Gražvydas Skarbalius
5 kursas, 12 grupėŠYPSENOS ESTETIKOS KRITERIJŲ VERTINIMAS TARP
LSMU ODONTOLOGIJOS FAKULTETO AUKŠTESNIOJO
KURSO STUDENTŲ
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas
Gyd. doc. Arūnas Vasiliauskas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
ŠYPSENOS ESTETIKOS KRITERIJŲ VERTINIMAS TARP LSMU ODONTOLOGIJOS FAKULTETO AUKŠTESNIOJO KURSO STUDENTŲ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20...m... 20...m...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil
.N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos
naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
0,3 0,1 0
11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai,
įranga ir pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų
statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas,
vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5
balo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS
SANTRAUKA ...8 SUMMARY ...9 ĮVADAS ...10 1. LITERATŪROS APŽVALGA...12 1.1 Estetikos samprata...121.2 Šypsenos analizės reikšmė...12
1.3 Šypsenos tipai...14
1.4 Šypsenos kriterijai...14
1.4.1 Šypsenos komponentai...14
1.4.2 Šypsenos charakteristikos...15
2. MEDŽIAGA IR METODAI ...17
2.1 Imties dydžio nustatymas...17
2.2 Tiriamieji...17
2.3 Fotografijų standartizavimas ir šypsenos charakteristikos...17
2.4 Tyrimo metu naudoti statistiniai metodai...18
ŠYPSENOS ESTETIKOS KRITERIJŲ VERTINIMAS TARP LSMU ODONTOLOGIJOS FAKULTETO AUKŠTESNIOJO KURSO STUDENTŲ
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Estetinė šypsena nustatoma pagal įvairias sudedamąsias
veido dalis. Suvokiant atitinkamus šypsenos elementus, svarbu tinkamai juos įvertinti, nes egzistuoja skirtingas grožio suvokimas. Tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti tarp LSMU aukštesniojo kursų odontologijos fakulteto studentų skirtingas šypsenos charakteristikas.
Medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete su 427 Lietuvos ir
užsienio odontologijos studentais, duomenys surinkti iš trijų dalių anketų. Pirmoje dalyje buvo klausimai apie socialinius ir demografinius elementus: lytis, amžius, tautybė ir studijų metai. Antros dalies klausimai apie veido estetines savybes. Trečiojoje dalyje pateikta 18 skirtingų šypsenų, kuriuos buvo surinktos iš LSMU Ortodontijos klinikos „Dolphin imaging 11“ (Dolphin Imaging and
Management Solution) duomenų sistemos bazės. Šypsenos charakteristikos suskirstytos į 4 grupes:
dantų – lūpų; dantų – dantenų; dantų; dantų lankų analizė. Naudota skaitmeninė reitingo skalė nuo 1 iki 5; 1 yra geriausia, o 5 yra blogiausia estetinė vertė. Statistinė analizė atlikta IBM SPSS Statistics 22.0 programa, naudojant Mann–Whitney U testą ir Pearson chi kvadrato testą.
Rezultatai. Tyrimą sudarė 333 Lietuvos ir 94 užsienio odontologijos fakulteto studentai, iš kurių 132
(30,91%) vyrai ir 295 (69.09%) moterys. Nustatyti statistiškai reikšmingi lyčių vertinimo skirtumai. Palyginus juos 41,69% moterų ir 32,58% (p<0,005) vyrų buvo sutelkę dėmesį į dantis. Vertinant dantenų šypseną, aukso proporciją, įstrižą dantų sukandimo liniją ir dantų susigrūdimą moterys kritiškesnės negu vyrai. Hipodontija klasifikuojama kaip blogiausia šypsenos funkcija su vidutine verte 4,71.
Išvados. Labiausiai nepriimtina šypsenos charakteristika studentams odontologams buvo hipodontija,
dantenų šypsena, atvirkštinė sukandimo linija ir dantų susigrūdimas.
SMILE AESTHETICS CRITERIA ASSESSMENT BETWEEN SENIOR
STUDENTS OF LUHS FACULTY OF ODONTOLOGY
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Aesthetic Smile determined by the various
components. Recognizing the respective elements of a smile, it is important to properly evaluate them, because there is a different perception of beauty. Purpose of the study was to evaluate and compare the perception of senior dental students fromLithuanian University of Health Sciences to different smile characteristics.
Material and the methods.Study was carried out among 427 Lithuanian and foreign dental students of of Lithuanian University of Health Sciences. Data was collected from the trinary questionnaires. First
part included questions on socio-demographic items comprising gender, age, nationality and years of study. Second part consisted of questions about facial aesthetic features. The third part presented 18 different smile photos which were collected from Lithuanian University of Health Sciences Clinic of Orthodontics „Dolphin imaging 11“ (Dolphin Imaging and Management Solution). Smile characteristics were divided into 4 groups: dento-labial analysis; dento-gingival analysis; dental analysis; dental arch analysis. We used a numerical rating scale from 1 to 5; 1 being the best and 5 being the worst aesthetic value. The statistical analysis was performed using the IBM SPSS Statistics 22.0 the Pearson’s chi-squared, the Mann–Whitney U tests.
Results.The study comprised of 333 Lithuanian and 94 foreign dental students including 132 (30.91%)
men and 295 (69.09%) women. Statistically significant differences were found between genders: 41.69% of women were focusing on persons teeth when communicating comparing to 32.58% of men (p<0.005). Women were more critical than men evaluating gingival smile, golden proportion, occlusal cant and teeth crowding. Hypodontia ranked as the worst smile feature with the mean value of 4.71.
Conclusions. The most distracting characteristics in determining smile attractiveness among dental
students were hypodontia, gummy smile, reverse occlusal plane and teeth crowding.
10
ĮVADAS
Šiuolaikinis šypsenos dizainas yra palyginti nauja koncepcija bei filosofija, kuri nuolat vystosi [1]. Šypsena vaidina svarbų vaidmenį, sudarant pirmąjį įspūdį apie žmogų. Įvairūs veiksniai turi įtakos šypsenai ir estetikai. Atskiri faktoriai turi atitinkamos reikšmės, tačiau estetiškai vertinama yra kaip visuma [2]. Pasak Webster, „Šypsena – veido išraiškos kaita, kuria galima išreikšti emocijas bei būsenas: malonumą, meilę, kančią, ironiją, pajuoką ir kita“ [3]. Harmoningai estetikai svarbios dalys: veidas, dantys ir tam tikri papildomi faktoriai, lemiantys harmoniją. Šypsenos dizainas turi apimti tiek veido, tiek dantų analizę [4]. Patraukli ir maloni šypsena akivaizdžiai pagerina pirminį įspūdį, kuris didina asmens pripažinimą ir integraciją visuomenėje. Tai yra daugiau negu komunikacija. Veido patrauklumas ir estetinė šypsena svarbi asmenybei ir psichologinei gerovei [5].
Veido patrauklumas apibrėžia asmenybę, kurios šypsena yra statinis ir dinaminis santykis su dantimis ir veidą palaikančiomis minkštųjų audinių struktūromis. Šypsenos analizė apima priekinius dantis, jų proporcijas, formą, spalvą taip pat dantenas – jų aukštį bei dantų lankus. Paprastai šypsena vertinama iš priekio [6]. Estetiką lemia tam tikri bruožai, kurie tarpusavyje harmoningai deri – tai anatominės savybės: veido kaulai, raumenys, riebalų pasiskirstymas ir odos tekstūra. Trys veido iškilumai: nosis, skruostikaulio pakyla ir smakras su prisitvirtinusiais raumenimis apibrėžia veido topografiją [7].
Plačiai žinomas populiarus posakis: „Šypsena yra mūsų vizitinė kortelė.“ Yra mokslinių įrodymų, kad šypsena svarbiausias elementas dantų – veido kontekste, nes burna yra vienas iš pagrindinių dėmesio centrų veide. Dėl šios priežasties vertindami šypseną, galime išskirti svarbų aspektą: šypsena yra dominuojantis komponentas veido zonoje [8].
Kyla problema, kadangi dauguma šypsenos elementų, kurie svarbūs estetikai, gali būti įvertinti ne taip, kaip yra priimami visuomenėje ir todėl atsiranda skirtingas grožio suvokimas.
11 Darbe iškeltos dvi hipotezės:
H1) Odontologijos fakulteto IV ir V kurso, studentai išskirs visuomenėje ir pasaulyje suformuotus nepriimtinus šypsenos elementus, kurie yra labiausiai nepriimtini ir aprašyti literatūroje.
H2) Šypsenos kriterijus vaikinai ir merginos vertins skirtingai.
Tyrimo metu keliami uždaviniai:
1) Apklausos duomenimis išsiaiškinti apklaustųjų IV ir V kurso LSMU odontologijos fakulteto studentų lietuvių ir užsieniečių šypsenos estetikos vertinimo skirtumus.
2) Apklausos duomenimis išaiškinti labiausiai priimtinus ir nepriimtinus šypsenos bruožus.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Estetikos samprata
Estetika – subjektyvi sąvoka, todėl esama skirtumų tarp asmenų ir kultūrų skirtingumo tendenciją [8]. Vertinant estetiką ir funkciją gali kilti nesuderinamumas. Individualios ir kultūros charakteristikos turi įtakos vertinant šypsenos bruožus. Nacionaliniai kultūros bruožai gali pakeisti bendrą grožio suvokimą [9]. Šypsojimasis yra komunikacija, individuali asmenybės ir gerovės priemonė susijusi su šypsenos estetika [10]. Akcentuojant bendrą estetiką labai didelė šypsenos svarba. Ortodontijos literatūroje yra keliamos hipotezės, kuriomis spėjama, kad šypsenos dizainas ir gydymas yra siejamas su bendra šypsenos estetika. Analizuojant šypseną ir remiantis įvairių sudedamųjų dalių gautais vidurkiais galima nurodyti optimalų standartą, kuriuo kuriamos šypsenos estetikos gairės [11].
Skirtingų etninių grupių yra daug veido proporcijos variacijų, todėl atliekami tyrimai, kurie skirti įvertinti atitinkamiems kriterijams. Grožio samprata keičiasi periodiškai su amžiumi ir toliau plėtojama. Veidas yra gražus, harmoningas bei funkciškas, jeigu atskiri komponentai yra proporcingi - tai vadinamas veido pusiausvyra. Malonus, harmoningas veidas yra laikomas privalumu norint įgyti socialinį statusą [12].
Žinomas posakis „Grožis slypi pašnekovo akyse“ sako, kad veido patrauklumo vertinimas ypač sudėtingas. Keliamas klausimas, ar grožis yra – tai ką suvokia akis, ar grožio suvokimas turi mokslinį pagrindimą? Kodėl vienas veidas laikomas patraukliu, o kitas ne? Ir kas lemia mūsų sprendimą apie estetiką? Egzistuoja tam tikros gairės, pagal kurias žmonės mėgina suvokti estetiką. Ricketts, vienas iš pirmųjų ortodontų, kuris kreipė dėmesį į minkštųjų ir kietųjų audinių tarpusavio santykius. Pasak Filho ir kitų autorių, egzistuoja ryšys tarp dieviškosios proporcijos ir veido estetikos [13]. Ideali kūno simetrija – tai daugiau teorinė koncepcija ir retai egzistuoja. Teigiama, kad visuomet veide yra nežymi asimetrija ir tai suteikia savotiško grožio. Veido estetikos vertinimas yra svarbus veiksnys diagnozuojant ir planuojant gydymą [14].
1.2 Šypsenos analizės reikšmė
13 paradigmos iki idealaus sukandimo. Idealus sąkandis – tai pagrindinis funkcinis ortodontų tikslas, tačiau estetika greta einantis veiksnys. Šypsena vaidina svarbų vaidmenį ortodontiniam gydymui planuoti ir diagnozuoti. Tai buvo pripažinta nuo pat pradžių, o dabartinėje visuomenėje estetika, atrodo, vaidina pagrindinį vaidmenį formuoti socialiniam įvaizdžiui [15].
Bandymas suprasti matematines formules, supaprastinti proporcijas per geometrines sąvokas iki grožio balanso formos yra tokia sena kaip žmogaus civilizacija. Žmogaus kūno proporcijų analizė kelia anatomų, mokslininkų, gydytojų odontologų, menininkų ir estetikų susidomėjimą. Veidas - viena išraiškingiausių kūno dalių [16]. Daugelis žmonių nori funkciškos ir estetiškos šypsenos. Šypsenos analizė neatsiejamas odontologų bei kitų sričių specialistų objektas. Vertindamas paciento šypseną, gydytojas įsivaizduoja visus galimus šypsenos korekcijos variantus [17].
Anthony su bendraautoriais tvirtina, jog sudarant gydymo planą pagrindinis dėmesys kreipiamas į veidą iš priekio [18]. Šypsenos dizainas turi apimti tam tikrus elementus: 1 veido, 2 dantų - veido, 3 dantų - lūpų, 4 dantų – dantenų, 5 dantų analizes. Visi elementai tarpusavyje glaudžiai susiję, keičiant vieną yra poveikis kitam estetikos elementui. Visa vertinimo eiga pagrįsta nuoseklumu - pradedant makroanalize ir pereinant į mikroanalizę. Ši eiga – tai tik būdas sistemingai įvertinti pacientą. Šypsenos analizės vertinimas prasideda atitinkamų elementų stebėjimu. Yra tam tikros gairės, kurios turi įtakos gydymo eigai. Nepaisant to, kaip patraukliai atrodo dantys, jei jie yra nesusiję su veido struktūromis, – rezultatas bus nepriimtinas ir neestetiškas [19].
14
1.3 Šypsenos tipai
Išskiriama dviejų tipų šypsena: natūrali ir priverstinė. Natūrali – tai nevalinga šypsena, kuri atsiranda dėl teigiamų emocijų [5]. Ši šypsena perteikia teigiamą emociją. Tam tikras šypsenos skirtumas priklauso nuo funkcinių ir morfologinių sąlygų. Funkciškai, tikra šypsena perteikia jausmus, malonumą [20]. Šypsojimosi metu maksimaliai juda viršutinė ir apatinė lūpos, maksimaliai matomas priekinis dantų, dantenų vaizdas. Priverstinė - tai savanoriško pobūdžio, vadinama kaip socialinė šypsena, kuri naudojama pasisveikinti [5]. Socialinė šypsena – suklastota, perteikia neigiamus jausmus (aroganciją, panieką, sutrikimą, sarkazmą) ar paprasčiausiai vaizduoja socialinę mandagumo išraišką [20].
Pasak, Rubin, yra trys šypsenos tipai (1pav.): 1) čiaupi (commissure smile) – šypsena, kuria žmonės įprastai sveikinasi socialiniame kontekste, neįprastose vietose, dar žinoma kaip Monos Lizos šypsena. 2) Socialinė – tai savanoriška asmens šypsena, naudojama socialinėse situacijose, autoportretuose [21]. Šypsenos bruožas - viršutinė lūpa pakilusi ir matomas viršutinis dantų lakas. Ši šypsena pasaulyje priimtiniausia. 3) Spontaninė – šypsena ne savo noru, kai viršutinė ir apatinė lūpa maksimaliai įsitempusios bei maksimaliai matomi dantys [8].
1pav. Šypsenų tipai pagal Rubiną: 1) Čiaupi, 2) Socialinė, 3) Spontaninė
Machado AW.10 commandments of smile esthetics. Dental Press J Orthod. 2014; 19(4): 136–157.
1.4 Šypsenos kriterijai
1.4.1 Šypsenos komponentai
15 lankas, 2) viršutinių centrinių kandžių santykis ir simetrija, 3) priekinių dantų santykis, 4) diastema, 5) dantenų vaizdas, 6) dantenų lygio ekspozicija, 7) burnos koridorius, 8) dantų vidurio linija, 9) detalės – dantų spalva, anatominė forma, 10) lūpų apimtis [8].
1.4.2 Šypsenos charakteristikos
Literatūroje aprašyta, kad yra stiprus ryšys tarp fizinės išvaizdos ir socialinio patrauklumo [23]. Garcia ir kiti autoriai pastebėjo, jog žmonės yra linkę pradėti pokalbius su fiziškai patraukliais žmonėmis. Jaunimui fizinis patrauklumas yra svarbus veiksnys, darantis įtaką socialiniams santykiams ir fiziniam gyvenimui. Veido išvaizda vaidina svarbų vaidmenį fiziniam patrauklumui nustatyti. Veidas yra vienas pagrindinių kūno traukos centrų, kuris sukelia teigiamas emocines reakcijas [24].
Šiuolaikiniame pasaulyje estetika labai vertinama. Daugeliu atvejų žmones vertina dažniau pagal išvaizdą, o ne pagal asmenybę. Kai kalbama apie kūno estetiką, veidas yra labiausiai matomas ir vertinamas negu likusios kitos kūno dalys [25]. Labai sunku išskirti grožio kriterijus ir sukurti standartus, kurie turėtų nurodyti, kaip šypsena turėtų atrodyti. Kiekvieno vertintojo estetikos suvokimas skiriasi dėl asmenybės ir asmeninės patirties, kuri įgyjama socialinėje aplinkoje [26].
Skruostinis koridorius – abipusė erdvė tarp šoninių dantų prieanginių paviršių ir skruosto gleivinės. Literatūroje nustatyti trijų tipų skruostiniai koridoriai: a) platus koridorius - viršutinis dantų lankas yra susiaurėjęs, b) tarpinis koridorius – viršutinis dantų lankas proporcingo dydžio, c) siauras arba neegzistuojantis koridorius- viršutinis dantų lankas užpildo erdvę iki skruosto gleivinės. Nors kai kurie tyrimai rodo, kad skirtingi skruostiniai koridoriai neturi reikšmės estetikai, tačiau yra ir prieštaravimų. Nustatyta, kad tarpinio tipo skruostinis koridorius laikomas idealiu [8].
Dantenų audiniai – tai vienas iš estetikos elementų, į kurį reikia atsižvelgti. Analizuojami dantenų komponentai: spalva, konsistencija, dantenų prisitvirtinimo lygis. Atkreipiamas dėmesys, ar dantenos uždegiminės, kraujuojančios. Taip pat vertinama recesija, papila tarpdantinio kontakto spenelis (papilla). Vadovėliuose nurodoma, kad ilčių ir centrinių kandžių dantenų riba turi būti vienoje linijoje, o šoninių kandžių dantenų riba šiek tiek žemiau pastarosios linijos. Toks parametras užtikrina maksimalią šypsenos estetiką [8].
16 Grožis ir veido patrauklumas lengvai nustatomas, tačiau sunkiai įvertinamas. Nepaisant subjektyvios nuomonės, gali būti bandoma nustatyti estetiką vertinant skaičiais ir geometrija [28]. Aukso santykis žinomas kaip dieviškoji proporcija. Ji žymima simboliu Φ (phi) ir jo reikšmė – iracionalus skaičius 1.618033988 [29]. Ricketts auksinė proporcija skirta nustatyti ir įvertinti santykius tarp įvairių elementų, kurie turi įtakos veido patrauklumui. Dieviškoji proporcija nėra absoliutus veiksnys, kuris lemia patrauklumą. Veido bruožai yra individualus estetinis pobūdis, o ne tik vertinimas proporcijomis. Jeigu yra taikoma dieviškoji proporcija planuojant ortodontinį ar ortognatinį gydymą, ši proporcija turėtų būti naudojama kaip bendro pobūdžio rekomendacija su kitomis nusistovėjusiomis gydymo metodikomis [30,31].
17
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1 Imties dydžio nustatymas
Galutinis imties dydis 420 buvo nustatytas esant tyrimo galiai 0,8, kai I rūšies klaida 0,05 atlikus analizę G*Power (Version 3.1.9.2) programa.
2.2 Tiriamieji
Tyrime dalyvavo 427 lietuviai ir užsieniečiai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto ketvirto ir penkto kurso studentai. Darbas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Ortodontijos klinikoje, tyrimo laikotarpis 2012-2017 metai. Tyrimui vykdyti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (NR. BEC – OF – 62) (1Priedas).
Aukštesniojo kurso odontologijos studentams išdalinta 450 klausimynų lietuvių ir anglų kalbomis. (2 Priedas) Iš viso 427 anketų duomenys įtraukti į statistinę analizę. Anketos su nepilnais atsakymais tyrime nepanaudotos. Klausimynai buvo sudaryti iš trijų dalių. Pirmos dalies klausimai buvo apie socialius ir demografinius elementus: lytis, amžius, tautybė ir studijų metai. Antros dalies klausimai - apie veido estetines savybes. Trečiojoje dalyje buvo vertinama 18 skirtingų šypsenos nuotraukų, kurios buvo surinktos iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ortodontijos klinikos “Dolphin imaging 11” (Dolphin Imaging and Management Solution) sistemos duomenų bazės.
2.3 Fotografijų standartizavimas ir šypsenos charakteristikos
18
2.4 Tyrimo metu naudojami statistiniai metodai
Statistinė analizė buvo atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 22.0 programinę versiją. Aprašomoji statistika nustatyta tokių reikšmių kaip aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis (SD) remiantis atsakiusiųjų dažniu ir procentinėmis reikšmėmis. Norint palyginti skirtumus tarp dviejų nepriklausomų sociodemografinių grupių (lytis, tautybė, studijų metai) ir priklausomo kintamojo rezultatų (nuotraukų reikšmėmis) buvo naudojamas Mann–Whitney U testas. Pearson chi kvadrato (X2) testas buvo naudojamas respondentų sociodemografinės informacijos statistikos reikšmingumui ir antros dalies klausimų skirtumams įvertinti. Reikšmingumo lygis nustatytas 0,05.
Lentelė nr. 1 Šypsenos charakteristikos
POŽYMIS APIBŪDINIMAS DA NTŲ – L ŪPŲ AN A L IZ Ė Dantenų šypsena
Dantenų visuma šypsenos metu. Idealu, kai dantenų ekspozicija virš kandžių matoma 0-1mm. Viršutinio žandikaulio vidurio linijos poslinkis
Santykis tarp viršutinio žandikaulio dantų vidurio linijos ir veido vidurio linijos iki filtrum centro. Pagal apibrėžimą 0mm laikomas idealiu, leistinas neatitikimas 2mm.
Skruostinis koridorius
Šypsenos metu abiejuose burnos kampuose matomi plyšiai, kurie susidaro tarp viršutinių krūminių dantų skruostinių paviršių ir burnos gleivinės. Bendras plotas apskaičiuojamas procentais. Gali būti: platus, tarpinis, siauras. DA NTŲ – DA NTE NŲ AN ALIZ Ė Dantenų krašto neatitikimas
Dantenų vertikalaus aukščio neatitikimas. Ilčių ir centrinių kandžių dantenų riba turi sutapti, o šoninių kandžių dantenų riba turi būti šiek tiek žemiau.
Burnos higiena
Prasta burnos higiena – minkštas ir kietas apnašas ant dantų ir dantenų bei po jomis. Apnašas – gelsvos spalvos lipnios konsistencijos plėvelė turinti mikroorganizmo ir pigmento.
Dantenų recesija
Dantenų krašto atsitraukimas nuo danties vainiko kaklelio srities - šaknies link. D AN T Ų A NA L IZ
Ė Diastema Priekinių Didesnis nei 0,5 mm tarpas tarp centrinių kandžių
dantų atsikišimas
Padidėjęs horizontalus viršutinių kandžių perdengimas apatinių kandžių atžvilgiu. Norma 2-3mm.
Kandžių vidurio linijos neatitikimas
19
1 2 3 3,5 4 5
Puiki estetika Gera estetika Patenkinama Nepriimtina Visiškai nepriimtina
estetika estetika estetika
2pav. Šypsenos elementų vertinimo skalė.
Hipodontija Įgimtas dantų trūkumas. Apibūdinama kaip vieno ar keleto dantų nebuvimu.
Spalvos pakitimas priekinių dantų srityje
Nenormali dantų spalva, atspalvis, skaidrumas. Išorinis pigmentinių dėmių kaupimasis ant danties paviršiaus. Vidinis spalvos pokytis dėl pigmento absorbcijos.
Aukso proporcija
Priekinių dantų vainikų pločio aukščio santykis. Aukso proporcijos santykis tarp centrinių, šoninių kandžių ir ilčių turėtų būti: 1,62:1:0,62.
D AN T Ų LAN KŲ AN A L IZ Ė Įstriža dantų lanko linija
Apibūdinama kaip objekto sukimasis apie išilginę ašį. Okliuzinės plokštumos nukrypimas nuo horizontalios ašies, kuri matoma šypsantis. Ideali 0⁰ šio kintamojo.
Išgaubta sukandimo linija
Santykis tarp viršutinių kandžių kandamųjų kraštų kreivės ir apatinės lūpos viršutinės sienos paviršiaus. Žiūrint iš priekio stebima išgaubta kreivė.
Plokščia sukandimo linija
Santykis tarp viršutinio žandikaulio priekinių dantų kandamųjų kraštų kreivės ir apatinės lūpos viršutinės sienos kreivės, ji nėra lygiagreti su plokščia viršutinių kandžių kreive iki apatinės lūpos viršutinės sienos. Atvirkštinė
sukandimo linija
Santykis tarp viršutinio žandikaulio priekinių dantų kandamųjų kraštų kreivės ir apatinės lūpos viršutinės sienos kreivės.
20
3. REZULTATAI
Šiame tyrime dalyvavo 333 Lietuvos ir 94 užsienio LSMU Odontologijos fakulteto aukštesniojo kurso studentai, iš kurių 132 (30,91%) vyrai ir 295 (69.09%) moterys. Kiti sociodemografiniai duomenys pateikti 2 lentelėje.
Stebima 21 tautybių įvairovė (3 pav.). Pagal tautybes statistinio reikšmingumo skaičiavimas netaikytas, kadangi yra didelis išsibarstymas. Taip pat nelygintos amžiaus grupės, nes didžiąją studentų dalį sudarė studentai iki 25-erių metų amžiaus (88,99%).
Lentelė Nr2. Studentų dalyvavusių apklausoje duomenys.
Respondentai Kursas Tautybė Amžius
Vyrai Moterys 4 5 Lietuviai Užsieniečiai ≤25 >25 Studentai (n, %) 132 30,91% 295 69,09% 172 40,28% 255 59,72% 333 77,99% 94 22,01% 380 88,99% 47 11,01% Viso (n,%) 427 (100%) 427 (100%) 427 (100%) 427 (100%) n- respondentų skaičius; % - procentinis respondentų skaičius
21
96,25% 3,75%
Taip Ne
Į klausimą „Ar pastebite kitų žmonių šypsenas?“ beveik visi apklaustieji (99,06%) atsakė teigiamai (4 pav.).
4 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „ Ar pastebite kitų žmonių šypsenas?“ pasiskirstymas.
Vertindami atsakymą į klausimą „Ar šypsena yra vienas pagrindinių veido estetiškumo bruožų? “ daroma išvada, kad šypsena svarbus elementas, formuojantis veido estetiką (5 pav.).
5 pav. Apklaustųjų nuomonė į klausimą „Ar šypsena yra vienas pagrindinių veido estetiškumo
22 Vertinant atsakymą į klausimą „Bendraudami su žmonėmis žiūrite į?“ nustatytas reikšmingas lyčių skirtumas: 41,69% moterų odontologių studenčių bendraudamos su pašnekovu dėmesį atkreipia į dantis, kai studentai vyrai - 32,58% (p<0.005) (6 pav.).
6 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Bendraudami su žmonėmis žiūrite į?“ atsakymų dažnis
pagal lytį.
Tarp 4 ir 5 kurso odontologijos studentų, kai jie komunikuodami žiūri į atitinkamas veido dalis, nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05) (7 pav.).
7 pav. Procentinis pasiskirstymas tarp IV ir V kurso studentų į klausimą „Bendraudami su žmonėmis
žiūrite į?“ 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00% 45,00%
Akys Dantys Veidas
14,58% 41,69% 43,73% 27,27% 32,58% 40,15% Pr o ce n
tai Lytis (Moterys)
Lytis (Vyrai) 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00%
Akys Dantys Veidas
19,19% 34,30% 46,51% 18,04% 41,96% 40% Pr o ce n
tai Kursas (IV)
23 Atlikus nuotraukų analizę nustatyta, kad moterys vertino kritiškiau negu vyrai kai kuriuos šypsenos elementus: dantenų šypseną, aukso proporciją, įstrižą dantų lanko liniją ir dantų susigrūdimą. (3 lentelė). Visi įvardyti lyčių kriterijai statistiškai reikšmingi (p<0,05).
Lentelė Nr. 3 Vyrų ir moterų nepalankiausi šypsenos elementų vertinimo skirtumai. Požymiai
Lytis
Dantenų šypsena
Dantų
susigrūdimas Aukso proporcija
Įstriža dantų linija Vyrai 3.55 3.79 3.11 3.41 Moterys 3.87 4.00 3.34 3.64 Mann-Whitney U 15356.5 16736.0 16344.0 16519.0 p reikšmė <0.001 <0.01 <0.005 <0.005
Studentų odontologų atitinkamų šypsenos kriterijų vertinimas pateiktas 8 paveikslėlyje. Riba, kai estetika nepriimtina ≥3.5. Lyginant kiekvienos nuotraukos vidutines vertes, reikšmių intervalas svyravo nuo 2,72 (SD 0,66) iki 4,71 (SD 0,67), nustatyta, kad hipodontija vertinama kaip blogiausia šypsenos charakteristika.
8 pav. Šypsenos kriterijų vertinimo pasiskirstymas 0 0,5 1 1,5 2 2,53 3,54 4,5 5
24
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Pagal iškeltą hipotezę (H1) galime teigti, kad IV ir V kurso studentai odontologai išskyrė labiausiai nepriimtinus estetikos elementus, kurie yra nepriimtini ir pasaulyje – hipodontija, diastema. Antroji hipotezė (H2) patvirtino, kad yra reikšmingas moterų ir vyrų skirtumas vertinant atitinkamas charakteristikas. Suformuluota bendra tyrimo išvada, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, studentai odontologai bendraudami su kitais pastebi kitų šypsenas 99,06%. Pastabumo dėl amžiaus skirtumo nebuvo. Nustatyti statistiškai lyčių reikšmingi skirtumai: 41,69% moterų buvo sutelkusios dėmesį į dantis, o 32,58%, vyrai (p<0,005). Taip pat išryškėjo, kad moterys kritiškiau negu vaikinai odontologai vertina dantenų šypseną, dantų aukso proporciją, įstrižą dantų sukandimo liniją ir dantų susigrūdimą. Lyginant nuotraukų pagal studijų metus vertinimo reitingą, reikšmės buvo santykinai stabilios, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp kursų nebuvo nustatyta (p> 0,05).
Analizuojant skruostinio koridoriaus įtaką šypsenos patrauklumui tyrimai parodė, kad platus skruostinis koridorius buvo laikomas mažiau patrauklus nei siauras [32]. Tiriamieji renkasi patrauklesnę šypseną, kai skruosinis koridorius yra minimalus ir simetriškas. Analizuojant šį kriterijų nustatyta, kad priklausomai nuo respondentų lyties ir amžiaus nėra reikšmingų rezultatų skirtumų. Daugelio autorių nuomonė, kad siauras skruostinis koridorius yra patrauklesnis [33]. Mūsų atliktame tyrime skruostinį koridorių studentai vertino pakankamai gerai: gera estetika - su vidutine verte 2,72 ir šis kriterijus vertinamas kaip viena geriausių šypsenos charakteristikų.
25 Paskutinis elementas iš dantų – lūpų analizės - viršutinio žandikaulio vidurio linijos poslinkis. Vertinant dantų centro linijos neatitikimą nustatyta, kad nuokrypis 3,6 mm tarp apatinės ir viršutinės dantų centro linijos yra priimtinas vis dar kaip estetiškai [35]. Kokich ir kiti autoriai nurodo, kad tol, kol dantų vidurio linijos ir veido vidurio linijos skirtumas nėra daugiau kaip 4mm nuokrypis nuo centro linijos, tol nėra odontologų ar ortodontų nepastebima [36]. Johnston padarė išvadą, kad vidurinės linijos 2mm nuokrypis lieka nepastebimas [37]. Tačiau visi vertintojai vieningai sutinka, kad 2 mm ir daugiau nuokrypis nuo centro linijos yra laikomas neestetišku [38]. Buvo manoma, kad lytis ir amžius turės įtakos žmonių suvokimui apie šypsenos parametrus, tačiau kai kurie tyrimai nepatvirtino šių rezultatų [39]. Tyrime šis elementas respondentų vertinamas patenkinamai, todėl galima teigti, kad tai nėra laikoma kritiška charakteristika.
Atlikus dantų – dantenų analizę ir jos komponentus - dantenų krašto neatitikimas, burnos higiena ir dantenų recesija - gautos reikšmės nuo 3,09 iki 3,17. Pagal vertinimo skalę šie požymiai studentų yra įvertinti patenkinamai. Atlikti dantenų prisitvirtinimo lygio tyrimai atskleidžia, kad tai svarbiausias veiksnys iš dantenų komponentų. Estetinėje zonoje esant dantenų neatitikimo – toks veiksnys laikomas neestetišku. Pasak literatūros, žmonės dantenų neatitikimo iki 1,5-2 mm nepastebi, todėl yra priimtinas [8]. Pasak Springer leistini diapazonai, kurie dar vis priimtini dėl dantenų krašto neatitikimo, svyruoja nuo 0,4 mm iki 2 mm [11].
Kategorijos dantų analizė atskleidė, kad vieno danties nebuvimas priekinėje dantų grupėje turi didžiausią įtaką šypsenos estetikai. Hipodontija vertinama blogiausiai iš visų elementų. Net 79,63% studentų teigia, kad ši charakteristika visiškai nepriimtina estetiškai. Studijos atskleidė, kad hipodontija yra reikšminga bendrai estetikai. T1 (hipodontija) lygintant su T2 (glaudūs tarpai tarp dantų) gauta reikšmė (p <0,001). Iš visų apklaustųjų 78,5% atsakė, kad tai kliniškai reikšmingas požymis [40].
26 Šypsenos kriterijai analizuojami daugelyje studijų, vienas iš jų – priekiniai dantys. Vertinant priekinius dantis amžius ir lytis neturėjo reikšmės estetikos suvokimui [45]. Apklausiamieji nepalankiai vertina dantų vidurio linijos nesutapimą. Padarius išvadas, buvo nustatyta, kad atitinkami kriterijai formuojant šypsenos estetiką turi reikšmės ir gali būti įtraukti į ortodontinio gydymo planą [46]. Kita vertus, dantų vidurinės linijos pasislinkimas anketuojamųjų yra mažiau pastebimas. Lytis neturėjo reikšmės gautiems rezultatams[41]. Mūsų tyrimo duomenimis, kandžių vidurio linijos poslinkis yra reikšmingas, nes vertintojai tai laiko estetiškai nepriimtinu šypsenos komponentu.
Viršutiniai priekiniai dantys yra labai svarbūs priimtinai estetikai. Įvairūs metodai naudojami jų dydžiui ir formai išmatuoti, vienas iš metodų - aukso proporcija. Palyginus viršutinių dantų pločių santykius - centrinių kandžių, šoninių kandžių ir ilčių su aukso proporcijos reikšme 0.618 - tyrimas atskleidė statistiškai reikšmingus skirtumus (p <0,05). Buvo reikšmingas centrinių kandžių pločio – aukščio santykio statistinis skirtumas. Žmogaus etniškumas neturi asociacijos su viršutinių priekinių dantų proporcijomis. Pasak Rosenstiel ir kitų autorių, aukso proporcija buvo priimtina tik anatomiškai aukštiems dantims ir mažiau priimtina žemesniems dantų vainikams. Kai kurie autoriai rekomenduoja naudoti kitą rodiklį, pavyzdžiui, 0,70 vietoj 0,618 – tai turėtų suteikti malonesnę išvaizdą [47]. Analizuojant aukso proporcijos kriterijų nustatyta, kad elementas laikomas estetiškai patenkinamu, tačiau dominuoja lyčių skirtumai, moterys pastabesnės ir kritiškiau vertina.
Paskutinė dantų lankų analizės kategorija atskleidė, kad iš visų šią kategoriją sudariusių elementų teigiamai vertino išgaubtą sukandimo liniją, kitaip žinomą kaip priebalsė. Tjan, Dong ir kt. nustatė, kad labiausiai paplitusi šypsenos lanko forma yra priebalsė [48]. Maulik ir Nanda nustatė, kad apie pusė tirtų pacientų turėjo plokščią šypsenos lanko formą, kuris prieštarauja anksčiau minėtam tyrimui. Gerai žinoma, kad šypsena yra laikoma patrauklesnė, kai ji yra priebalsės formos [49].
Analizuojant šypsenos elementą – įstrižą dantų liniją pastebėti skirtumai, jog 2,3mm nuokrypis kritiškiau vertinamas Kanados gyventojų negu JAV gyventojų [50]. Šis veiksnys dažnai susijęs su veido asimetrija, kuri užregistruota tarp 21% ir 80%. Toks skirtumas išryškėja dėl veido individualių savybių, veido deformacijų, skeleto tipo, netaisyklingo sąkandžio [51].
28
IŠVADOS
1. Tyrimo metu nustatyta, kad studentai lietuviai komunikuodami daugiausia dėmesio skiria veido bruožams, o užsienio studentai bendraudami palaiko akių kontaktą. Lietuvius ir užsieniečius bendras vienijantis bruožas – tai bendravimo metu dėmesio kreipimas į šypseną.
2. Analizė atskleidė, kad iš visų pateiktų šypsenos charakteristikų labiausiai nepriimtinas požymis yra hipodontija. Vienas priimtiniausių elementų – tai skruostinis koridorius. Bendra nuomonė vienija tiek IV, tiek V kurso studentus odontologus.
29
5. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorius interesų konflikto neturėjo.
6.PADĖKA
Tyrimo iniciatorei gyd. Monikai Jarutienei.
30
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1) Rengiant gydytojus odontologus į studijų programą įtraukti ugdymą apie šypseną formuojančius elementus.
2) Planuojant ortodontinį gydymą, atsižvelgti į šypsenos komponentus.
3) Gydytojams ortodontams atsižvelgti į pacientų lūkesčius, sudarant gydymo planą. 4) Atkreipti dėmesį, kad šypsenos elementai priklauso nuo tautybės, rasės.
31
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Sharma PK, Sharma P. Dental Smile Esthetics: The Assessment and Creation of the Ideal Smile.SemiOrthod.2012;18(3),193-201.
2. Zawawi KH, Malki GA, Al- Zahrani MS, and Alkhiary YM. Effect of lip position and gingival display on smile and esthetics as perceived by college students with different educational backgrounds. Clin Cosmet Investig Dent. 2013; 5: 77 -80.
3. Manjula W.S, Sukumar M.R.,. Kishorekumar S,. Gnanashanmugam K, and Mahalakshmi K. Smile: A review. J Pharm Bioallied Sci. 2015; 7(S1): S271–S275.
4. Bhuvaneswaran M. Principles of smile design. J Conserv Dent. 2010; 13(4): 225–232.
5. Sepolia S, Sepolia G, Kaur R, Gautam DK, Jindal V, and Gupta SC. Visibility of gingiva - An important determinant for an esthetic smile. J Indian Soc Periodontol. 2014;18(4): 488–492.
6.Talic N, AlOmar S, and AlMaidhan A. Perception of Saudi dentists and lay people to altered smile esthetics. Saudi Dent J. 2013; 25(1): 13–21.
7. Lin Y, Lin H, Lin Q, Zhang J, Zhu P, Lu Y, Zhao Z, Lv J, KyeonM and Xu Y. A novel three-dimensional smile analysis based on dynamic evaluation of facial curve contour. Sci Rep. 2016; 6: 22103.
8. Machado AW. 10commandments of smile esthetics. Dental Press J Orthod. 2014; 19(4): 136–157.
9. McLeod C, Fields H. W, Hechter F, Wiltshire W, Wellington R and Christensen J. Esthetics and smile characteristics evaluated by laypersons. Angle Orthod, 2011;81(2):198-205.
32 11. Schabel BJ, Franchi L, Bacetti T, and McNamara JA Jr. Subjective vs objective evaluations of smile esthetics. Am J Orthod Dentofacial Orthop 2009; 135:S72-9.
12. Jagadish Chandra H,. Ravi M. S, Sharma S. M., Rajendra Prasad B. Standards of Facial Esthetics: An Anthropometric Study. J Maxillofac Oral Surg. 2012; 11(4): 384–389. Epub 2012 Jun 28.
13. Sunilkumar L N, Jadhav KS, Nazirkar G, Singh S, Professor, Nagmode PS, Reader, Ali FM. Assessment of Facial Golden Proportions among North Maharashtri-an Population. J Int Oral Health. 2013; 5(3): 48–54. Epub 2013 Jun 23.
14. Hooda S, Souza MD. Evaluation of Facial Asymmetry Using Digital Photographs with Computer Aided Analysis. J Indian Prosthodont Soc. 2012; 12(1): 8–15. Epub 2011 Aug 10.
15. Chetana P, Tandonb P, Singhc GK, Nagard A, Prasade V, Chughf VK. Dynamics of a smile in different age groups. Angle Orthod. 2013; 83 (1).
16. Rossetti A, Menezes M, Rosati R, Ferrario VF, Sforza C. The role of the golden proportion in the evaluation of facial esthetics. Angle Orthod. 2013;83 (5).
17. Taki AA, Khalesi M, Shagmani M, Yahia I, Kaddah FA. Perceptions of Altered Smile Esthetics: A Comparative Evaluation in Orthodontists, Dentists, and Laypersons. Int J of Dent.2016; Article ID 7815274,11.
18. Anthony L, Schroetter SB; Freeman K. Improvement in smile esthetics following orthodontic treatment A retrospective study utilizing standardized smile analysis. Angle Orthod 2014;84(3) .
19. Edward A, MDC; Cao PT, Smile Analysis and Esthetic Design: “In the Zone”. J Ins Dent. 2009; 5 (7).
33 21. Dindaroğlu Dali A. Social smile reproducibility using 3-D stereophotogrammetry and reverse engineering technology. Angle Orthod.2016;86(3); 448-455. Epub 2015; Aug; 6.
22. Kaipainen AE, Sieber KR, Nada RM, Maal TJ, Katsaros C, Fudalej PS. Regional facial asymmetries and attractiveness of the face. Eur J Orthod 2016; 38(6): 602-608. Epub 2015 December 13.
23. Henson ST, Lindauer SJ, Gardner WG, Shroff B, Tufekci E, Best AM. Influence of dental esthetics on social perceptions of adolescents judged by peers. Am J Orthod. 2011;140:389–395.
24. Pithon MM, Santos CR, Santos NL, Coqueiro RS, and Santos RL. Impact of malocclusion on affective/romantic relationships among young adults. Angle Orthod. 2016;86,(4);638-25.
25. Pithon MM, Nascimento CC, Barbosa GC, Coqueiro Rda S. Do dental esthetics have any influence on finding a job? Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2014;146:423–429. 643.
26. Kiarash Manshaee, Shohreh Changizi, Yalda Nozad Mojaver. Smiles and archform: A compariso study. Orthodontis wawes 2008; 67:L 60-64.
27. Meaney S., Anweigi L., Ziada H., Allen F. The impact of hypodontia: a qualitative study on the experiences of patients. Eur J Orthod 2012; 34 (5): 547-552. Epub 2011 June 21.
28. Prendergast PM. Facial proportions. In: Erian A, Shiffman MA, editors. Advanced Surgical Facial Rejuvenation: Art and Clinical Practice. Berlin: Springer; 2012; pp. 15–22.
29. Wiener RC, Wiener Pla RM. The occurrence of phi in dento-facial beauty of fine art from antiquity through the Renaissance. Eur J Esthet Dent. 2012;7:440–52.
34 31. Springer NC, Chang C, Fields HW, Beck MF, Firestone AR, Rosenstiel S, Christensen J. Smile esthetics from the layspersons’ perspective. Am J Orthod Dentofacial Orthop. Forthcoming 2011.
32. Pinho S, Ciriaco C, Faber J, Lenza MA. Impact of dental asymmetries on the perception of smile esthetics. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2007;132:748–53.
33. Nanda R, BDS, MDS, PhD. Biomechanics and Esthetic Strategies in Clinical Orthodontics.
34. Cracel-Nogueira F, Pinho T. Assessment of the perception of smile esthetics by laypersons, dental students and dental practitioners. Int Orthod. 2013; (4):432-44.
35. Pithon MM, Mata KR, Rocha KS, Costa BN, Neves F, Barbosa GG, and Coquiro RS. Perceptions of brachyfacial, mesofacial and dolichofacial individuals with regard to the buccal corridor in different facial types. J Appl Oral Sci. 2014; 22(5):382–389.
36. Adam J, Peter MH, Reginald BW, Taylor TW. The impact of buccal corridors on smile attractiveness. Eur J Orthod 2007; 29 (5): 530-537. EPub: 2007 October 01.
37. España P, Tarazona B, Paredes V. (2014) Smile esthetics from odontology students' perspectives. The Angle Orthod. 2014; 84(2) , pp. 214-224.
38. Ker AJ, Chan R., Fields HW, Beck M., Rosenstiel S. Esthetics and smile characteristics from the laypersons perspective: a computer-based survey study. J Am Dent Assoc 2008; 139:1318-27.
39. Raghu R, Shetty A, Gautham P., Puneetha P. G, Reddy SN. Smile rejuvenation: A case report. J Conserv Dent.2014;17(5):495–498.
35 41. Heravi F, Rashed R, Abachizadeh H. Esthetic preferences for the shape of anterior teeth in a posed smile. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2011 139(6), 806–814.
42. Al-Marzok MI, Majeed KR, Ibrahim IK. Evaluation of maxillary anterior teeth and their relation to the golden proportion in Malaysian population. BMC Oral Health. 2013 ;24(13)
43 Maulik C and Nanda R. Dynamic analysis in young adults. Am J Orthod Dentofacial Orthop 2007; 132:307-15.
44. Krishnan V, Sunish T. Daniel, Lazar D, and Asok A. Characterisation of posed smile by using visual analog scale, smile arc, buccal corridor measures, and modified smile index. Am J Orthod DentofacialOrthop2008;133L:515-23.
45. Elham S., Alhaija J, Al-Shamsi NO., Al-Khateeb S. Perceptions of Jordanian laypersons and dental professionals to altered smile aesthetics. Eur J Orthod 2011; 33 (4): 450-456.] E pub November 2010 01.
46. Springer NC, Chang C, Fields HW, Beck FM, Firestone AR, Rosenstiel S, Christensen JC. Smile esthetics from the layperson’s perspective. Am J Orthod 2011; 139(1);e91-e101.
47. Mokhtar HA, Abuljadayel LW, Al-Ali RM, and Yousef M. The perception of smile attractiveness among Saudi population. Clin Cosmet Investig Dent. 2015; 7: 17–23.
48. Rosa M, Olimpo A, Fastuca R, Caprioglio A. Perceptions of dental professionals and laypeople to altered dental esthetics in cases with congenitally missing maxillary lateral incisors. Prog Orthod. 2013; 14:34.
49. Barber SK, Houghton N, Spencer RC. Limitations of a method used for adolescent assessment of smile aesthetics. Eur J Orthod 2015;37(2);135-141.Epub 12July 2014.
36 51. Sxenısxık NE, Hasipek S. Occlusal Cant: Etiology, Evaluation, and Management. J Orthod 2015; 27(4) .
37
PRIEDAI
38 Priedas Nr. 2 Anketa
Gerbiami Odontologijos fakulteto studentai,
Aš, Gražvydas Skarbalius, Vk. 12gr. LSMU Odontologijos fakulteto studentas, atlieku
magistrinio darbo tyrimą, skirtą nustatyti pagrindinius elementus, kurie turi įtakos estetikai ir šypsenai. Prašau užpildyti šią anoniminę anketą, kurios tikslas sužinoti Jūsų požiūrį į skirtingus šypsenos bruožus, kurie apibūdina šypsenos estetiškumą.
Apibraukite Jums tinkančius variantus 1. Jūs studijuojate? a) IV kurse b) V kurse 2. Jūs esate? a) Vyras b) Moteris 3. Jūsų amžius? a) 20 – 25 b) 26 ir daugiau 4. Jūsų tautybė? (įrašyti)... 5. Ar Jūs pastebite kitų žmonių šypsenas?
a) Taip b) Ne
6. Jūs, bendraudami su žmonėmis, žiūrite į: a) Akis
b) Dantis
c) Bendrai į veido bruožus
7. Ar Jūs manote, kad šypsena yra vienas pagrindinių veido estetiškumo bruožų? a) Taip
b) Ne
39 Vertinant šypsenas, lentelėse atitinkamai pažymėkite: (+) Pvz.:
Klasės
I – estetika puiki II – estetika gera III – estetika patenkinama
IV– estetika nepriimtina V – estetika visiškai nepriimtina
Kiekvieną pasirinktą klasę dar įvertinkite nuo
