RIZIKOS GRUPIŲ PACIENTŲ AKTYVUMAS IR ŽINIOS, DALYVAUJANT LSMU KK ŠEIMOS KLINIKOJE VYKDOMOJE VALSTYBĖS FINANSUOJAMOJE PNEUMOKOKINĖS VAKCINACIJOS PROGRAMOJE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA

Rasa Šniuolytė

VI kursas, 7 grupė

RIZIKOS GRUPIŲ PACIENTŲ AKTYVUMAS IR ŽINIOS,

DALYVAUJANT LSMU KK ŠEIMOS KLINIKOJE VYKDOMOJE

VALSTYBĖS FINANSUOJAMOJE PNEUMOKOKINĖS

VAKCINACIJOS PROGRAMOJE

Medicinos studijų programa

Magistro baigiamasis darbas

Darbo mokslinė vadovė: asist. Jolanta Sauserienė

Mokslinis konsultantas: prof. Leonas Valius

TURINYS

SANTRAUKA ... 3

SUMMARY ... 5

INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ... 8

SĄVOKOS ... 9

ĮVADAS ... 10

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

2.1. Pneumokokinės infekcijos etiologija ... 13

2.2. S. Pneumoniae infekcijos plitimo būdai ir klinika ... 13

2.3. S. Pneumoniae epidemiologija ... 13

2.4. Pneumokokinės infekcijos gydymas ... 15

2.5. Pneumokokinė vakcinacija ... 16

2.6. Pneumokokinės vakcinacijos programa ... 16

2.6.1. Vakcinuojamųjų grupės ... 16

2.6.2. Pacientai, priklausantys rizikos grupėms ... 17

2.6.3. Pneumokokinės vakcinacijos epidemiologija ... 17

2.6.4. Informacija apie pneumokokinę vakcinaciją Lietuvoje ... 18

2.7. Pneumokokinės vakcinacijos efektyvumas ... 18

3. TYRIMO METODIKA ... 19

3.1. Tiriamoji populiacija ... 19

3.2. Tyrimo metodika ... 19

3.3. Tyrimo klausimynas ... 19

3.4. Statistinės duomenų analizės metodai ... 20

4. REZULTATAI ... 21

4.1. Sociodemografiniai duomenys ... 21

4.2. Rizikos grupių pacientų informuotumas ... 21

4.3. Rizikos grupių pacientų apsisprendimas dėl pneumokoko skiepo ... 23

4.4. Veiksniai, galintys paskatinti rizikos grupių pacientus skiepytis ... 25

4.5. Rizikos pacientų požiūris į vakcinacijos saugumą ir efektyvumą ... 26

5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28

IŠVADOS ... 29

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 30

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA

Rasa Šniuolytė. RIZIKOS GRUPIŲ PACIENTŲ AKTYVUMAS IR ŽINIOS, DALYVAUJANT LSMU KK ŠEIMOS KLINIKOJE VYKDOMOJE VALSTYBĖS FINANSUOJAMOJE PNEUMOKOKINĖS VAKCINACIJOS PROGRAMOJE. Magistro baigiamasis darbas / vadovė dr. J. Sauserienė

SANTRAUKA

Pneumokokinė infekcija yra plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe. Pagal pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl pneumokokinės infekcijos kasmet pasaulyje miršta apie 1,6 mln. žmonių. Didelis atliktų klinikinių studijų skaičius parodė, kad viena svarbiausių valstybės strateginių priemonių šių ligonių apsaugai yra jų vakcinacija [1].

Šio darbo tikslas – įvertinti rizikos grupių pacientų aktyvumą ir žinias apie Lietuvoje vykdomą pneumokokinės vakcinacijos programą.

Tyrime buvo apklausti 83 asmenys pagal „Rizikos grupių pacientų aktyvumas ir žinios, dalyvaujant LSMU KK Šeimos klinikoje vykdomoje valstybės finansuojamoje pneumokokinės vakcinacijos programoje” klausimyną. Jame pateikti klausimai, skirti tiriamųjų sociodemografiniams rodikliams, žinioms apie pneumokokinę infekciją ir vakciną nuo jos, nuomonėms ir motyvacijai skiepytis pneumokokine vakcina įvertinimui.

Tyrimui buvo atrinkti pacientai, kurie priklausė rizikos grupėms pagal SAM Ministro įsakymą Nr. V-1130 ir kuriems skiriama valstybės finansuojama vakcina nuo pneumokokinės infekcijos. Ambulatorinių kortelių duomenys ir anoniminės anketos buvo parinktos iš atsitiktinių šeimos gydytojų apylinkių. Rizikos grupių pacientai buvo prisirašę LSMU KK Šeimos medicinos klinikoje. Gauti duomenys apdoroti ir statistinė analizė atlikta „SPSS 25.0“ programiniu statistinių duomenų analizės paketu, esant pasirinktam reikšmingumo lygmeniui  = 0,05.

Pagal tyrimo rezultatus nustatytas rizikos grupių pacientų informuotumas apie pneumokokinę vakcinaciją, įvertintas pasiskiepijusių ir nesiskiepijusių pneumokokine vakcina rizikos grupių pacientų požiūris į vakcinaciją, taip pat veiksniai, galintys paskatinti rizikos grupių pacientus skiepytis pneumokokine vakcina.

Nustatyta, kad pacientų žinios apie priklausymą rizikos grupei sirgti pneumokokine infekcija bei žinios apie pačią infekciją, skiepus ir galimybę pasiskiepyti valstybės finansuojama vakcina yra nepakankamos.

Pagrindinis veiksnys, lemiantis pacientų ketinimą skiepytis yra šeimos gydytojo nuomonė apie vakcinaciją ir paskatinimas.

Daugiau nei pusės (67,4 ) apklaustųjų ketinimą skiepytis nulėmė supratimas, kad vakcina patikimai apsaugo nuo pneumokokinės infekcijos ir kad vakciną kompensuoja valstybė.

Įvertintas pasiskiepijusių ir nesiskiepijusių pneumokokine vakcina rizikos grupių pacientų požiūris į vakcinaciją ir nustatyta, kad sprendimą nesiskiepyti nulėmė baimė dėl skiepų šalutinio poveikio, netikėjimas skiepų efektyvumu, neigiama informacija apie skiepą.

Nepakankama informacija ir motyvacija lemia tik pusės respondentų ketinimą dalyvauti valstybės finansuojamoje vakcinacijos nuo pneumokokinės infekcijos programoje.

Sulaukę svaraus šeimos gydytojo paskatinimo, daugiau nei pusė pacientų (58,1 ) vakcinuotųsi ir savo lėšomis.

LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES MEDICAL ACADEMY

FACULTY OF MEDICINE

DEPARTMENT OF FAMILY MEDICINE

Rasa Šniuolytė. OVERVIEW OF ACTIVITY AND KNOWLEDGE OF RISK GROUP PATIENTS, REGISTERED IN LSMU KC FAMILY CLINIC, AND THEIR PARTICIPATION IN STATE FUNDED PNEUMOCOCCAL VACCINATION PROGRAM. Master final work / research advisor dr. J. Sauserienė

SUMMARY

Pneumococcal infection is widespread among children and adults. According to the World Health Organization (WHO), around 1.6 million deaths per year are due to pneumococcal infections. A large number of clinical studies showed that one of the most important national strategic measures for the protection of these patients is their vaccination [1].

The aim of this work is to evaluate the activity of patients at risk and knowledge about the pneumococcal vaccination program in Lithuania.

In the study, 83 patients were questioned according to the "Risk groups of patients' activity and knowledge in participation in the state funded pneumococcal vaccination program carried out at the LUHS KC Family Clinic" questionnaire. It addresses questions about socio-demographic characteristics, knowledge of pneumococcal infection and the vaccine against it, opinions and motivations for the evaluation of pneumococcal vaccine.

The researchers selected patients who were at risk of pneumococcal infection and fulfilled the criteria for Ministry of Health of the Republic of Lithuania order No. V-1130 for including them to state funded vaccine against pneumococcal infection. Ambulatory card data and anonymous questionnaires were selected from random family doctors' environs. Patients at risk groups were enrolled at LUHS KC Family Medicine Clinic. The obtained data was processed and the statistical analysis was performed using the “SPSS 25.0” programmatic statistical data analysis package at the chosen significance  = 0.05.

Based on the findings of the study, the awareness of patients at risk for pneumococcal vaccination was assessed, the attitude of the patients at risk for vaccine and non-vaccinated pneumococcal vaccine was assessed, as well as the factors that could stimulate the risk group of patients to receive pneumococcal vaccine.

It has been established that the patient's knowledge of belonging to the risk group of pneumococcal infection and their knowledge about the infection itself, vaccinations and the possibility to admit state funded vaccine is inadequate.

The primary consideration for patients` intention to vaccinate is the attitude of the family doctor towards vaccination and promotion.

More than half (67.4%) of the respondents` intent on the vaccination led to an understanding that the vaccine reliably protects against pneumococcal infection and that the vaccine is state-funded. Uncertainty about the efficacy of pneumococcal vaccine, negative vaccination information in the society, anxiety about the side effects of vaccines and inadequate information and promotion of the family doctor has led to the patient`s decision not to vaccinate.

Insufficient information and motivation only affect half of respondents' intention to participate in a state-funded vaccine against pneumococcal infection.

More than half of the patients (58.1%) would vaccinate at their own expense if they would receive strong family doctor's support.

INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Etikos komiteto leidimas. Gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

ES – Europos Sąjunga;

ECDC – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras; LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; KK – Kauno klinikos;

LR – Lietuvos Respublika;

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija (angl. World Health Organization) SAM – Sveikatos apsaugos ministerija;

ULAC – užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

SPSS – Statistical Package for the Social Sciences; n – tiriamųjų skaičius

 – reikšmingumo lygmuo (angl. Significance) 2 _{– Chi kvadrato kriterijus}

SĄVOKOS

Vakcina – biologiniai preparatai, kuriais paveikus organizmą, susidaro imunitetas atitinkamai infekcinei ligai.

Imunoprofilaktika – biologinių preparatų ir medicinos priemonių naudojimas siekiant padidinti žmonių atsparumą užkrečiamosioms ligoms.

Imunogeniškumas - antigenai geba specifiškai sąveikauti su įvairiomis molekulėmis, svarbiausia – antikūnais (imuninio atsako produktais)

ĮVADAS

Pneumokokinė infekcija yra plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe. Pagal pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, dėl pneumokokinės infekcijos kasmet pasaulyje miršta apie 1,6 mln. žmonių. Ypač didelė rizika susirgti yra vaikams iki 5 m., asmenims vyresniems kaip 65 m., sergantiems lėtinėmis ligomis, imunosupresinės būklės pacientams ir rūkantiesiems [1].

Didelis atliktų klinikinių studijų skaičius parodė, kad viena svarbiausių valstybės strateginių priemonių šių ligonių apsaugai yra jų vakcinacija [2]. Vakcinuojant siekiama sumažinti sergamumą pneumokokine infekcija, hospitalizacijų bei mirties atvejų skaičių, antibiotikams atsparių pneumokokų paplitimą, gydymo kaštus [3]. Žinoma, kad skiepijimo pneumokokine vakcina išlaidos sudaro trečdalį visų pinigų, kurie išleidžiami pneumonijai ligoninėje gydyti [4].

Remdamasi kitų šalių ir atskirų sveikatos priežiūros įstaigų patirtimi, užsienio ir Lietuvos skiepijimo ekspertų nuomone, Lietuvos Infektologų draugija kartu su kitų specialybių gydytojų draugijų atstovais parengė suaugusiųjų rizikos grupių skiepijimo Lietuvoje metodines rekomendacijas [5], o SAM išleido Ministro įsakymą Nr. V-1130 (2015 spalio 8 d.), kuriame yra nurodytos pneumokokinės infekcijos rizikos grupės, kurioms priklausantys asmenys skiepijami valstybės finansuojama pneumokokinės infekcijos polisacharidine konjuguota vakcina [6]. Vaikai nuo 2014 m. sausio 3 d. SAM ministro įsakymu Nr. V- 8 visuotinai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių [7].

ULAC 2016 m. duomenimis, Lietuvoje registruoti 2 pneumokokinės infekcijos atvejai 100 tūkst. gyv., hospitalizuota 96,4 % [8]. 2017 m. Lietuvoje užregistruoti 2,7 pneumokokinės infekcijos atvejai 100 tūkst. gyv., hospitalizuota 99 % (n = 75). Analizuojant pneumokokinės infekcijos atvejų skaičių, stebima sergamumo didėjimo tendencija (26 % sergamumo padidėjimas, palyginti 2016 ir 2017 m.), todėl tiek šeimos gydytojų, tiek rizikos grupių pacientų skatinimas vakcinuoti yra ypač aktualus.

Tyrimo tikslas – įvertinti rizikos grupių pacientų aktyvumą bei žinias apie Lietuvoje vykdomą pneumokokinės vakcinacijos programą.

Anketinei apklausai buvo sudarytas klausimynas „Rizikos grupių pacientų aktyvumas ir žinios, dalyvaujant LSMU KK Šeimos klinikoje vykdomoje valstybės finansuojamoje pneumokokinės vakcinacijos programoje”. Jame pateikti klausimai, skirti tiriamiesiems sociodemografiniams rodikliams, žinioms apie pneumokokinę infekciją ir vakciną nuo jos, nuomonėms ir motyvacijai skiepytis pneumokokine vakcina įvertinti. Rizikos grupių pacientai yra prisirašę LSMU KK Šeimos medicinos klinikoje.

Duomenys apdoroti ir statistinė analizė atlikta pavartojus „SPSS 25.0“ (angl. Statistical Package for the Social Sciences) programinį statistinių duomenų analizės paketą, esant pasirinktam reikšmingumo lygmeniui  = 0,05.

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimui buvo atrinkti pacientai, kurie priklausė rizikos grupėms pagal SAM Ministro įsakymą Nr. V-1130 ir kuriems skiriama valstybės finansuojama vakcina nuo pneumokokinės infekcijos. Ambulatorinių kortelių duomenys ir anoniminės anketos buvo parinktos iš atsitiktinių šeimos gydytojų apylinkių.

Tyrime dalyvavo 83 asmenys pagal „Rizikos grupių pacientų aktyvumas ir žinios, dalyvaujant LSMU KK Šeimos klinikoje vykdomoje valstybės finansuojamoje pneumokokinės vakcinacijos programoje” klausimyną, iš jų 38 (45,7 %) vyrai ir 45 (54,3 %) moterys. Amžiaus vidurkis 63 m.

Tyrimo tikslas – įvertinti atsitiktinai pasirinktų šeimos gydytojų apylinkių pneumokokinės

infekcijos rizikos grupių pacientų požiūrį į pneumokokinę vakcinaciją, jų informuotumą bei veiksnius, galinčius paskatinti aktyviau dalyvauti valstybės finansuojamoje vakcinacijos programoje.

Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti rizikos grupių pacientų informuotumą apie pneumokokinę vakcinaciją.

2. Nustatyti rizikos grupių pacientų požiūrį į vakcinaciją pneumokokine vakcina, ketinimą skiepytis ar apsisprendimą nesiskiepyti.

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Pneumokokinės infekcijos etiologija

Pneumokokinės infekcijos sukėlėjas yra Steptococcus pneumoniae. Tai tik žmogui patogeniškas gramteigiamas diplokokas, turintis polisacharidinę kapsulę, kuri yra svarbiausias jos virulentiškumo veiksnys [9].

Nustatyta, kad S. Pneumoniae turi apie 90 serotipų ir 46 serogrupes, kurie apibūdinami skirtinga šios kapsulės sudėtimi. Dėl vakcinacijos programų taikymo, antibiotikų vartojimo strategijos ir S. Pneumoniae laboratorinio identifikavimo skiriasi serotipų paplitimas vaikų ir suaugusiųjų grupėse ir atskiruose geografiniuose regionuose [10]. Vieni S. Pneumoniae serotipai sukelia neinvazines ligas (vidurinės ausies uždegimą, sinusitą), o serotipai 1, 5, 6A, 6B, 14, 19F, 23F dažnai lemia plaučių uždegimą [11].

Imlumas pneumokokinei infekcijai yra visuotinis. Po infekcijos susidaręs imunitetas yra specifinis serotipui, tačiau tarp susijusių serotipų gali susidaryti kryžminė apsauga [12].

2.2. S. Pneumoniae infekcijos plitimo būdai ir klinika

Streptococcus pneumoniae plinta oro lašeliniu būdu, įkvėpus pneumokokų iš viršutinių kvėpavimo takų į apatinius, galima diseminacija kraujo keliu po visą organizmą [13].

Sukėlėjas kolonizuoja sveikų žmonių nosiaryklę ir čia sudaro dalį natūralios tranzitinės mikrofloros. Pagrindiniai nešiotojai yra kūdikiai ir maži vaikai, o sukėlėjo nešiojimo nosiaryklėje momentinis paplitimas svyruoja nuo 27 % išsivysčiusiose šalyse iki 85 % besivystančiose šalyse [14].

Pneumokokai sukelia neinvazines (sinusitą, faringitą, vidurinės ausies uždegimą, bronchitą), invazines (pleuritą, meningitą, sepsį, plaučių uždegimą, infekcinį endokarditą) ligas ir yra viena dažniausių pneumonijos priežasčių (sukelia apie 50 % visų pneumonijų) [15]. Inkubacinis periodas (laikas nuo bakterijos patekimo iki simptomų atsiradimo) trunka apie 1–3 dienas. Didesnę riziką susirgti turi žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, su nusilpusiu imunitetu. Susergama ir dėl nepalankių išorinių faktorių: peršalimo, pervargimo, stresinės situacijos, virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, žalingų įpročių (rūkymo) ir kt.

2.3. S. Pneumoniae epidemiologija

Mažiausiai pneumokokinės infekcijos atvejų registruojama birželio ir liepos mėnesiais, sergamumo pikas – gruodžio mėn. (1 pav).

1 pav. Sezoninis pneumokokinės infekcijos pasiskirstymas EU/EEA 2010–2014 m.

2014 m. sergamumas pneumokokine infekcija buvo 13,8 / 100 tūkst. gyventojų vyresniems kaip 65 m. asmenims ir 11,3 / 100 tūkst. vaikams iki 1 m. Mažiausias sergamumas pasireiškė 5–44 m. asmenims. Vyrai serga dažniau už moteris visose amžiaus grupėse, santykis 1,2:1 [8].

2014 m. patvirtinti pneumokokinės infekcijos atvejai EU/EEA pagal lytį ir amžių 100 tūkst. gyventojų (2 pav.).

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis 2014 m. buvo registruota 17 528 invazinės pneumokokinės infekcijos atvejų 28 Europos šalyse, vidutiniškai 4,8 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Daugiausia patvirtintų pneumokokinės infekcijos atvejų buvo registruota Jungtinėje Karalystėje (4157) ir Prancūzijoje (3184).

Didžiausias pneumokokinės infekcijos paplitimas registruotas Slovėnijoje (13,4 / 100 tūkst.), Nyderlanduose (13,0 / 100 tūkst.), Danijoje(13,9/100 tūkst.), Suomijoje (12,9 / 100 tūkst.).

Lietuvoje pneumokokinės infekcijos paplitimas yra 0,2 / 100 tūkst., Estijoje – 0,9 / 100 tūkst., Latvijoje – 2,5 / 100 tūkst., Lenkijoje – 1,9 / 100 tūkst. (1 lentelė) [16].

2014 m. ECDC duomenimis ES registruoti 5 943 bakteriemijos atvejai, 2417 pneumonijos su bakteriemija, 1456 meningito atvejai.

Žinomos 4772 (27 %) pneumokokinės infekcijos atvejų išeitys, iš jų 713 (15 %) baigėsi letaliai. Lietuvoje (pagal ULAC 2016 m. duomenis) užregistruoti 56 pneumokokinės infekcijos atvejai, 6 mirties atvejai (4 vyrai ir 2 moterys), hospitalizuota 96,4 % (n = 54). 2017 m. Lietuvoje užregistruoti 76 pneumokokinės infekcijos atvejai, 6 mirties atvejai, hospitalizuota 99 % (n = 75) [17].

1 lentelė. Invazinės pneumokokinės infekcijos atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų EU/EEA

2010-2014 metais Šalis 2010 2011 2012 2013 2014 Jungtinė Karalystė 9,0 7,3 8,2 7,9 6,5 Prancūzija 10,5 10,4 9,0 7,6 6,5 Slovėnija 0,3 1,1 0,9 1,6 1,4 Nyderlandai 13,8 14,9 15,2 15,5 13,0 Danija 17,3 16,6 15,8 15,0 12,9 Suomija 15,6 14,5 13,9 13,3 12,9 Lietuva 0,3 0,3 0,2 0,6 0,2 Estija 1,1 1,4 1,5 1,8 0,9 Latvija 0,8 2,5 2,7 2,8 2,5 Lenkija 0,9 0,9 1,2 1,4 1,9 EU/EEA 6,0 5,7 5,7 5,4 4,8

2.4. Pneumokokinės infekcijos gydymas

Gydyti vartojami antibiotikai pagal antibiotikogramą, tačiau registruojama vis daugiau atsparumo jiems atvejų dėl multirezistentinių pneumokokų klonų plitimo. Todėl skatinama remtis atitinkamomis gydymo antibiotikais rekomendacijomis.

Nors didelį vaidmenį ligai išvengti vaidina nespecifinės apsaugos priemonės – bendrų asmens higienos įgūdžių taikymas, žalingų įpročių vengimas, tačiau skiepai yra pati efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos, jos galimų komplikacijų ir jos plitimo visuomenėje [18].

2.5. Pneumokokinė vakcinacija

Yra 3 skirtingi pneumokokinės vakcinacijos tipai [19]:

1. Pneumokokinė konjuguota vakcina PCV13. Vakcinuojami pneumokokinės infekcijos rizikos grupių asmenys pagal valstybės finansuojamą programą (SAM Ministro įsakymas Nr. V-1130). 2. Pneumokokinė konjuguota vakcina PCV10. Rekomenduojama visiems vaikams iki 2 metų

vakcinuoti (pagal privalomą skiepų kalendorių Lietuvoje nuo 2014 m.).

3. Pneumokokinė polisacharidinė vakcina PPSV23. Skirta vyresniems kaip 65 metų pacientams. 2015 m. spalio 8 d. LR SAM ministro įsakymu V-1130 patvirtintos rizikos grupės, kurioms priklausantys asmenys skiepijami valstybės finansuojama pneumokokine polisacharidine kojuguota vakcina.

Konjuguotų vakcinų sudėtyje yra serotipų, dažniausiai sukeliančių ligas vaikams iki 2 metų, polisacharidai. Kapsulės polisacharidai, konjuguoti su didelio imunogeniškumo baltymu (pavyzdžiui, netoksiniu difterijos toksoidu) sukelia ir B, T limfocitų lemiamą imuninį atsaką, net ir jaunesniems kaip 2 metų vaikams. Šis atsakas apsaugo ne tik nuo į vakcinos sudėtį įeinančių pneumokoko serotipų sukeliamų invazinių ligų, bet ir nuo šių serotipų pneumokokų nešiojimo nosiaryklėje. Kadangi pneumokokų nešiojimas vaikų nosiaryklėje yra suaugusiųjų visuomenėje įgytų pneumonijų rizikos veiksnys, paskiepijus vaikus mažiau serga paskiepytųjų tėvai ir ypač seneliai. Dėl skiepijimo konjuguota vakcina sumažėjo ne tik invazinių ligų, sukeltų į vakcinos sudėtį įeinančių pneumokokų serotipų, bet ir penicilinui nejautrių visų serotipų skaičius [20].

2.6. Pneumokokinės vakcinacijos programa

2.6.1. Vakcinuojamųjų grupės

PSO duomenimis, didžiausia rizika susirgti pneumokokinėmis ligomis yra jaunesniems kaip 2 metų amžiaus vaikams, taip pat vyresniojo amžiaus asmenims (vyresniems kaip 65 m.), sergantiems lėtinėmis ligomis, imunosupresiniams bei daug rūkantiems ir nesaikingai alkoholį vartojantiems asmenims.

Nuo 2014 m. sausio mėnesio Lietuvoje valstybės lėšomis nuo pneumokokinės infekcijos pradėti skiepyti vaikai (pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių) ir suaugę, priklausantys rizikos grupėms [21].

2.6.2. Pacientai, priklausantys rizikos grupėms

Lietuvos Respublikos SAM ministro įsakyme V-1130 (2015 spalio 8 d.) patvirtintos pneumokokinės infekcijos rizikos grupės. Tai asmenys, sergantys lėtine inkstų liga (kai GFG < 30 ml / 1,73 m2), nefroziniu sindromu, asmenys, kuriems atliekama dializė ar peritoninė dializė, sergantys navikais, po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos, po parenchiminių organų transplantacijos, sergantys reumatinėmis ligomis, sergantys kepenų fibroze ir ciroze, asmenys, kuriems nustatyta hiposplenizmas ar įgimta asplenija, asmenys, kuriems nustatytas cerebrospinalinio skysčio nutekėjimas, asmenys su kochleariniais implantais, sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti, asmenys, kuriems nustatyta jatrogeninė imunosupresija [22].

Taip pat 2–18 metų amžiaus vaikai, sergantys bronchų astma (J45–J46), cistine fibroze (E84), bronchektazine liga (J47), sergantys cerebriniu paralyžiumi (G80), mioneuralinių jungčių ir raumenų ligomis (G70–G73), turintys įgimtas širdies ydas (Q20–Q25), sergantys cukriniu diabetu (E10–E14), sergantys navikais (C00–D48), sergantys lėtinėmis inkstų ligomis (N04, N18), vaikai, kuriems atliekama hemodializė ar peritoninė dializė (Z49.1, Z49.2, N18.5), sergantys lėtinėmis kepenų ligomis (K71.3–K71.7, K73–K74, Q44.2), esant imunosupresinėms būklėms: turintys imunodeficitą (D80–D84), sergantys reumatinėmis ligomis (M05–M08, M30–M36, M79.0), po kraujodaros kamieninių ląstelių ar žmogaus organų, ar audinių transplantacijos (Z94), esant įgimtai ar įgytai asplenijai (D73.0, Q89.01)), vaikai su kochleariniais implantais (Z96.2), sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti (B20–B24, Z21), jei anksčiau neskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos [22].

2.6.3. Pneumokokinės vakcinacijos epidemiologija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis (2015 m. gruodžio mėn. – 2016 m. birželio mėn. laikotarpiu), šalyje paskiepyti 47083 vaikai (0–17 metų). Per tą patį laikotarpį paskiepyti ir rizikos grupėms priklausantys asmenys – 3106 suaugę ir 4109 vaikai (2–18 metų) [23].

2.6.4. Informacija apie pneumokokinę vakcinaciją Lietuvoje

Informacijos sklaidai vartojami Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) paruošti plakatai bei lankstinukai. Rizikos grupių pacientus apie galimybę pasiskiepyti informuoja šeimos gydytojai jų vizito metu. Apie pneumokokinę vakcinaciją platinama informacija žiniasklaidos priemonėmis.

„SpIDnet project“ internetinėje svetainėje skelbiama informacija apie invazinės pneumokokinės infekcijos epidemiologinius pokyčius, vakcinų efektyvumą bei diegiamas vakcinacijos programas [24, 25, 26].

2.7. Pnuemokokinės vakcinacijos efektyvumas

16-a randomizuotų klinikinių tyrimų meta-analizė parodė polisacharidinės pneumokokinės vakcinos (PPSV23) efektyvumą pneumokokinės infekcijos (invazinės ir neinvazinės) prevencijai. − PPSV23 reikšmingai sumažino invazinės pneumokokinės infekcijos riziką mažai ekonomiškai

išsivysčiusiose šalyse, nes pneumokokinės infekcijos riziką šiose šalyse didina didelis gyventojų tankis, vakcinų stoka, nepalankios aplinkos sąlygos (p = 0,03).

− PPSV23 reikšmingai sumažino invazinės pneumokokinės infekcijos riziką vyresniems asmenims ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse (p = 0,01) [27].

Nors asmenims, paskiepytiems pneumokokine polisacharidine (PPSV23) vakcina, bėgant metams mažėja antikūnų skaičius, tačiau CDC duomenimis, pneumokokinės polisacharidinės vakcinos efektyvumas nesumažėjo po 7 ir daugiau metų [28].

Utrechto universiteto medicinos centro Marc Bonteno vadovaujamame placebo kontroliuojamame tyrime dalyvavo daugiau kaip 84 tūkst. 65 m. ir vyresnių suaugusiųjų, skiepytų PCV13 vakcina. Autoriai daro išvadą, kad tarp vyresniojo amžiaus suaugusiųjų PCV13 vakcina buvo veiksminga apsaugant nuo S. pneumoniae 13-os štamų sukeltos visuomenėje įgytos nekomplikuotos ir bakteriemija komplikuotos pneumonijos, tačiau neapsaugo nuo kitų štamų sukeltų infekcijų. Ši vakcina šiuo metu rekomenduojama visiems jaunesniems kaip 5 metų vaikams ir visiems 65 m. ir vyresniems asmenims [29].

3. TYRIMO METODIKA

Tyrimas pradėtas gavus Bioetikos centro komiteto leidimą, kurio Nr. BEC–MF–47. Tyrimui buvo iškelti tikslai ir suformuoti uždaviniai.

3.1. Tiriamoji populiacija

Buvo peržiūrėta 2700 LSMU KK Šeimos medicinos klinikos pacientų atsitiktinai atrinktų ambulatorinio gydymo statistinių kortelių. Nustatyti 83 suaugę asmenys (3 %), kurie priklauso rizikos grupėms pagal SAM Ministro įsakymą Nr. V-1130 ir gali būti vakcinuojami pneumokokine vakcina. Gauti duomenys pateikti absoliučiąja verte (N) ir procentais (%).

3.2. Tyrimo metodika

Tirti buvo sudaryta anoniminė apklausos anketa, gavus paciento sutikimą naudoti jų apklausos duomenis. Pacientams buvo paaiškintas tyrimo tikslas ir garantuotas apklausos duomenų konfidencialumas. Buvo taikyti teorinės ir empirinės analizės metodai ir statistinė duomenų analizė. Statistinei duomenų analizei tyrimo duomenys rinkti iš LSMU KK Šeimos medicinos klinikos pacientų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros istorijų. Tirti atrinktos asmens sveikatos priežiūros istorijos asmenų, kurie priklauso rizikos grupėms pagal SAM Ministro įsakymą Nr. V-1130. Šie pacientai apklausti pagal sudarytą klausimyną. Gauti duomenys apdoroti programiniu statistinių duomenų analizės paketu.

3.3. Tyrimo klausimynas

Apklausos metu buvo vartotas „Rizikos grupių pacientų aktyvumas bei žinios dalyvaujant LSMU KK Šeimos klinikoje vykdomoje valstybės finansuojamoje pneumokokinės vakcinacijos programoje” klausimynas.

Klausimyną sudaro dvi dalys:

− pirma dalis skirta įvertinti tiriamųjų sociodemografinius rodiklius, pacientų žinias, požiūrį į pneumokokinę vakcinacijos saugumą bei efektyvumą,

− antroji dalis skirta įvertinti veiksnius, lemiančius asmenų apsisprendimą skiepytis.

Apklausoje pateikiama dešimt klausimų. Pacientų žinios, požiūris į pneumokokinės vakcinacijos saugumą ir efektyvumą, pacientų motyvacija, veiksniai, lemiantys jų apsisprendimą nustatyti pagal pažymėtą atsakymą.

3.4. Statistinės duomenų analizės metodai

Duomenys apdoroti ir statistinė analizė atlikta pavartojus „SPSS 25.0“ (angl. Statistical Package for the Social Sciences) programinį statistinių duomenų analizės paketą. Kokybiniai požymiai pateikti nurodant absoliučiuosius skaičius ir procentus, jų palyginimui ir priklausomumui tirti taikytas Chi kvadratu (χ2_{) kriterijus. Hipotezės apie dviejų nepriklausomų imčių proporcijų}

lygybes tikrinamos naudojant Z kriterijų. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo  = 0,05. Skirtumai ir priklausomybės laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumas p < 0,05.

4. REZULTATAI

4.1. Sociodemografiniai duomenys

Į klausimus atsakė 83 asmenys (2 lentelė), iš jų 46 % buvo vyrai ir 55 % – moterys: − asmenų iki 65 metų amžiaus buvo 49,3 %, virš 65 metų – 50,7 %;

− 48 % asmenų turi pradinį ar vidurinį išsilavinimą, 52 % – aukštąjį išsilavinimą.

2 lentelė. Apklaustųjų sociodemografiniai duomenys

Veiksnys Tiriamųjų skaičius

Lytis mot. 45

vyr. 38

Amžius < 65 m. 41

> 65 m. 42

Išsilavinimas pradinis, vidurinis _aukštasis 40 43

4.2. Rizikos grupių pacientų informuotumas

Teisingai į klausimą apie ligas, kurias galėtų sukelti pneumokokai (atsakymo variantai: pneumoniją ir bronchitą, meningitą, peršalimą, sinusitą, ausų uždegimą, odos ir vidaus organų pūlingus susirgimus) atsakė 56,6 % apklaustųjų (3 pav.). Iš jų:

− 46,7 % moterų, − 68,4 % vyrų.

Daugiau vyrų nei moterų į klausimą (3 lentelė) apie pneumokokinės infekcijos sukeliamas ligas atsakė teisingai (p < 0,05).

3 lentelė. Pneumokoko sukeliamų ligų žinių vertinimas, atsižvelgiant į tiriamųjų lytį, amžių,

išsilavinimą

Veiksnys Tiriamųjų skaičius

Tiriamųjų dalis (%), kurių žinios buvo

teisingos Reikšmingumo p vertė Lytis mot. 45 46,7 0,046 vyr. 38 68,4 Amžius < 65 m. 41 61,0 0,430 > 65 m. 42 52,4 Išsilavinimas pradinis, vidurinis 40 50,0 _0,240 aukštasis 43 62,8

84,3 % apklaustųjų nežinojo, kad priklauso rizikos grupei sirgti pneumokokine infekcija (4 pav.).

4 pav. Žinios apie buvimą rizikos grupėje sirgti pneumokokine infekcija

Dauguma asmenų nežinojo (5 pav.), kad valstybė jiems skiria nemokamą vakciną (47 % respondentų visai nežinojo, o 41 % sužinojo pokalbio metu).

5 pav. Žinios apie valstybės skiriamą nemokamą vakciną Jūsų grupės asmenims Taip Ne Sužinojau dabar

Apklaustųjų taip pat teirautasi, iš kur sužinojo apie galimybę skiepytis pneumokokine vakcina. Apklaustųjų teigimu, 89,2 % apie galimybę skiepytis sužinojo pokalbio metu, 9,6 % apklaustųjų informavo šeimos gydytojas (6 pav.).

6 pav. Šaltinis, kuris informavo apie galimybę skiepytis

Pagal apklausos duomenis (4 lentelė), iš teisingai atsakiusiųjų apie pneumokokinės infekcijos sukeliamas ligas, informacijos apie pneumokokinę infekciją ir skiepą pakako tik 23,4 %, o iš tų, kurie apie S. pneumoniae sukeliamas ligas nežinojo, informacijos nepakako 75 % apklaustųjų (p < 0,05 ).

4 lentelė. Tiriamųjų informuotumas atsižvelgiant į jų žinias apie infekciją sukeliantį pneumokoką Žinios apie infekciją sukeliantį pneumokoką Tiriamųjų skaičius Ar pakanka informacijos (tiriamųjų dalis %) p vertė Pakanka Nepakanka _nuomonės Neturiu

Neteisingos 36 16,7 75 8,3

0,035

Teisingos 47 23,4 48,9 27,7

4.3. Rizikos grupių pacientų apsisprendimas dėl pneumokoko skiepo

Iš 83 apklaustųjų (7 pav.) ketina skiepytis daugiau kaip pusė – apie 45 (54,2 %).

Vertinant, kaip pacientų žinios apie pneumokoko sukeliamas ligas susijusios su jų motyvacija skiepytis (5 lentelė), buvo išsiaiškinta, kad tų asmenų, kurių žinios teisingos, net 74,5 % ketina skiepytis (p < 0,05). Iš pacientų, kurie yra informuoti apie pneumokoko skiepą bei infekciją, skiepytis nusprendė 76,5 % (p < 0,05).

7 pav. Apklaustųjų ketinimas skiepytis

Ketinančių skiepytis (45 asmenų) buvo klausta, iš ko jie norėtų gauti papildomų žinių apie pneumokoko sukeliamą infekciją ir skiepą nuo jos. Daugiau kaip pusė (53,3 %) atsakė, kad norėtų informacijos gauti iš savo šeimos gydytojo vizito metu. Taip pat 35,6 % apklaustųjų norėtų informaciją rasti žiniasklaidoje – internete, laikraščiuose, lankstinukuose ir kt. (8 pav.).

5 lentelė. Tiriamųjų pacientų apsisprendimas dėl pneumokoko skiepo

Veiksnys Tiriamųjų skaičius Tiriamųjų, ketinančių

skiepytis dalis (%) p vertė

Žinios Neteisingos 36 27,8 < 0,001

Teisingos 47 74,5

Informacija Pakanka 17 76,5 0,041

Nepakanka 50 48,0

8 pav. Šaltiniai, iš kurių ketinantys skiepytis pneumokokine vakcina norėtų gauti papildomų žinių Taip Ne

4.4. Veiksniai, galintys paskatinti rizikos grupių pacientus skiepytis

Didžiajai daugumai asmenų svarbu gauti ne tik informaciją iš savo šeimos gydytojo, bet taip pat šeimos gydytojo nuomonė. Nustatyta, kad 95,3 % (9 pav.) pacientų būtų svarbiausia gydytojo nuomonė.

9 pav. Atsakymų į klausimą „Kieno nuomonė apie vakcinaciją svarbiausia?“ pasiskirstymas Iš apklaustųjų 46,8 % nusprendė nesiskiepyti, tai yra gan didelis skaičius asmenų, tad paklausus, kas paskatintų pakeisti nuomonę, net 52,6 % asmenų buvo tvirtai apsisprendę nesiskiepyti ir niekas jų nuomonės nepakeistų (6 lentelė). Tačiau dideliam skaičiui apklaustųjų (apie 39,5 %) sprendimą galėtų pakeisti aktyvus šeimos gyd. rekomendavimas ir daugiau paviešintų įrodymų apie vakciną.

6 lentelė. Atsakymų į klausimą „Kas paskatintų skiepytis?“ pasiskirstymas Kas paskatintų skiepytis? Tiriamųjų dalis (%)

Savo apsisprendimo nekeis 52,6

Aktyvus šeimos gyd. rekomendavimas 39,5

Daugiau paviešintų įrodymų 39,5

Vieninga sveikatos priežiūros spec. nuomonė 21,1

Artimųjų paskatinimas 18,4

Pneumokoko vakcina rizikos grupės asmenims yra kompensuojama valstybės pagal LR SAM įsakymą, tačiau buvo įdomu sužinoti, ar rizikos grupės pacientai vakciną pirktų patys, jei reikėtų.

Iš 45 apklaustųjų (10 pav.), kurie sutiktų skiepytis, vakciną patys pirktų daugiau kaip pusė (58,10 %).

Taip pat paaiškėjo, kad 39,5 % apklaustųjų skiepytųsi, nes valstybė kompensuoja vakciną, o 68,8 % iš jų skiepytųsi, net jei reiktų mokėti patiems. Iš apklaustųjų, kurie nurodė kitas priežastis dėl kurių skiepytųsi, patys vakciną pirktų 54,2 %.

10 pav. Atsakymų į klausimą „Ar skiepytųsi, jei vakciną reiktų pirkti?“ pasiskirstymas

4.5. Rizikos pacientų požiūris į vakcinacijos saugumą ir efektyvumą

67,4 % apklaustųjų vertina, kad vakcina patikimai apsaugo nuo pneumokokinės infekcijos. Iš visų ketinančių skiepytis asmenų, 39,5 % nurodė, kad skiepytųsi dėl to, jog vakcina kompensuojama valstybės, ir tik nedidelė dalis (4,7 %) ketinančiųjų skiepytis rizikos grupės asmenų – dėl baimės užkrėsti artimuosius (11 pav.).

11 pav. Ketinimo skiepytis pneumokokine vakcina priežastys Taip Ne

Apklausus pacientus (12 pav.), kurie nusprendė nesiskiepyti, jų sprendimą lėmė tai, kad gydytojas neinformavo pacientų apie pneumokokinę vakcinaciją (39,5 %). Net 28,9 % asmenų nusprendė nesiskiepyti dėl baimės, jog pneumokokinė vakcinacija gali sukelti šalutinių reiškinių. Panaši dalis apklaustųjų (26,3 %) turi išankstinį nusistatymą prieš vakciną, 21,1 % netiki vakcinos efektyvumu.

12 pav. Nesiskiepijimo priežasčių pasiskirstymas

Iš visų pacientų, kurių žinios yra teisingos apie pneumokokinę infekciją, 50 % pasirinko nesiskiepyti dėl skiepo šalutinių reiškinių baimės.

5. REZULTATŲ APTARIMAS

Vakcinaciją lemia atskiro individo žinios ir apsisprendimas, sveikatos apsaugos sistemos (gydytojų, slaugytojų) darbas ir valstybės vakcinacijos politika.

Mūsų darbe išnagrinėjome su vakcinacija susijusius aspektus. Nustatėme, kad tik pusės tiriamųjų žinios apie pneumokokinę infekciją yra teisingos (teisingai atsakė daugiau vyrų nei moterų, o jaunesnių kaip 65 metų amžiaus asmenų daugiau nei vyresnių). Didžioji dauguma apklaustųjų neži-nojo, kad priklauso rizikos grupėms asmenų, kuriems skiriama nemokama pneumokokinė vakcina ir kad šia vakcina jie galėtų būti vakcinuojami. Apie tokią galimybę jie sužinojo tyrėjų skambučio metu. Tik penktadaliui respondentų pakanka žinių apie pneumokokinę infekciją ir vakciną nuo jos. Pusė apklaustųjų, kurių žinios teisingos, mano, kad jų žinios nepakankamos.

Skiepytis apsisprendė pusė tiriamųjų (trys ketvirtadaliai iš jų tie, kurių žinios teisingos). Pusė ketinančiųjų skiepytis papildomų žinių apie vakcinaciją norėtų gauti iš šeimos gydytojo, likusieji – iš kitų šaltinių (laiško, skambučio, žiniasklaidos).

Didžiosios dalies apklaustųjų ketinimą skiepytis nulėmė supratimas, kad vakcina patikimai apsaugo nuo pneumokokinės infekcijos, apie trečdalio – tai, kad vakciną kompensuoja valstybė. Pagrindinis faktorius, lemiantis ketinimą skiepytis, yra šeimos gydytojo nuomonė apie vakcinaciją ir skatinimas skiepytis.

Sprendimą nesiskiepyti daugumai respondentų nulėmė nepakankamas šeimos gydytojo informavimas ir paskatinimas, baimė dėl skiepų šalutinio poveikio, netikėjimas skiepų efektyvumu, neigiama informacija apie skiepą.

Tyrimo metu nustatyta, kad pokalbis telefonu buvo pirmasis informacijos šaltinis ir kvietimas pasiskiepyti didžiajai daliai rizikos grupių pacientų.

Apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti, kad nors valstybė skiria nemokamą pneumokokinę vakciną rizikos grupių pacientams, nepakankamas jų informuotumas lemia tik pusės jų dalyvavimą vakcinacijos programoje. Pagrindinis vaidmuo tenka šeimos gydytojui. Šeimos gydytojo suteikta informacija ir skatinimas skiepytis apklaustųjų įvardijamas kaip pagrindinis veiksnys, nulemiantis jų apsisprendimą vakcinuotis.

Deja, dideli darbo krūviai, trumpas pacientui skiriamas laikas neleidžia šeimos gydytojams pilnai atlikti profilaktinį darbą. Norint sėkmingai ir efektyviai vykdyti vakcinacijos programą, jiems turėtų talkinti kiti sveikatos priežiūros specialistai ir informavimo priemonės.

IŠVADOS

1. Pacientų žinios, apie priklausymą rizikos grupei sirgti pneumokokine infekcija, žinios apie pačią infekciją, skiepus ir galimybę pasiskiepyti valstybės finansuojama vakcina yra nepakankamos. 2. Daugiau nei pusės (67,4 ) apklaustųjų ketinimą skiepytis nulėmė supratimas, kad vakcina

patikimai apsaugo nuo pneumokokinės infekcijos ir kad akciną kompensuoja valstybė. Pagrindinis faktorius, lemiantis ketinimą skiepytis, yra šeimos gydytojo nuomonė apie vakcinaciją ir skatinimas skiepytis. Sulaukę svaraus šeimos gydytojo paskatinimo, daugiau nei pusė pacientų (58,1 ) vakcinuotųsi ir savo lėšomis.

3. Sprendimą nesiskiepyti nulėmė nepakankamas šeimos gydytojo informavimas ir paskatinimas, baimė dėl skiepų šalutinio poveikio, netikėjimas skiepų efektyvumu, neigiama informacija apie skiepą. Nepakankama informacija ir motyvacija lemia tik pusės respondentų ketinimą dalyvauti valstybės finansuojamoje vakcinacijos nuo pneumokokinės infekcijos programoje.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Informaciniai leidiniai, Vilnius. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/lt/ligos/P/pneumokokine-infekcija (žiūrėta 2017-10-08).

2. V. Usonis. Pneumokokinė infekcija (metodinės rekomendacijos):

http://www.ulac.lt/uploads/downloads/Pneumokokine%20--%20WEB.pdf (žiūrėta 2017-10-12)

3. World Health Organization (WHO). Weekly epidemiological record. No. 14. Prieiga per internetą: http://www.who.int/wer/2012/wer8714.pdf?ua=1 (žiūrėta 2017-11-10). 4. Abdullahi O, Wanjiru E, Musyimi R, Glass N, Scott JA. Validation of nasopharyngeal

sampling and culture techniques for detection of Streptococcus pneumoniae in children in Kenya. J Clin Microbiol 2007;45(10):3408-10.

5. Ambrazaitis, L. jančorienė, A. Mickienė, D. Vėlyvytė. Suaugusiųjų rizikos grupių skiepijimo Lietuvoje rekomendacijos 2015. Prieiga per internetą:

http://www.ulac.lt/uploads/downloads/s%C5%BE_skp_rekomendacijos_2015.pdf (žiūrėta 2017-12-11)

6. E.Anthony S. Nelson, Bradford D. Gessner, Denise DeRoeck, Philippe Duclos. The Role of National Advisory Committees in Supporting Evidence-Based Decision Making for National Immunisation Programs. 2010;28:A1-A110.

7. Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos ministro įsakymas dėl nacionalinės

imunoprofilaktikos 2014-2018 metų programos patvirtinimo 2014 m. sausio 3 d. Nr. V-8, Vilnius. Prieiga per internetą:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/014fa8b0779f11e3996afa27049d9d4ehttp://www.ulac.lt/uploads/down loads/leidiniai/Sergamumo_apzvalga_2016.pdf (žiūrėta 2018-03-10)

8. Bogaert D, de Groot R, Hermans PWM. Streptococcus pneumoniae colonization: the key to pneumococcal disease. Lancet Infect Dis. 2004;4:144-54.

9. Brueggemann AB, Peto T, Crook DW, Butler JC, Kristinson KG, Spratt BG.Temporal and geographic stability of the serogoup- specific invasive disease potential of Streptococcus pneumoniae. J Infect Dis. 2004;190:1203-11.

10. Alpern ER, Alessandrini EA, Mcgowan KL, Bell LM, Shaw KN. Serotype prevalence of occult pneumococcal bacteremia. Pediatrics. 2001;108(2):E23.

11. Al-mazrou A, Twum-danso K, Al zamil F, Kambal A. Streptococcus pneumoniae

serotypes/serogroups causing invasive disease in Riyadh, Saudi Arabia: extent of coverage by pneumococcal vaccines. Ann Saudi Med. 2005;25(2):94-9.

12. Obaro S, Adegbola R. The pneumococcus: carriage, disease and conjugate vaccines. J Med Microbiol. 2002;51(2):98-104.

13. Abdullahi O, Nyiro J, Lewa P, Slack M, Scott JA. The descriptive epidemiology of

Streptococcus pneumoniae and Haemophilus influenzae nasopharyngeal carriage in children and adults in Kilifi district, Kenya. Pediatr Infect Dis J. 2008;27(1):59-64.

14. Centers For Disease Control And Prevention. Type of Infection. Prieiga per internetą: https://www.cdc.gov/pneumococcal/about/infection-types.html (žiūrėta 2018-02-11) 15. European Centre for Disease Prevention and Control. Invasive pneumococcal disease -

Annual Epidemiological Report 2016. Prieiga per internetą:

https://ecdc.europa.eu/en/publications-data/invasive-pneumococcal-disease-annual-epidemiological-report-2016-2014-data (žiūrėta 2018-03-11)

16. I.Čaplinskienė E.Davidavičienė J.Korabliovienė R.Liausėdienė D.Razmuvienė A.Spiečius G.Zagrebnevienė. Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2016 m. apžvalga. 2017 m. Vilnius.

17. Pletz MW, Maus U, Krug N, Welte T, Lode H. Pneumococcal vaccines: mechanism of action, impact on epidemiology and adaption of the species. Int J Antimicrob Agents.

2008;32(3):199-206.

18. Soto-noguerón A, Carnalla-barajas MN, Cornejo-juárez P, et al. Streptococcus pneumoniae: distribution of serotypes and antimicrobial susceptibility in patients with cancer. Salud Publica Mex. 2018;60(1):21-28.

19. Hanage WP. Serotype-specific problems associated with pneumococcal conjugate vaccination. Future Microbiol. 2008;3(1):23-30.

20. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nuo pneumokokinės infekcijos gali apsaugoti skiepai. Prieiga per internetą:

https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/nuo-pneumokokines-infekcijos-gali-apsaugoti-skiepai (žiūrėta 2018-03-10).

21. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas V-1130 (2015 spalio 8 d.) „Dėl pneumokokinės infekcijos rizikos grupių patvirtinimo“. Prieiga per internetą:

HTTPS://WWW.E-TAR.LT/PORTAL/LT/LEGALACT/32B28DB0716B11E5906BC3A96C765FF4 (žiūrėta 2018-03-10).

22. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Skiepai – efektyviausia apsisaugojimo nuo pneumokokinės infekcijos priemonė. Prieiga per internetą: https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/skiepai-efektyviausia-apsisaugojimo-nuo-pneumokokines-infekcijos-priemone (žiūrėta 2017-11-12)

23. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Informaciniai leidiniai, Vilnius. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/pneumokokine%20infekcija/Pneumokokine_plakatas.p df (žiūrėta 2017-12-11)

24. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Informaciniai leidiniai, Vilnius. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/pneumokokine.pdf (žiūrėta 2018-03-11)

25. European Centre for Disease Prevention and Control. SpIDnet project. Invasive pneumococcal disease in European Union and European Economic Area. Prieiga per internetą:

https://sites.google.com/a/epiconcept.fr/ipd-surveillance/home-2 (žiūrėta 2018-01-11) 26. Daniel M Musher, MD. Pneumococcal vaccination in adults. Feb 27, 2018. Prieiga per

internetą: https://www.uptodate.com/contents/pneumococcal-vaccination-in-adults (žiūrėta 2018-03-11)

27. Butler JC, Breiman RF, Campbell JF, Lipman HB, Broome CV, Facklam RR. Pneumococcal polysaccharide vaccine efficacy. An evaluation of current recommendations. JAMA.

1993;270(15):1826-31.

28. Daniel M Musher, MD, John G Bartlett, MD, Thomas M File, Jr, MD, Sheila Bond, MD, Pneumococcal vaccination in adults. Feb 27, 2018. Prieiga per internetą:

https://www.uptodate.com/contents/pneumococcal-vaccination-in-adults (žiūrėta 2018-04-10) 29. ACSH Staff. Large Study Finds Prevnar 13 Effective At Protecting Seniors Against

Pneumonia. Prieiga per internetą: https://www.acsh.org/news/2015/03/19/large-study-finds-prevnar-13-effective-at-protecting-seniors-against-pneumonia (žiūrėta 2018-04-10)

PRIEDAI

2. Kaip manote, kurias iš išvardintų ligų gali sukelti pneumokoko bakterija? • Pneumoniją ir bronchitą;

• Meningitą • Peršalimą • Sinusitą

• Ausų uždegimą

• Odos ir vidaus organų pūlingus susirgimus

3. Ar žinote, kad esate rizikos grupėje sirgti pneumokokine infekcija? • Taip

• Ne

4. Ar žinote, kad valstybė Jūsų rizikos grupės asmenims skiria nemokamą vakciną nuo pneumokokinės infekcijos?

• Taip • Ne

• Sužinojau dabar

5. Apie galimybę skiepytis nuo pneumokokinės infekcijos sužinojote iš: • Jūsų šeimos gydytojo

• Gauto skambučio (laiško) • Kitų gydytojų

• Žiniasklaidos

• Artimųjų, kaimynų, pažįstamų

• Kita (įrašyti) ...

6. Ar Jums pakanka informacijos apie pneumokokinę infekciją ir skiepą nuo jos? • Taip

Jei esate pasiskiepijęs (-usi) arba ketinate skiepytis

7. Iš ko norėtumėte gauti papildomų žinių? • Jūsų šeimos gydytojo

• Gauto laiško (skambučio) • Kitų gydytojų

• Žiniasklaidos

• Papildomų žinių gauti nenorėčiau • Kita ...

8. Nusprendėte skiepytis nuo pneumokokinės infekcijos, nes (pažymėkite vieną, tinkamiausią teiginį):

• Manote, jog vakcina patikimai apsaugo nuo pneumokokinės infekcijos • Anksčiau sirgote pneumokokine infekcija (sirgo šeimos narys)

• Baiminatės, jog susirgęs užkrėsite artimuosius • Vakcina kompensuojama valstybės

9. Kieno nuomonė apie vakcinaciją Jums yra svarbiausia? • Jūsų šeimos gydytojo

• Kitų gydytojų (slaugytojų) • Žiniasklaidos

• Artimųjų

• Aplinkinių (kaimynų)

• Kita ...

10. Ar skiepytumėtės nuo pneumokokinės infekcijos, jeigu vakciną reikėtų pirkti (kaina ~ 30 EUR)

• Taip • Ne

Jei nesiskiepijote ir neketinate skiepytis

7.1. Kas jus paskatintų pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos? • Aktyvus šeimos gydytojo (slaugytojo) rekomendavimas • Artimųjų paskatinimas

• Daugiau paviešintų įrodymų apie vakcinos saugumą ir efektyvumą

• Daugiau viešos informacijos apie pneumokokinės infekcijos sąlygotus susirgimus ir mirties atvejus

• Vieninga sveikatos priežiūros specialistų nuomonė • Savo apsisprendimo nekeisiu

• Kita...

8.1. Kokia pagrindinė priežastis, lemianti Jūsų sprendimą nesiskiepyti? • Baimė dėl skiepo šalutinių reiškinių, kurie aprašyti anotacijoje • Netikite vakcinos efektyvumu

• Aplinkiniai patarė nesiskiepyti

• Jūsų gydytojas neinformavo apie vakciną • Jūsų gydytojas patarė nesiskiepyti

• Esate girdėjęs (-usi) neigiamų atsiliepimų apie šį skiepą • Niekada apie tai negalvojote

• Esate nusiteikęs prieš vakcinaciją apskritai • Dar nesu apsisprendęs (-usi)

2 priedas

LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl pneumokokinės infekcijos rizikos grupių patvirtinimo