LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
Viltė Liaugminaitė
Šunų prostatos hiperplazijos. Gydymo metodų
palyginimas
Prostatic hyperplasia in dogs. Comparison of methods
of treatment
Veterinarijos medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Gintaras Zamokas
2
DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų prostatos hiperplazijos gydymo metodų palyginimas.“
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas) vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus)
3
TURINYS
TURINYS ... 3 SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 81.1. Prostatos anatomija, fiziologija. Prostatos dydžio apskaičiavimas ... 8
1.2. Prostatos pakitimai. Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH)... 10
1.3. GPH patogenezė, hiperplastinės prostatos histologija ... 11
1.4. Klinikiniai simptomai ir diagnostika... 11
1.5. GPH gydymas ... 12
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS ... 18
3. TYRIMO REZULTATAI ... 20
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
4
SANTRUMPOS
DHT- Dihidrotestosteronas 5 α-R – 5 alfareduktazė OA - ozaterono acetatas GnRH – gonadotropinis agonistas DES – dietilstilbestrolisECP – estradiolio cypionatas
5
SANTRAUKA
Šunų prostatos hiperplazijos. Gydymo metodų palyginimas
Viltė Liaugminaitė
Magistro baigiamasis darbas
Tyrimas atliktas dvejose Vilniaus smulkiųjų gyvūnų klinikose X ir Y 2016 m. sausio 1 d. - 2017 m. kovo 1 d.
Darbo tikslas buvo: išanalizuoti pasitaikiusius prostatos hiperplazijos atvejus, nustatyti ryšį tarp GPH ir veislės, amžiaus, svorio bei klinikinių požymių pasireiškimo. Palyginti GPH gydymą kastracijos būdu bei deslorelino acetatu.
Tyrimo metu tirti šunys, kuriems buvo pasireiškusi prostatos hiperplazija. Per tyrimo laikotarpį buvo ištirta 17 prostatos hiperplazijos atvejų. Buvo renkami duomenys apie pacientus, jų amžių, veislę, svorį, apklausiami gyvūnų šeimininkai apie pasireiškusius klinikinius požymius, buvo atliekamas klinikinis pacientų tyrimas. Prostatos hiperplazija buvo nustatyta pagal klinikinius požymius, rektinio tyrimo metu bei atliekant ultragarsinį tyrimą. Dalis pacientų buvo gydyti deslorelino acetato implantu – 5 pacientai, kuris buvo implantuojamas tarp menčių, po oda. Kita dalis pacientų buvo gydyta kastracijos būdu – 12 pacientų. Buvo lyginamas gydymo efektyvumas deslorelino acetato implantu bei kastracijos būdu, po gydymo praėjus 5 savaitėms bei 10 savaičių, matuojant prostatos tūrį ultragarsinio tyrimo metu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad GPH dažniausiai serga šunys, kurių amžius 10 metų ir daugiau (53 proc.). GPH dažniausiai serga mišrūnai (53 proc.). Šunims, kuriems pasireiškusi GPH, dažniausiai pasireiškia ir būdingi klinikiniai požymiai, tokie kaip apsunkintas tuštinimasis, sudėtingesnis judėjimas užpakalinėmis galūnėmis, šlapimo varvėjimas iš šlaplės (13 atvejų). Iš pasireiškusių klinikinių požymių, dažniausiai pastebimi požymiai buvo susiję su sutrikusiu tuštinimusi – 11 klinikinių atvejų, iš jų 8 pacientams pasireiškė taip pat ir šlapimo išskyrimo sutrikimai. Tyrimo metu nustatyta, kad dažniau GPH pasireiškia šunims, kurie sveria > 15 – 25 kg (35 proc.). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad po gydymo deslorelino acetato implantu bei kastracijos būdu praėjus 10 savaičių, efektyvumas yra panašus, po gydymo deslorelino acetatu, vidutiniškai prostata sumažėjo 58,7 proc. ± 0,91, o po gydymo kastracijos būdu, prostata vidutiniškai sumažėjo 58,95 proc. ± 0,4.
6
SUMMARY
Prostatic hyperplasia in dogs. Comparison of methods of treatment
Viltė Liaugminaitė Master‘s Thesis
In this summary we present the research made at two veterinary clinics in Vilnius X and Y on 2016 01 01-2017 03 01.
The objectives of the research were: to analyze different cases of prostatic hyperplasia; to find the connection between BPH and the breed, age; to compare the effects between a deslorelin acetate treatment and an animal castration.
During the research time were checked only dogs who had a prostate hyperplasia.
Patient data were collected as an age, a breed, living conditions, clinics signs. Total- 17 different cases.
The prostate hyperplasia was ascertain by clinic signs, which was find out at the time of rectal analysis or ultrasound analysis.
For 5 patients were putted the implants of deslorelin acetate between the shoulders blades and other 12 patients were treated by castration method.
Results were checked and compared after 5 and 10 weeks by measuring a prostate volume on ultrasound analysis.
Research results showed that: BPH is more frequent for the dogs, which are older, then 10 years old (53%). BPH is more frequent for the crossbreeds dogs (53%). Most of the patients had clear clinics signs (difficulty in fainting (11 cases), more complicated movement of the hind limbs, urinary drip from the urethra (13 cases), urine release disorders (8 cases)). BPH is more often to those dogs, whose body weight is > 15 – 25 kg (35%). The treatment effect between implants of deslorelin acetate and castration is almost the same. The prostate become smaller 58,7% ± 0,91 after deslorelin and 58,95% ± 0,4 after castration.
7
ĮVADAS
Prostata – vienintelė priedinė lytinė liauka, kuri aptinkama pas šunis. Vienas dažniausiai pasitaikančių prostatos susirgimų – prostatos hiperplazija (GPH). Šis prostatos pakitimas pasireiškia 80 proc. vyresnių nei 5 metų amžiaus šunų. Šunims, kuriems pasireiškusi prostatos hiperplazija, prostata gali būti 2 – 6,5 karto didesnė nei panašaus kūno svorio šunų, kuriems prostatos hiperplazija nepasireiškusi (5,13). Kai kuriems šunims GPH gali pasireikšti jau nuo 1 metų amžiaus (2). Prostatos susirgimai, dažniausiai prostatos hiperplazija, pas sveikus, iki 4 metų amžiaus šunis, sudaro 6,2 proc. visų susirgimų, 4-7 metų amžiaus – 17,5 proc., 7-10 metų amžiaus – 32,8 proc., vyresnių nei 10 metų amžiaus- 43,5 proc. (5). Šunys, kuriems pasireiškusi GPH, dažniau pasireiškia ir prostatos cistos, jie dažniau serga prostatitu, sukeltu bakterijų, o ypač – aerobinių bakterijų, prostatitu su abscesais bei cistitu (14). GPH gali būti gydoma kastracijos būdu ar steroidiniais preparatais.
Darbo tikslas: išanalizuoti pasitaikiusius prostatos hiperplazijos atvejus, nustatyti ryšį tarp GPH ir veislės, amžiaus, svorio bei klinikinių požymių pasireiškimo dažnumą bei pasireiškusių klinikinių požymių pobūdį esant GPH. Palyginti GPH gydymo efektyvumą gydant kastracijos būdu bei deslorelino acetatu.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti ryšį tarp GPH pasireiškimo ir šunų veislės; 2. Nustatyti ryšį tarp GPH pasireiškimo ir šunų amžiaus;
3. Nustatyti dažniausiai aptinkamus klinikinius požymius sergant GPH; 4. Nustatyti ryšį tarp GPH pasireiškimo ir šunų svorio;
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Prostatos anatomija, fiziologija. Prostatos dydžio apskaičiavimas
Padidėjusiam liaukos augimui yra svarbūs keturi dažniausiai pasireiškiantys veiksniai: pagreitėjusi ląstelių proliferacija ir sulėtėjusi apoptozė, senatvėje padidėjęs prostatos audinių jautrumas androgenams ir/ar estrogenams, augimo faktorių įtaka bei oksidaciniai DNR pažeidimai. Manoma, kad nenormalų liaukos padidėjimą lemia ne didesnis ląstelių augimas, o sulėtėjęs ląstelių žuvimo intensyvumas (16).Prostata - tai vienintelė šunų pridėtinė lytinė liauka (2). Vidutinio dydžio šuns prostata yra graikinio riešuto dydžio (11). Yra išskiriamos trys prostatos vystymosi stadijos:
1. Normalus augimas pas jaunus šunis (1-5 metų amžiaus)
2. Hiperplazija pas vidutinio amžiaus šunis (6-10 metų amžiaus)
3. Prostatos involiucija pas vyresnio amžiaus šunis (nuo 11 metų).
Ji susideda iš Corpus prostatae (Pars externa) ir Pars disseminata (Pars interna) (2). Sveiko, suaugusio šuns prostata yra simetriška, lygi, paslanki bei neskausminga (4). Šunų prostata – tai nuo androgenų priklausanti, egzokrininė, dviskiltės struktūros, nuo ovalios iki sferiškos formos liauka (6,13), sudaryta iš liaukinio ir raumeninio audinio (1),turinti kapsulę (6).
9
1 pav. Šunų prostatos anatominė lokalizacija
(http://www.vetmed.wsu.edu/images/librariesprovider19/petcare/anatomy/dogurinary2.jpg ?sfvrsn=2. Prieiga per internetą 2017 gruodžio 27 d.)
Prostata išskiria sekretą, kuris padeda spermai patekti kuo giliau į kalės gimdą (2). Prostata išskiria skystį, kuris sudaro pirmąją ir trečiąją ejakuliato frakcijas (7,13). Šis skystis yra rūgštinis, veikia baktericidiškai, taip apsaugodamas nuo bakterijų sukeliamų susirgimų (7). Prostatos skystis yra išskiriamas pas sveikus šunis nuolat ir kanalėliais teka į šlapimo pūslę arba patenka tiesiai į šlaplę ir išteka pro ją. Prostatos išskiriamo sekreto kiekis priklauso nuo prostatos dydžio, svyruoja nuo kelių lašų iki keletos mililitrų (1). Prostatos sekretas sudarytas iš citratų, laktatų bei cholesterolio (6).
Subrendusių šunų prostatos dydį apytiksliai galima apskaičiuoti pagal formulę: prostatos dydis (cm3) = {0,867 × kūno svoris (kg)} + {1,885 × amžius (metais)} + 15.88 (6) arba, tiriant prostatą ultragarso būdu, prostatos dydis (cm3
) = ([L+W+D]÷2,6)+1,8; L = prostatos išmatavimas kraniokaudaliai (cm); W = prostatos išmatavimas įstrižai (cm); D = prostatos išmatavimas dorsoventraliai (cm) (13,14). Normalus 20 kg svorio šuns prostatos tūris yra ne daugiau nei 10 ml (14).
šlapimtakis
šlapimo pūslė
tiesioji žarna
išeinamoji anga
prostata
sėklidės
sėklidžių kraujagyslės
apyvarpė
varpa
sėklatakis dubens simfizė
10
1.2.
Prostatos pakitimai. Gerybinė prostatos hiperplazija
(GPH)
Senstantiems, nekastruotiems šunims gana dažnai pasireiškia prostatos pakitimai, susirgimai. Yra pastebima, kad dažniau prostatos susirgimai pasireiškia vidutinių bei didelių veislių šunims, ypatingai – dobermanams bei vokiečių aviganiams. Gerybinė prostatos hiperplazija – tai su amžiumi susijęs prostatos pakitimas, kuris pasireiškia tik žmonėms, šunims bei šimpanzėms (2). Prostata iš dviskiltės formos tampa suapvalėjusios formos (9), ji padidėja dėl liaukinio epitelio bei stromos sudedamųjų dalių hipertrofijos (ląstelių dydžio padidėjimo) bei hiperplazijos (ląstelių skaičiaus padidėjimo) (11, 19). Gerybinė prostatos hiperplazija prasideda kaip liaukinės dalies hiperplazija jau nuo 2 su puse metų. Nuo 4 metų pradeda ryškėti cistinės hiperplazijos požymiai. Nedidelė prostatos hiperplazija yra normalu pas vyresnius nei 5-7 metų amžiaus šunis ir tai yra laikoma, kaip susirgimas tik tuo atveju, jei prostatos hiperplazija sukelia klinikinius požymius, tokius kaip: vidurių užkietėjimas, hematurija, šlapimo išsiskyrimo sutrikimai, atsiranda sėklidžių pakitimai ar šlubavimas užpakalinėmis galūnėmis (5).
Etiologija. Pagrindinė prostatos hiperplazijos formavimosi priežastis yra testosterono bei estrogenų pusiausvyros pakitimai bei dihidrotestosterono (DHT) susidarymas (1). Gyvūnui senstant ir pradėjus mažėti androgenų bei didėti estrogenų kiekiui, pradeda formuotis prostatos hiperplazija. Santykinis padidėjimas laikinai proliferuojančių ir padidėjusių ląstelių sukelia prostatos hiperplaziją. Vyresnių šunų prostatoje yra daugiau nuo androgenų nepriklausančių bazalinių ląstelių bei laikinai proliferuojančių/padidėjusių ląstelių nei jaunesnių šunų prostatoje, būtent dėl to vyresnio amžiaus šunims dažniau pasireiškia prostatos hiperplazija (5). Prostata pasiekia savo normalų dydį kuomet baigiasi gyvūno lytinė branda ir pradeda atrofuotis gyvūnui senstant ar kuomet pašalinamos sėklidės – po kastracijos. Liauka lieka rudimentinė. Sėklidės sintetina hormonus: dvejus vyriškus ir vieną moterišką. Leidigo ląstelių išskiriamas testosteronas kartu su folikulus stimuliuojančiu hormonu (FSH) skatina spermatogenezę, paveikia gyvūnų lytinį elgesį, valdo priedinės lytinės liaukos augimą ir funkcionavimą, veikia anaboliškai. Po kastracijos dėl vyriškų ir moteriškų hormonų praradimo, pradeda mažėti prostata.
11
1.3.
GPH patogenezė, hiperplastinės prostatos histologija
Prostatos hiperplazija yra liaukinio audinio išvešėjimas kartu su uždegiminių ląstelių infiltracija bei neretai cistų atsiradimu.(1). Hiperplazijos procese, šunų prostatos stromos kiekis paprastai padidėja nelabai ryškiai palyginti su liaukine dalimi. Labiausiai proliferuoja epitelis. Prostatos epitelio citologinis vaizdas pasireiškus hiperplazijai nesiskiria nuo normalios liaukos citologinio vaizdo. Didėjant epitelinių ląstelių populiacijai, didėja kanalėliai ir acinusai, epitelio perteklius formuoja pluoštus ir spenelius, kurie pripildo liaukos spindžius. Skersiniame pjūvyje šie pluoštai ir papiliacijos matomi kaip apvalios epitelinės salelės, laisvai išsidėsčiusios spindyje. Tokių kuokštų ir papiliacijų atsiradimas yra specifinis šunų hiperplazijos bruožas. Kitas pakitimas, dažnai aptinkamas šunų prostatos hiperplazijos atveju, yra cistinis acinusų ir kanalėlių išsiplėtimas (15). Neretai prostatos liaukinio audinio hiperplazija pereina į cistinę hiperplaziją, kurios metu susiformuoja cistos liaukos parenchimoje (6). Dėl šių cistų, atliekant ultragarsinį tyrimą, kartais gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti prostatos pakitimą (hiperplazija, abscesai ar prostatitas) (9). Tiksli priežastis dėl ko pradeda formuotis GPH nėra aiški, tačiau manoma, kad prostatos hiperplazija vystosi dėl pastovios testosterono metabolito DHT įtakos liaukiniam audiniui. DHT yra aktyvus junginys, skatinantis liaukinių ląstelių proliferaciją bei didėjimą (5,20). Prostatos didėjimui taip pat įtakos turi estrogenas, testosteronas (yra aptikti androgenų receptoriai (AR) tiek sveikoje, tiek ir hiperplastinėje prostatoje) (17), kiti augimo faktoriai, kaip keratinocitų augimo faktorius bei transformuojantis augimo faktorius – β (8).Hiperplastinio liaukinio audinio vaskuliarizacija sukelia kraujo nutekėjimą į liauką. Būtent dėl to kraujas ekskretuojamas per latakus į šlaplę. Šis kraujas taip pat patenka į trečiąją ejakuliato frakciją. Dėl liaukos padidėjimo, sukelto DHT, yra jaučiamas skausmas, galinių kojų silpnumas bei pasireiškia defekacija. Dėl suspausto tarpliaukinio audinio, sumažėja sekrecija iš liaukos Prostatos hiperplazija apima liaukinio epitelio ląsteles visoje liaukoje, stromos ląsteles paliečia mažiau. 5 alfa reduktazės, paverčiančios testosteroną į DHT, koncentracija pas šunis prostatos epitelyje yra aukštesnė nei pas vyrus, palyginus su koncentracija prostatos stromoje. Tai paaiškina, kodėl hiperplazija pas šunis yra epitelinė, o pas vyrus – strominė (5).
1.4.
Klinikiniai simptomai ir diagnostika
12 (vėlesnėse GPH stadijose) (3,19), gali pasirodyti kraujo lašai ir iš pačios varpos, pasireiškia vidurių užkietėjimas, tenezmas. Šunims su prostatos hiperplazija, priešingai nei vyrams, retai pasireiškia šlapinimosi sutrikimai (3). Esant liaukos struktūros pakitimams bei funkcijos sutrikimams, yra rimta priežastis įtarti prostatos hiperplaziją (5). Pasireiškus GPH, yra aptinkamas fermento CPSE koncentracijos padidėjimas kraujyje, vidutiniškai pasiekia 189.7 ng/ml, esant sveikam gyvūnui - 41.8 ng/ml. Atliekant digitalinę rektinę palpaciją, galima apčiuopti dorsalinę bei kaudalinę prostatos dalis (13). Prostatos palpacija atliekama abejomis rankomis. Viena ranka laikoma ties prostata iš išorės, o su kita ranka atliekama digitalinė rektinė palpacija (2). Yra patogiausia, kuomet viena ranka palpuojama iš ventralinės bei kaudalinės pilvo pusių bei yra stumiama šlapimo pūslė ir prostata į dubens sritį, o tuo pačiu metu, kitos rankos smiliumi yra atliekamas rektinis tyrimas. Atliekant prostatos digitalinę rektinę palpaciją, galima nustatyti jos formą, dydį, simetriškumą bei skausmingumą (6). Esant prostatos hiperplazijai, palpuojant jaučiama neskausminga, padidėjusi, simetriška, elastiškos konsistencijos prostata (10). Apčiuopus nesimetrišką liauką, galima įtarti GPH su cistomis ar abscesu (14). Patogiausia digitalinę rektinę palpaciją atlikti stovinčiam pacientui (11). Apie prostatos padidėjimo laipsnį taip pat galima spręsti pagal šlapinimosi bei tuštinimosi sunkumą. Esant prostatos hiperplazijai, neretai aptinkamos prostatinės cistos (2). Norint įsitikinti tuo, kas buvo aptikta prostatos palpacijos metu, galima atlikti prostatos biopsiją (aspiracinę ar ekscizinę), ultragarsinį ar rentgenologinį tyrimą ar naudoti kompiuterinę tomografiją (3). Rentgenologinio tyrimo metu, galima lengvai pastebėti prostatomegaliją (14). Ultragarsinis tyrimas yra pats tiksliausias bei patogiausias būdas tiriant prostatą, kadangi šiuo metodu galima matyti vidinę prostatos sandarą, tiksliai išmatuoti jos ilgį bei plotį (6), pastebėti mažas, skysčio pripildytas cistas (14). Nesant pakitimų prostatoje, ši turėtų būti homogeninės struktūros, tačiau esant pakitimams, pvz. prostatos hiperplazijai, homogeninė struktūra pranyksta. Ultragarsinis tyrimas taip pat palengvina biopsijos atlikimą (6). Šlapimo tyrimas nėra labai informatyvus, tačiau pasireiškus prostatos hiperplazijai, galima aptikti keletą eritrocitų ar epitelio ląstelių (10). Atliekant spermos citologinį tyrimą, neturėtų būti aptinkama uždegiminių ląstelių (14).
1.5.
GPH gydymas
13 kitų ligų, kuomet anestezija yra pavojinga (8) bei dėl etinių sumetimų, gydymas kastruojant nenaudojamas. Tokie gyvūnai gydomi hormoniniais preparatais – mažėja hormonų LH bei FSH sekrecija, vėliau sumažėja testosterono kiekis serume, kas ir tampa prostatos mažėjimo priežastimi. Tokie gyvūnai po 6 mėnesių vėl gali būti naudojami veisimui (1). Šunys, kurie naudojami veisimui, yra gydomi farmakologiniais preparatais, kurie slopina androgenų gamybą. Tačiau toks gydymas netinkamas tais atvejais, kuomet prostatos padidėjimas yra sąlygotas kitų veiksnių, tokių kaip prostatos ar sėklidžių neoplazija, prostatos cistos. Tokiais atvejais pirmiausia pašalinamos sėklidės. Yra manoma, kad sėklidžių navikai produkuoja estrogenus (5).
Estrogenai, mažindami androgenų koncentraciją, sukelia padidėjusios liaukos sumažėjimą. Nors šis gydymas yra veiksmingas pradžioje, nerekomenduojama, toliau gydyti mažomis dozėmis, kaip ir pernelyg didelėmis estrogenų dozėmis, kadangi tai gali turėti įtakos prostatos metaplazijai susiformuoti, kuri ir vėl sukelia prostatos padidėjimą. Taip pat estrogenai gali turėti įtakos prostatos cistų formavimuisi bei blokuodami hormono gonadotropinio liberino (GnRH), kurį sintetina bei išskiria pagumburis, bei gonadotropino, kurį išskiria hipofizė, sekreciją, sumažina spermatogenezę (2).
14 koncentraciją kraujyje be ryškaus poveikio lipido. Progestagenų grupei priklausantys preparatai skirti GPH gydymui: megestrolio acetatas (MGA), medroksiprogesterono acetatas (MPA), chlormadinono acetatas (CMA), delmadinono acetatas (DMA). Vartojant MGA oraliai 0,5 mg/kg/d, po dviejų mėnesių nuo gydymo pradžios, prostata sumažėja. MPA suleidžiamas po oda kas 5 mėnesius po 3-4 mg/kg. Testosterono kiekis kraujyje sumažėja po 5 savaičių nuo vaistų vartojimo, o prostata sumažėja per 4-6 savaites 84 procentams klinikinių atvejų (5). Atlikti kiti tyrimai parodė, kad naudojant MPA 3 mg/kg, kas 4 savaites, prostata per 6 gydymo savaites sumažėjo tik 53 procentams šunų, kuriems pasireiškusi GPH [13]. Per 5 mėnesius nuo gydymo CMA 0,3 mg/kg pradžios, prostata sumažėja, bet nepaveikia sėklidžių ar hipofizės funkcijų. Naudojant šį preparatą, nepastebėta pakitimų sėkliniuose latakuose, taip pat Leidigo ląstelėse. Delmadinono acetatas gali būti vartojamas: 1,5 mg/kg per savaitę suleidžiant preparatą po oda, gali būti vartojamas vienkartinėmis injekcijomis, suleidžiant 1-3 mg/kg po oda ar į raumenis. DMA nedarė įtakos gliukozės kiekiui ar somatotropino koncentracijai kraujyje, tačiau turėjo įtakos antinksčiams, jų funkcija sulėtėjo.
15 takus, yra rizika, kad šie junginiai absorbuosis ir pakenks vaisiui (5). Šiuo preparatu sėkmingai gydoma prostatos hiperplazija (2).
Steroidų receptorių inhibitoriai. Įrodyta, kad ozaterono acetatas yra efektyvus ir stipriai veikiantis testosterono receptorių inhibitorius. Jis neleidžia prostatai įsisavinti DHT ir sulėtina 5 α-R inhibitorių veikimą. OA turi 5 kartus stipresnį regresijos efektą prostatoje nei chlormadinonas. Histologiniai ir imunohistocheminiai tyrimai atskleidė, kad OA nedaro jokio efekto sėklidėms (sėkliniams latakėliams, Leidigo ląstelėms) bei hipofizėje esančioms LH išskiriančioms ląstelėms. Yra pastebėta, kad gyvūnų, gydytų OA, kraujyje sumažėja testosterono lygis. Praėjus vienai savaitei po gydymo, kuomet vaistų dozės yra 0,11 mg/kg, aiškiai matomas prostatos sumažėjimas (58,5 -77,9 proc.), lyginant su prostatos dydžiu prieš gydymą. OA pasišalina iš organizmo per tulžį su išmatomis. OA vartojamas tabletėmis, kuriose gali būti skirtingas veikliosios medžiagos kiekis. Po 7 dienų gydymo, matomas aiškus prostatos sumažėjimas. Nuo gydymo pradžios praėjus 5 mėnesiams, liaukos matmenys sugrįžta į senąją būklę. Kad prailginti gydomąjį poveikį, vaistų vartojimas gali būti kartojamas. OA gali neryškiai susilpninti spermatogenezės procesus, nežymiai gali pasireikšti spermatozoidų morfologiniai pakitimai. Praėjus 2 - 4 savaitėms po OA gydymo pradžios, gali nežymiai sumažėti trečiojoje ejakuliato frakcijoje išsiskiriančio prostatos sekreto kiekis. Šunys, kurie naudojami veisimui ir gydomi šiuo preparatu, lieka vaisingi ir toliau gali būti naudojami veisimo tikslams, priešingai nei gydant progestagenais. Yra pastebėta, kad po gydymo pradžios praėjus 1-3 savaitėms, gali pakilti apetitas, padidėti mieguistumas, gali nežymiai slinkti plaukai.
16 Nuo 22 iki 37 dienos po gydymo pradžios, sumažėja spermatozoidų koncentracija bei spermatozoidų judėjimas, tuo pačiu didėja spermatozoidų morfologiniai pakitimai. Nuo 37 dienos pasireiškia spermatozoidų nebuvimas patino sėkliniame skystyje (aspermija). Kuomet gydymas yra nutraukiamas, implantas pakartotinai neimplantuojamas, prostata grįžta į buvusį prieš gydymą dydį per apytiksliai 48 savaites. Kitų tyrimų metu, trisdešimčiai šunų buvo implantuoti implantai su deslorelino acetatu (0,08-0,79 mg/kg). Vienuolikai šunų buvo implantuoti implantai po antrą kartą, pasibaigus pirmojo implanto veikimui. Testosterono koncentracija nukrito iki <1 ng/mL vidutiniškai per 17 dienų nuo implanto implantavimo visose grupėse ir išliko tokiame lygyje nuo 3 mėnesių iki 2,7 metų. Tyrimuose nustatyta, kad su skirtingomis deslorelino dozėmis gautas panašus efektyvumas. Po oda implantuotas implantas su 0,5-1 mg/kg deslorelino acetato penkiems šunims sumažino testosterono koncentraciją ir prostatos dydį 7-11 mėnesių. Septyniems šunims implantuotas implantas su 6,6 mg buserelino sumažino testosterono ir estradiolio koncentraciją per 15 dienų ir žemas hormonų lygis laikėsi 7-8 mėnesius. Sėklidžių bei prostatos dydis po vaistų veikimo liko mažesnis nei buvo prieš gydymo pradžią. Panašūs į deslorelino implantus, taip pat naudojami azagly-nafarelino implantai, sukeliantys prostatos sumažėjimą iki 52 proc., o sėklidžių sumažėjimą iki 54 proc. po 8 savaičių nuo gydymo pradžios. GPH sukelti klinikiniai požymiai pradingo tuoj pat po implanto implantavimo. Tačiau, nafarelinas nėra registruotas Europoje veterinariniam naudojimui. GPH gydymui naudojamas 4,7 mg deslorelino implantas kartu su 0,25 - 0,5 mg/kg osaterono acetatu, tai sukelia staigų efektą, prostata sumažėja, ir šis jos dydis palaikomas mažiausiai 5 mėnesius. Steroidų receptorių inhibitoriai tiesiogiai blokuoja hipofizės GnRH receptorius bei mažina GPH pasireiškimą (5). Buvo atlikti tyrimai, kurių metu buvo lyginamas gydomasis efektas vartojant delmadinono acetatą bei osaterono acetatą. Delmadinonas yra progestinas, turintis 17 kartų stipresnį antiandrogeninį aktyvumą nei progesteronas. Tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus, veislės bei dydžio šunys, kuriems buvo pasireiškę bent vienas iš GPH klinikinių požymių, tokių kaip: vidurių užkietėjimas, tenezmas, kraujas šlapime ar spermoje, problemos šlapinantis, pvz: šlapimo nelaikymas. OA buvo vartojamas tablečių pavidalu, suduodamos kartą dienoje oraliai, vaistų kiekis – 0,25 mg/kg. Delmadinonas buvo suleidžiamas į raumenis ar po oda, kiekis – 3 mg/kg. Tyrimas truko 180 dienų. Rezultatai parodė, kad abu preparatai, OA bei delmadinonas, sukėlė prostatos sumažėjimą. Didžiausias prostatos sumažėjimas (88 proc.), gydant OA buvo pastebėtas šimtas dvidešimtąją dieną, o gydant delmadinono acetatu prostata sumažėjo 85 proc. – šešiasdešimtąją dieną.
17 prostatos plokščiojo epitelio metaplazijos, prostatos cistų susiformavimo, spermatogenezės bei kaulų čiulpų gamybos susilpnėjimo - estrogenai daugiau neberekomenduojami GPH gydymui.
18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS
Tyrimo duomenys buvo surinkti 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. kovo 1 d. dvejose Vilniaus smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikose X ir Y. Dalis pacientų buvo atrinkti iš klinikoje apsilankiusių pacientų ligų istorijų. Buvo tirti 17 pacientų, kuriems diagnozuota prostatos hiperplazija. Šunų šeimininkai buvo apklausti dėl pastebimų klinikinių požymių. Pacientai suskirstyti pagal klinikinių požymių pasireiškimą į dvi grupes. Pirmajai grupei priklausė šunys, kuriems pasireiškė klinikiniai požymiai, tokie kaip vidurių užkietėjimas, skausmingas tuštinimasis, atsirado kraujas šlapinimosi metu bei apsunkintas vaikščiojimas, antrajai grupei priklausė šunys, kuriems nepasireiškė klinikiniai požymiai. Pirmajai grupei (su klinikiniais požymiais) priklausė 13 šunų, antrajai grupei (be klinikinių požymių) priklausė 4 šunys. Šunys, kuriems pasireiškė GPH klinikiniai požymiai buvo suskirstyti į grupes pagal klinikinius požymius. Grupei, kurioje buvo šunys, kuriems pasireiškė klinikiniai požymiai, susiję su tuštinimosi bei šlapimo išskyrimo sutrikimais priklausė 6 šunys. Grupei, kurioje buvo šunys, kuriems pasireiškė klinikiniai požymiai, susiję tik su tuštinimosi sutrikimais – 4 šunys. Grupei, kurioje buvo šunys, kuriems pasireiškė klinikiniai požymiai, susiję tik su šlapimo išskyrimo sutrikimais – 2 šunys bei tiems, kuriems buvo būdinga apsunkinta eisena – 1 atvejis.
Buvo renkama ir kita informacija apie pacientus: amžių, veislę bei svorį. Šunys buvo sugrupuoti pagal amžių į grupes: pirmajai grupei priskirti šunys, kuriems buvo > 0-5 metai; antrajai grupei priklausė šunys, esantys > 5-10 metų, trečiajai grupei priklausė šunys, esantys 10 ir daugiau metų. Pirmajai grupei (>0-5 m.) priklausė 2 šunys, antrajai grupei (>5-10 m.) priklausė 6 šunys, trečiajai grupei (10 ir daugiau m.) priklausė 9 šunys.
Taip pat šunys buvo sugrupuoti ir pagal veisles. Pirmajai grupei priklausė veisliniai šunys, antrajai grupei priklausė mišrūnai. Pirmajai grupei (veisliniai šunys) priklausė 8 šunys, antrajai grupei (mišrūnai) priklausė 9 šunys.
Šunys pagal svorį buvo suskirstyti į tokias grupes: pirmajai grupei priskirti šunys, kurie svėrė > 5 - 15 kg, antrajai grupei priskirti sveriantys > 15 – 25 kg, trečiajai grupei priskirti sveriantys > 25 – 35 kg, ketvirtajai grupei priskirti šunys, kurie svėrė 35 kg ir daugiau. Pirmajai grupei (> 5 – 15 kg) priklausė 4 šunys, antrajai grupei (> 15 – 25 kg) priklausė 6 šunys, trečiajai grupei (> 25 – 35 kg) priklausė 5 šunys, ketvirtajai grupei (35 kg ir daugiau) priklausė 2 šunys.
19 pagalba. Šunims, kurie buvo gydomi chirurginiu būdu, prieš tai buvo atliktas morfologinis bei biocheminiskraujo tyrimai. Kraujas tyrimui buvo imamas iš v.cephalica ar v. saphena. Būsimoje dūrio vietoje buvo apkerpami plaukai, buvo laikomasi aseptikos bei antiseptikos taisyklių. Kraujas tyrimui buvo patalpinamas į mėgintuvėlį su EDTA (morfologiniam tyrimui) bei į mėgintuvėlius be antikoaguliantų (biocheminiam tyrimui). Morfologinis kraujo tyrimas buvo atliekamas MINDRAY „BC – 2800 VET analizatoriumi“, buvo analizuojami šie kraujo rodikliai: eritrocitai (RBC), hematokritas (HCT), hemoglobinas (HGB), leukocitai (WBC), neutrofilai (NEU), eozinofilai (EOS), limfocitai (LYM), monocitai (MONO) trombocitai (PLT). Biocheminis kraujo tyrimas buvo atliekamas „Arkray“ SPOTCHEM EZ analizatoriumi. Buvo tirti šie kraujo rodikliai: alaninaminotransferazė (ALT), šlapalas (UREA), kreatininas (CREA), šarminė fosfatazė (ALP), gliukozė (GLU). Po kastracijos ar deslorelino implantavimo praėjus 5 savaitėms ir 10 savaičių, ultragarsinio tyrimo pagalba buvo tiriamas prostatos dydis, stebimi prostatos hiperplazijos sukelti klinikiniai požymiai, lyginamas kastracijos bei gydymo deslorelinu efektyvumas.
Ultragarsiniai tyrimai buvo atlikti Mindray DP-70 echoskopijos aparatu.
20
3. TYRIMO REZULTATAI
Atlikę pacientų klinikinių atvejų analizes, rezultatams pateikti sudarėme diagramas. Įvertinome prostatos hiperplazijos sąsają su šunų amžiumi, veisle, svoriu, nustatėme klinikinių požymių pasireiškimo dažnumą sergant GPH bei dažniausiai pasireiškusių klinikinių požymių pobūdį, palyginome gydymo efektyvumą su deslorelino acetatu bei kastracijos būdu.
2 pav. Prostatos hiperplazijos sąsaja su amžiumi
Tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad prostatos hiperplazija dažniausiai pasireiškė 10 metų ir vyresniems patinams - 9 atvejai (53 proc.), > 5-10 metų amžiaus patinams – 7 atvejai (41 proc.), o jaunesniems, t.y. > 0-5 metų amžiaus patinams – tik 1 atvejis (6 proc.), p>0,05.
21
3 pav. Prostatos hiperplazijos sąsaja su veisle
Tyrimo metu gauti duomenys, kad prostatos hiperplazija dažniausiai pasireiškė mišrūnams – 9 atvejai (53 proc.), rečiau vokiečių aviganiams – 2 atvejai (11 proc.), retai bigliams, vakarų škotų terjerams, taksams, australų aviganiams, šarpėjams bei rotveiliariams – atitinkamai po 1 atvejį (6 proc.), p>0,05. Pagal diagramą galima matyti, kad mišrūnams GPH pasireiškė beveik taip pat dažnai kaip ir veisliniams šunims.
11% 53% 6% 6% 6% 6% 6% 6% Vokiečių aviganiai Mišrūnai Bigliai
Vakarų škotų terjerai Taksai
Australų aviganiai Šarpėjai
22
1 lentelė. Klinikinių požymių pasiskirstymas, sergant GPH
Klinikiniai požymiai
Paciento nr. Apsunkinta eisena Šlapimo išskyrimo
sutrikimai Tuštinimosi sutrikimai 1. + - + 2. - + - 3. - + + 4. - + + 5. - + + 6. - + + 7. - + + 8. - + + 9. - - + 10. - - + 11. - - + 12. - - + 13. - + - 14. - - - 15. - - - 16. - - - 17. - - -
23
4 pav. GPH sąsaja su šunų svoriu.
Dažniausiai GPH pasireiškė šunims, kurių svoris buvo >15 – 25 kg – 6 klinikiniai atvejai (35 proc.). Rečiau GPH pasireiškė šunims, kurių svoris >25 – 35 kg – 5 klinikiniai atvejai (29 proc.). 4 klinikiniai atvejai nustatyti šunims, kurių svoris >5 – 15 kg – 4 klinikiniai atvejai (24 proc.). 2 klinikiniai atvejai (12 proc.) nustatyti šunims, kurių svoris 35 kg ir daugiau, p>0,05. Diagramoje matyti, kad šunims, kurie buvo grupėje „>5-15 kg“, GPH nustatyta 2 kartus dažniau nei buvusių „35 kg ir daugiau“ grupėje.
24 Ultragarso tyrimo metu, buvo matuojamas prostatos dydis: prieš gydymą, po gydymo praėjus 5 savaitėms ir 10 savaičių.
5 pav. Prostatos dydžio (cm3) kitimas po deslorelino implantacijos
Tiriant prostatos dydį prieš deslorelino implantaciją, gauti tokie duomenys: 1 paciento – 18,4 cm3
, 2 paciento – 18,8 cm3, 3 paciento – 18 cm3, 4 paciento – 19,2 cm3, 5 paciento – 18,2 cm3. Matuojant prostatos dydį po implantacijos praėjus 5 savaitėms, gauti tokie duomenys: 1 pacientas – 13,9 cm3, 2 pacientas – 14 cm3, 3 pacientas – 13,5 cm3, 4 pacientas – 14,4 cm3, 5 pacientas – 14,2 cm3. Matuojant prostatos dydį po implantacijos praėjus 10 savaičių, gauti tokie duomenys: 1 pacientas – 7,5 cm3, 2 pacientas – 7,8 cm3, 3 pacientas – 7,2 cm3, 4 pacientas – 8,2 cm3, 5 pacientas – 7,8 cm3. Praėjus 5 savaitėms po gydymo, daugiausiai prostata sumažėjo 2 paciento – 1,34 karto, o praėjus 10 savaičių po deslorelino acetato implantacijos, prostata sumažėjo labiausiai 3 paciento – 2,5 karto.
0 5 10 15 20 25
25
6 pav. Atskirų pacientų, gydytų deslorelino acetatu, prostatos sumažėjimas (proc.) tyrimo eigoje.
Tyrimas parodė, kad praėjus 5 savaitėms po gydymo deslorelino acetatu, prostata labiausiai sumažėjo paciento nr. 2 – 25,6 proc. Vienodai prostata sumažėjo, praėjus 5 savaitėms po deslorelino implanto implantacijos pacientų nr. 3 ir nr. 4 – 25 proc. Paciento nr. 1, prostata sumažėjo 24,5 proc., o paciento nr. 5, prostata sumažėjo mažiausiai – 21,9 proc. Po gydymo praėjus 10 savaičių, prostata labiausiai sumažėjo paciento nr. 3 – 60 proc., mažiau sumažėjo – paciento nr. 1 – 59,3 proc., paciento nr. 2 prostata sumažėjo 58,5 proc., paciento nr. 5 – 58,4 proc., mažiausiai prostata sumažėjo, po gydymo deslorelinu praėjus 10 savaičių, paciento nr. 4 – 57,3 proc.
0 10 20 30 40 50 60 70
Tyrimas po gydymo praėjus 5 savaitėms Tyrimas po gydymo praėjus 10 savaičių
26
7 pav. Visų pacientų, gydytų deslorelino implantais, vidutinis prostatos dydis
Tyrimas parodė, kad prieš gydymą deslorelino implantu, visų pacientų vidutinis prostatos dydis buvo 18,52 cm3 ± 0,43. Praėjus 5 savaitėms po gydymo, visų pacientų prostata vidutiniškai sumažėjo iki 14 cm3
± 0,3, taigi ji sumažėjo 1,32 karto. Praėjus 10 savaičių po gydymo, visų pacientų prostata vidutiniškai sumažėjo daugiau negu du kartus nei buvo prieš gydymą - iki 7,7 cm3 ± 0,33. 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20
Tyrimas prieš gydymą Tyrimas po gydymo praėjus 5 savaitėms
27
8 pav. Prostatos dydžio (cm3) kitimas po kastracijos
Tiriant prostatos dydį prieš kastraciją, gauti tokie duomenys: 1 pacientas – 18,2 cm3, 2 pacientas – 18,3 cm3, 3 pacientas – 19 cm3, 4 pacientas – 18,5 cm3, 5 pacientas – 17,5 cm3, 6 pacientas – 18,6 cm3, 7 pacientas – 19,2 cm3, 8 pacientas – 19,4 cm3, 9 pacientas – 19 cm3, 10 pacientas – 18,4 cm3, 11 pacientas – 18,1 cm3, 12 pacientas – 18,7 cm3.
Matuojant prostatos dydį po kastracijos praėjus 5 savaitėms, gauti tokie duomenys: 1 pacientas – 9,3 cm3, 2 pacientas – 9 cm3, 3 pacientas – 9,5 cm3, 4 pacientas – 10,2 cm3, 5 pacientas – 10 cm3
, 6 pacientas – 9,8 cm3, 7 pacientas – 9,5 cm3, 8 pacientas – 9,9 cm3, 9 pacientas – 9,6 cm3, 10 pacientas – 9,5 cm3, 11 pacientas – 8,9 cm3, 12 pacientas – 8,5 cm3.
Matuojant prostatos dydį po kastracijos praėjus 10 savaičių, gauti tokie duomenys: 1 pacientas – 7,6 cm3, 2 pacientas – 7,5 cm3, 3 pacientas – 7,8 cm3, 4 pacientas – 7,6 cm3, 5 pacientas – 7,1 cm3
, 6 pacientas – 7,5 cm3, 7 pacientas – 7,8 cm3, 8 pacientas – 7,9 cm3, 9 pacientas – 7,8 cm3, 10 pacientas – 7,6 cm3, 11 pacientas – 7,4 cm3, 12 pacientas – 7,8 cm3.
Praėjus 5 savaitėms po gydymo, labiausiai prostata sumažėjo 12 paciento – 2,2 karto. Po kastracijos praėjus 10 savaičių, daugiausiai prostata sumažėjo 6 paciento – 2,48 karto.
0 5 10 15 20 25
28
9 pav. Atskirų pacientų, kuriems atlikta kastracija, prostatos sumažėjimas (proc.) tyrimo eigoje
Tyrimas parodė, kad po gydymo praėjus 5 savaitėms, daugiausiai prostata sumažėjo paciento nr. 12 – 54,5 proc.. Mažiau sumažėjo paciento nr. 2 – 50,9 proc.. Paciento nr. 11 prostata sumažėjo 50,8 proc., paciento nr. 7 prostata sumažėjo 50,5 proc., paciento nr. 3 prostata sumažėjo 50 proc., paciento nr. 9 prostata sumažėjo 49,4 proc., paciento nr. 8 prostata sumažėjo 48,9 proc., paciento nr. 10 prostata sumažėjo 48,3 proc., paciento nr. 6 prostata sumažėjo 47,3 proc., paciento nr. 4 prostata sumažėjo 44,9 proc., mažiausiai prostata sumažėjo praėjus 5 savaitėms po kastracijos paciento nr. 5 – 42,8 proc..
Praėjus 10 savaičių po kastracijos, prostata daugiausiai sumažėjo paciento nr. 6 – 59,6 proc., mažiau sumažėjo paciento nr. 5 – 59,4 proc. Paciento nr. 7, prostata sumažėjo 59,3 proc., paciento nr. 8, prostata sumažėjo 59,2 proc., paciento nr. 11, prostata sumažėjo 59,1 proc., paciento nr. 2, prostata sumažėjo 59 proc., pacientų nr. 3, 4 ir 9 prostatos sumažėjo 58,9 proc.; paciento nr. 10, prostata sumažėjo 58,6 proc.; paciento nr. 1, prostata sumažėjo 58,3 proc., mažiausiai prostata sumažėjo praėjus 10 savaičių po gydymo paciento nr. 12 – 58,2 proc.
0 10 20 30 40 50 60 70
Tyrimas, atliktas po 5 savaičių po kastracijos
29
10 pav. Visų pacientų, gydytų kastracijos pagalba, vidutinis prostatos dydis
Tyrimas parodė, kad visų pacientų gydytų kastruojant, vidutiniškai prostata prieš
gydymą buvo 18,575 cm3
± 0,51, po gydymo praėjus 5 savaitėms, prostata buvo 9,475 cm3 ± 0,47, po gydymo praėjus 10 savaičių, prostata buvo 7,6166 cm3
± 0,22.
Po kastracijos praėjus 5 savaitėms, vidutiniškai prostata sumažėdavo 1,96 karto, o po 10 savaičių – 2,44 karto, lyginant su prostatos dydžiu prieš gydymą.
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20
Tyrimas prieš gydymą Tyrimas po gydymo praėjus 5 savaitėms
30
11 pav. Gydymų palyginimas
Praėjus 5 savaitėms po gydymo deslorelinu, vidutinis prostatos dydis buvo 14 cm3
± 0,3,po gydymo kastracijos būdu – 9,475 cm3 ± 0,47. Praėjus 10 savaičių po gydymo deslorelinu, vidutinis prostatos dydis buvo 7,7 cm3 ± 0,33, po gydymo kastracijos būdu – 7,616 cm3 ± 0,22, p>0,05.
Prostatos dydis praėjus 5 savaitėms po gydymo deslorelinu buvo didesnis, nei po gydymo kastracijos būdu. Praėjus 10 savaičių po gydymo deslorelinu prostatos dydis buvo panašus, kaip ir po gydymo kastracijos būdu.
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20
prieš gydymą po gydymo praėjus 5 sav. po gydymo praėjus 10 sav. Vid . p ro sta to s d yd is (c m 3)
pacientai, gydyti deslorelinu
31
12 pav. Vidutinis prostatos sumažėjimas (proc.) po kastracijos ar deslorelino acetato implanto.
Praėjus 5 savaitėms po gydymo deslorelinu, vidutiniškai prostatos dydis sumažėjo 24,4 proc. ± 1,29, po gydymo kastracijos būdu – 48,93 proc. ± 2,87. Praėjus 10 savaičių po gydymo deslorelinu, vidutiniškai prostatos dydis sumažėjo 58,7 proc. ± 0,91, po gydymo kastracijos būdu – 58,95 proc. ± 0,4, p>0,05.
Nuo gydymo pradžios praėjus 5 savaitėms, šunų, kurie buvo gydyti deslorelino acetato implantais, prostata sumažėjo daugiau negu 2 kartus nei šunų, kurie buvo gydyti kastracijos pagalba. Po gydymo praėjus 10 savaičių, šunų, kurie buvo gydyti deslorelinu, prostata sumažėjo beveik tiek pat, kiek ir šunų, gydytų kastracija.
0 10 20 30 40 50 60 70
Po gydymo praėjus 5 sav. Po gydymo praėjus 10 sav.
32
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Per 2016 – 2017 metus Vilniaus klinikose X ir Y buvo ištirta 17 prostatos hiperplazijos atvejų. Prostatos hiperplazija buvo nustatyta pagal klinikinius požymius, rektinį tyrimą bei patvirtinta ultragarsiniais tyrimais.
Vertinant tyrimo rezultatus, kurių metu buvo tirta prostatos hiperplazijos sąsaja su amžiumi, nustatyta, kad dažniausiai GPH pasireiškė 10 metų ir vyresniems šunims – 9 atvejai (53 proc.),o rečiausiai iki 5 metų amžiaus patinams – 1 atvejis (6 proc.), p>0,05. Kitų autorių teigimu, šis prostatos pakitimas pasireiškia 80 proc. vyresnių nei 5 metų amžiaus šunims (5,13)
Autoriai teigia, kad prostatos susirgimai dažniau pasireiškia vidutinių bei didelių veislių šunims, ypatingai dobermanams bei vokiečių aviganiams (2). Vertinant mūsų atlikto tyrimo rezultatus, tiriant prostatos hiperplazijos sąsają su veisle, nustatyta, kad dažniausiai GPH pasireiškė mišrūnams – 9 atvejai (53 proc.), rečiau pasireiškė vokiečių aviganiams – 2 atvejai (11 proc.), vienodai retai GPH pasireiškė bigliams, vakarų škotų terjerams, taksams, australų aviganiams, šarpėjams bei rotveiliariams – po 1 atvejį atitinkamai (6 proc.), p>0,05.
Vertinant tyrimo rezultatus, kurių metu buvo nustatinėjama, ar patinams sergant GPH, pasireiškia klinikiniai požymiai, tokie kaip: sutrikęs tuštinimasis, šlapimo išskyrimo sutrikimai, apsunkinta eisena, buvo nustatyta, kad klinikiniai požymiai pasireiškė 13 atvejų (76 proc.), o nepasireiškė – 4 atvejams (24 proc.). Taigi galima teigti, kad GPH atveju, dažniausiai pasireiškia klinikiniai požymiai. Vertinant tyrimo rezultatus, kurių metu buvo nustatinėjama, kokie klinikiniai požymiai pasireiškė dažniausiai, buvo nustatyta, kad dažniausiai pasireiškė klinikiniai požymiai susiję su sutrikusiu tuštinimusi bei šlapimo išskyrimo sutrikimais – 6 klinikiniai atvejai (46 proc.), rečiausiai pasireiškė klinikiniai atvejai susiję su eisenos sutrikimais – 1 klinikinis atvejis (8 proc.). Kai kurie autoriai teigia, kad šunims, kuriems yra pasireiškusios prostatos patologijos, 29 procentams šunų pasireiškia sisteminiai simptomai, 41 procentui šunų – žemutinių šlapimo takų infekcija, 28 procentams – gastrointestinaliniai simptomai, 13 procentų – judėjimo sutrikimai (21).
Vertinant tyrimo rezultatus, kurių metu buvo nustatoma GPH sąsaja su šunų svoriu, buvo nustatyta, kad dažniausiai GPH pasireiškė šunims, kurie sveria > 15 – 25 kg – 6 klinikiniai atvejai (35 proc.),o rečiausiai tiems, kurie sveria 35 kg ir daugiau – 2 klinikiniai atvejai (12 proc.), p>0,05.
33 praėjus 10 savaičių, prostata sumažėjo iki 7,7 cm3
± 0,33. Taigi prostatos dydis buvo didžiausias prieš gydymą, o praėjus 10 savaičių po gydymo, prostata pasiekė mažiausią dydį.
Vertinant tyrimo rezultatus, kurių metu buvo nustatomas GPH gydymas kastracijos būdu ir šio gydymo efektyvumas, gauti tokie duomenys, kad vidutiniškai, prieš gydymą šunų prostata buvo 18,6 cm3 ± 0,51, po gydymo praėjus 5 savaitėms prostata sumažėjo iki 9,5 cm3 ± 0,47, o po gydymo praėjus 10 savaičių, prostata sumažėjo iki 7,6 cm3
± 0,22.
Vertinant tyrimo rezultatus, kurių metu buvo lyginami GPH gydymo efektyvumas deslorelinu bei kastracijos būdu, gauti tokie rezultatai, kad vidutiniškai po gydymo deslorelinu praėjus 5 savaitėms prostata sumažėjo nuo 18,52 cm3
34
IŠVADOS
1. GPH dažniausiai sirgo mišrūnai – 9 šunys arba 53 proc. visų tirtų atvejų.
2.
GPH šunys dažniausiai sirgo 10 metų amžiaus ir vyresni – 9 pacientai arba 53 proc. visų tirtų atvejų.
3.
Šunims, kuriems buvo pasireiškę klinikiniai požymiai, dažniausiai pasireiškė požymiai susiję su sutrikusiu tuštinimusi (11 atvejų), o iš jų aštuoniems taip pat pasireiškė ir šlapimo išskyrimo sutrikimai.4.
GPH dažniausiai pasireiškė šunims, kurie svėrė > 15 – 25 kg – 6 klinikiniai atvejai arba 35 proc. visų tirtų atvejų.5.
Po deslorelino acetato implantacijos praėjus 5 savaitėms, šunų prostata vidutiniškai sumažėjo 24,4 proc., praėjus 10 savaičių – dar 34,3 proc.. Taigi po 10 savaičių, vidutiniškai šunų prostata sumažėjo 58,7 proc..35
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. S. D. Johnston, K. Kamolpatana, M. V. Root-Kustritz, G. R. Johnston. Prostatic disorders in the dog. Animal Reproduction Science 200. P. 60–61, 405–415.
2. A. Alzen Prostatainvolution beim Hund nach der Kastration. Daktaro
disertacija. 2008. P. 2-10, 21-22, 67.
3. Pasikowska J., Hebel M., Nizanski W., Nowak M. Computed
tomography of the prostate gland in healthy intact dogs and dogs with benign prostatic hyperplasia. Reproduction in domestic animals. 2015. P. 778 – 782.
4. H. B. Beceriklisoy, S. S. Ay, D. Kaya, A. R. Agaoglu, I. Kucukaslan, O.
A. Aksoy, N. E. Maral, M. Findik, S. Aslan. Treatment of hypersexuality and benign prostatic hypertrophy with delmadinone acetate in intact male dogs. 2010. P. 25-31.
5. W. Nizanski, X. Levy, M. Ochota, J. Pasikowska. Pharmacological
treatment for common prostatic conditions in dogs – benign prostatic hyperplasia and prostatitis: an update. Reproduction in domestic animals. 2014. P. 8-15.
6. Smith J. Canine prostatic disease: A review of anatomy, pathology,
diagnosis and treatment. Theriogenology. 2008. V. 70. P. 375-383.
7. A. Polisca, A. Troisi, E. Fontaine, L. Menchetti, A.Fontbonne. A
retrospective study of canine prostatic diseases from 2002 to 2009 at the Alfort Veterinary College in France. 2016. P. 835.
8. Giuliano Queiroz Mostachio, Maricy Apparķcio, Tathiana Ferguson
Motheo, Aracélle Elisane Alves, Wilter Ricardo Russiano Vicente. Intra-prostatic injection of botulinum toxin type A in treatment of dogs with spontaneous benign prostatic hyperplasia. 2012. P. 225.
9. Autumn P. Davidson, DVM, MS, Dipl ACVIM,a and Tomas W. Baker.
Reproductive Ultrasound of the Dog and Tom. 2009. P. 68.
10. Nicola M A Parry BSc MSc BVSc MRCVS. Non-inflammatory diseases
of the canine prostate glanda. 2006. P. 2.
11. K. Paclikova, P. Kohout, M. Vlasin. Diagnostic possibilities in the management of canine prostatic disorders. 2006. P. 2.
12. M. Albouy, A. Sanquer, L. Maynard, H. M. Eun. Efficacies of osaterone
and delmadinone in the treatment of benign prostatic hyperplasia in dogs. 2008. P. 180-182.
13. S.D. Johnston, K. Kamolpatana, M.V. Root-Kustritz, G.R. Johnston.
36
14. Chunsumon Limmanont, Janjira Phavaphutanon, Kaitkanoke
Sirinarumitr. Effect of Finasteride and Deslorelin Treatment on Clinical Signs, Prostatic Volume and Semen Quality in Dogs with Benign Prostatic Hypertrophy: A Clinical Trial. 2012. P. 2-5; 13.
15. Nomeda Baužaitė, Albina Aniulienė. Šunų prostatos patologijų
dažnumas ir histomorfologija. 2002. P. 10.
16. Nomeda Juodžiukynienė, Albina Aniulienė. Prostatos hiperplazijos ryšys
su šuns amžiumi ir veisle. 2005. P. 5.
17. Fanny Gallardo, Josep Lloreta, Felix Garci‘a, Xavier Moll, Teresa Baro,
Luciano A. Gonza´lez, Joan Morote,, Jaume Reventos, Teresa Mogas. Immunolocalization of Androgen Receptors, Estrogen a Receptors, and Estrogen b Receptors in Experimentally Induced Canine Prostatic Hyperplasia. 2009. P. 240.
18. Raffaella Leoci, Giulio Aiudi, Fabio Silvestre, Elaine Lissner, Giovanni
Michele Lacalandra. Effect of Pulsed Electromagnetic Field Therapy on Prostate Volume and Vascularity in the Treatment of Benign Prostatic Hyperplasia: APilot Study in a Canine Model. 2014. P. 1133.
19. X Levy1, W Nizanski, A von Heimendahl, P Mimoun. Diagnosis of
Common Prostatic Conditions in Dogs: an Update. 2014. P. 50-52.
20. A Polisca, R Orlandi, A Troisi, G Brecchia, M Zerani, C Boiti, R Zelli.
Clinical Efficacy of the GnRH Agonist (Deslorelin) in Dogs Affected by Benign Prostatic Hyperplasia and Evaluation of Prostatic Blood Flow by Doppler Ultrasound
