Erika Dermontienė
V kursas, 7 grupėVAIKŲ, NEŠIOJANČIŲ IŠIMAMUS ORTODONTINIUS
APARATUS, EMALIO BŪKLĖ IR BURNOS HIGIENA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas lektorė dr. Vilma Švalkauskienė
2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
ORTODONTIJOS KLINIKA
VAIKŲ, NEŠIOJANČIŲ IŠIMAMUS ORTODONTINIUS APARATUS, EMALIO BŪKLĖ IR BURNOS HIGIENA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20... m. ... 20... m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
3 KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO
VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil. Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir
įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
ir pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
4 15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai
-1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1
balas
5 36
Bendri reikalavimai
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5
balo
-1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai
-1 balas 38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2
balo
-0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
6 ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ __________________________________ _________________________
7
Turinys
SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 9 ĮVADAS ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 121.1. Išimami ortodontiniai aparatai... 12
1.2. Išimami ortodontiniai aparatai ir dantų apnašos... 13
1.3. Dantų emalio hipoplazija... 13
1.4. Emalio pažeidimai ... 14
1.4.1. Emalio įtrūkimas ... 14
1.4.2. Emalio lūžis ... 15
1.4.3. Emalio abrazija ... 15
1.4.4. Emalio įbrėžimas ... 16
1.4.5. Danties kauburo nudilimas ... 16
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 17
2.1. Tiriamieji ... 17
2.2. Anketos ir apžiūros rezultatų charakteristikos ... 17
2.3. Tyrimo metu naudojami statistiniai metodai ... 19
8
VAIKŲ, NEŠIOJANČIŲ IŠIMAMUS ORTODONTINIUS APARATUS,
EMALIO BŪKLĖ IR BURNOS HIGIENA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Išimami ortodontiniai aparatai yra vieni iš plačiausiai naudojamų ortodontinio gydymo būdų, pamažu koreguojant sąkandį ar pavienių dantų padėtį. Jų retenciniai elementai fiksuojasi ant danties ir gali sąlygoti dantų pokyčius. Tačiau nėra atlikta jokių tyrimų apie plokštelių keliamą poveikį dantų emaliui.
Tyrimo tikslas – ištirti vaikų, nešiojančių išimamus ortodontinius aparatus dantų sveikatą, emalio būklę.
Medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ortodontijos klinikoje su 53 pacientais, kurie gydėsi išimamais ortodontiniais aparatais. Vaikų dantys buvo apžiūrėti, o tėvams pateikta anketa, kurioje klausta apie šeimos socialinę situaciją, sveikatos būklę, burnos higienos įpročius bei nešiojamą išimamą ortodontinį aparatą ir prieš tai atliktas procedūras.
Buvo vertinama: burnos higiena ir ėduonies aktyvumas pagal indeksus; sąkandžio duomenys; atraminio danties emalio defektai su ×4,5 didinimo akiniais ir šviesa. Statistinė analizė atlikta naudojant IBM SSPS Statistics programos paketą SPSS/w 17.0.
Rezultatai. Didžiosios dalies tirtų vaikų burnos higienos būklė buvo gera ir jie sistemingai laikėsi gydytojų nurodymų. Vyresnio amžiaus vaikų burnos higienos būklė buvo geresnė nei jaunesnių. Tyrimo metu dažniausiai pasitaikančios anomalijos – dantų padėties ir sąkandžio neatitikimai. Vyresni vaikai plokštelę nešioja trumpiau nei jaunesni. Tiriant vaikus, nešiojančius ortodontines plokšteles, dažniausiai pasitaikantis sąkandžio tipas – Angle I klasės, o trečdaliui nustatyta Angle III klasė. Tiriant emalį, pastebėti hipoplazija, dešinės pusės distaliniame paviršiuje – 13,2 proc., kairės pusės – 9,4 proc. tiek distaliniame, tiek medialiniame paviršiuose. Kairėje pusėje tiek viršutiniame, tiek apatiniame žandikaulių medialiniame paviršiuje pastebėta emalio įbrėžimų.
Išvados. Vaikams, gydomiems ortodontinėmis plokštelėmis, emalio pažeidimai pasitaiko retai.
9
ENAMEL CONDITION AND ORAL HYGIENE OF CHILDREN USING
REMOVABLE ORTHODONTIC DEVICES
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the thesis. A removable orthodontic device is one of the most commonly used types orthodontic treatment, by using which the occlusion or position of individual teeth is gradually adjusted. The retention elements are fixed on the teeth and may cause dental changes. Although no research has been performed on the effect of retainers on the enamel of teeth. Aim of the analysis – to analyse the enamel condition of children using removable orthodontic devices.
Material and methods. The analysis was carried out in the Orthodontics Clinic of the Lithuanian University of Health Sciences, 53 patients using removable orthodontic devices were examined. The children’s teeth were examined and the parents were provided with a survey on social elements, health condition, oral hygiene habits and the removable orthodontic devices used, as well as procedures carried out previously.
The following was analysed: oral hygiene and caries activity according to indexes, occlusion data, enamel defects of abutment teeth using ×4.5 magnifying glasses and light.
Statistical analysis was carried out using the SPSS/w 17.0 statistical data processing software package.
Results. The condition of oral hygiene was good in most children examined; they followed doctors’ orders. The oral hygiene condition of older children was better than that of younger children. Most common anomalies among the children examined – tooth position and occlusion defects. Older children use the retainers shorter than younger children. The most common type of occlusion in children using orthodontic retainers was Angle I, and a third has been diagnosed with Angle III. During examination of enamel hypoplasia of the distal surface on right side – 13.2%, both distal and medial surfaces on the right side – 9.4%, was identified. Enamel abrasions of the medial surfaces were identified on the right side on both, lower and upper jaws.
10
ĮVADAS
Netaisyklingas sąkandis gali neigiamai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Dėl šios priežasties Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) jį įvardija kaip vieną didžiausių burnos ertmės sveikatos prioritetų [1]. Ir vis tik šių dienų visuomenė į netaisyklingą sąkandį žvelgia iš estetinių pozicijų, suvokdama jį kaip žmogaus išvaizdos trūkumą, kuris neigiamai veikia jo gyvenimo kokybę bei socialinę gerovę. [2]. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl pacientai kreipiasi dėl ortodontinio gydymo. Dažnai ortodontinis gydymas pradedamas taikyti vaikui esant jauname amžiuje [3]. Tokiems vaikams dažniausiai taikomi išimami ortodontiniai aparatai, kai gydymą galima pradėti dar neišdygus visiems nuolatiniams dantims. Išimami ortodontiniai aparatai gali būti taikomi, norint pašalinti pavienius, nežymius dantų defektus, taip pat – prieš gydymą breketais.
Taikant išimamas ortodontines plokšteles, pacientai gali pajusti diskomfortą burnoje, šveplavimą ir padidėjusį seilių išsiskyrimą. Visi šie simptomai greitai išnyksta, jei pacientas tinkamai nešioja išimamą ortodontinį aparatą [4]. Šie aparatai yra populiarūs dėl palyginti lengvo pagaminimo ir pritaikymo burnoje, vartotojui priimtinos kainos. Tačiau nešiojant aparatus turi būti palaikoma ideali burnos higiena ir pakankamas nešiojimo laikas, kas pacientams yra sunku įgyvendinti [5].
Ortodontinis danties judėjimas priklauso nuo koordinuotų veiksnių: kaulo rezorbcijos ir atsidėjimo. Gydymo metu susidaro tempimo ir spaudimo zonos, dėl šios priežasties dantis keičia savo vietą [6]. Sėkmė gydant išimamais aparatais priklauso nuo jų nešiojimo trukmės. Dažnai pacientai nenoriai nešioja išimamus aparatus, ypač paauglystėje. Yra atlikta tyrimų, kuriuose pastebėta, kad jauni pacientai dažnai nesilaiko gydytojo nurodymų ir neišnešioja ortodontinio aparato 12–15 valandų per parą, dėl to sumažėja aparato veiksmingumas ir daromas pokytis [7].
Ortodontinio gydymo metu susidariusi jėga ir burnoje esantis konstrukcinis elementas gali stipriai pakeisti sąkandį, lemti pavienius dantų defektus. Emalio pokytis, nešiojant fiksuotus ortodontinius aparatus, yra labai plačiai išnagrinėtas tiek literatūros apžvalgose, tiek ir klinikinių tyrimų metu. Tačiau ortodontinio gydymo poveikis dantų emaliui, gydant išimamais ortodontiniais aparatais, tiriant šių aparatų nešiojančių vaikų emalį prieš ir po ortodontinio gydymo ar gydymo metu, nėra apibrėžiamas mokslinėje literatūroje ar klinikiniuose tyrimuose.
Tyrimo metu iškeltos hipotezės:
H1) Vaikų, nešiojančių išimamus aparatus, emalis yra pažeistas.
11 Tyrimo tikslas: ištirti vaikų, nešiojančių išimamus ortodontinius aparatus, dantų sveikatą, emalio būklę.
Tyrimo metu keliami uždaviniai:
1. Įvertinti vaikų, nešiojančių išimamus ortodontinius aparatus, burnos higienos įpročius. 2. Įvertinti vaikų, nešiojančių išimamus ortodontinius aparatus, dantų ėduonies aktyvumą pagal Nyvad sistemą.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Išimami ortodontiniai aparatai
Ortodontinio gydymo metu gali būti naudojamos išimami, fiksuoti ar kombinuoti aparatai. 2012 metais Vokietijoje tarp 1538 pacientų atliktas anketinis tyrimas parodė, kad 48 % ortodontiškai gydomų 11–14 metų pacientų naudojo išimamus aparatus. Gydymo sėkmė priklauso nuo aparato nešiojimo laiko [8].
Išimami ortodontiniai aparatai susideda iš aktyvių komponentų, retencinių prietaisų, lanko ir pagrindo. Aktyvius komponentus sudaro spyruoklės ir sraigtas. Retenciniai elementai yra gaminami iš nerūdijančio plieno vielos ir juos sudaro kabliukai. Dažniausiai naudojamas Adamso kabliukas, kuris gali būti naudojamas ant krūminių dantų, kaplių, ilčių, centrinių kandžių ir pieninių krūminių dantų. Retencijai pagerinti gali būti naudojami ir c tipo, taškiniai ir trikampiai kabliukai. Pagrindas gaminamas iš akrilinės plastmasės ir gali būti naudojamas kaip aktyvus ar pasyvus komponentas [9]. Vestibiulinis lankas gali būti naudojamas ir kaip retencinis, ir kaip aktyvus komponentas, norint distalizuoti kandžius.
Tokie aparatai gali būti naudojami kaip aktyvus komponentas ortodontino gydymo metu mažoms ortodontinėms problemoms gydyti ar kaip pasyvus komponentas, užlaikant vietą dantų lanke, ar po fiksuoto ortodontinio gydymo, norint išlaikyti pasiektus rezultatus. Naudojama viela gali sukelti audinių pažeidimus (laikomieji kabliukai, spyruoklės, iltinių įtraukikliai ir kt.). Prieš akrilizaciją gipso modelyje turi būti kruopščiai įvertinas tarpas tarp plokštelės pagrindo ir gleivinės. Labai svarbu įvertinti ir aparato kraštus, norint išvengti traumos prietaiso įdėjimo ar išėmimo metu. Dėl šių priežasčių rekomenduojama, praėjus kelioms dienoms po prietaiso pritaikymo, pakartotinai pasikviesti pacientą ir patikrinti, ar nėra audinių pažeidimo, traumos [10].
13 1.2. Išimami ortodontiniai aparatai ir dantų apnašos
Netinkami burnos higienos įpročiai, nuo ėduonies negydyti bei anksti prarasti dantys gali tapti pagrindine netaisyklingo sąkandžio formavimosi priežastimi. Dėl tokio sąkandžio netaisyklingai dygsta dantys, atsiranda dantų susigrūdimas. Todėl išimami ir fiksuoti ortodontiniai aparatai yra naudojami, siekiant atstatyti dantų lanko plotį ir išlaikyti taisyklingus dantų kontaktus. Šie ortodontiniai aparatai apsunkina burnos higieną, padidina apnašų kaupimąsi ir dantenų uždegimą, jei nėra tinkamai prižiūrimi.
Nustatytas ženklus Streptococcus mutan ir Lactobacillus sp. padidėjimas, tiriant 6–15 metų vaikus, nešiojančius tiek fiksuotus, tiek išimamus ortodontinius aparatus. Norint nustatyti bakterijų
padaugėjimą, iš atrinktų vaikų prieš gydymą ir po 1, 3 ir 6 gydymo mėnesių, paimant tam tikrą seilių kiekį ir jas tinkamai paruošus, buvo tiriamos naudojant Mueller Hinton ir Man–Rogosa– Sharpe agarus [12–13].
Candida rūšis yra gerai žinoma kaip labiausiai paplitusi žmogaus burnos mikroflora. Sveikų asmenų organizme Candida rūšies kolonizacija sudaro daugiau nei 60 %. Vietiniai veiksniai: išimami protezai, fiksuoti ar išimami ortodontiniai aparatai, burnos sausumas, nuolatinis ir gausus saldžių produktų vartojimas bei prasta burnos higiena gali sudaryti sąlygas patogeninių Candida mikroorganizmų proveržiui ir sukelti su tuo susijusius danties bukalinius pažeidimus [14] .
Burnos ertmėje ir dantų apnašose yra daug mikroorganizmų, tačiau karieso atsiradimui yra svarbūs streptokokai, laktobacilos, akinomicetai ir kitos bakterijos, gaminančios rūgštis. Streptococus mutans dažnai sukelia lygaus paviršiaus dantų ėduonį, laktobacilos būdingos vagelių ėduoniui. Burnos mikrobiomai daro įtaką daugelis veiksnių, įskaitant ir socialinį ekonominį statusą, valgymo įpročius, amžių, dantų higieną, ypač nešiojant dantų protezus ar ortodontinius aparatus. Ant išimamų ortodontinių aparatų susidariusios apnašos neigiamai veikia aparatą, ėsdinamas jo paviršius [15].
Dėl apsunkintos burnos higienos besikeičiantis dantų apnašų kiekis ir jų sudėtis gali sukelti periodonto problemų, padidėja dantų ėduonies, dantenų kraujavimo rizika. Yra atlikta tyrimų, kuriuose nerasta statistiškai reikšmingo rezultato, vertinant apnašų indeksą, kišenių zondavimo gylį ir kraujavimą zonduojant, tiriant 6–9 metų amžiaus vaikų, nešiojančių ortodontinius aparatus, dantis prieš gydymą ir po 3 ir 9 gydymo mėnesių. Gauti duomenys rodė nežymų šių požymių pokytį gydymo eigoje, tačiau nebuvo statistiškai reikšmingi [16].
1.3. Dantų emalio hipoplazija
14 įvairių. Juos galima suskirstyti į prenatalinius, perinatalinius it postnatalinius [18]. Literatūroje nėra pastebėta emalio hipoplazijos atsiradimo, nešiojant išimamus ortodontinius aparatus.
Dantų emalis formuojasi iš ameloblastų. Ameloblastai – dantų specifinės ląstelės, kurios gamina tris pagrindinius, specifinius emalio matrikso baltymus: amelogeniną, ameloblastiną ir enameliną. Šie matriciniai baltymai pasireiškia ameloblastų sekrecinėje stadijoje ir yra kritiniai normalaus emalio biomineralizacijoje. Atlikus genų tyrimus pelėms, buvo pastebėta, kad trūkstant amelogenino, ameloblastino ar enamelino pasireiškia emalio silpnumas ir pasikeičia prizmių struktūra. Žmonėms enamelino geno mutacija pasireiškia autosominiu dominantiniu hipoplastiniu amelogenesis imperfecta, genetiškai nulemta dantų emalio hipoplazija [19].
Tyrimuose yra pastebėta, kad emalio hipoplazija sąlygoja morfologinius emalio struktūros pakitimus, dėl kurių sumažėja emalio storis [20]. Sumažėjęs emalio kiekis ilgainiui gali sąlygoti didesnį polinkį emalio pažeidimams: įtrūkimams, abrazijai, įbrėžimams ir net emalio lūžiui.
1.4. Emalio pažeidimai
1.4.1. Emalio įtrūkimas
Vienas didžiausių rūpestį keliančių veiksnių, nešiojant fiksuotus ortodontinius aparatus, yra emalio mikroįtrūkimai [21]. Atsiradę emalio plyšiai gali sukelti ne tik estetinių problemų, bet ir pakenkia emalio vientisumui [22].
Emalio įtrūkimus gali sukelti daugelis priežasčių: temperatūros pokyčiai, parafunkcijos, bruksizmas, spaudimas, kietų daiktų kramtymas, ortodontiniai aparatai ir kt. Mokslinėje literatūroje nėra užsimenama apie emalio pažeidimus (įtrūkimus, lūžius, abraziją, hipoplaziją), nešiojant išimamą ortodontinį aparatą.
Emalio įtrūkimai gali būti stebimi tik emalyje arba emalio – dentino ribose. Įtrūkimus dažniausiai sukelia priežastinis veiksnys bei jo stiprumas. Vienas pagrindinių veiksnių – temperatūros pokyčiai. Tiriant dantį – jį veikiant karščiu, buvo stebimi emalio įtrūkimai skersine, išilgine, atsitiktine ir apskirta kryptimis. Tiriant dantis, po poveikio karščiu buvo pastebėtas bent vienos krypties įtrūkimas, daugiausiai buvo pastebima išilginių įtrūkimų [23].
15 mikroįtrūkimų atsirado dviejuose gretimuose trečdaliuose – okliuziniame ir viduriniame ar viduriame ir kakleliniame, arba nusitęsusių per visą skruostinį danties paviršių [24].
Ortodontinis gydymas gali būti atliktas ir suaugusiems asmenims, kurių emalis pasižymi didesniu elastingumu, o danties paviršius kietesnis. Atliekant tyrimą su išrautais suaugusiųjų dantimis, naudojant skanuojantį elektroninį mikroskopą (SEM), buvo sudarytos trys grupės: pirmoje grupėje buvo dantys, kurie turėjo nežymių mikroįtrūkimų, antroje – sveiki, nepažeisti dantys ir trečioji – kontrolinė grupė, kurios tikslas buvo išsiaiškinti dehidratacijos poveikį jau esantiems mikroįtrūkimams ar naujų susidarymui. Po breketo pašalinimo buvo pastebėta, kad padidėjo jau esančių mikroįtrūkimų plotis. Didžiausias reikšmingumas buvo pastebėtas dantų kaklelio – okliuzijos trečdaliuose. Tyrimas parodė, kad sveikuose dantyse, kuriuose prieš tai nebuvo pastebėta emalio defektų, po breketo pašalinimo emalio mikroįtrūkimų pasireiškė 40 proc. tirtų dantų (6 iš 15 dantų). Stebint kontrolinės grupės mikroįtrūkimų plotą, reikšmingi rezultatai buvo gauti tik kakleliniame trečdalyje [21].
Atsiradęs emalio įtrūkimas gali sąlygoti danties spalvos pokytį, padidinti danties jautrumą terminiams pokyčiams, skausmą kramtymo metu, blogą kvapą, susilpninti dantį, dėl šios priežasties gali lūžti dalis danties.
1.4.2. Emalio lūžis
Tai danties kietųjų audinių netekimas. Emalio lūžio atsiradimui gali turėti įtakos daugelis veiksnių: kieto maisto kandimas, bruksizmas, gilus kariesas, trauma, ortodontinis gydymas.
Ortodontinio gydymo metu emalio lūžio atsiradimas pacientams, kurie gydosi išimamais ortodontiniais aparatais, nėra ištirtas. Yra pastebėtas emalio lūžio atsiradimas, gydantis fiksuotais ortodontiniais aparatais. Tokiems pacientams danties kietųjų audinių netekimas dažniausiai gali būti pastebimas breketo šalinimo metu. Emalio netekimui turi įtakos ir breketo rūšis bei šalinimo metodika. Yra pastebėta, kad emalio kiekio netekimu dažniau komplikuojasi keramikinių breketų šalinimas. Taip pat emalio lūžis gali atsirasti esant parafunkcijoms, tarpusavyje kontaktuojant metaliniams ar keramikiniams breketams [25].
Atsiradęs emalio lūžis gali sukelti danties jautrumą, dažnai dėl pigmentų penetracijos į pažeistą, šiurkštų paviršių gali atsirasti spalvos pokytis. Praradęs savo vientisumą emalis gali nulemti ir didesnio defekto atsiradimą.
1.4.3. Emalio abrazija
16 Moksliniuose tyrimuose abrazija yra pastebima ir ortodontinio gydymo metu. Tiriant emalio abrazijos atsiradimą ortodontinio gydymo metu, yra atliktų tyrimų su breketais, stebint jų poveikį nudilimo atsiradimui. Tyrimo metu pastebėta, kad abrazija dažniau pasireiškia, nešiojant keramikinius brektus, lyginant su metaliniais [27].
Ortodontijos srityje nėra atlikta tyrimų apie išimamų ortodontinių aparatų kabliukų poveikį danties emaliui, tačiau yra tyrimų apie išimamų dalinių protezų kabliukų poveikį. Viename iš atliktų tyrimų atraminai dantys buvo tiriami 3 metus, suskirstant į tris grupes: sveiko emalio, demineralizuoto ir derva plombuoto emalio. Tyrimo metu visose grupėse buvo pastebėtas abrazijos atsiradimas ant atraminio danties. Taip pat tyrimo metu pastebėta, kad daugiausia danties abrazija pasireiškia ant plombuoto danties paviršiaus [28]. Nors informacija sena, šiai dienai ji nėra atnaujinta.
Atsiradusi abrazija gali sąlygoti padidėjusį danties jautrumą terminiams dirgikliams, apnašo kaupimąsi, dėl ko išsivysto kariesas ar periodonto ligos. Taip pat ji apsunkina ortodontinių aparatų ar protezų laikymąsi ir gali sukelti pacientui estetinių problemų.
1.4.4. Emalio įbrėžimas
Emalio įbrėžimas – emalio vientisumo sutrikimas, kuris gali atsirasti, dėl mažiausio žalingo poveikio, nenaudojant papildomos jėgos. Atsiradęs įbrėžimas susilpnina emalį ir gali sąlygoti rimtesnius pažeidimus, pavyzdžiui, emalio įtrūkimą, dėl kurio pakinta emalio spalva ir gali padidėti danties jautrumas.
Emalio įbrėžimas mokslinėje literatūroje labai mažai minimas. Klinikiniuose tyrimuose paminėta, kad ortodontinio gydymo metu, emalio įbrėžimas gali atsirasti šalinant fiksuotus ortodontinius aparatus – breketus [29]. Tačiau įbrėžimų atsiradimo, nešiojant ortodontines plokšteles, atvejų nėra ištirta ir aprašyta.
1.4.5. Danties kauburo nudilimas
Danties nudilimas – dažnas emalio defektas, atsirandantis gydantis ortodontiškai. Kiekvieną kartą nuimant ir uždedant išimamą ortodontinį aparatą, apkabėlė turi prasisprausti pro danties kauburą, ramybės metu ji kontaktuoja su antagonistais. Tačiau tyrimų, kaip danties kauburas kinta ir kokie defektai pasireiškia, nešiojant ortodontinę plokštelę, nėra kliniškai atlikta ir įrodyta.
17
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tiriamieji
Tyrime dalyvavo 53 pacientai, iš jų – 26 mergaitės ir 27 berniukai. Visi tyrimo dalyviai gydėsi išimamomis ortodontinėmis plokštelėmis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Ortodontijos klinikoje. Tyrimo laikotarpis 2017–2018 metai. Tyrimui vykdyti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (NR. BEC-OF-87) (1 Priedas).
Pacientų tėvams buvo duotas pasirašyti sutikimas dėl atliekamo tyrimo. Tėvams sutikus, buvo pateikiama anketa (2 Priedas) ir užpildytos apžiūros lentelės (3 Priedas). Į statistinę analizę buvo įtraukti 53 anketų duomenys. Pacientų, kurie prieš išimamą aparatą nešiojo breketus, bei respondentų, pateikusių ne visus atsakymus, duomenys nebuvo analizuojami.
2.2. Anketos ir apžiūros rezultatų charakteristikos
Anketos klausimynas buvo sudarytas iš 4 dalių. Pirmos dalies klausimais siekta sužinoti reikiamus demografinius duomenis. Antros dalies klausimais aiškinasi apie tiriamojo sveikatos būklę: patirtas traumas, sergamas ligas, vartojamus medikamentus. Trečiojo dalyje buvo klausiama apie burnos higienos įpročius, bei su ja susijusius reiškinius – tokius, kaip dantenų kraujavimas, pokyčiai. Ketvirtosios dalies klausimai susiję apie išimamo ortodontinio aparato naudojimu ir prieš tai atliktas procedūras.
Apžiūrint vaikų dantis, buvo užpildytos lentelės, kuriose įvertinta paciento burnos higiena, ėduonies aktyvumas, sąkandžio požymiai, o taip pat – su ×4,5 didinimo akiniais ir šviesa nustatyti atraminio danties emalio defektai.
Burnos higienai įvertinti buvo naudojamas Silness-Loe indeksas (3 Priedas). Šiuo indeksu buvo nustatoma apnašų kiekis ir jo vieta. Buvo tiriama zondu ir vertinama regimuoju būdu. Apžiūros metu buvo vertinami 16, 12, 24, 36, 32 ir 44 dantų distalinis, prieanginis, medialinis ir gomurinis/liežuvinis paviršiai. Nesant tiriamo danties, buvo vertinamas greta esantis dantis. Vertinama balais nuo 0 iki 3. Balai buvo sudedami ir dalijami iš 4. Sudedami visi balai ir dalijami iš tirtų dantų skaičiaus. Atitinkamai indekso reikšmių rezultatai vertinami: 0 – puiki burnos higiena; nuo 0,1 iki 09 – gera; nuo 1,0 iki 1,9 – patenkinama; nuo 2,0 iki 3,0 – bloga.
18 1 pav. Nyvad kriterijus [29]
0 (A-a, A-b, A-c) Sveikas dantis
1 (C-a, C-b) Intaktinio paviršiaus aktyvus ėduonis ( dėmė) 2 (B-a, B-b) Aktyvus ėduonis, paviršinis emalio defektas
3 (D-a, D-b, D-c) Aktyvus ėduonis, gilus emalio dentino defektas 4 (F-a, F-b) Intaktinio paviršiaus stabilizuotas ėduonis (dėmė) 5 (E-a, E-b, E-c) Stabilizuotas ėduonis, paviršinis emalio defektas 6 (G) Stabilizuotas ėduonis, gilus emalio dentino defektas
7 (H) Plomba
8 (I) Plomba + aktyvus ėduonis 9 (J) Plomba + stabilizuotas ėduonis
Tiriant dantų ėduonies aktyvumą, taip pat buvo vertinami ir žymimi išrauti, retinuoti ar silantais padengti dantys.
Tyrimo metu buvo vertinamas sąkandis, žymint sąkandžio tipą (pieninis, mišrus, nuolatinis) Angle klasės krūminių ir iltinių dantų srityse bei horizontalus ir vertikalus perdengimas.
19 atraminių dantų, kurie kontaktuoja su apkabėle, emalis. Prieš tai dantis buvo nusausinamas lignino voleliu. Naudojant padidinimo akinius bei šviesos šaltinį, buvo vertinama distalinio ir medialinio danties paviršiaus kontaktavimo su apkaba vieta. Vertinami emalio defektai: danties įtrūkimas, įbrėžimas, abrazija, hipoplazija. Taip pat buvo vertinamas ir danties kauburo nudilimas kontaktavimo su apkaba vietoje.
Vertinimo lentelėje buvo pažymimi ir konstrukciniai elementai: apkabėlės tipas, vestibiulinis lankas.
2.3. Tyrimo metu naudojami statistiniai metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant IBM SSPS Statistics programos paketą SPSS/w 17.0.
Tolydžiųjų kintamųjų skirstinių normalumas tikrintas, naudojant Kolmogorovo–Smirnovo testą. Aprašant intervalų skalės kintamuosius, pasiskirsčiusius pagal Normalųjį skirstinį, taikytas vidurkis (m) ir jo standartinis nuokrypis (SN). Dviejų grupių skirstinių palyginimui taikytas Stjudento (t) testas nepriklausomoms imtims, daugiau kaip dviejų grupių skirstiniai lyginti ANOVA testu ir taikant LSD aposteriorinį kriterijų. Nesant tenkinamai Normaliojo skirstinio prielaidai dviejų grupių skirstiniai lyginti taikant Mann–Whitney testą nepriklausomoms imtims.
Dviejų kokybinių požymių sąsajoms nustatyti taikytas susijusių požymių lentelių metodas ir apskaičiuotas chi kvadratas (χ²) su jo laisvės laipsnių skaičiumi (lls). Požymių ryšio stiprumui vertinti skaičiuotas Spearman koreliacijos koeficientas (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu.
20
3. REZULTATAI
Siekiant ištirti vaikų, nešiojančių ortodontines plokšteles ne trumpiau nei pusę metų, burnos sveikatą ir dantų emalio pokyčius, tiriamųjų buvo prašoma pažymėti, kiek laiko jie yra gydomi ortodontiškai.
Tyrimo rezultatai rodo, jog beveik pusė (47,2 proc., n=25) apklaustų vaikų yra gydomi ortodontiškai ilgiau kaip dvejus metus, trečdalis (28,3 proc., n=15) nuo pusės metų iki metų.
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ortodontinio gydymo trukmę pateiktas 2 paveiksle.
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ortodontinio gydymo trukmę
21
ANOVA testas, *- p<0,05, palyginus su gydomais 12–18 mėn.; **- p<0,05, palyginus su gydomais 6– 12 mėn. ir 12–18 mėn.
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ortodontinio gydymo trukmę ir amžių
Dažniausiai pasitaikančios ortodontinės problemos yra dantų padėties anomalijos dėl vietos stokos dantų lanke, bei sąkandžio anomalijos dėl netaisyklingo žandikaulių augimo ar žalingų burnos įpročių. Moksliniai tyrimai rodo, jog dažnas gaiviųjų gėrimų vartojimas sukelia dantų ėduonį bei emalio erozijas [32]. Šis tyrimas atskleidė, jog net 66,0 proc. apklaustų vaikų gazuotus gėrimus ir saldumynus vartoja dažnai. Beveik penktadalis (22,6 proc.) vaikų turi įprotį griežti dantimis. Kraujavimą iš dantenų valant dantis bei medikamentų vartojimą pažymėjo beveik po 10 proc. tyrime dalyvavusių vaikų.
Anketoje tik trys tėvai (5,7 proc.) nurodė, jog jų vaikai serga lėtinėmis ligomis. Nurodyta po vieną cukrinio diabeto, bronchinės astmos, inkstų bei širdies ir kraujagyslių ligų atvejį.
Didžioji dalis vaikų (n=37) dantis valosi du kartus per dieną, beveik trečdalis (n=15) – vieną kartą per dieną, ir tik 1 vaikas pažymėjo, jog dantis valosi po kiekvieno valgio ir užkandžiavimo.
Dažniausia vaikams taikoma netaisyklingo sąkandžio gydymo priemonė yra ortodontinė plokštelė. Daugiau nei pusė (52,8 proc., n=28) tirtų vaikų nešioja dantų lanką plečiančias ortodontines plokšteles, ketvirtadalis (26,4 proc., n=14) – keičiančias pavienių dantų poziciją.
22 4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal nešiojamos ortodontinės plokštelės tipą
Nešiojantys palaikančias vietą dantų lanke ortodontines plokšteles vaikai yra statistiškai reikšmingai vyresni lyginant su kitokio tipo plokšteles nešiojančiais vaikais (p<0,05).
Respondentų pasiskirstymas pagal nešiojamos ortodontinės plokštelės tipą priklausomai nuo amžiaus pavaizduotas 5 paveiksle.
ANOVA testas, *- p<0,05, palyginus su nešiojančiais kitokio tipo ortodontines plokšteles
23 Taikant ortodontinį gydymą, yra labai svarbu užtikrinti, kad vaikas laikytųsi gydytojo nurodymų ir naudotųsi ortodontine plokštele, ypač tada, kai vaikas dar pats nesuvokia ortodontinio gydymo reikšmės. Didžioji dalis (79,2 proc., n=42) apklaustųjų teigia, jog jie patys ar jų vaikai uoliai laikosi gydytojo nurodymų, penktadalis apklaustųjų (20,8 proc., n=11) teigia, jog ne visada laikosi nurodymų.
Pavyzdingas gydytojų nurodymų laikymasis nepriklauso nuo vaiko amžiaus, lyties ar taikomo ortodontinio gydymo trukmės.
Ortodontinę plokštelę apklausti vaikai nešioja vidutiniškai 11,96±3,7 valandų per parą. Trumpiausiai per parą ortodontinė plokštelė yra nešiojama 8 valandas, ilgiausiai – 23 valandas.
Nustatyta, jog vaikų amžius turi įtakos ortodontinės plokštelės nešiojimo trukmei: vyresni vaikai kasdien plokštelę nešioja trumpiau nei jaunesni vaikai (p<0,05) (6 pav.).
6 pav. Ortodontinės plokštelės nešiojimo per dieną laiko ir pacientų amžiaus sąsajos (Speraman‘o koreliacija)
Didžioji dalis (88,7 proc., n=47) apklaustų vaikų, nešiojantys ortodontines plokšteles, neturėjo nusiskundimų dėl padidėjusio dantų jautrumo. 11,3 proc. (n=6) teigė, jog nešiojant plokšteles dantys tapo jautrūs. Dantų jautrumo atsiradimui vaikų amžius, lytis, ortodontinio gydymo trukmė bei plokštelės nešiojimo per parą trukmė įtakos neturėjo (p>0,05).
24 Daugumos tirtų vaikų burnos higienos būklė buvo gera (90,6 proc., n=48), 3 vaikų (5,7 proc.) – patenkinama, vieno – puiki ir vieno – bloga (po 1,9 proc.) (7 pav.).
7 pav. Tiriamųjų burnos higienos būklė
Dėl mažų imčių kintamųjų grupė „Puiki burnos higienos būklė“ sujungta su grupe „Gera burnos higienos būklė“, o grupė „Bloga burnos higienos būklė“ sujungta su grupe „Patenkinama burnos higienos būklė“. Tolesnė analizė atlikta su dviem nepriklausomomis imtimis „Puiki / gera burnos higienos būklė‘ ir „Patenkinama / bloga burnos higienos būklė“.
Vaikų amžius bei ortodontinės plokštelės nešiojimo per parą trukmė turi įtakos burnos higienos būklei. Vyresnių ir trumpiau per dieną plokšteles nešiojančių vaikų burnos higienos būklė yra statistiškai reikšmingai geresnė nei jaunesnių ar ilgiau per parą plokšteles nešiojančių vaikų (p<0,05) (lentelė Nr. 1). Berniukų ir mergaičių burnos higienos būklė nesiskyrė.
Lentelė Nr. 1. Burnos higienos būklei įtaką darantys veiksniai
Požymiai Burnos higienos būklė Statistinis reikšmingumas Puiki / gera (n=49) Patenkinama / bloga (n=4)
Vaikų amžius, metai 12,08±2,7 10,25±1,0 p<0,05
Ortodontinio gydymo laikas, mėnesiai
2,73±1,3 3,25±1,5 p>0,05
Ortodontinės plokštelės nešiojimo per dieną laikas, valandos
25 Apžiūros metu buvo siekiama įvertinti dantų emalio būklę, nešiojant ortodontinę plokštelę. Tyrimo rezultatai rodo, jog dantų emalio pažeidimai, nešiojant ortodontines plokšteles, nėra dažni ir dauguma nesiekia 10 proc. tirtų atvejų. Dažniausiai pasitaikantis pažeidimas yra pirmųjų krūminių dantų emalio hipoplazija viršutiniame dantų lanke. Dešinės pusės distaliniame paviršiuje šis pažeidimas nustatytas 13,2 proc. tirtų vaikų, kairės pusės – 9,4 proc. tiek distaliniame, tiek medialiniame paviršiuose (lentelė Nr. 2). Taip pat kairėje pusėje 9,4 proc. tirtų vaikų tiek viršutinio, tiek apatinio lanko pirmųjų krūminių dantų medialiniame paviršiuje nustatytas emalio įbrėžimas (lentelės Nr. 2 ir Nr. 3). Keturiems vaikams (9,4 proc.) nustatytas viršutinio pirmojo krūminio danties kauburo nudilimas dešinėje pusėje (lentelė Nr. 2). Kiti emalio pažeidimo atvejai sudarė 1,9– 7,5 proc. (lentelės Nr. 2 ir Nr. 3).
Lentelė Nr. 2. Viršutinio dantų lanko dantų emalio pokyčiai dėl ortodontinės plokštelės (proc.) (N=53) Emalio pokyčiai 17 16 15 25 26 27 M D M D M D M D M D M D Emalio įtrūkimas 7.5 5.7 1.9 Emalio įbrėžimas 7.5 5.7 9.4 Emalio abrazija 3.8 1.9 1.9 Emalio hipoplazija 7.5 13.2 3.8 3.8 9.4 9.4 Nudilęs dantų kauburas 1.9 9.4 3.8 1.9 1.9 3.8
Pastaba: M – medialinis paviršius, D – distalinis paviršius; paryškinti langeliai – dantys be emalio pokyčių
Lentelė Nr. 3. Apatinio dantų lanko dantų emalio pokyčiai dėl ortodontinės plokštelės (proc.) (N=53) Emalio pokyčiai 47 46 45 44 34 35 36 37 M D M D M D M D M D M D M D M D Emalio įtrūkimas 5.7 5.7 1.9 Emalio įbrėžimas 1.9 5.7 9.4 3.8 Emalio abrazija 1.9 1.9 Emalio hipoplazija 1.9 5.7 1.9 1.9 1.9 1.9
Nudilęs dantų kauburas 1.9 1.9
26 Tyrimu buvo įvertinta kaip dažnai pasireiškia dantų emalio pokyčiai nešiojantiesiems ortodontines plokšteles, priklausomai nuo vaiko įpročio griežti dantimis. Rezultatai parodė, kad dantų griežimas statistiškai reikšmingai nedidina viršutinio lanko dantų emalio pažeidimų skaičiaus (p>0,05), tačiau apatinio lanko 46 danties distaliniame ir 36 danties medialiniame paviršiuose statistiškai reikšmingai dažniau atsiranda emalio įbrėžimų esant dantų griežimui (lentelės Nr. 4 ir Nr. 5).
Lentelė Nr. 4. Viršutinio dantų lanko dantų emalio pokyčiai dėl ortodontinės plokštelės esant dantų griežimui (proc.) ( N=53)
Emalio pokyčiai
Dantų griežimas
17 16 15 25 26 27
M D M D M D M D M D M D
Emalio įtrūkimas Yra 0 8,3 0
Nėra 9,8 4,9 2,4
Emalio įbrėžimas Yra 8,3 0 8,3
Nėra 7,3 7,3 9,8
Emalio abrazija Yra 0 0 0
Nėra 4,8 2,4 2,4
Emalio hipoplazija Yra 8,3 8,3 8,3 0 8,3 8,3
Nėra 7,3 14,6 2,4 4,9 9,8 9,8
Nudilęs dantų kauburas Yra 8,3 8,3 0 0 0 0 Nėra 0 9,8 4,6 2,4 2,4 4,9 Statistinis reikšmingumas p> 0,05 p> 0,05 p> 0,05 p> 0,05 p> 0,05 p> 0,05 p> 0,05 p> 0,05 p> 0,05
Lentelė Nr. 5. Apatinio dantų lanko dantų emalio pokyčiai dėl ortodontinės plokštelės esant dantų griežimui (proc.) ( N=53)
Emalio pokyčiai
Dantų griežimas
46 44 34 35 36
M D M D M D M D M D
Emalio įtrūkimas Yra 8,3 8,3 0
Nėra 4,9 4,9 2,4
Emalio įbrėžimas Yra 0 16,7 16,7 0
Nėra 2,4 2,4 7,3 4,9
Emalio hipoplazija Yra 0 0 0 0 0 0
Nėra 2,4 7,3 2,4 2,4 2,4 2,4
Emalio abrazija Yra 0 0
Nėra 2,4 2,4
Nudilęs dantų kauburas Yra 0 0
27 Vertinant nuolatinių dantų kaulinio audinio būklę pagal Nyvad kriterijų, nustatyta, jog vaikų kaulinio audinio pažeidimai nėra dažni. Dažniausiai pasitaikantis dantų kaulinio audinio pažeidimas viršutiniame lanke yra stabilizuotas ėduonis ar paviršinis emalio defektas, tačiau tokie pažeidimai pasireiškia vidutiniškai 1,89 atvejo vienam vaikui. Tyrime dalyvavusių vaikų viršutiniame dantų lanke buvo vidutiniškai 1,13 atvejo, apatiniame dantų lanke – vidutiniškai 1,11 atvejo, kuomet dantys buvo plombuoti (8 pav.).
1,89 1,13 0,70 0,68 0,60 0,25 0,16 0,11 0,04 0 1,08 1,11 1,08 0,62 0,06 0,19 0,06 0,49 0,02 0,02 0 0,5 1 1,5 2
Stabilizuotas ėduonis, paviršinis emalio defektas
Plomba Intaktinio paviršiaus aktyvus ėduonis (dėmė) Silantai Plomba + aktyvus ėduonis Aktyvus ėduonis, paviršinis emalio defektas Aktyvus ėduonis, gilus emalio dentino
defektas
Plomba + stabilizuotas ėduonis Stabilizuotas ėduonis, gilus emalio dentino
defektas
Intaktinio paviršiaus stabilizuotas ėduonis (dėmė)
Atvejų skaičius Apatinis lankas Viršutinis lankas
28 0,64 0,25 0,13 0,10 0,09 0,04 0,04 0 0,85 0,13 0,04 0,17 0,04 0,11 0,02 0 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 Plomba Stabilizuotas ėduonis, paviršinis emalio
defektas
Aktyvus ėduonis, gilus emalio dentino defektas
Plomba + stabilizuotas ėduonis Aktyvus ėduonis, paviršinis emalio defektas Stabilizuotas ėduonis, gilus emalio dentino
defektas
Plomba + aktyvus ėduonis Intaktinio paviršiaus stabilizuotas ėduonis
(dėmė)
Atvejų skaičius Apatinis lankas Viršutinis lankas
9 pav. Tyrimo dalyvių pieninių dantų kaulinio audinio būklės vertinimas (m±SN) Tyrimo rezultatai rodo, jog nuolatinių dantų kaulinio audinio būklei įtakos turi burnos higiena. Kuo prastesnė vaiko burnos higiena, tuo dažniau viršutiniame dantų lanke randamas aktyvus ėduonis. Esant prastai burnos higienai, apatiniame dantų lanke dažniau formuojasi dėmės ir gilus emalio dentino defektas (r=0,325, p<0,05), o viršutiniame – paviršinis emalio defektas (r=0,411, p<0,05).
Lentelė Nr. 6. Tyrimo dalyvių nuolatinių dantų kaulinio audinio būklės ir burnos higienos sąsajos (Spearman koreliacija, r (p))
Nuolatinių dantų kaulinio audinio būklė Viršutinis dantų
lankas
Apatinis dantų lankas Intaktinio paviršiaus aktyvus ėduonis (dėmė) 0,135 (0,334) 0,307 (0,025) Aktyvus ėduonis, paviršinis emalio defektas 0,411 (0,002) 0,071 (0,612) Aktyvus ėduonis, gilus emalio dentino defektas -0,070 (0,619) 0,325 (0,017) Intaktinio paviršiaus stabilizuotas ėduonis
(dėmė)
-0,011 (0,687) -0,040 (0,778) Stabilizuotas ėduonis, paviršinis emalio defektas -0,007 (0,959) -0,047 (0,738) Stabilizuotas ėduonis, gilus emalio dentino
defektas
-0,057 (0,687) -0,021 (0,847)
Plomba 0,105 (0,435) 0,154 (0,354)
Plomba + aktyvus ėduonis -0,070 (0,619) -0,070 (0,619)
Plomba + stabilizuotas ėduonis 0,147 (0,292) 0,160 (0,252)
29 Taip pat nustatyta, jog dantų silantai turi įtakos geresnei burnos higienai (r=-0,308, p<0,05) (lentelė Nr. 6).
Ortodontinis gydymas plokštelių pagalba dažniausiai rekomenduojamas vaikams nuo 8 iki 10 metų, kol sąkandis yra mišrus: pusė dantų – nuolatiniai, pusė – pieniniai.
Ortodontinių plokštelių tipas vaikams parenkamas, atsižvelgiant į vaiko sąkandį. Nešiojamų plokštelių tipas, priklausomai nuo to, ar sąkandis yra mišrus, ar nuolatinis, skiriasi statistiškai reikšmingai (p<0,05) (10 pav.).
χ²=7,77, lls=3, p<0,05
10 pav. Ortodontinių plokštelių tipas priklausomai nuo sąkandžio
30 11 pav. Angle klasė pagal pirmuosius krūminius dantis
Pagal pirmuosius iltinius dantis ortodontinės anomalijos taip pat dažniausia priskirtos Angle I klasei. Angle II ir III klasės anomalijos sudarė apie penktadalį visų tirtų atvejų (12 pav.).
12 pav. Angle klasė pagal pirmuosius iltinius dantis
31 Vertikalaus perdengimo vidurkis buvo 2,4±1,4 mm, kurio mažiausia reikšmė buvo -2 mm, o didžiausia 6 mm. Horizontalusis ir vertikalusis perdengimas, priklausomai nuo sąkandžio, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) (lentelė Nr. 7).
Lentelė Nr. 7. Dantų persidengimas priklausomai nuo sąkandžio
Požymiai Sąkandis Statistinis reikšmingumas Mišrus (n=26) Nuolatinis (n=27) Horizontalus perdengimas 2,65±1,7 2,89±1,2 p>0,001 Vertikalus perdengimas 2,40±1,3 2,41±1,5 p>0,05
32
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tai yra pirmas tyrimas, kuriame nagrinėjama vaikų, nešiojančių išimamus ortodontinius aparatus, emalio defektus. Atlikus literatūros analizę šia tema, nebuvo rasta nė vieno straipsnio, kaip ortodontinės plokštelės gali paveikti emalį, kokie defektai pasireiškia. Buvo rasti tik keli straipsniai apie dalinių išimamų protezų retencinių elementų poveikį emaliui, atsirandant abrazijai [28].
Pasirinkta tyrimo metodika susidėjo iš dviejų dalių: anketinės apklausos ir klinikinio ištyrimo. Vaikų burnos higiena, visų dantų ėduonies aktyvumas, sąkandžio požymiai buvo vertinami, tiriamajam esant odontologo kėdėje, todėl naudotos visos reikalingos vertinimo priemonės. Siekta kuo išsamiau įvertinti vaikų burnos būklę. Atraminiai dantys papildomai vertinti, naudojantis didinamaisiais akiniais, siekiant geriau įvertinti emalio defektus, nes kai kurių emalio pažeidimų, pvz., įbrėžimo be papildomų priemonių galima ir nepamatyti.
Tiriamųjų imtį sudarė pacientai, kuriems prieš tai nebuvo taikomas gydymas breketais. Tai būtų pakeitę tyrimo rezultatus, nes breketai gali sukelti įvairių emalio pažeidimų. Į tyrimą nebuvo įtraukiami ir vyresni nei 18 metų pacientai.
Pagal iškeltą hipotezę (H1) galima teigti, kad vaikų, nešiojančių išimamus ortodontinius aparatus emalis pažeistas, tačiau pažeidimo atvejai nesiekia 10 proc. Tyrimo rezultatai rodo, kad dažniausiai pasitaikantis emalio defektas – hipoplazija. Tačiau hipoplazijos atsiradimas yra apibrėžiamas kaip emalio sutrikimas, dažniausiai atsirandantis danties vystymosi metu, kas gali sąlygoti emalio silpnumą ir storio sumažėjimą [21].
Antrąja hipoteze (H2) daryta prielaida, kad vaikų, kurie ilgiau laiko per parą nešiojo išimamą aparatą, burnos higiena geresnė. Ši hipotezė tyrimo metu nepasitvirtino.
Tyrimo metu pastebėta, kad vyresni vaikai labiau prižiūri dantis, tačiau išimamą aparatą per parą nešiojo mažiau laiko, nei jaunesni vaikai. Tai gali turėti įtakos paauglio nenoras išsiskirti, atsirandantis šveplavimas, nešiojant išimamą aparatą. Kituose moksliniuose tyrimuose nėra pastebėta skirtumo tarp amžiaus ir plokštelės nešiojimo laiko [33].
Apžiūros metu užfiksuota, kad beveik visų tirtų vaikų burnos higienos būklė buvo gera (90,6 proc.), tam gali turėti įtakos ir kruopštesnis dantų išsivalymas, prieš einant pas gydytoją ortodontą, nes tik 5,7 proc. tirtųjų burnos būklė buvo patenkinama.
Tyrimo metu pastebėta emalio įbrėžimų, įtrūkimų ir abrazijos pasireiškimų.
33 emalį. Domintis dantų emalio pokyčių ortodontinio gydymo metu tyrimais, pastebėta, kad nemažai autorių nagrinėjo, kaip dantų emalis yra veikiamas, gydant neišimamais aparatais – breketais. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad nešiojant breketus, dažnai pasitaiko emalio abrazija, įtrūkimai, įbrėžimai – tiek naudojant įvairias surišimo sistemas, veikiant jėgai, keičiančiai danties padėtį, tiek pašalinant breketus specialiais instrumentais [22, 24].
Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai pasitaiko Angle I klasės anomalija, trečdaliui vaikų pastebėta Angle III klasė ir tik ketvirtadalis – Angle II klasė. Didesnis Angle I klasės anomalijos paplitimas gali būti susijęs su tyrime dalyvavusių vaikų valgymo įpročiais. Didžioji dalis tiriamųjų teigė, kad dažnai vartoja saldumynus ir gazuotus gėrimus, o tai gali sąlygoti aktyvių ertmių atsiradimą, buteliuko ėduonį, priešlaikinį dantų netekimą. Dėl šios priežasties dantys dygsta netaisyklingoje padėtyje, rotuoja. Kitų autorių tyrimuose taip pat pastebėta, kad dažnai vartojami gazuoti gėrimai gali sukelti ne tik sunkaus laipsnio danties audinių pažeidimą, bet ir priešlaikinį danties netekimą [34].
Nors ir yra pakankamai daug straipsnių, kuriuose nagrinėjamos sąkandžio problemos, tačiau analizuojant mokslinę literatūrą pastebėta, jog nėra atlikta tyrimų, kaip išimami ortodontiniai aparatai paveikia emalį ir kokius pokyčius sukelia gydymo metu. Taip pat nebuvo aptikta pakankamai tyrimų apie emalio pažeidimus, atsirandančius gydant išimamais ortodontiniais aparatais, bei šiuos pažeidimus sukeliančius kitus veiksnius. Dėl šių priežasčių darbui atliktas tyrimas apie vaikų, nešiojančių išimamus ortodontinius aparatus, dantų emalio būklę yra naujas ir reikalingas.
Atliekantiesiems panašų tyrimą galima būtų rekomenduoti atraminių dantų emalio būklės ir burnos higienos įpročius bei jų poveikį įvertinti tris kartus: prieš gydymą, gydymo eigoje ir pabaigus gydymą. Tai leistų geriau užfiksuoti emalio pokyčius ir susieti juos su gydymo eiga bei higiena.
PADĖKA
Darbo autorius dėkoja lekt. dr. Vilma Švalkauskienei už bendradarbiavimą ir pagalbą, atliekant tiriamąjį darbą. Nuoširdi padėka – Ortodontijos klinikos rezidentėms už bendradarbiavimą, įtraukiant pacientus į tyrimą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
34
IŠVADOS
1. Daugumos tirtų vaikų, kurie nešioja išimamas ortodontines plokšteles, burnos higienos būklė gera. Vyresnio amžiaus vaikų, kurie trumpesnį laiką per parą nešioja išimamą aparatą, burnos higienos būklė buvo geresnė nei jaunesnių vaikų, kurie jį nešioja daugiau valandų per parą.
2. Vaikams, nešiojantiems išimamus ortodontinius aparatus, dantų ėduonies aktyvumas, vertinant pagal Nyvad kriterijų, yra retai pasitaikantis. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaiko burnos higienos įpročiai turi įtakos dantų kaulinio audinio būklei – kuo prastesnė burnos higiena, tuo dažniau pastebėti pakitimai: aktyvios dėmės, ėduonis.
35
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Gydymo metu būtų tikslinga informuoti pacientus apie burnos higienos svarbą – ne tik dantų, bet ir ortodontinio aparato valymą bei priežiūrą, kad ant jo nesikauptų apnašos, kuriose esančios bakterijos, gamindamos rūgštį, turės neigiamos įtakos ir dantims.
2. Prieš parenkant gydomojo aparato konstrukciją, tikslinga įvertinti atraminių dantų būklę, hipoplazijos buvimą ir pagal tai parinkti atraminius dantis bei apkabėlių tipą.
3. Pritaikant ortodontinę plokštelę, būtina atsargiai įdėti aparatą ir pamokyti pacientą, kaip tiksliai, netraumuojant dantų emalio įdėti ir išimti plokštelę.
36
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Marques LS, Pordeus I, Ramos-Jorge M, Filogonio CA, Filogonio CB, Pereira L, Paiva S. Factors associated with the desire for orthodontic treatment among Brazilian adolescents and their parents. BMC Oral Health 2009; 9(34): el.
URL: https://doi.org/10.1186/1472-6831-9-34
2. Petronytė D, Trakinienė G. Ortodontinių pacientų, tėvų ir globėjų požiūrio į ortodontinį gydymą palyginimas. Sveikatos mokslai. 2017, 27(1): 5–7.
3. Cotrim ER,Vasconcelos AV, Júnior, Haddad AK, ReisSAB. Perception of adults' smile esthetics among orthodontists, clinicians and laypeople. Dental Press J Orthod. 2015; 20(1): 40–44.
4. Dowsing P, Murray A, Sandler J. Emergencies in Orthodontics Part 2: Management of Removable Appliances, Functional Appliances and other Adjuncts to Orthodontic Treatment. Dental Update. 2015; 42(3): 221–228.
5. Compliance among orthodontic patients. Dental Abstracts Volume. 2018; 63(2): 125–126. 6. Li Y, Jacox LA, Little SH, Ko CC. Orthodontic tooth movement: The biology and clinical
implications. Kaohsiung Journal of Medical Sciences. 2018.
7. Schott TC, Ludwig B. Microelectronic wear-time documentation of removable orthodontic devices detects heterogeneous wear behavior and individualizes treatment planning. American Journal of Orthodontics and Dentofacial Orthopedics. 2014; 146(2): 155–160. 8. Schott Hannes TC, Meyer-Gutknecht N, Mayer MJ, Weimer K. A comparison between
indirect and objective wear-time assessment of removable orthodontic appliances. European Journal of Orthodontics. 2017; 39(2): 170–175,
9. Mitchell L. An introduction to orthodontics. Oxford university press. Third edition; 2007: 179–183.
10. Meeran NA. Iatrogenic possibilities of orthodontic treatment and modalities of prevention. J Orthod Sci. 2013; 2(3): 73–86.
11. Jacobson A. Contemporary Orthodontics, third edition; 2000, p.364.
12. Kundu R, Tripathi AM, Jagdish NJ, Ghoshal U, Palit M, Khanduja S. Effect of fxed space maintainers and removable appliances on oral microflora in children: An in vivo study. Journal of Indian Society of Pedodontics and Preventive Dentistry. 2018.
37 14. Khanpayeh E, Jafari AA, Tabatabaei Z.. Comparison of salivary Candida profile in patients with fixed and removable orthodontic appliances therapy. Iran J Microbiol. 2014; 6(4): 263– 268.
15. Pathak AK, Sharma DS. Bioflm Associated Microorganisms on Removable Oral Orthodontic Appliances in Children in the Mixed Dentition. J Clin Pediatr Dent. 2013; 37(3): 335–9.
16. Aydinbelge M, Cantekin K, Herdem G, Simsek H, Percin D, Parkan OM. Changes in periodontal and microbial parameters after the space maintainers application. Nigerian Journal Of Clinical Practice. 2017; 20(9): 1195–1200.
17. Jayam C, Bandlapalli A, Patel N, Kashinath Choudhary RS. Chronological hypoplasia: aesthetic management. BMJ Case Rep. 2014.
18. Andruškevičienė V, Basevičienė N, Bendinskaitė R, Bendoraitienė E, Jankauskienė B, Narbutaitė J, Mačiulskienė V, Matulaitienė Ž, Razmienė J, Saldūnaitė K, Slabšinskienė E, Vasiliauskienė I, Zūbienė J, Žemaitienė M. Vaikų burnos ir dantų ligos. Kaunas: 2017; p. 64.
19. Hu JCC, Hu Y, Lu Y,Smith CE,Lertlam R,Wright JT,Suggs C,McKee MD,Beniash E, Kabir ME, Simmer JP. . Enamelin Is Critical for Ameloblast Integrity and Enamel Ultrastructure Formation. 2014; 6: el.
URL: https://doi.org/10.1371/journal.pone.0089303
20. Sabel N, Klingberg G, Dietz W, Nietzsche S, Noren, JG. Polarized light and scanning electron microscopic investigation of enamel hypoplasia in primary teeth. International Journal of Paediatric Dentistry. 2010; 20: 31–36.
21. Dumbryte I, Linkeviciene L, Malinauskas M, Linkevicius T, Peciuliene V, Tikuisis K. Evaluation of enamel micro-cracks characteristics after removal of metal brackets in adult patients. European Journal of Orthodontics, 2013: 317–322.
22. Heravi F, Shafaee H, Abdollahi M, Rashed R.. How Is the Enamel Affected by Different Orthodontic Bonding Agents and Polishing Techniques? J Dent (Tehran). 2015; 12(3): 188– 194.
23. Cris E, Hughes MA, Crystal AW. Crack Propagation in Teeth: A Comparison of Perimortem and Postmortem Behavior of Dental Materials and Cracks. Journal Of Forensic Sciences. 2009: 263–266.
38 25. Arhun N, Arman A. Effects of Orthodontic Mechanics on Tooth Enamel: A Review.
Seminars in Orthodontics. 2007; 13(4): 281–291.
26. Slabšinskienė E, Milčiuvienė S, Bendoraitienė E, Narbutaitė J, Vasiliauskienė I, Andruškevičienė V, Matulaitienė Ž, Saldūnaitė K, Zūbienė J. Nekarioziniai dantų pažeidimai. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinika. 2010; p. 43.
27. Viazis AD, DeLong R, Bevis RR, Rudney JD, Pintado MR. Enamel abrasion from ceramic orthodontic under an artificial oral environment brackets. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 1990; 98(2):103–9.
28. Hebel KS, Graser GN, Featherstone JD. Abrasion of enamel and composite resin by removable partial denture clasps. The Journal of Prosthetic Dentistry. 1984; 52(3): el.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/6384478
29. Pignatta LMB; Duarte SJ, Santos ECA. Evaluation of enamel surface after bracket debonding and polishing. Dental Press J. Orthod. 2012; 17(4): el.
URL: http://www.scielo.br/pdf/dpjo/v17n4/a17v17n4.pdf
30. Zarrati S, Sadighpour L, Jahanian G. Comparison of clasp retention on enamel and composite resinrecontoured abutments following repeated removal in vitro. Journal of Prosthetic Dentistry. 2010; 103(4): 240–244.
31. Se´llos MC, Soviero VM. Reliability of the Nyvad criteria for caries assessment in primary teeth. Eur J Oral Sci. 2011; 119: 225–231.
32. Ran Cheng, Hui Yang, Mei-ying Shao, Tao Hu, Xue-dong Zhou. Dental erosion and severe tooth decay related to soft drinks: a case report and literature review. J Zhejiang Univ Sci B. 2009; 10(5): 395–399.
33. Pauls A, Nienkemper M, Panayotidis A, Wilmes B, Drescher D. Effects of wear time recording on the patient's compliance. The Angle Orthodontist. 2013; 83(6): 1002–1008. 34. López-Gómez SA,Villalobos-Rodelo JJ, Ávila-Burgos L, Casanova-Rosado JF,
39
PRIEDAI
40 2 Priedas ANKETA
1. Jūsų (vaiko) lytis: (Pažymėkite tinkamą atsakymo variantą √) □ Moteris
□ Vyras
2. Jūsų (vaiko) amžius:
(Įrašykite)...
3. Kiek laiko Jūs (Jūsų vaikas) esate gydomas ortodontiškai šiuo metu? (Pažymėkite tinkamą atsakymo variantą)
□ Nuo pusės metų iki 1 metų □ >1 metų
□ >1,5 metų □ > 2 metų
4. Ar Jums (Jūsų vaikui) nustatytos įgimtos veido anomalijos? □ TAIP
□ NE
5. Ar Jūs (Jūsų vaikas) esate turėjęs veido srities traumą? □ TAIP
□ NE
6. Ar Jūs (Jūsų vaikas) esate turėjęs dantų srities traumą?
□ TAIP
□ NE
6.1 Jei esate, kokią? ...
7. Ar Jūs (Jūsų vaikas) sergate bendrinėmis ligomis? (Pažymėkite tinkamą atsakymo variantą) □ Neserga
□ Bronchine astma □ Cukrinis diabetas
41 □ Inkstų nepakankamumas
□ Kita (įrašykite)...
8. Ar Jūs (Jūsų vaikas) vartojate medikamentus? ( Jei vartojate, įrašykite kokius)
□ TAIP
□ NE
8.1 Jei vartojate, įrašykite kokius ...
9. Ar dažnai Jūs (Jūsų vaikas) valgote saldumynus ir vartojate gazuotus gėrimus?
□ TAIP
□ NE
10. Kiek kartų per dieną Jūs (Jūsų vaikas) valote dantis? (Pažymėkite tinkamą atsakymo variantą)
□ Vieną kartą per dieną
□ Du kartus per dieną
□ Tris kartus per dieną
□ Po kiekvieno valgio ar užkandžiavimo
□ Kita (įrašykite)...
11. Ar Jums (Jūsų vaikui ) kraujuoja dantenos, valant dantis? □ TAIP
□ NE
12. Ar Jūs (Jūsų vaikas) pastebėjote dantenų pokyčius, nešiojant ortodontinę plokštelę?
□ TAIP
□ NE
13. Ar Jūs (Jūsų vaikas) turite įprotį stipriai sukąsti / griežti dantimis?
□ TAIP
□ NE
42 □ NE
Jeigu atsakėte „Ne“, pereikite prie 15 klausimo
14.1 Jeigu taip, kokiais aparatais? □ Breketais
□ Gomurio plėtikliu □ Herbsto aparatu
□ Kita (įrašykite)...
15. Kokio tipo dantų plokšteles nešiojate?
□ Plečiančios dantų lanką
□ Keičiančios pavienių dantų poziciją
□ Palaikančios vietą dantų lanke
□ Plokštelė nenormalių burnos įpročių gydymui
□ Kita (įrašysite)...
16. Kelinta plokštelė viršutiniame dantų lanke?
□ Pirma
□ Antra
□ Daugiau
□ Nešioju tik apatiniame dantų lanke
17. Kelinta plokštelė apatiniame dantų lanke?
□ Pirma
□ Antra
□ Daugiau
□ Nešioju tik viršutiniame dantų lanke
18. Ar Jūs ( Jūsų vaikas) laikotės gydytojo nurodymų?
□ Taip (uoliai laikausi gydytojo nurodymų )
□ Sąlyginai (ne visada laikausi gydytojo paskirtų nurodymų)
□ Ne (nesilaikau gydytojo paskirto gydymo plano)
43 20. Ar Jums (Jūsų vaikui) atsirado dantų jautrumas nešiojant ortodontinę plokštelę?
□ TAIP
□ NE
21. Ar Jums (Jūsų vaikui) prieš ortodontinį gydymą buvo atliktas: (pažymėkite tinkamą/ tinkamus atsakymo variantą/us √)
Dantų prišlifavimas □ TAIP □NE
Dantų pašalinimas dėl ortodontinio gydymo □ TAIP □NE Dantų pašalinimas dėl karieso komplikacijų □ TAIP □NE
Dantų pavaškavimas □ TAIP □NE
Sąkandžio pakėlimas □ TAIP □NE
Iltinių dantų plombavimas □ TAIP □NE
44 3 Priedas PACIENTŲ APŽIŪROS LENTELĖS
1 LENTELĖ - SILNESS IR LOE
2 LENTELĖ - Dantų kaulinio audinio būklė pagal Nyvad kriterijų
55 54 53 52 51 61 62 63 64 65 18 17 16 15 14 13 12 11 21 22 23 24 25 26 27 28 M O D B L 85 84 83 82 81 71 72 73 74 75 48 47 46 45 44 43 42 41 31 32 33 34 35 36 37 38 M O D B L 0 – Sveikas paviršius
1 – Intaktinio paviršiaus aktyvus ėduonis ( dėmė) 2 – Aktyvus ėduonis, paviršinis emalio defektas 3 – Aktyvus ėduonis, gilus emalio dentino defektas 4 – Intaktinio paviršiaus stabilizuotas ėduonis (dėmė) 5 – Stabilizuotas ėduonis, paviršinis emalio defektas 6 – Stabilizuotas ėduonis, gilus emalio dentino defektas 7 – plomba
8 – plomba + aktyvus ėduonis 9 – plomba + stabilizuotas ėduonis 10 – išrautas dantis dėl ėduonies 11 – išrautas dėl ortodontinių tikslų 12 – retinuotas dantis (adontija) 13 – silantai
Balai Būklė 0 Apnašų nėra
1 Apnašos prie marginalinio dantenų krašto, jų nedaug
2 Apnašos gerai matomos prie dantenų krašto, tarpdančiuose
45 3 LENTELĖ – Sąkandžio įvertinimas
P – pieninis sąkandis 6D/6K – Angle klasė pagal dešinės/kairės pusės pirmuosius krūminius dantis M – mišrus sąkandis 6D/6K – Angle klasė pagal dešinės/kairės pusės iltinius dantis
N – nuolatinis sąkandis
4 LENTELĖ – Emalio pokyčiai ir plokštelės konstrukciniai elementai
1– Emalio įtrūkimas Konstrukcinis elementas:
2 – Emalio įbrėžimas A – Adamso apkabėlė
3 – Emalio lūžis C – C apkabėlė
4 – Emalio abrazija T – Taškinė apkabėlė
5 – Emalio hipoplazija Tr – Trikampė apkabėlė
6 – Nudilęs dantų kauburas, V – Vestibulinis lankas
kontaktavimo su apkaba vietoje M – Medialinis paviršius
7– Sveikas dantis D – Distalinis paviršius
8 – Konstrukcinis elementas X – Požymis atitinka
Sąkandis Angle klasė Horizontalus
