LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

FARMACIJOS FAKULTETAS

KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

ZITA SABULIENĖ

VIRŠKINIMO FERMENTŲ IR KITŲ VIRŠKINIMĄ GERINANČIŲ

PREPARATŲ PASIRINKIMO IR VARTOJIMO YPATUMŲ

TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Prof. dr.Vitalis Briedis

Konsultantas: Asistentė: Kristina Brundzienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

Tvirtinu:

Farmacijos fakulteto dekanė Prof. dr. Ramunė Morkūnienė Data

VIRŠKINIMO FERMENTŲ IR KITŲ VIRŠKINIMĄ GERINANČIŲ

PREPARATŲ PASIRINKIMO IR VARTOJIMO YPATUMŲ

TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Konsultantas Darbo vadovas Kristina Brundzienė Prof. dr. Vitalis Briedis Data Data

Recenzentas Darbą atliko Data Magistrantė Zita Sabulienė Data

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1. Dispepsijos samprata ... 13

1.2. Dispepsijos paplitimas ... 14

1.3. Veiksniai lemiantys virškinimo sistemos sutrikimą ... 15

1.3.1. Su liga susiję veiksniai. ... 15

1.3.2. Su pacientu susiję veiksniai ... 16

1.3.3. Su vaistais susiję veiksniai ... 19

1.4. Galimos rizikos pacientui, savarankiškai gydantis dispepsijos simptomus ... 20

1.5. Vaistininko vaidmuo gydant virškinimo sutrikimus ... 21

1.6. Virškinimo fermentai ir kiti virškinimą gerinantys preparatai Lietuvos visuomenės vaistinėje . 22 1.6.1. Kasos fermentų vartojimo ypatumai ... 23

1.6.2. Augalinių preparatų, skirtų virškinimui gerinti vartojimo ypatumai ... 24

2. TYRIMO METODIKA ... 27 2.1. Tyrimo organizavimas ... 27 2.2. Tyrimo objektas ... 27 2.3. Tiriamųjų atranka ... 27 2.4. Tyrimo metodai ... 28 2.5. Duomenų analizė ... 28

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 29

3.2. Dispepsijos simptomų pasireiškimo dažniai... 30

3.3. Veiksniai, lemiantys virškinimo sistemos sutrikimą ... 32

3.4. Duomenys apie virškinimo fermentų ir kitų virškinimą gerinančių preparatų pasirinkimo ir vartojimo ypatumus ... 35

3.5. Informacijos šaltiniai, lemiantys virškinimą gerinančių preparatų pasirinkimą ... 41

3.6 Farmacinės paslaugos gavimo dažnių analizė ... 43

SANTRAUKA

Z. Sabulienės magistro baigiamasis darbas: Virškinimo fermentų ir kitų virškinimą gerinančių preparatų pasirinkimo ir vartojimo ypatumų tyrimas. Mokslinis vadovas prof., dr. Vitalis Briedis; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedra. Kaunas, 2019.

Tyrimo tikslas: Ištirti virškinimo fermentų ir kitų virškinimą gerinančių preparatų pasirinkimo ir vartojimo ypatumus tarp visuomenės vaistinės pacientų.

Uždaviniai: 1) Įvertinti gyventojų žinias apie dispepsijos gydymo ir prevencijos galimybes. 2) Nustatyti ir įvertinti informacijos šaltinius, kuriais naudojasi rinkdamiesi virškinimą gerinančius preparatus. 3) Nustatyti dažniausiai perkamus virškinimą gerinančius preparatus. 4) Nustatyti, kokią įtaką virškinimą gerinančių preparatų pasirinkimui turi vaistininkas.

Metodika: Atlikta anketinė apklausa. Tyrimo objektas - Ukmergės visuomenės vaistinės pacientų nuomonė, žinios ir patirtis. Tyrimo dalyviai: Ukmergės visuomenės vaistinės pacientai, kurie pirko virškinimą gerinančius preparatus. Rezultatai pateikiami taikant aprašomosios statistikos metodus.

Tyrimo rezultatai: 84 proc. iš 199 apklaustųjų susiduria su virškinimo sutrikimais. Nustatyta, kad 52 proc. vaistinės pacientų virškinimui gerinti renkasi nereceptinį vaistą, kasos fermentą VP–1 ir 17 proc. respondentų simptomams lengvinti rinkosi augalinį maisto papildą MP–1. Ukmergės visuomenės vaistinės pacientų požiūrį į virškinimą gerinančių preparatų pasirinkimą formuoja sveikatos priežiūros specialistai, 76 proc., gydytojai, 67 proc., lemia vaistininkų patarimai. Nustatyta, kad 19 proc. iš 199 tyrime dalyvavusių apklaustųjų yra svarbi ir reklamine medžiaga, 17 proc. svarbios artimųjų, draugų, šeimos narių rekomendacijos. Nustatyta, kad vaistininkai 72 proc. (n=199) aiškinasi nusiskundimus, pasiūlo virškinimui gerinti preparatus, konsultuoja, kaip teisingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, supažindina 78 proc. su vaistų vartojimo paros dozėmis ir trukme, pasiūlo to pačio poveikio vaistą mažesne kaina.

SUMMARY

Master‘s thesis of Zita Sabulienė. „Analysis of choices and consumption pecularities of digestive enzymes and other digestion improving medicines“. Research leader Prof. Dr. V. Briedis; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Clinical Pharmacy. – Kaunas. 2019.

Aim: Analyse choices and consumption pecularities of digestive enzymes and other digestion improving medicines among the patiets of public pharmacy.

Tasks: 1) To assess population's knowledge of treatment and prevention potential of dyspepsia. 2) To identify and evaluate the sources of information while choosing the digestion improving medicines. 3) To identify the most commonly purchased digestion improving medicines. 4) To determine the extent to which the medical product has an influence on the choice of medicinal products.

Methodology: Questionnaire is performed. The object of the study is the opinion, knowledge and experience of the Ukmergė Public Pharmacy. Participants of the study: the patients of Ukmergė public pharmacies who bought digestive medicines. The results are presented by using descriptive statistics. Results: 84% of 199 surveyed face digestive disorders. It was estimated that 52% of patients choose a non-prescription medicine for digestive medicine, a pancreatic enzyme in VP–1 and 17% of respondents choose herbal food supplements MP–1. The viewpoint of the patients of Ukmergė public pharmacies is determined by. Nealthcare professionals, 76% doctors, 67%, by pharmacists advice. 19 percent of the 199 surveyed respondents were interested in promotion material, 17 percent to recommendations of relatives friends, family members. 72 percent of pharmacists were found to be (n= 199) explanation offering improving, advising on the correct use of medical products administered by a doctor, introducings 78% of the daily doses and duration of medical products, and offering lower cost to the medical product.

PADĖKA

Už pagalbą, bendradarbiavimą, išsakytas pastabas ir pastebėjimus rašant magistro baigiamąjį

SANTRUMPOS

ATC – anatominis terapinis cheminis kodas GERL – gastroezofaginio refliukso liga

MPKV – maisto papildų kompleksas virškinimui MP – 1 maisto papildų kompleksas Gastroval MP – 2 maisto papildų kompleksas Gastroval forte

MP – 3 maisto papildų kompleksas Verdin gastro complexx NRV – nepageidaujama reakcija į vaistą

NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo Ph. Eur.– Europos farmakopėja

PSO – pasaulinė sveikatos organizacija

SĄVOKOS

Augalinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios) medžiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medžiaga(-os), arba augalinis(-iai) ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medžiagos(-ų) ir tokio(-ių) augalinio(-ių) ruošinio(-ių) mišinys [1].

Farmacijos specialistas - vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [1].

Farmacinė paslauga - vaistininko praktika vaistinėje, apimanti išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [1].

Farmacinė rūpyba - gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas [2].

Nepageidaujama reakcija – nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į vaistinį preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato įprastą dozę, skirtą žmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar gydymui arba fiziologinei funkcijai grąžinti, koreguoti ar modifikuoti, arba bet kokią tiriamojo vaistinio preparato dozę [1].

Pakuotės lapelis – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su vaistiniu preparatu. [1]. Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [1].

Savigyda- gyventojo gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais. [2]. Farmacinė rūpyba - gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas [2].

ĮVADAS

Dispepsija – viršutinės pilvo dalies skausmas, diskomfortas. Esant dispepsijai ligonis jaučia ankstyvą sotumo jausmą, pilnumo pojūtį pavalgius, rėmens graužimą, kartų skonį burnoje, pykinimą, gali atsirasti pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas [4, 5]. Suaktyvėjusi dujų veikla sukelia diskomfortą pilve, skrandžio spazmus ar net skausmą [5, 6, 7].

Dažniausia šių simptomų priežastis – virškinimo fermentų trūkumas [5]. Dėl virškinimo fermentų trūkumo sutrinka maisto medžiagų apykaita: baltymų, riebalų, angliavandenių, riebaluose tirpių vitaminų [8, 9].

Pasaulyje dispepsijos sindromo papiltimas svyruoja nuo 7 iki 45 proc. [10]. Pagal Lietuvos statistikos duomenis dispepsijos simptomai pasireiškia kas trečiam gyventojui [11].

Dispepsijos simptomams lengvinti taikomi medikamentiniai ir nemedikamentiniai sprendimo būdai. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas sumažina virškinimo ligų susirgimų riziką [9, 12, 13, 14].

Gydymosi sėkmė priklauso ne tik nuo gydytojo ar vaistininko sprendimo, bet ir nuo paties paciento žinių [15, 16, 17]. PSO savigydą apibūdina, kaip vartotojo apsisprendimą naudoti tam tikrus vaistinius preparatus negalavimams šalinti nepasitarus su gydytoju. Todėl neteisinga diagnozė, ne tiems simptomams vartojami vaistai, galimos vaistų sąveikos, netinkama vaisto dozė gali turėti neigiamą poveikį paciento sveikatos būklei [18]. Esant dispepsijai pacientų savigyda yra rizikinga, nes dispepsijos simptomai gali maskuoti sunkias virškinamojo trakto ligas [6, 19, 20, 21]. Dispepsijos simptomai gali pasireikšti esant šioms ligoms/būklėms: opaligei, gastritui, skrandžio vėžiui, lėtiniam pankreatitui, kasos vėžiui [5, 19, 22].

Vaistininkas lengviausiai pasiekiamas sveikatos priežiūros specialistas, į kurį kreipiasi pacientai, norėdami įsigyti vaistinių preparatų atsiradusiems virškinimo negalavimams šalinti. Vaistininkai, turėdami profesinių žinių, padės pacientui išvengti galimų rizikos veiksnių esant savigydai [15]. Jie teikia visą būtiną informaciją: apie perkamą vaistą, pataria pacientams kaip teisingai bei racionaliai juos vartoti [18]. Svarbu įvertinti esamas ir galimas farmakoterapines problemas [23].

Vaistininkas esant dispepsijos sindromui padės pacientui teisingai pasirinkti tiek virškinimui gerinti preparatus, tiek vartojimo ypatumus.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Ištirti virškinimo fermentų ir kitų virškinimą gerinančių preparatų pasirinkimo ir vartojimo ypatumus tarp visuomenės vaistinės pacientų.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti gyventojų žinias apie dispepsijos gydymo ir prevencijos galimybes.

2. Nustatyti ir įvertinti informacijos šaltinius, kuriais naudojasi rinkdamiesi virškinimą gerinančius preparatus.

3. Nustatyti dažniausiai perkamus virškinimą gerinančius preparatus.

1. MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Dispepsijos samprata

Apibrėžimai

Graikiškai terminas dispepsija reiškia blogą virškinimą. (Graikų kalba dispepsija: ,,dys“ – blogas, ,,pepsis“ – virškinimas) [21]. Dispepsija – dažniausiai naudojamas apibūdinti viršutinės pilvo dalies skausmą ar diskomfortą epigastriume [4, 8, 19].

Virškinimas – tai yra biologinis procesas, per kurį veikiamas fermentų, mechaniškai susmulkinamas maistas iki paprastesnių junginių, kurie geba rezorbuotis. Baltymai iki aminorūgščių, angliavandeniai – iki monosacharidų, riebalai – iki glicerino ir riebiųjų rūgščių. Baltymus skaido proteazė, riebalus – lipazė, angliavandenius – karboanhidrazė [5, 8].

Virškinimo sutrikimas – virškinimo fermentų aktyvumo sumažėjimas. Esant fermentų trūkumui, nevirškinamas maistas. Vartojant iš karto didelį maisto kiekį, persivalgius kasa nespėja gaminti fermentų. Blogai sukramtant, ypač vyresniems žmonėms maistas nesusmulkinamas, seilių amilazė nesiskiria. Kasos fermentų aktyvumas sumažėja jei blogai termiškai apdorotas maistas. Laktozės netoleravimas, sergant kolitu, pankreatitu, gastritu [4, 8, 24].

Simptomai

Dispepsija – viršutinės pilvo dalies skausmas, diskomfortas. Esant diskomfortui ligonis jaučia ankstyvą sotumo jausmą, pilnumo pojūtį pavalgius, pilvo maudimą, rėmens graužimą, kartų skonį burnoje, pykinimą [4, 8, 21].

Sumažėjus virškinimo fermentų aktyvumui, atsiranda įvairūs organizmo negalavimai: pučia pilvą, užkietėja viduriai, gali atsirasti viduriavimas. Suaktyvėjusi dujų veikla sukelia diskomfortą pilve, skrandžio spazmus ar net skausmą [5, 7].

Vidurių užkietėjimas (obstipacija) yra vadinamas retas, sunkus ir nevisavertis tuštinimasis, rečiau nei 3 kartus per savaitę. Nevisavertis- žmogui atrodo, kad ne visai pasituštino ir vėl norisi tęsti šį veiksmą. Vidurių užkietėjimą sukelia netinkama mityba, mažai turinčių skaidulų maisto vartojimas, nepakankamas skysčių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas [28]. Obstipacija būdinga tiek jauniems, tiek vyresniems žmonėms. Jauni žmonės dažnai nevalgo pusryčių, arba valgo mažai skaidulinių medžiagų turinčio maisto. Tuomet nepakankamai išsiskiria kasos sulčių, sumažėja tulžies išsiskyrimas, sulėtėja žarnyno veikla [29]. Vyresni žmonės mažiau juda, daugiau vartoja vaistų, kurie sukelia obstipaciją. Vyresniems žmonėms kasa gamina nepakankamą kiekį fermentų, tuomet maistas nepilnai suskaidomas ir pasisavinimas [14, 25].

Diarėja – viduriavimas skystomis išmatomis. Sukelia įvairios žarnyno infekcijos: virusai, bakterijos, grybeliai, pirmuonys. Esant viduriavimui, ligonis dažnai tuštinimasi, išmatos su gleivėmis ir krauju, skauda, pučia pilvą. Gali pakilti temperatūra. Viduriavimui išvengti reikia naudoti tinkamą geriamąjį vandenį, laikytis sanitarijos, bei higienos reikalavimų. Praeityje daugeliui žmonių dehidratacija ir skysčių netekimas buvo pagrindinės mirčių nuo viduriavimo priežastis. Nors ir gerėja visuomenėje higienos sąlygos, griežtėja maisto užterštumo kontrolė , diarėja kasmet sutrikdo apie 1,7 milijardo gyventojų sveikatą visame pasaulyje [30]. Trūkstant virškinimo fermentams maistas nepilnai suskaidomas, prasideda rūgimo procesas, organizmas stengiasi juo atsikratyti, suaktyveja žarnyno peristaltika, atsiranda žarnyno viduriavimas [24]. Esant žarnyno gleivinės pakenkimui, sumažėja maisto medžiagų pasisavinimas, padidėjus žarnų judrumui atsiranda viduriavimas [4, 27].

1.2. Dispepsijos paplitimas

1.3. Veiksniai lemiantys virškinimo sistemos sutrikimą

1.3.1. Su liga susiję veiksniai.

Dispepsijos simptomai gali pasireikšti esant šioms ligoms/būklėms: opaligei, gastritui, gastroezofaginiam refliuksui (GERL), skrandžio vėžiui, lėtiniam pankreatitui, kasos vėžiui [4, 19, 21]. Opaligė- yra lėtinė liga, kuria sergant periodiškai atsiranda skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės žaizdos. Pacientai jaučia deginantį, griaužiantį skausmą epigastriumo srityje. Pagrindinė opaligės priežastis- Helicobacter pylori yra bakterinė skrandžio infekcija, galinti sukelti uždegimą- gastritą arba opas. Brazilijoje atliktame tyrime pacientams sergantiems opalige, Helicobacter pylori bakterijos panaikinimas turėjo statistiškai reikšmingą poveikį dispepsijos simptomų palengvinimui [32, 32]. Lietuvoje skrandžio ir 12 žarnos opalige serga 11,8 proc. (N=304) gyventojų [33].

Gastritas – tai skrandžio gleivinės uždegimas. Esant lėtiniam uždegimui vystosi gleivinės atrofija, Sumažėja apetitas, atsiranda pilnumo pojūtis skrandyje, pykinimas, nemalonus skonis burnoje, skausmas viršutinėje pilvo dalyje. [19, 21].

GERL sutrinka apatinės stemplės dalies susitraukimai ir to pasekoje, turinys nuolat patenka į stemplę. Atsiranda nemalonus rūgštus skonis burnoje, pilvo pūtimas, riaugėjimas oru, pykinimas, deginantis, graužiantis skausmas už krūtinkaulio. Remiantis Gallup apklausos duomenimis, refliukso simptomus (rėmenį, atpylimą rūgštimi) kartą per mėnesį jaučia net 40 proc. JAV. gyventojų [34]. Ankstyvas skrandžio vėžys dažniausiai nesukelia simptomų. Endoskopuojant dispepsijos sindromą turinčius pacientus, dažniausiai diagnozuojamas išplitęs navikas [35]. Skrandžio vėžys yra labiausiai paplitęs vėžys visame pasaulyje [36]. JAV kasmet diagnozuojama maždaug 22220 pacientų, iš kurių miršta 10 990. Per pastaruosius keletą dešimtmečių visame pasaulyje skrandžio vėžio susirgimų dažnis sumažėjo [36]. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis (2018 m.) Lietuvoje, vyrai skrandžio vėžiu serga dažniau nei moterys. Labiausiai serga šia liga 60-75 metų amžiaus asmenys. Lietuvoje, pagal nacionalinio vėžio instituto duomenis, sergamumas skrandžio vėžiu mažėja.

Labai svarbu dispepsijos sindromą atskirti nuo kitų virškinimo sistemos ligų. Gydantis savarankiškai, gali būti laiku nepastebėtos rimtos virškinimo sistemos ligos. Vartojant ilgą laiką virškinimo fermentus, ar kitus nereceptinius virškinimą gerinačius preparatus, gali būti per vėlai nustatomos gyvybei pavojingos ligos [33]. Pacientai norėdami greitos pagalbos, dėl laiko stokos, ar dėl sudėtingo patekimo pas gydytoją, ar dėl kitokių priežasčių dažniausiai kreipiasi tik pas vaistininką. Vaistininkui labai svarbu įvertinti situaciją, kartais jie yra vieninteliai sveikatos priežiūros specialistai, į kuriuos kreipiasi pacientai, patys nusistatytę diagnozę ir pasirinkdami nereceptinius vaistus [18].

1.3.2. Su pacientu susiję veiksniai

1.3.2.1. Mitybos poveikis

Maisto produktai aprūpina žmogaus organizmą visomis reikalingomis medžiagomis. Valgant mes gaunam baltymų, kurie sudaryti iš aminorūgščių, riebalų, kurie sudaryti iš glicerolio ir sočiųjų, nesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių. Gaunam paprastųjų ir sudėtingųjų angliavandenių [5]. Svarbu yra gauti pakankamą kiekį skaidulinių medžiagų. Skaidulinės medžiagos yra sudėtingi angliavandeniai, jų neskaido virškinamąjame trakte esantys fermentai [9]. Netirpių maistinių skaidulų yra sėlenose, sėmenyse, pilno grūdo duonoje, riešutuose, avižose. Jos išvalo tulžies perteklių žarnyne, pagerina peristaltiką Vartojant skaidulų turintį maistą greitėja riebalų apykaita, šalinamos susikaupusios organizme toksinės medžiagos, greitėja žarnyno peristaltika, ląsteliena užpildo skrandį, greičiau pasireiškia sotumo jausmas, mažiau suvalgom nesveiko maisto, rečiau pasireiškia dispepsijos simptomai [13, 28].

Mokslininkų duomenimis 30 proc. sveikatos priklauso nuo sveikos mitybos [37]. Pagrindinis sveikos mitybos principas – valgyti saikingai, įvairų ir subalansuotą maistą [12]. Rekomenduojama maitintis vadovaujantis sveikos mitybos piramide [26]. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti grūdinės kultūros produktai, vaisiai, daržovės, pakankamas vandens kiekis. Antroje pakopoje – mėsos ir pieno produktai. Piramidės viršūnėje esančių produktų: cukraus, druskos, pyragaičių - turėtume suvartoti mažiausią kiekį. Norint išvengti virškinimo trakto ligų neužtenka sveikai maitintis, svarbi reguliari mityba [12].

pietus ir vakarienę. Pusryčių metu ir pietus reikia suvalgyti daugiau nei du trečdalius paros raciono, o per vakarienei – mažiau nei trečdalį [13]. Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandoms iki miego. Nereguliariai valgantys (kartą ar du kartus per parą) žmonės dažniau suserga virškinimo trakto ligomis. [12]. Retai valgant, kas 6 – 8 valandas, labai išalkstama ir iš karto suvalgoma daug maisto, skrandžio sienelės išsitempia, maistas blogiau susimaišo su sultimis, ilgiau užsibūna skrandyje, pradeda dirginti skrandžio gleivinę. Valgant labai išalkus, blogiau jį sukramtome. Jaučiami dispepsijos simptomai- pilnumo pojūtis, sunkumas skrandyje, skausmas viršutinėje pilvo dalyje [4, 5].

Galima išskirti jauno amžiaus, (studijuojančius) ir senyvo amžiaus žmonių mitybą. 2011 m - 2012 m. Lietuvoje buvo vykdoma apklausa apie mitybos įpročius, bei juos įtakojančius veiksnius. Apklausta 413 LSMU ir 450 VU studentų, nustatyta, kad studentai maitinasi nereguliariai,dažnai užkandžiauja tarp pagrindinių valgymų. Jie renkasi maistą atsižvelgdami į skonines savybes, per mažai valgo daržovių, žuvies produktų, per daug vartoja druskos [38]. Vertinant respondentų nuostatas į asmeninę mitybą, LSMU studentai (33,9 proc.) vertino mitybos įpročius geriau nei VU (24,4 proc.). Ištyrus aukštųjų mokyklų studentų mitybos ypatumus Floridoje, paaiškėjo, kad vidutiniškai per parą respondentai valgė 2,04 karto, o tai rodo, jog kai kurie iš jų praleidžia vieną iš trijų valgymų, tik 43,7 proc. merginų ir 35 proc. vaikinų pusryčiaudavo. Turkijos universitetuose atlikti mitybos įpročių tyrimai parodė panašius rezultatus. Pusryčiai ir pietūs buvo dažniausiai praleidžiami. Šiame tyrime dalyvavusių studentų ne pusryčiavo 47,7 proc, ne pietavo - 25,2 proc., kaip pagrindinį dienos valgymą dauguma paminėjo vakarienę [29].

Vyresniems žmonėms geros sveikatos užtikrinimui svarbus veiksnys yra tinkama mityba [28]. Senėjimas ir kartu vykstantys fiziologiniai pokyčiai turi poveikį virškinimo trakto ligų atsiradimui. Senyvo amžiaus žmonės dėl iškritusių dantų blogiau sukramto maistą, dėl netinkamų protezų.gali atsirasti įvairūs gleivinės pakenkimai, išopėjimai, sutrinka kramtymo ir rijimo procesas Sumažėjusi seilių sekrecija vyksta dėl fiziologinių pokyčių [25]. Sumažėja skrandžio sulčių sekrecija, sutrinka maisto medžiagų adsorbcija, lėčiau iš skrandžio pasišalina maistas, fermentų sekrecija sumažėja, lėtėja žarnyno peristaltika. Vyresniems žmonėms sutrumpėja skonio ir kvapo pojūtis. Seni žmonės dažnai jaučiasi vieniši, psichologiniai veiksniai, nerimas, depresija bloga nuotaika pablogina apetitą [14].

1.3.2.2. Streso poveikis

Žmogui susidūrus su stresiniu faktoriumi, pradeda veikti apsauginės reakcijos – dažniau plaka širdis, pakyla arterinis kraujo spaudimas, išsiplečia vyzdžiai, mažėja skrandžio aktyvumas, didėja jo rūgštingumas. Tuo metu daugiau kraujo tiekiama į smegenis bei raumenis, mažiau krauju aprūpinama oda, inkstai bei vidaus organai. Sumažėjus kraujo kiekiui žarnyne sulėtėja arba sustoja virškinimas, mažėja seilių išsiskyrimas, džiūsta buna [39]. Dėl nuolatinio streso gali išsivysti rimtos virškinamojo trakto ligos: dirgliosios žarnos sindromas, funkciniai tulžies pūslės sutrikimai. Kai smegenys yra veikiamos streso, išsibalansuoja hormonai – organizme padaugėja streso hormono-kortizolio, kuris sutrikdo virškinimo sistemos darbą [39]. Sreso hormonai sustiprindami širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, susilpnina virškinimo sistemos veiklą. Skrandis ir žarnynas mažiau aprūpinamas krauju, sumažėja virškinimo fermentų ir sumažėja skrandžio rūgšties išsiskyrimas. Esant virškinimo fermentų trūkumui atsiranda meteorizmas dėl dujų susikaupimo, viduriavimas dėl žarnyno raumenų spazmo, vidurių užkietėjimas dėl sulėtėjusio virškinimo ir kiti dispepsijai būdingi simptomai: ankstyvas sotumo jausmas, pilnumo pojūtis, viršutinės pilvo dalies skausmas ar diskomfortas epigastriume [4].

1.3.2.3. Mažas fizinis aktyvumas

Tinkamas fizinis aktyvumas gerina savijautą, teigiamai veikia nervinę sistemą, padeda įveikti stresą, reguliuoja virškinimo procesus, padeda išvengti nutukimo bei sumažina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, suaktyvina daug organizmo funkcijų, pagerėja deguonies aprūpinimas audiniams, mažėja cholesterolio ir trigliceridų, mažėja cukraus kiekis [13]. Gerėja virškinimo trakto veikla, dujų susikaupimas mažėja, maistas greičiau pereina į virškinamąjį traktą,viduriai nekietėja [12]. Mažas fizinis aktyvumas siejamas su nutukimo problema. Energijos perteklius virsta riebalais, jie kaupiasi organizme, o fizinė veikla padeda eikvoti kalorijas. Išsivysčiusiose šalyse, visuomenėje daug žmonių dirba sėdimą darbą, į darbą važinėja automobiliais, daug laiko praleidžia žiūrėdami televizorių, naršydami internete. Mažai judant priaugama svorio. Dėl viršsvorio gali sutrikti virškinamojo trakto veikla, dėl fizinio aktyvumo trūkumo ir sutrikusios riebalų apykaitos gali išsivystyti įvairios kepenų ligos [5, 21, 25].

1.3.2.4. Žalingi įpročiai

arterinį kraujospūdį, o jo skilimo produktai toksiškai veikia širdies raumenį, gali sutrikti širdies ritmas [13]. Sistemingai vartojant alkoholinius gėrimus, didėja rizika susirgti ūmiu ar lėtiniu kasos uždegimu, kuriam būdingas skausmas epigastriume, sustiprėja pavalgius ar išgėrus alkoholio. Gali atsirasti pykinimas, vėmimas. Patoginiai pokyčiai segant lėtiniu pankreatitu:difuzinė kasos audinio fibrozė ir parenchimos atrofija, parenchimos cistinės ertmės, baltymų kamščiai, kalcifikatai ir kasos latakų pažaidos [35]. Mažiau aktyvūs fermentai- tripsinas, amilazė ir lipazė.

Lietuvoje buvo atliktas tyrimas: nustatyti alkoholio vartojimo įpročius tarp LSMU ir VU universiteto studentų. Nustatyta, kad visiškai nevartoja alkoholinių gėrimų LSMU 38,5 proc.(N=413) studentų ir VU 23,3 proc. (N=450), 2-3 kartus savaitėje vartoja 5,3 proc. LSMU ir 14 proc. VU studentų. Nemažai studentų pažymėjo vartojantys 2-3 kartus per mėnesį, apie 24,7 proc. LSMU ir 23,8 proc. VU. Apibendrinant tyrimo rezultatus, studentai gana dažnai piknaudžiauja alkoholiu, užkandžiauja nesveiku maistu, nesilaiko sveikos gyvensenos principų. Alkoholio vartojimas neigiamai veikia virškinimo sistemą, didėja rizika susirgti ūminiu arba lėtiniu kasos uždegimu [38, 40].

1.3.3. Su vaistais susiję veiksniai

Pasaulinėje literatūroje aprašomi įvairūs atlikti tyrimai, jog vaistininkų profesinės žinios padeda kovoti su neigiamu polifarmacijos aspektu: šalutiniu vaistų poveikiu, vaistų sąveikomis [42, 43, 44].

1.4. Galimos rizikos pacientui, savarankiškai gydantis dispepsijos simptomus

Savigyda – vaistų įsigyjimas ir naudojimas be gydytojo apžiūros ir paskyrimo, be gydymo stebėjimo, vaistų vartojimas be sveikatos apsaugos specialistų priežiūros [2]. Teigiamai vertinama tik teisinga savigyda. Mažėja sveikatos apsaugos išlaidos, dėl menko, trumpalaikio susirgimo nereikia trukdyti gydytojo. Tačiau pacientai, neturėdami medicininio išsilavinimo, dažnai stokoja žinių, gali klaidingai nusistatyti diagnozę, sumaišyti simptomus, ne pagal indikaciją naudoti dispepsijos simptomams malšinti preparatus, gali vartoti netinkamomis dozėmis, netinkamu metu, netinkama trukmė. Jiems trūksta žinių apie nepageidaujamą vaistų poveikį, ką daryti, jei tai įvyks. Galima rizika, jei pacientai naudos kelių gydytojų paskirtus virškinimui gerinti vaistus, galimas šalutinio poveikio pasireiškimas dėl vaistų sąveikos [20]. Perdozavimo tikimybė, jei bus naudojami tos pačios grupės vaistai. Pacientai, linkę gydytis savarankiškai, mėgsta kaupti vaistus namų vaistinėlėje. Netinkamai laikomi, pasenę vaistai gali nepadėti, bet pakenkti [15, 18 ].

Esant savigydai, pacientai norėdami greičiau pasveikti kartais vartoja kelis vaistinius preparatus tam pačiam virškinimo sutrikimui šalinti, tai yra rizikinga, padidėja tikimybė nepageidaujamo poveikio pasireiškimui. Vartojant kelis augalinius maisto papildus, tų pačių veikliųjų medžiagų padidėja perdozavimo tikimybė [43].

1.5. Vaistininko vaidmuo gydant virškinimo sutrikimus

Vaistininkas yra ne tik vaistų pardavėjas, jis sprendžia su vaistiniais preparatais ir maisto papildais virškinimui gerinti susijusias problemas. Esant didelei nereceptinių virškinimo fermentų ir kitų virškinimą gerinančių preparatų pasiūlai farmacijos specialistai padės pacientui pasirinkti tinkamą vaistą palengvinti nesunkius, atsiradusius virškinimo sutrikimo negalavimus. Esant dispepsijai pacientai renkasi tiek įvairius augalinius preparatus, tiek kitus nereceptinius virškinimui gerinančius vaistus. Skirtingos veikliosios medžiagos skiriasi veikimo mechanizmais, vartojimo ypatumais. Todėl perkant vaistinėje bet kokį, virškinimui gerinantį preparatą, svarbu konsultuotis su farmacijos specialistu. Vaistininkas, parduodamas virškinimui gerinančius preparatus turėtų suteikti visą būtiną informaciją: apie vaisto poveikį, apie vaistų vartojimą – kaip ir kada vartoti, apie gydymo trukmę, nepageidaujamą vaistų poveikį, ką daryti, jei tai įvyks, perspėti, ko negalima daryti vartojant vaistą, kokių medikamentų negalima kartu vartoti, įspėti apie kontraindikacijas, kokiu atveju kreiptis į gydytoją [15, 18].

Svarbus yra gydytojo, vaistininko ir paciento bendradarbiavimas. 2013 metais Kanadoje atlikto tyrimo tikslas buvo sužinoti šeimos gydytojų ir bendruomenės vaistininkų nuomones Niufaundlendoje ir Labradoryje dėl bendradarbiavimo praktikos. Siekiant optimizuoti pacientų priežiūrą, reikalingi tvirti vaistininkų ir gydytojų darbo santykiai. Abi grupės sutinka, kad bendradarbiavimo praktika gali teigiamai paveikti pacientų rezultatus ir norėtų daugiau bendradarbiavimo galimybių [16].

Švedijoje darytame tyrime 358 pacientams (68 proc.) vaistininkų žinios, patirtis pagerino gydomąjį poveikį. 172 pacientams (32 proc.) buvo užkirstas kelias ar šalinamos nepageidaujamos reakcijos. 151 pacientui (29 proc.) teko kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, po farmacinės paslaugos 68 (13 proc.) nebereikėjo kreiptis pirminės sveikatos priežiūros specialistus ir 16 (3 proc.) išvengė būsimos hospitalizacijos. Tyrimas parodė, kad bendradarbiavimas farmacijos specialistų, gydytojų ir pacientų duoda palankių klinikinių ir ekonominių rezultatų. [43].

1.6. Virškinimo fermentai ir kiti virškinimą gerinantys preparatai Lietuvos

visuomenės vaistinėje

2018m. lapkričio mėn. duomenimis Lietuvoje registruoti trijų farmacinių kompanijų, 9 skirtingų stiprumų ir sudėčių virškinimo fermentai, iš jų 4 nereceptiniai vaistiniai preparatai ir 5 receptiniai vaistiniai preparatai.

Nagrinėjama farmakoterapinė grupė – virškinimui gerinantys vaistai, kurių ATC kodas A09AA02 (žiūrėti 1 lentelę).

Virškinimą gerinantys vaistai bus užkoduoti: VP (vaistinis preparatas). VP 1 – Mezym forte 10000, VP – 2 Mezym forte 20000, VP – 3 Panzynorm 10000, VP – 4 Panzynorm 20000, VP – 5 Kreon 10000, VP –-6 Kreon 25000, VP – 7 Kreon 40000, VP – 8 Pangrol 1000, VP – 9 Pangrol 25000.

1 lentelė. Virškinimą gerinantys vaistai, į kurių sudėtį kasos fermentai Kodas,

Eil.Nr.

Tarptautinis pavadinimas

Veiklioji medžiaga, (stiprumas nurodomas veikimo vienetais)

Nereceptiniai vaistiniai preparatai

VP – 1 Pankreatino milteliai 10 000V lipazės, 7500V amilazės, 375V proteazės VP – 2 Pankreatino milteliai 20000 V lipazės

12000 V amilazės 900 V proteazės VP – 3 Pankreatino milteliai 10000 V lipazės

7200 V amilazės 400 V proteazės VP – 4 Pankreatino milteliai 20000 V lipazės

12000 V amilazės 900 V proteazės

Receptiniai vaistiniai preparatai, į kurių sudėtį įeina kasos fermentai VP – 5. Pankreatino milteliai 8000 V amilazės

VP – 7 Pankreatino milteliai 40000 V lipazės 25000 V amilazės 1600 V proteazės VP – 8 Pankreatino milteliai 10000 V lipazės

9000 V amilazės 500 V proteazės VP – 9 Pankreatino milteliai 25000 V lipazės

22500 V amilazės 1250 V proteazės V- aktyvumo vienetai

Veiklioji medžiaga yra kasos milteliai, iš kiaulių kasos pagaminto pankreatino, į kurio sudėtį įeina lipazė, amilazė, proteazė. Lipazė – virškina riebalus, amilazė – virškina angliavadenius, proteazė virškina baltymus. Fermentų kiekis yra nurodomas Europos farmakopėjos (Ph. Eur). vienetais. Remiantis 1 lentele, galima palyginti lipazės, amilazės, protezės aktyvumo vienetus. Į nereceptinių vaistų – VP – 1 tablečių sudėtį įeina 80,00 mg – 111,11 mg kiaulių kasos miltelių, kurių aktyvumas atitinka ne mažiau kaip: 10 000 lipazės, 7500 amilazės, 375 proteazės vienetų pagal Ph. Eur. Į VP – 2 tablečių sudėtį įeina didesnis kiekis 160,00mg – 222,22 mg kasos miltelių (iš kiaulių kasos pagaminto pankreatino), kurių aktyvumas atitinka 20 000 lipazės, 12 000 amilazės, 900 proteazės vienetų pagal Ph. Eur. Į VP – 4 sudėtį analogiškas kiekis lipazės, amilazės ir proteazės. Į receptinių vaistų VP – 5 kapsulių sudėtį įeina 150 mg kasos miltelių, atitinkančių 10 000 vienetų lipazės, 8 000 vienetų amilazės, 600 vienetų proteazės. VP – 8. kapsulės sudėtyje yra 98,3 mg – 178,6 mg kasos miltelių (iš kiaulių kasos pagaminto pankreatino), kurių minimalus aktyvumas atitinka 10 000 lipazės vienetų, 9 000 amilazės vienetų, 500 proteazės vienetų pagal Ph. Eur. VP – 6 ir VP – 9 kapsulės turi vienodą 25000 V lipazės aktyvumą, šiek tiek skiriasi proteazės ir amilazės veikimo vienetai. VP – 7 kapsulės, lyginant su kitais receptiniais virškinimo fermentais turi didžiausią kasos miltelių kiekį- 400mg, atitinkančių 40 000 vienetų lipazės, 25 000 vienetų amilazės, 1 600 vienetų proteazės (žiūrėti 1 lentelę).

1.6.1. Kasos fermentų vartojimo ypatumai

Vartojimo indikacijos

Vaistinėje pankreatino milteliai yra plėvele dengtose tabletėse, kurios atsparios skrandžio sulčių poveikiui. Tablečių negalima kramtyti, jos nuryjamos užsigeriant didesniu skysčio kiekiu, valgio viduryje. Valgant lipazė, amilazė ir proteazė išsiskiria į plonąjį žarnyną, kur prasideda maisto virškinimas. Fermentai plonojoje žarnoje atsipalaiduoja ir pakeičia kasos negaminamus fermentus [5]. Kiaulių kasos milteliai gali būti skrandyje neiriose kapsulėse, kurios sudarytos iš skrandžio sultims atsparių granulių, minimikrosferų, jos gretai atsipalaiduoja dvylikapirštėje žarnoje, esant ph-6. Kapsulių negalima smulkinti, kramtyti, vartojamos valgio viduryje užsigeriant dideliu skysčio kiekiu. Esant reikalui skrandyje neirias kapsules galima atidaryti, turinį iškratyti į nedidelį skysčio kiekį, ir iš karto išgerti. Granulių kramtymas, sutrinimas gali pažeisti burnos gleivinę. Vartojama iš pradžių po 20–40 tūkst. lipazės vienetų kiekvieno valgio metu, prireikus dozę galima didinti, tačiau tik prižiūrint gydytojui ir įvertinus ligos požymius (riebalų kiekį išmatose ir pilvo skausmo intensyvumą) [24, 27, 45]. Pankreatino tabletes rekomenduojama gydymo trukmė iki 7 dienų, savijautai nepagerėjus kreiptis į gydytoją. Receptinių skrandyje neirių kietųjų kapsulių vartojimo trukmę nustato gydytojas.

1.6.2. Augalinių preparatų, skirtų virškinimui gerinti vartojimo ypatumai

Vaistinėje yra platus asortimentas augalinių preparatų virškinimui gerinti. Panagrinėsime populiariausius, labiausiai perkamus virškinimui gerinti maisto papildus (žiūrėti 2 lentelę).

Maisto papildų kompleksai virškinimui (MPKV) bus užkoduoti: MP – 1 maisto papildų kompleksas Gastroval, MP – 2 maisto papildų kompleksas Gastroval forte, MP – 3 maisto papildų kompleksas Verdin gastro complexx.

2 lentelė. Virškinimą gerinančių maisto papildų sudėtis

Eil.Nr. Kodas Maisto papildų sudėtis

1 MP – 1 Natenzym, D fermentų, gautų iš grybo Aspergillus, kompleksas 75 mg., Geltonųjų gencijonų (Gentiana lutea) šaknų milteliai 25mg, paprastųjų kiaulpienių (Taraxacum officinale) šaknų miltelių 25mg, margainių (Silybum marianum) sausojo sėklų ekstrakto 25mg, kuriame silimarino 20 mg.

3 MP – 3 Kvapiųjų rozmarinų (Rosmarinus officinalis L.) lapų milteliai ir koncentruotas lapų ekstraktas 125mg, daržovinių artišokų (Cynara scolymus L.) lapų milteliai ir koncentruotas lapų ekstraktas 100mg., MerivaTM, patentuotas fitosomų kompleksas – dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) šakniastiebių sausasis ekstraktas su 40 % sojos pupelių fosfolipidų (sudėtyje yra fosfolipidų, gautų iš sojos pupelių) 9mg, pipirinės mėtos (Mentha piperita L.), eterinis granuliuotas aliejus 24 % 1,64mg

Į MP – 1 kapsulių sudėtį įeina 75 mg. Natenzym D fermentų kompleksas iš grybo Aspergillus, (kuriame yra amilazė, celiulazė, laktazė, proteazė, pektinazė, gliukoamilazė, lipazė), 25 mg. geltonojo gencijono šaknų miltelių, 25 mg., paprastųjų kiaulpienių šaknų miltelių ir 25 mg. margainio sausojo sėklų ekstrakto.

Į MP – 2 kapsulių sudėtį įeina didesnis kiekis 100 mg. Natenzym D fermentų komplekso, o geltonojo gencijono šaknų miltelių, paparastųjų kiaulpienių šaknų ir margainio sausojo sėklų ekstrakto kiekis yra toks pats. Papildomai į sudėtį įeina juodųjų eleuterokokų šaknų ekstrakto 25 mg.

Į MP – 3 sudėtį įeina kvapiųjų rozmarinų lapų milteliai 125 mg., daržovinių artišokų lapų milteliai 100mg., MerivaTM, patentuotas fitosomų kompleksas – dažinių ciberžolių šakniastiebių sausasis ekstraktas su 40 % sojos pupelių fosfolipidų 9 mg. ir 1,64 mg pipirmėčių eterinio aliejaus. MP – 1 ir MP – 2 yra išleidžiamos kietomis kapsulėmis, rekomenduojama dozė – ne daugiau 2 kapsulės per dieną, valgio metu. MP – 3 yra išleidžiamas apvilktomis tabletėmis. Vartojamos po 1 arba 2 tabletes, 2 kartus per dieną, prieš arba po valgio. Didžiausia galima paros dozė yra 4 tabletės.

Virškinimą gerinančių maisto papildų vartojimo ypatumai

Nors maisto papildams nėra patvirtintų terapinių indikacijų, apie galimas indikacijas, galima būtų spręsti iš su šiomis medžiagomis atliktų klinikinių tyrimų, publikuojamų mokslinėje literatūroje. Dispepsijos sindromui skiriama simptominio gydymo fitoterapija.

gencijonų šaknys ir (Taraxacum officinale L) paprastosios kiaulpienės šaknys. Įeinantys kartumynai gerina apetitą, mažina vidurių pūtimą. Kiaulpienių šaknyse esantis kartumynas taraksacinas stimuliuoja skrandžio sulčių sekreciją, žadina apetitą, laisvina vidurius. Kiaulpienės šaknys skatina tulžies gamybą ir išsiskyrimą, vartojamos esant kepenų ligoms. Mokslinėje literatūroje aprašomi atlikti tyrimai su gyvūnais, nustatyta, kad po kiaulpienių šaknų nuoviro pavartojimo, tulžies išsiskyrimas padidėjo dvigubai [47].

Margainių sėklose esantis silimarinas pasižymi hepatoprotekciniu, antioksidantiniu, priešuždegiminiu veikimu. Mokslinėje literatūroje aprašomas silimarino poveikis kepenims: regeneruoja pažeistas ląsteles, stabilizuoja lizosomų membranas, intensyvina ląstelėje vykstančių baltymų sintezę. Vengrijoje atlikto tyrimo metu asmenys, dėl alkoholio piknaudžiavimo sergantys lėtinėmis kepenų ligomis, vartojo silimariną. Nustatytas serumo transaminazių ALT ir AST sumažėjimo lygis, normalizavosi bilirubino kiekis. Silimarinas prevencijai ir gydymui naudojamas dėl regeneruojančio poveikio kepenų ląstelėms, vartojamas kaip hepatoprotektorius. Ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimų rezultatai įrodo teigiamą silimarino poveikį esant kepenų ir kasos funkcijos sutrikimams [48].

Į MP – 3 sudėtį įeinantis artišokų lapai, dažinė ciberžolės šakniastiebiai, gerina kepenų, tulžies pūslės veiklą, kaip ir silimarinas pasižymi hepatoprotekciniu (saugo kepenis) poveikiu. Cynara

scolymus L. (artišokų lapų) ekstraktas pasižymi antihepatotoksiniu, hepatotoniniu,

hipocholesteroleminiu poveikiu, rekomenduojama vartoti esant sutrikusiai lipolizei, nutukimui [49]. Rozmarino lapų ekstraktas šalina dispepsijos simptomus, gerina apetitą, antihepatotoksinis, diuretinis veikimas, pasižymi antioksidantiniu, hepatoprotekciniu, spazmolitiniu poveikiu, įrodytas antimikrobinis aktyvumas [50]. Pipirinės mėtos eterinio aliejaus komponentai pasižymi bakteriostatiniu poveikiu, gerina kraujotaką, veikia spazmolitiškai, gali sumažinti dirgliosios žarnos sindromą, skatina tulžies išsiskyrimą, vartojamas esant dispepsijai ir pykinimui [51]. Dažinės ciberžolės šakniastiebių ekstraktas pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, antioksidaciniu, antinavikiniu, hipolipideminiu, citoprotekciniu, cholagoginiu poveikiu. Tradiciškai vartojamas skatinti tulžies sekrecijai, šalinti virškinimo sutrikimus esant dispepsijai. Mokslinėje literatūroje aprašomi tyrimai su dažinės ciberžolės šakniastiebių ekstraktais. Nustatytas teigiamas poveikis kepenų ir virškinimo sistemos veiklai [52].

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Prieš atliekant tyrimą buvo išanalizuota literatūra apie virškinimo sistemos sutrikimus, priežastis, pasekmes. Tyrimo pradžioje sudarytas planas –- nustatytas tyrimo tikslas, įvardinti darbo uždaviniai, pasirinktas tyrimo metodas.

2.2. Tyrimo objektas

Tyrimo objektas – Ukmergės visuomenės vaistinės pacientų nuomonė, žinios ir patirtis.

2.3. Tiriamųjų atranka

Vaistinėje per 1 darbo dieną apsilanko 80-100 žmonių. Virškinimą gerinančius vaistus įsigyja 15-17 proc. pacientų. Per keturias savaites apsilankė apie 410 pacientų, kurie skundėsi virškinimo sutrikimais ir pirko simptomams palengvinti medikamentus. Respondentų skaičius buvo nustatytas remiantis V. Rudzkienės pateikta populiacijos dydžio apskaičiavimo formule. Skaičiavimai atlikti taikant galimą 5% paklaidą, o numatoma įvykio baigties tikimybė p yra lygi 0,5.

1 pav. Imties dydžio formulė [53].

N – populiacijos dydis;

p – numatoma įvykio baigmės tikimybė;

q – tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamojoje populiacijoje; ɛ – galima paklaida;

1,96 = 95 % pasikliovimo lygmuo.

Populiacijos dydis yra N=408 asmenų, tai pagal šią formulę skaičiuojant imties dydį, n=198.

2.4. Tyrimo metodai

Teorinis analizės metodas. Apžvelgti ir aprašyti moksliniai straipsniai ir tyrimai susiję su nagrinėjama tema.

Empirinis analizės metodas. Anoniminės anketos buvo dalijamos nuo 2018 m. kovo 19 d. iki balandžio 15 d. Anketą pildė asmenys, kurie lankėsi Ukmergės visuomenės vaistinėje ir pirko virškinimą gerinančius vaistus. Asmenys, sutikę dalyvauti anoniminėje anketinėje apklausoje pasirašė informuoto sutikimo formą. Tyrime dalyvavo vyrai ir moterys, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Prieš tyrimą gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas 2018.01.19 d. Nr. BEC-FF-11 (priedas Nr. 1). Asmeniui trumpai buvo paaiškinamas apklausos tikslas, jei kildavo kokių nors neaiškumų, tyriamasis sulaukdavo platesnio iššaiškinimo ir komentarų. Asmuo anketą pildė savarankiškai, sugrąžinęs užpildytą anketą buvo patikrinama, ar užpildyti visi klausimai, ar anketos duomenys bus tinkami analizei.

Anketą sudaro uždarojo ir atvirojo tipo klausimai. Uždarojo tipo klausimuose buvo išvardinti atsakymo variantai ir reikėjo pasirinkti 1 tinkamą atsakymo variantą. Atvirojo tipo klausimuose tiriamasis pats turėjo įrašyti atsakymą į pateiktą klausimą.

Anketa buvo sudaryta iš įvairių klausimų grupių:

1. Demografinė informacija: duomenys apie lytį, gyvenamąją vietą, socialinę padėtį (4 klausimai). 2. Duomenys, kokius jaučia virškinimo sutrikimų simptomus, dažniai (10 klausimų).

3. Rizikos veiksniai, turintys įtakos virškinimo sutrikimui (5 klausimai).

4. Duomenys apie virškinimą gerinančių preparatų pasirinkimą, vartojimą, laiką, trukmę, žinias, informacijos gavimą (8 klausimai).

5. Virškinimą gerinančių preparatų sukeliami nepageidaujami poveikiai (5 klausimai). 6. Vaistininko vaidmuo renkantis virškinimą gerinančius preparatus (10 klausimų).

2.5. Duomenų analizė

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Bendra socialinė, - demografinė statistika

Tyrimo metu buvo išdalinta 200 anketų, grąžinta 199 (99,50 proc.) anketų. Socialinėje, demografinėje statistikoje respondentų duomenys apibendrinti 3 lentelėje.

3 lent. Demografiniai duomenys, n=199

Analizuojami pacientų požymiai n (%)

Šeimyninė padėtis Gyvena vienas 57 (29)

Gyvena ne vienas 142 (71) Lytis Moteris 155 (78) Vyras 44 (22) Išsilavinimas Aukštasis 54 (27) Aukštesnysis 63 (32) Vidurinis 48 (24) Nebaigtas vidurinis 34 (17)

Gyvenamoji vieta Rajonas 90 (45)

Miestas 109 (55)

Didžiąją respondentų dalį sudaro moterys - 78 proc., aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą turėjo 59 proc. respondentų. Pagal gyvenamąją vietą panašiai pasiskirstė respondentai, šiek tiek daugiau mieste gyvenančių, 55 proc. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių pažymėjo, kad gyvena ne vieni, kartu gyvena ir kiti suaugę šeimos nariai. 142 asmenims yra kas padeda, 57 asmenys (29 proc.) pažymėjo, kad gyvena vieni. Kinijoje, gastroenterologijos katedroje vykdytame tyrima nustatyta, kad dispepsijos paplitimas buvo žymiai didesnis moterims nei vyrams (7,53%, palyginti su 4,14%, P <0,05) [38].

Remiantis Higienos instituto, Sveikatos informacijos centro duomenimis (2015 m.) didžiausias sergamumas virškinamojo trakto ligomis vyrauja tarp vyriškos lyties atstovų, gyvenančių kaimo vietovėje [11]. Vykdomoje apklausoje mažesnę respondentų dalį sudarė kaime gyvenantys asmenys. (žiūrėti 3 lentelę).

Virškinimą gerinančių preparatų pasirinkimo ypatumai

Tyrime dalyvavusių asmenų anketoje buvo prašoma pažymėti, kokiam tikslui, šiuo metu perka virškinimą gerinančius preparatus.

2 pav. Pirkimo priežastis, n=199

46 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų virškinimą gerinančius preparatus daugiausiai pirko esamiems dispepsijos simptomams malšinti. Šiuo metu simptomų nejaučia, bet kartais atsiranda virškinimo sutrikimų negalavimų 37 proc. asmenų. Nori turėti namų vaistinėlėje 17 proc. repondentų.

3.2. Dispepsijos simptomų pasireiškimo dažniai

Pacientų buvo klausiama, su kokiais virškinimo sutrikimo simptomais susiduria, prašoma buvo pažymėti, kaip dažnai pasireiškia šie išvardinti negalavimai. (žiūrėti 4 lentelę).

4 lentelė. Virškinimo sutrikimo dažniai, n=199

Simptomai Dažniai n (%) Kasdien 2-3kartus per savaitę 1 kartą per savaitę 2-3 kartus per mėnesį 1 kartą per mėnesį Nesusiduriu Nevirškinimas 25(12) 49(25) 29(15) 25(12) 39(20) 32(16) Esamiems ligos simptomams malšinti 46% Kartais atsiranda virškinimo sutrikimų 37% Nori turėti namų vaistinėlėje 17%

Pilvo pūtimas 8(4) 39(20) 34(17) 32(16) 20(10) 66(33) Rėmuo 19(9) 30(15) 29(15) 22(11) 19(10) 80(40) Vidurių užkietėjimas 8(4) 10(5) 16(8) 23(12) 28(14) 114(57) Viduriavimas 0(0) 4(2) 6(3) 6(3) 18(9) 165(83) Pykinimas 4(2) 22(11) 15(7) 17(9) 18(9) 123(62) Svorio mažėjimas 1(0) 3(1) 4(2) 5(3) 5(3) 181(91) Ankstyvas sotumo jausmas 6(3) 8(4) 13(7) 12(6) 14(7) 146(73) Pilnumo pojūtis pavalgius 13(6) 22(11) 24(12) 19(10) 28(14) 93(47) Pilvo skausmas 4(2) 14(7) 22(11) 24(12) 36(18) 99(50) Jaučia bent 1 simptomą 58(29) 100(50) 101(50,50) 103(51,50) 108(54) 6(3)

Nustatyta, kad 25 proc. iš 199 apklaustųjų jaučia nevirškinimą 2-3 kartus per savaitę. Pilvo pūtimą 2-3 kartus per savaitę jaučia 20 proc. respondentų. Rėmens griaužimą 2-3 kartus per savaitę jaučia 15 proc. apklaustųjų, 1 kartą per mėnesį jaučia 10 proc. respondentų. Remiantis Gallup apklausos duomenimis, refliukso simptomus (rėmenį, atpylimą rūgštimi) kartą per mėnesį jaučia net 40 proc. JAV gyventojų [34]. Vidurių užkietėjimas vargina 43 proc. pacientų. Viduriavimą nurodė patiriantys 17 proc. apklaustųjų, pykinimą jaučia 38 proc. pacientų. 11 proc. nurodė jaučiantys pykinimą 2-3 kartus per savaitę, kasdien jaučia- 2 proc. pacientų. Ankstyvas sotumo jausmas pasireiškia 27 proc. pacientų, kasdien, nurodė 3 proc., 2-3 kartus per savaitę 4 proc., 1 kartą per savaitę ir 1 kartą per mėnesį – po 7 proc., 2-3 kartus per mėnesį 6 proc. respondentų. Pilnumo pojūtis pavalgius vargina daugiau kaip pusę apklaustųjų, 53 proc. pasireiškė šis simptomas. 6 proc. nurodė kasdien patiriantys pilnumo pojūtį pavalgius, 1 kartą per savaitę nurodė 12 proc., 1 kartą per mėnesį – 14 proc. respondentų. Pilvo skausmą jaučia pusę apklaustųjų pacientų. 11 proc. pasireiškia 1 kartą per savaitę, 12 proc. – pasireiškia 2-3 kartus per mėnesį.

Dispepsija yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių suaugusiųjų ligų. Pasaulyje šio sindromo papiltimas svyruoja nuo 7 iki 45 proc. [53]. Pasaulinėje literatūroje rašoma, kad esant dispepsijai, blogam virškinimui, ligoniai jaučia skausmą epigastriumo srityje (60-70 proc.), pilnumo pojūtį pavalgius (80 proc.), būdingas ankstyvas sotumo jausmas (60-70 proc.), pykinimas (60 proc.) ir 40 proc. ligoniams yra vėmimas [21].

3.3. Veiksniai, lemiantys virškinimo sistemos sutrikimą

Tyrime dalyvavusių respondentų buvo prašoma pažymėti, kokie veiksniai, jų nuomone lemia dispepsijos simptomų pasireiškimą.

3 pav. Ar mityba turi įtakos virškinimo sutrikimui , n=199

Nustatyta, kad 61 proc. tyrime dalyvavusių respondentų mano, kad nereguliari mityba turi įtakos atsirasti virškinimo sutrikimams. Nereguliariai valgantys (kartą ar du kartus per parą) žmonės dažniau suserga virškinimo trakto ligomis [12]. Retai valgant, iš karto suvalgoma daug maisto, skrandžio sienelės išsitempia, maistas blogiau susimaišo su sultimis, ilgiau užsibūna skrandyje, pradeda dirginti skrandžio gleivinę. Jaučiami dispepsijos simptomai- pilnumo pojūtis, sunkumas skrandyje, skausmas viršutinėje pilvo dalyje [4,5].

Floridos mokslininkai, ištyrę aukštųjų mokyklų studentų mitybos ypatumus, nustatė kad respondentai valgė 2,04 karto, o tai rodo, jog kai kurie iš jų praleidžia vieną iš trijų valgymų, (43,7 proc. merginų ir 35 proc. vaikinų pusryčiaudavo) [29].

Du trečdaliai mūsų apklausoje dalyvavusių respondentų įvardijo mitybos svarbą teigiamai virškinimo sistemos veiklai. Mokslininkų duomenimis 30 proc. sveikatos priklauso nuo sveikos, reguliarios mitybos [37].

4 pav. Ar stresas turi įtakos virškinimo sutrikimui , n=199

Nustatyta, 44 proc. apklausoje dalyvavusių pacientų nuomone, stresas turi įtakos dispepsijos simptomų atsiradimui. Valgant streso metu, sunaudojamas didesnis jo kiekis, tuomet atsiranda sunkumo jausmas ir pykinimas. Dėl nuolatinio streso gali išsivysti rimtos virškinamojo trakto ligos: dirgliosios žarnos sindromas, funkciniai tulžies pūslės sutrikimai. Kai smegenys yra veikiamos streso, išsibalansuoja hormonai – organizme padaugėja streso hormono-kortizolio, kuris sutrikdo virškinimo sistemos darbą [39].

Korėjoje atliktame tyrime nustatyta, kad nuolatinio streso poveikis lemia sunkių virškinamojo trakto ligų atsiradimą [39]. Vykdytame tyrime dalyvavusių asmenų nuomone, patiriamas stresas taip pat lemia virškinimo simptomų pasireiškimą.

5 pav. Ar fizinis aktyvumas turi įtakos virškinimo sutrikimui , n=199

Nustatyta, kad 46 proc. iš 199 tyrime dalyvavusių apklaustųjų yra svarbus fizinis aktyvumas. 22 proc. respondentų atsakė, kad fizinis aktyvumas neturi įtakos virškinimo sutrikimui.

Tinkamas fizinis aktyvumas gerina savijautą, teigiamai veikia nervinę sistemą, padeda įveikti stresą, reguliuoja virškinimo procesus, sumažina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, suaktyvina daug organizmo funkcijų, pagerėja deguonies aprūpinimas audiniams [13]. Gerėja virškinimo trakto veikla, dujų susikaupimas mažėja, maistas greičiau pereina į virškinamąjį traktą, viduriai nekietėja [12].

Vykdytame tyrime dalyvavę asmenys supranta, kad fizinis aktyvumas svarbus veiksnys užtikrinant gerą virškinimo sistemos veiklą. PSO rekomenduoja, kiekvienam suaugusiam asmeniui užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 150 minučių per savaitę. [13].

6 pav. Ar piknaudžiavimas alkoholiu turi įtakos virškinimo sutrikimui , n=199

44 proc. tyrime dalyvavusių respondentų mano, kad dispepsijos atsiradimui alkoholio vartojimas yra nesvarbus veiksnys.

Lietuvoje atliktame tyrime nustatyta, alkoholiniais gėrimais piknaudžiauja LSMU ir VU studentai 2-3 kartus savaitėje vartoja 5,3 proc. LSMU ir 14 proc. VU studentų. Nemažai studentų pažymėjo vartojantys 2-3 kartus per mėnesį, apie 24,7 proc. LSMU ir 23,8 proc. VU. Piknaudžiaujant alkoholiu, užkandžiaujama nesveiku maistu, nesilaikoma sveikos gyvensenos principų. Alkoholio vartojimas neigiamai veikia virškinimo sistemą, didėja rizika susirgti ūminiu arba lėtiniu kasos uždegimu [38, 40]. Alkoholis slopina maistinių medžiagų įsisavinimą plonojoje žarnoje ir padidina toksinų pernešimą į žarnyno sieneles, žalojamos kepenys ir kiti organai [22, 27, 35].

Vokietijoje ir kitų šalių mokslininkų atliktuose tyrimuose yra įrodytas neigiamas alkoholio poveikis virškinimo trakto sistemai [22]. Vykdytame tyrime tik trečdalis dalyvavusiųjų respondentų suvokia neigiamą alkoholio poveikį virškinimo sistemai (žiūrėti 6 pav. ).

7 pav. Ar vaistų sukeltas šalutinis poveikis turi įtakos virškinimo sutrikimui, n=199

Dispepsijos simptomai gali atsirasti dėl šalutinio vaistų poveikio, ypač jei pacientai naudoja kelis gydytojo paskirtus vaistus [14].

36 proc. apklaustųjų vaistinės klientų mano, kad vaistų sukeltas šalutinis poveikis turi įtakos atsirasti virškinimo sutrikimams, tačiau toks pats kiekis respondentų mano, kad vaistų sukeltas šalutinis poveikis negali sutrikdyti virškinimo sistemos.

Vartojant NVNU virškinimo trakto pažeidimų simptomai: dispepsija 10-20 proc., pykinimas, vėmimas, erozijos, opos [20]. Ispanijos ir kitų šalių mokslininkų tyrimuose įrodytas NVNU ir kraują skystinantys preparatai dažnai sukelia dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opas [41]. NVNU vartojant su gliukokortikoidais ir antikoaguliantais, kraujavimo pavojus padidėja 18 kartų [20]. Dispepsijos simptomus gali sukelti antibiotikų, ypač (makrolidų) vartojimas, metronidazolis, kortikosteroidai, estrogenai, geležies preparatai, kalio chloridas, levodopa, teofilinas [40].

3.4. Duomenys apie virškinimo fermentų ir kitų virškinimą gerinančių preparatų

pasirinkimo ir vartojimo ypatumus

Nesvarbu 36% Vidutiniškai svarbu 28% Svarbu 36%

8 pav. Kada konsultavosi su gydytoju, N=199

Nustatyta, kad vaistinėje apsilankę pacientai konsultuojasi su sveikatos priežiūros specialistais. Mėnesio laikotarpyje dėl virškinimo sutrikimų konsultavosi 28 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Prieš 3 mėnesius su gydytoju konsultavosi, 21 proc. pacientų. Mažiau nei trečdalis nurodė, kad niekada nesikonsultavo su gydytoju dėl esamų virškinimo sutrikimų.

Suomijoje atliktame tyrime nustatyta, kad į gydytojus kreipiasi 68 proc. pacientų [45]. Palyginus su moksliniuose straipsniuose pateiktais duomenimis, tyrimo rezultatai atitinka straipsnio rezultatus.

9 pav. Preparatų pasiūla, n=199

prieš 10d. 12% prieš 30d. 16% prieš 90d. 21% prieš metus 25% nesikonsultavau 26%

Kada dėl esamų virškinimo sutrikimų

konsultavotės su gydytoju

Nustatyta, kad perkamiausias nereceptinis vaistas virškinimui gerinti yra VP–1, 52 proc. iš 199 respondentų, dalyvavusių apklausoje pirko šį virškinimui gerinti kasos fermentą. Antroje vietoje pagal populiarumą buvo augalinis maisto papildas MP–1, jį pirko 17 proc. asmenų.

Airijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 74,6 proc.pacientų bent kartą per mėnesį lankėsi vaistinėje ir beveik trečdalis 32,2 proc. tyrime dalyvavusių respondentų perka nereceptinius vaistinius preparatus savigydai [56].

Mūsų atlikto tyrimo duomenimis esamiems dispepsijos simptomams malšinti nereceptinius vaistus įsigijo 46 proc. asmenų (žiūrėti 2 pav.), papildomus preparatus dar naudoja pusę tyrime dalyvavusių respondentų (žiūrėti 10 ir 11 pav. ).

10 pav. Papildomų priemonių naudojimas, n=199

Nustatyta, kad 105 pacientai iš 199 naudoja papildomai virškinimą gerinančius preparatus, 47 proc. pažymėjo nenaudojantys jokio papildomo preparato.

11 pav. Papildomai naudojami virškinimui gerinanys preparatai, n=199

Taip 53% Ne

47%

1-arbatos virškinimui gerinti, 2-antacidiniai vaistai, 3-H2 blokatoriai, 4-drotaverino tabletės,

5-aktyvinta anglis, 6-vidurių lašai, 7-vaistai mažinantys vidurių pūtimą, 8-vidurius laisvinantys preparatai, 9- nevartoja nieko.

Didžiausias procentas, 16 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad papildomai naudoja antacidinius vaistus:kalcio karbonato ir magnio karbonato kramtomas tabletes; aliuminio hidroksido ir magnio hidroksido geriamąją suspensiją ir kramtomas tabletes, kacio, magnio karbonato ir pektino čiulpiamas tabletes, virškinimą gerinančias arbatas naudoja 9 proc. vaistinės klientų. 8 proc. pažymėjo naudojantys H2 receptorių blokatorius, ranitidino hidrochloridą. 6 proc. esant virškinimo negalavimų

simptomams malšinti naudoja aktyvintą anglį. Drotaverino hidrochlorido tabletes naudoja 5 proc. Papildomai naudoja vidurių pūtimą mažinančius vaistus: simetikono kapsules ir burnoje tirpstančias granules 4 proc.,vidurių lašiukus naudoja 3 proc. Papildomai geria vidurius laisvinančius preparatus 2 proc. pacientų. Beveik pusė respondentų pažymėjo nevartojantys jokių papildomų virškinimą gerinančių preparatų.

Esant savigydai, pacientai norėdami greičiau pasveikti kartais vartoja kelis vaistinius preparatus tam pačiam virškinimo sutrikimui šalinti, tai yra rizikinga, padidėja tikimybė nepageidaujamo poveikio pasireiškimui [15, 44]. Vartojant kelis augalinius maisto papildus, tų pačių veikliųjų medžiagų padidėja perdozavimo tikimybė [43].

JAV ir Meksikoje 2009 m atliktame tyrime siekta įvertinti vaistinių ir augalinių preparatų, maisto papildų vartojimą kartu. Apklausoje dalyvavo 160 respondentų. Nustatyta, kad 72,3 proc. (N=94), pacientų vartoja penkis ir daugiau vaistų. 21 respondentas (16,2 proc.) vartojo du ir daugiau augalinių preparatų įvairiems negalavimams šalinti [56].

12 pav. Virškinimui gerinančių vaistų paskyrimas, n=199

Gydytojas 36% Farmacijos specialistas 40% Pats 24%

Daugiausiai virškinimui gerinančių preparatų paskyrė farmacijos specialistai, – 40 proc., gydytojai paskyrė– 36 proc., 24 proc. respondentų jau turėjo savo nuomonę, jiems sveikatos priežiūros specialistų paskyrimo nereikėjo.

Suomijoje vykdytame tyrime dalyvavo 714 įvairaus amžiaus dalyvių, nustatyta, kad 68 proc. vyresnio amžiaus apklaustųjų, esant susirgimams kreipiasi pas gydytoją, 56 proc. kreipiasi pas vaistininką [45].

Vykdytame tyrime nustatyta, kad didesnis kiekis apklaustųjų kreipiasi į farmacijos specialistą.

13 pav. Vaistų vartojimas, n=199

Nustatyta, kad 50 proc. respondentų virškinimą gerinančius preparatus vartoja teisingai, valgio metu. 15 proc. vartoja pusę valandos prieš valgį, 10 proc. respondentų vartoja pusę valandos po valgio. Likusi dalis vartoja bet kada. Tyrime dalyvavusių 52 proc.respondentų rinkosi virškinimui gerinti kasos fermentą pankreatiną (žiūrėti 9 pav.). Pankreatino milteliai yra plėvele dengtose tabletėse, arba kapsulėse, kurios atsparios skrandžio sulčių poveikiui. Tablečių ir kapsulių negalima kramtyti, jos nuryjamos užsigeriant didesniu skysčio kiekiu, valgio viduryje. Galima daryti prielaidą, jog neteisingai vartojant dalis pacientų sveikatos pagerėjimo nejaučia (žiūrėti 15 pav.), pasireiškia nepageidaujami poveikiai (žiūrėti 5 lentelę).

5 lentelė. Nepageidaujamų poveikių pasireiškimas, n=199

Nepageidaujamas poveikis Dažniai n (%)

Pasireiškė Nepasireiškė Vidurių užkietėjimas 29(15) 170(85) 30min. prieš v. 15% 30min.po v. 10% Valgio metu 50% Bet kada 25%

Pykinimas 20(10) 179(90)

Pilvo skausmas 13(7) 186(93)

Alerginės reakcijos 8(4) 191(96)

Viduriavimas 6(3) 193(97)

Bent 1 nepageidaujamas poveikis 74(37) 125(63)

Nustatyta, kad 37 proc. tyrime dalyvavusiems respondentams, vartojant virškinimą gerinančius preparatus, pasireiškė bent 1 nepageidaujamas poveikis. Dažniausiai pasireiškė vidurių užkietėjimas. 15 proc. (N=199) apklaustųjų nurodė jaučiantys vidurių užkietėjimą, 10 proc. jautė pykinimą, 7 proc. nurodė pasireiškiantį pilvo skausmą, 3 proc. nurodė viduriavimą, 4 proc. pasireiškė alerginės reakcijos. Švedijoje atliktame tyrime 32 proc. (172) vaistininkų intervencija sumažino nepageidaujamų reakcijų atsiradimą [43].

14 pav. Gydymo trukmės laikymasis, n=199

Nustatyta, kad 25 proc. pacientų preparatus virškinimui gerinti naudoja iki mėnesio, 10 dienų gydymosi trukmę nurodė 21 proc. apklaustųjų. Apklausoje dalyvavusių 17 proc respondentų dispepsijos simptomams palengvinti virškinimo fermentus ir kitus virškinimą gerinačius preparatus. naudoja ilgą laiką, vienerius metus ir daugiau. Galimos rizikos dėl neracionalios gydymo trukmės.

10d. 21% 30d. 25% 90d. 16% 360d. 17% Esant reikalui 14% Nevartoju

15 pav. Sveikatos įvertinimas, n=199

Apklausoje dalyvavę 61 proc. respondentų sveikatos pagerėjimą jaučia. Likusi dalis apklaustųjų sveikatos pagerėjimo nejaučia, arba įvardijo lyg jaučiantys, lyg nejaučiantys. Vykdytame tyrime (žiūrėti 13 ir 14 pav.) nustatyta, jog pacientai nesilaiko gydymo rekomendacijų dėl vartojimo trukmės, vartoja per ilgai, bet kada, nederina su maistu, todėl nejaučia sveikatos pagerėjimo.

Pasaulinėje mokslinėje literatūroje įrodyta, kad dispepsijos simptomai gali maskuoti sunkias virškinamojo trakto ligas, todėl vartoti ilgą laiką vaistus, atsiradusiems simptomams malšinti, yra rizikinga [6, 15,19].

3.5. Informacijos šaltiniai, lemiantys virškinimą gerinančių preparatų pasirinkimą

6 lentelė. Kas lemia virškinimą gerinančių vaistų pasirinkimą, n=199

Dažniai n (%) Nesvarbu Vidutiniškai svarbu Svarbu Gydytojas 15 (8) 32 (16) 152 (76) Vaistininkas 15 (8) 50 (25) 134 (67) Informacinis lapelis 46 (23) 76 (38) 77 (39) Reklaminė medžiaga 85(43) 76 (38) 38 (19)

Šeimos nariai ir draugų rekomendacijos 75 (38) 90 (45) 34 (17)

Internetas 102 (51) 75 (38) 22 (11)

TV ir radijas 117 (59) 65 (33) 17 (8)

Tik reklama ir šeimos narių bei draugų rekomendacijos 8 (4)

Visi respondentai (100 proc.) pasirinko bent vieną informacijos šaltinį kaip vidutiniškai svarbų arba svarbų. Iš to galima spręsti, kad respondentai pagal savo supratimą domisi savo liga ir rūpinasi savo sveikata. Kaip svarbiausius informacijos šaltinius apklaustieji įvardijo sveikatos priežiūros specialistus – gydytoją (76 proc.) ir vaistininką (67 proc.). Vaisto informacinį lapelį, kaip svarbų nurodė mažiau (39 proc.) apklaustųjų. Mažiau patikimus šaltinius (reklaminę medžiagą, šeimos narių ir draugų rekomendacijas) kaip svarbius nurodė mažesnė, tačiau reikšminga dalis respondentų.

Suomijoje atliktame tyrime nustatyta, kad 68 proc. (N=714) kreipiasi pas gydytoją, 60 proc. eina į vaistinę, pas vaistininką, 32-40 proc. žiūri sveikatinimo laidas per televiziją, svarbi rodoma reklama, reklaminiai lankstinukai, šeimos narių ir draugų patarimai svarbūs 24 proc. asmenų [45].

Respondentai teigia, kad reklama nesvarbu, bet populiariausi preparatai atitinka tuos, kurie tuo metu reklamuojami.

7 lentelė. Pacientų skaitoma informacija, n=199

Informacija Dažniai (%)

Visada Kartais Niekada

Ar suprantate pakuotės lapelyje esančią informaciją

118(59) 71(36) 10(5)

Skaitoma informacija tik pirmą kartą įsigyjant vaistinį preparatą

118(59) 70(35) 11(6)

Ar įsigyjant vaistą Jums reikalingas pakuotės lapelis?

110(55) 70(35) 20(10)

Skaitoma informacija kiekvieną kartą prieš pradedant vartoti vaistą

89(45) 77(39) 33(16)