LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Ugnė Černiauskaitė
Skysčių sankaupa šunų ir kačių pilvo ertmėje:
priežastys, diferenciacija ir gydymo ypatumai
Fluid accumulation in the abdominal cavity of the
cats and dogs: etiology, differentiation and aspects of
therapy
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Aidas Grigonis
2
DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ
GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “Skysčių sankaupa šunų ir kačių pilvo ertmėje: priežastys, diferenciacija ir gydymo ypatumai”.
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE (aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, (parašas)
pavardė) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
(vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3 SANTRUMPOS
ALB - albuminai
ALB/GLOB – albuminų ir globulinų santykis ALKP – šarminė fosfatazė
ALT – alanininė transaminazė BUN - šlapalas
BUN/CREA – šlapalo ir kreatinino santykis Ca - kalcis
CHOL - cholesterolis CREA - kreatininas
DKM – dilatacinė kardiomiopatija
FIP – feline infectious peritonitis – kačių infekcinis peritonitas GGT – gama-gliutamil transferazė
GLOB - globulinai GLU - gliukozė HCT - hematokritas HGB – hemoglobinas
KFN – kepenų funkcinis nepakankamumas
MCH – mean cell hemoglobin – vidutinis hemoglobino kiekis eritrocituose
MCHC - mean cell hemoglobin concentration - vidutinė eritrocitų hemoglobino koncentracija MCV- mean cell volume – vidutinė eritrocitų apimtis
MPV – mean platelet volume – vidutinis trombocitų tūris PCT – trombokritas
PDW – platelet distribution width – trombocitų apimties variacija PHOS - fosforas
RBC – eritrocitai
RDW - red distribution width - eritrocitų apimties variacija ŠN – širdies nepakankamumas
4 TNCC – total nucleated cell count – bendras ląstelių kiekis
TP – total protein- bendras baltymas VT – virškinamasis traktas
5
Santrauka
Tyrimai: atlikti Kaune ir Hamburge, Vokietijoje, esančiose veterinarijos klinikose. Darbo apimtis 62 psl. Jame yra 7 lentelės, 20 paveikslų, panaudota 54 literatūros šaltiniai.
Tyrimų tikslas: išnagrinėti skysčių kaupimosi šunų ir kačių pilvo ertmėje pagrindinius simptomus, taikomus diagnostikos metodus bei gydymo ypatybes.
Tyrimų uždaviniai:
1. Nustatyti ar skysčių kaupimasis pilvo ertmėje daro įtaką kačių bei šunų kraujo biocheminiams ir morfologiniams rodikliams;
2. Išanalizuoti pagrindinius klinikinius požymius, kurie būna kaupiantis skysčiams pilvo ertmėje;
3. Nustatyti sindromo pasireiškimo dažnį priklausomai nuo gyvūno lyties bei veislės;
4. Atlikti trumpą dažniausiai pasitaikančių patologinių procesų, kurie sąlygoja skysčių pilvo ertmėje, analizę;
5. Išnagrinėti sindromo(ų) diagnostikai naudojamus metodus; 6. Išanalizuoti dažniausiai taikomus gydymo metodus.
Tyrimų metodika: pasirinkti tik tie gyvūnai, kuriems skysčių sankaupa pilvo ertmėje buvo patvirtinta atlikus ultragarsinį tyrimą ir/arba abdominocentezę. Surinktos išsamios gyvūnų anamnezės, kuriose buvo pateikiama informacija apie gyvūno amžių, lytį, svorį, simptomus, paskirtus tyrimus bei gydymą ir pakartotinių apžiūrų rezultatus. Taip pat gyvūnams buvo atliekami diagnostiniai tyrimai: echoskopinis ir radiologinis tyrimai, punktato citologinis tyrimas, kraujo biocheminiai ir morfologiniai tyrimai. Gauti duomenys buvo apdoroti naudojant Microsoft Office
Excel (2013) programą.
Rezultatai ir išvados:
1. Katėms skysčių sankaupą pilvo ertmėje lydėjo monocitozė, leukocitozė ir neutrofilija, dažnai buvo nustatoma padidėjusi ALP ir CREA koncentracija kraujo plazmoje;
2. Šunims skysčių sankaupą pilvo ertmėje lydėjo leukocitozė bei monocitozė, pastebima mažakraujystė, nežymiai padidėjusios GPT/ ALT ir GOT/AST rodiklių vertės;
3. Esant skysčių sankaupai pilvo ertmėje, dažniausiai gyvūnams pasireiškė anoreksija, padidėjusi pilvo apimtis, vėmimas ir dispnėja;
4. Skysčiai pilvo ertmėje šunims kaupėsi 2 kartus dažniau negu kalėms. Katinams – 2,8 karto dažniau negu katėms;
6 6. Dažniausiai sindromo diagnostikai naudotas ultragarsinis tyrimas;
7. Dažniausiai taikytas simptominis–patogenezinis gydymas;
8. Prognozė glaudžiai siejosi su skysčio sankaupos pilvo ertmėje priežastiniais veiksniais. Raktažodžiai: skysčių sankaupa pilvo ertmėje, skysčių kaupimasis pilvo ertmėje, kepenų funkcinis nepakankamumas, transudatas, eksudatas, gydymas.
7
Summary
Fluid accumulation in the abdominal cavity of the cats and dogs: etiology, differentiation and aspects of therapy
Ugnė Černiauskaitė Master Thesis
Research: the research was carried out in a small animal veterinary clinic in Kaunas, Lithuania and in Hamburg, Germany. The paper contains 62 pages, 7 tables, 20 images, 54 references were used.
The research objective: to assess the main clinical signs of free fluid accumulation in the abdominal cavity of cats and dogs, highlight the main diagnostic tools used for fluid detection and present the guidelines for management.
Research tasks:
1. To evaluate if the free fluid accumulation in the abdominal cavity affects the results of blood morphology and biochemistry examinations;
2. To identify the main clinical signs associated with the free fluid accumulation in the abdominal cavity;
3. To perform an analysis of the most frequent underlying diseases, causing free fluid accumulation in the abdominal cavity;
4. To identify diagnostic tools, most frequently used for free fluid detection; 5. To identify most frequently used methods of therapy.
Research methodology: The animals were selected for study according to the clinical and ultrasound examination findings (the presence of free fluid in the abdominal cavity had to be proven by either an aspiration or ultrasound examination). A thorough history of the animal was collected, including the age, sex, weight, previous health problems, and current clinical signs. Complete general clinical examination was performed. Further examinations were prescribed by the veterinarian: blood morphology and biochemistry examinations, ultrasound examination, X-ray, cytology, biochemical analysis of the fluid. Statistical analysis was performed using Microsoft Excel (2013) software.
Results and conclusions:
1. Free fluid accumulation in abdominal cavity of the cats was associated with monocytosis, leukocytosis and neutrophilia. Additionally, elevated ALP and CREA values were noted;
8 2. Free fluid accumulation in abdominal cavity of the dogs was associated with leukocytosis and monocytosis. Also, anemia and elevated GPT/ ALT and GOT/AST values were noted; 3. Free fluid accumulation in abdominal cavity of the cats and dogs was mostly associated
with anorexia, abdominal distention, vomiting and dyspnoea;
4. Free fluid accumulation in abdominal cavity was registered twice more frequently for the dog males than dog females and 2, 8 times more for male cats than female cats;
5. The most frequent underlying disease, causing free fluid accumulation in abdominal cavity, was hepatic insufficiency;
6. The most frequently used diagnostic tool to determine free fluid in abdominal cavity was ultrasound examination;
7. The most frequently applied therapy was symptomatic-pathogenetic;
8. The prognosis was highly related according to underlying disease, causing free fluid accumulation in the abdominal cavity.
Key words: fluid accumulation in abdominal cavity, free fluids, hepatic insufficiency, transudate, exudate, therapy.
9
TURINYS
ĮVADAS ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Skysčių kaupimasis pilvo ertmėje ... 11
1.2. Skysčių kaupimosi pilvo ertmėje etiologija ... 11
1.3. Skysčio, susikaupusio pilvo ertmėje, diferenciacija ... 12
1.3.1. Transudatas ... 14 1.3.2. Modifikuotas transudatas ... 15 1.3.3. Eksudatas ... 16 1.3.3.1. Septinis eksudatas ... 16 1.3.3.2. Aseptinis eksudatas ... 17 1.4. Limfos kaupimasis ... 18
1.5. Kruvino skysčio kaupimasis pilvo ertmėje ... 19
1.6. Skysčių kaupimasis dėl navikinių procesų ... 19
1.7. Diagnostika ... 20
1.8. Gydymas ... 21
2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA ... 22
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 25
3.1. Kraujo tyrimų rezultatai ... 32
3.1.1. Morfologiniai kraujo tyrimai ... 32
3.2. Citologinis tyrimas ... 38
3.3. Radiologinis tyrimas ... 40
3.4. Ultragarsinis tyrimas ... 42
4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ... 44
5. IŠVADOS ... 49
10
ĮVADAS
Skysčiai pilvo ertmėje gali kauptis dėl fiziologinių arba patologinių priežasčių. Daugeliu atvejų skysčių sankaupa pilvo ertmėje yra ligos pasekmė, komplikacija. (1). Esant normaliai fiziologinei gyvūno būklei, skysčių kiekis pilvo ertmėje būna per mažas, kad būtų galima paimti aspirato mėginį arba aptikti sankaupas echoskopinio tyrimo metu. Taigi aptikus skysčių perteklių, visuomet reikėtų ieškoti priežastinės patologijos (2). Kadangi skysčių kaupimosi etiopatogenezė dažnai būna kompleksiška, tiksliam patologijos nustatymui būtina atlikti išsamią susikaupusio skysčio analizę bei taikyti specialiuosius tyrimo metodus (echoskopinis, rentgeninis, kraujo tyrimai).
Deja, išsamūs moksliniai tyrimai apie skysčių kaupimąsi pilvo ertmėje tematika yra atlikti tik žmonių medicinoje, tad kol kas tos pačios žinios yra taikomos ir veterinarinėje medicinoje, tikintis, jog analogiški patofiziologiniai mechanizmai veikia tiek žmogaus, tiek ir gyvūno organizme (3).
Atsirandanti skysčių sankaupa pilvo ertmėje yra blogos prognozės rodiklis sergant įvairių organų sistemų ligomis, nes gydymas ėmus ryškėti šiai terminalinei būklei labai sudėtingas ir mažai efektyvus (4). Lietuvoje esančiose veterinarijos gydyklose vis dar neretai stokojama diagnostinės įrangos (magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija), todėl pasitaiko hipodiagnostikos atvejų. Kitas pakankamai dažnas veiksnys, ribojantis atlikti savalaikę ligų diagnostiką, yra gyvūnų savininkų ribotos finansinės galimybės, be to tenka paminėti dar vieną faktą – kartais pritrūksta veterinarijos gydytojo patirties susidūrus su ligomis, kurių diagnostika sudėtinga. Šiuo darbu siekiama supažindinti su naujausia informacija apie skysčio sankaupos pilvo ertmėje etiologiją, diagnostiką bei gydymą.
Tyrimo tikslas: išanalizuoti skysčių sankaupos pilvo ertmėje etiologiją, dažniausiai pasireiškiančius klinikinius požymius, diagnostikos metodus bei gydymo principus.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti ar skysčių kaupimasis pilvo ertmėje daro įtaką kačių bei šunų kraujo morfologiniams ir biocheminiams rodikliams;
2. Išanalizuoti pagrindinius klinikinius požymius, kurie būna kaupiantis skysčiams pilvo ertmėje;
3. Atlikti trumpą dažniausiai pasitaikančių patologinių procesų, kurie sąlygoja skysčių kaupimąsi pilvo ertmėje, analizę;
4. Išnagrinėti sindromo(ų) diagnostikai naudojamus metodus; 5. Išanalizuoti dažniausiai taikomus gydymo metodus.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Skysčių kaupimasis pilvo ertmėje
Skysčių kaupimasis pilvo ertmėje visuomet yra patologinis reiškinys. Kadangi jaunų šuniukų organizme bendras vandens kiekis yra didesnis, jų pilvo ertmėje natūraliai skysčių gali būti randama santykiniai daugiau negu suaugusio šuns pilvo ertmėje.
Sveikų gyvūnų kūno ertmės, tarpusienis, vidaus organai yra padengti vienasluoksniu mezoteliu. Intersticinis skystis (limfa) nuolat sunkiasi į pilvo ertmę per žarnų kapiliarus. Skysčių kiekis, esantis pilvo ertmėje, priklauso nuo hidrostatinio ir onkotinio slėgių santykio bei rezorbcijos efektyvumo (limfos drenažo). Šis skysčių judėjimas yra paremtas tuo, kad hidrostatinis slėgis kapiliaruose (priklausantis nuo kraujo spaudimo) viršija onkotinį slėgį (priklausantį nuo kraujo albuminų koncentracijos). Tačiau į pilvo ertmę patekęs skystis tuoj pat absorbuojamas į limfos kapiliarus, tad pilvo ertmėje lieka mažai laisvo skysčio – jis sutepa vidaus organus. Skysčių kiekis, esantis pilvo ertmėje, priklauso nuo hidrostatinio ir onkotinio slėgių santykio bei rezorbcijos efektyvumo (limfos drenažo) (5).
1.2. Skysčių kaupimosi pilvo ertmėje etiologija
Patofiziologiniai mechanizmai, sukeliantys perteklinį skysčių kaupimąsi pilvo ertmėje:
sumažėjęs plazmos koloidinis onkotinis slėgis. Skysčiai pradeda kauptis, nes sumažėja „onkotinė trauka“ (pavyzdžiui, esant hipoalbuminemijai), dėl kurios skysčiai sulaikomi kraujagyslėse;
padidėjęs hidrostatinis slėgis – stumiami skysčiai iš kraujagyslių į pilvo ertmę. Skysčiai pradeda kauptis kai jų kiekis viršija limfagyslių rezorbcines galimybes;
padidėjęs kraujagyslių pralaidumas – skysčiai kaupiasi dėl kraujagyslių defektų (trauma, navikiniai procesai);
limfos tekėjimo obstrukcija – sutrikusi skysčių rezorbcija iš pilvo ertmės. Klinikinės būklės, kurioms esant kaupiasi skysčiai pilvo ertmėje:
kepenų cirozė (6); enteropatijos (7);
portalinė hipertenzija (3); (8); hepatitas (9);
navikai (dažnai pasitaiko – kiaušidžių vėžys) (10); (11);
širdies patologijos – dilatacinė kardiomiopatija, vožtuvų nepakankamumas (12); šlapimo pūslės plyšimas - šlapimas išsilieja į pilvo ertmę;
12 kačių infekcinis peritonitas;
bakterinė infekcija; hipoalbuminemija;
audinių/organų uždegimas (5).
1.3. Skysčio, susikaupusio pilvo ertmėje, diferenciacija
Skysčiai klasifikuojami priklausomai nuo juose esančių šių medžiagų kiekio: bendro baltymo (total protein – TP), bendro ląstelių skaičiaus (TNCC – total nucleated cell count) (13) bei remiantis citologinio tyrimo rezultatais. Klasifikacija padeda identifikuojant patologinius procesus, kurie sąlygoja skysčių sankaupą pleuros ertmėje. Žemiau pateikiamos medžiagų, randamų skirtingos ascitiniame skystyje, kiekių normos, Tačiau verta paminėti, jog kiekiai gali stipriai kisti dėl: per ilgo mėginio laikymo, chroninės ligos formos, periodiško skysčių iš pilvo ertmės šalinimo (5).
1 pav.
Pagrindinių penkių patologinių mechanizmų, sukeliančių sankaupas pilvo ir krūtinės ertmėse, schema. (14)
1. Transudatai formuojasi, kai kraujagyslėse padidėjęs hidrostatinis slėgis (ir/arba sumažėjęs plazmos onkotinis slėgis).
2. Eksudatai formuojasi kai yra padidėjęs kraujagyslių ir mezotelio sluoksnio pralaidumas ir į ertmes sunkiasi daug baltymų turintys skysčiai. Skysčiai pirmiausia sunkiasi iš kapiliarų į intersticiumą, tuomet į ertmes.
3. Hemoragines sankaupas sukelia pažeistas kraujagyslių vientisumas.
4. Sankaupos formuojasi kai yra sutrikęs limfos nutekėjimas dėl limfagyslių obstrukcijos arba invazinio naviko augimo. Pažeidus limfagyslių vientisumą, pilvo ertmėje pradeda kauptis limfa.
5. Vidaus organų struktūriniai pažeidimai sukelia šlapimo, tulžies, žarnų turinio sankaupas. Šie skysčiai dažnai veikia dirginančiai ir sukelia papildomą eksudaciją.
13 1 lentelė. Tradicinė skysčių sankaupų klasifikacija (5).
Sankaupos tipas Transudatas Modifikuotas
transudatas Eksudatas
Spalva Nuo bespalvio iki gelsvos šiaudų spalvos
Nuo geltonos iki raudonos
Drumstas, gelsvos spalvos
Baltymų kiekis (TP) <2.5 g/dL 2.5–7.5 g/dL >3.0 g/dL Ląstelių kiekis
(TNCC) < 1,500 ląstelių/µL 1000-7000 ląstelių/µL >7000 ląstelių/µL
2 lentelė. Modifikuota limfos, kraujo ir navikinių skysčių klasifikacija (5).
Sankaupos tipas Išvaizda Baltymų kiekis (TP) Ląstelių kiekis (TNCC)
Citologija Kiti testai
Limfa
Neskaidrus, nuo baltos iki rožinės spalvos skystis 25 -65 g/L <10x109 L Limfocitai, neutrofilai, makrofagai Trigliceridų ir cholesterolio koncentracijos1 Kraujas Raudonas skystis >30 g/L 1,5-10x109/L Eritrocitai, neutrofilai, makrofagai. Esant chroninei būklei – eritrofagocitozė ir hemosiderofagai Matuojamas skysčio ir periferinio kraujo hematokritas Navikinės
kilmės Įvairiai >25 g/L Įvairiai
Navikinės ląstelės, neutrofilai, makrofagai ir reaktyvios mezotelio ląstelės
1 – trigliceridų ir cholesterolio koncentracijos matuojamos tiek aspiruotame skystyje, tiek kraujo
serume. Gautos vertės lyginamos tarpusavyje
3 lentelė. Skysčio sankaupų klasifikacija pagal pirmines patologijas (14).
Sankaupos tipas Pirminė patologija
Transudatas Padidėjęs hidrostatinis slėgis kraujagyslėse (presinusoidinis/ postsinusoidinis)
Transudatas (didelis kiekis baltymų) Širdies nepakankamumas
14 Transudatas (mažas kiekis baltymų)
Hipoalbuminemija Kepenų cirozė
Limfos apytakos obstrukcija
Portalinė hipertenzija (presinusoidinė/ sinusoidinė)
Eksudatas Uždegimas, sukeltas vidinių/ išorinių patogenų
arba imuninių kompleksų
Septinis eksudatas
Virškinamojo trakto turinio patekimas į pilvo ertmę
Durtinės žaizdos
Transplacentinė infekcija Svetimkūniai
Urogenitalinio trakto infekcija/ struktūriniai pažeidimai
Virškinamojo trakto audinių ischemija Infekcijų plitimas per kraujotaką
Aseptinis eksudatas Pankreatitas
Kačių infekcinis peritonitas
Sankaupa, sukelta dėl vidaus organų struktūrinio pažeidimo
Kraujavimas
Limfagyslių pažeidimas
Bartonella spp. infekcija
Šlapimo pūslės struktūriniai pažeidimai Tulžies tekėjimas į pilvo ertmę
Sankaupa, kurioje didelis ląstelių kiekis Navikai
Reaktyvinė mezotelio proliferacija
1.3.1. Transudatas
Dažniausiai transudatas susidaro dėl hipoalbuminemijos, kai sumažėja plazmos koloidinis onkotinis slėgis ir skysčiai iš kraujagyslių ima transuduoti į pilvo ertmę. Tam, kad skysčiai pradėtų rinktis pilvo ertmėje, serumo albuminų koncentracija turi nukristi žemiau 15 g/l. Jeigu kartu su hipoalbuminemija būna ir hipertenzija, tuomet skysčiai pilvo ertmėje ima kauptis esant >15 g/l albuminų koncentracijai kraujo plazmoje (pvz., esant hepatopatijai, kai yra sumažėjusi albuminų gamyba ir kartu prasidėjusi portalinė hipertenzija). Dažniausios hipoalbuminemijos priežastys: nefropatija, enteropatija (kai prarandami baltymai), kepenų nepakankamumas, nepakankama mityba (itin mažas baltymų kiekis pašare). Retais atvejais, transudatas gali kauptis ir nesant hipoalbuminemijai, kai yra mechaniškai užspaustos venos arba limfagyslės (pvz., diafragmos išvarža, tromboembolija). Tiriant organoleptiškai, dažniausiai transudatai būna skaidrūs, bespalviai skysčiai. Citologijos rezultatai nespecifiniai, ląstelių randama mažas kiekis (<1,5 x 109l): makrofagai (1 pav.), mezotelio ląstelės, neutrofilai, kartais randama limfocitų (15).
15 2 pav. Makrofagų ir epitelinių ląstelių klasteriai (tepinėlis paruoštas iš transudato mėginio,
paimto iš pilvo ertmės). (16)
3 pav. (A) mėgintuvėlyje - transudatas. Skystis aspiruotas iš pilvo ertmės šuns, kurio serumo
albumino koncentracija buvo 10 g/l. Skystis yra skaidrus ir bespalvis. (B) mėgintuvėlyje matomas modifikuotas transudatas - gelsvas, neskaidrus skystis (5).
1.3.2. Modifikuotas transudatas
Modifikuotas transudatas dažniausiai susidaro esant padidėjusiam hidrostatiniam spaudimui kraujagyslėse, limfagyslėse arba kepenyse. Dažniausi sutrikimai, kuriems esant susidaro modifikuotas transudatas, navikiniai procesai, širdies ir kraujagyslių ligos, kepenų nepakankamumas. Bendro baltymo (TP) kiekis skystyje yra pagrindinis faktorius skiriant modifikuotą transudatą nuo transudato, kadangi bendras ląstelių skaičius (TNCC) yra pakankamai mažas abiejų rūšių skysčiuose ir pagal tai sunku diferencijuoti transudatus. Transudate TP kiekis yra <25 g/l (dažnai neviršija 15 g/l), o modifikuotame transudate TP kiekis viršija 25 g/l.
16 Ilgai pilvo ertmėje esantys transudatai dirgina mezotelį, todėl mezotelio ląstelės pradeda luptis nuo pilvaplėvės ir sukeliamas antrinis uždegiminis procesas. Dėl šių procesų susikaupusiame skystyje padidėja TP ir TNCC. Taip pat transudatai, paprastai modifikuoti, palaipsniui kintant jų sudėčiai gali transformuotis į eksudatus (17).
Modifikuoti transudatai dažnai yra geltonos spalvos, citologinio tyrimo rezultatai dažniausiai nespecifiniai, išskyrus atvejus kai skysčių kaupimosi priežastis yra navikinis procesas: tuomet gali būti randama vėžinių ląstelių. Citologinio tyrimo metu gali būti randamos tokios ląstelės: makrofagai, mezotelio ląstelės, neutrofilai, limfocitai, pavieniai eozinofilai (18).
1.3.3. Eksudatas
Eksudato kaupimosi priežastis – pilvo ertmės uždegimas (gali būti tiek infekcinės kilmės, tiek neinfekcinės kilmės). Uždegimo metu yra išskiriamos chemotaksinės ir vazoaktyvios medžiagos, kurios į pilvo ertmę pritraukia uždegimines ląsteles ir padidina kraujagyslių pralaidumą. Eksudate yra daug baltymų, daug neutrofilų ir kitų fagocituojančių ląstelių. Šiuo atveju pagrindinis skirtumas nuo modifikuoto transudato yra TNCC kiekis, nes TP kiekis eksudate ir modifikuotame transudate gali būti vienodas. Transudate ir modifikuotame transudate TNCC <7 x 109/l, o eksudate - >7 x 109/l.
Eksudatai dar gali būti klasifikuojami į septinius ir aseptinius. Septiniai eksudatai ima formuotis dėl aerobinių, anaerobinių bakterijų arba mikroskopinių grybų veiklos.
1.3.3.1. Septinis eksudatas
Septinio eksudato kaupimosi priežastis gali būti durtinė žaizda, operacija, kuomet nebuvo laikomasi antiseptikos reikalavimų, absceso trūkimas, bakteriemija. Eksudate dažnai aptinkama daug degeneravusių neutrofilų ir fagocituotų arba pavienių bakterijų. Naudojant Diff-Quick dažus, bakterijos nusidažo tamsiai mėlyna, raudona ar rožine spalva, priklausomai nuo dažų ir dažymo laiko. Naudojant šiuos dažus neįmanoma diferencijuoti Gram-teigiamų bakterijų nuo Gram-neigiamų, tačiau teigiamos bakterijos yra didesnės už neigiamas. Dauguma kokų yra Gram-teigiamos bakterijos, stafilokokai formuoja klasterius, o streptokokai formuoja grandines. Mažos lazdelės dažniausiai yra Gram-neigiamos. Taigi, atlikus citologinį tyrimą negalima identifikuoti mikroorganizmo rūšies ar spręsti apie jautrumą antibiotikams. (19)
Kartais pasitaiko, kad septiniame eksudate citologinio tyrimo metu randama daug neutrofilų, bet neaptinkama bakterijų. Taip gali būti todėl, kad bakterijos yra per mažos (pavyzdžiui, mikoplazmos) ir neįžiūrimos tepinėlyje, bakterijų koncentracija yra per maža, bakterijos nusidažę nepakankamai arba gyvūnas neseniai buvo gydytas antibakteriniais vaistais. (14)
Kai citologinio tyrimo metu aptinkami mikroorganizmai arba pastebimi aiškūs simptomai, rodantys sepsį (bakterijos tepinėlyje gali būti ir neaptinkamos), patartina eksudato mėginį siųsti į laboratoriją, tam, kad būtų nustatyti mikroorganizmai ir jautrumas antibakterinėms medžiagoms. (20)
17 Dažniausiai septiniame eksudate aptinkami anaerobai, fakultatyvūs anaerobai (Clostridium spp., Bacteroides spp., Fusobacterium spp., Pasteurella spp.), aktinomicetai (21) (Nocardia spp.,
Actinomyces spp.) (22). Jeigu tepinėlyje matomos tik nefagocituotos bakterijos, neutrofilų
koncentracija yra labai maža ir jie yra nedegeneravę, todėl galima įtarti jog mėginys buvo užterštas jo paėmimo metu. Taip pat maža neutrofilų koncentracija aptinkama pasireiškiant ūmiems uždegiminiams procesams. (5)
Neskaitant citologinio ir bakteriologinio tyrimų, septiniai eksudatai gali būti diferencijuojami matuojant gliukozės ir/arba laktatų koncentraciją. Kadangi laktatai yra anaerobinio skaidymo produktai, buvo nustatyta, jog kaupiantis septiniam eksudatui, laktatų koncentracija eksudate ženkliai padidėja. (23) Taip pat nustatyta svarbi diagnostinė reikšmė matuojant ir lyginant eksudato ir kraujo plazmos gliukozės koncentraciją. Tyrime dalyvavusių šunų eksudato gliukozės koncentracija visais atvejais buvo mažesnė nei kraujo plazmos gliukozės koncentracija. (23)
Taip pat neseniai atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog leukocitų esterazės testinės juostelės padeda tiksliai nustatyti septinį eksudatą. Buvo nustatyta, jog testo specifiškumas siekia net 91,7 proc. (24) Leukocitų esterazės testinės juostelės jau seniau naudojamos žmonių medicinoje, tačiau veterinarinėje medicinoje pradėtos taikyti palyginti neseniai.
1.3.3.2. Aseptinis eksudatas Aseptinis eksudatas susidaro:
kai dėl besitęsiančio uždegimo, modifikuotas transudatas virsta į eksudatą;
esant uždegiminiams procesams vidaus organuose ar vystantis navikiniams procesams. (5)
Tiriant aseptinio eksudato tepinėlį, daugiausiai aptinkama nedegeneruotų neutrofilų (tačiau gali būti randama „pasenusių“ neutrofilų – šios ląstelės būna segmentuotos, piknotiškos), bet nerandama jokių bakterijų. Taip pat gali būti neutrofilų, fagocituotų makrofagų. (25)
Sterilių organizmo skysčių nutekėjimas (šlapimo, tulžies) į pilvo ertmę, taip pat gali būti aseptinio eksudato kaupimosi priežastimi. Šie skysčiai gali būti atpažįstami atlikus biocheminius tyrimus. Pavyzdžiui, šlapimas atpažįstamas palyginus šlapalo (UREA) ir kreatinino (CREA) koncentracijas kraujyje ir aspirate (aspirate šlapalo bei kreatinino koncentracija turi būti keletą kartų didesnė). Tačiau kraujo ir aspirato šlapalo koncentracija gana greitai susilygina (per kelias valandas), todėl patikimesnis rodiklis yra kreatininas, kurio koncentracijos skirtumas išlieka žymiai ilgesnį laiką (keletą dienų). Gyvūnai, kuriems diagnozuotas uroperitoneum, dažnai nustatoma hiperkalemija ir hiponatremija (26).
18 Tulžies ištekėjimas į pilvo ertmę (dėl stiprių dirginančių tulžies savybių dažnai sukeliamas stiprus peritonitas,) gali būti diagnozuojamas nustatant didesnę tulžies koncentraciją aspirate negu kraujo serume. Vizualiai aspiratas, kuriame yra tulžies, būna žalsvos spalvos, nors gali būti nuo rudo iki ryškiai geltono atspalvio. Tiriant mikroskopu gali būti aptinkami makrofagai, kurių citoplazmoje matomas nuo mėlynai žalsvos iki geltonos spalvos tulžies pigmentas. (27)
Kačių infekcinis peritonitas (FIP): skysčiai kaupiasi pilvo (ir/arba krūtinės) ertmėje dėl vykstančio aseptinio uždegiminio proceso, kurio metu kraujagyslėse akumuliuojasi imuniniai kompleksai. Tai sukelia didesnį kraujagyslių pralaidumą bei neutrofilų chemotaksį. Dėl šių priežasčių eksudatas yra aseptinis. Dažniausiai tai lipnus, šviesiai geltonos spalvos skystis, kuriame gali būti fibrino dribsnių. TP koncentracija aukšta (>35 g/l), TNCC <10 x 10-9l). Atliekant citologinį tyrimą tepinėlyje randami nedegeneravę neutrofilai, limfocitai, makrofagai, mezotelio ląstelės, rečiau – plazminės ląstelės. Patikimiausias tyrimas FIP diagnozuoti - baltymų spektrometrinė analizė. Atlikus aspirato elektroforezę ir esant gama-globulino koncentracijai >32 proc., bei albuminų:globulinų santykiui <0,81 – galima pagrįstai įtarti FIP (28). Tačiau, dėl limfocitinio-plazmocitinio cholangiohepatito besikaupiančiuose skysčiuose taip pat gali būti didelė baltymų koncentracija ir tai gali klaidinti. Galutinė FIP diagnozė nustatoma atlikus histopatologinį tyrimą (29).
1.4. Limfos kaupimasis
Limfos kaupimosi priežastimi gali būti bet kuris sutrikimas, kuris sukelia limfagyslių obstrukciją/destrukciją. Kadangi pagrindiniai limfos riebalai yra sudaryti iš daug trigliceridų turinčių chilomikronų, besikaupianti pilvo ertmėje limfa yra specifinės išvaizdos: aspirato mėginį palaikius šaldytuve, skysčio paviršiuje formuojasi baltas sluoksnis (dėl trigliceridų, esančių chilomikronų sudėtyje). (30)
Trigliceridų kiekis susikaupusioje limfoje sutampa su trigliceridų koncentracija kraujyje. Kitas metodas diferencijuoti aspiratą: pripildyti aspiratu mikrohematokrito tūbelę ir ją centrifuguoti. Trigliceridai tūbelės paviršiuje sudaro baltos spalvos „kamštį“. (5)
Limfa dažniausiai kaupiasi krūtinės ląstoje, tačiau pasitaiko, kad susikaupia ir pilvo ertmėje. Pagrindinės limfos kaupimosi priežastys pilvo ertmėje: širdies, kepenų ligos, navikiniai procesai (pvz., limfoma), riebalinio audinio uždegimas (paniculitis) (katėms). Atliekant citologinį tyrimą tepinėlyje aptinkami limfocitai. Neutrofilai bei makrofagai atsiranda procesui tęsiantis ilgiau (kelias savaites). Makrofagų, neutrofilų ir limfocitų citoplazma gali būti su vakuolėmis, kuriose susikaupę riebalai. Vienas patikimiausių būdų diferencijuoti limfos sankaupą pilvo ertmėje – pamatuoti trigliceridų ir cholesterolio koncentracijas aspirate ir palyginti jas su trigliceridų ir cholesterolio
19 koncentracijomis kraujo serume. Jei kaupiasi limfa, aspirato trigliceridų koncentracija yra aukštesnė, o cholesterolio – žemesnė nei kraujo serume. (14)
1.5. Kruvino skysčio kaupimasis pilvo ertmėje
Pilvo ertmėje kraujas gali kauptis dėl šių priežasčių: trauma, pooperacinė trauma, kraujo krešėjimo sutrikimai, navikiniai procesai (dažnai – hemangiosarkoma), kraujagyslių defektai, infekcijos. Atlikus skysčio laboratorinę analizę, pravartu aspirato HCT vertę palyginti su periferinio kraujo HCT rodikliais. Jeigu skysčio sankaupa buvo sukelta ūmios hemoragijos, HCT rodikliai nesiskirs arba skirsis labai nedaug. TP įvairuoja priklausomai nuo kraujingo skysčio praskiedimo kitos kilmės skysčiais (pvz., eksudatas/transudatas). Esant ūmiam kraujavimui, HCT būna žymiai aukštesnis, negu esant lėtiniam kraujavimui. Taip pat lėtinį nuo ūmaus kraujavimo galima diferencijuoti atlikus citologinį tyrimą. Lėtinis kraujavimas: eritrofagocitozė, hemosiderofagai (makrofagai, kuriuose yra tamsiai rudi/juodi/žali hemosiderino pigmentai – hemoglobino skilimo produktai), hematoidino kristalai (rombo formos, geltoni kristalai, rodantys anaerobinį hemoglobino skaidymą). Jei kraujavimas ūmus, nebūna jokio eritrocitų ar hemoglobino skilimo. (27)
Kai kuriais atvejais, sunku atskirti ar pilvo ertmėje kaupiasi kraujas, ar mėginys užterštas krauju atliekant abdomenocentezę. Reikia stebėti skystį: jeigu abdomenocentezės metu buvo pradurta kraujagyslė, kraujas teka „sūkuriais“ į švirkšte esantį nekraujingą skystį. Jeigu pilvo ertmėje kaupiasi kraujas, homogeniškas kraujingas skystis vienodai teka į švirkštą. Taip pat, Kai kraujas teka į pilvo ertmę, trombocitai labai greitai sulimpa, degranuliuojasi ir suyra (per mažiau nei 6 val.). Jeigu švirkšte kraujas greitai sukreša, greičiausiai kraujas pateko iš pradurtos kraujagyslės arba kraujavimas prasidėjo labai staiga. (31)
1.6. Skysčių kaupimasis dėl navikinių procesų
Skysčiai, susikaupę pilvo ertmėje dėl navikinių procesų diferencijuojami sunkiausiai. Jų susidarymo mechanizmai gali būti patys įvairiausi, dažnai veikia net keletas mechanizmų vienu metu. Dėl to skysčiai atrodo skirtingai, juose skiriasi TP ir TNCC kiekiai. Dažniau, skysčiai susikaupę pilvo ertmėje dėl navikinės kilmės proceso būna modifikuoti transudatai arba eksudatai, tačiau kepenų, inkstų pirminis navikas ar metastazės gali sukelti stiprią hipoalbuminemiją: tada ima kauptis transudatas. Žarnų navikai gali sukelti septinio eksudato kaupimąsi (dėl žarnų vientisumo pažeidimo ir jų turinio nutekėjimo į pilvo ertmę). Jeigu navikas užspaudžia limfagyslę, pilvo ertmėje gali pradėti kauptis limfa. Navikams ardant kraujagysles, gali pradėti kauptis kraujas. Kraujinguose skysčiuose sunku rasti navikines ląsteles, ypatingai, jeigu HCT siekia >20 proc. Tokiu atveju, atliekant citologinį tyrimą tepinėlis turi būti daromas iš viršutinio ląstelių sluoksnio, prieš tai mėginį centrifugavus mikrohematokrito vamzdelyje. (31)
20 Citologinis tyrimas yra būtinas navikinių procesų diagnozavimui. Vis dėl to, galimybė aptikti ląsteles priklauso nuo naviko rūšies ir lokalizacijos, tad neaptikus navikinių ląstelių, negalima visiškai atmesti navikinės patologijos. Limfoma, karcinoma ir mezotelioma – dažniausiai diagnozuojamos navikų formos, sąlygojančios skysčių kaupimąsi pilvo ertmėje. Esant karcinomai, daugeliu atveju skysčiai kaupiasi dėl metastatinio naviko aktyvumo. (32)
Pagrindiniai sunkumai diagnozuojant navikus atliekant citologinį tyrimą yra tai, kad dauguma ląstelių, nepriklausomai nuo jų kilmės, atrodo apvalios. Pvz., epitelinės ir mezotelio ląstelės tepinėlyje apvalios, nors jos diferencijuojasi ne iš apvaliųjų ląstelių. Ląstelės dažnai sulimpa į agregatus, ypač sergant karcinoma, adenokarcinoma, mezotelioma. Jei yra stiprus uždegimas, nuo mezotelio atsiskiria displastinės/hiperplastinės ląstelės, kurios atliekant citologinį tyrimą tepinėlyje būna labai panašios į navikines ląsteles: padidėjęs ląstelių skaičius, anizocitozė, anizokariozė, branduolio-citoplazmos santykio pakitimai, didelis kiekis branduolėlių. Tačiau citologinio tyrimo specifiškumas vis dar yra vienas didžiausių diagnozuojant navikus, ypatingai, kai tyrimą atlieka patyręs citologas (5).
1.7. Diagnostika
Skysčiai pilvo ertmėje gali būti aptikti atsitiktinai: atliekant gyvūno, turinčio širdies sutrikimų, apžiūrą, arba vertinant gyvūno būklę po operacijos. Ne retas atvejis kai gyvūnas į veterinarijos kliniką atvežamas su padidėjusia pilvo apimtimi.
Dažniausiai naudojamas neinvazinis diagnostinis tyrimas – tyrimas ultragarsu. Tai leidžia įvertinti skysčių kiekį, įtarti jų pobūdį. Kitas diagnostikos etapas, kuris leis tiksliai nustatyti skysčio kilmę bei veikiančius patologinius mechanizmus – skysčio mėginio paėmimas švirkštu. Imant mėginį, patartina adatos judėjimą kontroliuoti echoskopo pagalba. Paimtas mėginys gali būti tiriamas biochemiškai (nustatomas UREA kiekis), nustatomas HCT, atliekamas citologinis tyrimas, kuris yra specifiškiausias. Gali būti aptinkamos navikinės ląstelės, neutrofilai, mezoteliocitai, eozinofilai (33).
Kaip pagalbiniai diagnostikos metodai, gali būti taikomas rentgeninis tyrimas, biocheminiai ir morfologiniai kraujo tyrimai. Rentgeninis tyrimas gali parodyti širdies dydį (išmatavus dydį galima įtarti dilatacinę kardiomiopatiją), navikų metastazes plaučiuose, navikus pilvo ertmėje. Morfologinių kraujo tyrimų rezultatai parodo bendrą gyvūno sveikatos būklę, biocheminių kraujo tyrimų rezultatai leidžia įvertinti kepenų, inkstų ar kasos funkcinį pajėgumą. Jei procesas navikinis, kraujo tyrimų rezultatai būna nespecifiški, todėl diagnozuoti navikinius susirgimus vien iš kraujo tyrimų neįmanoma (34).
21
1.8. Gydymas
Dažniausiai taikoma diuretikų terapija, tai daugiau palaikomasis gydymas. Norint sumažinti skysčių kaupimasi, būtina atlikti išsamius diagnostinius tyrimus ir šalinti pirminę priežastį. Jeigu aptinkamas navikas, gali būti atliekamas chirurginis naviko šalinimas. (35)
Naudojant diuretikus, dažniausiai skiriami aldosterono antagonistai: spironolaktonas, 1-2 mg/kg kas 12 valandų. Jeigu po spironolaktono kurso skysčiai vėl kaupiasi, gali būti skiriamas furozemidas 2-4 mg/kg PO kas 12 valandų. Paprastai užtrunka 2-3 dienas, kol pasiekiamas aukščiausias spironolaktono efektyvumas. (36)
Tam, kad nustatyti ar skysčiai vėl kaupiasi, patartina kasdien sverti pacientą. Pastebėjus staigų svorio pokytį, galima įtarti atsinaujinusį skysčių kaupimąsi. Kai kurie autoriai siūlo apriboti valgomosios druskos kiekį gyvūno racione, tačiau šio metodo efektyvumas nėra pilnai įrodytas (36).
Svarbu stebėti serumo elektrolitų koncentraciją, ypatingai natrio ir kalio. Gydymo pradžioje patartina kraują tirti kasdien, vėliau – kas keletą savaičių/mėnesių. Hipokalemija dažniau išsivysto gyvūnams, gydomiems tik furosemidu. Taip pat gali pasireikšti hiponatremija, tuomet diuretikų naudojimas turi būti nutrauktas ir pacientui paskirta intraveninė infuzija elektrolitų atstatymui. (37)
Abdomenocentezė indikuotina tik tiems pacientams, kuriems staiga pilvo ertmėje pradėję kauptis skysčiai apsunkina kvėpavimą. Atliekant abdomenocentezę, tuo pačiu metu gyvūnui atliekama infuzija (koloidiniai skysčiai, plazma, skysčiai su albuminais). Didelio kiekio skysčių, kuriuose yra albuminų, pašalinimas gali sukelti stiprią hipoalbuminemiją, sumažinti onkotinį slėgį, o tai sukeltų plaučių edemą. Tai ypatingai pavojinga gyvūnams, sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis, kai sumažėjusi albuminų gamyba kepenyse. Remiantis žmonių medicinos pateikiamomis rekomendacijomis, kurių patariama laikytis ir veterinarinėje medicinoje, skiriama 5 g albuminų 1 litrui pašalinto skysčio iš pilvo ertmės. Albuminų tirpalas aplikuojamas kartu su infuziniu skysčiu. (38).
22
2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA
Tyrimas atliktas 2013-2016 metais veterinarijos klinikoje Kaune bei veterinarijos klinikoje, Hamburge, Vokietijoje.
Ištirti 54 gyvūnai (n=54). Iš jų – 15 kačių (n=15) ir 39 šunys (n=39). Buvo pasirinkti tik tie gyvūnai, kuriems skysčių sankaupa pilvo ertmėje buvo diagnozuota atlikus ultragarsinį tyrimą ir/arba abdomenocentezę. Surinktos išsamios gyvūnų ligos istorijos, kuriose buvo pateikiama informacija apie gyvūno amžių, lytį, svorį, simptomus, paskirtus tyrimus bei gydymą, tai pat pakartotinių apžiūrų rezultatus. Gyvūnams buvo atliekami šie diagnostiniai tyrimai:
ultragarsinis tyrimas;
pilvo punktato citologinis tyrimas; pilvo punktato biocheminis tyrimas; rentgeninis tyrimas;
kraujo biocheminis tyrimas; kraujo morfologinis tyrimas.
Tiriamieji šunys bei katės buvo suskirstyti į grupes pagal lytį, veislę, amžių, simptomatiką, skysčio kaupimąsi pilvo ertmėje sukėlusią priežastį, taikytus diagnostinius metodus, skysčio tipą, paskirtas gydymo priemones ir ligos eigą.
Visiems gyvūnams pirmiausia buvo atliekama bendroji apžiūra pagal šią schemą: temperatūra;
elgsena;
kūno sudėjimas, odos bei kailio būklė;
gleivinės (spalva, kapiliarų prisipildymo laikas); limfiniai mazgai;
snukio ertmė, dantys;
širdies auskultacija, pulsas (dažnis bei kokybė); kvėpavimas (dažnis, pašaliniai garsai);
pilvo apčiuopa (pilvo sienos įtempimas, skausmingumas); Atlikus bendrąją apžiūrą, gyvūnams buvo paskirti specialieji tyrimai.
Kraujo morfologinis ir biocheminis tyrimai. Kraujo morfologinis tyrimas buvo atliekamas naudojant IDEXX ProCyte Dx hematologijos analizatorių, kuris nustato šiuos rodiklius: HCT, RBC, HGB, MCV, MCH, MCHC, RDW, retikuliocitus (absoliutų skaičių ir procentus), WBC, neutrofilus
23 (skaičių ir procentus), limfocitus (skaičių ir procentus), monocitus (skaičių ir procentus), eozinofilus (skaičių ir procentus), bazofilus (skaičių ir procentus), trombocitus (skaičių, MPV, PDW ir PCT), segmentuotus neutrofilus ir normoblastus. Analizatoriumi taip pat gali būti tiriamas pilvo punktatas ir nustatyti TNCC, agranuliocitų, granuliocitų ir eritrocitų kiekiai jame. Tyrimų rezultatai pateikiami SI sistemos vienetais (39).
Kraujo biocheminiam tyrimui atlikti buvo naudojamas IDEXX Catalyst Dx® Chemistry Analyzer, kuris nustato šiuos rodiklius: ALB, ALB/GLOB, ALKP, ALT, BUN, BUN/CREA, Ca, CHOL, CREA, GGT, GLOB, GLU, PHOS, TBIL, TP. Tyrimų rezultatai pateikiami SI sistemos vienetais (40).
Ultragarsinis tyrimas. Tyrimas buvo atliekamas echoskopu GE LOGIQ™ P6 Vet. Gyvūnams buvo nuskutamas kailis nuo ventralinės pilvo dalies, kartais padidinant nuskustą plotą lateraliai. Pacientas guldomas ant stalo dorsalinėje arba lateralinėje padėtyje, o tiriamasis plotas padengiamas geliu arba etilo alkoholio tirpalu. Tiriant kates ir mažų veislių šunis, buvo naudojamas 7,5 MHz ir didesnio dažnio daviklis, didelių veislių šunims – 5 – 7,5 MHz ir mažesnio dažnio daviklis (siekiant didesnio skvarbumo per audinius). Jeigu aptinkamas mažesnis laisvųjų skysčių (angl. free fluids) kiekis pilvo ertmėje, tipinės kaupimosi lokalizacijos yra šios: kranialiai šlapimo pūslės, tarp kepenų skilčių ir kaudaliai inkstų (41). Atliekant ultragarsinį tyrimą, skysčiai pilvo ertmėje matomi kaip neechogeniškas plotas (išskyrus kraują arba skysčius su dideliu ląstelių kiekiu – šie būna echogeniškesni). Taip pat galima pastebėti nežymią vidaus organų dislokaciją, susikaupus didesniam skysčių kiekiui.
Prieš atliekant echoskopiją, gyvūnui buvo nuskutami plaukai nuo pilvo, spiritiniu tirpalu nuo odos pašalinami riebalai. Atliekant tyrimą, gyvūnas guldomas ant stalo, ant nugaros arba ant šono. Gyvūnas seduojamas tik tuo atveju, jei yra labai neramus ir jo judrumas veterinarijos gydytojui trukdo atlikti tyrimą. Echoskopuojant aptinkami skysčiai pilvo ertmėje, įvertinamas jų kiekis, taip pat įvertinama vidaus organų (kepenų, inkstų, blužnies, žarnų) būklė. Esant įtarimui, jog skysčių sankaupos pilvo ertmėje priežastis yra širdies patologijos, buvo atliekamas širdies ultragarsinis tyrimas.
Rentgeninis tyrimas. Tyrimas buvo atliekamas MinXray InnoVet Versa rentgeno aparatu. Gyvūnui buvo taikoma sedacija, jeigu jo judrumas trukdė atlikti kokybišką rentgenogramą. Daugumai tiriamųjų šunų ir kačių buvo atliekamos šios projekcijos: laterolateralinė ir ventrodorsalinė. Šunims buvo atskirai atliekamos pilvo bei krūtinės (stebimas širdies dydis bei navikų metastazės plaučiuose) srities rentgenogramos, katėms buvo atliekama viso kūno nuotrauka. Rentgeno nuotraukose buvo įvertinamos pilvo ertmėje esančių vidaus organų ribos, kurios išnyksta
24 esant susikaups skysčiams. Susikaupus pilvo ertmėje skysčiams pakinta diafragmos padėtis, kuri pakinta: ji pasislenka kranialiai).
Pilvo punktato tyrimai. Daliai tiriamų gyvūnų buvo atliekamas punktato citologinis bei biocheminis tyrimai. Punktatas buvo imamas abdomenocentezės būdu, ties linea alba, prieš tai nuskutus kailį ir dezinfekavus odos plotą. Adatos kelias pilvo ertmėje buvo stebimas atliekant echoskopiją. Biocheminis tyrimas buvo atliekamas aparatu IDEXX Catalyst Dx® Chemistry Analyzer, kuriuo buvo tiriamas CREA kiekis punktate. Citologiniai tyrimai atlikti, darant punktato tepinėlį ant objektinio stiklelio ir stebima per mikroskopą (ląstelių rūšis, kiekis, bakterijų rūšis bei kiekis).
Surinkti tyrimo duomenys buvo apdoroti naudojant Microsoft Office Excel (2013) programinę įrangą. Buvo apskaičiuoti duomenų imties dydžiai, vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, chi kvadratas, duomenų patikimumas. Duomenys buvo laikomi patikimais, kuomet p<0,05. Duomenys taip pat pateikti grafiškai, sudarant diagramas.
25
3. TYRIMŲ REZULTATAI
Šunys (n=39) ir katės (n=15) buvo suskirstyti pagal lytį. Iš tirtų šunų (n=34), patinams (n=23) skysčių kaupimasis pilvo ertmėje buvo diagnozuotas 1,4 karto dažniau negu patelėms (n=20). Tiriant sindromo pasireiškimą katėms, katinams (n=11) skysčiai pilvo ertmėje kaupėsi 2,8 karto dažniau negu katėms (n=4).
4 pav. Skysčio sankaupa pilvo ertmėje skirtingų lyčių katėms ir šunims.
32.4 proc. 26.7 proc. 67.6 proc. 73.3 proc. 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Šunys Katės Pro ce n ta i Patelė Patinas
26 5 pav. Skirtingų veislių šunys, kuriems pilvo ertmėje kaupėsi skysčiai.
Dažniausiai skysčių sankaupa pilvo ertmėje buvo nustatyta mišrios veislės šunims (n=6). Tokį rezultatą galima paaiškinti tuo, jog didžioji dalis šunų, apsilankančių veterinarijos klinikose yra mišrios veislės. Taip pat pastaraisiais metais buvo vykdoma nemažai beglobių gyvūnų kampanijų, todėl vis daugiau mišrūnų priglaudžiama iš gyvūnų prieglaudų. Antroje vietoje pagal sindromo pasireiškimo dažnumą buvo vokiečių aviganių veislės šunys (n=6), toliau rikiavosi Jorkšyro terjerai (n=4), amerikiečių koker spanieliai (n=3), auksaspalviai retriveriai (n=3) ir Labradoro retriveriai (n=5). Likusių veislių šunys nesudarė 5 proc. atvejų.
0.0% 2.0% 4.0% 6.0% 8.0% 10.0% 12.0% 14.0% 16.0%
Labradoro retriveris Mišrūnas Auksaspalvis retriveris Škotų terjeras Amerikiečių koker spanielis Cvergpinčeris Dobermanas Jorkšyro terjeras Prancūzų buldogas Trumpaplaukis taksas Kinų kuoduotasis Vokiečių aviganis Biglis Pekinas Čihuahua Garbanotasis bišonas Belgų aviganis Pothalės aviganis Pinčeris Procentai Ve is lė
27 6 pav. Skysčio sankaupa pilvo ertmėje skirtingų veislių katėms.
Dažniausiai skysčių sankaupa pilvo ertmėje aptikta mišrios veislės katėms (n=9). Taip pat skysčių sankaupos dažniau buvo nustatytos Persų (n=2), Egzotų (n=2) veislės katėms. Tyrime dalyvavo tik vienas Siamo veislės katinas.
7 pav. Dažniausiai stebėti klinikiniai požymiai.
Dažniausias simptomas buvo anoreksija (n=33). Kitas dažnai aptinkamas simptomas buvo padidėjusi pilvo apimtis (n=26). Gana dažnai buvo registruojama dispnėja (n=11), vėmimas (n=11),
0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% Mišrūnas Siamo Egzotas Persas Procentai Vei slė 0.0% 5.0% 10.0% 15.0% 20.0% 25.0% 30.0% 35.0% Vėmimas Anoreksija Tachikardija Padidėjusi pilvo apimtis Bradikardija Širdies ūžesiai Dispnėja Gelta Viduriavimas Polidipsija/ poliurija Koprostazė Hepatomegalija Hipertermija Aritmija Procentai Sim p to m ai
28 polidipsija/poliurija (n=8) bei viduriavimas (n=6). Kiti klinikiniai požymiai – aritmija, hipertermija, koprostazė, gelta, širdies ūžesiai, bradikardija, tachikardija, bei echoskopinio tyrimo metu aptinkama hepatomegalija – nesiekė 5 proc.
8 pav. Naudotas gydymas esant skysčių sankaupai pilvo ertmėje.
Dauguma tirtų gyvūnų nebuvo gydyti (n=20). Taikant simptominį–patogenetinį gydymą dažniausiai buvo skiriami diuretikai (n=17) (furozemidas arba spironolaktonas). Taip pat dažnai buvo naudojamos antibakterinės vaistinės medžiagos (n=16), skausmą malšinantys vaistai (n=11), bei kortikosteroidai (n=10). Žymiai rečiau gydymui naudotas pimobendanas (n=4), enalaprilis (n=2), antiemetikai (n=4). Gyvūnams, kuriems buvo atlikta abdominocentezė ir pašalintas didelis susikaupusių skysčių kiekis iš pilvo ertmės, taikyta infuzinė terapija (n=5), siekiant atstatyti bendrą skysčių balansą organizme. Operacinis gydymas (n=2) buvo taikomas diagnostinės laparotomijos tikslu ir aptikus naviką, kurio lokalizacija leido jį pašalinti.
0.0% 5.0% 10.0% 15.0% 20.0% 25.0% ATB Kortikosteroidai Diuretikai Analgetikai Infuzija Negydyta Pimobendanas Enalaprilis Antiemetikai Operacija Procentai Gyd ymas
29 9 pav. Dažniausiai naudoti diagnostiniai metodai skysčiams pilvo ertmėje aptikti ir juos
diferencijuoti bei bendrai gyvūno būklei įvertinti.
Dažniausiai skysčių pilvo ertmėje identifikavimui buvo taikytas ultragarsinis tyrimas (n=32). Didžiajai daliai tirtų gyvūnų buvo atliekami kraujo biocheminiai ir/arba morfologiniai tyrimai (n=30). Tiek radiologinis tyrimas, tiek pilvo ertmės punkcija buvo atliekami vienodai dažnai (n=24). Palyginti retai taikytas citologinis tyrimo metodas (n=4).
10 pav. Pirminiai patologiniai procesai, lėmę skysčių sankaupą pilvo ertmėje..
0.0% 5.0% 10.0% 15.0% 20.0% 25.0% 30.0% Radiologinis tyrimas Echoskopinis tyrimas Citologinis tyrimas
Kraujo tyrimai Punkcija
Pro ce n ta i Diagnostikos metodai 20.4% 7.4% 22.2% 18.5% 20.4% 5.6% 3.7% 1.9% KFN Peritonitas Navikai Širdies nepakankamumas Nenustatyta Trauma Pankreatitas Intoksikacija
30 Daugiausia diagnozuota navikinių susirgimų (n=12). Kiek rečiau diagnozuotas kepenų funkcinis nepakankamumas (n=11). Diagnozė nebuvo nustatyta penktadaliui (n=11) visų tirtų gyvūnų. Tiriamiems gyvūnams dar buvo diagnozuota širdies nepakankamumas (n=10), peritonitas (n=1) ir trauma (n=3). Pankreatitas diagnozuotas dviem iš visų tirtųjų gyvūnams (n=2), kumarino intoksikacija – vienam gyvūnui (n=1).
11 pav. Nustatytas skysčio, susikaupusio pilvo ertmėje tipas.
Dažniausiai buvo nustatytas modifikuotas transudatas (n=14). Kraujingi skysčiai sudarė beveik penktadalį (n=9) visų tirtų aspiratų. Penkiems (n=5) iš visų tirtų gyvūnų buvo nustatytas transudatas. Rečiausiai identifikuoti skysčiai, susikaupę dėl navikinio proceso (n=4), limfa (n=1), šlapimas (n=1) ir eksudatas (n=1). 2.9% 40.0% 14.3% 25.7% 11.4% 2.9% 2.9% Eksudatas Modifikuotas transudatas Transudatas Kraujas Neoplazija Limfa Šlapimas
31 12 pav. Pilvo ertmėje susikaupusio skysčio priklausomybė nuo pirminės patologijos.
Skysčiai klasifikuoti remiantis TNCC, TP koncentracija ir ląstelių tipu, todėl dėl kai kurių patologijų kaupėsi skirtingų tipų skysčiai. Gauti rezultatai rodo, jog esant kepenų funkciniam nepakankamumui, pilvo ertmėje 5 kartus dažniau buvo randamas modifikuotas transudatas (n=5), paprastas transudatas buvo nustatytas tik vienam (n=1) gyvūnui, kuriam buvo diagnozuotas kepenų funkcinis nepakankamumas. Peritonitu sirgusiems gyvūnams (n=3), dažniau nustatytas modifikuotas transudatas (n=2), vienam (n=1) gyvūnui nustatytas eksudatas. Gyvūnams, kuriems buvo diagnozuoti įvairūs navikiniai susirgimai, buvo nustatyti 4 tipų skysčiai: dažniausiai nustatyti kraujingi skysčiai (n=9) ir skysčiai su navikinėmis ląstelėmis (n=9). Dviems onkologiniams pacientams buvo nustatytas modifikuotas transudatas (n=2) ir vienam – transudatas (n=1). Gyvūnams, kurie patyrė traumą, dažniausiai aptikti skysčiai pilvo ertmėje buvo šlapimas (n=1) arba kraujas (n=1). Vienam gyvūnui buvo diagnozuotas apsinuodijimas kumarino junginiais, kurie sukėlė kraujavimą, tad pilvo ertmėje aptiktas kraujingas skystis (n=1).
0 1 2 3 4 5 6 Mo d ifik u o ta s tr an su d at as Tran su d atas Eks u d atas Mo d ifik u o ta s tr an su d at as Mo d ifik u o ta s tr an su d at as Tran su d atas Krau jas N avik in ės ki lmė s s kys ti s Mo d ifik u o ta s tr an su d at as Tran su d atas Krau jas Mo d ifik u o ta s tr an su d at as Tran su d atas Krau jas Li mfa Krau jas Šl ap imas Krau jas
32 13 pav. Eutanazuotų gyvūnų procentas, priklausomai nuo pirminės patologijos.
Pagal išanalizuotus duomenis matome, jog dažniausiai (67 proc.) gyvūnai buvo eutanazuoti diagnozavus navikinius susirgimus (n=12) (eutanazuota – 8, gydyti – 4 pacientai). Taip pat buvo pasirinkta negydyti 45 proc. gyvūnų, sirgusių kepenų funkciniu nepakankamumu (viso KFN sirgo 11 gyvūnų, iš jų buvo eutanazuoti 5, gydyti – 6 pacientai). Iš visų pacientų, kuriems buvo diagnozuotas širdies nepakankamumas, buvo eutanazuoti 40 proc. (viso sirgo 10 gyvūnų, iš jų eutanazuoti 4, gydyti – 6 gyvūnai). Nepavykus nustatyti diagnozės, buvo nuspręsta eutanazuoti 27 proc. tirtųjų pacientų (iš viso diagnozė nebuvo nustatyta 11 pacientų. Iš jų eutanazuoti – 3, gydyti – 8 pacientai). Apibendrinant, galima teigti, jog dažniausiai buvo eutanazuoti navikiniais susirgimais sergantys pacientai.
3.1. Kraujo tyrimų rezultatai
3.1.1. Morfologiniai kraujo tyrimaiAtskirai analizuoti šunų ir kačių kraujo tyrimų rezultatai. Morfologiniai kraujo tyrimai buvo atlikti 19 (n=19) iš 39 šunų. Atliekant tyrimus buvo siekiama išsiaiškinti bendrus kraujo morfologijos rezultatų nuokrypių dėsningumus, esant patologiniams procesams, kuriuos lydi skysčio sankaupa pilvo ertmėje. Rodiklių nuokrypių reikšmingumui nustatyti, buvo skaičiuojamas patikimumas (p). Kai p<0,05, laikoma, jog skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Kai p>0,05 – laikoma, jog skirtumas yra statistiškai nereikšmingas.
0% 20% 40% 60% 80% 100% 120% Pro ce n ta i Patologija Eutanazuoti Gydyti
33 4 lentelė. Šunų, kuriems buvo nustatytas skysčių kaupimasis pilvo ertmėje, kraujo
morfologiniai rodikliai
Kraujo rodikliai Norma
Tirtų šunų skaičius
Vidurkis ±SD Nesiekė
normos
Atitiko
normą Viršijo normą Eritrocitai (×1012/L) 5,65 - 8,87 10 9 0 5,33 ± 0,52 Leukocitai (×109/L) 5,05 - 16,76 1 7 11 20,32 ± 2,5 Hemoglobinas (g/dL) 13,1 - 20,5 13 6 0 11.66 ± 0.79 Hematokritas (proc.) 37,3 - 61,7 13 6 0 33,6 ± 2,52 Vidutinis eritrocito tūris (MCV) (M(fL) 61,6 - 73,5 6 13 0 63,19 ± 1,3 Vidutinis eritrocitų hemoglobinas (MCH) (pg) 21,2 - 25,9 5 14 0 21,67 ± 0,5 Vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite (MCHC) (g/dL) 32 - 37,9 4 14 1 34,55 ± 0,56 Eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį (RDW) (proc.) 13,6 - 21,7 1 16 2 16,6 ± 0,73 Trombocitai (PLT) (×109/L) 148 - 484 5 13 1 215,47 ± 27,52 Vidutinis trombocitų tūris (MPV) (fL) 8,7 - 13,2 11 8 0 8,7 ± 0,35 Trombocitų apimties variacija (PDW) (proc.) 9,1 - 19,4 0 19 0 14,16 ± 0,56 Trombokritas (PCT) (proc.) 0,14 - 0,46 2 17 0 0,25 ± 0,03 Eozinofilai (×109/L) 0,06 - 1,23 2 11 6 1,16 ± 0,33 Limfocitai (×109/L) 1,05 - 5,1 0 15 4 4,17 ± 1,15 Monocitai (×109/L) 0,16 - 1,12 0 15 4 1,16 ± 0,36
34
Kraujo rodikliai Norma
Tirtų šunų skaičius
Vidurkis ±SD Nesiekė normos Atitiko normą Viršijo normą Neutrofilai (×109/L) 2,95 - 11,64 1 13 5 9,5 ± 1,14
Vertinant gautus tyrimų duomenis pagal vidurkį, matyti, jog pakilę buvo šie rodikliai: leukocitų kiekis (WBC) bei monocitų kiekis (MON).
Leukocitozė buvo nustatyta 11 tirtųjų pacientų (28 proc.). Aukščiausia leukocitų vertė buvo 48,2 ×109/L. Žemiausia – 0,88 ×109/L (galima įtarti tyrimo artefaktą, kadangi vertė yra itin žema). Leukocitų verčių vidurkis - 20,32 ± 2,5. Leukocitų kiekio skirtumas buvo nustatytas kaip statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
Monocitų kiekio rodikliai normą viršijo 4 pacientams (10 proc.). Aukščiausia monocitų vertė – 7,3 ×109/L. Žemiausia – 0,4 ×109/L. Monocitų verčių vidurkis - 1,16 ± 0,36. Monocitų kiekio skirtumas taip pat buvo nustatytas kaip statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
Žemiau normos nukritę buvo šie rodikliai: eritrocitų kiekis (RBC), hematokritas (HCT) bei hemoglobinas.
Sumažėjęs eritrocitų kiekis buvo nustatytas 10 tirtųjų šunų (25,6 proc.). Žemiausia RBC vertė buvo 0,01 ×1012/L. Aukščiausia – 8,84 ×1012/L. Eritrocitų verčių vidurkis - 5,33 ± 0,52. Eritrocitų skaičiaus skirtumas nustatytas kaip statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
Hematokrito rodikliai sumažėję buvo 13 pacientų (33,3 proc.). Žemiausia HCT reikšmė – 14,5 proc. Aukščiausia – 50,6 proc. Nustatytas hematokrito vidurkis - 33,6 ± 2,52. Hematokrito skirtumas nustatytas kaip statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
Sumažėjęs hemoglobinas nustatytas taip pat 13 pacientų (33,3 proc.). Žemiausia reikšmė – 5,2 g/dL. Aukščiausia – 17,1 g/dL. Hemoglobino verčių vidurkis - 116,6 ± 7,9. Hemoglobino verčių skirtumas buvo nustatytas kaip statistiškai reikšmingas (p<0,05). Vertinant sumažėjusias RBC, HCT ir HGB vertes pagal vidurkius, galima teigti jog tirtiems šunims pasireiškė anemija.
35 5 lentelė. Šunų, kuriems buvo nustatytas skysčių kaupimasis pilvo ertmėje, kraujo
biocheminiai rodikliai.
Kraujo rodikliai Norma
Tirtų šunų skaičius
Vidurkis ±SD Nesiekė
normos
Atitiko
normą Viršijo normą Gliukozė(mmol/ L) 3,89 - 7,95 2 15 2 5,82 ± 0,49 ALP(u/L) 23 - 212 0 14 5 149,11 ± 33,21 Bendras baltymas (g/L) 52 - 82 5 13 1 63,21 ± 3,22 GPT/ALT(u/L) 10 - 100 0 11 8 160,35 ± 49,74 Kreatininas (mmol/L) 44 - 159 1 18 0 81,09 ± 6,42 Bendras bilirubinas (mmol/L) 0 - 15 0 18 1 5,83 ± 0,97 GOT/AST(u/L) 0 - 50 0 9 10 66,73 ± 13,81
Pagal gautus šunų kraujo biochemijos tyrimų rezultatus, galime teigti, jog didžiausi nuokrypiai buvo registruojami GPT/ ALT ir GOT/AST rodiklių.
Pakilusios GOT/AST rodiklio vertės buvo nustatytos 10 pacientų (25,6 proc.). Aukščiausia AST vertė – 253 u/L. Žemiausia – 23 u/L. Nustatytas AST vidurkis - 66,73 ± 13,81. GOT/AST rodiklių skirtumas nustatytas kaip statistiškai reikšmingas (p<0,05) Kadangi p vertė buvo gauta itin maža, galima laikyti, jog gautas skirtumas yra gana reikšmingas.
GPT/ ALT viršijo normą 11 pacientų (28,2 proc.). Aukščiausia ALT vertė – 844 u/L. Žemiausia – 27 u/L. ALT verčių vidurkis - 160,35 ± 49,74. GPT/ALT rodiklių skirtumas buvo nustatytas kaip statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
Pakilusias kepenų fermentų vertes galima būtų paaiškinti tuo, jog viena dažniausių tiriamųjų šunų diagnozių buvo kepenų funkcijos nepakankamumas.
36 6 lentelė. Kačių, kurioms buvo nustatytas skysčių kaupimasis pilvo ertmėje, kraujo
morfologiniai rodikliai.
Kraujo rodikliai Norma
Tirtų kačių skaičius
Vidurkis ±SD Nesiekė
normos
Atitiko
normą Viršijo normą Eritrocitai (×1012/L) 6,54 - 12,2 2 7 0 7,84 ± 1,06 Leukocitai (×109/L) 2,87 - 17,02 0 4 5 21,02 ± 5,73 Hemoglobinas (g/dL) 9,8 - 16,2 3 4 2 13,52 ± 2,01 Hematokritas (proc.) 30,3 - 52,3 2 5 2 43,72 ± 7,13 Vidutinis eritrocito tūris (MCV) (M(fL) 35,9 - 53,1 1 7 1 45,8 ± 2,88 Vidutinis eritrocitų hemoglobinas (MCH) (pg) 11,8 - 17,3 0 8 1 15,01 ± 0,59 Vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite (MCHC) (g/dL) 28,1 - 35,8 0 9 0 32,78 ± 0,73 Eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį (RDW) (proc.) 15 - 27 1 8 0 19 ± 1,53 Trombocitai (PLT) (×109/L) 151 - 600 3 5 1 244,22 ± 64,51 Vidutinis trombocitų tūris (MPV) (fL) 8,7 - 13,2 1 8 0 9,68 ± 0,38 Trombocitų apimties variacija (PDW) (proc.) 9,1 - 19,4 0 9 0 15,96 ± 0,27 Trombokritas (PCT) (proc.) 0,14 - 0,46 5 4 0 0,16 ± 0,02 Eozinofilai (×109/L) 0,17 - 1,57 1 5 3 1,29 ± 0,25 Limfocitai (×109/L) 0,92 - 6,88 1 6 2 5,55 ± 3,05 Monocitai (×109/L) 0,05 - 0,67 0 7 2 0,83 ± 0,31
37
Kraujo rodikliai Norma
Tirtų kačių skaičius
Vidurkis ±SD Nesiekė normos Atitiko normą Viršijo normą Neutrofilai (×109/L) 1,48 - 10,29 0 2 7 11,76 ± 0,78
Išanalizavus morfologinių tyrimų rezultatus, gauta, jog viršijamos šių rodiklių normos: leukocitų (WBC), monocitų (Mon) bei neutrofilų (Neu).
Leukocitozė buvo nustatyta 5 pacientams (33,3 proc.). Aukščiausia leukocitų vertė buvo 54 ×109/L. Žemiausia – 4,9 ×109/L. Leukocitų verčių vidurkis - 21,02 ± 5,73. Leukocitų rodiklių skirtumas buvo nustatytas kaip statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
Monocitozė pasireiškė 2 pacientams (13,3 proc.). Aukščiausia monocitų vertė registruota – 6,7 ×109/L, žemiausia – 2,3 ×109/L. Monocitų verčių vidurkis - 0,83 ± 0,31. Monocitų rodiklių skirtumas buvo nustatytas kaip statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
Neutrofilija buvo nustatyta 7 pacientams (46,6 proc.). Aukščiausia neutrofilų vertė – 13,02 ×109/L, žemiausia – 7,85 ×109/L. Neutrofilų verčių vidurkis - 11,76 ± 0,78. Neutrofilų rodiklių skirtumas taip pat buvo nustatytas kaip statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
38 7 lentelė. Kačių, kurioms buvo nustatytas skysčių kaupimasis pilvo ertmėje, kraujo
biocheminiai rodikliai
Kraujo rodikliai Norma
Tirtų kačių skaičius
Vidurkis ±SD Nesiekė normos Atitiko normą Viršijo normą Gliukozė (mmol/L) 3,95 - 8,84 1 7 0 5,38 ± 0,37 ALP (u/L) 14 - 111 0 4 4 124,25 ± 33,41 Bendras baltymas (g/L) 57 - 89 3 5 0 55,38 ± 8,63 GPT/ALT(u/L) 12 - 130 0 8 0 40,54 ± 7,67 Kreatininas (mmol/L) 71 - 212 1 5 2 240,19 ± 98,19
Išanalizavus kačių biocheminių kraujo tyrimų rezultatus matome, jog fiziologines normas viršijo ALP ir kreatinino (Crea) rodiklių vertės.
ALP normą viršijo 4 pacientams (26,6 proc.). Aukščiausia nustatyta ALP reikšmė – 247 u/L. Žemiausia – 30 u/L. ALP verčių vidurkis - 124,25 ± 33,41.
Padidėjęs kreatininas pasireiškė 2 pacientams (13,3 proc.). Aukščiausia kreatinino vertė buvo – 792 mmol/L, žemiausia – 54,2 mmol/L. Kreatinino verčių vidurkis - 240,19 ± 98,19.
Bendro baltymo (TP) rodikliai buvo nukritę žemiau normos ribų 3 pacientams (20 proc.). Žemiausia TP vertė buvo – 26 g/L, didžiausia – 82 g/L. TP verčių vidurkis - 55,38 ± 8,63.
3.2. Citologinis tyrimas
Citologiniai punktatų tyrimai buvo atlikti 5 gyvūnams. Tiriant mikroskopu šuns, kuriam buvo diagnozuotas blužnies navikas, punktato tepinėlį, matoma daug eritrocitų bei keli pavieniai limfocitai (13 pav.).
39 14 pav. Šuns, kuriam buvo diagnozuotas blužnies navikas, punktato tepinėlis. Juoda rodykle
pažymėtas limfocitas, raudona – eritrocitas. Autorės nuotr.
Citologinis punktato tyrimas taip pat buvo atliktas katei, kuriai buvo diagnozuotas kepenų navikas. Citologiniame tepinėlyje buvo rasta nedegeneruotų neutrofilų bei navikinių ląstelių (ląstelių piktybiškumą rodo šie požymiai – daug branduolėlių, anizokariozė) (14 pav.).
15 pav. Katės, kuriai buvo diagnozuotas kepenų navikas, pilvo ertmės punktato tepinėlis.
Tepinėlyje dominuoja supiktybėjusios mezenchiminės ląstelės, turinčios keletą branduolių (juoda rodyklė). Autorės nuotr.
40 Tiriant šuns, kuriam buvo diagnozuotas putliųjų ląstelių navikas, pilvo ertmės punktato tepinėlį, buvo nustatytas padidėjęs epitelinių ląstelių kiekis, taip pat buvo pastebėti ląstelių piktybiškumo požymiai.
16 pav. Šuns, kuriam buvo diagnozuotas putliųjų ląstelių navikas, pilvo ertmės punktato
tepinėlis. Juoda rodykle pažymėta daugiabranduolė ląstelė, turinti navikinių požymių. Autorės nuotr.
3.3. Radiologinis tyrimas
Rentgenogramos iš viso buvo atliktos 24 pacientams (n=24, 44,4 proc.). Būdingiausias požymis kaupiantis skysčiams pilvo ertmėje – vidaus organų kontūrų išnykimas (16 pav.), bei diafragmos pasislinkimas kranialiai. Rentgeninis tyrimas padeda diagnozuojant dilatacinę kardiomiopatiją (įvertinant širdies raumens dydžio pakitimus), bei kepenų, blužnies navikus (echoskopinis tyrimas laikomas specifiškesniu ir jautresniu navikams diagnozuoti).
41 17 pav. Šuo, kalė, dobermanų veislės, 10 m. Nuotraukoje sunkiai įžiūrimi vidaus organų
42 18 pav. Šuo, kalė, cvergpinčeris, 10 m. Nuotraukoje matomas diafragmos pasislinkimas
kranialiai. Autorės nuotr.
3.4. Ultragarsinis tyrimas
Ultragarsinis tyrimas buvo atliktas 32 iš 54 (59,3 proc.) tiriamųjų gyvūnų. Žemiau pateikiama vaizdinė tyrimų medžiaga.
19 pav. Šuo, kalė, dobermanų veislės, 10 m. Nuotraukoje matomas anechogeniškas laisvųjų
43 20 pav. Šuo, kalė, cvergpinčeris, 10 m. Nuotraukoje matomas susikaupęs anechogeniškas
