HIDROSTATINĖS PRIEMONĖS „AQUALIZER ULTRA“

(1)

Mantė Kireilytė

V kursas, 2 grupė

HIDROSTATINĖS PRIEMONĖS „AQUALIZER ULTRA“

REIKŠMĖ OKLIUZIJOS DIAGNOSTIKOJE

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas Doc. dr. Gaivilė Pileičikienė

Kaunas, 2017

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

HIDROSTATINĖS PRIEMONĖS „AQUALIZER ULTRA“ REIKŠMĖ OKLIUZIJOS DIAGNOSTIKOJE

Baigiamasis magistro darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas)

... ...

(vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) 2017 m. ... 2017 m. ...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

Kaunas, 2017

(3)

KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas:...

Recenzentas:...

(moksl. laipsnis, vardas, pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir

įvertinimas Taip Iš

dalies Ne 1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir

išvados? 0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama

problema? 0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti

mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11

Medžiaga ir metodai

(2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos

kriterijai? 0,6 0,3 0

13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir

pan.)?

0,4 0,2 0

(4)

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai,

kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis

su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,

rezultatuose)? 0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar

atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami

literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0 30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0 Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

temą? +0,2 +0,1 0

32

Praktinės rekomenda

cijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar

jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33 Bendri reikalavim

ai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl.

(-2 balai)

<15 psl.

(-5 balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 -1

(5)

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos:_____________________________________________________

______________________________________________________________________

balai balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus?

-1 balas

-2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai?

-0,5 balo

-1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2

balai

-1 balas 38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo

-0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe

>20

% (neve

rti.) 40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir

yra tikslus?

-0,2 balo

-0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir

poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo

-0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas?

-1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai?

-0,2 balo

-0,5 balo 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo

kokybė)?

-0,2 balo

-0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

(6)

______________________________________________________________________

_____________________________

_______________________________________ ____________________________

Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas

(7)

TURINYS

SANTRUMPOS 9

SANTRAUKA 10

SUMMARY 11

ĮVADAS 12

1. DANTŲ OKLIUZIJOS IR HIDROSTATINĖS PRIEMONĖS

„AQUALIZER“ TEORINIAI ASPEKTAI 14

1.1. Dantų okliuzija 14

1.1.1. Dantų išvedimo keliai 14

1.1.2. Dantų okliuziniai kontaktai 15

1.2. Dantų nusidėvėjimas 16

1.2.1. Dantų nusidėvėjimo priežastys 18

1.3. Dantų okliuzijos sąsaja su smilkininiu apatinio žandikaulio

sąnariu 19

1.4. Hidrostatinė priemonė „Aqualizer“ 20

2. HIDROSTATINĖS PRIEMONĖS „AQUALIZER ULTRA“ REIKŠMĖS

OKLIUZIJOS DIAGNOSTIKOJE TYRIMO METODIKA 22

2.1. Tiriamasis kontingentas ir tyrimo eiga 22

2.2. Klausimynai 23

2.2.1. Sveikatos būklės anketa 23

2.2.2. Fonseca klausimynas 24

2.2.3. BRUX klausimynas 25

2.3. Klinikinė apžiūra 25

2.3.1. Dantų nusidėvėjimo vertinimas 25

2.3.2. Okliuzinių elementų nustatymas 26

2.3.3. Okliuzinių elementų skaitmeninis fiksavimas 27

2.4. Tyrimo duomenų apdorojimas 27

3. TYRIMO REZULTATAI 28

3.1. Tirtų pacientų demografinių veiksnių charakteristika 28

3.2. Fonseca ir BRUX klausimynų analizė 28

3.3. Dantų nusidėvėjimo vertinimas sekstantuose 29 3.3.1. Sekstantų nusidėvėjimo vertinimas tiriamojoje grupėje 30 3.4. Okliuzijos pokyčiai po hidrostatinės priemonės „Aqualizer Ultra“

naudojimo 31

(8)

4. REZULTATŲ APTARIMAS 33

INTERESŲ KONFLIKTAS 36

IŠVADOS 37

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 38

PADĖKA 39

LITERATŪROS SĄRAŠAS 40

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 43

LENTELIŲ SĄRAŠAS 44

PRIEDAI 45

Priedas Nr. 1 Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto

leidimas 45

Priedas Nr. 2 Klausimynas 46

Priedas Nr. 3 Dantų nusidėvėjimo sekstantuose koreliacijų lentelė 50

(9)

SANTRUMPOS SAŽS smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys JK Jungtinė Karalystė

CO centrinė okliuzija

RBTEK regioninis biomedicinių tyrimų etikos komitetas LSMU Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

(10)

HIDROSTATINĖS PRIEMONĖS „AQUALIZER ULTRA“ REIKŠMĖ OKLIUZIJOS DIAGNOSTIKOJE

SANTRAUKA

Problemos aktualumas. Patologinis dantų nusidėvėjimas tampa vis aktualesne išsivysčiusių pasaulio šalių problema, paveikiančia net 57,1% gyventojų ir dažnai lemiančia ne tik sutrikusią šypsenos estetiką, bet ir išbalansuotą okliuziją, kurios tinkamų kontaktų nustatymui ir atkūrimui gali būti naudojama hidrostatinė priemonė „Aqualizer“, apatinį žadikaulį pastatanti į fiziologiškai patogią padėtį ir dėl šios priežasties keičianti sukandimą.

Darbo tikslas. Ištirti hidrostatinės priemonės „Aqualizer Ultra“ reikšmę okliuzijos diagnostikoje pacientams su ³ 2 laipsnio patologiniu dantų nusidėvėjimu.

Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 21 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos pacientas: 8 tiriamieji su 0 – 1 laipsnio dantų nusidėvėjimu, t.y. be vertikalaus dantų aukščio praradimo (kontrolinė grupė), ir 13 tiriamųjų su ³ 2 laipsnio patologiniu dantų nusidėvėjimu (tiriamųjų grupė). Amžiaus vidurkis 25,7 ± 11,1 m. Paciento ištyrimas sudarytas iš anamnezės surinkimo bei klinikinės apžiūros. Okliuziniai elementai fiksuoti artikuliaciniu popieriumi ir folija prieš hidrostatinės priemonės „Aqualizer Ultra “ naudojimą ir praėjus 30 min po jo. Okliuzinių elementų pokyčiai vertinti skaitmeninėse dantų lankų nuotraukose, atsižvelgiant į kontaktų skaičių.

Rezultatai. Po hidrostatinės priemonės „Aqualizer Ultra“ naudojimo okliuziniai kontaktai dažniausiai išliko krūminiuose dantyse, o daugiausia jų prarasta priekinių dantų grupėje (p = 0,002). Analizuojant rezultatus tarp pacientų grupių, tiriamojoje grupėje, lyginant su kontroline, fiksuotas statistiškai reikšmingai didesnis prarastų okliuzinių elementų skaičius kandžiuose (p = 0,007).

Išvados. Hidrostatinė priemonė „Aqualizer Ultra“ turi svarbią reikšmę naujos, fiziologiškai patogios apatinio žandikaulio padėties nustatymui pacientams su ³ 2 laipsnio patologiniu dantų nusidėvėjimu.

Raktiniai žodžiai: „occlusal splint“ OR „Aqualizer“ AND „dental occlusion“ AND

„tooth wear“.

(11)

INFLUENCE OF THE HYDROSTATIC APPLIANCE

“AQUALIZER ULTRA” TO THE OCCLUSAL DIAGNOSTICS SUMMARY

Statement of problem. Tooth wear is becoming a relevant problem in developed countries, which affects 57,1% of inhabitants. It causes not even an unesthetic smile but also an unbalanced occlusion, which correction and proper teeth contacts restorations can be made using the hydrostatic appliance “Aqualizer”. This splint helps mandible to find a right position, therefore, it changes the occlusion.

Purpose. To examine the influence of the hydrostatic appliance “Aqualize Ultra” to the occlusal diagnostics for patients with severe tooth wear.

Material and methods. Twenty – one adult patients (mean age: 25,7 ± 11,1 yr) from the Lithuanian University of Health Sciences Department of Prosthodontics participated in this study. Control group: 8 patients with the degree of tooth wear from 0 to 1 (without loss of vertical dimension of occlusion). Experimental group: 13 patients with the degree of pathological tooth wear from 2 and more. Examination composed of medical history collection and clinical oral examination. Occlusal contacts were registered with articulating paper and foil before the usage of hydrostatic appliance “Aqualizer Ultra”

and after using it for 30 minutes. Differences between occlusal contacts were estimated in digital pictures, taking into account the number of contacts.

Results. After the usage of the hydrostatic appliance “Aqualizer Ultra” occlusal contacts usually remain on molar teeth and the majority of them were lost from frontal teeth (p = 0,002). Analyzing results between both groups, statistically significant loss of occlusal contacts was fixed in incisors of experimental group compared to control group (p = 0,007).

Conclusions. The hydrostatic appliance “Aqualizer Ultra” has an important influence for the new and physiological posture of a lower jaw determination for patients with severe tooth wear.

Keywords: „occlusal splint“ OR „Aqualizer“ AND „dental occlusion“ AND „tooth wear“.

(12)

ĮVADAS

Dantų nusidėvėjimas – tai negrįžtama patologinio proceso išraiška, kuri, jei negydoma, gali sukelti didelę žalą ne tik paciento dantims [1]. Tai taip pat lemia eilę kitų ekstraoralinių bei intraoralinių problemų: apatinio veido trečdalio aukščio netekimą ir neestetišką veido disharmoniją, anguliarinį cheilitą dėl raukšlių susiformavimo lūpų kampuose ir nuolatinio seilių užsilaikymo juose, atskirų dantų ar jų grupių periodonto perkrovą, lemiančią ankstyvą dantų netekimą bei smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) funkcijos patologiją [2]. Nepaisant per pastaruosius dešimtmečius sumažinto dantų karieso aktyvumo ir bendrai priimtos tendencijos gerinti burnos ertmės sveikatą, šiandieniniai epidemiologiniai duomenys tvirtina kitus faktus – nors dantų nusidėvėjimas ir išvengiamas procesas, tačiau jo paplitimas ir sunkumo laipsnis didėja visose amžiaus grupėse, o ne tik tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie gyvena ilgiau ir išsaugo daugiau dantų: 26,5% žmonių 18 – 25 m amžiaus ir 31,4% žmonių 26 – 35 m amžiaus būdingas dantų nusidėvėjimas (p = 0,003). Multifaktorinė patologijos etiologija ir galimos įvairios dantų nusidėvėjimo klinikinės išraiškos kelia ne vieną iššūkį numatytam gydymo planui įgyvendinti, siekiant tinkamai atkurti prarastas dantų struktūras, esant įvairiaus laipsnio dantų nusidėvėjimui [1,3].

Hidrostatinė priemonė „Aqualizer“, sukurta mokslininko prof. Lerman dar prieš 30 metų [4], iki šių dienų yra plačiai naudojama klinikinėje praktikoje, gydant SAŽS sutrikimus, kaip teigiama, susijusius su išbalansuota okliuzija [5]. Priemonė visada išsaugojo savo unikalų veikimo principą – leisti apatiniam žandikauliui savarankiškai rasti idealią poziciją, nenukreipiant jo į priverstinę padėtį [6]. Nors taisyklingos apatinio žandikaulio padėties idėja šiomis dienomis tampa vis labiau ir labiau kontroversiška, kyla klausimas, ar esant iki 57,1% visuomenės pasitaikančiam patologiniam dantų aukščio netekimui, kartu bus matomi ir okliuzijos pokyčiai, pasireiškiantys kartu su pasikeitusia apatinio žandikaulio padėtimi [3]? Juk literatūroje yra plačiai analizuojamas hidrostatinės priemonės „Aqualizer“ teigiamas poveikis SAŽS funkcijai atkurti ir subalansuotai okliuzijai pasiekti, tačiau ar šis poveikis išlieka ir yra taip pat reikalingas esant dantų aukščio netekimui, net jei pacientas nepatiria SAŽS funkcinių sutrikimų?

Tyrimo tikslas: ištirti hidrostatinės priemonės „Aqualizer Ultra“ reikšmę okliuzijos diagnostikoje pacientams su ³ 2 laipsnio patologiniu dantų nusidėvėjimu.

Tyrimo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai:

1. įvertinti SAŽS funkcinių sutrikimų ir bruksizmo sąsajas;

2. įvertinti dantų nusidėvėjimo paplitimą sekstantuose;

(13)

3. palyginti okliuzijos pokyčius dantų lankuose prieš hidrostatinės priemonės

„Aqualizer Ultra“ naudojimą ir po jo;

4. palyginti okliuzijos pokyčius dantų lankuose tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių prieš hidrostatinės priemonės „Aqualizer Ultra“ naudojimą ir po jo.

Tyrimo metu iškelta hipotezė: hidrostatinės priemonės „Aqualizer Ultra“

naudojimas keičia apatinio žandikaulio padėtį tiriamiesiems su patologiniu dantų nusidėvėjimu.

(14)

1. DANTŲ OKLIUZIJOS IR HIDROSTATINĖS PRIEMONĖS

„AQUALIZER“ TEORINIAI ASPEKTAI

Literatūros apžvalga atlikta PubMed, Wiley Online Library, ResearchGate duomenų bazėse. Šaltiniai atrinkti vadovaujantis PRISMA 2009 metų kriterijais. Paieškai naudoti (MeSH) raktiniai žodžiai: „occlusal splint“ OR „Aqualizer“ AND „dental occlusion“ AND „tooth wear“. Papildomi straipsnių atrankos kriterijai: (1) publikuoti 2012 – 2017 metais, (2) tyrimai atlikti su žmonėmis, (3) parašyti anglų kalba. Apžvalgos protokolas užregistruotas PROSPERO tarptautiniame sisteminių apžvalgų registre, registracijos numeris: CRD42017063835.

1.1. Dantų okliuzija

Istoriškai, kaip pirmieji dantų gydytojai – pionieriai suprato okliuziją, buvo pristatyta tik 1977 m. Jų suvokimas buvo paremtas geometriniu konceptu, t.y. Bonvilio trikampis, Spee kreivė – viskas erdviškai fiksuota, statiška ir suprantama be galimų okliuzinių nuokrypių. Šis mąstymas išliko nepasikeitęs daugelį metų, tačiau tai buvo tik pradžia vėlesnėms idėjoms kaip kramtomųjų kauburų nuolydžio svarba, ilties vedimo apsaugota okliuzija ir priešlaikinių kontaktų neigiamas poveikis jai. Buvo padaryta išvada, kad būtent šis naujas požiūris ir jo idėjos yra svarbiausios sveikai stomatognatinei sistemai be bruksizmo požymių, SAŽS sutrikimų ar raumenų skausmo. Tad visos burnos gydymas tapo paremtas šiais inovatyviais principais, dantų nusidėvėjimas laikomas patologiniu procesu, o okliuzijos subalansavimas – neatsiejama bet kokio gydymo dalis.

Nuolatinis siekimas idealios okliuzijos lėmė tai, kad bet koki nukrypimai buvo laikomi patologiniais [7]. Tačiau šiomis dienomis vyrauja keletas okliuzijos suvokimo konceptų ir vienos idėjos neigia kitas, kas lemia dažną pasimetimą, priimant tinkamiausią sprendimą kiekvieno individualaus klinikinio atvejo metu.

1.1.1. Dantų išvedimo keliai

Įvairios okliuzinių kontaktų schemos yra paremtos skirtingais motyvais, atsižvelgiant į išskirtinę dantų, žandikaulių bei SAŽS geometrinę anatomiją. Pagrindinės idėjos išryškina: (1) ilties vedimu paremtą okliuziją, kurios tiek dirbančioje, tiek balansuojančioje pusėje nėra dantų kontaktų, kai šoninių judesių metu iltys kontaktuoja savo kandamųjų gumburų viršūnėmis; (2) grupiniu vedimu paremtą okliuziją, kai

(15)

susidaro keletas kontaktų dirbančioje pusėje; (3) subalansuotą okliuziją, kurioje šoninių judesių metu susidaro daugybiniai kontaktai tiek dirbančioje, tiek balansuojančioje pusėse [7]. Analizuojant 20 – 29 m. pacientus, nustatyta, kad tik 9,3% tiriamųjų pasižymėjo iltiniu vedimu, o 45,3% ir 41,9% atitinkamai grupiniu vedimu ir subalansuota okliuzija, tačiau šie rezultatai prieštarauja kitiems atliktiems klinikiniams tyrimams, kurių metu fiksuotas dažnesnis iltinis vedimas ir rečiau pasitaikanti subalansuota okliuzija [8].

Taigi nei viena iš šių funkcinių okliuzijų nedominuoja gamtoje, nors ir ilties vedimu paremta okliuzija yra, tikriausiai, labiausiai priimtina moderniosios odontologijos atstovų ir ypač gnatologų. Tačiau tai neturėtų būti laikoma vienintele priimtina harmoningos okliuzijos forma. Subalansuota ar grupiniu vedimu paremta okliuzija taip pat gali būti laikoma normalia, kuri dominuoja, kai dantų nusidėvėjimas yra pažengęs. Tad ilčių vedimu paremta okliuzija gali būti laikoma laikina faze visiems žmonėms dėl per visą gyvenimą vykstančio dantų dėvėjimosi. Jei tai yra tikra, kyla klausimas – ar iš viso yra optimali okliuzija? Juk gali būti, kad egzistuoja keletas pakopinių, subalansuotos okliuzijos schemų, kurios progresiškai formuojasi, lygiagrečiai didėjant dantų nusidėvėjimo laipsniui. Dėl šios priežasties, kiekvienam pacientui nustatant ir fiksuojant okliuziją, reikalinga individualiai įvertinti dantų nusidėvėjimo laipsnį konkrečiu momentu [7].

1.1.2. Dantų okliuziniai kontaktai

Gumburas – duobelė ir gumburas – marginalinis velenėlis okliuzinis santykis vaizduoja okliuzinių kontaktų išsidėstymą maksimalios interkuspidacijos metu.

Gumburas – duobelė okliuzinio santykio metu, viršutinio ir apatinio žandikaulių darbiniai gumburai kontaktuoja su antagonistinių dantų duobelėmis. Gumburas – marginalinis velenėlis okliuzinio santykio metu, apatinio žandikaulio antro prieškrūminio danties prieanginis gumburas ir krūminio danties medioprieanginis gumburas kontaktuoja su antagonistiniais velenėliais. Dažnai teigiama, kad gumburas – duobelė okliuzinis santykis yra pranašesnis, lyginant su gumburas – marginalinis velenėlis santykiu, nes apsaugo krūminius dantis nuo šoninių jėgų bei nuo maisto įterpimo ir užsilaikymo tarpdančiuose.

Vis dėlto, jokios klinikinės studijos reikšmingai neįrodė gumburas – duobelė okliuzinio santykio pranašumo prieš gumburas – marginalinis velenėlis okliuzinį santykį [8].

Tripoliai gumburų kontaktai dažnai apibūdina gumburas – duobelė okliuzinių kontaktų schemą, kurioje susidaro trys kontaktiniai taškai tarp gumburo ir antagonistinio danties duobelės, tačiau be kontakto su pačia gumburo viršūne. Yra teigiama, kad būtent

(16)

ši okliuzinių kontaktų schema apsaugo gumburų viršūnes nuo nusidėvėjimo ir sumažina šonines jėgas, tenkančias šoniniams dantims. Taip pat yra tikima, kad kontakto gumburas – duobelė susidarymas su trimis kontaktiniais taškais ant kiekvieno darbinio gumburo, padidina okliuzinį stabilumą ir efketyviau paskirsto gaunamas kramtymo jėgas pagal danties ašį. Deja, kaip ir gumburas – duobelė bei gumburas – marginalinis velenėlis šio tripolio kontakto efektyvumas, gerinant funkciją, nėra kliniškai įrodytas [8].

Okliuzijos diagnostika iki šių dienų išlieka tikru iššūkiu kiekvienam gydytojui odontologui dėl gausos apatinio žandikaulio judesių bei aiškių skirtumų trūkumo tarp instrumentais fiksuotų teisingų okliuzinių elementų bei dantų priešlaikinių kontaktų [9].

1.2. Dantų nusidėvėjimas

Danties paviršiaus netekimas yra makroskopinis, negrįžtamas procesas, natūraliai progresuojantis su amžiumi. Per metus fiziologinis danties nusidėvėjimas siekia 20 – 38 µm. Tačiau procesui suintensyvėjus, netenkamas didesnis kiekis danties kietųjų audinių, o tai lemia danties aukščio praradimą, atsidengusį dentiną, padidėjusį jautrumą ar net pulpitą, pulpos nekrozę, pulpos kameros atsidengimą ir kartu sutrikusią estetiką. Šiuo metu dantų nusidėvėjimas yra suvokiamas kaip tarptautiniu mastu sparčiai didėjanti problema, ypač dažnai pastebima pagyvenusiųjų tarpe, mat žmonės ilgiau išsaugo natūralius dantis, vadinasi, didesnis dantų nusidėvėjimo paplitimas ateityje bus stebimas ir senstančioje populiacijoje [10].

Sąvoka „dantų nusidėvėjimas“ yra naudojama apibūdinti danties kietųjų audinių netekimą be jokių dantų karieso ar traumos požymių, o sukeltą trinties tarp antagonistų okliuzinių paviršių ar tarp maisto ir danties okliuzinio paviršiaus kramtymo ir kitų judesių metu. Yra išskiriami trys pagrindiniai dantų nusidėvėjimo mechanizmai: (1) erozija, (2) atricija, (3) abrazija. Atricija (nutrynimas) – tai fiziologinis danties kietųjų audinių netekimas, sukeltas dantis – dantis kontakto be kitų medžiagų intervencijos. Abrazija – tai patologinis danties kietųjų audinių nusidėvėjimas dėl anomalaus mechaninio proceso, sukelto pakartotinai į burnos ertmę įvedamų ir su dantimis kontaktuojančių svetimų medžiagų ar objektų. Erozija – tai danties kietųjų audinių praradimas dėl emalio ar dentino cheminio tirpimo, sukelto nebakterinės kilmės rūgščių, patenkančių į burnos ertmę iš maisto produktų ar skrandžio [10] Taigi dantų nusidėvėjimas – tai viską apimantis terminas, apibūdinantis kombinuotus atricijos, abrazijos ir erozijos procesus [11].

(17)

Vis dėlto, dantų nusidėvėjimo gydymas, ypač atricijos, susilaukia vis daugiau susidomėjimo ortopedinės odontologijos literatūroje tiek iš prevencinės, tiek iš restauracinės pusės. Vertikalus dantų aukščio praradimas, sukeltas fiziologinio dantų nusidėvėjimo, dažnai yra kompensuojamas nuolatinio dantų dygimo ir alveolinės ataugos augimo. Klinikinėse situacijose, kai dantų nusidėvėjimo greitis viršija visus kompensacinius mechanizmus, pastebimas ryškus dantų aukščio praradimas. Tačiau dažniausiai dantų nusidėvėjimo procesas yra lėtas ir kompensacinis antagonistinių dantų dygimas uždaro erdvę, reikalingą restauracijai [12].

Bartlett ir kt. [3], analizuodami tik prieanginio ir liežuvinio/gomurinio paviršiaus netekimą, nustatė, kad net 57,1% populiacijos žmonių turi dantų nusidėvėjimo požymių, t.y. mažiausiai vieną pažeistą dantį. Visgi aukščiausio laipsnio dantų nusidėvėjimas, kai yra netekta > 50% danties paviršiaus, yra palyginti retas ir pasitaiko tik 1 asmeniui iš 30 (3,3%), o < 50% danties paviršiaus netekimas – 26,1% gyventojų. Taip pat buvo pastebėti dideli neatitikimai tarp dantų nusidėvėjimo paplitimo skirtingose šalyse (p = 0,0001):

Prancūzija – 2,1%, Ispanija – 26,3%, Italija – 21,9%, Suomija – 17,7%, Latvija/Estija – 17,9%. Visgi aukščiausio laipsnio dantų nusidėvėjimas buvo fiksuotas Jungtinėje Karalystėje (JK) – net 54,4%. Tyrimo JK metu nustatytas nusidėvėjimas buvo paplitęs visoje burnoje, neišskiriant nei vieno sekstanto su statistiškai aukštesnio laipsnio dantų nusidėvėjimu, o aukščiausio laipsnio nusidėvėjimą stebint krūminiuose ir prieškrūminiuose dantyse, kai kitose šalyse dažniausiai buvo pažeidžiami priekinės grupės dantys. Liu ir kt. [10] savo atliktame klinikiniame tyrime gavo visuotinai įprastus rezultatus: ilčių bei kandžių nusidėvėjimo laipsnis žymiai aukštesnis nei krūminių dantų, o krūminių dantų didesnis nei prieškrūminių tiek viršutiniame, tiek apatiniame žandikauliuose. Tačiau atidžiau analizuojant viršutinį ir apatinį dantų lanką, apatinio žandikaulio priekinės dantų grupės kandamasis kraštas pasižymėjo ryškiai didesniu nusidėvėjimo laipsniu nei viršutinio žandikaulio priekinės grupės dantys ir tai gali būti siejama su apatinio žandikaulio priekinių dantų kandamojo krašto išreikštu vaidmeniu kandimo bei priekinio vedimo metu.

Bartlett ir bendraautoriai [3] taip pat nustatė, kad dantų nusidėvėjimo paplitimas su amžiumi didėja nežymiai: 26,5% dantų nusidėvėjimo paplitimas tarp 18 – 25 m.

amžiaus žmonių ir 31,4% tarp 26 – 35 m. (p = 0,003). Tuo tarpu kiti autoriai fiksavo skirtingus duomenis: 3% aukšto laipsnio dantų nusidėvėjimą tarp 20 m. pacientų ir su amžiumi didėjantį nusidėvėjimo paplitimą iki 17% tarp 70 – 79 m. amžiaus pacientų [10].

Skiriamas tik nedidelis dantų nusidėvėjimo skirtumas tarp lyčių (vyrai – 30,0%, moterys – 28,6%, p = 0,39), išsimokslinimo lygio, rūkymo ar gumos kramtymo įpročio,

(18)

dominuojančios rankos, kūno masės indekso, reguliaraus užsiėmimo sportu, fluoridų naudojimo ar ortodontinių prietaisų dėvėjimo [3].

Aukšto laipsnio dantų nusidėvėjimas, kai yra prarasta ³ 1/3 danties vainiko aukščio, yra laikomas patologiniu procesu. Tačiau, pavyzdžiui, 25 m. amžiaus pacientui su 50% dantų aukščio netekimu, bus nustatytas patologinis dantų nusidėvėjimas, kai 50%

dantų aukščio netekimas 70 m. amžiaus pacientui be jokių lydinčių sisteminių sutrikimų bus laikomas fiziologiniu procesu. Taigi, sprendimas, ar nusidėvėjimas yra fiziologinis, ar patologinis procesas vis dar išlieka labiau subjektyvus ir nėra aiškiai apskaičiuojamas ar nuspėjamas ateityje [7]. Tai yra negrįžtamas procesas ir supratimas, kad jis intensyvėja su amžiumi, leidžia suvokti jo neigiamą poveikį pakankamai jauniems žmonėms, jau dabar turintiems dantų nusidėvėjimo požymių, kurie tik dar labiau progresuos [3, 10].

1.2.1. Dantų nusidėvėjimo priežastys

Liu ir bendraautoriai [10] nustatė, kad pagrindinės dantų nusidėvėjimo priežastys yra trys: (1) kieto ir rūgštaus maisto naudojimas (52,3%), (2) dantų griežimas miego metu, t.y. bruksizmas (40,9%), (3) SAŽS disfunkcija (36,4%). Tačiau Bartlett ir kt. [3] savo atliktoje studijoje nustatė ir daugiau statistiškai reikšmingų etiologinių veiksnių. Iš individualių faktorių ryškiausia sąsaja su dantų nusidėvėjimu fiksuota asmenims, kankinamiems dažno rėmens ar gastroezofaginio refliukso (52,6%, p < 0,0001) ir dažnai vartojantiems antidepresantus ar kitus miego kokybę gerinančius perparatus (60,7%, p <

0,0001). Taip pat net 45,8% visų vadybininkų buvo fiksuotas ryškus dantų nusidėvėjimas, lyginant su kitomis tiriamųjų grupėmis (p < 0,0001). Kiti faktoriai įtraukia pasikartojantį vėmimą (p < 0,0001), gyvenimą kaimo vietovėse (38,9%, p = 0,003) bei elektinio dantų šepetėlio naudojimą (33,3%, p = 0,004). Kaip teigė ir Liu ir kt. [10], dantų nusidėvėjimui taip pat lemiamą įtaką turi ir dažnas rūgščių produktų naudojimas, ypač šviežių vaisių (36,6%, p < 0,0001) bei energetinių gėrimų (40,8%, p = 0,0003).

Ilčių bei kandžių aukštesnio laipsnio nusidėvėjimą įtakos taip pat turi šie faktoriai:

(1) kandžiai yra smulkesni ir jų emalis yra plonesnis; (2) iltys ir kandžiai aktyviai dalyvauja kramtymo procese bei atliekant apatinio žandikaulio tiek funkcinius, tiek parafunkcinius judesius; (3) vidutiniškai iltys ir kandžiai yra dažniausiai išsaugomi dantys vyresnio amžiaus žmonių, kas gali lemti didesnį jų nusidėvėjimo laipsnį [10].

(19)

1.3. Dantų okliuzijos sąsaja su smilkininiu – apatinio žandikaulio sąnariu

Centrinė okliuzija (CO) – tai statinis maksimalios interkuspidacijos vaizdas, nebūtinai perteikiantis gerą pradžios tašką burnos ir SAŽS funkcijoms atlikti. SAŽS ir raumenys kinta ir prisitaiko prie pokyčių okliuzijoje, kuriuos gali lemti įvairios priežastys, pavyzdžiui, dantų netekimas ar prarastas vertikalus okliuzinis aukštis dėl dantų nusidėvėjimo. Tai reiškia, kad CO pozicija nuolat keičiasi, pradedant nuo vaikystės ir dantų lankų vystymosi iki brandos, kai pasireiškia kiti faktoriai, susiję su amžiumi [12].

Ideali okliuzija, svarbiausia, turi būti funkcionali okliuzija ir atsižvelgianti į SAŽS funkciją [12]. Bravetti ir kt. [7] atliktas tyrimas tiksliai parodė smilkininio, kramtomojo ir sparninio raumenų tiesiogines anatomines sąsajas su sąnariniu disku. Tai reiškia, kad kai mes SAŽS funkcijos išsaugojimą keliame kaip vieną iš tikslų funkcinei okliuzijai, mes kartu privalome atsižvelgti ir į taisyklingą raumenų, prisitvirtinusių prie sąnarinio disko, funkciją. Šie raumenys aktyviai dalyvauja prisitaikymo prie pasikeitusios okliuzijos procese. Kol jie nėra perkraunami, gera SAŽS ir sąnarinio disko funkcija išsaugojama. Centrinė nervų sistema gauna aferentinius impulsus iš intraoralinių receptorių, taip pat ir iš SAŽS. Kartą perkrovus dėl netaisyklingo sąkandžio kompensacijos, raumenys pradeda pasižymėti nuovargiu ar net įsitempimo skausmu. Šis skausmo slenkstis keičiasi kiekvienam individui su laiku ir yra susijęs su biologine bei anatomine tolerancija. Puikiu pavyzdžiu gali būti pacientas, kuris anksčiau niekada nėra patyręs SAŽS skausmo, tačiau praradęs vertikalų okliuzinį aukštį dėl netektų apatinių krūminių dantų, gali staiga pajusti besitęsiantį nuolatinį skausmą sąnariuose. Biologinė ir anatominė tolerancija pacientui nesukėlė jokių simptomų tol, kol anatominės struktūros nesutrinka taip, kad kompensacinė neuromuskuliarinė sistema tampa nebeįmanoma. Šios biologinės ir anatominės tolerancijos ribos yra pagrindinis faktorius suprantant, kas funkcionali okliuzija yra. Tiesa, jei įsivaizduotume pacientą su didele tolerancijos zona, tikėtumėmės, kad funkcionali okliuzija bus be SAŽS simptomų ir pasižymės gera raumenų veikla. Tačiau jei šią tolerancijos zoną sumažintume dėl išsivysčiusios stiprios depresijos, ar okliuzija išliks ta pati, nors pacientas pradės jausti simptomus? Dėl šios priežasties mes privalome tiksliai iškirti specifiškus idealios okliuzijos faktorius, kiek galima artimesnius idealiai funkcionaliai okliuzijai, kuri ir yra kiekvieno gydytojo odontologo siekiamybė [12].

(20)

1.4. Hidrostatinė priemonė „Aqualizer“

Naujausiame 8 – ojo leidimo protezavimo sąvokų žodyne [24], okliuzinė kapa arba prietaisas (priemonė) – tai bet koks išimamas dirbtinis okliuzinis paviršius, naudojamas diagnozuoti ar gydyti, paveikiant viršutinio ir apatinio žandikaulių tarpusavio santykį. Jis gali būti naudojamas okliuzijos stabilizacijai, SAŽS disfunkcijos gydymui ar siekiant apsaugoti dantis nuo nusidėvėjimo.

Pirma hidrostatinė priemonė buvo sukurta prof. Lerman dar prieš 30 metų [33].

Originali jos forma – tai abipusės vandens pripildytos plastikinės kameros, pritvirtintos prie akrilinio gomurinio lanko, kurias pacientas prikanda šoniniais dantimis. Vėliau atlikus modifikacijas, priemonė tapo tvirtinima po viršutine lūpa, o skysčio pripildytos kameros pozicionuojamos tarp viršutinio ir apatinio žandikaulių šoninių grupių dantų.

Veikimo principas išliko toks pats – apatinis žandikaulis savaime suranda savo idealią poziciją kaukolės pamato atžvilgiu, mat priemonė jo priverstinai nenukreipia [1, 5, 6].

Dėl vandens pripildytų kamerų abejose pusėse, priemonė apsaugo viršutinius ir apatinius dantis nuo kontaktavimo, nes švelniai sustabdo apatinį žandikaulį prieš prasidedant okliuzinei fazei ir šis rezultatas labai panašus į gaunamą kietomis kapomis. Visgi remiantis susisiekiančių vamzdžių fizikiniu principu, pacientas sukanda dvi vandens pripildytas pagalvėles, sujungtas viena su kita smulkiu vamzdeliu, pro kurį vanduo gali tekėti atgal ir į priekį. Tai lemia, kad esant vienpusiam kairės pusės sukandimui, pacientas sukels priverstinį vandens judėjimą į dešinę pusę, o esant vienpusiam dešinės pusės sukandimui – į kairę pusę [4]. Vis dėlto, hidrostatinės priemonės „Aqualizer“

revoliucionarios vandens sistemos veikimas yra paremtas Paskalio fizikiniu gamtos dėsniu, kuris teigia, kad uždarytas skystis tolygiai paskirsto gaunamą spaudimą neatsižvelgiant, kurioje vietoje į skystį jis yra taikomas. Kitais žodžiais tariant, sukandant prietaisą, skystis tolygiai paskirsto gaunamą jėgą abejose dantų lanko pusėse, taip sumažindamas SAŽS tenkantį spaudimą ir sukeliamą skausmą bei užtikrindamas palengvėjimą. Tai įrodė taip pat Gözler S. ir bendraautoriai [18], kurie nustatė, kad hidrostatinės priemonės „Aqualizer“ naudojimas didina maksimalią sukandimo jėgą ir svarbiausia – tolygiau paskirsto ją kairėje ir dešinėje dantų lanko pusėje: vidutinė sukandimo jėga prieš ir po priemonės naudojimo buvo atitinkamai 45,26 ir 47,87%

kairėje pusėje bei 57,24 ir 54,63% dešinėje pusėje.

„Aqualizer“ hidrostatinės priemonės nesukelia jokių priverstinių pokyčių. Kol dauguma okliuzinių priemonių paprastai „išjungia“ sąkandį ilgam laikui ir spėja optimalios okliuzijos padėtį, gydymas „Aqualizer“ nenaudoja spėjimų ir leidžia kūnui

(21)

natūraliai save subalansuoti, taip sumažinant SAŽS patiriamą skausmą ir pagerinant funkciją [25].

„Aqualizer“ gali būti trijų vertikalių dimencijų (storumų) pagal skysčio kiekį kamerose: žemi, vidutiniai, aukšti. Daugumoje klinikinių atvejų yra naudojamos vidutinio dydžio priemonės, t.y. pakeliantčios vertikalų sukandimo aukštį 3 – 4 mm. Žemos/mažos apimties „Aqualizer“ priemonės yra indikuotinos pacientams, esant nepakankamai erdvei burnoje ar išreikštam vėmimo refleksui dėl svetimkūnio jutimo burnoje (2 mm. storio).

Aukštos/didelės apimties priemonės yra naudojamos, kai pacietas burnoje turi perdėtai daug erdvės ar reikalauja didesnio vertikalaus aukščio pakėlimo, kuris užpildytų tarpą tarp viršutinių ir apatinių dantų kramtomųjų paviršių (5 – 6 mm. storio) [5].

Yra galimi du hidrostatinės priemonės „Aqualizer“ modeliai: „Aqualizer Ultra“ ir

„Aqualizer Mini“. „Aqualizer Ultra“ – tai naujas patobulintas modelis, sukurtas siekiant didesnio dantenų komforto ir geresnės retencijos. „Aqualizer Mini“ – tai „Aqualizer Ultra“ sumažinta versija su mažesnėmis pagalvėlėmis ir lanku, skirta vaikams ir suaugusiems su mažais dantų lankais [5, 25].

(22)

2. HIDROSTATINĖS PRIEMONĖS „AQUALIZER ULTRA“

REIKŠMĖS OKLIUZIJOS DIAGNOSTIKOJE TYRIMO METODIKA

Biomedicininiam tyrimui atlikti išduotas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto (RBTEK) leidimas Nr. Be-2-14 (žr. priedas Nr. 1). Visi tiriamieji informuoti apie tyrimą, gautas jų rašytinis sutikimas.

2.1. Tiriamasis kontingentas ir tyrimo eiga

Imtį sudarė 21 pacientas (9 moterys ir 12 vyrų, nuo 18 iki 62 metų amžiaus (amžiaus vidurkis 25,7 ± 11,1 m), atvykusių į Lietuvos sveiaktos mokslų universiteto (LSMU) Dantų ir žandikaulių ortopedijos kliniką 2017 metų balandžio 4 – 12 dienomis.

Tiriamieji padalinti į dvi grupes: grupė Nr. I – kontrolinė grupė be vertikalaus dantų aukščio praradimo/patologinio dantų nusidėvėjimo; grupė Nr. II – tiriamoji grupė su ≥ 2 laipsnio dantų nusidėvėjimu bent viename sekstante. Tiriamųjų atrankos kriterijai į grupę Nr. I: (1) ≥ 18 metų; (2) pasirašytas rašytinis sutikimas dalyvauti tyrime; (3) gera bendra sveikatos būklė (ASA klasė I – III); (4) nėra dantų eilių defektų, neatsižvelgiant į trečius moliarus; (5) horizontalus ir vertikalus dantų perdengimas normos ribose; (6) nėra vertikalaus dantų aukščio praradimo (nusidėvėjimas tik emalio ribose); (7) Angle I klasės sąkandis; (8) nėra kryžminio sąkandžio; (9) nėra periodonto patologijos; (10) nėra pilnų vainikėlių ar > ⅔ okliuzinio paviršiaus dengiančių restauracijų; (11) netaikytas ortodontinis gydymas; (12) SAŽS funkcijos sutrikimų nėra arba jie lengvo sunkumo laipsnio; (13) netaikytas SAŽS gydymas; (14) neatlikta ortognatinės chirurgijos operacija; (15) nėra neurologinės simptomatikos; (16) anksčiau nepatirtos veido ir žandikaulių traumos. Tiriamųjų atrankos kriterijai į grupę Nr. II: (1) ≥ 18 metų; (2) pasirašytas rašytinis sutikimas dalyvauti tyrime; (3) gera bendra sveikatos būklė (ASA klasė I – III); (4) nėra dantų eilių defektų, neatsižvelgiant į trečius moliarus; (5) horizontalus ir vertikalus dantų perdengimas normos ribose; (6) ≥ 2 laipsnio dantų nusidėvėjimas; (7) Angle I klasės sąkandis; (8) nėra kryžminio sąkandžio; (9) nėra periodonto patologijos; (10) nėra pilnų vainikėlių ar > ⅔ okliuzinio paviršiaus dengiančių restauracijų; (11) netaikytas ortodontinis gydymas; (12) SAŽS funkcijos sutrikimų nėra arba jie lengvo sunkumo laipsnio; (13) netaikytas SAŽS gydymas; (14) neatlikta

(23)

ortognatinės chirurgijos operacija; (15) nėra neurologinės simptomatikos; (16) anksčiau nepatirtos veido ir žandikaulių traumos [4, 13, 16, 17, 18].

Paciento ištyrimas, sudarytas iš anamnezės surinkimo bei klinikinės apžiūros, atliktas vieno gydytojo. Anamnezei surinkti naudotas anonimiškas klausimynas (žr.

priedas Nr. 2), sudarytas iš 3 dalių: (1) sveikatos būklės anketa [8], (2) Fonseca klausimynas (SAŽS vertinimui) [17, 18]; (3) BRUX klausimynas (paciento žinomam bruksizmui indentifikuoti) [11, 12, 23]. Tiriamieji informuoti į kiekvieną klausimą pažymėti tik vieną atsakymą. Klausimyno užpildymo laikas neribotas, dėl šios priežasties galima atmesti priverstinio atsakymo pasirinkimo galimybes. Klausimynai išversti iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, gautas darbo vadovės leidimas ir patvirtinimas.

2.2. Klausimynai

2.2.1. Sveikatos būklės anketa

Sveikatos būklės anketa susideda iš eilės „taip“ arba „ne“ klausimų, suformuluotų siekiant nustatyti kvėpavimo, širdies ir kraujotakos sistemos bei kt. sutrikimus.

Pagrindiniai klausimai yra paryškinti. Neigiamas atsakymas į pagrindinį klausimą parodo, kad tiriamasis neserga minėta liga ar nėra patyręs aprašytos būklės – skiriama ASA (American Society of Anesthesiologists) klasė lygi I. Teigiamas atsakymas į pagrindinį klausimą, vertinamas kaip ASA II ir įspėja gydytoją odontologą apie galimą ligos pasireiškimą. Kiekvienas pagrindinis klausimas yra lydimas dviejų ar daugiau papildomų klausimų, kurie yra atsakomi tik jeigu pagrindinio klausimo atsakymas yra teigiamas. Papildomiems klausimams suteikiamas skirtingas įvertis, atsižvelgiant į ligos/būklės sunkumą. Teigiamas atsakymas į pirmą papildomą klausimą vertinamas kaip ASA III. Teigiami atsakymai į tolimesnius papildomus klausimus vertinami kaip ASA IV. Gydymo modifikacija yra reikalinga esant ASA II ar aukštesnei klasei. ASA III ir IV klasė reikalauja šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto konsultacijos prieš atliekant dantų gydymą. ASA V klasė į anketą neįtraukta, nes toki pacientai yra per daug sunkios būklės, kad galėtų lankytis pas gydytoją odontologą (žr. lentelė Nr. 1). ASA įverčiai nėra sumuojami [8].

(24)

Lentelė Nr. 1. Modifikuota ASA fizinės būklės klasifikacija odontologijai [8].

ASA klasė Fizinė būklė Gydymo modifikacija

I Sveikas pacientas Nėra

II

Pacientas su lengvo/vidutinio sunkumo sistemine liga, netrukdančia kasdieninei rutinai

Galimas streso slopinimas ar kitos modifikacijos, esant indikacijoms

III

Pacientas su sunkia sistemine liga, ribojančia aktyvumą, bet nepadarančia neveiksniu

Galimos griežtos modifikacijos;

streso slopinimas ir medicininės konsultacijos yra patartinos

IV

Pacientas su sunkia sistemine liga, ribojančia aktyvumą ir reikalaujančia nuolatinio gydymo

Minimali skubi pagalba kabinete;

hospitalizavimas dėl stresą keliančio pasirinkto gydymo;

būtina medicininė konsultacija

V

Silpnas pacientas, kuris nesitikima, kad išgyvens 24 val su arba be

operacijos

Gydymas ligoninėje tik siekiant palaikyti gyvybę

2.2.2. Fonseca klausimynas

Fonseca klausimynas pasirinktas vertinti SAŽS funkcijos sutrikimams dėl didelio patikimumo, gaunant epidemiologinius duomenis. Klausimyną sudaro 10 klausimų, apimančių skausmo vertinimą SAŽS, galvoje, nugaroje, kramtymo metu, griežimą dantimis, apatinio žandikaulio judesių ribojimą, SAŽS traškesį, netaisyklingą dantų kontaktavimą bei patiriamą emocinį stresą. Tiriamieji informuoti, kad kiekvienas klausimas turi būti atsakytas, pasirenkant tinkamą atsakymą: „taip“ (10 balų), „kartais“

(5 balai), „ne“ (0 balų). Atsižvelgiant į Fonseca klinikinio indekso klasifikaciją, pagal surinktą balų sumos skaičių kiekvienas tiriamasis priskirtas vienai iš 4 grupių (žr. lentelė Nr. 2) [17, 18].

Lentelė Nr. 2. Fonseca linikinio indekso klasifikacija.

SAŽS funkcijos sutrikimai Balų suma

Nėra 0 – 15

Lengvo sunkumo 20 – 40

(25)

SAŽS funkcijos sutrikimai Balų suma

Vidutinio sunkumo 45 – 65

Sunkūs 70 – 100

2.2.3. BRUX klausimynas

BRUX klausimynas vertina bruksizmą: dantų sukandimą ir griežimą miego metu bei dantų sukandimą ir griežimą dienos metu. Atsakymai vertintami 5 balų skalėje:

„niekada“ = 0, „retai“ = 1, „kartais“ = 2, „dažnai“ = 3, „visada“ = 4. Visų balų suminio vidurkio ribos svyruoja nuo 0 iki 4 [11, 12, 23].

2.3. Klinikinė apžiūra

2.3.1. Dantų nusidėvėjimo vertinimas

Dantų nusidėvėjimo ištyrimas atliktas pacientui gulint odontologinėje kėdėje, esant tomis pačiomis standartizuotomis apšvietimo sąlygomis. Švarūs, oru išsausinti okliuziniai ir gomuriniai paviršiai bei kandamieji kraštai vertinti naudojant odontologinį veidrodėlį, pradedant nuo dešinės pusės antro viršutinio krūminio danties ir baigiant dešinės pusės antru apatiniu krūminiu dantimi [9].

Dantų nusidėvėjimo sunkumo laipsnio vertinimas atliktas atskirai kiekviename sekstante. Kandamijei/kramtomieji paviršiai vertinti 4 balų skalėje: 0 – nėra nusidėvėjimo; 1 – nusidėvėjimas tik emalio ribose; 2 – nusidėvėjimas su atsidengusiu dentinu, kai prarasta < ⅓ danties vainiko aukščio; 3 – nusidėvėjimas, kai prarasta nuo ⅓ iki ⅔ danties vainiko aukščio; 4 – nusidėvėjimas, kai prarasta > ⅔ danties vainiko aukščio [2, 9]. Papildomai vertintas antro sekstanto gomurinis paviršius, turintis reikšmingą įtaką artikuliacijoje. Jam vertinti naudota 3 balų skalė: 0 – nėra nusidėvėjimo; 1 – nusidėvėjimas tik emalio ribose; 2 – nusidėvėjimas su atsidengusiu dentinu [2].

Kiekvienam sekstantui suteiktas aukščiausias jame fiksuotas nusidėvėjimo laipsnis [2, 27]. Sekstantų įverčiai rašomi atskirai ir nėra sumuojami – tai leidžia išvengti nepageidaujamo aukšto įverčio nuslėpimo viename iš sekstantų [2].

(26)

2.3.2. Okliuzinių elementų nustatymas

Okliuzinių elementų ištyrimas atliktas manualiniu būdu, pacientui sėdint ant odontologinės kėdės – Frankfurto horizontalė lygiagreti grindims, galva niekur neatremta [30]. Prieš atliekant CO nustatymą ir fiksavimą, pacientai informuoti apie taisyklingą sukandimą ir išmokyti sukąsti CO padėtyje be gydytojo pagalbos, laikant tik veidrodėlį rankoje. Prieš kiekvieną CO fiksaciją dantų kramtomieji ir kandamieji paviršiai (II sekstanto taip pat ir gomurinis paviršius) nuvalyti spiritu suvilgytu vatos tamponėliu bei nusausinti oro srove. Okliuzinių elementų vertinimas CO metu atliktas dviem etapais: (1) autoklavuotu „Bausch FIX – CLIP BITE FRAME“ (Dr. Jean Bausch GmbH & Co. KG, Oskar – Schindler – Str. 4, 50769 Kiolnas, Vokietija) dvipusiu kalkės laikikliu laikant 100 µm mėlyną artikuliacinį popierių „Bausch PROGRESS 100^®“ (Dr. Jean Bausch GmbH & Co. KG, Oskar – Schindler – Str. 4, 50769 Kiolnas, Vokietija) ant apatinio žandikaulio dantų lanko, pacientas paprašytas sukąsti CO padėtyje, tiriamajam išsižiojus, 100 µm artikuliacinis popierius išimtas iš burnos; (2) „Bausch FIX – CLIP BITE FRAME“ laikant „Bausch Arti-Fol^®“ (Dr. Jean Bausch GmbH & Co. KG, Oskar – Schindler – Str. 4, 50769 Kiolnas, Vokietija) 8 µm storio raudonos spalvos artikuliacinę foliją ant apatinio žandikaulio dantų lanko, pacientas paprašytas sukąsti centrinės okliuzijos padėtyje, tiriamajam išsižiojus, 8 µm artikuliacinė folija išimta iš burnos. 100 µm mėlynu artikuliaciniu popieriumi pažymėti plokštuminiai okliuziniai elementai, 8 µm artikuliacine folija – taškiniai okliuziniai elementai. CO fiksavimas su artikuliaciniu popieriumi ir folija atliktas 3 kartus, siekiant padidinti klinikinį atkuriamumą. Kiekvienas atvejis standartizuotai fotografuotas.

Įvertinus okliuzinius elementus artikuliaciniu popieriumi ir folija, laikantis gamintojo instrukcijos, 3 – 4 mm storio hidrostatinė priemonė „Aqualizer Ultra“

išpakuota iš originalios pakuotės, laikant paminkštintu kraštu į viršų. Dvi „L“ formos skysčio pripildytos pagalvėlės lenktos į save ir link viena kitos, suformuojant priemonę į pasagos formą. „Aqualizer Ultra“ įdėta į burną, pirma įvedant skysčio pripildytas pagalvėles ir pakišant „U“ formos paminkštinimą po viršutine lūpa. Dvi „L“ formos skysčio pripildytos pagalvėlės pozicionuotos tarp viršutinių ir apatinių krūminių dantų.

Tiriamasis paprašytas švelniai sukąsti pagalvėles, siekiant jas išformuoti. Kandama tik į skysčio pripildytas pagalvėles, ne į paminkštintą prietaiso kraštą. Pacientui leista atsipalaiduoti, laikant apatinį žandikaulį ant skysčio pripildytų pagalvėlių seilių rijimo metu. Prietaisą pilnai sukąsti draudžiama [25]. Tiriamieji kas 5 min apklausti dėl galimų jutimo pokyčių bet kurioje viršutinėje nugaros dalyje, pečių, kaklo ir galvos srityje.

(27)

Praėjus 30 min, hidrostatinė priemonė išimta ir, pacientui neleidus prieš tai sukąsti, 100 µm mėlynas artikuliacinis popierius pozicionuotas tarp dantų lankų, paprašyta sukąsti iki pirmo pajausto dantų kontakto. Fiksuoti okliuziniai elementai standartizuotai fotografuoti.

2.3.3. Okliuzinių elementų skaitmeninis fiksavimas

Nikon D7000 viso kadro fotoaparatas, makro objektyvas NIKKOR 105 mm (f - 22, ISO - 200, užrakto greitis - 1/200, rankinis, vieno taško fokusas, baltos spalvos balansas - 5500K), Nikon R1 Wireless Close Up Speedlight System blykstė, intraoraliniai veidrodėliai ir retraktoriai naudoti intraoralinėms viršutinio ir apatinio žandikaulio nuotraukoms atlikti. Retraktoriai ir intraoraliniai veidrodėliai prieš kiekvieną tiriamąjį nuvalyti spiritu suvilgytu vatos tamponėliu ir nusausinti oro srove. Intraoraliniai veidrodėliai papildomai nuvalyti purškikliu „Fog Buster“ (Cerkamed, ul.

Kwiatkowskiego 1, 34-450 Stalowa Wola, Lenkija), siekiant išvengti veidrodėlio rasojimo fotografavimo metu [7].

2.4. Tyrimo duomenų apdorojimas

Skaitmeninės nuotraukos iš fotoaparato Nikon D7000 perkeltos į MacBook Air 2015 m kompiuterį ir išanalizuotos. Kontaktuojančių dantų skaičius dantų grupėje nustatytas atsižvelgiant į dantų, ant kurių okliuzinio/kandamojo/gomurinio paviršiaus matomi okliuziniai elementai, skaičių.

Anamnezės bei klinikinio ištyrimo metu gauti duomenys suvesti į „Microsoft Excel 2016“ programą. Duomenų analizė atlikta su „IBM SPSS Statistics 23“ programine įranga. Statistiniam ryšiui tarp požymių nustatyti buvo vertinami koreliacijos koeficientai. Parametriniams duomenims vertinti buvo pasirinktas Pearson’o koreliacijos koeficientas. Nepriklausomų imčių parametrinių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudota dispersinė analizė (ANOVA). Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumas vertintas taikant chi kvadrato (c²) kriterijų. Statistinio reikšmingumo tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo a = 0,05. Rezultatai statistiškai reikšmingi, kai empirinė statistinio kriterijaus reikšmė p mažesnė už reikšmingumo lygmenį, t.y. p <

0,05 – nulinė hipotezė priimama, p > 0,05 – hipotezė atmetama.

(28)

3. TYRIMO REZULTATAI

Šiame skyriuje, remiantis pasirinktu tyrimo modeliu ir sudaryta tyrimo metodika, pristatomi tyrimo metu gauti rezultatai.

3.1. Tirtų pacientų demografinių veiksnių charakteristika

Tyrime dalyvavo 21 pacientas: 9 (42,9% visų tiriamųjų) moterys ir 12 (57,1%) vyrų. Jų amžiaus vidurkis 25,7 ± 11,1 m (jauniausias – 18 m, vyriausias – 62 m).

Imtį sudarė 2 grupės: kontrolinė (be vertikalaus dantų aukščio praradimo – nusidėvėjimas tik emalio ribose) ir tiriamoji (su ≥ 2 laipsnio dantų nusidėvėjimu).

Kontrolinę grupę sudarė 8 pacientai, iš jų 2 vyrai ir 6 moterys. Tiriamąją grupę sudarė 13 pacientų, atitinkamai 10 ir 3 (žr. 1 pav.). Nustatyta reikšminga koreliacija tarp pacientų grupių ir lyties (p = 0,029), amžius – statistiškai reikšmingo skirtumo grupėse neturėjo (p

= 0,393).

1 pav. Lyčių pasiskirstymas grupėse (p = 0,029).

3.2. Fonseca ir BRUX klausimynų analizė

Išanalizavus Fonseca klausimyno, skirto vertinti SAŽS funkcijos sutrikimams, rezultatus, nustatyta silpna arba labai silpna koreliacija tarp grupių, lyties ir klausimyną sudarančių klausimų. Statistiškai reikšminga koreliacija fiksuota tik tarp Fonseca

2

6 10

3

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Vyras Moteris

Procentai

Lytis

Tiriamieji Kontrolinė

(29)

klausimo „Ar jaučiate skausmą sprando srityje?“ ir lyties – moterys skausmą sprando srityje jaučia dažniau nei vyrai (r = 0,560, p = 0,21), bei šio klausimo ir grupių – kontrolinė grupė dažniau jaučia skausmą sprando srityje nei tiriamieji (r = -0,618, p = 0,012).

Vertinant BRUX klausimyno reikšmingumą grupėse, statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p > 0,05). Analizuojant klausimyno atsakymų koreliaciją tarp lyčių, fiksuotas reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų griežimo dantimis dienos metu – vyrai dantimis griežia dažniau nei moterys (p = 0,007).

Sulyginus Fonseca ir BRUX klausimynus, nustatyta stipri teigiama koreliacija (r

= 0,61, p = 0,003), t.y. didėjant BRUX klausimyno įverčiui (paciento žinomo bruksizmo simptomams), lygiagrečiai didėja ir Fonseca klausimyno įvertis (SAŽS funkcinių sutrikimų pasireiškimas).

3.3. Dantų nusidėvėjimo vertinimas sekstantuose

Nustatytas dantų nusidėvėjimo laipsnio vidurkis tarp sekstantų yra statistiškai reikšmingas (p = 0). Didžiausiu ir vienodu dantų nusidėvėjimo laipsnio vidurkiu pasižymėjo IV ir VI sekstantai (1,769 ± 0,599). V sekstanto ir II sekstanto kandamojo paviršiaus bei III ir I sekstantų dantų nusidėvėjimo laipsnio vidurkis buvo panašus, atitinkamai: 1,538 ± 0,776, 1,615 ± 0,87, 1,231 ± 0,599 ir 1,154 ± 0,556. Mažiausiu nusidėvėjimo laipsnio vidurkiu pasižymėjo II sekstanto gomurinis paviršius (0,538 ± 0,660) (žr. 2 pav).

2 pav. Dantų nusidėvėjimo sunkumo laipsnio vertinimas sekstantuose (p = 0).

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3

Nusidėvėjimo laipsnio vidurkis

Sekstantai

(30)

Analizuojant dantų nusidėvėjimo laipsnio vidurkį tarp sekstantų, nustatyta vidutinė koreliacija tarp I ir III/IV/VI sekstantų, atitinkamai r = 0,550, p = 0,010; r = 0,569, p = 0,007; r = 0,569, p = 0,007, t.y. esant dantų nusidėvėjimui I sekstante, didelė tikimybė, kad dantų nusidėvėjimas bus matomas ir III, IV bei VI sekstantuose. Taip pat vidutinė koreliacija nustatyta tarp II kandamojo paviršiaus ir III, II kandamojo paviršiaus ir V, III ir IV sekstantų, atitinkamai r = 0,581, p = 0,006; r = 0,514, p = 0,017; r = 0,469, p = 0,032. Stipriausia koreliacija fiksuota tarp IV ir VI sekstantų (r = 0,708, p = 0). Tarp kitų sekstantų dantų nusidėvėjimo statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo fiksuotas (žr.

priedas Nr. 3).

3.3.1. Sekstantų nusidėvėjimo vertinimas tiriamojoje grupėje

Dažniausiai sekstantuose fiksuotas 1 laipsnio dantų nusidėvėjimas. 4 laipsnio dantų nusidėvėjimas nustatytas tik vienam tiriamajam II sekstanto kandamajame paviršiuje. Aukščiausio (³ 2) laipsnio dantų nusidėvėjimas nustatytas apatiniame žandikaulyje (iki 69% tiriamųjų) ir viršutinio žandikaulio priekinių dantų grupėje, t.y. II sekstanto kandamuosiuose paviršiuose (iki 46% tiriamųjų) (p = 0,017) (žr. 3 pav.).

3. pav. Sekstantų nusidėvėjimo sunkumo laipsnio vertinimas tiriamojoje grupėje (p = 0,017).

7

1 12

5

7 11

4 5

4 1

5 1

8 6

8

1 1 1 1 1 1

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Tiriamųjų skaičius

Sekstantai

[4] nusidėvėjimas > ⅔ danties vainiko aukščio [3] nusidėvėjimas nuo ⅓ iki ⅔ danties vainiko aukščio

[2] nusidėvėjimas su atsidengusiu dentinu, < ⅓ danties vainiko aukščio [1] nusidėvėjimas tik emalio ribose

[0] nėra nusidėvėjimo

(31)

3.4. Okliuzijos pokyčiai po hidrostatinės priemonės „Aqualizer Ultra“ naudojimo

Po hidrostatinės priemonės „Aqualizer Ultra“ naudojimo kontaktuojančių krūminių dantų skaičiaus vidurkis pasikeitė nežymiai (p = 0,179), tačiau kontaktuojančių kandžių, iltinių bei prieškrūminių dantų skaičiaus vidurkio pokytis yra statistiškai reikšmingas (p = 0) (žr. 4 pav.).

4 pav. Kontaktuojančių dantų skaičiaus vidurkis dantų grupėse prieš hidrostatinės priemonės „Aqualizer Ultra“ naudojimą ir po jo.

Okliuzinių elementų pokytis dantų grupėse po hidrostatinės priemonės „Aqualizer Ultra“ naudojimo yra statistiškai reikšmingas (p = 0,002). Po hidrostatinės priemonės

„Aqualizer Ultra“ naudojimo pirminiai okliuziniai kontaktai dažniausiai išliko krūminiuose dantyse. Po „Aqualizer Ultra“ naudojimo vidutiniškai daugiausia okliuzinių elementų buvo prarasta priekinių dantų grupėje, t.y. kandžiuose ir iltiniuose dantyse (žr.5pav.).

5 pav. Okliuzinių elementų pokyčiai dantų grupėse po hidrostatinės priemonės

„Aqualizer Ultra“ naudojimo (p = 0,002).

0 2 4 6 8 10

Kandžiai Iltiniai Prieškrūminiai Krūminiai

Kontaktų skiačius

Dantys

Prieš Po

0 1 2 3 4 5 6

Kandžiai Iltiniai Prieškrūminiai Krūminiai Pasikeitusių okliuzinių elementų kiekis po „Aqualizer Ultra“ naudojimo

Dantys

(32)

Po hidrostatinės priemonės „Aqualizer Ultra“ naudojimo statistiškai reikšmingas okliuzinių elementų pokytis tarp viršutinio ir apatinio žandikaulio fiksuotas tik ties krūminiais dantimis, t.y. viršutiniame žandikaulyje okliuzinių elementų skaičius dažniau išliko nepakitęs, lyginant su apatiniu žandikauliu (p = 0,044). Pasikeitusių okliuzinių elementų skaičius kandžiuose, iltiniuose bei prieškrūminiuose dantyse viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose reikšmingai nesiskyrė (žr. 6 pav.).

Tyrimo metu fiksuotas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pacientų grupių ir prarastų okliuzinių elementų skaičiaus kandžiuose (p = 0,007). Statistiškai reikšmingas pasikeitusių okliuzinių elementų skirtumas iltiniuose, prieškrūminiuose ir krūminiuose dantyse tarp pacientų grupių nebuvo fiksuotas (p > 0,05) (žr. 6 pav.).

6 pav. Okliuzinių elementų pokyčiai dantų grupėse po hidrostatinės priemonės

„Aqualizer Ultra“ naudojimo apatiniame/viršutiniame žandikaulyje bei kontrolinėje/tiriamųjų grupėje.

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3

Apatinis

žandikaulis Viršutinis

žandikaulis Apatinis

žandikaulis Viršutinis žandikaulis

Kontrolinė Tiriamoji

Pasikeitusių okliuzinių elementų kiekis po „Aqualizer Ultra“ naudojimo

Pacientų grupės

Kandžiai Iltiniai d. Prieškrūminiai d. Krūminiai d.

(33)

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Biomedicininio tyrimo „Hidrostatinės priemonės „Aqualizer Ultra“ reikšmė okliuzijos diagnostikoje“ metu buvo analizuojama SAŽS funkcijos sutrikimo, paciento žinomo bruksizmo bei patologinio dantų nusidėvėjimo įtaka dantų okliuzijai, apatinį žandikaulį pozicionuojant fiziologiškai taisyklingoje ir patogioje padėtyje su hidrostatine priemone „Aqualizer Ultra“.

Dažnai kolegas girdime teigiant, kad dantų nusidėvėjimas – tai išsivysčiusių pasaulio šalių problema, kuri tampa vis atualesnė senstančioje visuomenėje [9]. Wetselaar ir bendraautoriai [37], lygindami skirtingas tiriamųjų amžiaus grupes, tai ir įrodo – nusidėvėjimas su amžiumi reikšmingai didėja visose dantų grupėse. Tačiau taip šnekėdami mes užsimerkiame prieš dabar vis dažniau publikuojamus dviprasmiškus straipsnius, kuriuose teigiama, kad patologinio dantų nusidėvėjimo paplitimas ryškiai didėja visose amžiaus grupėse [28]. Tai taip pat įrodo ir mūsų atliktas tyrimas – nėra stiprios koreliacijos tarp amžiaus ir kontrolinės/tiriamųjų su patologiniu dantų nusidėvėjimu grupės (p = 0,393). Vadinasi, tai tampa globaline problema, paliečiančia kiekvieną. Tačiau atsižvelgiant į patologinio dantų nusidėvėjimo paplitimą tarp lyčių, Wetselaar ir kt. [37] išvada sutampa su mūsų nustatyta – vyrai patiria dantų nusidėvėjimą statistiškai reikšmingai dažniau ir aukštesnio sunkumo laipsnio nei moterys (p < 0,001).

Dantų nusidėvėjimo etiologija yra multifaktorinė: mitybos įpročiai, dantų valymo technika, bruksizmas, parafunkcijos, gastroezofaginis refliuksas, vartojami vaistai – viskas lemia dantų nusidėvėjimo suintensyvėjimą [27, 29]. Liu ir bendraautoriai [29] savo atliktame tyrime nustatė, kad būtent mitybos įpračiai, bruksizmas ir SAŽS sutrikimai yra trys pagrindiniai veiksniai, skatinantys danties kietųjų audinių netekimą. Tai įrodo ir Lobbezoo ir bendraautoriai [38], kurie teigia, kad bruksizmas paveikia net 5 – 20%

populiacijos ir yra susijęs su dantų nusidėvėjimu. Manfredini ir kt. [39] yra kitos nuomonės ir teigia, kad dantų nusidėvėjimas pats savaime nėra patikimas diagnostinis įrankis bruksizmui identifikuoti dėl didelio dantų nusidėvėjimo paplitimo ne bruksistų populiacijoje. Tik kombinacija anamnestinių duomenų ir nuoseklus klinikinis ištyrimas, apimantis intraoralinę (dantų nusidėvėjimo laipsnio bei klinikinės išraiškos, burnos gleivinės hiperkeratozės, skruostuose esančios linea alba, dantų įspaudų liežuvyje ir lūpose bei dantų, jų restauracijų ar implantų lūžimų vertinimą) ir ekstraoralinę egzaminaciją (kramtomųjų raumenų hipertrofijos, SAŽS skausmo vertinimą), atliktą gydytojo eksperto, leidžia identifikuoti plataus požiūrio reikalaujantį bruksizmą. Šios išvados patvirtina ir mūsų tyrimo metu gautus rezultatus: nėra statistiškai reikšmingos

(34)

sąsajos tarp pacientų žinomo bruksizmo ir dantų nusidėvėjimo sunkumo laipsnio (p >

0,05). Tai dar kartą įrodo, kad dantų nusidėvėjimas – tai daugiafaktorinė patologija.

Aiškintis SAŽS funkcijos sutrikimo kaip vienos iš galimų dantų nudisėvėjimo pasekmių paplitimą, buvo pasirinktas Fonseca klausimynas, kurio klausimai yra trupi ir aiškūs. Šio klausimyno analzė mūsų tyrime parodė, kad 81% pacientų nesiskundė jokiais SAŽS funkcijos sutrikimais ir tik 19% tiriamųjų turėjo lengvus SAŽS funkcijos sutrikimus. Tai kardinaliai prieštarauja Bevilaqua-Grossi ir kt. [18] atlikto tyrimo rezultatams, kur 13% pacientų nesiskundė jokiais SAŽS funkcijos sutrikimais ir daugiau nei 87% tiriamųjų pažymėjo šiuos sutrikimus, kurių didžioji dauguma buvo lengvi (78%) ar vidutinio sunkumo (34,8%) (p < 0,0001). Panašius rezultatus publikavo ir Nomura su bendraautoriais [17], kur 53,21% tiriamųjų buvo nustatyti SAŽS funkcijos sutrikimai, iš kurių 35,78% lenvi, 11,93% vidutinio sunkumo ir 5,5% sunkaus laipsnio sutrikimai (p <

0,05). Skirtingiems mūsų tyrimo rezultatams reikšmės galėjo turėti mažas imties dydis.

Analizuojant dantų nusidėvėjimo paplitimą sekstantuose, Liu ir bendraautoriai [29] savo tyrimo metu nustatė, kad dantų nusidėvėjimo sunkumo laipsnio skirtumas tarp viršutinio žandikaulio kandžių ir iltinių dantų nėra statistiškai reikšmingas (p > 0,05), tačiau kandžių ir iltinių dantų nusidėvėjimo sunkumo laipsnis statistiškai reikšmingai didesnis nei krūminių dantų, kurių nusidėvėjimas didesnis nei prieškrūminių dantų (p < 0,05), t.y. II sekstantas labiau nusidėvėjęs nei I ir III sekstantai, kas visiškai sutinka su mūsų tyrimo rezultatais ir gali būti siejama su plonesniu emalio storiu bei aktyviu priekinės grupės dantų dalyvavimu kramtymo procese [29]. Vertinant dantų nusidėvėjimo paplitimą apatiniame žandikaulyje, Liu ir kt. [29] nustatė tokią pačią tendenciją kaip ir viršutiniame žandikaulyje: nėra statistiškai reikšmingo nusidėvėjimo tarp kandžių ir iltinių dantų (p > 0,05), o kandžių ir iltinių dantų (V sekstanto) nusidėvėjimo laipsnis didesnis nei krūminių dantų, kurie labiau nusidėvėję nei prieškrūminiai dantys (IV ir VI sekstantai) (p < 0,05). Šie rezultatai visiškai prieštarauja mūsų tyrimo metu fiksuotiesiems, mat apatiniame žandikaulyje IV ir VI sekstantų nusidėvėjimas buvo statistiškai reikšmingai didenis nei V sekstanto (p = 0) ir pats intensyviausias abejuose dantų lankuose.

Vertinant dantų nusidėvėjimo sunkumo laipsnio sąsają su okliuzijos pokyčiais po hidrostatinės priemonės „Aqualizer Ultra“ naudojimo, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupės. Tokiems

(35)

rezultatams įtakos galėjo turėti kontrolinėje grupėje prarastas vertikalus sukandimo aukštis bei nukreipiamųjų gumburų nudilimas, esant ³ 2 laipsnio patologiniam dantų nusidėvėjimui. Juk naudojant hidrostatinę priemonę „Aqualizer Ultra“, jau po 10 min galime stebėti pokyčius okliuzijoje dėl sumažintos raumenų įtampos ir pašalinto apatinio žandikaulio nuokrypio [25]. Raumenų atsipalaidavimą ir jų neurofiziologinės padėties pokytį įrodo Gözler ir bendraautorių [18] atliktas tyrimas, kurio metu buvo fiksuotas statistiškai reikšmingas maksimalios sukandimo jėgos padidėjimas bei kramtymo jėgos santykio kairėje ir dešinėje dantų lanko pusėje tolygus pasiskirstymas po hidrostatinės priemonės „Aqualizer Ultra“ dėvėjimo (p < 0,05). Taip pat tyrimo metu fiksuotas didesnis kontaktų skaičius šoninės dantų grupės nei priekinės grupės dantyse tik patvirtina mūsų atlikto tyrimo rezultatus ir parodo apatinio žandikaulio deprogromavimą ir naujos anatomiškai patogios padėties nustatymą po hidrostatinės priemonės „Aqualizer Ultra“

naudojimo.

Apibendrinant galima teigti, kad esant ³ 2 laipsnio patologiniam dantų nusidėvėjimui, keičiasi dantų okliuzijos schema ir apatinio žandikaulio padėtis, o SAŽS funkcijos sutrikimai išryškėja tik dekompensacijos fazėje. Tačiau dėl mažos imties ir atskirų rezultatų kontroversiškumo yra būtini išsamesni tyrimai, siekiant moksliškai pagrįsti išsikeltas hipotezes.