LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Tautvydas Mažeika
Varozės gydymo efektyvumas
The efficiency of varroosis treatment
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: lekt. dr. Neringa Sutkevičienė
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Varozės gydymo efektyvumas“: 1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
2019-12-19 Tautvydas Mažeika
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
2019-12-19 Danutė Dragūnienė
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui
2019-12-20 Neringa Sutkevičienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
2019-12-20 Arūnas Rutkauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA...10 1.1. Sukėlėjas ...10 1.2. Morfologija ...10 1.3. Plitimas ...11 1.4. Bičių vystymasis ...121.5. Varroa destructor erkučių vystymasis ...13
1.6. Varozės poveikis bitėms ...14
1.6.1. Varroa destructor sukeliama žala pavienei bitei ...15
1.6.2. Varroa destructor sukeliama žala visai bičių šeimai ...15
1.7. Varozės ryšys su kitomis bičių ligomis ...16
1.8. Varroa destructor erkučių nustatymas bičių šeimose ...16
1.9. Varozės gydymas ...17
1.9.1. Fizikinės varozės kontrolės priemonės ...17
1.9.2. Biologinės varozės kontrolės priemonės ...17
1.9.3. Varozės gydymas cheminėmis medžiagomis ...19
1.9.4. Integruotas varozės gydymo metodas ...19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ...21
2.1. Tiriamasis objektas ...21
2.2. Bičių šeimų užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis lygio nustatymas ...22
2.3. Medaus produkcijos kiekio skaičiavimas ...24
2.4. Varroa destructor erkučių mirtingumo nustatymas ...25
2.5. Vaistinių preparatų efektyvumo apskaičiavimas ...26
2.6. Duomenų statistinė analizė ...26
4
3. TYRIMO REZULTATAI ...28
3.1. Bičių šeimų užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis analizė ...28
3.2. Medaus produkcijos įvertinimas ...32
3.3. Varroa destructor erkučių įtaka medaus produkcijos kiekiui ...33
3.4. Varroa destructor erkučių natūralaus mirtingumo analizė ...34
3.5. Varroa destructor erkučių mirtingumo po vaistų panaudojimo analizė ...35
3.6. Vaistinių preparatų „Apivar“, „MAQS“ ir „Varostop“ efektyvumo analizė ...36
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...40
IŠVADOS ...42
REKOMENDACIJOS ...43
PADĖKA ...44
5 VAROZĖS GYDYMO EFEKTYVUMAS
Tautvydas Mažeika
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Varozė – tai bičių ektoparazitinė liga, kurią sukelia Varroa destructor erkutės. Ši liga sukelia bičių sveikatos sutrikimus, prisideda prie bičių šeimų žūčių ir turi neigiamą įtaką bitininkystės ūkiui visame pasaulyje. Varozės gydymui galima taikyti daugybę skirtingų būdų, tačiau dažniausiai ši liga kontroliuojama naudojant cheminius preparatus.
Darbo tikslas buvo ištirti vaistinių preparatų „Varostop“, „MAQS“ ir „Apivar“, naudojamų varozei gydyti, efektyvumą. Taip pat tyrimo metu buvo įvertintas ryšys tarp užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis lygio ir medaus produkcijos kiekio.
Tyrimas atliktas 2018–2019 metais privačiame bityne, esančiame Alytaus rajone. Vaistinių preparatų efektyvumas buvo tiriamas 15 bičių šeimų, kiekvienam vaistui priskiriant po 5 bičių šeimas. Efektyvumas buvo apskaičiuotas per 14 gydymo dienų nukritusių Varroa destructor erkučių sumą padalijus iš numanomo erkučių skaičiaus toje bičių šeimoje.
Vidutinis „Varostop“ vaistinio preparato efektyvumas, nustatytas dvejų metų laikotarpyje tyrimo metu, siekė 86,58 proc., „MAQS“ – 89,95 proc., o vaisto „Apivar“ – 93,32 proc. (p<0,01). Taip pat abejais tyrimo metais buvo apskaičiuotas neigiamas koreliacijos koeficientas tarp bičių šeimų užsikrėtimo varozės erkutėmis ir gautos medaus produkcijos kiekio: 2018 m. r = -0,75 (p<0,01), 2019 m. r = -0,68 (p<0,05). Tai reiškė, kad abejais tyrimo metais didėjant bičių šeimų užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis lygiui gautas medaus produkcijos kiekis mažėjo.
6 THE EFFICIENCY OF VARROOSIS TREATMENT
Tautvydas Mažeika Master‘s Thesis
SUMMARY
Varroosis is an ectoparasitic disease of honeybees caused by Varroa destructor mites. This disease causes honeybees’ health disorders, contributes to the deaths of bee colonies, and has a negative impact towards the apiculture in a global matter. There are many ways to treat varroosis, but the most common approach to control this disease is to use chemical solutions.
The aim of this study was to research “Varostop”, “MAQS” and “Apivar” drugs’, used to treat varroosis, efficiency. Furthermore, the relationship between the level of infection by Varroa destructor mites and the amount of honey production was evaluated during the research.
The research was conducted in 2018-2019 in a private apiary located in Alytus county. Drugs’ efficiency was evaluated in 15 bee colonies, each drug assigning to 5 separate bee colonies. The efficiency was calculated by dividing the number of killed Varroa destructor mites over 14 days of treatment by the estimated amount of the mites in that colony.
The mean efficiency of the “Varostop” medicament, observed in a two-year span of the study, was 86.58%, “MAQS’s” – 89.95%, and “Apivar’s” – 93.32% (P<0.01). Moreover, in both years of the research the coefficient of correlation between the level of infection by Varroa destructor mites in bee colonies and the amount of produced honey was calculated to be negative: in year 2018 r = -0.75 (P<0.01), in year 2019 r = -0.68 (P<0.05). This means that in both years of the study the increase of the level of infection by Varroa destructor mites in bee colonies meant the lesser amount of produced honey.
7
SANTRUMPOS
KBV – Kašmyro bičių virusas BMV – bičių maišialigės virusas
BŪPV – bičių ūmaus paralyžiaus virusas BLPV – bičių lėtinio paralyžiaus virusas IŪPV – Izraelio ūmaus paralyžiaus virusas DSV – deformuoto sparno virusas
FOJ – fosforo organiniai junginiai
8
ĮVADAS
Europietiškos kilmės Apis mellifera rūšies bitės yra gyvybiškai svarbios augalų apdulkinimui daugumoje ekologinių ir žemės ūkio sistemų visame pasaulyje (1). Tačiau dabartiniu metu bitininkystė susidūrė su nerimą visame pasaulyje keliančiu bičių šeimų nykimo fenomenu, kurio vienu iš pagrindinių veiksnių laikoma varozė. Varozė – tai ektoparazitinė bičių liga, kurią sukelia Varroa destructor erkutės (2). Šios erkutės minta bičių perų ir suaugusių bičių hemolimfa, taip ne tik sukeldamos bičių vystymosi sutrikimus, sumažindamos jų gyvenimo trukmę, bet ir pernešdamos antrines bičių ligas, kurios taip pat prisideda prie bičių šeimų nykimo (3, 4).
Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatų duomenimis tuo metu visoje Lietuvoje buvo laikoma 100284 bičių šeimų, o 2019 m. sausio 1 d. bičių šeimų skaičius siekė 197956 (5, 6). Galima teigti, kad 2010-2019 m. laikotarpiu šalyje esančių bičių šeimų skaičius beveik padvigubėjo. 2015 m. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas nustatė, kad Lietuvos bitynuose Varroa destructor erkučių paplitimas bičių perų mėginiuose siekė 26 proc., suaugusių bičių mėginiuose – 13,6 proc., o erkutės nustatytos ir bičių perų, ir suaugusių bičių mėginiuose, paimtuose iš to paties bityno, 6,8 proc. atvejų (7). Šie duomenys rodo, kad varozės liga yra aktuali ir Lietuvos bitininkams, o šalyje didėjant bičių šeimų skaičiui dėmesys šiai ligai taip pat turėtų intensyvėti. Norėdami išvengti varozės sukeliamų neigiamų pasekmių bitėms ir jų produktyvumui bei nepatirti rimtų ekonominių nuostolių dėl bičių šeimų žūties ar sumažėjusio produkcijos kiekio, bitininkai privalo reguliariai kontroliuoti bičių šeimų užsikrėtimą Varroa destructor erkutėmis, tai turėtų tapti vienu iš neatsiejamų bitininkystės procesų.
Darbo tikslas:
Ištirti vaistinių preparatų „Varostop“, „MAQS“ ir „Apivar“, naudojamų varozei gydyti, efektyvumą.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti bičių šeimų užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis lygį;
2. Įvertinti bičių šeimų užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis įtaką medaus produkcijos kiekiui; 3. Nustatyti natūralų Varroa destructor erkučių mirtingumą bičių šeimose prieš vaistinių preparatų
9 4. Nustatyti Varroa destructor erkučių mirtingumą bičių šeimose po vaistinių preparatų „Varostop“,
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Varozė yra labiausiai paplitusi bičių liga visame pasaulyje, sukelianti didžiausią žalą bitėms ir taip padaranti žymiausius ekonominius nuostolius bitininkystės ūkyje, lyginant su kitomis bičių ligomis. Ligą sukelia Varroa destructor erkutės, kurios natūraliai yra kilusios iš Azijos (8). Pirmieji ligos protrūkiai Europoje pasireiškė ir palaipsniui išplito 1970 – 1980 metais (9). Lietuvoje varozė pirmą kartą aptikta 1979 metais, tačiau nors ir buvo stengtasi ją suvaldyti užsikrėtusias bičių šeimas eutanazuojant ir sudeginant, varozės sustabdyti nepavyko ir ji išplito (10). Šiuo metu liga yra aptinkama visame pasaulyje, išskyrus Australiją ir Naujosios Zelandijos Pietų salą (11).
1.1. Sukėlėjas
Anksčiau buvo manyta, kad varozės sukėlėjas visame pasaulyje yra Varroa jacobsoni erkutės, tačiau ši erkių rūšis parazituoja tik Azijoje gyvenančias Apis cerana rūšies bites. 2000 metais mokslininkai išsiaiškino, kad Europoje auginamas Apis mellifera rūšies bites parazituoja visai kita erkučių rūšis – Varroa destructor, kuri taip pat yra kilusi iš Azijos ir irgi gali parazituoti Apis cerana rūšies bites. Tačiau Varroa jacobsoni erkutės, skirtingai nei Varroa destructor, Apis mellifera rūšies bičių neparazituoja, nes nėra prisitaikiusios daugintis šios rūšies bičių kolonijose (12).
1.2. Morfologija
Varroa destructor erkutėms būdingas ryškus lytinis dimorfizmas, patelę nuo patinėlio galima nesunkiai atskirti plika akimi (8, 13). Suaugusios patelės kūnas yra plokščias, elipsės formos, kaštoninės – tamsiai rudos spalvos, kūno plotis (1,50–1,99 mm) viršija ilgį (1,00–1,77 mm). Erkutės turi 4 poras kojų (žiūrėti 1 pav.).
1 pav. Varroa destructor erkučių patelės
11 Patelių, priešingai nei patinėlių, kojos neilgos, masyvesnės ir baigiasi čiulptukais, kurių pagalba erkutės prisitvirtina prie šeimininko. Suaugusio patinėlio kūnas apvalesnės formos, gelsvos spalvos, žymiai mažesnis nei patelės, kūno ilgis (0,75–0,98 mm) viršija plotį (0,70–0,88 mm). Kūno atžvilgiu patinėlių kojos atrodo ilgesnės nei patelių (13, 14).
Abiejų lyčių erkučių kūneliai sudaryti iš dviejų aiškiai išreikštų dalių:
Idiosoma – didesnioji kūno dalis, padengta chitininiais viršutiniu ir apatiniu skydeliais;
Gnatosoma – yra erkučių burnos aparatas, kuris tvirtinasi idiosomos priekyje ir yra šiek tiek ventraliau jos. Gnatosoma sudaryta iš dviejų jutiminių pedipalpų ir dviejų chelicerų. Kiekviena chelicera yra skirstoma į 3 segmentus: pamatinį, vidurinį ir tolimąjį. Patelių tolimasis segmentas yra judrus ir turi 2 mažus dantelius, o patinėlių šis segmentas yra virtęs spermatodaktile – vamzdelio formos struktūra, kurios pagalba sperma perduodama į patelių lytinius takus. Chelicerų pagalba suaugusios Varroa destructor erkutės praduria bičių kutikulę, kad galėtų pradėti maitintis (13).
1.3. Plitimas
Varroa destructor erkutės plinta nuo vienos bičių kolonijos prie kitos. Labiausiai prie erkučių plitimo prisideda jomis užsikrėtę bičių tranai, klajojančios bitės, bitės vagilės. Jos nevengia apsilankyti svetimose bičių šeimose ir taip perneša erkutes į sveikas bičių kolonijas. Varozės plitimą reikšmingai intensyvina ir migruojančiosios bitininkystės forma, kuomet bitininkai savo bičių šeimas dažnai perkelia iš vienos vietos į kitą, norėdami užsitikrinti geresnius ar įvairesnius nektaro šaltinius (8, 15).
12 gyvybiškai svarbu kuo greičiau susirasti šeimininkus (8). Nepaisant to, kad suaugusi erkutė bičių perų akutes palieka jau būdama prisitvirtinusi prie jaunos, toje perų akutėje ką tik susiformavusios suaugusios bitės, parazitas stengiasi kuo greičiau pakeisti šeimininką į kitą suaugusią bitę, kuri yra atsakinga už perų priežiūrą. Tokiu būdu Varroa destructor erkutės užsitikrina greitesnį patekimą į perų akeles prieš pat jų užakiavimą (13).
Taikant Varroa destructor erkučių populiacijos modelį, nustatyta, kad teorinė pradinė 10 erkučių populiacija bičių šeimoje 3 parazitavimo metais bus išaugusi iki 4000 erkučių, o dar po metų šių parazitų skaičius gali siekti ir 10000 vienetų (8, 16).
1.4. Bičių vystymasis
Varroa destructor erkučių vystymasis yra besąlygiškai neatsiejamas nuo bičių vystymosi (17). Todėl prieš išsamiai analizuojant varozės sukėlėjo dauginimosi ypatumus, būtina apžvelgti ir Apis mellifera bičių rūšies reprodukcinį ciklą.
Bičių šeimą sudaro keliasdešimt tūkstančių nevaisingų moteriškos lyties bičių darbininkių, keli šimtai ar tūkstančiai vyriškos lyties tranų ir vienintelė bičių motinėlė, kuri gali dėti ir apvaisintus, ir neapvaisintus kiaušinėlius (18).
Visos bitės vystymosi laikotarpiu pereina pilną metamorfozę. Tai reiškia, kad jų vystymuisi būdingos skirtingos raidos stadijos: kiaušinėlio, lervos, lėliukės ir suaugėlio (19).
Apis mellifera rūšies bičių kiaušinėliai yra pailgo nestipriai lenkto cilindro formos, 1,0 – 1,5 mm ilgio, perlo baltumo spalvos ir primena mažą ryžio grūdelį. Kiaušinėlio galas, iš kurio vėliau susiformuos bitės galva, yra šiek tiek storesnis. Po trijų dienų kiaušinėlis trūksta ir išsirita lerva (19, 20).
13 Užakiavus perų akeles ir įvykus penktajam lervos nėrimuisi prasideda lėliukės stadija. Lėliukė vystosi užakiuotose perų akelėse iki tol, kol ji išsineria į bitę suaugėlę. Kaip ir lervos stadijos, lėliukės stadijos trukmė taip pat priklauso nuo bitės kastos: motinėlės lėliukės stadija trunka 8 dienas, bitės darbininkės – 12 dienų, trano – 14,5 dienų (19).
Taigi, vystymosi metu bitės iš viso neriasi 6 kartus (20). Pilnas bitės vystymosi procesas nuo kiaušinėlio iki suaugėlio kiekvienai bičių kastai užtrunka skirtingai: suaugusi motinėlė išsivysto per 16 – 17 dienų, suaugusi bitė darbininkė – 21 dieną, suaugęs tranas – 24 dienas.
1.5. Varroa destructor erkučių vystymasis
Visas Varroa destructor erkučių gyvenimas yra priklausomas nuo jų šeimininko – bitės – gyvenimo. Be savo šeimininko erkutės negali nei daugintis, nei laisvai išgyventi jau būdamos suaugusios (13).
Išskiriamos dvi Varroa destructor erkučių gyvenimo ciklo fazės. Pirmoji fazė – suaugusios erkutės gyvenimas ir parazitavimas ant suaugusios bitės (2). Tokiu būdu erkutės yra prisitaikiusios plisti iš vienos bičių šeimos į kitą, nuo vienos bičių kolonijos link kitos. Taip pat užsikrėtusios bitės erkutes transportuoja į jų būsimo dauginimosi vietą – dar neužakiuotas bičių perų akeles (13). Antroji erkučių gyvenimo ciklo fazė – erkučių dauginimasis užakiuotuose bičių darbininkių ir tranų peruose (2).
Varroa destructor erkučių dauginimasis vyksta tik uždengtose tranų arba bičių darbininkių perų akelėse. Tam erkučių patelės į perų akeles įlenda prieš pat jų užakiavimą (8). Į bičių darbininkių perų akeles erkutės įsibrauna likus 15–20 valandų iki jų užakiavimo, o tranų – likus 40–50 valandų. Nustatyta, kad tranų perų užkrėstumas Varroa destructor erkutėmis yra 8–10 kartų didesnis nei bičių darbininkių perų (13).
14 Analizuojant Varroa destructor erkučių dauginimąsi smulkmeniškiau, galima teigti, kad praėjus 60–70 valandų nuo perų akutės užakiavimo momento motininė erkutė padeda pirmąjį savo kiaušinėlį. Kaip taisyklė, iš pirmojo kiaušinėlio visada išsivysto Varroa destructor patinėlis. Po to, motininė erkutė dar padeda apytiksliai keturis kiaušinėlius kas 30 valandų, iš kurių paprastai jau išsivysto dukterinės erkučių patelės. Naujoji Varroa destructor erkučių karta visą savo vystymosi laikotarpį maitinasi konkrečioje perų akelėje esančios bitės lėliukės hemolimfa (8). Erkučių poravimasis taip pat vyksta joms dar esant užakiuotose perų akelėse (8, 17). Tai reiškia, kad Varroa destructor erkutėms būdingas giminingas poravimasis, nebent į vieną perų akelę buvo patekusios dvi motininės erkutės. Kuomet iš perų akelės išsirita jauna bitė, kartu su ja akelę palieka ir motininė Varroa destructor erkutė bei susiporavusios dukterinės erkučių patelės. Bičių darbininkių peruose iš vienos motininės erkutės gali išsivystyti iki 3 dukterinių erkučių, tačiau paskutinioji dukterinė erkutė retai suspėja subręsti iki suaugėlės stadijos. Reprodukcinis vienos motininės erkutės dažnis bičių darbininkių peruose vidutiniškai yra 1,3–1,45 dukterinių patelių. Dėl ilgesnio tranų brendimo laiko reprodukcinis vienos motininės erkutės dažnis traninių perų akelėse siekia apie 2,2–2,6 dukterinių patelių. Erkučių patinėliai ir pilnai iki suaugėlės stadijos nesubrendusios erkučių patelės žūsta iš perų išsiritus jaunai bitei. Apvaisintos dukterinės ir motininės Varroa destructor erkutės praėjus 4–14 dienų vėl lenda į bičių perų akeles naujiems kiaušinėliams dėti (8).
Varozės erkučių vystymuisi būdingos kiaušinėlio, lervos, protonimfos, deutonimfos ir suaugėlio stadijos. Erkutės lerva vystosi kiaušinėlio viduje, o šiam trūkus išsirita protonimfa (13, 21). Kiaušinėlio ir lervos stadija trunka 27–30 valandų, protonimfos 40–60 valandų, deutonimfos 60–75 valandų. Kuo vėliau padedamas dukterinis kiaušinėlis, tuo kiekviena dukterinės erkutės vystymosi stadija trunka trumpiau – t. y. suaugusios dukterinės erkutės, išsivysčiusios iš antrojo motininės erkutės padėto kiaušinėlio, kiekviena vystymosi stadija truks ilgiau nei dukterinės erkutės, kuri išsivystė iš trečiojo motininės erkutės padėto kiaušinėlio, atitinkamos vystymosi stadijos (21, 22). Teigiama, kad pilnai Varroa destructor suaugusi erkučių patelė išsivysto per 5,8 dienas, o patinėlis – per 6,6 dienas (13).
1.6. Varozės poveikis bitėms
15 Iš esmės erkučių poveikį bitėms racionaliausia analizuoti pagal du aspektus: žalą bitei, kaip atskiram individui, ir neigiamą poveikį, kuris sukeliamas visai bičių šeimai (13).
1.6.1. Varroa destructor sukeliama žala pavienei bitei
Besivystančios lėliukės svorio netekimas dėl prarandamos hemolimfos, kuria minta Varroa destructor erkutės, tiesiogiai priklauso nuo erkučių, esančių toje perų akelėje, skaičiaus. Tačiau net ir vienai vienintelei erkutei parazituojant vieną lėliukę, patiriamas neigiamas efektas yra ryškus – ką tik išsivysčiusios jaunos bitės darbininkės kūno svorio sumažėjimas siekia vidutiniškai 7 proc., o trano – 10 proc. Kuomet vienoje traninio pero akelėje parazituoja 4–6 erkutės, ką tik išsivysčiusio trano svoris būna mažesnis 18 proc. (8, 13, 24-26). Bitės darbininkės, kurios buvo parazituojamos vystymosi metu, anksčiau pradeda rinkti nektarą, o jų gyvenimo trukmė yra aiškiai sumažėjusi (13, 25, 27). Užsikrėtusios bitės darbininkės pasižymi susilpnėjusiu gebėjimu mokytis, prailgėjusia laiko, praleisto ne bičių šeimoje, trukme. Taip pat gerai žinoma, kad užsikrėtimas šiais parazitais turi neigiamos įtakos tranų ir bičių darbininkių skrydžio trukmei bei sugrįžimo atgal į avilį tikimybei, kas gali būti siejama su orientavimosi aplinkoje suprastėjimu (8, 13, 28-30). Erkutėmis užsikrėtusios bitės taip pat yra mažiau gyvybingos, nenormaliai išsivysčiusios, jautresnės kitoms infekcinėms ligoms (10).
1.6.2. Varroa destructor sukeliama žala visai bičių šeimai
Varozė bičių šeimą neigiamai veikia dviem būdais. Pirmiausia, Varroa destructor erkučių prisitaikymas pirmenybę dauginimuisi teikti traniniams perams sumažina bičių motinėlės apvaisinimui pajėgių suaugusių tranų skaičių bičių šeimoje. Tai susiję su sumažėjusia jų skrydžio vidutine trukme ir spermatozoidų koncentracija spermoje (8, 30).
Kuomet parazitavimo lygis bičių šeimoje yra nedidelis, jokių varozės požymių gali būti nematyti ir liga nediagnozuojama. Tačiau erkučių skaičiui išaugus iki vidutinio užsikrėtimo lygio, gali būti stebimas bičių šeimos augimo sulėtėjimas, senos bitės lėčiau pakeičiamos jaunomis, sumažėja medaus produkcijos kiekis (13, 15). Esant dideliam bičių šeimų užsikrėtimo erkutėmis lygiui, apžiūrint bičių perus galima pastebėti, kad kai kurie užakiuoti perai yra pradurti. Tokiu būdu bitės pašalina negyvas lėliukes iš perų akelių (8, 17). Intensyvaus užsikrėtimo atvejais stebimas bičių senėjimo procesas, perų skaičiaus mažėjimas, bičių šeimos silpnėjimas neigiamai paveikia visas bičių šeimos struktūrines dalis – prasideda bičių šeimos nykimas (15). Riba tarp vidutinio bičių užkrėstumo Varroa destructor erkutėmis ir negrįžtamos žalos bičių šeimai yra labai menka. Ypatingai tai aktualu rudens laikotarpiu, kai erkučių skaičius bičių šeimoje vis dar palaipsniui didėja, o bičių – jau mažėja (13).
16 bičių užsikrėtimo lygis Varroa destructor erkutėmis viršija 30 proc. vasaros metu, neturi šansų išgyventi ateinančios žiemos (13).
1.7. Varozės ryšys su kitomis bičių ligomis
Žinoma, kad Varroa destructor erkutės sugeba pernešti virusus, sukeliančius virusines bičių infekcijas (8). Virusai, kurie aptinkami bitėse, mokslininkams yra žinomi jau apie 50 metų ir buvo laikomi mažai pavojingais iki 1980 metų, kai Varroa destructor erkutės išplito ir tapo pasaulinio masto problema (31). Iš bičių yra išskiriama apie 18 skirtingų virusų ir manoma, kad daugumos jų vektorius yra varozės erkutės (4, 13). Tai pavyko įrodyti su Kašmyro bičių virusu (KBV), bičių maišialigės virusu (BMV), bičių ūmaus paralyžiaus virusu (BŪPV), bičių lėtinio paralyžiaus virusu (BLPV), Izraelio ūmaus paralyžiaus virusu (IŪPV) ir deformuoto sparno virusu (DSV) (7, 13). 2015 metais Lietuvoje atlikto Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) tyrimo metu BLPV buvo aptikti 64 proc. tirtų bičių mėginių ir 6,9 proc. tirtų Varroa destructor erkučių mėginių, DSV – 29,1 proc. bičių mėginių, 31,0 proc. erkučių mėginių, BMV – 24,4 proc. bičių mėginių, 6,9 proc. erkučių mėginių. Lietuvos bitynuose tyrimo metu nebuvo nustatyta BŪPV, IŪPV ir KBV nei bičių mėginiuose, nei Varroa destructor erkučių mėginiuose (7).
1.8. Varroa destructor erkučių nustatymas bičių šeimose
Norint sužinoti, ar bičių šeima yra užsikrėtusi Varroa destructor erkutėmis, tai padaryti galima trimis skirtingais būdais:
1. Avilio šiukšlių apžiūra. Į avilius turi būti įdėti porėmiai, ant kurių susirenka visos šiukšlės. Porėmiai turėtų būti apsaugoti tinkleliu, kad bitės nepasiektų nukritusių negyvų erkučių ir jų neišmestų iš avilio. Tinklelio akelių dydis turėtų būti pakankamas, kad pro jas pralystų negyvos erkutės. Apatinį porėmių sluoksnį reikia padengti plonu vazelinu arba aliejaus sluoksniu, kad ant jo nukritusios erkutės priliptų ir jų nepašalintų skruzdės (10, 17, 32).
17 3. Bičių apžiūra. Nuo mažiausiai 3 korių su dengtais perais į sandariai uždaromą indelį surenkama 200 – 300 bičių. Indelis pripildomas alkoholiu, eteriu, muiluotu vandeniu ar cukraus pudra tiek, kad būtų apsemiamos surinktos bitės, uždaromas ir maišomas 1–10 minučių. Erkutės nuo bičių atskiriamos indelio turinį perpilant per sietelį, kurio akelių spindis yra 2–3 mm (10, 32, 33).
1.9. Varozės gydymas
Varroa destructor erkutės yra laikomos pačiu pavojingiausiu veiksniu, silpninančiu bičių sveikatą ir prisidedančiu prie bičių šeimų mirtingumo padidėjimo. Varozės kontrolės būdai gali būti skirstomi į fizikinius, biologinius ir cheminius, tačiau nei vienas iš jų nėra visiškai efektyvus (34).
1.9.1. Fizikinės varozės kontrolės priemonės
Viena iš efektyviausių alternatyvų cheminiam varozės gydymui yra fizikinis Varroa destructor erkučių naikinimo būdas, paremtas temperatūros bičių avilyje padidinimu. Varozės erkutės yra jautrios temperatūros pokyčiams ir gali toleruoti tik nežymius temperatūros svyravimus (35). Tyrimais nustatyta, kad optimaliausia erkučių dauginimosi temperatūra svyruoja tarp 26 ir 33 °C, o vystantis perams bičių lizde temperatūra pasiekia 34,5–35 °C (2, 13). Šis skirtumas varozės erkučių reprodukcinių funkcijų dar nesilpnina, tačiau temperatūrai avilio viduje pakilus virš 36,5 °C erkučių dauginimosi galimybės ženkliai sumažėja, o viršijus 38 °C erkutės žūsta (35, 36). Eksperimentu, kurio metu naudojant specialiai sukonstruotą Saulės energija šildomą avilį bičių darbininkių perai, užkrėsti Varroa destructor erkutėmis, buvo laikomi 150 min. 40–47 °C temperatūroje, įrodyta, kad terminis varozės kontrolės būdo efektyvumas siekia 100 proc., o neigiamo efekto iš paveiktų perų išsiritusių jaunų bičių gyvybingumui nėra (35).
Taip pat bitininkystės praktikoje bičių šeimų užsikrėtimui erkutėmis mažinti yra populiaru naudoti porėmius, kurie padengti lipnios konsistencijos medžiaga (vazelinu, aliejumi) bei yra apriboti tinkleliu, sulaikančiu bites. Tokie porėmiai patalpinami ant avilio dugno tam, kad ant jų atsitiktinai nukritus erkėms, šios nebegalėtų sugrįžti atgal į bičių lizdą (13, 14, 32). Taikant šį metodą varozės erkučių skaičių bičių šeimoje galima sumažinti 14 proc. (14).
1.9.2. Biologinės varozės kontrolės priemonės
Biologiniai Varroa destructor erkučių naikinimo metodai taip pat laikomi veiksmingomis varozės kontrolės priemonėmis (13). Jie paremti varozės erkučių biologiniais ypatumais ir gali būti naudojami kaip alternatyva gydymui cheminėmis medžiagomis (34).
18 todėl pašalinant korius su užakiuotais traniniais perais, parazitų skaičius ženkliai sumažinamas, nesukeliant neigiamų pasekmių bičių šeimai ar medaus produkcijos kiekiui (34). Lietuvoje 2013–2014 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad traninių perų šalinimo Varroa destructor erkučių skaičiui bičių šeimose mažinti metodo efektyvumas siekė 78,65–83,76 proc. (37).
Varozės erkutėms naikinti galima panaudoti ir tiesioginius jų plėšrūnus – pseudoskorpionus. Pseudoskorpionai – Pseudoscorpionida – voragyvių klasės būrys, kuris aptinkamas ir Lietuvoje. Žinoma, kad 1 pseudoskorpionas per parą sunaikina iki 9 varozės erkučių. Remiantis šia informacija teigiama, kad 25 pseudoskorpionai, esantys viename bičių avilyje, gali efektyviai reguliuoti varozės erkučių skaičių kiekvieną parą sunaikindami 5 proc. kasdieninio erkučių populiacijos prieaugio ir nepadarydami jokios neigiamos žalos nei suaugusioms bitėms, nei jų perams (38, 39).
19 1.9.3. Varozės gydymas cheminėmis medžiagomis
Gydymas cheminėmis medžiagomis yra dažniausiai taikomas varozės kontrolės metodas (40). Varroa destructor erkučių kontrolė cheminėmis medžiagomis gali būti atliekama panaudojant įvarius akaricidinius preparatus, kurie pagal savo kilmę skirstomi į stipriuosius ir silpnuosius akaricidus (41).
Stipriųjų akaricidų grupei priskiriami tokie sintetiniai akaricidai, kaip kumafosas (FOJ), tau-fluvalinatas (piretroidai), flumetrinas (piretroidai), amitrazas (formamidinai) (13). Dauguma šių akaricidinių preparatų yra lengvai naudojami, ekonomiškai prieinami bitininkams ir jų pritaikymas tarsi nereikalauja specifiškai gilių žinių apie Varroa destructor erkučių biologiją (13, 40). Tačiau, būdami lipofilinėmis medžiagomis, jie kaupiasi bičių vaške, meduje, bičių duonelėje ir po kartotinių gydymų susidarę pastovūs šių preparatų likučiai sukelia erkučių atsparumo vystymąsi jų atžvilgiu. Be to, susidarius didesnei šių cheminių medžiagų likučių koncentracijai, galimai pasireiškia jų migracija iš vieno bičių produkto kitam, pavyzdžiui, iš vaško į bičių duonelę (40, 42).
Švelniesiems akaricidams priklauso organinės rūgštys ir eteriniai aliejai: skruzdžių rūgštis, oksalo rūgštis, pieno rūgštis ir timolis, kurie laikomi natūraliais junginiais, skirtais bičių šeimų užsikrėtimui Varroa destructor erkutėmis mažinti (13). Skruzdžių rūgštis natūraliai aptinkama bičių nuoduose ir meduje, o būdama stipriai koncentruota, ji gali prasiskverbti pro užakiuotas perų akeles ir taip sutrikdyti varozės erkučių reprodukciją (41). Dėl to ji laikoma vienintele medžiaga, kuri yra pajėgi naikinti tiek ant suaugusių bičių prisitvirtinusias, tiek ir bičių peruose parazituojančias erkutes (13). Vienintelis skruzdžių rūgšties panaudojimą Varroa destructor erkutėms naikinti apribojantis veiksnys yra aplinkos temperatūra. Jai esant didesnei kaip 29,4 °C gali būti stebimas neigiamas poveikis, pasireiškiantis padidėjusiu bičių perų ir motinėlių mirtingumu. O atliekant bičių šeimų gydymą, kuomet aplinkos temperatūra yra žemesnė nei 10 °C, gydymas bus mažai efektyvus (41). Taip pat natūrali junginių kilmė reiškia, kad organinės medžiagos, naudojamos varozės gydymui, nesikaupia bičių vaške, meduje ir kituose bičių produktuose, kas lemia atsparumo nesiformavimą jų atžvilgiu, net ir po pakartotinių gydymų tais pačiais preparatais (13). Tačiau, šios natūralios medžiagos turi ir trūkumų. Svarbiausias iš jų yra siauras terapinis langas tarp veikliosios medžiagos veiksmingumo parazito sunaikinimo atžvilgiu ir toksiškumo bitėms. Tam didelės įtakos turi klimatinės ir bičių laikymo sąlygos bei teisingas preparatų naudojimas.
1.9.4. Integruotas varozės gydymo metodas
20 metodų derinimui skirtingais aktyvaus bitininkavimo sezono laikais (43). Gydymą cheminiais vaistais pradėti rekomenduojama tik tada, kai užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis lygis pasiekia ribą, nuo kurios bitininkas gali turėti juntamų ekonominių pasekmių. Tačiau ši riba yra labai netikslus ir varijuojantis aspektas, kurį apibrėžti stengėsi ne vienas mokslininkas. Ji priklauso nuo tokių faktorių, kaip aplinkos temperatūra, bičių šeimos stiprumas, bityno geografinė padėtis, sergamumas kitomis bičių ligomis, bičių atsparumas varozės erkutėms. Todėl iš esmės kiekvienas bitininkas ar bitininkų grupė, užsiimanti bitininkyste toje pačioje vietovėje, turėtų individualiai nusistatyti slenkstinį matą, nurodantį laiką, kuomet privalu pradėti bičių gydymą varozės atžvilgiu. Jungtinėse Amerikos Valstijose gydyti siūloma tada, kai Varroa destructor erkučių skaičius bičių šeimoje pasieka 3000 (14). Kiti mokslininkai siūlo gydymą pradėti, kai suaugusių bičių užsikrėtimo varozės erkutėmis lygis viršija 3 proc. (42).
21
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tiriamasis objektas
Tyrimas atliktas 2018 ir 2019 metų aktyvaus bitininkavimo sezonų metu privačiame bityne, esančiame Alytaus rajone. Tyrimo objektas – bičių šeimas parazituojančios Varroa destructor erkutės. Bityne auginama 15 Apis mellifera carnica rasės bičių šeimų. Visos bičių šeimos atsitiktine tvarka buvo suskirstytos į 3 grupes, kiekvienai grupei priskiriant po 5 šeimas. Tyrimas atliktas siekiant ištirti 3 skirtingų vaistinių preparatų: „Varostop“, „MAQS“ ir „Apivar“, naudojamų varozei gydyti, efektyvumą. Kiekviena iš 3 bičių šeimų grupių viso tyrimo metu varozės atžvilgiu buvo gydoma tik vienu jai priskirtu vaistiniu preparatu. Prieš tai, visos tyrime dalyvavusios bičių šeimos 2 metus jau buvo gydytos „Varostop“ vaistais, taigi tyrimo metu bičių šeimų grupė, kuriai gydyti buvo priskirtas „Varostop“ preparatas, šiais vaistais buvo gydoma jau 3 ir 4 metus iš eilės.
Kodėl atlikto tyrimo metu buvo pasirinkti naudoti būtent šie trys vaistiniai preparatai, galima paaiškinti keliais aspektais.
„Varostop“ – tai bitininkų itin mėgstamas ir varozės gydymui intensyviai naudojamas vaistas, kurio veiklioji medžiaga yra flumetrinas. Lietuvoje šis preparatas yra registruotas nuo 2011 m. ir nuo to laiko smarkiai išpopuliarėjo tarp šalies bitininkų. Tai yra vienas iš dažniausiai bitininkų naudojamų vaistų varozei gydyti. Tokį vaisto paplitimą itin lėmė sąlyginai maža gydymo šiuo preparatu kaina, lengvas panaudojimas, mažas toksiškumas suaugusioms bitėms, jų perams bei motinėlėms, paprasta vaisto forma – medinės juostelės, kurios yra impregnuotos flumetrinu. Tyrimo metu varozei gydyti kiekvienoje iš 5 bičių šeimų buvo pakabinama po 3 „Varostop“ juosteles, viso gydymo trukmė buvo 35 dienos.
22 „Apivar“ – tai naujausias iš tyrimo metu varozės gydymui naudotų vaistinių preparatų, kuris Lietuvoje registruotas tik 2017 m. rugsėjo mėn. Šio vaisto veiklioji medžiaga yra bitininkams nuo seno gerai žinomas amitrazas, pasikeitė tik, tai kad vaistas įgavo juostelių formą. Anksčiau amitrazas buvo labai plačiai naudojamas varozės gydymui, bičių šeimas dūmijant arba nupurškiant jo preparatais. Ši nauja „Apivar“ vaisto forma pagal naudojimo paprastumą prilygsta „Varostop“ preparatui, todėl tikima, kad naujasis vaistas pakeis jau ilgus metus plačiai naudotą „Varostop“. Tyrimo metu kiekvienos iš 5 bičių šeimų gydymui buvo naudojama po 2 „Apivar“ juosteles, gydymo trukmė 6 savaitės.
2.2. Bičių šeimų užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis lygio nustatymas
Bičių šeimų užsikrėtimo varozės erkutėmis lygis buvo tiriamas 2018 ir 2019 metų balandžio – rugpjūčio mėnesiais, kiekvieno mėnesio viduryje. Šiam tyrimui atlikti iš kiekvienos bityno grupės 2 bičių šeimų buvo stengtasi paimti 200–250 suaugusių bičių nuo korių su užakiuotais perais abiejų pusių, 3 skirtingose bičių lizdo vietose (žiūrėti 2 pav.).Bitės buvo surenkamos į stiklainiukus, kurie iš karto po bičių paėmimo būdavo uždengiami medvilniniais tvarsčiais. Į stiklainiukus su bitėmis buvo įpilama 70 proc. etanolio tiek, kad būtų apsemiamos bitės, ir sandariai uždarius stiklainiukus, jie buvo maišomi nepertraukiamai apie 10 minučių (žiūrėti 3 pav.).
23 Po to, visas stiklainiukų turinys kartu su eutanazuotomis bitėmis buvo išpilamas ir įvertinamas, suskaičiuojant atsiskyrusias Varroa destructor erkutes ir rastas neatsiskyrusias, prie eutanazuotų bičių kūnelių vis dar prisitvirtinusias erkutes (todėl tyrimo metu buvo labai svarbu atidžiai apžiūrėti kiekvieną eutanazuotą bitę individualiai), taip pat suskaičiuojant tikslų tyrimo mėginiui paimtų bei eutanazuotų bičių skaičių (žiūrėti 4 pav.). Tuomet sudarant proporciją buvo apskaičiuojamas erkučių skaičius, tenkantis 100 tyrimui atrinktų bičių, kuris ir atspindi tos bičių šeimos užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis procentinį lygį.
3 pav. Etanoliu eutanazuotos bitės (autoriaus
24
2.3. Medaus produkcijos kiekio skaičiavimas
Iš kiekvienos bičių šeimos gautas medaus kiekis buvo apskaičiuojamas pasveriant rėmelius su koriais, užpildytais medumi, prieš medaus išsukimą ir po jo, o rėmelių su koriais svorio skirtumas, gautas prieš ir po medaus išsukimo, parodydavo išsukto medaus kiekį. Tokiu būdu buvo eliminuojama medaus produkcijos kiekio paklaida, kuri galimai galėtų susidaryti dėl medaus išpilstymo metu patiriamų nuostolių. Svarbu paminėti tai, kad visi kiekvienos bičių šeimos rėmeliai su koriais buvo sužymėti ir priskirti konkrečiai bičių šeimai, jog būtų užtikrinamas atsekamumas ir būtų išvengta klaidų tyrimo metu.
4 pav. Suskaičiuojamos eutanazuotų bičių mėginyje rastos erkės (autoriaus
25
2.4. Varroa destructor erkučių mirtingumo nustatymas
Varozės erkučių natūraliam mirtingumui prieš vaistinių preparatų panaudojimą ir vaistinių preparatų sukeltam mirtingumui nustatyti ant kiekvienos bičių šeimos avilio dugno, po bičių šeimos lizdu buvo padedami specialiai tam skirti porėmiai (žiūrėti 5 pav.). Šie porėmiai yra sudaryti iš trijų sluoksnių:
apatinio – vientiso, kuris buvo padengiamas saulėgrąžų aliejumi tam, kad nukritusios erkutės geriau priliptų prie šio sluoksnio bei jų galimai nepasiektų skruzdės;
vidurinio ir viršutinio sluoksnių, kuriuos sudaro skirtingo akelių diametro tinkleliai, neleidžiantys bitėms prieiti prie nukritusių erkučių ir jų pašalinti iš avilio, bei apsaugantys apatinį sluoksnį nuo papildomos taršos avilio šiukšlėmis.
Natūralus Varroa destructor erkučių mirtingumas buvo tiriamas kiekvienais metais likus 14 dienų iki numatytos vaistinių preparatų varozei gydyti panaudojimo datos. Šiuo tikslu kasdien arba rečiausiai kas antrą dieną buvo skaičiuojamas natūraliai nukritusių erkučių skaičius 14 dienų laikotarpyje. Po
26 kiekvieno erkučių skaičiavimo porėmiai buvo kruopščiai nuvalomi ir iš naujo padengti saulėgrąžų aliejumi grąžinami atgal į bičių avilius. Pagal gautus duomenis buvo apskaičiuotas vidutinis per parą natūraliai kritusių erkučių skaičius kiekvienoje bičių šeimoje. Šis rodiklis toliau buvo naudojamas norint apskaičiuoti numanomą erkučių skaičių atitinkamoje bičių šeimoje – natūraliai kritusių erkučių skaičiaus per parą vidurkis toje bičių šeimoje padauginamas iš pastovaus koeficiento „250“ ir taip sužinomas numanomas erkučių, parazituojančių visą bičių šeimą, skaičius, kuris bus reikalingas vaistinių preparatų efektyvumui apskaičiuoti (44).
Varroa destructor erkučių mirtingumas, sukeltas panaudojus vaistinius preparatus, buvo tiriamas 14 dienų laikotarpyje po vaistų varozei gydyti aplikavimo bičių šeimose. Šiuo tikslu kiekvieną arba rečiausiai kas antrą dieną buvo skaičiuojamas ant porėmių nukritusių erkučių skaičius 14 dienų laikotarpyje. Po kiekvieno suskaičiavimo porėmiai taip pat buvo kruopščiai nuvalomi ir iš naujo padengti saulėgrąžų aliejumi grąžinami atgal į bičių avilius. Tokiu būdu buvo suskaičiuota, kiek iš viso kiekvienoje gydytoje bičių šeimoje nukrito Varroa destructor erkučių per 14 gydymo dienų.
2.5. Vaistinių preparatų efektyvumo apskaičiavimas
Kiekvienoje bičių šeimoje per 14 gydymo dienų nukritusių erkučių sumą padalijus iš prieš tai apskaičiuoto numanomo erkučių skaičiaus toje bičių šeimoje prieš gydymą ir gautą dalmenį padauginus iš 100, apskaičiuojamas atsakymas, atspindintis vaistinio preparato, kuriuo buvo gydyta atitinkama bičių šeima, efektyvumą, išreikštą procentais:
𝐸𝑓𝑒𝑘𝑡𝑦𝑣𝑢𝑚𝑎𝑠 = ž𝑢𝑣𝑢𝑠𝑖ų 𝑒𝑟𝑘𝑢č𝑖ų 𝑠𝑢𝑚𝑎 𝑝𝑒𝑟 14 𝑔𝑦𝑑𝑦𝑚𝑜 𝑑𝑖𝑒𝑛ų
𝑛𝑢𝑚𝑎𝑛𝑜𝑚𝑎𝑠 𝑒𝑟𝑘𝑢č𝑖ų 𝑠𝑘𝑎𝑖č𝑖𝑢𝑠 𝑡𝑜𝑗𝑒 𝑏𝑖č𝑖ų š𝑒𝑖𝑚𝑜𝑗𝑒 𝑋 100;
2.6. Duomenų statistinė analizė
Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta taikant aprašomosios statistikos metodus. Visiems tyrimo rezultatams fiksuoti ir saugoti, tolimesniems skaičiavimams atlikti bei grafikams sudaryti buvo naudojama „Microsoft Excel 2016“ programa, o gautų duomenų statistinis reikšmingumas bei bičių šeimų užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis įtaka medaus produkcijos kiekiui buvo įvertinta naudojant „IBM SPSS Statistics 2019“ programą.
2.7. Tyrimo schema
27 2. Aktyvaus medunešio metu
skaičiuojamas iš kiekvienos bičių šeimos gautas medaus
kiekis.
1. Nustatomas bičių šeimų užsikrėtimo Varroa destructor erkėmis lygis 2018 ir 2019 m. balandžio –
rugpjūčio mėn.
3. Nustatomas natūralus Varroa destructor erkių mirtingumas bičių šeimose
likus 2 sav. iki vaistinių preparatų panaudojimo.
Įvertinama bičių šeimų užsikrėtimo Varroa destructor erkėmis įtaka medaus produkcijos kiekiui.
5. Nustatomas Varroa destructor erkių mirtingumas
bičių šeimose panaudojus vaistinius preparatus 2 sav.
laikotarpyje.
Apskaičiuojamas numanomas Varroa destructor erkučių
skaičius bičių šeimose.
Įvertinamas vaistinių preparatų efektyvumas. 4. Vaistinių preparatų
„Varostop“, „MAQS“ ir „Apivar“ aplikavimas bičių
šeimose.
28
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Bičių šeimų užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis analizė
Lyginant bendrą bičių šeimų vidutinį užsikrėtimą Varroa destructor erkutėmis 2018 ir 2019 metų sezonais, galima pastebėti eksponentinį vidutinio užsikrėtimo didėjimą kiekvieno sezono metu, nepriklausomai nuo to, kokiu vaistu bičių šeimos buvo gydomos nuo varozės (žiūrėti 7 pav.).
Eksponentinis vidutinio užsikrėtimo erkutėmis didėjimas susijęs su tuo, kad iš vienos motininės Varroa destructor erkutės išsivysto iki 3 dukterinių erkučių, iš kurių vėliau jau galimai išsivystys iki 9 erkučių. Tačiau analizuojant išsamiau, matyti, jog vidutinis bičių šeimų užsikrėtimas erkutėmis skirtingais metais yra nevienodas. 2019 metais jis buvo 2,7 proc. mažesnis nei 2018 metais (p>0,05). Tam galimai įtakos turėjo sėkmingas varozės gydymas 2018 metų sezono pabaigoje.
Dar daugiau ypatumų galima pastebėti dviejų aktyvaus bitininkavimo sezonų vidutinį užsikrėtimą erkutėmis analizuojant pagal atitinkamas skirtingas bičių šeimų grupes (žiūrėti 8-10 pav.).
0.0 0.5 1.0 1.5 2.0 2.5
Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis
Už si kr ėt im as , pr oc . Mėnuo 2018 m. 2019 m.
7 pav. Bendro bičių šeimų vidutinio užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis didėjimas 2018
29 Šiame grafike puikiai atsispindi tai, kad 2019 metais „Apivar“ bičių šeimos grupės vidutinis užsikrėtimas varozės erkutėmis kiekvieną mėnesį buvo mažesnis nei 2018 metų atitinkamais mėnesiais. Šis skirtumas lyginant 2018 ir 2019 m. birželį atitinkamai sudarė 32,79 proc., 2018 ir 2019 liepą – 30,47 proc., o 2018 ir 2019 m. rugpjūtį – 35,29 proc. (p>0,05). Sumažėjusio „Apivar“ bičių šeimos grupės vidutinio užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis 2019 m. sezono metu priežastimi galima įvardinti efektyvų šių bičių šeimų gydymą 2018 metų sezono pabaigoje, kurio dėka buvo sėkmingai sunaikinta didžioji erkučių populiacijos dalis.
Analizuojant „MAQS“ bičių šeimų grupės vidutinio užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis 2018 ir 2019 metais grafiką, taip pat matomas akivaizdus užsikrėtimo sumažėjimas 2019 metais (žiūrėti 9 pav.).
8 pav. „Apivar“ bičių šeimų grupės vidutinis užsikrėtimas Varroa destructor erkutėmis 2018 ir
2019 metais 0.61 1.28 2.04 0.41 0.89 1.32 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0 2.5
Birželis Liepa Rugpjūtis
30 Lyginant 2018 ir 2019 metų sezonus, 2019 m. birželio mėnesio vidutinis užsikrėtimas buvo mažesnis 30,99 proc., 2019 m. liepos mėnesio – 13,29 proc., o 2019 rugpjūčio mėnesio – 20,81 proc. (p>0,05). Toks vidutinio bičių šeimų užsikrėtimo erkutėmis sumažėjimas kiekvieną 2019 m. sezono mėnesį taip pat rodo, kad 2018 m. sezono pabaigoje atliktas varozės gydymas „MAQS“ akaricidiniu preparatu buvo efektyvus ir jo metu pavyko ženkliai sumažinti Varroa destructor erkučių skaičių gydytose bičių šeimose.
Vos tik pažiūrėjus į „Varostop“ bičių šeimų grupės vidutinį užsikrėtimą Varroa destructor erkutėmis 2018 ir 2019 metais apibūdinantį grafiką iš karto galima teigti, kad vidutinio užsikrėtimo situacija šioje bičių šeimų grupėje iš esmės skiriasi nuo prieš tai aprašytų „Apivar“ ir „MAQS“ bičių šeimų grupių (žiūrėti 10 pav.).
9 pav. „MAQS“ bičių šeimų grupės vidutinis užsikrėtimas Varroa destructor erkutėmis 2018 ir
2019 metais 0.71 1.12 1.97 0.49 0.97 1.56 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0 2.5
Birželis Liepa Rugpjūtis
31 Pirmasis akivaizdus skirtumas yra tas, kad 2019 metais Varroa destructor erkutės ant suaugusių bičių pirmą kartą buvo aptiktos jau gegužės mėnesį – 1 mėnesiu anksčiau nei 2018 metais šioje bičių šeimų grupėje ar kitose dvejose analizuojamose bičių šeimų grupėse. Tai leidžia daryti išvadą, kad 2018 m. sezono baigoje atliktas bičių šeimų gydymas akaricidiniu preparatu „Varostop“ nebuvo pakankamai efektyvus (galimai dėl Varroa destructor erkučių rezistentiškumo šiam vaistui) ir žiemoti pasiliko pakankamai didelis erkučių skaičius. Kuo daugiau erkučių peržiemoja bičių šeimoje, tuo greičiau auga jų populiacija pavasarį ir tuo lengviau bei anksčiau jos aptinkamos ant suaugusių bičių naujojo sezono metu. Dėl to 2019 metais vidutinis „Varostop“ bičių šeimų grupės užsikrėtimas varozės erkutėmis kiekvieną mėnesį buvo didesnis nei 2018 m. atitinkamais mėnesiais. 2019 m. birželio mėnesį vidutinis užsikrėtimas buvo didesnis 1,38 karto, 2019 liepos mėnesį – 1,36 karto, o 2019 rugpjūčio mėnesį – 1,52 karto, lyginant su atitinkamais 2018 metų sezono mėnesiais (p>0,05). Padidėjusiu bičių šeimų vidutiniu užsikrėtimu galima paaiškinti ir sumažėjusį „Varostop“ bičių šeimų grupės medaus produkcijos vidurkį, pastebėtą lyginant 2018 ir 2019 metus.
0.00 0.55 0.98 1.88 0.17 0.76 1.33 2.86 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0 2.5 3.0
Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis
V idut ini s už si kr ėt im as , pr oc . Užsikrėtimo laikotarpis 2018 m. 2019 m.
10 pav. „Varostop“ bičių šeimų grupės vidutinis užsikrėtimas Varroa destructor erkutėmis
32
3.2. Medaus produkcijos įvertinimas
Aprašomas tyrimas buvo atliktas dviejų aktyvaus bitininkavimo sezonų metu, 2018 ir 2019 metais, todėl galima apžvelgti skirtingais metais gautos medaus produkcijos vidutinį kiekį skirtingose bičių šeimų grupėse (žiūrėti 11 pav.).
Kaip matyti iš pateikto grafiko, bičių šeimų, kurios varozės atžvilgiu buvo gydytos preparatu „Apivar“, 2018 ir 2019 metais medaus produkcijos vidurkio sumažėjimas sudarė tik 3,14 proc. (p>0,05). Tačiau kitais vaistiniais preparatais gydytose bičių šeimų grupėse buvo pastebėti ryškesni medaus produkcijos kiekio pokyčiai. Bičių šeimų, gydytų skruzdžių rūgšties preparatu „MAQS“, vidutinis gauto medaus kiekis lyginant 2018 ir 2019 metų sezonus pakito stipriausiai – apskaičiuotas produkcijos vidurkio sumažėjimas 2019 m. siekė 39,42 proc. (p>0,05). Toks žymus gauto medaus kiekio sumažėjimas 2019 metų sezonu gali būti paaiškinamas vaistinio preparato „MAQS“ galimai sukeltu neigiamu poveikiu dviejų bičių šeimų, priklausiusių šiuo preparatu gydytų bičių grupei, motinėlėms. 2018 metais buvusios produktyviausios bičių šeimos, iš kurios buvo gauta net 43,9 kg medaus, motinėlė po žiemos, 2019 m. ankstyvą pavasarį, buvo nebegyva, o 2019 m. iš šios bičių šeimos gautas medaus kiekis sudarė tik 7,5 kg. Kita šiuo preparatu gydyta bičių šeima 2019 m. pavasarį stiprėjo lėtai, buvo silpna, kas galimai reiškė bičių motinėlės nusilpimą, todėl prie šios šeimos 2019 m. gegužės 19 d. buvo prijungtas bičių spiečius, susiformavęs iš taip pat „MAQS“ grupei priskirtos kitos bičių šeimos. Abi šias bičių šeimas pavyko apsaugoti nuo žūties ir sustiprinti, tačiau jų produktyvumas viso 2019 m. sezono metu išliko stipriai sumažėjęs. Tai ir lėmė tokį ryškų „MAQS“ bičių šeimų grupės vidutinio medaus
27.42 33.28 32.1 26.56 20.16 25.38 0 5 10 15 20 25 30 35
„Apivar“ „MAQS“ „Varostop“
M eda us pr o dukc ij o s v idur ki s, kg
Bičių šeimų grupė 2018 m. 2019 m.
33 produkcijos kiekio sumažėjimą lyginant 2018–2019 m. sezonus. Medaus produkcijos vidurkio sumažėjimas lyginant 2018 ir 2019 metus taip pat buvo stebimas ir „Varostop“ preparatu gydytų bičių šeimų grupėje. Jis atitinkamai sudarė 20,93 proc. (p>0,05). Tačiau šį skirtumą galimai lėmė visai kitos priežastys, kurios bus aptartos šiek tiek vėliau.
3.3. Varroa destructor erkučių įtaka medaus produkcijos kiekiui
Bičių šeimų užsikrėtimo Varroa destructor erkėmis įtaką medaus produkcijos kiekiui galima įvertinti analizuojant ryšį tarp gautos medaus produkcijos ir bičių šeimų užsikrėtimo šiomis erkutėmis (žiūrėti 12 pav.).
Analizuojant grafiką matyti, kad kuo didesnis bičių šeimų užsikrėtimas varozės erkutėmis, tuo mažesnis gauto medaus kiekis. Tai stebima tiek 2018 m., tiek dalinai ir 2019 m. Šiek tiek glumina tai, kad 2019 metais bičių šeimų užsikrėtimui esant 0 proc., medaus produkcijos kiekis lygus 0 kg. Tai paaiškinama tuo, kad dėl vėlyvą tų metų pavasarį pasitaikiusių stiprių šalnų, kurios lėmė augalų žiedų nušalimą ir nektaro trūkumą gamtoje, 2019 m. pirmasis medaus sukimas įvyko tik birželio mėnesį. Vidutinis užsikrėtimo erkutėmis lygis pirmojo medaus sukimo laiku visų tuo metu tirtų bičių šeimų atžvilgiu apytiksliai jau siekė 0,55 proc., todėl grafike ir nesimato medaus produkcijos, gautos 2019 metais bičių šeimų užsikrėtimui esant 0 proc. 2018 metais medaus produkcijos sumažėjimas, bičių šeimų užsikrėtimui erkutėmis esant iki 1 proc. ir lygiam 0 proc., sudarė 3,63 proc. (p>0,05). Lyginant 2018
7.17 6.91 4.13 0.00 5.83 2.74 0 1 2 3 4 5 6 7 8
0 proc. Iki 1 proc. 1 proc. ir daugiau
M eda us ki eki s, kg Užsikrėtimas, proc. 2018 m. 2019 m.
12 pav. Bičių šeimų užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis įtaka medaus produkcijos
34 metais gauto medaus kiekius, kuomet užsikrėtimas erkėmis buvo lygus 0 proc. bei siekė 1 proc. ir daugiau, stebimas medaus produkcijos sumažėjimas sudarė 42,4 proc. (p>0,05). O medaus produkcijos skirtumas, susidaręs erkėtumui bičių šeimose esant iki 1 proc. bei 1 proc. ir daugiau, 2018 metais sudarė 40,23 proc. (p>0,05). Palyginus 2019 metais gauto medaus kiekį, kuomet bičių šeimų užsikrėtimas varozės erkutėmis siekė iki 1 proc., su medaus kiekiu, gautu erkėtumui bičių šeimose esant 1 proc. ir daugiau, apskaičiuota, kad medaus produkcijos kiekio sumažėjimas esant didesniam užsikrėtimui apytiksliai sudarė 53 proc. (p>0,05).
Bendrai lyginant visų bičių šeimų medaus produkcijos kiekį, gautą esant skirtingam užsikrėtimui Varroa destructor erkutėmis, buvo apskaičiuotas neigiamas koreliacijos koeficientas, rodantis, kad bičių šeimų erkėtumui didėjant medaus produkcijos kiekis mažėja: 2018 m. r = 0,75 (p<0,01), 2019 m. r = -0,68 (p<0,05).
3.4. Varroa destructor erkučių natūralaus mirtingumo analizė
Norint ištirti vaistinių preparatų „Varostop“, „MAQS“ ir „Apivar“, naudojamų varozei gydyti, efektyvumą, tyrimo metu buvo labai svarbu nustatyti Varroa destructor erkių mirtingumą bičių šeimose prieš šių vaistinių preparatų panaudojimą ir po jo.
Lyginant varozės erkučių natūralų mirtingumą prieš vaistinių preparatų panaudojimą 2018 ir 2019 metais, „Apivar“ ir „MAQS“ bičių šeimų grupėje jis sumažėjo atitinkamai 27,08 proc. (p<0,05) ir 8,7 proc. (p<0,01). „Varostop“ bičių šeimų grupėje stebimas priešingas reiškinys – 2019 metais natūraliai kritusių erkučių skaičius išaugo 31,11 proc., lyginant su 2018 metais. (p<0,01) (žiūrėti 13 pav.).
13 pav. Natūralus Varroa destructor erkučių mirtingumas 14 dienų laikotarpyje
prieš vaistinių preparatų panaudojimą
48 46 45 35 42 59 0 10 20 30 40 50 60 70
„Apivar“ „MAQS“ „Varostop“
K ri tus ių er kuč ių ska ič ius , vn t.
35 Šį natūralaus erkučių mirtingumo padidėjimą galima racionaliai sieti su jau anksčiau apžvelgtu „Varostop“ bičių šeimų grupės vidutinio užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis 2019 metais padidėjimu dėl sąlyginai mažesnio gydymo efektyvumo 2018 metais. Logiška, kad kuo daugiau erkučių yra bičių šeimose, tuo daugiau jų ir miršta.
3.5. Varroa destructor erkučių mirtingumo po vaistų panaudojimo analizė
Panaši situacija stebima ir analizuojant Varroa destructor erkučių mirtingumą po minėtų vaistinių preparatų panaudojimo 14 dienų laikotarpyje (žiūrėti 14 pav.).2019 metais panaudojus vaistinius preparatus „Apivar“ ir „MAQS“ per 14 dienų kritusių erkučių skaičius šiais vaistais gydytose bičių šeimose buvo atitinkamai 27,93 proc. (p<0,05) ir 8,88 proc. (p<0,01) mažesnis, lyginant su 2018 metais dėl šių vaistų poveikio žuvusių erkučių skaičiumi. Situacija bičių šeimų, gydytų akaricidiniu preparatu „Varostop“, grupėje ir vėl yra priešinga – 2019 m. sezono pabaigoje panaudojus šį preparatą bičių gydymui varozės atžvilgiu, kritusių erkučių skaičius buvo 28,86 proc. didesnis nei 2018 metais (p<0,01). Tai taip pat galima paaiškinti tuo, kad 2019 metais vidutinis užsikrėtimas Varroa destructor erkutėmis „Varostop“ bičių šeimų grupėje buvo išaugęs lyginant su 2018 metais. 802 743 700 578 677 902 0 200 400 600 800 1000
„Apivar“ „MAQS“ „Varostop“
K ri tus ių er kuč ių ska ič ius , vn t.
Bičių šeimų grupė 2018 m. 2019 m.
14 pav. Varroa destructor erkučių mirtingumas 14 dienų laikotarpyje po vaistinių
36
3.6. Vaistinių preparatų „Apivar“, „MAQS“ ir „Varostop“ efektyvumo analizė
Vaistinių preparatų „Apivar“, „MAQS“ ir „Varostop“, naudojamų varozei gydyti, vidutinis 2 metų laikotarpio efektyvumas, pateiktas grafike (žiūrėti 15 pav.).
Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad efektyviausiai Varroa destructor erkučių populiaciją bičių šeimose mažino vaistas „Apivar“. Šis vaistas buvo 1,04 karto efektyvesnis nei skruzdžių rūgšties preparatas „MAQS“ (p<0,01) ir 1,08 karto efektyvesnis nei „Varostop“ (p<0,01), kuris šiame bityne jau buvo naudojamas 4 metus iš eilės ir kurio efektyvumas buvo mažiausias. Lyginant antrąjį tyrimo metu nustatytą efektyviausią vaistą „MAQS“ su mažiausiai efektyviu „Varostop“, apskaičiuotas efektyvumas tarp šių dviejų varozei gydyti naudojamų akaricidų skyrėsi 1,04 karto (p<0,01).
Analizuojant išsamiau, būtina apžvelgti tyrimo metu studijuotų vaistinių preparatų bendrą efektyvumą skirtingais metais.
Iš pateiktos lentelės matyti, kad bendras varozės gydymo efektyvumas 2018 ir 2019 metais buvo panašus (žiūrėti 1 lentelę).
93.32 89.95 86.58 82 84 86 88 90 92 94
„Apivar“ „MAQS“ „Varostop“
E fe kt y v um a s, pr o c.
Vaistinis preparatas varozei gydyti
15 pav. Vidutinis vaistinių preparatų „Apivar“, „MAQS“ ir „Varostop“ efektyvumas
37 1 lentelė. Bendras varozės gydymo efektyvumas skirtingais metais
Požymis Efektyvumas, 2018 m. Efektyvumas, 2019 m.
Vidurkis, proc. 90,54 89,35
Vidurkio paklaida, proc. 0,75 0,82
Standartinis nuokrypis, proc. 2,89 3,19
Minimalus efektyvumas, proc. 86,94 - „Varostop“ 82,43 - „Varostop“ Maksimalus efektyvumas, proc. 95,54 - „Apivar“ 94,15 - „Apivar“
Bičių šeimų skaičius, vnt. 15 15
Patikimumas (95%) 0,016 0,018
2019 m. efektyvumo sumažėjimas sudarė tik 1,31 proc., lyginant su 2018 m. Taip pat galima teigti, kad visi panaudoti vaistiniai preparatai buvo veiksmingi, nors ir skyrėsi jų efektyvumas. Tiek 2018 m., tiek ir 2019 m. mažiausias užfiksuotas gydymo efektyvumas buvo priskiriamas „Varostop“ vaistui, bet minimalaus efektyvumo sumažėjimas 2019 metais sudarė 5,19 proc., palyginus su 2018 metais. 2018 ir 2019 metais nustatytas didžiausias varozės gydymo efektyvumas buvo siejamas su „Apivar“ preparatu, bet jo maksimalaus efektyvumo sumažėjimas 2019 m. buvo lygus 1,45 proc., lyginant su 2018 m. Visi lentelėje aprašyti požymiai tiek 2018 m., tiek ir 2019 m. buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05).
Geriausiai tyrimo metu naudotų vaistinių preparatų efektyvumas ir jo pokyčiai 2018 ir 2019 metų aktyvaus bitininkavimo sezonais atsispindi kiekvieną vaistą analizuojant atskirai skirtingais metais (žiūrėti 16–18 pav.). 94.07 92.56 91.5 92.0 92.5 93.0 93.5 94.0 94.5 2018 2019 E fe kt y v um a s, pr o c. Metai
38 Nustatyta, kad 2018 ir 2019 metais „Apivar“ efektyvumas skyrėsi - buvo stebimas efektyvumo mažėjimas. 2019 metais šio preparato efektyvumas sumažėjimas sudarė 1,61 proc., lyginant su buvusiu efektyvumu 2018 m. (p>0,05). Pastebėtas efektyvumo mažėjimas gali būti siejamas su vaistinio preparato likučių kaupimusi bičių produktuose, kas lemia kasmet didėjantį Varroa destructor erkučių rezistentiškumą šiam vaistui.
Dar ryškiau varozės erkučių didėjančio atsparumo vaistams, naudojamiems jų populiacijai mažinti užsikrėtusiose bičių šeimose, tendencija stebima analizuojant „Varostop“ preparato efektyvumą 2018 ir 2019 m. sezonais (žiūrėti 17 pav.).
Lyginant šio vaisto efektyvumą skirtingais metais būtina dar kartą priminti, kad 2018 m. „Varostop“ buvo panaudotas varozės gydymui jau 3 metus iš eilės, o 2019 m. – 4 metus iš eilės. Stebimas „Varostop“ vaisto efektyvumo sumažėjimas 2018–2019 metais buvo lygus 2,1 proc. (p>0,05) ir palyginus apytiksliai 1,3 karto didesnis nei pastebėtas „Apivar“ preparato efektyvumo sumažėjimas. Tačiau nieko keisto, kad „Varastop“ efektyvumas, lyginant 2018 ir 2019 m. sezonus, sumažėjo ženkliau negu „Apivar“ vaisto efektyvumas šių sezonų metu, nes per 4 gydymo metus „Varostop“ preparato likučių bičių produktuose bus susikaupę irgi atitinkamai daugiau negu jų galėjo susikaupti 2 metus iš eilės tas pačias bičių šeimas gydžius vaistu „Apivar“.
Kalbant apie varozės gydymui naudojamą preparatą „MAQS“, kurio veiklioji medžiaga – skruzdžių rūgštis - laikoma natūraliu bičių produktų sudėtiniu elementu, būtina apžvelgti tyrimo metu
87.50 85.66 84.5 85.0 85.5 86.0 86.5 87.0 87.5 88.0 2018 2019 E fe kt y v um a s, pr o c. Metai
39 pastebėtą šio vaisto efektyvumo kitimo situaciją, kuri 2018 ir 2019 metų bitininkavimo sezonais iš esmės skyrėsi nuo anksčiau aptartų vaistų (žiūrėti 18 pav.).
Skruzdžių rūgšties preparato „MAQS“ efektyvumo sumažėjimas, nustatytas 2018 ir 2019 metais, siekė tik 0,24 proc. (p>0,05). Tai nesunkiai paaiškinama tuo, kad kaip jau ir buvo minėta, skruzdžių rūgštis yra natūrali kai kurių bičių produktų sudėtinė dalis, todėl jos likučiai nesikaupia ir nesivysto Varroa destructor erkučių tolerancija šios medžiagos akaricidiniam poveikiui. Pastebėtas nežymus „MAQS“ preparato efektyvumo sumažėjimas 2019 metų sezono gydymo metu racionaliai turėtų būti paaiškinamas kaip 2019 metais sumažėjusio „MAQS“ bičių šeimų grupės vidutinio užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis, lyginant su vidutiniu šios bičių šeimos grupės užsikrėtimu erkutėmis 2018 metais, pasekmė (žiūrėti 4 pav.) – kuo mažesnis erkučių skaičius bičių šeimoje, tuo mažiau jų žūsta ir gydymo metu. Visa tai tik ir įrodo, aukštą bei nemažėjantį „MAQS“ vaistinio preparato efektyvumą gydant varozę. 90.06 89.84 89.50 89.75 90.00 90.25 2018 2019 E fe kt y v um a s, pr o c. Metai
40
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Panašus tyrimas, siekiant nustatyti vaistinių preparatų „MAQS“ ir „Apivar“ efektyvumą naikinant Varroa destructor erkutes buvo atliktas 2016 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC). Šio tyrimo metu nustatytas vidutinis vaistinio preparato „MAQS“ efektyvumas tirtose bičių šeimose buvo didesnis negu magistro baigiamajame darbe nustatytas to paties vaisto vidutinis efektyvumas ir siekė 98,3 proc., kuomet bičių šeimose nebuvo perų, bei 95,8 proc., kuomet bičių šeimose perų buvo. Taip pat buvo paminėta, kad bičių šeimos skruzdžių rūgšties vaistinį preparatą toleruoja skirtingai, kartais gali būti stebimas bičių šeimų susilpnėjimas, perų ir motinėlių mirtys, kas buvo pastebėta ir šio magistro baigiamojo darbo tyrimo metu. Magistro baigiamajame darbe nustatytas vidutinis vaisto „Apivar“ efektyvumas buvo didesnis nei LAMMC atlikto tyrimo metu nustatytas to paties vaistinio preparato efektyvumas, kuris siekė 87,8 proc. (45). Skirtingus 2016 m. LAMMC atlikto tyrimo ir šiame magistro baigiamajame darbe aprašyto tyrimo rezultatus galėjo lemti skirtingas bičių šeimų užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis lygis bei tai, kokie vaistiniai preparatai buvo naudojami bičių šeimų gydymui varozės atžvilgiu ankstesniais metais.
2010 metais dr. Jonas Balžekas ir Diana Tamašauskienė atliko vaistinio preparato „Varostop“ efektyvumo naikinant varozės erkutes užsikrėtusiose bičių šeimose tyrimus. Jų metu nustatyta, kad gydymo „Varostop“ vaistiniu preparatu Jono Balžeko Krajinos bičių veisliniame bityne vidutinis efektyvumas siekė 83,4 proc., o Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto bityne – 85,4 proc. (46, 47). Gauti tyrimų duomenys yra labai artimi šiame magistro baigiamajame darbe nustatytam vaistinio preparato „Varostop“ vidutiniam efektyvumui. Taip pat LAMMC filialo Žemdirbystės instituto Bitininkystės sektoriaus tolimesnių tyrimų duomenimis, 2011 m. „Varostop“ efektyvumas svyravo 70,2-86,3 proc., 2012 m. – 75,0-89,5 proc., 2013 m. – 69,0-84,7 proc., 2014 m. – 71,6-79,9 proc. ribose. Išanalizavus pateiktus rezultatus, galima pastebėti „Varostop“ preparato, skirto Varroa destructor erkučių populiacijai mažinti užsikrėtusiose bičių šeimose, efektyvumo mažėjimo tendenciją (48). Analogiška tendencija buvo nustatyta ir šio magistro baigiamojo darbo tyrimo dalyje.
41 bet tyrimų aprašyme nebuvo detalizuojama, kokie konkretūs kiekvienos veikliosios medžiagos firminiai preparatai buvo naudojami varozės gydymui (49).
42
IŠVADOS
1. 2018–2019 m. atlikto tyrimo duomenimis vidutinis užsikrėtimas Varroa destructor erkutėmis „Apivar“ ir „MAQS“ vaistais gydytose bičių šeimų grupėse atitinkamai sumažėjo 32,85 proc. (p>0,05) ir 21,7 proc. (p>0,05), bet „Varostop“ bičių šeimų grupėje padidėjo 42 proc. (p>0,05). 2. Atlikto tyrimo metu nustatyta neigiama bičių šeimų užsikrėtimo Varroa destructor erkutėmis
įtaka medaus produkcijos kiekiui: 2018 m. r = -0,75 (p<0,01), 2019 m. r = -0,68 (p<0,05). Kuo didesnis užsikrėtimo erkutėmis lygis bičių šeimoje, tuo gautos medaus produkcijos kiekis buvo mažesnis.
3. Tarpusavyje lyginant 2018 ir 2019 m. natūralus Varroa destructor erkučių mirtingumo sumažėjimas 14 dienų laikotarpyje prieš vaistinių preparatų panaudojimą „Apivar“ ir „MAQS“ bičių šeimų grupėse atitinkamai sudarė 27,08 proc. (p<0,05) ir 8,7 proc. (p<0,01), o „Varostop“ bičių šeimų grupėje nustatytas natūralaus mirtingumo padidėjimas buvo lygus 31,11 proc. (p<0,01).
4. Tarpusavyje lyginant 2018 ir 2019 m. pastebėtas Varroa destructor erkučių mirtingumo 14 dienų laikotarpyje po vaistinių preparatų panaudojimo sumažėjimas „Apivar“ ir „MAQS“ bičių šeimų grupėse atitinkamai sudarė 27,93 proc. (p<0,05) ir 8,88 proc. (p<0,01), o „Varostop“ bičių šeimų grupėje nustatytas mirtingumo padidėjimas buvo lygus 28,86 proc. (p<0,01).
43
REKOMENDACIJOS
Bitininkams, norintiems efektyviai sumažinti Varroa destructor erkučių populiaciją bičių šeimose, siūlyčiau pradėti taikyti integruotą varozės gydymo metodą, kurio esmė:
1. Reguliarus bičių šeimų užsikrėtimo varozės erkutėmis lygio nustatymas bityne; 2. Tarpusavyje derinti skirtingus varozės kontrolės būdus: fizikinį, biologinį, cheminį;
3. Gydymą cheminiais preparatais taikyti tik tuomet, kai bičių šeimų erkėtumas viršija 3 proc. ribą; 4. Gydymą atlikti visoms bityne esančioms bičių šeimoms vienu metu. Jeigu įmanoma, gretimų bitynų savininkai bičių šeimų gydymą turėtų sutartinai sinchronizuoti tarpusavyje tuo pačiu laiku; 5. Vaistinius preparatus, naudojamus varozei gydyti, keisti bent jau kartą per 4 gydymus. Svarbu, kad skirtųsi pakeistų vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų grupės, o ne veikliosios medžiagos ar tik firminių vaistų pavadinimai.
44
PADĖKA
Labai dėkoju magistro baigiamojo darbo vadovei lekt. dr. Neringai Sutkevičienei už suteiktą pagalbą, patarimus ir palaikymą rašant šį darbą.
Taip pat noriu padėkoti lekt. dr. Linai Anskienei už suteiktus patarimus atlikto tyrimo duomenų statistinės analizės klausimais.
Dėkoju ir savo seneliui Algirdui Mažeikai už galimybę atlikti tiriamąjį darbą bei pagalbą tyrimų metu, už bitininkystės pamokas bei išugdytą supratimą apie bites.
