1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS NEONATOLOGIJOS KLINIKA
TĖVŲ POŽIŪRIS Į ŠEIMĄ ORIENTUOTOS NAUJAGIMIO PRIEŽIŪROS, GYDOMŲ NITS SKYRIUJE
Baigiamasis magistrinis darbas Medicinos vientisųjų studijų programa
Darbo vadovas:
Asist. Kristina Štuikienė
Darbą atliko: Justina Ragauskaitė
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 4 PADĖKA ... 5 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5ETIKOS KOMETETO LEIDIMAS ... 5
SANTRUMPOS ... 6
ĮVADAS ... 7
1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1.1 Darbo tikslas ... 8
1.2 Darbo uždaviniai ... 8
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
2.1 Bendroji dalis ... 9
2.2 Tėvų ir naujagimio tarpusavio ryšys NITS ... 9
2.3 Naujagimio perkėlimo į NITS poveikis šeimai ... 10
2.4 Tėvų svarba naujagimiui, gydomam NITS ... 11
2.5 Į šeimą orientuota naujagimio priežiūra ... 12
3. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 14
3.1 Tiriamųjų imtis ir atranka ... 14
3.2 Tyrimo organizavimas ... 14
3.3 Tyrimo etika... 15
3.4 Tyrimo instrumentas ... 15
3.5 Statistinė analizė ... 16
4. REZULTATAI ... 17
4.1 Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika... 17
4.2 Tėvų požiūris į šeimą orientuotą naujagimio priežiūra ... 19
4.3 Tėvų lūkesčiai naujagimio priežiūroje... 19
4.4 Tėvų požiūris į šeimą orientuotos naujagimio priežiūros kokybę ... 28
5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33
6. IŠVADOS ... 34
7. LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 35
3
SANTRAUKA
Justina Ragauskaitė. Tėvų požiūris į šeimą orientuotos naujagimio priežiūros, gydomų NITS skyriuje. Tyrimo tikslas. Įvertinti tėvų, kurių naujagimiai gydomi NITS skyriuje požiūrį į šeimą orientuotą naujagimio priežiūrą.
Tyrimo uždaviniai. 1. Išanalizuoti pagrindinius į šeimą orientuotos naujagimio priežiūros, gydomų NITS skyriuje principus. 2. Nustatyti su kokiais sunkumais susiduria tėvai, kurių naujagimiai gydomi NITS skyriuje. 3. Nustatyti tėvų požiūrį į naujagimio priežiūrą NITS skyriuje. 4. Nustatyti tėvų lūkesčius naujagimio priežiūroje NITS skyriuje.
Tyrimo metodai. Atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo tėvai, kurių naujagimiai gimė neišnešioti ir bent 5 paras buvo gydomi NITS skyriuje. Anoniminė apklausa buvo vykdyta nuo 2020-12 iki 2021-03, LSMU KK NITS ir Neonatologijos skyriuose. Bendra tiriamųjų imtis 20 žmonių. Tyrimo metu tėvų požiūriui į šeimą orientuotą naujagimio priežiūrą, patiriamų sunkumų ir lūkesčių įvertinimui naudota anketa, sudaryta remiantis Gaupšienės atliktu tyrimu: “Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikiai” ir individualiai koregavus anketą su darbo vadove. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Excel programą.
Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 20 asmenų, iš kurių visos buvo moteriškos lyties. Daugiau nei pusė apklaustųjų buvo vyresnės nei 30 metų amžiaus. Didžioji dauguma respondentų atsakė, kad yra svarbu, jog NITS skyriuje būtų ne tik sudaromos sąlygos, kuo daugiau laiko praleisti su kūdikiu, bet ir būtų skatinama tai daryti. Taip pat pažymėjo, jog skyriuje jaučiasi pavargusios. Svarbiausi tėvų poreikiai yra įsitraukimas į kūdikio priežiūrą, fizinis kontaktas su naujagimiu, abipusis bendravimas su medicinos personalu, geras ir operatyvus informacijos teikimas ir emocinis bei psichologinis palaikymas.
4 SUMMARY
Justina Ragauskaite. Parents‘ Point of View to Family Centred Care in the NICU.
Aim. To evaluate the attitude of parents, whose neonites are treated in the NICU section towards family - centred neonatal care.
Objectives. 1. To analyze the basic principles of family – oriented neonatal care. 2. Identify challenges faced by parents, whose neonates treated in the NICU. 3. Establish parental point of view about infant care in the NICU. 4. Determine parents’ expectations of infant care in the NICU.
Methods. A study was conducted with parents, whose infants were born prematurely and were treated in the NICU for at least 5 days. The anonymous survey was conducted during the period from 2020-12 to 2021-03 at LSMU KK NICU and Neonatology Departaments. A total of 20 people were surveyed. The survey used a questionnaire based on Gaupšienės research: “Needs of parents of neonates treated at the Neonatology Clinic” and individual adjustment of the questionnaire by the supervisor. Statistical analysis of the data was performed using Microsoft Excel program.
Results. Study was performed with 20 females from different backgrounds. More than half of the respondents were over 30 years old. Most of the participants responded that it is important that the NICU section not only allows to spend time with baby as much time as possible, but also encourages them to do so. It was also noticed that mothers in the NICU feel tired. The most important needs of parents are involvement in the care of the baby, physical contact with newborn, mutual communication with the medical staff, good and prompt provision of information and emotional, as well as psychological support.
Conclusions. Parents are positive about family – centered infant care, emphasizing that it is very important for them to be as involved in newborn care as possible.
5
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju šio baigiamojo magistrinio darbo vadovei Kristinai Štuikienei už bendradarbiavimą, suteiktą laiką, naudingus patarimus ir pastabas. Dėkoju tyrimo dalyviams už kantrybę ir nuoširdžius atsakymus į klausimus.
INTERESŲ KONFLIKTAS Interesų konflikto nekilo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (LSMU BEC) leidimas 2020 m. gruodžio mėn. 03 d. Nr. BEC-MF-124.
6
SANTRUMPOS
BEC – bioetikos centras kt. – kita
m. – metai
n – kiekis, vienetai
7
ĮVADAS
Kūdikio gimimas – džiaugsmingas įvykis daugumai šeimų. Motina ir kūdikis nuo pat gimimo yra nuolatiniame fiziniame artume, tai didina abipusį prisirišimo jausmą, kuris yra labai svarbus naujagimio augimui ir vystymuisi [1]. Tačiau kuomet naujagimis gimsta neišnešiotas ar dėl kitų priežasčių yra perkeliamas į naujagimių intensyvios terapijos skyrių (NITS) tėvai patiria didelį stresą [2]. Buvimas naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, neleidžia tėvams pasirūpinti jų naujagimiais taip, kaip jiems norėtųsi [3]. Tuo pačiu yra sutrikdoma tėvų kasdienybė ir rutina. Tėvai daugybę valandų praleidžia NITS, jausdami psichologinį ir fizinį atsiskyrimą nuo kūdikio. Šį atskyrimą apsunkina suvokimas, jog pirmąsias dienas po gimimo naujagimiu rūpinosi medicinos darbuotojai, ne tėvai [4]. Bejėgiškumo jausmas, kurį tėvai jaučia, gali dar labiau sustiprinti neigiamus jausmus, tokius kaip nerimas, depresija, pyktis, sumišimas [5]. Daugelis tėvų teigia, jog nori įsitraukti į savo kūdikio priežiūrą, tačiau jaučia didelę baimę ir nerimastingumą, jog tai pradėti daryti teks naujagimių intensyvios terapijos skyriuje. Tėvų patiriama baimė ir stresas ne visada koreliuoja su kūdikio būklės sunkumu. Medicininei kūdikio sveikatos priežiūrai dažnai teikiama pirmenybė, o NITS aplinka, kuri apima tiek kūdikio sveikatos būklę, tiek medicininius prietaisus, gali tapti kliūtimi tėvų buvimui ir dalyvavimui naujagimio priežiūroje. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas NITS skyrius stengtųsi skatinti ir vystyti palankią šeimai aplinką, kuri padėtų tėvams suprasti savo vaiko elgesį ir poreikius, tuo pačiu paskatintų juos įsitraukti į naujagimio priežiūrą bei globą [1].
Vis didėjantis supratimas apie tai, kaip sunkiai naujagimių tėvai išgyvena šią patirtį, paskatino reikšmingus pokyčius, siekiant sustiprinti NITS teikiamą dėmesį šeimai. Suvokiama, jog šeimos dalyvavimas yra raktas į sėkmingesnį fizinį, pažintinį, psichosocialinį kūdikio vystymąsi. Į šeimą orientuota naujagimio priežiūra pripažįsta šeimą kaip gyvybiškai svarbius NITS sveikatos priežiūros komandos narius. Ši priežiūra apima sveikatos priežiūros specialistus, kurie bendradarbiaudami su naujagimių tėvais siekia suteikti sąlygas tėvams įsitraukti į naujagimio priežiūrą, integruojant šeimos narius į sprendimų priėmimo procesus, tuo pačiu palaikant jų poreikius [6, 7].
8
1. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – išanalizuoti tėvų požiūrį į šeimą orientuotos naujagimio priežiūros, gydomų NITS skyriuje. Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti pagrindinius į šeimą orientuotos naujagimio priežiūros, gydomų NITS skyriuje principus.
2. Nustatyti su kokiais sunkumais susiduria tėvai, kurių naujagimiai gydomi NITS skyriuje. 3. Nustatyti tėvų požiūrį į naujagimio priežiūrą NITS skyriuje.
9
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Bendroji dalis
2.2 Tėvų ir naujagimio tarpusavio ryšys NITS
Ryšys tarp kūdikio ir tėvų užmezgamas dar nėštumo metu ir toliau plėtojamas pirmosiomis valandomis, mėnesiais po gimimo [9]. Manoma, kad ryšys vystosi natūraliai būnant kartu [10]. Motinos buvimas šalia yra natūraliausia naujagimio aplinka iškart po gimimo. Ankstyvas fizinis kontaktas skatina kūdikių fiziologinį stabilumą, mažina verksmą bei skatina žindymą [11]. Artimas motinos ir jos kūdikio kontaktas yra labai svarbus, kad šis ankstyvas ryšys peraugtų į saugius ir tvirtus tėvų ir kūdikio santykius, kurie yra svarbūs naujagimio pažintinei, motorinei ir socialinei raidai tiek hospitalizacijos metu, tiek naujagimiui grįžus į namus. Artumas taip pat sutrumpina buvimo ligoninėje trukmę, sumažina tėvų patiriamą stresą ir sustiprina ryšį tarp tėvų ir naujagimio jiems esant NITS [12, 13].
Natūraliam ryšiui plėtoti iškyla pavojus tuomet, kai kūdikis gimsta neišnešiotas arba serga ir jam reikia intensyvios priežiūros [14]. Nepaisant sistemingų pokyčių naujagimių intensyvios terapijos skyriaus priežiūros sistemoje, nukreipiant į šeimą orientuotą globos požiūrį, kuomet tėvai yra įtraukiami į kūdikio priežiūrą, intensyvioji terapija vis dar kelia iššūkių tėvų ir kūdikių artumui [12, 15, 16]. Tėvai sunkiai išgyvena naujagimio hospitalizavimą, jie patiria didžiulį stresą, ilgesį ir baimę [17]. Motinų patiriamo streso lygis yra didesnis nei tėčių, tačiau abu tėvai išgyvena liūdesį ir nerimą [18]. Motinos dažnai yra linkusios save kaltinti dėl to, jog nesugebėjo išnešioti kūdikio [19]. Atsiskyrimas nuo naujagimio yra sunkiausiai išgyvenamas momentas abiem tėvams hospitalizacijos metu, tačiau net ir išvykus į namus, nemalonūs prisiminimai dar ilgai išlieka atmintyje [17, 20, 21]. Nors ankstyvas tarpusavio ryšys labiau akcentuojamas tarp motinos ir kūdikio, tačiau norima pabrėžti, jog tėvo dalyvavimas užtikrinant artumą su kūdikiu, pavyzdžiui kontaktuojant „oda į odą“, taip pat daro teigiamą poveikį ir leidžia pajusti tėvystės jausmą [22, 23]. Blogiausia, kad išsiskyrimas su kūdikiu turi ilgalaikių pasekmių sveikatai, tokių kaip vystymosi problemos kūdikiams, tėvų depresija ir jaučiamas nesaugumas auklėjant [12].
10 daugelio veiksnių, tokių kaip gydymas ir gydymo metu atliekamos procedūros, kurių metu patiriamas atsiskyrimas, tėvai nekontroliuoja [16].
2.3 Naujagimio perkėlimo į NITS poveikis šeimai
Visame pasaulyje daugiau nei 10% naujagimių po gimimo dėl neišnešiojimo ar blogos medicininės būklės hospitalizuojami į NITS [27]. Naujagimio perkėlimas į naujagimių intensyvios terapijos skyrių yra varginanti ir labai dažnais atvejais traumuojanti patirtis tėvams. Daugelis kūdikių, kurie paguldomi į NITS skyrių, yra kritinės sveikatos būklės, galintys patirti daugybę reikšmingų ir gyvybei pavojingų medicininių komplikacijų, tokių kaip smegenų sužalojimas, plaučių ligos ir kt. Tikėtina, jog tėvai patirs daugkartinius atsiskyrimus nuo kūdikio dėl tokių veiksnių kaip užimtumas, darbas, kitų vaikų priežiūra ar poreikis grįžti į namus pernakvoti, kuomet skyriuje nėra sudarytos sąlygos tėvams pasilikti. Tokie išgyvenimai gali turėti įtakos tėvų psichologinei būsenai, taip pat besiformuojantiems tėvų ir kūdikio santykiams bei tėvystės vaidmeniui. Apskaičiuota, kad 40-50% motinoms ir tėvams, kurių naujagimiai gimė labai neišnešioti (<32 savaičių nėštumo) ir buvo paguldyti į NITS, reikšmingai padidėjo depresijos, nerimo, potrauminio streso simptomai [28].
Tėvai, kurių naujagimiai gydomi naujagimių intensyvios terapijos skyriuje savo patirtį šiame skyriuje apibūdino kaip „emocinius kalnelius” dėl sparčių naujagimio sveikatos priežiūros pokyčių, kurie atitinkamai paveikdavo tėvų emocijas [29]. Pavyzdžiui, vieną dieną tėvai gali sužinoti, jog jų kūdikis priaugo svorio, o kitą dieną, jog reikia maitinimo vamzdelio. Dėl nuolatinio situacijos nestabilumo tėvai išgyvena visą emocijų paletę, įskaitant nuovargį, liūdesį, įtampą, palengvėjimą, džiaugsmą, pyktį ir bejėgiškumą [30]. Padidėjęs tėvų psichologinis nerimas taip pat siejamas su sutrikusia naujagimio pažinimo, socialine ir elgesio raida [31]. Yra daugybė veiksnių, kurie sukelia neigiamas emocijas tėvams, tai - skaudi gimdymo patirtis, nuolatos kintantys kūdikio sveikatos pokyčiai, taip pat stresas, kaltės jausmas, svetima ligoninės aplinka ir nerimas dėl naujagimio sveikatos būklės. Visi šie veiksniai gali paveikti tėvų psichinę sveikatą ar iškreipti požiūrį į tėvystę [32, 33].
11 perspektyvos augti, o ne juos pablogino. Tiek mamos, tiek tėčiai džiaugėsi galėdami atsiremti vienas į kitą, taip sustiprindami santykius. Anot tėvų, tarpusavio santykiai pagerėjo dėl to, jog partneriai labai gerai suprato ką išgyvena kitas partneris [36]. Naujagimių motinos įvardijo, jog vyro padrąsinimas, rūpestis ir parama paskatino aktyviau rūpintis naujagimiu ir esant galimybei jį žindyti [37].
2.4 Tėvų svarba naujagimiui, gydomam NITS
Paskutinio nėštumo trimestro metu vaisiui galutinai susiformuoja klausos ir uoslės sistemos funkcijos. Kūdikiai dar motinos įsčiose suvokia motinos kvapą ir balsą, o gimus naujagimiui tai padeda jiems susiorientuoti aplinkoje pirmosiomis gyvenimo dienomis [38]. Net ir neišnešiotiems kūdikiams, kurių klausos ir uoslės sistemos nėra pilnai išsivysčiusios ir dar formuojasi, motinos balsas ir kvapas sudaro labai svarbų vaidmenį kūdikio maitinimuisi ir jo fiziologiniam vystymuisi po gimimo. Atliktuose tyrimuose buvo nustatyta, jog neišnešiotų naujagimių stimuliavimas balsu, tiek tiesioginiu būdu, tiek per garso įrašą, pagerina maitinimosi procesą, sumažina širdies ritmą, stabilizuoja odos spalvą, pagerina organizmo prisotinimą deguonimi, taip pat sumažina kritinių būklių (hipoksemijos, bradikardijos, apnėjos) tikimybę [39, 40, 41]. Įrodyta, jog maitinant naujagimį krūtimi sustiprėja čiulpimo refleksas, sutrumpėja perėjimo prie oralinio maitinimo laikas, suvartojamas didesnis kiekis motinos pieno žindymo metu, tuo pačiu sutrumpinamas naujagimio hospitalizavimo laikas [42].
Nepaisant suvokimo apie tėvų svarbą ir jų suteikiamą palaikymą kūdikiui, hospitalizavimas į NITS ir šio skyriaus aplinka gali turėti neigiamos įtakos naujagimio sveikatos būklei. Kūdikiams padidėja hospitalinės infekcijos rizika, taip pat aplinka yra apsupta daugybės stresinių dirgiklių (pvz., ryškios šviesos, triukšmo, skausmingų procedūrų). Visi šie veiksniai gali sutrikdyti kūdikio miegą ir maitinimąsi, sukelti tiesiogines organizmo reakcijas į stresą ir neigiamai paveikti neurologinį kūdikio vystymąsi, taip sukeliant ilgalaikes pasekmes [43, 44, 45]. Tyrimuose įrodyta, jog nuolatinė ryški šviesa NITS skyriuje neigiamai veikia kūdikių svorio prieaugį, hospitalizavimo trukmę ir padidėjusį verksmą [46]. Panašus efektas siejamas su triukšmu skyriuje, nors yra paskelbtos rekomendacijos, koks turėtų būti triukšmo lygis, įrenginiai dažniausiai negali dirbti rekomendacijų ribose. Triukšmą sukelia inkubatoriai, kvėpavimo palaikymo aparatai ir pašaliniai garsai [47, 48].
12 tėvų rūpestį ir palaikymą, sumažėja kūdikio reakcija į skausmą, patiriamą medicininių procedūrų metu [49, 50, 51]. Tėvų dažnas buvimas skyriuje, šalia kūdikio lovos, taip pat gali sumažinti hospitalinės infekcijos riziką, kadangi sumažėja su naujagimių dirbančio personalo skaičius, atliekama kokybiškesnė higienos kontrolė, labiau kontroliuojama skyriaus aplinka [52].
Tėvų buvimas skyriuje padeda sukurti tvirtą tėvų ir kūdikių prisirišimą, kuris svarbus naujagimio elgesiui ir emociniam vystymuisi. Tyrimas, kuriame buvo vertinamas tėvų apsilankymų dažnumas atskleidė, jog kūdikiai, kurių motinos kasdien lankėsi NITS, mokykliniame amžiuje turėjo mažiau problemų susijusių su elgesiu ir emocijomis [53]. Rūpesčiu ir parama paremta motinos ir kūdikio sąveika, kai tėvai geba suprasti naujagimio poreikius ir juos tinkamai tenkinti, susijusi su geresniais neišnešiotų kūdikių elgesio rezultatais [54, 55, 56]. Tuo tarpu veiksniai, kurie slopina tėvų ir kūdikių tarpusavio sąveiką, tokie kaip motinos depresija ir nerimas, turi neigiamą poveikį kūdikio elgesiui. Siekiant geresnių naujagimių, gydomų NITS skyriuje, rezultatų būtina užtikrinti, kad šiame skyriuje būtų skatinama į šeimą orientuota naujagimio priežiūra, kurios dėka užmezgamas tvirtesnis tėvų ir kūdikio ryšys [57].
2.5 Į šeimą orientuota naujagimio priežiūra
Senesniais laikais kūdikio sveikatos priežiūros modelis NITS apėmė beveik visišką naujagimio atskyrimą nuo motinos ir visos šeimos. Medicinos personalas būdavo tie žmonės, kurie rūpinosi naujagimiu [58]. Toks naujagimių atskyrimas nuo jų motinos turi neigiamą poveikį kūdikio tiek fiziologiniam, tiek psichologiniam stabilumui, taip pat neurologiniam vystymuisi. Dabartiniame, į šeimą orientuotos naujagimio priežiūros modelyje pripažįstama, kad neišnešioto ar sergančio naujagimio hospitalizavimas į NITS neigiamai paveikia ne tik kūdikį, bet ir visą šeimą. Atskyrimas nuo šeimos ypač skaudus labai mažo svorio kūdikiams ir jų šeimoms, kadangi tokie kūdikiai ypatingai daug laiko praleidžia atskirti nuo tėvų, dėl to padidėja ilgalaikių vystymosi ir elgesio problemų rizika [59].
14
3. TYRIMO METODIKA IR METODAI
3.1 Tyriamųjų imtis ir atranka
Tyrimo objektas: LSMU KK Naujagimių Intensyvios Terapijos Skyriuje gydomų neišnešiotų naujagimių tėvai.
Tyrimo imtis: imtis sudaroma atsitiktinai. Į tyrimą įtraukiami tėvai, kurių naujagimiai gimė neišnešioti ir bent 5 paras yra gydomi LSMUL KK Naujagimių Intensyvios Terapijos Skyriuje.
Tyrimo laikas: 2020 gruodžio – 2021 kovo mėnesiai Respondentų įtraukimo kriterijai:
Tėvai sutikę dalyvauti tyrime.
Tėvai, kurių naujagimiai gimė neišnešioti ir bent 5 paras gydomi NITS.
Tyrimo metu buvo apklausti 20 respondentų. Tyrimo duomenų suvedimui tiko 20 atsakytų anketų.
3.2 Tyrimo organizavimas
Anketos tyrimo dalyviams buvo įteikiamos gydytojos rezidentės, kuri sutiko padėti atsižvelgiant į Covid-19 situaciją. Anketos dalintos naujagimių intensyvios terapijos skyriuje ir Neonatologijos skyriuje. Siekiant išvengti bet kokios įtakos tiriamojo nuomonei, anketos paliktos jam, paprašius užpildyti vienam, nuoširdžiai, nesikonsultuojant su kitais asmenimis, arba tyrimo dalyviais. Jei asmeniui sunku pačiam užpildyti anketą dėl tam tikrų priežasčių, pasiūlyta pagalba – perskaitomi klausimai garsiai, pasitikslinama, ar tiriamasis suprato klausimą, tada prašoma pasirinkti jam tinkamiausią atsakymo variantą, kurį pažymi gydytoja rezidentė. Paprašyta, kad užpildytą anketą tiriamasis paliktų palatoje, jeigu gydytoja rezidentė pati neužeis pasiimti. Laiko tarpas, per kurį privaloma užpildyti anketą, nustatytas nebuvo, tiriamasis tą padaryti galėjo bet kuriuo jam patogiu savo buvimo naujagimių intensyvios terapijos ar Neonatologijos skyriaus laiku. Anketos surinktos tą pačią ar sekančią dieną. Tyrimo organizavimą sudarė šie etapai:
I etapas:
15 Atlikus mokslinės literatūros šaltinių analizę, sekantis baigiamojo darbo etapas buvo parinkti tinkamą baigiamojo darbo temą galinčią atskleisti tyrimo instrumentą – anketą. Anketa sukurta remiantis 2011 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikų Neonatologijos skyriuje atliktu Almos Gaupšienės tyrimu: “Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikiai” [67] ir individualiai koregavus anketą su darbo vadove (žiūrėti priedas Nr. 1)
III etapas:
Sudarius tyrimo anketą kreiptasi į bioetikos komisiją siekiant gauti raštišką sutikimą atlikti tyrimą. IV etapas:
Šiame etape buvo vykdoma respondentų apklausa LSMU KK NITS ir Neonatologijos skyriuose. V etapas:
Duomenų bazės sukūrimas, anketos klausimų kodavimas, duomenų suvedimas ir apdorojimas. Tyrimo rezultatų analizė ir jų aptarimas.
Išvadų formulavimas.
3.3 Tyrimo etika
Tyrimo atlikimui gautas Bioetikos leidimas (Nr. BEC – MF – 124). Visų tiriamųjų dalyvavimas apklausoje savanoriškas, tyrime dalyvavusių tėvų anonimiškumas ir konfidencialumas buvo užtikrintas, nes tiriamiesiems nereikėjo nurodyti jokių su jų asmenine informacija susijusių duomenų.
3.4 Tyrimo instrumentas
Atlikto tyrimo tipas – kiekybinis. Tyrimo duomenų rinkimui sudaryta anketa, kuri sudaryta remiantis Gaupšienės atliktu tyrimu: “Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikiai” ir individualiai koregavus anketą su darbo vadove (žiūrėti priedas Nr. 1).
16 Socialiniai – demografiniai duomenys (tėvų lytis, amžius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta, šeimyninė padėtis, kūdikio gestacinis amžius, kūdikio amžius nuo gimimo, laikas, praleistas NITS skyriuje (dienomis), valandos praleidžiamos NITS skyriuje): 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9 klausimai. Uždaro tipo klausimai, sugrupuoti į blokus siekiant sužinoti “tėvų požiūrį į šeimą orientuotą
naujagimio priežiūrą NITS skyriuje “, „ su kokiais sunkumais susiduria tėvai, kurių naujagimiai gydomi NITS skyriuje”, “tėvų lūkesčius naujagimio priežiūroje NITS skyriuje”: 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10; 11; 12; 13; 14; 15. Kiekvienas klausimas turi 5 atsakymų variantus. Galimi atsakymų variantai:
1 – tikrai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – tikrai sutinku. Uždaro tipo klausimai siekiant įvertini į šeimą orientuotos naujagimio priežiūros kokybę skyriuje:
16; 17; 18; 19; 20; 21; 22. Kiekvienas klausimas turi 5 atsakymų variantus. Galimi atsakymo variantai:
1 – nepatenkinamai, 2 – patenkinamai, 3 – gerai, 4 – labai gerai, 5 – puikiai.
3.5 Statistinė analizė
17
4. REZULTATAI
4.1 Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika
Tyrime dalyvavo 20 tėvų, kurių naujagimiai bent 5 dienas gydomi NITS skyriuje: absoliučiąją dalį sudarė moterys, 20 moterų (100 proc.). Daugiau nei pusė respondentų buvo vyresni kaip 30 metų amžiaus (60,0 proc., n=12). Tyrime dalyvavo po lygiai respondentų, įgijusių pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą (50 proc., n=10) ir aukštesnįjį ar aukštąjį (50 proc., n=10). Dauguma respondentų gyvena mieste (85 proc., n=17), santuokoje (65 proc., n=13).
1 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodinaminė charakteristika (N=20)
Kintamasis N = 201 Amžius 30.8 (6.9) Išsilavinimas Pradinis 0 (0%) Pagrindinis 2 (10%) Vidurinis / profesinis 8 (40%)
Aukštesnysis / Aukštasis neuniversitetinis 2 (10%)
Aukštasis 8 (40%) Gyvenamoji vieta Kaimas 3 (15%) Miestas / Miestelis 17 (85%) Šeimyninė padėtis Partnerystė 7 (35%) Santuoka 13 (65%) Vieniša 0 (0%)
Gestacinis amžius (sav.) 31.1 (5.0) Naujagimio amžius (paros) 23 (21) Laikas NITS skyriuje (dienos) 22 (20) Kiek praleidžia su kūdikiu (valandos) 5.90 (4.64)
18 1. Apklausos apibendrinimas
Klausimas: Išsilavinimas
“2 (10%) respondentės nurodė, jog turi pagrindinį išsilavinimą, 8 (40%) respondentės nurodė, jog turi vidurinį / profesinį, 2 (10%) respondentės nurodė, jog turi aukštesnyjį / aukštąjį neuniversitetinį, 8 (40%) respondentės nurodė, jog turi aukštąjį išsilavinimą”
Klausimas: Gyvenamoji vieta
19 Klausimas: Šeimyninė padėtis
“7 (35%) respondentės nurodė, jog jos partnerystėje, 13 (65%) respondentės nurodė, jog yra santuokoje” 2 lentelė. Tėvų požiūris į šeimą orientuotą naujagimio priežiūrą NITS skyriuje, patiriami sunkumai ir lūkesčiai. Klausimas Nei sutinka, nei nesutink a Nesutink a Sutinka Tikrai nesutink a Tikrai sutinka
1. Manote, jog jūsų buvimas šalia kūdikio padeda jam greičiau sveikti. 5.00% (1) 5.00% (1) 35.00% (7) 5.00% (1) 50.00% (10) 2. Manote, jog naujagimio slaugoje
jaučiates pavargusi. 35.00% (7) 10.00% (2) 40.00% (8) 10.00% (2) 5.00% (1) 3. Manote, jog naujagimio slaugoje
jaučiates svarbi. 10.00% (2) 5.00% (1) 55.00% (11) 0.00% (0) 30.00% (6) 4. Manote, jog skyriuje suteikiamos
visos sąlygos motinai būti šalia naujagimio 24 valandas per parą.
35.00% (7) 5.00% (1) 30.00% (6) 5.00% (1) 25.00% (5) 5. Manote, jog svarbu, kad gydymo
įstaigoje būtų skatinama motinai būti su neišnešiotu naujagimiu 24 valandų per parą.
20.00%
20 Klausimas Nei sutinka, nei nesutink a Nesutink a Sutinka Tikrai nesutink a Tikrai sutinka
6. Manote, kad jums buvo suteikta išsami informacija apie naujagimio būklę, taikomą gydymą.
10.00%
(2) 0.00% (0) 40.00% (8) 0.00% (0) 50.00% (10) 7. Manote, kad tėvai turėtų gauti
išsamią informaciją apie naujagimio būklę, taikomą gydymą
0.00%
(0) 0.00% (0) 5.00% (1) 0.00% (0) 95.00% (19) 8. Manote, kad tėvai turėtų kuo
greičiau sužinoti apie pasikeitusią naujagimio būklę.
5.00%
(1) 0.00% (0) 25.00% (5) 0.00% (0) 70.00% (14) 9. Manote, kad tėvams yra svarbi
galimybė gauti palaikyti ar priglausti naujagimį savo rankose, kai tik leidžia naujagimio būklė.
0.00% (0) 0.00% (0) 30.00% (6) 0.00% (0) 70.00% (14) 10. Manote, kad tėvams svarbu
gauti psichologinę paramą iš gydytojo.
15.00%
(3) 0.00% (0) 25.00% (5) 0.00% (0) 60.00% (12) 11. Manote, kad tėvams svarbu
gauti psichologinę paramą iš psichologo.
40.00%
(8) 0.00% (0) 20.00% (4) 0.00% (0) 40.00% (8) 12. Manote, kad tėvams svarbu
gauti psichologinę paramą iš slaugytojos. 20.00% (4) 0.00% (0) 25.00% (5) 0.00% (0) 55.00% (11) 13. Manote, kad tėvams svarbu
kiekvieną dieną pasikalbėti su naujagimį gydančiu gydytoju.
5.00% (1) 5.00% (1) 25.00% (5) 0.00% (0) 65.00% (13) 14. Manote, kad tėvams svarbu
matyti kaip personalas užtikrina naujagimiui komfortą. 5.00% (1) 0.00% (0) 20.00% (4) 0.00% (0) 75.00% (15) 15. Manote, kad tėvams svarbu
skyriuje lankyti psichologinės paramos grupeles, kuriose būtų kitų naujagimių tėvų.
50.00%
21 Klausimas: Manote, jog svarbu, kad gydymo įstaigoje būtų skatinama motinai būti su neišnešiotu naujagimiu 24 valandų per parą.
“5 (25%) respondentės nurodė, jog nesutinka, 4 (20%) respondentės nurodė, jog nei sutinka, nei nesutinka, 7 (35%) respondentės nurodė, jog sutinka, 4 (20%) respondentės nurodė, jog tikrai sutinka”
Klausimas: Manote, jog jūsų buvimas šalia kūdikio padeda jam greičiau sveikti.
22 Klausimas: Manote, jog skyriuje suteikiamos visos sąlygos motinai būti šalia naujagimio 24 valandas per parą.
“1 (5%) respondentės nurodė, jog tikrai nesutinka, 1 (5%) respondentės nurodė, jog nesutinka, 7 (35%) respondentės nurodė, jog nei sutinka, nei nesutinka, 6 (30%) respondentės nurodė, jog sutinka, 5 (25%) respondentės nurodė, jog tikrai sutinka”
Klausimas: Manote, jog naujagimio slaugoje jaučiatės svarbi.
23 Klausimas: Manote, jog naujagimio slaugoje jaučiatės pavargusi.
“2 (10%) respondentės nurodė, jog tikrai nesutinka, 2 (10%) respondentės nurodė, jog nesutinka, 7 (35%) respondentės nurodė, jog nei sutinka, nei nesutinka, 8 (40%) respondentės nurodė, jog sutinka, 1 (5%) respondentės nurodė, jog tikrai sutinka”
Klausimas: Manote, kad tėvai turėtų gauti išsamią informaciją apie naujagimio būklę, taikomą gy-dymą
24 Klausimas: Manote, kad jums buvo suteikta išsami informacija apie naujagimio būklę, taikomą gy-dymą.
“2 (10%) respondentės nurodė, jog nei sutinka, nei nesutinka, 8 (40%) respondentės nurodė, jog sutinka, 10 (50%) respondentės nurodė, jog tikrai sutinka”
Klausimas: Manote, kad tėvai turėtų kuo greičiau sužinoti apie pasikeitusią naujagimio būklę.
25 Klausimas: Manote, kad tėvams svarbu kiekvieną dieną pasikalbėti su naujagimį gydančiu gydytoju.
“1 (5%) respondentės nurodė, jog nesutinka, 1 (5%) respondentės nurodė, jog nei sutinka, nei nesutinka, 5 (25%) respondentės nurodė, jog sutinka, 13 (65%) respondentės nurodė, jog tikrai sutinka”
Klausimas: Manote, kad tėvams yra svarbi galimybė gauti palaikyti ar priglausti naujagimį savo ran-kose, kai tik leidžia naujagimio būklė.
26 Klausimas: Manote, kad tėvams svarbu matyti kaip personalas užtikrina naujagimiui komfortą.
“1 (5%) respondentės nurodė, jog nei sutinka, nei nesutinka, 4 (20%) respondentės nurodė, jog sutinka, 15 (75%) respondentės nurodė, jog tikrai sutinka”
Klausimas: Manote, kad tėvams svarbu gauti psichologinę paramą iš gydytojo.
27 Klausimas: Manote, kad tėvams svarbu gauti psichologinę paramą iš slaugytojos.
“4 (20%) respondentės nurodė, jog nei sutinka, nei nesutinka, 5 (25%) respondentės nurodė, jog sutinka, 11 (55%) respondentės nurodė, jog tikrai sutinka”
Klausimas: Manote, kad tėvams svarbu gauti psichologinę paramą iš psichologo.
28 Klausimas: Manote, kad tėvams svarbu skyriuje lankyti psichologinės paramos grupeles, kuriose būtų kitų naujagimių tėvų.
“1 (5%) respondentės nurodė, jog nesutinka, 10 (50%) respondentės nurodė, jog nei sutinka, nei nesutinka, 6 (30%) respondentės nurodė, jog sutinka, 3 (15%) respondentės nurodė, jog tikrai sutinka”
3 lentelė. Į šeimą orientuotos naujagimio priežiūros kokybės vertinimas.
Klausimas Gerai Labai gerai Nepatenkinamai Patenkinamai Puikiai 16. Kaip vertinate informacijos
suteikimo greitį besikeičiant naujagimio būklei? 20.00% (4) 55.00% (11) 0.00% (0) 10.00% (2) 15.00% (3) 17. Kaip vertinate jums suteikiamą
paramą iš gydytojo? 25.00% (5) 35.00% (7) 0.00% (0) 0.00% (0) 40.00% (8) 18. Kaip vertinate jums suteikiamą
paramą iš psichologo?
35.00% (7) 20.00% (4) 10.00% (2) 20.00% (4) 15.00% (3) 19. Kaip vertinate jums suteikiamą
paramą iš slaugytojos? 25.00% (5) 50.00% (10) 0.00% (0) 10.00% (2) 15.00% (3) 20. Kaip vertinate jums suteiktą
galimybę palaikyti ar priglausti naujagimį savo rankose, kai tik leidžia naujagimio būklė?
25.00%
(5) 25.00% (5) 0.00% (0) 5.00% (1) 45.00% (9) 21. Kaip vertinate personalo
29
Klausimas Gerai Labai
gerai
Nepaten kinamai
Patenkin
amai Puikiai 22. Kaip vertinate pokalbius su jūsų
naujagimį gydančiu gydytoju?
15.00% (3) 30.00% (6) 0.00% (0) 0.00% (0) 55.00% (11)
Klausimas: Kaip vertinate informacijos suteikimo greitį besikeičiant naujagimio būklei?
“2 (10%) respondentės įvertino patenkinamai, 4 (20%) respondentės įvertino gerai, 11 (55%) respondentės įvertino labai gerai, 3 (15%) respondentės įvertino puikiai”
Klausimas: Kaip vertinate pokalbius su jūsų naujagimį gydančiu gydytoju?
30 Klausimas: Kaip vertinate jums suteiktą galimybę palaikyti ar priglausti naujagimį savo rankose, kai tik leidžia naujagimio būklė?
“1 (5%) respondentės įvertino patenkinamai, 5 (25%) respondentės įvertino gerai, 5 (25%) respondentės įvertino labai gerai, 9 (45%) respondentės įvertino puikiai”
Klausimas: Kaip vertinate personalo suteikiamą komfortą jūsų naujgimiui?
31 Klausimas: Kaip vertinate jums suteikiamą paramą iš gydytojo?
“5 (25%) respondentės įvertino gerai, 7 (35%) respondentės įvertino labai gerai, 8 (40%) respondentės įvertino puikiai”
Klausimas: Kaip vertinate jums suteikiamą paramą iš slaugytojos?
32 Klausimas: Kaip vertinate jums suteikiamą paramą iš psichologo?
“2 (10%) respondentės įvertino nepatenkinamai, 4 (20%) respondentės įvertino patenkinamai, 7 (35%) respondentės įvertino gerai, 4 (20%) respondentės įvertino labai gerai, 3 (15%) respondentės įvertino puikiai”
33
5. REZULTATŲ APTARIMAS
Atliktame tyrime buvo analizuojamas tėvų požiūris į šeimą orientuotą naujagimio priežiūrą NITS skyriuje. Siekta nustatyti tėvų, kurių naujagimiai gimė neišnešioti ir bent 5 paras buvo gydomi skyriuje, lūkesčius bei patiriamus sunkumus.
Vienas iš pagrindinių į šeimą orientuotos naujagimio priežiūros principų yra užtikrinti, kad šeima galėtų kuo daugiau laiko praleisti su naujagimiu. Pace C. ir kitų bendraautorių atliktame tyrime paaiškėjo, kad tėvai, dėl nuolatinių išsiskyrimų su savo naujagimių patiria didžiulį stresą ir nerimą, [28] dėl to svarbu sudaryti sąlygas tėvams, kad išsiskyrimai su kūdikiu būtų kuo trumpesni. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad tėvams yra svarbu, jog NITS skyriuje būtų ne tik sudaromos sąlygos kuo daugiau laiko praleisti su kūdikiu, bet ir būtų skatinama tai daryti.
Supratimas apie tėvų patirtį ir lūkesčius NITS skyriuje gali padėti plėtoti į šeimą orientuotą naujagimio priežiūrą. Cockcroft S. atliktas tyrimas parodė, kad svarbiausi tėvų poreikiai yra įsitraukimas į kūdikio priežiūrą, abipusis bendravimas su medicinos personalu, geras informacijos teikimas ir jautrus bei emocinis palaikymas [6]. Mūsų atliktas tyrimas taip pat parodė, jog tėvams labai svarbu kiekvieną dieną pasikalbėti su gydančiuoju gydytoju ir gauti išsamią informaciją apie naujagimį, pasikeitusią jo būklę, taikomą gydymą. Tuo pačiu tėvams svarbu gauti psichologinę paramą iš gydytojo, slaugytojos ir psichologo. Visos tyrime dalyvavusios motinos atžymėjo, kad vieni iš svarbiausių poreikių yra turėti galimybę priglausti kūdikį savo rankose, kai tik leidžia jo būklė ir matyti, jog medicinos personalas užtikrina naujagimiui komfortą.
Nepaisant to, jog į šeimą orientuota naujagimio priežiūra vystoma jau daugybė metų, siekiant tėvus įtraukti į kūdikio gydymą, teikiant tiek emocinę, tiek psichologinę paramą, tėvai patiria didžiulį stresą [2]. Tėvai daugybę valandų praleidžia NITS, jausdami psichologinį ir fizinį atsiskyrimą nuo kūdikio, sutrikdoma kasdienė veikla ir rutina [4]. Atliktame tyrime paaiškėjo, jog didžioji dalis moterų naujagimio slaugoje jaučiasi svarbios, bet tuo pačiu ir pavargusios.
34
6. IŠVADOS
1. Pagrindiniai į šeimą orientuotos naujagimio priežiūros, gydomų NITS skyriuje principai yra sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas su kūdikio tėvais, siekiant suteikti sąlygas tėvams įsitraukti į naujagimio priežiūrą, integruojant šeimos narius į sprendimų priėmimo procesus, tuo pačiu palaikant jų poreikius, bei skatinant kuo daugiau laiko praleisti su kūdikiu.
2. Motinos naujagimio priežiūroje patiria daug sunkumų, tokių kaip didelis stresas, bejėgiškumo jausmas, dėl to, jog negali pasirūpinti naujagimiu taip, kaip jiems norėtųsi. Tuo pačiu sutrikdyta kasdienė veikla. Nuolat jaučiamas psichologinis ir fizinis atsiskyrimas nuo kūdikio, nerimas, pyktis, sumišimas, nuovargis.
3. Motinų nuomone yra svarbu, jog NITS skyriuje būtų ne tik sudaromos sąlygos kuo daugiau laiko praleisti su kūdikiu, bet ir būtų skatinama tai daryti, taip plėtojant į šeimą orientuotą naujagimio priežiūrą.
4. Vertinant motinų lūkesčius buvo nustatyta, jog svarbiausi poreikiai yra įsitraukimas į kūdikio priežiūrą, nuolatinis komunikavimas su medicinos personalu apie pasikeitusią naujagimio būklę, taikomą gydymą, fizinis kontaktas su kūdikiu bei emocinė ir psichologinė parama.
35
7. LITERATŪROS ŠALTINIAI
1. Soni, R., & Tscherning, C. (2021). Family-centred and developmental care on the neonatal unit. Pa-ediatrics and Child Health, 31(1), 18–23.
2. D. Al Maghaireh, K. Abdullah, C. Chan, C. Piaw, M. Al Kawafha Systematic review of qualitative studies exploring parental experiences in the neonatal intensive care unit Journal of Clinical Nursing, 25 (19/20) (2016), pp. 2745-2756,
3. Goldberg S DiVitto B (2005) Parenting children born preterm. Handbook of Parenting 1, 329–354. 4. Montirosso R, Provenzi L, Calciolari G Borgatti R and NEO-ACQUA Study Group (2011)
Measu-ring maternal stress and perceived support in 25 Italian NICUs. Acta Paediatrica 101, 136–142. 5. Müller-Nix C Ansermet F (2009) Prematurity, risk and protective factors. In Zeanah C.,
edi-tors, Handbook of infant mental health. New York: Guilford Press.
6. Cockcroft S. How can family centred care be improved to meet the needs of parents with a premature baby in neonatal intensive care? J Neonatal Nurs. 2012;18:105–110. doi: 10.1016/j.jnn.2011.07.008.
7. Craig, J. W., Glick, C., Phillips, R., Hall, S. L., Smith, J., & Browne, J. (2015). Recommendations for involving the family in developmental care of the NICU baby. Journal of Perinatology: Official Journal of the California Perinatal Association, 35 Suppl 1(S1), S5-8.
8. Redshaw M, Hamilton E (2009) Family-centred care? Facilities, information and support for parents in UK neonatal units. NPEU, on behalf of POPPY Project Research Team.
9. Lothian, J. A. (1999). Maternal-infant attachment, naturally. The Journal of Perinatal Edu-cation, 8(4), viii–xi.
10. M.H. Klaus, B.S. Jerauld, N.C. Kreger, W. McAlpine, M. Steffa, J.H. Kenne Maternal attachment. Importance of the first post-partum days The New England Journal of Medicine, 286 (1972), pp. 460-463
11. E.R. Moore, N. Bergman, G.C. Anderson, N. Medley Early skin-to-skin contact for mothers and their healthy newborn infants Cochrane Database of Systematic Reviews, 11 (2016), Ar-ticle CD003519
36 13. Anderzén-Carlsson, A., Lamy, Z. C., & Eriksson, M. (2014). Parental experiences of providing
skin-to-skin care to their newborn infant--part 1: a qualitative systematic review. International Journal of Qualitative Studies on Health and Well-Being, 9(1), 24906.
14. L. Davis, H. Mohay, H. Edwards Mothers’ involvement in caring for their premature infants: an his-torical overview Journal of Advanced Nursing, 42 (2003), pp. 578-586
15. G. Mikkelsen, K. Fredriksen Family-centred care of children in hospital – a concept analysis Journal of Advanced Nursing, 67 (2011), pp. 1152-1162
16. Feeley, N., Genest, C., Niela-Vilén, H. et al. Parents and nurses balancing parent-infant closeness and separation: a qualitative study of NICU nurses’ perceptions. BMC Pediatr 16, 134 (2016). https://doi.org/10.1186/s12887-016-0663-1
17. H.M. Obeidat, E.A. Bond, L.C. Callister The parental experience of having an infant in the newborn intensive care unit The Journal of Perinatal Education, 18 (2009), pp. 23-29
18. K. Geetanjli, M. Vatsa, V.K Paul, M. Mehta, M. Srinivas Loss and grief response and persived ne-eds of parents with the experience of having their newborn in at neonatal care units Internetional Journal of Nursing Education, 4 (2012), pp. 111-116
19. H. Heidari, M. Hasanpour, M. Fooladi The experiences of parents with infants in Neonatal Intensive Care Unit Iranian Journal of Nursing and Midwifery Research, 18 (2013), pp. 208-213
20. L. Sikorova, J. Kucova The needs of mothers to newborns hospitalised in intensive care units Bio-medical Papers, 156 (2012), pp. 330-336 The Medical Faculty of the University Palacky Olomouc, Czech Republic
21. F. Aliabadi, M. Kamali, L. Borimnejad, et al. Supporting-emotional needs of Iranian parents with premature infants admitted to Neonatal Intensive Care Units Medical Journal of the Islamic Republic of Iran, 28 (2014), p. 53 eCollection 2014
22. S. Shorey, He H.G., E. Morelius Skin-to-skin contact by fathers and the impact on infant and pater-nal outcomes: an integrative review Midwifery, 40 (2016), pp. 207-217
23. H. Sisson, C. Jones, R. Williams, L. Lachanudis Metaethnographic synthesis of fathers´ experien-ces of the neonatal intensive care unit environment during hospitalization of their premature infants Journal of Obstetric, Gynecologic & Neonatal Nursing, 44 (2015), pp. 471-480
37 25. Flacking, R., Thomson, G. & Axelin, A. Pathways to emotional closeness in neonatal units – a
cross-national qualitative study. BMC Pregnancy Childbirth 16, 170 (2016). https://doi.org/10.1186/s12884-016-0955-3
26. Y.T. Blomqvist, L. Frölund, C. Rubertsson, K.H. Nyqvist Provision of Kangaroo mother care: supportive factors and barriers perceived by parents Scandinavian Journal of Caring Scien-ces, 27 (2013), pp. 345-353
27. Brown, L. (2013). ClinicalKey. Journal of the Medical Library Association: JMLA, 101(4), 342– 343.
28. Pace C., Spittle A., Molesworth C.M., et. al.: Evolution of depression and anxiety symptoms in mothers and fathers of very infants born preterm during the newborn period – a longitudinal study. JAMA Pediatr. 2016; 170: pp. 863-870.
29. H.M. Obeidat, E.A. Bond, L.C. Callister The parental experience of having an infant in the newborn intensive care unit Journal of Perinatal Education, 18 (2009), pp. 23-29
30. D. Holditch-Davis, M.S. Miles, M.A. Weaver, B. Black, L. Beeber, S. Thoyre, S. Engelke Patterns of distress in African-American mothers of preterm infants Journal of Developmental and Behavio-ral Pediatrics, 30 (2009), pp. 193-205
31. K. Treyvaud Parent and family outcomes following very preterm or very low birth weight birth: A review Seminars in Fetal and Neonatal Medicine, 19 (2014), pp. 131-135
32. M. Boykova, C. Kenner Transition from hospital to home for parents of preterm infants Journal of Perinatal and Neonatal Nursing, 26 (2012), pp. 81-87
33. Al Maghaireh D.F., Abdullah K.L., Chan C.M., Piaw C.Y., Al Kawafha M.M.: Systematic review of qualitative studies exploring parental experiences in the Neonatal Intensive Care Unit. J. Clin. Nurs. 2016; 25: pp. 2745-2756.
34. K. Loewenstein, J. Barroso, S. Phillips The experiences of parents in the neonatal intensive care u-nit: An integrative review of qualitative studies within the transactional model of stress and coping The Journal of Perinatal & Neonatal Nursing, 33 (4) (2019), pp. 340-349
35. A.N. Manning The NICU experience: How does it affect the parents’ relationship? Journal of Peri-natal and NeoPeri-natal Nursing, 26 (4) (2012), pp. 353-357 quiz p 358–359
38 37. Guillaume, S., Michelin, N., Amrani, E. et al. Parents’ expectations of staff in the early bonding process with their premature babies in the intensive care setting: a qualitative multicenter study with 60 parents. BMC Pediatr 13, 18 (2013). https://doi.org/10.1186/1471-2431-13-18
38. Sullivan R., Perry R., Sloan A., Kleinhaus K., Burtchen N.: Infant bonding and attachment to the caregiver: insights from basic and clinical science. Clin Perinatol 2011; 38: pp. 643-655.
39. Filippa M., Devouche E., Arioni C., Imberty M., Gratier M.: Live maternal speech and singing have beneficial effects on hospitalized preterm infants. Acta Paediatr 2013; 102: pp. 1017-1020.
40. Picciolini O., Porro M., Meazza A., Gianni M.L., Rivoli C., Lucco G., et. al.: Early exposure to maternal voice: effects on preterm infants development. Early Hum Dev 2014; 90: pp. 287-292. 41. Doheny L., Hurwitz S., Insoft R., Ringer S., Lahav A.: Exposure to biological maternal sounds
imp-roves cardiorespiratory regulation in extremely preterm infants. J Matern Fetal Neonatal Med 2012; 25: pp. 1591-1594.
42. Yildiz A., Arikan D., Gozum S., Tastekin A., Budancamanak I.: The effect of the odor of breast milk on the time needed for transition from gavage to total oral feeding in preterm infants. J Nurs Scho-larsh 2011; 43: pp. 265-273.
43. Brummelte S., Grunau R.E., Chau V., Poskitt K.J., Brant R., Vinall J., et. al.: Procedural pain and brain development in premature newborns. Ann Neurol 2012; 71: pp. 385-396.
44. Grunau R.E.: Neonatal pain in very preterm infants: long-term effects on brain, neurodevelopment and pain reactivity. Rambam Maimonides Med J 2013; 4: pp. e0025.
45. Chau V., Brant R., Poskitt K.J., Tam E.W., Synnes A., Miller S.P.: Postnatal infection is associated with widespread abnormalities of brain development in premature newborns. Pediatr Res 2012; 71: pp. 274-279.
46. Morag I., Ohlsson A.: Cycled light in the intensive care unit for preterm and low birth weight infants. Cochrane Database Syst Rev 2013; 8: [CD006982]
47. Lasky R.E., Williams A.L.: Noise and light exposures for extremely low birth weight newborns during their stay in the neonatal intensive care unit. Pediatrics 2009; 123: pp. 540-546.
39 49. Chidambaram A.G., Manjula S., Adhisivam B., Bhat B.V.: Effect of Kangaroo mother care in
redu-cing pain due to heel prick among preterm neonates: a crossover trial. J Matern Fetal Neonatal Med 2014; 27: pp. 488-490.
50. Herrington C.J., Chiodo L.M.: Human touch effectively and safely reduces pain in the newborn intensive care unit. Pain Manag Nurs 2014; 15: pp. 107-115.
51. Din L., Pillai R.R., Gordner S.: Brief report: maternal emotional availability and infant pain-related distress. J Pediatr Psychol 2009; 34: pp. 722-726.
52. Bhutta Z.A., Khan I., Salat S., Raza F., Ara H.: Reducing length of stay in hospital for very low birthweight infants by involving mothers in a stepdown unit: an experience from Karachi (Pakistan). BMJ 2004; 329: pp. 1151-1155.
53. Latva R., Lehtonen L., Salmelin R.K., Tamminen T.: Visiting less than every day: a marker for later behavioral problems in Finnish preterm infants. Arch Pediatr Adolesc Med 2004; 158: pp. 1153-1157.
54. Forcada-Guex, M., Pierrehumbert, B., Borghini, A., Moessinger, A., & Muller-Nix, C. (2006). Early dyadic patterns of mother-infant interactions and outcomes of prematurity at 18 months. Pediat-rics, 118(1), e107-14.
55. Jean A.D., Stack D.M.: Full-term and very-low-birth-weight preterm infants' self-regulating beha-viors during a still-face interaction: influences of maternal touch. Infant Behav Dev 2012; 35: pp. 779-791.
56. Moore G.A., Hill-Soderlund A.L., Propper C.B., Calkins S.D., Mills-Koonce W.R., Cox M.J.: Mother–infant vagal regulation in the face-to-face still-face paradigm is moderated by maternal sen-sitivity. Child Dev 2009; 80: pp. 209-223.
57. Brown, L. (2013). ClinicalKey. Journal of the Medical Library Association: JMLA, 101(4), 342– 343.
40 59. Craig J . The Neonatal Intensive Care Unit (NICU): Self-Efficacy of caregiving and the lived experience of parents post-NICU discharge. Dissertation-Fielding Graduate University, Santa Bar-bara, CA, 2015.
60. Gooding JS, Cooper LG, Blaine AI, et. al.: Family support and family-centered care in the neonatal intensive care unit: origins, advances, impact. Semin Perinatol 2011; 35: pp. 20-28.
61. Committee on Hospital Care, Institute for Patient- and Family-Centered Care : Patient- and family-centered care and the pediatrician's role. Pediatrics 2012; 129: pp. 394-404.
62. Hall SL, Hynan MT, Phillips R, et. al.: The neonatal intensive parenting unit: an introduction. J Perinatol 2017; 37: pp. 1259-1264.
63. Lee S.K., O'Brien K.: Parents as primary caregivers in the neonatal intensive care unit. CMAJ 2014; 186: pp. 845-847.
64. Lopez G.L., Anderson K.H., Feutchinger J.: Transition of premature infants from hospital to home life. Neonatal Netw 2012; 31: pp. 207-214.
65. Johnson S., Ring W., Anderson P., Marlow N.: . Arch Dis Child 2005; 90: pp. 909-915.
66. MacDonell K., Christie K., Robson K., Pytlik K., Lee S.K., O'Brien K.: Implementing family-integ-rated care in the NICU: engaging veteran parents in program design and delivery. Adv Neonatal Care 2013; 13: pp. 262-269.
41
8. PRIEDAI
Anketa
Kviečiame dalyvauti tyrime, kuriame bus tiriamas tėvų požiūris į šeimą orientuotą naujagimio priežiūrą NITS skyriuje. Anketa yra anoniminė vardo ir pavardės žymėti nereikia. Apibraukite ar įrašykite jums tinkamą variantą.
1. Jūsų lytis : 1) Moteris 2) Vyras
2. Jūsų amžius metais ………….(įrašykite)
3. Jūsų išsilavinimas: 1) Pradinis 2) Pagrindinis
3) Vidurinis / Profesinis
4) Aukštesnysis / Aukštasis neuniversitetinis 5) Aukštasis 4. Gyvenamoji vieta: 1) Kaimas 2) Miestas / Miestelis 5. Šeimyninė padėtis: 1) Partnerystė 2) Santuoka 3) Vieniša/ -as
6. Gestacinis amžius savaitėmis ………….( įrašykite)
42 8. Kiek laiko estate NITS skyriuje?... (nurodykite dienomis)
9. Kiek vidutiniškai laiko praleidžiate su naujagimiu per 24 valandas? ………..(įrašykite)
Perskaitę klausimus apibraukite tik vieną skaičių: 1- jei visiškai nesutinkate, 2- jei nesutinkate, 3- jei nei sutinkate, nei nesutinkate, 4- jei sutinkate, 5- jei tikrai sutinkate.
Klausimai Tikrai
nesutinku Nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku
Sutinku Tikrai sutinku
1. Manote, jog svarbu, kad gydymo įstaigoje būtų skatinama motinai būti su neišnešiotu naujagimiu 24 valandų per parą.
1 2 3 4 5
2. Manote, jog jūsų buvimas šalia kūdikio padeda jam greičiau sveikti.
1 2 3 4 5
3. Manote, jog skyriuje suteikiamos visos sąlygos motinai būti šalia naujagimio 24 valandas per parą.
1 2 3 4 5
4. Manote, jog naujagimio
slaugoje jaučiates svarbi. 1 2 3 4 5
5. Manote,jog naujagimio slaugoje jaučiates pavargusi.
1 2 3 4 5
6. Manote, kad tėvai turėtų gauti išsamią informaciją apie naujagimio būklę, taikomą gydymą
1 2 3 4 5
7. Manote, kad jums buvo suteikta išsami informacija apie naujagimio būklę, taikomą gydymą.
43 8. Manote, kad tėvai turėtų kuo
greičiau sužinoti apie pasikeitusią naujagimio būklę.
1 2 3 4 5
9. Manote, kad tėvams svarbu kiekvieną dieną pasikalbėti su naujagimį gydančiu gydytoju.
1 2 3 4 5
10. Manote, kad tėvams yra svarbi galimybė gauti palaikyti ar priglausti naujagimį savo rankose, kai tik leidžia naujagimio būklė.
1 2 3 4 5
11. Manote, kad tėvams svarbu matyti kaip personalas užtikrina naujagimiui komfortą.
1 2 3 4 5
12. Manote, kad tėvams svarbu gauti psichologinę paramą iš gydytojo.
1 2 3 4 5
13. Manote, kad tėvams svarbu gauti psichologinę paramą iš slaugytojos.
1 2 3 4 5
14. Manote, kad tėvams svarbu gauti psichologinę paramą iš psichologo.
1 2 3 4 5
15. Manote, kad tėvams svarbu skyriuje lankyti psichologinės paramos grupeles, kuriose būtų kitų naujagimių tėvų.
44 Perskaitę klausimus apibraukite tik vieną skaičių: 1- jei vertinate nepatenkinamai, 2- jei vertinate patenkinamai, 3- jei vertinate gerai, 4- jei vertinate labai gerai, 5- jei vertinate puikiai.
16. Kaip vertinate informacijos suteikimo greitį besikeičiant naujagimio būklei?
1 2 3 4 5
17. Kaip vertinate pokalbius su jūsų naujagimį gydančiu gydytoju?
1 2 3 4 5
18. Kaip vertinate jums suteiktą galimybę palaikyti ar priglausti naujagimį savo rankose, kai tik leidžia naujagimio būklė?
1 2 3 4 5
19. Kaip vertinate personalo suteikiamą komfortą jūsų naujgimiui?
1 2 3 4 5
20. Kaip vertinate jums suteikiamą paramą iš gydytojo?
1 2 3 4 5
21. Kaip vertinate jums suteikiamą paramą iš slaugytojos?
1 2 3 4 5
22. Kaip vertinate jums suteikiamą paramą iš psichologo?
1 2 3 4 5
