LSMU ODONTOLOGIJOS FAKULTETO III IR V KURSO STUDENTŲ DARBO SĄLYGŲ ĮTAKA JŲ SVEIKATAI

Kaunas, 2020

Agnė Skodminaitė

V kursas, 8 grupė

LSMU ODONTOLOGIJOS FAKULTETO III IR V KURSO STUDENTŲ DARBO SĄLYGŲ ĮTAKA JŲ SVEIKATAI

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. Eglė Aida Bendoraitienė

1 Kaunas, 2020

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

LSMU ODONTOLOGIJOS FAKULTETO III IR V KURSO STUDENTŲ DARBO SĄLYGŲ ĮTAKA JŲ SVEIKATAI

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ...

(parašas)

...

(vardas, pavardė, kursas, grupė)

20....m. ...

(mėnuo, diena)

Darbo vadovas ...

(parašas)

...

(mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)

20...m. ...

(mėnuo, diena)

DARBAS ATLIKTAS BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „LSMU Odontologijos fakulteto III ir V kurso studentų darbo sąlygų įtaka jų sveikatai“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Agnė Skodminaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Agnė Skodminaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Eglė Aida Bendoraitienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE) Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretoriaus (-ės) vardas, pavardė) (parašas)

KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ...

(mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne 1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka

darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka

darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo

esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas, uždaviniai (1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?

0,4 0,2 0

5

Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?

0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje

susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus

susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10

Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?

0,3 0,1 0

11

Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkamai iškelta tikslui pasiekti?

0,6 0,3 0

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į

iškeltą tikslą ir uţdavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas

atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste

kartojasi informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė

analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

0,4 0,2 0

21

Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?

0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų

interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo

temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25

Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus?

0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas

sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

4 30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70%

šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

32 Praktinės rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl.

(-2 balai)

<15 psl.

(-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo

darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas

37 Ar yra gramatinių, stiliaus,

kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas 38

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo -0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert.) 40

Ar turinys (skyrių, poskyrių

pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių

pavadinimai?

0,2 balo -0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)

Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių

terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimas, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

6 Recenzento pastabos:

Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas

TURINYS

SANTRUMPOS ... 9

SANTRAUKA... 10

SUMMARY... 11

ĮVADAS ... 12

LITERATŪROS APŽVALGA ... 14

1. Ergonomikos mokslo srities ir odontologijos sąsajos... 14

2. Ergonomiškos darbo vietos ir laikysenos kriterijai ... 14

3. Skeleto - raumenų sistemos susirgimai tarp gydytojų odontologų ... 16

4. Fizinio aktyvumo svarba odontologo gyvenime ... 18

5. Sveikatos problemų pasireiškimas jau studijų metais ... 18

6. Stresas – opi problema odontologijos studentų tarpe ... 19

MEDŽIAGA IR METODAI ... 21

REZULTATAI ... 23

1. Tiriamųjų demografinė charakteristika ... 23

2. Studentų praleidžiamo laiko dirbant su pacientais rodikliai ... 25

3. Studentų nuomonių apie odontologo darbo ergonomiką pasiskirstymas ... 26

4. Studentų darbo aplinkos ir darbo įpročių rodikliai ... 27

5. Studentų patiriamo streso darbo metu dažnis ... 32

6. Studentų sveikatos būklės vertinimas ... 33

7. Studentų sveikatos būklės per pastaruosius 12 mėnesių rodikliai ... 33

8. Studentų jaučiamų skausmų ir negalavimų rodikliai ... 35

9. Sąsajos tarp studentų ergonominių darbo sąlygų ir sveikatos nusiskundimų ... 36

10. Sporto ir aktyvaus laisvalaikio reikšmė studentų kasdienybėje ... 36

DISKUSIJA ... 38

1. Padėka ... 39

2. Interesų konfliktas ... 39

IŠVADOS ... 40

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 41

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42

PRIEDAI ... 46

SANTRUMPOS

LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas LUHS – Lithuanian University of Health Sciences p – reikšmingumo lygmuo

𝝌²– Chi kvadrato kriterijus V – vidurkis

SN – standartinis nuokrypis

n – respondentų skaičius / tiriamųjų imties skaičius

N – generalinės imties skaičius

LSMU ODONTOLOGIJOS FAKULTETO III IR V KURSO STUDENTŲ DARBO SĄLYGŲ ĮTAKA JŲ SVEIKATAI

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Skeleto - raumenų sistemos ligos - tai dažniausiai gydytojų odontologų sveikatą sutrikdantys susirgimai, o pirmieji šių ligų simptomai dažnai pastebimi dar besimokant universitete. Siekiant išvengti profesinių ligų, odontologijos studentai prieš prasidedant klinikinei praktikai yra mokomi odontologo darbo ergonomikos. Ergonomikos mokslo sritis tiria ir optimizuoja darbo aplinką bei pateikia prevencines priemones profesinių ligų rizikos mažinimui. Darbo tikslas: įvertinti ir palyginti LSMU odontologijos vientisųjų studijų III ir V kurso studentų darbo sąlygas bei sąsajas su jų sveikata.

Medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliekamas naudojant anketinę apklausą, sudarytą iš 42 klausimų. Joje dalyvavo LSMU odontologijos trečio ir penkto kurso studentai. Iš viso apklausti 129 studentai. Gauti duomenys buvo analizuojami naudojant „MS Excel” ir ,,IBM SPSS Statistics 23.0 Version” programas.

Rezultatai. Nustatyta, kad didžioji dalis studentų (96,9%) yra susipažinę su darbo ergonomika, tačiau jie nėra linkę pritaikyti ergonomikos rekomendacijų darbo metu. Penkto kurso studentai darbo aplinką (triukšmingumą, apšvietimą, individualią erdvę) vertina blogiau nei trečio kurso studentai (p<0,05). Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad penktakursiai kaklo, pečių linijos, nugaros, galvos bei akių skausmus jaučia dažniau nei trečiakursiai (p<0,05).

Išvados. Odontologijos studentai teorinių darbo ergonomikos principų nepritaiko klinikinėje praktikoje. V kurso studentai turi daugiau sveikatos problemų nei III kurso studentai. Norint būsimiesiems gydytojams odontologams išugdyti tinkamus darbinius įpročius, reikalinga studentams suteikti daugiau informacijos apie darbo ergonomiką ir stebėti, ar teorinės žinios yra pritaikomos praktikoje.

Raktiniai žodžiai: ergonomika, profesinė sveikata, odontologijos studentai, skeleto - raumenų

sistemos ligos

INFLUENCE OF THE WORKING CONDITIONS ON THEIR HEALTH OF THE LUHS DENTISTRY III AND V YEAR STUDENTS

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work. Musculoskeletal disorders are the most common diseases affecting dentists, and the first symptoms of these diseases are often seen while still in university. In order to prevent occupational diseases, dental students are trained in the ergonomics of the dentist’s work before commencing clinical practice. The field of ergonomics researches and optimizes work environment and provides preventive measures to reduce the risk of occupational diseases. The aim of the work: to evaluate and compare the working conditions of the LUHS dentistry 3rd and 5th year students and the connections with their health.

Material and methods. The study was conducted using a questionnaire consisting of 42 questions.

It was attended by LUHS dentistry third and fifth year students. A total of 129 students were interviewed. The obtained data were analyzed using „MS Excel” and „IBM SPSS Statistics 23.0 Version” programs.

Results. It was found that the majority of students (96,9%) are familiar with work ergonomics, but they are not inclined to apply ergonomics recommendations at work. Fifth-year students evaluate the work environment (noise, lighting, individual space) worse than third-year students (p<0,05).

The results of the study also showed that fifth year students felt neck, shoulder line, back, head and eye pain more often than third year students (p<0,05).

Conclusions. Dental students do not apply the theoretical principles of work ergonomics in clinical practice. 5th year students have more health problems than 3rd year students. In order for future dentists to develop appropriate work habits, it is necessary to provide students with more information about work ergonomics and to monitor whether theoretical knowledge is applied in practice.

Keywords: ergonomics, occupational health, dentistry students, musculoskeletal diseases

ĮVADAS

Daugeliui suaugusių žmonių darbas, kuriame praleidžiama didelė dienos dalis, yra vienas iš svarbiausių gyvenimo aspektų. Tačiau žmogų supanti neigiama aplinka ir netinkamos darbo sąlygos gali sukelti daugybę sveikatos problemų. Odontologijos profesijos atstovai kasdien darbe susiduria su įvairiais emociniais, socialiniais, psichologiniais bei fiziniais sunkumais. Ši profesija yra susijusi su dideliu raumenų ir skeleto sistemos sutrikimų paplitimu ir pirmieji simptomai dažnai pastebimi dar besimokant universitete [1]. Literatūroje teigiama, kad gydytojų odontologų tarpe nuolat daugėja įvairių, su darbo ergonomika susijusių sveikatos sutrikimų, tačiau pastebima ir tai, kad trūksta informacijos apie odontologų turimas žinias apie ergonomiką, jų požiūrį į šią mokslo sritį bei žinių pritaikymą praktikoje [2].

Ergonomikos disciplina apibūdina darbo sąlygas, kurios skatina darbuotojų gerovę ir palengvina darbo atlikimą, taip pat apima darbo erdvių, įrangos, aplinkos ir proceso projektavimą, kurie atitiktų fizines ir psichologines žmogaus savybes [3]. Pagrindinis ergonomikos tikslas yra sumažinti su darbu susijusių skeleto - raumenų sistemos traumų riziką gydytojams odontologams.

Pastangos išspręsti šią opią problemą apima paprastų, veiksmingų ergonominių strategijų, apsaugančių nuo sužeidimų, naudojimą [4]. Darbo metu labai svarbu išlaikyti taisyklingą laikyseną bei užtikrinti, kad instrumentai ir įranga, su kuriais dirba odontologas, turėtų tinkamas darbines savybes [3].

Atliekant tyrimus darbo ergonomikos tema dažniausiai yra vertinami odontologai, turintys bent kelerių metų patirtį, tačiau tyrimų, atliktų su odontologijos studentais nėra daug. Odontologijos studentai yra atskira žmonių grupė, kuri mokymosi metu įgyja žinių ir praktikos. Tuo pačiu studijų metu formuojasi ir tam tikri darbiniai įpročiai, kurie gali lydėti visos profesinės praktikos metu.

Susiformavę netinkami įpročiai darbo metu gali tapti vėliau atsirandančių sveikatos problemų priežastimi. Dėl šių priežasčių būtina jau studijų metu išsiaiškinti, ar odontologijos studentų ergonominiai įpročiai yra taisyklingi, ar nėra pasireiškę pirmieji skeleto - raumenų sistemos sutrikimų simptomai. Tuomet būtų galima įgyvendinti atitinkamas prevencines ir korekcines priemones, kurios padėtų studentams praktikos metu formuoti tinkamus darbinius įpročius [3].

Klinikinę praktiką pradedantys studentai turi būti supažindinti su darbo ergonomikos svarba

bei pagrindinėmis jos taisyklėmis tam, kad klinikinės praktikos metu galėtų būti formuojami

taisyklingi darbo ergonomikos įpročiai. Pakankamas ergonomikos žinių lygis ir jų pritaikymas

darbo metu padeda išvengti profesinių ligų, didina gydytojo odontologo darbo kokybę ir

produktyvumą bei gerina psichologinę ir emocinę būsenas. Ergonomikos tema yra aktuali

odontologinėje praktikoje. Šiame moksliniame darbe apžvelgsime, ar odontologijos studentų darbo

sąlygos ir įpročiai turi įtakos skeleto - raumenų sistemos sutrikimų atsiradimui ir ar šie sutrikimai yra linkę progresuoti. Lietuvoje aprašytų panašių tyrimų neaptikome.

Tyrimo tikslas: įvertinti ir palyginti LSMU odontologijos vientisųjų studijų III ir V kurso studentų darbo sąlygas bei sąsajas su jų sveikata.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti odontologijos studentų darbo sąlygas ir sužinoti, kaip jas vertina patys studentai;

2. Nustatyti, ar odontologijos studentai yra susipažinę su odontologo darbo ergonomika bei įvertinti, ar studentai ergonomikos principus pritaiko klinikinėje praktikoje;

3. Remiantis apklausos duomenimis nustatyti odontologijos studentų sveikatos nusiskundimus per paskutiniuosius 12 mėnesių ir gautus duomenis palyginti tarp III ir V kurso studentų;

4. Įvertinti sąsajas tarp odontologijos studentų sveikatos nusiskundimų ir jų darbo sąlygų.

Hipotezė:

Odontologijos studentų darbo įpročiai neatitinka ergonominių darbo rekomendacijų, o V kurso studentai turi daugiau sveikatos nusiskundimų nei III kurso studentai.

PAIEŠKOS METODAI IR STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI

Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse: Pubmed, Science

Direct, UpToDate, BMJ Journals, Cochrane Library.

LITERATŪROS APŽVALGA

1. Ergonomikos mokslo srities ir odontologijos sąsajos

Ergonomika – tai konkreti, atskira mokslo sritis, tirianti žmones ir jų darbo aplinką. Šios mokslo srities pagalba yra sukuriami ir atrandami tam tikri standartai bei prietaisai, padedantys pasiekti maksimalų darbo produktyvumą ir saugą darbo aplinkoje. [5] Ergonomikos sąvoka kilo iš graikų kalbos žodžių ergo, kuris reiškia darbą ir nomos, kuris reiškia gamtos dėsnius ar sistemas [6].

Tarptautinė Ergonomikos Asociacija (ang. The International Ergonomics Association) apibrėžia ergonomiką kaip mokslinį reglamentą, susijusį su žmonių santykiais, pagrindiniais įsitikinimais ir darbo vietos projektavimo metodais, siekiant optimizuoti žmogaus komfortą ir visos sistemos, aplinkos produktyvų veikimą [2].

Ergonomika odontologijoje prisideda prie gydytojų odontologų profesinės sveikatos palaikymo išlaikant pusiausvyrą tarp odontologijos kabinete esančių technologijų, odontologinės įrangos, gydytojo skeleto - raumenų sistemos bei operacinio lauko - dažniausiai tai būna paciento burna.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) profesinę sveikatą apibrėžia kaip daugiadisciplinę veiklą, kuri gina ir skatina gerinti darbuotojų sveikatą. Šia disciplina siekiama kontroliuoti nelaimingus atsitikimus ir ligas mažinant rizikas, atsirandančias darbo metu. Odontologija, kaip darbo forma, susiduria su įvairiais rizikos veiksniais. Apibendrinant juos galima suskirstyti į kelias grupes:

biomechaniniai, ergonominiai ir darbo veiksniai. Norint maksimaliai užtikrinti profesinės sveikatos apsaugą odontologijoje ergonominiu požiūriu turi būti įvertinti tokie faktoriai kaip fizinės aplinkos sąlygos, tinkamas odontologinės įrangos dizainas su tinkamais antropometriniais reikalavimais ir netaisyklingos gydytojų odontologų laikysenos darbo metu vengimas [3].

Ergonomikos pritaikymas odontologijoje pagerina darbo kokybę, todėl jis tampa lengvesnis ir greitesnis. Taigi pagrindinis odontologijos ergonomikos tikslas yra supaprastinti darbą, padidinti produktyvumą ir palaikyti profesionalo gyvenimo kokybę [7].

2. Ergonomiškos darbo vietos ir laikysenos kriterijai

Odontologijoje taikomi ergonomiškos darbo laikysenos reikalavimai yra mokomi profesinių studijų metu, siekiant išlaikyti skeleto - raumenų sveikatą. Šios taisyklės yra susijusios su tinkama paciento padėtimi odontologinėje kėdėje, įranga ir instrumentais, taip pat gydytojo galvos, kaklo, liemens, rankų, klubų, šlaunų ir pėdų padėtimi atliekant klinikines procedūras [7].

Specialios, ergonomiškos odontologo ir jo komandos darbo sąlygos leidžia pasirinkti optimalius gydymo metodus ir užtikrina gydymo sėkmę. Ergonomika odontologijoje koncentruojasi į gydytoją ir jo komandą kaip į svarbiausius gydymo proceso aspektus [8].

Ideali gydytojo odontologo laikysena jam suteikia optimalias darbo sąlygas (gerą priėjimą,

matomumą ir kontrolę burnoje) bei fizinį ir psichologinį komfortą atliekant klinikinius veiksmus.

„Gera“ laikysena suteikia odontologui daugiau darbinės energijos, sumažėja streso lygis, padidėja komfortas darbo metu, sumažėja raumenų įtampa ir skausmas bei klinikinių klaidų rizika. Dėl

„blogos“ laikysenos atsiranda priešlaikinis nuovargis, skausmas, stresas ir neigiamas požiūris į darbą, didelė kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų rizika bei prasta darbo kokybė [9].

Odontologo darbinei laikysenai didelės įtakos turi santykis tarp jo kūno ir skirtingų jo darbo vietos elementų, todėl neteisingas darbo vietos išdėstymas ir (arba) neteisingai naudojama darbo vieta neigiamai veikia gydytojo laikyseną. Darbo vietą mes suprantame kaip visus erdvinius ir aplinkos elementus, su kuriais odontologas sąveikauja dirbdamas [10].

Hokwerda (2004 m.) apibendrino subalansuotos laikysenos ypatybes:

• tiesi nugara ir kūno simetrijos išlaikymas; vengti nugaros suapvalinimo į „C“ formą;

• priekinis liemens pasvirimas ne didesnis kaip 20°; didesnis pasvirimas į priekį, pasvirimas į šoną ir sukimasis per liemenį yra draudžiamas;

• priekinis galvos pasvirimas nuo torso iki 20 - 25°;

• rankos, išdėstytos lygiagrečiai su kūnu, nukreiptos į priekį 10° kampu; dilbiai pakelti iki 25°

nuo horizontalios linijos;

• kampas tarp šlaunų ir blauzdų ne mažesnis kaip 105 - 110°;

• kampas tarp šlaunų turi būti iki 45°, vengiant griežto klubo sąnario fiksavimo;

• blauzdos statmenos grindims arba šiek tiek užpakalinėje padėtyje;

• pėdos pilnai padėtos ant grindų, nukreiptos į priekį; kai kojos simetriškai išdėstytos žemiau operatoriaus rankų, laikysena subalansuota [11].

Subalansuota laikysena neturi būti įsitempusi, kieta. Odontologas gali atlikti mažos amplitudės judesius tam tikrose ribose, kad būtų išlaikyta, nepakenkta tinkama laikysena. Literatūroje galima rasti vartojamas aktyvios ir pasyvios subalansuotos laikysenos sąvokas. Aktyvios subalansuotos laikysenos metu odontologas palaiko nugarą tiesiai (fiziologiniai stuburo išlinkimai ir „S“ stuburo forma) panaudodamas paravertebralinių raumenų tonusą. Pasyvi subalansuota laikysena apibūdinama tuo, kad naudojama juosmens atrama, kurią suteikia sėdynės atlošas [8].

Norint kuo ilgiau išlaikyti idealią laikyseną, darbo įranga ir darbo vieta turi būti pritaikyta pagal gydytojo odontologo poreikius. Odontologiniai įrankiai ir medicininės priemonės turėtų būti išdėstytos taip, kad norint jas paimti ir naudoti, odontologo rankų judesiai nepakenktų subalansuotai laikysenai [8]. Gydymui naudojamų priemonių dėklas turėtų būti pastatytas žemiau gydymo taško, kad instrumentus būtų galima pasiimti tik judinant ranką per alkūnės sąnarį [12].

Gydytojas odontologas didžiąją dienos dalį praleidžia statinėje padėtyje. Per pastaruosius 30

metų buvo ieškoma geriausios, sveikatai palankiausios darbinės padėties. Pradžioje odontologai

dirbo stovimoje padėtyje. 1960 m. buvo pristatyta sėdimoji darbinė padėtis, kuri buvo apibūdinta

kaip “geriausia” padėtis darbo metu [13]. Ilgai trunkančios statinės pozos yra svarbus veiksnys

raumenų ir skeleto sistemos ligų etiologijoje, todėl joms reikia skirti ypatingą dėmesį. Ilgai sėdint ant kėdės, suaktyvėja paravertebraliniai raumenys ir stuburo juosmeninis linkis yra labiau apkraunamas nei stovint. Taip pat darbas statinėje padėtyje yra labiau varginantis nei dinaminėje padėtyje, nepaisant to, kad statinė padėtis reikalauja mažiau deguonies. Dirbant statiškai daugybė impulsų, ateinančių iš raumenų ir sausgyslių proprioreceptorių, pasiekia tą pačią vietą yra galvos smegenų žievės nervų centruose. Tai reiškia, kad šie galvos smegenų žievės nervų centrai nuolatos sužadinami [8]. Šiuos teiginius patvirtina atliktas tyrimas, kuris rodo, kad odontologai, dirbantys tik sėdėdami, jaučia ryškesnį stuburo juosmeninio linkio srities skausmą negu odontologai, kurie sėdimą pozą pakaitomis keičia su ortostatine (stovima) poza [14]. Todėl yra rekomenduojama kas valandą pakeisti darbinę padėtį.

3. Skeleto - raumenų sistemos susirgimai tarp gydytojų odontologų

Didelis su darbu susijusių skeleto - raumenų sistemos ligų paplitimas tarp medicinos specialistų, ypač tarp kineziterapeutų, ergoterapeutų, gydytojų odontologų ir slaugytojų, yra pakankamai gerai žinomas, tačiau vis dar ieškoma metodų, kurie padėtų užkirsti kelią šių ligų atsiradimui ir progresavimui [15].

Gydytojai odontologai yra viena iš profesinių grupių, dažniausiai susiduriančių su skeleto - raumenų sistemos sutrikimais dėl ilgai trunkančių nepatogių ar priverstinių pozų darbe ir prevencinių priemonių nesiėmimo [16].

Odontologija yra fiziškai sunki profesija, kurios atstovai neretai patiria įvairius raumenų ir skeleto sistemos skausmus. Iš pradžių šie skausmai yra neryškūs ir pasireiškia palaipsniui. Dėl šios priežasties simptomai paprastai yra ignoruojami, iki kol jie tampa lėtiniai ir išryškėja nuolatiniai pažeidimai [3]. Todėl labai svarbu išlaikyti tinkamą darbo laikyseną bei pasirinkti atitinkamą odontologinę įrangą, turinčią tinkamas darbines savybes [6].

Yamalik (2007 m.) išskyrė rizikos veiksnius, sukeliančius su darbu susijusius raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus:

• fiksuota kūno padėtis darbo metu;

• pasikartojantys judesiai darbo metu;

• smulkių kūno dalių (pvz. pirštų) priverstinis įtempimas;

• nuolatinis raumenų įsitempimas, kuris neleidžia raumenims pakankamai atsipalaiduoti tarp judesių;

• mažų ir plonų instrumentų laikymas ilgą laiko tarpą;

• ilgalaikis vibruojančių rankinių įrankių naudojimas;

• neoptimalus apšvietimas;

• psichologinis stresas;

• ilgalaikė statinė padėtis [17].

Su darbu susiję raumenų ir skeleto sistemos sutrikimai veikia minkštuosius kūno audinius tokiose vietose kaip kaklas, nugara, pečiai, alkūnės, rankos, riešai ir pirštai. Šių sutrikimų simptomai gali progresuoti nuo lengvų iki sunkių. Pagal tai gali būti išskiriami keli etapai [12]:

• ankstyvasis etapas: paveiktos galūnės skausmas ir nuovargis jaučiamas darbo metu, bet išnyksta naktį ir ne darbo metu. Didelis nuovargis ar sumažėjęs produktyvumas nejaučiamas.

• tarpinis etapas: skausmas ir nuovargis atsiranda jau darbo dienos pradžioje ir išlieka naktį.

Sumažėja darbo produktyvumas.

• vėlyvasis etapas: skausmas, nuovargis ir silpnumas išlieka ramybės metu. Skausmas gali trukdyti miegui.

Kiekvienam sąnariui ir raumeniui visada yra neutrali judėjimo zona. Susižeidimo rizika padidėja, kai darbas priverčia žmogų atlikti užduotis su kūno dalimis, esančiomis už jo neutralaus diapazono ribų, laikantis nukrypusios pozos [9].

G. Lucchetta savo apžvalgoje nurodo, kad 87 proc. gydytojų odontologų skundžiasi bent vienu skeleto - raumenų sistemos sutrikimu, 30 proc. kenčia nuo raumenų ar sąnarių lėtinio skausmo, o daugelis iš jų dėl susirgimų yra priversti išeiti iš darbo ar anksčiau laiko pasitraukti į pensiją [4].

Tarp daugybės skeleto - raumenų sistemos ligų, nugaros skausmas yra labiausiai paplitęs tarp odontologų, po jo seka kaklo skausmas, didelis raumenų įtempimas trapecijos srityje, tendinitas, riešo kanalo sindromas, nervų užspaudimas, ankstyva artrozė, trumparegystė ir klausos pokyčiai [6]. Pargali ir Jowkar [14] savo studijoje pranešė, kad 73% odontologų skundėsi nugaros ir kaklo skausmais. Nepaisant to, kad pastaruoju metu daugelis odontologų dirba kartu su asistentais (ang.

four - handed dentistry), o ergonomiškai tinkamos įrangos naudojimo tendencija didėja, literatūros

ataskaitose nurodoma, kad nugaros, kaklo, pečių ir rankų skausmai odontologijos specialistų tarpe

padidėjo iki 81% [14]. Nuolat tobulinama odontologinė įranga ir pastangos šviesti gydytojus apie

ergonomikos naudą teigiamų rezultatų neduoda - blogi darbiniai įpročiai vis dar lemia ankstyvą

odontologų kaklo ir juosmens problemų formavimąsi ir plitimą [18]. Nugaros ir kaklo problemas

gali sukelti ir su darbu susijęs stresas, įtampa ir nepatogi, ilgai trunkanti laikysena [6]. Daugelis

odontologų, besiskundžiančių skausmu, skausmui malšinti naudoja tik analgetikus ir niekur

nesikreipia dėl išsamaus problemos ištyrimo bei adekvataus gydymo paskyrimo [14]. Dažnai tai

lemia proceso išplitimą ir susiformuojančius negrįžtamus pažeidimus.

4. Fizinio aktyvumo svarba odontologo gyvenime

Net 87,2% gydytojų odontologų tam tikru gyvenimo momentu skundžiasi bent vienu raumenų ir skeleto sistemos sutrikimu [19]. Vienas iš skeleto - raumenų sistemos ligų prevencijos ir gydymo būdų yra reguliarus fizinis aktyvumas bei įvairios fizinės terapijos procedūros - masažai, mankštos, kineziterapinės procedūros. Remiantis kai kuriais klinikiniais stebėjimais, daugelis pacientų, turinčių lėtinių raumenų ir skeleto sistemos sutrikimų, jaučia intensyvesnį skausmą mankštinantis ar net atliekant judesius kasdieninėje buityje [20]. Reguliariai atliekant specialius pratimus galima sumažinti šių sutrikimų paplitimą ir sunkumą [21]. Nepaisant to, daugelis gydytojų odontologų yra gana neaktyvūs ir tik nedidėlė jų dalis sportuoja ar savo laisvalaikį leidžia aktyviai [19].

Koneru ir kitų atliktame tyrime (2015 m.) buvo norima išsiaiškinti, ar jogos praktikavimas gali padėti sumažinti skeleto - raumenų sistemos sutrikimų pasireiškimą tarp odontologų. Tyrime dalyvavo 220 odontologų iš Indijos, Mumbajaus, kurie užpildė specialius klausimynus. Išanalizavus rezultatus ir palyginus sutrikimų paplitimą, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp odontologų, praktikuojančių jogą (paplitimas - 10,5%) ir odontologų, kurie yra fiziškai neaktyvūs (paplitimas - 45,6%) [19].

5. Sveikatos problemų pasireiškimas jau studijų metais

Nuo 1980-ųjų pradžios Britų Kolumbijos universitete ergonomikos disciplina sudarė neatsiejamą odontologijos studijų programos dalį [22]. Bėgant laikui ir kiti pasaulio universitetai pradėjo atkreipti dėmesį į ergonomikos svarbą odontologo darbe ir taip pat įtraukė ergonomikos mokymą į studijų programas, ne išimtis ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Klinikinės praktikos metu odontologai kartais yra priversti būti netinkamoje laikysenoje, kuri daugiausia priklauso nuo veiksnių, susijusių su darbo sąlygomis. Jie taip pat yra veikiami biomechaninių rizikos veiksnių, kurie atliekant priverstines darbo pozas, dar labiau padidina skausmingumą ir skeleto - raumenų sistemos pažeidimų riziką. Šie pažeidimai gali atsirasti jau klinikinės praktikos pradžioje, kai studentai įgyja netinkamą laikyseną ir darbo įpročius, kurie toliau juos lydi visą likusį profesinį gyvenimą [23].

D. W. Rising su kitais ištyrė Kalifornijos Universiteto San Fransisko odontologijos mokyklos

(ang. University of California San Francisco School of Dentistry) studentų raumenų ir skeleto

skausmų pasiskirstymą kūne bei jų sunkumą, atsižvelgiant į klinikinės praktikos trukmę ir dažnį. Iš

viso buvo apklausti 271 odontologijos studentai iš visų keturių kursų. Jie užpildė klausimyną,

kuriame buvo prašoma pažymėti apie skausmo pasireiškimą ir jo intensyvumą penkiuose kūno

regionuose: kaklas/pečiai, nugaros vidurys, apatinė nugaros dalis, kairė ranka/plaštaka, dešinė

ranka/plaštaka. Tyrimo rezultatai parodė, kad lėtinis raumenų ir skeleto skausmas pasireiškia dar

jaunųjų odontologų karjeros pradžioje. Daugiau nei 70 proc. abiejų lyčių odontologijos studentų

įvairių kūno sričių skausmą jaučia jau trečiaisiais studijų metais [23].

Aghahi ir kitų atliktame tyrime (2018 m.) nustatyta, kad daugiau nei 69% studentų odontologų skundėsi bent vienos kūno dalies skausmais. Dauguma studentų kentė rankų, alkūnių (23 proc.) ir galvos (19 proc.) skausmus. Taip pat tyrimo metu pastebėta, kad studentai dažniau skausmą jautė atlikdami endodontines procedūras ir gydydami vaikus. Be to, buvo nustatyta, kad didelė dalis studentų dažniausiai dirbo šiek tiek praskirtomis kojomis ir pėdomis remdavosi ant kėdės ratukų [13].

Medicinos ir odontologijos mokslo sritys yra laikomos dviem labiausiai stresą keliančiomis sveikatos priežiūros profesijomis, kurios užkrauna didelį krūvį ant studentų pečių [24]. Šiuo metu literatūroje galima rasti daug duomenų, kad raumenų ir kaulų sistemos nusiskundimai yra būdingi tarp odontologijos studentų, tačiau informacijos apie odontologijos ir medicinos studentų bendrą skeleto ir raumenų sistemos būklės palyginimą nėra daug. Coskun ir kitų atliktame tyrime (2019 m.) nustatyta, kad skeleto ir raumenų sistemos organų skausmas yra dažnas tiek medicinos, tiek odontologijos studentams. Tačiau odontologijos studentams skausmas, ypač viršutinių galūnių ir kaklo, yra intensyvesnis. Autoriai teigė, kad tyrimo išvados gali būti siejamos su tuo, kad odontologijos mokymui įprastos klinikinės praktikos metu reikalinga didesnė fizinė našta nei medicininiam išsilavinimui [25].

Nors neigiamas netaisyklingos darbinės laikysenos poveikis yra gerai žinomas ir odontologams pateikiamas nuo pat universiteto, geresnės darbo ergonomikos pritaikymas praktikoje pastebimas retai. Norint, kad jų profesija neapribotų kasdieninio gyvenimo kokybės, odontologams jau nuo klinikinės praktikos pradžios turėtų rūpėti jų darbo ergonomikos kokybė. Vis dėlto profesinių ligoų rizika yra didesnė už žmogaus kūno adaptacijos ribas [18].

Garcia ir kiti [26] teigia, kad nepaisant turimų teorinių žinių apie darbo ergonomiką, studentai negali autonomiškai pritaikyti ergonominių pozų praktikoje, net ir nuolat juos stebint ir duodant pastabas. Garbin ir kiti [27] įvertino studentų odontologų elgesį po jų dalyvavimo ergonomiškos laikysenos mokymo programoje ir taip pat nustatė, kad teorinės žinios klinikinės praktikos metu nėra lengvai pritaikomos siekiant išlaikyti tinkamą laikyseną.

6. Stresas – opi problema odontologijos studentų tarpe

Odontologija laikoma viena iš labiausiai stresą keliančių profesijų [28]. Stresas yra tam tikrų

išorinių fizinių ar psichinių veiksnių, darančių įtaką fizinei ir psichologinei asmens savijautai,

rezultatas. Odontologijos studijos gali būti reikšmingas streso šaltinis, o tyrimai parodė, kad

odontologijos studentų streso lygis yra didesnis lyginant su bendra gyventojų populiacija. Didelė

dalis literatūros, tiriančios vyresnių kursų studentus, atskleidė reikšmingą streso padidėjimą

studentams grįžtant iš atostogų ir pradedant naujus mokslo metus [29]. Odontologijos studentai

susiduria su labai reiklia mokymosi aplinka, nes ši profesija reikalauja tiek teorinių, tiek klinikinių

žinių, taip pat kasdienio artimo bendravimo su pacientais. Kai kurie tyrimai parodė, kad emocinis išsekimas ir nuasmeninimas odontologijos studentams pasireiškia dažniau nei medicinos studentams; tarp psichologiškai paveiktų studentų matomas dažnas alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, kuris didėja stiprėjant akademinei atsakomybei. Pirmaisiais studijų metais tiek medicinos, tiek odontologijos studentams nustatomas aukštas streso lygis. Skirtingai nuo medicinos studentų, kurių streso lygis sumažėja pasiekus aukštesnį akademinį lygmenį, odontologijos studentų streso lygis išlieka aukštas per visą akademinę ir profesinę karjerą [30].

2019 metais Stangvaltaitė-Mouhat ir kiti atliko tyrimą, kurio tikslas buvo apibendrinti vyresnių kursų (III, IV, V) odontologijos studentų psichologines problemas, atkreipiant dėmesį į skirtingus klinikinio darbo laiko momentus septyniose Rytų Europos, tarp jų ir Lietuvos, bei Skandinavijos šalyse. Dauguma tiriamųjų, tarp kurių moterų buvo daugiau nei vyrų, sutiko, kad klinikinis darbas yra psichologiškai sunkus. Beveik pusė tiriamųjų jautėsi nervingai prieš darbą su pacientais (N = 506, 48%) ir dirbdami su pacientais patyrė daug streso (N = 488, 46%); beveik trečdalis tirtųjų (N = 287, 27%) po darbo su pacientais jautė nerimą ar susirūpinimą [28].

Vertinant odontologijos studentų patiriamo streso lygį dažniausi rizikos veiksniai buvo lytis,

studijų metai, šeimyninė padėtis, finansinės problemos, gyvenimo būdas, egzaminai ir pažymiai,

darbo krūvis ir bendravimas su pacientais [29].

MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimas buvo atliekamas 2019 m. gruodžio mėn. - 2020 m. vasario mėn. Tiriamasis kontingentas - LSMU Odontologijos vientisųjų studijų III ir V kurso studentai besimokantys lietuvių kalba. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas anoniminės apklausos metodas. 2019-10-16 buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas BEC-OF-17 (žr. Priedas Nr. 1). Tyrimo dalyviams buvo pateiktos apklausos anketos (žr. Priedas Nr. 2), asmens sutikimo formos (žr. Priedas Nr. 3) ir asmens informavimo formos (žr. Priedas Nr. 4). Anketos buvo pildomos prieš bendrąsias III ir V kursų paskaitas. Iš viso buvo išdalintos 135 anketos, iš jų užpildytos grįžo 129 anketos.

Tiriamųjų atrankos kriterijai - atrinkti LSMU Odontologijos vientisųjų studijų III ir V kurso studentai, atliekantys klinikinę praktiką ir susipažinę su odontologo darbo ergonomika.

Atliekant tyrimą Odontologijos fakulteto dekanato duomenimis, LSMU trečiame odontologijos kurse studijavo 90 studentų, o penktame - 105. Bendrai III ir V kursuose studijavo 195 studentai. Norint apskaičiuoti reikiamą imties dydį buvo naudojama Paniotto formulė:

n = 1/(∆^2 + 1/N)

n – tiriamųjų imties dydis; ∆^2 – imties paklaidos dydis; N – generalinės imties dydis.

Atlikus skaičiavimus gautas imties dydis - 131 studentai (proporcingai 60 III kurso ir 71 V kurso studentai), kai paklaidos dydis - 0,05, o generalinės imties dydis - 195. Tyrimo metu buvo apklausti 129 studentai, iš kurių 61 buvo trečiakursiai, o 68 buvo penktakursiai. Kadangi gautų užpildytų anketų kiekis (129) sudaro 98,5 procentus viso reikiamo imties dydžio (131), galima teigti, kad gauta imtis yra reprezentatyvi.

Tyrimo objektas - LSMU III ir V kurso odontologijos studentų ergonominės darbo sąlygos ir įpročiai bei studentų sveikatos nusiskundimai. Anoniminėje anketoje buvo pateikti 42 klausimai, kuriuos galima sugrupuoti į atitinkamas grupes:

a) demografiniai klausimai (tiriamojo lytis, amžius, kursas);

b) klausimai apie darbo ergonomiką;

c) klausimai apie sveikatą.

Daugumoje pateiktų kluaismų respondentai galėjo pasirinkti tik vieną atsakymo variantą, dviejuose klausimuose (Nr. 7 ir Nr. 36) galėjo pažymėti daugiau nei vieną atsakymo variantą. Nr.

37 klausime respondentai turėjo pasirinkti vieną atsakymą Likerto skalėje: 1 - kasdien; 2 - bent vieną kartą per savaitę; 3 - bent vieną kartą per mėnesį; 4 - bent vieną kartą per 3 mėnesius; 5 - bent vieną kartą per metus; 6 - nejaučiu. Taip pat anketoje buvo pateiktas vienas atviro tipo klausimas (Nr. 40).

Gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „MS Excel” programą ir ,,IBM SPSS

Statistics 23.0 Version” paketą. Duomenims įvertinti taikyta aprašomoji statistika, apskaičiuotas chi

kvadrato kriterijus (𝝌²). Norint palyginti gautų atsakymų vidurkius tiriamųjų grupėse buvo

naudojamas T testas. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai tiriamųjų grupėse

reikšmingumo lygmuo p<0,05. Vizualiai rezultatams pateikti buvo naudojamos lentelės ir

diagramos.

REZULTATAI

1. Tiriamųjų demografinė charakteristika

Pagrindiniai tyrimo dalyviai buvo III ir V kurso studentai. Atsižvelgiant į iškeltus tyrimo tikslus ir uždavinius, tiriamųjų pasiskirstymas tarp šių grupių turi būti panašus norint jas tarpusavyje palyginti ir gauti reprezentatyvius rezultatus. Anketinę apklausą užpildė ir tyrime dalyvavo 129 studentai. Žemiau pateiktoje diagramoje galima matyti, kad pasiskirstymas tarp kursų buvo panašus (žr. 1 pav.).

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal kursą

Abiesose tiriamosiose grupėse didžiają dalį respondentų sudarė moteriškos lyties atstovės

(žr. 2 pav.). Vyrų, dalyvavusių tyrime, buvo ženkliai mažiau. Penktame kurse esantys vyriškos

lyties studentai apklausą pildė aktyviau nei trečiame kurse besimokantys vaikinai. Pagal tokį ryškų

pasiskirstymą tarp lyčių galima teigti, kad odontologijos studijas dažniau pasirenka moterys.

2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

Palyginus respondentų amžių, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingų kursų studentų (𝝌²=88,270; p=0,000; p<0,05). Didžioji dalis III kurse besimokančių studentų priklauso 20 - 22 metų amžiaus grupei, o V kurse daugiausiai mokosi 23 - 25 metų studentai (žr. 3 pav.).

3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių

2. Studentų praleidžiamo laiko dirbant su pacientais rodikliai

Respondentų buvo klausiama, kiek vidutiniškai valandų per savaitę jie praleidžia dirbdami su pacientais. Tarp tiriamųjų grupių pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas (𝝌²=83,686; p=0,000;

p<0,05). Penktakursiai dirbdami su pacientais praleidžia daugiau laiko nei trečiakursiai (žr. 4 pav.).

4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal darbo valandas per savaitę

Taip pat norėjome išsiaiškinti, kiek vidutiniškai laiko studentai skiria vienam paciento vizitui. Atlikus skaičiavimus buvo matomas statistiškai reikšmingas skirtumas (𝝌²=17,754; p=0,000;

p<0,05). III kurso studentai skiria daugiau laiko vienam vizitui nei V kurso studentai (žr. 5 pav.).

5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal laiką, skiriamą vienam pacientui

3. Studentų nuomonių apie odontologo darbo ergonomiką pasiskirstymas

Norint išsiaiškinti studentų darbo sąlygų įtaką jų sveikatai, pirmiausia norėjome sužinoti, ar tiriamieji universitete buvo supažindinti su darbo ergonomika ir jos svarba odontologo darbe.

Didžioji dalis studentų (n=125; 96,9%) atsakė, kad yra susipažinę su darbo ergonomika. Žemiau pateiktoje diagramoje (žr. 6 pav.) galima matyti, kad dauguma respondentų darbo ergonomiką supranta kaip tam tikras taisykles ir priemones, skirtas išvengti profesinių ligų, skausmo ir skeleto - raumenų sistemos sutrikimų.

6 pav. Studentų nuomonės apie darbo ergonomiką ir jos reikalingumą

Kadangi skeleto - raumenų sistemos sutrikimai yra dažnai pasitaikanti problema gydytojų odontologų tarpe, norėjome išsiaiškinti, ar universitete yra vykdomi užsiėmimai, skirti šių sutrikimų prevencijai. Apklausus abi grupes, statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta (𝝌²=5,078; p=0,079;

p>0,05), tačiau trečiakursiai buvo labiau užtikrinti tokių užsiėmimų buvimu nei penktakursiai (žr. 7

pav.).

7 pav. Tiriamųjų atsakymai į klausimą apie prevencinių užsiėmimų vykdymą universitete

Abi tiriamosios grupės (III kursas - 93,4%; V kursas - 94,1%) pritarė, kad būtų naudinga, jeigu universitetas suteiktų galimybę gauti specialisto konsultaciją susidūrus su skeleto - raumenų sistemos problemomis.

4. Studentų darbo aplinkos ir darbo įpročių rodikliai

Abiejų kursų studentų klausėme, kurioje pozicijoje jie dažniau dirba. Išanalizavus duomenis

nustatėme, kad dauguma studentų (III kursas - 96,7%; V kursas - 98,5%) renkasi sėdimąją darbinę

padėtį. Respondentų nuomone, sėdimoji darbo padėtis yra patogesnė ir priimtinesnė už stovimąją

padėtį (žr. 8 pav.).

8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal jiems priimtinesnę darbinę poziciją

Darbo metu didelė dalis studentų (n=81; 62,8%) nekeičia darbo pozicijos (sėdi, po to stovi arba atvirkščiai). Taip pat nustatyta, kad tiek trečiakursiai, tiek penktakursiai po darbo su pacientais nėra linkę atlikti tempimo pratimų (n=116; 89,9%).

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingų kursų studentų ir erdvės pakankamumo darbo vietoje (𝝌²=9,107; p=0,003; p<0,05). Trečiakursiams erdvės darbo vietoje pakanka, o dalis penktakursių susiduria su erdvės trūkumu (žr. 9 pav.).

9 pav. Tiriamųjų atsakymai į klausimą apie erdvės pakankamumą darbo vietoje

Siekiant išsiaiškinti, ar darbo vietoje studentams pakanka apšvietimo, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp tiriamųjų grupių (𝝌²=8,543; p=0,003; p<0,05). V kurso studentams apšvietimo darbo vietoje trūksta labiau nei III kurso studentams (žr. 10 pav.).

10 pav. Tiriamųjų atsakymai į klausimą apie apšvietimo pakankamumą darbo vietoje

Į klausimą apie darbo vietos triukšmingumą tiriamosios grupės atsakė skirtingai, rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (𝝌²=4,256; p=0,039; p<0,05). Penkto kurso studentams darbo vieta atrodo triukšmingesnė nei trečiakursiams (žr. 11 pav.).

11 pav. Tiriamųjų atsakymai į klausimą apie triukšmingumą darbo vietoje

Nustatyta, kad dauguma studentų darbo metu norėdami geriau matyti darbo lauką pasilenkia per kaklą ir liemenį (n=107; 82,9%). Tačiau didinamosios optikos, kuri galėtų padėti išvengti šių traumuojančių pasilenkimų, studentai nėra linkę naudoti (n=117; 90,7%).

Studentų paklausus, kokia yra jų darbo kėdė, buvo apskaičiuotas statistiškai reikšmingas skirtumas (𝝌²=8,166; p=0,017; p<0,05). Beveik absoliuti dauguma trečiakursių naudoja kėdes su atrama nugarai, o penktakursių tarpe yra studentų, naudojančių balno tipo kėdes arba kėdes be atramos nugarai (žr. 12 pav.).

12 pav. Studentų naudojamos darbo kėdės

Išanalizavus duomenis nustatyta, kad trečiakursių, naudojančių individualiai reguliuojamas

kėdes, yra daugiau nei penktakursių (žr. 13 pav.); rastas statistiškai reikšmingas skirtumas

(𝝌²=14,074; p=0,000; p<0,05). Tačiau tik 49,7% (n=64/107) respondentų prieš pradėdami darbą

sureguliuoja kėdes pagal individualius poreikius.

13 pav. Tiriamųjų atsakymai į klausimą apie individualiai reguliuojamų kėdžių naudojimą

Taip pat norėjome išsiaiškinti, ar studentams jų darbo kėdės yra patogios. Šiuo klausimu tiriamųjų grupių nuomonės išsiskyrė statistiškai reikšmingai (𝝌²=5,965; p=0,015; p<0,05). Didžiąjai daugumai trečiakursių kėdės yra patogios, tuo tarpu dauguma penktakursių atsakė priešingai (žr. 14 pav.).

14 pav. Tiriamųjų atsakymai į klausimą apie darbo kėdės patogumą

Į klausimą, ar darbo kėdė leidžia laisvai, lengvai judėti erdvėje, skirtingų kursų studentai atsakė skirtingai (𝝌²=6,416; p=0,011; p<0,05). Žemiau pateiktoje diagramoje (žr. 15 pav.) matoma, kad penktakursiams problemų judėti erdvėje su darbo kėde iškyla daugiau nei trečiakursiams.

15 pav. Tiriamųjų atsakymai į klausimą apie galėjimą erdvėje laisvai judėti su darbo kėde

Norint išvengti skeleto - raumenų sistemos sutrikimų rekomenduojama, kad darbo metu klubų sąnariai būtų sulenkti didesniu nei 90° kampu, kelių sąnariai - didesniu nei 100° kampu, o alkūnių sąnariai - apie 100° kampu. Siekdami išsiaiškinti, ar studentai laikosi šių rekomendacijų, klausėme, kokiu kampu darbo metu būna sulenkti minėti sąnariai. Apskaičiavus gautus duomenis nustatyta, kad darbo metu ergonomiškai sulenktus klubų sąnarius laiko 38% (n=49/129) visų studentų; kelių sąnarius - 29,5% (n=38/129) visų studentų; alkūnių sąnarius - 16,3% (n=21/129) visų studentų.

Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų kursų nerasta.

5. Studentų patiriamo streso darbo metu dažnis

Išanalizavus duomenis statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tiriamųjų grupių nerasta (𝝌²=4,063;

p=0,131; p>0,05), tačiau didžioji dauguma studentų stresą darbo metu patiria dažnai (žr. 16 pav.).

16 pav. Tiriamųjų atsakymai į klausimą apie patiriamo streso dažnumą darbo metu

6. Studentų sveikatos būklės vertinimas

Norint įvertinti studentų sveikatos būklę, klausėme, kaip patys respondentai vertina savo sveikatą. Didžioji dauguma studentų savo sveikatą vertina puikiai arba gerai (III kursas - 65,6%; V kursas - 57,4%), kita dalis studentų savo sveikatą vertina vidutiniškai (III kursas - 31,1%; V kursas - 38,2%).

7. Studentų sveikatos būklės per pastaruosius 12 mėnesių rodikliai

Ištyrus abiejų tiriamųjų grupių atsakymų, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas ties

kvėpavimo sistemos ligomis (𝝌²=4,846; p=0,028; p<0,05). V kurso studentai kvėpavimo sistemos

ligomis sirgo dažniau nei III kurso studentai. Žemiau pateiktoje diagramoje (žr. 17 pav.) galima

matyti, kad dauguma studentų iš abiejų kursų nesirgo jokiomis ligomis per pastaruosius 12 mėnesių.

17 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sveikatos sutrikimus per pastaruosius 12 mėnesių

Taip pat apskaičiavome keliomis ligomis per pastaruosius 12 mėnesių sirgo kiekvienas studentas, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas tarp III ir V kurso studentų nepastebėtas (𝝌²=5,325; p=0,265; p>0,05). Dauguma studentų abiejose grupėse sirgo tik 1 liga (žr. 18 pav.).

18 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal persirgų ligų skaičių per pastaruosius 12 mėnesių

8. Studentų jaučiamų skausmų ir negalavimų rodikliai

Norint išsiaiškinti, kaip dažnai kiekvienas studentas jaučia žemiau esančioje lentelėje nurodytus skausmus ir negalavimus, respondentas turėjo pasirinkti vieną atsakymą Likerto skalėje. Ties kiekvienu punktu buvo apskaičiuotas balų vidurkis ir standartinis nuokrypis abiejose tiriamosiose grupėse (žr. lentelė Nr. 1). Kuo mažesnis gautas balų vidurkis, tuo blogesnę situaciją jis reprezentuoja. Jeigu balų vidurkis lygus 1, tai reiškia, kad studentas skausmus ir negalavimus jaučia kasdien; jeigu balų vidurkis lygus 6 - studentas skausmų ir negalavimų nejaučia.

Apskaičiavus visos imties balų vidurkį gauta, kad V(SN) - 3,9(1,0) balai, t.y. studentai skausmus ir negalavimus jaučia bent vieną kartą per 3 mėnesius.

Skausmai ir negalavimai III kursas Balų vidurkis

V kursas

Balų vidurkis p

Kaklo skausmas 3,59±1,47 2,79±1,29 0,005*

Pečių linijos skausmas 3,64±1,54 2,63±1,40 0,002*

Nugaros skausmas 3,33±1,54 2,46±1,01 0,003*

Krūtinės ląstos skausmas 5,05±1,37 5,10±1,33 0,914

Juosmens skausmas 4,11±1,61 3,51±1,77 0,07

Rankų skausmas 4,70±1,42 4,15±1,49 0,182

Kojų skausmas 4,62±1,51 4,32±1,42 0,457

Kojų/rankų sąnarių skausmas 4,72±1,34 4,50±1,46 0,505

Riešo skausmas 4,62±1,53 4,22±1,52 0,596

Plaštakų/rankų pirštų skausmas 5,0±1,37 4,59±1,58 0,255 Plaštakų/rankų pirštų tirpimas. dilgčiojimas 4,98±1,32 4,71±1,44 0,456

Galvos skausmas 3,25±1,21 2,93±1,34 0,002*

Akių skausmas, nuovargis 3,11±1,55 2,90±1,31 0,013*

Ausų skausmas, spengimas ausyse 4,84±1,43 4,63±1,63 0,751

Bendras fizinis pervargimas 2,98±1,32 2,56±1,18 0,211

* - p<0,05

Lentelė Nr. 1 Balų vidurkių pasiskirstymas tarp skirtingų kursų studentų pagal jų jaučiamus skausmus ir negalavimus

9. Sąsajos tarp studentų ergonominių darbo sąlygų ir sveikatos nusiskundimų

Siekdami išsiaiškinti, ar netinkamos darbo sąlygos daro įtaką studentų sveikatai, atlikome palyginimus tarp dviejų skirtingų veiksnių:

• darbo vietos triukšmingumo ir galvos skausmo;

• nepakankamo darbo vietos apšvietimo ir akių skausmo, nuovargio;

• dažno pasilenkimo per kaklą bei liemenį ir nugaros skausmo.

Atlikus skaičiavimus statistinis reikšmingumas tarp darbo vietos triukšmingumo ir galvos skausmo nebuvo rastas (𝝌²=1,798; p=0,876; p>0,05). 39,7% studentų, kurie teigė, kad jų darbo vieta yra labai triukšminga, galvos skausmus jaučia bent vieną kartą per mėnesį.

Įvertinus duomenis tarp nepakankamo darbo vietos apšvietimo ir akių skausmo, nuovargio statistinis reikšmingumas taip pat nerastas (𝝌²=2,522; p=0,773; p>0,05). 43,2% studentų, kurių darbo vieta buvo nepakankamai apšviesta, akių skausmus ar nuovargį jaučia bent vieną kartą per savaitę.

Statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta ir tarp dažno pasilenkimo per kaklą bei liemenį ir nugaros skausmo (𝝌²=4,939; p=0,423; p>0,05). 38,9% studentų, dažnai pasilenkiančių per kaklą ar liemenį, nugaros skausmus jaučia bent kartą per savaitę.

10. Sporto ir aktyvaus laisvalaikio reikšmė studentų kasdienybėje

Reguliarus sportas ir aktyvus laisvalaikio leidimas užima svarbią vietą skeleto - raumenų sistemos ligų prevencijoje. Dėl šios priežasties studentų klausėme, ar jų laisvalaikis yra aktyvus ir ar jie sportuoja. Ištyrus respondentų atsakymus, studentai pasiskirstė į beveik lygias grupes:

a. 56,6% studentų laisvalaikis yra aktyvus, 42,6% - neaktyvus;

b. 48,1% studentų reguliariai sportuoja, 50,4% - nesportuoja.

Išanalizavus santykį tarp aktyvaus laisvalaikio ir reguliaraus sporto, rastas statistiškai

reikšmingas skirtumas (𝝌²=61,282; p=0,000; p<0,05). Studentai, kurie neužsiima jokiu sportu, taip

pat savo laisvalaikį praleidžia neaktyviai (žr. 19 pav.).

19 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal laisvalaikį ir sportavimą

DISKUSIJA

Odontologo profesija yra sunki tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Nuolatinė statinė kūno poza, įsitempimas darbo metu ir atliekami pasikartojantys netaisyklingi kūno judesiai neigiamai veikia gydytojų odontologų sveikatą. Taip pat gydytojai odontologai beveik kasdien patiria stresą, kurį sukelia įvairios, neretai sudėtingos klinikinės situacijos ar bendravimas su priešiškai nusiteikusiais pacientais. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad pirmieji sveikatos sutrikimų simptomai pasireiškia dar besimokant universitete. 15,5% (n=20/129) tyrime apklaustų studentų nurodė, kad per paskutinius 12 mėnesių susidūrė su skeleto - raumenų sistemos sutrikimais. Atsižvelgiant į tai, kad studentų klinikinės praktikos stažas dar labai mažas, galima teigti toks šių sveikatos sutrikimų paplitimas gana didelis.

Siekiant išvengti profesinių ligų ir išmokti dirbti produktyviai, odontologijos studentai dar prieš klinikinės praktikos pradžią yra supažindinami su odontologo darbo ergonomika ir mokinami šios disciplinos pagrindų. Tačiau daugelis atliktų tyrimų rodo, kad išmoktas teorines darbo ergonomikos žinias studentai nėra linkę pritaikyti praktikoje. Norėdami įvertinti odontologijos studentų žinias apie ergonomikos principus, Garbin ir kiti (2011 m.), naudodamiesi nuotraukomis ir specialiu vaizdinio vertinimo testu, ištyrė 69 studentus, besimokančius Brazilijos Araçatuba odontologijos mokykloje. Iš viso 65,7% tiriamųjų išlaikė vaizdinio vertinimo testą, bet tik 35% tirtų studentų buvo nustatyta taisyklinga darbinė laikysena. Autoriai padarė išvadą, kad teorinės ergonomikos žinios nėra tinkamai pritaikomos klinikinėje praktikoje [27].

96,1% mūsų tyrime dalyvavusių studentų sutiko, kad darbo sąlygos daro poveikį jų sveikatai, 93% studentų sutiko, kad jų darbas yra fiziškai sunkus. Išanalizavus gautus rezultatus galima matyti, kad studentai supranta darbo ergonomikos svarbą norint išlaikyti gerą profesinę sveikatą ir išvengti skeleto - raumenų sistemos ligų. Vis dėlto didžioji dalis tiek trečio, tiek penkto kurso studentų nesilaiko pagrindinių ergonomikos principų - darbo metu dažnai susilenkia per kaklą ar liemenį, klubų/kelių/alkūnių sąnarius laiko per daug sulenktus, dažnai prieš pradėdami darbą pamiršta sureguliuoti kėdę pagal savo individualius poreikius, po darbo su pacientais nėra linkę atlikti tempimo pratimus. Garcia ir kiti savo studijoje teigė, kad praktinis ergonomikos mokymas privalo būti efektyvesnis bei suteikti tinkamą suvokimą apie ilgalaikės sveikatos svarbą gydytojo odontologo darbe [7].

III ir V kurso odontologijos studentams klinikiniai užsiėmimai vyksta tose pačiose

universiteto patalpose, todėl darbo aplinka ir įranga skirtingų kursų studentams yra vienoda. Tačiau

atlikus tyrimo duomenų analizę pastebėjome, kad penkto kurso studentai savo darbinę aplinka

vertina prasčiau nei trečio kurso studentai. Penktakursiams jų darbo vieta atrodo labai triukšminga,

nepakankamai apšviesta ir nepakankamai erdvi, jų darbo kėdė jiems nėra patogios (p<0,05). Taip

pat nustatyta, kad 8,2% trečiakursių ir 10,3% penktakursių yra kairiarankiai, tačiau kairiarankiams pritaikytų odontologinių kėdžių universitete nėra. Tai apsunkina kairiarankių studentų darbo procesą ir gali lemti sveikatos problemų atsiradimą.

Tyrimo metu nustatyta, kad skeleto - raumenų sistemos, akių, ausų, galvos skausmus ir negalavimus arba bendrą fizinį pervargimą III ir V kurso odontologijos studentai jaučia bent vieną kartą per 3 mėnesius. Taip pat rezultatai atskleidė, kad penktakursiai kur kas dažniau jaučia kaklo, pečių linijos, nugaros, galvos bei akių skausmus lyginant su trečiakursiais (p<0,05). Tai būtų galima sieti su ilgiau trunkančia penkto kurso studentų klinikine praktika. Rising ir kitų atliktame tyrime (2005 m.) nustatyta, kad dažniausiai pasitaikantys skausmo tipai odontologijos studentų tarpe buvo kaklo, pečių ir nugaros skausmai [23].

Atlikto tyrimo tiriamųjų imtis buvo pakankama (n=129), todėl galima teigti, kad gauti rezultatai yra reprezentatyvūs. Ateityje atliekant panašius tyrimus šia tema rekomenduotumėme pasirinkti didesnę tiriamųjų imtį bei objektyvesnius tyrimo metodus, pavyzdžiui, stebėti tiriamųjų studentų ergonominius įpročius jų darbo metu.

1. Padėka

Baigiamojo magistrinio darbo vadovei doc. dr. Eglei Aidai Bendoraitienei.

2. Interesų konfliktas

Interesų konflikto tarp autorių nebuvo.

IŠVADOS

1. Klinikinę praktiką universitete III ir V kurso studentai atlieka tose pačiose patalpose, todėl darbo sąlygos abiejų kursų studentams yra vienodos. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad penkto kurso studentai darbo sąlygas vertina blogiau nei trečio kurso studentai. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp skirtingų kursų ir darbo vietos triukšmingumo; apšvietimo; erdvės pakankamumo; darbo kėdės patogumo. Taip pat nustatyta, kad penkto kurso studentai praleidžia daugiau valandų per savaitę dirbdami su pacientai nei trečio kurso studentai, tačiau trečiakursiai skiria daugiau laiko vieno paciento gydymui nei penktakursiai.

2. Nepaisant to, kad LSMU odontologijos studentai yra susipažinę su odontologo darbo ergonomikos principais, didžioji dalis studentų abiejuose kursuose nėra linkę pritaikyti ergonomikos rekomendacijų darbo metu - per daug sulenkia kelius, klubus ir alkūnes, norėdami geriau matyti operacinį lauką dirba sulenkę kaklą ir nugarą, baigę darbą su pacientai neatlieka tempimo pratimų.

3. Penktakursiai per pastaruosius 12 mėnesių kvėpavimo sistemos ligomis sirgo dažniau nei trečiakursiai (p<0,05). Didžioji dauguma studentų abiejuose kursuose per paskutinius metus sirgo tik viena liga. Įvertinus studentų sveikatos nusiskundimus nustatyta, kad penkto kurso studentai kaklo, pečių linijos, nugaros, galvos bei akių skausmus jaučia dažniau nei trečio kurso studentai (p<0,05).

4. Atlikus duomenų analizę, statistiškai reikšmingų sąsajų tarp studentų sveikatos nusiskundimų ir jų darbo sąlygų (darbo vietos triukšmingumo ir galvos skausmo;

nepakankamo darbo vietos apšvietimo ir akių skausmo, nuovargio; dažno pasilenkimo per

kaklą bei liemenį ir nugaros skausmo) nerasta.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma LSMU odontologijos studentų klinikinėje praktikoje nepritaiko teorinių darbo ergonomikos žinių ir tai gali lemti ankstyvą skeleto - raumenų sistemos ligų atsiradimą, todėl rekomenduojama:

1. Teoriniai ir praktiniai odontologo darbo ergonomikos užsiėmimai turėtų būti organizuojami kiekvieno mokslo metų semestro pradžioje, tam kad studentai galėtų prisiminti ir geriau įsisavinti žinias.

2. Studentai turėtų būti supažindinami su dažniausiai pasitaikančiomis odontologų profesinėmis ligomis bei jų prevencinėmis priemonėmis.

3. Klinikinių užsiėmimų metu studentai turėtų būti vertinami ne tik už atliktas dantų gydymo ar profilaktines procedūras, bet ir už ergonomikos principų laikymąsi darbo metu.

4. Universitete studentams galėtų būti teikiamos nemokamos specialistų konsultacijos

susidūrus su skeleto - raumenų sistemos sutrikimais.