyti kasdien, ir tai yra pirmas ţingsnis sveikos mitybos keliu [20].

Pirmasis ţingsnis maisto grupavimo į grupes buvo sugrupuoti maisto produktai į augalinės ir gyvūlinės kilmės, dabar daugumos šalių mitybos gairėse gyvūlinės kilmės produktai yra dar skirstomi į dvi grupes: su mėsa susiję maisto produktai (mėsa, taip pat įtraukti tokie produktai, kaip kiaušiniai, ţuvis, ankštiniai, kai kurios šalys į šią grupę įtraukė riešutus, nes šie produktai ypač susiję su geleţies gavimu) ir pienas bei pieno produktai, kurie susiję su kalcio gavimu. Ne gyvūninės kilmės produktų, kaip alternatyva gyvūniniams, ypač svarbu vegetarams. Panašiai į dvi grupes yra suskirstyti augalinės kilmės maisto produktai: grūdai, jų produktai ir vaisiai bei darţovės. Turkijos mitybos gairės yra pavaizduotos būtent remiantis šiais 4 pogrupiais. Kitose šalyse šios grupės gali būti išskirstytos pavyzdţiui atskirai vaisiai ir darţovės, kaip pas portugalų, graikų ar šiaurės šalių rekomendacijose [20, 21, 22, 23].

Maisto produktai, kuriuose yra daug cukraus yra atskiroje grupėje, prie jų prijungiant daţniausiai ir aliejus, riebalus, konditerijos gaminius, saldţius gėrimus ir jie uţima maţą dalį mitybos vaizduojamojoje medţiagoje, rodant, kad jie yra maţiausiai reikalingi mūsų organizmui. Alyvuogių aliejus daţnai būna išskirtas iš kitų riebalų grupių, pavyzdţiui Graikijoje ir Ispanijoje, ir jie patalpinami kitoje sveikesnėje maisto produktų grupėje. Kai kuriose gairėse vanduo ir fizinis aktyvumas yra taip pat nurodomas kaip sveikos gyvensenos veiksnys, taip pat yra pridedama papildoma informacija, nurodomos nuorodos į internetinius puslapius, bukletai, informaciniai lapeliai [20, 22, 23, 24, 25].

Populiariausias vaizdavimo grafikas yra maisto piramidė. Austrija, Belgija, Suomija, Graikija, Latvija, Airija, Ispanija, Vokietija, Šveicarija bei Lietuva yra tos šalys, kurios naudojasi mitybos piramide. Airių piramidė yra tipiškiausias pavyzdys maisto piramidės, ją sudaro 5 grupės, kiekviena suformuoja sluoksnį, ţemiausias sluoksnis rodo, ką turėtumėme valgyti daugiausia pavyzdţiui „grūdinės kultūros produktų“, o viršuje- ką maţiausiai, tai būtų „aliejai ir daug cukraus turintys maisto produktai“, vidurį sudaro vaisiai ir darţovės, aukščiau stovi pienas ir jo produktrai ir dar aukščiau- mėsa, ţuvis. Šalia pateikiami patarimai , kad reikėtų gerti daug vandens. Šveicarijos piramidė skiriasi tuo, kad vaisiai ir darţovės yra ţemiau nei grūdinės kultūros produktai, mėsos ir pieno produktai sujungti į vieną sluoksnį, cukrus ir jo daug turintys produktai kaip atskiras sluoksnis, riebalai yra piramidės viršuje. Belgijos ir Šveicarijos piramidėse vanduo sudaro piramidės pagrindą. Šalia Ispanijos piramidės yra nurodomi ir galimi alkoholinių gėrimų

kiekiai, pavyzdţiui alaus, sidro bei vyno. Vokietija naudoja trimatę piramidę iš keturių pusių, joje nurodoma kiekybinė ir kokybinė informacija, vienoje pusėje augaliniai produktai (nurodomas kalorijų skaičius, energetinis tankis, prevenciniai aspektai, pvz. Vėţio profilaktika), kitoje gyvūliniai produktai (nurodomi kalorijų skaičius, riebalai, mikro bei makro elementai), trečioje pusėje riebalai (sočiosios riebalų rūgštys, cholesterolis, mononesočiosios ir t.t.), ketvirtoje pusėje- gėrimai (stimuliatoriai, saldikliai, elektrolitai). Įvairių šalių piramides ţiūrėkita 1 priede [20, 22, 23, 24, 25].

PSO sukūrė maisto piramidę pagal CINDI (from the Countrywide Integrated Non communicable Disease Intervention programme), šios piramidės išskirtinumas yra spalvos kodai naudojami tokie, kaip šviesoforo spalvų. Ţalia spalva piramidės apačioje (grūdiniai produktai, vaisiai ir darţovės) ir tai nurodo, kad jie turėtų sudaryti didţiausią dienos mitybos davinio dalį. Oranţinę spalvą atitinka- mėsa, kiaušiniai, ţuvis, pienas ir jo produktai, kurie uţima vidurinę piramidės dalį ir tai rodo, kad nedideli kiekiai yra būtini uţtikrinant sveiką ir subalansuotą mitybą. Raudana spalva piramidės viršuje ir tai apima aliejus, riebalus, cukrų ir ši spalva informuoja ţmones, kad tik labai nedideli kiekiai yra reikalingi mūsų organizmui (ţiūrėkite 1 pav.) [20, 22, 23, 24, 25].

1.4. Studentų gyvensenos veiksniai Lietuvoje ir pasaulyje

1.4.1. Studentų mitybos ypatumai

Sveika ir gerai subalansuota mityba yra sveikatos pagrindas. Sveikai maitinantis ţmogus gali ne tik sumaţinti įvairių lėtinių ligų riziką, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę, trukmę, nuotaiką. Sveika mityba reikalinga normaliam organizmo augimui, vystymuisi [63].

Sveika mityba yra tokia, kai ţmogaus organizmas su maistu gauna reikiamą kiekį tinkamos kokybės maisto medţiagų: angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mikro bei makro elementų, kurie aprūpina organizmą medţiagomis, reikalingomis organizmo funkcijoms: ląstelių nuolatiniam atsinaujinimui, teikia energiją gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti. Maito produktai gali būti įvairių formų, dydţių, gali būti augalinės ar gyvūninės kilmės. Kiekviena kultūra turi savo valgymo tradicijas, kultūra bei virtuvę. Nepriklausomai nuo to mes turime rinktis maisto produktus atidţiai tam, kad organizmas gautų visas reikalingas maistines medţiagas. Nenuostabu, kad kiekvienas maisto produktas turi savo unikalią grupę maistinių medţiagų: neskaldyti grūdai turi daug B grupės vitaminų ir skaidulinių medţiagų, vaisiai ir darţovės- vitamino C ir folio rūgšties šaltinis, pieno produktai- geriausias kalcio šaltinis, raudona mėsa- daug geleţies bei cinko, ţuvis- puikus omega 3 riebalų rūgščių šaltinis, riešutai ir augaliniai aliejai- turtingas pagrindinėmis riebalų rūgštimis ir vitamino E. Taigi kiekviena maisto grupė yra svarbi mūsų organizmui, tačiau mūsų organizmas reikalauja skirtingų šių medţiagų kiekių, todėl daugelis ţmonių turi sunkumų rasti tą pasiausvyrą, yra ţmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių prieţasčių, vartoja nepakankamą kiekį tam tikrų medţiagų. Mūsų organizmas turi gauti maţiau sočiųjų riebalų, druskos, cukraus ir maisto produktų turinčių didelį kaloringumą ir maţą maistinę vertę [58, 64].

2007 metais atliktas suaugusių Lietuvos ţmonių faktinės mitybos tyrimas parodė, kad daugumos gyventojų mityba nėra sveika. Energijos kiekis gautas su maistu atitinkamai tenkantis vyrams ir moterims buvo 2456 kcal ir 1766 kcal. 1997–1998 m. suaugusiu Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir gyvensenos tyrimų duomenimis, tiek vyrų, tiek moterų vidutinė paros maisto davinio energinė vertė buvo ne daug didesnė ir sudarė atitinkamai 2606 kcal ir 1953 kcal. Vertinant vidutinį riebalų suvartojimą nustatyta, kad riebalai tirtiems vyrams ir moterims tenka atitinkamai 44,9 proc. ir 41,9 proc. vidutinio paros maisto davinio energijos, tai sudaro per didelę paros maisto davinio energinės vertės dalį lyginat su PSO rekomenduojamu kiekiu (ne daugiau 30 proc.). Analizuojant bendrą angliavandenių suvartojimą paaiškėjo, kad 2007 m. vidutiniame vyrų ir moterų paros maisto davinyje jų dalis sudarė atitinkamai 38,9 proc. ir 42,9 proc. davinio

energinės vertės, t. y. maţiau negu rekomenduojama paros maistinių medţiagų ir energijos normas (pagal PSO rekomendacijas angliavandenių kilmės kalorijos turetų sudaryti 55–75 proc. davinio energinės vertės), didesnę bendro angliavandenių kiekio sudarė cukrus. Vertinant baltymų paros suvartojimą paţymetina, kad vyrų vidutiniame paros maisto davinyje baltyminės kilmės kalorijos sudarė 16,5 proc., moteru –16,7 proc. davinio energinės vertės, t. y. neţymiai daugiau negu rekomenduojama (rekomenduojama 10–15proc. maisto davinio energinės vertės) [65, 66].

Finbalt Health Monitor tyrimo duomenimis, lietuviai beveik du kartus daugiau nei suomių ir šiek tiek maţiau nei estų sumuštiniams sutepti vartojo sviestą. Taipogi lietuviai daţniau gėrė riebų pieną: 50 proc vyrų ir 47 proc. moterų, kai tuo tarpu suomiai gėrė riebų pieną vos 6 proc. vyrų ir tik 3 proc. moterų. Lietuvoje kasdien valgančių darţoves gyventojų buvo beveik du kartus maţiau nei Suomijoje [67].

Studentų mityba kaip ir visos populiacijos mityba nėra sveika. R. Varatinskienės atlikto tyrimo 1993 metais duomenimis kas trečias vaikinas daţnai valgė mėsą, penktadalis studentų (27 proc. vaikinų ir 17,9 proc. merginų) maisto gamybai rinkdavosi gyvūlinės kilmės riebalus, 18 proc. vaikinų ir 27 proc. merginų piktnaudţiavo saldumynais, du trečdaliai studentų papildomai sūdė pagamintą maistą, penktadalis retai pusryčiaudavo. R. Stuko duomenimis studentai maitinosi nereguliariai: tik pusė tirtųjų (48,5 proc.) valgė 3 kartus per dieną, 28,3 proc. studentų valgė 4 kartus, o 16,1 proc,- maţiau nei 3 kartus per dieną. Didesnė dalis studentų valgydavo likus 3 valandom ikimiego, gausiai gėrė kavą. Maţai mityba keitėsi per 10 metų laikotarpį, tyrimo atlikto apie studentų mitybos ypatybes 2007 metais rezultatai maţai skyrėsi: didţioji dalis studentų nesilaikė mitybos reţimo daugiausia maisto produktų suvartojo vakare, mityba nesubalansuota: per daug vartojo riebalų, ypač gyvūlinės kilmės, per maţai vartojo augalinės kilmės riebalų, maţai ţuvies produktų, per maţai vartojo darţovių ir vaisių. Studentės daţniau nei vyrai vartojo augalinės kilmės riebalus, daugiau suvartojo darţovių, labiau laikėsi mitybos reţimo nei vaikinai, o vaikinai daugiau suvartoja alkoholinių gėrimų [2, 68, 69].

Kad studentai maitinasi nesveikai taipogi pagrindţia tyrimai atlikti kitose šalyse. Libane atlikto tyrimo 2008 metais duomenimis 61,4 proc. studentų valgė reguliariai, moterys parodė sveikesnius mitybos įgūdţius susijus su pusryčiu valgymu ir tam tikrų maisto produktų vartojimo daţnumo, 53,3 proc. studenčių valgė pusryčius kasdien arba 3-4 kartus per savaitę, palyginus su 52,1 proc. studentais vyrais. 30,5 proc. respondentų nurodė kasdien valgantys švieţius vaisius ir darţoves. Ištyrus Bialystoko medicinos universiteto studentus (Lenkija), daugiau kaip pusė studentų ir studenčių valgė ţuvį tik kartą per savaitę. Atlikus JAV studentų gyvensenos tyrimus nustatytas nepakankamas vaisių ir darţovių vartojimas, maţas įvairių produktų asortimentas, per daug vartoja riebaus maisto. Tik trečdalis tirtųjų studentų valgė vaisius ir darţoves bent 5 kartus

per savaitę (25 proc. moterų ir 28,1 proc. vyrų), 84,9 proc. moterų ir 69,9 proc. vyrų bent 2 kartus per savaitę pasirinkdavo greitą maistą, didelio kaloringumo [61, 70, 71].

Nesveika mityba ir maţas fizinis aktyvumas sąlygoja antsvorio bei nutukimo riziką. 2003 metų jaunimo rizikingos elgsenos tyrimo duomenimis, 27,0 proc. aukštųjų mokyklų studentų turi antsvorį arba linkę į nutukimą. Samelveiso universitete, Budapešte (Vengrija), ištyrus 264 studentus, antsvoris ir pilvinis nutukimas vyravo tarp vaikinų, kuriam didelės įtakos turėjo netinkama dieta ir ţinių apie sveiką mitybą stygius. JAV atlikto koledţų studentų tyrimas parodė, kad 35 proc. studentų kūno masės indeksas buvo didesnis nei 25, 46 proc. studentų bandė koreguoti antsvorį, iš jų 54 proc. moterų ir 41 proc. vyrų svorio kontrolei didino fizinį aktyvumą bei laikėsi dietos. Įdomi lyginamoji studija atlikta lyginant Japonijos ir Korėjos studentes. Japonijos studentės labiau nei Korėjos rūpinosi idealiu kūno masės indeksu (KMI) ir laikėsi mitybos reţimo. JAV, vertinant studentų mitybos įpročius, atsiţvelgiant į lytį, pastebėta, kad moterys labiau rūpinasi savo kūno svoriu, jo korekcijai naudoja fizinius pratimus [71, 72, 73, 74, 75].

1.4.2. Fizinis aktyvumas

Fizinis pasyvumas- tai tokia organizmo stadija, kurioje kūno judėjimas pasiekia minimaliausią tašką, pavyzdţiui laisvalaikio praleidimui yra pasirenkamas televizoriaus ţiūrėjimas, darbas prie kompiuterio, automobilio vairavimas. Tam kad fizinis aktyvumas būtų efektyvus, jis turi būti reguliarus, pakankamos trukmės ir intensyvumo. Australijos nacionalinėse rekomendacijose yra nurodoma, kad sveikatai daugiausia naudos turi reguliarus, vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, ne maţiau nei 30 minučių kasdien [58].

Sveikatą stiprina fiziškai aktyvi gyvensena, sportavimas laisvalaikiu, bet taipogi gerina savijautą, organizmo fizinį pajėgmą, gerina ţmogaus psichinę savijautą, maţina depresiją ir nerimą, gerina nuotaiką. Dėl fizinio pasyvumo ţmogus turi didesnę riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, maţėja darbingumas, didesnė nutukimo rizika. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, fiziškai neaktyvių ţmonių mirtingumo rizika yra 1,2- 2 kartus didesnė nei fiziškai aktyvių. Veiksmingiausias kūno masės reguliavimo būdas- fizinis aktyvumas kartu su mitybos įpročių korekcija. Fizinis aktyvumas taipigi svarbus vėţio profilaktikai, sumaţina storosios ţarnos, krūties po menopauzės, gimdos gleivinės vėţio riziką [1, 6, 13, 14].

Kiekvienais metais miršta apie 1,9 mln. ţmonių dėl fizinio pasyvumo, todėl PSO priėmė sprendimą priimti „Globalinę mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją“, kurią priėmė ir patvirtino 2004 metais, kurioje siekiama ţenkliai sumaţinti mirčių skaičių bei skatinti sveiką

mitybą ir fizinį aktyvumą. Taipogi 2002 metų geguţę PSO pasiūlė šalims narėms švęsti „Judėk sveikatos labui“ dieną [76].

Tiriant Lietuvos populiacijos fizinį aktyvumą 1998 metaisbuvo gauti tokie duomenys: tik 15,9 proc. vyrų ir 13,5 proc. moterų mankštinasi kasdien, bent kartą per savaitę mankštinasi 25,7 proc. vyrų ir 24,6 proc. moterų, daugiau kaip trešdalis Lietuvos gyventojų mankštinosi tik kelis kartus per metus ar net dar rečiau. Tas pats tyrimas atliktas 2001 metais parodė panašius rezultatus: 28,5 proc. apklaustųjų laisvalaikiu mankštinosi ir sportavo bent 30 min. keturis kartus per savaitę ir daţniau, trečdalis tirtųjų į darbą vyko automobiliu arba eidami į darbą ar vaţiuodami dviračiu sugaišo maţiau nei 15 min. per dieną [77, 78].

Panašūs rezultatai gauti tiriant studentų fizinį aktyvumą. R. Varatinskienės tyrimo atlikto 1993 metais duomenimis studentai per dieną sėdi apie 7,28 val., merginos ilgiau nei vaikinai. Kas trečias vaikinas ir kas antra mergina niekada nesportavo. Šita situacija negerėja tiek Lietuvoje tiek pasaulyje ir išlieka panaši. Fiziškai nepakankamai aktyvūs buvo kas antra moteris ir kas trečias vaikinas. Australijos tyrimo duomenimis, nereguliariai laisvalaikiu sportavo kas aštuntas vaikinas ir kas šešta mergina. JAV mokslininkai apklausus 800 privačių universitetų studentų nustatė, kad 3 kartus per savaitę ir daţniau fiziškai aktyvūs buvo 54 proc. studentų, 1-2 kartus- 28 proc. apklaustųjų. Fizinio aktyvumo skirtumų tarp lyčių nebuvo nustatytas. Pagal Kalifornijos tyrimo rezultatus vyrai buvo šiek tiek (atitinkamai 49,2 proc. vyrų ir 40,3 proc. moterų) fiziškai aktyvesni. Juodaodţių JAV studentų fizinis aktyvumas yra didesnis nei baltųjų. Australijoje net 40 proc. studentų yra fiziškai pasyvūs, taip pat nustatyta, kad vyrai vėl buvo aktyvesni nei moterys. JAV atlikti tyrimai rodo, kad studentų fizinis aktyvumas išlieka nepakankamas, aukštosios mokyklos į savo programas turėtų įtraukti kasdienius fizinio lavinimo uţsiėmimus, siekdamos sveikatos labui formuoti bei skatinti fizinio aktyvumo įgūdţius [68, 79].

PSO pabrėţia, kad ugdant fizinį aktyvumą labai svarbu sudaryti palankią aplinką: sukurti tinkamą miestų transporto infrastruktūrą, didinti pėsčiųjų ir dviračių takų skaičių bei ilgį, steigti sporto aikštynus, gerinti sporto įrenginių prieinamumą ir kt. Būtina sukurti efektyvią fizinio ugdymo sistemą, įtvirtinančią gyventojams fizinio tobulėjimo poreikį, padedančią stiprinti sveikatą [76].

2.

TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

2.1. Tiriamojo kontingento atranka ir apklausų organizavimas

Tyrimo objektas: Kauno medicinos universitete besimokantys visų kursų uţsienio ir lietuvių studentai. Buvo tirti tuo tikslu, kad galėtumėme įvertinti jų turimas ţinias, poţiūrį bei mitybos įpročius. Buvo numatyta apklausti visus uţsienio studentus (n=200), kurie mokosi mediciną, farmaciją bei odontologiją visuose kursuose, todėl nebuvo taikyta jiems jokia atrankos metodika. Lietuvių studentai buvo apklausti atsitiktinės atrankos metodu, paėmus tam tikro kurso vieną grupę, taip pat iš medicinos, farmacijos bei odontologijos kursų, atrinkta imtis n=200. Pasirinkti visi uţsienio studentai todėl, kad jų maţa populiacija lyginant su lietuvių studentais.

Respondentai buvo apklausti naudojantis anoniminį anketinį apklausos būdą. Remiantis tarptautinių mitybos tyrimų pavyzdţiu buvo sukurta speciali anketa, kurią sudarė 57 klausimai, kurie suskirstyti į keturias dalis: bendri klausimai, klausimai apie ţinias, poţiūrį ir mitybos įpročius vertinantys klausimai. Klausimai buvo imti iš tarptautinių tyrimų: Finbalt Health Monitor, HBSC 2001/02, Development of general nutrition knowledge questionnaire for adults (K. Parment er and J. Wardle), bei iš kitų magistro-disertacijų klausimynų. Uţsienio studentams vienas klausimas buvo iš dviejų dalių, tuo tikslu įvertinti mitybos įpročių pasikeitimą dabar kai gyvena Lietuvoje ir tuomet kai gyveno savo šalyje. Anketa sudaryta dviem kalbomis anglų ir lietuvių. Studentams buvo nurodyta, kad kai kuriuose klausimuose galimi keli atsakymų variantai, nurodyta, kad anketa yra anoniminė ir jų dalyvavimas yra savanoriškas (anketos pavyzdį ţr. prieduose).

Bandomasis anketos tyrimas buvo atliktas geguţės mėnesį apklausus 10 lietuvių ir 10 uţsienio studentus, norint patikrinti klausimyną, ar klausimai yra suprantami, nėra dviprasmiškumo. Visi tiriamieji suprato pateiktus klausimus, teigė, kad klausimai suprantami ir nedviprasmiški. Anketinė apklausa buvo vykdoma 2009 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais, Kauno medicinos universitete, prieš atliekant tyrimą buvo gautas bioetikos leidimas (2009 05 19) tyrimui atlikti. Anketos uţpildymui buvo skirta 10-15 minučių paskaitos metu arba laisvu studentų laiku namuose.

2.2. Demografinė ir socialinė respondų charakteristika

Pagal parengtą anoniminę anketą buvo išdalinta 200 anketų lietuviams studentams bei toks pat jų kiekis uţsienio studentams. Atgal sugrįţo 184 lietuvių studentų anketos iš kurių

kurių teisingai ir iki galo uţpildytos buvo 167 anketos. Lietuvių studentų atsakomumas 87,5 proc., uţsienio- 83,5 proc. Kaip tiriamieji pasiskirstė pagal lytį, bei amţių ţiūrėkite į 2 lentelę.

2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir amţių. Lietuviai studentai n (proc.) Uţsienio studentai n (proc.) Amţiaus vidurkis lietuvių studentų Amţiaus vidurkis uţsienio studentų

Moterys 135 (77,1 proc.) 57 (34,1 proc.) 21,5 m. 22,6 m.

Vyrai 40 (22,9 proc.) 110 (65,9 proc.) 21,52 m. 24,13 m.

Viso: 175 167 - -

Pasiskirstymą tiriamų studentų pagal tai kokiame kurse mokosi ţiūrėkite 3 lentelę. 3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal kursą.

Kursas Lietuviai studentai (n, proc.) Uţsienio studentai (n, proc.)

I 36 (20,6 proc.) 9 (5,4 proc.)

II 45 (25,7 proc.) 28 (16,8 proc.)

III 31 (17,7 proc.) 58 (34,7 proc.)

IV 25 (14,3 proc.) 23 (13,8 proc.)

V 6 (3,4 proc.) 30 (18 proc.)

VI 32 (18,3 proc.) 19 (11,4 proc.)

Tarp uţsienio studentų pagal kilmės šalį vyravo studentai iš Izraelio, Rytų šalių (Libano, Pakistano, Irano) bei Europos šalių (ţr. 4 lentelė).

4 lentelė. Uţsienio studentų pasiskirstymas pagal kilmės šalį.

Kilmės šalis Abs. Skaičius (proc.)

Izraelis 45 (26,9 proc.)

Europos šalys 42 (25,1 proc.)

Libanas, Pakistanas, Iranas 39 (23,3 proc.)

Indija 20 (11,9 proc.)

Afrikos šalys 9 (5,4 proc.)

Azijos šalys 8 (4,8 proc.)

Š. Ir P. Amerika 4 (2,4 proc.)

2.3. Statistinė duomenų analizė

Rezultatų apdorojimui buvo naudojamas programinis statistinis duomenų paketas SPSS (Statistical Package for Social Science) 16,0 for Windows versija. Pirmiausia duomenys buvo suvesti į EXCEL 2007 programą vėliau perkelti apdorojimui į SPSS programą. Hipotezėms, kad poţymiai tarpusavyje susiję tikrinti skaičiuotas chi kvadrato ( 2) kriterijus. Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas 95 procentų reikšmingumo lygmuo (p<0,05- reikšmingas, p< 0,01- labai reikšmingas, p<0,001- ypatingai reikšmingas). Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelių bei grafikų pavidalu.