Gabrielė Kravcevičiūtė
V kursas, 4 grupė
VERTIKALŪS IR HORIZONTALŪS ALVEOLINIO KAULO
POKYČIAI PO ORTODONTINIO GYDYMO BREKETŲ
SISTEMA: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistro darbas Sisteminė literatūros apžvalga
Darbo vadovas Lektorė Dr. Eglė Zasčiurinskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
VERTIKALŪS IR HORIZONTALŪS ALVEOLINIO KAULO POKYČIAI PO ORTODONTINIO GYDYMO BREKETŲ SISTEMA: SISTEMINĖ LITERATŪROS
APŽVALGA Baigiamasis magistro darbas Sisteminė literatūros apžvalga
Darbą atliko
magistrantas...
(parašas) (parašas) Darbo vadovas ... ...
(vardas pavardė, kursas, grupė) ... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ...
(mėnuo, diena) 20....m. ... (mėnuo, diena)
DARBAS ATLIKTAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETE, ODONTOLOGIJOS FAKULTETE, ORTODONTIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Vertikalūs ir horizontalūs alveolinio kaulo pokyčiai po ortodontinio gydymo breketų sistema: sisteminė literatūros apžvalga“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Gabrielė Kravcevičiūtė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Gabrielė Kravcevičiūtė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Dr. Eglė Zasčiurinskienė
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas)
vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ... Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas BMD reikalavimų Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8 Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba,
publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2 0
9 Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių
autoriais) ir paskutinės paieškos data? 0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei
taikoma, meta-analizei)? 0,4 0,2 0
12 Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos,
analizuojami veiksniai, rodikliai)? 0,4 0,2 0
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
14 Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija
buvo panaudota apibendrinant duomenis? 0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis
kiekvienoje atmetimo stadijoje? 0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo
laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų
aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų
reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus
tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal
reikalavimus? 0,4 0,2 0
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0 28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0 29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 31 rekomendacij Praktinės
os
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos
susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-
regresija)? +1 +0,5 0
33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) (-5balai) <15psl
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2
balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5balo
40 Plagiato kiekis darbe (nevert.) >20%
41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo balo -0,5 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo balo -0,5 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo,
vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo balo -0,5 *Viso (maksimumas 10 balų):
TURINYS
SANTRAUKA... 10 SUMMARY... 11 SANTRUMPOS... 12 ĮVADAS... 13 I. MEDŽIAGA IR METODAI... 16 1.1 Protokolas... 161.2 Straipsnių atrankos kriterijai... 16
1.3 Paieškos metodai ir straipsnių atranka... 16
1.4 Duomenų atranka... 18
1.5 Duomenų analizė... 19
1.5 Straipsnių kokybės ir sisteminių klaidų vertinimas... 20
II. REZULTATAI... 21
2.1 Straipsnių atrankos rezultatai... 21
2.2 Straipsnių kokybės ir sisteminių klaidų įvertinimas... 25
2.3 Alveolinio kaulo aukščio pokyčiai... 27
2.4 Alveolinio kaulo storio pokyčiai... 28
2.5 Kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos specifikacijos... 29
III. REZULTATŲ APTARIMAS... 39
3.1 Kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos techniniai aspektai... 39
3.2 Alveolinio kaulo pokyčiai... 40
3.3 Alveolinio kaulo pokyčiai taikant dantų lanko plėtimą... 41
3.4 Alveolinio kaulo pokyčiai taikant priekinių dantų atitraukimą... 41
3.5 Alveolinio kaulo pokyčiai taikant intruzinį arba ekstruzinį dantų judesius... 42
3.6 Alveolinio kaulo pokyčiai taikant dantų vainikų pasvirimą lūpine kryptimi... 43
3.7 Alveolinio kaulo pokyčių priklausomybė nuo pacientų amžiaus ir lyties... 43
IŠVADOS... 45
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 46
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 47
Vertikalūs ir horizontalūs alveolinio kaulo pokyčiai po ortodontinio
gydymo breketų sistema: sisteminė literatūros apžvalga
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Ortodontinio dantų judėjimo sukelti pokyčiai alveoliniame kaule gali sąlygoti minkštųjų audinių padėties pakitimus ir sukelti dantenų recesiją. Siekiant sumažinti gydymo komplikacijų pasireiškimą, svarbu suprasti kaip alveolinis kaulas reaguoja į įvairius ortodontinius judesius. Šio darbo tikslas: įvertinti vertikalius ir horizontalius alveolinio kaulo pokyčius po ortodontinio gydymo breketų sistema.
Medžiaga ir metodai: Literatūros apžvalga atlikta pagal PRISMA reikalavimus. PubMed, Cochrane ir
Web of Science duomenų bazėse straipsniai ieškoti nuo 2019.09.30 iki 2020.02.10. Įtraukimo kriterijai:
vertintas alveolinio kaulo storis ir/arba aukštis kūginio pluošto kompiuterine tomografija prieš ir po ortodontinio gydymo breketų sistema; prospektyviniai arba retrospektyviniai klinikiniai tyrimai; sveiki pacientai. Atmetimo kriterijai: chirurginė intervencija (išskyrus dantų šalinimą); gydymas ne breketų sistema, periodontologiniai pacientai. Iš identifikuotų 2510 straipsnių, po atrankos į tyrimą įtraukta 16 tyrimų (3 randomizuoti kontroliuojami ir 13 nerandomizuotų klinikinių tyrimų).
Rezultatai: Iš 16 į analizę įtrauktų straipsnių, statistiškai reikšmingus rezultatus pristatė 13. Alveolinio kaulo aukštis (AKA) ir storis (AKS) sumažėjo lūpinėje ir gomurininėje/liežuvinėje pusėse, priklausomai nuo ortodontinio judesio tipo. Plečiant dantų lanką AKA ir AKS sumažėjo lūpinėje ir gomurinėje/liežuvinėje pusėse. Atitraukiant dantis AKA ir AKS sumažėjo lūpinėje ir gomurinėje/liežuvinėje pusėse, gomurinėje pusėje pokytis buvo žymiai didesnis. Intruduojant ar ekstruduojant AKA sumažėjo lūpinėje pusėje. Pasveriant dantų vainikus lūpine kryptimi AKS plonėjo gomurinėje pusėje. Kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos specifikacijos varijavo: regimasis vaizdo laukas (40-536 mm), tūrinis vaizdo elemento dydis (0,125-0,4 mm).
Išvados: Ortodontinio gydymo breketais metu reikšmingai mažėja lūpinės ir gomurinės/liežuvinės pusių alveolinio kaulo aukštis ir storis. Alveolinio kaulo pokyčiai priklauso nuo ortodontinio judesio krypties.
Vertical and horizontal alveolar bone changes after orthodontic treatment with
brackets: a systematic literature review
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Orthodontic movement influences alveolar bone and consequently soft tissue changes. Therefore, understanding alveolar bone response to various orthodontic movements would enable to avoid complications. The aim of this review: to assess vertical and horizontal alveolar bone changes after orthodontic treatment with brackets.
Materials and the methods: The review was done according to PRISMA requirements. PubMed, Cochrane and Web of Science databases were searched from 2019.09.30 to 2020.02.10. The inclusion criteria: alveolar bone height and/or thickness assessed by cone beam computed tomography before and after orthodontic treatment with brackets; prospective and retrospective clinical trials; healthy patients. Exclusion criteria: surgical intervention (except teeth extraction), treatment with other appliances, periodontal patients. 2510 publications were identified, after the selection process 16 articles were included (3 randomized controlled and 13 non-randomized clinical trials).
Results: 13 out of 16 included studies, represented significant results. Alveolar bone height (ABH) and width (ABW) decreased on labial and palatal/lingual sides, depending on orthodontic movement. The arch expansion group showed ABH and ABW decrease labialy and palataly/lingualy. Retraction group: ABH and ABW decreased labialy and palataly/lingualy, though it was much greater on the palatal side. Intrusion or extrusion group: ABH decreased labialy. Tipping group: ABW decreased palataly. Cone beam computed tomography characteristics among studies: field of view (40-536 mm), voxel size (0,125-0,4 mm).
Conclusion: Orthodontic treatment with brackets induces the decrease in alveolar bone height and width on labial and palatal/lingual sides. These alterations are related to the orthodontic movement direction.
12
SANTRUMPOS
KPKT – Kūginio pluošto kompiuterinė tomografija (angl. Cone beam computed tomography); KT – Kompiuterinė tomografija (angl. Computed tomography);
RVL – regimojo vaizdo laukas (angl. field of view); TVED – tūrinis vaizdo elemento dydis (angl. Voxel size) AKA – alveolinio kaulo aukštis;
AKS – alveolinio kaulo storis; CEJ – cemento-emalio jungtis; AKK – alveolinio kaulo ketera; VŽ – viršutinis žandikaulis; AŽ – apatinis žandikaulis; CK – centrinis kandis; ŠK – šoninis kandis; I – iltinis dantis;
PKr – prieškrūminis dantis;
1PKr – pirmasis prieškrūminis dantis; 2PKr – antrasis prieškrūminis dantis; Kr – krūminis dantis;
13
ĮVADAS
Ortodontiniui judesiui reikalingos mechaninės jėgos, kurios mūsų organizmo paverčiamos biologiniu atsaku: persitvarko apydančio audiniai ir kaulinės ląstelės, dėl šios priežasties dantis gali judėti [1]. Ortodontinės jėgos sukuria spaudimo ir tempimo zonas periodonto skaidulose bei alveoliniame kaule, pakinta kraujotaka ir audinių prisotinimas deguonimi, taip skatinamas kaulinio audinio atsidėjimas arba rezorbcija [2]. Yra žinoma, jog bet koks, net ir minimalus, dantų judėjimas gydymo metu fiksuotais ortodontiniais aparatais sukelia alveolinio kaulo dimensinius pokyčius [3]. Įvairios studijos teigia, jog didžiausią įtaką alveolinio kaulo pokyčiams turi priekinių dantų lūpinės-gomurinės/liežuvinės krypties ortodontiniai judesiai bei dantų lanko plėtimas, kurių metu dantys yra paslenkami iš alveolinio kaulo centro. Taip yra prarandamas dantų ir juos supančių periodonto audinių stabilumas [4, 5, 6]. Dantų susigrūdimo problema priklausomai nuo susigrūdimo laipsnio bei paciento individualių savybių, gali būti sprendžiama: atliekant interproksimalinę dantų redukciją, šalinant dantis bei plečiant ar distalizuojant dantų lankus [7]. Plečiant dantų lanką, dantys korpusiškai slenkami lūpine/skruostine kryptimi, o priekinių dantų vainikai palinksta link lūpinės pusės [8]. Šalinant prieškrūminius dantis, priekiniai dantys turi būti atitraukiami atgal, taip dantų šaknys alveoliniame kaule korpusiškai pasislenka link gomurinės/liežuvinės pusės, ir ta pačia kryptimi pasvyra dantų vainikai [9]. Zweers ir bendraautoriai (2014) savo literatūros apžvalgoje pabrėžė, jog labai svarbu įvertinti individualias paciento charakteristikas – alveolinio kaulo biotipą, dantenų storį bei būklę, kadangi tai turi įtakos gydymo sėkmingumui [10].
14 tenkančią pacientui [12]. KPKT nustatymai kaip regimasis vaizdo laukas (RVL) bei tūrinis vaizdo elemento dydis (TVED), lemiantys radiacinės apšvitos kiekį, gali būti optimizuoti priklausomai nuo tiriamos srities bei reikiamos atvaizdo kokybės. RVL yra tūrinis KPKT metu gaunamo atvaizdo dydis, apskaičiuojamas kaip kūgio diametro ir aukščio sandauga. RVL yra skirstomas pagal savo dydį: į mažą, kai RVL aukštis ≤100 mm; vidutinį, kai RVL aukštis 100-150 mm ir didelį, kai RVL aukštis >150 mm [13]. Reikia atsižvelgti į tai, jog kuo didesnį RVL pasirinksime, tuo daugiau radiacijos teks pacientui, todėl visada rekomenduojama pasirinkti RVL apimantį tik tą sritį, kurią norime tirti. Kita KPKT specifikacija – tūrinis vaizdo elemento dydis (TVED), apibūdinamas kaip skiriamoji geba ir lemia mažiausių matomų dalelių atvaizde dydį. TVED gali svyruoti nuo 0,076 mm iki 0,4 mm ir priklausomai nuo tiriamų objektų dydžio bei KPKT sistemos gali būti keičiamas [12]. Siekiant sumažinti radiacijos dozes tenkančias pacientui ir pagerinti vaizdo tikslumą rekomenduojama rinktis kuo mažesnį RVL ir TVED [14]. Nors kūginio pluošto kompiuterinė tomografija suteikia daugiau tyrimo galimybių, tačiau norint įvertinti alveolinio kaulo pokyčius, radiogramą reikia atlikti du kartus – prieš ir po gydymo, tokiu atveju pacientas gauna dvigubą radiacijos dozę. Ši bioetinė problema turi būti įvertinta objektyviai – reikia atlikti tik praktiškai reikšmingus KPKT tyrimus. Bet kokių radiologinių tyrimų metu svarbu vadovautis ALARA (angl. As Low As Reasonable) principu, stengiantis, jog pacientas gautų mažiausią tai situacijai įmanomą radiacijos dozę [15]. Visuomet reikia atsižvelgti į paciento ligų anamnezę bei amžių, kadangi sveikiems suaugusiems nustatytos KPKT specifikacijos, gali 2-3 kartus padidinti efektines dozes vaikams ar sergantiems tam tikromis sisteminėmis ligomis [16].
15 mokslinių tyrimų šioje srityje, dėl to atsirado poreikis susisteminti skirtinguose tyrimuose gautus rezultatus. Iki šiol rastos tik dvi sisteminės literatūros apžvalgos, vertinusios alveolinio kaulo storio pokyčius po ortodontinio gydymo. Minėtose sisteminėse analizėse buvo tirti tik suaugusieji, todėl atsiranda poreikis įvertinti ir jaunesnius pacientus, nes didelė dalis ortodontinių pacientų yra šios amžiaus grupės. Nebuvo rasta sisteminių literatūros apžvalgų, vertinančių vertikalius alveolinio kaulo pokyčius po ortodontinio gydymo breketų sistema. Taip pat, vis plačiau taikant kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos tyrimą, reikalinga įvertinti regimojo vaizdo lauko bei tūrinio vaizdo elemento dydžio specifikacijų pasirinkimą, jų įtaką pacientui ir klinikinio atvejo vertinimo tikslumui. Sisteminės apžvalgos tikslas – įvertinti vertikalius ir horizontalius alveolinio kaulo pokyčius po
ortodontinio gydymo breketų sistema.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti alveolinio kaulo aukščio (AKA) pokyčius mezialiniame, distaliniame, prienginiame ir liežuviniame/gomuriniame paviršiuose prieš ir po ortodontinio gydymo breketų sistema;
2. Įvertinti alveolinio kaulo storio (AKS) pokyčius prieanginiame ir liežuviniame/gomuriniame paviršiuose prieš ir po ortodontinio gydymo breketų sistema;
3. Įvertinti alveolinio kaulo pokyčius priklausomai nuo taikytų ortodontinių dantų judesių tipų. 4. Įvertinti kokie KPKT nustatymai (regimasis vaizdo laukas (RVL), tūrinis vaizdo elemento dydis
16
I. MEDŽIAGA IR METODAI
1.1 Protokolas
Sisteminei literatūros apžvalgai atlikti gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto bioetikos centro pritarimas tyrimui (Nr. BEC-OF-22; Priedas Nr. 1). Sisteminė literatūros apžvalga atlikta remiantis PRISMA rekomendacijomis [17]. Ši apžvalga nebuvo registruota PROSPERO (angl.
International prospective register of systematic reviews) tarptautiniame sisteminių literatūros apžvalgų
duomenų bazės registre.
1.2 Straipsnių atrankos kriterijai
Straipsnių tinkamumo ir atmetimo kriterijai bei atrankos strategija nustatyta prieš atliekant sisteminę literatūros paiešką, vadovaujantis PICOS struktūra kiekybiniams tyrimams atlikti [17]. PICOS (angl. Patients, Intervention, Comparison, Outcome, Study) atitinka punktus: Pacientai/Populiacija – sveiki pacientai, kuriems taikytas ortodontinis gydymas; Intervencija – ortodontinis gydymas breketų sistema; Palyginimas – alveolinio kaulo aukštis ir storis prieš ir po ortodontinio gydymo; Rezultatai – alveolinio kaulo aukščio ir storio pokyčiai; Straipsnio tipas – prospektyviniai ir retrospektyviniai klinikiniai tyrimai. Remiantis minėta schema, sudaryti atrankos tinkamumo ir atmetimo kriterijai (Lentelė Nr. 1).
1.3 Paieškos metodai ir straipsnių atranka
Literatūros paieška atlikta trijose duomenų bazėse: PubMed, Cochrane ir Web of Science.
17
alveolar bone thickness, orthodontics, tooth movement, tooth movement techniques, corrective orthodontics, orthodontic appliances, orthodontic brackets, cone-beam computed tomography. Šių
raktinių žodžių deriniai ir atitinkamai rastų straipsnių skaičius pateikti lentelėje Nr. 2.
Tinkamų straipsnių atranka atlikta vadovaujantis PRISMA diagrama, kurioje pateikti atrankos etapai:
1) Straipsnių paieška ir identifikacija: Vykdoma straipsnių paieška pagal raktažodžius ir jų derinius duomenų bazėse;
2) Straipsnių atranka: Pašalinami visi dublikatai ir atmetami netinkami straipsniai vertinant jų pavadinimus bei santraukas. Galima papildoma tinkamų straipsnių paieška rankiniu būdu, panašių straipsnių bibliografijoje;
3) Tinkamumo vertinimas: Po pirmų dviejų etapų likę straipsniai vertinami pagal visus tinkamumo ir atmetimo kriterijus, skaitant pilną tekstą (įvardijant jų atmetimo priežastis).
Lentelė Nr. 1 Straipsnių atrankos kriterijai
Aspektai Tinkamumo kriterijai Atmetimo kriterijai
Pacientai/ Populiacija
Sveiki pacientai, kuriems taikytas
ortodontinis gydymas. Periodonto bei sisteminės ligos.
Intervencija
Pilnas ortodontinis gydymas breketų
sistema. Bet kokia chirurginė intervencija (išskyrus dantų šalinimą); gydymas ne breketų
sistema (gomurio greito plėtimo aparatu, skaidriomis kapomis ar išimamais ortodontiniais aparatais).
Palyginimas KPKT duomenys prieš ir po ortodontinio gydymo (T1 ir T2). Straipsniai, kai KPKT tyrimas darytas tik po ortodontinio gydymo.
Rezultatai Alveolinio kaulo aukščio ar storio pokyčiai (ΔT).
Straipsnio tipas
Randomizuoti kontroliuojami klinikiniai
tyrimai Literatūros apžvalgos ir metaanalizės;
Prospektyviniai ir retrospektyviniai
klinikiniai tyrimai (N ≥ 10 tiriamųjų); Atvejo analizė arba atvejų analizės, kai N≤10;
Straipsniai anglų kalba; Tyrimai su gyvūnais ir in vitro;
Pilnateksčiai straipsniai. Laiškai;
Santraukos ar konferencijų santraukos; Komentarai;
18 Lentelė Nr. 2 Paieškos frazės ir rastų straipsnių skaičius
1Web of Science duomenų bazėje, nebuvo naudota MeSH funkcija.
1.4 Duomenų atranka
Atlikus paiešką ir įtraukus straipsnius, kurie atitiko visus tinkamumo ir atmetimo kriterijus, vykdyta duomenų atranka. Lentelėse duomenys buvo atitinkamai grupuojami:
1) Autoriai, publikavimo metai; 2) Straipsnio tipas; 3) Tiriamųjų savybės (skaičius, lytis, amžiaus vidurkis, amžiaus intervalas); 4) Ortodontinio gydymo trukmė; 5) Dantų šalinimas ortodontinio gydymo tikslais (šalinti ar nešalinti); 6) Sąkandžio tipas ar anomalija, taikyti ortodontiniai judesiai; 7) Vertintos dantų grupės; 8) Vertikalūs alveolinio kaulo pokyčiai (AKA); 9) Horizontalūs alveolinio kaulo pokyčiai (AKS); 10) KPKT savybės (regimasis vaizdo laukas, tūrinis vaizdo elemento dydis, naudotas aparatas). Visi duomenys surašyti į rezultatų lenteles ir analizuoti tolimesniam tyrimo etape.
Paieškos žodžiai ir frazės
Duomenų bazė ir rastų straipsnių skaičius PubMed Cochrane Web of Science1
(alveolar bone) AND orthodontics[MeSH Terms] 1185 59 294
("Alveolar Bone Loss"[Mesh]) AND "Orthodontics"[Mesh] 205 15 54
(tooth movement) AND alveolar bone loss[MeSH Terms] 116 8 152
("Tooth Movement Techniques"[Mesh]) AND "Alveolar Bone
Loss"[Mesh] 96 3 18
((alveolar bone changes) AND cone beam computed
tomography[MeSH Terms]) AND orthodontics[MeSH Terms] 79 11 21 ((alveolar bone thickness) AND cone beam computed
tomography[MeSH Terms]) AND orthodontics[MeSH Terms] 67 4 26 (("Alveolar Bone Loss"[Mesh]) AND "Cone-Beam Computed
Tomography"[Mesh]) AND "Orthodontics"[Mesh] 34 3 11 (("Alveolar Bone Loss"[Mesh]) AND "Cone-Beam Computed
Tomography"[Mesh]) AND "Orthodontics, Corrective"[Mesh] 29 3 0 (("Alveolar Bone Loss"[Mesh]) AND "Cone-Beam Computed
Tomography"[Mesh]) AND "Orthodontic Appliances"[Mesh] 4 1 8 (("Alveolar Bone Loss"[Mesh]) AND "Cone-Beam Computed
19 1.5 Duomenų analizė
Alveolinio kaulo aukščio (AKA) ir alveolinio kaulo storio (AKS) matavimo metodika suskirstyta pagal skirtinguose straipsniuose pateiktus matavimų metodikų panašumus ir iliustruota 1 paveikslėlyje. Šie matavimai buvo vertinami milimetrais ir turėjo būti atlikti kūginio pluošto
kompiuterinės tomografijos (KPKT) nuotraukose du kartus: T0 – prieš pradedant ir T1 – po ortodontinio
gydymo. AKA ir AKS pokyčiai (ΔT) apskaičiuoti randant skirtumą tarp išmatuotų atstumų prieš ir po
gydymo (T1-T0). Analizuoti kaulo pokyčiai iš lūpinės, gomurinės/liežuvinės, medialinės ir distalinės
pusių. Visi rezultatai pateikti su standartiniais nuokrypiais, statistinis reikšmingumas išreikštas prie
skaitinių verčių rezultatų lentelėse (*P<0.05, **P<0.01, ***P<0.001, aP< 0,0001).
Pagal straipsniuose identifikuotas alveolinio kaulo aukščio (AKA) matavimo metodikas, atstumas vertinamas nuo cemento-emalio jungties (CEJ) iki alveolinio kaulo keteros (AKK). Jei alveolinio kaulo pokytis vertikalia kryptimi (ΔT) teigiamas, tuomet atstumas tarp CEJ ir AKK padidėja, o tai reiškia AKA sumažėjimą; jei ΔT neigiamas, atstumas tarp CEJ ir AKK sumažėja, AKA padidėja.
Alveolinio kaulo storio (AKS) pokyčiai vertinti skirtinguose atstumuose nuo CEJ jungties tam tikrame gylyje: dažniausiai identifikuojami matavimo taškai buvo kaulo keteros (3 mm), šaknies vidurio (6 mm), ir šaknies viršūnės (9 mm) srityse. Teigiamas pokytis (ΔT) rodo AKS prieaugį, o neigiamas – AKS sumažėjimą. Taip pat matuotas bendras (angl. total) AKS, rodantis bendrą lūpinės ir gomurinės alveolinio kaulo sienelių storį.
Analizuojant kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos ypatumus, vertintas regimasis vaizdo laukas (RVL) ir tūrinis vaizdo elemento dydis (TVED). Dydžiai pateikti milimetrais.
20 1.6 Straipsnių kokybės ir sisteminių klaidų vertinimas
Straipsnių kokybė vertinta atsižvelgiant į Cochrane pateiktus protokolus atitinkamiems tyrimams vertinti [18, 19]. Į sisteminę literatūros analizę įtraukti randomizuoti ir nerandomizuoti klinikiniai tyrimai.
Randomizuotiems kontroliuojamiems tyrimams skirtas „Rob II“, o nerandomizuotiems
klinikiniams tyrimams „ROBINS-I“ protokolai (Lentelė Nr. 3), pagal kuriuos vertinami atitinkamo straipsnio tipai.
Visi aspektai abiejuose straipsnių kokybės algoritmuose vertinami kaip: patikimi (+), neaiškūs (?) arba nepatikimi (-). Po šio etapo straipsniai priskirti trims kokybės grupėms:
1) Aukštos kokybės (kai visi aspektai buvo patikimi);
2) Vidutinės kokybės (kai bent vienas ar keli (bet ne dauguma) aspektai buvo neaiškūs, bet nebuvo nė vieno, kuris būtų nepatikimas);
3) Žemos kokybės (kai bent vienas aspektas buvo nepatikimas arba kai daug aspektų buvo neaiškūs). Lentelė Nr. 3 Šališkumo vertinimo protokolai
„Rob II“ „ROBINS-I“
Vertintimo kriterijai
randomizuotiems kontroliuojamiems tyrimams nerandomizuotiems klinikiniams tyrimams Vertintinimo kriterijai
1. Randomizacijos procesas 1. Rezultatų numatymas;
2. Nuokrypis nuo numatytos intervencijos; 2.Tiriamųjų atrankos metodika;
3. Trūkstami duomenys; 3. Intervencijų klasifikacija
4. Rezultatų vertinimas; 4. Nuokrypis nuo numatytos intervencijos
5. Gautų rezultatų atrinkimas. 5. Trūkstami duomenys;
21
II. REZULTATAI
2.1 Straipsnių atrankos rezultatai
Pirminės atrankos etape identifikuota 2510 straipsnių: 1817 PubMed, 107 Cochrane Library ir 586 Web of Science duomenų bazėse. Naudojantis Microsoft Excel programa, visi identifikuoti straipsniai „pasikartojančių reikšmių“ funkcija ir rankiniu būdu tikrinti dėl pavadinimo pasikartojimo. Atmetus dublikatus (n = 1105), likusių straipsnių (n = 1405) pavadinimai ir santraukos vertinti dviejų vertintojų individualiai. Pilnateksčiai straipsniai vėliau buvo tikrinami pagal tinkamumo ir atmetimo kriterijus (Lentelė Nr. 1). Atlikus pilną atranką, pavaizduotą PRISMA straipsnių atrankos schemoje (2 paveikslėlis), į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukta 16 straipsnių.
22 2 pav. Straipsnių atrankos schema
Iš viso duomenų bazėse rasti straipsniai: (n = 2510: PubMed n1 = 1817; Cochrane Library n2 = 107; Web of Science n3 = 586). A tra nka Ti nka m um as
Papildomi straipsniai (iš kitų straipsnių literatūros sąrašo)
(n = 1)
Straipsniai po dublikatų atmetimo (n = 1405)
Straipsniai peržiūrėti pagal pavadinimą ir santrauką (n = 1405) Atmesti neaktualūs straipsniai, sisteminės apžvalgos ar metaanalizės, tyrimai su gyvūnais ar in vitro (n = 1384) Pilnateksčiai straipsniai vertinti pagal
tinkamumą (n = 21+1) Straipsniai atmesti: (n = 2) naudota KT, o ne KPKT; (n = 1) nėra KPKT prieš gydymą; (n = 3) netinkamas tyrimo tikslas. Straipsniai įtraukti į sisteminę
23 Lentelė Nr. 4 Straipsnių ypatybės
Autoriai ir publikavimo
metai
Straipsnio tipas Tiriamųjų imtis (N); Lytis (vyr./mot.); Amžiaus vidurkis (AV) (metai±SN) arba amžiaus intervalas (AI) Ortodontinio
judesio tipas gydymo trukmė Ortodontinio
(mėn±SN) ir tiriamųjų grupės Ar šalinti PKr? Vertinti dantys Oliveira ir kt. 2016 [27] Prospektyvinis tyrimas N = 11; AI 18-26; 5 vyr.,6 mot. Dantų
atitraukimas Vidurkis 6 mėn. Taip VŽ: CK, ŠK Lund
ir kt. 2012 [23] Prospektyvinis tyrimas N = 152 (88 % iš visų tyrimo pradžioje); AV 15,3; 65 vyr., 87 mot.
Dantų
24 Chaimongkol ir kt. 2018 [22] Randomizuotas kontroliuojamas tyrimas N = 43; AV 9,49±1,56; Lytis nepaminėta. Vainikų pasvirimas lūpine kryptimi arba korpusinis judesys Kontrolinė gr. 10,18±2,83 Vainikų pasvirimo lūpine kryptimi gr. 10,07±2,64 Korpusinio j. gr. 9,73±4,57 ND VŽ: CK Thongudomporn ir kt. 2015 [26] Prospektyvinis tyrimas N = 15; AV 9,9±1,0; 4 vyr., 11 mot. Dantų vainikų pasvirimas lūpine kryptimi 10.6±0,5 Ne VŽ: CK, ŠK Garlock ir kt. 2016 [28] Retrospektyvinis tyrimas N = 57; AV 18,7±10,8; 17 vyr., 40 mot. Neįvardintas 22.7±7,3 Ne AŽ: CK Castro ir kt. 2016 [30] Retrospektyvinis tyrimas N = 30; AV 13,3; 11 vyr., 19 mot. Neįvardintas 22±4,2 Ne VŽ ir AŽ: CK, ŠK, I, 1PKr, 2PKr, 1Kr Hoang ir kt. 2016 [29] Retrospektyvinis tyrimas N = 58; (n1 = 11, n2 = 20, n3 = 27); Lytis ir AV nepaminėti. Neįvardintas ND ND AŽ: CK Jager ir kt. 2017 [31] Retrospektyvinis kontroliuojamas klinikinis tyrimas N= 43; AV 25,5; 19 vyr., 24 mot. 1 grupė: AI 10–15; 2 grupė: AI 15–30; 3 grupė: AI>30. Neįvardintas 20±8 ND VŽ ir AŽ: CK, ŠK, I, 1PKr, 2PKr, 1Kr, 2Kr
25 2.2 Straipsnių kokybės ir sisteminių klaidų įvertinimas
Įvertinus įtrauktų straipsnių kokybę pagal metodikoje aprašytus algoritmus (Lentelė Nr. 3), rezultatai pristatyti lentelėje Nr. 5 (randomizuotų kontroliuojamų tyrimų vertinimas) ir lentelėje Nr. 6 (nerandomizuotų tyrimų vertinimas). Rezultatai įvertinti ir straipsniai priskirti trims kokybės lygiams: 1) Aukštos kokybės: Yodthong ir kt. (2013), Lund ir kt. (2012), Thongudomporn ir kt. (2015), Morais ir kt. (2018);
2) Vidutinės kokybės: Chaimongkol ir kt. (2018), Castro ir kt. (2016), Atik ir kt. (2018), Oliveira ir kt. (2016), Garlock ir kt. (2016), Jager ir kt. (2017), Maspero ir kt. (2019);
3) Žemos kokybės: Cattaneo ir kt. (2011), Phermsang-ngarm ir kt. (2018), Ahn ir kt. (2013), Hoang ir kt. (2016), Miyama ir kt. (2018).
Lentelė Nr. 5 Randomizuotų kontroliuojamų tyrimų įvertinimas Šališkumo vertinimo aspektai Straipsnių autoriai Ran dom iz ac ijos p roc es as N uok ryp is n uo n um at yt os in terv en ci jo s Tr ūks ta m i duo m eny s R ez ul ta tų v er tin ima s G au tų r ez ul tat ų at ri nk im as Be nd ras k ok yb ės ve rt in im as Chaimongkol ir kt. (2018) [22] + ? + + + Vidutinė Cattaneo ir kt. (2011) [20] - - - + - Žema Phermsang-ngarm ir kt. (2018) [21] - - + + + Žema
26 Lentelė Nr. 6 Nerandomizuotų tyrimų šališkumo įvertinimas
Straipsnyje vertinamas aspektas: + patikimas, ? neaiškus. ND – nėra duomenų. Šališkumo vertinimo aspektai
27 2.3 Alveolinio kaulo aukščio pokyčiai
Iš 16 į analizę įtrauktų straipsnių, alveolinio kaulo aukščio (AKA) pokyčius tyrė 10. Vertikalius alveolinio kaulo pokyčius atspindintys rezultatai pateikti lentelėje Nr. 8.
AKA matuotas nuo cemento-emalio jungties (CEJ) iki alveolinio kaulo keteros (AKK) iš visų keturių pusių (lūpinės, gomurinės/liežuvinės, medialinės ir distalinės) n = 1 straipsnyje, n = 7 iš lūpinės ir gomurinės/liežuvinės pusių ir n = 2 tik iš lūpinės pusės. Statistiškai reikšmingus vertikalius alveolinio kaulo pokyčius nustatė 8 tyrimai iš 10.
Studijose (n = 4), kuriose taikytas dantų lanko plėtimas nešalinant prieškrūminių dantų, gydant lengvą arba vidutinį dantų susigrūdimą, gautas reikšmingas alveolinio kaulo aukščio (AKA) sumažėjimas: AKA sumažėjimo vidurkių spektras iš lūpinės pusės 0,18-0,69 mm, iš gomurinės/liežuvinės pusės 0,2-1,33 mm. Tiek viršutiniame (VŽ), tiek apatiniame žandikauliuose (AŽ) iš lūpinės pusės statistiškai reikšmingas kaulo aukščio sumažėjimas rastas ties visais dantimis. VŽ iš gomurinės pusės AKA statistiškai reikšmingai mažėjo prie ilties ir pirmo krūminio danties, o AŽ iš liežuvinės pusės: prie kandžių ir prieškrūminių dantų.
Trijuose tyrimuose taikytas dantų atitraukimas su prieškrūminių dantų šalinimu, esant dantų susigrūdimui ir dentoalveoliarinei protruzijai. Dviejuose tyrimuose pateikti reikšmingi alveolinio kaulo aukščio (AKA) sumažėjimo rezultatai: iš lūpinės pusės vidurkiai varijavo nuo 0,2 mm iki 1,35 mm, iš gomurinės/liežuvinės pusės 0,2-5,7 mm. Vienas tyrimas įvertino AKA sumažėjimą iš medialinės (vidurkių spektras 0,1-0,2 mm) ir distalinės (vidurkių spektras 0,2-0,1 mm) pusių. Viršutiniame žandikaulyje (VŽ) reikšmingas AKA sumažėjimas iš lūpinės pusės (0,2-1,35 mm) nustatytas prie visų dantų (n = 1). VŽ iš gomurinės pusės (0,2-4,42 mm) reikšmingi alveolinio kaulo sumažėjimo rezultatai taip pat rasti prie visų dantų (n = 1). Alveolinio kaulo aukščio pokyčius apatiniame žandikaulyje šalinant dantis tyrė tik viena studija, kurioje nustatytas reikšmingas AKA sumažėjimas prie visų dantų iš lūpinės (0,3-1,2 mm) ir liežuvinės (0,2-5,7 mm) pusių.
28 2.4 Alveolinio kaulo storio pokyčiai
13 straipsnių iš visų į literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų vertino alveolinio kaulo storio (AKS) pokyčius po ortodontinio gydymo breketų sistema. Studijų charakteristikos ir rezultatai pateikti lentelėje Nr. 9.
Aštuoniose studijose pristatyti rezultatai iš lūpinės ir gomurinės/liežuvinės pusių bei matuotas bendras AKS (angl. total alveolar bone thickness). Daugelyje straipsnių (n = 7) AKS matuotas trijuose taškuose: 3 mm (kaklelio srityje), 6 mm (šaknies vidurio srityje) ir 9 mm (šaknies viršūnės srityje) nuo cemento-emalio jungties (CEJ). Trijuose (n = 3) tyrimuose AKS matuotas šaknies vidurio ir viršūnės srityse, n = 1 tyrime 3 mm ir 6 mm nuo CEJ, o n = 1 matavo nuo 2 iki 14 mm nuo CEJ kas du milimetrus.
Iš straipsnių, kurie vertino alveolinio kaulo storį (AKS) taikant dantų lanko plėtimą, reikšmingus rezultatus pateikė dvi: lūpinėje pusėje nustatytas reikšmingas AKS sumažėjimas, jo spektras 0,1-1,0 mm. Pokyčiai gomurinėje/liežuvinėje pusėje rasti viename tyrime, reikšmingo sumažėjimo vidurkių intervalas 0,1-0,5 mm. AKS sumažėjimas nustatytas ir šaknies vidurio, ir viršūnės srityse. Vienas straipsnis įvertino bendrą AKS: reikšmingas sumažėjimas prie viršutinio žandikaulio centrinių kandžių (1,2 mm) ir pirmojo krūminio danties (4,3 mm).
Tyrimuose, taikiusiuose dantų atitraukimą, kai prieškrūminiai dantys nėra šalinami (n = 5), nustatyti reikšmingi alveolinio kaulo aukščio pokyčių rezultatai prie viršutinio žandikaulio priekinių dantų (centrinių, šoninių kandžių, ilčių). Visose studijose, tyrusiose AKS pokyčius iš lūpinės pusės (n = 3), nustatytas reikšmingas alveolinio kaulo prieaugis kaklelio, šaknies vidurio bei viršūnės srityse (vidurkių spektras 0,15-0,84 mm), viena studija nustatė AKS sumažėjimą vidutiniškai nuo 0,09 mm iki 0,31 mm. Gomurinėje pusėje stebimas tik reikšmingas AKS sumažėjimas (n = 2), kurio vertės varijavo nuo 0,2 iki 8,25 mm. Iš tyrimų, vertinusių bendrą alveolinio kaulo storį (n = 4), AKS pokyčius nustatė du: viename tyrime nustatytas AKS prieaugis 0.42 mm, kitame AKS sumažėjimas nuo 0,17-1 mm.
29 (0,18-0,30 mm), gomurinėje pusėje AKS sumažėjo dantų vainikų pasvirimo lūpine kryptimi grupėje (0,28-0,89 mm), o korpusinio judesio grupėje AKS padidėjo 0,42 mm. Bendras AKS sumažėjimas nustatytas dantų vainikų pasvirimo lūpine kryptimi grupėje (nuo 0,98 mm iki 1,66 mm).
Iš tyrimų, kurie neįvardino dantų judesio tipo (n = 3), dviejuose nustatytas reikšmingas AKS sumažėjimas. Abiejose studijose bendras AKS sumažėjo, vidurkių spektras 0,21-0,69 mm, o viename tyrime AKS sumažėjo lūpinėje (0,06-0,1 mm) bei gomurinėje (0,25-0,29 mm) pusėse.
2.5 Kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos specifikacijos
Duomenys apie tyrimuose naudotą kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos (KPKT) aparatą, pasirinktą regimojo vaizdo lauką (RVL) ir tūrinio vaizdo elemento dydį (TVED) pateikti lentelėje Nr. 7.
Iš 16 į analizę įtrauktų straipsnių regimojo vaizdo lauko (RVL) specifikacijas pateikė 13. Mažas RVL buvo naudotas 6 tyrimuose (RVL svyravo nuo 40-90 mm), vidutinis RVL buvo naudotas dviejuose (RVL 130 mm) ir didelis RVL buvo naudotas 5 tyrimuose (RVL aukštis svyravo nuo 160 mm iki 536 mm).
30 Lentelė Nr. 7 Kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos specifikacijos
1 – straipsnyje pateikta kaip 12 colių.
VŽ – viršutinis žandikaulis; AŽ – apatinis žandikaulis; CK – centriniai kandžiai; ŠK – šoniniai kandžiai; I – iltys; PKr – prieškrūminis dantis; 1PKr – pirmasis prieškrūminis dantis; 2PKr – antrasis prieškrūminis dantis; Kr – krūminis dantis; 1Kr – pirmasis krūminis dantis.
Straipsnių autoriai Tyrime vertinta sritis KPKT aparatas KPKT specifikacijos
RVL (mm) TVED (mm)
Thongudomporn
ir kt. 2015 [26] VŽ: CK Veraviewerpocs J. Morita MPG, Kyoto, Japan 80×40 0,125 Yodthong
ir kt. 2013 [25] VŽ: CK, ŠK Veraviewepocs J. Morita MPG, Kyoto, Japan 80×40 0,125
Chaimongkol
ir kt. 2018 [22] VŽ: CK Veraviewepocs, J Morita MPG, Kyoto, Japan 80×40 0,125 Phermsang-Ngarm
ir kt. 2018 [21] VŽ: CK, ŠK, I R700 Orthodontic 3D Scanner, 3Shape, Copenhagen, Denmark 80×40 0,125 Lund
ir kt. 2012 [23] VŽ ir AŽ: CK, ŠK, I, PKr, Kr 3DX Accuitomo FPD J. Morita, Kyoto, Japan 60×60 0,125 Ahn
ir kt. 2013 [24] VŽ: CK, ŠK, I Implagraphy, Vatech, Seoul, Korea 120×90 0,2 Castro
ir kt. 2016 [30]
VŽ ir AŽ: CK, ŠK, I, 1PKr, 2PKr, 1Kr
I-CAT, Imaging Sciences
International, Hatfield, Pa 130 0,25
Maspero
ir kt. 2019 [3] VŽ ir AŽ: CK, ŠK, I, PKr, 1Kr I-CAT, Imaging Sciences International, Hatfield, PA 130 0,25 Jager
ir kt. 2017 [31] Visi dantys
I-CAT Next Generation, Imaging Sciences International, Hatfield,
Pa 130×160 0,25
Morais
ir kt. 2018 [33] VŽ: CK, 2PKr, 1Kr I-CAT, Imaging Sciences International, Hatfield, Pa 130×160 0,25 (N = 13) 0,3 (N = 9) Oliveira
ir kt. 2016 [36] VŽ: CK, ŠK I-CAT, Imaging Sciences International, Hatfield, Pa 130×170 0,4 Cattaneo
ir kt. 2011 [20] VŽ: 1PKr NewTom 3G; QR, Verona, Italy 305×3051 0,36 Garlock
ir kt. 2016 [28] AŽ: CK I-CAT, Imagining Sciences International, Hatfield, Pa 536×536 0,3 Miyama
ir kt. 2018 [34] VŽ: CK 3DX Muiti Image Micro CT FPD8, Morita, Kyoto, Japan - 0,125 Atik
ir kt. 2018 [32] VŽ: CK Iluma, 3M IMTEC, Ardmore - 0,3
Hoang
39
III. REZULTATŲ APTARIMAS
Sisteminės mokslinės literatūros apžvalgos tikslas buvo nustatyti horizontalius ir vertikalius alveolinio kaulo pokyčius po ortodontinio gydymo breketų sistema. Iš į analizę įtrauktų 16 straipsnių, statistiškai reikšmingus alveolinio kaulo pokyčių rezultatus pristatė 13 straipsnių.
Iki šiol nėra rasta sisteminių apžvalgų, kurios būtų įvertinusios alveolinio kaulo aukščio pokyčius po ortodontinio gydymo. Viena iš rastų ankstesnių sisteminių literatūros apžvalgų vertino alveolinio kaulo storį po ortodontinio gydymo suaugusiems pacientams [37]. Kita studija atliko ir metaanalizę, tačiau vertino tik alveolinio kaulo storio pokyčius prie viršutinio žandikaulio kandžių po ortodontinio gydymo su prieškrūminių dantų šalinimu [38]. Alveolinio kaulo pokyčiai vyksta ir horizontalia, ir vertikalia kryptimis, dėl šios priežasties mūsų literatūros analizėje buvo įvertinti alveolinio kaulo storio ir aukščio pokyčiai po ortodontinio gydymo. Į šią apžvalgą mes įtraukėme ir jaunesnius, ir vyresnius kaip 18 metų tiriamuosius. Nepaisant to, papildomai įvertinome ir kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos atlikimo charakteristikų pasirinkimą tarp klinikinių tyrimų, įtrauktų į sisteminę analizę.
Vertinant studijų metodologinę kokybę ir šališkumą, 4 straipsniai buvo priskirti prie aukštos, 7 prie vidutinės ir 5 prie žemos kokybės grupių, todėl bendra studijų kokybė vertinama vidutiniškai. Pusė įtrauktų straipsnių buvo retrospektyviniai, kas lėmė kokybės mažėjimą. Į tyrimą įtrauktos trys randomizuotos studijos, tačiau nė viena nebuvo priskirta prie aukštos kokybės grupės. Taip pat reikėtų pastebėti tai, jog nebuvo tyrimų, pristačiusių ilgalaikių klinikinių rezultatų retencijos periode (angl.
follow-up), kurie galėtų duoti daugiau informacijos apie audinių pokyčius po ortodontinio gydymo
praėjus tam tikram laiko tarpui. Nors bendra įtrauktų straipsnių kokybė buvo vidutinė, ir turi būti vertinama kritiškai, tačiau dauguma (n = 13) straipsnių parodė statistiškai reikšmingus vertikalių ir horizontalių alveolinio kaulo pokyčių rezultatus.
3.1 Kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos techniniai aspektai
40 nebus įmanoma jo įvertinti. Siekiant sumažinti radiacijos dozę, tenkančią pacientui, ir pagerinti atvaizdo raiškos galimybes, optimaliausia naudoti mažo RVL ir mažo TVED nustatymus [14, 39]. Pauwels ir kt. (2016) tyrime nurodė, jog naudojant mažesnį RVL yra reikšmingai sumažinamas vaizdo išsklaidymas ir pacientas gauna mažesnę radiacijos dozę [40]. Scarfe su bendraautoriais (2017) savo studijoje teigia, jog optimaliausias TVED, siekiant įvertinti struktūras aplink dantų šaknis yra ≤0,2 mm, taip padidinamas vaizdo tikslumas bei sumažėja tyrimo metu atsirandančios paklaidos [13]. Kaip pateikta kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos (KPKT) specifikacijų lentelėje (Nr. 7), 5 studijos net ir vertindamos ne visus dantis, rinkosi didelį (>150 mm) RVL ir didesnį (>2 mm) TVED. Morais ir kt. (2018) pasirinkę didelį RVL (130x160 mm) turėjo rinktis ir didesnį TVED (0,3mm), todėl, kaip ir teigia savo studijoje, negalėjo įvertinti plonesnio kaulo sluoksnio. Oliveira ir kt. (2016) tyrime naudotas dar didesnis RVL (130x170 mm) ir TVED (0,4 mm), todėl <0,4 mm kaulo sluoksnis nebuvo įvertintas dėl vaizdo tikslumo trūkumo ir tikėtina, jog tai turėjo reikšmės tyrimo rezultatams. Palyginus su kitomis studijomis (n = 6), pasirinkusiosios mažą RVL (<100 mm), jos galėjo pagerinti KPKT vaizdo skiriamąją gebą sumažindami TVED (≤0,2 mm), išgauti daug raiškesnį anatominių struktūrų vaizdą ir taip įvertinti plonesnį kaulo sluoksnį.
3.2 Alveolinio kaulo pokyčiai
41 3.3 Alveolinio kaulo pokyčiai taikant dantų lanko plėtimą
Studijos, kurios įvertino alveolinio kaulo aukščio (AKA) pokyčius, kai tiriamiesiems taikytas dantų lanko plėtimas (n = 4), nustatė reikšmingą AKA sumažėjimą lūpinėje ir gomurinėje/liežuvinėje pusėse prie viršutinio ir apatinio žandikaulio dantų. Apatiniame žandikaulyje, lyginant su viršutiniu, AKA sumažėjimas lūpinėje pusėje didesnis ir nustatytas prie visų tirtų žandikaulio dantų. Nors plečiant dantų lanką breketų sistema šaknis ir vainikas juda link vestibulinės pusės, tačiau danties šaknies judėjimas yra lėtesnis nei vainiko. Judesio metu vainikas palenkiamas lūpine kryptimi, o šaknis pakrypdama atgal suspaudžia periodonto raištį ir sukelia jo rezorbciją, taip gomurinėje pusėje sukeldama panašius alveolinio kaulo pokyčius [41,28].
Plečiant dantų lanką, dvejose studijose stebimas reikšmingas alveolinio kaulo storio (AKS) sumažėjimas lūpinėje pusėje, viename iš tyrimų AKS sumažėjo ir iš gomurinės/liežuvinės pusės. Šioje studijoje (Maspero ir kt. 2019) teigiama, jog tokie rezultatai priklauso ir nuo dantų vainikų pasvirimo, dėl kurio ortodontinio gydymo metu vyksta ir šaknies perkėlimas. Morais ir kt. (2018), nustatytę bendrą alveolinio kaulo storio sumažėjimą, teigė, jog gydant dantų susigrūdimą, kai yra plečiamas dantų lankas, svarbu įvertinti alveolinio kaulo anatomines ribas.
3.4 Alveolinio kaulo pokyčiai taikant priekinių dantų atitraukimą
Vertinant alveolinio kaulo aukščio (AKA) ir storio (AKS) pokyčius, kai atliekamas dantų atitraukimas, nustatyti reikšmingi rezultatai lūpinėje ir gomurinėje/liežuvinėje pusėse.
42 atkreipti dėmesį, jog AKA pokytis buvo didesnis apatinio žandikaulio priekinių dantų grupėje lyginant su tos pačios studijos (Lund ir kt. 2012) viršutinio žandikaulio grupe.
Alveolinio kaulo storio (AKS) pokyčiai taikant kandžių atitraukimą lėmė sumažėjimą gomurinėje pusėje (iki 8,25 mm), rastas sumažėjimas ir lūpinėje pusėje, tačiau jis buvo daug mažesnis (iki 0,31 mm), taip pat trijuose tyrimuose rastas ir AKS padidėjimas lūpinėje pusėje. Clerigues ir kt. sisteminėje apžvalgoje taip pat nustatė alveolinio kaulo prieaugį lūpinės pusės kaklelio srityje prie
priekinių dantų atliekant tų dantų atitraukimą. Tokie rezultatai gali būti siejami su priekinių dantų
atitraukimo judesiu ir vainiko pasvirimo laipsnio pasikeitimais gydymo metu [25].
Vertinant bendrą alveolinio kaulo storį, vienoje studijoje prie visų priekinių dantų buvo rastas reikšmingas AKS sumažėjimas kaklelio, šaknies vidurio bei viršūnės srityse, tačiau kitoje studijoje viršūnės srityje nustatytas AKS prieaugis. Tokius skirtumus galėjo lemti skirtingi sąkandžiai: studijoje, kuri nustatė bendrą AKS padidėjimą, prieš gydymą buvo ≥4 mm tarpai tarp priekinių dantų ir dentoalveoliarinė protruzija, o nustačiusioje AKS sumažėjimą – lengvas dantų susigrūdimas su protruzija. Nors ir abiejose studijose dantys buvo atitraukinėjami atgal, tačiau dėl skirtingų sąkandžio savybių, ortodontinis dantų judėjimas ir dantų pasvirimas skyrėsi.
3.5 Alveolinio kaulo pokyčiai taikant intruzinį arba ekstruzinį dantų judesius
Vertinant alveolinio kaulo aukštį atliekant ekstruzinį dantų judesį atstumas tarp CEJ ir AKK padidėja, o intruzinį – sumažėja, tačiau šis rezultatas nebūtinai rodo alveolinio kaulo pokyčius. Ortodontinė ekstruzija gali būti palyginama su dantų dygimu, kadangi dančiui dygstant arba jį ekstruduojant optimaliomis jėgomis, periodonto skaidulos tempiasi, o paskui jas seka ir alveolinis kaulas [42]. Viena studija pritaikė intruzinį judesį kartu su dantų vainikų pasvirimu lūpine kryptimi ir gavo reikšmingą AKA sumažėjimą lūpinėje pusėje. Kaip ir pačiame tyrime įvardinta, būtent priekinių dantų pasvirimas lūpine kryptimi, lemia alveolinio kaulo pokyčius lūpinėje pusėje. Miyama su bendraautoriais (2018) vertinę gomurinį intruzinį ir lūpinį ekstruzinį judesius, nustatė AKA sumažėjimą lūpinėje pusėje, nes atliktas ekstruzinis judesys buvo lūpinės krypties.
43 palinkimu lūpine kryptimi, o kitoje taikant ekstruzinį judesį kartu su vainikų pasvirimu lūpine kryptimi, stebimas AKS sumažėjimas šaknies viršūnės srityje gomurinėje pusėje. Galime paaiškinti, jog taikant intruzinį ar ekstruzinį judesį didelę įtaką dantų judėjimui ir alveolinio kaulo pokyčiams daro ir vainikų palinkimo laipsnis [43].
3.6 Alveolinio kaulo pokyčiai taikant dantų vainikų pasvirimą lūpine kryptimi
Studijose, kurios tyrė dantų vainikų pasvirimą lūpine kryptimi, nustatytas alveolinio kaulo storio (AKS) sumažėjimas gomurinėje pusėje šaknies vidurio ir kaklelio srityse. Taip pat bendras AKS reikšmingai sumažėjo šaknies vidurio bei viršūnės srityse. Chaimongkol ir kt. (2018) savo studijoje palyginę dantų vainikų pasvirimo lūpine kryptimi ir korpusinį judesį lūpine kryptimi, priešingai nei dantų vainikų pasvirimo lūpine kryptimi grupėje, korpusinio judesio grupėje nustatė AKS sumažėjimą lūpinėje pusėje. 3.5 skyrelyje taip pat aptartas vainikų pasvirimo lūpine kryptimi judesys kartu taikant ir intruzinį arba ekstruzinį judesius. Taigi, galime matyti, jog alveolinio kaulo pokytis gali priklausyti nuo danties judesio tipo taikyto gydymo metu bei priekinių dantų pasvirimo.
3.7 Alveolinio kaulo pokyčių priklausomybė nuo pacientų amžiaus ir lyties
44 Tarp visų tyrimuose dalyvavusių pacientų, moterų (55 %) buvo daugiau nei vyrų (30 %). Beveik visos studijos neišskyrė lyčių grupių ir vertino tiriamuosius bendrai. Tik viename tyrime įvertinti alveolinio kaulo aukščio pokyčiai atskirai vyrų ir moterų grupėse. Nustatytas reikšmingai didesnis AKA sumažėjimas gomurinėje/liežuvinėje pusėje moterų grupėje, lyginant su vyrų grupe, tačiau skirtumas buvo nedidelis. Daugelyje įtrauktų studijų teigiama, jog lyčių skirtumai neturi įtakos alveolinio kaulo pokyčiams, tačiau yra tyrimų, kuriuose nurodoma, jog skirtingi lytiniai hormonai gali sąlygoti periodonto audinių pokyčius [45].
Interesų konfliktas
Interesų konflikto nebuvo.
Padėka
45
IŠVADOS
Remiantis šios mokslinės literatūros analizės duomenimis:
1. Statistiškai reikšmingas alveolinio kaulo aukščio (AKA) sumažėjimas nustatytas ir lūpinėje, ir gomurininėje/liežuvinėje pusėse, priklausomai nuo taikytų ortodontinių judesių. Nėra pakankamai duomenų apie alveolinio kaulo pokyčius iš mezialinės ir distalinės danties pusių.
2. Alveolinio kaulo storis (AKS) kito reikšmingai: bendras AKS mažėjo, lūpinėje pusėje nustatytas ir AKS sumažėjimas, ir prieaugis, o gomurinėje/liežuvinėje pusėje sumažėjimas. AKS pokyčiai buvo priklausomi nuo taikytų ortodontinių judesių.
3. Alveolinio kaulo pokyčių priklausomybė nuo ortodontinio judesio tipo:
a) Atliekant dantų lanko plėtimą: AKA ir AKS reikšmingai sumažėjo lūpinėje ir gomurinėje/liežuvinėje pusėse. Bendras AKS reikšmingai sumažėjo.
b) Atliekant dantų atitraukimą: AKA ir AKS reikšmingai sumažėjo lūpinėje, ir gomurinėje/liežuvinėje pusėse, tačiau gomurinėje pusėje pokytis buvo žymiai didesnis. Bendras AKS reikšmingai sumažėjo.
c) Atliekant intruzinius arba ekstruzinius judesius: rezultatams įtaką darė dantų vainikų pasvirimas. Nustatytas AKA sumažėjimas lūpinėje pusėje ir ekstruzinio, ir intruzinio judesio metu kartu su dantų vainikų pasvirimu lūpine kryptimi. Intruzinio judesio metu stebimas AKS sumažėjimas lūpinėje pusėje, ekstruzinio judesio metu su korpusiniu judesiu lūpine kryptimi – gomurinėje pusėje. Bendras AKS reikšmingai sumažėjo.
d) Atliekant dantų vainikų pasvirimą lūpine kryptimi: nustatytas AKS plonėjimas šaknies vidurio ir viršūnės srityse gomurinėje pusėje. Bendras AKS reikšmingai sumažėjo.
46
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Planuojant dantų gydymą breketų sistema, svarbu atsižvelgti į anatomines alveolinio kaulo savybes bei limitus. Siekiant išvengti gydymo komplikacijų, dantų poziciją stengtis išlaikyti kuo arčiau alveolinio kaulo vidurio.
47
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Cattaneo P, Dalstra M, Melsen B. Strains in periodontal ligament and alveolar bone associated
with orthodontic tooth movement analyzed by finite element. Orthod Craniofacial Res. 2009;12(2):120–8.
2. Krishnan V, Davidovitch Z. Cellular, molecular, and tissue-level reactions to orthodontic force.
Vol. 129, American Journal of Orthodontics and Dentofacial Orthopedics. Mosby Inc.; 2006. p. 469.e1-469.e32.
3. Maspero C, Gaffuri F, Castro I, Lanteri V, Ugolini A, Farronato M. Correlation between dental
vestibular-palatal inclination and alveolar bone remodeling after orthodontic treatment: A CBCT analysis. Materials (Basel). 2019 Dec 1;12(24).
4. Garib D, Yatabe M, Ozawa T, Silva Filho O. Alveolar bone morphology under the perspective
of the computed tomography: Defining the biological limits of tooth movement. Dental Press J Orthod. 2010;15(5):192–205.
5. Fuhrmann R. Three-dimensional evaluation of periodontal remodeling during orthodontic
treatment. Semin Orthod. 2002 Mar 1;8(1):23–8.
6. Rédua R, Carvalho F, Artese F. Measurement of the bone height of mandibular incisors and
canines on computed tomography—Limitations according to bone thickness. Orthod Craniofacial Res. 2020 Feb 1;23(1):59–65.
7. Yitschaky O, Neuhof M, Yitschaky M, Zini A. Relationship between dental crowding and
mandibular incisor proclination during orthodontic treatment without extraction of permanent mandibular teeth. Angle Orthod. 2016 Sep 1;86(5):727–33.
8. Oquendo A, David S. Space Management. In: Smile Design Integrating Esthetics and Function.
Elsevier; 2016. p. 151–80.
9. Ribeiro G, Jacob H. Understanding the basis of space closure in orthodontics for a more efficient
orthodontic treatment. Dental Press J Orthod. 2016 Mar 1;21(2):115–25.
10. Zweers J, Thomas R, Slot D, Weisgold A, Van Der Weijden F. Characteristics of periodontal biotype, its dimensions, associations and prevalence: A systematic review. J Clin Periodontol. 2014;41(10):958–71.
11. Hatcher D, Dugoni A. Operational principles for cone-beam computed tomography. J Am Dent Assoc. J Am Dent Assoc. 2010 Oct;141 Suppl 3:3S-6S.
12. Scarfe W, Farman A. What is Cone-Beam CT and How Does it Work? Dent Clin North Am. 2008;52(4):707–30.
13. Scarfe W, Azevedo B, Toghyani S, Farman A. Cone Beam Computed Tomographic imaging in orthodontics. Aust Dent J. 2017 Mar 1;62:33–50.
48 15. Scarfe W, Farman A, Sukovic P. Clinical Applications of Cone-Beam Computed Tomography in
Dental Practice. J Can Dent Assoc. 2006 Feb;72(1):75-80
16. Drage N. Cone Beam Computed Tomography in Orthodontics. Orthod Updat. 2018 Jan;11(1):27–30.
17. Liberati A, Altman D, Tetzlaff J, Mulrow C, Gøtzsche P, Ioannidis J, Clarke M, Devereaux P, Kleijnen J, Moher D. The PRISMA statement for reporting systematic reviews and meta-analyses of studies that evaluate health care interventions: Explanation and elaboration. PLoS Med. 2009 Jul 21;6(7):e1000100
18. Boutron I, Page M, Higgins J, Altman D, Lundh A. Chapter 7: Considering bias and conflicts of interest among the included studies. Cochrane Training. Available from: https://training.cochrane.org/handbook/current/chapter-07
19. Higgins J, Savović J, Page M, Elbers R. Chapter 8: Assessing risk of bias in a randomized trial. Cochrane Training. Available from: https://training.cochrane.org/handbook/current/chapter-08 20. Cattaneo P, Treccani M, Carlsson K, Thorgeirsson T, Myrda A, Cevidanes L, Melsen B.
Transversal maxillary dento-alveolar changes in patients treated with active and passive self-ligating brackets: A randomized clinical trial using CBCT-scans and digital models. Orthod Craniofacial Res. 2011;14(4):222–33.
21. Phermsang-Ngarm P, Charoemratrote C. Tooth and bone changes after initial anterior dental alignment using preformed vs customized nickel titanium archwires in adults: A randomized clinical trial. Angle Orthod. 2018;88(4):425–34.
22. Chaimongkol P, Thongudomporn U, Lindauer S. Alveolar bone response to light-force tipping and bodily movement in maxillary incisor advancement: A prospective randomized clinical trial. Angle Orthod. 2018;88(1):58–66.
23. Lund H, Gröndahl K, Gröndahl HG. Cone beam computed tomography evaluations of marginal alveolar bone before and after orthodontic treatment combined with premolar extractions. Eur J Oral Sci. 2012;120(3):201–11.
24. Ahn H, Moon S, Baek S. Morphometric evaluation of changes in the alveolar bone and roots of the maxillary anterior teeth before and after en masse retraction using cone-beam computed tomography. Angle Orthod. 2013 Mar;83(2):212–21.
25. Yodthong N, Charoemratrote C, Leethanakul C. Factors related to alveolar bone thickness during upper incisor retraction. Angle Orthod. 2013 May;83(3):394–401.
26. Thongudomporn U, Charoemratrote C, Jearapongpakorn S. Changes of anterior maxillary alveolar bone thickness following incisor proclination and extrusion. Angle Orthod. 2015;85(4):549–54.
27. Oliveira T, Claudino L, Mattos C, Sant’Anna E. Maxillary dentoalveolar assessment following retraction of maxillary incisors: A preliminary study. Dental Press J Orthod. 2016;21(5):82–9. 28. Garlock D, Buschang P, Araujo E, Behrents R, Kim K. Evaluation of marginal alveolar bone in
49 29. Hoang N, Nelson G, Hatcher D, Oberoi S. Evaluation of mandibular anterior alveolus in
different skeletal patterns. 2016 Dec;17(1):22.
30. Castro L, Castro I, Alencar A, Valladares-Neto J, Estrela C. Cone beam computed tomography evaluation of distance from cementoenamel junction to alveolar crest before and after nonextraction orthodontic treatment. Angle Orthod. 2016;86(4):543–9.
31. Jager F, Mah J, Bumann A. Peridental bone changes after orthodontic tooth movement with fixed appliances: A cone-beam computed tomographic study. Angle Orthod. 2017;87(5):672–80. 32. Atik E, Gorucu-Coskuner H, Akarsu-Guven B, Taner T. Evaluation of changes in the maxillary
alveolar bone after incisor intrusion. Korean J Orthod. 2018 Nov 1;48(6):367–76.
33. Morais J, Melsen B, De Freitas K, Branco N, Garib D, Cattaneo P. Evaluation of maxillary buccal alveolar bone before and after orthodontic alignment without extractions: A cone beam computed tomographic study. Angle Orthod. 2018;88(6):748–56.
34. Miyama W, Uchida Y, Motoyoshi M, Motozawa K, Kato M, Shimizu N. Cone-beam computed tomographic evaluation of changes in maxillary alveolar bone after orthodontic treatment. J Oral Sci. 2018;60(1):147–53.
35. Ahn H, Moon S, Baek S. Morphometric evaluation of changes in the alveolar bone and roots of the maxillary anterior teeth before and after en masse retraction using cone-beam computed tomography. Angle Orthod. 2013;83(2):212–21.
36. Maruo I, Maruo H, Saga A, de Oliveira D, Argenta M, Tanaka O. Tridimensional finite element analysis of teeth movement induced by different headgear forces. Prog Orthod. 2016 Dec;17(1):18.
37. Sendyk M, Linhares D, Pannuti C, Paiva J, Rino Neto J. Effect of orthodontic treatment on alveolar bone thickness in adults: a systematic review. Dental Press J Orthod. 2019;24(4):34–45. 38. Domingo-Clérigues M, Montiel-Company J, Almerich-Silla J, García-Sanz V, Paredes-Gallardo V, Bellot-Arcís C. Changes in the alveolar bone thickness of maxillary incisors after orthodontic treatment involving extractions - A systematic review and meta-analysis. J Clin Exp Dent. 2019 Jan 1;11(1):e76–84.
39. Durack C, Patel S, Davies J, Wilson R, Mannocci F. Diagnostic accuracy of small volume cone beam computed tomography and intraoral periapical radiography for the detection of simulated external inflammatory root resorption. Int Endod J. 2011 Feb ;44(2):136–47.
40. Pauwels R, Jacobs R, Bogaerts R, Bosmans H, Panmekiate S. Reduction of scatter-induced image noise in cone beam computed tomography: Effect of field of view size and position. Oral Surg Oral Med Oral Pathol Oral Radiol. 2016 Feb 1;121(2):188–95.
41. Sheng Y, Guo H, Bai Y, Li S. Dehiscence and fenestration in anterior teeth: Comparison before and after orthodontic treatment. J Orofac Orthop. 2020 Jan 1;81(1):1–9.
42. Proffit W, Fields H, Larson B, Sarver D. Contemporary orthodontics 6th edition William proffit. 2019. 729 p.
50 44. Alikhani M, Chou M, Khoo E, Alansari S, Kwal R, Elfersi T, Almansour A, Sangsuwon C,
Jearah M, Nervina J, Teixeira C. Age-dependent biologic response to orthodontic forces. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2018 May;153(5):632-644.
51
